Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32013Q1220(01)

2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo

OJ C 373, 20.12.2013, p. 1–11 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force

20.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 373/1


Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos

TARPINSTITUCINIS SUSITARIMAS

2013 m. gruodžio 2 d.

dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo

2013/C 373/01

EUROPOS PARLAMENTAS, EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA IR EUROPOS KOMISIJA,

toliau – institucijos,

SUSITARĖ:

1.

Šio Susitarimo, priimto pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 295 straipsnį, tikslas – užtikrinti biudžetinę drausmę ir pagerinti metinės biudžeto procedūros veikimą bei institucijų bendradarbiavimą biudžeto klausimais, taip pat užtikrinti patikimą finansų valdymą.

2.

Šiame Susitarime numatyta biudžetinė drausmė taikoma visoms išlaidoms. Kol galioja, Susitarimas privalomas visoms institucijoms.

3.

Šiuo Susitarimu nekeičiami Sutartyse, Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (1) (toliau – DFP reglamentas) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (2) (toliau – Finansinis reglamentas) nustatyti atitinkami institucijų biudžeto įgaliojimai.

4.

Bet kokiems šio Susitarimo pakeitimams būtinas bendras visų institucijų susitarimas.

5.

Šį Susitarimą sudaro trys dalys:

I dalyje pateikiamos papildomos nuostatos, susijusios su daugiamete finansine programa (toliau – DFP), ir nuostatos dėl specialių priemonių, kurios neįtrauktos į DFP,

II dalis susijusi su tarpinstituciniu bendradarbiavimu biudžeto procedūros metu,

III dalyje pateikiamos nuostatos, susijusios su patikimu Sąjungos lėšų finansiniu valdymu.

6.

Šis Susitarimas įsigalioja 2013 m. gruodžio 23 d. ir pakeičia 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (3).

I   DALIS

DFP IR SPECIALIOS PRIEMONĖS

A.   Su DFP susijusios nuostatos

7.

Informacija apie operacijas, neįtrauktas į Sąjungos bendrąjį biudžetą, ir numatomus įvairių Sąjungos nuosavų išteklių kategorijų pokyčius yra nurodoma atskirose lentelėse, darant atitinkamas nuorodas. Ta informacija atnaujinama kiekvienais metais kartu su dokumentais, pateikiamais su biudžeto projektu.

8.

Siekdamos patikimo finansų valdymo, institucijos biudžeto procedūros ir biudžeto priėmimo metu kuo labiau užtikrina, kad liktų pakankamos maržos iki įvairioms DFP išlaidų kategorijoms nustatytų viršutinių ribų, išskyrus išlaidų pakategorę „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“.

Mokėjimų asignavimų prognozių po 2020 m. atnaujinimas

9.

2017 m. Komisija atnaujins mokėjimų asignavimų prognozes po 2020 m. Tose atnaujintose prognozėse atsižvelgiama į visą susijusią informaciją, įskaitant biudžeto asignavimų įsipareigojimams ir biudžeto asignavimų mokėjimams realų vykdymą, taip pat į vykdymo prognozes. Jose taip pat vertinamos taisyklės, kurios skirtos užtikrinti, kad mokėjimų asignavimai tinkamai atitiktų įsipareigojimų asignavimus ir Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų augimo prognozes.

B.   Su specialiomis priemonėmis, neįtrauktomis į DFP, susijusios nuostatos

Neatidėliotinos pagalbos rezervas

10.

Kai Komisija mano, kad reikia panaudoti Neatidėliotinos pagalbos rezervą, Europos Parlamentui ir Tarybai ji pateikia pasiūlymą dėl perkėlimo iš šio rezervo į atitinkamas biudžeto eilutes.

Tačiau iki Komisijai pateikiant pasiūlymą dėl perkėlimo iš rezervo, išnagrinėjamos galimybės perskirstyti asignavimus.

Nepavykus susitarti, inicijuojama trišalio dialogo procedūra.

Perkėlimai iš rezervo atliekami pagal Finansinį reglamentą.

Europos Sąjungos solidarumo fondas

11.

Komisija pateikia pasiūlymą mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšas, kai įvykdomos atitinkamame pagrindiniame teisės akte nustatytos to fondo mobilizavimo sąlygos. Kai yra galimybių perskirstyti asignavimus išlaidų kategorijoje, kurioje yra reikalingos papildomos išlaidos, Komisija, pagal Finansinį reglamentą pasinaudodama atitinkama biudžetine priemone, į tai atsižvelgia teikdama reikiamą pasiūlymą. Sprendimą mobilizuoti Solidarumo fondo lėšas kartu priima Europos Parlamentas ir Taryba. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma, o Europos Parlamentas – jį sudarančių narių balsų dauguma ir trijų penktadalių atiduotų balsų dauguma.

Nepavykus susitarti, inicijuojama trišalio dialogo procedūra.

Lankstumo priemonė

12.

Pasiūlymą mobilizuoti Lankstumo priemonę Komisija pateikia išnagrinėjusi visas galimybes perskirstyti asignavimus išlaidų kategorijoje, kurioje yra reikalingos papildomos išlaidos.

Pasiūlyme nurodomi finansuotini poreikiai ir suma. Pasiūlymas bet kuriems atitinkamiems finansiniams metams gali būti pateikiamas biudžeto procedūros metu.

Sprendimą mobilizuoti Lankstumo priemonę kartu priima Europos Parlamentas ir Taryba. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma, o Europos Parlamentas – jį sudarančių narių balsų dauguma ir trijų penktadalių atiduotų balsų dauguma.

Susitarimas pasiekiamas metinės biudžeto procedūros metu.

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas

13.

Komisija pateikia pasiūlymą mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas, kai įvykdomos atitinkamame pagrindiniame teisės akte nustatytos to fondo mobilizavimo sąlygos. Sprendimą mobilizuoti Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas Europos Parlamentas ir Taryba priima kartu. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma, o Europos Parlamentas – jį sudarančių narių balsų dauguma ir trijų penktadalių atiduotų balsų dauguma.

Pateikdama pasiūlymą dėl sprendimo mobilizuoti Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas, tuo pačiu metu Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl perkėlimo į atitinkamas biudžeto eilutes.

Nepavykus susitarti, inicijuojama trišalio dialogo procedūra.

Su Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu susiję perkėlimai atliekami pagal Finansinį reglamentą.

Nenumatytų atvejų rezervas

14.

Nuodugniai išanalizavusi visas kitas finansines galimybes, Komisija siūlo mobilizuoti nenumatytų atvejų rezervo lėšas arba jų dalį. Toks pasiūlymas gali būti pateiktas tik dėl taisomojo biudžeto ar metinio biudžeto, kurių priėmimui toks pasiūlymas būtų reikalingas, projekto. Kartu su pasiūlymu mobilizuoti nenumatytų atvejų rezervo lėšas Komisija pateikia pasiūlymą neviršijant esamo biudžeto perskirstyti nemažą sumą, kiek tai pagrįsta Komisijos analize.

Sprendimą mobilizuoti nenumatytų atvejų rezervo lėšas Europos Parlamentas ir Taryba priima kartu tuo pačiu metu patvirtindami taisomąjį biudžetą ar Sąjungos bendrąjį biudžetą, kurio priėmimui nenumatytų atvejų rezervo lėšos sudaro palankesnes sąlygas. Europos Parlamentas ir Taryba sprendžia laikydamiesi SESV 314 straipsnyje numatytų balsavimo taisyklių, taikomų tvirtinant Sąjungos bendrąjį biudžetą.

II   DALIS

TARPINSTITUCINIO BENDRADARBIAVIMO BIUDŽETO KLAUSIMAIS TOBULINIMAS

A.   Tarpinstitucinio bendradarbiavimo procedūra

15.

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas biudžeto procedūros metu išsamiai apibūdinamas priede.

Biudžeto skaidrumas

16.

Komisija parengia metinę ataskaitą, pridedamą prie Sąjungos bendrojo biudžeto, kurioje pateikiama visa turima ir nekonfidenciali informacija, susijusi su:

Sąjungos turtu ir įsipareigojimais, be kita ko, atsirandančiais dėl Sąjungos, laikantis jai Sutartimis suteiktų įgaliojimų, vykdomos skolinimosi ir skolinimo veiklos,

Europos plėtros fondo (EPF), Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF), Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ir kitų galimų būsimų mechanizmų, įskaitant patikos fondus, pajamomis, išlaidomis, turtu ir įsipareigojimais,

valstybių narių vykdant tvirtesnį bendradarbiavimą patirtomis išlaidomis, jei jos neįtrauktos į Sąjungos bendrąjį biudžetą.

B.   Finansinių nuostatų įtraukimas į teisėkūros procedūra priimamus aktus

17.

Kiekviename teisėkūros akte, susijusiame su daugiamete programa, priimtame pagal įprastą teisėkūros procedūrą, pateikiama nuostata, kurioje teisės aktų leidėjas nustato programos finansinį paketą.

Ta suma yra svarbiausia orientacinė suma Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto procedūros metu.

Europos Parlamentas ir Taryba bei Komisija, rengdama biudžeto projektą, įsipareigoja visą atitinkamos programos laikotarpį nenukrypti nuo tos sumos daugiau kaip 10 %, išskyrus atvejus, kai dėl aiškių ir tiksliai apibrėžtų priežasčių iškyla naujų objektyvių ilgalaikių aplinkybių, atsižvelgiant į programos įgyvendinimo rezultatus, visų pirma remiantis vertinimais. Bet koks dėl tokio nuokrypio atsiradęs padidėjimas neviršija atitinkamai išlaidų kategorijai nustatytos viršutinės ribos, nedarant poveikio DFP reglamente ir šiame susitarime minimų priemonių naudojimui.

Šis punktas netaikomas pagal įprastą teisėkūros procedūrą patvirtintiems ir iš anksto pagal valstybes nares paskirstytiems sanglaudai skirtiems asignavimams, į kuriuos įtrauktas viso programos laikotarpio finansinis paketas, ir didelio masto projektams, kurie nurodyti DFP reglamento 16 straipsnyje.

18.

Teisėkūros procedūra priimamuose aktuose, susijusiuose su daugiametėmis programomis, kuriems netaikoma įprasta teisėkūros procedūra, nenurodoma „reikalinga laikoma suma“.

Jeigu Taryba norėtų įtraukti finansinę orientacinę sumą, ta suma laikoma teisės aktų leidėjo valios išraiška ir neturi įtakos SESV nustatytoms Europos Parlamento ir Tarybos biudžeto galioms. Nuostata šiuo tikslu įtraukiama į visus teisėkūros procedūra priimamus aktus, kuriuose yra tokia finansinė orientacinė suma.

Jeigu atitinkama finansinė orientacinė suma patvirtinama taikinimo procedūros, numatytos 1975 m. kovo 4 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendroje deklaracijoje (4), metu pasiektu susitarimu, ji laikoma orientacine suma, kaip apibrėžta šio Susitarimo 17 punkte.

C.   Su žuvininkystės susitarimais susijusios išlaidos

19.

Su žuvininkystės susitarimais susijusioms išlaidoms taikomos toliau pateiktos specialios taisyklės.

Komisija įsipareigoja nuolat pranešti Europos Parlamentui apie pasirengimą deryboms ir jų eigą, įskaitant jų poveikį biudžetui.

Su žuvininkystės susitarimais susijusios teisėkūros procedūros metu institucijos įsipareigoja visapusiškai stengtis užtikrinti, kad visos procedūros būtų vykdomos kuo greičiau.

Biudžete numatytos sumos, skirtos naujiems žuvininkystės susitarimams arba žuvininkystės susitarimų, kurie įsigalioja po susijusių finansinių metų sausio 1 d., atnaujinimui, įrašomos į rezervą.

Jeigu paaiškėja, kad su žuvininkystės susitarimais susijusių asignavimų (įskaitant rezervą) nepakanka, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia reikiamą informaciją, kad trišalio dialogo metu (galimai supaprastinta forma) būtų galima apsikeisti nuomonėmis apie tokią padėtį lėmusias priežastis ir priemones, kurių būtų galima imtis, laikantis nustatytų procedūrų. Prireikus Komisija siūlo atitinkamas priemones.

Kas ketvirtį Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia išsamią informaciją apie galiojančių žuvininkystės susitarimų įgyvendinimą ir finansines likusios metų dalies prognozes.

20.

Atsižvelgiant į Europos Parlamento galias žuvininkystės susitarimų srityje ir laikantis Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių (5) 25 ir 26 punktų, Europos Parlamento atstovai stebėtojų teisėmis gali dalyvauti dvišalėse ir daugiašalėse konferencijose, kuriose vyksta derybos dėl tarptautinių žuvininkystės susitarimų.

21.

Nedarydami poveikio atitinkamai procedūrai, kuria reglamentuojamos derybos dėl žuvininkystės susitarimų, Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja, laikydamiesi bendradarbiavimo biudžeto srityje principų, laiku pasiekti susitarimą dėl tinkamo žuvininkystės susitarimų finansavimo.

D.   Su žemės ūkio sektoriaus krizių rezervu susijusios išlaidos

22.

Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervui skirti asignavimai, numatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 (6) 25 straipsnyje, tiesiogiai įtraukiami į Sąjungos bendrąjį biudžetą. Bet kuri rezervo suma, nepanaudota kovos su krizėmis priemonėms, grąžinama kaip tiesioginės išmokos.

Išlaidos, susijusios su priemonėmis, skirtomis kovai su krizėmis, kylančiomis nuo spalio 16 d. iki finansinių metų pabaigos, gali būti padengiamos iš kitų finansinių metų rezervo, laikantis trečioje pastraipoje nustatytų reikalavimų.

Jeigu Komisija mano, kad reikia panaudoti rezervą, remiantis atitinkamu teisėkūros procedūra priimtu aktu, ji Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl perkėlimo iš rezervo į biudžeto eilutes, iš kurių finansuojamos priemonės, kurias ji laiko reikalingomis. Prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą dėl perkėlimo iš rezervo, išnagrinėjamos galimybės perskirstyti asignavimus.

Perkėlimai iš rezervo atliekami pagal Finansinį reglamentą.

Nepavykus susitarti, inicijuojama trišalio dialogo procedūra.

E.   Bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) finansavimas

23.

Visa BUSP veiklos išlaidų suma įtraukiama į vieną biudžeto skyrių, pavadintą BUSP. Ta suma padengiamos realios numatomos reikmės, įvertintos rengiant biudžeto projektą, remiantis Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) kasmet sudaromomis prognozėmis ir paliekant pakankamą maržą nenumatytiems veiksmams. Į rezervą negali būti įtraukiamos jokios lėšos.

24.

Kalbant apie BUSP išlaidas, kurios pagal Europos Sąjungos sutarties 41 straipsnį įtrauktos į Sąjungos bendrąjį biudžetą, institucijos Taikinimo komitete ir vadovaudamosi Komisijos parengtu biudžeto projektu kiekvienais metais stengiasi pasiekti susitarimą dėl į Sąjungos bendrąjį biudžetą įtrauktinos veiklos išlaidų sumos ir dėl tos sumos paskirstymo BUSP biudžeto skyriaus straipsniams, kaip numatyta šio punkto ketvirtoje pastraipoje. Nepasiekus susitarimo laikoma, kad Europos Parlamentas ir Taryba turi įtraukti į biudžetą ankstesniame biudžete buvusią sumą arba biudžeto projekte pasiūlytą sumą, priklausomai nuo to, kuri iš šių sumų yra mažesnė.

Bendra BUSP veiklos išlaidų suma paskirstoma BUSP biudžeto skyriaus straipsniams, kaip numatyta ketvirtoje pastraipoje. Į kiekvieną straipsnį įtraukiamos jau patvirtintos priemonės, taip pat numatytos, bet dar nepatvirtintos priemonės ir visos kitos būsimos, t. y. dar nenumatytos, priemonės, kurias Taryba patvirtins atitinkamais finansiniais metais.

Kadangi Komisija pagal Finansinį reglamentą turi įgaliojimus savarankiškai perkelti asignavimus iš vieno BUSP biudžeto skyriaus straipsnio į kitą, atitinkamai užtikrinamas sparčiam BUSP veiksmų įgyvendinimui reikalingas lankstumas. Jeigu per finansinius metus BUSP biudžeto skyriaus sumos nepakanka reikalingoms išlaidoms padengti, Komisijos pasiūlymu Europos Parlamentas ir Taryba stengiasi skubos tvarka rasti sprendimą, atsižvelgdami į DFP reglamento 3 straipsnį ir šio Susitarimo 10 punktą.

BUSP biudžeto skyriaus straipsniai, į kuriuos įrašytini BUSP veiksmai, galėtų būti tokie:

svarbiausios atskiros misijos, kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 1 dalies g punkte,

krizių valdymo operacijos, konfliktų prevencija, sprendimas ir stabilizavimas bei taikos ir saugumo procesų stebėjimas ir įgyvendinimas,

ginklų neplatinimas ir nusiginklavimas,

neatidėliotinos priemonės,

parengiamosios ir tolesnės priemonės,

Europos Sąjungos specialieji įgaliotiniai.

25.

Kiekvienais metais vyriausiasis įgaliotinis konsultuojasi su Europos Parlamentu dėl perspektyvų dokumento, kuris perduodamas ne vėliau kaip atitinkamų metų birželio 15 d. ir kuriame išdėstomi pagrindiniai BUSP aspektai ir esminės pasirinkimo galimybės, įskaitant finansinį poveikį Sąjungos bendrajam biudžetui, n–1 metais pradėtų priemonių vertinimą ir BUSP koordinavimo ir papildomumo su kitomis Sąjungos išorės finansinėmis priemonėmis įvertinimą. Be to, vyriausiasis įgaliotinis reguliariai teikia informaciją Europos Parlamentui, ne rečiau kaip penkis kartus per metus surengdamas bendrus konsultacijų posėdžius, kurie yra įprasto politinio dialogo BUSP klausimais dalis ir dėl kurių turi būti susitarta ne vėliau kaip per Taikinimo komiteto posėdį. Dėl dalyvavimo tuose posėdžiuose atitinkamai sprendžia Europos Parlamentas ir Taryba, atsižvelgdami į informacijos, kuria keičiamasi tuose posėdžiuose, tikslą ir pobūdį.

Komisija kviečiama dalyvauti tuose posėdžiuose.

Jeigu Taryba priima su išlaidomis susijusį sprendimą dėl BUSP, vyriausiasis įgaliotinis nedelsdamas ir kiekvienu atveju ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po to siunčia Europos Parlamentui numatytų išlaidų sąmatą (toliau – finansinė pažyma), visų pirma išlaidų, susijusių su trukme, įdarbintu personalu, patalpų ir kitos infrastruktūros naudojimu, transporto priemonėmis, mokymo poreikiais ir saugumo susitarimais.

Kas ketvirtį Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie BUSP veiksmų įgyvendinimą ir finansines prognozes likusiam finansinių metų laikotarpiui.

F.   Su vystymosi politikos klausimais ir Europos plėtros fondu susijęs institucijų dalyvavimas

26.

Komisija užmezga neoficialų dialogą su Europos Parlamentu vystymosi politikos klausimais, nepriklausomai nuo jų finansavimo šaltinio. Europos Parlamento vykdoma Europos plėtros fondo (toliau – EPF) priežiūra bus savanoriškais pagrindais prilyginama priežiūros teisėms pagal Sąjungos bendrąjį biudžetą, ypač kalbant apie vystomojo bendradarbiavimo priemonę, atsižvelgiant į išsamią tvarką, kuri bus nustatyta neoficialaus dialogo metu.

Europos Parlamentas ir Taryba pažymi, kad Komisija, siekdama, inter alia, stiprinti vystymosi politikos demokratinę priežiūrą, ketina pasiūlyti EPF įtraukti į biudžetą nuo 2021 m.

G.   Institucijų bendradarbiavimas biudžeto procedūros metu administracinių išlaidų klausimais

27.

Dėl 5 išlaidų kategorijos viršutinės ribos pritaikymo sutaupytos lėšos, kaip nustatyta DFP reglamento priede, proporcingai padalinamos visoms institucijoms bei kitoms Sąjungos įstaigoms, atsižvelgiant į santykinę jų administracinių biudžetų dalį.

Kiekviena institucija, įstaiga ar agentūra metinės biudžeto procedūros metu turi pateikti išlaidų sąmatas, kurios atitiktų pirmoje pastraipoje nurodytas gaires.

Siekiant neutralizuoti papildomus pajėgumus, atsiradusius dėl darbo laiko pailginimo iki 40 valandų per savaitę, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitaria palaipsniui 5 % sumažinti darbuotojų skaičių, kaip tai numatyta 2013 m. sausio 1 d. etatų plane (7). Šis sumažinimas turėtų būti taikomas visose institucijose, įstaigose bei agentūrose ir turėtų vykti 2013–2017 m. Sumažinimas neturi poveikio Europos Parlamento ir Tarybos biudžeto teisėms.

III   DALIS

PATIKIMAS SĄJUNGOS LĖŠŲ FINANSINIS VALDYMAS

A.   Jungtinis valdymas

28.

Komisija užtikrina, kad Europos Parlamento, Tarybos ir Audito Rūmų prašymu jiems būtų pateikta informacija ir dokumentai, susiję su per tarptautines organizacijas išleistomis Sąjungos lėšomis, gauti pagal su tomis organizacijomis sudarytus patikrinimo susitarimus ir laikomi būtinais Europos Parlamento, Tarybos ir Audito Rūmų įgaliojimams pagal SESV vykdyti.

Įvertinimo pranešimas

29.

SESV 318 straipsnyje numatytame įvertinimo pranešime Komisija atskiria vidaus politikas, orientuotas į strategiją „Europa 2020“, ir išorės politikas bei naudoja daugiau informacijos apie veiklą, įskaitant veiklos audito rezultatus, kad įvertintų Sąjungos finansus remiantis pasiektais rezultatais.

Finansinis programavimas

30.

Komisija du kartus per metus, pirmą kartą – balandžio arba gegužės mėn. (kartu su dokumentais, pateikiamais su biudžeto projektu), o antrą kartą – gruodžio arba sausio mėn. (priėmus Sąjungos bendrąjį biudžetą), pateikia išsamų DFP 1 išlaidų kategorijos (išskyrus išlaidų pakategorę „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“), 2 išlaidų kategorijos (tik „aplinka“ ir „žuvininkystė“), 3 ir 4 išlaidų kategorijų finansinio programavimo dokumentą. Tame pagal išlaidų kategorijas, politikos sritis ir biudžeto eilutes suskirstytame programavimo dokumente turėtų būti nurodyta:

a)

galiojantys teisės aktai, atskiriant daugiametes programas ir metinius veiksmus:

daugiamečių programų atveju Komisija turėtų nurodyti procedūrą, pagal kurią jos buvo priimtos (įprasta ar speciali teisėkūros procedūra), jų trukmę, visą finansinį paketą ir administracinėms išlaidoms priskirtą dalį,

metinių veiksmų (susijusių su bandomaisiais projektais, parengiamaisiais veiksmais ir agentūromis) ir veiksmų, finansuojamų pagal specialius Komisijos įgaliojimus, atveju Komisija turėtų pateikti daugiametes sąmatas ir nurodyti maržas, kurios lieka iki leistinų viršutinių ribų, nustatytų Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1268/2012 (8);

b)

rengiami teisėkūros procedūra priimamų aktų pasiūlymai: tebesvarstomi Komisijos pasiūlymai, nurodant paskutinius atnaujinimus.

Komisija turėtų apsvarstyti būdus, kuriais būtų galima daryti kryžmines nuorodas į finansinio programavimo dokumentą ir kartu į jos teisėkūros programavimo dokumentą, kad būtų galima pateikti tikslesnes ir patikimesnes prognozes. Kiekvieno pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto atveju Komisija turėtų nurodyti, ar jis yra įtrauktas į balandžio mėn. programą ar į gruodžio mėn. programą. Europos Parlamentas ir Taryba turėtų būti visų pirma informuojami apie:

a)

visus naujus teisėkūros procedūra priimtus aktus ir visus rengiamus pasiūlymus, kurie buvo pateikti, tačiau nebuvo įtraukti į balandžio mėn. ar į gruodžio mėn. programą (nurodant atitinkamas sumas);

b)

Komisijos metinėje teisėkūros darbo programoje numatytus teisės aktus, nurodant, ar veiksmai gali turėti finansinių pasekmių.

Prireikus Komisija turėtų nurodyti, ar dėl naujų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų gali reikėti perprogramavimo.

B.   Agentūros ir Europos mokyklos

31.

Prieš pateikdama pasiūlymą dėl naujos agentūros steigimo, Komisija turėtų parengti patikimą, išsamų ir objektyvų poveikio vertinimą atsižvelgdama, inter alia, į kritinę darbuotojų ir gebėjimų masę, ekonominės naudos aspektus, subsidiarumą ir proporcingumą, poveikį nacionalinei ir Sąjungos veiklai ir biudžetinį poveikį atitinkamai biudžeto išlaidų kategorijai. Remdamiesi ta informacija ir nedarydami poveikio teisėkūros procedūroms, kuriomis reglamentuojamas agentūros įsteigimas, Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja, laikydamosi bendradarbiavimo biudžeto srityje principų, laiku pasiekti susitarimą dėl siūlomos agentūros finansavimo.

Laikomasi šios tvarkos:

pirma, Komisija sistemingai pateikia bet kokį pasiūlymą dėl naujos agentūros įsteigimo per pirmąjį trišalio dialogo posėdį po jos pasiūlymo priėmimo, pateikia finansinę pažymą, pridedamą prie teisės akto, kuriuo siūloma įsteigti agentūrą, projekto ir nurodo jo pasekmes likusiu finansinio programavimo laikotarpiu,

antra, teisėkūros proceso metu Komisija padeda teisės aktų leidėjui įvertinti finansines pasiūlytų pakeitimų pasekmes. Tos finansinės pasekmės turėtų būti svarstomos atitinkamų trišalio dialogo posėdžių teisėkūros klausimais metu,

trečia, iki teisėkūros proceso pabaigos Komisija pateikia atnaujintą finansinę pažymą, kurioje atsižvelgiama į galimus teisės aktų leidėjo pakeitimus; ši galutinė finansinė pažyma įtraukiama į baigiamojo trišalio dialogo posėdžio teisėkūros klausimais darbotvarkę ir ją oficialiai patvirtina teisės aktų leidėjas. Ji taip pat įtraukiama į tolesnio trišalio dialogo posėdžio biudžeto klausimais, kuris skubiais atvejais gali būti rengiamas supaprastintos formos, darbotvarkę siekiant susitarti dėl finansavimo,

ketvirta, trišalio dialogo metu pasiektas susitarimas, kuriame atsižvelgiama į Komisijos biudžeto vertinimą, susijusį su teisėkūros proceso turiniu, patvirtinamas bendroje deklaracijoje. Tam susitarimui pagal savo darbo tvarkos taisykles turi pritarti Europos Parlamentas ir Taryba.

Tokia pat procedūra būtų taikoma visiems teisės akto dėl agentūros pakeitimams, kurie turėtų įtakos atitinkamos agentūros ištekliams.

Jeigu agentūros užduotys būtų gerokai pakeistos nepakeitus teisės akto, kuriuo įsteigiama atitinkama agentūra, Komisija apie tai praneša Europos Parlamentui ir Tarybai pateikdama patikslintą finansinę pažymą, kad Europos Parlamentas ir Taryba galėtų laiku pasiekti susitarimą dėl agentūros finansavimo.

32.

Biudžeto procedūros metu turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į atitinkamas bendro požiūrio, pateikiamo 2012 m. liepos 19 d. pasirašyto Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos bendro pareiškimo dėl decentralizuotų agentūrų priede, nuostatas.

33.

Kai Valdytojų taryba numato įsteigti naują Europos mokyklą, panaši procedūra turi būti taikoma mutatis mutandis siekiant įvertinti biudžetinį poveikį Sąjungos bendrajam biudžetui.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 9 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. BERNATONIS

Komisijos vardu

J. LEWANDOWSKI

Komisijos narys

Priimta Strasbūre 2013 m. gruodžio 10 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ


(1)  2013 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).

(2)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(3)  OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

(4)  OL C 89, 1975 4 22, p. 1.

(5)  OL L 304, 2010 11 20, p. 47.

(6)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos (OL L 347, 2013 12 20, p. 549).

(7)  Taryba ir Komisija jau įgyvendino pirmąjį darbuotojų skaičiaus sumažinimą 1 % 2013 m. sausio 1 d. etatų plane.

(8)  2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).


PRIEDAS

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas biudžeto procedūros metu

A dalis.   Biudžeto procedūros tvarkaraštis

1.

Kasmet, iki biudžeto procedūros pradžios likus pakankamai laiko, institucijos, laikydamosi esamos praktikos, susitaria dėl pragmatinio tvarkaraščio.

B dalis.   Biudžeto procedūros prioritetai

2.

Likus pakankamai laiko iki tol, kol Komisija priims biudžeto projektą, sušaukiamas trišalis dialogas galimiems ateinančių finansinių metų biudžeto prioritetams aptarti.

C dalis.   Biudžeto projekto parengimas ir sąmatų atnaujinimas

3.

Institucijų, išskyrus Komisiją, prašoma anksčiau nei kovo mėn. pabaigoje patvirtinti savo sąmatas.

4.

Komisija kasmet pateikia biudžeto projektą, kuriame nurodomi faktiniai Sąjungos finansavimo poreikiai.

Jame atsižvelgiama į:

a)

valstybių narių pateiktas struktūrinių fondų prognozes;

b)

gebėjimus panaudoti asignavimus kartu siekiant išlaikyti griežtą asignavimų įsipareigojimams ir asignavimų mokėjimams santykį;

c)

galimybes pradėti naują politiką vykdant bandomuosius projektus, naujus parengiamuosius veiksmus, ar juos abu, arba tęsiant besibaigiančius daugiamečius veiksmus, įvertinus, ar įmanoma užtikrinti Finansiniame reglamente nurodytą pagrindinį teisės aktą (pagrindinio teisės akto apibrėžtis, pagrindinio teisės akto būtinybė vykdymui ir išimtys);

d)

būtinybę užtikrinti, kad visi išlaidų pokyčiai, palyginti su ankstesniais metais, atitiktų biudžetinės drausmės apribojimus.

5.

Institucijos kiek galėdamos vengia į biudžetą įtraukti punktus, pagal kuriuos operacijoms skiriamos nereikšmingos išlaidų sumos.

6.

Europos Parlamentas ir Taryba taip pat įsipareigoja atsižvelgti į galimybių vykdyti Komisijos projektuose pateiktą biudžetą ir galimybių, susijusių su esamo biudžeto vykdymu, vertinimą.

7.

Siekdami patikimai valdyti finansus ir dėl esminių pokyčių biudžeto nomenklatūros antraštinėse dalyse ir skyriuose, susijusiuose su Komisijos tarnybų įsipareigojimais teikti valdymo ataskaitas, poveikio Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja taikinimo procedūros metu su Komisija aptarti visus esminius pokyčius.

8.

Siekdami lojalaus ir patikimo institucijų bendradarbiavimo, Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja visos biudžeto procedūros metu ir visų pirma taikinimo laikotarpiu visais lygiais per savo atitinkamus derybininkus reguliariai ir aktyviai palaikyti ryšius. Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja užtikrinti, kad oficialiu ir neoficialiu lygiais būtų laiku ir nuolat abipusiai keičiamasi susijusia informacija ir dokumentais, taip pat prireikus taikinimo laikotarpiu bendradarbiaujant su Komisija rengti techninio pobūdžio arba neoficialius pasitarimus. Komisija užtikrina, kad Europos Parlamentas ir Taryba turėtų vienodas galimybes laiku susipažinti su informacija ir dokumentais.

9.

Kol bus sušauktas Taikinimo komitetas, Komisija prireikus pagal SESV 314 straipsnio 2 dalį gali atlikti biudžeto projekto pakeitimus, taip pat taisomuoju raštu atnaujinti išlaidų žemės ūkiui sąmatas. Kai tik Komisija turi informaciją apie atnaujinimus, ją iš karto pateikia svarstyti Europos Parlamentui ir Tarybai. Ji pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai visas deramai pagrįstas priežastis, kurių jie gali paprašyti.

D dalis.   Biudžeto procedūra iki taikinimo procedūros

10.

Trišalis dialogas šaukiamas likus pakankamai laiko iki svarstymo Taryboje, kad institucijos galėtų pasikeisti nuomonėmis dėl biudžeto projekto.

11.

Kad Komisija galėtų laiku įvertinti Europos Parlamento ir Tarybos, kurie rengia naujus arba tęsia esamus parengiamuosius veiksmus ar bandomuosius projektus, numatytų pakeitimų įgyvendinamumą, Europos Parlamentas ir Taryba praneša Komisijai apie savo ketinimus šioje srityje, kad pirmoji diskusija galėtų vykti jau to trišalio dialogo metu.

12.

Trišalis dialogas galėtų būti sušaukiamas prieš balsavimą Europos Parlamento plenariniame posėdyje.

E dalis.   Taikinimo procedūra

13.

Jeigu Europos Parlamentas patvirtina Tarybos pozicijos pakeitimus, Tarybos pirmininkas per tą patį plenarinį posėdį atkreipia dėmesį į abiejų institucijų pozicijų skirtumus ir duoda savo sutikimą Europos Parlamento pirmininkui nedelsiant sušaukti Taikinimo komitetą. Raštas, kuriuo šaukiamas Taikinimo komitetas, išsiunčiamas ne vėliau kaip pirmąją savaitės po parlamentinės mėnesinės sesijos, per kurią buvo balsuojama plenariniame posėdyje, darbo dieną, o taikinimo procedūros laikotarpis prasideda kitą dieną. Dvidešimt vienos dienos laikotarpis skaičiuojamas pagal Tarybos reglamentą (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71 (1).

14.

Jeigu Taryba negali pritarti visiems Europos Parlamento priimtiems pakeitimams, ji savo poziciją turėtų patvirtinti raštu, kuris išsiunčiamas iki pirmojo taikinimo procedūros laikotarpiu numatyto posėdžio. Tokiu atveju Taikinimo komitetas tęsia darbą tolesniuose punktuose nustatytomis sąlygomis.

15.

Taikinimo komitetui kartu pirmininkauja Europos Parlamento ir Tarybos atstovai. Taikinimo komiteto posėdžiams pirmininkauja posėdį rengiančios institucijos pirmininkas. Vadovaudamasi savo darbo tvarkos taisyklėmis, kiekviena institucija paskiria savo dalyvius kiekvienam posėdžiui ir nustato derybų įgaliojimus. Taikinimo komitete Europos Parlamentui ir Tarybai atstovaujama atitinkamu lygiu, kad kiekviena delegacija galėtų patvirtinti savo atitinkamos institucijos politinius įsipareigojimus ir kad galėtų būti pasiekta faktinė pažanga siekiant galutinio susitarimo.

16.

Pagal SESV 314 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą Komisija dalyvauja Taikinimo komiteto procedūroje ir imasi visų reikiamų iniciatyvų, kad Europos Parlamento ir Tarybos pozicijos būtų suderintos.

17.

Visos taikinimo procedūros metu vyksta įvairių atstovavimo lygių trišaliai dialogai siekiant išspręsti neišspręstus klausimus ir padėti pagrindą susitarimui Taikinimo komitete pasiekti.

18.

Taikinimo komiteto ir trišalio dialogo posėdžiai pakaitomis vyksta Europos Parlamento ir Tarybos patalpose, kad būtų vienodai dalijamasi priemonėmis, įskaitant vertimo žodžiu priemones.

19.

Taikinimo komiteto ir trišalio dialogo posėdžių datos iš anksto nustatomos visų trijų institucijų sutarimu.

20.

Bendras dokumentų rinkinys (informaciniai dokumentai), kuriame palyginami įvairūs biudžeto procedūros etapai, pateikiamas Taikinimo komitetui (2). Tuose dokumentuose pateikiamos sumos pagal kiekvieną eilutę, DFP išlaidų kategorijų bendros sumos ir suvestinis dokumentas, kuriame nurodomos sumos ir pastabos dėl visų oficialiai atviromis laikomų biudžeto eilučių. Nedarant poveikio galutiniam Taikinimo komiteto sprendimui, specialiame dokumente išvardijamos visos oficialiai uždarytomis laikomos biudžeto eilutės (3). Tie dokumentai klasifikuojami biudžeto nomenklatūroje.

Prie Taikinimo komitetui skirtų informacinių dokumentų pridedami ir kiti dokumentai, įskaitant Komisijos raštą dėl Tarybos pozicijos ir Europos Parlamento pakeitimų įgyvendinamumo ir bet kokį (-ius) kitų institucijų raštą (-us) dėl Tarybos pozicijos arba dėl Europos Parlamento pakeitimų.

21.

Siekiant susitarimą pasiekti iki taikinimo procedūros laikotarpio pabaigos, trišalio dialogo posėdžių metu:

apibrėžiama derybų dėl spręstinų biudžeto klausimų sritis,

patvirtinamas oficialiai uždarytomis laikomų biudžeto eilučių sąrašas, atsižvelgiant į galutinį susitarimą dėl viso finansinių metų biudžeto,

aptariami pirmoje įtraukoje nurodyti klausimai siekiant galimų susitarimų, kuriuos turi patvirtinti Taikinimo komitetas,

sprendžiami teminiai klausimai, be kita ko, pagal DFP išlaidų kategorijas.

Preliminarios išvados daromos bendrai kiekvieno trišalio dialogo posėdžio metu arba iš karto po jo, ir kartu susitariama dėl kito posėdžio darbotvarkės. Tas išvadas užregistruoja trišalį dialogą organizuojanti institucija ir, nedarant poveikio galutiniam Taikinimo komiteto sprendimui, po 24 valandų jos laikomos laikinai patvirtintomis.

22.

Taikinimo komitetui jo posėdžiuose pateikiamos trišalių dialogų posėdžių išvados ir dokumentas galimam patvirtinimui, kartu su biudžeto eilutėmis, dėl kurių buvo preliminariai sutarta trišalių dialogų posėdžių metu.

23.

SESV 314 straipsnyje 5 dalyje nurodytą bendrą projektą padedami Komisijos parengia Europos Parlamento ir Tarybos sekretoriatai. Jį sudaro perdavimo raštas, abiejų delegacijų pirmininkų adresuotas Europos Parlamento ir Tarybos pirmininkams, kuriame nurodoma Taikinimo komitete priimto susitarimo data, ir priedai, kuriuose pateikiama:

pagal kiekvieną eilutę nurodomos visų biudžeto punktų sumos ir DFP išlaidų kategorijų sumų suvestinė,

suvestinis dokumentas, kuriame nurodomos visų eilučių, pakeistų per taikinimo procedūrą, sumos ir galutinis tekstas,

eilučių, kurios nebuvo pakeistos atsižvelgiant į biudžeto projektą arba Tarybos poziciją dėl jo, sąrašas.

Taikinimo komitetas taip pat gali patvirtinti su biudžetu susijusias išvadas ir galimus bendrus pareiškimus.

24.

Bendras projektas išverčiamas į oficialiąsias Sąjungos institucijų kalbas (tą atlieka Europos Parlamento tarnybos) ir pateikiamas Europos Parlamentui ir Tarybai patvirtinti per keturiolika dienų nuo susitarimo dėl bendro projekto pagal 23 punktą dienos.

Priėmus bendrą projektą, parengiama galutinė biudžeto redakcija atlikus teisinę lingvistinę reviziją, į ją įtraukiant bendro projekto priedus, kuriuose pateikiamos taikinimo procedūros metu nepakeistos biudžeto eilutės.

25.

Trišalio dialogo ar taikinimo posėdį rengianti institucija Taikinimo komiteto posėdžiuose teikia vertimo žodžiu paslaugas vadovaudamasi tokiems posėdžiams taikoma visų kalbų vartojimo tvarka, o trišalio dialogo posėdžių metu – ad hoc kalbų vartojimo tvarka.

Posėdį rengianti institucija užtikrina posėdžio dokumentų dauginimą ir platinimą.

Trijų institucijų tarnybos bendradarbiauja, kad derybų rezultatai būtų registruojami siekiant parengti galutinę bendro projekto redakciją.

F dalis.   Taisomieji biudžetai

Bendrieji principai

26.

Atsižvelgdamos į tai, kad taisomieji biudžetai dažnai yra skirti specialiems, o kartais – skubiems klausimams spręsti, institucijos susitaria dėl toliau išdėstytų principų, kad užtikrintų tinkamą tarpinstitucinį bendradarbiavimą siekiant sklandžios ir greitos sprendimų dėl taisomųjų biudžetų priėmimo procedūros, kuo labiau vengdamos šaukti taikinimo posėdį dėl taisomųjų biudžetų.

27.

Institucijos kiek galėdamos siekia riboti taisomųjų biudžetų skaičių.

Tvarkaraštis

28.

Komisija iš anksto praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie galimas taisomųjų biudžetų projektų priėmimo datas, nedarydama poveikio galutinei priėmimo datai.

29.

Laikydamiesi savo vidaus darbo tvarkos taisyklių, Europos Parlamentas ir Taryba siekia išnagrinėti Komisijos pasiūlytą taisomojo biudžeto projektą kuo greičiau po to, kai jį priima Komisija.

30.

Siekdami paspartinti procedūrą, Europos Parlamentas ir Taryba užtikrina, kad atitinkami jų darbo tvarkaraščiai būtų kuo labiau suderinti, kad procedūros būtų vykdomos nuosekliai ir suderintai. Todėl jie stengiasi kuo greičiau sudaryti orientacinį įvairių etapų, susijusių su galutiniu taisomojo biudžeto priėmimu, tvarkaraštį.

Europos Parlamentas ir Taryba atsižvelgia į santykinį taisomojo biudžeto skubumą ir poreikį jį laiku patvirtinti, kad juo būtų galima efektyviai pasinaudoti atitinkamais finansiniais metais.

Bendradarbiavimas svarstymų metu

31.

Visos procedūros metu institucijos sąžiningai bendradarbiauja, kiek galėdamos šalindamos kliūtis, kad taisomuosius biudžetus būtų galima priimti kuo ankstesniu procedūros etapu.

Prireikus ir esant potencialiam pozicijų išsiskyrimui, Europos Parlamentas ir Taryba, prieš kiekvienam iš jų priimant savo galutinę poziciją dėl taisomojo biudžeto, arba Komisija bet kuriuo metu gali pasiūlyti, kad būtų sušauktas specialus trišalio dialogo posėdis pozicijų išsiskyrimams aptarti ir bandymui pasiekti kompromisą.

32.

Visi Komisijos pasiūlyti ir dar galutinai nepatvirtinti taisomųjų biudžetų projektai sistemingai įtraukiami į trišalio dialogo posėdžių, kurie planuojami metinės biudžeto procedūros metu, darbotvarkę. Komisija pateikia taisomųjų biudžetų projektus, o Europos Parlamentas ir Taryba kuo anksčiau iki trišalio dialogo posėdžio praneša apie atitinkamas savo pozicijas.

33.

Jeigu per trišalį dialogą pasiekiamas kompromisas, Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja atsižvelgti į trišalio dialogo rezultatus, svarstydamos taisomąjį biudžetą, vadovaudamosi SESV ir savo darbo tvarkos taisyklėmis.

Bendradarbiavimas po svarstymų

34.

Jeigu Europos Parlamentas patvirtina Tarybos poziciją be pakeitimų, taisomasis biudžetas priimamas laikantis SESV.

35.

Jeigu Europos Parlamentas priima pakeitimus jį sudarančių narių balsų dauguma, taikomas SESV 314 straipsnio 4 dalies c punktas. Tačiau iki Taikinimo komiteto posėdžio sušaukiamas trišalio dialogo posėdis:

jeigu per trišalį dialogą pasiekiamas susitarimas ir jeigu Europos Parlamentas ir Taryba pritaria trišalio dialogo rezultatams, taikinimo procedūra baigiama pasikeičiant raštais, nerengiant Taikinimo komiteto posėdžio,

jeigu per trišalį dialogą susitarimas nepasiekiamas, Taikinimo komitetas susitinka ir organizuoja savo darbą pagal aplinkybes siekdamas, kad kuo daugiau sprendimo priėmimo veiksmų būtų užbaigta iki SESV 314 straipsnio 5 dalyje nurodyto dvidešimt vienos dienos termino pabaigos. Taikinimo komitetas gali baigti darbą pasikeisdamas raštais.

G dalis.   Neįvykdyti įsipareigojimai

36.

Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti, kad visi asignavimai mokėjimams būtų tinkamai vykdomi asignavimų įsipareigojimams atžvilgiu, kad būtų išvengta nenatūralaus neįvykdytų įsipareigojimų persikėlimo iš metų į metus, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitaria atidžiai stebėti neįvykdytų įsipareigojimų lygį siekiant sumažinti riziką, kad DFP pabaigoje dėl mokėjimų asignavimų stokos bus apsunkintas Sąjungos programų įgyvendinimas.

Siekiant užtikrinti visose išlaidų kategorijose numatytų mokėjimų valdomą lygį ir profilį, įsipareigojimų panaikinimo taisyklės, visų pirma, automatinio įsipareigojimų panaikinimo taisyklės, griežtai taikomos visose išlaidų kategorijose.

Biudžeto procedūros metu institucijos reguliariai rengia bendrus posėdžius, kad kartu įvertintų dabartinę padėtį ir biudžeto įgyvendinimo perspektyvas einamaisiais ir būsimais metais. Tai yra specialūs atitinkamo lygio tarpinstituciniai posėdžiai, prieš kuriuos Komisija pateikia išsamią pagal fondą ir valstybę narę suskirstytą informaciją apie dabartinę padėtį, susijusią su mokėjimų vykdymu, gautomis mokėjimų paraiškomis ir patikslintomis prognozėmis. Visų pirma, siekdamos užtikrinti, kad 2014–2020 m. laikotarpiu pagal SESV 323 straipsnį Sąjunga galėtų įvykdyti visus savo finansinius įsipareigojimus, atsirandančius dėl esamų ir būsimų įsipareigojimų, Europos Parlamentas ir Taryba išanalizuoja ir aptaria Komisijos sąmatas, kad nustatytų, ar jose nurodytas reikiamas mokėjimų asignavimų lygis.


(1)  1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatantis terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles (OL L 124, 1971 6 8, p. 1).

(2)  Įvairius etapus sudaro: einamųjų finansinių metų biudžetas (įskaitant priimtus taisomuosius biudžetus), pradinis biudžeto projektas, Tarybos pozicija dėl biudžeto projekto, Europos Parlamento pakeitimai dėl Tarybos pozicijos ir Komisijos pateikti taisomieji raštai (jeigu jų dar visiškai nepatvirtino visos institucijos).

(3)  Oficialiai uždaryta laikoma biudžeto eilutė – tai eilutė, dėl kurios tarp Europos Parlamento ir Tarybos nekyla nesutarimų ir dėl kurios nebuvo pateiktas taisomasis raštas.


Top