Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32012R1151

2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų

OJ L 343, 14.12.2012, p. 1–29 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
Special edition in Croatian: Chapter 15 Volume 025 P. 31 - 59

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2012/1151/oj

14.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1151/2012

2012 m. lapkričio 21 d.

dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį ir 118 straipsnio pirmą pastraipą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

Sąjungos žemės ūkio, žvejybos ir akvakultūros produkcijos kokybė ir įvairovė – vienas svarbių jos privalumų, Sąjungos gamintojų konkurencinio pranašumo šaltinis ir svarbi gyvojo kultūros ir gastronomijos paveldo dalis. Tai lemia Sąjungos ūkininkų ir gamintojų įgūdžiai ir ryžtas – jiems pavyko ne tik išlaikyti tradicijas gyvybingas, bet ir atsižvelgti į naujų gamybos metodų bei medžiagų raidą;

(2)

Sąjungos piliečiai ir vartotojai vis labiau domisi kokybiškais, taip pat laikantis tradicijų pagamintais produktais. Jiems rūpi ir tai, kad Sąjungoje būtų išlaikyta žemės ūkio produkcijos įvairovė. Taigi labiau paklausūs tampa tokie žemės ūkio ar maisto produktai, kurių specifines savybes, visų pirma susijusias su jų geografine kilme, galima atpažinti;

(3)

įvairų kokybiškų produktų asortimento gamintojai galės ir toliau gaminti tik tuomet, jei už pastangas jiems bus sąžiningai atlyginama. Tam reikia, kad apie produktų savybes pirkėjus ir vartotojus gamintojai galėtų informuoti sąžiningos konkurencijos sąlygomis. Taip pat reikia, kad jų produktus būtų galima tiksliai atpažinti prekybos vietoje;

(4)

kaimo ekonomikai gali būti naudingos gamintojams taikomos kokybės sistemos, kuriomis užtikrinamas atlygis už jų pastangas gaminant įvairius kokybiškus produktus. Tai ypač aktualu mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, kalnuotose vietovėse ir atokiausiuose regionuose, kur ūkininkavimo sektorius yra svarbi ekonomikos dalis, o gamybos išlaidos didelės. Tokiu būdu kokybės sistemos gali prisidėti prie kaimo plėtros politikos, taip pat bendros žemės ūkio politikos (toliau – BŽŪP) rinkos ir pajamų rėmimo politikos sričių ir jas papildyti. Visų pirma jos gali prisidėti srityse, kuriose ūkininkavimo sektorius yra ekonomiškai svarbus, ir ypač vietovėse, kurios yra nepalankioje padėtyje;

(5)

strategijos „Europa 2020“ politikos prioritetai, išdėstyti Komisijos komunikate, pavadintame „2020 m. Europa – Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, apima siekį sukurti konkurencingą ekonomiką, kurios pagrindas – žinios ir inovacijos, ir skatinti didelio užimtumo ekonomiką, kurioje užtikrinama socialinė ir teritorinė sanglauda. Todėl įgyvendinant žemės ūkio produktų kokybės politiką gamintojams turėtų būti suteikiamos tinkamos priemonės, reikalingos tam, kad jie galėtų geriau informuoti apie tuos tam tikromis savybėmis pasižyminčius savo produktus, juos populiarinti ir apsaugoti tuos gamintojus nuo nesąžiningos praktikos;

(6)

numatytas viena kitą papildančių priemonių rinkinys turėtų atitikti subsidiarumo ir proporcingumo principus;

(7)

žemės ūkio produktų kokybės politikos priemonės nustatytos 1991 m. birželio 10 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 1601/91, nustatančiame bendrąsias aromatintų vynų, aromatintų vyno gėrimų ir aromatintų vyno kokteilių apibrėžimo, aprašymo ir pateikimo taisykles (4); 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvoje 2001/110/EB dėl medaus (5), visų pirma jos 2 straipsnyje; 2006 m. sausio 30 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 247/2006, nustatančiame specialias žemės ūkio priemones atokiausiems Sąjungos regionams (6), visų pirma jo 14 straipsnyje; 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 509/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kaip garantuotų tradicinių gaminių (7); 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (8); 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1234/2007, nustatančiame bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrame bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamente) (9), visų pirma jo II dalies II antraštinės dalies I skyriaus I skirsnyje ir Ia skirsnio I poskyryje; 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo (10); ir 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos (11);

(8)

žemės ūkio ir maisto produktams ženklinti turėtų būti taikomos 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo (12) nustatytos bendrosios taisyklės, visų pirma nuostatos, skirtos užtikrinti, kad dėl ženklinimo vartotojams nekiltų painiavos ar jie nebūtų klaidinami;

(9)

Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl žemės ūkio produktų kokybės politikos nustatyta, kad vienas iš prioritetų yra didesnės žemės ūkio produktų kokybės politikos darnos ir nuoseklumo siekis;

(10)

žemės ūkio ir maisto produktams taikoma geografinių nuorodų sistema ir garantuotų tradicinių gaminių sistema turi tam tikrų bendrų tikslų ir nuostatų;

(11)

jau kurį laiką Sąjunga siekia laikytis požiūrio, pagal kurį siekiama supaprastinti BŽŪP reglamentavimo sistemą. Šiuo požiūriu reikėtų vadovautis ir rengiant žemės ūkio produktų kokybės politikos srities reglamentus, tačiau tai reikėtų daryti neginčijant šių produktų specifinių savybių;

(12)

kai kurie žemės ūkio produktų kokybės politikos reglamentai neseniai buvo peržiūrėti, bet dar nėra visiškai įgyvendinti. Todėl jų nereikėtų įtraukti į šį reglamentą. Tačiau galima būtų juos įtraukti vėlesniame etape, kai tie teisės aktai bus visiškai įgyvendinti;

(13)

atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, į vieną bendrą teisės aktą turėtų būti įtrauktos naujos arba atnaujintos reglamentų (EB) Nr. 509/2006 ir (EB) Nr. 510/2006 nuostatos, bei nekeičiamos reglamentų (EB) Nr. 509/2006 ir (EB) Nr. 510/2006 nuostatos;

(14)

todėl, siekiant aiškumo ir skaidrumo, reglamentus (EB) Nr. 509/2006 ir (EB) Nr. 510/2006 reikėtų panaikinti ir pakeisti šiuo reglamentu;

(15)

šis reglamentas turėtų būti taikomas tik Sutarties I priede išvardytiems žmonėms vartoti skirtiems žemės ūkio produktams ir produktams, kurie neįtraukti į tą priedą, tačiau yra glaudžiai susiję su žemės ūkio produkcija arba kaimo ekonomika;

(16)

šiame reglamente numatytos taisyklės turėtų būti taikomos nedarant poveikio galiojantiems Sąjungos teisės aktams, kurie taikomi vynams, aromatizuotiems vynams, spiritiniams gėrimams ir ekologiškai ūkininkaujant arba atokiausiuose regionuose pagamintiems produktams;

(17)

kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos turėtų būti taikomos tik tiems žemės ūkio ar maisto produktams, kuriems būdingų savybių sąsaja su geografine tų produktų kilme yra neabejotina. Tai, kad į esamą sistemą kaip konditerijos gaminys įtrauktas tik tam tikrų rūšių šokoladas, yra trūkumas, kurį reikėtų pašalinti;

(18)

konkrečiais kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsaugos tikslais siekiama, kad ūkininkai ir gamintojai galėtų užsitikrinti deramą atlygį už atitinkamo produkto kokybę ir savybes arba už jų pagaminimo būdo ypatybes bei teikti aiškią informaciją apie specifinėmis su geografine kilme susijusiomis savybėmis pasižyminčius produktus, taip vartotojams suteikiant galimybę pagrįsčiau rinktis prekę;

(19)

prioritetinis tikslas, kurį galima veiksmingiau pasiekti Sąjungos lygiu – užtikrinti, kad su Sąjungoje saugomais pavadinimais susijusių intelektinės nuosavybės teisių būtų vienodai laikomasi visoje Sąjungoje;

(20)

Sąjungos kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsaugos sistema, pagal kurią numatomas tų nuorodų įtraukimas į registrą, sudaro sąlygas tas priemones plėtoti, nes, tokiu būdu laikantis vienodesnio požiūrio, tokia sistema užtikrinamos vienodos konkurencijos sąlygos tokiomis nuorodomis žymimų produktų gamintojams ir didinamas vartotojų pasitikėjimas tokiais produktais. Reikėtų numatyti, kaip kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos galėtų būti plėtojamos Sąjungos lygiu, ir skatinti sukurti jų apsaugos trečiosiose šalyse mechanizmus Pasaulio prekybos organizacijos (toliau – PPO) lygiu arba daugiašaliais ir dvišaliais susitarimais, ir taip padėti užtikrinti, kad produktų kokybė ir jų gamybos būdas būtų pripažinti pridėtinės vertės veiksniais;

(21)

remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant 1992 m. liepos 14 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2081/92 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (13) ir Reglamentą (EB) Nr. 510/2006, reikia apsvarstyti tam tikrus klausimus, paaiškinti ir supaprastinti tam tikras taisykles ir racionalizuoti šios sistemos procedūras;

(22)

atsižvelgiant į esamą praktiką, reikėtų papildomai apibrėžti ir išlaikyti dvi atskiras priemones, kuriomis įvardijama produkto ir jo geografinės kilmės sąsaja, t. y. saugomas kilmės vietos nuorodas ir saugomas geografines nuorodas. Nekeičiant tų priemonių koncepcijos, reikėtų kiek pakeisti apibrėžtis, kad būtų geriau atsižvelgta į Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, nustatytą geografinių nuorodų apibrėžtį ir kad veiklos vykdytojams tokia nuorodų sistema taptų aiškesnė ir suprantamesnė;

(23)

tokį geografinį apibūdinimą turintis žemės ūkio ar maisto produktas turėtų atitikti tam tikras specifikacijoje išdėstytas sąlygas, pavyzdžiui, specialius reikalavimus, kuriais siekiama apsaugoti gamybos vietovės gamtos išteklius arba kraštovaizdį arba gerinti ūkinių gyvūnų gerovę;

(24)

kad atitiktų apsaugos valstybių narių teritorijoje reikalavimus, kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos turėtų būti registruojamos tik Sąjungos lygiu. Nuo tokios paraiškos dėl įregistravimo Sąjungos lygiu pateikimo dienos valstybėms narėms turėtų būti sudaryta galimybė taikyti pereinamojo laikotarpio apsaugą nacionaliniu lygiu nedarant poveikio Sąjungos vidaus ar tarptautinei prekybai. Registruotam pavadinimui šiuo reglamentu teikiama apsauga turėtų būti vienodai užtikrinama ir trečiųjų šalių kilmės vietos nuorodoms ir geografinėms nuorodoms, atitinkančioms nustatytus kriterijus ir saugomoms jų kilmės šalyje;

(25)

pagal registravimo Sąjungos lygiu procedūrą bet kuriam teisėtą interesą turinčiam fiziniam ar juridiniam asmeniui iš valstybės narės, kuri nėra paraiškos valstybė narė, arba iš trečiosios šalies, turėtų būti sudaryta galimybė pasinaudoti savo teisėmis pareiškiant prieštaravimą;

(26)

įrašas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre taip pat turėtų suteikti informacijos vartotojams ir prekybos proceso dalyviams;

(27)

Sąjunga su savo prekybos partneriais derasi dėl tarptautinių susitarimų, įskaitant su kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsauga susijusius susitarimus. Kad visuomenei būtų veiksmingiau teikiama informacija apie tokiomis priemonėmis saugomus pavadinimus, ypač kad būtų užtikrinama tokių pavadinimų naudojimo apsauga ir kontrolė, pavadinimai gali būti įrašomi į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą. Pavadinimai į registrą turėtų būti įrašomi kaip saugomos geografinės nuorodos, nebent tokiuose tarptautiniuose susitarimuose jie specialiai nurodomi kaip kilmės vietos nuorodos;

(28)

atsižvelgiant į specifinį saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų pobūdį, turėtų būti priimtos specialios nuostatos dėl ženklinimo, kuriomis gamintojai būtų įpareigojami ant pakuočių pateikti atitinkamus Sąjungos simbolius ar nuorodas. Sąjungos kilmės pavadinimų atveju naudoti tokius simbolius ar nuorodas turėtų būti privaloma, kad šios kategorijos produktai ir su jais susijusios garantijos taptų žinomesni vartotojams, ir kad tokius produktus būtų paprasčiau atpažinti rinkoje, ir taip būtų lengviau vykdyti patikras. Atsižvelgiant į PPO reikalavimus, nurodant trečiųjų šalių geografines nuorodas ir kilmės vietos nuorodas tokių simbolių ar nuorodų naudojimas turėtų būti savanoriškas;

(29)

į registrą įtrauktiems pavadinimams turėtų būti taikoma apsauga, kad būtų užtikrintas jų teisingas naudojimas ir siekiant užkirsti kelią veiksmams, kurie gali klaidinti vartotojus. Be to, turėtų būti aiškiau apibrėžtos geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos užtikrinimo priemonės, ypač susijusios su gamintojų grupių ir valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų vaidmeniu;

(30)

reikėtų numatyti specialias nukrypti leidžiančias nuostatas, pagal kurias pereinamųjų laikotarpių metu galima registruotą pavadinimą naudoti kartu su kitais pavadinimais. Tos nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti supaprastintos ir aiškiau suformuluotos. Tam tikrais atvejais, siekiant pašalinti laikinus sunkumus ir siekti ilgalaikio tikslo – užtikrinti, kad visi gamintojai laikytųsi specifikacijų, tas leidžiančias nukrypti nuostatas gali būti leidžiama taikyti ne ilgesnį kaip 10 metų laikotarpį;

(31)

pagal šį reglamentą teikiamos apsaugos sritis turėtų būti suformuluota aiškiau, visų pirma dėl tų registravimo apribojimų, taikomų naujiems prekių ženklams, kaip nustatyta 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (14), kurie prieštarauja saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registracijai, jau taikomai registruojant naujus prekių ženklus Sąjungos lygiu. Taip aiškiau suformuluoti būtina ir nuostatas, susijusias su anksčiau įgytų intelektinės nuosavybės teisių turėtojais, visų pirma nuostatas dėl prekių ženklų ir homoniminių pavadinimų, užregistruotų kaip saugomos kilmės vietos nuorodos arba kaip saugomos geografinės nuorodos;

(32)

siekiant užtikrinti aukšto lygio apsaugą ir suderinti šią apsaugą su ta, kuri taikoma vyno sektoriui, kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsaugos sritis turėtų būti išplėsta taip, kad apimtų registruotų prekių bei paslaugų pavadinimų netinkamą naudojimą, imitavimą ir mėgdžiojimą. Kai maisto produktuose kaip sudedamosios dalys naudojami saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografine nuoroda žymimi produktai, reikėtų atsižvelgti į Komisijos komunikatą „Maisto produktų, kuriuose kaip sudedamosios dalys naudojami saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN) ir saugoma geografine nuoroda (SGN) žymimi produktai, ženklinimo etiketėmis gairės“;

(33)

2013 m. sausio 3 d. pagal Reglamentą (EB) Nr. 510/2006 jau užregistruoti pavadinimai turėtų būti toliau saugomi pagal šį reglamentą ir jie turėtų būti automatiškai įrašyti į registrą;

(34)

konkretus garantuotų tradicinių gaminių sistemos tikslas – tradicinių gaminių gamintojams padėti pranešti vartotojams apie ypatybes, suteikiančias jų gaminiams pridėtinės vertės. Tačiau kadangi pagal esamą garantuotų tradicinių gaminių sistemą buvo užregistruota tik keletas pavadinimų, ji nedavė lauktų rezultatų. Todėl, siekiant, kad ši sistema taptų suprantamesnė, veiksmingesnė ir patrauklesnė galimiems paraiškų teikėjams, galiojančias jos nuostatas reikėtų patobulinti, padaryti aiškesnes ir griežtesnes;

(35)

esamoje sistemoje yra numatyta galimybė registruoti pavadinimą atpažinties tikslu nenustačius išimtinės jo naudojimo teisės Sąjungoje. Kadangi šią nuostatą suinteresuotosios šalys suprato nevisiškai tiksliai ir kadangi tradicinių produktų atpažinties klausimus taikant subsidiarumo principą būtų galima geriau spręsti valstybių narių ar regionų lygiu, tokios galimybės turėtų būti atsisakyta. Remiantis patirtimi, sistema turėtų būti taikoma tik išimtinei pavadinimų naudojimo teisei Sąjungoje;

(36)

siekiant užtikrinti, kad autentiškų tradicinių gaminių pavadinimai būtų registruojami pagal sistemą, turėtų būti pritaikyti pavadinimo registravimo kriterijai ir sąlygos, visų pirma tie, kurie yra susiję su termino „tradicinis“ apibrėžtimi, kuri turėtų apimti išties ilgą laiką gaminamus produktus;

(37)

siekiant užtikrinti, kad garantuoti tradiciniai gaminiai atitiktų specifikacijas ir būtų visada vienodos kokybės, į grupes susijungę gamintojai turėtų patys specifikacijoje pateikti produkto apibrėžtį. Galimybė registruoti pavadinimus kaip garantuotus tradicinius gaminius turėtų būti suteikta ir trečiųjų šalių gamintojams;

(38)

kad garantuotų tradicinių gaminių pavadinimams galėtų būti nustatoma išimtinė pavadinimų naudojimo teisė, šie gaminiai turėtų būti registruojami Sąjungos lygiu. Įrašas registre taip pat turėtų suteikti informacijos vartotojams ir prekybos proceso dalyviams;

(39)

siekiant, kad nebūtų sukurta nesąžiningų konkurencijos sąlygų, bet kuriam gamintojui, įskaitant trečiųjų šalių gamintojus, turėtų būti leidžiama naudoti registruotą garantuoto tradicinio gaminio pavadinimą, jeigu tas produktas atitinka atitinkamos specifikacijos reikalavimus, o gamintojui taikoma kontrolės sistema. Sąjungoje pagamintų garantuotų tradicinių gaminių etiketėje turėtų būti nurodytas Sąjungos simbolis, ir turėtų būti galima jį susieti su nuoroda „garantuotas tradicinis gaminys“;

(40)

siekiant užtikrinti, kad registruoti pavadinimai nebūtų naudojami netinkamai ar kad nebūtų klaidinami vartotojai, jiems turėtų būti taikoma išimtinė pavadinimo naudojimo teisė;

(41)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 509/2006 jau užregistruotiems pavadinimams, kurie 2013 m. sausio 3 d. paprastai nebūtų priskirtini šio reglamento taikymo sričiai, pereinamuoju laikotarpiu turėtų būti toliau taikomos Reglamente (EB) Nr. 509/2006 nustatytos naudojimo sąlygos;

(42)

turėtų būti nustatyta pavadinimų registravimo procedūra, pagal kurią pagal Reglamentą (EB) Nr. 509/2006 be išimtinės naudojimo teisės įregistruotus pavadinimus galima būtų įregistruoti su išimtine naudojimo teise;

(43)

be to, reikėtų numatyti pereinamojo laikotarpio priemones, taikytinas paraiškoms dėl įregistravimo, kurias Komisija gavo anksčiau nei 2013 m. sausio 3 d.;

(44)

reikėtų įvesti antrinės kokybės sistemas, pagrįstas kokybės terminais, kuriais suteikiama pridėtinė vertė, apie kuriuos galima informuoti vidaus rinkoje ir kurie turi būti taikomi savanoriškai. Tie neprivalomi kokybės terminai turėtų nurodyti vienos ar daugiau produktų kategorijų, ūkininkavimo būdų ar perdirbimo ypatumų, taikomų konkrečiose vietovėse, specialias horizontaliąsias savybes. Neprivalomas kokybės terminas „kalnų produktas“ iki šiol atitiko sąlygas ir suteiks produktui rinkoje pridėtinės vertės. Siekdama palengvinti Direktyvos 2000/13/EB taikymą tais atvejais, kai maisto produktų ženklinimas gali kelti vartotojui painiavą dėl neprivalomų kokybės terminų, įskaitant visų pirma dėl „kalnų produktų“, Komisija gali priimti gaires;

(45)

siekiant suteikti kalnų ūkių gamintojams veiksmingą priemonę geriau parduoti savo produktus ir sumažinti faktinę riziką, kad vartotojams kils painiavos dėl rinkoje parduodamų kalnų produktų kilmės, turėtų būti numatyta galimybė Sąjungos lygmeniu apibrėžti kalnų produktams taikomą neprivalomą kokybės terminą. Nustatant kalnuotų vietovių apibrėžtį turėtų būti remiamasi bendrais klasifikavimo kriterijais, taikomais nustatant kalnuotas vietoves pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai (15);

(46)

geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių pridėtinė vertė grindžiama vartotojų pasitikėjimu. Pasitikėjimą jais galima pelnyti tik užtikrinus veiksmingas tikrinimo ir kontrolės priemones. Šioms kokybės sistemoms turėtų būti taikoma oficialios kontrolės stebėsenos sistema, atitinkanti principus, nustatytus 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (16), ir šiose sistemose turėtų būti numatyta patikrų visuose gamybos, perdirbimo ir platinimo etapuose sistema. Siekiant padėti valstybėms narėms geriau taikyti Reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatas dėl geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių kontrolės, šiame reglamente turėtų būti pateikiamos nuorodos į svarbiausius to reglamento straipsnius;

(47)

siekiant vartotojams garantuoti, kad produktai, kuriems taikomos geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių sistemos, pasižymi specifinėmis savybėmis, veiklos vykdytojams turėtų būti taikoma sistema, kuria remiantis tikrinama atitiktis produkto specifikacijai;

(48)

siekiant užtikrinti kompetentingų valdžios institucijų nešališkumą ir efektyvumą, jos turėtų atitikti tam tikrus veiklos kriterijus. Reikėtų numatyti nuostatas dėl kai kurių funkcijų, susijusių su konkrečių kontrolės užduočių atlikimu, pavedimo kontrolės įstaigoms;

(49)

kontrolės įstaigų akreditavimui turėtų būti taikomi Europos standartizacijos komiteto (CEN) nustatyti Europos standartai (EN standartai) ir Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) nustatyti tarptautiniai standartai; kontrolės įstaigos šiuos standartus turėtų ir pačios naudoti savo veikloje. Šios įstaigos turėtų būti akredituojamos pagal 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008, nustatantį su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus (17);

(50)

informacija apie kontrolės veiklą, susijusią su geografinėmis nuorodomis ir garantuotais tradiciniais gaminiais, turėtų būti įtraukta į daugiamečius nacionalinius kontrolės planus ir metinę ataskaitą, kurią valstybės narės rengia remdamosi Reglamentu (EB) Nr. 882/2004;

(51)

valstybėms narėms turėtų būti leista imti mokestį, skirtą patirtoms išlaidoms padengti;

(52)

galiojančios bendrinių pavadinimų nuolatinio naudojimo taisyklės turėtų būti suformuluotos aiškiau, kad bendriniai pavadinimai, kurie yra panašūs į saugomus pavadinimus ar pavadinimus, kuriems nustatyta išimtinė pavadinimų naudojimo teisė, arba yra tokių pavadinimų dalis, išlaikytų savo bendrinių pavadinimų statusą;

(53)

data, pagal kurią prekės ženklui ir kilmės vietos nuorodai arba geografinei nuorodai teikiama viršenybė, turėtų būti paraiškos įregistruoti prekės ženklą Sąjungoje arba valstybėse narėse data ir paraiškos dėl kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos apsaugos pateikimo Komisijai data;

(54)

turėtų būti toliau taikomos nuostatos dėl kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos atmetimo arba koegzistavimo, kai esama prieštaravimo pirmesnio prekės ženklo atžvilgiu;

(55)

kriterijai, pagal kuriuos paskesni prekių ženklai turėtų būti atmetami arba, jei yra registruoti, būtų laikomi nebegaliojančiais dėl jų nesuderinamumo su pirmesne kilmės vietos nuoroda arba geografine nuoroda, turėtų atitikti nustatytą kilmės vietos nuorodų arba geografinių nuorodų apsaugos sritį;

(56)

sistemų, kuriomis nustatomos intelektinės nuosavybės teisės, nuostatų, visų pirma tų, kurios yra nustatytos pagal kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų kokybės sistemą, ar tų, kurios yra nustatytos prekių ženklų teisės aktais, nuostatoms neturėtų daryti įtakos išimtinės pavadinimų naudojimo teisės ir nuorodų bei simbolių nustatymas pagal garantuotų tradicinių gaminių ir neprivalomų kokybės terminų kokybės sistemas;

(57)

reikėtų aiškiau apibrėžti ir pripažinti grupių vaidmenį. Grupės atlieka itin svarbų vaidmenį rengiant paraiškas dėl kilmės vietos nuorodų, geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių įregistravimo, taip pat specifikacijų pakeitimus ir panaikinimo prašymus. Grupės taip pat gali vykdyti veiklą, susijusią su registruotų pavadinimų apsaugos įgyvendinimo stebėjimu, produkcijos atitikties produktų specifikacijoms užtikrinimu, registruotų pavadinimų viešinimu ir populiarinimu, taip pat bet kuria kita veikla, kurios tikslas – didinti registruotų pavadinimų vertę ir kokybės sistemų veiksmingumą. Be to, grupės turėtų stebėti produktų padėtį rinkoje. Nepaisant to, ši veikla neturėtų nei skatinti, nei lemti antikonkurencinio elgesio, nesuderinamo su Sutarties 101 ir 102 straipsniais;

(58)

siekiant užtikrinti, kad registruoti kilmės vietos nuorodų, geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių pavadinimai atitiktų šiuo reglamentu nustatytas sąlygas, paraiškas turėtų nagrinėti atitinkamos valstybės narės nacionalinės valdžios institucijos, laikydamosi būtiniausių bendrų nuostatų, įskaitant nacionalinę prieštaravimo procedūrą. Komisija turėtų paraiškas tikrinti ir taip užtikrinti, kad jose nebūtų akivaizdžių klaidų ir kad būtų vadovaujamasi Sąjungos teise bei atsižvelgiama į suinteresuotųjų subjektų iš kitų valstybių nei paraiškos valstybė narė, interesus;

(59)

turėtų būti leidžiama kaip kilmės vietos nuorodas, geografines nuorodas ir garantuotus tradicinius gaminius registruoti su trečiųjų šalių kilmės produktais susijusius pavadinimus, kurie atitinka šiuo reglamentu nustatytas sąlygas;

(60)

simboliai, nuorodos ir santrumpos, kuriais informuojama apie dalyvavimą kokybės sistemoje, ir su jais Sąjungoje siejamos teisės turėtų būti saugomi tiek Sąjungoje, tiek trečiosiose šalyse, siekiant užtikrinti, kad jie būtų naudojami tik ženklinant autentiškus produktus ir kad vartotojai nebūtų klaidinami dėl produktų kokybės. Be to, kad apsauga būtų veiksminga, Komisija turėtų centralizuotai naudotis tinkamais biudžeto ištekliais pagal 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (18) ir pagal 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (19) 5 straipsnį;

(61)

saugomų kilmės vietos nuorodų, saugomų geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių registracijos procedūra, įskaitant tikrinimui ir prieštaravimams teikti skirtą laikotarpį, turėtų būti sutrumpinta ir patobulinta – visų pirma tai pasakytina apie sprendimų priėmimą. Komisija, tam tikromis aplinkybėmis padedama valstybių narių, turėtų būti atsakinga už sprendimų dėl registracijos priėmimą. Turėtų būti nustatyta tvarka, pagal kurią būtų galima iš dalies keisti jau užregistruotų produktų specifikacijas ir panaikinti registruotus pavadinimus, ypač jei produktas nebeatitinka atitinkamų produktų specifikacijos arba jei pavadinimas prekyboje nebenaudojamas;

(62)

reikėtų numatyti atitinkamas procedūras, kad būtų sudarytos palankios sąlygos tarpvalstybiniu lygiu teikti saugomų kilmės vietos nuorodų, saugomų geografinių nuorodų ar garantuotų tradicinių gaminių bendro registravimo paraiškas;

(63)

siekiant papildyti arba iš dalies pakeisti tam tikrus neesminius šio reglamento aspektus, Komisijai pagal Sutarties 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus dėl šio reglamento I priede pateikto produktų sąrašo papildymo; apribojimų ir leidžiančių nukrypti nuostatų, susijusių su pašarų šaltiniais, kilmės vietos nuorodos atveju nustatymo; apribojimų ir leidžiančių nukrypti nuostatų, susijusių su gyvų gyvūnų skerdimu arba žaliavų šaltiniais, nustatymo; produkto specifikacijoje pateikiamos informacijos apribojimo taisyklių nustatymo; Sąjungos simbolių nustatymo; papildomų pereinamojo laikotarpio taisyklių, siekiant apsaugoti atitinkamų gamintojų ar suinteresuotųjų subjektų teises ir apginti jų teisėtus interesus, nustatymo; išsamių garantuotų tradicinių gaminių pavadinimų tinkamumo kriterijų aspektų nustatymo; išsamių taisyklių, susijusių su neprivalomų kokybės terminų kriterijais, nustatymo; išimtinės papildomo neprivalomo kokybės termino naudojimo teisės nustatymo, jo naudojimo sąlygų ir tų sąlygų pakeitimo nustatymo; nukrypti nuo termino „kalnų produktas“ vartojimo leidžiančių nuostatų nustatymo ir gamybos metodų bei kitų kriterijų, svarbių to neprivalomo kokybės termino taikymui, nustatymo, visų pirma dėl sąlygų, kuriomis leidžiama, kad žaliavos arba pašarai būtų kilę ne iš kalnuotų vietovių, nustatymo; papildomų taisyklių, kuriomis remiantis nustatomas bendrinis terminų statusas Sąjungoje, nustatymo; taisyklių, skirtų nustatyti augalų ar gyvūnų veislės pavadinimo naudojimą, nustatymo; taisyklių, reglamentuojančių nacionalinės prieštaravimo procedūros vykdymą bendrų paraiškų, susijusių su daugiau nei viena nacionaline teritorija, atveju; ir papildomų paraiškų teikimo procedūros, prieštaravimo procedūros, pakeitimo paraiškų procedūros bei panaikinimo proceso taisyklių apskritai, nustatymo. Ypač labai svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(64)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl produktų specifikacijos formos taisyklių nustatymo; išsamių saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registro formos ir turinio taisyklių nustatymo; Sąjungos simbolių ir nuorodų techninių charakteristikų ir jų naudojimo ant produktų taisyklių, įskaitant tinkamas vartoti kalbines redakcijas, apibrėžimo; pereinamųjų laikotarpių laikinai leidžiančioms nukrypti nuostatoms dėl saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų naudojimo nustatymo ir pratęsimo, išsamių garantuotų tradicinių gaminių registro formos ir turinio taisyklių nustatymo; garantuotų tradicinių gaminių apsaugos taisyklių nustatymo; visų IV antraštinei daliai taikyti būtinų priemonių, susijusių su forma, procedūromis ar kitomis techninėmis detalėmis, nustatymo; neprivalomų kokybės terminų naudojimo taisyklių nustatymo; taisyklių, kuriomis užtikrinama vienoda nuorodų, santrumpų ir simbolių, nurodančių kokybės sistemas, apsauga, nustatymo; išsamių taisyklių, reglamentuojančių su registravimo paraiškomis ir prieštaravimais susijusias procedūras, formą ir teikimą, nustatymo; paraiškos atmetimo, sprendimo, ar registruoti pavadinimą, jei susitarimas nebuvo pasiektas, išsamių taisyklių, reglamentuojančių su pakeitimo paraiška susijusias procedūras, pakeitimo paraiškos formą ir teikimą, nustatymo; saugomos kilmės vietos nuorodos, saugomos geografinės nuorodos arba garantuoto tradicinio gaminio registracijos panaikinimo; ir išsamių taisyklių, reglamentuojančių panaikinimo proceso procedūras ir formą, taip pat panaikinimo prašymų teikimą, nustatymo. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (20);

(65)

dėl pagal šią sistemą pripažintų saugomų kilmės vietos nuorodų, saugomų geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių registrų sudarymo ir atnaujinimo, priemonių, kuriomis viešai skelbiami produktų sertifikavimo įstaigų pavadinimai ir adresai, apibrėžimo; ir pavadinimo registravimo, jei nėra gautas pranešimas apie prieštaravimą arba priimtinas pagrįstas prieštaravimo pareiškimas arba, jei jis gautas, buvo pasiektas susitarimas, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus netaikant Reglamento (ES) Nr. 182/2011,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Tikslai

1.   Šiuo reglamentu siekiama žemės ūkio ir maisto produktų gamintojams padėti pranešti pirkėjams ir vartotojams apie tų produktų savybes ir ūkininkavimo būdo nulemtus ypatumus, taip užtikrinant:

a)

sąžiningas konkurencijos sąlygas ūkininkams ir gamintojams, siūlantiems žemės ūkio ir maisto produktus, turinčius pridėtinės vertės suteikiančių savybių ir ypatumų;

b)

vartotojams prieinamą patikimą informaciją apie tokius produktus;

c)

intelektinės nuosavybės teisių laikymąsi; ir

d)

vidaus rinkos vientisumą.

Šiame reglamente nustatytomis priemonėmis ketinama remti žemės ūkio ir perdirbimo veiklą, taip pat su aukštos kokybės produktais siejamas ūkininkavimo sistemas, ir taip prisidėti prie kaimo plėtros politikos tikslų įgyvendinimo.

2.   Šiuo reglamentu nustatomos kokybės sistemos, kuriomis remiantis atpažįstami ir atitinkamais atvejais saugomi pavadinimai ir terminai, kuriais visų pirma vadinami ar apibūdinami žemės ūkio produktai, kurie pasižymi:

a)

pridėtinės vertės suteikiančiomis savybėmis arba

b)

pridėtinės vertės suteikiančiais ypatumais, siejamais su jų gamybai naudojamais ūkininkavimo ar perdirbimo būdais arba su jų gamybos arba prekybos vieta.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas žmonėms vartoti skirtiems žemės ūkio produktams, išvardytiems Sutarties I priede, ir kitiems žemės ūkio ir maisto produktams, išvardytiems šio reglamento I priede.

Kad būtų atsižvelgta į tarptautinius įsipareigojimus ar naujus gamybos būdus arba medžiagas, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šio reglamento I priede pateiktas produktų sąrašas. Tokie produktai turi būti glaudžiai susiję su žemės ūkio produktais arba kaimo ekonomika.

2.   Šis reglamentas netaikomas spiritiniams gėrimams, aromatizuotiems vynams ar vynuogių produktams, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XIb priede, išskyrus vyno actą.

3.   Šis reglamentas taikomas nedarant poveikio kitoms specialioms Sąjungos nuostatoms, susijusioms su produktų pateikimu rinkai, ir visų pirma nuostatoms dėl vieno bendro rinkų organizavimo, ir su maisto produktų ženklinimu.

4.   Šiuo reglamentu nustatytoms kokybės sistemoms netaikoma 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB, nustatanti informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (21).

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos šios terminų apibrėžtys:

1)

kokybės sistemos – II, III ir IV antraštinėse dalyse nustatytos sistemos;

2)

grupė – bet kokios teisinės formos susivienijimas, kurį sudaro daugiausia gamintojai arba perdirbėjai, susiję su tuo pačiu produktu;

3)

tradicinis – produktas, kurio naudojimo vidaus rinkoje laikotarpis, perduodant iš kartos į kartą, yra įrodomas; šis laikotarpis turi būti bent 30 metų;

4)

ženklinimas – visi su maisto produktu susiję žodžiai, išsami informacija, prekių ženklai, komercinis prekės pavadinimas, paveikslėliai arba simbolis, nurodyti ant jų pakuotės, dokumente, informaciniame lapelyje, etiketėje, žiede ar lankelyje, pridedamuose prie tokio maisto produkto arba jį nurodančiuose;

5)

specifinis pobūdis – produkto atveju reiškia būdingus gamybos ypatumus, kurie produktą aiškiai išskiria iš kitų panašių tos pačios kategorijos produktų;

6)

bendriniai terminai – produktų pavadinimai, kurie, nors ir susiję su vietove, regionu ar šalimi, kuriuose produktas pirmiausia buvo gaminamas arba parduodamas, Sąjungoje tapo bendru produkto pavadinimu;

7)

gamybos etapas – gamyba, perdirbimas arba paruošimas;

8)

perdirbti produktai – perdirbimo procese apdoroti neperdirbti maisto produktai. Perdirbtuose produktuose gali būti būtinų jų gaminimui arba suteikiančių produktui ypatingas savybes sudedamųjų dalių.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

SAUGOMOS KILMĖS VIETOS NUORODOS IR SAUGOMOS GEOGRAFINĖS NUORODOS

4 straipsnis

Tikslas

Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų sistema nustatyta siekiant padėti su geografine vietove siejamų produktų gamintojams:

a)

užtikrinti deramą atlygį už jų produktų ypatybes;

b)

užtikrinti vienodą pavadinimų kaip intelektinės nuosavybės teisės apsaugą Sąjungos teritorijoje;

c)

užtikrinti, kad vartotojams būtų teikiama aiški informacija apie pridėtinės vertės suteikiančius produktų ypatumus.

5 straipsnis

Kilmės vietos nuorodoms ir geografinėms nuorodoms taikomi reikalavimai

1.   Šiame reglamente kilmės vietos nuoroda – pavadinimas, kuriuo apibūdinamas produktas:

a)

kurio kilmės vieta yra konkreti vietovė, regionas arba, išimtiniais atvejais, šalis;

b)

kurio kokybę ar savybes iš esmės arba išimtinai nulėmė tam tikra geografinė aplinka su jai būdingais gamtos ir žmogaus veiklos veiksniais; ir

c)

kurio visi gamybos etapai vykdomi apibrėžtoje geografinėje vietovėje.

2.   Šiame reglamente „geografinė nuoroda“ – pavadinimas, kuriuo apibūdinamas produktas:

a)

kurio kilmės vieta yra konkreti vietovė, regionas arba šalis;

b)

kurio tam tikra kokybė, reputacija ar kita savybė iš esmės priskiriama jo geografinei kilmei; ir

c)

kurio bent vienas iš gamybos etapų vykdomas apibrėžtoje geografinėje vietovėje.

3.   Nepaisant 1 dalies, tam tikri pavadinimai laikomi kilmės vietos nuorodomis, net jei atitinkamų produktų žaliavos gaunamos iš geografinės vietovės, kuri yra didesnė nei apibrėžta geografinė vietovė arba yra kita nei apibrėžtoji, jeigu:

a)

apibrėžtos žaliavų gamybos vietovės ribos;

b)

egzistuoja specialios žaliavų gamybos sąlygos;

c)

egzistuoja kontrolės priemonės b punkte nurodytų sąlygų laikymuisi užtikrinti; ir

d)

tokios kilmės vietos nuorodos jų kilmės šalyje buvo pripažintos kilmės vietos nuorodomis anksčiau nei 2004 m. gegužės 1 d.

Taikant šią dalį žaliavomis gali būti laikomi tik gyvi gyvūnai, mėsa ir pienas.

4.   Siekiant atsižvelgti į gyvūninių maisto produktų gamybos specifinį pobūdį, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl apribojimų ir leidžiančių nukrypti nuostatų, susijusių su pašarų šaltiniais, kilmės vietos nuorodos atveju.

Be to, siekiant atsižvelgti į tam tikrų produktų ar vietovių specifinį pobūdį, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl apribojimų ir leidžiančių nukrypti nuostatų, susijusių su gyvų gyvūnų skerdimu arba žaliavų šaltiniais.

Priimant šiuos apribojimus ir leidžiančias nukrypti nuostatas remiantis objektyviais kriterijais atsižvelgiama į kokybę arba naudojimą ir pripažintą profesinę patirtį arba gamtinius veiksnius.

6 straipsnis

Bendrinis pavadinimo pobūdis, prieštaravimai tarp pavadinimo ir augalų bei gyvūnų veislių pavadinimų, homonimų ir prekių ženklų

1.   Bendriniai terminai neregistruojami kaip saugomos kilmės vietos nuorodos ar saugomos geografinės nuorodos.

2.   Pavadinimo negalima registruoti kaip kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos, jei jis panašus į augalo ar gyvūno veislės pavadinimą arba su juo sutampa ir gali suklaidinti vartotoją dėl tikrosios produkto kilmės.

3.   Atsižvelgiant į tai, kad reikia užtikrinti vienodas sąlygas atitinkamiems gamintojams, ir siekiant neklaidinti vartotojų, siūlomas registruoti pavadinimas, kuris yra visiškai arba iš dalies homonimiškas pavadinimui, jau įrašytam į 11 straipsnyje nustatyta tvarka sudarytą registrą, negali būti registruojamas, išskyrus atvejus, kai galima faktiškai aiškiai atskirti vėliau įregistruoto homonimo ir pavadinimo, kuris jau buvo įrašytas į registrą, vietinio ir tradicinio naudojimo ir pateikimo sąlygas.

Vartotoją klaidinantis homoniminis pavadinimas, verčiantis manyti, kad produktai kilę iš kitos vietovės, nėra registruojamas, net jeigu pavadinimas yra tikslus tų produktų vietovės, regiono ar kilmės vietos atžvilgiu.

4.   Kaip kilmės vietos nuoroda arba kaip geografinė nuoroda siūlomas registruoti pavadinimas neregistruojamas, jei, atsižvelgiant į prekės ženklo reputaciją ir žinomumą, taip pat į jo naudojimo trukmę, kyla pavojus, kad įregistravus siūlomą pavadinimą kaip kilmės vietos nuorodą arba geografinę nuorodą, vartotojai galėtų susidaryti klaidingą įspūdį apie tikrąjį produkto tapatumą.

7 straipsnis

Produkto specifikacija

1.   Saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda turi atitikti specifikaciją, kurioje nurodoma bent ši informacija:

a)

pavadinimas, kuris turi būti saugomas kaip kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda, kai jis naudojamas prekyboje arba bendrinėje kalboje, ir tik tomis kalbomis, kuriomis konkretus produktas dabar yra arba anksčiau buvo apibūdinamas apibrėžtoje geografinėje vietovėje;

b)

produkto apibūdinimas, įskaitant žaliavas, jei taikytina, taip pat pagrindines fizines, chemines, mikrobiologines arba organoleptines produkto savybes;

c)

geografinės vietovės apibrėžimas, nustatytas atsižvelgiant į šios dalies f punkto i arba ii papunktyje nurodytą ryšį, ir atitinkamais atvejais išsamūs duomenys apie 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų laikymąsi;

d)

įrodymai, kad produktas yra kilęs iš 5 straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytos apibrėžtos geografinės vietovės;

e)

produkto gaminimo būdo ir atitinkamais atvejais autentiškų ir nekintančių vietinių gamybos būdų apibūdinimas, taip pat informacija apie pakavimą, jei pareiškėjų grupė taip nustato ir pateikia pakankamą su produktu susijusį pagrindimą, kodėl produktas turi būti pakuojamas apibrėžtoje geografinėje vietovėje, kad būtų išsaugota kokybė, užtikrinta kilmė ar užtikrinta kontrolė, atsižvelgiant į Sąjungos teisę, visų pirma laisvo prekių judėjimo ir laisvės teikti paslaugas srityse;

f)

išsamūs duomenys, kuriais nustatomas:

i)

produkto kokybės ar savybių ir geografinės aplinkos, nurodytos 5 straipsnio 1 dalyje, ryšys; arba

ii)

atitinkamais atvejais, produkto tam tikros kokybės, reputacijos ar kitos savybės ir geografinės kilmės, nurodytos 5 straipsnio 2 dalyje, ryšys;

g)

valdžios institucijų arba, jei yra, įstaigų, pagal 37 straipsnį tikrinančių atitiktį produkto specifikacijos nuostatoms, pavadinimai, adresai ir jų konkrečios užduotys;

h)

specialios atitinkamo produkto ženklinimo taisyklės.

2.   Siekiant užtikrinti, kad produktų specifikacijose būtų pateikiama svarbi ir glausta informacija, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje specifikacijoje pateikiamos informacijos apribojimo taisyklės, kai toks apribojimas yra būtinas siekiant išvengti pernelyg didelės apimties registravimo paraiškų.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos specifikacijos formos taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

8 straipsnis

Registravimo paraiškų turinys

1.   Kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos registravimo paraiškoje pagal 49 straipsnio 2 arba 5 dalis nurodoma bent ši informacija:

a)

pareiškėjų grupės ir valdžios institucijų arba, jei yra, įstaigų, tikrinančių atitiktį produkto specifikacijos nuostatoms, pavadinimai ir adresai;

b)

7 straipsnyje numatyta produkto specifikacija;

c)

bendrasis dokumentas, kuriame pateikiama ši informacija:

i)

pagrindinė produkto specifikacijos informacija: produkto pavadinimas, aprašymas, įskaitant atitinkamais atvejais specialias pakavimo ir ženklinimo taisykles, ir glaustas geografinės vietovės apibrėžimas;

ii)

produkto ir geografinės aplinkos ar geografinės kilmės, nurodytos 5 straipsnio 1 ar 2 dalyje (atsižvelgiant į atvejį), ryšio apibūdinimas, įskaitant atitinkamais atvejais konkrečius šį ryšį pagrindžiančius produkto apibūdinimo ar jo gamybos metodo elementus.

Be to, 49 straipsnio 5 dalyje nurodytoje paraiškoje pateikiami įrodymai, kad produkto pavadinimas yra saugomas jo kilmės šalyje.

2.   49 straipsnio 4 dalyje nurodytuose paraiškos dokumentuose pateikiama ši informacija:

a)

pareiškėjų grupės pavadinimas ir adresas;

b)

šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas bendrasis dokumentas;

c)

valstybės narės pareiškimas, kad, jos nuomone, pareiškėjų grupės pateikta paraiška, tenkinanti reikalavimus palankiam sprendimui priimti, atitinka šio reglamento sąlygas ir pagal jį priimtas nuostatas;

d)

produkto specifikacijos paskelbimo nuoroda.

9 straipsnis

Laikina nacionalinė apsauga

Valstybė narė pagal šį reglamentą gali suteikti tik laikiną pavadinimo apsaugą nacionaliniu lygiu; tokia apsauga įsigaliotų nuo paraiškos pateikimo Komisijai dienos.

Tokia nacionalinė apsauga nustoja galioti sprendimo dėl registravimo pagal šį reglamentą priėmimo dieną arba paraiškos atsiėmimo dieną.

Kai pavadinimas nėra registruotas pagal šį reglamentą, visa atsakomybė už tokios nacionalinės apsaugos pasekmes tenka atitinkamai valstybei narei.

Priemonės, kurių valstybės narės imasi pagal pirmą pastraipą, turi poveikį tik nacionaliniu lygmeniu ir jos nedaro poveikio Sąjungos vidaus ar tarptautinei prekybai.

10 straipsnis

Pagrindas prieštarauti

1.   51 straipsnio 2 dalyje nurodytas pagrįstas prieštaravimo pareiškimas priimtinas tik jei Komisija jį gauna per toje dalyje nustatytą laikotarpį ir jei:

a)

juo įrodoma, kad nesilaikoma 5 straipsnyje ir 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų;

b)

juo įrodoma, kad siūlomo pavadinimo įregistravimas prieštarautų 6 straipsnio 2, 3 arba 4 daliai;

c)

juo įrodoma, kad siūlomo pavadinimo įregistravimas keltų pavojų visiškai ar iš dalies tapataus pavadinimo ar prekės ženklo gyvavimui arba produktų, kurie teisėtai yra rinkoje ne mažiau kaip penkerius metus iki 50 straipsnio 2 dalies a punkte numatytos paskelbimo datos, gyvavimui; arba

d)

jame pateikiami išsamūs duomenys, iš kurių galima daryti išvadą, kad prašomas įregistruoti pavadinimas yra bendrinis terminas.

2.   Pagrindas prieštarauti vertinamas Sąjungos teritorijos mastu.

11 straipsnis

Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registras

1.   Komisija, netaikydama 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, priima įgyvendinimo aktus, kuriais sudaromas ir nuolat atnaujinamas pagal šią sistemą pripažintų saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų viešas registras.

2.   Į registrą gali būti įrašytos su trečiųjų šalių produktais susijusios geografinės nuorodos, kurios Sąjungoje yra saugomos pagal tarptautinį susitarimą, kurio viena iš susitariančiųjų šalių yra Sąjunga. Jei minėtame susitarime specialiai nenurodyta, kad konkretūs pavadinimai yra pagal šį reglamentą saugomos kilmės vietos nuorodos, į registrą jie įrašomi kaip saugomos geografinės nuorodos.

3.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios registro formos ir turinio taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.   Komisija viešai skelbia ir reguliariai atnaujina 2 dalyje nurodytų tarptautinių susitarimų sąrašą ir pagal tuos susitarimus saugomų geografinių nuorodų sąrašą.

12 straipsnis

Pavadinimai, simboliai ir nuorodos

1.   Saugomas kilmės vietos nuorodas ir saugomas geografines nuorodas gali naudoti visi atitinkamą specifikaciją atitinkančiu produktu prekiaujantys veiklos vykdytojai.

2.   Nustatomi Sąjungos simboliai, skirti saugomomis kilmės vietos nuorodomis ir saugomomis geografinėmis nuorodomis žymimiems produktams populiarinti.

3.   Tuo atveju, kai prekiaujama Sąjungos kilmės produktais, kurių pavadinimai šiame reglamente nustatyta tvarka įregistruoti kaip saugomos kilmės vietos nuorodos arba saugomos geografinės nuorodos, su jomis susiję Sąjungos simboliai pateikiami etiketėje. Be to, įregistruotas produkto pavadinimas turėtų būti pateikiamas tame pačiame regėjimo lauke. Etiketėje gali būti pateikiamos nuorodos „saugoma kilmės vietos nuoroda“, „saugoma geografinė nuoroda“ arba atitinkamos santrumpos – SKVN arba SGN.

4.   Be to, etiketėje taip pat gali būti atvaizduojama geografinės kilmės vietovė, kaip nurodyta 5 straipsnyje, ir pateikiamos valstybės narės ir (arba) regiono, kuriame yra ta geografinė kilmės vietovė, tekstinės, grafinės ar simbolinės nuorodos.

5.   Nedarant poveikio Direktyvai 2000/13/EB, etiketėse galima naudoti Direktyvos 2008/95/EB 15 straipsnyje nurodytus kolektyvinius geografinius prekių ženklus kartu su saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda.

6.   Tuo atveju, kai prekiaujama trečiųjų šalių kilmės produktais, kurių pavadinimai įrašyti į registrą, etiketėje gali būti pateikiamos 3 dalyje nurodytos nuorodos ar su jomis susiję Sąjungos simboliai.

7.   Siekiant užtikrinti, kad vartotojams būtų teikiama tinkama informacija, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi Sąjungos simboliai.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais apibrėžiamos Sąjungos simbolių ir nuorodų techninės charakteristikos ir jų naudojimo ant parduodamų produktų, kurių pavadinimai įregistruoti kaip saugomos kilmės vietos nuorodos arba saugomos geografinės nuorodos, taisyklės, įskaitant taisykles dėl tinkamų vartoti kalbinių redakcijų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

13 straipsnis

Apsauga

1.   Įregistruoti pavadinimai saugomi nuo:

a)

bet kokio tiesioginio ar netiesioginio įregistruoto pavadinimo naudojimo komerciniais tikslais neregistruotiems produktams, jeigu tie produktai yra panašūs į tuo pavadinimu įregistruotus produktus arba jeigu naudojant tą pavadinimą naudojamasi saugomo pavadinimo reputacija, įskaitant atvejus, kai tie produktai naudojami kaip sudedamosios dalys;

b)

bet kokio netinkamo naudojimo, imitavimo ar mėgdžiojimo, net jei nurodoma tikroji produktų ar paslaugų kilmė arba jei saugomas pavadinimas yra išverstas arba prie jo rašomi tokie žodžiai kaip „rūšis“, „tipas“, „metodas“, „pagamintas kaip“, „imitacija“ ar pan., įskaitant atvejus, kai tie produktai naudojami kaip sudedamosios dalys;

c)

bet kokios kitos melagingos ar klaidinančios produkto provenencijos vietos, kilmės, pobūdžio ar esminių ypatybių nuorodos, kurios naudojamos ant produkto išorinės ar vidinės pakuotės, reklaminėje medžiagoje arba su atitinkamu produktu susijusiuose dokumentuose, ir nuo produkto pakavimo į tokią tarą, kuri gali sukelti klaidingą įspūdį apie produkto kilmę;

d)

bet kokios kitos praktikos, dėl kurios vartotojai gali susidaryti klaidingą įspūdį apie tikrąją produkto kilmę.

Jei saugomoje kilmės vietos nuorodoje arba saugomoje geografinėje nuorodoje yra bendriniu produkto pavadinimu laikomas pavadinimas, laikoma, kad to bendrinio pavadinimo naudojimas neprieštarauja pirmos pastraipos a arba b punktams.

2.   Saugomos kilmės vietos nuorodos ir saugomos geografinės nuorodos netampa bendriniais pavadinimais.

3.   Valstybės narės imasi atitinkamų administracinių ir teisinių veiksmų, kad būtų išvengta neteisėto saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų, kuriomis ženklinami atitinkamoje valstybėje narėje gaminami ar parduodami produktai, naudojimo, kaip nurodyta 1 dalyje, arba toks naudojimas būtų sustabdytas.

Tuo tikslu valstybės narės paskiria valdžios institucijas, kurios būtų atsakingos už šių veiksmų vykdymą laikantis kiekvienos valstybės narės atskirai nustatytos tvarkos.

Šios valdžios institucijos turi teikti tinkamas objektyvumo ir nešališkumo garantijas ir turėti kvalifikuoto personalo bei išteklių, būtinų jų funkcijoms vykdyti.

14 straipsnis

Prekių ženklų, kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų sąsajos

1.   Jeigu kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda yra įregistruota pagal šį reglamentą, prekės ženklą, kurio naudojimas prieštarautų 13 straipsnio 1 daliai ir kuris yra susijęs su tos pačios rūšies produktu, įregistruoti atsisakoma, jei to prekės ženklo registravimo paraiška pateikiama po kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos registravimo paraiškos pateikimo Komisijai dienos.

Prekių ženklai, įregistruoti pažeidžiant pirmą pastraipą, pripažįstami negaliojančiais.

Šios dalies nuostatos taikomos nepaisant Direktyvos 2008/95/EB nuostatų.

2.   Nedarant poveikio 6 straipsnio 4 daliai, prekės ženklas, kurio naudojimas prieštarauja 13 straipsnio 1 daliai ir dėl kurio pateikta paraiška, kuris yra įregistruotas arba kurio sąžiningas naudojimas yra nusistovėjęs (jei tokia galimybė numatyta atitinkamais teisės aktais) visoje Sąjungos teritorijoje, iki kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos apsaugos paraiškos pateikimo Komisijai dienos gali būti toliau naudojamas ir atnaujinamas atitinkamam produktui, nepaisant kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos registracijos, jei pagal 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (22) arba pagal Direktyvą 2008/95/EB nėra pagrindo tą prekės ženklą pripažinti negaliojančiu ar panaikinti. Tokiais atvejais leidžiama naudoti ir saugomą kilmės vietos nuorodą ar saugomą geografinę nuorodą, ir atitinkamus prekių ženklus.

15 straipsnis

Pereinamieji laikotarpiai saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų naudojimui

1.   Nedarydama poveikio 14 straipsniui, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas ne ilgesnis nei penkerių metų pereinamasis laikotarpis, kad valstybės narės ar trečiosios šalies kilmės produktui, kurio nuorodą sudaro arba kurio nuorodoje yra pavadinimas, prieštaraujantis 13 straipsnio 1 daliai, būtų galima toliau taikyti nuorodą, kurią naudojant juo buvo prekiaujama su sąlyga, kad priimtinu prieštaravimo pareiškimu pagal 49 straipsnio 3 dalį arba 51 straipsnį įrodoma, kad:

a)

pavadinimo įregistravimas pakenktų visiškai arba iš dalies tapataus pavadinimo gyvavimui; arba

b)

tokio pavadinimo produktais atitinkamoje teritorijoje teisėtai prekiaujama ne trumpiau kaip penkerius metus iki paskelbimo, numatyto 50 straipsnio 2 dalies a punkte, dienos.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.   Nedarydama poveikio 14 straipsniui, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais deramai pagrįstais atvejais pratęsiamas šio straipsnio 1 dalyje minėtas pereinamasis laikotarpis iki 15 metų, kai įrodoma, kad:

a)

šio straipsnio 1 dalyje nurodyta nuoroda buvo teisėtai, nuosekliai ir teisingai naudojama ne mažiau kaip 25 metus iki registravimo paraiškos pateikimo Komisijai;

b)

šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nuorodos naudojimo tikslas niekada nebuvo pasipelnyti pasinaudojant registruoto pavadinimo reputacija, ir įrodoma, kad vartotojas nebuvo ir negalėjo būti suklaidintas dėl tikrosios produkto kilmės.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.   Naudojant 1 ir 2 dalyse nurodytą nuorodą, etiketėje pateikiamas aiškus ir gerai matomas kilmės šalies pavadinimas.

4.   Siekdama pašalinti laikinus sunkumus ir įgyvendinti ilgalaikį tikslą – užtikrinti, kad visi atitinkamos vietovės gamintojai laikytųsi specifikacijų, valstybė narė gali suteikti ne ilgesnį kaip 10 metų pereinamąjį laikotarpį, kuris įsigaliotų paraiškos pateikimo Komisijai dieną, su sąlyga, kad atitinkami veiklos vykdytojai iki pateikdami paraišką valstybės narės valdžios institucijoms atitinkamais produktais, naudodami atitinkamus pavadinimus, nuolat teisėtai prekiavo ne mažiau kaip penkerius metus ir kad tai nurodė 49 straipsnio 3 dalyje nurodytos nacionalinės prieštaravimo procedūros metu.

Pirma pastraipa, išskyrus prieštaravimo procedūrą, mutatis mutandis taikoma saugomai geografinei nuorodai arba saugomai kilmės vietos nuorodai, kuria nurodoma trečiojoje šalyje esanti geografinė vietovė.

Tokie pereinamieji laikotarpiai nurodomi paraiškos dokumentuose, kurie nurodyti 8 straipsnio 2 dalyje.

16 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Pavadinimai, įrašyti į Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnio 6 dalyje numatytą registrą, automatiškai įrašomi į šio reglamento 11 straipsnyje nurodytą registrą. Atitinkamos specifikacijos yra laikomos šio reglamento 7 straipsnyje nurodytomis specifikacijomis. Toliau taikomos visos su tokiais įregistravimo atvejais susijusios specialios pereinamojo laikotarpio nuostatos.

2.   Siekiant apsaugoti atitinkamų gamintojų ar suinteresuotųjų subjektų teises ir apginti jų teisėtus interesus, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl papildomų pereinamojo laikotarpio taisyklių.

3.   Šis reglamentas taikomas nedarant poveikio kilmės vietos nuorodų bei geografinių nuorodų ir prekių ženklų koegzistavimo teisėms, pripažintoms pagal Reglamentą (EB) Nr. 510/2006.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

GARANTUOTI TRADICINIAI GAMINIAI

17 straipsnis

Tikslas

Garantuotų tradicinių gaminių sistema yra nustatyta siekiant apsaugoti tradicinius gamybos metodus ir receptus, padedant tradicinių gaminių gamintojams jais prekiauti ir informuoti vartotojus apie pridėtinės vertės suteikiančius jų tradicinių receptų ir produktų ypatumus.

18 straipsnis

Kriterijai

1.   Pavadinimas laikomas tinkamu registruoti kaip garantuotas tradicinis gaminys, jei juo apibūdinamas konkretus produktas ar maisto produktas:

a)

kurio gamybos ar perdirbimo metodas ar sudėtis atitinka to produkto ar maisto produkto gaminimo tradicijas; arba

b)

kuris gaminamas iš tradiciškai naudojamų žaliavų ar sudedamųjų dalių.

2.   Kad galėtų būti įregistruotas kaip garantuotas tradicinis gaminys, pavadinimas:

a)

turi būti tradiciškai naudojamas konkrečiam produktui pavadinti; arba

b)

turi nurodyti produkto tradicinį ar specifinį pobūdį.

3.   Jei 51 straipsnyje nurodytos prieštaravimo procedūros metu įrodoma, kad pavadinimas taip pat naudojamas kitoje valstybėje narėje arba trečioje šalyje, siekiant atskirti panašius produktus ar produktus, kurių pavadinimai yra tapatūs ar panašūs, sprendime dėl registravimo, priimtame pagal 52 straipsnio 3 dalį, gali būti nurodyta, kad kartu su garantuoto tradicinio gaminio pavadinimu turi būti pateikiamas teiginys „pagaminta laikantis … tradicijų“, nurodant šalies arba regiono pavadinimą.

4.   Pavadinimas negali būti registruojamas, jei juo nurodomi tik bendro pobūdžio teiginiai, bendri keliems produktams, arba teiginiai, kurie yra numatyti konkrečiais Sąjungos teisės aktais.

5.   Siekiant užtikrinti sklandų sistemos veikimą, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl išsamių šiame straipsnyje išdėstytų tinkamumo kriterijų aspektų.

19 straipsnis

Produkto specifikacija

1.   Garantuotas tradicinis gaminys turi atitikti specifikaciją, kurioje nurodoma ši informacija:

a)

siūlomas registruoti pavadinimas tinkamomis kalbinėmis redakcijomis;

b)

produkto aprašymas, įskaitant jo pagrindines fizines, chemines, mikrobiologines arba organoleptines savybes, kuriomis įrodomas to produkto specifinis pobūdis;

c)

produkto gamybos metodo, kurio privalo laikytis gamintojai, atitinkamais atvejais įskaitant naudojamų žaliavų ar sudedamųjų dalių pobūdį bei savybes, ir produkto paruošimo būdo apibūdinimas; ir

d)

pagrindiniai elementai, pagal kuriuos nustatomas produkto tradicinis pobūdis.

2.   Siekiant užtikrinti, kad produktų specifikacijose būtų pateikiama svarbi ir glausta informacija, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje specifikacijoje pateikiamos informacijos apribojimo taisyklės, kai toks apribojimas yra būtinas siekiant išvengti pernelyg didelės apimties registravimo paraiškų.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos specifikacijos formos taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

20 straipsnis

Registravimo paraiškų turinys

1.   49 straipsnio 2 arba 5 dalyje nurodytoje pavadinimo kaip garantuoto tradicinio gaminio registravimo paraiškoje nurodoma ši informacija:

a)

pareiškėjų grupės pavadinimas ir adresas;

b)

19 straipsnyje numatyta produkto specifikacija.

2.   49 straipsnio 4 dalyje nurodytuose paraiškos dokumentuose pateikiama ši informacija:

a)

šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys; ir

b)

valstybės narės pareiškimas, kad, jos nuomone, pareiškėjų grupės pateikta paraiška, tenkinanti reikalavimus palankiam sprendimui priimti, atitinka šio reglamento sąlygas ir pagal jį priimtas nuostatas.

21 straipsnis

Pagrindas prieštarauti

1.   51 straipsnio 2 dalyje nurodytas pagrįstas prieštaravimo pareiškimas priimtinas tik jei Komisija jį gauna iki nustatyto laikotarpio pabaigos ir jei:

a)

jame pateikiamos deramai pagrįstos priežastys, dėl kurių siūloma registracija yra nesuderinama su šio reglamento sąlygomis; arba

b)

jame įrodoma, kad pavadinimas yra teisėtai naudojamas, gerai žinomas ir ekonomiškai reikšmingas panašiems žemės ūkio arba maisto produktams.

2.   1 dalies b punkte nurodyti kriterijai vertinami Sąjungos teritorijos mastu.

22 straipsnis

Garantuotų tradicinių gaminių registras

1.   Komisija, netaikydama 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, priima įgyvendinimo aktus, kuriais sudaromas ir nuolat atnaujinamas pagal šią sistemą pripažintų garantuotų tradicinių gaminių viešas registras.

2.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios registro formos ir turinio taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

23 straipsnis

Pavadinimai, simboliai ir nuoroda

1.   Pavadinimą, kuris įregistruotas garantuotam tradiciniam gaminiui pavadinti, gali naudoti visi atitinkamą specifikaciją atitinkančiu produktu prekiaujantys veiklos vykdytojai.

2.   Siekiant populiarinti garantuotus tradicinius gaminius nustatomas Sąjungos simbolis.

3.   Tuo atveju, kai prekiaujama Sąjungos kilmės produktais, kurių pavadinimai pagal šį reglamentą įregistruoti kaip garantuoti tradiciniai gaminiai, etiketėje pateikiamas 2 dalyje nurodytas simbolis, nedarant poveikio 4 daliai. Be to, produkto pavadinimas turėtų būti pateikiamas tame pačiame regėjimo lauke. Etiketėje taip pat gali būti pateikta nuoroda „garantuotas tradicinis gaminys“ arba atitinkama santrumpa – GTG.

Jei garantuotas tradicinis gaminys pagamintas ne Sąjungoje, to gaminio ženklinti minėtu simboliu neprivaloma.

4.   Siekiant užtikrinti, kad vartotojams būtų teikiama tinkama informacija, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomas Sąjungos simbolis.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais apibrėžiamos Sąjungos simbolio ir nuorodos techninės charakteristikos ir jų naudojimo ant produktų, kurių pavadinimai įregistruoti kaip garantuoti tradiciniai gaminai, taisyklės, įskaitant tinkamas vartoti kalbines redakcijas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

24 straipsnis

Registruotų pavadinimų naudojimo apribojimai

1.   Registruoti pavadinimai saugomi nuo bet kokio netinkamo naudojimo, imitavimo ar mėgdžiojimo, arba nuo bet kokios kitos veiklos, kuri galėtų klaidinti vartotoją.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniu lygiu naudojami prekiniai pavadinimai nebūtų painiojami su registruotais pavadinimais.

3.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos garantuotų tradicinių gaminių apsaugos taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

25 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Pagal Reglamento (EB) Nr. 509/2006 13 straipsnio 2 dalį įregistruoti pavadinimai automatiškai įrašomi į šio reglamento 22 straipsnyje nurodytą registrą. Atitinkamos specifikacijos yra laikomos šio reglamento 19 straipsnyje nurodytomis specifikacijomis. Toliau taikomos visos su tokiais įregistravimo atvejais susijusios specialios pereinamojo laikotarpio nuostatos.

2.   Pagal Reglamento (EB) Nr. 509/2006 13 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus įregistruoti pavadinimai, įskaitant tuos, kurie įregistruoti patenkinus šio reglamento 58 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytas paraiškas, gali būti toliau naudojami pagal Reglamente (EB) Nr. 509/2006 numatytas sąlygas iki 2022 m. sausio 4 d., išskyrus atvejus, kai valstybės narės taiko šio reglamento 26 straipsnyje išdėstytą procedūrą.

3.   Siekiant apsaugoti atitinkamų gamintojų ar suinteresuotųjų subjektų teises ir apginti jų teisėtus interesus, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos papildomos pereinamojo laikotarpio taisyklės.

26 straipsnis

Supaprastinta procedūra

1.   Grupės prašymu valstybė narė gali ne vėliau kaip 2015 m. sausio 4 d. Komisijai pateikti garantuotų tradicinių gaminių, įregistruotų pagal Reglamento (EB) Nr. 509/2006 13 straipsnio 1 dalį ir atitinkančių šį reglamentą, pavadinimus.

Prieš pateikdama pavadinimą valstybė narė pradeda prieštaravimo procedūrą, kaip apibrėžta 49 straipsnio 3 ir 4 dalyse.

Jei šios procedūros metu įrodoma, kad pavadinimas taip pat susijęs su panašiais produktais arba produktais, kurių pavadinimai yra tapatūs ar panašūs, pavadinimas gali būti papildytas terminu, kuriuo nurodomas jo tradicinis ar specifinis pobūdis.

Grupė iš trečiosios šalies gali pateikti tokius pavadinimus Komisijai tiesiogiai arba per trečiosios šalies valdžios institucijas.

2.   Komisija 1 dalyje nurodytus pavadinimus kartu su kiekvieno tokio pavadinimo specifikacijomis per du mėnesius nuo gavimo dienos skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3.   Taikomi 51 ir 52 straipsniai.

4.   Užbaigus prieštaravimo procedūrą, Komisija atitinkamais atvejais koreguoja 22 straipsnyje nurodyto registro įrašus. Atitinkamos specifikacijos yra laikomos 19 straipsnyje nurodytomis specifikacijomis.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

NEPRIVALOMI KOKYBĖS TERMINAI

27 straipsnis

Tikslas

Neprivalomų kokybės terminų sistema nustatoma siekiant sudaryti palankesnes sąlygas žemės ūkio produktų gamintojams vidaus rinkoje informuoti apie tų produktų pridėtinę vertę suteikiančias savybes arba ypatumus.

28 straipsnis

Nacionalinės taisyklės

Valstybės narės gali palikti galioti neprivalomų kokybės terminų naudojimo nacionalines taisykles, kurioms netaikomas šis reglamentas, jei tokios taisyklės atitinka Sąjungos teisę.

29 straipsnis

Neprivalomi kokybės terminai

1.   Neprivalomi kokybės terminai turi atitikti tokius kriterijus:

a)

terminas turi būti susijęs su vienos ar kelių kategorijų produktų savybėmis arba su ūkininkavimo ar perdirbimo būdo nulemtais produkto ypatumais, kurie taikomi konkrečiose srityse;

b)

termino naudojimas turi suteikti produktui pridėtinės vertės, palyginti su kitais panašiais produktais; ir

c)

terminas turi turėti europinį aspektą.

2.   Neprivalomi kokybės terminai, kuriais, siekiant įgyvendinti privalomuosius prekybos standartus, apibūdinamos techninės produktų ypatybės ir nesiekiama informuoti vartotojų apie tas produktų ypatybes, į šią sistemą neįtraukiami.

3.   Neprivalomi kokybės terminai neapima neprivalomų terminų, kuriems nustatyta išimtinė naudojimo teisė, kuriais patobulinami ir papildomi specialieji prekybos standartai, nustatyti remiantis sektorių ar produkto kategorijų pagrindu.

4.   Siekiant atsižvelgti į tam tikrų sektorių specifinį pobūdį ir į vartotojų lūkesčius, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės, susijusios su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais kriterijais.

5.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos visos šiai antraštinei daliai taikyti būtinos priemonės, susijusios su forma, procedūromis ar kitomis techninėmis detalėmis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6.   Komisija, priimdama deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus pagal šio straipsnio 4 ir 5 dalis, atsižvelgia į visus atitinkamus tarptautinius standartus.

30 straipsnis

Išimtinė termino naudojimo teisė ir terminų keitimas

1.   Kad būtų atsižvelgta į vartotojų lūkesčius, mokslinių ir techninių žinių plėtotę, padėtį rinkoje ir prekybos standartų bei tarptautinių standartų raidą, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma išimtinė papildomo neprivalomo kokybės termino naudojimo teisė ir nustatomos jo naudojimo sąlygos.

2.   Tinkamai pagrįstais atvejais, siekiant atsižvelgti į papildomų neprivalomų kokybės terminų tinkamą naudojimą, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojimo sąlygų pakeitimai.

31 straipsnis

Kalnų produktas

1.   Nustatomas neprivalomas kokybės terminas „kalnų produktas“.

Šis terminas naudojamas tik apibūdinant žmonėms vartoti skirtus, Sutarties I priede išvardytus produktus, atitinkančius šias sąlygas:

a)

ir jų žaliavos, ir ūkinių gyvūnų pašarai iš esmės yra gaunami kalnuotose vietovėse;

b)

perdirbtų produktų atveju perdirbimas taip pat vykdomas kalnuotose vietovėse.

2.   Šiame straipsnyje Sąjungos kalnuotomis vietovėmis laikomos kalnuotos vietovės, apibrėžtos pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 18 straipsnio 1 dalį. Trečiųjų šalių produktų atveju kalnuotos vietovės apima vietoves, kurias trečioji šalis yra oficialiai priskyrusi prie kalnuotų vietovių arba kurios atitinka kriterijus, lygiaverčius Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 18 straipsnio 1 dalyje išdėstytiems kriterijams.

3.   Tinkamai pagrįstais atvejais, siekiant atsižvelgti į gamtines kliūtis, turinčias įtakos žemės ūkio gamybai kalnuotose vietovėse, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojimo sąlygų. Komisijai visų pirma suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo nustatomos sąlygos, kuriomis leidžiama, kad žaliavos arba pašarai būtų kilę ne iš kalnuotų vietovių, sąlygos, kuriomis leidžiama produktų perdirbimą vykdyti ne kalnuotose vietovėse, o geografinėje vietovėje, kuri turi būti nustatyta, ir tos geografinės vietovės apibrėžtis.

4.   Siekiant atsižvelgti į gamtines kliūtis, turinčias įtakos žemės ūkio gamybai kalnuotose vietovėse, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl gamybos metodų ir kitų kriterijų, kurie yra susiję su šio straipsnio 1 dalyje nurodyto neprivalomo kokybės termino taikymu, nustatymo.

32 straipsnis

Salų žemės ūkio produktas

Ne vėliau kaip 2013 m. sausio 4 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje išdėstomi argumentai dėl naujo termino „salų žemės ūkio produktas“ tikslingumo. Šis terminas gali būti naudojamas tik apibūdinant žmonėms vartoti skirtus Sutarties I priede išvardytus produktus, kurių žaliavos yra kilusios iš salų. Be to, kad šį terminą būtų galima taikyti perdirbtiems produktams tais atvejais, kai perdirbimas turi esminės įtakos galutinio produkto savybėms, perdirbimas taip pat turi būti vykdomas salose.

Jei reikia, su ta ataskaita pateikiami atitinkami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais nustatoma išimtinė neprivalomo kokybės termino „salų žemės ūkio produktas“ naudojimo teisė.

33 straipsnis

Naudojimo apribojimai

1.   Neprivalomas kokybės terminas gali būti naudojamas tik siekiant apibūdinti nustatytas naudojimo sąlygas atitinkančius produktus.

2.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos neprivalomų kokybės terminų naudojimo taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

34 straipsnis

Stebėsena

Kad būtų užtikrintas šios antraštinės dalies reikalavimų laikymasis, valstybės narės atlieka rizikos analize grindžiamas patikras ir, esant pažeidimui, taiko tinkamas administracines sankcijas.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

I SKYRIUS

Oficiali saugomų kilmės vietos nuorodų, saugomų geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių kontrolė

35 straipsnis

Taikymo sritis

Šio skyriaus nuostatos taikomos II ir III antraštinėse dalyse nurodytoms kokybės sistemoms.

36 straipsnis

Kompetentingos valdžios institucijos skyrimas

1.   Pagal Reglamentą (EB) Nr. 882/2004 valstybės narės skiria kompetentingą valdžios instituciją ar institucijas, atsakingą (-as) už oficialios kontrolės vykdymą siekiant patikrinti atitiktį teisiniams reikalavimams, susijusiems su šiuo reglamentu nustatytomis kokybės sistemomis.

Reglamente (EB) Nr. 882/2004 nustatyta tvarka ir reikalavimai mutatis mutandis taikomi oficialiai kontrolei, vykdomai siekiant patikrinti atitiktį teisiniams reikalavimams, susijusiems su kokybės sistemomis, taikomomis visiems šio reglamento I priede nurodytiems produktams.

2.   1 dalyje nurodytos kompetentingos valdžios institucijos teikia tinkamas objektyvumo ir nešališkumo garantijas ir turi kvalifikuoto personalo bei išteklių, būtinų jų funkcijoms vykdyti.

3.   Oficiali kontrolė apima:

a)

tikrinimą, ar produktas atitinka atitinkamą produkto specifikaciją; ir

b)

registruotų pavadinimų, kuriais vadinami rinkai pateikti produktai, naudojimo stebėseną, kuri pagal II antraštinę dalį įregistruotų pavadinimų atveju atitinka 13 straipsnį, o pagal III antraštinę dalį įregistruotų pavadinimų atveju – 24 straipsnį.

37 straipsnis

Atitikties produkto specifikacijai tikrinimas

1.   Saugomų kilmės vietos nuorodų, saugomų geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių, kuriais nurodomi Sąjungos kilmės produktai, atveju atitikties produkto specifikacijai patikrinimą prieš produktą pateikiant rinkai atlieka:

a)

viena arba daugiau kompetentingų valdžios institucijų, kaip nurodyta šio reglamento 36 straipsnyje; ir (arba)

b)

viena arba daugiau kontrolės įstaigų, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 882/2004 2 straipsnio 5 punkte, veikiančių kaip produktų sertifikavimo įstaigos.

Tokio atitikties specifikacijoms tikrinimo išlaidas gali padengti veiklos vykdytojai, kurių atžvilgiu taikomas toks tikrinimas. Valstybės narės taip pat gali prisidėti padengiant šias išlaidas.

2.   Kilmės vietos nuorodų, geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių, kuriais nurodomi trečiosios šalies kilmės produktai, atveju atitikties produkto specifikacijai patikrinimą prieš produktą pateikiant rinkai atlieka:

a)

viena arba daugiau iš trečiosios šalies paskirtų valdžios institucijų; ir (arba)

b)

viena arba daugiau iš produktų sertifikavimo įstaigų.

3.   Valstybės narės viešai skelbia šio straipsnio 1 dalyje nurodytų valdžios institucijų ir įstaigų pavadinimus bei adresus ir šią informaciją reguliariai atnaujina.

Komisija viešai skelbia šio straipsnio 2 dalyje nurodytų valdžios institucijų ir įstaigų pavadinimus bei adresus ir šią informaciją reguliariai atnaujina.

4.   Komisija gali, netaikydama 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, priimti įgyvendinimo aktus, kuriais apibrėžiamos priemonės, kuriomis viešai skelbiami šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų produktų sertifikavimo įstaigų pavadinimai ir adresai.

38 straipsnis

Rinkoje esančių produktų pavadinimų naudojimo priežiūra

Valstybės narės praneša Komisijai 36 straipsnyje nurodytų kompetentingų valdžios institucijų pavadinimus ir adresus. Komisija tų valdžios institucijų pavadinimus ir adresus paskelbia viešai.

Kad būtų užtikrintas šio reglamento reikalavimų laikymasis, valstybės narės atlieka rizikos analize grindžiamas patikras ir, esant pažeidimui, imasi visų reikiamų priemonių.

39 straipsnis

Kompetentingų valdžios institucijų užduočių pavedimas kontrolės įstaigoms

1.   Laikydamosi Reglamento (EB) Nr. 882/2004 5 straipsnio, kompetentingos valdžios institucijos konkrečias su oficialia kokybės sistemų kontrole susijusias užduotis gali pavesti vienai arba daugiau kontrolės įstaigų.

2.   Tokios kontrolės įstaigos akredituojamos pagal Europos standartą EN 45011 arba ISO/IEC 65 vadovą (Bendrieji reikalavimai produktų sertifikavimo sistemas valdančioms įstaigoms).

3.   Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą akreditavimą gali atlikti tik:

a)

Sąjungoje esanti nacionalinė akreditavimo įstaiga pagal Reglamento (EB) Nr. 765/2008 nuostatas; arba

b)

ne Sąjungoje esanti akreditavimo įstaiga, kuri yra Tarptautinės akreditavimo įstaigų asociacijos daugiašalio pripažinimo susitarimo pasirašiusioji šalis.

40 straipsnis

Kontrolės veiklos planavimas ir ataskaitų teikimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad šiame skyriuje numatyta įpareigojimų kontrolė būtų konkrečiai įtraukta į atskirą daugiamečių nacionalinių kontrolės planų skirsnį pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 41, 42 ir 43 straipsnius.

2.   Į šiuo reglamentu nustatytas įpareigojimų kontrolės metines ataskaitas įtraukiamas atskiras skirsnis, kuriame pateikiama Reglamento (EB) Nr. 882/2004 44 straipsnyje nustatyta informacija.

II SKYRIUS

Išimtys tam tikrais ankstesnio naudojimo atvejais

41 straipsnis

Bendriniai terminai

1.   Nedarant poveikio 13 straipsniui, šiuo reglamentu nedaromas poveikis terminų, kurie Sąjungoje laikomi bendriniais, naudojimui, net jei bendrinis terminas yra pagal kokybės sistemą saugomo pavadinimo dalis.

2.   Siekiant nustatyti, ar pavadinimas tapo bendriniu ar ne, atsižvelgiama į visus turinčius svarbos aspektus, visų pirma į:

a)

esamą padėtį vartojimo srityse;

b)

susijusius nacionalinius arba Sąjungos teisės aktus.

3.   Siekiant visiškai apsaugoti suinteresuotųjų šalių teises, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos papildomos taisyklės, kuriomis remiantis nustatomas bendrinis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų pobūdis.

42 straipsnis

Augalų ir gyvūnų veislės

1.   Šiuo reglamentu neužkertamas kelias pateikti rinkai produktus, kurių etiketėje nurodomas pagal II, III arba IV antraštinėje dalyje apibūdintą kokybės sistemą saugomas pavadinimas ar terminas arba pavadinimas ar terminas, kuriam nustatyta išimtinė naudojimo teisė, ir kurį sudaro arba kuriame naudojamas augalų arba gyvūnų veislės pavadinimas, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

a)

atitinkamame produkte yra nurodytos augalų ar gyvūnų veislės produktų arba jis yra pagamintas iš nurodytos augalų ar gyvūnų veislės;

b)

vartotojai nėra klaidinami;

c)

tos augalų ar gyvūnų veislės pavadinimas naudojamas laikantis sąžiningos konkurencijos principų;

d)

naudojant tos augalų ar gyvūnų veislės pavadinimą nesinaudojama saugomo termino reputacija siekiant naudos; ir

e)

II antraštinėje dalyje apibūdintos kokybės sistemos atveju produkto gamyba ir prekyba juo paplito už jo kilmės vietos ribų dar iki paraiškos dėl geografinės nuorodos įregistravimo dienos.

2.   Siekiant išsamiau paaiškinti maisto pramonės subjektų teisių ir laisvių, susijusių su galimybe naudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą augalų ar gyvūnų veislės pavadinimą, apimtį, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl taisyklių, kuriomis apibrėžiama tokių pavadinimų naudojimo tvarka.

43 straipsnis

Ryšys su intelektine nuosavybe

III ir IV antraštinėse dalyse apibūdintos kokybės sistemos taikomos nedarant poveikio Sąjungos arba valstybių narių taisyklėms, kuriomis reglamentuojama intelektinė nuosavybė, visų pirma taisyklėms, kurios taikomos kilmės vietos nuorodoms, geografinėms nuorodoms ir prekių ženklams, ir pagal tas taisykles suteiktoms teisėms.

III SKYRIUS

Kokybės sistemų nuorodos bei simboliai ir gamintojų vaidmuo

44 straipsnis

Nuorodų ir simbolių apsauga

1.   Kokybės sistemas žyminčios nuorodos, santrumpos ir simboliai gali būti naudojami tik produktų, pagamintų laikantis jiems taikomų kokybės sistemų taisyklių, atveju. Tai visų pirma taikoma toliau išvardytoms nuorodoms, santrumpoms ir simboliams:

a)

„saugoma kilmės vietos nuoroda“, „saugoma geografinė nuoroda“, „geografinė nuoroda“, SKVN, SGN ir atitinkamiems simboliams, kaip numatyta II antraštinėje dalyje;

b)

„garantuotas tradicinis gaminys“, GTG ir atitinkamiems simboliams, kaip numatyta III antraštinėje dalyje;

c)

„kalnų produktas“, kaip numatyta IV antraštinėje dalyje.

2.   Pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 5 straipsnį Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) gali Komisijos iniciatyva arba jos vardu centralizuotai finansuoti administracinę paramą, susijusią su vystymusi, parengiamuoju darbu, stebėsena, administracine ir teisine pagalba, teisine gynyba, registracijos mokesčiais, pratęsimo mokesčiais, prekių ženklų registracijos tikrinimo mokesčiais, bylinėjimosi mokesčiais ir visomis kitomis susijusiomis priemonėmis, reikalingomis siekiant užtikrinti kokybės sistemų nuorodų, santrumpų ir simbolių apsaugą Sąjungoje ir trečiosiose šalyse, kad jie nebūtų netinkamai naudojami, imituojami ar mėgdžiojami arba jais nebūtų naudojamasi bet kuriuo būdu, kuris galėtų klaidinti vartotojus.

3.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės, kuriomis užtikrinama vienoda šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nuorodų, santrumpų ir simbolių apsauga. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

45 straipsnis

Grupių vaidmuo

1.   Nedarant poveikio Reglamente (EB) Nr. 1234/2007 išdėstytoms specialiosioms nuostatoms dėl gamintojų organizacijų ir tarpšakinių organizacijų, grupė turi teisę:

a)

prisidėti užtikrinant, kad jų produktų kokybė, reputacija ir autentiškumas rinkoje būtų garantuojami atliekant prekybinio pavadinimo naudojimo stebėseną ir prireikus informuojant 36 straipsnyje nurodytas kompetentingas valdžios institucijas arba kitą kompetentingą valdžios instituciją pagal 13 straipsnio 3 dalį;

b)

imtis veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti saugomos kilmės vietos nuorodos arba saugomos geografinės nuorodos ir su jomis tiesiogiai susijusių intelektinės nuosavybės teisių tinkamą teisinę apsaugą;

c)

plėtoti informavimo ir populiarinimo veiklą, siekiant vartotojams pranešti apie pridėtinės vertės suteikiančias produktų savybes;

d)

plėtoti veiklą, susijusią su produktų atitikties specifikacijoms užtikrinimu;

e)

imtis veiksmų, kuriais gerinamas sistemos veikimas, įskaitant ekonomikos srities kompetencijos ugdymą, ekonominių analizių atlikimą, ekonomikos srities informacijos apie sistemą sklaidą ir gamintojų konsultavimą;

f)

imtis priemonių, kuriomis siekiama didinti produktų vertę, ir prireikus imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią priemonėms, kurios kenkia arba gali pakenkti tų produktų įvaizdžiui, arba siekiant kovoti su tokiomis priemonėmis.

2.   Valstybės narės gali administracinėmis priemonėmis skatinti grupių kūrimąsi ir veikimą savo teritorijoje. Be to, valstybės narės Komisijai praneša 3 straipsnio 2 punkte nurodytų grupių pavadinimus ir adresus. Komisija šia informaciją skelbia viešai.

46 straipsnis

Teisė naudoti sistemas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad bet kuris veiklos vykdytojas, kuris laikosi II ir III antraštinėse dalyse nustatytai kokybės sistemai taikomų taisyklių, turėtų teisę, kad jam būtų taikomas atitikties tikrinimas, nustatytas pagal 37 straipsnį.

2.   Veiklos vykdytojams, ruošiantiems ir sandėliuojantiems produktą, kuriuo prekiaujama kaip garantuotu tradiciniu gaminiu arba taikant saugomos kilmės vietos nuorodos ar saugomos geografinės nuorodos sistemas, arba teikiantiems tokius produktus rinkai, taip pat taikoma šios antraštinės dalies I skyriuje nustatyta kontrolė.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad veiklos vykdytojai, norintys laikytis III ir IV antraštinėse dalyse nustatytai kokybės sistemai taikomų taisyklių, galėtų tai daryti ir nesusidurtų su diskriminacinio pobūdžio ar kitomis objektyviai nepagrįstomis kliūtimis.

47 straipsnis

Mokesčiai

Nedarant poveikio Reglamentui (EB) Nr. 882/2004, visų pirma jo II antraštinės dalies VI skyriaus nuostatoms, valstybės narės gali imti mokestį, kad padengtų kokybės sistemų administravimo išlaidas, įskaitant tas, kurios patiriamos nagrinėjant paraiškas, prieštaravimo pareiškimus, paraiškas dėl pakeitimo ir panaikinimo prašymus, numatytus šiame reglamente.

IV SKYRIUS

Paraiškų dėl kilmės vietos nuorodų, geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių teikimo ir registravimo procedūros

48 straipsnis

Paraiškų teikimo procedūrų taikymo sritis

Šio skyriaus nuostatos taikomos II ir III antraštinėse dalyse nurodytoms kokybės sistemoms.

49 straipsnis

Pavadinimų registravimo paraiškos

1.   Pavadinimų registravimo paraiškas pagal 48 straipsnyje nurodytas kokybės sistemas gali teikti tik grupės, kurių veikla susijusi su produktais, kurių pavadinimą norima įregistruoti. Tarpvalstybines geografines vietoves nurodančių saugomų kilmės vietų nuorodų arba saugomų geografinių nuorodų atveju arba garantuotų tradicinių gaminių atveju kelios grupės iš skirtingų valstybių narių arba trečiųjų šalių gali pateikti bendrą registravimo paraišką.

Atskiras fizinis arba juridinis asmuo gali būti laikomas grupe tuo atveju, jeigu įrodoma, kad tenkinamos abi šios sąlygos:

a)

atitinkamas asmuo yra vienintelis gamintojas, pageidaujantis pateikti paraišką;

b)

saugomos kilmės vietos nuorodos ir saugomos geografinės nuorodos atveju apibrėžta geografinė vietovė turi savybių, kurios pastebimai skiriasi nuo kaimyninių vietovių savybių, arba produkto savybės skiriasi nuo kaimyninėse vietovėse gaminamų produktų savybių.

2.   Tais atvejais, kai paraiška pagal II antraštinėje dalyje išdėstytą sistemą yra susijusi su valstybės narės geografine vietove arba kai paraiška pagal III antraštinėje dalyje išdėstytą sistemą yra parengta valstybėje narėje įsisteigusios grupės, ta paraiška adresuojama tos valstybės narės valdžios institucijoms.

Valstybė narė tinkamomis priemonėmis išnagrinėja paraišką siekdama patikrinti, ar ji pagrįsta ir ar atitinka atitinkamos sistemos sąlygas.

3.   Valstybė narė, nagrinėdama paraišką pagal šio straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, inicijuoja nacionalinę prieštaravimo procedūrą, kuria užtikrinamas tinkamas paraiškos paskelbimas ir numatomas pakankamas laikotarpis, per kurį bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisėtą interesą ir įsisteigęs ar gyvenantis tos valstybės narės teritorijoje, gali pareikšti prieštaravimą dėl paraiškos.

Prieštaravimų, gautų pagal II antraštinėje dalyje išdėstytą sistemą, priimtinumą valstybė narė nagrinėja remdamasi 10 straipsnio 1 dalyje nurodytais kriterijais, o prieštaravimų, gautų pagal III antraštinėje dalyje išdėstytą sistemą, priimtinumą – remdamasi 21 straipsnio 1 dalyje nurodytais kriterijais.

4.   Jeigu, įvertinusi gautus prieštaravimus, valstybė narė nusprendžia, kad šio reglamento reikalavimų laikomasi, ji gali priimti palankų sprendimą ir paraiškos dokumentus pateikti Komisijai. Tokiu atveju ji informuoja Komisiją apie priimtinus prieštaravimus, gautus iš fizinių arba juridinių asmenų, kurie ne trumpiau kaip penkerius metus iki 3 dalyje nurodytos paskelbimo dienos teisėtai prekiavo atitinkamais produktais, naudodami atitinkamus pavadinimus.

Valstybė narė užtikrina, kad jos priimtas palankus sprendimas būtų paskelbtas viešai ir kad bet kuris teisėtą interesą turintis fizinis ar juridinis asmuo turėtų galimybę pateikti apeliacinį skundą.

Valstybė narė užtikrina, kad būtų paskelbta produkto specifikacijos redakcija, kuria grindžiamas palankus sprendimas, ir suteikia galimybę elektroniniu būdu susipažinti su ta produkto specifikacija.

Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų atveju valstybė narė taip pat užtikrina, kad būtų tinkamai paskelbta produkto specifikacijos redakcija, kuria remdamasi Komisija priima sprendimą pagal 50 straipsnio 2 dalį.

5.   Tais atvejais, kai paraiška pagal II antraštinėje dalyje išdėstytą sistemą yra susijusi su trečiosios šalies geografine vietove arba kai paraiška pagal III antraštinėje dalyje išdėstytą sistemą yra parengta trečiojoje šalyje įsisteigusios grupės, ta paraiška teikiama Komisijai arba tiesiogiai, arba per atitinkamos trečiosios šalies valdžios institucijas.

6.   Šiame straipsnyje nurodyti Komisijai siunčiami dokumentai parengiami viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų.

7.   Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti paraiškų teikimo procedūrą, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos taisyklės, reglamentuojančios nacionalinės prieštaravimo procedūros vykdymą bendrų paraiškų, susijusių su daugiau nei viena nacionaline teritorija, atveju, ir papildomos paraiškų teikimo procedūros taisyklės.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės, reglamentuojančias su paraiškomis susijusias procedūras, paraiškų formą ir teikimą, įskaitant taisykles dėl paraiškų, susijusių su daugiau nei viena nacionaline teritorija. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

50 straipsnis

Nagrinėjimas Komisijoje ir skelbimas, kad būtų galima pateikti prieštaravimą

1.   Komisija tinkamomis priemonėmis nagrinėja visas paraiškas, kurias ji gauna pagal 49 straipsnį, siekdama patikrinti, ar jos yra pagrįstos ir ar tenkina atitinkamos sistemos sąlygas. Ši nagrinėjimo procedūra neturėtų trukti ilgiau nei šešis mėnesius. Tais atvejais, kai šio termino nesilaikoma, Komisija paraiškos teikėjui raštu nurodo tokio uždelsimo priežastis.

Komisija ne rečiau kaip kas mėnesį viešai skelbia pavadinimų, kuriems įregistruoti buvo pateiktos paraiškos, sąrašą ir jų pateikimo datą.

2.   Tais atvejais, kai remdamasi pagal 1 dalies pirmą pastraipą atliktu nagrinėjimu Komisija mano, kad šiame reglamente nustatytos sąlygos yra įvykdytos, ji Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia:

a)

paraiškų pagal II antraštinėje dalyje nustatytą sistemą atveju – bendrąjį dokumentą ir nuorodą į paskelbtą produkto specifikaciją;

b)

paraiškų pagal III antraštinėje dalyje nustatytą sistemą atveju – specifikaciją.

51 straipsnis

Prieštaravimo procedūra

1.   Per tris mėnesius nuo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos valstybės narės arba trečiosios šalies valdžios institucijos arba fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisėtą interesą ir įsisteigęs trečiojoje šalyje, Komisijai gali pateikti pranešimą apie prieštaravimą.

Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisėtą interesą ir įsisteigęs ar gyvenantis valstybėje narėje, kuri nėra paraiškos valstybė narė, gali tai valstybei narei, kurioje jis yra įsisteigęs, pateikti pranešimą apie prieštaravimą per laikotarpį, kuris numatytas prieštaravimams teikti pagal pirmą pastraipą.

Pranešime apie prieštaravimą pareiškiama, kad paraiška gali pažeisti šiame reglamente nustatytas sąlygas. Pranešimas apie prieštaravimą, kuriame nėra tokio pareiškimo, negalioja.

Komisija pranešimą apie prieštaravimą nedelsdama persiunčia paraišką pateikusiai valdžios institucijai arba įstaigai.

2.   Jeigu Komisijai pateikiamas pranešimas apie prieštaravimą, o po to per dviejų mėnesių laikotarpį – pagrįstas prieštaravimo pareiškimas, Komisija patikrina šio pagrįsto prieštaravimo pareiškimo priimtinumą.

3.   Per du mėnesius nuo priimtino pagrįsto prieštaravimo pareiškimo gavimo dienos Komisija pakviečia prieštaravimą pateikusią valdžios instituciją arba asmenį ir paraišką pateikusią valdžios instituciją arba įstaigą atitinkamai konsultuotis pagrįstą laikotarpį, kuris neviršija trijų mėnesių.

Prieštaravimą pateikusi valdžios institucija arba asmuo ir paraišką pateikusi valdžios institucija arba įstaiga be nepagrįsto delsimo pradeda tokias atitinkamas konsultacijas. Jos viena kitai pateikia atitinkamą informaciją, kad būtų galima įvertinti, ar registravimo paraiška atitinka šiame reglamente nustatytas sąlygas. Jeigu susitarti nepavyksta, ši informacija taip pat pateikiama Komisijai.

Per šį trijų mėnesių laikotarpį Komisija bet kuriuo metu paraiškos teikėjo prašymu gali ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui pratęsti konsultacijų terminą.

4.   Tais atvejais, kai, pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms atitinkamoms konsultacijoms, pagal 50 straipsnio 2 dalį paskelbta informacija iš esmės pakeičiama, Komisija dar kartą vykdo 50 straipsnyje nurodytą nagrinėjimą.

5.   Pagal šio straipsnio 1–4 dalis Komisijai siunčiami pranešimas apie prieštaravimą, pagrįstas prieštaravimo pareiškimas ir susiję dokumentai parengiami viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų.

6.   Siekiant nustatyti aiškias prieštaravimo procedūras ir galutinius terminus, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomos prieštaravimo procedūros taisyklės.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės, reglamentuojančios su prieštaravimais susijusias procedūras, prieštaravimų formą ir teikimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

52 straipsnis

Sprendimas dėl registravimo

1.   Tais atvejais, kai Komisija, remdamasi jai prieinama informacija, gauta atlikus nagrinėjimą pagal 50 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, mano, kad registravimo sąlygos neįvykdytos, ji priima įgyvendinimo aktus, kuriais paraiška atmetama. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.   Jeigu Komisija negauna pranešimo apie prieštaravimą arba priimtino pagrįsto prieštaravimo pareiškimo pagal 51 straipsnį, ji, netaikydama 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, priima įgyvendinimo aktus, kuriais pavadinimas įregistruojamas.

3.   Jeigu Komisija gauna priimtiną pagrįstą prieštaravimo pareiškimą, pasibaigus 51 straipsnio 3 dalyje nurodytoms atitinkamoms konsultacijoms, atsižvelgdama į jų rezultatus ji:

a)

jeigu susitarimas pasiektas – netaikydama 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, įgyvendinimo aktais įregistruoja pavadinimą ir prireikus iš dalies pakeičia pagal 50 straipsnio 2 dalį paskelbtą informaciją, jei tokie pakeitimai nėra esminiai; arba

b)

jeigu susitarimo pasiekti nepavyko – priima įgyvendinimo aktus, kuriuose pateikiamas sprendimas dėl registravimo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.   Registravimo aktai ir sprendimai dėl atmetimo skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

53 straipsnis

Produkto specifikacijos keitimas

1.   Teisėtą interesą turinti grupė gali teikti paraišką dėl pritarimo produkto specifikacijos keitimui.

Paraiškose apibūdinami prašomi keitimai ir pateikiamas jų pagrindimas.

2.   Jeigu kreipiamasi dėl vieno ar daugiau specifikacijos keitimų, kurie yra reikšmingi, paraiškai dėl specifikacijos pakeitimo taikoma 49–52 straipsniuose nustatyta tvarka.

Tačiau jeigu siūlomi keitimai yra nereikšmingi, Komisija patvirtina arba atmeta paraišką. Tuo atveju, jeigu patvirtinami keitimai, dėl kurių turėtų būti koreguojami 50 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys, Komisija paskelbia tuos duomenis Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

II antraštinėje dalyje aprašytos kokybės sistemos atveju keitimas laikomas nereikšmingu, jeigu:

a)

jis nėra susijęs su esminėmis produkto savybėmis;

b)

juo nėra pakeičiamas 7 straipsnio 1 dalies f punkto i arba ii papunktyje nurodytas ryšys;

c)

juo nekeičiamas produkto pavadinimas ar bet kuri pavadinimo dalis;

d)

jis neturi įtakos apibrėžtai geografinei vietovei; ir

e)

juo nesukuriama papildomų prekybos produktu ar jo žaliavomis apribojimų.

III antraštinėje dalyje aprašytos kokybės sistemos atveju keitimas laikomas nereikšmingu, jeigu:

a)

jis nėra susijęs su esminėmis produkto savybėmis;

b)

juo iš esmės nepakeičiamas produkto gamybos metodas; ir

c)

juo nekeičiamas produkto pavadinimas ar bet kuri pavadinimo dalis.

Nagrinėjant paraišką daugiausia dėmesio skiriama pasiūlytam keitimui.

3.   Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti su keitimo paraiškomis susijusią procedūrą, įskaitant tuos atvejus, kai dėl keitimo nekeičiamas bendrasis dokumentas ir kai pakeitimas yra susijęs su laikinu specifikacijos keitimu dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarinių arba fitosanitarinių priemonių, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomos su keitimo paraiškomis susijusios procedūros taisyklės.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės, reglamentuojančios su keitimo paraiškomis susijusias procedūras, keitimo paraiškų formą ir teikimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

54 straipsnis

Panaikinimas

1.   Savo iniciatyva arba bet kurio fizinio ar juridinio asmens, turinčio teisėtą interesą, prašymu Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais panaikinama saugomos kilmės vietos nuorodos, saugomos geografinės nuorodos arba garantuoto tradicinio gaminio registracija, tokiais atvejais:

a)

jeigu neužtikrinama atitiktis specifikacijos sąlygoms;

b)

jeigu produktas, kurio pavadinimas įregistruotas kaip garantuotas tradicinis gaminys arba saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografinė nuoroda, bent septynerius metus neteikiamas rinkai.

Komisija gali registraciją panaikinti atitinkamo produkto, kuriuo prekiaujama naudojant registruotą pavadinimą, gamintojų prašymu.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.   Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, kad visos šalys turėtų galimybę apsaugoti savo teises ir ginti teisėtus interesus, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomos su panaikinimo procesu susijusios taisyklės.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės, reglamentuojančios panaikinimo proceso procedūras ir formą, taip pat šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prašymų teikimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

PROCEDŪRINĖS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

I SKYRIUS

Vietinis ūkininkavimas ir tiesioginis pardavimas

55 straipsnis

Ataskaitų dėl vietinio ūkininkavimo ir tiesioginio pardavimo teikimas

Ne vėliau kaip 2013 m. sausio 4 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje išdėstomi argumentai dėl naujos vietinio ūkininkavimo ir tiesioginio pardavimo ženklinimo sistemos, skirtos padėti gamintojams pardavinėti savo gaminius vietos lygiu, tikslingumo. Toje ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama ūkininko gebėjimui padidinti savo gaminių vertę naudojant naują ženklą ir turėtų būti atsižvelgta į kitus kriterijus, pavyzdžiui, galimybes dėl trumpų gamybos bei paskirstymo grandinių sumažinti išmetamo anglies dioksido ir atliekų kiekį.

Jei reikia, su ta ataskaita pateikiami atitinkami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais sukuriama vietinio ūkininkavimo ir tiesioginio pardavimo ženklinimo sistema.

II SKYRIUS

Procedūrinės taisyklės

56 straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, nurodytus 2 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, 5 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, 12 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje, 16 straipsnio 2 dalyje, 18 straipsnio 5 dalyje, 19 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, 23 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje, 25 straipsnio 3 dalyje, 29 straipsnio 4 dalyje, 30 straipsnyje, 31 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 41 straipsnio 3 dalyje, 42 straipsnio 2 dalyje, 49 straipsnio 7 dalies pirmoje pastraipoje, 51 straipsnio 6 dalies pirmoje pastraipoje, 53 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje ir 54 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2012 m. sausio 3 d. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti įgaliojimų, nurodytų 2 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, 5 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, 12 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje, 16 straipsnio 2 dalyje, 18 straipsnio 5 dalyje, 19 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, 23 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje, 25 straipsnio 3 dalyje, 29 straipsnio 4 dalyje, 30 straipsnyje, 31 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 41 straipsnio 3 dalyje, 42 straipsnio 2 dalyje, 49 straipsnio 7 dalies pirmoje pastraipoje, 51 straipsnio 6 dalies pirmoje pastraipoje, 53 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje ir 54 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.   Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Deleguotasis aktas, priimtas pagal 2 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, 5 straipsnio 4 dalį, 7 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą, 12 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą, 16 straipsnio 2 dalį, 18 straipsnio 5 dalį, 19 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą, 23 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą, 25 straipsnio 3 dalį, 29 straipsnio 4 dalį, 30 straipsnį, 31 straipsnio 3 ir 4 dalis, 41 straipsnio 3 dalį, 42 straipsnio 2 dalį, 49 straipsnio 7 dalies pirmą pastraipą, 51 straipsnio 6 dalies pirmą pastraipą, 53 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą ir 54 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą, įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviems mėnesiams.

57 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Žemės ūkio produktų kokybės politikos komitetas. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

III SKYRIUS

Panaikinimas ir baigiamosios nuostatos

58 straipsnis

Panaikinimas

1.   Reglamentai (EB) Nr. 509/2006 ir (EB) Nr. 510/2006 panaikinami.

Tačiau Reglamento (EB) Nr. 509/2006 13 straipsnis toliau taikomas paraiškoms dėl produktų, nepatenkančių į šio reglamento III antraštinės dalies taikymo sritį, kurias Komisija gavo iki šio reglamento įsigaliojimo dienos.

2.   Nuorodos į panaikintus reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal šio reglamento II priede pateiktą atitikties lentelę.

59 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

Tačiau 12 straipsnio 3 dalis ir 23 straipsnio 3 dalis taikomos nuo 2015 m. sausio 4 d. nedarant poveikio produktams, kurie iki tos dienos jau pateikti rinkai.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2012 m. lapkričio 21 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. D. MAVROYIANNIS


(1)  OL C 218, 2011 7 23, p. 114.

(2)  OL C 192, 2011 7 1, p. 28.

(3)  2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2012 m. lapkričio 13 d. Tarybos sprendimas.

(4)  OL L 149, 1991 6 14, p. 1.

(5)  OL L 10, 2002 1 12, p. 47.

(6)  OL L 42, 2006 2 14, p. 1.

(7)  OL L 93, 2006 3 31, p. 1.

(8)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

(9)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(10)  OL L 189, 2007 7 20, p. 1.

(11)  OL L 39, 2008 2 13, p. 16.

(12)  OL L 109, 2000 5 6, p. 29.

(13)  OL L 208, 1992 7 24, p. 1.

(14)  OL L 299, 2008 11 8, p. 25.

(15)  OL L 160, 1999 6 26, p. 80.

(16)  OL L 165, 2004 4 30, p. 1.

(17)  OL L 218, 2008 8 13, p. 30.

(18)  OL L 277, 2005 10 21, p. 1.

(19)  OL L 209, 2005 8 11, p. 1.

(20)  OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(21)  OL L 204, 1998 7 21, p. 37.

(22)  OL L 78, 2009 3 24, p. 1.


I PRIEDAS

2 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTI ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTAI IR MAISTO PRODUKTAI

I.

Kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos

alus,

šokoladas ir produktai su šokoladu,

duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai,

gėrimai, pagaminti iš augalų ekstraktų,

tešlos gaminiai,

druska,

natūralūs lipai ir dervos,

garstyčių tyrė,

šienas,

eteriniai aliejai,

kamštiena,

košenilis,

gėlės ir dekoratyviniai augalai,

medvilnė,

vilna,

vytelės,

brukti linai,

oda,

kailiai,

plunksnos.

II.

Garantuoti tradiciniai gaminiai

paruošti vartoti patiekalai,

alus,

šokoladas ir produktai su šokoladu,

duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai,

gėrimai, pagaminti iš augalų ekstraktų,

tešlos gaminiai,

druska.


II PRIEDAS

58 STRAIPSNIO 2 DALYJE NURODYTA ATITIKTIES LENTELĖ

Reglamentas (EB) Nr. 509/2006

Šis reglamentas

1 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio 1 dalis

1 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio 3 dalis

1 straipsnio 3 dalis

2 straipsnio 4 dalis

2 straipsnio 1 dalies a punktas

3 straipsnio 5 punktas

2 straipsnio 1 dalies b punktas

3 straipsnio 3 punktas

2 straipsnio 1 dalies c punktas

2 straipsnio 1 dalies d punktas

3 straipsnio 2 punktas

2 straipsnio 2 dalies pirma–trečia pastraipos

2 straipsnio 2 dalies ketvirta pastraipa

3 straipsnis

22 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

18 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 2 dalis

18 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa

4 straipsnio 3 dalies antra pastraipa

18 straipsnio 4 dalis

5 straipsnio 1 dalis

43 straipsnis

5 straipsnio 2 dalis

42 straipsnio 1 dalis

6 straipsnio 1 dalis

19 straipsnio 1 dalis

6 straipsnio 1 dalies a punktas

19 straipsnio 1 dalies a punktas

6 straipsnio 1 dalies b punktas

19 straipsnio 1 dalies b punktas

6 straipsnio 1 dalies c punktas

19 straipsnio 1 dalies c punktas

6 straipsnio 1 dalies d punktas

6 straipsnio 1 dalies e punktas

19 straipsnio 1 dalies d punktas

6 straipsnio 1 dalies f punktas

7 straipsnio 1 ir 2 dalys

49 straipsnio 1 dalis

7 straipsnio 3 dalies a ir b punktai

20 straipsnio 1 dalies a ir b punktai

7 straipsnio 3 dalies c punktas

7 straipsnio 3 dalies d punktas

7 straipsnio 4 dalis

49 straipsnio 2 dalis

7 straipsnio 5 dalis

49 straipsnio 3 dalis

7 straipsnio 6 dalies a, b ir c punktai

49 straipsnio 4 dalis

7 straipsnio 6 dalies d punktas

20 straipsnio 2 dalis

7 straipsnio 7 dalis

49 straipsnio 5 dalis

7 straipsnio 8 dalis

49 straipsnio 6 dalis

8 straipsnio 1 dalis

50 straipsnio 1 dalis

8 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

50 straipsnio 2 dalies b punktas

8 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

52 straipsnio 1 dalis

9 straipsnio 1 ir 2 dalys

51 straipsnio 1 dalis

9 straipsnio 3 dalis

21 straipsnio 1 ir 2 dalys

9 straipsnio 4 dalis

52 straipsnio 2 dalis

9 straipsnio 5 dalis

52 straipsnio 3 ir 4 dalys

9 straipsnio 6 dalis

51 straipsnio 5 dalis

10 straipsnis

54 straipsnis

11 straipsnis

53 straipsnis

12 straipsnis

23 straipsnis

13 straipsnio 1 dalis

13 straipsnio 2 dalis

13 straipsnio 3 dalis

14 straipsnio 1 dalis

36 straipsnio 1 dalis

14 straipsnio 2 dalis

46 straipsnio 1 dalis

14 straipsnio 3 dalis

37 straipsnio 3 dalies antra pastraipa

15 straipsnio 1 dalis

37 straipsnio 1 dalis

15 straipsnio 2 dalis

37 straipsnio 2 dalis

15 straipsnio 3 dalis

39 straipsnio 2 dalis

15 straipsnio 4 dalis

36 straipsnio 2 dalis

16 straipsnis

17 straipsnio 1 ir 2 dalys

24 straipsnio 1 dalis

17 straipsnio 3 dalis

24 straipsnio 2 dalis

18 straipsnis

57 straipsnis

19 straipsnio 1 dalies a punktas

19 straipsnio 1 dalies b punktas

49 straipsnio 7 dalies antra pastraipa

19 straipsnio 1 dalies c punktas

49 straipsnio 7 dalies pirma pastraipa

19 straipsnio 1 dalies d punktas

22 straipsnio 2 dalis

19 straipsnio 1 dalies e punktas

51 straipsnio 6 dalis

19 straipsnio 1 dalies f punktas

54 straipsnio 1 dalis

19 straipsnio 1 dalies g punktas

23 straipsnio 4 dalis

19 straipsnio 1 dalies h punktas

19 straipsnio 1 dalies i punktas

19 straipsnio 2 dalis

25 straipsnio 1 dalis

19 straipsnio 3 dalies a punktas

19 straipsnio 3 dalies b punktas

25 straipsnio 2 dalis

20 straipsnis

47 straipsnis

21 straipsnis

58 straipsnis

22 straipsnis

59 straipsnis

I priedas

I priedas (II dalis)


Reglamentas (EB) Nr. 510/2006

Šis reglamentas

1 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio 1 ir 2 dalys

1 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio 3 dalis

1 straipsnio 3 dalis

2 straipsnio 4 dalis

2 straipsnis

5 straipsnis

3 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

6 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 1 dalies antra ir trečia pastraipos

41 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys

3 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys

6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys

4 straipsnis

7 straipsnis

5 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 2 punktas ir 49 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 2 dalis

49 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 3 dalis

8 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 4 dalis

49 straipsnio 2 dalis

5 straipsnio 5 dalis

49 straipsnio 3 dalis

5 straipsnio 6 dalis

9 straipsnis

5 straipsnio 7 dalis

8 straipsnio 2 dalis

5 straipsnio 8 dalis

5 straipsnio 9 dalies pirma pastraipa

5 straipsnio 9 dalies antra pastraipa

49 straipsnio 5 dalis

5 straipsnio 10 dalis

49 straipsnio 6 dalis

5 straipsnio 11 dalis

6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

50 straipsnio 1 dalis

6 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

50 straipsnio 2 dalies a punktas

6 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

52 straipsnio 1 dalis

7 straipsnio 1 dalis

51 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

7 straipsnio 2 dalis

51 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

7 straipsnio 3 dalis

10 straipsnis

7 straipsnio 4 dalis

52 straipsnio 2 ir 4 dalys

7 straipsnio 5 dalis

51 straipsnio 3 dalis ir 52 straipsnio 3 ir 4 dalys

7 straipsnio 6 dalis

11 straipsnis

7 straipsnio 7 dalis

51 straipsnio 5 dalis

8 straipsnis

12 straipsnis

9 straipsnis

53 straipsnis

10 straipsnio 1 dalis

36 straipsnio 1 dalis

10 straipsnio 2 dalis

46 straipsnio 1 dalis

10 straipsnio 3 dalis

37 straipsnio 3 dalies antra pastraipa

11 straipsnio 1 dalis

37 straipsnio 1 dalis

11 straipsnio 2 dalis

37 straipsnio 2 dalis

11 straipsnio 3 dalis

39 straipsnio 2 dalis

11 straipsnio 4 dalis

36 straipsnio 2 dalis

12 straipsnis

54 straipsnis

13 straipsnio 1 dalis

13 straipsnio 1 dalis

13 straipsnio 2 dalis

13 straipsnio 2 dalis

13 straipsnio 3 dalis

15 straipsnio 1 dalis

13 straipsnio 4 dalis

15 straipsnio 2 dalis

14 straipsnis

14 straipsnis

15 straipsnis

57 straipsnis

16 straipsnio a punktas

5 straipsnio 4 dalies antra pastraipa

16 straipsnio b punktas

16 straipsnio c punktas

16 straipsnio d punktas

49 straipsnio 7 dalis

16 straipsnio e punktas

16 straipsnio f punktas

51 straipsnio 6 dalis

16 straipsnio g punktas

12 straipsnio 7 dalis

16 straipsnio h punktas

16 straipsnio i punktas

11 straipsnio 3 dalis

16 straipsnio j punktas

16 straipsnio k punktas

54 straipsnio 2 dalis

17 straipsnis

16 straipsnis

18 straipsnis

47 straipsnis

19 straipsnis

58 straipsnis

20 straipsnis

59 straipsnis

I ir II priedai

I priedas (I dalis)


Top