Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 32010R0742

2010 m. rugpjūčio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 742/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1272/2009, kuriuo nustatomos bendros išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su žemės ūkio produktų supirkimu ir pardavimu taikant valstybės intervenciją

OJ L 217, 18.8.2010, p. 4–11 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
Special edition in Croatian: Chapter 03 Volume 037 P. 173 - 180

No longer in force, Date of end of validity: 05/08/2016; netiesiogiai panaikino 32016R1238

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2010/742/oj

18.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 217/4

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 742/2010

2010 m. rugpjūčio 17 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1272/2009, kuriuo nustatomos bendros išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su žemės ūkio produktų supirkimu ir pardavimu taikant valstybės intervenciją

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1), ypač į jo 43 straipsnio a ir d punktus kartu su 4 straipsniu,

kadangi:

(1)

Reikalavimai, kuriuos grūdai turi atitikti, kad būtų galima taikyti valstybės intervenciją ir naudotini tyrimų metodai tokiam tinkamumui įvertinti, remiantis Komisijos reglamento (ES) Nr. 1272/2009 (2) 7 straipsniu, yra nustatyti minėto reglamento I priedo I–VIII ir XII dalyse. Kai kuriuos iš šių metodų Europos standartizacijos komitetas (CEN) pakeitė. Siekiant atsižvelgti visų pirma į šių metodų tobulinimą ir suteikti pirmenybę europiniams standartams, reikėtų minėtus metodus pritaikyti. Kad būtų užtikrintas vienodas ir nuolatinis šių metodų taikymas tuo pačiu intervencijos laikotarpiu, reikėtų numatyti, kad minėtieji metodai atitinka galiojančius pirmąją prekybos metų pradžios dieną.

(2)

Standartinis medžiagų, išskyrus nepažeistus pagrindinių javų grūdus, nustatymo metodas, minimas Reglamento (ES) Nr. 1272/2009 I priedo IV dalyje, yra aprašytas minėto priedo V dalyje. V dalies 1 punktas, susijęs su paprastaisiais kviečiais, kietaisiais kviečiais ir miežiais, yra atnaujintas pagal europinį standartą EN 15587:2008. Reikėtų minėtą standartą įtraukti į minėtą punktą.

(3)

Reglamento (ES) Nr. 1272/2009 I priedo III dalyje nustatyti medžiagų, išskyrus nepažeistus pagrindinių javų grūdus, apibrėžimai, ir kiekvienai javų rūšiai būdingos priemaišos, kurias reikia įvertinti. Siekiant tikslumo ir derėjimo su europiniu standartu EN 15587:2008, reikėtų pritaikyti kai kuriuos apibrėžimus ir perkelti kai kurias teksto vietas iš vienos kategorijos į kitą. Dėl tokių pakeitimų taip pat reikėtų iš dalies pakeisti I priedo II dalį dėl būtiniausių kokybės reikalavimų.

(4)

Šiuo metu Reglamento (ES) Nr. 1272/2009 I priedo IV dalyje minimas ISO 712:1998 tarptautinis metodas, kaip vienas drėgnio kiekio nustatymo metodas, skirtas grūdams, išskyrus kukurūzus, buvo atnaujintas pagal europinį ir tarptautinį standartą EN ISO 712:2009. Reikėtų įtraukti minėtą standartą. Kukurūzų atveju reikėtų atsižvelgti į europinio ir tarptautinio standarto EN ISO 6540:2010 atnaujinimą. Be to, reikėtų išbraukti I priedo VI dalį, kuri nebegali būti taikoma, ir atitinkamai pakoreguoti I priedo XII dalies 3 punktą.

(5)

Reglamento (ES) Nr. 1272/2009 I priedo IV dalyje dabar minimas standartinis metodas baltymų kiekiui paprastuosiuose kviečiuose nustatyti yra Tarptautinės grūdų chemijos asociacijos (ICC) patvirtintas metodas, kurio standartai išdėstyti pozicijoje Nr. 105/2. Po CEN atliktų darbų šį metodą reikėtų pakeisti europiniu ir tarptautiniu standartu EN ISO 20483:2006 ir jį taip pat taikyti kietiesiems kviečiams. Kaip alternatyvų metodą taip pat reikia numatyti CEN ISO/TS 16634–2:2009 standartą.

(6)

Reglamento (ES) Nr. 1272/2009 I priedo IV dalyje dabar minimas paprastųjų kviečių Zeleny koeficientas nustatomas pagal tarptautinio metodo ISO 5529:1992, kuris yra atnaujintas pagal europinį ir tarptautinį standartą EN ISO 5529:2009, reikalavimus. Reikėtų įtraukti minėtą standartą.

(7)

Reglamento (ES) Nr. 1272/2009 I priedo IV dalyje dabar minimas paprastųjų kviečių Hagberg kritimo skaičius nustatomas pagal tarptautinio metodo ISO 3093:2004, kuris yra atnaujintas pagal europinį ir tarptautinį standartą EN ISO 3093:2009, reikalavimus. Reikėtų įtraukti minėtą standartą.

(8)

Standartinis kietųjų kviečių stikliškumo praradimo rodiklio nustatymo metodas, minimas Reglamento (ES) Nr. 1272/2009 I priedo IV dalyje, yra aprašytas minėto priedo VIII dalyje. Po CEN atliktų darbų šį metodą reikėtų pakeisti europiniu metodu EN 15585:2008. Reikėtų įtraukti minėtą standartą ir išbraukti I priedo VIII dalį.

(9)

Reglamento (ES) Nr. 1272/2009 I priedo IV dalyje dabar minimas natūriniam svoriui nustatyti taikomas tarptautinis metodas ISO 7971/2:1995 yra atnaujintas pagal europinį ir tarptautinį standartą EN ISO 7971/3:2009. Reikėtų įtraukti minėtą standartą.

(10)

Reikėtų, kad šis reglamentas būtų taikomas nuo tada, kai pradeda galioti Reglamente (ES) Nr. 1272/2009 numatytos grūdams taikomos nuostatos.

(11)

Tačiau tam, kad valstybės narės galėtų įgyvendinti šiuo reglamentu padarytus pakeitimus ar atnaujinimus, ypač susijusius su priemaišomis ir nuorodomis į EN 15587 standartą, reikėtų numatyti pakankamai laiko tam tikroms nuostatoms taikyti. Todėl šie pakeitimai turėtų būti taikomi tik nuo 2011–2012 prekybos metų.

(12)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 1272/2009 iš dalies keičiamas taip:

1.

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalies pirmoji įtrauka pakeičiama taip:

„—

grūdams – I priedo III, IV, V, VII ir XII dalyse,“;

b)

straipsnis papildomas šia 3 dalimi:

„3.   Nustatant intervencijai siūlomų ar priimtų grūdų kokybę naudojami I priede nurodyti metodai, esant reikalui pritaikyti prie paskutinės europinių ir (arba) tarptautinių standartų versijos, galiojančios pirmąją kiekvienų prekybos metų dieną.“

2.

I priedas yra iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2010 m. liepos 1 d.

Tačiau 1 straipsnio 2 punktas, susijęs su Reglamento (ES) Nr. 1272/2009 I priedo II dalies B punktu, III dalimi, IV dalies a punktu ir V dalimi, taikomas nuo 2011 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. rugpjūčio 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 349, 2009 12 29, p. 1.

PRIEDAS

Reglamento (ES) Nr. 1272/2009 I priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

II–V dalys pakeičiamos taip:

„II   DALIS

I dalyje nurodyti būtiniausi kokybės reikalavimai

 

Kietieji kviečiai

Paprastieji kviečiai

Miežiai

Kukurūzai

Sorgai

A.

Didžiausias drėgnio kiekis

14,5 %

14,5 %

14,5 %

13,5 %

13,5 %

B.

Didžiausias priemaišų (išskyrus pagrindinius nepriekaištingos kokybės grūdus) procentinis dydis, kuriose ne daugiau nei:

12 %

12 %

12 %

12 %

12 %

1.

Skaldytų grūdų

6 %

5 %

5 %

5 %

5 %

2.

Grūdų priemaišų

8,5 %

7 %

12 %

5 %

5 %

2.1.

priemaišų, išskyrus margus grūdus

5 %

7 %

12 %

5 %

5 %

a)

sudžiūvusių grūdų

X

X

X

N.A.

N.A.

b)

kitų grūdų

3 %

X

5 %

X

X

c)

kenkėjų apgadintų grūdų

X

X

X

X

X

d)

grūdų su pakitusios spalvos gemalais

X

X

N A.

N.A.

N.A.

e)

džiovinant perkaitintų grūdų

0,50 %

0,50 %

3 %

0,50 %

0,50 %

2.2.

Margų grūdų

3,5 %

N.A.

N.A.

N.A.

N.A.

3.

Sudygusių grūdų

4 %

4 %

6 %

6 %

6 %

4.

Įvairių priemaišų:

4,5 % (1)

3 %

3 %

3 %

3 %

iš kurių

 

 

 

 

 

a)

pašalinių sėklų:

 

 

 

 

 

—

kenksmingųjų augalų sėklų

0,10 %

0,10 %

0,10 %

0,10 %

0,10 %

—

kitų

X

X

X

X

X

b)

pažeistų grūdų:

 

 

 

 

 

—

dėl savaiminio kaitimo arba dėl per didelio karščio džiovinant sugedusių grūdų

0,05 %

0,05 %

X

X

X

—

fuzariozės pažeistų grūdų

1,5 %

X

X

X

X

—

kitų

X

X

X

X

X

c)

pašalinių medžiagų

X

X

X

X

X

d)

lukštų (kukurūzuose – kukurūzų burbuolių dalių)

X

X

X

X

X

e)

skalsių

0,05 %

0,05 %

N.A.

N.A.

N.A.

f)

sugedusių grūdų

X

X

N.A.

N.A.

N.A.

g)

gyvūninės kilmės priemaišų

X

X

X

X

X

C.

Didžiausia grūdų, kurie visiškai arba iš dalies prarado stikliškumą (mitadiné), procentinė dalis

27 %

N.A.

N.A.

N.A.

N.A.

D.

Didžiausias tanino kiekis (2)

N.A.

N.A.

N.A.

N.A.

1 %

E.

Mažiausias natūrinis svoris (kg/hl)

78

73

62

N.A

N.A.

F.

Mažiausias baltymų kiekis (2)

11,5 %

10,5 %

N.A.

N.A.

N.A.

G.

Mažiausias Hagberg kritimo skaičius (sekundėmis)

220

220

N A.

N.A.

N.A.

H.

Mažiausias Zeleny koeficientas (ml)

N.A.

22

N.A

N.A

N.A

„X“

nurodo, kad reikalingas tyrimas neapibrėžiant konkretaus kiekio, tačiau į jį reikia atsižvelgti remiantis didžiausiomis leistinomis ribomis, nustatytomis lentelės 2 ir 4 punktuose.

„N.A.“

– netaikoma, tyrimas nereikalingas.

Visa kita, išskyrus nepažeistus pagrindinius javus, laikoma šio priedo III dalyje aprašytomis medžiagomis.

Pagrindinių javų ir kitokių javų pažeisti arba sugedę grūdai priskiriami „įvairių priemaišų“ grupei, net jeigu turi kitoms grupėms priskiriamų defektų.

III   DALIS

1.   MEDŽIAGŲ, IŠSKYRUS NEPAŽEISTUS PAGRINDINIŲ JAVŲ GRŪDUS, APIBRĖŽIMAI

1.1.   Skaldyti grūdai

Kietųjų kviečių, paprastųjų kviečių ir miežių „skaldytų grūdų“ apibrėžimas pateiktas EN 15587 standarte.

Kukurūzų „skaldytais grūdais“ laikomi grūdai ar jų dalys, kurie išbyra per 4,5 mm skersmens apvalių akučių sietą.

Sorgų „skaldytais grūdais“ laikomi grūdai ar jų dalys, kurie išbyra per 1,8 mm skersmens apvalių akučių sietą.

1.2.   Grūdų priemaišos

a)   Sudžiūvę grūdai

Kietųjų kviečių, paprastųjų kviečių ir miežių „sudžiūvusių grūdų“ apibrėžimas pateiktas EN 15587 standarte. Tačiau Estijos, Latvijos, Suomijos ir Švedijos miežių atveju „sudžiūvusiais grūdais“ laikomi šiose valstybėse narėse pasiūlyti ar priimti intervencijai grūdai, kurių natūrinis svoris lygus 64 kg/hl ar didesnis ir kurie pašalinus visas kitas šiame priede nurodytas medžiagas išbyra per 2 mm skersmens pailgų akučių sietą.

Sąvoka „sudžiūvę grūdai“ netaikoma kukurūzams ir sorgams.

b)   kitų javų grūdai

Kietųjų kviečių, paprastųjų kviečių ir miežių „kitų javų grūdų“ apibrėžimas pateiktas EN 15587 standarte.

Kukurūzų ir sorgų atveju kitų javų grūdais laikomi visi javų, kurie yra ne mėginiui paimtos rūšies, grūdai.

c)   Kenkėjų pažeisti grūdai

Kietųjų kviečių, paprastųjų kviečių ir miežių „kenkėjų pažeistų grūdų“ apibrėžimas pateiktas EN 15587 standarte.

Kukurūzų ir sorgų atveju kenkėjų pažeistais grūdais laikomi visi grūdai, kurie turi matomų sugadinimo požymių, atsiradusių dėl vabzdžių, graužikų, erkių ar kitų grūdų kenkėjų veiklos.

d)   Grūdai su pakitusios spalvos gemalais

Kietųjų kviečių ir paprastųjų kviečių atveju apibrėžimas pateiktas EN 15587 standarte.

Sąvoka „grūdai su pakitusios spalvos gemalais“ netaikoma miežiams, kukurūzams ir sorgams.

e)   Džiovinant perkaitinti grūdai

Kietųjų kviečių, paprastųjų kviečių ir miežių „džiovinant perkaitintų grūdų“ apibrėžimas pateiktas EN 15587 standarte.

Kukurūzų ir sorgų atveju „džiovinant perkaitinti grūdai“ – tai tokie grūdai, kurie turi išorinių nudeginimo požymių, tačiau nėra pažeisti.

f)   Margi grūdai

Kietųjų kviečių atveju apibrėžimas pateiktas EN 15587 standarte.

Sąvoka „margi grūdai“ netaikoma paprastiesiems kviečiams, miežiams, kukurūzams ir sorgams.

1.3.   Sudygę grūdai

Kietųjų kviečių, paprastųjų kviečių ir miežių „sudygusių grūdų“ apibrėžimas pateiktas EN 15587 standarte.

Kukurūzų ir sorgų atveju „sudygę grūdai“ – tai grūdai, kurių šaknelė arba daigelis yra aiškiai matomi plika akimi. Tačiau vertinant sudygusių grūdų kiekį, būtina atsižvelgti į bendrą mėginio grūdų išvaizdą. Sudygusiais laikomi tik tie grūdai, kurių gemalas turi aiškiai matomų pokyčių, dėl kurių juos lengva atskirti nuo įprastinių grūdų.

1.4.   Įvairios priemaišos

a)   Pašalinės sėklos

Kietųjų kviečių, paprastųjų kviečių ir miežių „pašalinių sėklų“ apibrėžimas pateiktas EN 15587 standarte.

Kukurūzų ir sorgų atveju „pašalinės sėklos“ – tai kitų augalų rūšių (išskyrus javų) sėklos. Šiai grupei priklauso netinkamos perdirbti sėklos, pašarams tinkamos sėklos (tačiau ne javų sėklos) ir kenksmingųjų augalų sėklos.

Kenksmingųjų augalų sėklos – tai tokios sėklos, kurios yra nuodingos žmonėms ir gyvuliams, kliudančios arba sunkinančios grūdų valymo bei malimo darbus ir bloginančios iš grūdų gaminamų produktų kokybę;

b)   Pažeisti grūdai

Kietųjų kviečių, paprastųjų kviečių ir miežių „pažeistų grūdų“ apibrėžimas pateiktas EN 15587 standarte.

Kukurūzų ir sorgų atveju „pažeisti grūdai“ – tai tokie grūdai, kurie yra laikomi netinkamais gyvulių pašarams, nes yra supuvę, apkrėsti miltlige (įskaitant fuzariozę), bakterijomis ar netinkami dėl kitų priežasčių.

Šiai grupei priklauso ir savaime kaistant arba per didelio karščio džiovinant sugedę grūdai; šie grūdai yra visiškai subrendę grūdai, kurių lukštai yra nuo pilkšvai rudos iki juodos spalvos, o grūdo skerspjūvis – nuo gelsvai pilkos iki rusvai juodo atspalvio.

EN 15587 standarte kietųjų kviečių, paprastųjų kviečių ir miežių „fuzariozės pažeistų grūdų“ apibrėžimas įtrauktas į „pažeistų grūdų“ apibrėžimą.

c)   Pašalinės medžiagos

Kietųjų kviečių, paprastųjų kviečių ir miežių „pašalinių medžiagų“ apibrėžimas pateiktas EN 15587 standarte.

Kukurūzų ir sorgų atveju „pašalinėmis medžiagomis“ laikomos visos mėginio medžiagos, kurios išbyra per 1 mm pločio pailgų akučių sietą, išskyrus gyvus ir negyvus vabzdžius.

d)   Lukštai (kukurūzuose – kukurūzų burbuolės dalys)

e)   Skalsės

f)   Sugedę grūdai

Kietųjų kviečių ir paprastųjų kviečių atveju apibrėžimas pateiktas EN 15587 standarte.

Sąvoka „sugedę grūdai“ netaikoma miežiams, kukurūzams ir sorgams.

g)   Gyvūninės kilmės priemaišos

1.5.   Gyvi kenkėjai

1.6.   Stikliškumą praradę grūdai (mitadiné arba pusiau stikliški)

Kietųjų kviečių mitadiné (pusiau stikliški) grūdai – tai tokie grūdai, kurių grūdas nėra visiškai stikliškas. Jų apibrėžimą taip pat galima rasti EN 15585 standarte.

2.   KIEKVIENAI JAVŲ RŪŠIAI BŪDINGOS PRIEMAIŠOS, KURIAS REIKIA ĮVERTINTI

2.1.   Kietieji kviečiai

Grūdų priemaišos: sudžiūvę grūdai, kitų javų grūdai, kenkėjų pažeisti grūdai, grūdai su pakitusios spalvos gemalu, margi grūdai ir džiovinant perkaitinti grūdai.

Įvairios priemaišos: pašalinės sėklos, pažeisti grūdai (kartu su fuzariozės pažeistais grūdais), pašalinės medžiagos, lukštai, skalsės, sugedę grūdai ir gyvūninės kilmės priemaišos.

2.2.   Paprastieji kviečiai

Grūdų priemaišos: sudžiūvę grūdai, kitų javų grūdai, kenkėjų pažeisti grūdai, grūdai su pakitusios spalvos gemalu (tik kai viršijama 8 %) ir džiovinant perkaitinti grūdai.

Įvairios priemaišos: pašalinės sėklos, pažeisti grūdai (kartu su fuzariozės pažeistais grūdais), pašalinės medžiagos, lukštai, skalsės, sugedę grūdai, ir gyvūninės kilmės priemaišos.

2.3.   Miežiai

Grūdų priemaišos: sudžiūvę grūdai, kitų javų grūdai, kenkėjų pažeisti grūdai ir džiovinant perkaitinti grūdai.

Įvairios priemaišos: pašalinės sėklos, pažeisti grūdai (kartu su fuzariozės pažeistais grūdais), pašalinės medžiagos, lukštai ir gyvūninės kilmės priemaišos.

2.4.   Kukurūzai

Grūdų priemaišos: kitų javų grūdai, kenkėjų pažeisti grūdai ir džiovinant perkaitinti grūdai.

Įvairios priemaišos: pašalinės sėklos, pažeisti grūdai (kartu su fuzariozės pažeistais grūdais), pašalinės medžiagos, burbuolių dalys ir gyvūninės kilmės priemaišos.

2.5.   Sorgai

Grūdų priemaišos: kitų javų grūdai, kenkėjų pažeisti grūdai ir džiovinant perkaitinti grūdai.

Įvairios priemaišos: pašalinės sėklos, pažeisti grūdai (kartu su fuzariozės pažeistais grūdais), pašalinės medžiagos, lukštai ir gyvūninės kilmės priemaišos.

IV   DALIS

Metodai, taikomi intervencijai siūlomų ar priimtų grūdų kokybei nustatyti

Intervencijai siūlomų ar priimtų grūdų kokybei nustatyti remiantis 7 straipsniu taikomi tokie metodai:

a)

standartinis medžiagų, išskyrus nepažeistus pagrindinių javų grūdus, nustatymo metodas, sudarytas iš:

—

EN 15587 standarto paprastųjų kviečių, kietųjų kviečių ir miežių atveju,

—

šio priedo V dalyje nurodyto metodo kukurūzų ir sorgų atveju;

b)

standartinis drėgnio kiekio nustatymo metodas, sudarytas iš:

—

EN ISO 6540 standarto kukurūzų atveju,

—

EN ISO 712 standarto grūdų, išskyrus kukurūzus, atveju, arba

—

infraraudonųjų spindulių technologija paremto metodo.

Kilus ginčui, lemia tik naudojant EN ISO 6540 standartą (kukurūzams) arba EN ISO 712 standartą (grūdams, išskyrus kukurūzus) gauti rezultatai;

c)

tanino kiekiui sorguose nustatyti standartinį metodą sudaro ISO 9648 standartas;

d)

paprastųjų kviečių tešlos nelipnumui ir apdorojamumui mašinomis nustatyti taikomas šio priedo VII dalyje aprašytas standartinis metodas;

e)

baltymų kiekiui sumaltuose kietuosiuose ir paprastuosiuose kviečiuose nustatyti taikomas standartinis metodas, sudarytas iš:

—

EN ISO 20483 standarto arba

—

CEN ISO/TS 16634–2 standarto.

Kilus ginčui, lemia tik naudojant EN ISO 20483 standartą gauti rezultatai;

f)

maltų paprastųjų kviečių Zeleny koeficientas nustatomas taikant EN ISO 5529 standartą;

g)

Hagberg kritimo skaičius (amilazės aktyvumo bandymas) nustatomas taikant EN ISO 3093 standartą;

h)

iš standarto EN 15585 sudarytas standartinis metodas kietųjų kviečių stikliškumo praradimo rodikliui nustatyti;

i)

iš standarto EN ISO 7971/3 sudarytas standartinis metodas natūriniam svoriui nustatyti;

j)

Reglamento (EB) Nr. 1881/2006 priede pateikti ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 401/2006 (3) I ir II prieduose nustatyti ėminių ėmimo metodai ir etaloniniai mikotoksinų kiekio nustatymo analizės metodai.

V   DALIS

Kukurūzams ir sorgams taikomas standartinis medžiagų, išskyrus nepažeistus pagrindinių javų grūdus, nustatymo metodas

1.

500 g kukurūzų ir 250 g sorgų mėginiai pusę minutės sijojami 1,0 mm pločio pailgų akučių sietu. Tikrinama, ar išsijotoje dalyje nėra gyvų kenkėjų ir negyvų vabzdžių.

Pincetu arba mentele iš 1,0 mm pločio pailgų akučių sieto išrenkami akmenėliai, smėlis, burbuolių ar šiaudų dalelės ir kitos pašalinės medžiagos.

Šios išrinktos medžiagos sudedamos kartu su medžiagomis, išbyrėjusiomis per 1,0 mm pločio pailgų akučių sietą, ir pasveriamos.

Per 1,0 mm pločio pailgų akučių sietą neišbyrėjusi dalis dalytuvu padalijama taip, kad gaunamas 100–200 g kukurūzų mėginys ir 25–50 g sorgų mėginys. Šis mėginys pasveriamas. Plonu sluoksniu mėginys paskleidžiamas ant stalo. Pincetu arba mentele išrenkami kitų javų grūdai, kenkėjų pažeisti grūdai, džiovinant perkaitinti grūdai, sudygę grūdai, pašalinės sėklos, pažeisti grūdai, lukštai ir gyvūninės kilmės priemaišos. Sorgų atveju grūdai su lukštu turi būti išlukštenti, nes lukštas priskiriamas prie įvairių priemaišų. Grūdai surūšiuojami pagal jų būklę.

Iš šio mėginio išrenkamos priemaišos ir jis 30 sekundžių sijojamas sietu, kurio apvalių akučių skersmuo yra 4,5 mm skersmens kukurūzams ir 1,8 mm skersmens sorgams. Per šį sietą išbyrėjusios medžiagos laikomos skaldytais grūdais.

2.

1 dalyje aprašytais metodais nustatytos medžiagų, išskyrus nepažeistus pagrindinių javų grūdus, grupės labai stropiai pasveriamos 0,01 g tikslumu ir paskirstomos pagal procentines vidutinio dydžio mėginio dalis. Duomenys 0,1 % tikslumu pateikiami analizės protokole. Nurodoma, ar yra gyvų kenkėjų.

Paprastai atliekamos dvi kiekvieno mėginio analizės. Jų rezultatai, nustatant minėtąsias medžiagas, neturi skirtis daugiau kaip 10 %.

3.

1 ir 2 dalyse aprašytose operacijose naudojama įranga:

a)

mėginių dalytuvas, pvz., kūginis arba gofruotas prietaisas;

b)

tiksliosios svarstyklės, kuriomis galima sverti 0,01 g tikslumu (todėl padala ekrane turi būti 0,001 g);

c)

1,0 mm pailgų akučių sietas ir sietai su 1,8 mm ir 4,5 mm skersmens apvaliomis akutėmis. Sietai gali būti įtvirtinti vibraciniame stale. Sietai turi atitikti ISO 5223 standartą.

2)

VI ir VIII dalys išbraukiamos.

3)

XII dalies 3 punktas pakeičiamas taip:

„3.

Intervencijai siūlomų ar priimtų grūdų kokybei nustatyti taikomi metodai yra nustatyti šio priedo III, IV, V ir VII dalyse.“

(1)  iš kurių ne daugiau kaip 3 % priemaišos, išskyrus fuzariozės pažeistus grūdus.

(2)  Sausosios medžiagos procentas.

(3)  OL L 70, 2006 3 9, p. 12.“

Top