Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32009R0713

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 713/2009 įsteigiantis Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (Tekstas svarbus EEE)

OJ L 211, 14.8.2009, p. 1–14 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
Special edition in Croatian: Chapter 12 Volume 001 P. 253 - 266

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2009/713/oj

14.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 211/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 713/2009

2009 m. liepos 13 d.

įsteigiantis Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)

2007 m. sausio 10 d. Komisijos komunikate „Europos energetikos politika“ pabrėžiama, kaip svarbu baigti kurti elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkas. Nustatyta, kad reguliavimo sistemos tobulinimas Bendrijos lygmeniu yra viena pagrindinių to tikslo įgyvendinimo priemonių.

(2)

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas valstybių narių reguliavimo įstaigų tarpusavio, taip pat jų ir Komisijos konsultavimuisi, veiklos koordinavimui bei bendradarbiavimui ir taip konsoliduoti elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkas, Komisijos sprendimu 2003/796/EB (4) įsteigta nepriklausoma elektros energijos ir dujų patariamoji grupė, pavadinta Europos elektros energijos ir dujų reguliavimo grupe (ERGEG). Šią grupę sudaro nacionalinių reguliavimo institucijų, įsteigtų pagal 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (5) ir 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (6), atstovai.

(3)

Nuo pat įsteigimo ERGEG savo veikla skatino elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkų vystymąsi. Tačiau sektoriaus atstovai plačiai pripažįsta, o pati ERGEG siūlo, kad savanoriškas nacionalinių reguliavimo institucijų bendradarbiavimas vyktų Bendrijos struktūroje, kuri turėtų aiškią kompetenciją, o tam tikrais konkrečiais atvejais teisę priimti atskirus reguliavimo sprendimus.

(4)

2007 m. kovo 8 ir 9 d. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos pasiūlyti priemones nepriklausomam nacionalinių reguliavimo institucijų bendradarbiavimo mechanizmui sukurti.

(5)

Valstybės narės, siekdamos pasiekti Bendrijos energetikos politikos tikslus, turėtų glaudžiai bendradarbiauti šalindamos kliūtis, kurios trukdo vykdyti tarpvalstybinius elektros energijos ir gamtinių dujų mainus. Atsižvelgiant į centriniam subjektui reikalingus išteklius, nustatytus remiantis poveikio įvertinimu, padaryta išvada, kad nepriklausomas centrinis subjektas, palyginti su kitomis pasirinkimo galimybėmis, turi daug ilgalaikių privalumų. Reikėtų įsteigti Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (Agentūra), siekiant užpildyti reguliavimo spragą Bendrijos lygmeniu ir prisidėti prie veiksmingo elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkų veikimo. Agentūra taip pat turėtų sudaryti sąlygas nacionalinėms reguliavimo institucijoms stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą Bendrijos lygmenyje ir abipusiu pagrindu dalyvauti vykdant su Bendrija susijusias funkcijas.

(6)

Agentūra turėtų užtikrinti pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (7) ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (8) nacionalinių reguliavimo institucijų vykdomų reguliavimo funkcijų tinkamą koordinavimą, o prireikus šių funkcijų vykdymą Bendrijos lygmeniu. Tuo tikslu būtina užtikrinti Agentūros nepriklausomumą nuo elektros energijos ir dujų gamintojų, tiekimo ir paskirstymo sistemos operatorių (viešų ir privačių) ir vartotojų bei užtikrinti, kad jos veiksmai atitiktų Bendrijos teisės aktus, užtikrinti jos techninius ir reguliavimo pajėgumus, skaidrumą, demokratišką kontrolę ir veiksmingumą.

(7)

Agentūra turėtų stebėti, kaip vyksta elektros energijos ir dujų sektorių perdavimo sistemos operatorių regioninis bendradarbiavimas ir kaip Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO-E) ir Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO-G) vykdo savo funkcijas. Agentūros dalyvavimas yra esminis siekiant užtikrinti, kad perdavimo sistemos operatoriai bendradarbiautų veiksmingai ir skaidriai, o jų bendradarbiavimas būtų naudingas elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkoms.

(8)

Bendradarbiaudama su Komisija, valstybėmis narėmis ir atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis Agentūra turėtų stebėti elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkas ir prireikus informuoti Europos Parlamentą, Komisiją ir nacionalines institucijas apie savo išvadas. Šios Agentūros stebėsenos užduotys neturėtų sutapti su Komisijos ar nacionalinių institucijų, visų pirma nacionalinių konkurencijos tarnybų, vykdoma stebėsena, nei jai trukdyti.

(9)

Agentūra atlieka svarbų vaidmenį rengiant bendras rekomendacijas, kurios yra neprivalomo pobūdžio (bendros rekomendacijos) ir kurias turi atitikti tinklo kodeksai. Be to, būtų tikslinga ir atitiktų Agentūrai keliamą tikslą, kad Agentūra, prieš rekomenduodama Komisijai priimti, atliktų tam tikrą vaidmenį atliekant tinklo kodeksų peržiūrą (kai jie parengiami ir kai keičiami) siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų bendras rekomendacijas.

(10)

Tikslinga numatyti integruotą sistemą, pagal kurią nacionalinės reguliavimo institucijos galėtų joje dalyvauti ir bendradarbiauti. Ši sistema turėtų padėti vienodai Bendrijoje taikyti teisės aktus, susijusius su elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkomis. Tais atvejais, kai sprendžiami su daugiau nei viena valstybe nare susiję klausimai, Agentūrai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti atskirus sprendimus. Šie įgaliojimai tam tikromis sąlygomis turėtų būti taikomi techniniams klausimams, nustatant bent dvi valstybes nares jungiančios ar galinčios jas jungti elektros energijos ir gamtinių dujų infrastruktūros reguliavimo tvarką, ir kraštutiniu atveju vidaus rinkos taisyklių išimtis daugiau nei vienoje valstybėje narėje esančioms naujoms elektros energijos jungiamosioms linijoms ir naujai dujų infrastruktūrai.

(11)

Atsižvelgiant į tai, kad Agentūra prižiūri nacionalines reguliavimo institucijas, ji turėtų galėti patarti Komisijai, kitoms Bendrijos institucijoms ir nacionalinėms reguliavimo institucijoms klausimais, susijusiais su tikslu, kuriam ji buvo įsteigta. Taip pat turėtų būti reikalaujama, kad Agentūrai nustačius, jog perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimas neduoda reikiamų rezultatų arba jog gairių neatitinkančiame nacionalinės reguliavimo institucijos sprendime tinkamai neatsižvelgiama į Agentūros nuomonę, rekomendaciją ar sprendimą, ji apie tai praneštų Komisijai.

(12)

Agentūra taip pat turėtų galėti teikti rekomendacijas, kurios padėtų reguliavimo institucijoms ir rinkos dalyviams dalytis gerąja patirtimi.

(13)

Agentūra tam tikrais atvejais turėtų konsultuotis su suinteresuotomis šalimis ir suteikti joms deramą galimybę teikti pastabas dėl siūlomų priemonių, pvz., tinklų kodeksų ir taisyklių.

(14)

Agentūra turėtų prisidėti prie gairių dėl transeuropinių energetikos tinklų, kaip nustatyta 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1364/2006/EB, nustatančiame gaires transeuropiniams energetikos tinklams (9), įgyvendinimo, visų pirma teikdama savo nuomonę dėl neprivalomų visos Bendrijos dešimties metų tinklo plėtros planų (visos Bendrijos tinklo plėtros planai) pagal šio reglamento 6 straipsnio 3 dalį.

(15)

Agentūra turėtų prisidėti prie pastangų stiprinti energijos tiekimo patikimumą.

(16)

Agentūros struktūra turėtų būti pritaikyta tam, kad būtų tenkinami konkretūs energetikos reguliavimo poreikiai. Pirmiausia būtina visapusiškai atsižvelgti į ypatingą nacionalinių reguliavimo institucijų poreikių vaidmenį ir užtikrinti jų nepriklausomumą.

(17)

Administracinė valdyba turėtų turėti būtinus įgaliojimus sudaryti biudžetą, tikrinti jo vykdymą, rengti vidaus tvarkos taisykles, priimti finansines taisykles ir skirti direktorių. Tarybos skiriamų Administracinės valdybos narių atnaujinimui turėtų būti taikoma rotacijos sistema siekiant, kad ilgainiui valstybėms narėms būtų atstovaujama subalansuotai. Administracinė valdyba turėtų veikti nepriklausomai ir objektyviai, atsižvelgdama į visuomenės interesus, ir neturėtų siekti gauti arba vykdyti politinių nurodymų.

(18)

Agentūrai reikėtų suteikti būtinus įgaliojimus veiksmingai, skaidriai, pagrįstai ir, svarbiausia, nepriklausomai atlikti savo reguliavimo funkcijas. Agentūros nepriklausomumas nuo elektros energijos ir dujų gamintojų ir tiekimo bei skirstymo sistemos operatorių – ne tik vienas iš svarbiausių gero valdymo principų, bet ir esminė rinkos dalyvių pasitikėjimo užtikrinimo sąlyga. Nekliudydama savo nariams, kurie veikia savo atitinkamų nacionalinių institucijų vardu, Reguliavimo valdyba turėtų veikti nepriklausomai nuo rinkos dalyvių interesų, turėtų vengti interesų konfliktų ir neturėtų siekti gauti arba vykdyti valstybės narės Vyriausybės, Komisijos arba kito viešojo ar privačiojo subjekto nurodymų ar priimti rekomendacijų. Reguliavimo valdybos sprendimai tuo pačiu metu turėtų atitikti Bendrijos teisės aktus, susijusius su energetika, pavyzdžiui energetikos vidaus rinka, aplinka ir konkurencija. Reguliavimo valdyba Bendrijos institucijoms turėtų pranešti apie savo nuomones, rekomendacijas ir sprendimus.

(19)

Kai Agentūrai suteikiami įgaliojimai priimti sprendimus, suinteresuotosioms šalims (siekiant supaprastinti procesą) turėtų būti suteikta teisė apskųsti sprendimus Apeliacinei tarybai, kuri turėtų būti Agentūros dalis, tačiau nepriklausytų jos administravimo ir reguliavimo struktūrai. Siekiant tęstinumo Apeliacinės tarybos nariai turėtų būti skiriami arba jų įgaliojimai atnaujinami tokia tvarka, kad Apeliacinės tarybos sudėtį būtų galima keisti iš dalies. Gali būti suteikta galimybė Apeliacinės tarybos sprendimus apskųsti Europos Bendrijų Teisingumo Teismui.

(20)

Agentūra daugiausia turėtų būti finansuojama iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto, mokesčių ir savanoriškų įnašų. Visų pirma Agentūra turėtų galėti toliau naudotis ištekliais, kuriuos šiuo metu bendrai sutelkia reguliavimo institucijos, kad galėtų bendradarbiauti Bendrijos lygmeniu. Bendrijos biudžeto sudarymo procedūra turėtų būti taikoma tik subsidijų, mokėtinų iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto, atžvilgiu. Be to, sąskaitų auditą pagal 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje (10), 91 straipsnį turėtų atlikti Audito Rūmai.

(21)

Nuo pat Agentūros įsteigimo jos biudžetą nuolat turėtų tikrinti biudžeto valdymo institucija, remdamasi Agentūros darbo krūviu ir rezultatais. Biudžeto valdymo institucija turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi aukščiausių darbo našumo standartų.

(22)

Agentūros personalas turėtų būti aukštos kvalifikacijos. Visų pirma Agentūra turėtų naudotis nacionalinių reguliavimo institucijų, Komisijos ir valstybių narių komandiruojamų darbuotojų kompetencija ir patirtimi. Agentūros darbuotojams turėtų būti taikomi Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai (toliau – Tarnybos nuostatai) ir Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygos (toliau – Įdarbinimo sąlygos), nustatyti Reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (11), ir bendrai Europos bendrijos institucijų priimtos tų nuostatų įgyvendinimo taisyklės. Administracinė valdyba, suderinusi su Komisija, turėtų patvirtinti būtinas įgyvendinimo priemones.

(23)

Agentūra turėtų taikyti bendrąsias taisykles, susijusias su galimybe visuomenei susipažinti su Bendrijos įstaigų turimais dokumentais. Administracinė valdyba turėtų nustatyti neskelbtinos komercinės informacijos ir asmens duomenų apsaugos praktines priemones.

(24)

Agentūra turėtų būti atskaitinga Europos Parlamentui, Tarybai ir prireikus Komisijai.

(25)

Bendrijos narėmis nesančios valstybės turėtų galėti dalyvauti Agentūros darbe pagal atitinkamus susitarimus, kuriuos turi sudaryti Bendrija.

(26)

Šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (12).

(27)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus priimti gaires dėl atvejų, kuriais Agentūra įgyja kompetenciją priimti sprendimus dėl tarpvalstybinės infrastruktūros naudojimo ir veiklos saugumo sąlygų. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(28)

Komisija ne vėliau kaip po trejų metų po to, kai pirmas direktorius pradėjo eiti savo pareigas, ir po to kas ketverius metus turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie specialias Agentūros užduotis ir pasiektus rezultatus kartu su atitinkamais pasiūlymais. Toje ataskaitoje Komisija turėtų pateikti pasiūlymus dėl papildomų Agentūros užduočių.

(29)

Kadangi šio reglamento tikslų, t. y. nacionalinių reguliavimo institucijų dalyvavimo ir bendradarbiavimo Bendrijos lygmeniu, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama tai, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

ĮSTEIGIMAS IR TEISINIS STATUSAS

1 straipsnis

Dalykas

1.   Šiuo reglamentu įsteigiama Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (toliau – Agentūra).

2.   Agentūros tikslas yra padėti 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (7) 35 straipsnyje ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (8) 39 straipsnyje nurodytoms reguliavimo institucijoms Bendrijos lygmeniu vykdyti valstybėse narėse vykdomas reguliavimo užduotis ir prireikus koordinuoti jų veiklą.

3.   Kol Agentūrai bus įrengtos patalpos, ji dirbs Komisijos patalpose.

2 straipsnis

Teisinis statusas

1.   Agentūra yra juridinio asmens statusą turinti Bendrijos įstaiga.

2.   Kiekvienoje valstybėje narėje Agentūra naudojasi plačiausiu veiksnumu, kuris juridiniams asmenims suteikiamas pagal nacionalinės teisės aktus. Visų pirma ji turi galėti įsigyti kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą arba disponuoti juo ir būti teismo proceso šalimi.

3.   Agentūrai atstovauja jos direktorius.

3 straipsnis

Sudėtis

Agentūrą sudaro:

a)

Administracinė valdyba, kuri vykdo 13 straipsnyje nustatytas užduotis;

b)

Reguliavimo valdyba, kuri vykdo 15 straipsnyje nustatytas užduotis;

c)

direktorius, kuris vykdo 17 straipsnyje nustatytas užduotis; ir

d)

Apeliacinė taryba, kuri vykdo 19 straipsnyje nustatytas užduotis.

4 straipsnis

Agentūros priimamų dokumentų rūšys

Agentūra:

a)

teikia nuomones ir rekomendacijas, skirtas perdavimo sistemos operatoriams;

b)

teikia nuomones ir rekomendacijas, skirtas reguliavimo institucijoms;

c)

teikia nuomones ir rekomendacijas, skirtas Europos Parlamentui, Tarybai arba Komisijai;

d)

priima savarankiškus sprendimus tam tikrais 7, 8 ir 9 straipsniuose nurodytais atvejais; ir

e)

Komisijai teikia neprivalomas bendras rekomendacijas (bendros rekomendacijos) pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų (13) 6 straipsnį ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų (14) 6 straipsnį.

II SKYRIUS

UŽDUOTYS

5 straipsnis

Bendrosios užduotys

Europos Parlamentui, Tarybai ar Komisijai paprašius arba savo iniciatyva Agentūra gali teikti nuomonę arba rekomendaciją Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai bet kuriais klausimais, susijusiais su tikslu, kuriuo ji buvo įsteigta.

6 straipsnis

Perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimo užduotys

1.   Agentūra teikia Komisijai nuomonę apie ENTSO-E pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 714/2009 5 straipsnio 2 dalį ir ENTSO-G pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 715/2009 5 straipsnio 2 dalį įstatų projektus, narių sąrašą ir darbo tvarkos taisyklių projektus.

2.   Agentūra stebi ENTSO-E užduočių vykdymą, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 714/2009 9 straipsnyje, ir ENTSO-G užduočių vykdymą, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 715/2009 9 straipsnyje.

3.   Agentūra teikia nuomonę:

a)

ENTSO-E, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 714/2009 8 straipsnio 2 dalyje, ir ENTSO-G, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 715/2009 8 straipsnio 2 dalyje, dėl tinklo kodeksų; ir

b)

ENTSO-E, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 714/2009 9 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, ir ENTSO-G, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 715/2009 9 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, dėl metinės darbo programos projekto, visos Bendrijos tinklo plėtros plano projekto ir kitų atitinkamų dokumentų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 714/2009 8 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 715/2009 8 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į nediskriminavimo, veiksmingos konkurencijos ir veiksmingo bei saugaus elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkų veikimo tikslus.

4.   Jei Agentūra, remdamasi faktais mano, kad metinės darbo programos projektas ar visos Bendrijos tinklo plėtros plano projektas, jai pateiktas pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 9 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą ir Reglamento (EB) Nr. 715/2009 9 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, neprisideda prie nediskriminavimo, veiksmingos konkurencijos ir veiksmingo rinkos veikimo arba pakankamo lygio tarpvalstybinio tinklų sujungimo, prie kurio gali turėti prieigą trečiosios šalys, arba neatitinka atitinkamų Direktyvos 2009/72/EB ir Reglamento (EB) Nr. 714/2009 ar Direktyvos 2009/73/EB ir Reglamento (EB) Nr. 715/2009 nuostatų, ji pateikia ENTSO-E, ENTSO-G, Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai tinkamai pagrįstą nuomonę bei rekomendacijas.

Agentūra dalyvauja rengiant tinklo kodeksus pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 6 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 715/2009 6 straipsnį.

Agentūra pateikia Komisijai neprivalomas bendras rekomendacijas, kai jos prašoma tai padaryti pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 6 straipsnio 2 dalį ar Reglamento (EB) Nr. 715/2009 6 straipsnio 2 dalį. Agentūra peržiūri neprivalomas bendras rekomendacijas ir jas vėl pateikia Komisijai, kai jos prašoma tai padaryti pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 6 straipsnio 4 dalį ar Reglamento (EB) Nr. 715/2009 6 straipsnio 4 dalį.

Agentūra pateikia ENTSO-E ar ENTSO-G pagrįstą nuomonę apie tinklo kodeksą pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 6 straipsnio 7 dalį ar Reglamento (EB) Nr. 715/2009 6 straipsnio 7 dalį.

Agentūra pateikia Komisijai tinklo kodeksą ir gali rekomenduoti jį priimti pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 6 straipsnio 9 dalį ar Reglamento (EB) Nr. 715/2009 6 straipsnio 9 dalį. Agentūra parengia ir pateikia Komisijai tinklo kodekso projektą, kai jos prašoma tai padaryti pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 6 straipsnio 10 dalį ar Reglamento (EB) Nr. 715/2009 6 straipsnio 10 dalį.

5.   Pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 9 straipsnio 1 dalį ar Reglamento (EB) Nr. 715/2009 9 straipsnio 1 dalį Agentūra pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą nuomonę, kai ENTSO-E ar ENTSO-G nevykdo tinklo kodekso, parengto pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 8 straipsnio 2 dalį ar Reglamento (EB) Nr. 715/2009 8 straipsnio 2 dalį arba laikantis tų reglamentų 6 straipsnio 1–10 dalių parengto tinklo kodekso, kurio Komisija nepriėmė pagal tų reglamentų 6 straipsnio 11 dalį.

6.   Agentūra stebi ir analizuoja, kaip įgyvendinami tinklo kodeksai ir pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 6 straipsnio 11 dalį bei Reglamento (EB) Nr. 715/2009 6 straipsnio 11 dalį Komisijos priimtos gairės, ir kokį poveikį jie turi taikytinų taisyklių, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas rinkos integracijai ir užtikrinti nediskriminacines sąlygas, veiksmingą konkurenciją ir veiksmingą rinkos veikimą, suderinimui, bei teikia ataskaitą Komisijai.

7.   Agentūra stebi projektų dėl naujų jungiamųjų linijų pajėgumų kūrimo įgyvendinimo pažangą.

8.   Agentūra stebi visos Bendrijos tinklo plėtros planų įgyvendinimą. Jei ji nustato tokio plano ir jo įgyvendinimo neatitikimus, ji turi išsiaiškinti tų neatitikimų priežastis ir pateikti susijusiems perdavimo sistemos operatoriams, nacionalinėms reguliavimo institucijoms arba kitoms kompetentingoms įstaigoms rekomendacijas, siekiant įgyvendinti investicijas pagal visos Bendrijos tinklo plėtros planus.

9.   Agentūra stebi regioninį perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 714/2009 12 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 715/2009 12 straipsnyje, ir rengdama savo nuomones, rekomendacijas bei sprendimus deramai atsižvelgia į to bendradarbiavimo rezultatus.

7 straipsnis

Su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis susijusios užduotys

1.   Agentūra priima savarankiškus sprendimus techniniais klausimais, jeigu tie sprendimai numatyti Direktyvoje 2009/72/EB, Direktyvoje 2009/73/EB, Reglamente (EB) Nr. 714/2009 arba Reglamente (EB) Nr. 715/2009.

2.   Agentūra, remdamasi savo darbo programa arba Komisijos prašymu, gali teikti rekomendacijas, kad padėtų reguliavimo institucijoms ir rinkos dalyviams keistis gera praktika.

3.   Agentūra kuria sistemą, kurioje gali bendradarbiauti nacionalinės reguliavimo institucijos. Ji skatina nacionalinių reguliavimo institucijų bendradarbiavimą ir regioninių bei Bendrijos lygmens reguliavimo institucijų bendradarbiavimą ir rengdama savo nuomones, rekomendacijas bei sprendimus deramai atsižvelgia į tokio bendradarbiavimo rezultatus. Kai Agentūra mano, kad yra reikalingos privalomos tokį bendradarbiavimą reglamentuojančios taisyklės, ji Komisijai pateikia atitinkamas rekomendacijas.

4.   Reguliavimo institucijos ar Komisijos prašymu Agentūra remdamasi faktais pateikia nuomonę dėl to, ar reguliavimo institucijos priimtas sprendimas atitinka gaires, nurodytas Direktyvoje 2009/72/EB, Direktyvoje 2009/73/EB, Reglamente (EB) Nr. 714/2009 arba Reglamente (EB) Nr. 715/2009 arba kitas atitinkamas tų direktyvų arba reglamentų nuostatas.

5.   Jei nacionalinė reguliavimo institucija per 4 mėnesius nuo 4 dalyje nurodytos Agentūros nuomonės gavimo dienos į ją neatsižvelgia, Agentūra atitinkamai apie tai praneša Komisijai ir atitinkamai valstybei narei.

6.   Kai nacionalinė reguliavimo institucija konkrečiu atveju turi sunkumų taikydama gaires, nurodytas Direktyvoje 2009/72/EB, Direktyvoje 2009/73/EB, Reglamente (EB) Nr. 714/2009 arba Reglamente (EB) Nr. 715/2009, ji gali prašyti Agentūros pateikti nuomonę. Agentūra, pasikonsultavusi su Komisija, pateikia nuomonę per tris mėnesius nuo tokio prašymo gavimo dienos.

7.   Agentūra nusprendžia, kokios turi būti bent dvi valstybes nares sujungiančios ar galinčios jas sujungti elektros energijos ir dujų infrastruktūros naudojimo ir veiklos saugumo sąlygos (toliau – tarpvalstybinė infrastruktūra) pagal 8 straipsnį.

8 straipsnis

Su tarpvalstybinės infrastruktūros naudojimo ir veiklos saugumo sąlygomis susijusios užduotys

1.   Agentūra priima sprendimus dėl tų reguliavimo klausimų, kurie priklauso nacionalinių reguliavimo institucijų kompetencijai ir kurie gali apimti tarpvalstybinės infrastruktūros naudojimo ir veiklos saugumo sąlygas tik tuo atveju, jeigu:

a)

kompetentingos nacionalinės reguliavimo institucijos nesugebėjo susitarti per šešių mėnesių laikotarpį nuo tos dienos, kai byla buvo pateikta paskutinei iš tų reguliavimo institucijų; arba

b)

kompetentingos nacionalinės reguliavimo institucijos pateikė bendrą prašymą.

Kompetentingos nacionalinės reguliavimo institucijos gali bendrai prašyti, kad a punkte nurodytas laikotarpis būtų pratęstas ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui.

Rengdama sprendimą Agentūra konsultuojasi su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir atitinkamais perdavimo sistemos operatoriais ir yra informuojama apie visų atitinkamų perdavimo sistemos operatorių pasiūlymus ir pastabas.

2.   Tarpvalstybinės infrastruktūros naudojimo sąlygos apima:

a)

pajėgumų paskirstymo tvarką;

b)

paskirstymo terminus;

c)

pajamų už perkrovas pasidalijimą; ir

d)

iš infrastruktūros naudotojų imamą mokestį, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 714/2009 17 straipsnio 1 dalies d punkte ar Direktyvos 2009/73/EB 36 straipsnio 1 dalies d punkte.

3.   Jei pagal 1 dalį Agentūrai pateikiamas nagrinėti klausimas, ji:

a)

ne daugiau kaip per šešių mėnesių laikotarpį nuo klausimo pateikimo dienos priima sprendimą; ir

b)

gali prireikus priimti tarpinį sprendimą, kad būtų užtikrintas atitinkamos infrastruktūros tiekimo patikimumas arba veiklos saugumas.

4.   Komisija gali priimti gaires dėl atvejų, kuriais Agentūra įgyja kompetenciją priimti sprendimus dėl tarpvalstybinės infrastruktūros naudojimo ir veiklos saugumo sąlygų. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, tvirtinamos pagal šio reglamento 32 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

5.   Jei 1 dalyje nurodyti reguliavimo klausimai apima išimtis pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 17 straipsnio ar Direktyvos 2009/73/EB 36 straipsnio nuostatas, šiame reglamente nustatyti terminai ir tose nuostatose nustatyti terminai neturi būti jungiami.

9 straipsnis

Kitos užduotys

1.   Agentūra gali nuspręsti dėl išimčių, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 714/2009 17 straipsnio 5 dalyje. Agentūra taip pat gali nuspręsti dėl išimčių, kaip numatyta Direktyvos 2009/73/EB 36 straipsnio 4 dalyje, jeigu atitinkama infrastruktūra yra daugiau nei vienos valstybės narės teritorijoje.

2.   Agentūra Komisijos prašymu pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 3 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą arba Reglamento (EB) Nr. 715/2009 3 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą pateikia nuomonę dėl nacionalinių reguliavimo institucijų sprendimų dėl sertifikavimo.

Aplinkybėmis, kurias aiškiai apibrėžė Komisija gairėse, priimtose pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnį arba Reglamento (EB) Nr. 715/2009 23 straipsnį ir sprendžiant klausimus, kuriuos spręsti ji buvo įsteigta, Agentūrai gali būti pavestos papildomos užduotys, kurios nesusijusios su sprendžiamosiomis galiomis.

10 straipsnis

Konsultacijos ir skaidrumas

1.   Vykdydama savo užduotis, visų pirma rengdama bendras rekomendacijas pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 6 straipsnį ar Reglamento (EB) Nr. 715/2009 6 straipsnį, taip pat siūlydama tinklo kodeksų pakeitimus, kaip apibrėžta bet kurio iš tų reglamentų 7 straipsnyje, Agentūra visapusiškai ir ankstyvame etape atvirai ir skaidriai konsultuojasi su rinkos dalyviais, perdavimo sistemos operatoriais, vartotojais, galutiniais vartotojais ir, atitinkamais atvejais, su konkurencijos institucijomis, nepažeidžiant atitinkamos jų kompetencijos, visų pirma, kai jos užduotys susijusios su perdavimo sistemos operatoriais.

2.   Agentūra užtikrina, kad, kai tinkama, visuomenė ir suinteresuotosios šalys gautų objektyvią, patikimą ir lengvai prieinamą informaciją, visų pirma kai ji susijusi su jos darbo rezultatais.

Visi rengiant bendras rekomendacijas pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 6 straipsnį ar Reglamento (EB) Nr. 715/2009 6 straipsnį arba keičiant tinklo kodeksus, kaip apibrėžta bet kurio iš tų reglamentų 7 straipsnyje, surengtų konsultavimosi posėdžių dokumentai ir protokolai skelbiami viešai.

3.   Prieš priimdama bendras rekomendacijas pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 6 straipsnį ar Reglamento (EB) Nr. 715/2009 6 straipsnį, arba siūlydama tinklo kodeksų pakeitimus, kaip apibrėžta bet kurio iš tų reglamentų 7 straipsnyje, Agentūra turi nurodyti, kaip buvo atsižvelgta į konsultacijų metu gautas pastabas ir turi pateikti priežastis, kai į tas pastabas nebuvo atsižvelgta.

4.   Agentūra savo tinklavietėje skelbia bent jau savo darbotvarkę, susijusius dokumentus ir prireikus Administracinės valdybos, Reguliavimo valdybos ir Apeliacinės tarybos posėdžių protokolus.

11 straipsnis

Elektros energijos ir gamtinių dujų sektorių stebėsena ir ataskaitos

1.   Glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija, valstybėmis narėmis ir atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis, įskaitant nacionalines reguliavimo institucijas, ir nepažeisdama konkurencijos institucijų kompetencijos Agentūra stebi elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkas, visų pirma elektros energijos ir gamtinių dujų mažmenines kainas, prieigą prie tinklo, įskaitant prieigą prie iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintos elektros energijos, ir atitikimą Direktyvoje 2009/72/EB ir Direktyvoje 2009/73/EB nustatytoms vartotojų teisėms.

2.   Agentūra viešai skelbia metinę 1 dalyje nustatytos stebėsenos rezultatų ataskaitą. Toje ataskaitoje ji nurodo visas kliūtis, trukdančias baigti kurti elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkas.

3.   Viešai skelbdama savo metinę ataskaitą, Agentūra gali pateikti Europos Parlamentui ir Komisijai nuomonę apie priemones, kurių būtų galima imtis siekiant pašalinti 2 dalyje nurodytas kliūtis.

III SKYRIUS

ORGANIZAVIMAS

12 straipsnis

Administracinė valdyba

1.   Administracinę valdybą sudaro devyni nariai. Kiekvienas narys turi pakaitinį narį. Du narius ir jų pakaitinius narius skiria Komisija, du narius ir jų pakaitinius narius skiria Europos Parlamentas, o penkis narius bei jų pakaitinius narius – Taryba. Nei vienas Administracinės valdybos narys tuo pat metu negali būti ir Europos Parlamento narys. Administracinės valdybos narių ir jų pakaitinių narių kadencija yra ketveri metai, ji gali būti pratęsta vieną kartą. Pirmajai kadencijai pusė Administracinės valdybos narių ir jų pakaitinių narių skiriami šešeriems metams.

2.   Administracinė valdyba iš savo narių skiria pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Jei pirmininkas negali eiti savo pareigų, jį automatiškai pakeičia pirmininko pavaduotojas. Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencija yra dveji metai, ji gali būti pratęsta vieną kartą. Tačiau bet kokiu atveju pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencija baigiasi, kai jie nebėra Administracinės valdybos nariai.

3.   Administracinės valdybos posėdžius sušaukia jos pirmininkas. Reguliavimo valdybos pirmininkas arba Reguliavimo valdybos paskirtas narys ir direktorius dalyvauja svarstymuose be teisės balsuoti, jeigu Administracinė valdyba nenusprendžia kitaip dėl direktoriaus dalyvavimo. Administracinė valdyba į eilinius posėdžius susirenka ne rečiau kaip du kartus per metus. Ji taip pat susitinka pirmininko iniciatyva arba Komisijos ar ne mažiau kaip trečdalio jos narių prašymu. Administracinė valdyba gali pakviesti asmenis, kurių nuomonė gali būti svarbi, dalyvauti posėdžiuose stebėtojų teisėmis. Administracinės valdybos nariams, atsižvelgiant į jos darbo tvarkos taisykles, gali padėti patarėjai arba ekspertai. Sekretoriato paslaugas Administracinei valdybai teikia Agentūra.

4.   Administracinė valdyba sprendimus priima dviejų trečdalių posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma, jei šiame reglamente nenustatyta kitaip. Kiekvienas administracinės valdybos narys ar pakaitinis narys turi vieną balsą.

5.   Darbo tvarkos taisyklėse išsamiau nustatoma:

a)

balsavimo tvarka, visų pirma sąlygos, kurių pagrindu vienas narys gali veikti kito nario vardu, taip pat, atitinkamais atvejais, kvorumą reglamentuojančios taisyklės; ir

b)

Tarybos skiriamų Administracinės valdybos narių atnaujinimui taikoma rotacijos tvarka, siekiant ilgainiui užtikrinti subalansuotą valstybių narių dalyvavimą.

6.   Administracinės valdybos narys negali būti Reguliavimo valdybos nariu.

7.   Administracinės valdybos nariai įsipareigoja veikti nepriklausomai ir objektyviai visuomenės labui, nesiekdami gauti arba vykdyti politinių nurodymų. Tuo tikslu kiekvienas narys pateikia rašytinę įsipareigojimų deklaraciją ir rašytinę interesų deklaraciją, kuriose nurodo, jog jis neturi jokių interesų, kurie gali būti laikomi trukdančiais jo nepriklausomumui, arba kokių nors tiesioginių ar netiesioginių interesų, kurie galėtų būti laikomi trukdančiais jo nepriklausomumui. Šios deklaracijos kasmet skelbiamos viešai.

13 straipsnis

Administracinės valdybos užduotys

1.   Pasikonsultavusi su Reguliavimo valdyba ir pagal 15 straipsnio 2 dalį gavusi jos pritariamąją nuomonę, Administracinė valdyba pagal 16 straipsnio 2 dalį skiria direktorių.

2.   Administracinė valdyba pagal 14 straipsnio 1 dalį oficialiai skiria Reguliavimo valdybos narius.

3.   Administracinė valdyba pagal 18 straipsnio 1 ir 2 dalis oficialiai skiria Apeliacinės tarybos narius.

4.   Administracinė valdyba užtikrina, kad Agentūra vykdytų savo misiją ir užduotis, pavestas jai pagal šį reglamentą.

5.   Pasikonsultavusi su Komisija ir pagal 15 straipsnio 3 dalį gavusi patvirtinimą iš Reguliavimo valdybos, iki kiekvienų metų rugsėjo 30 d. Administracinė valdyba priima Agentūros ateinančių metų darbo programą ir pateikia ją Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Darbo programa priimama nedarant įtakos metinei biudžeto sudarymo procedūrai ir skelbiama viešai.

6.   Administracinė valdyba priima ir prireikus patikslina daugiametę programą. Tas patikslinimas grindžiamas nepriklausomo išorės eksperto Administracinės valdybos prašymu atlikta įvertinimo ataskaita. Šie dokumentai skelbiami viešai.

7.   Administracinė valdyba naudojasi savo biudžetiniais įgaliojimais pagal 21–24 straipsnius.

8.   Administracinė valdyba, gavusi Komisijos sutikimą, nusprendžia, ar priimti palikimus, dovanas ar dotacijas iš kitų Bendrijos šaltinių, arba savanoriškus valstybių narių ar reguliavimo institucijų įnašus. Nuomonėje, kurią Administracinė valdyba pateikia pagal 24 straipsnio 5 dalį, aiškiai sprendžiami šioje dalyje nustatytų finansavimo šaltinių klausimai.

9.   Administracinė valdyba, konsultuodamasi su Reguliavimo valdyba, naudojasi įgaliojimais taikyti drausmines priemones direktoriui.

10.   Administracinė valdyba prireikus pagal 28 straipsnio 2 dalį parengia Agentūros įgyvendinimo taisykles, pagal kurias įsigalioja Tarnybos nuostatai.

11.   Administracinė valdyba pagal 30 straipsnį priima praktines priemones dėl teisės susipažinti su Agentūros dokumentais.

12.   Administracinė valdyba tvirtina ir skelbia Agentūros metinę veiklos ataskaitą pagal 17 straipsnio 8 dalyje nurodytą metinės ataskaitos projektą ir ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 15 d. pateikia tą ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Metinėje Agentūros veiklos ataskaitoje yra atskiras skyrius, skirtas Agentūros reguliavimo veiklai per atitinkamus metus, kurį tvirtina Reguliavimo valdyba.

13.   Administracinė valdyba priima ir skelbia savo darbo tvarkos taisykles.

14 straipsnis

Reguliavimo valdyba

1.   Reguliavimo valdybą sudaro:

a)

reguliavimo institucijų vyresniųjų pareigūnų lygio atstovai, kaip nurodyta Direktyvos 2009/72/EB 35 straipsnio 1 dalyje ir Direktyvos 2009/73/EB 39 straipsnio 1 dalyje, ir po vieną pakaitinį narį iš tų institucijų dabartinių vyresniųjų pareigūnų;

b)

vienas balsavimo teisės neturintis Komisijos atstovas.

Reguliavimo valdybos nariu gali būti tik vienas nacionalinės reguliavimo institucijos atstovas iš kiekvienos valstybės narės.

Kiekviena nacionalinė reguliavimo institucija atsakinga už pakaitinio nario, vieno iš nacionalinės reguliavimo institucijos dabartinių darbuotojų, skyrimą.

2.   Reguliavimo valdyba iš savo narių renka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Jei pirmininkas negali vykdyti savo pareigų, jį pakeičia pirmininko pavaduotojas. Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencija yra dveji su puse metų ir ji gali būti pratęsta. Tačiau bet kuriuo atveju pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencija baigiasi, kai jie nebėra Reguliavimo valdybos nariai.

3.   Reguliavimo valdyba sprendimus priima dviejų trečdalių posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Kiekvienas narys arba pakaitinis narys turi vieną balsą.

4.   Reguliavimo valdyba priima ir skelbia savo darbo tvarkos taisykles, kuriose išsamiau nustatoma balsavimo tvarka, visų pirma sąlygos, pagal kurias vienas narys gali veikti kito nario vardu, taip pat, atitinkamais atvejais, kvorumą reglamentuojančios taisyklės. Darbo tvarkos taisyklėse gali būti nustatyti specialūs darbo metodai su regioninio bendradarbiavimo iniciatyvomis susijusiems klausimams svarstyti.

5.   Vykdydama šiuo reglamentu jai pavestas užduotis ir nepažeisdama savo narių teisės veikti jų atitinkamos reguliavimo institucijos vardu, Reguliavimo valdyba veikia nepriklausomai ir nesiekia gauti arba vykdyti valstybių narių Vyriausybių, Komisijos arba kitų viešųjų ar privačiųjų subjektų nurodymų.

6.   Sekretoriato paslaugas Reguliavimo valdybai teikia Agentūra.

15 straipsnis

Reguliavimo valdybos užduotys

1.   Reguliavimo valdyba direktoriui pateikia nuomones dėl 5, 6, 7, 8 ir 9 straipsniuose nurodytų nuomonių, rekomendacijų ir sprendimų, kurie svarstomi rengiantis juos priimti. Be to, Reguliavimo valdyba savo kompetencijos srityje teikia direktoriui rekomendacijas, susijusias su jo užduočių vykdymu.

2.   Reguliavimo valdyba teikia Administracinei valdybai nuomonę apie kandidatą užimti direktoriaus pareigas pagal 13 straipsnio 1 dalį ir 16 straipsnio 2 dalį. Reguliavimo valdyba priima tą sprendimą trijų ketvirtadalių narių balsų dauguma.

3.   Pagal 13 straipsnio 5 dalį ir 17 straipsnio 6 dalį bei atsižvelgdama į pagal 23 straipsnio 1 dalį sudarytą preliminarų biudžeto projektą, Reguliavimo valdyba tvirtina ateinančių metų Agentūros darbo programą ir ne vėliau kaip kiekvienų metų rugsėjo 1 d. ją pateikia Administracinei valdybai priimti.

4.   Reguliavimo valdyba tvirtina atskirą su reguliavimo veikla susijusį metinės ataskaitos skyrių, kaip numatyta 13 straipsnio 12 dalyje ir 17 straipsnio 8 dalyje.

5.   Europos Parlamentas, visiškai gerbdamas jo nepriklausomybę, gali pasikviesti Reguliavimo valdybos pirmininką arba jo pavaduotoją padaryti pareiškimą kompetentingame komitete ir atsakyti į to komiteto narių klausimus.

16 straipsnis

Direktorius

1.   Agentūrai vadovauja direktorius, kuris veikia atsižvelgdamas į 15 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje nurodytas rekomendacijas ir, jei nustatyta šiame reglamente, į Reguliavimo valdybos nuomones. Nepažeidžiant Administracinės valdybos ir Reguliavimo valdybos atitinkamų vaidmenų, susijusių su direktoriaus vykdomomis užduotimis, direktorius nesiekia gauti ir nepriima jokios Vyriausybės, Komisijos ar jokių kitų viešųjų ir privačiųjų subjektų nurodymų.

2.   Direktorių skiria Administracinė valdyba, gavusi Reguliavimo valdybos pritariamąją nuomonę, atsižvelgdama į nuopelnus, gebėjimus ir energetikos sektoriui svarbią patirtį, bent iš trijų Komisijos pasiūlytų kandidatų, atrinktų pasibaigus viešam kvietimui dalyvauti konkurse. Prieš paskyrimą Administracinės valdybos atrinktas kandidatas gali būti pakviestas padaryti pareiškimą kompetentingame Europos Parlamento komitete ir atsakyti į jo narių pateiktus klausimus.

3.   Direktoriaus kadencija yra penkeri metai. Iki to laikotarpio pabaigos likus devyniems mėnesiams, Komisija pradeda vertinimą. Vertindama Komisija visų pirma nagrinėja:

a)

direktoriaus darbą;

b)

Agentūros pareigas ir reikalavimus ateinančiais metais.

Su b punktu susijęs vertinimas atliekamas su nepriklausomo išorės eksperto pagalba.

4.   Administracinė valdyba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, pasikonsultavusi su Reguliavimo valdyba ir kuo labiau atsižvelgdama į jos vertinimą bei nuomonę dėl to vertinimo, ir tik tais atvejais, kai tai gali būti pagrindžiama Agentūros pareigomis ir reikalavimais, gali vieną kartą pratęsti direktoriaus kadenciją ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui.

5.   Administracinė valdyba informuoja Europos Parlamentą apie ketinimą pratęsti direktoriaus kadenciją. Likus vienam mėnesiui iki kadencijos pratęsimo, direktorius gali būti pakviestas padaryti pranešimą kompetentingame Parlamento komitete ir atsakyti į to komiteto narių pateiktus klausimus.

6.   Jei direktoriaus kadencija nepratęsiama, jis toliau eina pareigas tol, kol paskiriamas kitas direktorius.

7.   Direktorių nušalinti nuo pareigų gali tik Administracinė valdyba savo sprendimu, gavusi Reguliavimo valdybos pritariamąją nuomonę. Administracinė valdyba priima tą sprendimą trijų ketvirtadalių jos narių balsų dauguma.

8.   Europos Parlamentas ir Taryba gali paprašyti direktoriaus pateikti ataskaitą apie pareigų vykdymą. Europos Parlamentas taip pat gali pasikviesti direktorių padaryti pareiškimą kompetentingame komitete ir atsakyti į to komiteto narių klausimus.

17 straipsnis

Direktoriaus užduotys

1.   Direktorius atsako už atstovavimą Agentūrai ir jos valdymą.

2.   Direktorius rengia Administracinės valdybos darbą. Jis Administracinės valdybos darbe dalyvauja be teisės balsuoti.

3.   Direktorius priima ir skelbia 5, 6, 7, 8 ir 9 straipsniuose nurodytas nuomones, rekomendacijas ir sprendimus, dėl kurių Reguliavimo valdyba yra pateikusi pritariamąją nuomonę.

4.   Direktorius atsako už Agentūros metinės darbo programos įgyvendinimą; rekomendacijas jam teikia Reguliavimo valdyba, o administracinę kontrolę vykdo Administracinė valdyba.

5.   Direktorius imasi visų reikiamų priemonių, visų pirma priima vidaus administracinės tvarkos taisykles ir skelbia pranešimus, siekdamas užtikrinti, kad Agentūros veiksmai atitiktų šį reglamentą.

6.   Kiekvienais metais direktorius rengia Agentūros ateinančių metų darbo programos projektą ir ne vėliau kaip tų metų birželio 30 d. pateikia jį Reguliavimo valdybai, Europos Parlamentui ir Komisijai.

7.   Pagal 23 straipsnio 1 dalį direktorius sudaro Agentūros preliminarų biudžeto projektą ir pagal 24 straipsnį vykdo Agentūros biudžetą.

8.   Kiekvienais metais direktorius parengia metinės ataskaitos projektą, kuriame yra atskiras skyrius, skirtas Agentūros reguliavimo veiklai, ir skyrius, skirtas finansiniams bei administraciniams reikalams.

9.   Tvarkydamas Agentūros personalo reikalus, direktorius naudojasi 28 straipsnio 3 dalyje numatytais įgaliojimais.

18 straipsnis

Apeliacinė taryba

1.   Apeliacinę tarybą sudaro šeši nariai ir šeši pakaitiniai nariai, atrinkti iš nacionalinių reguliavimo institucijų, konkurencijos institucijų arba kitų nacionalinių ar Bendrijos institucijų dabartinių arba buvusių vyresniųjų pareigūnų, turinčių reikalingos patirties energetikos sektoriuje. Apeliacinė taryba skiria savo pirmininką. Apeliacinės tarybos sprendimai priimami kvalifikuota ne mažiau kaip keturių iš šešių narių balsų dauguma. Apeliacinė taryba sušaukiama prireikus.

2.   Komisijai pasiūlius ir pasibaigus viešam kvietimui dalyvauti konkurse, Apeliacinės tarybos narius oficialiai skiria Administracinė valdyba, pasikonsultavusi su Reguliavimo valdyba.

3.   Apeliacinės tarybos narių kadencija yra penkeri metai. Ta kadencija gali būti pratęsta. Apeliacinės tarybos nariai sprendimus priima nepriklausomai. Jie neprivalo vykdyti jokių nurodymų. Jie negali užimti kitų pareigų Agentūroje, jos Administracinėje valdyboje arba jos Reguliavimo valdyboje. Apeliacinės tarybos narys negali būti nušalintas nepasibaigus jo kadencijai, nebent jis pripažįstamas kaltu dėl sunkaus nusižengimo, o Administracinė valdyba, pasikonsultavusi su Reguliavimo valdyba, priima sprendimą dėl jo nušalinimo.

4.   Apeliacinės tarybos nariai negali dalyvauti nagrinėjant apeliacinį skundą, jei jie turi asmeninių interesų, anksčiau atstovavo vienai iš proceso šalių arba dalyvavo priimant sprendimą, dėl kurio pateiktas skundas.

5.   Jei dėl vienos iš 4 dalyje nurodytų priežasčių ar kurios nors kitos priežasties Apeliacinės tarybos narys mano, kad kitas narys neturėtų dalyvauti nagrinėjant apeliacinį skundą, jis informuoja apie tai Apeliacinę tarybą. Bet kuri iš apeliacinio proceso šalių gali pareikšti prieštaravimą dėl Apeliacinės tarybos nario dalyvavimo procese, remdamasi bet kuria 4 dalyje nurodyta priežastimi arba įtarusi Apeliacinės tarybos narį šališkumu. Toks prieštaravimas yra nepriimtinas, jei jis grindžiamas nario pilietybe, arba jei apeliacinio proceso apeliuojanti šalis, žinodama apie prieštaravimo priežastį, vis tiek ėmėsi procesinio veiksmo apeliaciniame procese, išskyrus prieštaravimą dėl Apeliacinės tarybos sudėties.

6.   Apeliacinė taryba, nedalyvaujant atitinkamam jos nariui, priima sprendimą dėl veiksmų, kurių imsis 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais. Siekiant priimti tą sprendimą, atitinkamas narys Apeliacinėje taryboje pakeičiamas jo pakaitiniu nariu. Jei pakaitinis narys yra patekęs į panašią padėtį kaip ir narys, pirmininkas skiria pavaduojantį narį, atrinktą iš kitų pakaitinių narių.

7.   Apeliacinės tarybos nariai įsipareigoja veikti nepriklausomai ir visuomenės labui. Tuo tikslu jie pateikia rašytinę įsipareigojimų deklaraciją ir rašytinę interesų deklaraciją, kuriose nurodo, jog jie neturi jokių interesų, kurie gali būti laikomi trukdančiais jų nepriklausomumui, arba kokių nors tiesioginių arba netiesioginių interesų, kurie galėtų būti laikomi trukdančiais jų nepriklausomumui. Šios deklaracijos kasmet skelbiamos viešai.

19 straipsnis

Apeliaciniai skundai

1.   Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant nacionalines reguliavimo institucijas, gali pateikti apeliacinį skundą dėl 7, 8 arba 9 straipsniuose nurodyto sprendimo, skirto tam asmeniui, arba dėl sprendimo, kuris, nors ir skirtas kitam asmeniui, yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su tuo asmeniu.

2.   Apeliacinis skundas kartu su jo pagrindimu Agentūrai pateikiamas raštu per du mėnesius nuo pranešimo apie sprendimą dėl atitinkamo asmens dienos arba, jei tai nebuvo padaryta, per du mėnesius nuo tos dienos, kai Agentūra paskelbė savo sprendimą. Apeliacinė taryba priima sprendimą dėl apeliacinio skundo per du mėnesius nuo skundo pateikimo.

3.   Sprendimo vykdymas negali būti sustabdytas dėl apeliacinio skundo, pateikto pagal 1 dalį. Tačiau jei Apeliacinė taryba mano, kad to reikia dėl susiklosčiusių aplinkybių, ji gali laikinai sustabdyti ginčytino sprendimo taikymą.

4.   Jei skundas yra priimtinas, Apeliacinė taryba tiria, ar jis tinkamai pagrįstas. Nagrinėdama apeliacinį skundą, kiekvieną kartą, kai reikia, ji kviečia šalis per nustatytus terminus pateikti pastabas dėl jos pateiktų pranešimų arba dėl kitų apeliacinio proceso šalių pateiktų pranešimų. Apeliacinio proceso šalys turi teisę pateikti paaiškinimus žodžiu.

5.   Pagal šį straipsnį Apeliacinė taryba gali naudotis visais įgaliojimais, kurie priklauso Agentūros kompetencijai, arba ji gali perduoti bylą kompetentingam Agentūros padaliniui. Pastarajam Apeliacinės tarybos sprendimas yra privalomas.

6.   Apeliacinė taryba priima ir skelbia savo darbo tvarkos taisykles.

7.   Agentūra skelbia Apeliacinės tarybos priimtus sprendimus.

20 straipsnis

Ieškinių pateikimas Pirmosios instancijos teismui ir Teisingumo Teismui

1.   Pagal Sutarties 230 straipsnį Pirmosios instancijos teismui arba Teisingumo Teismui gali būti pateiktas ieškinys, kuriame ginčijamas Apeliacinės tarybos priimtas sprendimas, o tais atvejais, kai Apeliacinė taryba tokios teisės neturi, Agentūros priimtas sprendimas.

2.   Tuo atveju, jei Agentūra nepriima jokio sprendimo, vadovaujantis Sutarties 232 straipsniu Pirmosios instancijos teismui arba Teisingumo Teismui gali būti pateiktas ieškinys dėl neveikimo.

3.   Agentūra turi imtis reikiamų priemonių, kad būtų vykdomas Pirmosios instancijos teismo arba Teisingumo Teismo sprendimas.

IV SKYRIUS

FINANSINĖS NUOSTATOS

21 straipsnis

Agentūros biudžetas

1.   Agentūros pajamas visų pirma sudaro:

a)

Bendrijos subsidija, įtraukta į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (Komisijos skirsnis);

b)

pagal 22 straipsnį Agentūrai mokami mokesčiai;

c)

valstybių narių arba reguliavimo institucijų savanoriški įnašai, kaip nurodyta 13 straipsnio 8 dalyje; ir

d)

13 straipsnio 8 dalyje nurodytas palikimas, dovanos ar dotacijos.

2.   Agentūros išlaidas sudaro personalo, administracinės, infrastruktūros ir veiklos išlaidos.

3.   Agentūros pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

4.   Visos Agentūros pajamos ir išlaidos turi būti numatomos kiekvieniems finansiniams metams, atitinkantiems kalendorinius metus, ir įtraukiamos į jos biudžetą.

22 straipsnis

Mokesčiai

1.   Pateikus prašymą dėl išimties taikymo pagal 9 straipsnio 1 dalį, Agentūrai mokami mokesčiai.

2.   1 dalyje nurodytus mokesčius nustato Komisija.

23 straipsnis

Biudžeto sudarymas

1.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų vasario 15 d. direktorius sudaro preliminarų biudžeto projektą, apimantį veiklos išlaidas ir ateinančiais finansiniais metais numatomą darbo programą, ir tą preliminarų biudžeto projektą kartu su numatomų etatų sąrašu pateikia Administracinei valdybai. Kiekvienais metais Administracinė valdyba pagal direktoriaus parengtą preliminarų biudžeto projektą sudaro ateinančių finansinių metų Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatą. Tą sąmatą, apimančią ir personalo plano projektą, Administracinė valdyba pateikia Komisijai ne vėliau kaip kovo 31 d. Prieš patvirtinant sąmatą, direktoriaus parengtas projektas pateikiamas Reguliavimo valdybai, kuri gali pateikti pagrįstą nuomonę apie projektą.

2.   Komisija pateikia 1 dalyje nurodytą sąmatą Europos Parlamentui ir Tarybai (biudžeto valdymo institucija) kartu su preliminariu Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektu.

3.   Remdamasi šia sąmata, Komisija į preliminarų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą įtraukia numatomas išlaidas, kurios, jos manymu, reikalingos pagal personalo planą, ir dotacijos, kuri bus mokama iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto pagal Sutarties 272 straipsnį, sumą.

4.   Biudžeto valdymo institucija tvirtina Agentūros personalo planą.

5.   Agentūros biudžetą sudaro Administracinė valdyba. Jis tampa galutiniu, kai priimamas galutinis Europos Sąjungos bendrasis biudžetas. Prireikus jis atitinkamai patikslinamas.

6.   Administracinė valdyba nedelsdama praneša biudžeto valdymo institucijai apie ketinimą įgyvendinti visus projektus, kurie gali turėti reikšmės Agentūros biudžeto finansavimui, ypač apie visus projektus, susijusius su nuosavybe, pavyzdžiui, pastatų nuoma arba pirkimu. Administracinė valdyba apie savo ketinimus taip pat praneša Komisijai. Jeigu bet kuri biudžeto valdymo institucijai priklausanti institucija ketina pateikti nuomonę, ji apie tai per dvi savaites nuo informacijos apie projektą gavimo dienos praneša Agentūrai. Jeigu atsakymo nėra, Agentūra gali pradėti vykdyti numatytą projektą.

24 straipsnis

Biudžeto vykdymas ir kontrolė

1.   Direktorius vykdo įgaliojimus suteikiančio pareigūno pareigas ir įgyvendina Agentūros biudžetą.

2.   Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, ne vėliau kaip kovo 1 d. Agentūros apskaitos pareigūnas preliminarias finansines ataskaitas kartu su tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita pateikia Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams. Ne vėliau kaip ateinančių metų kovo 31 d. Agentūros apskaitos pareigūnas biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą taip pat nusiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai. Po to Komisijos apskaitos pareigūnas konsoliduoja institucijų ir decentralizuotų įstaigų preliminarias finansines ataskaitas pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (15) (Finansinis reglamentas) 128 straipsnį.

3.   Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, ne vėliau kaip kovo 31 d. Komisijos apskaitos pareigūnas preliminarias Agentūros finansines ataskaitas kartu su tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita pateikia Audito Rūmams. Finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita taip pat pateikiama Europos Parlamentui ir Tarybai.

4.   Gavęs Audito Rūmų pastabas apie Agentūros preliminarias finansines ataskaitas pagal Finansinio reglamento 129 straipsnio nuostatas, direktorius savo atsakomybe parengia galutines Agentūros finansines ataskaitas ir pateikia jas Administracinei valdybai, kad ji pateiktų nuomonę.

5.   Administracinė valdyba pateikia nuomonę dėl Agentūros galutinių finansinių ataskaitų.

6.   Ne vėliau kaip liepos 1 d. po finansinių metų pabaigos, direktorius galutines finansines ataskaitas kartu su Administracinės valdybos nuomone pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

7.   Galutinės finansinės ataskaitos paskelbiamos.

8.   Ne vėliau kaip spalio 15 d. direktorius nusiunčia Audito Rūmams atsakymą į jų pastabas. To atsakymo kopiją jis taip pat nusiunčia Administracinei valdybai ir Komisijai.

9.   Kaip nustatyta Finansinio reglamento 146 straipsnio 3 dalyje ir Europos Parlamentui paprašius, direktorius jam pateikia visą informaciją, kurios reikia, kad būtų užtikrinta sklandi sprendimo dėl atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo priėmimo procedūra.

10.   Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimta rekomendacija, iki n + 2 metų gegužės 15 d. priima sprendimą, kad direktorius n finansinių metų biudžetą įvykdė.

25 straipsnis

Finansinės taisyklės

Pasikonsultavusi su Komisija, Administracinė valdyba parengia Agentūrai taikomas finansines taisykles. Tos taisyklės gali nukrypti nuo Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002, jeigu to reikia atsižvelgiant į konkrečius Agentūros veiklos poreikius ir tik Komisijai iš anksto pritarus.

26 straipsnis

Kovos su sukčiavimu priemonės

1.   Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kita neteisėta veikla, Agentūrai be apribojimų taikomos 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (16) nuostatos.

2.   Agentūra prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų (17) ir nedelsdama priima atitinkamas nuostatas, taikomas visam Agentūros personalui.

3.   Sprendimuose dėl finansavimo, susitarimuose ir su jais susijusiuose įgyvendinimo dokumentuose aiškiai nurodoma, kad Audito Rūmai ir OLAF prireikus gali atlikti Agentūros skirtų lėšų gavėjų ir už tų lėšų skyrimą atsakingo personalo patikrinimus vietoje.

V SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

27 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Agentūrai taikomas Protokolas dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų.

28 straipsnis

Personalas

1.   Agentūros darbuotojams, įskaitant jos direktorių, taikomi Tarnybos nuostatai, Įdarbinimo sąlygos ir bendrai Europos bendrijos institucijų priimtos šių tarnybos nuostatų ir įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisyklės.

2.   Komisijai pritarus, Administracinė valdyba Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje numatyta tvarka patvirtina atitinkamas įgyvendinimo taisykles.

3.   Personalo atžvilgiu Agentūra naudojasi įgaliojimais, kurie pagal Tarnybos nuostatus suteikiami paskyrimų tarnybai ir kurie pagal Įdarbinimo sąlygas suteikiami institucijai, turinčiai teisę sudaryti sutartis.

4.   Administracinė valdyba gali priimti nuostatas, leidžiančias Agentūroje įdarbinti valstybių narių deleguotus nacionalinius ekspertus.

29 straipsnis

Agentūros atsakomybė

1.   Nesutartinės atsakomybės atveju Agentūra pagal valstybių narių teisės aktams būdingus bendruosius principus atlygina žalą, kurią ji arba jos personalas padarė vykdydami savo pareigas. Bet koks ginčas, kylantis dėl tokios žalos atlyginimo, priklauso Teisingumo Teismo jurisdikcijai.

2.   Agentūros personalo asmeninę finansinę ir drausminę atsakomybę Agentūrai reglamentuoja Agentūros personalui taikomos atitinkamos nuostatos.

30 straipsnis

Galimybė susipažinti su dokumentais

1.   Agentūros turimiems dokumentams taikomas 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (18).

2.   Administracinė valdyba patvirtina Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo praktines priemones ne vėliau kaip 2010 m. kovo 3 d.

3.   Dėl pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį Agentūros priimtų sprendimų gali būti pateiktas skundas ombudsmenui arba ieškinys Teisingumo Teismui laikantis atitinkamai Sutarties 195 ir 230 straipsniuose nustatytų sąlygų.

31 straipsnis

Trečiųjų šalių dalyvavimas

1.   Agentūros veikloje gali dalyvauti trečiosios šalys, kurios su Bendrija yra sudariusios susitarimus, pagal kuriuos jos priėmė ir taiko Bendrijos teisę energetikos srityje bei, prireikus, aplinkos ir konkurencijos srityse.

2.   Pagal atitinkamas tų susitarimų nuostatas, įskaitant su finansiniais įnašais ir personalu susijusias nuostatas, nustatoma konkreti tų valstybių dalyvavimo Agentūros veikloje tvarka, visų pirma nustatant jų dalyvavimo pobūdį, apimtį ir procedūrinius aspektus.

32 straipsnis

Komitetas

1.   Komisijai padeda komitetas.

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

33 straipsnis

Nuostatos dėl kalbų vartojimo

1.   Agentūrai taikomos 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (19), nuostatos.

2.   Dėl Agentūros kalbų vartojimo vidaus nuostatų sprendžia Administracinė valdyba.

3.   Agentūros veiklai reikalingas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

34 straipsnis

Vertinimas

1.   Komisija su nepriklausomo išorės eksperto pagalba atlieka Agentūros veiklos vertinimą. Tas vertinimas apima Agentūros pasiektus rezultatus ir jos darbo metodus, atsižvelgiant į šiame reglamente bei jos metinėse darbo programose apibrėžtus tikslą, įgaliojimus ir užduotis. Vertinimas yra paremtas išsamia konsultacija pagal 10 straipsnio nuostatas.

2.   1 dalyje nurodytą vertinimą Komisija pateikia Agentūros Reguliavimo valdybai. Reguliavimo valdyba pateikia rekomendacijas dėl šio reglamento, Agentūros ir jos darbo metodų keitimo Komisijai, kuri tas rekomendacijas kartu su savo nuomone ir atitinkamais pasiūlymais gali persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.   Pirmąjį vertinimą Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai per trejus metus nuo to laiko, kai pareigas pradėjo eiti pirmasis direktorius. Vėliau Komisija vertinimą teikia bent kas ketverius metus.

35 straipsnis

Įsigaliojimas ir pereinamojo laikotarpio priemonės

1.   Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   5–11 straipsniai taikomi nuo 2011 m. kovo 3 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2009 m. liepos 13 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

E. ERLANDSSON


(1)  OL C 211, 2008 8 19, p. 23.

(2)  OL C 172, 2008 7 5, p. 55.

(3)  2008 m. birželio 18 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2009 m. sausio 9 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 75 E, 2009 3 31, p. 1) ir 2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2009 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimas.

(4)  OL L 296, 2003 11 14, p. 34.

(5)  OL L 176, 2003 7 15, p. 37.

(6)  OL L 176, 2003 7 15, p. 57.

(7)  Žr šio Oficialiojo leidinio p. 55.

(8)  Žr šio Oficialiojo leidinio p. 94.

(9)  OL L 262, 2006 9 22, p. 1.

(10)  OL L 357, 2002 12 31, p. 72.

(11)  OL L 56, 1968 3 4, p. 1.

(12)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(13)  Žr šio Oficialiojo leidinio p. 15.

(14)  Žr šio Oficialiojo leidinio p. 36.

(15)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(16)  OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

(17)  OL L 136, 1999 5 31, p. 15.

(18)  OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

(19)  OL 17, 1958 10 6, p. 385.


Top