EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32013O0023

2014/2/ES: 2013 m. liepos 25 d. Europos Centrinio Banko gairės dėl valdžios sektoriaus finansų statistikos (ECB/2013/23)

OJ L 2, 7.1.2014, p. 12–33 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force: This act has been changed. Current consolidated version: 01/09/2018

ELI: http://data.europa.eu/eli/guideline/2014/2/oj

7.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 2/12


EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS

2013 m. liepos 25 d.

dėl valdžios sektoriaus finansų statistikos

(nauja redakcija)

(ECB/2013/23)

(2014/2/ES)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 5 straipsnio 1 ir 2 dalis, 12 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 479/2009 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo (1),

atsižvelgdama į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (2),

kadangi:

(1)

2009 m. liepos 31 d. Europos Centrinio Banko gairės ECB/2009/20 dėl valdžios finansų statistikos (3) turi būti keičiamos iš esmės, todėl, siekiant aiškumo ir skaidrumo, jos turėtų būti išdėstytos nauja redakcija;

(2)

2010 m. Europos sąskaitų sistema (ESS), nustatyta Reglamentu (ES) Nr. 549/2013, atnaujinus 1995 m. ESS ir metodologijos sistemą, reikia atitinkamai suderinti statistines sąvokas. Siekiant aiškumo, Europos Centrinio Banko (ECB) reikalavimai, susiję su valdžios sektoriaus finansų statistika (VSFS), turėtų būti pagrįsti 2010 m. ESS nustatytais Sąjungos statistikos standartais;

(3)

Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) uždaviniams įvykdyti reikalingi išsamūs, t. y. apimantys visus sandorius, įskaitant tuos, kuriuose valdžios sektorius veikia kaip Europos Sąjungos institucijų agentas, ir patikimi duomenys, kad būtų galima atlikti ekonominę ir pinigų analizę. Šiose gairėse nustatyta tvarka nedaro poveikio valstybių narių ir Sąjungos pareigoms bei kompetencijai;

(4)

būtina nustatyti veiksmingą keitimosi VSFS ECBS viduje tvarką, siekiant užtikrinti, kad ECBS turėtų laiku pateiktą jos poreikius atitinkančią VSFS, ir kad ši statistika būtų suderinta bei atitiktų nacionalinių centrinių bankų (NCB) parengtas tų pačių kintamųjų prognozes, nesvarbu, ar šią statistiką parengė NCB, ar kompetentingos nacionalinės institucijos;

(5)

dalį informacijos, kuri yra būtina ECBS statistiniams reikalavimams VSFS srityje įvykdyti, rengia ne NCB, o kitos kompetentingos nacionalinės institucijos. Todėl pagal šias gaires atliekant kai kuriuos uždavinius būtinas ECBS ir kompetentingų nacionalinių institucijų bendradarbiavimas. 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos centrinio banko renkamos statistinės informacijos (4) 4 straipsniu valstybės narės įpareigojamos statistikos srityje veikti ir visapusiškai bendradarbiauti su ECBS, kad garantuotų Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (toliau – ECBS statuto) 5 straipsnyje nustatytų įsipareigojimų vykdymą;

(6)

Reglamentu (EB) Nr. 479/2009 ir 2010 m. ESS paremti statistiniai šaltiniai netenkina ECBS poreikių, susijusių su valdžios sektoriaus skolos bei deficito ir skolos derinimo statistikos ir sandorių tarp valstybių narių ir Sąjungos biudžeto statistikos aprėptimi. Todėl būtina, kad kompetentingos nacionalinės institucijos rengtų ir kitus duomenis;

(7)

reikia nustatyti tvarką, pagal kurią būtų veiksmingai atlikti šių gairių priedų techniniai daliniai pakeitimai, jeigu tokie daliniai pakeitimai nepakeičia esminio konceptualaus pagrindo ir nedaro poveikio atskaitomybės naštai. NCB gali siūlyti tokius techninius dalinius pakeitimus ECBS statistikos komitetui, į kurio nuomonę bus atsižvelgiama laikantis šios tvarkos,

PRIĖMĖ ŠIAS GAIRES:

1 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiose gairėse:

1.   euro zonos valstybė narė– valstybė narė, kurios valiuta yra euro;

2.   valdžios sektoriaus finansų statistika (VSFS)– pajamų, išlaidų, deficito ir pertekliaus, deficito ir skolos derinimo bei valdžios sektoriaus skolos statistika (kaip nustatyta I priede);

3.   valdžios sektoriaus skola– turi tokią pat reikšmę kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 479/2009 1 straipsnyje;

4.   pirmasis perdavimas– įprastas perdavimas, kurį iki balandžio 15 d. atlieka NCB;

5.   antrasis perdavimas– įprastas perdavimas, kurį iki spalio 15 d. atlieka NCB.

2 straipsnis

NCB statistinės atskaitomybės įsipareigojimai

1.   NCB teikia Europos Centriniam Bankui kiekvienų kalendorinių metų VSFS, kaip nurodyta I priede. Duomenys atitinka Reglamento (EB) Nr. 479/2009 ir 2010 m. ESS principus ir sąvokų apibrėžtis, kaip išsamiau išdėstyta II priede.

2.   Vadovaudamiesi šių gairių II priedo 1 skirsnyje nustatytomis sektorių ir subsektorių metodologinėmis apibrėžtimis, NCB teikia duomenis šiai gairių II priedo 2 skirsnio statistikai:

a)

„pajamų, išlaidų bei deficito ir pertekliaus statistikai“, kuri apima I priedo 1A, 1B ir 1C lentelėse nurodytą statistiką;

b)

„deficito ir skolos derinimo statistikai“, kuri apima I priedo 2A ir 2B lentelėse nurodytą statistiką;

c)

„valdžios sektoriaus skolos statistikai“, kuri apima I priedo 3A ir 3B lentelėse nurodytą statistiką.

3.   Visą duomenų rinkinį sudaro visos kategorijos, kaip nurodyta I priede (apima pajamų, išlaidų, deficito ir pertekliaus, deficito ir skolos derinimo bei valdžios sektoriaus skolos statistiką). Tai taip pat apima ankstesnius duomenis nuo 1995 m. iki tų metų, su kuriais susijęs perdavimas (metai t-1).

4.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 3 dalies, iš NCB nereikalaujama perduoti ankstesnių duomenų toms kategorijoms, dėl kurių Europos Komisijos (Eurostato) ir valstybių narių susitarimu padarytos išimtys.

5.   I priedo 1A–C, 2A–B, 3A–B lentelėse nurodytų duomenų perdavimas pradedamas 2014 m. spalį.

6.   Teikiant duomenis apie deficitą ir perteklių, skolą, pajamas, išlaidas ir nominalųjį bendrąjį vidaus produktą (BVP), kartu turi būti nurodomos pataisymų priežastys, kai pataisymų nulemtas deficito ir pertekliaus pokyčio dydis yra bent 0,3 % BVP arba pataisymų nulemtas skolos, pajamų, išlaidų arba nominaliojo BVP pokyčio dydis yra bent 0,5 % BVP.

3 straipsnis

ECB statistinės atskaitomybės įsipareigojimai

1.   Remdamasis NCB pateiktais duomenimis, ECB tvarko „VSFS duomenų bazę“, kuri apima euro zonos ir nacionalinius duomenis. ECB išplatina VSFS duomenų bazę ECBS.

2.   NCB pažymi savo nacionalinę statistinę informaciją, nurodydami, kam ji gali būti prieinama. ECB į tokį žymėjimą atsižvelgia platindamas VSFS duomenų bazę.

4 straipsnis

Savalaikiškumas

1.   Išsamius duomenų rinkinius NCB pateikia du kartus per metus – iki balandžio 15 d. ir iki spalio 15 d.

2.   (Dalinius) duomenų rinkinius NCB pateikia savo iniciatyva bet kuriuo metu, tuomet, kai atitinkama nauja informacija tampa prieinama. Šiame duomenų rinkinyje gali būti nurodomi kategorijų, kurioms nėra naujos informacijos, įverčiai.

3.   ECB išplatina VSFS duomenų bazę NCB mažiausiai kartą per mėnesį, ne vėliau kaip kitą ECB darbo dieną po to, kai ECB galutinai nustato paskelbimo datą.

5 straipsnis

Bendradarbiavimas su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis

1.   Kai tam tikrų arba visų 2 straipsnyje aprašytų duomenų šaltiniai yra ne NCB, o kompetentingos nacionalinės institucijos, NCB stengiasi užmegzti su šiomis institucijomis tinkamos formos bendradarbiavimą, kad būtų užtikrinta nuolatinė duomenų perdavimo struktūra siekiant įvykdyti ECBS standartus ir reikalavimus, nebent toks pats rezultatas jau yra pasiektas remiantis nacionalinės teisės aktais.

2.   Jeigu taip bendradarbiaujant NCB negali įvykdyti 2 ir 4 straipsniuose nustatytų reikalavimų dėl to, kad kompetentinga nacionalinė institucija nesuteikė NCB būtinos informacijos, ECB ir NCB su šia institucija apsvarsto, kaip šią informaciją būtų galima padaryti prieinama.

6 straipsnis

Perdavimo standartai

Reikalaujama statistinė informacija pateikiama ECB tokia forma, kuri atitinka III priede nurodytus reikalavimus. Šis reikalavimas netrukdo naudoti tam tikrų kitų statistinės informacijos perdavimo ECB priemonių kaip sutarto atsarginio varianto.

7 straipsnis

Kokybė

1.   ECB ir NCB stebi ir skatina Europos Centriniam Bankui teikiamų duomenų kokybę.

2.   ECB vykdomoji valdyba kasmet teikia ECB valdančiajai tarybai ataskaitą apie metinės VSFS kokybę.

3.   Ataskaitoje aptariama bent duomenų aprėptis, jų atitikties atitinkamoms apibrėžtims mastas ir pataisymų mastas.

8 straipsnis

Supaprastinta dalinių pakeitimų tvarka

Atsižvelgdama į Statistikos komiteto nuomonę, Vykdomoji valdyba turi teisę atlikti šių gairių priedų techninius dalinius pakeitimus, jeigu tokie daliniai pakeitimai nepakeičia esminio konceptualaus pagrindo ir nedaro poveikio atskaitomybės naštai. Vykdomoji valdyba apie visus tokius dalinius pakeitimus nedelsdama praneša Valdančiajai tarybai.

9 straipsnis

Panaikinimas

1.   Gairės ECB/2009/20 panaikinamos nuo 2014 m. rugsėjo 1 d.

2.   Nuorodos į panaikintas gaires laikomos nuorodomis į šias gaires ir skaitomos pagal IV priede pateiktą atitikties lentelę.

10 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

1.   Šios gairės skirtos visiems Eurosistemos centriniams bankams.

2.   Šios gairės įsigalioja 2014 m. rugsėjo 1 d.

Priimta Frankfurte prie Maino 2013 m. liepos 25 d.

ECB valdančiosios tarybos vardu

ECB pirmininkas

Mario DRAGHI


(1)  OL L 145, 2009 6 10, p. 1.

(2)  OL L 174, 2013 6 26, p. 1.

(3)  OL L 228, 2009 9 1, p. 25.

(4)  OL L 318, 1998 11 27, p. 8.


I PRIEDAS

DUOMENŲ ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI

Pajamų, išlaidų bei deficito ir pertekliaus statistika

1A   lentelė

Kategorija

Numeris ir tiesinis sąryšis

Deficitas (–) arba perteklius (+)

Formula

Formula

iš jų: pirminis deficitas (–) arba perteklius (+)

Formula

Centrinė valdžia

3

Krašto (regiono) valdžia

4

Vietos valdžia

5

Socialinės apsaugos fondai

6

Visos pajamos

Formula

Visos einamosios pajamos

Formula

Tiesioginiai mokesčiai

9

iš jų: mokėtini bendrovių

10

iš jų: mokėtini namų ūkių

11

Netiesioginiai mokesčiai

12

iš jų: pridėtinės vertės mokestis (PVM)

13

Grynosios socialinės įmokos

14

iš jų: faktinės darbdavių socialinės įmokos

15

iš jų: faktinės namų ūkių socialinės įmokos

16

Kitos einamosios pajamos

17

iš jų: gautinos palūkanos

18

Pardavimai

19

Visos kapitalo pajamos

20

iš jų: kapitalo mokesčiai

21

Visos išlaidos

Formula

Visos einamosios išlaidos

Formula

Einamieji pervedimai

Formula

Socialinės išmokos

25

Mokėtinos subsidijos

26

Kiti mokėtini einamieji pervedimai

27

Mokėtinos palūkanos

28

Kompensacija darbuotojams

29

iš jos: darbo užmokestis

30

Tarpinis vartojimas

31

Visos kapitalo išlaidos

Formula

Investicijos

33

Kiti grynieji nefinansinio turto įsigijimai ir atsargų pokytis

34

Mokėtini kapitalo pervedimai

35

Papildomi straipsniai:

 

Bendrosios santaupos

Formula

Palūkanos, įskaitant mokėjimus pagal apsikeitimo sandorius ir išankstinius palūkanų normų sandorius

37

Perviršinio deficito procedūros (PDP) deficitas (–) arba perteklius (+)

Formula

Universaliosios mobiliųjų telekomunikacijų sistemos pajamos

39

Faktinės socialinės įmokos

Formula

Socialinės išmokos, išskyrus socialinius pervedimus natūra

41


1B   lentelė

Kategorija

Numeris ir tiesinis sąryšis

Valstybės narės išlaidos Europos Sąjungos (ES) biudžetui

Formula

Netiesioginiai mokesčiai

2

Einamasis tarptautinis bendradarbiavimas

3

Įvairūs einamieji pervedimai

4

iš jų: PVM grindžiami trečiojo tipo nuosavi ištekliai

5

iš jų: BNP grindžiami ketvirtojo tipo nuosavi ištekliai

6

Kapitalo pervedimai

7

Valstybės narės pajamos iš ES biudžeto

Formula

Subsidijos

9

Einamieji pervedimai valdžios sektoriui

10

Einamieji pervedimai ne valdžios sektoriaus vienetams

11

Kapitalo pervedimai valdžios sektoriui

12

Kapitalo pervedimai ne valdžios sektoriaus vienetams

13

Valstybės narės balansas ES biudžeto atžvilgiu (grynasis gavėjas +, grynasis mokėtojas –)

Formula

Papildomas straipsnis:

 

Nuosavų išteklių rinkimo sąnaudos

15


1C   lentelė

Kategorija

Numeris ir tiesinis sąryšis

Galutinio vartojimo išlaidos

Formula

Formula

Individualaus vartojimo išlaidos

2

Kolektyvinio vartojimo išlaidos

3

Socialiniai pervedimai natūra – įsigyta rinkos produkcija

4

Pagrindinio kapitalo vartojimas

5

Sumokėti gamybos mokesčiai, atėmus gautas subsidijas

6

Grynasis likutinis perteklius

7

Papildomi straipsniai:

 

Galutinio vartojimo išlaidos praėjusių metų kainomis

8

Valdžios sektoriaus investicijos praėjusių metų kainomis

9

Bendrasis vidaus produktas (BVP) einamosiomis kainomis

10

BVP praėjusių metų kainomis

11

Deficito ir skolos derinimo statistika

2A   lentelė

Kategorija

Numeris ir tiesinis sąryšis

Finansinių ir nefinansinių sąskaitų derinimas

Formula

Grynieji finansiniai sandoriai (konsoliduota)

Formula

Finansinis turtas (konsoliduota)

Formula

Pinigai ir indėliai

4

Skolos vertybiniai popieriai

5

Paskolos

6

Nuosavybės priemonės ir investicinių fondų akcijos arba vienetai

7

Privatizavimas (grynasis)

8

Nuosavybės priemonių injekcijos (grynosios)

9

Kita

10

Draudimo, pensijų ir standartinių garantijų sistemos

11

Išvestinių finansinių priemonių ir samdomųjų darbuotojų akcijų pasirinkimo sandoriai

12

Kitas finansinis turtas

13

iš jo: sukaupti, bet dar nesumokėti mokesčiai ir socialinės įmokos

14

Įsipareigojimai (konsoliduota)

Formula

Pinigai ir indėliai

16

Trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai

17

Ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai

18

Paskolos

19

iš jų: iš centrinio banko gautos paskolos

20

Draudimo, pensijų ir standartinių garantijų sistemos

21

Išvestinės finansinės priemonės ir samdomųjų darbuotojų akcijų pasirinkimo sandoriai

22

Kiti įsipareigojimai

23

Valdžios sektoriaus skolinimosi poreikis

Formula

Formula

Formula

iš jo: ilgalaikis

25

Išreikštas nacionaline valiuta

26

Išreikštas euro zonos valstybių narių valiutomis

27

Išreikštas kitomis valiutomis

28

Kiti srautai

Formula

Perkainojimo poveikis skolai

Formula

Užsienio valiutos laikymo pelnas ir nuostoliai

31

Kitas perkainojimo poveikis – nominalioji vertė

Formula

Kiti skolos apimties pokyčiai

33

Valdžios sektoriaus skolos pokytis

Formula

Formula

Formula


2B   lentelė

Kategorija

Numeris ir tiesinis sąryšis

Valdžios sektoriaus skolos priemonių sandoriai (nekonsoliduota)

Formula

Pinigai ir indėliai

2

Trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai

3

Ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai

4

Iš centrinio banko gautos paskolos

5

Kitos paskolos

6

Konsoliduojantys sandoriai

Formula

Pinigai ir indėliai

Formula

Trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai

Formula

Ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai

Formula

Paskolos

Formula

Valdžios sektoriaus skolos statistika

3A   lentelė

Kategorija

Numeris ir tiesinis sąryšis

Valdžios sektoriaus skola (konsoliduota)

Formula

Formula

Formula

Formula

Formula

Pinigai ir indėliai

2

Trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai

3

Ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai

4

Iš centrinio banko gautos paskolos

5

Kitos paskolos

6

Valstybės narės rezidentams

Formula

Centriniam bankui

8

Kitoms pinigų finansų įstaigoms

9

Kitoms finansų įstaigoms

10

Kitiems rezidentams

11

Valstybės narės nerezidentams

12

Išreikšta nacionaline valiuta

13

Išreikšta euro zonos valstybių narių valiutomis

14

Išreikšta kitomis valiutomis

15

Trumpalaikė skola

16

Ilgalaikė skola

17

iš jos: kintama palūkanų norma

18

Likutinis terminas – iki vienerių metų

19

Likutinis terminas – nuo vienerių iki penkerių metų

20

iš jos: kintama palūkanų norma

21

Likutinis terminas – daugiau kaip penkeri metai

22

iš jos: kintama palūkanų norma

23

Papildomi straipsniai:

 

Vidutinis iki skolos grąžinimo termino likęs laikas

24

Valdžios sektoriaus skola – nulinės atkarpos obligacijos

25


3B   lentelė

Kategorija

Numeris ir tiesinis sąryšis

Valdžios sektoriaus skola (nekonsoliduota tarp subsektorių)

Formula

Konsoliduojantys elementai

Formula

Formula

Formula

Pinigai ir indėliai

3

Trumpalaikiai vertybiniai popieriai

4

Ilgalaikiai vertybiniai popieriai

5

Paskolos

6

Centrinės valdžios skola (konsoliduota)

7

iš jos: kitiems valdžios subsektoriams

8

Krašto (regiono) valdžios skola (konsoliduota)

9

iš jos: kitiems valdžios subsektoriams

10

Vietos valdžios skola (konsoliduota)

11

iš jos: kitiems valdžios subsektoriams

12

Socialinės apsaugos fondų skola (konsoliduota)

13

iš jos: kitiems valdžios subsektoriams

14

Papildomi straipsniai:

 

Kitų valdžios subsektorių skola centrinei valdžiai

15

Kitų valdžios subsektorių skola krašto (regiono) valdžiai

16

Kitų valdžios subsektorių skola vietos valdžiai

17

Kitų valdžios subsektorių skola socialinės apsaugos fondams

18


II PRIEDAS

METODOLOGINĖS APIBRĖŽTYS

1.   Sektorių ir subsektorių apibrėžtys

2010 m. ESS sektoriai ir subsektoriai

Visa ekonomika

S.1

Ne finansų bendrovės

S.11

Finansų bendrovės

S.12

Centrinis bankas

S.121

Indėlių bendrovės, išskyrus centrinį banką

S.122

Pinigų rinkos fondai

S.123

Ne PRF investiciniai fondai

S.124

Kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus

S.125

Finansiniai pagalbininkai

S.126

Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai

S.127

Draudimo bendrovės

S.128

Pensijų fondai

S.129

Pinigų finansų įstaigos

S.121 + S.122 + S.123

Valdžios sektorius

S.13

Centrinė valdžia (išskyrus socialinės apsaugos fondus)

S.1311

Krašto (regiono) valdžia (išskyrus socialinės apsaugos fondus)

S.1312

Vietos valdžia (išskyrus socialinės apsaugos fondus)

S.1313

Socialinės apsaugos fondai

S.1314

Namų ūkiai

S.14

Namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos

S.15

Likusio pasaulio sektorius

S.2

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės, institucijos ir įstaigos

S.21

ES valstybės narės

S.211

ES institucijos ir įstaigos

S.212

Europos Centrinis Bankas (ECB)

S.2121

Europos institucijos ir įstaigos, išskyrus ECB

S.2122

Šalys, kurios nėra ES valstybės narės, ir tarptautinės organizacijos, kurios nėra Europos Sąjungos rezidentės

S.22

2.   Kategorijų apibrėžtys  (1), (2)

1A   lentelė

1.

Deficitas (–) arba perteklius (+) [1A.1] yra lygus S.13 grynajam skolinimui (+)/grynajam skolinimuisi (–) (B.9), yra lygus visoms pajamoms [1A.7], atėmus visas išlaidas [1A.22], ir yra lygus centrinės valdžios deficitui (–) arba pertekliui (+) [1A.3], pridėjus krašto (regiono) valdžios deficitą (–) arba perteklių (+) [1A.4], vietos valdžios deficitą (–) arba perteklių (+) [1A.5], socialinės apsaugos fondų deficitą (–) arba perteklių (+) [1A.6].

2.

Pirminis deficitas (–) arba perteklius (+) [1A.2] yra lygus deficitui (–) arba pertekliui (+) [1A.1], pridėjus mokėtinas palūkanas [1A.28].

3.

Centrinės valdžios deficitas (–) arba perteklius (+) [1A.3] yra lygus S.1311 grynajam skolinimui (+)/grynajam skolinimuisi (–) (B.9).

4.

Krašto (regiono) valdžios deficitas (–) arba perteklius (+) [1A.4] yra lygus S.1312 grynajam skolinimui (+)/grynajam skolinimuisi (–) (B.9).

5.

Vietos valdžios deficitas (–) arba perteklius (+) [1A.5] yra lygus S.1313 grynajam skolinimui (+)/grynajam skolinimuisi (–) (B.9).

6.

Socialinės apsaugos fondų deficitas (–) arba perteklius (+) [1A.6] yra lygus S.1314 grynajam skolinimui (+)/grynajam skolinimuisi (–) (B.9).

7.

Visos pajamos [1A.7] yra lygios visoms einamosioms pajamoms [1A.8], pridėjus visas kapitalo pajamas [1A.20].

8.

Visos einamosios pajamos [1A.8] yra lygios tiesioginiams mokesčiams [1A.9], pridėjus netiesioginius mokesčius [1A.12], grynąsias socialines įmokas [1A.14], kitas einamąsias pajamas [1A.17], pardavimus [1A.19].

9.

Tiesioginiai mokesčiai [1A.9] yra lygūs einamiesiems pajamų, turto ir t. t. mokesčiams (D.5), įrašytiems tarp S.13 išteklių.

10.

Tiesioginiai mokesčiai, iš jų mokėtini bendrovių [1A.10] yra lygūs einamiesiems pajamų, turto ir t. t. mokesčiams (D.5), įrašytiems tarp S.13 išteklių ir S.11 bei S.12 panaudojimo.

11.

Tiesioginiai mokesčiai, iš jų mokėtini namų ūkių [1A.11] yra lygūs einamiesiems pajamų, turto ir t. t. mokesčiams (D.5), įrašytiems tarp S.13 išteklių ir S.14 panaudojimo.

12.

Netiesioginiai mokesčiai [1A.12] yra lygūs gamybos ir importo mokesčiams (D.2), įrašytiems tarp S.13 išteklių.

13.

Netiesioginiai mokesčiai, iš jų pridėtinės vertės mokestis (PVM) [1A.13] yra lygūs pridėtinės vertės pobūdžio mokesčiams (D.211), įrašytiems tarp S.13 išteklių.

14.

Grynosios socialinės įmokos [1A.14] yra lygios socialinėms įmokoms (D.61), įrašytoms tarp S.13 išteklių.

15.

Grynosios socialinės įmokos, iš jų faktinės darbdavių socialinės įmokos [1A.15] yra lygios faktinėms darbdavių socialinėms įmokoms (D.611), įrašytoms tarp S.13 išteklių.

16.

Grynosios socialinės įmokos, iš jų faktinės namų ūkių socialinės įmokos [1A.16] yra lygios faktinėms namų ūkių socialinėms įmokoms (D.613), įrašytoms tarp S.13 išteklių.

17.

Kitos einamosios pajamos [1A.17] yra lygios pajamoms iš turto (D.4), pridėjus kitus einamuosius pervedimus (D.7), įrašytus tarp S.13 išteklių, išskyrus palūkanų (D.41) S.13 išteklius, kurie taip pat yra S.13 panaudojimas, pridėjus gautas kitas subsidijas gamybai (D.39), kurios yra S.13 panaudojimas.

18.

Kitos einamosios pajamos, iš jų gautinos palūkanos [1A.18] yra lygios palūkanoms (D.41), įrašytoms tarp S.13 išteklių ir visų sektorių, išskyrus S.13, panaudojimo.

19.

Pardavimai [1A.19] yra lygūs rinkos produkcijai (P.11), pridėjus produkciją savo galutiniam naudojimui (P.12), mokėjimus už kitą ne rinkos produkciją (P.131), įrašytus tarp S.13 išteklių.

20.

Visos kapitalo pajamos [1A.20] yra lygios gautiniems kapitalo pervedimams (D.9), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių, ir įrašytiems kaip visų sektorių, išskyrus S.13, mokėtinas kapitalo pervedimas.

21.

Visos kapitalo pajamos, iš jų kapitalo mokesčiai [1A.21] yra lygūs kapitalo mokesčiams (D.91), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.

22.

Visos išlaidos [1A.22] yra lygios visoms einamosioms išlaidoms [1A.23], pridėjus visas kapitalo išlaidas [1A.32].

23.

Visos einamosios išlaidos [1A.23] yra lygios einamiesiems pervedimams [1A.24], pridėjus mokėtinas palūkanas [1A.28], kompensaciją darbuotojams [1A.29], tarpinį vartojimą [1A.31].

24.

Einamieji pervedimai [1A.24] yra lygūs socialinėms išmokoms [1A.25], pridėjus mokėtinas subsidijas [1A.26], kitus mokėtinus einamuosius pervedimus [1A.27].

25.

Socialinės išmokos [1A.25] yra lygios socialinėms išmokoms, išskyrus socialinius pervedimus natūra (D.62), pridėjus socialinius pervedimus natūra, susijusius su rinkos produkcija, kurią įsigijo valdžios sektorius (D.632), įrašytus tarp S.13 panaudojimo, pridėjus įvairius einamuosius pervedimus (D.75), įrašytus tarp S.13 panaudojimo ir S.15 išteklių.

26.

Mokėtinos subsidijos [1A.26] yra lygios atimtoms subsidijoms (-D.3), įrašytoms tarp S.13 išteklių.

27.

Kiti mokėtini einamieji pervedimai [1A.27] yra lygūs einamiesiems pajamų, turto ir t. t. mokesčiams (D.5), pridėjus kitus gamybos mokesčius (D.29), pajamas iš turto (D.4), išskyrus palūkanas (D.41), pridėjus kitus einamuosius pervedimus (D.7), įrašytus tarp S.13 panaudojimo, išskyrus įvairius einamuosius pervedimus (D.75), įrašytus tarp S.13 panaudojimo ir S.15 išteklių.

28.

Mokėtinos palūkanos [1A.28] yra lygios palūkanoms (D.41), įrašytoms tarp S.13 panaudojimo ir visų sektorių, išskyrus S.13, išteklių.

29.

Kompensacija darbuotojams [1A.29] yra lygi kompensacijai darbuotojams (D.1), įrašytai tarp S.13 panaudojimo.

30.

Kompensacija darbuotojams, iš jos darbo užmokestis [1A.30] yra lygi darbo užmokesčiui (D.11), įrašytam tarp S.13 panaudojimo.

31.

Tarpinis vartojimas [1A.31] yra lygus tarpiniam vartojimui (P.2), įrašytam tarp S.13 panaudojimo.

32.

Visos kapitalo išlaidos [1A.32] yra lygios investicijoms [1A.33], pridėjus kitus grynuosius nefinansinio turto įsigijimus [1A.34], mokėtinus kapitalo pervedimus [1A.35].

33.

Investicijos [1A.33] yra lygios bendrajam pagrindinio kapitalo formavimui (P.51g), įrašytam tarp S.13 turto pokyčių.

34.

Kiti grynieji nefinansinio turto įsigijimai ir atsargų pokytis [1A.34] yra lygūs atsargų pokyčiams (P.52), pridėjus vertybių įsigijimą atėmus pardavimus/perleidimus (P.53), nefinansinio nesukurto turto (NP) įsigijimą atėmus pardavimus/perleidimus, įrašytiems tarp S.13 turto pokyčių.

35.

Mokėtini kapitalo pervedimai [1A.35] yra lygūs mokėtiniems kapitalo pervedimams (D.9), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių, ir įrašytiems kaip visų sektorių, išskyrus S.13, gautinas kapitalo pervedimas.

36.

Bendrosios santaupos [1A.36] yra lygios visoms einamosioms pajamoms [1A.8], atėmus visas einamąsias išlaidas [1A.23].

37.

Palūkanos, įskaitant mokėjimus pagal apsikeitimo sandorius ir išankstinius palūkanų normų sandorius [1A.37] yra lygios perviršinio deficito procedūros (PDP) palūkanoms (PDP D.41), įrašytoms tarp S.13 panaudojimo ir visų sektorių, išskyrus S.13, išteklių.

38.

Perviršinio deficito procedūros (PDP) deficitas (–) arba perteklius (+) [1A.38] yra lygus S.13 PDP grynajam skolinimui (+)/grynajam skolinimuisi (–) (PDP B.9) ir yra lygus deficitui (–) arba pertekliui (+) [1A.1], pridėjus mokėtinas palūkanas [1A.28], atėmus palūkanas, įskaitant apsikeitimo sandorius ir išankstinius palūkanų normų sandorius [1A.37].

39.

Universaliosios mobiliųjų telekomunikacijų sistemos pajamos [1A.39] yra lygios pajamoms, gaunamoms iš trečiosios kartos mobiliųjų telefonų licencijų pardavimo, įrašytoms kaip nefinansinio turto pardavimas/perleidimas, remiantis Eurostato sprendimu dėl mobiliųjų telefonų licencijų paskirstymo.

40.

Faktinės socialinės įmokos [1A.40] yra lygios darbdavių faktinėms socialinėms įmokoms (D.611) [1A.15], pridėjus namų ūkių faktines socialines įmokas (D.613) [1A.16], įrašytoms tarp S.13 išteklių.

41.

Socialinės išmokos, išskyrus socialinius pervedimus natūra [1A.41], yra lygios socialinėms išmokoms, išskyrus socialinius pervedimus natūra (D.62), įrašytoms tarp S.13 panaudojimo.

1B   lentelė

1.

Valstybės narės išlaidos Europos Sąjungos (ES) biudžetui [1B.1] yra lygios netiesioginiams mokesčiams, gautiniems į ES biudžetą [1B.2], pridėjus einamąjį tarptautinį bendradarbiavimą (D.74), valdžios sektoriaus mokėtiną į ES biudžetą [1B.4], įvairius einamuosius pervedimus (D.75), valdžios sektoriaus mokėtinus į ES biudžetą [1B.5], kapitalo pervedimus (D.9), valdžios sektoriaus mokėtinus į ES biudžetą [1B.7].

2.

Netiesioginiai mokesčiai [1B.2] yra lygūs gamybos ir importo mokesčiams (D.2), įrašytiems tarp S.2122 išteklių.

3.

Einamojo tarptautinio bendradarbiavimo įmokos [1B.3] yra lygios einamajam tarptautiniam bendradarbiavimui (D.74), įrašytam tarp S.2122 išteklių ir S.13 panaudojimo.

4.

Įvairūs einamieji pervedimai [1B.4] yra lygūs įvairiems einamiesiems pervedimams (D.75), pridėjus PVM ir BNP grindžiamus ES nuosavus išteklius (D.76), įrašytiems tarp S.2122 išteklių ir S.13 panaudojimo.

5.

Įvairūs einamieji pervedimai, iš jų PVM grindžiami trečiojo tipo nuosavi ištekliai [1B.5] yra lygūs pridėtinės vertės pobūdžio mokesčiais (PVM) grindžiamiems trečiojo tipo nuosaviems ištekliams (D.761), įrašytiems tarp S.2122 išteklių ir S.13 panaudojimo.

6.

Įvairūs einamieji pervedimai, iš jų BNP grindžiami ketvirtojo tipo nuosavi ištekliai [1B.6] yra lygūs bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNP) grindžiamiems ketvirtojo tipo nuosaviems ištekliams (D.762), įrašytiems tarp S.2122 išteklių ir S.13 panaudojimo.

7.

Kapitalo pervedimai [1B.7] yra lygūs mokėtiniems kapitalo pervedimams (D.9), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių, ir įrašytiems kaip S.2122 gautinas kapitalo pervedimas.

8.

Valstybės narės pajamos iš ES biudžeto [1B.8] yra lygios subsidijoms (D.3), mokėtinoms iš ES biudžeto [1B.9], pridėjus kitus einamuosius pervedimus (D.7), mokėtinus valdžios sektoriui iš ES biudžeto [1B.10], kitus einamuosius pervedimus (D.7), mokėtinus ne valdžios sektoriaus vienetams iš ES biudžeto [1B.11], kapitalo pervedimus (D.9), mokėtinus valdžios sektoriui iš ES biudžeto [1B.12], kapitalo pervedimus (D.9), mokėtinus ne valdžios sektoriaus vienetams iš ES biudžeto [1B.13].

9.

Subsidijos [1B.9] yra lygios subsidijoms (D.3), įrašytoms tarp S.2122 panaudojimo.

10.

Einamieji pervedimai valdžios sektoriui [1B.10] yra lygūs einamajam tarptautiniam bendradarbiavimui (D.74), pridėjus įvairius einamuosius pervedimus (D.75), įrašytus tarp S.13 išteklių ir S.2122 panaudojimo.

11.

Einamieji pervedimai ne valdžios sektoriaus vienetams [1B.11] yra lygūs įvairiems einamiesiems pervedimams (D.75), įrašytiems tarp S.2122 panaudojimo ir visų sektorių, išskyrus S.13, išteklių.

12.

Kapitalo pervedimai valdžios sektoriui [1B.12] yra lygūs gautiniems kapitalo pervedimams (D.9), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir tarp S.2122 turto pokyčių.

13.

Kapitalo pervedimai ne valdžios sektoriaus vienetams [1B.13] yra lygūs mokėtiniems kapitalo pervedimams (D.9), įrašytiems tarp S.2122 turto pokyčių ir tarp visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.

14.

Valstybės narės balansas ES biudžeto atžvilgiu (grynasis gavėjas +, grynasis mokėtojas –) [1B.14] yra lygus valstybės narės pajamoms iš ES biudžeto [1B.8], atėmus valstybės narės išlaidas ES biudžetui [1B.1].

15.

Nuosavų išteklių rinkimo sąnaudos [1B.15] yra ta ne rinkos produkcijos (P.13) dalis, įrašyta tarp S.13 išteklių, kuri yra iš ES biudžeto sumokėtos nuosavų išteklių rinkimo sąnaudos.

1C   lentelė

1.

Galutinio vartojimo išlaidos [1C.1] yra lygios galutinio vartojimo išlaidoms (P.3), įrašytoms tarp S.13 panaudojimo.

2.

Individualaus vartojimo išlaidos [1C.2] yra lygios individualaus vartojimo išlaidoms (P.31), įrašytoms tarp S.13 panaudojimo.

3.

Kolektyvinio vartojimo išlaidos [1C.3] yra lygios kolektyvinio vartojimo išlaidoms (P.32), įrašytoms tarp S.13 panaudojimo.

4.

Socialiniai pervedimai natūra – įsigyta rinkos produkcija [1C.4] yra lygi socialiniams pervedimams natūra – įsigytai rinkos produkcijai (D.632), įrašytai tarp S.13 panaudojimo.

5.

Pagrindinio kapitalo vartojimas [1C.5] yra lygus pagrindinio kapitalo vartojimui (P.51c), įrašytam tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.

6.

Sumokėti gamybos mokesčiai, atėmus gautas subsidijas [1C.6], yra lygūs kitų gamybos mokesčių (D.29) mokėjimams, įrašytiems tarp S.13 panaudojimo, atėmus gautas kitas subsidijas gamybai (D.39), įrašytas tarp S.13 panaudojimo.

7.

Grynasis likutinis perteklius [1C.7] yra lygus S.13 grynajam likutiniam pertekliui (B.2n).

8.

Galutinio vartojimo išlaidos praėjusių metų kainomis [1C.8] yra lygios grandine susietai galutinio vartojimo išlaidų (P.3) apimčiai, įrašytai tarp S.13 panaudojimo, praėjusių metų kainomis.

9.

Valdžios sektoriaus investicijos praėjusių metų kainomis [1C.9] yra lygios grandine susietai bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo (P.51g) apimčiai, įrašytai tarp S.13 turto pokyčių, praėjusių metų kainomis.

10.

Bendrasis vidaus produktas (BVP) einamosiomis kainomis [1C.10] yra lygus BVP (B.1*g) rinkos kainomis.

11.

BVP praėjusių metų kainomis [1C.11] yra lygus grandine susietai BVP (B.1*g) apimčiai praėjusių metų kainomis.

2A   lentelė

1.

Finansinių ir nefinansinių sąskaitų derinimas [2A.1] yra lygus deficitui (–) arba pertekliui (+) [1A.1], atėmus grynuosius sandorius, susijusius su finansiniu turtu ir įsipareigojimais [2A.2].

2.

Grynieji sandoriai, susiję su finansiniu turtu ir įsipareigojimais (konsoliduota) [2A.2], yra lygūs finansinio turto [2A.3] grynojo įsigijimo sandoriams, atėmus grynuosius sandorius, susijusius su prisiimtais įsipareigojimais [2A.15].

3.

Finansinio turto sandoriai (konsoliduota) [2A.3] yra lygūs konsoliduotiems pinigų ir indėlių sandoriams, (F.2) [2A.4], pridėjus skolos vertybinių popierių sandorius (F.3) [2A.5], paskolų sandorius (F.4) [2A.6], nuosavybės priemonių ir investicinių fondų akcijų arba vienetų sandorius (F.5) [2A.7], sandorius, susijusius su draudimo, pensijų ir standartinių garantijų sistemomis (F.6) [2A.11], išvestinių finansinių priemonių ir samdomųjų darbuotojų akcijų pasirinkimo sandorius (F.7) [2A.12], kito finansinio turto sandorius [2A.13], įrašytus tarp S.13 turto pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.

4.

Pinigų ir indėlių sandoriai [2A.4] yra lygūs grynajam pinigų ir indėlių (F.2) įsigijimui, įrašytam tarp S.13 turto pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.

5.

Skolos vertybinių popierių sandoriai [2A.5] yra lygūs grynajam skolos vertybinių popierių (F.3) įsigijimui, įrašytam tarp S.13 turto pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.

6.

Paskolų sandoriai [2A.6] yra lygūs naujoms valdžios sektoriaus suteiktoms paskoloms (F.4), atėmus grąžinimus valdžios sektoriui, įrašytoms tarp S.13 turto pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.

7.

Nuosavybės priemonių ir investicinių fondų akcijų arba vienetų sandoriai [2A.7] yra lygūs grynajam nuosavybės priemonių ir investicinių fondų akcijų arba vienetų (F.5) įsigijimui, įrašytam tarp S.13 turto pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.

8.

Privatizavimas (grynasis) [2A.8] yra lygus nuosavybės priemonių ir investicinių fondų akcijų arba vienetų sandoriams (F.5), įrašytiems tarp S.13 turto pokyčių ir S.11 arba S.12 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių, kurie vykdomi tuo metu, kai S.13 atsisako kontroliuoti skolininko vienetą arba imasi jį kontroliuoti (2010 m. ESS 2.36–2.39 dalys); tokius sandorius S.13 gali vykdyti tiesiogiai su skolininko vienetu arba su kitu kreditoriaus vienetu.

9.

Nuosavybės priemonių injekcijos (grynosios) [2A.9] yra lygios nuosavybės priemonių ir investicinių fondų akcijų arba vienetų sandoriams (F.5), įrašytiems tarp S.13 turto pokyčių ir S.11 arba S.12 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių, kurie nėra vykdomi tuo metu, kai S.13 atsisako kontroliuoti skolininko vienetą arba imasi jį kontroliuoti, ir yra S.13 vykdomi tiesiogiai su skolininko vienetu.

10.

Kita [2A.10] yra lygu nuosavybės priemonių ir investicinių fondų akcijų arba vienetų sandoriams (F.5), įrašytiems tarp S.13 turto pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių, kurie nėra vykdomi tuo metu, kai S.13 atsisako kontroliuoti skolininko vienetą arba imasi jį kontroliuoti, ir nėra S.13 vykdomi tiesiogiai su skolininko vienetu, o yra vykdomi su kitu kreditoriaus vienetu.

11.

Sandoriai, susiję su draudimo, pensijų ir standartinių garantijų sistemomis [2A.11], yra lygūs grynajam draudimo, pensijų ir standartinių garantijų sistemų (F.6) įsigijimui, įrašytam tarp S.13 turto pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.

12.

Išvestinių finansinių priemonių ir samdomųjų darbuotojų akcijų pasirinkimo sandoriai [2A.12] yra lygūs gryniesiems mokėjimams, susijusiems su išvestinių finansinių priemonių ir samdomųjų darbuotojų akcijų pasirinkimu (F.7), įrašytiems tarp S.13 turto pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.

13.

Kito finansinio turto sandoriai [2A.13] yra lygūs grynajam piniginio aukso ir specialiųjų skolinimosi teisių (SST) (F.1) įsigijimui, įrašytam tarp S.13 turto pokyčių, pridėjus kitas gautinas sumas (F.8), įrašytas tarp S.13 turto pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.

14.

Kito finansinio turto sandoriai, iš jų sukaupti, bet dar nesumokėti mokesčiai ir socialinės įmokos [2A.14] yra lygūs kitų gautinų sumų (F.8 turtas) daliai, susijusiai su mokesčiais ir socialinėmis įmokomis, įrašytais D.2, D.5, D.61 ir D.91, atėmus faktiškai surinktų mokesčių sumas, įrašytas tarp S.13 turto pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.

15.

Sandoriai, susiję su įsipareigojimais (konsoliduota) [2A.15], yra lygūs konsoliduotiems pinigų ir indėlių sandoriams (F.2) [2A.16], pridėjus trumpalaikių skolos vertybinių popierių sandorius (F.31) [2A.17], ilgalaikių skolos vertybinių popierių sandorius (F.32) [2A.18], paskolų sandorius (F.4) [2A.19], sandorius, susijusius su draudimo, pensijų ir standartinių garantijų sistemomis (F.6) [2A.21], išvestinių finansinių priemonių ir samdomųjų darbuotojų akcijų pasirinkimo sandorius (F.7) [2A.22], sandorius, susijusius su kitais įsipareigojimais [2A.23], įrašytus tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, turto pokyčių.

16.

Pinigų ir indėlių sandoriai [2A.16] yra lygūs grynajam pinigų ir indėlių (F.2) įsigijimui, įrašytam tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, turto pokyčių.

17.

Trumpalaikių skolos vertybinių popierių sandoriai [2A.17] yra lygūs grynųjų trumpalaikių skolos vertybinių popierių (F.31), kurių pradinis terminas yra vieneri metai arba mažiau, įsipareigojimų prisiėmimui, įrašytam tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, turto pokyčių.

18.

Ilgalaikių skolos vertybinių popierių sandoriai [2A.18] yra lygūs grynųjų ilgalaikių skolos vertybinių popierių (F.32), kurių pradinis terminas yra daugiau kaip vieneri metai, įsipareigojimų prisiėmimui, įrašytam tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, turto pokyčių.

19.

Paskolų sandoriai [2A.19] yra lygūs paimtoms naujoms paskoloms (F.4), atėmus esamų paskolų grąžinimus, įrašytoms tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, turto pokyčių.

20.

Paskolų sandoriai, iš jų iš centrinio banko gautos paskolos [2A.20] yra lygūs paskolų sandoriams, (F.4), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir S.121 turto pokyčių.

21.

Sandoriai, susiję su draudimo, pensijų ir standartinių garantijų sistemomis [2A.21], yra lygūs grynajam draudimo, pensijų ir standartinių garantijų sistemų (F.6), įsigijimui, įrašytam tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, turto pokyčių.

22.

Išvestinių finansinių priemonių ir samdomųjų darbuotojų akcijų pasirinkimo sandoriai [2A.22] yra lygūs gryniesiems mokėjimams, susijusiems su išvestinių finansinių priemonių ir samdomųjų darbuotojų akcijų pasirinkimu (F.7), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, turto pokyčių.

23.

Sandoriai, susiję su kitais įsipareigojimais [2A.23], yra lygūs grynajam piniginio aukso ir SST (F.1) įsipareigojimų prisiėmimui, įrašytam tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, turto pokyčių, pridėjus nuosavybės priemones ir investicinių fondų akcijas arba vienetus (F.5), įrašytus tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, turto pokyčių, pridėjus kitas gautinas sumas (F.8), įrašytas tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, turto pokyčių.

24.

Valdžios sektoriaus skolinimosi poreikis [2A.24] yra lygus grynajam pinigų ir indėlių (F.2) [2A.16] įsipareigojimų prisiėmimui, pridėjus skolos vertybinius popierius [2A.17 ir 2A.18] (F.3) ir paskolas (F.4) [2A.19]. Tai taip pat lygu konsoliduotiems valdžios sektoriaus skolos priemonių sandoriams.

25.

Ilgalaikių skolos priemonių sandoriai [2A.25] yra lygūs grynajam skolos priemonių [2A.24] įsipareigojimų prisiėmimui, kurių pradinis terminas yra daugiau kaip vieneri metai.

26.

Skolos priemonių, išreikštų nacionaline valiuta, sandoriai [2A.26] yra lygūs grynajam skolos priemonių [2A.24], išreikštų valstybės narės teisėta mokėjimo priemone, įsipareigojimų prisiėmimui.

27.

Skolos priemonių, išreikštų euro zonos valstybių narių valiutomis, sandoriai [2A.27] yra lygūs grynajam skolos priemonių [2A.24], išreikštų ekiu, įsipareigojimų prisiėmimui, pridėjus skolos priemones, išreikštas eurais prieš valstybei narei įsivedant eurą, ir skolos priemones, išreikštas euro zonos valstybės narės teisėta mokėjimo priemone prieš jai tampant euro zonos valstybe nare.

28.

Skolos priemonių, išreikštų kitomis valiutomis, sandoriai [2A.28] yra lygūs grynajam skolos priemonių [2A.24] įsipareigojimų prisiėmimui, neįtrauktiems į [2A.26] arba [2A.27].

29.

Kiti srautai [2A.29] yra lygūs perkainojimo poveikiui skolai [2A.30], pridėjus kitus skolos apimties pokyčius [2A.33].

30.

Perkainojimo poveikis skolai [2A.30] yra lygus užsienio valiutos laikymo pelnui ir nuostoliams [2A.31], pridėjus kitą perkainojimo poveikį – nominaliąją vertę [2A.32].

31.

Užsienio valiutos laikymo pelnas ir nuostoliai [2A.31] yra lygūs skolos [3A.1] nominaliajam vertės padidėjimui ir sumažėjimui (K.7), kurios vertė kinta konvertavus į nacionalinę valiutą dėl valiutos kurso pokyčių.

32.

Kitas perkainojimo poveikis – nominalioji vertė [2A.32] yra lygus skolos pokyčiui [2A.34], atėmus skolos priemonių sandorius (konsoliduota) [2A.24], užsienio valiutos laikymo pelną ir nuostolius [2A.31], kitus skolos apimties pokyčius [2A.33].

33.

Kiti skolos apimties pokyčiai [2A.33] yra lygūs kitiems įsipareigojimų apimties pokyčiams (K.1, K.2, K.3, K.4, K.5 ir K.6), klasifikuojamiems kaip pinigai ir indėliai (AF.2), skolos vertybiniai popieriai (AF.3) arba paskolos (AF.4), kurie nėra S.13 turtas.

34.

Valdžios sektoriaus skolos pokytis [2A.34] yra lygus skolai [3A.1] t metais, atėmus skolą [3A.1] t-1 metais.

2B   lentelė

1.

Valdžios sektoriaus skolos priemonių sandoriai (nekonsoliduota) [2B.1], yra lygūs nekonsoliduotiems pinigų ir indėlių sandoriams [2B.2], pridėjus trumpalaikių skolos vertybinių popierių sandorius [2B.3], ilgalaikių skolos vertybinių popierių sandorius [2B.4], iš centrinio banko gautų paskolų sandorius [2B.5], kitų paskolų sandorius [2B.6].

2.

Pinigų ir indėlių sandoriai [2B.2] yra lygūs nekonsoliduotiems pinigų ir indėlių sandoriams (F.2), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.

3.

Trumpalaikių skolos vertybinių popierių sandoriai [2B.3] yra lygūs nekonsoliduotiems skolos vertybinių popierių sandoriams, kurių pradinis terminas yra vieneri metai arba mažiau (F.31), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.

4.

Ilgalaikių skolos vertybinių popierių sandoriai [2B.4] yra lygūs nekonsoliduotiems skolos vertybinių popierių sandoriams, kurių pradinis terminas yra daugiau kaip vieneri metai (F.32), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.

5.

Iš centrinio banko gautų paskolų sandoriai [2B.5] yra lygūs nekonsoliduotiems paskolų sandoriams (F.4), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir S.121 turto pokyčių.

6.

Kitų paskolų sandoriai [2B.6] yra lygūs nekonsoliduotiems paskolų sandoriams (F.4), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.121, turto pokyčių.

7.

Konsoliduojantys sandoriai [2B.7] yra lygūs nekonsoliduotiems skolos priemonių sandoriams [2B.1], atėmus konsoliduotus skolos priemonių sandorius [2A.24].

8.

Konsoliduojantys sandoriai – pinigai ir indėliai [2B.8] yra lygūs nekonsoliduotiems pinigų ir indėlių sandoriams [2B.2], atėmus konsoliduotus pinigų ir indėlių sandorius [2A.16].

9.

Konsoliduojantys sandoriai – trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai [2B.9] yra lygūs nekonsoliduotiems trumpalaikių skolos vertybinių popierių sandoriams [2B.3], atėmus konsoliduotus trumpalaikių skolos vertybinių popierių sandorius [2A.17].

10.

Konsoliduojantys sandoriai – ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai [2B.10] yra lygūs nekonsoliduotiems ilgalaikių skolos vertybinių popierių sandoriams [2B.4], atėmus konsoliduotus ilgalaikių skolos vertybinių popierių sandorius [2A.18].

11.

Konsoliduojantys sandoriai – paskolos [2B.11] yra lygūs nekonsoliduotiems kitų paskolų sandoriams [2B.6], atėmus konsoliduotus paskolų sandorius [2A.19], pridėjus konsoliduotus paskolų sandorius, iš jų iš centrinio banko gautas paskolas [2A.20].

3A   lentelė

1.

Valdžios sektoriaus skola (konsoliduota) [3A.1] yra lygi skolai, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 479/2009. Tai taip pat lygu konsoliduotiems S.13 įsipareigojimams pinigų ir indėlių [3A.2] priemonėje, pridėjus trumpalaikius skolos vertybinius popierius [3A.3], ilgalaikius skolos vertybinius popierius [3A.4], iš centrinio banko gautas paskolas [3A.5], kitas paskolas [3A.6].

2.

Skola – pinigai ir indėliai [3A.2] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai pinigų ir indėlių (AF.2) priemonėje.

3.

Skola – trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai [3A.3] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai skolos vertybinių popierių (AF.31), kurių pradinis terminas yra vieneri metai arba mažiau, priemonėje.

4.

Skola – ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai [3A.4] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai skolos vertybinių popierių (AF.32), kurių pradinis terminas yra daugiau kaip vieneri metai, priemonėje.

5.

Skola – iš centrinio banko gautos paskolos [3A.5] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai paskolų (AF.4) priemonėje, kuri yra S.121 turtas.

6.

Skola – kitos paskolos [3A.6] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai paskolų (AF.4) priemonėje, kuri nėra S.121 turtas.

7.

Skola valstybės narės rezidentams [3A.7] yra lygi skolai centriniam bankui [3A.8], pridėjus skolą kitoms pinigų finansų įstaigoms [3A.9], skolą kitoms finansų įstaigoms [3A.10], skolą kitiems valstybės narės rezidentams [3A.11].

8.

Skola centriniam bankui [3A.8] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, kuri yra S.121 turtas.

9.

Skola kitoms pinigų finansų įstaigoms [3A.9] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, kuri yra S.122 arba S.123 turtas.

10.

Skola kitoms finansų įstaigoms [3A.10] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, kuri yra S.124, S.125, S.126, S.127, S.128 arba S.129 turtas.

11.

Skola kitiems rezidentams [3A.11] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, kuri yra S.11, S.14 arba S.15 turtas.

12.

Skola valstybės narės nerezidentams [3A.12] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, kuri yra S.2 turtas.

13.

Skola, išreikšta nacionaline valiuta [3A.13], yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, išreikštai valstybės narės teisėta mokėjimo priemone.

14.

Skola, išreikšta euro zonos valstybių narių valiutomis [3A.14], yra lygi – iki valstybė narė tapo euro zonos valstybe nare – tai skolos [3A.1] daliai, išreikštai vienos iš euro zonos valstybių narių teisėta mokėjimo priemone (išskyrus nacionalinę valiutą [3A.13]), pridėjus skolą, išreikštą ekiu arba eurais.

15.

Skola, išreikšta kitomis valiutomis [3A.15], yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, neįtrauktai į [3A.13] arba [3A.14].

16.

Trumpalaikė skola [3A.16] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, kurios pradinis terminas yra vieneri metai arba mažiau.

17.

Ilgalaikė skola [3A.17] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, kurios pradinis terminas yra daugiau kaip vieneri metai.

18.

Ilgalaikė skola, iš jos kintama palūkanų norma [3A.18] yra lygi tai ilgalaikės skolos [3A.17] daliai, kurios palūkanų norma yra kintama.

19.

Skola, kurios likutinis terminas yra iki vienerių metų [3A.19], yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, kurios likutinis terminas yra vieneri metai arba mažiau.

20.

Skola, kurios likutinis terminas yra nuo vienerių iki penkerių metų [3A.20] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, kurios likutinis terminas yra nuo vienerių iki penkerių metų.

21.

Skola, kurios likutinis terminas yra nuo vienerių iki penkerių metų, iš jos kintama palūkanų norma [3A.21] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, kurios likutinis terminas yra nuo vienerių iki penkerių metų [3A.20], kurios palūkanų norma yra kintama.

22.

Skola, kurios likutinis terminas yra daugiau kaip penkeri metai [3A.22] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, kurios likutinis terminas yra daugiau kaip penkeri metai.

23.

Skola, kurios likutinis terminas yra daugiau kaip penkeri metai, iš jos kintama palūkanų norma [3A.23] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, kurios likutinis terminas yra daugiau kaip penkeri metai [3A.22], kurios palūkanų norma yra kintama.

24.

Vidutinis iki skolos grąžinimo termino likęs laikas [3A.24] yra lygus vidutiniam iki grąžinimo termino likusiam laikui, apskaičiuotam pagal nesumokėtas sumas, išreikštam metais.

25.

Valdžios sektoriaus skola – nulinės atkarpos obligacijos [3A.25] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai nulinės atkarpos obligacijų forma, t. y. obligacijų be atkarpos išmokų, kurių palūkanos yra pagrįstos skirtumu tarp kainų išpirkimo ir emisijos metu.

3B   lentelė

1.

Valdžios sektoriaus skola (nekonsoliduota tarp subsektorių) [3B.1] yra lygi S.13 nekonsoliduotiems įsipareigojimams, išskyrus a) S.1311 įsipareigojimus, kurie kartu yra S.1311 turtas, b) S.1312 įsipareigojimus, kurie kartu yra S.1312 turtas, c) S.1313 įsipareigojimus, kurie kartu yra S.1313 turtas, ir d) S.1314 įsipareigojimus, kurie kartu yra S.1314 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip valdžios sektoriaus skola [3A.1].

2.

Konsoliduojantys elementai [3B.2] yra lygūs S.13 įsipareigojimams, kurie kartu yra S.13 turtas, išskyrus a) S.1311 įsipareigojimus, kurie kartu yra S.1311 turtas, b) S.1312 įsipareigojimus, kurie kartu yra S.1312 turtas, c) S.1313 įsipareigojimus, kurie kartu yra S.1313 turtas ir d) S.1314 įsipareigojimus, kurie kartu yra S.1314 turtas, pinigų ir indėlių [3B.3] priemonėje, pridėjus trumpalaikius skolos vertybinius popierius [3B.4], ilgalaikius skolos vertybinius popierius [3B.5], paskolas [3B.6].

3.

Konsoliduojantys elementai pinigų ir indėlių priemonėje [3B.3] yra lygūs tai konsoliduojančių elementų [3B.2] daliai pinigų ir indėlių (F.2) priemonėje.

4.

Konsoliduojantys elementai trumpalaikių skolos vertybinių popierių priemonėje [3B.4] yra lygūs tai konsoliduojančių elementų [3B.2] daliai skolos vertybinių popierių, kurių pradinis terminas yra vieneri metai arba mažiau (F.31), priemonėje.

5.

Konsoliduojantys elementai ilgalaikių skolos vertybinių popierių priemonėje [3B.5] yra lygūs tai konsoliduojančių elementų [3B.2] daliai skolos vertybinių popierių, kurių pradinis terminas yra daugiau kaip vieneri metai (F.32), priemonėje.

6.

Konsoliduojantys elementai paskolų priemonėje [3B.6] yra lygūs tai konsoliduojančių elementų [3B.2] daliai paskolų (F.4) priemonėje.

7.

Centrinės valdžios skola (konsoliduota) [3B.7] yra lygi S.1311 įsipareigojimams, kurie nėra S.1311 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].

8.

Centrinės valdžios skola, iš jos kitiems valdžios subsektoriams [3B.8] yra lygi S.1311 įsipareigojimams, kurie yra S.1312, S.1313 arba S.1314 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].

9.

Krašto (regiono) valdžios skola (konsoliduota) [3B.9] yra lygi S.1312 įsipareigojimams, kurie nėra S.1312 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].

10.

Krašto (regiono) valdžios skola, iš jos kitiems valdžios subsektoriams [3B.10] yra lygi S.1312 įsipareigojimams, kurie yra S.1311, S.1313 arba S.1314 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].

11.

Vietos valdžios skola (konsoliduota) [3B.11] yra lygi S.1313 įsipareigojimams, kurie nėra S.1313 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].

12.

Vietos valdžios skola, iš jos kitiems valdžios subsektoriams [3B.12] yra lygi S.1313 įsipareigojimams, kurie yra S.1311, S.1312 arba S.1314 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].

13.

Socialinės apsaugos fondų skola (konsoliduota) [3B.13] yra lygi S.1314 įsipareigojimams, kurie nėra S.1314 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].

14.

Socialinės apsaugos fondų skola, iš jos kitiems valdžios subsektoriams [3B.14] yra lygi S.1314 įsipareigojimams, kurie yra S.1311, S.1312 arba S.1313 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].

15.

Kitų valdžios subsektorių vienetų skola centrinei valdžiai [3B.15] yra lygi S.1312, S.1313 arba S.1314 įsipareigojimams, kurie yra S.1311 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].

16.

Kitų valdžios subsektorių vienetų skola krašto (regiono) valdžiai [3B.16] yra lygi S.1311, S.1313 arba S.1314 įsipareigojimams, kurie yra S.1312 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].

17.

Kitų valdžios subsektorių vienetų skola vietos valdžiai [3B.17] yra lygi S.1311, S.1312 arba S.1314 įsipareigojimams, kurie yra S.1313 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].

18.

Kitų valdžios subsektorių vienetų skola socialinės apsaugos fondams [3B.18] yra lygi S.1311, S.1312 arba S.1313 įsipareigojimams, kurie yra S.1314 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].


(1)  [x.y] reiškia y kategorijos numerį x lentelėje.

(2)  Terminas „kategorijos“ apibūdina valdžios sektorių, jeigu nenurodyta kitaip.


III PRIEDAS

DUOMENŲ PERDAVIMAS EUROPOS CENTRINIAM BANKUI

Nacionaliniai centriniai bankai (NCB) elektroniniu būdu perduodami statistinę informaciją, kurios reikalauja Europos Centrinis Bankas (ECB), naudojasi infrastruktūra, kurią suteikia Europos centrinių bankų sistema (ECBS), ir kuri priklauso ECBS IT infrastruktūrai. ECBS viduje duomenimis keičiamasi pagal Statistinių duomenų ir metaduomenų perdavimo formatą. Šis reikalavimas netrukdo naudoti tam tikrų kitų statistinės informacijos perdavimo ECB priemonių kaip sutarto atsarginio varianto.

Siekdami užtikrinti, kad duomenų perdavimas vyktų tinkamai, NCB turi laikytis toliau išvardytų rekomendacijų.

Pilnumas: NCB pateikia visus reikalaujamų eilučių kodus. Ne visų eilučių kodų ar neįtrauktų į sąrašus eilučių kodų pateikimas laikomas nepilna atskaitomybe. Jeigu trūksta pastabos, įrašomas praleidimas, panaudojant atitinkamą pastabos ženklą.

Duomenų apskaitos nustatymas ir susitarimas dėl patvirtinimo: prieš perduodami duomenis ECB, NCB turi įgyvendinti patvirtinimo taisykles.

Jeigu peržiūrimas tik eilučių kodų pogrupis, tvirtinimo taisyklės taikomos visai ataskaitai.


IV PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Gairės ECB/2009/20

Šios gairės

1 straipsnis

1 straipsnis

2 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio 3 dalis

2 straipsnio 3 dalis

2 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio 4 dalis

2 straipsnio 5 dalis

2 straipsnio 5 dalis

2 straipsnio 6 dalis

3–8 straipsniai

3–8 straipsniai

9 straipsnio 1 dalis

10 straipsnio 2 dalis

9 straipsnio 2 dalis

9 straipsnio 1 dalis

9 straipsnio 3 dalis

9 straipsnio 2 dalis

10 straipsnis

10 straipsnio 1 dalis

10 straipsnio 3 dalis

I–III priedai

I–III priedai


Top