Help Print this page 

Document 32012H0417

Title and reference
2012/417/ES: 2012 m. liepos 17 d. Komisijos rekomendacija dėl prieigos prie mokslinės informacijos ir tos informacijos išsaugojimo
  • In force
OJ L 194, 21.7.2012, p. 39–43 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

ELI: http://data.europa.eu/eli/reco/2012/417/oj
Multilingual display
Text

21.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 194/39


KOMISIJOS REKOMENDACIJA

2012 m. liepos 17 d.

dėl prieigos prie mokslinės informacijos ir tos informacijos išsaugojimo

(2012/417/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,

kadangi:

(1)

Komunikate „Europa 2020“ (1) Komisija nurodė, kad vienas iš prioritetų – žiniomis ir inovacijomis pagrįstas ekonomikos vystymas;

(2)

strategijoje „Europa 2020“ nustatyti tikslai išsamiau išdėstyti pavyzdinėse iniciatyvose „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (2) ir „Inovacijų Sąjunga“ (3). Be kitų veiksmų, iniciatyvoje „Skaitmeninė darbotvarkė“ numatyta, kad viešosiomis lėšomis remiamų mokslinių tyrimų rezultatai turėtų būti kuo plačiau skleidžiami, taikant laisva mokslinių duomenų ir darbų prieiga pagrįstą leidybą. Iniciatyvoje „Inovacijų Sąjunga“ raginama nustatyti Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) sistemą, kad būtų lengviau pašalinti judumo ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo kliūtis. Joje teigiama, kad reikėtų skatinti laisvą leidinių ir duomenų, pagrįstų viešosiomis lėšomis remiamais moksliniais tyrimais, prieigą ir nustatyti, kad iš ES mokslinių tyrimų bendrųjų programų finansuojamų projektų leidiniai turi būti prieinami;

(3)

2007 m. vasario 14 d. Komisija patvirtino Komunikatą „Mokslinė informacija skaitmeniniame amžiuje: prieinamumas, sklaida ir išsaugojimas“ (4) ir prie jo pridedamą tarnybų darbinį dokumentą. Šiuose dokumentuose apžvelgta, kaip Europoje skelbiama mokslinė informacija ir saugomi mokslinių tyrimų rezultatai, be to, nagrinėti kiti svarbūs organizaciniai, teisiniai, techniniai ir finansiniai klausimai;

(4)

patvirtinus minėtą komunikatą, 2007 m. lapkričio mėn. buvo patvirtintos Tarybos išvados „Mokslinė informacija skaitmeniniame amžiuje: prieinamumas, sklaida ir išsaugojimas“. Šiose išvadose Komisija paraginta pamėginti leisti laisvai naudotis moksliniais leidiniais, pagrįstais iš ES mokslinių tyrimų bendrųjų programų finansuojamais projektais, o valstybėms narėms nurodyta imtis tam tikrų veiksmų. Sprendžiant kai kuriuos iš išvadose nurodytų klausimų pasiekta pažanga, tačiau ne visi tikslai įgyvendinti, o pažanga atskirose valstybėse narėse nevienoda. Norint išnaudoti visą Europos mokslinių tyrimų pajėgumą reikia imtis ES lygmens veiksmų;

(5)

laisvos prieigos politika siekiama skaitytojams sudaryti sąlygas nemokamai ir kuo anksčiau susipažinti su tarpusavyje įvertintais moksliniais leidiniais bei mokslinių tyrimų duomenimis ir naudotis ar pakartotinai naudotis mokslinių tyrimų rezultatais. Šią politiką reikėtų įgyvendinti atsižvelgiant į intelektinės nuosavybės teisių klausimą;

(6)

laisvos prieigos prie mokslinių tyrimų rezultatų politika turėtų būti taikoma visiems viešosiomis lėšomis remiamiems moksliniams tyrimams. Manoma, kad įgyvendinant šią politiką bus sudarytos palankesnės sąlygos vykdyti mokslinius tyrimus, nes pastangos bus mažiau dubliuojamos ir bus mažiau gaištama ieškant informacijos ir ją gaunant. Tai paspartins mokslo pažangą ir palengvins bendradarbiavimą tiek Europos Sąjungoje, tiek su kitomis šalimis. Be to, bus atsižvelgta į mokslo bendruomenės raginimus užtikrinti platesnę prieigą prie mokslinės informacijos;

(7)

visuomenės subjektams sudarius sąlygas dalyvauti mokslinių tyrimų cikle, inovacijų rezultatai tampa kokybiškesni, aktualesni, priimtinesni ir tvaresni, nes atsižvelgiama į visuomenės lūkesčius, poreikius, interesus ir vertybes. Laisva prieiga – esminis valstybių narių atsakingų mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos principas, nes vadovaujantis juo mokslinių tyrimų rezultatai prieinami visiems ir visuomenei paprasčiau įsitraukti į šią veiklą;

(8)

įmonėms taip pat bus naudinga tai, kad mokslinių tyrimų rezultatai bus plačiau prieinami. Visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms bus lengviau diegti inovacijas. Todėl prieigos prie mokslinės informacijos politikoje taip pat turėtų būti numatytos palankesnės sąlygos privačioms bendrovėms, norinčioms susipažinti su šia informacija;

(9)

internetas iš esmės pakeitė mokslo ir mokslinių tyrimų pasaulį. Pavyzdžiui, mokslo darbuotojai išbando vis naujus būdus registruoti, tvirtinti, skleisti ir saugoti mokslinius leidinius. Mokslinių tyrimų ir finansavimo politiką reikia pritaikyti prie šių naujų sąlygų. Valstybėms narėms reikėtų rekomenduoti atitinkamai pritaikyti ir plėtoti laisvos prieigos prie mokslinių leidinių politiką;

(10)

laisvai prieinami mokslinių tyrimų duomenys padeda užtikrinti geresnę duomenų kokybę, mažinti poreikį tuos pačius mokslinius tyrimus rengti keletą kartų, spartinti mokslo pažangą ir kovoti su sukčiavimu mokslo srityje. 2010 m. spalio mėn. galutinėje ataskaitoje „Išnaudoti galimybes: kuo mokslinių duomenų banga gali būti naudinga Europai“ (5) Aukšto lygio mokslinių duomenų ekspertų grupė pabrėžė, kad gyvybiškai svarbu dalytis patikimais moksliniais duomenimis ir juos išsaugoti. Todėl reikia imtis skubių politikos veiksmų prieigos prie duomenų srityje ir pateikti atitinkamas rekomendacijas valstybėms narėms;

(11)

visuomenei svarbu, kad mokslinių tyrimų rezultatai būtų išsaugomi. Šią pareigą nuo seno vykdo bibliotekos, visų pirma – nacionalinės privalomuosius egzempliorius kaupiančios bibliotekos. Labai sparčiai daugėja įvairių mokslinių tyrimų rezultatų. Reikėtų nustatyti priemones, infrastruktūrą ir programine įranga pagrįstus sprendimus, kad mokslinių tyrimų rezultatus būtų galima patikimai išsaugoti skaitmeniniu pavidalu. Itin svarbu tvariai finansuoti duomenų išsaugojimą, nes skaitmeninių duomenų priežiūros sąnaudos tebėra palyginti didelės. Mokslinių tyrimų rezultatus svarbu išsaugoti, kad juos būtų galima naudoti ateityje, todėl valstybėms narėms reikėtų rekomenduoti nustatyti arba sustiprinti šios srities politiką;

(12)

valstybių narių rengtina politika turėtų būti nustatoma nacionaliniu arba subnacionaliniu lygmeniu, atsižvelgiant į konstitucinę padėtį ir atsakomybės už mokslinių tyrimų politiką paskirstymą;

(13)

naudojant patikimas e. infrastruktūras, kuriomis grindžiama mokslinės informacijos sistema, ši informacija taps prieinamesnė ir ją bus galima išsaugoti ilgiau. Tai gali paskatinti imtis bendrų mokslinių tyrimų. Remiantis Komisijos komunikatu „E. mokslui skirta IRT infrastruktūra“ (6), e. infrastruktūra yra „aplinka, kurioje gali būti lengvai keičiamasi mokslinių tyrimų ištekliais (aparatūra, programomis ir turiniu) ir kurioje šiais ištekliais galima pasinaudoti kas kartą, kai tai būtina mokslinių tyrimui kokybei pagerinti ir jų veiksmingumui padidinti“. Todėl reikėtų rekomenduoti toliau plėtoti šias infrastruktūras ir jų sąsajas Europos lygmeniu;

(14)

laisvos prieigos siekis aktualus visame pasaulyje – tai patvirtina atnaujinta UNESCO veiksmų skatinant laisvą prieigą prie mokslinės informacijos ir mokslinių tyrimų strategija (7) ir EBPO deklaracija dėl prieigos prie mokslinių tyrimų, finansuojamų iš viešųjų šaltinių (8). Valstybės narės turėtų prisidėti prie šio siekio ir rodyti pavyzdį – aktyviau skatinti kurti atvirą labiau bendradarbiavimu ir abipuse nauda pagrįstą mokslinių tyrimų aplinką;

(15)

leidybos sektorius veikia pereinamojo laikotarpio sąlygomis, todėl padėčiai palengvinti suinteresuotosios šalys turi susitelkti ir ieškoti tvarių mokslinės informacijos skelbimo sprendimų;

(16)

2011 m. gruodžio 12 d. Komisija patvirtino teisės aktų rinkinį: Komunikatą dėl atvirųjų duomenų, Direktyvos, kuria iš dalies keičiama 2003 m. lapkričio 17 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (9), pasiūlymą ir naujas Komisijos turimų dokumentų tvarkymo taisykles. Šiame rinkinyje, kuriame nuosekliai išdėstyta Komisijos atvirųjų duomenų strategija, numatomi įvairūs veiksmai, taip pat ši rekomendacija;

(17)

prie šios rekomendacijos pridedamas komunikatas, kuriame Komisija nustato laisvos prieigos prie mokslinių tyrimų rezultatų politiką ir viziją. Komunikate išdėstomi veiksmai, kurių Komisija imsis kaip institucija, finansuojanti mokslinius tyrimus iš Sąjungos biudžeto;

(18)

kartu su šia rekomendacija ir pridedamu komunikatu Komisija patvirtina Komunikatą „Sustiprinta partnerystė Europos mokslinių tyrimų erdvėje siekiant pažangos ir augimo“, kuriame nustatomi pagrindiniai Europos mokslinių tyrimų erdvės plėtros galutinio etapo prioritetai; vienas iš jų – tinkamiausias keitimasis mokslinėmis žiniomis, prieiga prie tų žinių ir jų perdavimas,

REKOMENDUOJA VALSTYBĖMS NARĖMS:

Laisva prieiga prie mokslinių leidinių

1.

Nustatyti aiškią mokslinių leidinių, pagrįstų viešosiomis lėšomis remiamais moksliniais tyrimais, sklaidos ir prieigos prie šių leidinių politiką. Šioje politikoje turėtų būti numatyti:

konkretūs tikslai ir pažangos vertinimo rodikliai,

įgyvendinimo planai, taip pat atsakomybės sričių paskirstymas,

susiję finansiniai planai.

Užtikrinti, kad įgyvendinus minėtą politiką:

leidiniai, pagrįsti viešosiomis lėšomis finansuojamais moksliniais tyrimais, taptų laisvai prieinami kuo greičiau – pageidautina, kad iš karto ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per šešis mėnesius (socialinių ir humanitarinių mokslų leidiniai – per dvylika mėnesių) po paskelbimo,

leidimų išdavimo sistemos darniai padėtų užtikrinti laisvą prieigą prie viešosiomis lėšomis finansuojamais moksliniais tyrimais pagrįstų mokslinių leidinių, remiantis taikomais autorių teisių teisės aktais ir nedarant jiems poveikio, be to, šiomis sistemomis mokslo darbuotojai turėtų būti skatinami išsaugoti savo autorių teises suteikiant leidimus leidėjams,

akademinės karjeros sistema būtų pritaikyta taip, kad būtų remiami mokslo darbuotojai, pageidaujantys dalytis savo mokslinių tyrimų rezultatais, visų pirma užtikrinti laisvą prieigą prie jų leidinių, ir tokiems mokslo darbuotojams būtų atlyginama, be to, būtų plėtojami, skatinami ir taikomi nauji ir alternatyvūs karjeros vertinimo modeliai, metrikos ir rodikliai,

būtų veikiama skaidriau, visų pirma visuomenei būtų pranešama apie valdžios institucijų ar jų grupių ir leidėjų susitarimus dėl mokslinės informacijos tiekimo. Pavyzdžiui, turėtų būti pranešama apie susitarimus dėl paslaugų paketų, t. y. pigesnės spausdintinių ir elektroninių žurnalų rinkinių prenumeratos,

mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir nepriklausomiems mokslo darbuotojams moksliniai leidiniai, pagrįsti viešosiomis lėšomis finansuojamais moksliniais tyrimais, būtų prieinami kuo plačiau ir kuo pigiau.

2.

Užtikrinti, kad mokslinius tyrimus finansuojančios institucijos, atsakingos už viešojo mokslinių tyrimų finansavimo valdymą, ir šį finansavimą gaunančios akademinės įstaigos, įgyvendindamos minėtą politiką:

parengtų institucinę mokslinių leidinių sklaidos ir laisvos prieigos prie jų politiką; nustatytų finansavimo institucijų lygmens politikos įgyvendinimo planus,

skirtų tinkamą finansavimą duomenų sklaidai (be kita ko, laisvai prieigai), kad būtų galima naudoti įvairias priemones, taip pat, jei tinkama, skaitmenines e. infrastruktūras, ir naujus bei eksperimentinius mokslo bendruomenės keitimosi informacija būdus,

pritaikytų mokslo darbuotojų įdarbinimo ir karjeros vertinimo sistemą ir mokslinių tyrimų dotacijų mokslo darbuotojams skyrimo vertinimo sistemą, kad būtų atlyginama pageidaujantiems dalytis savo mokslinių tyrimų rezultatais. Patobulintose sistemose turėtų būti atsižvelgiama į jau laisvai prieinamus mokslinių tyrimų rezultatus, taip pat plėtojami, skatinami ir taikomi nauji alternatyvūs karjeros vertinimo modeliai, metrikos ir rodikliai,

patartų mokslo darbuotojams, kaip laikytis laisvos prieigos politikos, visų pirma tvarkant jų intelektinės nuosavybės teises, kad jų leidiniai būtų laisvai prieinami,

vestų bendras derybas su leidėjais dėl geriausių prieigos prie leidinių, įskaitant jų naudojimą ir pakartotinį naudojimą, sąlygų,

užtikrintų, kad viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatus būtų paprasta atpažinti tinkamomis techninėmis priemonėmis, taip pat prie mokslinių tyrimų rezultatų elektroninių versijų pridedant metaduomenis.

Laisva prieiga prie mokslinių tyrimų duomenų

3.

Nustatyti aiškią mokslinių tyrimų duomenų, pagrįstų viešosiomis lėšomis remiamais moksliniais tyrimais, sklaidos ir prieigos prie šių duomenų politiką. Šioje politikoje turėtų būti numatyti:

konkretūs tikslai ir pažangos vertinimo rodikliai,

įgyvendinimo planai, taip pat atsakomybės sričių paskirstymas,

susiję finansiniai planai.

Užtikrinti, kad įgyvendinus minėtą politiką:

viešosiomis lėšomis finansuojamais moksliniais tyrimais pagrįsti mokslinių tyrimų duomenys būtų prieinami viešai ir juos būtų galima naudoti ir pakartotinai naudoti per skaitmenines e. infrastruktūras. Turi būti tinkamai atsižvelgiama į privatumo, komercinės paslapties, nacionalinio saugumo, teisėtų komercinių interesų ir intelektinės nuosavybės teisių klausimus. Ši prievolė netaikoma jokiems duomenims, praktinei patirčiai ir (arba) informacijai, nepriklausomai nuo jų formos ar pobūdžio, kuriuos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės privačiosios šalys turėjo iki mokslinių tyrimų veiklos ir kurie buvo atitinkamai nurodyti,

duomenų rinkinius būtų paprasta nustatyti ir įmanoma susieti su kitais duomenų rinkiniais ir leidiniais taikant tinkamas priemones, be to, būtų suteikiama papildomos informacijos, kad juos būtų galima tinkamai įvertinti ir naudoti,

už mokslinių tyrimų finansavimą viešosiomis lėšomis atsakingos institucijos ir šiomis lėšomis finansuojamos akademinės įstaigos padėtų įgyvendinti nacionalinę politiką, ir tuo tikslu nustatytų priemones, kurios padėtų dalytis mokslinių tyrimų duomenimis ir atlyginti už šią veiklą,

būtų skatinamos ir (arba) diegiamos naujų profesinės veiklos sričių aukštesnės pakopos programos, skirtos duomenų tvarkymo technologijoms.

Mokslinės informacijos išsaugojimas ir pakartotinis naudojimas

4.

Užtikrinti, kad mokslinė informacija būtų geriau išsaugoma:

parengti ir įgyvendinti politiką, be kita ko, susijusią su atsakomybės už mokslinės informacijos išsaugojimą sričių paskirstymu, atitinkamus finansinius planus, kad būtų užtikrinama mokslinių tyrimų rezultatų (pirminių mokslinių tyrimų duomenų ir visų kitų rezultatų, taip pat leidinių) priežiūra ir ilgalaikis išsaugojimas,

užtikrinti, kad originalūs skaitmeniniai leidiniai ir, jei taikoma, susiję duomenų rinkiniai būtų išsaugomi veikiančioje veiksmingoje elektroninės mokslinės informacijos deponavimo sistemoje,

išsaugoti informacijai perskaityti būtiną aparatinę ir programinę įrangą arba nuolat kelti informaciją į naują programinės ir aparatinės įrangos aplinką,

sudaryti suinteresuotosioms šalims palankesnes sąlygas siūlyti papildomos vertės suteikiančias paslaugas, pagrįstas pakartotiniu mokslinės informacijos naudojimu.

E. infrastruktūros

5.

Toliau plėtoti e. infrastruktūras, kuriomis grindžiama mokslinės informacijos sklaida:

remti mokslinių duomenų infrastruktūras, skirtas žinioms skleisti, taip pat mokslinių tyrimų institucijas ir finansavimo subjektus, atsižvelgiant į visus duomenų gyvavimo ciklo etapus. Šie etapai turėtų aprėpti įsigijimą, priežiūrą, metaduomenis, kilmę, nekintamus identifikatorius, autorizaciją, autentiškumo patvirtinimą ir duomenų vientisumą. Be to, reikia nustatyti metodus, kuriais būtų galima bendrai apžvelgti ir susipažinti su įvairių dalykų duomenų paieška, ir taip sutrumpinti našumui pasiekti būtiną mokymosi laiką,

remti naujų kompiuterijos mokslo sričių (ypač glaudžiai susijusių su duomenų tvarkymu) ekspertų, pvz., duomenų specialistų, techninių darbuotojų ir duomenų tvarkytojų, rengimą ir mokymą,

naudotis turimais ištekliais ir jais remtis, siekiant užtikrinti ekonominį veiksmingumą ir diegti įvairių sričių, kaip antai analizės priemonių, vizualizavimo, sprendimų priėmimo paramos, modelių ir modeliavimo priemonių, imitavimo, naujų algoritmų ir mokslinės programinės įrangos, inovacijas,

stiprinti nacionalinio lygmens prieigos prie mokslinės informacijos ir tos informacijos išsaugojimo infrastruktūrą ir skirti reikiamas lėšas,

užtikrinti infrastruktūros kokybę ir patikimumą, taip pat tam pritaikant talpyklų sertifikavimo priemones,

užtikrinti e. infrastruktūrų sąveikumą nacionaliniu ir pasaulio lygmenimis.

6.

Užtikrinti nacionalinių e. infrastruktūrų sąveiką Europos ir pasaulio lygmenimis:

prisidėti prie e. infrastruktūrų sąveikumo, visų pirma spręsti keitimosi moksliniais duomenimis klausimą, atsižvelgiant į patirtį, susijusią su Europos ir pasaulio lygmens įgyvendinamais projektais, infrastruktūromis ir programine įranga,

remti tarpvalstybinio bendradarbiavimo pastangas skatinti naudoti ir plėtoti aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūrą.

Suinteresuotųjų šalių dialogas nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygmenimis

7.

Įsitraukti į suinteresuotųjų šalių dialogą nacionaliniu, Europos ir (arba) tarptautiniu lygmenimis ir aptarti įvairius laisvos prieigos prie mokslinės informacijos ir tos informacijos išsaugojimo skatinimo būdus. Dalyviai turėtų visų pirma atkreipti dėmesį į šiuos klausimus:

leidinių siejimo su pagrindžiamaisiais duomenimis būdus,

geresnės prieigos ir sąnaudų kontrolės, pvz., bendrai derantis su leidėjais, būdus,

naujus mokslinių tyrimų rodiklius ir bibliografines charakteristikas, aprėpiančias ne tik mokslinius leidinius, bet ir duomenų rinkinius ir kito pobūdžio mokslinių tyrimų ir atskirų mokslo darbuotojų veiklos rezultatus,

naujas atlygio sistemas ir struktūras,

laisvos prieigos principų skatinimas ir diegimas tarptautiniu lygmeniu, visų pirma įgyvendinant dvišalio, daugiašalio ir tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvas.

ES lygmens struktūrinis valstybių narių veiksmų koordinavimas ir rekomendacijos įgyvendinimo stebėjimas

8.

Paskirti iki metų pabaigos nacionalinę tarnybą, kuri:

koordinuotų šioje rekomendacijoje išvardytas priemones,

palaikytų ryšius su Europos Komisija dėl klausimų, susijusių su prieiga prie mokslinės informacijos ir šios informacijos išsaugojimu, visų pirma dėl geresnių bendrų principų ir standartų apibrėžčių, įgyvendinimo priemonių ir naujų būdų skleisti mokslinius tyrimus Europos mokslinių tyrimų erdvėje ir jais dalytis,

teiktų šios rekomendacijos įgyvendinimo ataskaitas.

Peržiūra ir informavimas

9.

Per 18 mėnesių nuo šios rekomendacijos paskelbimo Oficialiajame Europos Sąjungos leidinyje ir po to kas dvejus metus pranešti Komisijai apie veiksmus, kurių imtasi dėl įvairių šios rekomendacijos dalių, remiantis nuostatomis, kurios turi būti parengtos ir suderintos. Remdamasi šia informacija Komisija peržiūrės ES pažangą, kad galėtų įvertinti, ar reikia imtis papildomų veiksmų norint pasiekti šioje rekomendacijoje nustatytus tikslus.

Priimta Briuselyje 2012 m. liepos 17 d.

Komisijos vardu

Neelie KROES

Pirmininko pavaduotoja


(1)  COM(2010) 2020 galutinis, 2010 3 3, http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2010:2020:FIN:LT:PDF.

(2)  COM(2010) 245 f/2, 2010 8 26, http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2010:0245:FIN:LT:PDF.

(3)  COM(2010) 546 galutinis, 2010 10 6, http://ec.europa.eu/research/innovation-union/pdf/innovation-union-communication_en.pdf#view=fit&pagemode=none.

(4)  COM(2007) 56 galutinis, 2007 2 14, http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:52007DC0056:LT:NOT.

(5)  http://cordis.europa.eu/fp7/ict/e-infrastructure/docs/hlg-sdi-report.pdf.

(6)  COM(2009) 108 galutinis.

(7)  http://www.unesco.org/new/fileadmin/MULTIMEDIA/HQ/CI/CI/images/GOAP/OAF2011/213342e.pdf.

(8)  http://www.oecd.org/dataoecd/9/61/38500813.pdf.

(9)  OL L 345, 2003 12 31, p. 90.


Top