Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32013R0056

2013 m. sausio 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 56/2013, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001, nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, I ir IV priedai Tekstas svarbus EEE

OJ L 21, 24.1.2013, p. 3–16 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
Special edition in Croatian: Chapter 03 Volume 070 P. 171 - 184

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/56/oj

24.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 21/3


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 56/2013

2013 m. sausio 16 d.

kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001, nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, I ir IV priedai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 999/2001, nustatantį tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (1), ypač į jo 23 straipsnio pirmą pastraipą,

kadangi:

(1)

Reglamente (EB) Nr. 999/2001 nustatytos gyvūnų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (toliau – USE) prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklės. Reglamento taikymo sritis – gyvų gyvūnų auginimas ir gyvūninių produktų gamyba, jų pateikimas rinkai bei tam tikrais specifiniais atvejais – jų eksportas;

(2)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šerti atrajotojus gyvūniniais baltymais yra draudžiama. To reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas draudimas taip pat taikomas gyvūnams, kurie nėra atrajotojai, ir draudžiama tuos gyvūnus šerti gyvūniniais produktais, kaip nustatyta to reglamento IV priede;

(3)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priede nustatyta, kad 7 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas taip pat taikomas ūkinių neatrajotojų, išskyrus mėsėdžius kailinius gyvūnus, šėrimui, inter alia, perdirbtais gyvūniniais baltymais (PGB). Taikant nukrypti leidžiančias nuostatas ir atsižvelgiant į konkrečias tokių nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo sąlygas, IV priede leidžiama tam tikrais PGB šerti ūkinius neatrajotojus;

(4)

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas (2)), 11 straipsniu draudžiama šerti tam tikrų rūšių sausumos gyvūnus, išskyrus kailinius, PGB, gautais iš tų pačių rūšių gyvūnų kūnų ar jų dalių. Tame straipsnyje taip pat draudžiama šerti ūkines žuvis PGB, gautais iš tų pačių rūšių ūkinių žuvų kūnų ar kūno dalių;

(5)

2010 m. liepos 16 d. priimtas Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Antrasis kovos su USE veiksmų planas. 2010–2015 m. strategijos dokumentas dėl užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (3)“. Jame nustatytos sritys, kuriose ateityje galima keisti Sąjungos teisės aktus, kuriais reglamentuojamos USE. Komunikate taip pat pabrėžiama, kad bet koks su USE susijusių taisyklių persvarstymas turi būti grindžiamas mokslinėmis nuomonėmis ir techninio pobūdžio duomenimis, susijusiais su naujų priemonių kontrole ir taikymu;

(6)

komunikate, inter alia, rašoma apie Sąjungos teisės aktų galiojančių nuostatų, susijusių su draudimu šerti tam tikrais pašarais, persvarstymą. Remiantis dviem mokslinėmis Europos maisto saugos tarnybos (EMST) Mokslininkų grupės biologinio pavojaus klausimais (BIOHAZ) nuomonėmis (atitinkamai 2007 m. sausio 24 d. (4) ir 2007 m. lapkričio 17 d. (5)), komunikate pripažįstama, kad nenustatyta, kad USE įprastomis sąlygomis būtų rasta ūkiniuose neatrajotojuose, ir mažai tikėtina, kad neatrajotojai galėtų perduoti galvijų spongiforminę encefalopatiją (GSE) kitiems neatrajotojams, jei tik vengiama šerti gyvūnus tos pačios rūšies perdirbtais gyvūnais. Taigi, komunikate daroma išvada, kad būtų galima svarstyti draudimo naudoti iš neatrajotojų gautus PGB neatrajotojų pašaruose, tačiau neturėtų būti panaikintas nustatytas draudimas šerti gyvūnus tos pačios rūšies perdirbtais gyvūnais, ir tokia priemonė būtų tinkama tik tuo atveju, jei būtų patvirtintų analizės metodų, kuriuos taikant būtų galima nustatyti konkrečią su gyvūnų rūšimi susijusią PGB kilmę, be to, turi būti galimybių tinkamai paskirstyti iš skirtingų rūšių gyvūnų gautus PGB;

(7)

2010 m. lapkričio 29 d. Taryba priėmė išvadas dėl to komunikato (6). Išvadomis pripažįstama, kad draudimas naudoti PGB ūkinių gyvūnų pašaruose labai svarbus siekiant užkirsti kelią USE plitimui per maisto grandinę, taigi šis draudimas yra pagrindinė priemonė, padedanti mažinti tos ligos paplitimą galvijų populiacijoje. Be to, tose išvadose teigiama, kad būtina galimo leidimo vėl naudoti iš neatrajotojų gautus PGB kitų rūšių neatrajotojams šerti sąlyga yra veiksmingi ir patvirtinti bandymai, kuriais remiantis būtų galima atskirti iš įvairių rūšių gautus PGB, ir kruopšti dėl reglamentavimo sušvelninimo gyvūnų ir visuomenės sveikatai kylančios rizikos analizė;

(8)

2010 m. gruodžio 9 d. EMST mokslininkų grupė BIOHAZ priėmė mokslinę nuomonę dėl GSE rizikos, kylančios dėl perdirbtų gyvūninių baltymų (PGB), kiekybinio vertinimo (7). Nuomonėje konstatuojama, kad „remiantis 2009 m. Sąjungoje atlikto GSE būklės stebėjimo duomenimis, darant prielaidą, kad neatrajotojų PGB užkratas sudaro 0,1 % (PGB nustatymo pašaruose riba), ir EMST atliktu GSE rizikos, kylančios dėl PGB, kiekybiniu vertinimu, apskaičiuotas bendras vidutinis BSE užkrato, galinčio patekti į galvijų pašarus Sąjungoje per metus, mastas būtų lygus 0,2 galvijams oraliniu būdu tenkančios užkrėstosios dozės, kurios pakaktų, kad nugaištų 50 % galvijų populiacijos“. Daroma išvada, kad „tai reikštų mažiau negu vienas tikėtinas papildomas GSE užkrėstas gyvūnas visoje Sąjungos galvijų populiacijoje per metus, viršutinei pasikliauties ribai esant 95 %“;

(9)

2011 m. kovo 8 d. Europos Parlamento „Rezoliucija dėl baltymų deficito ES: kaip išspręsti šią ilgalaikę problemą?“ (8) Komisija raginama pateikti teisėkūros pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai, pagal kurį būtų leista naudoti PGB iš skerdienos atliekų monogastrinių gyvūnų (kiaulių ir naminių paukščių) pašarams gaminti tik jei būtų naudojamos mėsos, kuri patvirtinta kaip tinkama žmonių maistui, sudėtinės dalys ir kad būtų visiškai laikomasi draudimo gyvūnus šerti perdirbtais tos pačios rūšies gyvūnais, taigi užkertamas kelias priverstiniam kanibalizmui, ir kontroliuojama, kaip šio draudimo laikomasi;

(10)

2011 m. liepos 6 d. Europos Parlamento „Rezoliucija dėl ES teisės aktų dėl užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) ir susijusios maisto ir pašarų kontrolės įgyvendinimo ir perspektyvų“ (9) pritariama, visų pirma atsižvelgiant į esamą baltymų deficito ES problemą, Komisijos pasiūlymui panaikinti Sąjungos teisės aktuose nustatytą draudimą šerti neatrajotojus PGB tik jei tai taikoma ne žolėdžiams ir laikomasi tam tikrų sąlygų;

(11)

rezoliucijoje raginama, kad perdirbtų gyvūninių baltymų gamybos ir sterilizavimo metodai atitiktų griežčiausius saugumo standartus ir Reglamente (EB) Nr. 1069/2009 nustatytas taisykles, būtų naudojamos naujausios ir saugiausios technologijos. Rezoliucijoje taip pat raginama nepanaikinti galiojančio draudimo šerti gyvūnus tos pačios rūšies perdirbtais gyvūnais, visiškai atskirti PGB, gautų perdirbus skirtingų rūšių gyvūnus, gamybos kanalus, ir teigiama, kad tai, kaip šie gamybos kanalai atskirti, turi kontroliuoti kompetentingos valstybių narių valdžios institucijos ir audituoti Komisija. Be to, teigiama, kad prieš panaikinant pašarų draudimą turi būti įdiegtas patikimas konkrečios rūšies gyvūnams taikomas metodas, skirtas nustatyti, iš kurios rūšies gyvūnų gauti baltymai, esantys gyvūnų pašare, kuriame yra PGB, siekiant užtikrinti, kad pašaruose nebūtų baltymų, gautų iš perdirbtų tos pačios rūšies gyvūnų, ir kad turi būti uždrausta PGB gamyba iš 1 arba 2 kategorijos medžiagų ir tik 3 kategorijos medžiaga, tinkama vartoti žmonėms, turėtų būti naudojama PGB gaminti. Minėta rezoliucija nesutinkama, kad iš atrajotojų arba neatrajotojų gauti PGB būtų naudojami atrajotojų pašaruose;

(12)

2012 m. kovo 9 d. Europos Sąjungos etaloninė gyvūninių baltymų pašaruose laboratorija (EURL-AP) patvirtino naują DNR grindžiamą diagnostikos metodą, kurį taikant galima pašaruose nustatyti labai nedidelį iš atrajotojų gautos medžiagos kiekį (10). Tas metodas gali būti taikomas įprastai PGB ir kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra PGB, kontrolei atlikti siekiant įsitikinti, kad nėra atrajotojų baltymų;

(13)

dabar nėra jokio patvirtinto diagnostikos metodo, kurį taikant būtų galima nustatyti, kad pašaruose yra iš kiaulių ar naminių paukščių gautų medžiagų. Todėl būtų neįmanoma kontroliuoti, ar tinkamai įgyvendinamas draudimas gyvūnus šerti perdirbtais tos pačios rūšies gyvūnais, jei vėl būtų leista naminių paukščių pašaruose naudoti kiaulių PGB ir kiaulių pašaruose – naminių paukščių PGB;

(14)

akvakultūros produkcijos atveju nekyla jokio susirūpinimo dėl draudimo gyvūnus šerti perdirbtais tos pačios rūšies gyvūnais laikymosi, nes galiojantys su paskirstymu susiję reikalavimai, taikomi žuvų miltus naudojant akvakultūros gyvūnų pašaruose, jau pasirodė besą veiksmingi;

(15)

todėl, išskyrus žuvų miltus ir žuvų miltų turinčius kombinuotuosius pašarus, kuriuos jau leista naudoti kaip neatrajotojų pašarus, reikėtų vėl leisti akvakultūros gyvūnams šerti naudoti PGB, gautus iš neatrajotojų, ir tokių PGB turinčius pašarus. Tokių produktų surinkimui, vežimui ir perdirbimui turėtų būti taikomi griežti reikalavimai, kad būtų išvengta bet kokios kryžminės jų ir atrajotojų baltymų taršos rizikos. Be to, siekiant patikrinti, ar nėra jų ir atrajotojų baltymų kryžminės taršos, turi būti reguliariai imami ir tiriami PGB ir kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra PGB, mėginiai;

(16)

todėl reikėtų išbraukti Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priede nustatytą draudimą akvakultūros gyvūnus šerti PGB, gautais iš neatrajotojų. Siekiant Sąjungos teisės aktų aiškumo reikėtų visą IV priedą pakeisti šio reglamento priede išdėstytu IV priedu;

(17)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 I priedo 1 punkte pateiktos pašarų ir šalutinių gyvūninių produktų, neskirtų vartoti žmonėms, apibrėžtys, kurios buvo pateiktos jau panaikintuose Sąjungos teisės aktuose. Siekiant Sąjungos teisės aktų aiškumo, tos nuorodos turėtų būti pakeistos nuorodomis į atitinkamas galiojančiuose teisės aktuose pateiktas apibrėžtis. Todėl Reglamento (EB) Nr. 999/2001 I priedas turėtų būti iš dalies pakeistas pagal šio reglamento priedą;

(18)

kadangi valstybėms narėms ir pašarų sektoriaus ekonominės veiklos vykdytojams reikia pakankamai laiko kontrolės procedūroms suderinti su naujais šiuo reglamentu nustatytais reikalavimais, šis reglamentas turėtų būti taikomas ne iš karto po įsigaliojimo;

(19)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 999/2001 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(20)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 I ir IV priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2013 m. birželio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. sausio 16 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 147, 2001 5 31, p. 1.

(2)  OL L 300, 2009 11 14, p. 1.

(3)  COM/2010/0384.

(4)  Mokslininkų grupės biologinio pavojaus klausimais Europos Parlamento prašymu priimta nuomonė dėl su USE pavojumi susijusio pavojaus sveikatai, kylančio atrajotojus šeriant žuvų miltais, vertinimo. EMST leidinys (2007 m.), 443, 1–26.

(5)  Mokslininkų grupės biologinio pavojaus klausimais Europos Parlamento prašymu priimta nuomonė dėl tam tikrų aspektų, susijusių su ūkinių gyvūnų šėrimu gyvūniniais baltymais. EMST leidinys (2007 m.), 576, 1–41.

(6)  http://register.consilium.europa.eu/pdf/en/10/st13/st13889-ad01re01.en10.pdf

(7)  Mokslininkų grupės biologinio pavojaus klausimais priimta nuomonė dėl kiekybinio GSE rizikos, kylančios dėl perdirbtų gyvūninių baltymų (PGB), vertinimo. EMST leidinys (2011 m.), 9(1):1947.

(8)  Priimti tekstai, P7_TA(2011)0084.

(9)  Priimti tekstai, P7_TA(2011)0328.

(10)  http://eurl.craw.eu/index.php?page=24&id=10


PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 I ir IV priedai iš dalies keičiami taip:

1.

I priedo 1 dalis pakeičiama taip:

„1.

Šiame reglamente taikomos šios Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1069/2009 (1), Komisijos reglamente (ES) Nr. 142/2011 (2), Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002 (3), Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 767/2009 (4) ir Tarybos direktyvoje 2006/88/EB (5) pateiktos apibrėžtys:

a)

Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 3 straipsnio 6 dalyje pateikta „ūkinio gyvūno“ apibrėžtis;

b)

Reglamento (ES) Nr. 142/2011 I priede pateiktos šios apibrėžtys:

i)

„kailiniai gyvūnai“ – 1 punkte;

ii)

„kraujo produktai“ – 4 punkte;

iii)

„perdirbti gyvūniniai baltymai“ – 5 punkte;

iv)

„žuvų miltai“ – 7 punkte;

v)

„kolagenas“ – 11 punkte;

vi)

„želatina“ – 12 punkte;

vii)

„hidrolizuoti baltymai“ – 14 punkte;

viii)

„konservuotas gyvūnų augintinių ėdalas“ – 16 punkte;

ix)

„gyvūnų augintinių ėdalas“ – 19 punkte;

x)

„perdirbtas gyvūnų augintinių ėdalas“ – 20 punkte;

c)

Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 4 dalyje pateikta „pašaro“ apibrėžtis;

d)

Reglamentas (EB) Nr. 767/2009:

i)

„pašarinės žaliavos“ – 3 straipsnio 2 dalies g punkte;

ii)

„kombinuotasis pašaras“ – 3 straipsnio 2 dalies h punkte;

iii)

„visavertis pašaras“ – 3 straipsnio 2 dalies i punkte;

e)

Direktyva 2006/88/EB:

i)

„akvakultūros gyvūnai“ – 3 straipsnio 1 dalies b punkte;

ii)

„vandens gyvūnai“ – 3 straipsnio 1 dalies e punkte.

2.

IV priedas pakeičiamas taip:

„IV PRIEDAS

GYVŪNŲ ŠĖRIMAS

I   SKYRIUS

7 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo taikymo srities išplėtimas

Vadovaujantis 7 straipsnio 2 dalimi, 7 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo taikymo sritis išplečiama, ir draudžiama:

a)

atrajotojus šerti gyvūniniu dikalcio fosfatu ir trikalcio fosfatu, taip pat šių produktų turinčiais kombinuotaisiais pašarais;

b)

ūkinius neatrajotojus, išskyrus kailinius gyvūnus, šerti:

i)

perdirbtais gyvūniniais baltymais;

ii)

iš atrajotojų gautu kolagenu ir želatina;

iii)

kraujo produktais;

iv)

hidrolizuotais gyvūniniais baltymais;

v)

gyvūniniu dikalcio fosfatu ir trikalcio fosfatu;

vi)

pašarais, kurių sudėtyje yra i–v punktuose išvardytų produktų.

II   SKYRIUS

7 straipsnio 1 dalyje ir I skyriuje nustatyto draudimo išimtys

Vadovaujantis 7 straipsnio 3 dalies pirmąja pastraipa, 7 straipsnio 1 dalyje ir I skyriuje nustatytas draudimas netaikomas:

a)

atrajotojų pašarams, kurių sudėtyje yra:

i)

pieno, pieno gaminių, iš pieno gautų produktų, priešpienio ir priešpienio produktų;

ii)

kiaušinių ir kiaušinių produktų;

iii)

iš neatrajotojų gauto kolageno ir želatinos;

iv)

hidrolizuotų baltymų, gautų iš:

neatrajotojų dalių arba

atrajotojų kailių ir odos;

v)

kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra i–iv punktuose išvardytų produktų;

b)

ūkinių neatrajotojų pašarams, kurių sudėtyje yra šių pašarinių žaliavų ir kombinuotųjų pašarų:

i)

iš neatrajotojų dalių arba iš atrajotojų kailių ir odos gautų hidrolizuotų baltymų;

ii)

žuvų miltų ir kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, gaminamų, tiekiamų rinkai ir naudojamų laikantis III skyriuje nustatytų bendrųjų sąlygų ir IV skyriaus A skirsnyje nustatytų specialių sąlygų;

iii)

gyvūninio dikalcio fosfato ir trikalcio fosfato, taip pat kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra tokių fosfatų, gaminamų, tiekiamų rinkai ir naudojamų laikantis III skyriuje nustatytų bendrųjų sąlygų ir IV skyriaus B skirsnyje nustatytų specialiųjų sąlygų;

iv)

kraujo produktų, gautų iš neatrajotojų, ir kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra tokių kraujo produktų, gaminamų, tiekiamų rinkai ir naudojamų laikantis III skyriuje nustatytų bendrųjų sąlygų ir IV skyriaus C skirsnyje nustatytų specialių sąlygų;

c)

akvakultūros gyvūnų pašarams, kurių sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, išskyrus žuvų miltus, ir kombinuotiesiems pašarams, kurių sudėtyje yra tokių perdirbtų gyvūninių baltymų, gaminamiems, tiekiamiems rinkai ir naudojamiems laikantis III skyriuje nustatytų bendrųjų sąlygų ir IV skyriaus D skirsnyje nustatytų specialių sąlygų;

d)

nenujunkytų atrajotojų pieno pakaitalams, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, gaminamiems, tiekiamiems rinkai ir naudojamiems laikantis IV skyriaus E skirsnyje nustatytų specialių sąlygų;

e)

ūkinių gyvūnų augalinėms pašarinėms žaliavoms ir kombinuotiesiems pašarams, kurių sudėtyje yra tokių pašarinių žaliavų, turintiems labai nedidelį kiekį kaulų atplaišų iš neleidžiamų naudoti rūšių gyvūnų. Valstybės narės šias išimtis gali taikyti tik prieš tai atlikusios rizikos vertinimą, kuriuo būtų patvirtinta, kad gyvūnų sveikatai kyla labai mažas pavojus. Atliekant tokį rizikos vertinimą būtina atsižvelgti bent į:

i)

užkrato lygį;

ii)

užkrato pobūdį ir šaltinį;

iii)

ketinamą užkrėstų pašarų paskirtį.

III   SKYRIUS

Bendrosios tam tikrų II skyriuje nustatytų išimčių taikymo sąlygos

A   SKIRSNIS

Ūkiniams neatrajotojams šerti skirtų pašarinių žaliavų ir kombinuotųjų pašarų vežimas

1.

Toliau išvardyti ūkiniams neatrajotojams šerti skirti produktai turi būti vežami transporto priemonėmis ir talpyklose, kurios nenaudojamos atrajotojų pašarams vežti:

a)

birūs iš neatrajotojų gauti perdirbti gyvūniniai baltymai, įskaitant žuvų miltus;

b)

birus gyvūninis dikalcio ir trikalcio fosfatas;

c)

birūs iš neatrajotojų gauti kraujo produktai;

d)

birūs kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra a, b ir c punktuose išvardytų pašarinių žaliavų.

Dokumentai, kuriuose pateikiama išsami informacija apie vežtus produktus, turi būti saugomi bent dvejus metus, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai.

2.

Nukrypstant nuo 1 punkto, transporto priemonės ir talpyklos, anksčiau naudotos tame punkte išvardytiems produktams vežti, gali būti vėliau naudojamos atrajotojų pašarams vežti, jei siekiant išvengti kryžminės taršos jos prieš tai išvalomos laikantis dokumentais nustatytos tvarkos, kurią prieš tai patvirtino kompetentinga institucija.

Kai taikoma tokia tvarka, bent dvejus metus turi būti saugomi veiksmų seką patvirtinantys dokumentai, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai.

3.

Birūs iš neatrajotojų gauti perdirbti gyvūniniai pašarai ir birūs kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra iš tokių gyvūnų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, turi būti vežami transporto priemonėmis ir talpyklose, kurios nenaudojamos ūkinių neatrajotojų, išskyrus akvakultūros gyvūnus, pašarams vežti.

4.

Nukrypstant nuo 3 punkto, transporto priemonės ir talpyklos, anksčiau naudotos tame punkte išvardytiems produktams vežti, gali būti vėliau naudojamos ūkinių neatrajotojų, išskyrus akvakultūros gyvūnus, pašarams vežti, jei siekiant išvengti kryžminės taršos jos prieš tai išvalomos laikantis dokumentais nustatytos tvarkos, kurią prieš tai patvirtino kompetentinga institucija.

Kai taikoma tokia tvarka, turi būti bent dvejus metus saugomi veiksmų seką patvirtinantys dokumentai, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai.

B   SKIRSNIS

Ūkiniams neatrajotojams šerti skirtų kombinuotųjų pašarų gamyba

1.

Ūkiniams neatrajotojams šerti skirti kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra toliau išvardytų pašarinių žaliavų, turi būti gaminami kompetentingos institucijos patvirtintose įmonėse, negaminančiose atrajotojams skirtų kombinuotųjų pašarų:

a)

žuvų miltų;

b)

gyvūninio dikalcio ir trikalcio fosfato;

c)

iš neatrajotojų gautų kraujo produktų.

2.

Nukrypstant nuo 1 punkto, kompetentinga institucija, prieš tai atlikusi patikrinimą vietoje, gali leisti atrajotojų kombinuotųjų pašarų gamybą įmonėse, kurios taip pat gamina ūkinių neatrajotojų pašarus, kurių sudėtyje yra tame punkte išvardytų produktų, jei laikomasi šių sąlygų:

a)

atrajotojų kombinuotųjų pašarų gaminimo, saugojimo, vežimo ir pakavimo infrastruktūra turi būti fiziškai atskirta nuo neatrajotojų kombinuotųjų pašarų gaminimo ir saugojimo infrastruktūros;

b)

dokumentai, kuriuose pateikiama išsami informacija apie 1 punkte išvardytų produktų įsigijimą ir naudojimą, taip pat kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra tų produktų, pardavimą, turi būti saugomi bent penkerius metus, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai;

c)

siekiant nustatyti, ar nėra neleistinų gyvūninių sudedamųjų dalių, taikant Komisijos reglamento (EB) Nr. 152/2009 (6) VI priede nustatytus analizės metodus gyvūninėms sudedamosioms dalims nustatyti atliekant oficialiąją pašarų kontrolę, turi būti reguliariai imami ir tiriami atrajotojų kombinuotųjų pašarų mėginiai; mėginių ėmimo ir tyrimo dažnumas nustatomas remiantis veiklos vykdytojo atliktu rizikos vertinimu, šis vertinimas yra viena iš veiklos vykdytojo procedūrų, grindžiamų rizikos valdymo analizės ir svarbiausių valdymo taškų (RVASVT) principais; tokio mėginių ėmimo ir tyrimo rezultatai saugomi bent penkerius metus, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai.

3.

Nukrypstant nuo 1 punkto, nereikalaujama, kad vietos kombinuotųjų pašarų gamintojai turėtų specialų visaverčių pašarų gamybos iš kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra tame punkte išvardytų produktų, leidimą, jei jie laikosi šių sąlygų:

a)

jie turi būti registruoti kompetentingos institucijos;

b)

jie turi laikyti tik neatrajotojus;

c)

jie turi gaminti kombinuotuosius pašarus, skirtus naudoti tik tame pačiame ūkyje;

d)

visuose visaverčiams pašarams gaminti naudojamuose kombinuotuosiuose pašaruose, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, nevalytų baltymų kiekis gali būti tik mažesnis negu 50 %;

e)

visuose visaverčiams pašarams gaminti naudojamuose kombinuotuosiuose pašaruose, kurių sudėtyje yra dikalcio arba trikalcio fosfato, bendras fosfato kiekis gali būti tik mažesnis negu 10 %;

f)

visuose visaverčiams pašarams gaminti naudojamuose kombinuotuosiuose pašaruose, kurių sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų kraujo produktų, bendras baltymų kiekis gali būti tik mažesnis negu 50 %.

C   SKIRSNIS

Ūkinių neatrajotojų, išskyrus kailinius gyvūnus, pašarams gaminti skirtų pašarinių žaliavų ir kombinuotųjų pašarų importas

Prieš išleidžiant į laisvą apyvartą Sąjungoje, siekiant nustatyti, ar nėra neleistinų gyvūninių sudedamųjų dalių, importuotojai turi užtikrinti, kad taikant Reglamento (EB) Nr. 152/2009 VI priede nustatytus analizės metodus gyvūninėms sudedamosioms dalims nustatyti atliekant oficialiąją pašarų kontrolę, būtų tiriamos visos toliau išvardytų pašarinių žaliavų ir kombinuotųjų pašarų, kuriuos ketinama naudoti ūkinių neatrajotojų pašarams, išskyrus kailinius gyvūnus, siuntos:

a)

iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, įskaitant žuvų miltus;

b)

iš neatrajotojų gautų kraujo produktų;

c)

kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra a ir b punktuose išvardytų pašarinių žaliavų.

D   SKIRSNIS

Ūkinių neatrajotojų pašarų naudojimas ir laikymas ūkyje

1.

Toliau išvardytus pašarus draudžiama naudoti ir laikyti ūkiuose, kuriuose laikomi rūšių, kurioms tokie pašarai neskirti, ūkiniai gyvūnai:

a)

iš neatrajotojų gautus perdirbtus gyvūninius baltymus, įskaitant žuvų miltus;

b)

gyvūninį dikalcio ir trikalcio fosfatą;

c)

iš neatrajotojų gautus kraujo produktus;

d)

kombinuotuosius pašarus, kurių sudėtyje yra a–c punktuose išvardytų pašarinių žaliavų.

2.

Nukrypstant nuo 1 punkto, kompetentinga institucija gali leisti naudoti ir laikyti 1 punkto d įtraukoje nurodytus kombinuotuosius pašarus ūkiuose, kuriuose laikomi rūšių, kurioms tokie pašarai neskirti, ūkiniai gyvūnai, jei ūkiuose įgyvendintos priemonės, kuriomis užkertamas kelias tokiais kombinuotaisiais pašarais šerti tų rūšių gyvūnus, kuriems tie pašarai neskirti.

IV   SKYRIUS

Specialios tam tikrų II skyriuje nustatytų išimčių taikymo sąlygos

A   SKIRSNIS

Specialios ūkinių neatrajotojų, išskyrus kailinius gyvūnus, pašarams skirtų žuvų miltų ir kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, gamybos ir naudojimo sąlygos

Taikomos šios specialios ūkinių neatrajotojų, išskyrus kailinius gyvūnus, pašarams skirtų žuvų miltų ir kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, gamybos ir naudojimo sąlygos:

a)

žuvų miltai turi būti gaminami perdirbimo įmonėse, skirtose tik iš vandens gyvūnų, išskyrus jūros žinduolius, gautiems produktams gaminti;

b)

atitinkamai žuvų miltų ir kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, lydraštyje arba gyvūnų sveikatos sertifikate ir ant visos tokių produktų pakuotės turi būti aiškiai užrašyta „sudėtyje yra žuvų miltų – netinka atrajotojams šerti“.

B   SKIRSNIS

Specialios ūkinių neatrajotojų, išskyrus kailinius gyvūnus, pašarams skirto dikalcio fosfato ir trikalcio fosfato, taip pat kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra tokių fosfatų, naudojimo sąlygos

Atitinkamai gyvūninio dikalcio fosfato arba trikalcio fosfato ir kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra tokių fosfatų, lydraštyje arba gyvūnų sveikatos sertifikate ir ant visos tokių produktų pakuotės turi būti aiškiai užrašyta „sudėtyje yra gyvūninio dikalcio ir (arba) trikalcio fosfato – netinka atrajotojams šerti“.

C   SKIRSNIS

Specialios ūkinių neatrajotojų, išskyrus kailinius gyvūnus, pašarams skirtų iš neatrajotojų gautų kraujo produktų ir kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra tų produktų, gamybos ir naudojimo sąlygos

Taikomos šios specialios ūkinių neatrajotojų, išskyrus kailinius gyvūnus, pašarams skirtų iš neatrajotojų gautų kraujo produktų ir kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra tokių kraujo produktų, gamybos ir naudojimo sąlygos:

a)

Kraujo produktams gaminti naudojamas kraujas turi būti surenkamas skerdyklose, kuriose neskerdžiami atrajotojai ir kurios kompetentingos institucijos yra registruotos kaip neskerdžiančios atrajotojų.

Nukrypstant nuo šios specialios sąlygos, kompetentinga institucija gali leisti atrajotojus skersti skerdykloje, kurioje surenkamas neatrajotojų kraujas, skirtas kraujo produktams, naudotiniems ūkinių neatrajotojų pašaruose, gaminti.

Toks leidimas gali būti suteiktas tik jei kompetentinga institucija, atlikusi patikrinimą, įsitikina, kad priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią atrajotojų ir neatrajotojų kraujo kryžminei taršai, yra veiksmingos.

Tokios priemonės pirmiausia turi apimti šiuos būtiniausius reikalavimus:

i)

neatrajotojai turi būti skerdžiami vietose, fiziškai atskirtose nuo vietų, kuriose skerdžiami atrajotojai;

ii)

neatrajotojų kraujo surinkimo, saugojimo, vežimo ir pakavimo infrastruktūra turi būti atskirta nuo atrajotojų kraujo surinkimo, saugojimo, vežimo ir pakavimo infrastruktūros;

iii)

turi būti reguliariai imami ir tiriami iš neatrajotojų gauto kraujo mėginiai, siekiant nustatyti, ar juose nėra atrajotojų baltymų. Taikomas analizės metodas turi būti moksliškai patvirtintas kaip tinkamas tuo tikslu. Mėginių ėmimo ir tyrimo dažnumas nustatomas remiantis veiklos vykdytojo atliktu rizikos vertinimu, šis vertinimas yra viena iš veiklos vykdytojo procedūrų, grindžiamų RVASVT principais.

b)

Kraujas, kurį ketinama naudoti neatrajotojams skirtiems kraujo produktams gaminti, į perdirbimo įmonę turi būti vežamas transporto priemonėmis ir talpyklose, kurios skirtos tik neatrajotojų kraujui vežti.

Nukrypstant nuo šios specialios sąlygos, transporto priemonės ir talpyklos, anksčiau naudotos iš atrajotojų gautam kraujui vežti, gali būti vėliau naudojamos neatrajotojų kraujui vežti, jei siekiant išvengti kryžminės taršos jos prieš tai kruopščiai išvalomos laikantis dokumentais nustatytos tvarkos, kurią prieš tai turi patvirtinti kompetentinga institucija. Kai taikoma tokia tvarka, turi būti bent dvejus metus saugomi veiksmų seką patvirtinantys dokumentai, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai.

c)

Kraujo produktai turi būti gaminami perdirbimo įmonėse, perdirbančiose tik neatrajotojų kraują.

Nukrypstant nuo šios specialios sąlygos, kompetentinga institucija gali leisti kraujo produktus, skirtus naudoti ūkinių neatrajotojų pašaruose, gaminti perdirbimo įmonėse, perdirbančiose atrajotojų kraują.

Toks leidimas gali būti suteiktas tik jei kompetentinga institucija, atlikusi patikrinimą, įsitikina, kad priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią kryžminei taršai, yra veiksmingos.

Tokios priemonės pirmiausia turi apimti šiuos būtiniausius reikalavimus:

i)

neatrajotojų kraujo produktai turi būti gaminami uždaroje sistemoje, fiziškai atskirtoje nuo atrajotojų kraujo gamybos sistemos;

ii)

iš neatrajotojų gautų birių žaliavų ir birių galutinių produktų surinkimo, saugojimo, vežimo ir pakavimo infrastruktūra turi būti atskirta nuo surinkimo, saugojimo, vežimo ir pakavimo infrastruktūros, skirtos iš atrajotojų gautoms birioms žaliavoms ir biriems galutiniams produktams;

iii)

atvežamas kraujas, gautas atitinkamai iš atrajotojų ir neatrajotojų, ir atitinkami kraujo produktai turi būti nuolat sutikrinami;

iv)

siekiant nustatyti, ar nėra iš neatrajotojų gautų kraujo produktų ir iš atrajotojų gautų kraujo produktų kryžminės taršos, taikant Reglamento (EB) Nr. 152/2009 VI priede nustatytus analizės metodus gyvūninėms sudedamosioms dalims nustatyti atliekant oficialiąją pašarų kontrolę, turi būti reguliariai imami ir tiriami iš neatrajotojų gautų kraujo produktų mėginiai; mėginių ėmimo ir tyrimo dažnumas nustatomas remiantis veiklos vykdytojo atliktu rizikos vertinimu, šis vertinimas yra viena iš veiklos vykdytojo procedūrų, grindžiamų rizikos valdymo analizės ir svarbiausių valdymo taškų (RVASVT) principais; tokio mėginių ėmimo ir tyrimo rezultatai saugomi bent penkerius metus, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai.

d)

Atitinkamai kraujo produktų ir kombinuotųjų pašarų, kuriuose yra kraujo produktų, lydraštyje arba gyvūnų sveikatos sertifikate ir ant visos tokių produktų pakuotės turi būti aiškiai užrašyta „sudėtyje yra kraujo produktų – netinka atrajotojams šerti“.

D   SKIRSNIS

Specialios ūkinių akvakultūros gyvūnų pašarams skirtų iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, išskyrus žuvų miltus, ir kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra tokių perdirbtų gyvūninių baltymų, gamybos ir naudojimo sąlygos

Taikomos šios specialios akvakultūros gyvūnų pašarams skirtų iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, išskyrus žuvų miltus, ir kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, gamybos ir naudojimo sąlygos:

a)

Perdirbtiems gyvūniniams baltymams gaminti naudojami gyvūniniai šalutiniai produktai, kuriems skirtas šis skirsnis, turi būti gaunami iš skerdyklų, kuriose neskerdžiami atrajotojai ir kurios kompetentingos institucijos yra registruotos kaip neskerdžiančios atrajotojų, arba iš pjaustymo įmonių, kuriose neiškaulinėjama ir nepjaustoma atrajotojų mėsa.

Nukrypstant nuo šios specialios sąlygos, kompetentinga institucija gali leisti atrajotojus skersti skerdykloje, kurioje surenkami neatrajotojų šalutiniai produktai, perdirbtiems gyvūniniams baltymams, kuriems skirtas šis skirsnis, gaminti.

Toks leidimas gali būti suteiktas tik jei kompetentinga institucija, atlikusi patikrinimą, įsitikina, kad priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią atrajotojų ir neatrajotojų šalutinių produktų kryžminei taršai, yra veiksmingos.

Tokios priemonės pirmiausia turi apimti šiuos būtiniausius reikalavimus:

i)

neatrajotojai turi būti skerdžiami vietose, fiziškai atskirtose nuo vietų, kuriose skerdžiami atrajotojai;

ii)

iš neatrajotojų gautų šalutinių produktų surinkimo, saugojimo, vežimo ir pakavimo infrastruktūra turi būti atskirta nuo surinkimo, saugojimo, vežimo ir pakavimo infrastruktūros, skirtos iš atrajotojų gautiems šalutiniams produktams;

iii)

reguliariai imami ir tiriami iš neatrajotojų gautų gyvūninių šalutinių produktų mėginiai, siekiant nustatyti, ar juose nėra atrajotojų baltymų. Taikomas analizės metodas turi būti patvirtintas kaip tinkamas tuo tikslu. Mėginių ėmimo ir tyrimo dažnumas nustatomas remiantis veiklos vykdytojo atliktu rizikos vertinimu, šis vertinimas yra viena iš veiklos vykdytojo procedūrų, grindžiamų RVASVT principais.

b)

Iš neatrajotojų gauti gyvūniniai šalutiniai produktai, skirti perdirbtiems gyvūniniams baltymams, kuriems skirtas šis skirsnis, gaminti, į perdirbimo įmonę turi būti vežami transporto priemonėmis ir talpyklose, kurios nenaudojamos iš atrajotojų gautiems gyvūniniams šalutiniams produktams vežti.

Nukrypstant nuo šios specialios sąlygos, transporto priemonės ir talpyklos, anksčiau naudotos iš atrajotojų gautiems gyvūniniams šalutiniams produktams vežti, gali būti vėliau naudojamos iš neatrajotojų gautiems gyvūniniams šalutiniams produktams vežti, jei siekiant išvengti kryžminės taršos jos prieš tai kruopščiai išvalomos laikantis dokumentais nustatytos tvarkos, kurią prieš tai patvirtino kompetentinga institucija.

Kai taikoma tokia tvarka, turi būti bent dvejus metus saugomi veiksmų seką patvirtinantys dokumentai, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai.

c)

Perdirbti gyvūniniai baltymai, kuriems skirtas šis skirsnis, turi būti gaminami perdirbimo įmonėse, skirtose tik iš neatrajotojų gautiems šalutiniams produktams, gaunamiems iš a punkte nurodytų skerdyklų ir pjaustymo įmonių, perdirbti.

Nukrypstant nuo šios specialios sąlygos, kompetentinga institucija gali leisti perdirbtus gyvūninius baltymus, kuriems skirtas šis skirsnis, gaminti įmonėse, kuriose perdirbami iš atrajotojų gauti gyvūniniai šalutiniai produktai.

Toks leidimas gali būti suteiktas tik jei kompetentinga institucija, atlikusi patikrinimą, įsitikina, kad priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią iš atrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų ir iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų kryžminei taršai, yra veiksmingos.

Tokios prevencinės priemonės pirmiausia turi apimti šiuos būtiniausius reikalavimus:

i)

iš atrajotojų gauti perdirbti gyvūniniai baltymai turi būti gaminami uždaroje sistemoje, fiziškai atskirtoje nuo perdirbtų gyvūninių baltymų, kuriems skirtas šis skirsnis, gamybos sistemos;

ii)

iš atrajotojų gautų gyvūninių šalutinių produktų saugojimo ir vežimo infrastruktūra turi būti fiziškai atskirta nuo saugojimo ir vežimo infrastruktūros, skirtos iš neatrajotojų gautiems gyvūniniams šalutiniams produktams;

iii)

iš atrajotojų gauti perdirbti gyvūniniai baltymai turi būti saugomi ir pakuojami vietose, fiziškai atskirtose nuo vietų, naudojamų iš neatrajotojų gautiems gataviems produktams;

iv)

siekiant patikrinti, ar nėra neatrajotojų ir atrajotojų perdirbtų gyvūninių baltymų kryžminės taršos, taikant Reglamento (EB) Nr. 152/2009 VI priede nustatytus analizės metodus gyvūninėms sudedamosioms dalims nustatyti atliekant oficialiąją pašarų kontrolę, turi būti reguliariai imami ir tiriami perdirbtų gyvūninių baltymų, kuriems skirtas šis skirsnis, mėginiai; mėginių ėmimo ir tyrimo dažnumas nustatomas remiantis veiklos vykdytojo atliktu rizikos vertinimu, šis vertinimas yra viena iš veiklos vykdytojo procedūrų, grindžiamų rizikos valdymo analizės ir svarbiausių valdymo taškų (RVASVT) principais; tokio mėginių ėmimo ir tyrimo rezultatai saugomi bent penkerius metus, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai.

d)

Kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra perdirbtų gyvūninių baltymų, kuriems skirtas šis skirsnis, turi būti gaminami įmonėse, šiuo tikslu patvirtintose kompetentingos institucijos ir skirtose gaminti tik pašarus akvakultūros gyvūnams.

Nukrypstant nuo šios specialios sąlygos:

i)

kompetentinga institucija, prieš tai atlikusi patikrinimą vietoje, gali leisti akvakultūros gyvūnų kombinuotųjų pašarų gamybą įmonėse, kurios taip pat gamina kitų ūkinių gyvūnų, išskyrus kailinius gyvūnus, kombinuotuosius pašarus, jei laikomasi šių sąlygų:

atrajotojų kombinuotųjų pašarų gaminimo, saugojimo, vežimo bei pakavimo infrastruktūra turi būti fiziškai atskirta nuo neatrajotojų kombinuotųjų pašarų gaminimo ir saugojimo infrastruktūros,

akvakultūros gyvūnų kombinuotųjų pašarų gaminimo, saugojimo, vežimo bei pakavimo infrastruktūra turi būti fiziškai atskirta nuo kitų neatrajotojų kombinuotųjų pašarų gaminimo ir saugojimo infrastruktūros,

dokumentai, kuriuose pateikiama išsami informacija apie perdirbtų gyvūninių baltymų, kuriems skirtas šis skirsnis, įsigijimą ir naudojimą, taip pat kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, pardavimą, turi būti saugomi bent penkerius metus, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai,

siekiant nustatyti, ar nėra neleistinų gyvūninių sudedamųjų dalių, taikant Reglamento (EB) Nr. 152/2009 VI priede nustatytus analizės metodus gyvūninėms sudedamosioms dalims nustatyti atliekant oficialiąją pašarų kontrolę, turi būti reguliariai imami ir tiriami ūkinių gyvūnų, išskyrus akvakultūros gyvūnus, kombinuotųjų pašarų mėginiai; mėginių ėmimo ir tyrimo dažnumas nustatomas remiantis veiklos vykdytojo atliktu rizikos vertinimu, šis vertinimas yra viena iš veiklos vykdytojo procedūrų, grindžiamų RVASVT principais. Rezultatai saugomi bent penkerius metus, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai;

ii)

nereikalaujama, kad vietos kombinuotųjų pašarų gamintojai turėtų specialų visaverčių pašarų gamybos iš kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra produktų, kuriems skirtas šis skirsnis, leidimą, jei jie laikosi šių sąlygų:

yra registruoti kompetentingos institucijos,

laiko tik akvakultūros gyvūnus,

gamina visaverčius pašarus akvakultūros gyvūnams, skirtus naudoti tik tame pačiame ūkyje, ir

kombinuotuose pašaruose, kurių sudėtyje yra perdirbtų gyvūninių baltymų, kuriems skirtas šis skirsnis, bendras baltymų kiekis yra mažesnis negu 50 %.

e)

Atitinkamai perdirbtų gyvūninių baltymų, kuriems skirtas šis skirsnis, lydraštyje arba gyvūnų sveikatos sertifikate ir ant visos jų pakuotės turi būti aiškiai užrašyta „iš neatrajotojų gauti perdirbti gyvūniniai baltymai – netinka ūkinių gyvūnų, išskyrus akvakultūros ir kailinius gyvūnus, pašarams gaminti“.

Atitinkamai akvakultūros gyvūnų kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra perdirbtų gyvūninių baltymų, kuriems skirtas šis skirsnis, lydraštyje arba gyvūnų sveikatos sertifikate ir ant visos jų pakuotės turi būti aiškiai užrašyta „sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų – netinka ūkiniams gyvūnams, išskyrus akvakultūros ir kailinius gyvūnus, šerti“.

E   SKIRSNIS

Specialios nenujunkytiems atrajotojams šerti skirtų pieno pakaitalų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, gamybos, tiekimo rinkai ir naudojimo sąlygos

Taikomos šios specialios nenujunkytiems ūkiniams atrajotojams šerti skirtų pieno pakaitalų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, gamybos, tiekimo rinkai ir naudojimo sąlygos:

a)

pieno pakaitalų sudėtyje esantys žuvų miltai turi būti gaminami perdirbimo įmonėse, skirtose tik iš vandens gyvūnų, išskyrus jūros žinduolius, gautiems produktams gaminti ir turi atitikti III skyriuje nustatytas bendrąsias sąlygas;

b)

naudoti žuvies miltus nenujunkytiems ūkiniams atrajotojams šerti leidžiama tik gaminant sauso pavidalo pieno pakaitalus, naudojamus atskiedus nustatytu skysčio kiekiu kaip nenujunkytų atrajotojų gyvūnų pašaras – pieno krekenų papildas arba pakaitalas, kol junkymas dar nepasibaigęs;

c)

nenujunkytiems ūkiniams atrajotojams šerti skirti pieno pakaitalai, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, turi būti gaminami įmonėse, kuriose negaminami kiti atrajotojams skirti kombinuotieji pašarai ir kurioms tuo tikslu suteiktas kompetentingos institucijos leidimas.

Nukrypstant nuo šios specialios sąlygos, kompetentinga institucija, prieš tai atlikusi patikrinimą vietoje, gali leisti kitus atrajotojų kombinuotuosius pašarus gaminti įmonėse, kurios taip pat gamina nenujunkytiems ūkiniams atrajotojams skirtus pieno pakaitalus, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, jei laikomasi šių sąlygų:

i)

kitų atrajotojų kombinuotųjų pašarų saugojimo infrastruktūra turi būti fiziškai atskirta nuo birių žuvų miltų ir birių pieno pakaitalų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, saugojimo, vežimo ir pakavimo infrastruktūros;

ii)

kiti atrajotojų kombinuotieji pašarai turi būti gaminami vietose, fiziškai atskirtose nuo vietų, kuriose gaminami pieno pakaitalai, kurių sudėtyje yra žuvų miltų;

iii)

dokumentai, kuriuose pateikiama išsami informacija apie žuvų miltų įsigijimą ir naudojimą, taip pat pieno pakaitalų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, pardavimą, turi būti saugomi bent penkerius metus, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai;

iv)

siekiant nustatyti, ar nėra neleistinų gyvūninių sudedamųjų dalių, taikant Reglamento (EB) Nr. 152/2009 VI priede nustatytus analizės metodus gyvūninėms sudedamosioms dalims nustatyti atliekant oficialiąją pašarų kontrolę, turi būti reguliariai imami ir tiriami kitų atrajotojų kombinuotųjų pašarų mėginiai; mėginių ėmimo ir tyrimo dažnumas nustatomas remiantis veiklos vykdytojo atliktu rizikos vertinimu, šis vertinimas yra viena iš veiklos vykdytojo procedūrų, grindžiamų RVASVT principais; rezultatai turi būti saugomi bent penkerius metus, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai;

d)

prieš išleidžiant į laisvą apyvartą Sąjungoje, siekiant nustatyti, ar nėra neleistinų gyvūninių sudedamųjų dalių, importuotojai turi užtikrinti, kad taikant Reglamento (EB) Nr. 152/2009 VI priede nustatytus analizės metodus gyvūninėms sudedamosioms dalims nustatyti atliekant oficialiąją pašarų kontrolę, būtų tiriamos visos importuojamų pieno pakaitalų, kurių sudėtyje yra žuvies miltų, siuntos;

e)

atitinkamai nenujunkytiems ūkiniams atrajotojams šerti skirtų pieno pakaitalų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, lydraštyje arba gyvūnų sveikatos sertifikate ir ant visos tokių pieno pakaitalų pakuotės turi būti aiškiai užrašyta „sudėtyje yra žuvų miltų – netinka atrajotojams, išskyrus nenujunkytus atrajotojus, šerti“;

f)

nenujunkytiems ūkiniams atrajotojams skirti birūs pieno pakaitalai, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, turi būti vežami transporto priemonėmis ir talpyklose, kurios anksčiau nenaudotos kitiems atrajotojų pašarams vežti.

Nukrypstant nuo šios specialios sąlygos, transporto priemonės ir talpyklos, kurios vėliau bus naudojamos kitiems biriems pašarams, skirtiems atrajotojams, vežti, gali būti naudojamos nenujunkytiems ūkiniams atrajotojams skirtiems biriems pieno pakaitalams, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, vežti, jei siekiant išvengti kryžminės taršos jos prieš tai išvalomos laikantis dokumentais nustatytos tvarkos, kurią prieš tai patvirtino kompetentinga institucija. Kai taikoma tokia tvarka, bent dvejus metus saugomi veiksmų seką patvirtinantys dokumentai, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai;

g)

ūkiuose, kuriuose laikomi atrajotojai, turi būti įdiegtos priemonės, kuriomis būtų užtikrinama, kad pieno pakaitalais, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, nebūtų šeriami kiti atrajotojai, išskyrus nenujunkytus atrajotojus. Kompetentingos institucijos turi sudaryti ūkių, kuriuose pieno pakaitalai, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, naudojami pagal išankstinio pranešimo arba kitą sistemą, kuria užtikrinamas šios specialios sąlygos laikymasis, sąrašą.

V   SKYRIUS

Bendrieji reikalavimai

A   SKIRSNIS

Sąrašai

Valstybės narės turi rengti, atnaujinti ir viešai skelbti sąrašus:

a)

skerdyklų, iš kurių gali būti surenkamas kraujas, gautas laikantis IV skyriaus C skirsnio a punkto;

b)

leidimus turinčių perdirbimo įmonių, gaminančių kraujo produktus, kaip nustatyta IV skyriaus C skirsnio c punkte;

c)

skerdyklų ir pjaustymo įmonių, iš kurių gali būti surenkami gyvūniniai šalutiniai produktai, skirti perdirbtiems gyvūniniams baltymams gaminti, kaip nustatyta IV skyriaus D skirsnio a punkte;

d)

pagal IV skyriaus D skirsnio c punktą veikiančių leidimus turinčių perdirbimo įmonių, gaminančių iš neatrajotojų gautus perdirbtus gyvūninius baltymus;

e)

leidimus turinčių įmonių, paminėtų III skyriaus B skirsnyje, IV skyriaus D skirsnio d punkte ir E skirsnio c punkte;

f)

vietos kombinuotųjų pašarų gamintojų, registruotų ir veikiančių laikantis III skyriaus B skirsnyje ir IV skyriaus D skirsnio d punkte nustatytų sąlygų.

B   SKIRSNIS

Pašarinių žaliavų ir kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra iš atrajotojų gautų produktų, vežimas

1.

Birios pašarinės žaliavos ir birūs kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra iš atrajotojų gautų produktų, išskyrus nurodytus a, b ir c punktuose, turi būti vežami transporto priemonėmis ir talpyklose, kurios nenaudojamos ūkinių gyvūnų, išskyrus kailinius gyvūnus, pašarams vežti:

a)

pienas, pieno gaminiai, iš pieno gauti produktai, priešpienis ir priešpienio produktai;

b)

gyvūninis dikalcio ir trikalcio fosfatas;

c)

iš atrajotojų kailių ir odos gauti hidrolizuoti baltymai.

2.

Nukrypstant nuo 1 punkto, transporto priemonės ir talpyklos, anksčiau naudotos tame punkte nurodytoms birioms pašarinėms žaliavoms ir biriems kombinuotiesiems pašarams vežti, gali būti vėliau naudojamos ūkinių gyvūnų, išskyrus kailinius gyvūnus, pašarams vežti, jei siekiant išvengti kryžminės taršos jos prieš tai išvalomos laikantis dokumentais nustatytos tvarkos, kurią prieš tai patvirtino kompetentinga institucija.

Kai taikoma tokia tvarka, bent dvejus metus saugomi veiksmų seką patvirtinantys dokumentai, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai.

C   SKIRSNIS

Kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra iš atrajotojų gautų produktų, gamyba

Kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra iš atrajotojų gautų produktų, išskyrus išvardytus a, b ir c punktuose, negali būti gaminami įmonėse, kuriose gaminami pašarai ūkiniams gyvūnams, išskyrus kailinius gyvūnus:

a)

pienas, pieno gaminiai, iš pieno gauti produktai, priešpienis ir priešpienio produktai;

b)

gyvūninis dikalcio ir trikalcio fosfatas;

c)

iš atrajotojų kailių ir odos gauti hidrolizuoti baltymai.

D   SKIRSNIS

Ūkiniams gyvūnams skirtų pašarinių žaliavų ir kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra iš atrajotojų gautų produktų, naudojimas ir saugojimas ūkiuose

Draudžiama ūkiuose, laikančiuose ūkinius gyvūnus, išskyrus kailinius gyvūnus, naudoti ir laikyti ūkiniams gyvūnams skirtas pašarines žaliavas ir kombinuotuosius pašarus, kurių sudėtyje yra iš atrajotojų gautų produktų, išskyrus išvardytus a, b ir c punktuose:

a)

pienas, pieno gaminiai, iš pieno gauti produktai, priešpienis ir priešpienio produktai;

b)

gyvūninis dikalcio ir trikalcio fosfatas;

c)

iš atrajotojų kailių ir odos gauti hidrolizuoti baltymai.

E   SKIRSNIS

Perdirbtų gyvūninių baltymų ir produktų, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, eksportas

1.

Iš atrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų ir produktų, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, eksportas yra draudžiamas.

Taikant išimtį, šis draudimas netaikomas perdirbtam gyvūnų augintinių ėdalui, įskaitant konservuotą ėdalą, kurio sudėtyje yra iš atrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, apdorotam ir paženklintam vadovaujantis Sąjungos teisės aktais.

2.

Iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų ir produktų, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, eksportas leidžiamas tik jei laikomasi šių sąlygų:

a)

jų paskirtis nedraudžiama 7 straipsniu ir šiuo priedu;

b)

prieš eksportuojant eksportuojančios valstybės narės kompetentinga institucija arba Komisija su importuojančios trečiosios šalies kompetentinga institucija sudaro rašytinį susitarimą, į kurį įtraukiamas importuojančios trečiosios šalies įsipareigojimas laikytis paskirties ir perdirbtų gyvūninių baltymų arba produktų, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, pakartotinai neeksportuoti 7 straipsniu ir šiuo priedu draudžiamam naudojimui.

3.

Pagal 2 punkto b įtrauktį sudaryti rašytiniai susitarimai turi būti pateikiami per Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinį komitetą.

4.

2 ir 3 punktai netaikomi šių produktų eksportui:

a)

žuvų miltų ir kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų;

b)

kombinuotųjų pašarų, skirtų akvakultūros gyvūnams;

c)

gyvūnų augintinių ėdalui.

F   SKIRSNIS

Oficialioji kontrolė

1.

Kompetentingos institucijos vykdomą oficialiąją kontrolę, kuria siekiama patikrinti, ar laikomasi šiame priede nustatytų reikalavimų, sudaro patikrinimai ir perdirbtų gyvūninių baltymų bei pašarų mėginių ėmimas tyrimams taikant Reglamento (EB) Nr. 152/2009 VI priede nustatytus analizės metodus gyvūninėms sudedamosioms dalims nustatyti atliekant oficialiąją pašarų kontrolę.

2.

Kompetentinga institucija reguliariai tikrina tokios oficialios kontrolės tikslais tyrimus atliekančių laboratorijų kompetenciją, ypač vertindama kvalifikacijos tikrinimo tyrimų rezultatus.

Jei manoma, kad kompetencijos nepakanka, kaip būtiniausios korekcinės priemonės imamasi laboratorijos personalo pakartotinio mokymo, ir tik tada laboratorija vėl gali atlikti tyrimus.


(1)  OL L 300, 2009 11 14, p. 1.

(2)  OL L 54, 2011 2 26, p. 1.

(3)  OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

(4)  OL L 229, 2009 9 1, p. 1.

(5)  OL L 328, 2006 11 24, p. 14.“

(6)  OL L 54, 2009 2 26, p. 1.“


Top