Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32012R0225

2012 m. kovo 15 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 225/2012, kuriuo dėl ūkio subjektų, rinkai tiekiančių pašarams skirtus naudoti iš augalinio aliejaus gautus produktus ir riebalų mišinius, patvirtinimo ir dėl konkrečių gamybos, sandėliavimo, gabenimo ir aliejaus, riebalų bei iš jų gautų produktų dioksinų tyrimo reikalavimų iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 183/2005 II priedas Tekstas svarbus EEE

OJ L 77, 16.3.2012, p. 1–5 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
Special edition in Croatian: Chapter 03 Volume 066 P. 153 - 157

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2012/225/oj

16.3.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 77/1


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 225/2012

2012 m. kovo 15 d.

kuriuo dėl ūkio subjektų, rinkai tiekiančių pašarams skirtus naudoti iš augalinio aliejaus gautus produktus ir riebalų mišinius, patvirtinimo ir dėl konkrečių gamybos, sandėliavimo, gabenimo ir aliejaus, riebalų bei iš jų gautų produktų dioksinų tyrimo reikalavimų iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 183/2005 II priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 183/2005, nustatantį pašarų higienos reikalavimus (1), ypač į jo 27 straipsnio b ir f punktus,

kadangi:

(1)

Reglamente (EB) Nr. 183/2005 nustatytos bendrosios taisyklės dėl pašarų higienos, sąlygos ir tvarka, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi apdorojimo sąlygų, kuriomis siekiama sumažinti ir kontroliuoti galimą pavojų. Pašarų ūkio subjektai turi būti registruoti kompetentingoje institucijoje arba jos patvirtinti. Be to, žemesnėms parašų grandinės pakopoms priklausantys pašarų ūkio subjektai yra įsipareigoję pašarus gauti tik iš registruotų arba patvirtintų ūkio subjektų;

(2)

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo (2) reikalaujama, kad rinkai tiekiami pašarai būtų saugūs ir aiškiai paženklinti nurodant atitinkamos rūšies pašarus. Be to, 2011 m. birželio 16 d. Komisijos Reglamente (ES) Nr. 575/2011 dėl pašarinių žaliavų katalogo (3) pateikti išsamūs konkrečių pašarų žaliavų aprašai, kurie turi būti naudojami pašarams ženklinti;

(3)

šių reikalavimų sąveika visoje pašarų ir maisto grandinėje turėtų būti užtikrintas atsekamumas ir aukšto lygio vartotojų apsauga;

(4)

oficialios kontrolės ir pašarų ūkio subjektų atliekamos kontrolės rezultatai parodė, kad tam tikras aliejus ir riebalai bei iš jų gauti produktai, kurie neskirti naudoti pašarams, buvo naudojami kaip pašarų žaliavos ir buvo viršyta 2002 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose (4) nustatyta didžiausia leidžiamoji dioksinų koncentracija. Todėl maisto produktai, gauti iš užkrėstu pašaru šeriamų gyvūnų, gali kelti pavojų visuomenės sveikatai. Be to, iš rinkos pašalinus užkrėstus pašarus ir maistą gali būti patiriama finansinių nuostolių;

(5)

siekiant pagerinti pašarų higieną ir nepažeidžiant valstybių narių kompetencijos, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 183/2005 10 straipsnio 2 dalyje, tolesnį nevalyto augalinio aliejaus apdorojimą atliekantys, iš augalinės kilmės aliejaus gaunamus produktus gaminantys ir riebalus maišantys ūkio subjektai turėtų būti patvirtinti pagal tą reglamentą, jei šie produktai skirti naudoti pašaruose;

(6)

turėtų būti numatyti konkretūs tų pašarų žaliavų gamybos, ženklinimo, sandėliavimo ir gabenimo reikalavimai, kad būtų atsižvelgiama į patirtį, įgytą taikant rizikos veiksnių analize ir svarbiaisiais valdymo taškais (toliau – HACCP) grindžiamas sistemas;

(7)

vykdant sustiprintą dioksinų stebėseną būtų galima lengviau nustatyti pašarus reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymą ir vykdymą. Dėl dioksinų ir dioksinų tipo PCB būtina numatyti pašarų ūkio subjektų prievolę tikrinti riebalus, aliejų ir iš jų gautus produktus, kad būtų sumažinta rizika, jog užkrėsti produktai pateks į maisto grandinę, ir taip remti strategiją, kuria siekiama sumažinti dioksinų poveikį ES piliečiams. Užkrėtimo dioksinais rizika ūkio subjektui turėtų būti stebėsenos plano pagrindu. Saugių pašarų tiekimo rinkai atsakomybė tenka pašarų ūkio subjektams. Todėl jie turėtų padengti visas tyrimo išlaidas. Šiame reglamente nepateiktos išsamios mėginių ėmimo ir tyrimo nuostatos turėtų toliau priklausyti valstybių narių kompetencijai. Be to, valstybės narės raginamos dėmesį skirti pašarų ūkio subjektų, kuriems netaikoma dioksinų stebėsena, bet kurie gauna pirmiau minėtus produktus, kontrolei;

(8)

privaloma rizika grindžiamos stebėsenos sistema negali turėti įtakos pašarų ūkio subjekto pareigai laikytis Sąjungos teisės aktų dėl pašarų higienos reikalavimų. Ji turėtų būti įtraukta į gerąją higienos patirtį ir HACCP grindžiamą sistemą. Tai turėtų patikrinti kompetentinga institucija tvirtindama pašarų ūkio subjektą. Reguliariai peržiūrėdamas savo rizikos vertinimą, ūkio subjektas turėtų atsižvelgti į dioksinų stebėsenos rezultatus;

(9)

jei viršijama Direktyvoje 2002/32/EB numatyta didžiausia leidžiamoji koncentracija, dioksinų tyrimus atliekančioms laboratorijoms turėtų būti privaloma pranešti rezultatus ne tik pašarų ūkio subjektui, bet ir kompetentingai institucijai, siekiant didesnio skaidrumo; šia prievole pašarų ūkio subjektas nėra atleidžiamas nuo prievolės informuoti kompetentingą instituciją;

(10)

siekiant patikrinti nuostatų dėl privalomo dioksinų stebėjimo ir jo įtraukimo į pašarų ūkio subjektų HACCP sistemą veiksmingumą, turėtų būti numatyta po dvejų metų atlikti peržiūrą;

(11)

kad kompetentingos institucijos ir pašarų ūkio subjektai galėtų priimti šio reglamento nuostatas, jiems turėtų būti skirta pakankamai laiko;

(12)

šiame reglamente pateiktos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę ir joms neprieštarauja nei Europos Parlamentas, nei Taryba,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 183/2005 II priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2012 m. rugsėjo 16 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2012 m. kovo 15 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 35, 2005 2 8, p. 1.

(2)  OL L 229, 2009 9 1, p. 1.

(3)  OL L 159, 2011 6 17, p. 25.

(4)  OL L 140, 2002 5 30, p. 10.


PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 183/2005 II priedas iš dalies keičiamas taip:

1.

Po II priedo pavadinimo įterpiamas šis skirsnis:

„APIBRĖŽTYS

Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   partija– nustatomas pašarų kiekis, kuriam būdingos vienodos savybės, pavyzdžiui, kilmė, rūšis, pakuotės tipas, pakuotojas, siuntėjas arba ženklinimas, o gamybos proceso atveju – vienos gamybos įmonės naudojant vienodus gamybos parametrus pagamintas produkcijos vienetas arba keletas tokių vienetų, pagamintų vienas po kito ir saugomų kartu;

b)   iš augalinio aliejaus gauti produktai– bet koks produktas, gautas iš nevalyto arba surinkto panaudoto augalinio aliejaus, išskyrus rafinuotą aliejų, oleocheminio arba biodyzelino perdirbimo arba distiliavimo, cheminio arba fizinio rafinavimo būdu;

c)   riebalų maišymas– nevalyto aliejaus, rafinuoto aliejaus, gyvūninių riebalų, iš maisto pramonės įmonių surinkto panaudoto aliejaus ir (arba) iš jų gautų produktų maišymas, siekiant gauti aliejaus arba riebalų mišinį, išskyrus tik iš eilės einančių partijų sandėliavimą.“

2.

Skirsnis „REIKMENYS IR ĮRANGA“ papildomas šiuo punktu:

„10.

Ūkio subjektai, vykdantys vienos ar daugiau iš toliau nurodytų rūšių veiklą, kad rinkai tiektų pašaruose naudojamus produktus, turi būti patvirtinti pagal 10 straipsnio 3 dalį:

a)

nevalyto augalinio aliejaus, išskyrus tą, kuriam taikomas Reglamentas (EB) Nr. 852/2004, apdorojimą;

b)

oleocheminę riebalų rūgščių gamybą;

c)

biodyzelino gamybą;

d)

riebalų maišymą.“

3.

Skirsnis „PRODUKCIJA“ papildomas šiais punktais:

„7.

Riebalų maišymo ūkio subjektai, kurie rinkai tiekia pašarams skirtus naudoti produktus, visus pašarams skirtus produktus laiko fiziškai atskirtus nuo kitiems tikslams skirtų produktų, jei pastarieji produktai neatitinka:

Reglamento (EB) Nr. 852/2004 4 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB (1) I priedo.

8.

Produktų etiketėse aiškiai nurodoma, ar jie skirti pašarams, ar kitiems tikslams. Jei gamintojas pareiškia, kad tam tikra produkto partija nėra skirta pašarams arba maistui, ūkio subjektas vėlesniu grandinės etapu šios deklaracijos nepakeičia.

4.

Skirsnis „KOKYBĖS KONTROLĖ“ papildomas šiuo skirsniu:

„DIOKSINŲ STEBĖSENA

1.

Rinkai riebalus, aliejų arba iš jų gautus produktus, skirtus naudoti pašaruose, įskaitant kombinuotąjį pašarą, tiekiantys pašarų ūkio subjektai tuos produktus tiria akredituotose laboratorijose, kad pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 152/2009 (2) nustatytų dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumą.

2.

Siekiant papildyti pašarų ūkio subjektų HACCP sistemą, 1 dalyje nurodyti tyrimai atliekami bent jau šiuo dažnumu:

a)

nevalyto augalinio aliejaus apdorotojai:

i)

tiriama 100 % nevalyto kokosų aliejaus partijų. Partiją gali sudaryti ne daugiau kaip 1 000 tonų šio produkto;

ii)

tiriama 100 % pašarams skirtų iš augalinio aliejaus gautų produktų, išskyrus glicerolį, lecitiną ir dervas, partijų. Partiją gali sudaryti ne daugiau kaip 1 000 tonų šių produktų;

b)

gyvūninių riebalų gamintojai:

atliekamas vienas tipiškas tyrimas 2 000 tonų gyvūninių riebalų ir iš jų gautų produktų, priklausančių 3 kategorijai, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009 (3) 10 straipsnyje;

c)

žuvų taukų ūkio subjektai:

i)

žuvų taukų partijos tiriamos 100 %, jei žuvų taukai gaminami iš:

produktų, kurie gauti iš nevalytų žuvų taukų, išskyrus rafinuotus žuvų taukus,

pagautų žuvų, kurios nėra stebimos, kurių kilmė nenustatyta arba kurios yra iš Baltijos jūros,

šalutinių žuvų produktų, kurie gaunami iš ES nepatvirtintų ūkio subjektų, gaminančių žmonėms skirtą vartoti žuvį,

šiaurinių žydrųjų merlangų arba menhedenų,

partiją gali sudaryti ne daugiau kaip 1 000 tonų žuvų taukų;

ii)

tiriama 100 % išsiunčiamų iš nevalytų žuvų taukų gautų produktų, išskyrus rafinuotus žuvų taukus, partijų. Partiją gali sudaryti ne daugiau kaip 1 000 tonų šių produktų;

iii)

atliekamas vienas tipiškas tyrimas 2 000 tonų i papunktyje nenurodytų žuvų taukų;

iv)

oficialiai patvirtintu būdu nukenksminti žuvų taukai tiriami pagal HACCP principus, atitinkančius 6 straipsnį;

d)

oleochemijos ir biodyzelino pramonė:

i)

tiriama 100 % atvežamų nevalyto kokoso aliejaus ir iš augalinio aliejaus gautų produktų, išskyrus glicerolį, lecitiną ir dervas, gyvūninių riebalų, neįtrauktų į b punktą, žuvų taukų, neįtrauktų į c punktą, iš maisto pramonės įmonių surinkto panaudoto aliejaus ir riebalų mišinių, kurie skirti pašarams, partijų. Partiją gali sudaryti ne daugiau kaip 1 000 tonų šių produktų;

ii)

tiriama 100 % produktų, gautų apdorojant i papunktyje minėtus produktus, išskyrus glicerolį, lecitiną ir dervas, partijų;

e)

riebalų maišymo ūkio subjektai:

i)

tiriama 100 % atvežamų nevalyto kokoso aliejaus ir iš augalinio aliejaus gautų produktų, išskyrus glicerolį, lecitiną ir dervas, gyvūninių riebalų, neįtrauktų į b punktą, žuvų taukų, neįtrauktų į c punktą, iš maisto pramonės įmonių surinkto panaudoto aliejaus ir riebalų mišinių, kurie skirti pašarams, partijų. Partiją gali sudaryti ne daugiau kaip 1 000 tonų šių produktų;

arba

ii)

tiriama 100 % pašarams skirtų riebalų mišinių partijų. Partiją gali sudaryti ne daugiau kaip 1 000 tonų šių produktų.

Pašarų ūkio subjektas, atsižvelgdamas į rizikos vertinimą, kompetentingai institucijai praneša apie savo pasirinkimą;

f)

maistinių gyvūnų maistui skirtų kombinuotųjų pašarų, išskyrus tuos, kurie nurodyti e punkte, gamintojai:

i)

tiriama 100 % atvežamų nevalyto kokoso aliejaus ir iš augalinio aliejaus gautų produktų, išskyrus glicerolį, lecitiną ir dervas, gyvūninių riebalų, neįtrauktų į b punktą, žuvų taukų, neįtrauktų į c punktą, iš maisto pramonės įmonių surinkto panaudoto aliejaus ir riebalų mišinių, kurie skirti pašarams, partijų. Partiją gali sudaryti ne daugiau kaip 1 000 tonų šių produktų;

ii)

mėginiai imami iš 1 % pagamintų kombinuotųjų pašarų, kuriuos sudaro i papunktyje nurodyti produktai, partijų.

3.

Jei galima įrodyti, kad vienarūšė partija yra didesnė nei didžiausia partija pagal 2 dalį ir kad buvo paimtas tipiškas mėginys, tinkamai paimto ir patvirtinto mėginio tyrimo rezultatai bus laikomi priimtinais.

4.

Jei pašarų ūkio subjektas įrodo, kad jo gauta produkto partija arba visos partijos sudedamosios dalys, kaip nurodyta 2 dalyje, buvo ištirtos ankstesniu gamybos, apdorojimo arba platinimo etapu arba jos atitinka 2 dalies b punkto arba c punkto iii papunkčio reikalavimus, jis atleidžiamas nuo prievolės ištirti šią partiją; jis ją tiria pagal bendruosius HACCP principus, atitinkančius 6 straipsnį.

5.

2 dalies d punkto i papunktyje, e punkto i papunktyje ir f punkto i papunktyje nurodyti produktai visada pristatomi drauge su įrodymu, kad šie produktai arba visos jų sudedamosios dalys yra ištirtos arba atitinka 2 dalies b punkto arba c punkto iii papunkčio reikalavimus.

6.

Jei visos į gamybos procesą patenkančios 2 dalies d punkto i papunktyje, e punkto i papunktyje ir f punkto i papunktyje nurodytų produktų partijos yra ištirtos pagal šio reglamento reikalavimus ir jei gali būti užtikrinta, kad dėl gamybos proceso, tvarkymo ir sandėliavimo nepadidėja užkrėtimas dioksinais, pašarų ūkio subjektas atleidžiamas nuo prievolės ištirti galutinį produktą; jis jį tiria pagal bendruosius HACCP principus, atitinkančius 6 straipsnį.

7.

Kai pašarų ūkio subjektas tyrimą paveda atlikti laboratorijai, kaip nurodyta 1 dalyje, jis laboratorijai nurodo to tyrimo rezultatus pranešti kompetentingai institucijai, jei viršijama Direktyvos 2002/32/EB I priedo V skirsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta dioksinų koncentracija.

Kai pašarų ūkio subjektas tyrimą paveda atlikti laboratorijai, esančiai kitoje valstybėje narėje nei tyrimą užsakantis pašarų ūkio subjektas, jis nurodo, kad laboratorija atsiskaitytų kompetentingai institucijai, kuri informuos valstybės narės, kurioje įsikūręs pašarų ūkio subjektas, kompetentingą instituciją.

Pašarų ūkio subjektai informuoja valstybės narės, kurioje jie įsikūrę, kompetentingą instituciją, jei jie tyrimą paveda atlikti trečiojoje šalyje esančiai laboratorijai. Įrodymai, kad laboratorija atlieka tyrimą, privalo būti pateikti pagal Reglamentą (EB) Nr. 152/2009.

8.

Dioksinų tyrimo reikalavimai peržiūrimi iki 2014 m. kovo 16 d.

5.

Skirsnis „SANDĖLIAVIMAS IR GABENIMAS“ papildomas šiuo punktu:

„7.

Riebalų mišinio, augalinės kilmės aliejaus arba iš jo gautų produktų, kurie skirti naudoti pašaruose, sandėliavimui arba gabenimui skirtos talpyklos nenaudojamos kitiems produktams gabenti arba sandėliuoti, jei jie neatitinka:

šio reglamento arba Reglamento (EB) Nr. 852/2004 4 straipsnio 2 dalies ir

Direktyvos 2002/32/EB I priedo reikalavimų.

Jei kyla užkrėtimo rizika, jie laikomi atskirai nuo bet kurio kito krovinio.

Kai toks atskyrimas neįmanomas, talpyklos veiksmingai išvalomos, kad būtų pašalinti bet kokie produkto likučiai, jei tos talpyklos anksčiau buvo naudojamos produktams, neatitinkantiems:

šio reglamento arba Reglamento (EB) Nr. 852/2004 4 straipsnio 2 dalies ir

Direktyvos 2002/32/EB I priedo reikalavimų.

Pašaruose naudoti skirti 3 kategorijos gyvūniniai riebalai, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnyje, sandėliuojami ir gabenami pagal tą reglamentą.“


(1)  OL L 140, 2002 5 30, p. 10.“

(2)  OL L 54, 2009 2 26, p. 1.

(3)  OL L 300, 2009 11 14, p. 1.“


Top