EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32010R0018

2010 m. sausio 8 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 18/2010, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 300/2008 nuostatas dėl nacionalinių civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programų reikalavimų

OJ L 7, 12.1.2010, p. 3–14 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
Special edition in Croatian: Chapter 07 Volume 010 P. 214 - 225

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2010/18(1)/oj

12.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 7/3


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 18/2010

2010 m. sausio 8 d.

iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 300/2008 nuostatas dėl nacionalinių civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programų reikalavimų

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį ir Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 2320/2002 (1), ypač į jo 11 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Nacionalinių civilinės aviacijos saugumo programų veiksmingumui užtikrinti labai svarbu, kad kiekviena valstybė narė pagal Reglamento (EB) Nr. 300/2008 11 straipsnio 1 dalį parengtų ir įgyvendintų nacionalinę kokybės kontrolės programą.

(2)

Turėtų būti nustatyti tokie valstybių narių įgyvendintinų nacionalinių kokybės kontrolės programų reikalavimai, kad būtų galima užtikrinti vienodą šios srities metodiką.

(3)

Kad atitinkamos institucijos atsakomybe vykdoma atitikties stebėsenos veikla būtų veiksminga, ji turėtų būti reguliari. Vykdant šią veiklą tikrinamo dalyko, etapo ar atitikties stebėsenos laiko pasirinkimas neturėtų būti ribojamas. Kad stebėsenos veikla būtų veiksminga, ji turėtų būti tinkamiausios formos.

(4)

Pirmenybė turėtų būti teikiama atitikties stebėsenos veiklos bendros metodikos rengimui.

(5)

Būtina parengti suderintą tvarką, pagal kurią būtų teikiamos ataskaitos apie priemones, kurių imtasi įsipareigojimams pagal šį reglamentą vykdyti, ir apie aviacijos saugumo padėtį valstybių narių teritorijose.

(6)

Nacionalinės kokybės kontrolės programos turėtų būti grindžiamos gerąja patirtimi. Tokia gerąja patirtimi turėtų būti keičiamasi su Komisija ir apie ją turėtų būti pranešama visoms valstybėms narėms.

(7)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 300/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(8)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Civilinės aviacijos saugumo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 300/2008 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 300/2008 iš dalies keičiamas taip:

1.

Pavadinimas „Priedas“ pakeičiamas „I priedas“.

2.

Šio reglamento priede pateiktas tekstas pridedamas kaip II priedas.

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo įgyvendinimo taisyklėse, priimtose pagal Reglamento (EB) Nr. 300/2008 4 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą, nustatytos dienos, bet ne vėliau kaip nuo 2010 m. balandžio 29 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. sausio 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 97, 2008 4 9, p. 72.


PRIEDAS

II PRIEDAS

Nacionalinės kokybės kontrolės programos, kurią kiekviena valstybė narė įgyvendina civilinės aviacijos saugumo srityje, bendrieji reikalavimai

1.   APIBRĖŽTYS

1.1.

Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)   metinis eismo intensyvumas– bendras atvykstančių, išvykstančių ir tranzitu vykstančių keleivių (suskaičiuotų vieną kartą) skaičius;

(2)   atitinkama institucija– pagal 9 straipsnį valstybės narės paskirta nacionalinės valdžios institucija, atsakinga už nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos įgyvendinimo koordinavimą ir stebėseną;

(3)   auditorius– asmuo, atitinkamos institucijos vardu vykdantis nacionalinės atitikties stebėsenos veiklą;

(4)   sertifikavimas– atitinkamos institucijos arba jos vardu atliekamas oficialus vertinimas ir suteikiamas patvirtinimas, kad asmuo turi reikiamą kompetenciją auditoriaus funkcijoms atlikti atitinkamos institucijos nustatytu priimtinu lygiu;

(5)   atitikties stebėsenos veikla– vertinimo, kaip įgyvendinamas šis reglamentas ir nacionalinė aviacijos saugumo programa, procedūra arba procesas;

(6)   trūkumas– aviacijos saugumo reikalavimo nesilaikymas;

(7)   įgyvendinimo patikrinimas– saugumo priemonių ir procedūrų įgyvendinimo tikrinimas siekiant nustatyti, ar jos įgyvendinamos veiksmingai, laikantis nustatytų standartų, ir išsiaiškinti trūkumus;

(8)   apklausa– auditoriaus atliekama žodinė apklausa siekiant nustatyti, ar įgyvendintos konkrečios saugumo priemonės arba procedūros;

(9)   stebėjimas– auditoriaus atliekamas regimasis patikrinimas siekiant nustatyti, ar įgyvendinta saugumo priemonė ar procedūra;

(10)   reprezentatyvusis ėminys– galimų stebėsenos variantų rinkinys, kuris dėl pasirinktų variantų skaičiaus ir įvairovės yra pakankamas pagrindas bendrosioms išvadoms dėl standartų įgyvendinimo priimti;

(11)   saugumo auditas– išsamus saugumo priemonių ir procedūrų tikrinimas siekiant nustatyti, ar įgyvendinami visi jų aspektai ir ar tai daroma nuolat;

(12)   bandymas– aviacijos saugumo priemonių bandymas, kai atitinkama institucija imituoja pasikėsinimą atlikti neteisėtą veiksmą, kad patikrintų, ar esamos saugumo priemonės įgyvendinamos veiksmingai;

(13)   patikra– veiksmas, kurio auditorius imasi siekdamas nustatyti, ar konkreti saugumo priemonė iš tikrųjų įdiegta;

(14)   silpnoji vieta– įgyvendinamų priemonių ir procedūrų trūkumas, kuriuo gali būti pasinaudota neteisėtiems veiksmams atlikti.

2.   ATITINKAMOS INSTITUCIJOS ĮGALIOJIMAI

2.1.

Valstybės narės suteikia atitinkamai institucijai reikiamus įgaliojimus, kad ji galėtų stebėti, kaip vykdomi visi šio reglamento ir jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimai, ir užtikrintų šių reikalavimų įgyvendinimą, taip pat atitinkamai institucijai suteikiamas įgaliojimas pagal 21 straipsnį taikyti sankcijas.

2.2.

Atitinkama institucija vykdo atitikties stebėsenos veiklą ir turi reikiamus įgaliojimus pareikalauti, kad nustatytas trūkumas būtų pašalintas per nustatytą laikotarpį.

2.3.

Trūkumų šalinimo veikla vykdoma, o įgyvendinimo užtikrinimo priemonės taikomos laikantis laipsniškumo ir proporcingumo principais grindžiamo metodo. Taikant šį metodą palaipsniui imamasi veiksmų, kol trūkumas pašalinamas; šie veiksmai apima:

a)

patarimus ir rekomendacijas;

b)

oficialų įspėjimą;

c)

pranešimą apie įgyvendinimą;

d)

administracines sankcijas ir teismines procedūras.

Atitinkama institucija gali nesiimti vieno ar kelių minėtų veiksmų, ypač jei trūkumas yra didelis arba pasikartojantis.

3.   NACIONALINĖS KOKYBĖS KONTROLĖS PROGRAMOS TIKSLAI IR TURINYS

3.1.

Nacionalinės kokybės programos tikslai yra patikrinti, ar aviacijos saugumo priemonės įgyvendinamos veiksmingai bei tinkamai, ir nustatyti atitikties šio reglamento ir nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos nuostatoms lygmenį, vykdant atitikties stebėsenos veiklą.

3.2.

Į nacionalinę kokybės kontrolės programą įtraukiami tokie elementai:

a)

organizacinė struktūra, pareigos ir ištekliai;

b)

auditorių darbo ir kvalifikacijos aprašymai;

c)

atitikties stebėsenos veikla, įskaitant saugumo auditų, įgyvendinimo patikrinimų ir bandymų apimtį, o faktinio arba galimo saugumo pažeidimo atveju – tyrimų apimtį, saugumo auditų bei įgyvendinimo patikrinimų dažnumą ir atitikties klasifikaciją;

d)

vertinimai, jei būtina pakartotinai įvertinti saugumo poreikius;

e)

trūkumų šalinimo veikla, išsamiai apibūdinant ataskaitų apie trūkumus teikimo, tolimesnių priemonių taikymo ir trūkumų šalinimo tvarką, kurios tikslas – užtikrinti aviacijos saugumo reikalavimų laikymąsi;

f)

įgyvendinimo užtikrinimo priemonės ir prireikus sankcijos, kaip nurodyta šio priedo 2.1 ir 2.3 punktuose;

g)

vykdomos atitikties stebėsenos veiklos ataskaitų teikimas, įskaitant prireikus keitimąsi informacija apie atitikties lygmenį tarp nacionalinių institucijų;

h)

oro uosto, operatoriaus ir subjekto vidaus kokybės kontrolės priemonių stebėsenos procesas;

i)

nacionalinės kokybės kontrolės programos rezultatų registravimo ir analizės procedūra, kurios paskirtis – nustatyti tendencijas ir numatyti politikos raidą ateityje.

4.   ATITIKTIES STEBĖSENA

4.1.

Visi oro uostai, operatoriai ir kiti subjektai, turintys aviacijos saugumo įpareigojimų, reguliariai tikrinami siekiant skubiai aptikti ir pašalinti neatitikimus.

4.2.

Stebėsena vykdoma pagal nacionalinę kokybės kontrolės programą, atsižvelgiant į pavojaus lygį, tipą ir operacijų pobūdį, įgyvendinimo standartą, oro uostų, operatorių ir subjektų vidaus kokybės kontrolės rezultatus ir kitus veiksnius bei vertinimus, darančius poveikį stebėsenos dažnumui.

4.3.

Atliekant stebėseną tikrinamas oro uostų, operatorių ir kitų subjektų vidaus kokybės kontrolės priemonių įgyvendinimas ir jų veiksmingumas.

4.4.

Atliekant stebėseną kiekviename oro uoste taikomas tinkamas stebėsenos atitikties veiklos rūšių derinys ir sudaromos sąlygos susidaryti išsamią nuomonę apie saugumo priemonių įgyvendinimą vietoje.

4.5.

Kokybės kontrolės programa valdoma ir organizuojama, o prioritetai nustatomi nepriklausomai nuo praktinio priemonių pagal nacionalinę civilinės aviacijos saugumo programą įgyvendinimo.

4.6.

Atitikties stebėsenos veikla apima saugumo auditus, įgyvendinimo patikrinimus ir bandymus.

5.   METODIKA

5.1.

Stebėsenos veiklos vykdymo metodika atitinka standartizuotą metodą, kuris apima užduočių nustatymą, planavimą, rengimą, veiklą vietoje, rezultatų klasifikavimą, ataskaitos parengimą ir trūkumų šalinimą.

5.2.

Atitikties stebėsenos veikla grindžiama sistemingu informacijos rinkimu: informacija renkama atliekant stebėjimus, apklausas, patikras ir analizuojant dokumentus.

5.3.

Atitikties stebėsena apima veiklą, apie kurią informuojama iš anksto, ir veiklą, apie kurią iš anksto neinformuojama.

6.   SAUGUMO AUDITAI

6.1.

Atliekant saugumo auditą tikrinamos:

a)

visos oro uosto saugumo priemonės arba

b)

visos saugumo priemonės, kurias įgyvendina atskiras oro uostas, oro uosto terminalas, operatorius arba subjektas, arba

c)

tam tikra nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos dalis.

6.2.

Saugumo audito metodika grindžiama šiais elementais:

a)

pranešimu apie saugumo auditą ir prireikus – išankstinio klausimyno perdavimu;

b)

parengiamuoju etapu, įskaitant užpildyto išankstinio klausimyno ir kitų svarbių dokumentų analizę;

c)

pirminiu informacinio pobūdžio susitikimu su oro uosto, operatoriaus ar subjekto atstovais prieš pradedant stebėsenos veiklą vietoje;

d)

veikla vietoje;

e)

rezultatų aptarimu ir ataskaitų teikimu;

f)

jei nustatoma trūkumų – jų šalinimu ir to proceso stebėsena.

6.3.

Siekiant patvirtinti, kad saugumo priemonės įgyvendinamos, saugumo auditas grindžiamas sistemingu informacijos rinkimu taikant vieną ar kelis iš nurodytų metodų:

a)

dokumentų tikrinimas;

b)

stebėjimai;

c)

apklausos;

d)

patikros.

6.4.

Oro uostuose, kurių metinis eismo intensyvumas viršija 10 mln. keleivių, visiems aviacijos saugumo standartams patikrinti skirtas saugumo auditas atliekamas bent kas 4 metus. Tikrinamas reprezentatyvusis informacijos ėminys.

7.   ĮGYVENDINIMO PATIKRINIMAI

7.1.

Atliekant įgyvendinimo patikrinimą tikrinamas bent vienas šio reglamento I priede nurodytų tiesiogiai susijusių saugumo priemonių ir atitinkamų įgyvendinimo aktų rinkinys – per vieną patikrinimą arba per pagrįstą laikotarpį, kuris paprastai neviršija trijų mėnesių. Tikrinamas reprezentatyvusis informacijos ėminys.

7.2.

Tiesiogiai susijusių saugumo priemonių rinkinys – tai šio reglamento I priede nurodytų dviejų ir daugiau reikalavimų ir atitinkamų įgyvendinimo aktų rinkinys; šie reikalavimai ir atitinkami įgyvendinimo aktai taip glaudžiai susiję, kad tinkamai įvertinti, ar tikslas pasiektas, galima tik tuo atveju, jei jie vertinami kartu. Šie rinkiniai apima šio priedo I priedėlyje išvardytus rinkinius.

7.3.

Apie įgyvendinimo patikrinimus iš anksto nepranešama. Jeigu atitinkamos institucijos manymu, tai neįmanoma, apie įgyvendinimo patikrinimus galima pranešti iš anksto. Įgyvendinimo patikrinimo metodika grindžiama šiais elementais:

a)

parengiamuoju etapu;

b)

veikla vietoje;

c)

rezultatų aptarimu, atsižvelgiant į stebėsenos dažnumą ir rezultatus;

d)

ataskaitų teikimu (registravimu);

e)

trūkumų šalinimo procesu ir jo stebėsena.

7.4.

Siekiant patvirtinti, kad saugumo priemonės yra veiksmingos, įgyvendinimo patikrinimas grindžiamas sistemingu informacijos rinkimu taikant vieną ar kelis iš nurodytų metodų:

a)

dokumentų tikrinimas;

b)

stebėjimai;

c)

apklausos;

d)

patikros.

7.5.

Oro uostuose, kurių metinis eismo intensyvumas viršija 2 mln. keleivių, visi šio reglamento I priedo 1–6 skyriuose išvardytų tiesiogiai susijusių saugumo priemonių rinkiniai tikrinami bent kas 12 mėnesių, jei per tą laikotarpį oro uoste nebuvo atliktas auditas. Visų saugumo priemonių, nurodytų I priedo 7–12 skyriuose, tikrinimo dažnumą atitinkama institucija nustato remdamasi rizikos įvertinimu.

7.6.

Jeigu valstybė narė neturi oro uosto, kurio metinis eismo intensyvumas viršytų 2 mln. keleivių, 7.5 punkte nustatyti reikalavimai taikomi jos teritorijoje veikiančiam oro uostui, kurio metinis eismo intensyvumas yra didžiausias.

8.   BANDYMAI

8.1.

Bandymai atliekami siekiant patikrinti, kaip veiksmingai įgyvendinamos bent šios saugumo priemonės:

a)

patekimo į riboto patekimo zoną kontrolė;

b)

orlaivio apsauga;

c)

keleivių ir rankinio bagažo patikrinimas;

d)

darbuotojų ir vežamų daiktų patikrinimas;

e)

bagažo skyriuje vežamo bagažo apsauga;

f)

krovinių arba pašto patikrinimas;

g)

krovinių ir pašto apsauga.

8.2.

Atsižvelgiant į teisinius, saugos ir veiklos reikalavimus parengiamas bandymų protokolas, įskaitant metodiką. Šią metodiką sudaro tokie elementai:

a)

parengiamasis etapas;

b)

veikla vietoje;

c)

rezultatų aptarimas, atsižvelgiant į stebėsenos dažnumą ir rezultatus;

d)

ataskaitų teikimas (registravimas);

e)

trūkumų šalinimo procesas ir jo stebėsena.

9.   VERTINIMAI

9.1.

Vertinimai atliekami kas kartą, kai atitinkama institucija nustato poreikį pakartotinai įvertinti operacijas ir taip išsiaiškinti silpnąsias vietas bei jas pašalinti. Jei išsiaiškinama silpnoji vieta, atitinkama institucija reikalauja, kad būtų imtasi pavojui proporcingų apsauginių priemonių.

10.   ATASKAITŲ TEIKIMAS

10.1.

Atitikties stebėsenos ataskaitos teikiamos arba jos rezultatai registruojami naudojant standartinę formą, kuria remiantis galima nuolatos analizuoti tendencijas.

10.2.

Nurodomi šie elementai:

a)

veiklos rūšis;

b)

tikrinamas oro uostas, operatorius arba subjektas;

c)

veiklos data ir laikas;

d)

veiklą vykdančių auditorių vardai ir pavardės;

e)

veiklos mastas;

f)

rezultatai ir atitinkamos nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos nuostatos;

g)

atitikties klasifikacija;

h)

prireikus – taisomųjų veiksmų rekomendacijos;

i)

prireikus – trūkumų pašalinimo terminas.

10.3.

Jei nustatoma trūkumų, atitinkama institucija praneša apie susijusius rezultatus tikrinamam oro uostui, operatoriams arba subjektams.

11.   BENDRA ATITIKTIES KLASIFIKACIJA

11.1.

Kai vykdoma atitikties stebėsenos veikla, nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos įgyvendinimas vertinamas taikant II priedėlyje aprašytą suderintą atitikties klasifikacijos sistemą.

12.   TRŪKUMŲ ŠALINIMAS

12.1.

Nustatyti trūkumai pašalinami nedelsiant. Jei jų greitai pašalinti neįmanoma, taikomos kompensacinės priemonės.

12.2.

Atitinkama institucija reikalauja, kad oro uostai, operatoriai arba subjektai, kuriems taikoma atitikties stebėsena, pateiktų tvirtinti veiksmų planą, kuriame būtų aptarti visi ataskaitose nurodyti trūkumai ir nustatytas taisomųjų veiksmų įgyvendinimo laikotarpis, ir kad jie praneštų apie baigtą trūkumų šalinimo procesą.

13.   TOLESNĖ VEIKLA, SUSIJUSI SU TRŪKUMŲ ŠALINIMO PATIKRA

13.1.

Kai oro uostas, operatorius arba subjektas, kuriems taikoma stebėsena, praneša atlikę visus reikiamus taisomuosius veiksmus, atitinkama institucija patikrina, kaip šie taisomieji veiksmai buvo atlikti.

13.2.

Vykdant tolesnę veiklą naudojamas tinkamiausias stebėsenos metodas.

14.   AUDITORIŲ PRIEINAMUMAS

14.1.

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad atitinkama institucija turėtų pakankamai jai tiesiogiai pavaldžių arba jos prižiūrimų auditorių, galinčių vykdyti visų rūšių atitikties stebėsenos veiklą.

15.   AUDITORIŲ KVALIFIKACIJOS KRITERIJAI

15.1.

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad atitinkamos institucijos vardu funkcijas atliekantys auditoriai:

a)

nebūtų saistomi su tikrinamu oro uostu, operatoriumi arba subjektu jokiais sutartiniais arba piniginiais įpareigojimais ir

b)

turėtų tinkamą kompetenciją, t. y. turėtų pakankamai teorinės ir praktinės atitinkamos srities patirties.

Auditorius sertifikuoja arba lygiavertį patvirtinimą suteikia atitinkama institucija.

15.2.

Auditoriai turi turėti tokią kompetenciją:

a)

išmanyti esamas galiojančias saugumo priemones ir kaip jos taikomos tikrinamoms operacijoms, t. y.:

išmanyti saugumo principus,

išmanyti priežiūros užduotis,

išmanyti veiksnius, darančius poveikį žmogaus veiklos rezultatams;

b)

būti praktiškai susipažinę su saugumo technologijomis ir metodais;

c)

turėti žinių apie atitikties stebėsenos principus, procedūras ir metodus;

d)

būti praktiškai susipažinę su tikrinamomis operacijomis;

e)

išmanyti auditoriaus vaidmenį ir įgaliojimus.

15.3.

Auditoriai nuolat dalyvauja mokymuose tokiu periodiškumu, kad galėtų išlaikyti turimą kompetenciją ir įgyti naujos kompetencijos, susijusios su saugumo srities pokyčiais.

16.   AUDITORIŲ ĮGALIOJIMAI

16.1.

Stebėsenos veiklą vykdančiam auditoriui suteikiama pakankamai įgaliojimų, kad jis galėtų gauti jo užduotims atlikti būtiną informaciją.

16.2.

Auditoriai nešiojasi tapatybės dokumentą, leidžiantį atitinkamos institucijos vardu vykdyti atitikties stebėsenos veiklą ir patekti į visas reikiamas zonas.

16.3.

Auditoriai turi teisę:

a)

stebėsenos tikslais iš karto patekti į visas reikiamas zonas (įskaitant orlaivį ir pastatus) ir

b)

pareikalauti, kad saugumo priemonės būtų įgyvendintos tinkamai arba kad jos būtų įgyvendintos pakartotinai.

16.4.

Atsižvelgiant į auditoriams suteikiamus įgaliojimus, atitinkama institucija pagal 2.3 punktą imasi veiksmų, kai:

a)

auditoriui tyčia sudaromos kliūtys arba jam trukdoma;

b)

auditoriui nepateikiama prašoma informacija arba atsisakoma ją pateikti;

c)

apgaulės tikslais auditoriui teikiama neteisinga arba klaidinanti informacija ir

d)

apsimetama auditoriumi apgaulės tikslais.

17.   GEROJI PATIRTIS

17.1.

Valstybės narės informuoja Komisiją apie gerąją patirtį, susijusią su kokybės kontrolės programomis, audito metodika ir auditoriais. Komisija išplatina tokią informaciją valstybėms narėms.

18.   ATASKAITŲ TEIKIMAS KOMISIJAI

18.1.

Valstybės narės kasmet Komisijai teikia ataskaitas apie priemones, kurių imtasi jų įsipareigojimams pagal šį reglamentą vykdyti, ir apie aviacijos saugumo padėtį jų teritorijoje esančiuose oro uostuose. Ataskaitų ataskaitinis laikotarpis yra sausio 1 d.–gruodžio 31 d. Ataskaita pateikiama per tris mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

18.2.

Ataskaitos turinys atitinka III priedėlį ir jai rengti naudojamas Komisijos pateiktas šablonas.

18.3.

Komisija valstybėms narėms išplatina informaciją apie pagrindines išvadas, padarytas remiantis šiomis ataskaitomis.

I priedėlis

Į tiesiogiai susijusių saugumo priemonių rinkinius įtrauktini elementai

Į II priedo 7.1 punkte nurodytus tiesiogiai susijusių saugumo priemonių rinkinius įtraukiami toliau nurodyti šio reglamento I priedo elementai ir atitinkamos jį įgyvendinančių aktų nuostatos:

1 punktas. Oro uosto saugumas:

i)

1.1 punktas, arba

ii)

1.2 punktas (išskyrus nuostatas dėl pažymėjimų ir transporto priemonių leidimų), arba

iii)

1.2 punktas (nuostatos dėl pažymėjimų), arba

iv)

1.2 punktas (nuostatos dėl transporto priemonių leidimų), arba

v)

1.3 punktas ir atitinkami 12 punkto elementai, arba

vi)

1.4 punktas, arba

vii)

1.5 punktas.

2 punktas. Oro uostų atribotosios zonos:

visas punktas.

3 punktas. Orlaivio saugumas:

i)

3.1 punktas arba

ii)

3.2 punktas.

4 punktas. Keleiviai ir rankinis bagažas:

i)

4.1 punktas ir atitinkami 12 punkto elementai, arba

ii)

4.2 punktas, arba

iii)

4.3 punktas.

5 punktas. Bagažo skyriuje vežamas bagažas:

i)

5.1 punktas ir atitinkami 12 punkto elementai, arba

ii)

5.2 punktas, arba

iii)

5.3 punktas.

6 punktas. Kroviniai ir paštas:

i)

visos nuostatos, susijusios su reguliuojamo subjekto atliekamu patikrinimu ir saugumo kontrole, išskyrus kaip nurodyta ii–v punktuose, arba

ii)

visos nuostatos, susijusios su žinomų siuntėjų taikoma saugumo kontrole, arba

iii)

visos nuostatos, susijusios su patikimais siuntėjais, arba

iv)

visos nuostatos, susijusios su krovinių ir pašto vežimu, arba

v)

visos nuostatos, susijusios su krovinių ir pašto apsauga oro uostuose.

7 punktas. Oro vežėjo paštas ir oro vežėjo medžiagos:

visas punktas.

8 punktas. Orlaivio atsargos:

visas punktas.

9 punktas. Oro uosto atsargos:

visas punktas.

10 punktas. Skrydžio metu taikomos saugumo priemonės:

visas punktas.

11 punktas. Personalo įdarbinimas ir mokymas:

i)

visos nuostatos, susijusios su oro uosto, oro vežėjo arba subjekto įdarbinamu personalu, arba

ii)

visos nuostatos, susijusios su oro uosto, oro vežėjo arba subjekto mokomu personalu.

II priedėlis

Suderinta atitikties klasifikacijos sistema

Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos įgyvendinimui įvertinti taikoma tokia atitikties klasifikacijos sistema.

 

Saugumo auditas

Įgyvendinimo patikrinimas

Bandymas

Visiškai atitinka

Image

Image

Image

Atitinka, tačiau pageidautini patobulinimai

Image

Image

Image

Neatitinka

Image

Image

Image

Neatitinka, yra didelių trūkumų

Image

Image

Image

Netaikoma

Image

Image

 

Nepatvirtinta

Image

Image

Image

III priedėlis

KOMISIJAI SKIRTOS ATASKAITOS TURINYS

1.   Organizacinė struktūra, pareigos ir ištekliai

a)

Kokybės kontrolės organizacijos struktūra, pareigos ir ištekliai, įskaitant planuojamus būsimus pakeitimus (žr. 3.2 punkto a papunktį)

b)

Auditorių skaičius – esamas ir numatomas (žr. 14 punktą)

c)

Auditorių baigtas mokymas (žr. 15.2 punktą).

2.   Darbinė stebėsenos veikla

Visos vykdomos stebėsenos veiklos rūšys, nurodant:

a)

tipą (saugumo auditas, pradinis įgyvendinimo patikrinimas, papildomas įgyvendinimo patikrinimas, bandymas, kita);

b)

tikrinamus oro uostus, operatorius ir subjektus;

c)

apimtį;

d)

dažnumą ir

e)

bendrą žmogaus darbo vietoje dienų skaičių.

3.   Trūkumų šalinimo veikla

a)

Trūkumų šalinimo veiklos vykdymo padėtis.

b)

Vykdoma ar planuojama pagrindinė veikla (pvz., sukurtos naujos pareigybės, įsigyta nauja įranga, statybų darbai) ir trūkumų šalinimo pažanga.

c)

Taikomos įgyvendinimo užtikrinimo priemonės (žr. 3.2 punkto f papunktį).

4.   Bendrieji duomenys ir tendencijos

a)

Bendri duomenys apie metinį keleivių ir krovinių srautą, orlaivių kilimų ir nutūpimų skaičius.

b)

Oro uostų sąrašai pagal kategorijas.

c)

Oro vežėjų, vykdančių skrydžius iš teritorijos, skaičius pagal kategorijas (nacionaliniai, ES, trečiosios šalies).

d)

Reguliuojamų subjektų skaičius.

e)

Maitinimo įmonių skaičius.

f)

Valymo įmonių skaičius.

g)

Apytikslis kitų subjektų, turinčių aviacijos saugumo įpareigojimų (žinomų siuntėjų, antžeminio aptarnavimo įmonių), skaičius.

5.   Aviacijos saugumo padėtis oro uostuose

Aviacijos saugumo padėties valstybėje narėje bendrosios sąlygos.


Top