Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32013R0576

2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 576/2013 dėl gyvūnų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 Tekstas svarbus EEE

OL L 178, 2013 6 28, p. 1–26 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (HR)

Legal status of the document In force: This act has been changed. Current consolidated version: 26/03/2024

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/576/oj

28.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 178/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 576/2013

2013 m. birželio 12 d.

dėl gyvūnų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 998/2003

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį ir į 168 straipsnio 4 dalies b punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 998/2003 (3) nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi nekomerciniais tikslais vežant gyvūnus augintinius į valstybę narę iš kitos valstybės narės arba iš trečiųjų šalių, ir tokiais atvejais atliekami patikrinimai. Juo siekiama užtikrinti pakankamą visuomenės ir gyvūnų sveikatos apsaugą nuo pavojaus, susijusio su tokiu vežimu nekomerciniais tikslais, ir pašalinti visas nepagrįstas kliūtis tokiam vežimui;

(2)

prie 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 438/2010 dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų nekomerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 (4), pridėtame pareiškime Komisija įsipareigojo pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų peržiūrėtas visas Reglamentas (EB) Nr. 998/2003, ypač jo aspektai dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų. Todėl, įsigaliojus Sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), Komisijai Reglamentu (EB) Nr. 998/2003 suteiktus įgaliojimus reikia suderinti su SESV 290 ir 291 straipsniais. Atsižvelgiant į reikalingų Reglamente (EB) Nr. 998/2003 nustatytų gyvūnų sveikatos reikalavimų pakeitimų skaičių ir siekiant užtikrinti, kad tie reikalavimai būtų pakankamai aiškūs ir suprantami visiems piliečiams, tą reglamentą reikėtų panaikinti ir pakeisti šiuo reglamentu;

(3)

šiuo reglamentu reikėtų nustatyti gyvūnų rūšių, kurioms turėtų būti taikomi suderinti gyvūnų sveikatos reikalavimai, kai tų rūšių gyvūnai laikomi kaip augintiniai ir vežami nekomerciniais tikslais, sąrašą. Sudarant tą sąrašą reikėtų atsižvelgti į jų imlumą pasiutligei arba į jų reikšmę pasiutligės epidemiologinei padėčiai;

(4)

1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyvoje 92/65/EEB, nustatančioje gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją (5), nustatyti, inter alia, gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi prekybai šunimis, katėmis ir šeškais, priklausančiais pasiutligei imlių gyvūnų rūšims, bei jų importui. Kadangi šių rūšių gyvūnai taip pat laikomi kaip gyvūnai augintiniai, kuriuos savininkai arba įgalioti asmenys dažnai vežasi nekomerciniais tikslais judėdami Sąjungoje ir vykdami į ją, šiame reglamente reikėtų nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus nekomerciniais tikslais vežant tokių rūšių gyvūnus į valstybes nares. Tos rūšys turėtų būti išvardytos šio reglamento I priedo A dalyje;

(5)

taip pat turėtų būti nustatyta gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų nekomerciniais tikslais vežant tų rūšių gyvūnus, kurie pasiutligei neimlūs arba kurių pasiutligės epidemiologiniai aspektai nėra reikšmingi, kuriems (jei jie nelaikomi kaip gyvūnai augintiniai) būtų taikomi kiti Sąjungos teisės aktai, įskaitant teisės aktus dėl maistinių gyvūnų, teisinė sistema. Tos rūšys turėtų būti išvardytos I priedo B dalyje;

(6)

I priedo B dalyje pateiktame sąraše turėtų būti išvardyti bestuburiai, išskyrus bites bei kamanes, kurioms taikoma Direktyva 92/65/EEB, ir moliuskus bei vėžiagyvius, kuriems taikoma 2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyva 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (6). Tame sąraše taip pat turėtų būti išvardyti nekomerciniuose akvariumuose auginami dekoratyviniai vandens gyvūnai, kuriems netaikoma Direktyva 2006/88/EB, ir varliagyviai bei ropliai;

(7)

į I priedo B dalies sąrašą taip pat turėtų būti įtraukti visų rūšių paukščiai, išskyrus tuos, kuriems taikoma 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 2009/158/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais ir jų importą iš trečiųjų šalių (7), taip pat graužikai bei triušiai, išskyrus maisto produktų gamybai skirtus gyvūnus, nurodytus 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (8), I priede;

(8)

tačiau dėl Sąjungos teisės aktų nuoseklumo, kol nenustatytos Sąjungos taisyklės, reglamentuojančios I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių vežimą nekomerciniais tikslais į valstybes nares iš kitų valstybių narių arba teritorijų ar trečiųjų šalių, tokiam vežimui turėtų būti galima taikyti nacionalines taisykles su sąlyga, kad jos nebūtų griežtesnės nei taikomosios vežimui komerciniais tikslais;

(9)

kadangi šio reglamento I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnai gali priklausyti rūšims, kurioms reikia ypatingos apsaugos, šį reglamentą reikėtų taikyti nedarant poveikio 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentui (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (9);

(10)

siekiant aiškiai atskirti taisykles, taikomas šunų, kačių ir šeškų, kuriems taikomi Direktyvos 92/65/EEB gyvūnų sveikatos reikalavimai, vežimui nekomerciniais tikslais, ir prekybai šiais gyvūnais bei jų importui į Sąjungą iš trečiųjų šalių taikomas taisykles, šiame reglamente turėtų būti pateikta ne tik gyvūno augintinio, bet ir vežimo nekomerciniais tikslais gyvūno augintinio, kai savininkas arba įgaliotas asmuo vežasi gyvūną augintinį, apibrėžtis. Patirtis rodo, kad vežimo nekomerciniais tikslais metu gyvūną augintinį ne visuomet įmanoma laikyti šalia savininko arba įgalioto asmens. Tinkamai dokumentais pagrįstais atvejais turėtų būti laikoma, kad savininkas arba įgaliotas asmuo vežasi gyvūną augintinį net ir tada, jei gyvūno augintinio vežimas nekomerciniais tikslais vyksta iki penkių dienų anksčiau ar vėliau negu savininko ar įgalioto asmens judėjimas ar vyksta kitoje fizinėje erdvėje, negu toje, kurioje yra savininkas ar įgaliotas asmuo;

(11)

patirtis taikant dabartines taisykles atskleidė, kad prekybą I priedo A dalyje išvardytų gyvūnų augintinių rūšimis ir jų importą į Sąjungą iš trečiųjų šalių galima sukčiaujant pateikti kaip vežimą nekomerciniais tikslais. Siekiant užkirsti kelią tokiems veiksmams, nes tai gali kelti pavojų gyvūnų sveikatai, šiame reglamente turėtų būti nustatytas didžiausias I priedo A dalyje išvardytų gyvūnų augintinių, kuriuos gali vežtis savininkas arba įgaliotas asmuo, skaičius. Tačiau reikėtų palikti galimybę viršyti tą didžiausią skaičių tuo atveju, jei laikomasi tam tikrų sąlygų. Be to, turėtų būti patikslinta, kad kai nesilaikoma nustatytų sąlygų ir šio reglamento I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių skaičius viršija nustatytą didžiausią skaičių, tiems gyvūnams augintiniams taikomos atitinkamos Direktyvos 92/65/EEB ir Direktyvos 90/425/EEB (10), arba Direktyvos 91/496/EEB (11), nuostatos;

(12)

Reglamente (EB) Nr. 998/2003 nustatyta, kad pereinamuoju laikotarpiu to reglamento I priedo A ir B dalyse išvardytų rūšių gyvūnai augintiniai turi būti laikomi identifikuotais, jei turi aiškiai įskaitomą tatuiruotę arba jie identifikuojami pagal elektroninę identifikavimo sistemą (atsakiklį). Todėl šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos šio reglamento I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių ženklinimo taisyklės, taikomos pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nuo 2011 m. liepos 3 d.;

(13)

atsakiklio implantacija yra invazinė procedūra, kuriai atlikti reikia tam tikros kvalifikacijos. Todėl implantuoti atsakiklius turėtų tik tinkamos kvalifikacijos asmuo. Jei valstybė narė atsakiklius implantuoti leidžia kitiems asmenims nei veterinarijos gydytojams, ji turėtų nustatyti tokiems asmenims taikomus būtiniausius kvalifikacijos reikalavimus;

(14)

Reglamento (EB) Nr. 998/2003 Ia priede nustatyti techniniai gyvūnų augintinių identifikavimo atsakikliais reikalavimai. Tie techniniai reikalavimai atitinka tarptautinius standartus ir turėtų būti nustatyti šio reglamento II priede iš esmės jų nekeičiant;

(15)

siekiant apsaugoti visuomenės ir I priede išvardytų rūšių gyvūnų augintinių sveikatą, šiame reglamente turėtų būti numatyta galimybė patvirtinti prevencines sveikatos priemones, skirtas apsisaugoti nuo kitų nei pasiutligė ligų ir infekcijų. Tos priemonės turėtų būti grindžiamos patvirtinta moksline informacija ir taikomos proporcingai pavojui visuomenės ar gyvūnų sveikatai, susijusiam su tų gyvūnų augintinių, kurie yra imlūs toms ligoms arba infekcijoms, vežimu nekomerciniais tikslais. Nustatant priemones taip pat turėtų būti nustatytos valstybių narių arba jų dalių skirstymo į kategorijas taisyklės, procedūros, pagal kurias prevencines sveikatos priemones taikyti reikalaujančios valstybės narės turėtų nuolat tas priemones pagrįsti, prevencinių sveikatos priemonių taikymo ir dokumentavimo sąlygos ir atitinkamais atvejais nuo tų priemonių taikymo nukrypti leidžiančios nuostatos. Todėl taip pat turėtų būti nustatyta, kad įgyvendinimo akte, priimame vadovaujantis šiuo reglamentu, būtų nustatytas valstybių narių ar jų dalių, suskirstytų į kategorijas pagal atitinkamas taisykles, sąrašas;

(16)

įmanoma, kad vakcinos nuo pasiutligės, kuriomis buvo paskiepyti I priedo A dalyje išvardytų rūšių jaunesni nei trijų mėnesių gyvūnai augintiniai, dėl motininių antikūnų gali nesuteikti apsauginio imuniteto. Todėl vakcinų gamintojai rekomenduoja neskiepyti jaunesnių nei trijų mėnesių gyvūnų augintinių. Taigi, kad būtų leidžiama nekomerciniais tikslais vežti I priedo A dalyje išvardytų rūšių nuo pasiutligės neskiepytus arba paskiepytus, bet apsauginio imuniteto dar neįgijusius gyvūnų augintinių jauniklius, šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos tam tikros taikytinos atsargumo priemonės ir valstybėms narėms suteikta galimybė leisti į savo teritoriją įvežti gyvūnų augintinių jauniklius, kai jie atitinka tomis priemonėmis nustatytus reikalavimus;

(17)

siekiant supaprastinti I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais tarp valstybių narių, kurių statusas pasiutligės požiūriu yra vienodai palankus, sąlygas, šiame reglamente taip pat reikėtų numatyti galimybę nukrypti nuo reikalavimo skiepyti nuo pasiutligės. Tokia galimybė turėtų būti suteikiama suinteresuotoms valstybėms narėms kartu pateikus prašymą. Tokia nukrypti leidžianti nuostata turėtų būti grindžiama patvirtinta moksline informacija ir taikoma proporcingai pavojui visuomenės arba gyvūnų sveikatai, susijusiam su tų gyvūnų, kurie imlūs pasiutligei, vežimu nekomerciniais tikslais. Turėtų būti nustatyta, kad valstybės narės ar jų dalys, kurios naudojasi tokia nukrypti leidžiančia nuostata turėtų būti išvardytos įgyvendinimo akte, kuris turi būti priimtas vadovaujantis šiuo reglamentu, pateikiamame sąraše;

(18)

Reglamento (EB) Nr. 998/2003 II priedo B dalies 2 skirsnyje išvardytos šalys ir teritorijos taiko taisykles, lygiavertes valstybių narių taikomoms taisyklėms, o to reglamento II priedo C dalyje išvardytos šalys ir teritorijos taiko to reglamento 10 straipsnyje nustatytus kriterijus. Reikėtų nustatyti, kad tie sąrašai būtų išdėstyti įgyvendinimo akte, kuris turi būti priimtas vadovaujantis šiuo reglamentu, iš esmės jų nekeičiant;

(19)

be to, turėtų būti nustatyta, kad įgyvendinimo akte, kuris turi būti priimtas vadovaujantis šiuo reglamentu, turėtų būti išdėstytas teritorijų ar trečiųjų šalių, taikančių taisykles, kurių turinys ir poveikis yra toks pats kaip šio reglamento I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnams augintiniams taikomų šiame reglamente nustatytų taisyklių, sąrašas;

(20)

Reglamente (EB) Nr. 998/2003 nustatyti tam tikri reikalavimai, taikomi gyvūnų augintinių vežimui nekomerciniais tikslais į valstybes nares iš kitų valstybių narių ir iš to reglamento II priedo B dalies 2 skirsnyje ir C dalyje išvardytų šalių arba teritorijų. Tie reikalavimai apima gyvūnų augintinių tinkamus skiepus nuo pasiutligės vakcina, atitinkančia būtinuosius standartus, nustatytus Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) „Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadovo“ atitinkamame skyriuje, arba kurios rinkodaros leidimas buvo suteiktas pagal Direktyvą 2001/82/EB (12) arba pagal Reglamentą (EB) Nr. 726/2004 (13). Įrodyta, kad tos vakcinos yra veiksmingos siekiant apsaugoti gyvūnus nuo pasiutligės ir priklauso Reglamento (EB) Nr. 998/2003 Ib priede nustatytiems vakcinų nuo pasiutligės galiojimo reikalavimams. Tie reikalavimai turėtų būti nustatyti šio reglamento III priede, iš esmės jų nekeičiant;

(21)

Reglamente (EB) Nr. 998/2003 nustatyti griežtesni gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi vežant gyvūnus augintinius į valstybes nares iš šalių arba teritorijų, kurios nėra išvardytos to reglamento II priedo C dalyje. Pagal tuos reikalavimus turi būti tikrinama, ar atskirų gyvūnų skiepijimas nuo pasiutligės yra veiksmingas, atliekant antikūnų titravimą laboratorijoje, patvirtintoje pagal 2000 m. kovo 20 d. Tarybos sprendimą 2000/258/EB dėl specialios institucijos, atsakingos už kriterijų, būtinų standartizuojant pasiutligės vakcinų veiksmingumo kontrolės serologinius tyrimus, nustatymą, skyrimo (14). Todėl tą reikalavimą reikėtų palikti ir šio reglamento IV priede ir nustatyti sąlygą, kad tyrimas turėtų būti atliekamas vadovaujantis metodais, nustatytais atitinkamame Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) „Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadovo“ skyriuje;

(22)

identifikavimo dokumentai, lydintys nekomerciniais tikslais į valstybes nares vežamus I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius, yra būtini, siekiant patvirtinti atitiktį šiam reglamentui. Todėl šiuo reglamentu reikėtų nustatyti identifikavimo dokumentų išdavimo sąlygas ir jų turinio, galiojimo, apsaugos priemonių, formos ir išdėstymo reikalavimus;

(23)

šiuo reglamentu valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė leisti į savo teritoriją nekomerciniais tikslais įvežti I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius, kuriuos lydi identifikavimo dokumentai, išduoti teritorijoje arba trečiojoje šalyje, kuriose taikomos taisyklės, kurių turinys ir poveikis yra toks pats kaip valstybių narių taikomų taisyklių. Juo taip pat turėtų būti suteikta galimybė valstybėms narėms leisti į savo teritoriją nekomerciniais tikslais įvežti gyvūnus augintinius, kurie buvo įvežti į teritoriją ar trečiąją šalį ir su kuriais pateikiamas identifikavimo dokumentas, išduotas valstybėje narėje, jei prieš išvežant gyvūną augintinį iš Sąjungos buvo įvykdytos parvežimo iš tų teritorijų ar trečiųjų šalių sąlygos;

(24)

šiuo reglamentu taip pat turėtų būti suteikta galimybė valstybėms narėms leisti į savo teritoriją tiesiogiai įvežti I priede išvardytų rūšių gyvūnus augintinius, kurie neatitinka šio reglamento, jei savininkui skubiai prireikia išvykti (pavyzdžiui, staigios gaivalinės nelaimės, politinių neramumų ar kitu su savininku susijusiu nenugalimos jėgos aplinkybių atveju), jei buvo iš anksto paprašyta leidimo ir jei paskirties valstybė narė jį suteikė, ir jei gyvūnas tam tikrą laiką yra izoliuojamas oficialiai prižiūrint, kad būtų įvykdytos šio reglamento sąlygos. Nepaisant poreikio skubiai išvykti, dėl pavojaus gyvūnų sveikatai, kylančio įvežant į Sąjungą šiame reglamente nustatytų sąlygų neatitinkančius gyvūnus augintinius, tokie leidimai yra būtini;

(25)

Direktyva 90/425/EEB ir Direktyva 91/496/EEB netaikomos su keliautojais nekomerciniais tikslais vežamų gyvūnų augintinių veterinariniam tikrinimui;

(26)

todėl tam, kad valstybės narės galėtų patikrinti, ar laikomasi šio reglamento ir imtis reikiamų veiksmų, šiame reglamente reikėtų nustatyti reikalavimą, kad asmuo, kuris vežasi gyvūną augintinį, veždamas gyvūną į valstybę narę nekomerciniais tikslais bet kuriuo metu galėtų pateikti reikiamą identifikavimo dokumentą, ir numatyti į valstybę narę iš kitos valstybės narės arba iš tam tikrų teritorijų ar trečiųjų šalių savininkų nekomerciniais tikslais vežamų gyvūnų augintinių tinkamus dokumentų ir tapatybės patikrinimus;

(27)

jame taip pat reikėtų nustatyti reikalavimą, kad valstybės narės paskirtuose įvažiavimo punktuose sistemingai atliktų nekomerciniais tikslais į valstybę narę iš tam tikrų teritorijų ar trečiųjų šalių savininkų vežamų gyvūnų augintinių dokumentų ir tapatybės patikrinimus. Atliekant tuos patikrinimus reikėtų atsižvelgti į atitinkamus 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių principus (15). Turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės patikrinimus registruotų identifikavimo dokumente, kad prireikus kitiems vežimo kitose valstybėse narėse atvejams pagal šių patikrinimų datą būtų galima nustatyti identifikavimo dokumento galiojimo laikotarpį;

(28)

be to, šiuo reglamentu reikėtų numatyti apsaugos priemones, taikomas tais atvejais, kai dėl gyvūnų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais kyla pavojus visuomenės arba gyvūnų sveikatai;

(29)

siekiant suteikti piliečiams aiškią ir prieinamą informaciją apie taisykles, taikomas nekomerciniais tikslais vežant I priede išvardytų rūšių gyvūnus augintinius į Sąjungą, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės tokią informaciją, visų pirma atitinkamas nacionalinės teisės nuostatas, paskelbtų.

(30)

siekiant užtikrinti tinkamą šio reglamento taikymą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti aktus dėl konkrečioms I priedo B dalyje išvardytų gyvūnų augintinių rūšims taikomų ženklinimo reikalavimų ir konkrečioms rūšims skirtų prevencinių sveikatos apsaugos priemonių apsisaugoti nuo kitų nei pasiutligė ligų ar infekcijų, kurioms I priede išvardytos rūšys yra imlios, taip pat patvirtinti taisykles, kuriomis būtų ribojamas I priedo B dalyje išvardytų rūšių savininko nekomerciniais tikslais vežamų gyvūnų augintinių skaičius, ir iš dalies keisti II–IV priedus. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(31)

be to, tinkamai pagrįstais pavojaus visuomenės arba gyvūnų sveikatai atvejais Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai skubos tvarka priimti aktus dėl prevencinių sveikatos apsaugos priemonių, skirtų apsisaugoti nuo kitų nei pasiutligė ligų bei infekcijų, kurioms yra imlūs I priede išvardytų rūšių gyvūnai augintiniai;

(32)

Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento nuostatų, susijusių su valstybių narių ar jų dalių, kurių lygiavertis statusas pasiutligės požiūriu yra palankus ir kurioms leidžiama sudaryti abipusius susitarimus, kad būtų galima nukrypti nuo tam tikrų gyvūnų augintinių vežimui nekomerciniais tikslais taikomų sąlygų, sąrašu, valstybių narių, kurios skirstomos į kategorijas laikantis taisyklių dėl prevencinių sveikatos apsaugos priemonių, skirtų apsisaugoti nuo kitų nei pasiutligė ligų bei infekcijų, sąrašu, teritorijų ir trečiųjų šalių sąrašais, sudaromais siekiant leisti nukrypti nuo tam tikrų sąlygų, taikomų vežimui nekomerciniais tikslais, identifikavimo dokumentų, lydinčių nekomerciniais tikslais į valstybę narę iš kitos valstybės narės arba iš teritorijų ar trečiųjų šalių vežamus I priede išvardytų rūšių gyvūnus augintinius, pavyzdžiu, taisyklių dėl pasirašomos deklaracijos formos, išdėstymo ir kalbų, taip pat apsaugos priemonių, taikomų pasiutligės arba kitos nei pasiutligė ligos ar infekcijos protrūkio arba išplitimo atvejais, įgyvendinimo sąlygas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (16);

(33)

Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kuriais atnaujinamas valstybių narių ar jų dalių, kurių lygiavertis statusas pasiutligės požiūriu yra palankus ir kurioms leidžiama sudaryti abipusius susitarimus, kad būtų galima nukrypti nuo tam tikrų gyvūnų augintinių vežimui nekomerciniais tikslais taikomų sąlygų, sąrašas ir teritorijų ar trečiųjų šalių, siekiant nukrypti nuo tam tikrų vežimui nekomerciniais tikslais taikomų sąlygų, sąrašas ir dėl apsaugos priemonių, taikomų pasiutligės arba kitos nei pasiutligė ligos ar infekcijos protrūkio arba išplitimo atvejais, jei tinkamai pagrįstais atvejais dėl neišvengiamų skubos priežasčių to reikia žmonių arba gyvūnų sveikatai apsaugoti;

(34)

keliose valstybėse narėse pastebėta, kad kai kuriais atvejais nesilaikyta Reglamentu (EB) Nr. 998/2003 nustatytų taisyklių. Todėl valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą;

(35)

2003 m. lapkričio 26 d. Komisijos sprendime 2003/803/EB, nustatančiame paso šunų, kačių ir šeškų Bendrijos vidaus judėjimui pavyzdį (17), nustatytas paso pavyzdys, naudotinas vežant šunų, kačių ir šeškų rūšių gyvūnus tarp valstybių narių, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 998/2003. Siekiant sumažinti savininkų administracinę ir finansinę naštą, pagal tą paso pavyzdį išduoti identifikavimo dokumentai turėtų galioti visą gyvūno augintinio gyvenimo trukmę, jei laikomasi tam tikrų sąlygų;

(36)

2011 m. gruodžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime 2011/874/ES, kuriuo nustatomas trečiųjų šalių ir teritorijų, iš kurių į Sąjungą leidžiama importuoti šunis, kates bei šeškus ir nekomerciniais tikslais įvežti daugiau kaip penkis šunis, kates bei šeškus, sąrašas ir tokių gyvūnų importo ir nekomercinio įvežimo į Sąjungą sertifikatų pavyzdžiai (18), nustatyti veterinarijos sertifikatų, kuriais patvirtinama atitiktis Reglamento (EB) Nr. 998/2003 reikalavimams, taikomiems nekomerciniais tikslais vežant penkis arba mažiau nei penkis šunis, kates ar šeškus, pavyzdžiai. Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie naujų šiame reglamente nustatytų taisyklių, tas sertifikato pavyzdys turėtų tebegalioti, jei laikomasi tam tikrų sąlygų;

(37)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus nekomerciniais tikslais vežant I priede išvardytų rūšių gyvūnus augintinius, siekiant užkirsti kelią dėl tokio vežimo kylantiems pavojams visuomenės arba gyvūnų sveikatai arba juos sumažinti, valstybės narės negali deramai pasiekti ir to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

(38)

siekiant užtikrinti, kad tuo pačiu metu būtų paskelbtas šis reglamentas ir įgyvendinimo aktai dėl teritorijų ir trečiųjų šalių sąrašų, sudaromų siekiant leisti nukrypti nuo tam tikrų sąlygų, taikomų vežimui nekomerciniais tikslais, dėl identifikavimo dokumentų, kurie lydi nekomerciniais tikslais į valstybę narę iš kitos valstybės narės arba iš teritorijų ar trečiųjų šalių vežamus I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius, pavyzdžio ir dėl taisyklių dėl pasirašomos deklaracijos formos, išdėstymo ir kalbų, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi gyvūnų augintinių vežimui nekomerciniais tikslais, ir tokio vežimo atitikties patikrinimų taisyklės.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas nekomerciniais tikslais vežant gyvūnus augintinius į valstybę narę iš kitos valstybės narės arba iš teritorijos ar trečiosios šalies.

2.   Šis reglamentas taikomas nedarant poveikio:

a)

Reglamentui (EB) Nr. 338/97;

b)

bet kurioms nacionalinėms priemonėms, kurias valstybės narės patvirtino, paskelbė ir su kuriomis leido susipažinti visuomenei, siekdamos apriboti tam tikrų rūšių arba veislių gyvūnų augintinių vežimą, remdamosi kitais nei gyvūnų sveikatos motyvais.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   vežimas nekomerciniais tikslais– bet kuris vežimas, kurio tikslas nėra parduoti gyvūną augintinį arba perduoti nuosavybės į jį teises;

b)   gyvūnas augintinis– vienos iš I priede išvardytų rūšių gyvūnas, kurį vežasi savininkas arba įgaliotas asmuo ir už kurį savininkas arba įgaliotas asmuo atsako nekomercinio vežimo metu;

c)   savininkas– fizinis asmuo, kuris identifikavimo dokumente nurodytas kaip savininkas;

d)   įgaliotas asmuo– fizinis asmuo, kuris turi savininko rašytinį įgaliojimą nekomerciniais tikslais vežti gyvūną augintinį savininko vardu;

e)   atsakiklis– pastovusis pasyvus atpažinimo radijo dažniu prietaisas;

f)   identifikavimo dokumentas– dokumentas, parengtas pagal pavyzdį, patvirtintą įgyvendinimo aktuose, priimtuose pagal šį reglamentą, pagal kurį galima aiškiai identifikuoti gyvūną augintinį ir patikrinti, ar jo sveikatos būklė atitinka šį reglamentą;

g)   įgaliotas veterinarijos gydytojas– veterinarijos gydytojas, kurį kompetentinga valdžios institucija įgaliojo atlikti konkrečias užduotis remiantis šiuo reglamentu arba kitais aktais, priimtais pagal šį reglamentą;

h)   oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas– kompetentingos valdžios institucijos paskirtas bet kuris veterinarijos gydytojas;

i)   dokumentų patikrinimas– identifikavimo dokumento, lydinčio gyvūną augintinį, patikrinimas;

j)   tapatybės patikrinimas– identifikavimo dokumento ir gyvūno augintinio atitikties patikrinimas, o atitinkamais atvejais ir ženklinimo buvimo ir atitikties patikrinimas;

k)   keliautojų įvažiavimo punktas– bet kuri valstybių narių paskirta zona, siekiant atlikti 34 straipsnio 1 dalyje nurodytus patikrinimus.

4 straipsnis

Bendrosios prievolės

Gyvūnų augintinių vežimas nekomerciniais tikslais, kuris atitinka šiame reglamente nustatytus gyvūnų sveikatos reikalavimus, nėra draudžiamas, ribojamas ar kitaip trikdomas, remiantis kitomis su gyvūnų sveikata susijusiomis priežastimis, nei numatytosios šiame reglamente.

5 straipsnis

Didžiausias gyvūnų augintinių skaičius

1.   I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių, kuriuos savininkas arba įgaliotas asmuo nekomerciniais tikslais gali vežtis vienos kelionės metu, skaičius negali būti didesnis kaip penki gyvūnai.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių skaičius gali viršyti penkis gyvūnus, jeigu įvykdytos toliau nurodytos sąlygos:

a)

gyvūnai augintiniai nekomerciniais tikslais vežami dalyvauti konkursuose, parodose ar sporto renginiuose arba tokių renginių treniruotėse;

b)

savininkas arba įgaliotas asmuo pateikia rašytinį įrodymą, kad gyvūnai augintiniai yra registruoti kaip a punkte nurodyto renginio dalyviai arba registruoti organizacijoje, kuri rengia tokius renginius;

c)

gyvūnai augintiniai yra vyresni nei šešių mėnesių.

3.   Valstybės narės gali vykdyti standartines patikras vietoje, kad įsitikintų, jog pagal 2 dalies b punktą pateikta informacija yra teisinga.

4.   Jei maksimalus gyvūnų augintinių skaičius yra didesnis nei nurodyta 1 dalyje ir nėra įvykdytos 2 dalyje nurodytos sąlygos, tie gyvūnai augintiniai turi atitikti Direktyvoje 92/65/EEB nustatytus atitinkamų rūšių gyvūnų sveikatos reikalavimus, ir valstybės narės užtikrina, kad būtų atliekami tų gyvūnų veterinariniai patikrinimai, numatyti Direktyvoje 90/425/EEB arba Direktyvoje 91/496/EEB, jei tinkama.

5.   Siekiant užkirsti kelią I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių vežimui komerciniais tikslais, kuris sukčiaujant pateikiamas kaip vežimas nekomerciniais tikslais, Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 39 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos taisyklės, reglamentuojančios didžiausią tų rūšių gyvūnų augintinių, kuriuos vienu metu nekomerciniais tikslais gali vežtis savininkas arba įgaliotas asmuo, skaičių.

6.   Ne vėliau kaip 2018 m. birželio 29 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio straipsnio taikymo ataskaitą. Remdamasi savo ataskaita, Komisija prireikus siūlo iš dalies pakeisti šį reglamentą.

II   SKYRIUS

GYVŪNŲ AUGINTINIŲ VEŽIMO NEKOMERCINIAIS TIKSLAIS Į VALSTYBĘ NARĘ IŠ KITOS VALSTYBĖS NARĖS SĄLYGOS

1   SKIRSNIS

I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnai augintiniai

6 straipsnis

Sąlygos, taikomos nekomerciniais tikslais vežant I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius

I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnai augintiniai vežami į valstybę narę iš kitos valstybės narės tik tuo atveju, kai jie atitinka šias sąlygas:

a)

jie yra paženklinti pagal 17 straipsnio 1 dalį;

b)

jie yra paskiepyti nuo pasiutligės vakcina, atitinkančia III priede nurodytus galiojimo reikalavimus;

c)

jie atitinka bet kurias pagal 19 straipsnio 1 dalį patvirtintas prevencines sveikatos apsaugos priemones, skirtas apsisaugoti nuo kitų nei pasiutligė ligų arba infekcijų;

d)

jie vežami pateikiant identifikavimo dokumentą, tinkamai užpildytą ir išduotą pagal 22 straipsnį.

7 straipsnis

Nuostata, leidžianti nukrypti nuo sąlygos skiepyti nuo pasiutligės I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių jauniklius

1.   Atsižvelgiant į 2 dalį, valstybės narės gali, nukrypstant nuo 6 straipsnio b dalies, leisti nekomerciniais tikslais į savo teritoriją įvežti iš kitos valstybės narės I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius, kurie yra:

a)

jaunesni nei 12 savaičių ir nepaskiepyti nuo pasiutligės arba

b)

12–16 savaičių amžiaus ir yra paskiepyti nuo pasiutligės, tačiau neatitinka III priedo 2 punkto e papunktyje nurodytų galiojimo reikalavimų.

2.   1 dalyje nurodytas leidimas gali būti suteikiamas tik tuo atveju, jeigu:

a)

arba savininkas, arba įgaliotas asmuo pateikia pasirašytą deklaraciją, kad gyvūnai augintiniai nuo gimimo iki vežimo nekomerciniais tikslais neturėjo jokio sąlyčio su laukiniais pasiutligei imlių rūšių gyvūnais, arba

b)

su gyvūnais augintiniais vežama motina, nuo kurios jie tebėra priklausomi, ir iš motiną lydinčio identifikavimo dokumento galima nustatyti, kad prieš jauniklių gimimą motina buvo skiepyta nuo pasiutligės vakcina, atitinkančia III priede nurodytus galiojimo reikalavimus.

3.   Komisija įgyvendinimo aktu gali patvirtinti taisykles, reglamentuojančias šio straipsnio 2 dalies a papunktyje nurodytų deklaracijų formą, išdėstymą ir kalbas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

8 straipsnis

Nuostata, leidžianti nukrypti nuo I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių skiepijimo nuo pasiutligės sąlygos

1.   Nukrypstant nuo 6 straipsnio b punkto, I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius, kurie nepaskiepyti nuo pasiutligės, gali būti leidžiama nekomerciniais tikslais tiesiogiai vežti iš vienos valstybės narės arba jos dalies į kitą valstybę narę ar jos dalį 2 dalyje nustatyta tvarka, atitinkamoms valstybėms narėms pateikus bendrą prašymą.

2.   Komisija įgyvendinimo aktu patvirtina valstybių narių, kurioms leidžiama sudaryti abipusius susitarimus, kad būtų galima nukrypti nuo 6 straipsnio b punkto pagal šio straipsnio 1 dalį, sąrašą. Tame sąraše išvardijamos tų valstybių narių, kurioms galima taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, dalys.

3.   Siekdamos būti įtrauktos į 2 dalyje nurodytą sąrašą, tokiu abipusiu susitarimu suinteresuotos valstybės narės pateikia Komisijai bendrą prašymą, įskaitant informaciją apie susitarimo projektą, kuriame jos, atsižvelgdamos į Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) „Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse“ nustatytas procedūras siekiant pasiskelbti šalimi ar teritorija, kurioje nėra pasiutligės atvejų, gali įrodyti, kad atitinka bent šias sąlygas:

a)

prašymą pateikusiose valstybėse narėse veikia nuolatinės pasiutligės stebėjimo bei pranešimų teikimo sistemos;

b)

prašymą pateikusiose valstybėse narėse arba jų teritorijų dalyse, dėl kurių pateiktas prašymas, bent dvejus metus iki bendro prašymo pateikimo nebuvo pasiutligės atvejų ir nėra žinių, kad atitinkamų valstybių narių teritorijoje ar jos dalyse pasiutligė būtų išplitusi tarp laukinių gyvūnų, remiantis a punkte nurodytomis sistemomis;

c)

prašymą pateikusios valstybės narės taiko efektyvias ir veiksmingas kontrolės priemones, kad užkirstų kelią pasiutligės atsiradimui ir išplitimui savo teritorijoje;

d)

prašymas dėl nuo 6 straipsnio b punkto nukrypti leidžiančios nuostatos turi būti pagrįstas ir proporcingas, atsižvelgiant į pavojų visuomenės arba gyvūnų sveikatai, susijusį su nepaskiepytų I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių tiesioginiu vežimu nekomerciniais tikslais iš vienos prašymą pateikusios valstybės narės į kitą prašymą pateikusią valstybę narę arba jos teritorijos dalį.

Bendrame prašyme pateikiama tinkama, patikima ir moksliškai patvirtinta informacija.

4.   Komisija įgyvendinimo aktu iš 2 dalyje nurodyto sąrašo išbraukia visą valstybės narės teritoriją arba jos dalį laikydamasi 4 dalyje nurodytos procedūros, jei dėl 3 dalyje nustatytų konkrečių aspektų pokyčių nebegalima pagrįsti nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo.

5.   2 ir 4 dalyse nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6.   Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su pavojumi visuomenės arba gyvūnų sveikatai, Komisija priima nedelsiant taikomus įgyvendinimo aktus, kuriais atnaujinamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas valstybių narių arba jų dalių sąrašas, laikydamasi 41 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

2   SKIRSNIS

I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnai augintiniai

9 straipsnis

Sąlygos, taikomos nekomerciniais tikslais vežant I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius

1.   Tol, kol Komisija priims deleguotąjį aktą pagal 19 straipsnio 1 dalį dėl vienos iš I priedo B dalyje išvardytų gyvūnų augintinių rūšies, nekomerciniais tikslais vežant tos rūšies gyvūnus augintinius į valstybę narę iš kitos valstybės narės turi būti laikomasi šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų.

2.   1 dalyje nurodytų rūšių gyvūnai augintiniai gali būti vežami į valstybę narę iš kitos valstybės narės tik tuo atveju, kai jie atitinka šias sąlygas:

a)

jie yra paženklinti arba apibūdinti laikantis pagal 17 straipsnio 2 dalį patvirtintų reikalavimų;

b)

jie atitinka bet kurias pagal 19 straipsnio 1 dalį patvirtintas prevencines sveikatos apsaugos priemones, skirtas apsisaugoti nuo kitų nei pasiutligė ligų arba infekcijų;

c)

juos vežant lydi identifikavimo dokumentas, tinkamai užpildytas ir išduotas pagal 29 straipsnį.

3.   Tol, kol bus priimti 1 dalyje nurodyti atitinkami deleguotieji aktai, valstybės narės gali taikyti nacionalines taisykles I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių vežimui nekomerciniais tikslais į savo teritoriją iš kitos valstybės narės, jei tokios taisyklės:

a)

taikomos proporcingai pavojui visuomenės arba gyvūnų sveikatai, susijusiam su tų rūšių gyvūnų augintinių vežimu nekomerciniais tikslais, ir

b)

nėra griežtesnės nei taikomosios prekybai tų rūšių gyvūnais pagal Direktyvą 92/65/EEB arba Direktyvą 2006/88/EB.

III   SKYRIUS

SĄLYGOS, TAIKOMOS NEKOMERCINIAIS TIKSLAIS VEŽANT GYVŪNUS AUGINTINIUS Į VALSTYBĘ NARĘ IŠ TERITORIJŲ ARBA TREČIŲJŲ ŠALIŲ

1   SKIRSNIS

I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnai augintiniai

10 straipsnis

Sąlygos, taikomos nekomerciniais tikslais vežant I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius

1.   I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnai augintiniai vežami į valstybę narę iš teritorijų arba trečiųjų šalių tik tuo atveju, kai jie atitinka šias sąlygas:

a)

jie paženklinti pagal 17 straipsnio 1 dalį;

b)

jie paskiepyti nuo pasiutligės vakcina, atitinkančia III priede nurodytus galiojimo reikalavimus;

c)

jie ištirti dėl pasiutligės, atliekant pasiutligės antikūnų titravimo tyrimą, atitinkantį IV priede nurodytus galiojimo reikalavimus;

d)

jie atitinka bet kurias pagal 19 straipsnio 1 dalį patvirtintas prevencines sveikatos apsaugos priemones, skirtas apsisaugoti nuo kitų nei pasiutligė ligų arba infekcijų;

e)

juos vežant lydi identifikavimo dokumentas, tinkamai užpildytas ir išduotas pagal 26 straipsnį.

2.   I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius į valstybę narę iš kitų nei išvardytų pagal 13 straipsnio 1 dalį parengtame sąraše teritorijų arba trečiųjų šalių galima vežti tik per keliautojų įvažiavimo punktus, išvardytus sąraše pagal 34 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, valstybės narės gali leisti per kitą, ne keliautojams skirtą įvažiavimo punktą vežti registruotus kariniais ar paieškų ir gelbėjimo tikslais naudojamus šunis, jeigu:

a)

savininkas arba įgaliotas asmuo iš anksto pateikė paraišką leidimui gauti, o valstybė narė išdavė tokį leidimą, ir

b)

šunys yra patikrinti dėl atitikties pagal 34 straipsnio 2 dalį kompetentingos valdžios institucijos tuo tikslu paskirtoje vietoje ir atsižvelgiant į šios dalies a punkte nurodytame leidime išdėstytas sąlygas.

11 straipsnis

Nuostata, leidžianti nukrypti nuo I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių jauniklių skiepijimo nuo pasiutligės sąlygos

1.   Atsižvelgiant į 2 dalį, nukrypstant nuo 10 straipsnio 1 dalies b punkto, valstybės narės gali leisti nekomerciniais tikslais į savo teritoriją iš teritorijų arba trečiųjų šalių, išvardytų pagal 13 straipsnio 1 ar 2 dalis parengtame sąraše, įvežti I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius, kurie yra:

a)

jaunesni nei 12 savaičių ir nepaskiepyti nuo pasiutligės arba

b)

12–16 savaičių amžiaus ir yra paskiepyti nuo pasiutligės, tačiau dar neatitinka III priedo 2 punkto e papunkčio galiojimo reikalavimų.

2.   1 dalyje nurodytas leidimas gali būti suteikiamas tik tuo atveju, jeigu:

a)

savininkas arba įgaliotas asmuo pateikia pasirašytą deklaraciją, kad gyvūnai augintiniai nuo gimimo iki vežimo nekomerciniais tikslais neturėjo jokio sąlyčio su laukiniais pasiutligei imlių rūšių gyvūnais, arba

b)

su gyvūnais augintiniais vežama motina, nuo kurios jie tebėra priklausomi, ir iš motiną lydinčio identifikavimo dokumento galima nustatyti, kad prieš jauniklių gimimą motina buvo skiepyta nuo pasiutligės vakcina, atitinkančia III priede nurodytus galiojimo reikalavimus.

3.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus gyvūnus augintinius toliau vežti į kitą valstybę narę nekomerciniais tikslais draudžiama, nebent jie būtų vežami laikantis 6 straipsnyje nustatytų sąlygų arba juos vežti buvo leista pagal 7 straipsnį ir paskirties valstybė narė taip pat leido vežti į savo teritoriją iš teritorijų ar trečiųjų šalių pagal šio straipsnio 1 dalį.

4.   Komisija įgyvendinimo aktu gali patvirtinti taisykles, reglamentuojančias šio straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų deklaracijų formą, išdėstymą ir kalbas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

12 straipsnis

Nuostata, leidžianti nukrypti nuo I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių antikūnų titravimo tyrimo sąlygos

1.   Nukrypstant nuo 10 straipsnio 1 dalies c punkto, antikūnų titravimo tyrimo reikalavimas netaikomas I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnams augintiniams, kurie vežami į valstybę narę iš teritorijų arba trečiųjų šalių, išvardytų pagal 13 straipsnio 1 ar 2 dalis parengtame sąraše:

a)

arba tiesiogiai;

b)

po to, kai jie buvo laikyti vienoje arba keliose iš tų teritorijų ar trečiųjų šalių, arba

c)

vežus juos tranzitu per kitas nei pagal 13 straipsnio 1ar 2 dalis parengtame sąraše išvardytas teritorijas arba trečiąsias šalis, jeigu savininkas arba įgaliotas asmuo pateikia pasirašytą deklaraciją, kad vežami tranzitu gyvūnai augintiniai neturėjo jokio sąlyčio su pasiutligei imlių rūšių gyvūnais ir yra saugiai uždaryti transporto priemonėje arba tarptautinio oro uosto teritorijoje.

2.   Komisija įgyvendinimo aktu gali patvirtinti taisykles, reglamentuojančias šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų deklaracijų formą, išdėstymą ir kalbas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

13 straipsnis

Teritorijų ir trečiųjų šalių sąrašo sudarymas

1.   Komisija įgyvendinimo aktu patvirtina teritorijų ir trečiųjų šalių, kurios pateikė prašymą dėl įrašymo į sąrašą, kuriame jos įrodė, kad I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnams augintiniams jos taiko taisykles, kurių turinys ir poveikis yra toks pats kaip II skyriaus 1 skirsnyje, šiame skirsnyje bei VI skyriaus 2 skirsnyje nustatytų taisyklių, ir atitinkamais atvejais taiko taisykles, patvirtintas vadovaujantis tomis taisyklėmis, sąrašą.

2.   Komisija įgyvendinimo aktu patvirtina sąrašą teritorijų ir trečiųjų šalių, kurios pateikė prašymą dėl įrašymo į sąrašą, kuriame jos įrodė, kad I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių atžvilgiu atitinka bent šiuos kriterijus:

a)

pranešimas kompetentingoms valdžios institucijoms apie pasiutligės atvejus yra būtinas;

b)

bent dvejus metus prieš pateikiant prašymą veikia veiksminga pasiutligės stebėjimo sistema, kuriai taikomas būtiniausias reikalavimas, kad būtų vykdoma ankstyvo nustatymo programa siekiant užtikrinti gyvūnų, kurie įtariami sergą pasiutlige, nustatymą ir pranešimą apie juos;

c)

jų veterinarijos ir kontrolės tarnybų struktūra ir organizacija, tokių tarnybų įgaliojimai, joms taikoma priežiūra ir jų turimos priemonės, įskaitant personalą ir laboratorijų pajėgumus, yra pakankamos, kad:

i)

būtų veiksmingai taikomi nacionalinės teisės aktai dėl gyvūnų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais ir veiksmingai užtikrinamas jų laikymasis ir

ii)

būtų užtikrintas 25 straipsnyje numatytos formos identifikavimo dokumentų, išduotų pagal 26 straipsnį, tinkamumas;

d)

pasiutligės prevencijos ir kontrolės taisyklės yra taikomos ir veiksmingai įgyvendinamos mažinant gyvūnų augintinių riziką užsikrėsti, įskaitant gyvūnų augintinių importo iš kitų šalių ar teritorijų taisykles ir atitinkamais atvejais:

i)

benamių šunų ir kačių populiacijos kontrolės taisykles;

ii)

naminių gyvūnų skiepijimo nuo pasiutligės taisykles, visų pirma jei pasiutlige yra užsikrėtę šikšnosparniai vampyrai, ir

iii)

pasiutligės atvejų kontrolės ir likvidavimo laukinėje gamtoje taisykles;

e)

taikomos vakcinų nuo pasiutligės licencijų išdavimo ir prekybos jais taisyklės.

3.   Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti įgyvendinimo aktai priimami pagal 41 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Dėl deramai pagrįstų neišvengiamos skubos priežasčių, susijusių su pavojumi visuomenės arba gyvūnų sveikatai, Komisija pagal 41 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą priima nedelsiant taikomus įgyvendinimo aktus, kuriais atnaujinamas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas teritorijų arba trečiųjų šalių sąrašas.

2   SKIRSNIS

I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnai augintiniai

14 straipsnis

Sąlygos, taikomos nekomerciniais tikslais vežant I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius

1.   Tol, kol Komisija priims deleguotąjį aktą pagal 19 straipsnio 1 dalį dėl vienos iš I priedo B dalyje išvardytų gyvūnų augintinių rūšies, nekomerciniais tikslais vežant tos rūšies gyvūnus augintinius į valstybę narę iš teritorijų arba trečiųjų šalių laikomasi šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų.

2.   1 dalyje nurodyti gyvūnai augintiniai gali būti vežami į valstybę narę iš teritorijų arba trečiųjų šalių tik jeigu jie atitinka šias sąlygas:

a)

jie yra paženklinti arba aprašyti laikantis pagal 17 straipsnio 2 dalį patvirtintų reikalavimų;

b)

jie atitinka bet kurias pagal 19 straipsnio 1 dalį patvirtintas prevencines sveikatos apsaugos priemones, skirtas apsisaugoti nuo kitų nei pasiutligė ligų arba infekcijų;

c)

vežant juos lydi identifikavimo dokumentas, tinkamai užpildytas ir išduotas pagal 31 straipsnį;

d)

jie yra įvežami per keliautojų įvažiavimo punktą, kai atvežami iš kitų teritorijų arba trečiųjų šalių nei išvardytosios pagal 15 straipsnį.

3.   Kol bus priimti 1 dalyje nurodyti atitinkami deleguotieji aktai, valstybės narės gali taikyti nacionalines taisykles I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių vežimui nekomerciniais tikslais į valstybę narę iš teritorijų arba trečiųjų šalių, jei tokios taisyklės:

a)

taikomos proporcingai pavojui visuomenės arba gyvūnų sveikatai, susijusiam su tų rūšių gyvūnų augintinių vežimu nekomerciniais tikslais; ir

b)

nėra griežtesnės nei taikomosios importuojamiems tų rūšių gyvūnams pagal Direktyvą 92/65/EEB arba Direktyvą 2006/88/EB.

15 straipsnis

Teritorijų ir trečiųjų šalių sąrašo sudarymas

Komisija įgyvendinimo aktu gali patvirtinti teritorijų ir trečiųjų šalių, kurios įrodė, kad I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnams augintiniams taiko taisykles, kurių turinys ir poveikis yra toks pats kaip II skyriaus 2 skirsnyje, šiame skirsnyje bei VI skyriaus 2 skirsnyje nustatytų taisyklių, ir atitinkamais atvejais taiko taisykles, patvirtintas vadovaujantis tomis taisyklėmis, sąrašą.

3   SKIRSNIS

Nuostata, leidžianti nukrypti nuo sąlygų, taikomų gyvūnų augintinių vežimui nekomerciniais tikslais

16 straipsnis

Nuostata, leidžianti nukrypti nuo sąlygų, taikomų gyvūnų augintinių vežimui nekomerciniais tikslais tarp tam tikrų šalių ir teritorijų

Nukrypstant nuo 10 ir 14 straipsnių, gyvūnai augintiniai gali būti toliau vežami nekomerciniais tikslais tarp toliau išvardytų šalių ir teritorijų, laikantis pagal tų šalių ir teritorijų nacionalines taisykles nustatytų sąlygų:

a)

San Marinas ir Italija;

b)

Vatikanas ir Italija;

c)

Monakas ir Prancūzija;

d)

Andora ir Prancūzija;

e)

Andora ir Ispanija;

f)

Norvegija ir Švedija;

g)

Farerų Salos ir Danija;

h)

Grenlandija ir Danija.

IV   SKYRIUS

ŽENKLINIMAS IR PREVENCINĖS SVEIKATOS APSAUGOS PRIEMONĖS

1   SKIRSNIS

Ženklinimas

17 straipsnis

Gyvūnų augintinių ženklinimas

1.   I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnai augintiniai ženklinami implantuojant atsakiklį arba aiškiai įskaitoma tatuiruote, padaryta iki 2011 m. liepos 3 d.

Tais atvejais, kai pirmoje pastraipoje nurodytas atsakiklis neatitinka II priede nustatytų techninių reikalavimų, savininkas arba įgaliotas asmuo bet kurio ženklinimo patikrinimo metu, kaip nustatyta 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 26 straipsnyje, ir tapatybės patikrinimų metu, kaip nustatyta 33 straipsnyje ir 34 straipsnio 1 dalyje, pateikia to atsakiklio skaitymui būtinas priemones.

2.   I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnai augintiniai ženklinami arba apibūdinami atsižvelgiant į kiekvienos rūšies ypatumus taip, kad būtų užtikrintas gyvūno augintinio ir atitinkamo identifikavimo dokumento ryšys.

Atsižvelgiant į I priedo B dalyje išvardytų rūšių įvairovę, Komisijai pagal 39 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl toms gyvūnų augintinių rūšims taikomų ženklinimo arba apibūdinimo reikalavimų, paisant bet kurių galiojančių atitinkamų nacionalinių reikalavimų.

18 straipsnis

Kvalifikacija, reikalinga implantuojant gyvūnų augintinių atsakiklius

Jeigu valstybė narė ketina leisti implantuoti atsakiklius kitam asmeniui nei veterinarijos gydytojas, ji nustato būtiniausius kvalifikacijos reikalavimus, kuriuos tokie asmenys turi atitikti.

2   SKIRSNIS

Prevencinės sveikatos apsaugos priemonės, skirtos apsisaugoti nuo kitų nei pasiutligė ligų arba infekcijų

19 straipsnis

Prevencinės sveikatos apsaugos priemonės ir jų taikymo sąlygos

1.   Jeigu prevencinės sveikatos apsaugos priemonės reikalingos visuomenės ar gyvūnų augintinių sveikatai apsaugoti ir kitų nei pasiutligė ligų arba infekcijų, kurios gali išplisti dėl tokių gyvūnų augintinių vežimo, kontrolei, Komisijai pagal 39 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl konkrečioms rūšims skirtų prevencinių sveikatos apsaugos priemonių apsisaugoti nuo tokių ligų arba infekcijų.

Jeigu, kilus pavojui visuomenės ar gyvūnų sveikatai, to reikia dėl privalomų skubos priežasčių, pagal šią dalį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 40 straipsnyje numatyta procedūra.

2.   Pagal 1 dalį priimtu deleguotuoju aktu leidžiamos konkrečioms rūšims skirtos prevencinės sveikatos apsaugos priemonės grindžiamos tinkama, patikima ir patvirtinta moksline informacija ir taikomos proporcingai pavojui visuomenės arba gyvūnų sveikatai, susijusiam su gyvūnų augintinių, kurie yra imlūs kitoms nei pasiutligė ligoms arba infekcijoms, vežimu nekomerciniais tikslais.

3.   1 dalyje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose taip pat gali būti numatytos:

a)

taisyklės, pagal kurias valstybės narės arba jų dalys skirstomos į kategorijas atsižvelgiant į gyvūnų sveikatos padėtį jose ir į jų stebėjimo bei pranešimų teikimo sistemas tam tikrų kitų nei pasiutligė ligų arba infekcijų atžvilgiu;

b)

sąlygos, kurias valstybės narės turi įvykdyti, kad galėtų toliau taikyti 2 dalyje nurodytas prevencines sveikatos apsaugos priemones;

c)

2 dalyje nurodytų prevencinių sveikatos apsaugos priemonių taikymo ir dokumentavimo prieš vežant nekomerciniais tikslais gyvūnus augintinius sąlygos;

d)

leidimo taikyti nuo 2 dalyje nurodytų prevencinių sveikatos apsaugos priemonių leidžiančią nukrypti nuostatą suteikimo tam tikromis konkrečiomis aplinkybėmis sąlygos.

20 straipsnis

Valstybių narių arba jų teritorijų dalių, nurodytų 19 straipsnio 3 dalies a punkte, sąrašas

Komisija įgyvendinimo aktu gali patvirtinti valstybių narių arba jų teritorijų dalių, kurios atitinka 19 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytas valstybių narių arba jų dalių skirstymo į kategorijas taisykles, sąrašus. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

V   SKYRIUS

IDENTIFIKAVIMO DOKUMENTAI

1   SKIRSNIS

Nekomerciniais tikslais į valstybę narę iš kitos valstybės narės vežamų I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių identifikavimo dokumentai

21 straipsnis

6 straipsnio d punkte nurodyto identifikavimo dokumento forma ir turinys

1.   6 straipsnio d punkte nurodytas identifikavimo dokumentas yra paso formos, kuri atitinką pagal šio straipsnio 2 dalį patvirtintiną pavyzdį ir jame turi būti šiai informacijai įrašyti skirti laukeliai:

a)

atsakiklio arba tatuiruotės vieta ir atsakiklio arba tatuiruotės implantavimo ar darymo data arba jų skaitymo data, taip pat abėcėlinis-skaitmeninis atsakiklio teikiamas ar tatuiruotėje pavaizduotas kodas;

b)

gyvūno augintinio vardas rūšis, veislė, lytis, spalva, savininko nurodyta gimimo data ir visi kiti įsidėmėtini ar skiriamieji požymiai ar ypatybės;

c)

savininko vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys;

d)

identifikavimo dokumentą išduodančio arba jį užpildančio įgalioto veterinarijos gydytojo vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys ir parašas;

e)

savininko parašas;

f)

išsami informacija apie skiepijimą nuo pasiutligės;

g)

kraujo mėginių pasiutligės antikūnų titravimo tyrimui atlikti paėmimo data;

h)

atitikties bet kurioms prevencinėms sveikatos apsaugos priemonėms apsisaugoti nuo kitų nei pasiutligė ligų arba infekcijų, patvirtinimas;

i)

kita svarbi informacija apie gyvūno augintinio sveikatos būklę.

2.   Komisija įgyvendinimo aktu patvirtina pavyzdį, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, taip pat reikalavimus dėl toje dalyje nurodyto paso kalbų, duomenų išdėstymo ir apsaugos priemonių, taip pat taisykles, būtinas pereinant prie tokio pavyzdžio paso. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.   1 dalyje nurodytame pase įrašomas numeris, sudarytas iš jį išdavusios valstybės narės ISO kodo ir po jo einančio unikalaus abėcėlinio-skaitmeninio kodo.

22 straipsnis

6 straipsnio d punkte nurodyto identifikavimo dokumento išdavimas ir pildymas

1.   6 straipsnio d punkte nurodytą identifikavimo dokumentą išduoda įgaliotas veterinarijos gydytojas, kai:

a)

jis įsitikina, kad gyvūnas augintinis paženklintas pagal 17 straipsnio 1 dalį;

b)

jis tinkamai užpildo reikiamus identifikavimo dokumento laukelius, pateikdamas 21 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytą informaciją, ir

c)

savininkas pasirašo identifikavimo dokumentą.

2.   Kai įgaliotas veterinarijos gydytojas įsitikina, kad gyvūnas augintinis yra paženklintas pagal 17 straipsnio 1 dalį, jis užpildo reikiamus identifikavimo dokumento laukelius, įrašydamas 21 straipsnio 1 dalies d, f, g ir h punktuose nurodytą informaciją, ir taip patvirtina atitiktį 6 straipsnio b ir c punktuose ir, kai taikytina, 27 straipsnio b punkto ii papunktyje nurodytoms sąlygoms.

Nepaisant pirmos pastraipos, 21 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytai informacijai skirtą laukelį gali užpildyti veterinarijos gydytojas, kuris nėra įgaliotas veterinarijos gydytojas, jei tai leidžiama deleguotuoju aktu, priimtu pagal 19 straipsnio 1 dalį.

3.   Identifikavimo dokumentą išduodantis įgaliotas veterinarijos gydytojas įrašus su 21 straipsnio 1 dalies a–c punktuose ir 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija saugo kompetentingos valdžios institucijos nustatytiną minimalų laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis kaip treji metai.

4.   Jei reikia, atitiktis šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms gali būti patvirtinama daugiau nei vienu identifikavimo dokumentu, kurių forma yra 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta forma.

23 straipsnis

Identifikavimo dokumentų blankų platinimas

1.   Kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad identifikavimo dokumentų blankai būtų platinami tik įgaliotiems veterinarijos gydytojams ir kad su 21 straipsnio 3 dalyje nurodytu numeriu būtų susiejamas ir įregistruojamas tų veterinarijos gydytojų vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys.

2.   Įrašai su 1 dalyje nurodyta informacija saugomi kompetentingos valdžios institucijos nustatytiną minimalų laikotarpį, kuris nėra trumpesnis kaip treji metai.

24 straipsnis

Nuostata, leidžianti nukrypti nuo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytos identifikavimo dokumento formos

1.   Nukrypstant nuo 21 straipsnio 1 dalies, valstybės narės leidžia nekomerciniais tikslais iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę vežti I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius, kuriuos lydi identifikavimo dokumentas, išduotas kaip reikalaujama 26 straipsnyje.

2.   Jei reikia, užbaigus 34 straipsnio 1 dalyje numatytus patikrinimus, 1 dalyje nurodytame identifikavimo dokumente patvirtinama atitiktis 6 straipsnio c punkte nurodytiems reikalavimams.

2   SKIRSNIS

Nekomerciniais tikslais į valstybę narę iš teritorijų arba trečiųjų šalių vežamų I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių identifikavimo dokumentai

25 straipsnis

10 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyto identifikavimo dokumento forma ir turinys

1.   10 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyto identifikavimo dokumento forma yra gyvūno sveikatos sertifikatas, atitinkantis pagal šio straipsnio 2 dalį patvirtintą pavyzdį ir jame turi būti šiai informacijai įrašyti skirti laukeliai:

a)

atsakiklio arba tatuiruotės vieta ir atsakiklio arba tatuiruotės implantavimo ar darymo data arba jų skaitymo data, taip pat abėcėlinis-skaitmeninis atsakiklio teikiamas ar tatuiruotėje pavaizduotas kodas;

b)

gyvūno augintinio rūšis, veislė, savininko nurodyta gimimo data, lytis ir spalva;

c)

unikalus sertifikato referencinis numeris;

d)

savininko arba įgalioto asmens vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys;

e)

identifikavimo dokumentą išduodančio pareigūno arba įgalioto veterinarijos gydytojo vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys ir parašas;

f)

išsami informacija apie skiepijimą nuo pasiutligės;

g)

kraujo mėginių pasiutligės antikūnų titravimo tyrimui atlikti paėmimo data;

h)

atitikties bet kurios prevencinėms sveikatos apsaugos priemonėms apsisaugoti nuo kitų nei pasiutligė ligų arba infekcijų, patvirtinimas;

i)

patvirtinančios kompetentingos valdžios institucijos atstovo vardas, pavardė ir parašas;

j)

34 straipsnyje numatytus patikrinimus atliekančios kompetentingos valdžios institucijos atstovo pavadinimas, jos atstovo parašas ir kontaktiniai duomenys, taip pat šių patikrinimų atlikimo data;

k)

kita svarbi informacija apie gyvūno augintinio sveikatos būklę.

2.   Komisija įgyvendinimo aktu patvirtina pavyzdį, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, taip pat reikalavimus dėl toje dalyje nurodyto gyvūno sveikatos sertifikato kalbų, duomenų išdėstymo ir galiojimo. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.   10 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytas identifikavimo dokumentas turi apimti ir savininko arba įgalioto asmens pasirašytą rašytinę deklaraciją, kuria patvirtinama, kad gyvūno augintinio vežimas į Sąjungą yra vežimas nekomerciniais tikslais.

26 straipsnis

10 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyto identifikavimo dokumento išdavimas ir pildymas

10 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytą identifikavimo dokumentą išduoda išsiuntimo teritorijos ar trečiosios šalies oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas, remdamasis patvirtinamaisiais dokumentais, arba įgaliotas veterinarijos gydytojas. Dokumentą vėliau patvirtina išsiuntimo teritorijos ar trečiosios šalies kompetentinga valdžios institucija po to, kai išduodantis veterinarijos gydytojas:

a)

įsitikina, kad gyvūnas augintinis paženklintas pagal 17 straipsnio 1 dalį, ir

b)

tinkamai užpildo reikiamus identifikavimo dokumento laukelius, įrašydamas 25 straipsnio 1 dalies a–h punktuose nurodytą informaciją, taip patvirtindamas atitiktį 10 straipsnio 1 dalies a punkte ir, kai taikytina, 10 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytoms sąlygoms.

27 straipsnis

Nuostata, leidžianti nukrypti nuo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytos identifikavimo dokumento formos

Nukrypstant nuo 25 straipsnio 1 dalies, valstybės narės leidžia nekomerciniais tikslais vežti į jų teritoriją I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius, su kuriais pateikiamas identifikavimo dokumentas, išduotas kaip reikalaujama 22 straipsnyje, tais atvejais, kai:

a)

identifikavimo dokumentas yra išduotas vienoje iš teritorijų ar trečiųjų šalių, išvardytų pagal 13 straipsnio 1 dalį, arba

b)

tokie gyvūnai augintiniai įvežami į valstybę narę po to, kai į teritoriją ar trečiąją šalį arba tranzitu per jas jie buvo vežami iš valstybės narės, ir identifikavimo dokumentas buvo užpildytas ir išduotas įgalioto veterinarijos gydytojo ir juo patvirtinama, kad prieš išvežant gyvūnus augintinius iš Sąjungos:

i)

gyvūnai augintiniai buvo paskiepyti nuo pasiutligės vakcina, kaip numatyta 10 straipsnio 1 dalies b punkte, ir

ii)

gyvūnams augintiniams buvo atliktas pasiutligės antikūnų titravimo tyrimas, numatytas 10 straipsnio 1 dalies c punkte, išskyrus tuos atvejus, kai taikoma 12 straipsnyje numatyta nukrypti leidžianti nuostata.

3   SKIRSNIS

Nekomerciniais tikslais į valstybę narę iš kitos valstybės narės vežamų I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių identifikavimo dokumentai

28 straipsnis

9 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyto identifikavimo dokumento forma ir turinys

1.   Komisija įgyvendinimo aktu gali patvirtinti 9 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyto identifikavimo dokumento pavyzdį; jame turi būti šiai informacijai įrašyti skirti laukeliai:

a)

ženklo ypatybės arba gyvūno augintinio apibūdinimas, kaip numatyta 17 straipsnio 2 dalyje;

b)

gyvūno augintinio rūšis ir atitinkamais atvejais veislė, gimimo data, kaip patvirtinta savininko, lytis ir spalva;

c)

savininko vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys;

d)

identifikavimo dokumentą išduodančio arba jį užpildančio įgalioto veterinarijos gydytojo vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys ir parašas;

e)

savininko parašas;

f)

duomenys apie bet kurias prevencines sveikatos apsaugos priemones, skirtas apsisaugoti nuo kitų nei pasiutligė ligų arba infekcijų;

g)

kita svarbi informacija apie gyvūno augintinio sveikatos būklę.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte taip pat nustatomi reikalavimai dėl toje dalyje nurodyto identifikavimo dokumento kalbų, išdėstymo, galiojimo ar apsaugos priemonių. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

29 straipsnis

9 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyto identifikavimo dokumento išdavimas ir pildymas

1.   9 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytą identifikavimo dokumentą išduoda įgaliotas veterinarijos gydytojas, kai:

a)

jis įsitikina, kad gyvūnas augintinis paženklintas arba apibūdintas pagal 17 straipsnio 2 dalį;

b)

jis tinkamai užpildo reikiamus laukelius, pateikdamas informaciją, nurodytą 28 straipsnio 1 dalies a–d punktuose, ir

c)

savininkas pasirašo identifikavimo dokumentą.

2.   Kai įgaliotas veterinarijos gydytojas įsitikina, kad gyvūnas augintinis yra paženklintas arba aprašytas pagal 17 straipsnio 2 dalį, jis užpildo reikiamus 9 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyto identifikavimo dokumento laukelius, įrašydamas 28 straipsnio 1 dalies d ir f punktuose nurodytą informaciją, ir taip patvirtina, kai taikoma, atitiktį 9 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytoms sąlygoms.

4   SKIRSNIS

Nekomerciniais tikslais į valstybę narę iš teritorijų arba trečiųjų šalių vežamų I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių identifikavimo dokumentai

30 straipsnis

14 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyto identifikavimo dokumento forma ir turinys

1.   Komisija įgyvendinimo aktu gali patvirtinti 14 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyto identifikavimo dokumento pavyzdį; jame turi būti šiai informacijai įrašyti skirti laukeliai:

a)

ženklo ypatybės arba gyvūno augintinio apibūdinimas, kaip numatyta 17 straipsnio 2 dalyje;

b)

gyvūno augintinio rūšis ir atitinkamais atvejais veislė, gimimo data, kaip patvirtinta savininko, lytis ir spalva;

c)

savininko arba įgalioto asmens vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys;

d)

išduodančio pareigūno arba įgalioto veterinarijos gydytojo vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys ir parašas;

e)

unikalus sertifikato referencinis numeris;

f)

duomenys apie bet kurias prevencines sveikatos apsaugos priemones, skirtas apsisaugoti nuo kitų nei pasiutligė ligų arba infekcijų;

g)

patvirtinančios kompetentingos valdžios institucijos atstovo vardas, pavardė ir parašas;

h)

34 straipsnyje numatytus patikrinimus atliekančios kompetentingos valdžios institucijos atstovo pavadinimas, jos atstovo parašas ir kontaktiniai duomenys, taip pat šių patikrinimų atlikimo data;

i)

kita svarbi informacija apie gyvūno augintinio sveikatos būklę.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte taip pat nustatomi reikalavimai dėl toje dalyje nurodyto identifikavimo dokumento kalbų, išdėstymo ir galiojimo. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.   14 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytas identifikavimo dokumentas turi apimti ir savininko arba įgalioto asmens pasirašytą rašytinę deklaraciją, kuria patvirtinama, kad gyvūno augintinio vežimas į Sąjungą yra vežimas nekomerciniais tikslais.

31 straipsnis

14 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyto identifikavimo dokumento išdavimas ir pildymas

14 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytą identifikavimo dokumentą išduoda išsiuntimo teritorijos ar trečiosios šalies oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas, remdamasis patvirtinamaisiais dokumentais, arba įgaliotas veterinarijos gydytojas; dokumentą vėliau patvirtina išsiuntimo teritorijos ar trečiosios šalies kompetentinga valdžios institucija po to, kai išduodantis veterinarijos gydytojas:

a)

įsitikina, kad gyvūnas augintinis paženklintas arba aprašytas pagal 17 straipsnio 2 dalį, ir

b)

tinkamai užpildo reikiamus identifikavimo dokumento laukelius, įrašydamas 30 straipsnio 1 dalies a–f punktuose nurodytą informaciją, taip patvirtindamas, kai taikoma, atitiktį 14 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytoms sąlygoms.

VI   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1   SKIRSNIS

Nukrypti leidžianti nuostata, skirta gyvūnų augintinių vežimui nekomerciniais tikslais į valstybes nares

32 straipsnis

Nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo 6, 9, 10 ir 14 straipsnių sąlygų

1.   Nukrypstant nuo 6, 9, 10 ir 14 straipsniuose nustatytų sąlygų, valstybės narės gali, esant išimtinėms aplinkybėms, leisti nekomerciniais tikslais vežti į savo teritoriją gyvūnus augintinius, kurie neatitinka tuose straipsniuose nustatytų sąlygų, jeigu:

a)

savininkas iš anksto pateikė paraišką leidimui gauti ir paskirties valstybė narė tokį leidimą išdavė;

b)

gyvūnai augintiniai tam tikrą laiką, būtiną, kad jie atitiktų tas sąlygas, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius, izoliuojami oficialiai prižiūrint:

i)

kompetentingos valdžios institucijos patvirtintoje vietoje ir

ii)

laikantis leidime nustatytos tvarkos.

2.   Į 1 dalies a punkte nurodytą leidimą gali būti įtrauktas leidimas vežti tranzitu per kitą valstybę narę, jeigu ta tranzito valstybė narė paskirties valstybei narei iš anksto davė savo sutikimą.

2   SKIRSNIS

Bendrosios sąlygos, susijusios su atitiktimi

33 straipsnis

Dokumentų ir tapatybės patikrinimai, kurie turi būti atliekami nekomerciniais tikslais vežant gyvūnus augintinius į valstybę narę iš kitos valstybės narės arba iš teritorijų ar trečiųjų šalių, išvardytų pagal 13 straipsnio 1 dalį ir 15 straipsnį parengtuose sąrašuose

1.   Nedarant poveikio 16 straipsniui ir siekiant patikrinti, ar laikomasi II skyriaus, valstybės narės nediskriminuodamos atlieka gyvūnų augintinių, nekomerciniais tikslais vežamų į jų teritoriją iš kitos valstybės narės arba teritorijų ar trečiųjų šalių, išvardytų pagal 13 straipsnio 1 dalį ir, atitinkamais atvejais, 15 straipsnį parengtuose sąrašuose, dokumentų ir tapatybės patikrinimus.

2.   Kompetentingai valdžios institucijai, atsakingai už šio straipsnio 1 dalyje numatytus patikrinimus, paprašius savininkas arba įgaliotas asmuo, veždamas gyvūną augintinį nekomerciniais tikslais į valstybę narę iš kitos valstybės narės arba teritorijų ar trečiųjų šalių, išvardytų pagal 13 straipsnio 1 dalį ir, atitinkamais atvejais, pagal 15 straipsnį parengtuose sąrašuose, privalo:

a)

pateikti pagal šį reglamentą reikalaujamą gyvūno augintinio identifikavimo dokumentą, įrodantį atitiktį tokiam vežimui taikomiems reikalavimams; ir

b)

leidžia atlikti tuos gyvūno augintinio patikrinimus.

34 straipsnis

Dokumentų ir tapatybės patikrinimai, kurie turi būti atliekami vežant nekomerciniais tikslais iš kitų teritorijų arba trečiųjų šalių, nei išvardytų pagal 13 straipsnio 1 dalį ar 15 straipsnį parengtuose sąrašuose

1.   Siekdama patikrinti, ar laikomasi III skyriaus, valstybės narės kompetentinga valdžios institucija keliautojų įvažiavimo punkte atlieka gyvūnų augintinių, nekomerciniais tikslais vežamų į tą valstybę narę iš kitų nei išvardytų pagal 13 straipsnio 1 dalį ir, atitinkamais atvejais, 15 straipsnį parengtuose sąrašuose teritorijų arba trečiųjų šalių, dokumentų ir tapatybės patikrinimus.

2.   Savininkas arba įgaliotas asmuo, įveždamas gyvūną augintinį į valstybę narę iš kitų nei išvardytų pagal 13 straipsnio 1 dalį ir, atitinkamais atvejais, 15 straipsnį parengtuose sąrašuose teritorijų arba trečiųjų šalių, 1 dalyje nurodytų patikrinimų tikslu kreipiasi į įvažiavimo punkte esančią kompetentingą valdžios instituciją ir:

a)

pateikia pagal šį reglamentą reikalaujamą gyvūno augintinio identifikavimo dokumentą, įrodantį atitiktį tokiam vežimui taikomiems reikalavimams, ir

b)

leidžia atlikti tuos gyvūno augintinio patikrinimus.

3.   Valstybės narės parengia ir reguliariai atnaujina keliautojų įvažiavimo punktų sąrašą.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga valdžios institucija, kuriai jos pavedė atlikti 1 dalyje nustatytus patikrinimus:

a)

visapusiškai žinotų III skyriuje nustatytas taisykles ir kad jos pareigūnai būtų baigę toms taisyklėms įgyvendinti būtinus mokymus;

b)

registruotų, kiek iš viso atlikta tokių patikrinimų ir kiek tų patikrinimų metu nustatyta neatitikties atvejų, ir

c)

atitinkamame identifikavimo dokumento laukelyje patvirtintų atliktus patikrinimus, kai toks patvirtinimas būtinas dėl vežimo nekomerciniais tikslais į kitas valstybes nares, kaip numatyta 24 straipsnio 1 dalyje.

35 straipsnis

Veiksmai, kurių imamasi tais atvejais, kai 33 ir 34 straipsniuose numatytų patikrinimų metu nustatoma neatitiktis

1.   Jeigu atlikus 33 ir 34 straipsniuose numatytus patikrinimus nustatoma, kad gyvūnas augintinis neatitinka II arba III skyriuose nustatytų sąlygų, kompetentinga valdžios institucija, pasikonsultavusi su oficialiai paskirtu veterinarijos gydytoju ir, jei būtina, savininku arba įgaliotu asmeniu, nusprendžia:

a)

gyvūną augintinį grąžinti į jo išsiuntimo šalį ar teritoriją;

b)

gyvūną augintinį izoliuoti oficialiai prižiūrint tam tikrą laiką, būtiną, kad jis atitiktų II arba III skyriuose nustatytas sąlygas, arba

c)

kraštutiniu atveju sunaikinti gyvūną augintinį pagal taikomas nacionalines taisykles, susijusias su gyvūnų augintinių apsauga juos nugaišinant, jei jo grąžinti neįmanoma arba jį izoliuoti nėra praktiška.

2.   Jeigu kompetentinga valdžios institucija atsisako leisti nekomerciniais tikslais vežti į Sąjungą gyvūnus augintinius, gyvūnai augintiniai izoliuojami oficialiai prižiūrint, kol:

a)

arba bus grąžinti į savo išsiuntimo šalį ar teritoriją, arba

b)

dėl tų gyvūnų augintinių bus priimtas kitas administracinis sprendimas.

3.   1 ir 2 dalyse nurodytos priemonės taikomos savininko lėšomis ir nenumatant galimybės mokėti finansinę kompensaciją savininkui arba įgaliotam asmeniui.

36 straipsnis

Apsaugos priemonės

1.   Tais atvejais, kai valstybėje narėje, teritorijoje arba trečiojoje šalyje nustatoma arba paplinta pasiutligė arba kita nei pasiutligė liga arba infekcija ir kai tikėtina, kad tai sukels rimtą pavojų visuomenės arba gyvūnų sveikatai, Komisija savo iniciatyva arba valstybės narės prašymu nedelsdama ir atsižvelgdama į padėties rimtumą gali įgyvendinimo aktu patvirtinti vieną iš šių priemonių:

a)

sustabdyti nekomercinį gyvūnų augintinių vežimą arba tranzitą iš visos atitinkamos valstybės narės teritorijos ar jos teritorijos dalies arba iš atitinkamos teritorijos ar trečiosios šalies;

b)

nustatyti specialias sąlygas, taikomas nekomerciniais tikslais vežant gyvūnus augintinius iš visos atitinkamos valstybės narės teritorijos ar jos teritorijos dalies arba iš atitinkamos teritorijos ar trečiosios šalies.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.   Dėl tinkamai pagrįstų privalomų skubos priežasčių siekiant sustabdyti arba suvaldyti rimtą pavojų visuomenės arba gyvūnų sveikatai, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 41 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

37 straipsnis

Prievolė informuoti

1.   Valstybės narės pateikia visuomenei aiškią ir lengvai prieinamą informaciją apie šiame reglamente nustatytus gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus nekomerciniais tikslais vežant gyvūnus augintinius, ir taisykles dėl atitikties patikrinimų taip vežant gyvūnus.

2.   Teikiant 1 dalyje nurodytą informaciją visų pirma informuojama apie:

a)

tai, kokią kvalifikaciją privalo turėti atsakiklius implantuojantys asmenys, kaip numatyta 18 straipsnyje;

b)

leidimą I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių jauniklių atveju nesilaikyti skiepijimo nuo pasiutligės sąlygos, kaip numatyta 7 ir 11 straipsniuose;

c)

sąlygas, taikomas į valstybių narių teritoriją nekomerciniais tikslais vežant gyvūnus augintinius:

i)

kurių atveju nesilaikoma 6, 9, 10 ar 14 straipsnių;

ii)

kurie vežami iš tam tikrų šalių ir teritorijų laikantis pagal jų nacionalines taisykles nustatytų sąlygų, kaip numatyta 16 straipsnyje;

d)

keliautojų įvažiavimo punktų sąrašą, parengtą pagal 34 straipsnio 3 dalį, taip pat apie kompetentingą valdžios instituciją, paskirtą atlikti patikrinimus, kaip nurodyta 34 straipsnio 4 dalyje;

e)

jų nacionalinėmis taisyklėmis nustatytas sąlygas, taikomas nekomerciniais tikslais vežant į valstybių narių teritoriją I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius, kaip numatyta 9 straipsnio 3 dalyje ir 14 straipsnio 3 dalyje;

f)

vakcinas nuo pasiutligės, kurioms valstybių narių kompetentinga valdžios institucija suteikė rinkodaros leidimus, kaip numatyta III priedo 1 punkto b papunktyje, ir visų pirma apie atitinkamą skiepijimo protokolą.

3.   Valstybės narės sukuria interneto puslapius, kuriuose pateikiama 1 dalyje nurodyta informacija, ir tų puslapių interneto adresą praneša Komisijai.

4.   Komisija padeda valstybėms narėms pateikti tą informaciją visuomenei savo interneto tinklalapyje pateikdama:

a)

nuorodas į valstybių narių informacinius interneto puslapius ir

b)

šio straipsnio 2 dalies b, d ir e punktuose nurodytą informaciją ir informaciją, su kuria leista susipažinti visuomenei pagal 2 straipsnio 2 dalies b punktą, atitinkamai papildomomis kalbomis.

3   SKIRSNIS

Procedūrinės nuostatos

38 straipsnis

Priedų pakeitimai

Siekiant atsižvelgti į technikos bei mokslo pažangą ir į visuomenės arba gyvūnų augintinių sveikatos apsaugą, Komisijai pagal 39 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus II–IV priedams iš dalies keisti.

39 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   5 straipsnio 5 dalyje, 17 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, 19 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje ir 38 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2013 m. birželio 28 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki 5 metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 5 dalyje, 17 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, 19 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje ir 38 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 5 straipsnio 5 dalį, 17 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, 19 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą ir 38 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

40 straipsnis

Skubos procedūra

1.   Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi, jei nepareiškiama 2 dalyje nurodytų prieštaravimų. Pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai apie deleguotąjį aktą nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2.   Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 39 straipsnio 5 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi pranešimą apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.

41 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas, įsteigtas pagal 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (19), 58 straipsnį. Tas komitetas – komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. Kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, ta procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo paprastoji komiteto narių dauguma.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

42 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų pažeidus šį reglamentą, ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai minėtas nuostatas ir informuoja apie visus vėliau padarytus jų pakeitimus.

VII   SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

43 straipsnis

Panaikinimas

1.   Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 panaikinamas, išskyrus II priedo B dalies 2 skirsnį ir C dalį, kurios galioja iki įgyvendinimo aktų, priimtų atitinkamai pagal šio reglamento 13 straipsnio 1 ir 2 dalis, įsigaliojimo.

Šio reglamento nuorodos į sąrašą, pateiktą pagal 13 straipsnio 1 arba 2 dalį priimtame įgyvendinimo akte, laikomos nuorodomis į trečiųjų šalių ir teritorijų sąrašą, pateiktą atitinkamai Reglamento (EB) Nr. 998/2003 II priedo B dalies 2 skirsnyje ir C dalyje, kol tie įgyvendinimo aktai įsigalios.

2.   Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal V priede pateiktą atitikties lentelę.

3.   Reglamento (EB) Nr. 998/2003 panaikinimu nedaromas poveikis 2011 m. liepos 14 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1152/2011 dėl prevencinių sveikatos priemonių siekiant kontroliuoti tarp šunų plintančią Echinococcus multilocularis sukeltą infekciją (20), kuris buvo priimtas remiantis to reglamento 5 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, tolesniam galiojimui.

44 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės, susijusios su identifikavimo dokumentais

1.   Nukrypstant nuo 21 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio d punkte nurodytas identifikavimo dokumentas laikomas atitinkančiu šį reglamentą, jeigu jis buvo:

a)

parengtas pagal Sprendimu 2003/803/EB nustatytą paso pavyzdį ir

b)

išduotas iki 2014 m. gruodžio 29 d.

2.   Nukrypstant nuo 25 straipsnio 1 dalies ir 27 straipsnio a punkto, 10 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytas identifikavimo dokumentas laikomas atitinkančiu šį reglamentą, jeigu jis buvo:

a)

parengtas pagal Sprendimo 2011/874/ES II priede patiektą sertifikato pavyzdį arba atitinkamais atvejais Sprendimu 2003/803/EB nustatytą paso pavyzdį ir

b)

išduotas iki 2014 m. gruodžio 29 d.

45 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2014 m. gruodžio 29 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2013 m. birželio 12 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkė

L. CREIGHTON


(1)  OL C 229, 2012 7 31, p. 119.

(2)  2013 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. birželio 10 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 146, 2003 6 13, p. 1.

(4)  OL L 132, 2010 5 29, p. 3.

(5)  OL L 268, 1992 9 14, p. 54.

(6)  OL L 328, 2006 11 24, p. 14.

(7)  OL L 343, 2009 12 22, p. 74.

(8)  OL L 139, 2004 4 30, p. 55.

(9)  OL L 61, 1997 3 3, p. 1.

(10)  1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (OL L 224, 1990 8 18, p. 29).

(11)  1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/496/EEB, nustatanti gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinio patikrinimo organizavimo principus (OL L 268, 1991 9 24, p. 56).

(12)  2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 1).

(13)  2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 726/2004, nustatantis Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantis Europos vaistų agentūrą (OL L 136, 2004 4 30, p. 1).

(14)  OL L 79, 2000 3 30, p. 40.

(15)  OL L 165, 2004 4 30, p. 1.

(16)  OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(17)  OL L 312, 2003 11 27, p. 1.

(18)  OL L 343, 2011 12 23, p. 65.

(19)  OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

(20)  OL L 296, 2011 11 15, p. 6.


I PRIEDAS

Gyvūnų augintinių rūšys

A   DALIS

Šunys (Canis lupus familiaris)

Katės (Felis silvestris catus)

Šeškai (Mustela putorius furo)

B   DALIS

Bestuburiai (išskyrus bites ir kamanes, kurioms taikomas Direktyvos 92/65/EEB 8 straipsnis, ir moliuskus bei vėžiagyvius, kaip atitinkamai nurodyta Direktyvos 2006/88/EB 3 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje ir e punkto iii papunktyje)

Dekoratyviniai vandens gyvūnai, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/88/EB 3 straipsnio k punkte, kurie nepatenka į tos direktyvos taikymo sritį vadovaujantis jos 2 straipsnio 1 dalies a punktu.

Varliagyviai

Ropliai

Paukščiai: paukščių rūšių, kurios nėra Direktyvos 2009/158/EB 2 straipsnyje išvardytos rūšys, individai.

Žinduoliai: graužikai ir triušiai, kurie nėra skirti maisto produktų gamybai ir kurie nėra Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priede kaip „kiškiniai“ apibrėžti žinduoliai.


II PRIEDAS

Techniniai atsakiklių reikalavimai

Atsakikliai:

a)

privalo atitikti standartą ISO 11784 ir veikti HDX arba FDX-B technologijos pagrindu, ir

b)

juos turi būti galima skaityti standartą ISO 11785 atitinkančiu skaitytuvu.


III PRIEDAS

Vakcinų nuo pasiutligės galiojimo reikalavimai

1.

Vakcina nuo pasiutligės turi būti:

a)

vakcina, kuri nėra gyva modifikuota vakcina ir yra priskiriama vienai iš toliau išvardytų kategorijų:

i)

inaktyvuota vakcina, kurios vienoje dozėje yra bent vienas antigeno vienetas (Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacija), arba

ii)

rekombinantinė vakcina, nurodanti pasiutligės viruso imunizuojantį glikoproteiną gyvame viruso vektoriuje;

b)

jei šia vakcina skiepijama valstybėje narėje, jai turi būti suteiktas rinkodaros leidimas pagal:

i)

Direktyvos 2001/82/EB 5 straipsnį arba

ii)

Reglamento (EB) Nr. 726/2004 3 straipsnį;

c)

jei šia vakcina skiepijama teritorijoje ar trečiojoje šalyje, jai turi būti suteiktas kompetentingos valdžios institucijos patvirtinimas arba licencija ir ji turi atitikti bent Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos „Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadovo“ pasiutligei skirto skyriaus atitinkamoje dalyje nustatytus reikalavimus.

2.

Vakcinacija nuo pasiutligės turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

šia vakcina skiepijo įgaliotas veterinarijos gydytojas;

b)

gyvūnas augintinis buvo bent dvylikos savaičių tą dieną, kai buvo paskiepytas;

c)

skiepijimo vakcina data įgalioto veterinarijos gydytojo arba oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo yra nurodyta atitinkamame identifikavimo dokumento skirsnyje;

d)

c punkte nurodyta skiepijimo data nėra ankstesnė nei atitinkamame identifikavimo dokumento skirsnyje nurodyta atsakiklio implantavimo ar tatuiruotės darymo data arba jų skaitymo data;

e)

vakcinacijos galiojimo laikotarpis prasideda nuo to laiko, kai įgyjamas apsauginis imunitetas, iki kurio turi praeiti ne mažiau kaip 21 diena po skiepijimo protokolo, gamintojo reikalaujamo pirminiam skiepijimui, užbaigimo, ir trunka iki apsauginio imuniteto laikotarpio, kaip nustatyta 1 punkto b papunktyje nurodyto rinkodaros leidimo techninėje specifikacijoje arba 1 punkto c papunktyje nurodytame patvirtinime ar licencijoje vakcinoms nuo pasiutligės valstybėje narėje ar teritorijoje arba trečiojoje šalyje, kuriose atliekamas skiepijimas, pabaigos.

Vakcinacijos galiojimo laikotarpis įgalioto veterinarijos gydytojo arba oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo yra nurodyta atitinkamame identifikavimo dokumento skirsnyje;

f)

pakartotinis skiepijimas turi būti laikomas pirminiu, jei jis nebuvo atliktas per ankstesnės vakcinacijos galiojimo laikotarpį, nurodytą d punkte.


IV PRIEDAS

Pasiutligės antikūnų titravimo tyrimo galiojimo reikalavimai

1.

Pasiutligės antikūnų titravimo tyrimui atlikti būtinas kraujo mėginys turi būti paimtas ir atitinkamame identifikavimo dokumento skirsnyje šis faktas nurodytas įgalioto veterinarijos gydytojo.

2.

Pasiutligės antikūnų titravimo tyrimas:

a)

turi būti atliktas tiriant mėginį, paimtą ne anksčiau kaip praėjus 30 dienų po skiepijimo datos; ir

i)

likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki:

gyvūno augintinio vežimo nekomerciniais tikslais iš kitų nei išvardytų pagal 13 straipsnio 1 ar 2 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose teritorijų arba trečiųjų šalių arba

tranzito per tokias teritorijas arba trečiąsias šalis, jeigu netenkinamos 12 straipsnio c punkte nustatytos sąlygos, arba

ii)

prieš gyvūno augintinio išvežimą iš Sąjungos vežimo į kitas nei išvardytos pagal 13 straipsnio 1 ar 2 dalį teritorijas arba trečiąsias šalis arba tranzito per jas tikslais; identifikavimo dokumentu, kurio forma numatyta 21 straipsnio 1 dalyje, turi būti patvirtinta, kad pasiutligės antikūnų titravimo tyrimas buvo atliktas ir palankus rezultatas buvo gautas iki vežimo dienos;

b)

juo turi būti patvirtintas, naudojant metodą, nurodytą Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos „Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadovo“ pasiutligei skirto skyriaus atitinkamoje dalyje, ne mažesnis kaip 0,5 IU/ml pasiutligės virusą neutralizuojančių antikūnų serume lygis;

c)

turi būti atliktas laboratorijoje, patvirtintoje pagal Sprendimo 2000/258/EB 3 straipsnį;

d)

gavus b papunktyje aprašytą patenkinamą rezultatą neturi būti kartojamas su sąlyga, kad gyvūnas augintinis pakartotinai paskiepytas ankstesnės vakcinos galiojimo laikotarpiu, kaip nurodyta III priedo 2 punkto e papunktyje.


V PRIEDAS

Atitikties lentelė, nurodyta 43 straipsnio 2 dalyje

Reglamentas (EB) Nr. 998/2003

Šis reglamentas

1 straipsnis

1 straipsnis

2 straipsnio pirma pastraipa

2 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio antra pastraipa

2 straipsnio 2 dalies a punktas

2 straipsnio trečia pastraipa

2 straipsnio 2 dalies b punktas

3 straipsnio a punktas

3 straipsnio a ir b punktai

3 straipsnio b punktas

3 straipsnio f punktas

3 straipsnio c punktas

2 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

 

 

17 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

4 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

17 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

4 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 3 dalis

4 straipsnio 4 dalis

5 straipsnio 1 dalies a punktas

6 straipsnio a punktas

5 straipsnio 1 dalies b punktas

6 straipsnio d punktas

5 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktis

6 straipsnio b punktas

5 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktis

6 straipsnio c punktas

5 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

19 straipsnis

5 straipsnio 2 dalis

7 straipsnis

6 straipsnis

7 straipsnis

5 straipsnio 5 dalis, 9, 14 ir 28 straipsniai

8 straipsnio 1 dalis

10 ir 12 straipsniai

8 straipsnio 2 dalis

10 straipsnio 1 dalies e punktas ir 27 straipsnis

8 straipsnio 3 dalies a punktas

13 straipsnio 1 dalis

8 straipsnio 3 dalies b punktas

16 straipsnis

8 straipsnio 3 dalies c punktas

11 straipsnis

8 straipsnio 4 dalis

25 straipsnio 1 ir 2 dalys

9 straipsnis

14 straipsnis ir 30 straipsnio 1 ir 2 dalys

10 straipsnio pirma pastraipa

13 straipsnio 2 dalis

10 straipsnio antra pastraipa

13 straipsnio 3 dalis

11 straipsnio pirmas sakinys

37 straipsnio 1 dalis

11 straipsnio antras sakinys

34 straipsnio 4 dalies a punktas

12 straipsnio įžanginė frazė ir pirmos pastraipos a punktas

10 straipsnio 2 dalis ir 34 straipsnio 1 dalis

12 straipsnio įžanginė frazė ir pirmos pastraipos b punktas

5 straipsnio 4 dalis

12 straipsnio antra pastraipa

34 straipsnio 3 dalis ir 37 straipsnio 2 dalies d punktas

13 straipsnis

34 straipsnio 3 dalis ir 37 straipsnio 2 dalies d punktas

14 straipsnio pirma pastraipa

34 straipsnio 2 dalies a punktas

14 straipsnio antra pastraipa

17 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

14 straipsnio trečia pastraipa

35 straipsnio 1 ir 3 dalys

14 straipsnio ketvirta pastraipa

35 straipsnio 2 dalis

15 straipsnis

IV priedo 1 dalis ir 2 dalies c punktas

16 straipsnis

17 straipsnio pirma pastraipa

17 straipsnio antra pastraipa

21 straipsnio 1 dalis

18 straipsnio pirma pastraipa

18 straipsnio antra pastraipa

36 straipsnis

19 straipsnis

13 straipsnio 3 dalis ir 5 straipsnio 5 dalis

19a straipsnio 1 ir 2 dalys

38 straipsnis

19a straipsnio 3 dalis

19b straipsnio 1 dalis

39 straipsnio 2 dalis

19b straipsnio 2 dalis

39 straipsnio 4 dalis

19b straipsnio 3 dalis

39 straipsnio 1 dalis

19c straipsnio 1 ir 3 dalys

39 straipsnio 3 dalis

19c straipsnio 2 dalis

19d straipsnio 1 dalis ir 19d straipsnio 2 dalis

39 straipsnio 5 dalis

19d straipsnio 3 dalis

20–23 straipsniai

24 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys

41 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys

24 straipsnio 4 ir 5 dalys

25 straipsnis

45 straipsnis

I priedas

I priedas

Ia priedas

II priedas

Ib priedas

III priedas

II priedo A dalis ir B dalies 1 skirsnis

II priedo B dalies 2 skirsnis

13 straipsnio 1 dalis

II priedo C dalis

13 straipsnio 2 dalis


KOMISIJOS PAREIŠKIMAS

Remdamasi Europos Sąjungos gyvūnų gerovės apsaugos strategija (1) Komisija ketina nagrinėti šunų ir kačių, naudojamų komercinėje veikloje, gerovės klausimus.

Jei išnagrinėjus padėtį bus nustatyta, kad dėl tokios komercinės veiklos kyla rizika sveikatai, Komisija apsvarstys tinkamus žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugos būdus, taip pat galimybę pasiūlyti Europos Parlamentui ir Tarybai tinkamai pritaikyti galiojančius Sąjungos teisės aktus, kuriais reglamentuojama prekyba šunimis ir katėmis, įskaitant galimybę taikyti suderintas šunų ir kačių registravimo sistemas, prieinamas visose valstybėse narėse.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes Komisija įvertins, ar įmanoma ir tinkama taikyti tokias registravimo sistemas šunims ir katėms, paženklintiems ir identifikuotiems pagal Sąjungos teisės aktus dėl gyvūnų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais.


(1)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl Europos Sąjungos strategijos dėl gyvūnų gerovės apsaugos 2012–2015 m., COM(2012) 6 final/2.


Top