EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32012R1257

2012 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1257/2012, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą

OL L 361, 2012 12 31, p. 1–8 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (HR)

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2012/1257/oj

31.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 361/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1257/2012

2012 m. gruodžio 17 d.

kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 118 straipsnio pirmą pastraipą,

atsižvelgdami į 2011 m. kovo 10 d. Tarybos sprendimą 2011/167/ES, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą (1),

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

teisinių sąlygų sudarymas įmonėms pritaikyti produktų gamybos ir platinimo veiklą tarpvalstybiniu mastu ir suteikimas joms daugiau laisvės rinktis ir daugiau galimybių padeda siekti Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalyje nustatytų Sąjungos tikslų. Vienoda patentinė apsauga vidaus rinkoje, ar bent didelėje jos dalyje, turėtų būti viena iš įmonėms prieinamų teisinių priemonių;

(2)

remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 118 straipsnio pirma pastraipa, be kitų patvirtintų vidaus rinkos kūrimo ir veikimo priemonių visoje Sąjungoje turėtų būti sukurta vienoda patentinė apsauga ir nustatyta visoje Sąjungoje taikoma centralizuoto leidimų suteikimo, koordinavimo ir priežiūros tvarka;

(3)

2011 m. kovo 10 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/167/ES, kuriuo Belgijai, Bulgarijai, Čekijai, Danijai, Vokietijai, Estijai, Airijai, Graikijai, Prancūzijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Liuksemburgui, Vengrijai, Maltai, Nyderlandams, Austrijai, Lenkijai, Portugalijai, Rumunijai, Slovėnijai, Slovakijai, Suomijai, Švedijai ir Jungtinei Karalystei (toliau – dalyvaujančios valstybės narės) leidžiama tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą;

(4)

bendra patentinė apsauga skatins mokslo ir technologijų pažangą ir vidaus rinkos veikimą užtikrindama, kad patentų sistema būtų lengviau, pigiau ir teisiškai saugiau naudotis. Ja taip pat bus sukurta geresnė patentinė apsauga, suteikiant galimybę užtikrinti bendrą patentinę apsaugą dalyvaujančiose valstybėse narėse ir visoje Sąjungoje panaikinti įmonėms tenkančias išlaidas ir supaprastinti sąlygas. Apsauga turėtų būti prieinama Europos patento savininkams iš dalyvaujančių valstybių narių ir kitų valstybių, neatsižvelgiant į jų pilietybę, gyvenamąją ar įsisteigimo vietą;

(5)

pagal 1973 m. spalio 5 d. Europos patentų išdavimo konvenciją, peržiūrėtą 1991 m. gruodžio 17 d. ir 2000 m. lapkričio 29 d. (toliau – EPK), įsteigta Europos patentų organizacija, ir jai patikėta išduoti Europos patentus. Šią užduotį vykdo Europos patentų tarnyba (toliau – EPT). Pagal šį reglamentą patento savininko prašymu turėtų būti galima užtikrinti EPT išduoto Europos patento bendrą galiojimą dalyvaujančiose valstybėse narėse. Toks patentas toliau vadinamas bendro galiojimo Europos patentu;

(6)

pagal EPK IX dalį EPK Susitariančiųjų valstybių grupė gali nustatyti, kad būtų užtikrintas tose valstybėse išduotų Europos patentų bendras pobūdis. Šis reglamentas yra specialus susitarimas pagal EPK 142 straipsnį, regioninė patentų sutartis pagal 1970 m. birželio 19 d. Patentinės kooperacijos sutarties, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2001 m. vasario 3 d., 45 straipsnio 1 dalį ir specialioji sutartis pagal 1883 m. kovo 20 d. Paryžiuje pasirašytos ir 1979 m. rugsėjo 28 d. paskutinį kartą pakeistos Konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos 19 straipsnį;

(7)

bendra patentinė apsauga turėtų būti suteikiama visose dalyvaujančiose valstybėse narėse pagal šį reglamentą užtikrinant bendrą Europos patentų galiojimą po išdavimo. Pagrindinė bendro galiojimo Europos patento ypatybė turėtų būti jo bendras pobūdis, t. y. vienoda apsauga ir vienodas poveikis visose dalyvaujančiose valstybėse narėse. Atitinkamai bendro galiojimo Europos patentas turėtų būti apribojamas, perduodamas arba panaikinamas ar nustoti galioti tik visose dalyvaujančiose valstybėse narėse. Turėtų būti galima bendro galiojimo Europos patentą licencijuoti visoje dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje arba jos dalyje. Siekiant užtikrinti bendros patentinės apsaugos vienodą apsaugos apimtį, bendrai galioja tik Europos patentai, kurie visoms dalyvaujančioms valstybėms narėms išduoti su vienoda apibrėžtimi. Be to, Europos patento bendras galiojimas turėtų būti papildomo pobūdžio ir turėtų būti laikomas nekilusiu tokia apimtimi, kokia pagrindinis Europos patentas buvo panaikintas arba apribotas;

(8)

pagal patentų teisės bendruosius principus ir EPK 64 straipsnio 1 dalį bendra patentinė apsauga dalyvaujančiose valstybėse narėse turėtų įsigalioti atgaline data nuo nuorodos į Europos patento išdavimą paskelbimo Europos patentų biuletenyje dienos. Kai įsigalioja bendra patentinė apsauga, dalyvaujančios valstybės narės turėtų užtikrinti, kad Europos patentas jų teritorijoje nebūtų laikomas įsigaliojusiu kaip nacionalinis patentas, siekiant išvengti dvigubos patentinės apsaugos;

(9)

bendro galiojimo Europos patentas jo savininkui turėtų suteikti teisę neleisti jokiai trečiajai šaliai atlikti veiksmų, nuo kurių tas patentas suteikia apsaugą. Tai turėtų būti užtikrinta įsteigiant Bendrą patentų teismą. Srityse, kuriose netaikomas šis reglamentas arba 2012 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1260/2012, kuriuo įgyvendinamas su taikoma vertimo tvarka susijęs tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą (3), turėtų būti taikomos EPK nuostatos, Susitarimas dėl Bendro patentų teismo, taip pat jo nuostatos, kuriomis apibrėžiama tos teisės taikymo sritis ir jos apribojimai, bei nacionalinė teisė, įskaitant tarptautinės privatinės teisės normas;

(10)

bendro galiojimo Europos patentų priverstinį licencijavimą atitinkamų dalyvaujančių valstybių narių teritorijų atžvilgiu turėtų reglamentuoti jų teisės aktai;

(11)

savo ataskaitoje dėl šio reglamento taikymo Komisija turėtų įvertinti taikomų apribojimų veikimą ir prireikus pateikti atitinkamus pasiūlymus, atsižvelgdama į patentų sistemos poveikį inovacijoms ir technologinei pažangai, teisėtus trečiųjų šalių interesus ir viršesnius viešuosius interesus. Susitarimas dėl Bendro patentų teismo neužkerta galimybės Europos Sąjungai naudotis savo įgaliojimais šioje srityje;

(12)

pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką teisių išnaudojimo principas taip pat turėtų būti taikomas bendro galiojimo Europos patentams. Todėl teisės, suteiktos bendro galiojimo Europos patentu, neturėtų apimti su tuo patentu saugomu produktu susijusių veiksmų, kurie vykdomi dalyvaujančiose valstybėse narėse po to, kai tą produktą patento savininkas pateikia Sąjungos rinkai;

(13)

žalos atlyginimui taikoma tvarka turėtų būti reguliuojama pagal dalyvaujančių valstybių narių teisės aktus, visų pirma pagal nuostatas, kuriomis įgyvendinamas 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (4) 13 straipsnis;

(14)

visas bendro galiojimo Europos patentas kaip nuosavybės objektas visose dalyvaujančiose valstybėse narėse turėtų būti vertinamas kaip dalyvaujančios valstybės narės, kuri nustatoma remiantis specialiais kriterijais, kaip antai pareiškėjo gyvenamoji vieta, pagrindinė verslo vieta ar verslo vieta, nacionalinis patentas;

(15)

siekiant paskatinti ir palengvinti bendro galiojimo Europos patentu saugomo išradimo komercinį naudojimą, to patento savininkas turėtų turėti galimybę siūlyti suteikti licenciją už tinkamą atlygį. Tuo tikslu patento savininkas turėtų turėti galimybę pateikti pareiškimą EPT, kad jis pasirengęs už tinkamą atlygį suteikti licenciją. Tuo atveju patento savininkui turėtų būti sumažinti patento pratęsimo mokesčiai nuo tada, kai EPT gavo tokį pareiškimą;

(16)

valstybių narių grupė, pasinaudodama EPK IX dalies nuostatomis, gali pavesti užduotis EPT ir įsteigti Europos patentų organizacijos Administracinės tarybos atrankos komitetą (toliau – atrankos komitetas);

(17)

dalyvaujančios valstybės narės EPT turėtų pavesti tam tikras administracines užduotis, susijusias su bendro galiojimo Europos patentais, visų pirma tokiose srityse kaip prašymų užtikrinti bendrą galiojimą administravimas, bendro galiojimo nuostatos ir bet kokių bendro galiojimo Europos patentų apribojimo, licencijavimo, perdavimo, panaikinimo ar galiojimo pabaigos registravimas, patento pratęsimo mokesčių surinkimas ir paskirstymas, vertimų skelbimas pereinamuoju laikotarpiu informaciniais tikslais ir pareiškėjų, pateikiančių Europos patento paraiškas kalba, kuri nėra viena iš oficialiųjų EPT kalbų, vertimo išlaidų kompensavimo sistemos administravimas;

(18)

dalyvaujančios valstybės narės atrankos komitete turėtų užtikrinti, kad dalyvaujančios valstybės narės galėtų vykdyti su EPT pavestomis užduotimis susijusios veiklos valdymą ir priežiūrą, užtikrinti, kad prašymai suteikti bendrą galiojimą EPT būtų pateikti per vieną mėnesį nuo nuorodos į patento išdavimą paskelbimo Europos patentų biuletenyje dienos, ir užtikrinti, kad tokie prašymai būtų pateikiami EPT procedūrų kalba kartu su vertimu, kurio pateikimas pereinamuoju laikotarpiu reikalaujamas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1260/2012. Dalyvaujančios valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad pagal EPK 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas balsavimo taisykles būtų nustatytas patento pratęsimo mokesčių lygis ir paskirstytina patento pratęsimo mokesčių dalis pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus;

(19)

patentų savininkai turėtų mokėti vieną metinį bendro galiojimo Europos patento pratęsimo mokestį. Patento pratęsimo mokesčiai turėtų didėti visą patentinės apsaugos laikotarpį ir kartu su mokesčiais, mokėtinais Europos patentų organizacijai iki patento išdavimo, turėtų padengti visas išlaidas, susijusias su Europos patento išdavimu ir bendros patentinės apsaugos administravimu. Patento pratęsimo mokesčių lygis turėtų būti nustatytas siekiant lengvinti inovacijų diegimą ir skatinti Europos įmonių konkurencingumą, atsižvelgiant į tokių konkrečių subjektų, kaip mažųjų ir vidutinių įmonių, padėtį, pavyzdžiui, numatant mažesnius mokesčius. Jis taip pat turėtų atspindėti rinkos, kurioje galioja patentas, dydį ir būti panašus į nacionalinių vidutinio Europos patento, įsigaliojančio dalyvaujančiose valstybėse narėse tuo metu, kai patento pratęsimo mokesčių lygis nustatomas pirmą kartą, pratęsimo mokesčių lygį;

(20)

turėtų būti nustatytas tinkamas patentų pratęsimo mokesčių lygis ir paskirstymas siekiant užtikrinti, kad visos EPT patikėtų užduočių, susijusių su bendra patentine apsauga, vykdymo išlaidos būtų visiškai padengiamos iš lėšų, gautų už bendro galiojimo Europos patentus, ir kad, kartu su Europos patentų organizacijai iki patento išdavimo mokėtinais mokesčiais, patento pratęsimo mokesčių pajamomis būtų užtikrintas subalansuotas Europos patentų organizacijos biudžetas;

(21)

patento pratęsimo mokesčiai turėtų būti mokami Europos patentų organizacijai. EPT turėtų likti suma, skirta padengti išlaidoms, kurios susidaro EPT vykdant su bendra patentine apsauga susijusias užduotis pagal EPK 146 straipsnį. Likusi suma turėtų būti paskirstoma dalyvaujančioms valstybėms narėms ir turėtų būti naudojama su patentais susijusiems tikslams. Paskirstymas turėtų būti grindžiamas sąžiningais, teisingais ir tinkamais kriterijais, būtent patentinės veiklos lygiu ir rinkos dydžiu, ir turėtų garantuoti minimalią sumą, kuri turėtų būti paskirstyta kiekvienai dalyvaujančiai valstybei narei, kad sistema toliau veiktų suderintai ir tvariai. Paskirstant mokesčius turėtų būti kompensuojama už oficialiosios kalbos, kuri nėra viena iš oficialiųjų EPT kalbų, turėjimą, už neproporcingai mažų patentinės veiklos mastų, remiantis Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinės duomenimis, turėjimą ir (arba) už Europos patentų organizacijos narystės įgijimą palyginti neseniai;

(22)

EPT ir valstybių narių centrinių pramoninės nuosavybės tarnybų glaudesnė partnerystė EPT turėtų suteikti galimybę prireikus reguliariai naudotis centrinių pramoninės nuosavybės tarnybų paieškos rezultatais, susijusiais su nacionaline patento paraiška, kurios pirmumą prašoma pripažinti vėliau pateiktoje Europos patento paraiškoje. Visos centrinės pramoninės nuosavybės tarnybos, įskaitant tas, kurios išduodamos nacionalinį patentą nevykdo paieškų, gali atlikti labai svarbų vaidmenį įgyvendinant glaudesnę partnerystę, inter alia, konsultuodamos ir padėdamos galimiems patentų pareiškėjams, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, priimdamos paraiškas, persiųsdamos jas EPT ir platindamos informaciją apie patentus;

(23)

šis reglamentas papildomas pagal SESV 118 straipsnio antrą pastraipą Tarybos priimtu Reglamentu (ES) Nr. 1260/2012;

(24)

bendro galiojimo Europos patentų atžvilgiu jurisdikcija turėtų būti nustatyta ir reglamentuojama dokumentu, kuriame būtų išdėstyta bendra patentų ginčų nagrinėjimo sistema Europos patentams ir bendro galiojimo Europos patentams;

(25)

būtina įsteigti Bendrą patentų teismą, kuriame būtų nagrinėjamos su bendro galiojimo Europos patentu susijusios bylos, siekiant užtikrinti tinkamą to patento veikimą, teismo praktikos nuoseklumą, taigi teisinį tikrumą, taip pat ekonomiškumą patentų savininkams. Todėl labai svarbu, kad dalyvaujančios valstybės narės, laikydamosi savo nacionalinių konstitucinių ir parlamentinių procedūrų, ratifikuotų Susitarimą dėl Bendro patentų teismo ir imtųsi būtinų veiksmų, kad tas teismas kuo greičiau pradėtų veikti;

(26)

šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis dalyvaujančių valstybių narių teisei išduoti nacionalinius patentus ir juo neturėtų būti pakeisti dalyvaujančių valstybių narių patentų teisės aktai. Patentų pareiškėjams turėtų būti palikta teisė gauti nacionalinį patentą, bendro galiojimo Europos patentą, Europos patentą, kuris galiotų vienoje ar daugiau EPK Susitariančiųjų valstybių, ar bendro galiojimo Europos patentą, patvirtintą ir vienoje ar daugiau kitų EPK Susitariančiųjų valstybių, kurios nėra dalyvaujančios valstybės narės;

(27)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sukurti bendrą patentinę apsaugą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl šio reglamento masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones, prireikus per tvirtesnį bendradarbiavimą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1.   Šiuo reglamentu įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą, kuris leidžiamas Sprendimu 2011/167/ES.

2.   Šis reglamentas yra specialus susitarimas pagal 1973 m. spalio 5 d. Europos patentų išdavimo konvencijos, peržiūrėtos 1991 m. gruodžio 17 d. ir 2000 m. lapkričio 29 d. (toliau – EPK), 142 straipsnį.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   dalyvaujanti valstybė narė– valstybė narė, kuri remdamasi Sprendimu 2011/167/ES arba sprendimu, priimtu pagal SESV 331 straipsnio 1 dalies antrą arba trečią pastraipą, įsitraukia į tvirtesnį bendradarbiavimą kuriant bendrą patentinę apsaugą tuo metu, kai pagal 9 straipsnį pateikiamas prašymas užtikrinti bendrą galiojimą;

b)   Europos patentas– pagal EPK nustatytas taisykles ir tvarką Europos patentų tarnybos (toliau – EPT) išduotas patentas;

c)   bendro galiojimo Europos patentas– Europos patentas, pagal šį reglamentą bendrai galiojantis dalyvaujančiose valstybėse narėse;

d)   Europos patentų registras– EPT pagal EPK 127 straipsnį tvarkomas registras;

e)   bendros patentinės apsaugos registras– Europos patentų registro dalį sudarantis registras, kuriame registruojami bendro galiojimo Europos patento bendras galiojimas, apribojimas, licencijavimas, perdavimas, panaikinimas ar galiojimo pabaiga;

f)   Europos patentų biuletenis– EPK 129 straipsnyje numatytas periodinis leidinys.

3 straipsnis

Bendro galiojimo Europos patentas

1.   Europos patentas, išduotas su vienodomis apibrėžtimis visose dalyvaujančiose valstybėse narėse, bendrai galioja dalyvaujančiose valstybėse narėse, su sąlyga, kad jo bendras galiojimas įregistruotas bendros patentinės apsaugos registre.

Europos patentas, kuris skirtingoms dalyvaujančioms valstybėms išduotas su skirtingomis apibrėžtimis, negalioja bendrai.

2.   Bendro galiojimo Europos patentas yra bendro pobūdžio. Jis teikia vienodą apsaugą ir turi tokią pačią galią visose dalyvaujančiose valstybėse narėse.

Jis gali būti apribojamas, perduodamas ar panaikinamas arba nustoti galioti tik visose dalyvaujančiose valstybėse narėse.

Jis gali būti licencijuojamas visoje dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje ar jos dalyje.

3.   Europos patento bendras galiojimas laikomas nekilusiu tokiu mastu, kokiu Europos patentas buvo panaikintas arba apribotas.

4 straipsnis

Įsigaliojimo data

1.   Bendro galiojimo Europos patentas dalyvaujančiose valstybėse narėse įsigalioja tą dieną, kai EPT nuorodą į Europos patento išdavimą paskelbia Europos patentų biuletenyje.

2.   Dalyvaujančios valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad, įregistravus Europos patento bendrą galiojimą ir pradėjus jį taikyti jų teritorijoje, tą dieną, kai nuoroda į Europos patento išdavimą paskelbiama Europos patentų biuletenyje, tas Europos patentas jų teritorijoje neįsigaliotų kaip nacionalinis patentas.

II   SKYRIUS

BENDRO GALIOJIMO EUROPOS PATENTO POVEIKIS

5 straipsnis

Vienoda apsauga

1.   Bendro galiojimo Europos patentas jo savininkui suteikia teisę neleisti jokiai trečiajai šaliai atlikti veiksmų, nuo kurių tas patentas suteikia apsaugą visoje dalyvaujančiųjų valstybių narių teritorijoje, kurioje taikomas jo bendras galiojimas, atsižvelgiant į taikytinus apribojimus.

2.   Tos teisės taikymo sritis ir jos apribojimai visose dalyvaujančiosiose valstybėse narėse, kuriose taikomas to patento bendras galiojimas, yra vienodi.

3.   1 dalyje nurodyti veiksmai, nuo kurių patentas suteikia apsaugą, ir taikytini apribojimai yra apibrėžti teisėje, taikomoje bendro galiojimo Europos patentams dalyvaujančioje valstybėje narėje, kurios nacionalinė teisė pagal 7 straipsnį taikoma bendro galiojimo Europos patentui kaip nuosavybės objektui.

4.   16 straipsnio 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje Komisija įvertina taikomų apribojimų veikimą ir prireikus pateikia atitinkamus pasiūlymus.

6 straipsnis

Bendro galiojimo Europos patentu suteiktų teisių išnaudojimas

Bendro galiojimo Europos patentu suteiktos teisės netaikomos su patentuotu produktu susijusiems veiksmams, dalyvaujančiose valstybėse narėse, kuriose taikomas to patento bendras galiojimas, vykdomiems po to, kai produktą patento savininkas pateikia arba produktas pateikiamas su patento savininko sutikimu Sąjungos rinkai, nebent patento savininkas turi teisėtą pagrindą prieštarauti tolesniam produkto komerciniam platinimui.

III   SKYRIUS

BENDRO GALIOJIMO EUROPOS PATENTAS KAIP NUOSAVYBĖS OBJEKTAS

7 straipsnis

Bendro galiojimo Europos patentas kaip nacionalinis patentas

1.   Visas bendro galiojimo Europos patentas kaip nuosavybės objektas visose dalyvaujančiose valstybėse narėse vertinamas kaip nacionalinis patentas dalyvaujančios valstybės narės, kurioje taikomas to patento bendras galiojimas ir kurioje, Europos patentų registro duomenimis:

a)

Europos patento paraiškos pateikimo dieną buvo pareiškėjo gyvenamoji vieta ar pagrindinė verslo vieta; arba

b)

jei a punktas netaikomas, Europos patento paraiškos pateikimo dieną buvo pareiškėjo verslo vieta.

2.   Jei Europos patentų registre bendrapareiškėjais nurodyti du ar daugiau asmenų, 1 dalies a punktas taikomas pirmajam nurodytam bendrapareiškėjui. Jei tai neįmanoma, 1 dalies a punktas taikomas kitam nurodytam bendrapareiškėjui eilės tvarka. Jei 1 dalies a punktas negali būti taikomas nė vienam iš bendrapareiškėjų, atitinkamai taikomas 1 dalies b punktas.

3.   Jei taikant 1 arba 2 dalį nė vienas patento pareiškėjas neturėjo gyvenamosios vietos, pagrindinės verslo vietos ar verslo vietos dalyvaujančioje valstybėje narėje, kurioje taikomas to patento bendras galiojimas, tai visas bendro galiojimo Europos patentas kaip nuosavybės objektas visose dalyvaujančiose valstybėse narėse vertinamas kaip valstybės, kurioje pagal EPK 6 straipsnio 1 dalį yra įsikūrusi Europos patentų organizacijos buveinė, nacionalinis patentas.

4.   Teisės įgijimas negali priklausyti nuo įrašo nacionaliniame patentų registre.

8 straipsnis

Viešosios licencijos

1.   Bendro galiojimo Europos patento savininkas gali pateikti pareiškimą EPT, kad savininkas yra pasirengęs leisti bet kokiam asmeniui už tinkamą atlygį naudotis išradimu kaip licenciatui.

2.   Pagal šį reglamentą gauta licencija vertinama kaip sutartinė licencija.

IV   SKYRIUS

INSTITUCIJAS REGLAMENTUOJANČIOS NUOSTATOS

9 straipsnis

Europos patentų organizacijos administracinės užduotys

1.   Dalyvaujančios valstybės narės, kaip apibrėžta EPK 143 straipsnyje, paveda EPT pagal EPT vidaus taisykles vykdyti šias užduotis:

a)

administruoti Europos patentų savininkų prašymus užtikrinti bendrą galiojimą;

b)

įtraukti bendros patentinės apsaugos registrą į Europos patentų registrą ir administruoti bendros patentinės apsaugos registrą;

c)

gauti ir registruoti 8 straipsnyje nurodytus pareiškimus dėl licencijavimo ir jų atšaukimo dokumentus, taip pat tarptautiniuose standartizavimo organuose bendro galiojimo Europos patento savininko prisiimtus licencinius įsipareigojimus;

d)

skelbti Reglamento (ES) Nr. 1260/2012 6 straipsnyje nurodytus vertimus per tame straipsnyje nurodytą pereinamąjį laikotarpį;

e)

rinkti ir administruoti bendro galiojimo Europos patentų pratęsimo mokesčius už visus metus, praėjusius po metų, kuriais Europos patentų biuletenyje paskelbiama nuoroda į jų išdavimą; rinkti ir administruoti papildomus mokesčius už vėlavimą sumokėti patentų pratęsimo mokesčius, kai tokie pavėluoti mokėjimai atliekami per šešis mėnesius nuo jų mokėjimo laiko atėjimo, taip pat dalyvaujančioms valstybėms narėms paskirstyti dalį surinktų patentų pratęsimo mokesčių;

f)

administruoti vertimo išlaidų kompensavimo sistemą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 1260/2012 5 straipsnyje;

g)

užtikrinti, kad patento savininko prašymas užtikrinti bendrą Europos patento galiojimą būtų pateiktas EPK 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta procedūros kalba ne vėliau kaip praėjus mėnesiui po to, kai nuoroda į patento išdavimą paskelbiama Europos patentų biuletenyje; ir

h)

užtikrinti, kad bendras galiojimas būtų nurodytas bendros patentinės apsaugos registre, kai buvo pateiktas prašymas užtikrinti bendrą galiojimą ir per Reglamento (ES) Nr. 1260/2012 6 straipsnyje numatytą pereinamąjį laikotarpį jis buvo pateiktas kartu su tame straipsnyje nurodytais vertimais, ir kad EPT būtų informuota apie visus bendro galiojimo Europos patentų apribojimo, licencijavimo, perdavimo ar panaikinimo atvejus.

2.   Dalyvaujančios valstybės narės, vykdydamos pagal EPK prisiimtus savo tarptautinius įsipareigojimus, užtikrina, kad būtų laikomasi šio reglamento, ir tuo tikslu bendradarbiauja. Dalyvaujančios valstybės narės kaip EPK Susitariančiosios valstybės užtikrina veiklos, susijusios su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis užduotimis, valdymą ir priežiūrą ir užtikrina, kad pagal šio reglamento 12 straipsnį būtų nustatytas patento pratęsimo mokesčių lygis, o pagal šio reglamento 13 straipsnį – paskirstytina patento pratęsimo mokesčių dalis.

Tuo tikslu pagal EPK 145 straipsnį įsteigiamas Europos patentų organizacijos Administracinės tarybos atrankos komitetas (toliau – atrankos komitetas).

Atrankos komitetą sudaro dalyvaujančių valstybių narių atstovai ir Komisijos atstovas, dalyvaujantis kaip stebėtojas, ir, jeigu jie negali dalyvauti, juos pavaduojantys asmenys. Atrankos komiteto nariams gali padėti konsultantai arba specialistai.

Atrankos komitetas priima sprendimus tinkamai atsižvelgdamas į Komisijos poziciją ir remdamasis EPK 35 straipsnio 2 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

3.   Dalyvaujančios valstybės narės užtikrina veiksmingą teisinę apsaugą vienos ar daugiau dalyvaujančių valstybių narių kompetentinguose teismuose nuo EPT sprendimų, priimtų vykdant 1 dalyje nurodytas užduotis.

V   SKYRIUS

FINANSINĖS NUOSTATOS

10 straipsnis

Principas dėl išlaidų

EPT išlaidos, patirtos vykdant dalyvaujančių valstybių narių jai pavestas papildomas užduotis, kaip apibrėžta EPK 143 straipsnyje, padengiamos iš mokesčių, gautų už bendro galiojimo Europos patentus.

11 straipsnis

Patentų pratęsimo mokesčiai

1.   Bendro galiojimo Europos patentų pratęsimo mokesčius ir papildomus mokesčius už vėlavimą juos mokėti Europos patentų organizacijai moka patento savininkas. Tie mokesčiai mokami už visus metus, praėjusius po metų, kuriais Europos patentų biuletenyje paskelbiama nuoroda į bendro galiojimo Europos patento išdavimą.

2.   Bendro galiojimo Europos patentas nustoja galioti, jei patento pratęsimo mokestis ir bet koks taikomas papildomas mokestis nesumokamas laiku.

3.   Patentų pratęsimo mokesčiai, kurių mokėjimo laikas ateina po to, kai gaunamas 8 straipsnio 1 dalyje nurodytas pranešimas, yra sumažinami.

12 straipsnis

Patentų pratęsimo mokesčių lygis

1.   Bendro galiojimo Europos patentų pratęsimo mokesčiai:

a)

didėja visą bendros patentinės apsaugos laikotarpį;

b)

yra pakankami visoms Europos patento išdavimo ir bendros patentinės apsaugos administravimo išlaidoms padengti; ir

c)

kartu su mokesčiais, mokėtinais Europos patentų organizacijai iki patento išdavimo, yra pakankami, kad būtų užtikrintas subalansuotas Europos patentų organizacijos biudžetas.

2.   Patentų pratęsimo mokesčių lygis nustatomas atsižvelgiant, be kita ko, į tokių konkrečių subjektų, kaip mažųjų ir vidutinių įmonių, padėtį ir siekiant:

a)

sudaryti geresnes sąlygas Europos verslui diegti inovacijas, taip pat paskatinti jo konkurencingumą;

b)

atsižvelgti į rinkos, kurioje taikomas patentas, dydį; ir

c)

užtikrinti, kad jis būtų panašus į vidutinio Europos patento, kuris įsigalioja dalyvaujančiose valstybėse narėse tuo metu, kai patentų pratęsimo mokesčių lygis nustatomas pirmą kartą, pratęsimo mokesčių lygį.

3.   Siekiant šiame skyriuje nustatytų tikslų, nustatomas toks patento pratęsimo mokesčių lygis, kuris:

a)

atitinka lygį patento pratęsimo mokesčio, mokėtino atsižvelgiant į dabartinių Europos patentų vidutinę geografinę aprėptį;

b)

atspindi dabartinių Europos patentų pratęsimo laikotarpį; ir

c)

atspindi prašymų užtikrinti bendrą galiojimą skaičių.

13 straipsnis

Paskirstymas

1.   EPT paliekama 50 procentų 11 straipsnyje nurodytų patento pratęsimo mokesčių, sumokėtų už bendro galiojimo Europos patentus. Likusi suma paskirstoma dalyvaujančioms valstybėms narėms atsižvelgiant į pagal 9 straipsnio 2 dalį nustatytą paskirstytiną patento pratęsimo mokesčių dalį.

2.   Siekiant šiame skyriuje išdėstytų tikslų, dalyvaujančioms valstybėms narėms paskirstytina patentų pratęsimo mokesčių dalis nustatoma pagal tokius sąžiningus, teisingus ir tinkamus kriterijus:

a)

patento paraiškų skaičių;

b)

rinkos dydį, užtikrinant, kad kiekvienai dalyvaujančiai valstybei narei būtų paskirta minimali suma;

c)

kompensavimą dalyvaujančioms valstybėms narėms:

i)

kurių oficialioji kalba nėra viena iš oficialiųjų EPT kalbų;

ii)

kurių patentinės veiklos mastai neproporcingai maži; ir (arba)

iii)

kurios Europos patentų organizacijos narėmis tapo palyginti neseniai.

VI   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14 straipsnis

Komisijos ir EPT bendradarbiavimas

Komisija užmezga glaudų bendradarbiavimą su EPT ir su ja pasirašo darbinį susitarimą šio reglamento taikymo srityse. Šis bendradarbiavimas apima reguliarų keitimąsi nuomonėmis apie darbinio susitarimo veikimą, ir ypač apie tai, kaip taikomi patentų pratęsimo mokesčiai, ir apie jų poveikį Europos patentų organizacijos biudžetui.

15 straipsnis

Konkurencijos teisės aktų ir nesąžiningai konkurencijai taikomų teisės aktų taikymas

Šiuo reglamentu nedaromas poveikis konkurencijos teisės aktų ir nesąžiningai konkurencijai taikomų teisės aktų taikymui.

16 straipsnis

Šio reglamento taikymo ataskaita

1.   Ne vėliau kaip praėjus trejiems metams po dienos, kai įsigalioja pirmasis bendro galiojimo Europos patentas, o po to – kas penkerius metus Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą, o prireikus – ir pasiūlymus dėl reglamento pakeitimų.

2.   Komisija reguliariai teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitas apie tai, kaip taikomi 11 straipsnyje nurodyti patentų pratęsimo mokesčiai, ypatingą dėmesį skiriant 12 straipsnio laikymuisi.

17 straipsnis

Dalyvaujančių valstybių narių pranešimai

1.   Dalyvaujančios valstybės narės praneša Komisijai apie priemones, priimtas pagal 9 straipsnį ne vėliau kaip šio reglamento taikymo pradžios dieną.

2.   Kiekviena dalyvaujanti valstybė narė praneša Komisijai apie priemones, priimtas pagal 4 straipsnio 2 dalį, ne vėliau kaip šio reglamento taikymo pradžios dieną arba, tuo atveju, kai šio reglamento taikymo pradžios dieną dalyvaujančioje valstybėje narėje Bendras patentų teismas neturi išimtinės jurisdikcijos bendro galiojimo Europos patentų atžvilgiu, ne vėliau kaip tą dieną, kai Bendram patentų teismui suteikiama tokia išimtinė jurisdikcija toje dalyvaujančioje valstybėje narėje.

18 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1.   Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d. arba nuo Susitarimo dėl Bendro patentų teismo (toliau – Susitarimas) įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė.

Nukrypstant nuo 3 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies, Europos patento, kurio bendras galiojimas įregistruojamas bendros patentinės apsaugos registre, bendras galiojimas taikomas tik tose dalyvaujančiose valstybėse narėse, kuriose registracijos dieną Bendras patentų teismas turi išimtinę jurisdikciją bendro galiojimo Europos patentų atžvilgiu.

3.   Kiekviena dalyvaujanti valstybė narė praneša Komisijai apie Susitarimo ratifikavimą tuomet, kai jos ratifikavimo dokumentas deponuojamas. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia Susitarimo įsigaliojimo datą ir Susitarimą ratifikavusių valstybių narių sąrašą įsigaliojimo dieną. Po to Komisija reguliariai atnaujina Susitarimą ratifikavusių dalyvaujančių valstybių narių sąrašą ir tokį atnaujintą sąrašą skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4.   Dalyvaujančios valstybės narės užtikrina, kad 9 straipsnyje nurodytos priemonės būtų nustatytos ne vėliau kaip šio reglamento taikymo pradžios dieną.

5.   Kiekviena dalyvaujanti valstybė narė užtikrina, kad 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės būtų nustatytos ne vėliau kaip šio reglamento taikymo pradžios dieną arba, tuo atveju, kai šio reglamento taikymo pradžios dieną dalyvaujančioje valstybėje narėje Bendras patentų teismas neturi išimtinės jurisdikcijos bendro galiojimo Europos patentų atžvilgiu, ne vėliau kaip tą dieną, kai Bendram patentų teismui suteikiama tokia išimtinė jurisdikcija toje dalyvaujančioje valstybėje narėje.

6.   Gali būti prašoma užtikrinti bet kokio Europos patento, išduoto šio reglamento taikymo pradžios dieną ar vėliau, bendrą patentinę apsaugą.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas dalyvaujančiose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2012 m. gruodžio 17 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. D. MAVROYIANNIS


(1)  OL L 76, 2011 3 22, p. 53.

(2)  2012 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2012 m. gruodžio 17 d. Tarybos sprendimas.

(3)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 89.

(4)  OL L 157, 2004 4 30, p. 45.


Top