Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32009L0081

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (Tekstas svarbus EEE)

OJ L 216, 20.8.2009, p. 76–136 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
Special edition in Croatian: Chapter 06 Volume 001 P. 236 - 296

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2009/81/oj

20.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 216/76


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/81/EB

2009 m. liepos 13 d.

dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos Bendrijos sutartį ir ypač į jos 47 straipsnio 2 dalį, 55 ir 95 straipsnius,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

Kiekviena valstybė narė išlieka išimtinai atsakinga visų pirma už savo nacionalinį saugumą tiek gynybos, tiek saugumo srityse.

(2)

Siekiant stiprinti Europos gynybos technologijų ir pramonės sistemą ir plėtoti karinius pajėgumus, kurių reikia Europos saugumo ir gynybos politikai įgyvendinti, būtina palaipsniui kurti Europos gynybos įrangos rinką.

(3)

Valstybės narės sutaria dėl poreikio puoselėti, plėtoti ir palaikyti pajėgumais paremtą, kompetentingą ir konkurencingą Europos gynybos technologijų ir pramonės sistemą. Kad pasiektų šį tikslą, valstybės narės gali naudoti skirtingas priemones, kurios neprieštarautų Bendrijos teisės aktams, siekiant tikros Europos gynybos įrangos rinkos ir užtikrinant vienodas sąlygas Europos ir pasauliniu lygmenimis. Jos taip pat turėtų prisidėti prie nuodugnaus Europos gynybos srities tiekimo sistemos įvairovės plėtojimo, visų pirma paremdamos mažųjų bei vidutinių įmonių (MVĮ) ir netradicinių tiekėjų visapusišką dalyvavimą Europos gynybos technologijų ir pramonės sistemoje, skatindamos pramonės bendradarbiavimą ir sudarydamos palankias sąlygas žemesnės pakopos tiekėjų veiksmingumo ir veiklumo skatinimui. Todėl jos turėtų atsižvelgti į 2006 m. gruodžio 6 d. Komisijos aiškinamąjį komunikatą dėl Sutarties 296 straipsnio taikymo pirkimams gynybos srityje ir 2007 m. gruodžio 5 d. Komisijos komunikatą dėl stipresnės ir konkurencingesnės Europos gynybos pramonės strategijos.

(4)

Viena iš būtinų Europos gynybos įrangos rinkos sukūrimo sąlygų yra tinkamos teisinės sistemos sukūrimas. Pirkimų srityje tuo tikslu būtina derinti pirkimo sutarčių sudarymo tvarką, atitinkančią valstybių narių saugumo poreikius ir Sutartyje nustatytas pareigas.

(5)

Kad būtų pasiektas šis tikslas, Europos Parlamentas savo 2005 m. lapkričio 17 d. rezoliucijoje dėl Žaliosios knygos dėl viešųjų pirkimų gynybos srityje (3) paragino Komisiją parengti direktyvą, kurioje būtų itin atsižvelgiama į valstybių narių saugumo interesus, kuri padėtų toliau vystyti bendrąją užsienio ir saugumo politiką, skatinti didesnę Europos sanglaudą, išsaugoti Sąjungos, kaip vadinamosios „pilietinės galios“, vaidmenį.

(6)

Geresnis sutarčių sudarymo tvarkos derinimas, pavyzdžiui, dėl sutarčių, susijusių su logistikos paslaugų teikimu, pervežimais ir sandėliavimu, gali padėti sumažinti išlaidas gynybos srityje ir labai sumažinti sektoriaus poveikį aplinkai.

(7)

Šios procedūros taip pat turi atspindėti Europos Sąjungos bendrą požiūrį saugumo srityje, kuriuo atsižvelgiama į strateginės aplinkos raidą. Atsiradus asimetriškų transnacionalinių pavojų palaipsniui pradėjo nykti išorės ir vidaus, karinio ir nekarinio saugumo ribos.

(8)

Gynybos ir saugumo įranga yra nepaprastai svarbi valstybių narių saugumui bei suverenumui ir Europos Sąjungos autonomiškumui. Todėl gynybos ir saugumo srities prekių bei paslaugų įsigijimai dažnai laikytini jautriu klausimu.

(9)

Dėl šių priežasčių keliami ypatingi reikalavimai, ypač tiekimo patikimumo ir informacijos saugumo srityje. Šie reikalavimai yra ypač svarbūs perkant ginkluotosioms pajėgoms skirtus ginklus, šaudmenis ir karinės paskirties medžiagas (bei tiesiogiai su jais susijusias paslaugas ir darbus), taip pat įsigyjant tam tikras kitas ypatingai jautraus pobūdžio nekarinio saugumo srities prekes. Nesant visoje ES taikomos tvarkos, šiose srityse varžomas valstybių narių gynybos ir saugumo rinkų atvirumas. Reikia nedelsiant pagerinti situaciją. Būtų labai naudinga sukurti visą ES apimančią tvarką, kuria remiantis būtų užtikrinamas informacijos saugumas, įskaitant abipusį įgaliojimų, kurie reikalingi pagal gynybos paslapčių saugojimo taisykles, pripažinimą, ir perkančiosioms organizacijoms (subjektams) būtų leidžiama keistis klasifikuota informacija su Europos įmonėmis. Tuo pat metu valstybės narės turėtų imtis konkrečių veiksmų siekdamos pagerinti tarpusavio tiekimo saugumą ir sukurti pažangią priemonių sistemą, kuria remiantis būtų teikiamos tinkamos garantijos.

(10)

Šioje direktyvoje karine įranga turėtų būti vadinami visi produktų tipai, išvardyti 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos sprendimu 255/58 (4) patvirtintame ginklų, amunicijos ir karinių medžiagų sąraše, o valstybės narės galėtų apsiriboti šiuo sąrašu tik perkeldamos šią direktyvą į nacionalinę teisę. Į sąrašą įtraukta tik ta įranga, kuri specialiai sukurta ir pagaminta kariniais tikslais. Tačiau sąrašas yra bendro pobūdžio ir turėtų būti plačiai interpretuojamas turint mintyje tai, kad kinta technologijos pobūdis, pirkimų politika ir kariniai reikalavimai, todėl kuriama naujų tipų įranga, pavyzdžiui, pateikiama Europos Sąjungos bendrajame karinės įrangos sąraše. Šioje direktyvoje terminas „karinė įranga“ turėtų taip pat apimti produktus, kurie, nors buvo sukurti civiliniams tikslams, vėliau buvo pritaikyti kariniams tikslams ir naudojami kaip ginklai, amunicija ar karinės medžiagos.

(11)

Nekarinio saugumo srityje ši direktyva turėtų būti taikoma pirkimams, kurie turi į pirkimus gynybos srityje panašių požymių ir yra tokie pat jautrūs. Ypač tai galėtų būti taikoma srityse, kuriose karinės ir nekarinės pajėgos kartu vykdo atsakingus uždavinius ir (arba) kai pirkimų tikslas – garantuoti Sąjungos ir (arba) valstybių narių saugumą jų teritorijoje arba už jos ribų, kai rimtą pavojų kelia nekariniai ir (arba) nevyriausybiniai veikėjai. Pavyzdžiui, tai galėtų apimti sienų apsaugą, policijos veiksmus ir krizių valdymo misijas.

(12)

Direktyva turėtų apimti perkančiosios organizacijos (subjekto) poreikius per visą produkto gyvavimo ciklą, įskaitant tyrimus ir vystymą, pramoninį vystymą, gamybą, remontą, modernizavimą, pakeitimus, priežiūrą, logistiką, mokymus, bandymus, išėmimą iš apyvartos ir sunaikinimą. Šie etapai apima, pavyzdžiui, studijų rengimą, vertinimą, sandėliavimą, transportavimą, surinkimą, aptarnavimą, išmontavimą, sunaikinimą ir visas kitas paslaugas po pradinio projekto. Į kai kurias sutartis gali būti įtrauktas dalių, komponentų ir (arba) konstrukcijų, kurias reikia įmontuoti arba pritvirtinti prie produktų, tiekimas ir (arba) specialių įrankių, bandymo įrenginių ar pagalbos tiekimas.

(13)

Šioje direktyvoje terminas „moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra“ apima fundamentaliuosius tyrimus, taikomuosius tyrimus ir taikomąją veiklą. Fundamentalieji tyrimai susideda iš bandomosios arba teorinės veiklos, vykdomos pirmiausia siekiant gauti naujų žinių apie reiškinio pagrindus ir stebimus faktus, nenumatant tiesioginio tokių žinių praktinio taikymo arba naudojimo. Taikomieji tyrimai taip pat susideda iš pirminių darbų, kurie vykdomi siekiant gauti naujų žinių. Tačiau šiuo atveju numatomas konkretus tikslas ar taikymo sritis. Taikomoji veikla susideda iš darbų, paremtų turimomis žiniomis, gautomis iš tyrimų ir (arba) praktinių bandymų turint tikslą pradėti gaminti naujas medžiagas, produktus ar įrenginius, taikyti naujus procesus, sistemas ar paslaugas arba gerokai patobulinti jau esamus. Taikomoji veikla galėtų apimti technologijų demonstratorių gamybą, t. y. įrenginių, kurie demonstruoja, kaip veikia nauja koncepcija ar technologija tam tikroje ar panašioje aplinkoje.

Terminas „moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra“ neapima pavyzdinių produktų ar įrankių pramoninės inžinerijos, pramoninio kūrimo ar gamybos.

(14)

Šioje direktyvoje turėtų būti atsižvelgta į perkančiosios organizacijos (subjekto) poreikius atlikti darbus ar teikti paslaugas, kurios, nors tiesiogiai ir nesusijusios su karinės ar jautrios įrangos tiekimu, yra būtinos, kad būtų galima vykdyti tam tikrus karinius ar saugumo reikalavimus.

(15)

Sutartys, sudarytos valstybėse narėse su perkančiaisiais subjektais, kaip nurodyta 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (5), ir su perkančiomis organizacijomis, kaip nurodyta 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (6), turi atitikti Sutartyje numatytus principus, ypač laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės ir laisvo paslaugų judėjimo, bei iš jų kylančius principus, pavyzdžiui, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus.

Skaidrumo ir konkurencingumo įsipareigojimai sutartyse, kuriose nurodyta ribinė vertė žemesnė už nurodytąją šioje direktyvoje, turėtų būti nustatomi valstybių narių, nepažeidžiant šių principų ir ypač atsižvelgiant į tarptautinius interesus. Valstybės narės visų pirma turėtų apibrėžti tinkamiausią tvarką, kaip nustatomi pirkimo konkurso nugalėtojai.

Pirkimo sutarčių, kurių vertė viršija tam tikrą sumą, atveju šių principų pagrindu patartina nustatyti tokių sutarčių sudarymo nacionalinių procedūrų derinimo Bendrijos mastu nuostatas, kad būtų užtikrintas šių principų veiksmingumas ir sudarytos sąlygos veiksmingai konkurencijai pirkimų srityje. Todėl šios derinimo nuostatos turėtų būti aiškinamos remiantis pirmiau nurodytomis taisyklėmis ir principais bei kitomis Sutartyje nustatytomis taisyklėmis.

(16)

Sutarties 30, 45, 46, 55 ir 296 straipsniuose numatytos tam tikros konkrečios joje nustatytų principų taikymo išimtys, taigi ir išimčių taikymas pagal juos priimtiems antrinės teisės aktams. Iš to darytina išvada, kad jokia šios direktyvos nuostata neturėtų drausti nustatyti ar taikyti priemones, kurios būtų laikomos būtinomis pagal Sutarties nuostatas teisėtais pripažintų interesų apsaugai.

Tai visų pirma reiškia, kad sutarčių sudarymui, kuriam taikoma šioje direktyvoje nustatyta tvarka, galima daryti išimtis, jei tai daroma visuomenės saugumo sumetimais arba jei tai būtina siekiant apsaugoti esminius valstybės narės saugumo interesus. Tai gali būti sutartys gynybos ar saugumo srityse, kurios reikalauja tokio ypatingo tiekimo reikalavimų saugumo arba kurios yra tokios slaptos ir (arba) svarbios nacionaliniam suverenumui, kad netgi specialių šios direktyvos nuostatų nepakanka, kad būtų užtikrinti valstybių narių esminiai saugumo interesai, už kurių apibrėžimą atsakingos tik pačios valstybės narės.

(17)

Tačiau, remiantis Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika, galimybę pasinaudoti tokiomis išimtimis reikėtų aiškinti taip, kad naudojimosi jomis poveikis nebūtų didesnis, nei tikrai būtina norint apsaugoti teisėtus interesus, kurių apsaugą šie Sutarties straipsniai leidžia užtikrinti. Taigi direktyvos netaikymas privalo būti proporcingas tikslams, kurių siekiama, ir dėl to turėtų būti kuo mažiau kliudoma laisvam prekių judėjimui ir laisvei teikti paslaugas.

(18)

Pasaulio prekybos organizacijos sudarytas Viešųjų pirkimų susitarimas (VPS) pirkimų ginklų, amunicijos ir karinės paskirties medžiagų pirkimams, kuriuos atlieka gynybos srityje veikiančios perkančiosios organizacijos (subjektai), netaikomas. Kitiems pirkimams, kuriems taikoma ši direktyva, VPS taip pat netaikomas remiantis jo XXIII straipsniu. EB sutarties 296 straipsnio ir VPS XXIII straipsnio 1 dalies taikymo sritys skiriasi ir joms taikomi skirtingi teisminės peržiūros standartai. Tais atvejais, kai negalima remtis EB sutarties 296 straipsniu, valstybės narės gali toliau remtis VPS XXIII straipsnio 1 dalimi. Tačiau abiejų nuostatų taikymui keliamos skirtingos sąlygos.

Ši išimtis taip pat reiškia, kad konkrečiose gynybos ir saugumo rinkose valstybėms narėms paliekama teisė leisti arba neleisti trečiosioms šalims dalyvauti sutarčių sudarymo procedūrose. Jos turėtų priimti sprendimus, siekdamos geriausio kainos ir kokybės santykio, pripažindamos konkurencingos Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės poreikį pasaulio mastu bei atviros ir teisingos rinkos svarbą ir siekdamos abipusės naudos. Valstybės narės turėtų nuolat siekti vis labiau atverti rinkas. Europos Sąjungos partneriai taip pat turėtų demonstruoti atvirumą remdamiesi tarptautinėmis taisyklėmis, ypač kiek tai susiję su atvira ir teisinga konkurencija.

(19)

Sutartis laikytina darbų pirkimo sutartimi tik tuomet, kai ja konkrečiai siekiama vykdyti 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) (7) (toliau – BVPŽ) Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno 45 skyriuje išvardytų rūšių veiklą, net jei sutartis apima ir kitų tai veiklai vykdyti būtinų paslaugų teikimą. Kai kuriais atvejais į paslaugų pirkimo sutartis gali būti įtraukti ir darbai. Tačiau, kadangi šie darbai yra neesminiai ir tėra galimas pagrindinio sutarties dalyko padarinys arba papildymas, pats jų įtraukimas į sutartį nėra pagrindas ją laikyti darbų pirkimo sutartimi.

(20)

Gynybos ir saugumo srityje sudaromose sutartyse dažnai pateikiama slapta informacija, kurią saugumo sumetimais būtina apsaugoti, remiantis suinteresuotos valstybės narės įstatymais, reglamentu ar administracinėmis nuostatomis, kad ji nebūtų prieinama asmenims, neturintiems tam leidimo. Valstybės narės karinėje srityje naudoja informacijos konfidencialumo klasifikavimo sistemas kariniais tikslais. Tačiau civilinės saugos srityje ne visos valstybės narės yra sukūrusios tokios informacijos įslaptinimo sistemas. Todėl reikėtų pasitelkti tokią koncepciją, kurioje būtų galima atsižvelgti į valstybių narių taikomų metodų įvairovę ir apimti karinę bei nekarinę sritis. Bet kuriuo atveju pirkimo sutarčių sudarymas šiose srityse neturėtų turėti įtakos pareigoms, nustatytoms 2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendime 2001/844/EB, EAPB, Euratomas, iš dalies keičiančiame jos darbo tvarkos taisykles (8), ir 2001 m. kovo 19 d. Sprendime 2001/264/EB dėl Tarybos saugumo nuostatų patvirtinimo (9).

Be to, Sutarties 296 straipsnio 1 dalies a punkte valstybėms narėms suteikiama galimybė gynybos ir saugumo srityse daryti išimtis šios direktyvos taisyklėms, jei jas taikant būtų privaloma pateikti informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų pagrindiniams šalies saugumo interesams. Tai ypač galėtų būti taikoma tuo atveju, kai pirkimai tokie konfidencialūs, kad net jų egzistavimas turi būti paslaptis.

(21)

Perkančiosioms organizacijoms (subjektams) reikėtų leisti naudotis pagrindų susitarimais. Todėl reikia apibrėžti pagrindų susitarimus ir nustatyti konkrečias taisykles. Remiantis šiomis taisyklėmis, kai perkančioji organizacija (subjektas) sudaro pagrindų susitarimą pagal šios direktyvos nuostatas, susijusias visų pirma su konkurso skelbimu, pasiūlymų teikimo terminais ir sąlygomis, ji pagrindų susitarimo galiojimo laikotarpiu gali jo pagrindu sudaryti sutartis taikydama jame nustatytas sąlygas arba, jei pagrindų susitarime nebuvo iš anksto nustatyta visų sąlygų, jo šalims organizuoti naują konkursą dėl šių sąlygų. Organizuojant naują konkursą reikėtų laikytis tam tikrų taisyklių, kurios užtikrintų reikiamą lankstumą ir bendrųjų principų, visų pirma vienodų sąlygų taikymo principo, laikymąsi. Dėl šių priežasčių pagrindų susitarimų galiojimas turėtų būti ribotas ir jų neturėtų būti galima sudaryti ilgesniam kaip septynerių metų laikotarpiui, išskyrus perkančiųjų organizacijų (subjektų) tinkamai pagrįstus atvejus.

(22)

Reikėtų, kad perkančiosios organizacijos (subjektai) galėtų naudoti elektronines pirkimų priemones, tačiau jas naudojant turėtų būti laikomasi šioje direktyvoje nustatytų taisyklių ir vienodų sąlygų taikymo, nediskriminavimo bei skaidrumo principų. Atsižvelgiant į tai, kad ateityje bus dar plačiau naudojamasi elektroniniais aukcionais, jie turėtų būti apibrėžti Bendrijos mastu, nustatant jiems specifines taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų laikymąsi. Tuo tikslu turėtų būti numatyta, kad tokie elektroniniai aukcionai galėtų būti naudojami tik darbų, tiekimo ar paslaugų pirkimo sutartims, kurioms specifikacijos gali būti tiksliai nustatytos. Tai visų pirma galėtų būti pasikartojančios tiekimo, darbų ir paslaugų pirkimo sutartys. Tuo pačiu tikslu bet kurioje elektroninio aukciono stadijoje turi būti įmanoma atitinkamai klasifikuoti dalyvius. Pasinaudodamos elektroniniais aukcionais, perkančiosios organizacijos (subjektai) gali prašyti dalyvių pateikti naujas žemesnes kainas, o kai sutartis sudaroma remiantis ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu, taip pat pagerinti ir kitus, su kainomis nesusijusius pasiūlymo elementus. Skaidrumas gali būti užtikrintas tik tuomet, kai elektroninių aukcionų objektas yra elementai, kuriuos galima automatiškai įvertinti elektroninėmis priemonėmis be perkančiosios organizacijos (subjekto) įsikišimo ir (arba) įvertinimo, t. y. tik tie elementai, kurie gali būti kiekybiškai išreikšti skaičiais arba procentais. Kita vertus, elektroninių aukcionų objektu neturėtų būti tie pasiūlymų aspektai, kurių elementų neįmanoma įvertinti kiekybiškai. Taigi, tam tikros darbų pirkimo sutartys ir tam tikros paslaugų pirkimo sutartys, kurių objektas – intelektualioji veikla, pavyzdžiui, darbų projektavimas, neturėtų būti sudaromos vykdant elektroninį aukcioną.

(23)

Centralizuotos pirkimų technologijos padeda didinti konkurenciją ir pagreitinti pirkimus. Todėl valstybės narės turi turėti atsižvelgti į tai, kad perkančiosios organizacijos (subjektai) gali pirkti prekes, darbus ir (arba) paslaugas per centrinę perkančiąją organizaciją. Taip pat turėtų būti pateikta Bendrijos apibrėžtis, kas yra centrinės pirkimų įstaigos, ir nustatytos sąlygos, pagal kurias, laikantis lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų, būtų galima nustatyti, ar perkančiosios organizacijos (subjektai), kurios perka darbus, prekes ir (arba) paslaugas per centrinę pirkimų įstaigą, laikėsi šios direktyvos. Perkančioji organizacija (subjektas), kuri privalo laikytis šios direktyvos, turėtų visuomet turėti teisę veikti kaip centrinė pirkimų įstaiga. Tuo pat metu valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė pačioms nustatyti, kurios Europos valstybės įstaigos, nors jos neįtrauktos į šią direktyvą, pvz., Europos gynybos agentūra, laikomos centrinėmis pirkimų įstaigomis, jei šios įstaigos pirkimams taiko pirkimų taisykles, atitinkančias visas šios direktyvos nuostatas.

(24)

Perkančiosios organizacijos (subjektai) gali būti įpareigotos sudaryti vieną įsigijimo sutartį, kuriai iš dalies taikoma ši direktyva, o iš dalies – Direktyva 2004/17/EB arba Direktyva 2004/18/EB, arba kuriai netaikoma nei ši direktyva, nei Direktyva 2004/17/EB ar Direktyva 2004/18/EB. Tokia tvarka taikoma tuomet, kai atitinkami pirkimai dėl objektyvių priežasčių negali būti atskirti ir negali būti sudaromos atskiros sutartys. Tokiais atvejais perkančiosioms organizacijoms (subjektams) neturėtų būti leista sudaryti vieną sutartį, jei sprendimas priimamas neturint tikslo, kad sutartims nebūtų taikoma ši direktyva, Direktyva 2007/17/EB arba Direktyva 2004/18/EB.

(25)

Perkančiųjų organizacijų (subjektų) darbą apsunkina taikant suderintas nuostatas naudojamų verčių ribų gausa. Atsižvelgiant į sutarčių gynybos ir saugumo srityje vertės vidurkį, būtų tikslinga sulyginti šioje direktyvoje naudojamų verčių ribas su verčių ribomis, kurias perkantieji subjektai jau pasiekė taikydami Direktyvos 2004/17/EB nuostatas. Šios direktyvos verčių ribos taip pat turėtų būti peržiūrėtos kartu su Direktyvos 2004/17/EB verčių ribomis, kai pastarosios bus keičiamos.

(26)

Be to, reikėtų apibrėžti tuos atvejus, kai direktyva netaikoma todėl, kad taikomos specialios pirkimų taisyklės, kylančios iš tarptautinių susitarimų, arba taikomi susitarimai tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių. Pagal specialiųjų susitarimų taisykles dėl vienos valstybės narės karinių dalinių dislokavimo kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje arba dėl trečiosios šalies karinių dalinių dislokavimo valstybėje narėje turėtų būti užkirstas kelias naudotis šios direktyvos pirkimų procedūromis. Direktyva neturėtų būti taikoma nei sutartims, sudarytoms su tarptautinėmis organizacijomis, siekiančioms savų tikslų, nei sutartims, kurios turėtų būti sudaromos valstybės narės laikantis taisyklių, kurios būdingos šioms organizacijoms.

(27)

Gynybos ir saugumo srityje kai kurios sutartys yra tokios jautrios, kad būtų netinkama taikyti šią direktyvą, nepaisant jos specifiškumo. Toks atvejis būtų žvalgybos tarnybos organizuojami pirkimai arba pirkimai visų tipų žvalgybos veiklai, įskaitant kontržvalgybą, kaip nustatyta valstybių narių. Direktyva taip pat neturėtų būti taikoma kitiems labai slaptiems pirkimams, kur turi būti užtikrintas itin aukšto lygio slaptumas, pavyzdžiui, pirkimams, skirtiems sienų apsaugai ar kovai su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, susijusiems su šifravimu ar skirtiems specialioms slaptoms operacijoms ar kitiems panašaus slaptumo veiksmams, kurie būtų vykdomi policijos ar saugumo tarnybų.

(28)

Valstybės narės dažnai vykdo bendras programas naujai gynybos įrangai kurti. Tokios programos labai svarbios, kadangi jomis remiantis padedama vystyti naujas technologijas ir pasidalinti aukštas mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros sąnaudas, kurios patiriamos kuriant sudėtingas ginklų sistemas. Kai kurios bendros programos vykdomos tarptautinių organizacijų, būtent Bendradarbiavimo ginkluotės srityje organizacijos (pranc. Organisation conjointe de coopération en matière d’armement, OCCAR) ir NATO (per specialias agentūras) arba Europos Sąjungos agentūrų, kaip antai Europos gynybos agentūros, kurios sudaro sutartis valstybių narių vardu. Ši direktyva neturėtų būti taikoma tokioms sutartims. Kitų bendrų programų atvejais, vienos valstybės narės perkančioji organizacija (subjektas) sudaro sutartį taip pat ir vienos ar kelių kitų valstybių narių vardu. Tokiais atvejais ši direktyva taip pat neturėtų būti taikoma.

(29)

Kai valstybių narių karinės ar saugumo pajėgos vykdo operacijas už Sąjungos sienų ir kai to reikalauja vykdoma veikla, operacijų vykdymo teritorijoje veikiančioms perkančiosioms organizacijoms (subjektams) turėtų būti leidžiama netaikyti šios direktyvos nuostatų, kai jos sudaro pirkimo sutartis su operacijų vykdymo vietoje esančiais ūkio subjektais, įskaitant civilinius pirkimus, kurie būtini šioms operacijoms atlikti.

(30)

Turint mintyje gynybos ir saugumo sektoriaus specifiškumą, kai viena Vyriausybė iš kitos perka įrangą, darbus ir paslaugas, šios direktyvos nuostatos neturėtų būti taikomos.

(31)

Paslaugų atveju sutartys dėl nekilnojamojo turto įsigijimo ar nuomos ar teisių į tokį turtą įsigijimo turi savitų ypatybių, dėl kurių joms taikyti pirkimų taisykles būtų netikslinga.

(32)

Arbitražo ir taikinimo paslaugas dažniausiai teikia institucijos arba asmenys, paskirti ar išrinkti tokiu būdu, kurio atžvilgiu negali būti taikomos viešojo pirkimo taisyklės.

(33)

Finansinės paslaugos taip pat patikimos asmenims ar organizacijoms tokiomis sąlygomis, kurios nesuderinamos su pirkimų taisyklių taikymu.

(34)

Vadovaujantis Sutarties 163 straipsniu, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros skatinimas yra Bendrijos pramonės mokslinio ir technologinio pagrindo stiprinimo priemonė, taigi, paslaugų pirkimo sutarčių atvėrimas prisideda prie šio tikslo. Ši direktyva neturėtų būti taikoma mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programų bendram finansavimui: todėl ši direktyva nėra taikoma sutartims dėl mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros, išskyrus sutartis, kai tyrimų rezultatai naudojami perkančiosios organizacijos (subjekto) reikalams, ir nauda atitenka išimtinai perkančiajai organizacijai (subjektui), su sąlyga, kad už suteiktą paslaugą visiškai apmoka perkančioji organizacija (subjektas).

(35)

Užimtumas ir profesija yra svarbiausi elementai, užtikrinantys lygias galimybes visiems ir padedantys integruotis į visuomenę. Taigi, globojamos darbo grupės ir globojamos užimtumo programos veiksmingai prisideda prie žmonių su negalia integracijos ir reintegracijos į darbo rinką. Tačiau tokie subjektai gali neįstengti laimėti konkursų įprastinėmis konkurencijos sąlygomis. Todėl tikslinga numatyti, kad valstybės narės tokiems subjektams galėtų iš anksto suteikti teisę dalyvauti konkursuose dėl sutarčių arba skirti vykdyti sutartis pagal globojamas darbo programas.

(36)

Taikant šią direktyvą visoms paslaugų sutartims ir atliekant stebėseną, paslaugas reikėtų suskirstyti į kategorijas, kurios atitinka konkrečias bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) klasifikacijos pozicijas, įtrauktas pagal joms galiojančią tvarką į du priedus, I ir Ia. Atitinkamos šios direktyvos nuostatos, taikomos Ia priede nurodytoms paslaugoms, neturėtų pažeisti specialiai toms paslaugoms skirtų Bendrijos taisyklių taikymo. Tačiau siekiant taikyti šios direktyvos nuostatas vietoj direktyvos 2004/17/EB arba direktyvos 2004/18/EB turi būti nustatyta, kad atitinkama paslaugų sutartis patenka į šios direktyvos taikymo sritį.

(37)

Kiek tai yra susiję su paslaugų pirkimo sutartimis, tam tikrą pereinamąjį laikotarpį ši direktyva turėtų būti išsamiai taikoma tik toms sutartims, kurių nuostatos leidžia realizuoti visą padidėjusios prekybos per valstybių sienas potencialą. Sutartis dėl kitų paslaugų pirkimo šiuo pereinamuoju laikotarpiu reikia stebėti prieš priimant sprendimą dėl šios direktyvos išsamaus taikymo minėtoms sutartims.

(38)

Perkančiųjų organizacijų (subjektų) nustatytos techninės specifikacijos turėtų suteikti galimybę atverti pirkimų sritį konkurencijai. Tuo tikslu turėtų būti sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus, kuriose pateikiami įvairūs techniniai sprendimai. Todėl techninės specifikacijos turi būti parengtos nustatant ir veiksmingumo, ir funkcinius reikalavimus. Antra vertus, jei daroma nuoroda į europinį standartą arba nacionalinius standartus, įskaitant konkrečiai gynybos srityje taikomus standartus, perkančiosios organizacijos (subjektai) turėtų atsižvelgti į kitų lygiaverčių sprendimų pagrindu parengtus pasiūlymus. Šis lygiavertiškumas visų pirma gali būti vertinamas sąveikos ir darbo efektyvumo požiūriu. Dalyviams turi būti suteikta galimybė visomis priemonėmis įrodyti lygiavertiškumą. Perkančiosios organizacijos (subjektai) turi gebėti pagrįsti kiekvieną sprendimą, kuriuo nustatoma, kad lygiavertiškumo nėra. Be to, egzistuoja tarptautiniai susitarimai dėl standartų, kurių tikslas – užtikrinti ginkluotųjų pajėgų sąveiką ir kurie valstybėse narėse gali turėti res judicata galią. Tokių susitarimų taikymo atveju perkančiosios organizacijos (subjektai) gali reikalauti, kad pasiūlymai atitiktų tuose susitarimuose apibūdintus standartus. Techninės specifikacijos turėtų būti nurodytos aiškiai, kad dalyviai žinotų, ką apima perkančiosios organizacijos (subjekto) nustatyti kriterijai.

(39)

Išsamios pirkimo techninės specifikacijos ir papildoma informacija turėtų būti pateikti kiekvieno pirkimo specifikacijose arba lygiaverčiame dokumente, kaip įprasta valstybėse narėse.

(40)

Potencialūs subrangovai neturėtų būti diskriminuojami dėl priklausymo vienai ar kitai valstybei. Gynybos ir saugumo srityje gali būti tinkama, kad perkančiosios organizacijos įpareigotų konkurso nugalėtoją surengti skaidrų ir nediskriminacinį konkursą subrangos sutartims su trečiosiomis šalimis sudaryti. Šis įpareigojimas gali būti taikomas visiems subrangovams arba tik kai kuriems subrangovams, kuriuos pasirenka perkančioji organizacija (subjektas).

Be to, atrodo tinkama dalyvio teisę sudaryti subrangos sutartis papildyti valstybei narei suteikiama galimybe leisti perkančiosioms organizacijoms (subjektams) arba jas įpareigoti, kad jos reikalautų, jog subrangos sutartys, sudarančios tam tikrą pirkimų sutarties vertės dalį, būtų sudarytos su trečiosiomis šalimis, laikant, kad susijusios įmonės nėra trečiosios šalys. Jei reikalaujama numatyti minėtąją dalį, konkurso nugalėtojas turėtų surengti skaidrų ir nediskriminacinį konkursą, kad visos suinteresuotos įmonės turėtų vienodas galimybes pasinaudoti subrangos privalumais, ir sudaro subrangos sutartį. Tuo pat metu neturėtų būti trikdoma tinkama konkursą laimėjusio dalyvio tiekimo grandinės veikla. Todėl sutarties dalis (vertinant procentais), kuri perkančiosios organizacijos (subjekto) prašymu subrangos būdu gali būti perduota vykdyti trečiosioms šalims turėtų deramai atspindėti sutarties tikslą ir vertę.

Per derybų procesą ar konkurencinį dialogą subrangos sutarties reikalavimų klausimu perkančioji organizacija (subjektas) ir dalyviai gali aptarti subrangos sutarties reikalavimus arba rekomendacijas siekdami užtikrinti, kad perkančioji organizacija (subjektas) būtų visapusiškai informuojama apie įvairių subrangos galimybių padarinius, visų pirma dėl kainos, kokybės arba rizikos. Bet kokiu atveju konkurso nugalėtojo iš pradžių pasiūlyti subrangovai turėtų galėti laisvai dalyvauti subrangos sutarčiai sudaryti rengiamame konkurse.

Valstybės narės ir Komisija taip pat turėtų raginti valstybes nares ir Europos pramonės atstovus plėtoti su gynybos ir saugumo rinkomis susijusią gerąją patirtį ir keistis ja, siekiant skatinti laisvą judėjimą ir konkurencingumą Europos Sąjungos subrangos rinkose, taip pat veiksmingą tiekėjų ir MVĮ valdymą, kad būtų galima pasiekti geriausią ekonominį rezultatą. Valstybės narės turėtų visiems konkurso nugalėtojams pranešti apie skaidraus ir konkurencija pagrįsto konkurso ir tiekėjų įvairovės sudarant subrangos sutartis privalumus ir plėtoti bei skleisti su tiekimo grandinės valdymu susijusią gerąją patirtį gynybos ir saugumo rinkose.

(41)

Sutarties įvykdymo sąlygos atitinka šią direktyvą, jei jos nėra tiesiogiai arba netiesiogiai diskriminuojančios ir yra nurodytos pranešime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose.

(42)

Sutarties įvykdymo sąlygose gali būti nurodyti perkančiųjų organizacijų (subjektų) nustatyti informacijos saugumo ir tiekimo patikimumo reikalavimai. Šie reikalavimai ypač svarbūs atsižvelgiant į tai, kad ši direktyva taikoma jautriai įrangai, o minėti reikalavimai yra susiję su visa tiekimo grandine.

(43)

Siekiant užtikrinti informacijos saugumą, perkančiosios organizacijos (subjektai) gali visų pirma reikalauti, kad pagrindiniai rangovai ir subrangovai įsipareigotų saugoti įslaptintą informaciją, kad niekas negalėtų pasinaudoti ja be leidimo, ir pateikti pakankamai informacijos, kad jie gali tai padaryti. Nesant Bendrijos lygmens informacijos saugumo užtikrinimo tvarkos, perkančiosios organizacijos (subjektai) arba valstybės narės remdamosi nacionaliniais įstatymais ir kitais teisės aktais turi nustatyti šiuos reikalavimus ir nurodyti, ar, jų manymu, saugumo patikrinimai, atlikti pagal kitos valstybės narės nacionalinę teisę, atitinka jos pačios kompetentingų institucijų atliktus patikrinimus.

(44)

Su tiekimo patikimumu gali būti susiję daugybė įvairių reikalavimų, įskaitant, pavyzdžiui, patronuojančios įmonės ir jos dukterinių įmonių vidaus taisykles dėl intelektinės nuosavybės teisių, arba reikalavimas turėti privalomojo aptarnavimo, priežiūros ir taisymo pajėgumus, kad per visą įgytos įrangos naudojimo laikotarpį būtų galima užtikrinti pagalbą.

(45)

Bet kuriuo atveju sutarties įvykdymo sąlygose gali būti numatyti tik pačios sutarties įgyvendinimo reikalavimai.

(46)

Sutarties vykdymo metu taikomi galiojantys darbo sąlygas ir darbų saugą reglamentuojantys nacionaliniai ir Bendrijos įstatymai, kiti teisės aktai ir kolektyvinės sutartys, jei tokios taisyklės ir jų taikymas neprieštarauja Bendrijos teisei. Tais atvejais, kai vienos valstybės narės darbuotojai, vykdydami pirkimo sutartį, teikia paslaugas kitoje valstybėje narėje, būtiniausius reikalavimus, kurių tokių komandiruotų darbuotojų atžvilgiu turi laikytis priimančioji valstybė, nustato 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (10). Jei nacionalinėje teisėje numatytos tokios nuostatos, minėtų pareigų nevykdymas gali būti laikomas sunkiu nusižengimu arba atitinkamo ūkio subjekto profesinio elgesio taisyklių pažeidimu, dėl kurio šiam ūkio subjektui gali būti neleidžiama dalyvauti pirkimų procedūroje.

(47)

Šia direktyva reglamentuojamiems pirkimams būdingi ypatingi reikalavimai, susiję su dalyko sudėtingumu, informacijos saugumu arba tiekimo patikimumu. Siekiant patenkinti tokius poreikius, sudarant pirkimo sutartis dažnai reikia išsamių derybų. Todėl šia direktyva reglamentuojamų pirkimų atveju perkančiosios organizacijos (subjektai) gali naudotis ne tik riboto konkurso, bet ir derybų skelbiant pranešimą apie pirkimą procedūra.

(48)

Ypač sudėtingus projektus įgyvendinančios perkančiosios organizacijos (subjektai) gali be jokios jų kaltės atsidurti tokioje padėtyje, kai dėl objektyvių priežasčių neįmanoma apibrėžti priemonių, kurios tenkintų jų poreikius, arba įvertinti, kokius techninius ir (arba) finansinius ar teisinius sprendimus rinka gali pasiūlyti. Tokia padėtis gali susidaryti visų pirma įgyvendinant projektus, kuriuose būtina įtraukti ar derinti daugybę technologinių ar operatyvinių pajėgumų, arba projektus, kurių finansavimas labai sudėtingas bei struktūriškas, o jų finansinio ir teisinio planavimo struktūros iš anksto numatyti neįmanoma. Tokiu atveju riboto konkurso ar derybų skelbiant pranešimą apie pirkimą procedūrą naudoti nebūtų įmanoma, nes nebūtų galima pakankamai tiksliai apibrėžti pirkimo sąlygų, kad kandidatai galėtų pateikti pasiūlymus. Todėl reikia numatyti lanksčią procedūrą, kuri suteiktų galimybę ir išlaikyti ūkio subjektų konkurenciją, ir patenkinti perkančiųjų organizacijų (subjektų) poreikį su kiekvienu kandidatu aptarti visus pirkimo aspektus. Tačiau tokia procedūra neturėtų būti naudojama taip, kad būtų apribota arba iškreipta konkurencija, ypač keičiant esminius pasiūlymų aspektus arba laimėjusiam dalyviui pateikiant naujus esminius reikalavimus, arba įtraukiant ne tik ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusį dalyvį, bet ir kitus dalyvius.

(49)

Prieš pradėdamos sutarčių sudarymo procedūrą perkančiosios organizacijos (subjektai) gali techninio dialogo būdu ieškoti patarimo arba pritarti patarimui, kuriuo galima būtų pasinaudoti rengiant specifikacijas, su sąlyga, kad dėl minėtojo patarimo nebus kliudoma konkurencijai.

(50)

Susidarius tam tikroms išskirtinėms aplinkybėms gali būti neįmanoma arba visiškai nepriimtina naudoti derybų skelbiant pranešimą apie pirkimą procedūrą. Todėl tam tikrais tiksliai apibrėžtais atvejais ir aplinkybėmis perkančiosioms organizacijoms (subjektams) turėtų būti sudaryta galimybė pasinaudoti derybų neskelbiant pranešimo apie pirkimą procedūra.

(51)

Kai kurios aplinkybės iš dalies turėtų būti lygiavertės numatytosioms Direktyvoje 2004/18/EB. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į tai, kad gynybos ir saugumo įranga dažnai yra techniniu požiūriu sudėtinga. Todėl papildomų prekių tiekimo pirkimo sutarčių atvejais nesuderinamumas ir eksploatacijos bei priežiūros techniniai sunkumai, kuriais grindžiamas derybų neskelbiant pranešimo apie pirkimą procedūros naudojimas, turėtų būti vertinami atsižvelgiant į susijusios įrangos sudėtingumą, jai taikomus sąveikos bei standartų reikalavimus. Tai taikytina naujų komponentų integravimo į jau egzistuojančias sistemas arba tų sistemų modernizavimo atveju.

(52)

Gali būti, kad tam tikrais pirkimų atvejais, kurie reglamentuojamai pagal šią direktyvą, tik vienas ūkio subjektas gali įvykdyti sutartį, kadangi jis turi išskirtinių teisių, arba taip gali būti dėl techninių priežasčių. Tokiais atvejais perkančioji organizacija (subjektas) turėtų galėti tiesiogiai sudaryti sutartis arba pagrindų susitarimus su šiuo vienu ūkio subjektu. Vis dėlto techninės priežastys, kuriomis remiantis paaiškinama, kodėl tik vienas ūkio subjektas gali įvykdyti sutartį, turėtų būti griežtai apibrėžtos ir pagrindžiamos kiekvienu atskiru atveju. Minėtosios priežastys galėtų būti, pavyzdžiui, visiškas techninis neįvykdomumas kitam kandidatui, išskyrus pasirinktą ūkio subjektą, norint pasiekti reikiamų rezultatų, arba būtinybė, kad būtų naudojamasi tam tikra praktine patirtimi, priemonėmis arba būdais, kuriais disponuoja tik vienas ūkio subjektas. Taip gali nutikti, kai, pavyzdžiui, keičiama arba atnaujinama itin sudėtinga įranga. Techninės priežastys taip pat gali būti susijusios su sąveikumo ar saugos reikalavimais, kurie turi būti įvykdyti siekiant užtikrinti ginkluotųjų arba saugumo pajėgų veiklą.

(53)

Be to, atsižvelgiant į pirkimų, kuriems taikoma ši direktyva, specifiką, būtina numatyti papildomas aplinkybes, kurios gali atsirasti ja reglamentuojamose srityse.

(54)

Valstybių narių ginkluotosioms pajėgoms gali tekti dalyvauti krizių sureguliavime užsienyje, pvz., dalyvaujant taikos palaikymo operacijose. Pradedant tokias operacijas arba jas vykdant valstybių narių ir jų ginkluotųjų pajėgų saugumo sumetimais gali prireikti kai kurias sutartis sudaryti labai greitai, nesilaikant šioje direktyvoje nustatytų sutarčių sudarymo procedūroms taikomų terminų. Tokie skubūs atvejai gali atsirasti dėl saugumo pajėgų poreikių, pavyzdžiui, teroristinio išpuolio Europos Sąjungos teritorijoje atveju.

(55)

Mokslinių tyrimų ir plėtros skatinimas yra esminė Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės stiprinimo priemonė, o pirkimų rinkos atvėrimas padeda pasiekti šį tikslą. Mokslinių tyrimų ir plėtros šioje ypatingoje srityje svarba pateisina didžiausią sutarčių, skirtų su moksliniais tyrimais susijusioms prekėms ir paslaugoms, sudarymo mokslinių lankstumą. Tuo pat metu dėl šio lankstumo neturi būti kliudoma sąžiningai konkurencijai vėlesniais įrenginio naudojimo etapais. Mokslinių tyrimų ir plėtros sutartys turėtų apimti veiklą iki etapo, kai galima pagrįstai įvertinti naujų technologijų išbaigtumą ir nustatyti, kad jos nekelia rizikos. Pasibaigus minėtajam etapui, mokslinių tyrimų ir plėtros sutartimis neturėtų būti naudojamasi kaip priemone netaikyti šios direktyvos nuostatų, taip pat neturėtų būti iš anksto nustatomas dalyvio pasirinkimas vėlesniems etapams.

Kita vertus, perkančiajai organizacijai (subjektui) neturėtų būti privaloma rengti atskirų konkursų vėlesniems etapams, jei sutartyje, kuri apima mokslinių tyrimų veiklą, jau numatoma su šiais vėlesniais etapais susijusi galimybė, ir sutartis sudaroma naudojant riboto konkurso, derybų skelbiant pranešimą apie pirkimą procedūrą arba, jei taikytina, konkurencinį dialogą.

(56)

Siekiant užtikrinti skaidrumą, reikėtų numatyti perkančiosios organizacijos (subjekto) pateikiamos informacijos, skelbiamos prieš pirkimo procedūrą ir po jos, taisykles. Be to, kandidatams ir dalyviams reikėtų suteikti papildomą tam tikrą informaciją apie minėtosios procedūros rezultatus. Tačiau perkančiosioms organizacijoms (subjektams) turėtų būti leidžiama neskelbti tam tikros informacijos, kurios minėtuoju būdu reikalauja, jei ją paskelbus būtų sutrukdyta taikyti įstatymus arba kitaip pakenkta visuomenės interesams, arba būtų padaryta žala pagrįstiems viešųjų ar privačiųjų ūkio subjektų komerciniams interesams, arba galėtų būti pakenkta jų sąžiningai konkurencijai. Atsižvelgiant į pagal šią direktyvą reglamentuojamų darbų, prekių ir paslaugų pobūdį ir ypatybes, ypatinga svarba atitinkamai teikiama visuomenės interesais pagrįstoms priežastims, susijusioms su nacionalinei viešajai politikai priklausančių nacionalinių privalomųjų nuostatų laikymųsi, visų pirma turint mintyje gynybos ir saugumo sritis.

(57)

Atsižvelgiant į naująsias informacines bei ryšių technologijas ir jų teikiamas supaprastinamo galimybes, elektroninėms priemonėms reikia suteikti statusą, lygiavertį įprastinių ryšių ir keitimosi informacija priemonių statusui. Pasirinktos priemonės ir technologija turėtų, kiek įmanoma, atitikti kitose valstybėse narėse naudojamas technologijas.

(58)

Norint užtikrinti veiksmingos konkurencijos plėtrą šia direktyva reglamentuojamų pirkimų srityje, būtina, kad pranešimai apie pirkimus, kuriuos rengia valstybių narių perkančiosios organizacijos (subjektai), būtų skelbiami visoje Bendrijoje. Šiuose pranešimuose pateikiama informacija turi sudaryti sąlygas Bendrijos ūkio subjektams nuspręsti, ar juos domina siūlomi pirkimai. Todėl jiems reikia suteikti pakankamai informacijos apie pirkimų objektą ir sąlygas. Siekiant užtikrinti, kad pranešimai būtų viešesni, svarbu naudoti atitinkamas priemones, pavyzdžiui, standartines pranešimo apie pirkimus formas ir BVPŽ, kuriame pateikiama standartinė pirkimų nomenklatūra.

(59)

Įgyvendinant šią direktyvą, informacijos perdavimui elektroninėmis priemonėmis turėtų būti taikomos 1999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/93/EB dėl Bendrijos elektroninių parašų reguliavimo sistemos (11) ir 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (12). Pirkimų procedūros reikalauja aukštesnio saugumo ir konfidencialumo lygio, nei nustatytasis minėtose direktyvose. Todėl paraiškų dalyvauti pirkimo procedūroje ir pasiūlymų priėmimo elektroninė įranga turėtų atitikti papildomus specialiuosius reikalavimus. Todėl elektroninių parašų, ypač saugaus elektroninio parašo, naudojimas turėtų būti kuo labiau skatinamas. Be to, savanoriškos akreditacijos sistemos egzistavimas galėtų sudaryti tinkamą pagrindą minėtos įrangos sertifikavimo paslaugų kokybės lygiui kelti.

(60)

Elektroninių priemonių naudojimas leidžia sutaupyti laiko. Todėl reikėtų numatyti nuostatą sumažinti trumpiausią pasiūlymų ir paraiškų dalyvauti pirkimo procedūroje pateikimo terminą, kai naudojamos elektroninės priemonės, su sąlyga, kad jos būtų suderintos su konkrečiu Bendrijos lygiu numatytu duomenų perdavimo būdu.

(61)

Kandidatų tinkamumo įvertinimas ir jų atranka turėtų būti atliekami skaidriai. Šiuo tikslu turėtų būti nustatyti nediskriminuojantys kriterijai, kuriais perkančiosios organizacijos (subjektai) galėtų remtis pasirinkdamos pretendentus, ir priemonės, kuriomis ūkio subjektai galėtų įrodyti, kad jie tuos kriterijus atitinka. Siekiant užtikrinti minėtą skaidrumą, turėtų būti reikalaujama, kad perkančioji organizacija (subjektas) nuo pat pirkimų konkurso paskelbimo nurodytų atrankos kriterijus, kuriais ji remsis, ir konkrečius ūkio subjektų pajėgumus, kurių tam tikrais atvejais ji galės reikalauti prieš jiems suteikdama leidimą dalyvauti pirkimų procedūroje.

(62)

Perkančioji organizacija (subjektas) gali riboti ribotuose konkursuose, derybose skelbiant pranešimą apie pirkimą ar konkurenciniame dialoge dalyvaujančių kandidatų skaičių. Toks kandidatų skaičiaus ribojimas turėtų remtis objektyviais pranešime apie pirkimą nurodomais kriterijais. Nurodant kriterijus, susijusius su ūkio subjekto asmenine padėtimi, pranešime apie pirkimą gali pakakti bendros nuorodos į šioje direktyvoje išvardytus atvejus.

(63)

Konkurencinio dialogo ir derybų skelbiant pranešimą apie pirkimą atveju, atsižvelgiant į lankstumą, kurio gali reikėti, ir į dideles tokių pirkimo metodų sąnaudas, perkančiosioms organizacijoms (subjektams) reikėtų suteikti galimybę numatyti keliais etapais vykdomą procedūrą, kad remiantis iš anksto nurodytais kriterijais būtų galima palaipsniui sumažinti pasiūlymų, kurie toliau bus svarstomi arba dėl kurių bus deramasi, skaičių. Toks mažinimas – jei atitinkamų pasiūlymų arba kandidatų pakanka – turėtų užtikrinti realią konkurenciją.

(64)

Tuo atveju, jei pirkimų procedūroje pageidaujantys dalyvauti subjektai privalo pateikti konkrečios kvalifikacijos įrodymus, taikomos atitinkamos diplomų, sertifikatų arba oficialių kvalifikacijos įrodymų abipusio pripažinimo Bendrijoje taisyklės.

(65)

Reikia imtis priemonių, kad būtų išvengta pirkimo sutarčių sudarymo su ūkio subjektais, kurie dalyvavo kriminalinių organizacijų veikloje arba yra pripažinti kaltais dėl korupcijos, Europos Bendrijų finansiniams interesams žalos padariusio sukčiavimo, pinigų plovimo, terorizmo finansavimo arba teroristinių ar su terorizmu susijusių nusikaltimų. Prireikus perkančiosios organizacijos (subjektai) turėtų pareikalauti, kad kandidatai arba dalyviai pateiktų atitinkamus dokumentus ir, jei joms kyla abejonių dėl kandidatų arba dalyvių asmeninės padėties, kreiptis pagalbos į atitinkamos valstybės narės kompetentingas institucijas. Tokie ūkio subjektai turi būti pašalinti perkančiajai organizacijai (subjektui) sužinojus, kad dėl šių nusikaltimų nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka yra priimtas galutinis res judicata galią turintis teismo sprendimas. Jei tai numatyta nacionalinėje teisėje, teisės aktų dėl neteisėtų susitarimų sudarant pirkimo sutartis nesilaikymas, dėl kurio yra priimtas galutinis teismo sprendimas arba lygiaverčio poveikio sprendimas, gali būti laikomas ūkio subjekto profesinio elgesio taisyklių pažeidimu arba sunkiu nusižengimu. Turėtų būti galimybė pašalinti ūkio subjektus, jei perkančioji organizacija (subjektas) turi informacijos, kurią tam tikrais atvejais pateikia apsaugoti šaltiniai ir kurioje nurodoma, kad šie ūkio subjektai nėra patikimi, kaip tai būtina, kad nekiltų rizika valstybės narės saugumui. Minėtoji rizika gali būti susijusi su kandidatų tiekiamų tam tikrų prekių ypatybėmis arba kandidato įmonės struktūra.

(66)

Nuostatų, kuriomis į nacionalinę teisę perkelta 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (13), ir 1976 m. vasario 9 d. Tarybos direktyva 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu (14), nesilaikymas, dėl kurio priimtas galutinis teismo sprendimas arba lygiaverčio poveikio sprendimas, gali būti laikomas ūkio subjekto profesinio elgesio taisyklių pažeidimu arba sunkiu nusižengimu.

(67)

Atsižvelgiant į šio sektoriaus ypatingą pobūdį, ūkio subjektų, su kuriais sudaromos pirkimų sutartys, patikimumas yra labai svarbus. Šis patikimumas priklauso nuo jų gebėjimo tenkinti perkančiosios organizacijos (subjekto) nustatytus tiekimo patikimumo ir informacijos saugumo reikalavimus. Be to, remiantis jokia šios direktyvos nuostata perkančiajai organizacijai (subjektui) netrukdoma pašalinti ūkio subjektą bet kokiu pirkimo sutarties sudarymo etapu, jei perkančioji organizacija (subjektas) gauna informacijos, kad sudarius su ūkio subjektu visą ar dalinę pirkimo sutartį galėtų kilti pavojus svarbiems atitinkamos valstybės narės saugumo interesams.

(68)

Nesant Bendrijos sistemos dėl informacijos saugumo užtikrinimo, perkančiosios organizacijos (subjektai) arba valstybės narės turi nustatyti techninių pajėgumų lygį, reikalingą šioje srityje, kad būtų galima dalyvauti sutarties sudarymo procedūroje, ir įvertinti, ar kandidatai pasiekė reikiamą saugumo lygį. Daugeliu atvejų valstybės narės yra sudariusios dvišalius saugumo susitarimus, kuriose pateikiamos abipusio nacionalinių saugumo patikrinimų pripažinimo taisyklės. NET tais atvejais, kai minėtieji susitarimai egzistuoja, gali būti tikrinami ūkio subjektų iš kitų valstybių narių pajėgumai informacijos saugumo srityje; tokios patikros turėtų būti atliekamos vadovaujantis nediskriminavimo, vienodų sąlygų taikymo ir proporcingumo principais.

(69)

Pirkimo sutartys turėtų būti sudaromos remiantis objektyviais kriterijais, kurie užtikrina skaidrumo, nediskriminavimo bei vienodų sąlygų taikymo principų laikymąsi ir garantuoja skaidrų bei objektyvų pasiūlymų svarstymą realios konkurencijos sąlygomis. Todėl tikslinga leisti taikyti tik du kriterijus, kuriais remiantis nusprendžiama sudaryti sutartį: „mažiausios kainos“ ir „ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo“ kriterijus.

(70)

Norint užtikrinti, kad nustatant konkurso nugalėtoją būtų laikomasi vienodų sąlygų taikymo principo, reikėtų nustatyti teisminėje praktikoje įtvirtintą pareigą – užtikrinti būtiną skaidrumą, kad kiekvienas dalyvis būtų tinkamai informuotas apie kriterijus ir tvarką, kurie bus taikomi nustatant, kuris pasiūlymas yra ekonomiškai naudingiausias. Todėl perkančiosios organizacijos (subjektai) turi tinkamu laiku nurodyti konkurso nugalėtojų nustatymo kriterijus ir kiekvieno kriterijaus lyginamąjį svorį, kad rengdami pasiūlymus dalyviai juos žinotų. Jei kriterijų svorio neįmanoma nustatyti iš anksto, visų pirma dėl sutarties sudėtingumo, tinkamai pateisinamais atvejais, kuriuos perkančiosios organizacijos (subjektai) privalo sugebėti pagrįsti, jos gali nukrypti nuo šio reikalavimo ir nenurodyti konkurso nugalėtojų atrankos kriterijų lyginamojo svorio. Tokiais atvejais jos privalo nurodyti kriterijus jų svarbos mažėjimo tvarka.

(71)

Jei perkančiosios organizacijos (subjektai) nusprendžia pasirinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jos įvertina pasiūlymus, kad atrinktų tą, kurio kainos ir kokybės santykis yra geriausias. Šiuo tikslu jos nustato ekonominius ir kokybės kriterijus, kurie visi kartu turi sudaryti sąlygas perkančiajai organizacijai (subjektui) nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Šių kriterijų nustatymas priklauso nuo pirkimo objekto, kadangi jie turėtų padėti įvertinti kiekvieno pasiūlymo rezultatus pirkimo objekto požiūriu, kaip yra apibrėžta techninėse specifikacijose, ir nustatyti kiekvieno pasiūlymo kainos ir kokybės santykį.

(72)

Skaidrumo ir konkurencingumo įpareigojimų laikymasis turėtų būti užtikrintas remiantis veiksminga peržiūros sistema, paremta sistema, kuri pagal Tarybos direktyvas 89/665/EEB (15) ir 92/13/EEB (16) su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/66/EB (17), numatyta sutartims, kurioms taikomos Direktyvos 2004/17/EB ir 2004/18/EB. Visų pirma, turėtų būti numatyta galimybė užginčyti sutarties sudarymo procedūrą, kol sutartis dar nepasirašyta, taip pat turėtų būti numatytos garantijos, reikalingos peržiūros veiksmingumui užtikrinti, pvz., atidėjimo laikotarpis. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė užginčyti nelegaliai tiesiogiai sudarytas sutartis arba sutartis, sudarytas pažeidžiant šios direktyvos nuostatas.

(73)

Vis dėlto vykdant peržiūros procedūrą turėtų būti atsižvelgiama į gynybos ir saugumo interesų apsaugą turint mintyje peržiūros institucijų procedūras, laikinųjų priemonių taikymą arba baudas, taikomas už skaidrumo ir konkurencingumo įpareigojimų pažeidimus. Visų pirma valstybės narės turėtų galėti numatyti, kad nuo perkančiosios organizacijos (subjekto) nepriklausoma peržiūros institucija negali pripažinti sutarties negaliojančia, net jeigu ji buvo sudaryta neteisėtai remiantis šioje direktyvoje minėtais pagrindais, jeigu peržiūros institucija, išnagrinėjusi visus atitinkamus aspektus, nustato, kad dėl išskirtinių atitinkamo atvejo aplinkybių reikia paisyti su visuotinės svarbos poreikiais susijusių tam tikrų viršesnių priežasčių. Atsižvelgiant į pagal šią direktyvą reglamentuojamų darbų, prekių ir paslaugų pobūdį ir ypatybes, minėtosios viršesnės priežastys pirmiausia turėtų būti susijusios su valstybių narių visuotinės svarbos poreikiais gynybos ir saugumo srityje. Taip gali būti tuo atveju, pavyzdžiui, jei dėl sutarties neveiksmingumo kiltų rimtas pavojus ne tik sutartyje numatyto konkretaus projekto vykdymui, bet platesnės gynybos ir (arba) saugumo programos, kurios dalis minėtasis projektas yra, egzistavimui.

(74)

Tam tikros techninės sąlygos, ypač susijusios su pranešimais ir statistikos ataskaitomis, taip pat ir su naudojama nomenklatūra bei reikalavimais daryti nuorodas į tokią nomenklatūrą, turi būti tvirtinami ir keičiami atsižvelgiant į besikeičiančius techninius poreikius. Todėl šiuo tikslu reikėtų numatyti lanksčią ir greitą patvirtinimo procedūrą.

(75)

Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (18).

(76)

Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai peržiūrėti pirkimo sutarčių vertės ribas suderinant jas su Direktyvoje 2004/17/EB nustatytomis verčių ribomis ir iš dalies pakeisti tam tikrus BVPŽ nomenklatūros kodus bei BVŽP bei nuorodų į tam tikrus BVPŽ skyrius darymo procedūras teikiant paraiškas, o taip pat elektroninės sąskaitos teikimo prietaisų techninius duomenis ir charakteristikas.

Kadangi tos priemonės yra bendro taikymo ir skirtos iš dalies keisti neesmines šios direktyvos nuostatas, jos turi būti priimtos laikantis Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

(77)

Kai dėl neatidėliotinos skubos neįmanoma laikytis įprastų reguliavimo procedūros su tikrinimu terminų, Komisija šioms priemonėms priimti turėtų galėti taikyti skubos procedūrą, numatytą Sprendimo 1999/468/EB dėl šių priemonių priėmimo 5a straipsnio 6 dalyje.

(78)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (19) 34 punktą valstybės narės raginamos dėl savo ir Bendrijos interesų parengti lenteles, kurios kuo geriau parodytų šios direktyvos ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktį, ir viešai jas paskelbti.

(79)

Komisija turėtų reguliariai vykdyti vertinimą siekiant nustatyti, ar gynybos įrangos rinka veikia atvirai, skaidriai ir konkurencingai, įskaitant tai, kokį poveikį ši direktyva daro rinkai, pavyzdžiui, dėl MVĮ dalyvavimo,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

TURINYS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS, TAIKYMO SRITIS IR BENDRIEJI PRINCIPAI

1 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

2 straipsnis

Taikymo sritis

3 straipsnis

Mišrios pirkimo sutartys

4 straipsnis

Pirkimų organizavimo principai

II ANTRAŠTINĖ DALIS

PIRKIMŲ TAISYKLĖS

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

5 straipsnis

Ūkio subjektai

6 straipsnis

Perkančiųjų organizacijų (subjektų) konfidencialumo įpareigojimai

7 straipsnis

Įslaptintos informacijos apsauga

II SKYRIUS

Vertės ribos, centrinės pirkimų įstaigos ir netaikymo nuostatos

1 skirsnis

Vertės ribos

8 straipsnis

Pirkimo sutarčių vertės ribos

9 straipsnis

Pirkimo sutarčių ir pagrindų susitarimų vertės apskaičiavimo metodai

2 skirsnis

Centrinės pirkimų įstaigos

10 straipsnis

Centrinių pirkimų įstaigų sudarytos sutartys ir pagrindų susitarimai

3 skirsnis

Pirkimai, kuriems ši direktyva netaikoma

11 straipsnis

Direktyvos nuostatų netaikymas

12 straipsnis

Pagal tarptautines taisykles sudaromos pirkimo sutartys

13 straipsnis

Konkrečios išimtys

4 skirsnis

Specialioji tvarka

14 straipsnis

Rezervuotos sutartys

III SKYRIUS

Tvarka, taikoma paslaugų pirkimo sutartims

15 straipsnis

I priede išvardytos paslaugų pirkimo sutartys

16 straipsnis

II priede išvardytos paslaugų pirkimo sutartys

17 straipsnis

Mišrios pirkimo sutartys, į kurias įeina I ir II prieduose išvardytos paslaugos

IV SKYRIUS

Specialiosios taisyklės, reglamentuojančios pirkimo dokumentus

18 straipsnis

Techninės specifikacijos

19 straipsnis

Alternatyvūs pasiūlymai

20 straipsnis

Sutarčių įvykdymo sąlygos

21 straipsnis

Subrangos sutarčių sudarymas

22 straipsnis

Informacijos saugumas

23 straipsnis

Tiekimo patikimumas

24 straipsnis

Su mokesčiais, aplinkos apsauga, darbo saugos nuostatomis ir darbo sąlygomis susijusios pareigos

V SKYRIUS

Procedūros

25 straipsnis

Taikomos procedūros

26 straipsnis

Derybų skelbiant pranešimą apie pirkimą procedūra

27 straipsnis

Konkurencinis dialogas

28 straipsnis

Atvejai, kai pateisinamas derybų neskelbiant pranešimo apie pirkimą procedūros naudojimas

29 straipsnis

Pagrindų susitarimai

VI SKYRIUS

Viešumo ir skaidrumo taisyklės

1 skirsnis

Pranešimų skelbimas

30 straipsnis

Pranešimai

31 straipsnis

Neprivalomas skelbimas

32 straipsnis

Pranešimų skelbimo forma ir būdai

2 skirsnis

Terminai

33 straipsnis

Paraiškų dalyvauti pirkimo procedūroje ir pasiūlymų priėmimo terminai

3 skirsnis

Informacijos turinys ir perdavimo priemonės

34 straipsnis

Kvietimai teikti pasiūlymus, dalyvauti derybose arba dialoge

35 straipsnis

Kandidatų ir dalyvių informavimas

4 skirsnis

Ryšiai

36 straipsnis

Ryšiams taikomos taisyklės

5 skirsnis

Ataskaitos

37 straipsnis

Ataskaitų turinys

VII SKYRIUS

Procedūros eiga

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

38 straipsnis

Dalyvių tinkamumo įvertinimas, jų atranka ir sutarčių sudarymas

2 skirsnis

Kokybinės atrankos kriterijai

39 straipsnis

Asmeninė kandidato arba dalyvio padėtis

40 straipsnis

Tinkamumas verstis profesine veikla

41 straipsnis

Ekonominiai ir finansiniai pajėgumai

42 straipsnis

Techniniai ir (arba) profesiniai pajėgumai

43 straipsnis

Kokybės vadybos sistemos

44 straipsnis

Aplinkosaugos vadybos standartai

45 straipsnis

Papildomi dokumentai ir informacija

46 straipsnis

Oficialūs patvirtintų ūkio subjektų sąrašai ir sertifikavimas, kurį atlieka viešosios arba privačios įstaigos

3 skirsnis

Pirkimo sutarties sudarymas

47 straipsnis

Pirkimo sutarties sudarymo kriterijai

48 straipsnis

Elektroninis aukcionas

49 straipsnis

Pasiūlymai, kuriuose nurodoma neįprastai maža kaina

III ANTRAŠTINĖ DALIS

SUBRANGOS SUTARTIMS TAIKOMOS TAISYKLĖS

I SKYRIUS

Subrangos sutartys, kurias sudarė konkurso nugalėtojai, kurie nėra perkančiosios organizacijos (subjektai)

50 straipsnis

Taikymo sritis

51 straipsnis

Pagrindiniai dalykai

52 straipsnis

Ribos ir skelbimo taisyklės

53 straipsnis

Kokybinės subrangovų atrankos kriterijai

II SKYRIUS

Subrangos sutartys, kurias sudarė konkurso nugalėtojai, kurie yra perkančiosios organizacijos (subjektai)

54 straipsnis

Taikytinos taisyklės

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

PERŽIŪRAI TAIKYTINOS TAISYKLĖS

55 straipsnis

Peržiūros procedūrų taikymo sritis ir galimybė jomis pasinaudoti

56 straipsnis

Peržiūros procedūrų reikalavimai

57 straipsnis

Atidėjimo laikotarpis

58 straipsnis

Nuo atidėjimo laikotarpio leidžiančios nukrypti nuostatos

59 straipsnis

Prašymo dėl peržiūros pateikimo terminai

60 straipsnis

Negaliojimas

61 straipsnis

Šios antraštinės dalies pažeidimai ir alternatyvios sankcijos

62 straipsnis

Terminai

63 straipsnis

Korekcinis mechanizmas

64 straipsnis

Pranešimo dėl savanoriško ex-ante skaidrumo turinys

V ANTRAŠTINĖ DALIS

STATISTINIŲ DUOMENŲ TEIKIMO ĮSIPAREIGOJIMAI, VYKDOMIEJI ĮGALIOJIMAI IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

65 straipsnis

Statistinių duomenų teikimo įsipareigojimai

66 straipsnis

Statistinės ataskaitos turinys

67 straipsnis

Komiteto procedūra

68 straipsnis

Vertės ribų keitimas

69 straipsnis

Pakeitimai

70 straipsnis

Direktyvos 2004/17/EB dalinis pakeitimas

71 straipsnis

Direktyvos 2004/18/EB dalinis pakeitimas

72 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

73 straipsnis

Peržiūra ir ataskaitos

74 straipsnis

Įsigaliojimas

75 straipsnis

Adresatai

PRIEDAI

I priedas

2 ir 15 straipsniuose nurodytos paslaugos

II priedas

2 ir 16 straipsniuose nurodytos paslaugos

III priedas

Tam tikrų techninių specifikacijų, nurodytų 18 straipsnyje, apibrėžtys

IV priedas

30 straipsnyje nurodytuose pranešimuose pateiktina informacija

V priedas

52 straipsnyje nurodytuose pranešimuose apie subrangos sutartis pateiktina informacija

VI priedas

Skelbimo ypatybės

VII priedas

Registrai

VIII priedas

Paraiškų dalyvauti pirkimo procedūroje ir pasiūlymų priėmimo elektroninei įrangai taikomi reikalavimai

I ANTRAŠTINĖ DALIS

SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS, TAIKYMO SRITIS IR BENDRIEJI PRINCIPAI

1 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamos šios sąvokų apibrėžtys:

1.

Bendrasis viešųjų pirkimų žodynas (BVPŽ) – Reglamentu (EB) Nr. 2195/2002 patvirtinta standartinė nomenklatūra, taikoma pirkimo sutartims, kurias sudaro perkančiosios organizacijos (subjektai);

2.

pirkimo sutartys – raštu sudarytos sutartys siekiant atlygio, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/17/EB 1 straipsnio 2 dalies a punkte ir Direktyvos 2004/18/EB 1 straipsnio 2 dalies a punkte;

3.

darbų pirkimo sutartys – pirkimo sutartys, su Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno 45 skyriuje nurodyta veikla susijusiems darbams atlikti arba jiems ar statiniui projektuoti bei statyti, arba specialius perkančiosios organizacijos (subjekto) poreikius atitinkantiems statiniams statyti bet kokiomis priemonėmis. Statinys – visų statybos ar civilinės inžinerijos darbų, skirtų ekonominei ar techninei funkcijai atlikti, rezultatas;

4.

prekių pirkimo sutartys – pirkimo, išskyrus darbų pirkimą, sutartys dėl prekių įsigijimo, išperkamosios nuomos, nuomos arba pirkimo išsimokėtinai, su galimybe pirkti arba be jos.

Pirkimo sutartis, kurios dalykas yra prekių tiekimas, o montavimo ir įrengimo paslaugos jį tik papildo, laikoma prekių pirkimo sutartimi;

5.

paslaugų pirkimo sutartys – paslaugų pirkimo sutartys, išskyrus darbų ir prekių pirkimo sutartis.

Sutartis, kurios dalykas – prekės ir paslaugos, laikoma paslaugų pirkimo sutartimi, jei atitinkamų paslaugų vertė viršija prekių, kurioms taikoma sutartis, vertę.

Pirkimo sutartis, kurios dalykas paslaugos, į kurias Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno 45 skyriuje nurodyta veikla įtraukta tik kaip papildanti sutarties dalyke nurodytą veiklą, laikoma paslaugų pirkimo sutartimi;

6.

karinė įranga – įranga, specialiai sukurta ar pritaikyta kariniams tikslams, kuri skirta naudoti kaip ginklai, amunicija arba karinės medžiagos;

7.

jautri įranga, jautrūs darbai ir jautrios paslaugos – saugumo srities įranga, darbai ir paslaugos, susijusios su įslaptinta informacija ir (arba) reikalaujančios ją atskleisti;

8.

įslaptinta informacija – bet kokia informacija ar medžiaga, neatsižvelgiant į jos formą, pobūdį ar perdavimo būdą, kuriai priskirtas tam tikras saugumo klasifikacijos ar apsaugos lygis, ir kurią nacionalinio saugumo tikslais ir pagal konkrečioje valstybėje narėje galiojančius įstatymus, reglamentus ar administracines nuostatas reikia saugoti nuo neteisėto pasisavinimo, sunaikinimo, pašalinimo, atskleidimo, praradimo ar nuo leidimo su ja susipažinti neturinčių asmenų arba bet kokio kito pavojaus;

9.

valdžia – valstybės narės ar trečiosios šalies valstybės, regioninė ar vietos valdžia;

10.

krizė – valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje susidariusi padėtis, kurios metu padaryta žalos, kuri yra pastebimai didesnė nei įprasta žala ir kuri kelia itin didelį pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai arba kuri turi itin didelę įtaką turto vertei, arba dėl kurios reikia imtis priemonių siekiant aprūpinti gyventojus būtiniausiais reikmenimis; krizė – tai taip pat neišvengiama tokios žalos grėsmė; šioje direktyvoje ginkluoti konfliktai ir karai yra krizės;

11.

pagrindų susitarimas – vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų (subjektų) ir vieno ar kelių ūkio subjektų susitarimas, kurio tikslas – nustatyti sąlygas, taikomas sutartims, kurios bus sudarytos per tam tikrą nurodytą laikotarpį, visų pirma kainą ir atitinkamais atvejais numatomus kiekius;

12.

elektroninis aukcionas – pasikartojantis procesas, kai panaudojamas elektroninis prietaisas naujoms kainoms pateikti, sumažinti ir (arba) paskelbti tam tikrų pasiūlymų elementų naujas vertes, kuris įvyksta po pradinio išsamaus pasiūlymų įvertinimo ir leidžia jas klasifikuoti taikant automatinius vertinimo metodus.

Dėl to tam tikroms paslaugų pirkimo sutartims ir tam tikroms darbų pirkimo sutartims, kurių objektas – intelektinė veikla, pavyzdžiui, darbų projektavimas, negalima taikyti elektroninių aukcionų;

13.

rangovas, tiekėjas ir paslaugų teikėjas – bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, viešasis subjektas arba tokių asmenų ir (arba) organizacijų grupė rinkoje, siūlantis atitinkamai atlikti darbus, tiekti prekes ir teikti paslaugas;

14.

ūkio subjektas – rangovas, tiekėjas ar paslaugų teikėjas;

15.

kandidatas – ūkio subjektas, pareiškęs norą būti pakviestas dalyvauti ribotame konkurse, derybose arba konkurenciniame dialoge;

16.

dalyvis – ūkio subjektas, pateikęs pasiūlymą ribotame konkurse, derybose arba konkurenciniame dialoge;

17.

perkančiosios organizacijos (subjektai) – perkančiosios organizacijos, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/18/EB 1 straipsnio 9 dalyje, ir perkantieji subjektai, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/17/EB 2 straipsnyje;

18.

centrinė pirkimų įstaiga – perkančioji organizacija (subjektas) kaip apibrėžta Direktyvos 2004/18/EB 1 straipsnio 9 dalyje arba Direktyvos 2004/17/EB 2 straipsnio 1 dalies a punkte ar Europos valstybės įstaiga, kuri:

įsigyja prekes ir (arba) paslaugas, skirtas perkančiosioms organizacijoms (subjektams), arba

sudaro perkančiosioms organizacijoms (subjektams) skirtas pirkimo sutartis arba pagrindų susitarimus dėl darbų, prekių arba paslaugų pirkimo;

19.

ribotas konkursas – konkursas, kuriame bet kuris ūkio subjektas gali prašyti leidimo dalyvauti, o pasiūlymus gali teikti tik perkančiosios organizacijos (subjekto) pakviestieji ūkio subjektai;

20.

derybų procedūra – procedūra, kurios metu perkančioji organizacija (subjektas) pakviečia jos pačios atsirinktus ūkio subjektus ir su vienu ar keletu iš jų derasi dėl pirkimo sąlygų;

21.

konkurencinis dialogas – procedūra, kurioje bet kuris ūkio subjektas gali prašyti leidimo dalyvauti, o perkančioji organizacija (subjektas) veda dialogą su pagal šią procedūrą atrinktais kandidatais, siekdama pasirinkti vieną ar kelis jos poreikius atitikti galinčius sprendimus, kurio (-ių) pagrindu atrinktieji kandidatai kviečiami pateikti pasiūlymą.

Remiantis pirmojoje pastraipoje pateikta tvarka, pirkimas laikomas ypatingai sudėtingu, kai perkančioji organizacija (subjektas) objektyviai negali:

18 straipsnio 3 dalies b, c arba d punktuose nurodyta tvarka nustatyti techninių priemonių, kurios tenkintų jo poreikius arba tikslus, ir (arba)

apibrėžti teisinės ir (arba) finansinės projekto struktūros;

22.

subrangos sutartis – vieno arba kelių ūkio subjektų ir pirkimo konkurso nugalėtojo raštu sudaryta sutartis tai sutarčiai, kurios dalykas yra darbai, prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, vykdyti už atlygį;

23.

Susijusi įmonė – tai bet kuri įmonė, kuriai konkurso nugalėtojas gali tiesiogiai arba netiesiogiai daryti esminę įtaką, arba bet kuri įmonė, kuri gali daryti esminę įtaką konkurso nugalėtojui, arba kuriai, kaip konkurso nugalėtojai, esminę įtaką turi kita įmonė dėl savo nuosavybės teisių, finansinio dalyvavimo joje arba taisyklių, kurios reguliuoja jos veiklą. Yra preziumuojama, kad įmonė turi esminę įtaką, kai kita įmonė tiesiogiai arba netiesiogiai:

valdo didžiąją dalį kitos įmonės pasirašyto kapitalo;

kontroliuoja didžiąją dalį įmonės išleistų akcijų, suteikiančių balsavimo teisę, arba

gali skirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo ar priežiūros institucijos narių.

24.

raštiškai arba raštu – žodžiais arba skaičiais išreikšta visuma, kurią galima perskaityti, atgaminti ir perduoti. Ji gali apimti elektroninėmis priemonėmis perduodamą ir saugomą informaciją;

25.

elektroninė priemonė – priemonė, naudojama duomenims apdoroti (įskaitant skaitmeninę kompresiją) ir saugoti pasitelkiant elektroninę įrangą, kuria duomenys perduodami, siunčiami ir gaunami laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis;

26.

gyvavimo ciklas – visi galimi vienas po kitos einantys produkto gyvavimo etapai, pvz., moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla, pramoninis pritaikymas, gamyba, remontas, modernizavimas, pakeitimai, priežiūra, logistika, mokymai, bandymai, išėmimas iš apyvartos ir sunaikinimas;

27.

moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla – visa veikla, apimanti fundamentinius tyrimus, taikomuosius tyrimus ir taikomąją veiklą, kai ji galėtų apimti technologijų demonstratorių, t. y. tokių įrenginių, kurie demonstruoja, kaip veikia nauja koncepcija ar nauja technologija tam tikroje ar panašioje aplinkoje, taikymą;

28.

civiliniai pirkimai – 2 straipsnyje neminimos sutartys, susijusios su nekarinių produktų, darbų ar paslaugų pirkimu logistiniais tikslais ir sudarytos pagal 17 straipsnyje nustatytas sąlygas.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Atsižvelgiant į Sutarties 30, 45, 46, 55 ir 296 straipsnius, ši direktyva taikoma pirkimams gynybos ir saugumo srityje, kurių objektas:

a)

karinės įrangos, taip pat bet kokių jos detalių, komponentų ir (arba) jų mazgų tiekimas;

b)

jautrios įrangos, taip pat bet kokių jos detalių, komponentų ir (arba) jų mazgų tiekimas;

c)

darbai, prekės ir paslaugos, tiesiogiai susijusios su a ir b punktuose nurodyta įranga kai kuriems ar visiems jos gyvavimo ciklo elementams;

d)

darbai ir paslaugos specialiems kariniams tikslams arba jautrūs darbai ir jautrios paslaugos.

3 straipsnis

Mišrios pirkimo sutartys

1.   Sutartis, kurios objektas yra darbai, prekės ar paslaugos ir kuriai taikoma ši direktyva bei iš dalies Direktyva 2004/17/EB arba Direktyva 2004/18/EB, sudaroma laikantis šios direktyvos nuostatų kai viena sutartis yra pateisinama dėl objektyvių priežasčių.

2.   Sudarant sutartį, kurios objektas yra darbai, prekės ar paslaugos ir kuriai iš dalies taikoma ši direktyva, o iš dalies – netaikoma nei ši direktyva, nei Direktyva 2004/17/EB ar Direktyva 2004/18/EB, ši direktyva netaikoma, kai vienos sutarties sudarymas yra pateisinamas dėl objektyvių priežasčių.

3.   Tačiau sprendimas sudaryti vieną sutartį negali būti priimtas siekiant, kad sutartims nebūtų taikoma ši direktyva, Direktyva 2007/17/EB arba Direktyva 2004/18/EB.

4 straipsnis

Pirkimų organizavimo principai

Perkančiosios organizacijos (subjektai) ūkio subjektams taiko vienodas sąlygas, jų nediskriminuoja ir veikia skaidriai.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

PIRKIMŲ TAISYKLĖS

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

5 straipsnis

Ūkio subjektai

1.   Kandidatai arba dalyviai, kurie pagal valstybės narės, kurioje jie įsisteigę, teisės aktus turi teisę teikti atitinkamą paslaugą, neturi būti atmesti remiantis vien tik tuo, kad pagal valstybės narės, kurioje sudaroma sutartis, teisės aktus yra reikalaujama, kad jie turi būti fiziniai arba juridiniai asmenys.

Tačiau paslaugų ir darbų pirkimo sutarčių, taip pat prekių pirkimo sutarčių, į kurias įeina paslaugos ir (arba) įrengimo bei instaliavimo paslaugos, atveju gali būti reikalaujama, kad juridiniai asmenys paraiškoje dalyvauti pirkimo procedūroje arba pasiūlyme nurodytų darbuotojų, atsakingų už atitinkamos sutarties vykdymą, pavardes ir reikiamą profesinę kvalifikaciją.

2.   Pateikti pasiūlymus arba pasisiūlyti būti kandidatais gali ūkio subjektų grupės. Jei šios grupės nori pateikti pasiūlymą arba prašymą dalyvauti konkurse, perkančiosios organizacijos (subjektai) iš šių grupių neturi reikalauti, kad jos įgytų tam tikrą teisinį statusą; tačiau nusprendus su pasirinkta grupe sudaryti sutartį, jos gali būti reikalaujama pakeisti teisinį statusą taip, kad sutartį būtų galima tinkamai vykdyti.

6 straipsnis

Perkančiųjų organizacijų (subjektų) konfidencialumo įpareigojimai

Nedarant poveikio šios direktyvos nuostatoms, visų pirma nuostatoms dėl įpareigojimų, susijusių su pranešimais apie sudarytas sutartis ir informacijos kandidatams ir dalyviams teikimu, kaip nurodyta 30 straipsnio 3 dalyje ir 35 straipsnyje, ir laikydamasi perkančiajai organizacijai (subjektui) taikomos nacionalinės teisės, ypač teisės aktų dėl prieigos prie informacijos, perkančioji organizacija (subjektas), įgijusi teises pagal sutartį, neturi atskleisti ūkio subjektų jai atsiųstos informacijos, kurią šie subjektai pažymėjo kaip konfidencialią; tokia informacija yra visų pirma technikos arba komercinės paslaptys bei konfidencialūs pasiūlymų aspektai.

7 straipsnis

Įslaptintos informacijos apsauga

Perkančiosios organizacijos (subjektai) ūkio subjektams gali nustatyti reikalavimus siekiant saugoti įslaptintą informaciją, kurią jos teikia pasiūlymų teikimo ir sutarčių sudarymo procedūros metu. Jos taip pat gali šių ūkio subjektų paprašyti užtikrinti, kad jų subrangovai laikytųsi tokių reikalavimų.

II SKYRIUS

Vertės ribos, centrinės pirkimų įstaigos ir netaikymo nuostatos

1 skirsnis

Ribos

8 straipsnis

Pirkimo sutarčių vertės ribos

Ši direktyva taikoma pirkimams, kurių apskaičiuota vertė be PVM yra lygi arba didesnė nei:

a)

412 000 EUR prekių tiekimo ir paslaugų pirkimo atveju;

b)

5 150 000 EUR darbų pirkimo atveju.

9 straipsnis

Pirkimo sutarčių ir pagrindų susitarimų numatomos vertės apskaičiavimo metodai

1.   Numatoma pirkimo sutarties vertė apskaičiuojama remiantis visa mokėtina suma be PVM, kurią yra nustačiusi perkančioji organizacija (subjektas). Apskaičiuojant sutarties vertę, atsižvelgiama į visą numatomą sumą, įskaitant visas galimas pasirinkimo alternatyvas ir galimus sutarties pratęsimus.

Kai perkančioji organizacija (subjektas) numato priemokas arba mokėjimus kandidatams ar dalyviams, ji atsižvelgia į tokias priemokas ar mokėjimus apskaičiuodama numatomą sutarties vertę.

2.   Ši apskaičiuota numatoma vertė turi galioti siunčiant pranešimą apie pirkimą, kaip nurodyta 32 straipsnio 2 dalyje, arba, jei toks pranešimas neprivalomas, perkančiajai organizacijai (subjektui) pradedant pirkimų procedūrą.

3.   Siekiant sudaryti iš esmės vienodas atskiras dalines sutartis, neleidžiama skaidyti statinio projektų arba tam tikro prekių ir (arba) paslaugų kiekio pirkimo projektų, kai tokiu skaidymu siekiama išvengti šios direktyvos taikymo.

4.   Darbų pirkimo atveju perkančiosios organizacijos (subjektai) į numatytą darbų pirkimo vertę įtraukia darbų kainą ir darbams atlikti reikalingų prekių, kurias jos teikia rangovui, visą numatomą vertę.

5.

a)

Kai dėl siūlomo statinio ar perkamų paslaugų tuo pačiu metu gali būti sudarytos sutartys atskiroms statinio ar paslaugų dalims, atsižvelgiama į visą tokių dalių numatomą vertę.

Kai bendra visų dalių vertė yra lygi šios direktyvos 8 straipsnyje nustatytai ribai arba ją viršija, ši direktyva taikoma sudarant sutartį dėl kiekvienos dalies.

Tačiau perkančiosios organizacijos (subjektai) gali netaikyti šios nuostatos dalims, kurių numatoma vertė be PVM yra mažesnė nei 80 000 EUR paslaugų pirkimo atveju, arba dalims, kurių vertė be PVM yra mažesnė nei 1 000 000 EUR darbų pirkimo atveju, jei bendra tų dalių verčių suma neviršija 20 % visų dalių bendros vertės.

b)

jei dėl pasiūlymo įsigyti panašias prekes tuo pačiu metu gali būti sudarytos sutartys atskiroms dalims, taikant 8 straipsnio a ir b dalis atsižvelgiama į visą numatomą visų tokių dalių vertę.

Kai visų dalių bendra vertė yra lygi šios direktyvos 8 straipsnyje nustatytai ribai arba ją viršija, ši direktyva taikoma sudarant sutartį dėl kiekvienos dalies.

Tačiau perkančiosios organizacijos (subjektai) gali netaikyti šios nuostatos dalims, kurių numatoma vertė be PVM yra mažesnė nei 80 000 EUR, jei bendra tų dalių verčių suma neviršija 20 % visų dalių bendros vertės.

6.   Apskaičiuojant numatomą prekių pirkimo sutarčių, kurių objektas yra išperkamoji nuoma, nuoma arba pirkimas išsimokėtinai, vertę, reikia remtis:

a)

terminuotos pirkimo sutarties atveju, jei sutarties terminas ne ilgesnis nei ar lygus 12 mėnesių – visa sutarties laikotarpiui numatoma verte, arba, jei sutarties terminas ilgesnis nei 12 mėnesių, visa verte, įskaitant numatomą likutinę vertę;

b)

neterminuotos pirkimo sutarties atveju arba jei sutarties termino nustatyti neįmanoma – mėnesine verte, padauginta iš 48.

7.   Prekių ar paslaugų pirkimo sutarties, kuri pagal savo pobūdį yra vykdoma nuolat arba planuojama tam tikru laikotarpiu pratęsti, atveju numatoma sutarties vertė apskaičiuojama remiantis:

a)

visa faktine to paties tipo viena po kitos einančių sutarčių, sudarytų per ankstesnį dvylikos mėnesių arba pakoreguotų finansinių metų laikotarpį, verte, jei įmanoma, atsižvelgiant į kiekio ar vertės pokyčius, kurie galėtų įvykti per 12 mėnesių nuo pirminės pirkimo sutarties sudarymo; arba

b)

visa numatyta viena po kitos einančių sutarčių, sudarytų per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo arba per finansinius metus, jei šie viršija 12 mėnesių, verte.

Renkantis numatomos pirkimo vertės apskaičiavimo metodą negali būti siekiama išvengti šios direktyvos taikymo.

8.   Paslaugų pirkimo sutarties atveju vertė, kuri yra pagrindas apskaičiuojant numatomą sutarties vertę, turi būti:

a)

toliau nurodytų paslaugų atveju:

i)

draudimo paslaugų atveju – mokėtina draudimo įmoka (premija) ir kitomis atlygio formomis;

ii)

su projektavimu susijusių pirkimų atveju – atlygiu už paslaugas, komisiniais, palūkanomis ir kitomis atlygio formomis;

b)

paslaugų pirkimo, kai nenurodoma visa kaina, atveju:

i)

terminuotų sutarčių atveju, jei tas terminas yra ne ilgesnis arba lygus 48 mėnesiams – visa verte per visą sutarties galiojimo laiką;

ii)

neterminuotų sutarčių atveju arba kai sutarties galiojimo laikas ilgesnis kaip 48 mėnesiai – mėnesio verte, padauginta iš 48.

9.   Pagrindų susitarimų atveju atsižvelgiama į didžiausią numatomą visų per visą pagrindų susitarimo galiojimo laiką numatytų sutarčių vertę be PVM.

2 skirsnis

Centrinės pirkimų įstaigos

10 straipsnis

Centrinių pirkimų įstaigų sudarytos sutartys ir pagrindų susitarimai

1.   Valstybės narės gali nustatyti, kad perkančiosios organizacijos (subjektai) gali pirkti darbus, prekes ir (arba) paslaugas iš centrinės pirkimų įstaigos arba per ją.

2.   Laikoma, kad perkančiosios organizacijos (subjektai), kurios perka darbus, prekes ir (arba) paslaugas iš centrinės pirkimų įstaigos arba per ją 1 straipsnio 18 dalyje nustatytais atvejais, laikosi šios direktyvos, jei:

jos laikosi centrinė pirkimų įstaiga, arba

centrinė pirkimų įstaiga nėra perkančioji organizacija (subjektas), jos taikomos sutarties sudarymo taisyklės atitinka visas šios direktyvos nuostatas ir sudarytoms sutartims gali būti taikomos veiksmingos gynimo priemonės, panašios į tas, kurios nustatytos IV antraštinėje dalyje.

3 skirsnis

Pirkimai, kuriems ši direktyva netaikoma

11 straipsnis

Direktyvos nuostatų netaikymas

Jokiomis šiame skirsnyje paminėtomis taisyklėmis, procedūromis, programomis, sutartimis, jokiais susitarimais ar jokia tvarka negali būti naudojamasi siekiant išvengti šios direktyvos nuostatų taikymo.

12 straipsnis

Pagal tarptautines taisykles sudaromos pirkimo sutartys

Ši direktyva netaikoma pirkimams, kuriuos reglamentuoja:

a)

specialios procedūrinės taisyklės pagal vienos ar kelių valstybių narių ir vienos ar kelių trečiųjų šalių sudarytą tarptautinį susitarimą ar sutartį;

b)

specialios procedūrinės taisyklės pagal sudarytą tarptautinį susitarimą ar sutartį dėl karinių dalinių dislokavimo, susijusios su valstybės narės ar trečiosios šalies įsipareigojimais;

c)

savo reikmėms perkančios tarptautinės organizacijos specialios procedūrinės taisyklės, taip pat pirkimams, kuriuos valstybė narė turi vykdyti pagal tas taisykles.

13 straipsnis

Konkrečios išimtys

Ši direktyva netaikoma:

a)

pirkimams, dėl kurių šios direktyvos taisykles taikydama valstybė narė privalėtų pateikti informaciją, kurios atskleidimas, jos nuomone, prieštarautų esminiams jos saugumo interesams;

b)

pirkimams žvalgybos tikslais;

c)

pirkimams, kurie organizuojami pagal bendradarbiavimo programą remiantis mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos programa, kurią vykdo bent dvi valstybės narės siekdamos sukurti naują produktą ir, jei reikia, vėlesniems šio produkto gyvavimo ciklo ar jo dalių etapams. Jei tokią bendradarbiavimo programą sudaro tik valstybės narės, jos turi nurodyti Komisijai moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai skirtų išlaidų dalį, palyginti su visomis bendradarbiavimo programos išlaidomis, pateikti išlaidų pasidalijimo susitarimą ir kiek pirkimų, jei jų bus, numato vykdyti kiekviena valstybė narė;

d)

trečiosiose šalyse organizuojamiems pirkimams, įskaitant civilinius pirkimus, vykdomus kai karinės pajėgos dislokuojamos ne Europos Sąjungoje, jeigu dėl operatyvinių poreikių sutartis reikia sudaryti su operacijų zonoje įsisteigusiais ūkio subjektais;

e)

paslaugų, kurių objektas žemės, pastatų arba kito nekilnojamojo turto arba teisių į juos įsigijimas ar nuoma, taikant bet kokias finansines priemones, pirkimams;

f)

dviejų Vyriausybių organizuojamiems pirkimams, susijusiems su:

i)

karinės įrangos ar jautrios įrangos tiekimu, arba

ii)

tiesiogiai su tokia įranga susijusiais darbais ir paslaugomis, arba

iii)

darbais ir paslaugomis specialiems kariniams tikslams arba jautriems darbams ir jautrioms paslaugoms;

g)

arbitražo ir taikinimo paslaugoms;

h)

finansinėms paslaugoms, išskyrus draudimo paslaugas;

i)

darbo sutartims;

j)

mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugoms, išskyrus tas, kurių nauda atitenka išimtinai perkančiajai organizacijai (subjektui) ir yra panaudojama jos reikalams vykdyti, su sąlyga, kad už suteiktą paslaugą visiškai atsiskaito perkančioji organizacija (subjektas).

4 skirsnis

Specialioji tvarka

14 straipsnis

Rezervuotos sutartys

Valstybės narės gali pasilikti sau teisę dalyvauti sutarčių sudarymo su globojamomis darbo grupėmis procedūrose ar numatyti, kad tokios sutartys gali būti vykdomos pagal globojamas užimtumo programas, kuriose dauguma susijusių darbuotojų yra asmenys su negalia, kurie dėl savo negalios pobūdžio ar rimtumo negali dirbti įprastomis sąlygomis.

Pranešime apie pirkimą turi būti nuoroda į šią nuostatą.

III SKYRIUS

Tvarka, taikoma paslaugų pirkimo sutartims

15 straipsnis

I priede išvardytos paslaugų pirkimo sutartys

Sutartys, kurių objektas – 2 straipsnyje nustatytos paslaugos, išvardytos I priede, sudaromos pagal 18–54 straipsnius.

16 straipsnis

II priede išvardytos paslaugų pirkimo sutartys

Sutartys, kurių objektas – 2 straipsnyje nustatytos paslaugos, išvardytos II priede, sudaromos tik pagal 18 straipsnį ir 32 straipsnio 3 dalį.

17 straipsnis

Mišrios pirkimo sutartys, į kurias įeina I ir II prieduose išvardytos paslaugos

Sutartys, kurių objektas – 2 straipsnyje nurodytos paslaugos, išvardytos I ir II prieduose, sudaromos pagal 18–54 straipsnius, kai I priede išvardytų paslaugų vertė yra didesnė už II priede išvardytų paslaugų vertę. Kitais atvejais sutartys sudaromos 18 straipsnyje ir 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

IV SKYRIUS

Specialiosios taisyklės, reglamentuojančios pirkimo dokumentus

18 straipsnis

Techninės specifikacijos

1.   Techninės specifikacijos, kaip apibrėžta II priedo 1 punkte, pateikiamos pirkimo dokumentuose (pranešimuose apie pirkimus, specifikacijose, aprašomuosiuose dokumentuose arba patvirtinamuosiuose dokumentuose).

2.   Techninės specifikacijos turi sudaryti vienodas sąlygas visiems dalyviams, jos neturi sukurti nepagrįstų kliūčių pirkimus atverti konkurencijai.

3.   Nedarant poveikio privalomoms nacionalinėms techninėms taisyklėms (susijusioms ir su produktų sauga) arba techninėms taisyklėms, kurių valstybės narės privalo laikytis pagal tarptautinius susitarimus dėl standartų siekiant užtikrinti tuose susitarimuose nustatytus sąveikos reikalavimus, techninės specifikacijos, jei jos neprieštarauja Bendrijos teisei, formuluojamos:

a)

nurodant technines specifikacijas, apibrėžtas III priede, ir pirmumo tvarka nurodant:

nacionalinius civilinius standartus, kuriais perkeliami Europos standartai,

Europos techninius liudijimus,

bendras civilines technines specifikacijas,

nacionalinius civilinius standartus, kuriais perkeliami tarptautiniai standartai,

kitus tarptautinius civilinius standartus,

kitas Europos standartizacijos įstaigų nustatytas techninių normatyvų sistemas arba, jei tokių nėra, kitus nacionalinius civilinius standartus, nacionalinius techninius liudijimus arba nacionalines technines specifikacijas, susijusias su statinių projektavimu, jiems skirtų darbų apskaičiavimu ir vykdymu bei produktų naudojimu,

pramonės naudojamas ir plačiai jos pripažįstamas civilines technines specifikacijas, arba

III priedo 3 punkte nustatytus nacionalinius vadinamuosius gynybos standartus ir į šiuos standartus panašias gynybos srities specifikacijas.

Kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“;

b)

remiantis veiksmingumo arba funkciniais reikalavimais; į pastaruosius reikalavimus gali būti įtraukti aplinkos apsaugos kriterijai.

Tačiau tokie parametrai privalo būti pakankamai tikslūs, kad dalyviai galėtų nustatyti pirkimo objektą, o perkančiosios organizacijos (subjektai) galėtų nustatyti konkurso laimėtoją;

c)

remiantis veiksmingumo ar funkciniais reikalavimais, nurodytais b punkte, nurodant a punkte minėtas specifikacijas kaip priemonę nustatyti, ar laikomasi tokių veiksmingumo arba funkcinių reikalavimų;

d)

remiantis a punkte minėtomis tam tikrų savybių specifikacijomis ir kitų savybių atveju – b punkte nurodytais veiksmingumo ar funkciniais reikalavimais.

4.   Tuo atveju, jei perkančioji organizacija (subjektas) pasinaudoja galimybe remtis 3 dalies a punkte nurodytomis specifikacijomis, ji negali atmesti pasiūlymo remdamasi tuo, kad siūlomi produktai ir paslaugos neatitinka specifikacijų, kuriomis ji rėmėsi, jei dalyvis bet kokiomis tinkamomis priemonėmis savo pasiūlyme įrodo, ir toks įrodymas tenkina perkančiąją organizaciją (subjektą), kad jo siūlomi sprendimai atitinka techninėse specifikacijose apibrėžtus reikalavimus.

Tinkamos priemonės gali būti gamintojo techninė dokumentacija arba pripažintosios įstaigos bandymų protokolas.

5.   Tuo atveju, jei perkančioji organizacija (subjektas) naudojasi šio straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe nustatyti veiksmingumo ar funkcinius reikalavimus, ji negali atmesti pasiūlymo darbams, prekėms ar paslaugoms pirkti, kuris atitinka nacionalinį standartą, perkeliantį Europos standartą, Europos techninį liudijimą, bendrą techninę specifikaciją, tarptautinį standartą arba Europos standartizacijos įstaigos nustatytą techninių normatyvų sistemą, jei šiose specifikacijose yra nurodyti veiksmingumo ar funkciniai reikalavimai, kuriuos ji pati yra nustačiusi.

Dalyvis savo pasiūlyme bet kuriomis tinkamomis priemonėmis pateikia perkančiąją organizaciją (subjektą) įtikinančius įrodymus, kad standartą atitinkantys darbai, prekės ar paslaugos atitinka perkančiosios organizacijos (subjekto) veiksmingumo ar funkcinius reikalavimus.

Tinkamos priemonės gali būti techninė gamintojo dokumentacija arba pripažintosios įstaigos bandymų protokolas.

6.   Tuo atveju, jei perkančiosios organizacijos (subjektai) nustato aplinkos apsaugos kriterijus, nurodydamos šio straipsnio 3 dalies b punkte minėtus veiksmingumo ar funkcinius reikalavimus, jos gali naudoti išsamias specifikacijas arba prireikus jų dalis, apibrėžtas Europos ar (daugia-) nacionaliniuose ekologiniuose ženkluose arba bet kokiame kitame ekologiniame ženkle, jei:

tos specifikacijos yra tinkamos prekių ar paslaugų, kurios yra pirkimo objektas, ypatybėms apibrėžti,

ženklo reikalavimai yra parengti remiantis moksline informacija,

ekologiniai ženklai yra patvirtinti tvarka, suteikiančia galimybę dalyvauti visoms suinteresuotosioms šalims, pavyzdžiui, valstybės įstaigoms, vartotojams, gamintojams, platintojams ir aplinkos apsaugos organizacijoms, ir

jos yra prieinamos visoms suinteresuotosioms šalims.

Perkančiosios organizacijos (subjektai) gali nurodyti, kad ekologiniais ženklais pažymėtos prekės ar paslaugos laikomos atitinkančiomis pirkimo specifikacijose nustatytas technines specifikacijas; jos privalo priimti bet kurias kitas tinkamas pagrindimo priemones, pavyzdžiui, techninę gamintojo dokumentaciją arba pripažintosios įstaigos bandymų protokolą.

7.   Šiame straipsnyje „pripažintosios įstaigos“ – bandymų arba kalibravimo laboratorijos ir sertifikavimo įstaigos bei inspekcijos, kurios atitinka galiojančius Europos standartus.

Perkančiosios organizacijos (subjektai) pripažįsta kitose valstybėse narėse įsikūrusių pripažintųjų įstaigų išduotas pažymas.

8.   Jei to nepagrindžia pirkimo objektas, techninėse specifikacijose negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklai, patentai, rūšys ar konkreti kilmė ar gamybos būdas, kurie tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams sudarytų palankesnes sąlygas arba dėl kurių jie būtų atmesti. Tai nurodyti leidžiama tik išimtiniais atvejais, kai pirkimo objekto neįmanoma tiksliai ir suprantamai aprašyti taikant 3 ir 4 dalis; toks nurodymas ar nuoroda pateikiamas kartu su žodžiais „arba lygiavertis“.

19 straipsnis

Alternatyvūs pasiūlymai

1.   Jei sutarties sudarymo kriterijus yra ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, perkančiosios organizacijos (subjektai) gali leisti dalyviams pateikti alternatyvius pasiūlymus.

2.   Perkančiosios organizacijos (subjektai) pranešime apie pirkimą nurodo, ar leidžiama teikti alternatyvius pasiūlymus. Jei tai nenurodoma, reiškia, kad alternatyvių pasiūlymų pateikti neleidžiama.

3.   Jei perkančiosios organizacijos (subjektai) leidžia teikti alternatyvius pasiūlymus, jos pirkimo specifikacijose nurodo būtiniausius reikalavimus, kuriuos turi atitikti alternatyvūs pasiūlymai, ir konkrečius jų pateikimo reikalavimus.

Perkančiosios organizacijos (subjektai) svarsto tik būtiniausius jų keliamus reikalavimus atitinkančius alternatyvius pasiūlymus.

4.   Organizuodamos prekių ar paslaugų pirkimą, perkančiosios organizacijos (subjektai), kurios leidžia alternatyvius pasiūlymus, negali atmesti alternatyvaus pasiūlymo remdamasi tik tuo, kad jo atrinkimo atveju vietoj prekių pirkimo sutarties būtų sudaroma paslaugų pirkimo sutartis arba vietoj paslaugų pirkimo sutarties būtų sudaroma prekių pirkimo sutartis.

20 straipsnis

Sutarčių vykdymo sąlygos

Perkančiosios organizacijos (subjektai) gali nustatyti specialias su sutarties vykdymu susijusias sąlygas, jei jos atitinka Bendrijos teisę ir yra nurodytos pirkimo dokumentuose (pranešime apie pirkimą, pirkimo dokumentuose, aprašomuosiuose dokumentuose ar papildomuose dokumentuose). Šiose sąlygose gali būti nustatyti perkančiosios organizacijos (subjekto) vadovaujantis 21, 22 ir 23 straipsniais keliami reikalavimai subrangai arba įslaptintos informacijos saugumo ir tiekimo patikimumo užtikrinimo reikalavimai arba į jas gali būti įtraukti aplinkos apsaugos ar socialiniai reikalavimai.

21 straipsnis

Subrangos sutarčių sudarymas

1.   Konkurso nugalėtojas gali laisvai pasirinkti savo subrangovus visoms subrangos sutartims, kurioms netaikomas 3 ir 4 straipsniuose nurodytas reikalavimas, ir ypač jo nereikalaujama tautybės pagrindu diskriminuoti potencialius subrangovus.

2.   Perkančioji organizacija (subjektas) gali paprašyti arba valstybė narė gali jos pareikalauti, kad ji dalyvio paprašytų:

savo pasiūlyme nurodyti, kokią sutarties dalį jis pagal subrangos sutartį gali pavesti vykdyti trečiosioms šalims ir visus siūlomus subrangovus bei subrangos sutarčių, kurias jiems siūloma vykdyti, objektą; ir (arba)

nurodyti visus subrangovų lygmeniu vykdant sutartį atliekamus pakeitimus.

3.   Perkančioji organizacija (subjektas) gali įpareigoti arba valstybė narė gali jos pareikalauti įpareigoti konkurso nugalėtoją visoms ar tam tikroms subrangos sutartims, kurias konkurso nugalėtojas ketina perduoti vykdyti trečiosioms šalims, taikyti III antraštinės dalies nuostatas.

4.   Valstybės narės gali nustatyti, kad perkančioji organizacija (subjektas) gali paprašyti arba jo gali būti pareikalauta paprašyti konkurso nugalėtojo dalį sutarties pagal subrangos sutartį pavesti vykdyti trečiosioms šalims. Perkančioji organizacija (subjektas), kuri reikalauja sudaryti tokias subrangos sutartis, šią mažiausią procentinę dalį išreiškia verčių intervalų, kurie apima mažiausias ir didžiausias procentines vertes, forma. Didžiausia procentinė vertė neviršija 30 % sutarties vertės. Toks intervalas yra proporcingas sutarties objektui ir vertei bei susijusio pramonės sektoriaus pobūdžiui, įskaitant konkurencijos lygį toje rinkoje ir atitinkamas pramoninės bazės technines galimybes.

Laikoma, kad bet kokia procentinė subrangos dalis, įeinanti į verčių intervalą, kurį nurodė perkančioji organizacija (subjektas), atitinka šioje dalyje nustatytą subrangai keliamą reikalavimą.

Rangovai gali pasiūlyti pagal subrangos sutartį pavesti vykdyti didesnę visos vertės dalį, negu perkančiosios organizacijos (subjekto) reikalaujamas intervalas.

Perkančioji organizacija (subjektas) paprašo rangovų savo pasiūlyme nurodyti, kokią savo pasiūlymo dalį (-is) jie ketina pavesti vykdyti pagal subrangos sutartį, kad būtų įvykdytas pirmoje pastraipoje nustatytas reikalavimas.

Perkančioji organizacija (subjektas) gali paprašyti arba valstybė narė gali jos pareikalauti paprašyti dalyvių taip pat nurodyti, kokią savo pasiūlymo dalį (-is), kuri yra didesnė negu reikalaujama procentinė dalis, jie ketina pavesti vykdyti pagal subrangos sutartį ir subrangovus, kuriuos jie jau nustatė.

Konkurso nugalėtojas sudaro subrangos sutartis atsižvelgdamas į procentinę dalį, kurią perkančioji organizacija (subjektas) reikalauja pavesti vykdyti pagal subrangos sutartį, kaip nustatyta III antraštinės dalies nuostatose.

5.   Visais atvejais, kai valstybė narė nustato, kad perkančiosios organizacijos (subjektai) pasirašant pagrindinę sutartį gali atsisakyti subrangovų, kuriuos pasirinko rangovas, ar konkurso nugalėtojas per sutarties vykdymo laikotarpį gali atsisakyti subrangovų, šis atsisakymas gali būti grindžiamas tik kriterijais, taikomais pagrindinės sutarties rangovų atrankai. Jei perkančioji organizacija (subjektas) atsisako subrangovo, ji turi parengti rašytinį pagrindimą rangovui arba konkurso nugalėtojui ir jame nurodyti, kodėl, jos manymu, subrangovas (-ai) neatitinka kriterijų.

6.   2–5 dalyse nustatyti reikalavimai nurodomi pranešimuose apie pirkimą.

7.   1–5 dalys nedaro poveikio pagrindinio ūkio subjekto atsakomybei.

22 straipsnis

Informacijos saugumas

Jei organizuojami su įslaptintos informacijos naudojimu susiję pirkimai, perkančiosios organizacijos (subjektai) pirkimo dokumentuose (pranešime apie pirkimą, pirkimo dokumentuose, aprašomuosiuose dokumentuose ar papildomuose dokumentuose) nurodo visas būtinas priemones ir reikalavimus tos informacijos apsaugai užtikrinti reikiamu lygiu.

Tuo tikslu perkančioji organizacija (subjektas) gali reikalauti pasiūlyme pateikti, inter alia:

a)

dalyvio ir numatomų subrangovų įsipareigojimą deramai apsaugoti visos įslaptintos informacijos, kurią jie turi ar sužinos sutarties galiojimo laikotarpiu, nutraukus sutartį arba pasibaigus jos galiojimo laikotarpiui, konfidencialumą pagal atitinkamus įstatymus ir kitus teisės aktus;

b)

dalyvio įsipareigojimą pasiekti, kad kiti subrangovai, su kuriais jis, vykdydamas sutartį, sudarys subrangos sutartis, įsipareigotų, kaip nurodyta a punkte;

c)

pakankamai informacijos apie numatomus subrangovus, pagal kurią perkančioji organizacija (subjektas) galėtų nustatyti, ar kiekvienas subrangovas turi pajėgumų, reikalingų įslaptintos informacijos, kurią jie gaus ir kuri atsiras vykdant subrangos užduotis, konfidencialumui deramai apsaugoti;

d)

dalyvio įsipareigojimą pateikti pagal c punktą reikalaujamą informaciją apie bet kurį naują subrangovą prieš sudarant su juo subrangos sutartį.

Jei nacionalinės saugumo patikrinimo sistemos Bendrijos lygmeniu nėra suderintos, valstybės narės gali nustatyti, kad antroje pastraipoje nurodyti priemonės ir reikalavimai turi atitikti atitinkamas nacionalinių teisės aktų dėl saugumo patikrinimo nuostatas. Valstybės narės pripažįsta saugumo patikrinimą, kuris jų požiūriu atitinka patikrinimą, atliktą pagal jų nacionalinės teisės aktus, nepaisant galimybės pačioms atlikti tolesnius tyrimus, jei jie laikomi būtinais, ir į juos atsižvelgti.

23 straipsnis

Tiekimo patikimumas

Perkančioji organizacija (subjektas) pirkimo dokumentuose (pranešime apie pirkimą, pirkimo dokumentuose, aprašomuosiuose ar papildomuose dokumentuose) nustato savo reikalavimus, susijusius su tiekimo patikimumu.

Tuo tikslu perkančioji organizacija (subjektas) gali reikalauti pasiūlyme pateikti, inter alia, šiuos duomenis:

a)

pažymėjimus ar dokumentus, rodančius, perkančiosios organizacijos (subjekto) nuomone, kad dalyvis sugebės vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su sutartyje numatytų prekių eksportu, perdavimu ar tranzitu, įskaitant visus patvirtinamuosius dokumentus, gautus iš atitinkamos valstybės narės ar valstybių narių;

b)

bet kokius apribojimus, kurie numatyti produktams ir paslaugoms ar bet kokiam su šiais produktais ir paslaugomis susijusiam tiekimui dėl eksporto kontrolės ar saugumo priemonių, kurie galiotų perkančiajai organizacijai (subjektui) viešinant, perduodant ar naudojant minėtuosius produktus ir paslaugas;

c)

pažymėjimus ir dokumentus, įrodančius, kad dalyvio tiekimo grandinės organizavimas ir lokalizacija leis jam vykdyti perkančiosios organizacijos (subjekto) nustatytų tiekimo patikimumo reikalavimų, kaip nurodyta pirkimo dokumentuose, ir įsipareigojimą užtikrinti, kad galimi pokyčiai jo tiekimo grandinėje sutarties vykdymo metu neigiamai nepaveiks gebėjimo laikytis minėtų reikalavimų;

d)

dalyvio įsipareigojimą sukurti ir (arba) turėti galimybę patenkinti perkančiosios organizacijos (subjekto) papildomus poreikius, kurių gali atsirasti krizių atvejais, pagal sąlygas, dėl kurių turi būti susitarta;

e)

iš dalyvio nacionalinių institucijų gautus patvirtinamuosius dokumentus dėl perkančiosios organizacijos (subjekto) papildomų poreikių, kurių gali atsirasti krizių atvejais, patenkinimo;

f)

dalyvio įsipareigojimą užtikrinti prekių, kurios yra sutarties objektas, priežiūrą, modernizavimą ar pritaikymą;

g)

dalyvio įsipareigojimą laiku informuoti perkančiąją organizaciją (subjektą) apie bet kokius jo organizacinius, tiekimo grandinės ar pramonės strategijos pokyčius, kurie gali daryti poveikį jo įsipareigojimams perkančiajai organizacijai (subjektui);

h)

dalyvio įsipareigojimą pateikti perkančiajai organizacijai (subjektui) pagal sąlygas, dėl kurių turi būti susitarta, visas specialias priemones, būtinas atsarginių dalių, komponentų, konstrukcijų ir specialių bandymo įrenginių gamybai, įskaitant techninius brėžinius, licencijas ir naudojimo instrukcijas, tuo atveju, jeigu jis daugiau negalėtų tiekti minėtų priemonių.

Negalima iš dalyvio reikalauti, kad valstybė narė prisiimtų įsipareigojimą, kuris apribotų tos valstybės narės laisvę, laikantis atitinkamų tarptautinių ir Bendrijos teisės aktų, taikyti savo pačios eksporto, perdavimo arba tranzito licencijų kriterijus, galiojančius sprendimo dėl tokios licencijos priėmimo metu.

24 straipsnis

Su mokesčiais, aplinkos apsauga, darbo saugos nuostatomis ir darbo sąlygomis susijusios pareigos

1.   Perkančioji organizacija (subjektas) gali pati arba valstybės narės įpareigojimu pirkimo dokumentuose nurodyti įstaigą ar įstaigas, iš kurių kandidatas arba dalyvis gali gauti atitinkamą informaciją apie prievoles, susijusias su mokesčiais, aplinkos apsauga, darbo saugos nuostatomis ir darbo sąlygomis, kurios galioja valstybėje narėje, regione, vietovėje ar trečiojoje šalyje, kur bus atliekami darbai ar bus teikiamos paslaugos, ir kurios taikomos darbams, vykdomiems vietoje, arba paslaugoms, teikiamoms sutarties vykdymo metu.

2.   Perkančioji organizacija (subjektas), kuri pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, paprašo kandidatų patvirtinti, kad rengdami pasiūlymą jie atsižvelgė į darbo saugos nuostatas ir darbo sąlygas, galiojančias ten, kur bus atliekami darbai ar teikiamos paslaugos.

Pirma pastraipa neturi įtakos 49 straipsnio nuostatų dėl pasiūlymų, kuriuose nurodyta neįprastai maža kaina, nagrinėjimo taikymui.

V SKYRIUS

Procedūros

25 straipsnis

Taikomos procedūros

Organizuodamos pirkimus perkančiosios organizacijos (subjektai) taiko su šia direktyva suderintas nacionalines procedūras.

Perkančiosios organizacijos (subjektai) gali pasirinkti sudaryti sutartis taikydamos riboto konkurso arba derybų skelbiant pranešimą apie pirkimą procedūrą.

Esant 27 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms jos gali sudaryti pirkimo sutartis konkurencinio dialogo būdu.

Tam tikrais atvejais ir esant 28 straipsnyje aiškiai apibrėžtoms aplinkybėms, perkančiosios organizacijos (subjektai) gali taikyti derybų neskelbiant pranešimo apie pirkimą procedūrą.

26 straipsnis

Derybų skelbiant pranešimą apie pirkimą procedūra

1.   Taikydamos derybų skelbiant pranešimą apie pirkimą procedūrą perkančiosios organizacijos (subjektai) derasi su dalyviais dėl jų pateiktų pasiūlymų, kad būtų galima juos priderinti prie pranešime apie pirkimą, pirkimo dokumentuose ir, jei tokie yra, patvirtinamuose dokumentuose nustatytų reikalavimų, bei pagal 47 straipsnį nustatyti geriausią pasiūlymą.

2.   Derybų metu perkančiosios organizacijos (subjektai) visiems dalyviams užtikrina vienodas sąlygas. Visų pirma jos neturi diskriminuoti teikdamos informaciją, kad vieniems dalyviams tai būtų naudingiau negu kitiems.

3.   Perkančiosios organizacijos (subjektai) gali numatyti, kad derybų procedūra būtų vykdoma keliais etapais, kad taikant pranešime apie pirkimą arba pirkimo dokumentuose nurodytus kriterijus būtų sumažintas pasiūlymų, dėl kurių bus deramasi, skaičius. Ar tokia galimybe pasinaudota ar ne, turi būti nurodyta pranešime apie pirkimą arba pirkimo dokumentuose.

27 straipsnis

Konkurencinis dialogas

1.   Ypač sudėtingų sutarčių atveju valstybės narės gali numatyti, kad kai perkančiosios organizacijos (subjektai) mano, kad sutarties sudaryti taikant riboto konkurso arba derybų skelbiant pranešimą apie pirkimą procedūrą neįmanoma, pastarosios gali taikyti konkurencinį dialogą pagal šį straipsnį.

Pirkimo sutartis sudaroma taikant tik ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų.

2.   Perkančiosios organizacijos (subjektai) paskelbia pranešimą apie pirkimą, kuriame išdėsto savo poreikius ir reikalavimus, bei juos aprašo tame pačiame pranešime arba aprašomajame dokumente.

3.   Perkančiosios organizacijos (subjektai) su kandidatais, atrinktais 38–46 straipsniuose pateiktų atitinkamų nuostatų nustatyta tvarka, pradeda dialogą, kurio tikslas nustatyti bei apibrėžti priemones, geriausiai atitinkančias perkančiųjų organizacijų poreikius. Dialogo metu su pasirinktais kandidatais jos gali aptarti visus sutarties aspektus.

Dialogo metu perkančiosios organizacijos (subjektai) dalyviams užtikrina vienodas sąlygas. Visų pirma jos neturi diskriminuoti teikdamos informaciją, kad vieniems dalyviams tai būtų naudingiau negu kitiems.

Perkančiosios organizacijos (subjektai) negali be dialoge dalyvaujančio kandidato sutikimo atskleisti kitiems dalyviams jo siūlomų sprendimų arba kitos pateiktos konfidencialios informacijos.

4.   Perkančiosios organizacijos (subjektai) gali numatyti, kad procedūra būtų vykdoma keliais etapais, kad taikant pranešime apie pirkimą ar aprašomajame dokumente nustatytus kriterijus būtų sumažintas dialogo etape svarstytinų sprendimų skaičius. Pranešime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente turi būti nurodyta, kad gali būti pasinaudota šia galimybe.

5.   Perkančioji organizacija (subjektai) tokį dialogą tęsia tol, kol gali nustatyti, kuris iš sprendimų atitinka jos poreikius, jei reikia, prieš tai juos palyginusi.

6.   Perkančiosios organizacijos (subjektai), paskelbusios, kad dialogas yra baigtas ir apie tai pranešusios dalyviams, prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus, grindžiamus sprendimu arba sprendimais, pateiktais ir išsamiai apibrėžtais dialogo metu. Šiuose pasiūlymuose turi būti visi projektui vykdyti reikalaujami ir būtini elementai.

Perkančiajai organizacijai (subjektui) paprašius, šie pasiūlymai gali būti paaiškinti, tiksliai apibūdinti ir patobulinti. Tačiau toks paaiškinimas, tikslus apibūdinimas, patobulinimas ar papildoma informacija negali pakeisti pagrindinių pasiūlymo ar kvietimo teikti pasiūlymus aspektų, kuriuos pakeitus galėtų būti apribota ar iškreipta konkurencija arba būtų daromas diskriminuojantis poveikis.

7.   Gautus pasiūlymus perkančiosios organizacijos (subjektai) įvertina remdamosi pirkimo konkurso nugalėtojo nustatymo kriterijais, nurodytais pranešime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente, ir 47 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.

Perkančiajai organizacijai (subjektui) paprašius, dalyviui, kurio pasiūlymas buvo pripažintas ekonomiškai naudingiausiu, gali tekti patikslinti kai kuriuos savo pasiūlymo aspektus ar patvirtinti pasiūlyme pateiktus įsipareigojimus su sąlyga, kad nebus keičiami pagrindinių pasiūlymo ar kvietimo teikti pasiūlymus elementai, nepažeidžiama konkurencija ar nesukeliama diskriminacija.

8.   Perkančiosios organizacijos (subjektai) gali numatyti premijas arba išmokas dialogo dalyviams.

28 straipsnis

Atvejai, kai pateisinamas derybų neskelbiant pranešimo apie pirkimą procedūros naudojimas

Perkančiosios organizacijos (subjektai) organizuoti pirkimus derybų iš anksto neskelbiant apie pirkimą būdu ir pagrindžia šios procedūros naudojimą pranešime apie sutarties sudarymą kaip reikalaujama 30 straipsnio 3 dalyje tokiais atvejais:

1.

Organizuodamos darbų, prekių ir paslaugų pirkimus:

a)

kai apskritai nebuvo pateikta pasiūlymų arba nebuvo pateikta tinkamų pasiūlymų arba prašymų po to, kai paskelbiamas ribotas konkursas, derybų procedūra iš anksto skelbiant apie pirkimą ar konkurencinis dialogas, jeigu tik tai iš esmės nepakeičia pradinės pirkimo sutarties sąlygų ir esant sąlygai, kad Komisijai to paprašius, jai pateikiama ataskaita;

b)

esant netinkamiems pasiūlymams arba kai pateikiami su nacionalinėmis nuostatomis, atitinkančiomis 5, 19, 21, 24 bei II antraštinės dalies VII skyriaus straipsnius, nesuderinami pasiūlymai po to, kai paskelbiamas ribotas konkursas arba konkurencinis dialogas, jeigu tik:

i)

iš esmės nepakeičiamos pradinės pirkimo sutarties sąlygos, ir

ii)

į derybų procedūrą jos įtraukia visus ir tik tuos dalyvius, kurie atitinka 39–46 straipsniuose numatytus kriterijus, ir kurie prieš tai vykusio riboto konkurso ar konkurencinio dialogo metu pateikė pasiūlymus pagal formalius pasiūlymų pateikimo tvarkos reikalavimus;

c)

jei dėl krizių susidarius ekstremaliai situacijai riboto konkurso ar derybų skelbiant pranešimą apie pirkimą procedūrose nustatytų terminų, įskaitant 33 straipsnio 7 dalyje nurodytus sutrumpintus terminus, laikytis neįmanoma. Tai gali būti taikoma, pvz., 23 straipsnio antros pastraipos d punkte nurodytais atvejais;

d)

tiek, kiek tai yra griežtai būtina, kai dėl įvykių, kurių atitinkamos perkančiosios organizacijos (subjektai) negalėjo numatyti, sukeltos ypatingos skubos neįmanoma laikytis riboto konkurso arba derybų skelbiant pranešimą apie pirkimą procedūroms taikomų terminų, įskaitant 33 straipsnio 7 dalyje nurodytus sutrumpintus terminus. Aplinkybės, kuriomis pateisinama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos (subjekto);

e)

jei dėl techninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išskirtinių teisių apsauga, sutartis gali būti sudaroma tik su konkrečiu ūkio subjektu.

2.

Organizuodamos prekių ir paslaugų pirkimus:

a)

perkant mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugas, išskyrus paslaugas, nurodytas 13 straipsnyje;

b)

įsigyjant išskirtinai mokslinių tyrimų ir plėtros tikslais pagamintas prekes, išskyrus didelės apimties gamybos, kuria siekiama užtikrinti prekės komercinę sėkmę ar kompensuoti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidas.

3.

Organizuodamos prekių pirkimus:

a)

kai sutartis yra sudaroma su pirminiu tiekėju dėl papildomų tiekimų, skirtų iš dalies pakeisti turimą įprastinių prekių arba įrenginių asortimentą arba padidinti esamus prekių arba įrenginių kiekius, tais atvejais, jei pakeitus tiekėją perkančiajai organizacijai (subjektui) reikėtų įsigyti kitokias technines savybes turinčią įrangą, ir dėl to atsirastų nesuderinamumas arba kiltų pernelyg dideli techniniai eksploatacijos ir priežiūros sunkumai.

Tokių sutarčių, kaip ir pratęsiamų sutarčių, trukmė negali būti ilgesnė nei penkeri metai, išskyrus išskirtines aplinkybes, nustatytas atsižvelgiant į numatomą bet kokio pristatyto objekto, įrenginio arba sistemos tarnavimo trukmę, ir į techninius sunkumus, kurie gali kilti pakeitus tiekėją;

b)

kai prekės kotiruojamos ir perkamos prekių rinkoje;

c)

kai sudaromos sutartys prekių pirkimui ypač palankiomis sąlygomis iš tiekėjo, kuris galutinai likviduoja savo verslą, arba iš bankrutavusios įmonės administratoriaus ar likvidatoriaus, susitarus su kreditoriumi arba taikant kokią nors panašią procedūrą pagal nacionalinius įstatymus ar kitus teisės aktus.

4.

darbų, prekių ir paslaugų pirkimo atveju:

a)

perkant papildomus darbus ar paslaugas, kurie nebuvo įtraukti į svarstytą pradinį projektą arba į pirmąją sudarytą sutartį, tačiau kurie dėl nenumatytų aplinkybių tapo būtini sutartyje numatytiems darbams vykdyti ar paslaugoms teikti su sąlyga, kad sutartis bus sudaroma su tokius darbus atliekančiu ar tokias paslaugas teikiančiu ūkio subjektu:

i)

kai tokie papildomi darbai arba paslaugos nuo pirminės sutarties techniškai arba ekonomiškai negali būti atskirti nesukeliant didelių sunkumų perkančiosioms organizacijoms (subjektams), arba

ii)

kai tokie darbai arba paslaugos nuo pirminės sutarties vykdymo galėtų būti atskirti, bet sutarčiai įvykdyti yra būtini.

Tačiau bendra sutarčių, sudarytų dėl papildomų darbų arba paslaugų, vertė neturi viršyti 50 % pradinės pirkimo sutarties sumos;

b)

sudarant sutartis dėl naujų darbų arba paslaugų, kurie yra panašūs į ūkio subjektui, su kuriuo ta pati perkančioji organizacija (subjektas) sudarė pirminę sutartį, jau patikėtus darbus ar paslaugas, jei tik tokie darbai arba paslaugos atitinka pagrindinį projektą, dėl kurio pirminė vykdymo sutartis buvo sudaryta taikant riboto konkurso, derybų skelbiant pranešimą apie pirkimą arba konkurencinio dialogo procedūrą.

Galimybė pasinaudoti tokia procedūra nurodoma paskelbiant pirmojo projekto konkursą, o į bendrą numatomą tolesnių darbų ar paslaugų vertę perkančiosios organizacijos (subjektai) atsižvelgia taikydamos 8 straipsnį.

Ši procedūra gali būti taikoma tik penkerius metus nuo pirminės pirkimo sutarties sudarymo, išskyrus išskirtines aplinkybes, nustatytas atsižvelgiant į numatomą bet kokio pristatyto objekto, įrenginio arba sistemos tarnavimo trukmę, ir į techninius sunkumus, kurie gali kilti pakeitus tiekėją.

5.

Sudarydamos sutartis dėl oro ir jūrų transporto paslaugų teikimo valstybių narių ginkluotosioms ir saugumo pajėgoms, kurios yra arba turi būti dislokuotos užsienyje, kai perkančioji organizacija (subjektas) turi pirkti tokias paslaugas iš ūkio subjektų, kurie garantuoja tokį trumpą savo pasiūlymų galiojimo trukmę, jog nebūtų įmanoma laikytis riboto konkurso arba derybų skelbiant pranešimą apie pirkimą procedūroms taikomų terminų, įskaitant 33 straipsnio 7 dalyje nurodytus sutrumpintus terminus.

29 straipsnis

Pagrindų susitarimai

1.   Valstybės narės gali numatyti, kad perkančiosios organizacijos (subjektai) gali sudaryti pagrindų susitarimus.

2.   Siekdamos sudaryti pagrindų susitarimą, perkančiosios organizacijos (subjektai) visais etapais laikosi šioje direktyvoje nurodytų procedūrų taisyklių, kol naudojantis šiuo pagrindų susitarimu sudaroma pirkimo sutartis. Pagrindų susitarimo šalys nustatomos remiantis 47 straipsnyje konkurso nugalėtojų atrankos kriterijais.

Pagrindų susitarimu grindžiamos sutartys sudaromos laikantis 3 ir 4 dalyse numatytų procedūrų. Šias procedūras galima taikyti tik perkančiosioms organizacijoms (subjektams) ir ūkio subjektams, kurie nuo pat pradžių buvo pagrindų susitarimo šalys.

Sudarant sutartis pagal pagrindų susitarimą, šalys jokiomis aplinkybėmis negali iš esmės keisti pagrindų susitarimo sąlygų, ypač 3 dalyje nurodytu atveju.

Pagrindų susitarimo trukmė negali būti ilgesnė nei septyneri metai, išskyrus išskirtines aplinkybes, nustatytas atsižvelgiant į numatomą bet kokio pristatyto objekto, įrenginio arba sistemos tarnavimo trukmę, ir į techninius sunkumus, kurie gali kilti pakeitus tiekėją.

Esant šioms išskirtinėms aplinkybėms, perkančiosios organizacijos (subjektai) šias aplinkybes tinkamai pagrindžia 30 straipsnio 3 dalyje nurodytame pranešime.

Perkančiosios organizacijos (subjektai) negali naudoti pagrindų susitarimų nepagrįstai ar siekdamos išvengti konkurencijos, ją apriboti ar iškreipti.

3.   Jei pagrindų susitarimas sudarytas su vienu ūkio subjektu, perkant tokio susitarimo pagrindu, laikomasi tame susitarime nustatytų apribojimų.

Organizuodamos tokius pirkimus perkančiosios organizacijos (subjektai) gali kreiptis raštu į ūkio subjektą, kuris yra susitarimo šalis, ir paprašyti, prireikus, pasiūlymą papildyti.

4.   Jei pagrindų susitarimas sudaromas su keliais ūkio subjektais, jų turi būti ne mažiau kaip trys, jei atrankos kriterijus atitinkančių ūkio subjektų ir (arba) sutarties sudarymo kriterijus atitinkančių priimtinų pasiūlymų skaičius yra pakankamas.

Pirkimai pagrindų susitarimų, sudarytų su keliais ūkio subjektais, pagrindu gali būti organizuojami:

arba taikant pagrindų susitarime nustatytas sąlygas ir neorganizuojant papildomo konkurso, arba,

jei pagrindų susitarime nustatytos ne visos sąlygos, susitarimo šalims organizuojant papildomą konkursą, remiantis jau nustatytomis sąlygomis, jei reikia, jas patikslinant, bei remiantis kitomis pagrindų susitarimo pirkimo dokumentuose nurodytomis sąlygomis, taikant šias procedūras:

a)

prieš kiekvieną pirkimą perkančiosios organizacijos (subjektai) raštu kreipiasi į ūkio subjektus, pajėgius įvykdyti sutartį;

b)

perkančiosios organizacijos (subjektai) nustato pakankamą terminą pasiūlymams dėl kiekvieno konkretaus pirkimo pateikti, atsižvelgdamos į tam tikrus aspektus, pavyzdžiui, pirkimo objekto sudėtingumą ir pasiūlymams pateikti reikalingą laiką;

c)

pasiūlymai teikiami raštu, o jų turinys turi būti konfidencialus iki atsakymo pateikimo termino pabaigos;

d)

perkančiosios organizacijos (subjektai) nugalėtoju skelbia geriausią pasiūlymą pagal pagrindų susitarimo pirkimo dokumentuose nustatytus atrankos kriterijus pateikusį dalyvį.

VI SKYRIUS

Viešumo ir skaidrumo taisyklės

1 skirsnis

Pranešimų skelbimas

30 straipsnis

Pranešimai

1.   Perkančiosios organizacijos (subjektai) Komisijos skelbiamuose išankstiniuose informaciniuose pranešimuose arba pačios savo pirkėjo profilyje, kaip nurodyta VI priedo 2 punkte, gali pateikti:

a)

prekių pirkimo atveju: numatomą bendrą pirkimo sutarčių arba pagrindų susitarimų, kuriuos jos planuoja sudaryti per ateinančius 12 mėnesių, vertę, nurodytą pagal prekių grupes;

Perkančiosios organizacijos (subjektai) prekių grupes nustato remdamosi BVPŽ nomenklatūra;

b)

paslaugų pirkimo atveju: numatomą bendrą pirkimo sutarčių arba pagrindų susitarimų, kuriuos jos planuoja sudaryti per ateinančius 12 mėnesių, vertę, nurodytą pagal kiekvieną paslaugų kategoriją;

c)

darbų pirkimo atveju: pagrindines planuojamų sudaryti darbų pirkimo sutarčių arba pagrindų susitarimų ypatybes.

Pirmoje pastraipoje nurodyti pranešimai siunčiami Komisijai arba skelbiami „pirkėjo profilyje“ kuo skubiau po sprendimo, patvirtinančio projektą, dėl kurio perkančiosios organizacijos (subjektai) ketina sudaryti sutartis arba pagrindų susitarimus.

Perkančiosios organizacijos (subjektai), skelbiančios išankstinį informacinį pranešimą savo „pirkėjo profiliuose“, pagal VI priedo 3 punkte nurodytą pranešimo siuntimo formą ir nustatytas išsamias procedūras Komisijai elektroniniu būdu siunčia pranešimą apie išankstinio informacinio pranešimo skelbimą „pirkėjo profilyje“.

Pirmoje pastraipoje nurodytų pranešimų skelbimas yra privalomas tik tais atvejais, kai perkančiosios organizacijos (subjektai) pasinaudoja galimybe sutrumpinti pasiūlymų priėmimo terminus, kaip nustatyta 33 straipsnio 3 dalyje.

Ši dalis netaikoma derybų iš anksto neskelbiant pranešimo apie pirkimą procedūrai.

2.   Norėdamos sudaryti sutartį ar pagrindų susitarimą pasinaudodamos riboto konkurso, derybų skelbiant pranešimą apie pirkimą arba konkurencinio dialogo procedūra, perkančiosios organizacijos (subjektai) apie tokį ketinimą praneša pranešime apie pirkimą.

3.   Sudariusios pirkimo sutartį arba pagrindų susitarimą perkančiosios organizacijos (subjektai) ne vėliau kaip per 48 dienas po sutarties arba pagrindų susitarimo sudarymo siunčia pranešimą apie konkurso rezultatus.

Pagrindų susitarimų, sudarytų 29 straipsnyje nustatyta tvarka, atveju perkančiosios organizacijos (subjektai) neprivalo siųsti pranešimo apie kiekvieno konkurso, kuris grindžiamas šiuo susitarimu, rezultatus.

Jei paskelbus tam tikrą informaciją apie pirkimo sutarties arba pagrindų susitarimo sudarymą būtų sutrikdyta teisėtvarka arba kitaip pakenkta visuomenės interesams, ypač gynybos ir (arba) saugumo interesams, padaryta žala pagrįstiems viešųjų ar privačiųjų ūkio subjektų komerciniams interesams arba galėtų būti pakenkta jų sąžiningai konkurencijai, tokios informacijos leidžiama neskelbti.

31 straipsnis

Neprivalomas skelbimas

Perkančiosios organizacijos (subjektai) gali 32 straipsnyje nustatyta tvarka skelbti pranešimus dėl sutarčių, kurioms netaikomas šioje direktyvoje nustatytas skelbimo reikalavimas.

32 straipsnis

Pranešimų skelbimo forma ir būdai

1.   Pagal 67 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą Komisijos patvirtintos standartinės formos pranešimus įtraukiama IV priede nurodyta informacija, o prireikus – bet kokia kita, perkančiosios organizacijos (subjekto) nuomone, naudinga informacija.

2.   Perkančiosios organizacijos (subjektai) pranešimus Komisijai siunčia elektroninėmis priemonėmis, laikydamosi VI priedo 3 punkte nurodytos perdavimo formos ir procedūrų, arba kitomis priemonėmis. 33 straipsnio 7 dalyje nurodytos supaprastintos procedūros atveju pranešimai siunčiami faksu arba elektroninėmis priemonėmis, laikantis VI priedo 3 punkte nurodytos perdavimo formos ir procedūrų.

Pranešimai skelbiami laikantis VI priedo 1 punkto a ir b papunkčiuose nurodytų techninių skelbimo sąlygų.

3.   Pranešimai, parengti ir perduoti elektroninėmis priemonėmis, laikantis VI priedo 3 punkte nurodytos perdavimo formos ir procedūrų, skelbiami ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jų išsiuntimo dienos.

Ne elektroninėmis priemonėmis perduoti pranešimai, laikantis VI priedo 3 punkte nurodytos perdavimo formos ir procedūrų, skelbiami ne vėliau kaip per 12 dienų nuo jų išsiuntimo dienos arba, 33 straipsnio 7 dalyje nurodytos supaprastintos procedūros atveju, ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jų išsiuntimo dienos.

4.   Išsamūs pranešimai apie pirkimą skelbiami viena iš perkančiosios organizacijos (subjekto) pasirinktų oficialių Bendrijos kalbų, ir tekstas laikomas autentišku tik ta originalo kalba. Kiekvieno pranešimo svarbių punktų santrauka skelbiama kitomis oficialiomis kalbomis.

Tokių Komisijos skelbiamų pranešimų skelbimo išlaidas dengia Bendrija.

5.   Pranešimai ir jų turinys negali būti skelbiami nacionaliniu lygiu arba pirkėjo profilyje anksčiau, nei jie yra išsiunčiami Komisijai.

Nacionaliniu lygiu paskelbtuose pranešimuose negali būti informacijos, kurios nėra Komisijai nusiųstuose pranešimuose arba kuri paskelbta pirkėjo profilyje pagal 30 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, bet juose nurodoma pranešimo išsiuntimo Komisijai data arba pranešimo skelbimo pirkėjo profilyje data.

Išankstiniai informaciniai pranešimai negali būti skelbiami pirkėjo profilyje, prieš tai nenusiuntus Komisijai pranešimo apie ketinimą juos skelbti tokia forma; juose turi būti nurodyta išsiuntimo data.

6.   Pranešimų, kurie siunčiami ne elektroninėmis priemonėmis laikantis VI priedo 3 punkte nurodytos perdavimo formos ir procedūrų, apimtis neturi viršyti maždaug 650 žodžių.

7.   Perkančiosios organizacijos (subjektai) turi galėti pateikti įrodymus, kada pranešimai buvo išsiųsti.

8.   Komisija pateikia perkančiajai organizacijai (subjektui) atsiųstos informacijos paskelbimo patvirtinimą, nurodydama šios informacijos paskelbimo datą. Toks patvirtinimas laikomas paskelbimo įrodymu.

2 skirsnis

Terminai

33 straipsnis

Paraiškų dalyvauti pirkimo procedūroje ir pasiūlymų priėmimo terminai

1.   Nustatydamos paraiškų dalyvauti pirkimo procedūroje ir pasiūlymų priėmimo terminus, perkančiosios organizacijos (subjektai) ypač atsižvelgia į pirkimo sudėtingumą ir pasiūlymams parengti būtiną laiką, nepažeisdamos šiame straipsnyje nustatytų trumpiausių terminų.

2.   Riboto konkurso, derybų skelbiant pranešimą apie pirkimą ir konkurencinio dialogo atvejais trumpiausias paraiškų dalyvauti pirkimo procedūroje priėmimo terminas – 37 dienos nuo pranešimo apie pirkimą išsiuntimo.

Riboto konkurso atveju trumpiausias pasiūlymų priėmimo terminas – 40 dienų nuo kvietimo dalyvauti pirkime išsiuntimo.

3.   Jei perkančiosios organizacijos (subjektai) yra paskelbusios išankstinį informacinį pranešimą, minimalus pasiūlymų priėmimo pagal 2 dalies antrą pastraipą terminas paprastai gali būti sutrumpinamas iki 36 dienų, bet jokiomis aplinkybėmis negali būti trumpesnis kaip 22 dienos.

Terminas skaičiuojamas nuo dienos, kurią buvo išsiųstas kvietimas dalyvauti konkurse.

Pirmoje pastraipoje nurodyti sutrumpinti terminai leidžiami su sąlyga, kad išankstiniame informaciniame pranešime yra pateikta visa informacija, kuri turi būti pateikta pranešime apie pirkimą pagal IV priedą, jei ši informacija yra prieinama pranešimo skelbimo metu, o išankstinis informacinis pranešimas išsiųstas skelbti likus ne mažiau kaip 52 dienoms ir ne daugiau kaip 12 mėnesių iki tos dienos, kai buvo išsiųstas pranešimas apie pirkimą.

4.   Jei pranešimai parengti ir perduoti elektroninėmis priemonėmis laikantis VI priedo 3 punkte nurodytos perdavimo formos ir procedūrų, 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų paraiškų dalyvauti pirkimo procedūroje priėmimo terminas gali būti sutrumpintas septyniomis dienomis.

5.   Terminai pasiūlymams, nurodytiems 2 dalies antroje pastraipoje, priimti gali būti sutrumpinti penkiomis dienomis, kai perkančioji organizacija (subjektas) nuo pranešimo skelbimo VI priede nustatyta tvarka dienos suteikia galimybę elektroninėmis priemonėmis be apribojimų ir tiesiogiai susipažinti su visais pirkimo dokumentais ir bet kuriais papildomais dokumentais. Pranešime turi būti nurodytas interneto tinklavietės, kurioje galima susipažinti su šia dokumentacija, adresas.

Šis termino sutrumpinimas gali būti sudėtas su 4 dalyje minėtu sutrumpinimu.

6.   Jei dėl kokių nors priežasčių pirkimo dokumentai ir patvirtinamieji dokumentai arba papildoma informacija, nors ir užsakyti tinkamu laiku, buvo pristatyti nesilaikant 34 straipsnyje nurodytų terminų, arba tais atvejais, kai pasiūlymus galima pateikti tik apsilankius vietoje arba vietoje patikrinus patvirtinamuosius pirkimo dokumentus, terminai pasiūlymams priimti pratęsiami tiek, kad visi suinteresuoti ūkio subjektai galėtų gauti visą informaciją, reikalingą pasiūlymams parengti.

7.   Jei, riboto konkurso ir derybų skelbiant pranešimą apie pirkimą atvejais, dėl skubos nėra įmanoma laikytis šiame straipsnyje nustatytų trumpiausių terminų, perkančiosios organizacijos (subjektai) gali nustatyti:

ne trumpesnį kaip 15 dienų nuo pranešimo apie pirkimą išsiuntimo dienos paraiškų dalyvauti pirkimo procedūroje priėmimo terminą arba ne trumpesnį kaip 10 dienų terminą, jei pranešimas buvo išsiųstas elektroninėmis priemonėmis, laikantis VI priedo 3 punkte nurodytos perdavimo formos ir procedūrų; ir

riboto konkurso atveju, terminą pasiūlymams priimti, kuris yra ne trumpesnis kaip 10 dienų nuo kvietimo dalyvauti konkurse išsiuntimo dienos.

3 skirsnis

Informacijos turinys ir perdavimo priemonės

34 straipsnis

Kvietimai teikti pasiūlymus, dalyvauti derybose arba dialoge

1.   Riboto konkurso, derybų skelbiant pranešimą apie pirkimą ir konkurencinio dialogo procedūrų atveju, perkančiosios organizacijos (subjektai) tuo pačiu metu raštu pakviečia atrinktus kandidatus pateikti savo pasiūlymus arba dalyvauti derybose, o konkurencinio dialogo atveju – dalyvauti dialoge.

2.   Prie kvietimo kandidatams pridedama:

pirkimo dokumentų arba aprašomojo dokumento ir bet kurių patvirtinamųjų dokumentų kopijos, arba

nuorodos, kur galima susipažinti su pirmoje įtraukoje minėtais dokumentais, kai su jais leidžiama susipažinti tiesiogiai elektroninėmis priemonėmis pagal 33 straipsnio 5 dalį.

3.   Kai pirkimo dokumentus, aprašomuosius dokumentus ir (arba) patvirtinamuosius dokumentus turi ne perkančioji organizacija (subjektas), atsakinga už sutarties sudarymo procedūrą, o kitas subjektas, kvietime nurodomas adresas, kuriuo galima kreiptis dėl tų dokumentų, ir atitinkamais atvejais paskutinė data, kurią tokių dokumentų galima prašyti, suma, mokėtina už tokių dokumentų gavimą ir mokėjimo procedūros. Gavusi ūkio subjekto prašymą, kompetentinga tarnyba tuos dokumentus jam išsiunčia nedelsdama.

4.   Perkančioji organizacija (subjektas) arba kompetentingos tarnybos papildomą informaciją apie pirkimo dokumentus, aprašomąjį dokumentą ir (arba) papildomus dokumentus pateikia iki paskutinės pasiūlymų priėmimui nustatytos dienos likus ne mažiau kaip šešioms dienoms, su sąlyga, kad jų paprašyta laiku. Ribotų arba supaprastintų procedūrų atveju šis laikotarpis yra keturios dienos.

5.   Be 2, 3 ir 4 dalyse nurodytos informacijos į kvietimą įtraukiama bent tokia informacija:

a)

nuoroda į pranešimą apie pirkimą;

b)

galutinė pasiūlymų priėmimo data, adresas, kuriuo jie turi būti siunčiami, ir kalba arba kalbos, kuriomis jie turi būti parengti. Vykdant konkurencinio dialogo procedūrą ši informacija turi būti pateikiama ne kvietime dalyvauti dialoge, bet kvietime pateikti pasiūlymą;

c)

konkurencinio dialogo atveju – nustatyta konsultacijų etapo pradžios data ir adresas, taip pat vartojama kalba arba kalbos;

d)

nuoroda į galimus susijusius dokumentus, kuriuos dalyviui gali tekti pateikti patvirtinant patikrinamus kandidato pareiškimus 38 straipsnyje nustatyta tvarka ar papildant tame straipsnyje nurodytą informaciją laikantis tų pačių sąlygų, kurios nustatytos 41 ir 42 straipsniuose;

e)

pirkimo sutarties sudarymo kriterijų lyginamieji svoriai arba, tam tikrais atvejais, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo nustatymo kriterijų svarba mažėjančia tvarka, jei jie nenurodyti pranešime apie pirkimą, pirkimo dokumentuose arba aprašomajame dokumente.

35 straipsnis

Kandidatų ir dalyvių informavimas

1.   Perkančiosios organizacijos (subjektai) kuo greičiau praneša kandidatams ir dalyviams apie priimtus sprendimus dėl sutarties sudarymo ar pagrindų susitarimo sudarymo, įskaitant sprendimo atsisakyti sudaryti sutartį ar pagrindų susitarimą, dėl kurio buvo organizuotas konkursas, arba sprendimo iš naujo pradėti procedūrą, priežastis; jei perkančiųjų organizacijų (subjektų) paprašoma, jos šią informaciją turi pateikti raštu.

2.   Atitinkamai šaliai paprašius perkančioji organizacija (subjektas), laikydamasi 3 dalies, kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo rašytinio prašymo pateikti informaciją gavimo dienos, pateikia:

a)

visiems atmestiems kandidatams – atmetimo priežastis;

b)

visiems atmestiems dalyviams – jų pasiūlymų atmetimo priežastis, visų pirma 18 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais nurodydama priežastis, dėl kurių ji priėmė sprendimą dėl lygiavertiškumo nebuvimo arba sprendimą, kad darbai, prekės ar paslaugos neatitinka veiksmingumo ar funkcinių reikalavimų, ir 22 ir 23 straipsniuose nurodytais atvejais, savo sprendimo apie neatitikimo informacijos apsaugos ir tiekimo saugumo reikalavimams priežastis;

c)

dalyvio, pateikusio priimtiną pasiūlymą, kuris buvo atmestas, atveju, atrinktojo pasiūlymo savybes ir santykinius pranašumus, taip pat nugalėtojo pavardę arba pagrindų susitarimo šalis.

3.   Perkančiosios organizacijos (subjektais) gali nuspręsti, kad tam tikra šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apie sutarties sudarymą arba pagrindų susitarimo sudarymą gali būti nesuteikiama, jei tokios informacijos paviešinimu būtų sutrukdyta taikyti įstatymus arba kitaip pakenkta visuomenės interesams, ypač gynybos ir (arba) saugumo interesams arba būtų padaryta žala pagristiems viešųjų ar privačiųjų ūkio subjektų komerciniams interesams, arba būtų pakenkta sąžiningai jų konkurencijai.

4 skirsnis

Ryšiai

36 straipsnis

Ryšiams taikomos taisyklės

1.   Visi šioje antraštinėje dalyje nurodyti ryšiai gali būti palaikomi, o informacija gali būti keičiamasi perkančiosios organizacijos (subjekto) pasirinktu būdu: paštu, faksu, elektroninėmis priemonėmis 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka, telefonu 6 dalyje nurodytais atvejais bei aplinkybėmis arba derinant šias priemones.

2.   Pasirinktos ryšių priemonės turi būti visuotinai prieinamos ir neapriboti ūkio subjektų galimybių dalyvauti pirkimo sutarties sudarymo procedūroje.

3.   Ryšiai palaikomi, informacija keičiamasi ir ji saugoma tokiu būdu, kad būtų išsaugomas duomenų vientisumas ir paraiškų dalyvauti pirkimo procedūroje ir pasiūlymų konfidencialumas ir kad perkančiosios organizacijos (subjektai) su paraiškų dalyvauti pirkimo procedūroje ir pasiūlymų turiniu susipažintų tik pasibaigus jų pateikimo terminui.

4.   Priemonės, naudojamos ryšiams palaikyti elektroniniu būdu, ir jų techninės charakteristikos turi būti nediskriminuojančios, visuotinai prieinamos ir suderinamos su visuotinai naudojamomis informacinių bei ryšių technologijų priemonėmis.

5.   Pasiūlymų perdavimo ir priėmimo elektroninei įrangai bei paraiškų dalyvauti pirkimo procedūroje priėmimo elektroninei įrangai taikomos šios taisyklės:

a)

suinteresuotosioms šalims turi būti prieinama informacija apie specifikacijas, būtinas pasiūlymų ir paraiškų dalyvauti pirkimo procedūroje pateikimui elektroniniu būdu, įskaitant šifravimą. Be to, pasiūlymų ir paraiškų dalyvauti pirkimo procedūroje priėmimo elektroninė įranga turi atitikti VIII priede nustatytus reikalavimus;

b)

laikydamosi Direktyvos 1999/93/EB 5 straipsnio valstybės narės gali reikalauti, kad kartu su elektroniniais pasiūlymais būtų pateikiamas to straipsnio 1 dalį atitinkantis saugus elektroninis parašas;

c)

valstybės narės gali įdiegti arba toliau taikyti savanoriškas akreditacijos sistemas, skirtas tokios įrangos sertifikavimo paslaugų lygiui gerinti;

d)

kandidatai įsipareigoja iki nustatyto pasiūlymų ar paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo termino pateikti 39–44 ir 46 straipsniuose nurodytus dokumentus, sertifikatus ir deklaracijas, jei tokie dokumentai parengti ne elektronine forma.

6.   Taikomos šios paraiškų dalyvauti pirkimo procedūroje pateikimo taisyklės:

a)

paraiškos dalyvauti sutarčių sudarymo procedūrose gali būti pateiktos raštu arba telefonu;

b)

jei paraiška dalyvauti pirkimo procedūroje pateikiama telefonu, nepasibaigus nustatytam paraiškų priėmimo terminui turi būti atsiųstas raštiškas patvirtinimas;

c)

perkančiosios organizacijos (subjektai) prireikus, kaip teisinio įrodymo, gali reikalauti, kad faksu perduota paraiška dalyvauti pirkimo procedūroje būtų patvirtinta paštu arba elektroninėmis priemonėmis. Tokiu atveju šį reikalavimą ir jo įvykdymo terminą perkančioji organizacija (subjektas) turi nurodyti pranešime apie pirkimą.

5 skirsnis

Ataskaitos

37 straipsnis

Ataskaitų turinys

1.   Kiekvienos sutarties ar pagrindų susitarimo atveju perkančiosios organizacijos (subjektai) parengia ataskaitą, kad patvirtintų, jog atrankos procedūra buvo vykdoma skaidriai ir nediskriminuojant, kurioje nurodoma bent ši informacija:

a)

perkančiosios organizacijos (subjekto) pavadinimas ir adresas, pirkimo ar pagrindų susitarimo objekto aprašymas ir vertė;

b)

pasirinkta sutarties sudarymo procedūra;

c)

vykdant konkurencinį dialogą – aplinkybės, kuriomis galima pagrįsti šios procedūros taikymą;

d)

derybų iš anksto neskelbiant pranešimo apie pirkimą atveju – 28 straipsnyje nurodytos aplinkybės, pateisinančios tokios procedūros naudojimą; prireikus – terminų, nurodytų 28 straipsnio 3 dalies a punkto antroje pastraipoje ir 28 straipsnio 4 dalies b punkto trečioje pastraipoje, taip pat 28 straipsnio 4 dalies a punkto antroje pastraipoje nurodytos 50 % ribos viršijimo pagrindimas;

e)

prireikus, ilgesnio nei septynių metų pagrindų susitarimo pagrindimas;

f)

pasirinktų kandidatų pavadinimai (pavardės) ir jų pasirinkimo priežastys;

g)

atmestų kandidatų pavadinimai (pavardės) ir jų atmetimo priežastys;

h)

pasiūlymų atmetimo priežastys;

i)

konkurso nugalėtojo pavadinimas (pavardė) ir jo pasiūlymo pasirinkimo priežastys bei, jei žinoma, sutarties arba pagrindų susitarimo dalis, kurią konkurso nugalėtojas ketina arba turės pavesti vykdyti tretiesiems asmenims pagal subrangos sutartį;

j)

prireikus, priežastys, dėl kurių perkančioji organizacija (subjektas) atsisakė sudaryti sutartį arba pagrindų susitarimą.

2.   Perkančiosios organizacijos (subjektai) imasi tinkamų priemonių, kad būtų dokumentais patvirtinta pirkimo sutarties sudarymo elektroninėmis priemonėmis procedūros eiga.

3.   Komisijos prašymu, jai pateikiama ataskaita arba pagrindinė į ją įtraukta informacija.

VII SKYRIUS

Procedūros eiga

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

38 straipsnis

Dalyvių tinkamumo įvertinimas, jų atranka ir sutarčių sudarymas

1.   Pirkimo sutartys sudaromos remiantis 47 ir 49 straipsniuose numatytais kriterijais, atsižvelgiant į 19 straipsnį, perkančiosioms organizacijoms (subjektams) patikrinus ūkio subjektų, kurie nebuvo atmesti pagal 39 ir 40 straipsnius, tinkamumą atsižvelgiant į ekonominių ir finansinių pajėgumų kriterijus, 41–46 straipsniuose apibrėžtas profesines ir technines žinias ar pajėgumus, ir, prireikus, į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas nediskriminuojančias taisykles ir kriterijus.

2.   Perkančiosios organizacijos (subjektai) kandidatams gali nustatyti minimalius privalomus pajėgumo reikalavimus 41 ir 42 straipsniuose nustatyta tvarka.

41 ir 42 straipsniuose nurodytos informacijos apimtis bei būtiniausi konkrečiai sutarčiai nustatyti pajėgumų reikalavimai turi būti susiję su sutarties dalyku ir jam proporcingi.

Šie būtiniausi reikalavimai nurodomi pranešime apie pirkimą.

3.   Riboto konkurso, derybų skelbiant pranešimą apie pirkimą ir konkurencinio dialogo procedūrų atvejais perkančiosios organizacijos (subjektai) gali sumažinti tinkamų kandidatų, kurie bus pakviesti pateikti pasiūlymus arba dalyvauti dialoge, skaičių iki ne mažiau kaip trijų. Tuo atveju:

perkančiosios organizacijos (subjektai) pranešime apie pirkimą nurodo ketinamus taikyti objektyvius ir nediskriminuojančius kriterijus arba taisykles, mažiausią ir prireikus didžiausią ketinamų kviesti kandidatų skaičių. Minimalus kandidatų, kuriuos jie ketina kviesti, skaičius negali būti mažesnis kaip trys;

vėliau perkančiosios organizacijos (subjektai) pakviečia tiek kandidatų, kad jų būtų ne mažiau nei iš anksto nustatytas mažiausias skaičius, jei yra pakankamas tinkamų kandidatų skaičius.

Jei kandidatų, atitinkančių atrankos kriterijus ir reikalaujamą pajėgumų lygį, skaičius yra mažesnis už minimalųjį, perkančioji organizacija (subjektas) gali tęsti procedūrą ir pakviesti reikiamus pajėgumus turintį (-čius) kandidatą (-us).

Jei perkančioji organizacija (subjektas) mano, kad tinkamų kandidatų skaičius yra per mažas, kad galima būtų užtikrinti tikrą konkurenciją, ji gali sustabdyti procedūrą ir vėl paskelbti pradinį pranešimą apie pirkimą pagal 30 straipsnio 2 dalį ir 32 straipsnį, nustatydama naują prašymų dalyvauti pateikimo terminą. Šiuo atveju kandidatai, atrinkti pagal pirmą paskelbimą ir kandidatai, atrinkti pagal antrą paskelbimą, turi būti kviečiami pagal 34 straipsnį. Ši galimybė neturi pažeisti perkančiosios organizacijos (subjekto) gebėjimo nutraukti vykdomą pirkimų procedūrą ir pradėti naują procedūrą.

4.   Sutarties sudarymo procedūros metu perkančioji organizacija (subjektas) gali įtraukti tik tuos ūkio subjektus, kurie pateikė prašymą dalyvauti, ir negali įtraukti kandidatų, kurie neturi reikalingų pajėgumų.

5.   Jei perkančiosios organizacijos (subjektai) pasinaudoja 26 straipsnio 3 dalyje ir 27 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybe sumažinti aptartinų alternatyvų ar pasiūlymų, dėl kurių bus deramasi, skaičių, jos tai atlieka taikydamos pirkimo sutarties sudarymo kriterijus, nurodytus pranešime apie pirkimą arba pirkimo dokumentuose. Paskutiniame etape šis skaičius turi būti pakankamas realiai konkurencijai užtikrinti, jei yra pakankamai pasiūlytų alternatyvų ar tinkamų kandidatų.

2 skirsnis

Kokybinės atrankos kriterijai

39 straipsnis

Asmeninė kandidato arba dalyvio padėtis

1.   Kandidatui arba dalyviui neleidžiama dalyvauti pirkimo sutarties sudarymo procedūroje, jei perkančiosios organizacijos (subjekto) žiniomis teismas jo atžvilgiu yra priėmęs galutinį sprendimą dėl vienos ar daugiau iš šių priežasčių:

a)

dalyvavimo nusikalstamoje organizacijoje, kaip apibrėžta Bendrųjų veiksmų 98/733/TVR (20) 2 straipsnio 1 dalyje;

b)

korupcijos, kaip apibrėžta 1997 m. gegužės 26 d. Akto (21) 3 straipsnyje ir Pamatinio sprendimo 2003/568/TVR (22) 2 straipsnio 1 dalyje;

c)

sukčiavimo, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (23) 1 straipsnyje;

d)

teroristinio nusikaltimo arba su teroristine veikla susijusio nusikaltimo, kaip apibrėžta Pamatinio sprendimo 2002/475/TVR (24) atitinkamai 1 ir 3 straipsniuose, arba kurstymo, padėjimo, bendrininkavimo ar kėsinimosi įvykdyti nusikaltimą, kaip apibrėžta minėto pamatinio sprendimo 4 straipsnyje;

e)

pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo, kaip apibrėžta Direktyvos 2005/60 EB (25) 1 straipsnyje.

Valstybės narės patikslina šios dalies įgyvendinimo sąlygas remdamosi nacionaline teise ir laikydamosi Bendrijos teisės.

Jos gali numatyti nuo pirmos pastraipos leidžiančias nukrypti nuostatas, jei to reikia viršesniems visuotinės svarbos poreikiams tenkinti.

Šios dalies taikymo tikslais perkančiosios organizacijos (subjektai) prireikus reikalauja, kad kandidatai arba dalyviai pateiktų 3 dalyje nurodytus dokumentus, ir, jei kyla abejonių dėl kandidatų arba dalyvių asmeninės padėties, gali kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą jų manymu būtiną informaciją apie kandidatų arba dalyvių asmeninę padėtį. Jei kandidatas arba dalyvis, įsisteigęs ne perkančiosios organizacijos (subjekto) valstybėje narėje, pastaroji atitinkamos informacijos gali paprašyti kompetentingų institucijų. Atsižvelgiant į valstybės narės, kurioje kandidatai arba dalyviai yra įsisteigę, nacionalinius teisės aktus, gali būti prašoma informacijos apie juridinius ir (arba) fizinius asmenis, įskaitant prireikus įmonių vadovus ir visus asmenis, turinčius teisę atstovauti, priimti sprendimus arba tikrinti kandidatą ar dalyvį.

2.   Ūkio subjektui gali būti neleista dalyvauti pirkimo sutarties sudarymo procedūroje, jei:

a)

jis yra bankrutavęs arba likviduojamas, jo veiklą administruoja teismas, jis yra sudaręs taikos sutartį su kreditoriais, jis yra sustabdęs savo verslą arba yra kitoje analogiškoje padėtyje, kuri atsirado dėl panašios procedūros pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus;

b)

pradėtas jo bankroto ar likvidavimo procesas, teismas yra paskyręs administratorių, susitarta su kreditoriais arba jo atžvilgiu yra vykdoma panaši procedūra pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus;

c)

remiantis valstybės teisės aktų nuostatomis jo atžvilgiu priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas dėl profesinio elgesio taisyklių pažeidimo, pavyzdžiui, dėl galiojančių teisės aktų, susijusių su gynybos ir (arba) saugumo įrangos eksportu, pažeidimo;

d)

yra padaręs grubių profesinių pažeidimų, nustatytų bet kokias būdais, kuriuos perkančioji organizacija (subjektas) gali pagrįsti, pavyzdžiui, įgyvendindamas ankstesnį pirkimą jis yra pažeidęs informacijos apsaugos ar tiekimo saugumo įsipareigojimus;

e)

remiantis bet kokiomis įrodymų priemonėmis, įskaitant apsaugotus duomenų šaltinius, buvo nustatyta, kad jis nepasižymi patikimumu, kuris būtinas siekiant išvengti pavojaus valstybės narės saugumui;

f)

neįvykdė su socialinio draudimo įmokų mokėjimu susijusių prievolių, nustatytų jų įsisteigimo arba perkančiosios organizacijos (subjekto) šalies teisės aktuose;

g)

neįvykdė su mokesčių mokėjimu susijusių prievolių, nustatytų jų įsisteigimo arba perkančiosios organizacijos (subjekto) šalies teisės aktuose;

h)

yra pripažintas kaltu dėl to, kad teikdamas šiame skirsnyje reikalaujamą informaciją pateikė klaidingus duomenis, arba reikalaujamos informacijos nepateikė.

Valstybės narės patikslina šios dalies taikymo sąlygas remdamosi nacionaline teise ir laikydamosi Bendrijos teisės.

3.   Pakankamais įrodymais, kad 1 dalyje ir 2 dalies a, b, c, f arba g punktuose nurodyti atvejai ūkio subjektui netaikomi, perkančiosios organizacijos (subjektai) pripažįsta:

a)

1 dalies ir 2 dalies a, b, ir c punktų atvejais – pateiktą išrašą iš teismo bylų registro, arba, jei tokio nėra, lygiavertį kilmės valstybės arba gyvenamosios vietos valstybės kompetentingos teisminės arba administracinės institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį kad šie reikalavimai yra patenkinti;

b)

2 dalies f arba g punktų atvejais – atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą pažymą.

Jei atitinkama valstybė tokių dokumentų ar pažymų neišduoda arba jie neapima visų 1 dalyje ir 2 dalies a, b, ir c punktuose nurodytų atvejų, vietoj jų gali būti pateikta priesaikos deklaracija arba valstybėse narėse, kuriose nėra priimtų atitinkamų nuostatų dėl priesaikos deklaracijos, oficiali deklaracija, kurią suinteresuotas asmuo pateikė kilmės valstybės arba gyvenamosios vietos valstybės kompetentingai teisminei arba administracinei institucijai, notarui arba kompetentingai profesinei organizacijai.

4.   Valstybės narės paskiria institucijas ir organizacijas, kompetentingas išduoti 3 dalyje nurodytus dokumentus, pažymas ir liudijimus, ir apie tai praneša Komisijai. Šis pranešimas neturi įtakos su duomenų apsauga susijusiems teisės aktams.

40 straipsnis

Tinkamumas verstis profesine veikla

Jei kandidatas turi būti įtrauktas į kilmės valstybės narės arba valstybės narės, kurioje jis įsisteigęs, profesinį arba prekybos registrą, kad galėtų verstis profesine veikla, jo gali būti paprašyta įrodyti, kad jis yra įtrauktas į tokį registrą arba pateikti priesaikos deklaraciją ar pažymą, darbų pirkimo atveju nurodytą VII priedo A dalyje, prekių pirkimo atveju – B dalyje ir paslaugų pirkimo atveju – C dalyje. VII priede nurodyti sąrašai yra orientaciniai. Valstybės narės turi informuoti Komisiją ir kitas valstybes nares apie visus pokyčius jų registruose ir įrodymų priemones, paminėtas šiuose sąrašuose.

Paslaugų pirkimo procedūros metu, jei kandidatai, norėdami savo kilmės šalyje teikti atitinkamą paslaugą, privalo turėti tam tikrą leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariai, perkančioji organizacija (subjektai) gali pareikalauti pateikti tokį leidimo arba narystės įrodymą.

Šis straipsnis neturi įtakos Bendrijos teisei, susijusiai su įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas.

41 straipsnis

Ekonominiai ir finansiniai pajėgumai

1.   Paprastai ūkio subjekto ekonominiai ir finansiniai pajėgumai gali būti įrodyti vienu arba keliais dokumentais:

a)

atitinkamomis bankų pažymomis arba, prireikus, profesinės rizikos civilinės atsakomybės draudimo įrodymais;

b)

pateikiant balansą arba išrašus iš balanso, jei pagal ūkio subjekto įsisteigimo valstybės įstatymus balansą skelbti privaloma;

c)

pateikiant pažymą apie bendrą įmonės apyvartą ir, jei reikia, apyvartą srityje, kurioje organizuojamas pirkimas, per ne daugiau nei trejus pastaruosius finansinius metus, atsižvelgiant į įmonės įsteigimo datą arba veiklos pradžios datą su sąlyga, kad informacija apie minėtas apyvartas turima.

2.   Tam tikrais atvejais konkrečios pirkimo procedūros atveju ūkio subjektas gali nurodyti kitų savo įmonės padalinių pajėgumus, neatsižvelgiant į jo ryšių su tais padaliniais teisinį pobūdį. Tokiu atveju ūkio subjektas perkančiajai organizacijai (subjektui) privalo įrodyti, kad jis turės būtinus išteklius, pavyzdžiui, pateikdamas tų padalinių įsipareigojimą jam teikti būtinus išteklius.

3.   Tomis pačiomis sąlygomis 4 straipsnyje nurodyta ūkio subjektų grupė gali remtis grupės dalyvių arba kitų padalinių pajėgumais.

4.   Perkančiosios organizacijos (subjekto) pranešime apie pirkimą nurodo, kurį iš 1 dalyje išvardytų dokumentą arba dokumentus jos pasirinko, ir kokie kiti dokumentai turi būti pateikti papildomai.

5.   Jei dėl kokios nors pagrįstos priežasties ūkio subjektas negali pateikti dokumentų, kurių prašo perkančioji organizacija (subjektas), jam leidžiama savo ekonominius ir finansinius pajėgumus įrodyti pateikiant kitus perkančiosios organizacijos (subjekto) priimtinais laikomus dokumentus.

42 straipsnis

Techniniai ir (arba) profesiniai pajėgumai

1.   Ūkio subjektų techniniai pajėgumai paprastai gali būti pagrįsti vienu arba daugiau toliau išvardytų būdų, atsižvelgiant į darbų, prekių arba paslaugų pobūdį, kiekį ar svarbą bei paskirtį:

a)

i)

pateikiant per pastaruosius penkis metus atliktų darbų sąrašą kartu su pažymomis, patvirtinančiomis tinkamą svarbiausių darbų atlikimą. Tose pažymose nurodoma darbų vertė, data bei vieta ir paaiškinama, ar jie buvo atlikti remiantis profesinėmis normomis ir tinkamai užbaigti; prireikus, kompetentinga institucija šias pažymas perkančiajai organizacijai (subjektui) pateikia tiesiogiai;

ii)

pateikiant svarbiausių paprastai per pastaruosius penkis metus tiektų prekių arba pagrindinių teiktų paslaugų sąrašą, kartu nurodant sumas, datas ir viešuosius bei privačiuosius gavėjus. Įrodymai apie tiektas prekes arba teiktas paslaugas teikiami:

jei gavėjas buvo perkančioji organizacija (subjektas) – kompetentingos institucijos išduotomis arba patvirtintomis pažymomis,

jei gavėjas buvo privatus pirkėjas – pirkėjo pažyma, o jei jos nėra, tiesiog ūkio subjekto deklaracija;

b)

nurodant specialistus ar technines įstaigas, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra ūkio subjekto įmonės darbuotojai ar padaliniai ar ne, ypač jei jie atsakingi už kokybės kontrolę, o darbų pirkimo atveju – tuos, kuriuos rangovas galės pasitelkti darbams atlikti;

c)

aprašant ūkio subjekto kokybei užtikrinti naudotą techninę įrangą ir priemones bei jo įmonės studijų ir mokslinių tyrimų priemones ir vidines taisykles, susijusias su intelektine nuosavybe;

d)

perkančiajai organizacijai (subjektui) ar jos vardu veikiančiai šalies, kurioje įsisteigęs ūkio subjektas, kompetentingai įstaigai atlikus patikrinimą su sąlyga, kad pastaroji sutinka tokį patikrinimą atlikti. Tikrinamas gamybinis tiekėjo ar techninis ūkio subjekto pajėgumas, prireikus, jo turimos studijų ir mokslinių tyrimų priemonės bei kokybės kontrolės priemonės;

e)

darbų, paslaugų arba prekių pirkimo sutarčių, į kurias taip pat įeina ir vietos parinkimo ir įrengimo veiksmai arba paslaugos, atveju nurodant ūkio subjekto ir (arba) įmonės vadovaujančiojo personalo, ypač asmens arba asmenų, atsakingų už paslaugų teikimą arba darbų atlikimą, išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją;

f)

darbų ir paslaugų pirkimo atveju, tik tam tikrais atvejais, apibūdinant aplinkosaugos vadybos priemonių, kurias ūkio subjektas galės taikyti vykdydamas pirkimo sutartį;

g)

pateikiant pažymą apie kasmetinį paslaugų teikėjo arba rangovo darbuotojų vidutinį skaičių ir vadovaujančių darbuotojų skaičių per trejus pastaruosius metus;

h)

aprašant ūkio subjekto turimus įrankius, įrenginius ir techninę įrangą, darbuotojų skaičių, įgūdžius ir (arba) tiekimo šaltinius su geografinės vietovės nuoroda, jei ji yra už Sąjungos teritorijos ribų, pirkimo sutarčiai vykdyti, galimam perkančiosios organizacijos (subjekto) poreikių padidėjimui kilus krizei patenkinti arba prekių, kurios yra pirkimo objektas, priežiūrai, modernizavimui ar pritaikymui užtikrinti;

i)

prekių tiekimo atveju pateikiant:

i)

pavyzdžius, aprašymus ir (arba) nuotraukas, kurių autentiškumas turi būti patvirtintas perkančiajai organizacijai (subjektui) paprašius;

ii)

oficialių kokybės kontrolės institucijų ar agentūrų, kurių kompetencija pripažinta, išduotas pažymas, patvirtinančias, kad gaminių kokybė tiksliai atitinka tam tikras specifikacijas arba standartus;

j)

pirkimų, susijusių su įslaptintos informacijos naudojimu, atveju pateikiant įrodymus, patvirtinančius gebėjimus tvarkyti, saugoti ir perduoti šią informaciją užtikrinant perkančiosios organizacijos (subjekto) reikalaujamą apsaugos lygį.

Jei nacionalinės saugumo patikrinimo sistemos Bendrijos lygmeniu nėra suderintos, valstybės narės gali nustatyti, kad šis įrodymas turi atitikti atitinkamas nacionalinių teisės aktų dėl saugumo patikrinimo nuostatas. Valstybės narės turi pripažinti saugumo patikrinimą, kuris jų požiūriu atitinka patikrinimą, atliktą pagal jų nacionalinius teisės aktus, nepažeidžiant galimybės pačioms atlikti tolesnius tyrimus, jei jie laikomi būtinais, ir į juos atsižvelgti.

Perkančioji organizacija (subjektas) prireikus gali suteikti kandidatams, kurie dar nepraėjo saugumo patikrinimo, papildomo laiko, kad jų saugumas galėtų būti patikrintas. Tokiu atveju pranešime apie pirkimą ji nurodo šią galimybę ir terminą.

Perkančioji organizacija (subjektas) gali kandidato valstybės nacionalinės saugumo institucijos ar tos valstybės paskirtos saugumo institucijos paprašyti patikrinti patalpų ir įrenginių, kurie gali būti naudojami, pramonės ir administracinių procedūrų, kurios bus taikomos, informacijos tvarkymo sąlygų ir (arba) darbuotojų, kurie dalyvaus vykdant pirkimo sutartį, atitiktį reikalavimams.

2.   Tam tikrais atvejais konkrečios pirkimo procedūros atveju ūkio subjektas gali nurodyti kitų savo įmonės padalinių pajėgumus, neatsižvelgiant į jo ryšių su tais padaliniais teisinį pobūdį. Tokiu atveju ūkio subjektas perkančiajai organizacijai (subjektui) privalo įrodyti, kad vykdant sutartį reikalingi ištekliai jam bus prieinami, pateikdamas, pavyzdžiui, tų padalinių įsipareigojimą jam teikti būtinus išteklius.

3.   Tomis pačiomis sąlygomis 5 straipsnyje nurodyta ūkio subjektų grupė gali remtis grupės dalyvių arba kitų padalinių pajėgumais.

4.   Kai pirkimo sutarties sudarymo procedūros objektas – prekės, dėl kurių reikės atlikti įrengimo arba instaliavimo darbus, teikti paslaugas ir (arba) atlikti kitus darbus, ūkio subjektų pajėgumai teikti paslaugas arba atlikti įrengimo darbus ar kitus darbus gali būti vertinami visų pirma atžvelgiant į jų įgūdžius, veiksmingumą, patirtį ir patikimumą.

5.   Perkančioji organizacija (subjektas) pranešime nurodo, kuriuos 1 dalyje nurodytus dokumentus ji pasirinko ir kokie papildomi dokumentai jai turi būti pateikti.

6.   Jei dėl kokios nors pateisinamos priežasties ūkio subjektas negali pateikti dokumentų, kurių prašo perkančioji organizacija (subjektas), jis kaip savo techninių ir (arba) profesinių pajėgumų įrodymą gali pateikti bet kokius kitus dokumentus, kuriuos perkančioji organizacija (subjektas) pripažįsta tinkamais.

43 straipsnis

Kokybės vadybos sistemos

Reikalaudamos pateikti nepriklausomų akredituotų įstaigų išduotus sertifikatus, įrodančius, kad ūkio subjektas laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų, perkančiosios organizacijos (subjektai) remiasi kokybės vadybos sistemomis, pagrįstomis atitinkamos srities Europos standartais ir sertifikuotomis nepriklausomų akredituotų įstaigų, atitinkančių su akreditavimu ir sertifikavimu susijusius Europos standartus. Perkančiosios organizacijos (subjektai) pripažįsta lygiaverčius sertifikatus, išduotus kitose valstybėse narėse įsisteigusių nepriklausomų akredituotų įstaigų. Jos taip pat priima ir kitus ekonominių subjektų pateiktus įrodymus apie lygiavertes kokybės vadybos sistemas.

44 straipsnis

Aplinkosaugos vadybos standartai

Jei 42 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytais atvejais perkančiosios organizacijos (subjektai) paprašo pateikti nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, kad ūkio subjektas laikosi tam tikrų aplinkosaugos vadybos standartų, jos turi remtis Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito schema arba aplinkosaugos vadybos standartais, kurie grindžiami atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais ir kuriuos yra sertifikavusios įstaigos, atitinkančios Bendrijos teisę arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus. Perkančiosios organizacijos pripažįsta kitose valstybėse narėse įsisteigusių įstaigų išduotus lygiaverčius sertifikatus. Jos taip pat priima kitus ūkio subjektų pateikiamus lygiaverčių aplinkosaugos vadybos priemonių įrodymus.

45 straipsnis

Papildomi dokumentai ir informacija

Perkančioji organizacija (subjektas) ūkio subjektų gali paprašyti papildyti arba paaiškinti pagal 39–44 straipsnius pateiktas pažymas ir dokumentus.

46 straipsnis

Oficialūs patvirtintų ūkio subjektų sąrašai ir sertifikavimas, kurį atlieka viešosios arba privačios įstaigos

1.   Valstybės narės gali sudaryti oficialius patvirtintų rangovų, prekių tiekėjų arba paslaugų teikėjų sąrašus arba įdiegti sertifikavimą, kurį atlieka viešosios arba privačios sertifikavimo įstaigos.

Valstybės narės suderina įtraukimo į registracijos sąrašus ir sertifikavimo, kurį atlieka sertifikavimo įstaigos, sąlygas su 39 straipsnio 1 dalies, 39 straipsnio 2 dalies a–d ir h punktų, 40 straipsnio, 41 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių, 42 straipsnio 1 dalies a–i punktų, 42 straipsnio 2 ir 4 dalių, 43 straipsnio ir, jei reikia, 44 straipsnio nuostatomis.

Valstybės narės taip pat jas suderina su 41 straipsnio 2 dalimi ir 42 straipsnio 2 dalimi tais atvejais, kai prašymą registruoti pateikia grupei priklausantys ūkio subjektai, teigiantys, kad jiems yra prieinami kitų grupės įmonių pajėgumai. Šiuo atveju tokie ūkio subjektai privalo įrodyti oficialų sąrašą sudarančiai įstaigai, kad šie ištekliai jiems bus prieinami visą pažymos apie jų registraciją oficialiame sąraše galiojimo laiką ir visą šį laikotarpį šios įmonės atitiks antroje pastraipoje išvardytuose straipsniuose nurodytus kokybinės atrankos kriterijus, kuriais ūkio subjektai remiasi siekdami registruotis.

2.   Oficialiuose sąrašuose registruoti arba sertifikatą turintys ūkio subjektai, kiekvienos sutarties atveju, gali pateikti perkančiajai organizacijai (subjektui) kompetentingos institucijos išduotą registracijos liudijimą arba kompetentingos sertifikavimo įstaigos išduotą sertifikatą. Sertifikate nurodomos sąlygos, kurios leidžia registruoti ūkio subjektą sąraše arba išduoti sertifikatą, bei pagal sąrašą suteikta klasifikacija.

3.   Kompetentingų institucijų patvirtinta registracija oficialiuose sąrašuose arba sertifikavimo įstaigos išduotas sertifikatas negali kitų valstybių narių perkančiosioms organizacijoms (subjektams) būti tinkamumo prielaida, išskyrus atvejus, numatytus 39 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies a–d ir g punktuose, 40 straipsnyje, 41 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose, 42 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje bei b–g punktuose rangovų atveju, 42 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, b–e ir i punktuose – prekių tiekėjų atveju ir 42 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, b–e ir g punktuose – paslaugų teikėjų atveju.

4.   Duomenimis, kurie gali būti nustatyti patikrinus įregistravimą oficialiuose sąrašuose arba sertifikavimą, negali būti abejojama be pateisinamo pagrindo. Sudarant kiekvieną sutartį su užregistruotu ūkio subjektu, jo gali būti pareikalauta pateikti papildomą pažymą apie socialinio draudimo ar mokesčių įmokas.

Kitų valstybių narių perkančiosios organizacijos (subjektai) taiko 3 dalį ir šios dalies pirmą pastraipą tik tiems ūkio subjektams, kurie įsisteigę toje valstybėje narėje, kurioje yra sudarytas oficialus sąrašas.

5.   Jei oficialiame sąraše registruojami arba sertifikavimo įstaigų sertifikuojami kitų valstybių narių ūkio subjektai, kaip nurodyta 1 dalyje, iš jų negali būti reikalaujama jokių papildomų įrodymų arba dokumentų, išskyrus tuos, kurių reikalaujama iš nacionalinių ūkio subjektų, ir visais atvejais – tik tų, kurie nurodyti 39–43 straipsniuose ir, atitinkamais atvejais, 44 straipsnyje.

Tačiau kitų valstybių narių ūkio subjektams, siekiantiems dalyvauti pirkimuose, tokia registracija arba sertifikavimas gali būti neprivalomi. Perkančiosios organizacijos (subjektai) pripažįsta lygiaverčius kitose valstybėse narėse įsisteigusių institucijų sertifikatus. Jos taip pat pripažįsta lygiavertes įrodinėjimo priemones.

6.   Ūkio subjektai bet kada gali pateikti prašymą įregistruoti juos oficialiame sąraše arba išduoti sertifikatą. Per protingai trumpą laiką jie turi būti informuojami apie sprendimą, kurį priėmė sąrašą sudaranti arba kompetentinga sertifikuojanti įstaiga.

7.   1 dalyje nurodytos sertifikavimo įstaigos – tai įstaigos, atitinkančios Europos sertifikavimo standartus.

8.   Valstybės narės, turinčios 1 dalyje nurodytus oficialius sąrašus arba sertifikavimo įstaigas, turi pranešti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms įstaigos, kuriai turėtų būti siunčiamos paraiškos, adresą.

3 skirsnis

Pirkimo sutarties sudarymas

47 straipsnis

Pirkimo sutarties sudarymo kriterijai

1.   Nepažeidžiant nacionalinių įstatymų ar kitų teisės aktų dėl atlygio už tam tikras paslaugas, perkančiosios organizacijos (subjektai) pirkimo sutartis sudaro remdamosi šiais kriterijais:

a)

kai pirkimo sutartis sudaroma perkančiajai organizacijai (subjektui) atrenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą – įvairiais kriterijais, susijusiais su atitinkamos pirkimo sutarties dalyku, pavyzdžiui, kokybe, kaina, techniniais privalumais, funkcinėmis charakteristikomis, aplinkosaugos charakteristikomis, eksploatacinėmis sąnaudomis, sąnaudomis per visą naudojimo laikotarpį, rentabilumu, garantiniu aptarnavimu ir technine pagalba, pristatymo data, pristatymo arba užbaigimo laikotarpiu, tiekimo patikimumu, sąveika ir veikimo charakteristikomis; arba

b)

tik pagal žemiausią kainą.

2.   Nepažeidžiant trečios pastraipos, 1 dalies a punkte minėtais atvejais perkančioji organizacija (subjektas) pirkimo dokumentuose (pranešimuose apie pirkimus, sutarties dokumentuose, aprašomuosiuose dokumentuose arba patvirtinamuosiuose dokumentuose) nurodo santykinį kiekvieno kriterijaus lyginamąjį svorį, pagal kurį bus nustatomas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas.

Lyginamieji svoriai gali būti išreiškiami nurodant tam tikrą intervalą, nustatant didžiausią tinkamą reikšmių skirtumą.

Jei, perkančiosios organizacijos (subjekto) nuomone, dėl įrodomų priežasčių lyginamųjų svorių nurodyti neįmanoma, perkančioji organizacija (subjektas) pirkimo dokumentuose (pranešimuose apie pirkimus, sutarties dokumentuose, aprašomuosiuose dokumentuose arba patvirtinamuosiuose dokumentuose) nurodo kriterijus mažėjančia svarbos tvarka.

48 straipsnis

Elektroninis aukcionas

1.   Valstybės narės gali numatyti, kad perkančiosios organizacijos (subjektai) gali taikyti elektroninius aukcionus.

2.   Riboto konkurso arba derybų skelbiant pranešimą apie pirkimą atveju perkančiosios organizacijos (subjektai) gali nuspręsti, kad prieš sudarant sutartį turi būti organizuojamas elektroninis aukcionas, kurio metu galima tiksliai nustatyti sutarties specifikacijas.

Tomis pačiomis aplinkybėmis elektroninis aukcionas gali būti organizuojamas iš naujo skelbiant konkursą pagrindų susitarimo šalims, kaip nurodyta 29 straipsnio 4 dalies antros pastraipos antroje išnašoje.

Elektroninis aukcionas grindžiamas:

arba vien tik kainomis, kai sutartis sudaroma pagal žemiausią kainą; arba

kainomis ir (arba) pagal tų pasiūlymų sudėtinių dalių, kurios nurodytos sutarties dokumentuose, naują vertę, kai sutartis sudaroma su geriausią ekonominį pasiūlymą pateikusiu subjektu.

3.   Elektroninį aukcioną rengti nusprendusios perkančiosios organizacijos (subjektai) tai nurodo pranešime apie pirkimą.

Sutarties dokumentuose, inter alia, nurodoma ši informacija:

a)

sudėtinės dalys, kurių vertė yra elektroninio aukciono dalykas, jei šios sudėtinės dalys yra kiekybiškai įvertinamos ir jas galima išreikšti skaičiais ar procentais;

b)

verčių, kurios gali būti pateiktos, faktinės ribos, kaip numatyta pirkimų objekto specifikacijose;

c)

informacija, kuri bus pateikta dalyviams elektroninio aukciono metu, nurodant, jei reikia, kada tokia informacija bus jiems pateikta;

d)

atitinkama informacija apie elektroninio aukciono eigą;

e)

sąlygos, kuriomis dalyviai galės siūlyti kainą ir visų pirma mažiausi skirtumai, kurių, kur tai tinkama, bus reikalaujama siūlant kainą;

f)

svarbi informacija apie naudojamas elektronines priemones ir ryšio ypatumus bei technines specifikacijas.

4.   Prieš pradėdamos vykdyti elektroninį aukcioną, perkančiosios organizacijos (subjektai) atlieka pirmą išsamų pasiūlymų įvertinimą, atsižvelgdamos į nustatytus atrankos kriterijus ir jų lyginamąjį svorį.

Visi priimtinus pasiūlymus pateikę dalyviai vienu metu elektroniniu būdu pakviečiami pateikti naujas kainas ir (arba) naujas vertes; kvietime pateikiama visa svarbi informacija apie individualų prisijungimą prie naudojamos elektroninės įrangos ir nurodoma elektroninio aukciono pradžios data ir laikas. Elektroninis aukcionas gali vykti keliais etapais. Elektroninis aukcionas gali prasidėti ne anksčiau kaip po dviejų darbo dienų nuo kvietimų išsiuntimo dienos.

5.   Kai sutartis sudaroma remiantis ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu, kartu su kvietimu pateikiami atitinkamo dalyvio išsamaus vertinimo, atlikto pagal 47 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje numatytą reikšmingumą, rezultatai.

Kvietime taip pat nurodoma matematinė formulė, kurią naudojant elektroninio aukciono metu bus iš naujo automatiškai suskirstytos naujos pateiktos kainos ir (arba) naujos vertės. Į tą formulę taip pat įtraukiami visų kriterijų, nustatytų ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui išrinkti, lyginamieji svoriai, kaip nurodyta pranešime apie pirkimą arba specifikacijose; šiuo tikslu visi intervalai turi būti iš anksto išreikšti konkrečia verte.

Jei leidžiama pateikti alternatyvas, formulės turi būti pateiktos kiekvienai alternatyvai atskirai.

6.   Kiekvieno elektroninio aukciono etapo metu perkančiosios organizacijos (subjektai) nedelsdamos praneša visiems dalyviams bent jau tokią informaciją, kuri leistų jiems bet kuriuo metu žinoti kiekvieno jų užimamą vietą klasifikacinėje sistemoje. Jos taip pat gali pranešti kitą informaciją apie pateiktas kitas kainas ar kitas vertes, tačiau su sąlyga, kad tai būtų nurodyta sutarties dokumentuose. Perkančiosios organizacijos taip pat gali bet kuriuo metu pranešti apie aukciono etape dalyvaujančių subjektų skaičių. Tačiau visų elektroninių aukcionų etapų metu jos jokiu būdu negali atskleisti dalyvių tapatybės.

7.   Perkančiosios organizacijos (subjektai) baigia elektroninį aukcioną vienu ar keliais iš šių būdų:

a)

iš anksto nurodyta pabaigos data ir laiku, kaip nurodyta kvietime dalyvauti aukcione;

b)

kai daugiau nebegauna naujų kainų arba naujų verčių, atitinkančių minimalius reikalavimus. Tokiu atveju kvietime dalyvauti aukcione perkančiosios organizacijos (subjektai) nurodo laikotarpį, kuris turi praeiti nuo paskutinio pasiūlymo gavimo iki elektroninio aukciono pabaigos;

c)

kai baigiami visi kvietime dalyvauti aukcione nurodyti aukciono etapai.

Jei perkančiosios organizacijos (subjektai) nusprendžia baigti elektroninį aukcioną pagal c punktą, prireikus derinant su b punkte nurodytomis taisyklėmis, kvietime dalyvauti aukcione nurodomas kiekvieno aukciono etapo tvarkaraštis.

8.   Užbaigusios elektroninį aukcioną, perkančiosios organizacijos (subjektai) paskelbia laimėtoją pagal 47 straipsnį remdamosi elektroninio aukciono rezultatais.

Perkančiosios organizacijos (subjektai) privalo deramai naudotis elektroniniu aukcionu ir jo netaikyti tokiu būdu, kuriuo užkertamas kelias konkurencijai, ji apribojama ar iškraipoma arba pakeičiamas sutarties objektas, kaip apibrėžta paskelbtame pranešime apie pirkimą pateiktame pasiūlyme ir sutarties dokumentuose.

49 straipsnis

Pasiūlymai, kuriuose nurodoma neįprastai maža kaina

1.   Jei konkretaus pirkimo atveju pateiktuose pasiūlymuose nurodytos kainos yra neįprastai mažos palyginti su prekių, darbų ar paslaugų kainomis, perkančioji organizacija (subjektas) prieš atmesdama tokius pasiūlymus raštu paprašo pateikti išsamesnės informacijos apie, jos nuomone, svarbias pasiūlymo sudedamąsias dalis.

Ši informacija gali būti susijusi visų pirma su:

a)

statybos metodo, prekių gamybos proceso ar teikiamų paslaugų ekonomiškumu;

b)

pasirinktais techniniais sprendimais ir (arba) kokiomis nors ypač palankiomis sąlygomis, kurios yra prieinamos dalyviui atliekant darbą, tiekiant prekes ar teikiant paslaugas;

c)

dalyvio siūlomų prekių, paslaugų ar darbų originalumu;

d)

nuostatų dėl darbo saugos ir darbo sąlygų, galiojančių darbo atlikimo, paslaugų teikimo ar prekių tiekimo vietoje, laikymusi;

e)

dalyvio galimybe gauti valstybės pagalbą.

2.   Perkančioji organizacija (subjektas) patikrina tas sudedamąsias dalis, kreipdamasi į dalyvį pateikti papildomą informaciją ir atsižvelgdama į pateiktus įrodymus.

3.   Perkančiajai organizacijai (subjektui) nustačius, kad pasiūlyme nurodyta kaina yra neįprastai maža, nes dalyvis gavo valstybės pagalbą, atmesti pasiūlymą vien šiuo pagrindu ji gali tik tuo atveju, jei ji konsultuojasi su dalyviu ir jei pastarasis per perkančiosios organizacijos (subjekto) nustatytą pakankamą terminą nesugeba įrodyti, kad minėta pagalba jam buvo suteikta teisėtai. Perkančioji organizacija (subjektas), tokiomis aplinkybėmis atmetusi pasiūlymą, apie tai praneša Komisijai.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

SUBRANGOS SUTARTIMS TAIKOMOS TAISYKLĖS

I SKYRIUS

Subrangos sutartys, kurias sudarė konkurso nugalėtojai, kurie nėra perkančiosios organizacijos (subjektai)

50 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Kai pagal 21 straipsnio 3 ir 4 dalis taikoma ši antraštinė dalis, valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta, jog konkurso nugalėtojai, kurie nėra perkančiosios organizacijos (subjektai), sudarydami subrangos sutartis su trečiosiomis šalimis, taikytų 51–53 straipsnių taisykles.

2.   Siekiant 1 dalyje numatytų tikslų įmonių grupės, sudarytos sutarčiai gauti, arba su jomis susijusios įmonės nėra laikomos trečiosiomis šalimis.

Išsamų tokių įmonių sąrašą dalyvis pateikia savo pasiūlyme. Šis sąrašas atnaujinamas atsiradus bet kokiems vėlesniems santykių tarp įmonių pasikeitimams.

51 straipsnis

Pagrindiniai dalykai

Konkurso nugalėtojas turi veikti skaidriai ir su visais galimais subrangovais elgtis vienodai ir vadovautis nediskriminavimo principu.

52 straipsnis

Ribos ir skelbimo taisyklės

1.   Kai konkurso nugalėtojas, kuris nėra perkančioji organizacija (subjektas) sudaro subrangos sutartį, kurios numatoma vertė be PVM ne mažesnė negu 8 straipsnyje nurodyta riba, jis apie savo ketinimą turi paskelbti pranešime.

2.   Pranešimuose apie subrangos sutartis turi būti pateikta V priede nurodyta informacija ir kita informacija, kurią konkurso nugalėtojas mano esant naudinga, jei būtina, kartu su perkančiosios organizacijos (subjekto) patvirtinimu.

Pranešimai apie subrangos sutartis turi būti parengti vadovaujantis standartine forma, patvirtinta Komisijos pagal 67 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

3.   Pranešimai apie subrangos sutartis skelbiami 32 straipsnio 2–5 dalyse nustatyta tvarka.

4.   Pranešimo apie subrangos sutartį nereikalaujama, jei subrangos sutartis atitinka 28 straipsnyje nurodytas sąlygas.

5.   Konkurso nugalėtojai pagal 32 straipsnį gali skelbti pranešimus apie subrangos sutartis, apie kurias skelbti nebūtina.

6.   Valstybės narės taip pat gali nustatyti, kad konkurso nugalėtojai atitinka 21 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus su subrangos sutartimi susijusius reikalavimus, jei jie subrangos sutartis sudaro remdamiesi pagrindų susitarimu, sudarytu laikantis 51 ir 53 straipsniuose ir šio straipsnio 1–5 dalyse nustatytų procedūrų taisyklių.

Subrangos sutartys, paremtos šiuo pagrindų susitarimu, sudaromos laikantis pagrindų susitarime nustatytų apribojimų. Jos gali būti sudarytos tik su ūkio subjektais, kurie nuo pat pradžių buvo pagrindų susitarimo šalys. Sudarydamos sutartis šalys bet kokiomis aplinkybėmis siūlo sąlygas, kurios atitinka pagrindų susitarimo sąlygas.

Pagrindų susitarimo trukmė negali būti ilgesnė nei septyni metai, išskyrus išskirtines aplinkybes, nustatytas atsižvelgiant į numatomą bet kokio pristatyto objekto, įrenginio arba sistemos tarnavimo trukmę ir į techninius sunkumus, kurie gali kilti pakeitus tiekėją.

Pagrindų susitarimai negali būti naudojami nepagrįstai ar siekiant išvengti konkurencijos, ją apriboti ar iškreipti.

7.   Sudarant subrangos sutartis, kurių numatoma vertė be PVM mažesnė nei 8 straipsnyje nurodyta riba, konkurso nugalėtojai taiko Sutarties principus, susijusius su skaidrumu ir konkurencija.

8.   9 straipsnis taikomas apskaičiuojant numatomą subrangos sutarčių vertę.

53 straipsnis

Kokybinės subrangovų atrankos kriterijai

Pranešime apie subrangos sutartį konkurso nugalėtojas turi nurodyti perkančiosios organizacijos (subjekto) nustatytus kokybinės atrankos kriterijus ir kitus kriterijus, kuriuos jis taikys vykdydamas kokybinę subrangovų atranką. Visi šie kriterijai turi būti objektyvūs, nediskriminaciniai ir atitikti kriterijus, kuriuos perkančioji organizacija (subjektas) taiko kandidatų, su kuriais sudaroma pagrindinė sutartis, atrankoje. Būtini pajėgumai turi būti tiesiogiai susiję su subrangos sutarčių subjektu ir reikalaujamas gebėjimų lygmuo turi jį atitikti.

Konkurso nugalėtojas neprivalo sudaryti subrangos sutarčių, jei pateikia perkančiąją organizaciją (subjektą) tenkinančius įrodymus, kad nė vienas iš konkuruojančių subrangovų arba jų pasiūlymai negali atitikti pranešime apie subrangos sutartį nurodytų kriterijų, todėl konkurso nugalėtojas negalės atitikti pagrindinėje sutartyje nustatytų reikalavimų.

II SKYRIUS

Subrangos sutartys, kurias sudarė konkurso nugalėtojai, kurie yra perkančiosios organizacijos (subjektai)

54 straipsnis

Taikytinos taisyklės

Jei konkurso nugalėtojai yra perkančiosios organizacijos (subjektai), sudarydamos subrangos sutartis jos turi atitikti pagrindinės sutarties nuostatas, nurodytas I ir II antraštinėse dalyse.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

PERŽIŪRAI TAIKYTINOS TAISYKLĖS

55 straipsnis

Peržiūros procedūrų taikymo sritis ir galimybė jomis pasinaudoti

1.   Šioje antraštinėje dalyje nurodytos peržiūros procedūros taikomos 2 dalyje nurodytoms sutartims, atsižvelgiant į 12 ir 13 straipsniuose numatytas išimtis.

2.   Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad perkančiųjų organizacijų (subjektų) priimti sprendimai galėtų būti veiksmingai peržiūrėti, o svarbiausia kuo greičiau pagal 56–62 straipsniuose išdėstytas sąlygas, remiantis tuo, kad tokie sprendimai pažeidė Bendrijos teisės aktus pirkimų srityje arba nacionalinės taisyklės, kuriomis tie teisės aktai perkeliami į nacionalinę teisę.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad nebūtų diskriminuojamos įmonės, teigiančios, kad sutarties sudarymo procedūros metu jos patyrė žalą dėl šioje antraštinėje dalyje daromų skirtumų tarp Bendrijos teisę įgyvendinančių nacionalinių taisyklių ir kitų nacionalinių taisyklių.

4.   Valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų peržiūros procedūros, kuriomis pagal išsamias taisykles, kurias gali nustatyti valstybės narės, galėtų pasinaudoti bent bet kuris asmuo, kuris yra arba buvo suinteresuotas gauti konkrečią sutartį, ir kuriam dėl tariamo pažeidimo buvo padaryta žala ar kilusi tokios žalos rizika.

5.   Valstybės narės gali reikalauti, kad peržiūros procedūra norintis pasinaudoti asmuo praneštų perkančiajai organizacijai (subjektui) apie tariamus pažeidimus ir savo ketinimą reikalauti peržiūros, laikantis sąlygos, kad tai neturės įtakos atidėjimo laikotarpiui pagal 57 straipsnio 2 dalį arba bet kokiems kitiems terminams kreiptis dėl peržiūros pagal 59 straipsnį.

6.   Valstybės narės gali reikalauti, kad suinteresuotas asmuo peržiūros pirmiausia reikalautų iš perkančiosios organizacijos (subjekto). Tuo atveju valstybės narės turi užtikrinti, kad pateikus tokį prašymą dėl peržiūros būtų nedelsiant sustabdyta galimybė sudaryti sutartį.

Valstybės narės nusprendžia, kokiomis ryšių priemonėmis, įskaitant faksą ar elektronines priemones, turi būti naudojamasi pateikiant peržiūros prašymą, numatytą pirmojoje pastraipoje.

Pirmoje pastraipoje nurodytas sustabdymas negali pasibaigti, jei nepasibaigęs bent 10 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai perkančioji organizacija (subjektas) išsiunčia atsakymą faksu arba elektroninėmis priemonėmis, ar, jei naudojamos kitokios ryšių priemonės, – nepasibaigęs bent 15 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai perkančioji organizacija (subjektas) išsiunčia atsakymą, arba nepasibaigęs bent 10 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai atsakymas buvo gautas.

56 straipsnis

Peržiūros procedūrų reikalavimai

1.   Valstybės narės turi užtikrinti, kad priemonės, kurių imtasi dėl 55 straipsnyje nurodytų peržiūros procedūrų, apimtų nuostatas dėl įgaliojimų:

a)

kuo anksčiau, taikant laikiną tvarką, imtis tarpinių priemonių siekiant ištaisyti tariamą pažeidimą arba užkirsti kelią toliau pažeidinėti atitinkamus interesus, įskaitant priemones sustabdyti arba užtikrinti, kad būtų sustabdyta sutarčių sudarymo tvarka arba bet kurio sprendimo, kurį priėmė perkančioji organizacija (subjektas), įgyvendinimas; taip pat anuliuoti arba užtikrinti neteisėtai priimtų sprendimų anuliavimą, įskaitant diskriminuojančių techninių, ekonominių ar finansinių specifikacijų, nurodytų kvietime teikti pasiūlymus, sutarties dokumentuose arba bet kuriuose su sutarties sudarymo procedūra susijusiuose dokumentuose, pašalinimą; arba

b)

kuo anksčiau, jeigu galima taikant tarpines procedūras, o prireikus taikant galutinę procedūrą dėl esmės, imtis priemonių, išskyrus tas, kurios numatytos a ir b punktuose, siekiant ištaisyti visus nustatytus pažeidimus ir užkirsti kelią atitinkamų interesų pažeidimui; visų pirma parengiant mokėjimo pavedimą konkrečiai sumai tais atvejais, kai pažeidimas nebuvo ištaisytas arba jam nebuvo užkirstas kelias.

Abiem pirmiau minėtais atvejais priteisti atlyginti nuostolius tokį pažeidimą patyrusiems asmenims.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje ir 60 bei 61 straipsniuose nurodyti įgaliojimai gali būti suteikti atskiroms institucijoms, atsakingoms už skirtingus peržiūros procedūros aspektus.

3.   Jei nuo perkančiosios organizacijos (subjekto) nepriklausoma pirmosios instancijos institucija peržiūri sprendimą dėl sutarties suteikimo, valstybės narės turi užtikrinti, kad perkančioji organizacija (subjektas) negalėtų sudaryti sutarties, kol peržiūros institucija nepriims sprendimo dėl prašymo taikyti laikinąsias priemones ar dėl peržiūros. Šis sustabdymas turi pasibaigti ne anksčiau kaip atidėjimo laikotarpis, nurodytas 57 straipsnio 2 dalyje ir 60 straipsnio 4 ir 5 dalyse.

4.   Peržiūros procedūros nebūtinai turi turėti automatinį sustabdymo poveikį sutarties suteikimo procedūroms, su kuriomis jos susijusios, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir 55 straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus.

5.   Valstybės narės gali nustatyti, kad už peržiūros procedūras atsakinga institucija gali atsižvelgti į galimas laikinųjų priemonių taikymo pasekmes visiems interesams, kurie galėtų būti pažeisti, taip pat į visuomenės interesus, visų pirma gynybos ir (arba) saugumo interesus, bei gali nuspręsti netaikyti tokių priemonių, jei jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

Sprendimas netaikyti laikinųjų priemonių neturi prejudicinės reikšmės jokiam kitam asmens, prašančio taikyti tokias priemones, reikalavimui.

6.   Valstybės narės gali nustatyti, kad jei reikalaujama atlyginti nuostolius remiantis tuo, kad sprendimas buvo priimtas neteisėtai, tai tokį ginčijamą sprendimą pirmiausia turi panaikinti reikiamus įgaliojimus turinti institucija.

7.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įgaliojimų vykdymo poveikis su konkurso nugalėtoju sudarytai sutarčiai apibrėžiamas nacionalinės teisės aktais, išskyrus 60–62 straipsniuose numatytus atvejus.

Be to, išskyrus tuos atvejus, kai sprendimas turi būti panaikintas iki žalos atlyginimo priteisimo, valstybė narė gali numatyti, kad, sudarius sutartį pagal 55 straipsnio 6 dalį, šio straipsnio 3 dalį ar 57–62 straipsnius, už peržiūros procedūras atsakingos institucijos turi įgaliojimus tik priteisti žalos atlyginimą bet kuriam asmeniui, nukentėjusiam dėl pažeidimo.

8.   Valstybės narės užtikrina, kad už peržiūros procedūras atsakingų institucijų priimti sprendimai galėtų būti veiksmingai įgyvendinti.

9.   Kai už peržiūros procedūras atsakingi subjektai yra ne teisminio pobūdžio, visada raštu pateikiamos jų sprendimo priežastys. Be to, tokiu atveju turi būti numatytos atitinkamos nuostatos, garantuojančios procedūras, pagal kurias visoms tariamai neteisėtoms priemonėms, kurių ėmėsi peržiūros institucija, arba visiems tariamiems jai suteiktų įgaliojimų panaudojimo trūkumams būtų taikomas nagrinėjimas teisme arba kitoje institucijoje, kuri laikoma teismu, kaip apibrėžta Sutarties 234 straipsnyje, ir kuri nepriklauso nei nuo perkančiosios organizacijos (subjekto), nei nuo peržiūros institucijos.

Tokios nepriklausomos institucijos nariai skiriami ir atleidžiami iš pareigų tokiomis pačiomis sąlygomis kaip teisėjai, kiek tai susiję su institucija, atsakinga už jų skyrimą, jų kadenciją ir jų atleidimą. Bent nepriklausomos institucijos Pirmininkas turi turėti tokią pačią juridinę ir profesinę kvalifikaciją, kaip teisėjai. Nepriklausomos institucijos priimti sprendimai kiekvienos valstybės narės nustatytu būdu yra teisiškai įpareigojantys.

10.   Valstybės narės užtikrina, kad už peržiūrą atsakingos institucijos garantuotų atitinkamą įslaptintos informacijos arba kitos informacijos, esančios šalių perduotuose dokumentuose, konfidencialumo lygį ir visos procedūros metu veiktų atsižvelgdamos į gynybos ir (arba) saugumo interesus.

Siekdamos šio tikslo valstybės narės gali nuspręsti, kad tik tam tikra institucija turi jurisdikciją peržiūrėti sutartis gynybos ir saugumo srityje.

Visais atvejais valstybės narės gali nustatyti, kad tik peržiūros institucijų nariai, kuriems asmeniškai suteikta teisė dirbti su įslaptinta informacija, gali tirti prašymus dėl peržiūros, kurie susiję su tokia informacija. Jos taip pat gali nustatyti specialias saugumo priemones, susijusias su prašymo dėl peržiūros registravimu, dokumentų priėmimu ir jų saugojimu.

Valstybės narės nustato, kaip peržiūros institucijos derina įslaptintos informacijos konfidencialumą ir teisę į gynybą, ir teisminio peržiūrėjimo arba kitos institucijos, kuri yra teismas, kaip apibrėžta Sutarties 234 straipsnyje, peržiūros atveju tai daro tokiu būdu, kad visa procedūra atitiktų teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

57 straipsnis

Atidėjimo laikotarpis

1.   Patvirtindamos būtinas nuostatas, kuriomis laikomasi šio straipsnio 2 dalyje bei 59 straipsnyje nustatytų minimalių sąlygų, valstybės narės turi užtikrinti, kad 55 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys turėtų pakankamai laiko, kad būtų atlikta perkančiosios organizacijos (subjekto) priimtų sprendimų dėl sutarties suteikimo veiksminga peržiūra.

2.   Sutartis negali būti sudaryta po sprendimo suteikti sutartį, kuri patenka į šios direktyvos taikymo sritį, jei nepasibaigęs bent 10 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai atitinkamiems dalyviams ir kandidatams faksu arba elektroninėmis priemonėmis nusiųstas sprendimas dėl sutarties suteikimo, arba, jei naudojamos kitokios ryšių priemonės, – nepasibaigęs bent 15 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai atitinkamiems dalyviams ir kandidatams išsiunčiamas sprendimas dėl sutarties suteikimo, arba nepasibaigęs bent 10 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai buvo gautas sprendimas dėl sutarties suteikimo.

Dalyviai laikomi suinteresuotais, jeigu jie nėra galutinai pašalinti. Pašalinimas yra galutinis, jeigu apie jį buvo pranešta suinteresuotiems dalyviams ir arba nepriklausoma peržiūros institucija jį pripažino teisėtu, ar jam jau negali būti taikoma peržiūros procedūra.

Kandidatai laikomi suinteresuotais, jei perkančioji organizacija (subjektas) nepranešė jiems apie jų paraiškos atmetimą prieš atitinkamiems dalyviams pranešdamas apie sprendimą dėl sutarties suteikimo.

Prie kiekvienam suinteresuotam dalyviui ir kandidatui siunčiamo pranešimo apie sprendimą dėl sutarties suteikimo pridedama:

atitinkamų tokio sprendimo priežasčių santrauka, kaip nurodyta 35 straipsnio 2 dalyje, laikantis 35 straipsnio 3 dalies, ir

tiksliai nurodomas tikslus atidėjimo laikotarpis, taikytinas pagal nacionalinės teisės nuostatas, perkeliančias šią dalį į nacionalinę teisę.

58 straipsnis

Nuo atidėjimo laikotarpio leidžiančios nukrypti nuostatos

Valstybės narės gali numatyti, kad 57 straipsnio 2 dalyje nurodyti terminai netaikomi šiais atvejais:

a)

jei pagal šią direktyvą nereikalaujama iš anksto paskelbti apie pirkimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

b)

jei sutartis sudaroma su vieninteliu suinteresuotu dalyviu, kaip jis apibrėžtas 57 straipsnio 2 dalyje, ir nėra suinteresuotų kandidatų;

c)

jei sutartis sudaryta pagal 29 straipsnyje nurodytą pagrindų susitarimą.

Jei pasinaudojama šia nukrypti leidžiančia nuostata, valstybės narės užtikrina, kad sutartis būtų negaliojanti pagal 60 ir 62 straipsnius:

jei pažeista 29 straipsnio 4 dalies antros pastraipos antra įtrauka, ir

jei numatoma sutarties vertė atitinka arba viršija 8 straipsnyje nustatytas ribas.

59 straipsnis

Prašymo dėl peržiūros pateikimo terminai

Jei valstybė narė nustato, kad bet kokie prašymai peržiūrėti perkančiosios organizacijos (subjekto) sprendimą, priimtą dėl sutarčių suteikimo procedūros, kuri patenka į šios direktyvos taikymo sritį, arba su ja susijusį sprendimą, turi būti pateikti nepasibaigus nustatytam laikotarpiui, o šis laikotarpis turi būti bent 10 kalendorinių dienų, ir kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai dalyviui arba kandidatui faksu arba elektroninėmis priemonėmis išsiunčiamas perkančiosios organizacijos (subjekto) sprendimas, ar, jei naudojamos kitokios ryšių priemonės, – šis laikotarpis turi būti bent 15 kalendorinių dienų, pradedant skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai dalyviui ar kandidatui išsiunčiamas perkančiosios organizacijos (subjekto) sprendimas, arba bent 10 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo kitos dienos po to, kai buvo gautas perkančiosios organizacijos (subjekto) sprendimas. Prie kiekvienam dalyviui ar kandidatui siunčiamo pranešimo apie perkančiosios organizacijos (subjekto) sprendimą pridedama atitinkamų tokio sprendimo priežasčių santrauka. Jeigu pateikiamas prašymas peržiūrėti 56 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus sprendimus, apie kuriuos nereikalaujama specialiai pranešti, laikotarpis turi būti bent 10 kalendorinių dienų nuo atitinkamo sprendimo paskelbimo dienos.

60 straipsnis

Negaliojimas

1.   Valstybės narės turi užtikrinti, kad nuo perkančiosios organizacijos (subjekto) nepriklausoma peržiūros institucija pripažintų sutartį negaliojančia arba jos negaliojimas būtų šios peržiūros institucijos sprendimo pasekmė bet kuriuo iš šių atvejų:

a)

jei perkančioji organizacija (subjektas) sutartį sudarė iš anksto nepaskelbus apie pirkimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, kai tai nėra leidžiama pagal šią direktyvą;

b)

jei pažeista 55 straipsnio 6 dalis, 56 straipsnio 3 dalis ar 57 straipsnio 2 dalis, jei dėl šio pažeidimo dalyvis, pateikęs prašymą dėl peržiūros, neteko galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis prieš sudarant sutartį, taip pat kai pažeista I ar II antraštinė dalis, jei tas pažeidimas turi įtakos dalyvio, pateikusio prašymą dėl peržiūros, galimybėms gauti sutartį;

c)

58 straipsnio c punkto antroje pastraipoje nurodytais atvejais, jei valstybės narės pasinaudojo nuo atidėjimo laikotarpio nukrypti leidžiančia nuostata pagal pagrindų susitarimus sudarytų sutarčių atžvilgiu.

2.   Sutarties pripažinimo negaliojančia pasekmės turi būti numatytos nacionalinėje teisėje. Nacionalinėje teisėje gali būti numatytas visų sutartinių pareigų panaikinimas su galiojimu atgal arba panaikinimo taikymo sritis gali būti apribota atšaukiant tas pareigas, kurios dar turi būti įvykdytos. Pastaruoju atveju valstybės narės numato alternatyvių sankcijų taikymą pagal 61 straipsnio 2 dalį.

3.   Valstybės narės gali numatyti, kad nuo perkančiosios organizacijos (subjekto) nepriklausoma peržiūros institucija negali pripažinti sutarties negaliojančia, net jeigu ji buvo sudaryta neteisėtai remiantis 1 dalyje minėtais pagrindais, jeigu peržiūros institucija, išnagrinėjusi visus atitinkamus aspektus, nustato, kad dėl svarbių bendro intereso priežasčių, visų pirma susijusių su gynybos ir (arba) saugumo interesais, reikėtų išlaikyti sutarties poveikį.

Ekonominiai interesai, sprendžiant sutarties galiojimo klausimą, gali būti laikomi viršenybę turinčia priežastimi, susijusia su bendru interesu pagal pirmą pastraipą, tik tuo atveju, jei negaliojimas turėtų neproporcingų pasekmių.

Tačiau tiesiogiai su sutartimi susijęs ekonominis interesas nelaikomas svarbia bendro intereso priežastimi pagal pirmą pastraipą. Tiesiogiai su sutartimi susiję ekonominiai interesai apima, inter alia, dėl vėlavimo vykdyti sutartį susidariusias išlaidas, dėl naujos pirkimų procedūros pradėjimo susidariusias išlaidas, išlaidas, patirtas keičiant sutartį vykdantį ūkio subjektą ir išlaidas, susidariusias dėl negaliojimo atsiradusių teisinių pareigų.

Bet kuriuo atveju sutartis negali būti laikoma negaliojančia, jei dėl jos negaliojimo kiltų rimtas pavojus platesnės gynybos ar saugumo programos, kuri yra labai svarbi valstybės narės saugumo interesams, egzistavimui.

Valstybės narės numato visais minėtais atvejais taikomas alternatyvias sankcijas pagal 61 straipsnio 2 dalį.

4.   Valstybės narės turi numatyti, kad 1 dalies a punktas netaikomas, kai:

perkančioji organizacija (subjektas) mano, kad sudaryti sutartį iš anksto nepaskelbus apie pirkimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje yra leidžiama pagal šią direktyvą,

perkančioji organizacija (subjektas) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą dėl ketinimo sudaryti sutartį, kaip nurodyta 64 straipsnyje, ir

sutartis nebuvo sudaryta prieš pasibaigiant ne trumpesniam kaip 10 kalendorinių dienų laikotarpiui, skaičiuojant nuo kitos dienos po to, kai buvo paskelbtas šis pranešimas.

5.   Valstybės narės turi numatyti, kad 1 dalies c punktas netaikomas, kai:

perkančioji organizacija (subjektas) mano, kad sutartis suteikta laikantis 29 straipsnio 4 dalies antros pastraipos antros įtraukos,

perkančioji organizacija (subjektas) atitinkamiems dalyviams išsiuntė sprendimą dėl sutarties suteikimo, pridėdama priežasčių santrauką, nurodytą 57 straipsnio 2 dalies ketvirtos pastraipos pirmoje įtraukoje, ir

sutartis nebuvo sudaryta nepasibaigus bent 10 kalendorinių dienų laikotarpiui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai atitinkamiems dalyviams faksu arba elektroninėmis priemonėmis nusiųstas sprendimas dėl sutarties suteikimo, ar, jei naudojamos kitokios ryšių priemonės, – nepasibaigus bent 15 kalendorinių dienų laikotarpiui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai atitinkamiems dalyviams išsiunčiamas sprendimas dėl sutarties suteikimo, arba nepasibaigus bent 10 kalendorinių dienų laikotarpiui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai buvo gautas sprendimas dėl sutarties suteikimo.

61 straipsnis

Šios antraštinės dalies pažeidimai ir alternatyvios sankcijos

1.   55 straipsnio 6 dalies, 56 straipsnio 3 dalies arba 57 straipsnio 2 dalies pažeidimų, kurių neapima 60 straipsnio 1 dalies b punktas, atvejais valstybės narės turi numatyti negaliojimą pagal 60 straipsnio 1–3 dalis arba nustatyti alternatyvias sankcijas. Valstybės narės gali numatyti, kad nuo perkančiosios organizacijos (subjekto) nepriklausoma peržiūros institucija, įvertinusi visus atitinkamus aspektus, nusprendžia, ar sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia, ar reikėtų taikyti alternatyvias sankcijas.

2.   Alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Alternatyvios sankcijos turi būti:

baudų skyrimas perkančiajai organizacijai (subjektui), arba

sutarties trukmės sutrumpinimas.

Valstybės narės gali suteikti peržiūros institucijai teisę visapusiškai veikti savo nuožiūra atsižvelgiant į susijusius veiksnius, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos (subjekto) elgesį ir, 60 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, tai, kiek sutartis dar galioja.

Žalos atlyginimo priteisimas nėra laikomas tinkama sankcija šios dalies taikymo tikslais.

62 straipsnis

Terminai

1.   Valstybės narės gali numatyti, kad prašymas dėl peržiūros pagal 60 straipsnio 1 dalį turi būti pateiktas:

a)

nepasibaigus ne trumpesniam kaip 30 kalendorinių dienų laikotarpiui pradedant skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai:

perkančioji organizacija (subjektas) paskelbė pranešimą dėl sutarties sudarymo laikydamasi 30 straipsnio 3 dalies ir 31 bei 32 straipsnių, jeigu šiame pranešime pagrindžiamas perkančiosios organizacijos (subjekto) sprendimas dėl sutarties sudarymo iš anksto nepaskelbus apie pirkimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, arba

perkančioji organizacija (subjektas) informavo suinteresuotus dalyvius ir kandidatus apie sutarties sudarymą, jei šioje informacijoje pateikiama atitinkamų priežasčių santrauka, kaip nustatyta 35 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis 35 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Ši galimybė taip pat taikoma 58 straipsnio c punkte nurodytais atvejais; ir

b)

bet kuriuo atveju nepasibaigus bent 6 mėnesių laikotarpiui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai buvo sudaryta sutartis.

2.   Visais kitais atvejais, įskaitant prašymus dėl peržiūros pagal 61 straipsnio 1 dalį, prašymo dėl peržiūros pateikimo terminas nustatomas pagal nacionalinę teisę, laikantis 59 straipsnio.

63 straipsnis

Korekcinis mechanizmas

1.   Komisija gali pradėti 2–5 dalyse numatytą procedūrą, jei prieš sudarant sutartį ji mano, kad buvo padaryta rimtų Bendrijos pirkimų srities teisės pažeidimų sutarties suteikimo procedūros metu, kuri patenka į šios direktyvos taikymo sritį.

2.   Komisija turi informuoti suinteresuotą valstybę narę apie priežastis, dėl kurių ji nustatė, kad buvo padarytas rimtas pažeidimas, ir prašo jį ištaisyti tinkamomis priemonėmis.

3.   Per 21 kalendorinę dieną nuo 2 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos suinteresuota valstybė narė Komisijai turi pateikti:

a)

savo patvirtinimą, kad pažeidimas ištaisytas;

b)

argumentuotą paaiškinimą, kodėl pažeidimas nebuvo ištaisytas; arba

c)

pranešimą, kad sutarties sudarymo tvarką sustabdė perkančioji organizacija (subjektas) savo iniciatyva arba remdamasi 56 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytais įgaliojimais.

4.   Argumentuotas paaiškinimas, pateiktas pagal 3 dalies b punktą, be kita ko, gali būti grindžiamas faktu, kad tariamas pažeidimas jau yra teisminės ar kitokios peržiūros proceso dalykas, arba 56 straipsnio 9 dalyje minėtos peržiūros dalykas. Tokiu atveju valstybė narė informuoja Komisiją apie tokių procesų rezultatus, kai tik apie juos sužinoma.

5.   Paskelbus, kad sutarties suteikimo procedūra buvo sustabdyta pagal 3 dalies c punktą, suinteresuota valstybė narė turi informuoti Komisiją, kai sustabdymas atšaukiamas ar pradedama kita sutarties procedūra, visiškai ar iš dalies susijusi su tuo pačiu objektu. Tokiu nauju pranešimu turi būti patvirtinama, kad tariamas pažeidimas yra ištaisytas, arba pateikiamas argumentuotas paaiškinimas, kodėl pažeidimas nebuvo ištaisytas.

64 straipsnis

Pranešimo dėl savanoriško ex ante skaidrumo turinys

60 straipsnio 4 dalies antroje įtraukoje nurodytame pranešime, kurio formą turi patvirtinti Komisija, laikydamasi 67 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, turi būti pateikiama tokia informacija:

a)

perkančiosios organizacijos (subjekto) pavadinimas ir kontaktiniai duomenys;

b)

sutarties objekto aprašymas;

c)

perkančiosios organizacijos (subjekto) sprendimo dėl sutarties suteikimo iš anksto nepaskelbus apie pirkimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagrindimas;

d)

ūkio subjekto, kurio atžvilgiu buvo priimtas sprendimas sudaryti sutartį, pavadinimas ir kontaktiniai duomenys; taip pat

e)

tinkamais atvejais – kita informacija, kuri perkančiosios organizacijos (subjekto) nuomone yra naudinga.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

STATISTINIŲ DUOMENŲ TEIKIMO ĮSIPAREIGOJIMAI, VYKDOMIEJI ĮGALIOJIMAI IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

65 straipsnis

Statistinių duomenų teikimo įsipareigojimai

Tam, kad būtų galima įvertinti šios direktyvos taikymo rezultatus, valstybės narės ne vėliau kaip iki kiekvienų metų spalio 31 d. Komisijai pateikia ankstesnių metų perkančiųjų organizacijų (subjektų) sudarytų prekių, paslaugų ir darbų pirkimo sutarčių statistinių duomenų ataskaitas, parengtas 66 straipsnyje nustatyta tvarka.

66 straipsnis

Statistinės ataskaitos turinys

Statistinėse ataskaitose nurodoma sudarytų sutarčių skaičius ir vertė, suskirstant pagal konkurso nugalėtojo valstybes nares arba trečiąsias šalis. Rengiamos atskiros prekių, paslaugų ir darbų pirkimo sutarčių statistinės ataskaitos.

Pirmoje pastraipoje nurodyti duomenys suskirstomi pagal taikytas procedūras, kiekvienos procedūros atveju nurodant prekes, paslaugas ir darbus, nustatytus pagal BVPŽ nomenklatūros grupę.

Pirkimo sutarčių, sudarytų pagal derybų nepateikiant pranešimo apie pirkimą procedūrą, atveju pirmoje pastraipoje nurodyti duomenys taip pat suskirstomi atsižvelgiant į 28 straipsnyje išvardytas aplinkybes.

Statistinės ataskaitos turinys nustatomas 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

67 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Viešųjų darbų sutarčių patariamasis komitetas (Komitetas), įsteigtas pagal 1971 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimo 71/306/EEB (26) 1 straipsnį.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Keičiant 8 straipsnyje nurodytas vertės ribas nustatoma, kad Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 3 dalies c punkto, 4 dalies b ir e punktuose numatytas terminas yra atitinkamai keturios, dvi ir šešios savaitės, atsižvelgiant į laiko apribojimus, atsirandančius dėl apskaičiavimo ir pranešimo sąlygų, numatytų 69 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje ir Direktyvos 2004/17/EB 69 straipsnio 3 dalyje.

4.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalys bei 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

68 straipsnis

Vertės ribų keitimas

1.   Keisdama Direktyvos 2004/17/EB 69 straipsnyje nustatytas vertės ribas, Komisija taip pat keičia šios direktyvos 8 straipsnyje nurodytas vertės ribas, suderindama:

a)

šios direktyvos 8 straipsnio a punkte nurodytą vertės ribą su Direktyvos 2004/17/EB 16 straipsnio a punkte nurodyta vertės riba;

b)

šios direktyvos 8 straipsnio b punkte nurodytą vertės ribą su Direktyvos 2004/17/EB 16 straipsnio b punkte nurodyta vertės riba.

Toks vertės ribų keitimas ir suderinimas siekiant iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, atliekamas laikantis 67 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali pasinaudoti 67 straipsnio 4 dalyje nurodyta skubos procedūra.

2.   Pagal 1 dalį nustatytos ribų vertės euro zonai nepriklausančių valstybių narių nacionalinėmis valiutomis suderinamos su 1 dalyje nurodytomis Direktyvoje 2004/17/EB nustatytomis ribų vertėmis, apskaičiuotomis pagal Direktyvos 2004/17/EB 69 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą.

3.   1 dalyje nurodytas pakeistas vertės ribas ir jų atitinkamas vertes nacionalinėmis valiutomis Komisija po jų pakeitimo lapkričio mėn. pradžioje paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

69 straipsnis

Pakeitimai

1.   67 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Komisija gali iš dalies keisti:

a)

30 straipsnyje nurodytų pranešimų bei 65 straipsnyje nurodytų statistinių ataskaitų parengimo, perdavimo, gavimo, vertimo, surinkimo ir platinimo tvarką;

b)

VI priede nurodytų duomenų siuntimo ir skelbimo tvarką dėl su technine pažanga susijusių priežasčių arba administracinių priežasčių;

c)

VII priede nurodytų registrų, deklaracijų ir pažymų sąrašą, jei tai būtina remiantis valstybių narių pranešimais.

2.   Komisija gali iš dalies keisti toliau išvardytas šios direktyvos neesmines nuostatas, laikydamasi 67 straipsnio 3 dalyje numatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu:

a)

I ir II prieduose pateiktus BVPŽ nomenklatūros kodus, jei tai nekeičia dalykinės šios direktyvos taikymo srities, ir tvarką, taikomą darant pranešimuose nuorodas į šiuose prieduose pateiktų paslaugų kategorijų tam tikras BVPŽ nomenklatūros pozicijas;

b)

VIII priedo a, f ir g punktuose nurodytos elektroninės priėmimo įrangos technines detales ir charakteristikas.

Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali pasinaudoti 67 straipsnio 4 dalyje nurodyta skubos procedūra.

70 straipsnis

Direktyvos 2004/17/EB dalinis pakeitimas

Į Direktyvą 2004/17/EB įterpiamas šis straipsnis:

„22a straipsnis

Pirkimai gynybos ir saugumo srityse

Ši direktyva netaikoma sutartims, kurioms taikoma 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo (27), ir sutartims, kurioms ta direktyva netaikoma pagal jos 8, 12 ir 13 straipsnius.

71 straipsnis

Direktyvos 2004/18/EB dalinis pakeitimas

Direktyvos 2004/18/EB 10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

Pirkimai gynybos ir saugumo srityse

Atsižvelgiant į Sutarties 296 straipsnį, ši direktyva taikoma gynybos ir saugumo srityje sudarytoms viešojo pirkimo sutartims, išskyrus pirkimo sutartis, kurioms taikoma 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo (28).

Ši direktyva netaikoma sutartims, kurioms Direktyva 2009/81/EB netaikoma pagal jos 8, 12 ir 13 straipsnius.

72 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės iki 2012 m. rugpjūčio 21 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus šiai direktyvai įgyvendinti. Jos nedelsdamos perduoda Komisijai tų priemonių tekstus.

Priimdamos tas priemones valstybės narės daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės pagrindinių nuostatų tekstus.

73 straipsnis

Peržiūra ir ataskaitos

1.   Komisija iki 2012 m. rugpjūčio 21 d. parengia ataskaitą apie tai, kokių priemonių valstybės narės ėmėsi perkeldamos į nacionalinę teisę šios direktyvos nuostatas, visų pirma jos 21 ir 50–54 straipsnius.

2.   Komisija peržiūri šios direktyvos įgyvendinimą ir iki 2016 m. rugpjūčio 21 d. pateikia apie tai ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Ji visų pirma įvertina ar buvo pasiekti ir kokiu mastu buvo pasiekti šios direktyvos tikslai vidaus rinkos veikimo, Europos gynybos įrangos rinkos bei Europos gynybos, technologinės ir pramoninės bazės plėtros prasme. atsižvelgiant, inter alia, į mažų ir vidutinių įmonių padėtį. Prireikus prie ataskaitos pridedamas teisėkūros pasiūlymas.

3.   Komisija taip pat peržiūri 39 straipsnio 1 dalies taikymą, visų pirma ištirdama sąlygų, susijusių su kandidatų ar dalyvių, kurių atžvilgiu buvo priimtas sprendimas, neleidžiantis jiems dalyvauti pirkimų procedūroje, įtraukimu iš naujo, derinimo įgyvendinamumą ir prireikus pateikia su tuo susijusį teisėkūros pasiūlymą.

74 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

75 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2009 m. liepos 13 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

E. ERLANDSSON


(1)  OL C 100, 2009 4 30, p. 114.

(2)  2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. liepos 7 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL C 280 E, 2006 11 18, p. 463.

(4)  Sprendimas dėl prekių (ginklai, šaudmenys ir karinės paskirties medžiagos), kurioms taikomos Sutarties 223 straipsnio 1 dalies b punkto (dabar 296 straipsnio 1 dalies b punkto) nuostatos, sąrašo nustatymo (dok. 255/58). 1958 m. balandžio 15 d. protokolo numeris: dok. 368/58.

(5)  OL L 134, 2004 4 30, p. 1.

(6)  OL L 134, 2004 4 30, p. 114.

(7)  OL L 340, 2002 12 16, p. 1.

(8)  OL L 317, 2001 12 3, p. 1.

(9)  OL L 101, 2001 4 11, p. 1.

(10)  OL L 18, 1997 1 21, p. 1.

(11)  OL L 13, 2000 1 19, p. 12.

(12)  OL L 178, 2000 7 17, p. 1.

(13)  OL L 303, 2000 12 2, p. 16.

(14)  OL L 39, 1976 2 14, p. 40.

(15)  1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (OL L 395, 1989 12 30, p. 33).

(16)  1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/13/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą viešųjų pirkimų tvarkai vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, suderinimo (OL L 76, 1992 3 23, p. 14).

(17)  2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/66/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvų 89/665/EEB ir 92/13/EEB nuostatas dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo (OL L 335, 2007 12 20, p. 31).

(18)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(19)  OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

(20)  1998 m. gruodžio 21 d. Bendrieji veiksmai 98/733/TVR, Tarybos priimti remiantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu ir prilyginantys dalyvavimą nusikalstamoje organizacijoje Europos Sąjungos valstybėse narėse baudžiamajam nusikaltimui (OL L 351, 1998 12 29, p. 1).

(21)  1997 m. gegužės 26 d. Tarybos aktas, kuriuo, vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsnio 2 dalies c punktu, parengiama Konvencija dėl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrijų pareigūnais ar Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnais (OL C 195, 1997 6 25, p. 1).

(22)  2003 m. liepos 22 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2003/568/TVR dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje (OL L 192, 2003 7 31, p. 54).

(23)  OL C 316, 1995 11 27, p. 49.

(24)  2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (OL L 164, 2002 6 22, p. 3).

(25)  2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL L 309, 2005 11 25, p. 15).

(26)  OL L 185, 1971 8 16, p. 15.

(27)  OL L 217, 2009 8 20, p. 76.“

(28)  OL L 217, 2009 8 20, p. 76.“


I PRIEDAS

2 ir 15 straipsniuose nurodytos paslaugos

Katego-rijos Nr.

Dalykas

BVPŽ identifikacijos Nr.

1

Priežiūros ir remonto paslaugos

50000000–5, nuo 50100000–6 iki 50884000–5 (išskyrus 50310000–1–50324200–4 ir 50116510–9, 50190000–3, 50229000–6, 50243000–0) ir nuo 51000000–9 iki 51900000–1

2

Paslaugos, susijusios su užsienio karine pagalba

75211300–1

3

Gynybos paslaugos, karinės gynybos paslaugos ir civilinės gynybos paslaugos

75220000–4, 75221000–1, 75222000–8

4

Tyrimo ir apsaugos paslaugos

Nuo 79700000–1 iki 79720000–7

5

Transporto paslaugos

60000000–8, nuo 60100000–9 iki 60183000–4 (išskyrus 60160000–7, 60161000–4), ir nuo 64120000–3 iki 64121200–2

6

Oro transporto paslaugos: keleivių ir krovinių vežimas, išskyrus pašto siuntas

60400000–2, nuo 60410000–5 iki 60424120–3, (išskyrus 60411000–2, 60421000–5), nuo 60440000–4 iki 60445000–9 ir 60500000–3

7

Pašto siuntų vežimas sausumos arba oro transportu

60160000–7, 60161000–4, 60411000–2, 60421000–5

8

Geležinkelių transporto paslaugos

Nuo 60200000–0 iki 60220000–6

9

Vandens transporto paslaugos

Nuo 60600000–4 iki 60653000–0 ir nuo 63727000–1 iki 63727200–3

10

Pagalbinio transporto paslaugos

Nuo 63100000–0 iki 63111000–0, nuo 63120000–6 iki 63121100–4, 63122000–0, 63512000–1 ir nuo 63520000–0 iki 6370000–6

11

Telekomunikacijų paslaugos

Nuo 64200000–8 iki 64228200–2, 72318000–7, ir nuo 72700000–7 iki 72720000–3

12

Finansinės paslaugos: Draudimo paslaugos

Nuo 66500000–5 iki 66720000–3

13

Kompiuterių ir susijusios paslaugos

Nuo 50310000–1 iki 50324200–4, nuo 72000000–5 iki 72920000–5 (išskyrus 72318000–7, ir nuo 72700000–7 iki -72720000–3), 79342410–4, 9342410–4

14

Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros paslaugos (1) ir vertinimo testai

Nuo 73000000–2 iki 73436000–7

15

Apskaitos, audito ir buhalterinės apskaitos paslaugos

Nuo 79210000–9 iki 79212500–8

16

Valdymo konsultacinės paslaugos (2) ir susijusios paslaugos

Nuo 73200000–4 iki 73220000–0, nuo 79400000–8 iki 79421200–3 ir 79342000–3, 79342100–4, 79342300–6, 79342320–2, 79342321–9, 79910000–6, 79991000–7, 98362000–8

17

Architektūros paslaugos; inžinerijos ir integruotosios inžinerijos paslaugos; miestų planavimo ir kraštovaizdžio inžinerijos paslaugos; susijusios mokslinio ir techninio konsultavimo paslaugos; techninio tikrinimo ir analizės paslaugos

Nuo 71000000–8 iki 71900000–7 (išskyrus 71550000–8) ir 79994000–8

18

Pastatų valymo paslaugos bei nuosavybės valdymo paslaugos

Nuo 70300000–4 iki 70340000–6 ir nuo 90900000–6 iki 90924000–0

19

Nuotekų ir atliekų šalinimo paslaugos; sanitarinės ir panašios paslaugos

Nuo 90400000–1 iki 90743200–9 (išskyrus 90712200–3), nuo 90910000–9 iki 90920000–2 ir 50190000–3, 50229000–6, 50243000–0

20

Mokymų ir modeliavimo paslaugos gynybos ir saugumo srityse

80330000–6, 80600000–0, 80610000–3, 80620000–6, 80630000–9, 80640000–2, 80650000–5, 80660000–8


(1)  Išskyrus 13 straipsnio j punkte nurodytas mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros paslaugas.

(2)  Išskyrus arbitražo ir taikinimo paslaugas.


II PRIEDAS

2 ir 16 straipsniuose nurodytos paslaugos

Kategorijos Nr.

Dalykas

BVPŽ identifikacijos Nr.

21

Viešbučių ir restoranų paslaugos

Nuo 55100000–1 iki 55524000–9 ir nuo 98340000–8 iki 98341100–6

22

Pagalbinio transporto paslaugos

Nuo 63000000–9 iki 63734000–3 (išskyrus 63711200–8, 63712700–0, 63712710–3), nuo 63727000–01 iki 63727200–3 ir 98361000–1

23

Teisinės paslaugos

Nuo 79100000–5 iki 79140000–7

24

Personalo įdarbinimo ir aprūpinimo paslaugos (1)

Nuo 79600000–0 iki 79635000–4 (išskyrus 79611000–0, 79632000–3, 79633000–0), ir nuo 98500000–8 iki 98514000–9

25

Sveikatos bei socialinės paslaugos

79611000–0 ir nuo 85000000–9 iki 85323000–9 (išskyrus 85321000–5 ir 85322000–2)

26

Kitos paslaugos

 


(1)  Išskyrus darbo sutartis.


III PRIEDAS

Kai kurių 18 straipsnyje nurodytų techninių specifikacijų apibrėžtys

Šioje direktyvoje:

1.

a)

„techninės specifikacijos“ darbų pirkimo atveju: konkurso specifikacijose pateikta techninių reikalavimų visuma, apibrėžianti privalomas medžiagos, prekės arba tiekimo savybes, leidžiančias tą medžiagą, prekę arba tiekimą apibūdinti tokiu būdu, kuris atitinka perkančiosios organizacijos (subjekto) reikalaujamą paskirtį. Šios savybės apima aplinkosaugos veiksmingumo lygius, pritaikymą visiems reikalavimams (taip pat ir galimybę naudotis žmonėms su negalia) ir atitikties įvertinimą, įvykdymą, saugumą ar matmenis, įskaitant taikomus kokybės užtikrinimo reikalavimus bei reikalavimus, susijusius su terminija, simboliais, bandymais ir bandymų metodais, pakuote, žymėjimu ir ženklinimu (etiketėmis), gamybos procesais ir metodais. Jos taip pat apima taisykles, reglamentuojančias statinių projektavimą ir kainos apskaičiavimą, bandymų, kontrolės ir priėmimo sąlygas bei statybos darbų technologijas arba metodus, taip pat visas kitas technines sąlygas, kurias perkančioji organizacija (subjektas) gali nustatyti bendrosiose arba konkrečiose taisyklėse, taikomose baigtiems statiniams ir juos sudarančioms medžiagoms ar atskiroms dalims;

b)

„techninės specifikacijos“ prekių ar paslaugų pirkimo atveju: konkurso dokumentuose pateikta specifikacija, nurodanti privalomas produkto arba paslaugos savybes, pavyzdžiui, kokybės lygius, aplinkosaugos veiksmingumo lygius, visų reikalavimų pritaikymą (taip pat ir galimybę naudotis žmonėms su negalia) ir atitikties įvertinimą, įvykdymą, produkto naudojimą, saugumą ar matmenis, įskaitant produktui taikomus reikalavimus, susijusius su produkto prekiniu pavadinimu, bei reikalavimus, susijusius su terminija, simboliais, bandymais ir bandymų metodais, pakuote, ženklinimu ir žymėjimu (etiketėmis), instrukcijomis vartotojui, gamybos procesais ir metodais, atitikties įvertinimo procedūromis;

2.

„standartas“: techninė specifikacija, patvirtinta pripažintos standartizavimo organizacijos pakartotiniam ir nuolatiniam taikymui, kurio laikytis nėra privalu ir kuri atitinka vieną šių kategorijų:

tarptautinis standartas: tarptautinės standartizacijos įstaigos priimtas standartas, kuriuo gali bendrai naudotis visuomenė,

Europos standartas: Europinės standartizacijos įstaigos priimtas standartas, kuriuo gali bendrai naudotis visuomenė,

nacionalinis standartas: nacionalinės standartizacijos įstaigos priimtas standartas, kuriuo gali bendrai naudotis visuomenė.

3.

„gynybos standartas“: techninė specifikacija, kurios laikytis neprivaloma, patvirtinta standartizacijos organizacijos, kuri specializuojasi gynybos srities techninių specifikacijų, skirtų pakartotiniam ir nuolatiniam taikymui, rengimo srityje;

4.

„Europos techninis liudijimas“: produkto tinkamumo naudoti pagal tam tikrą paskirtį teigiamas techninis įvertinimas, grindžiamas pagrindinių reikalavimų statybos darbams įvykdymu, atsižvelgiant į produktui būdingas savybes ir nustatytas taikymo ir naudojimo sąlygas. Europos techninius liudijimus išduoda valstybės narės šiam tikslui paskirta įstaiga;

5.

„bendroji techninė specifikacija“: techninė specifikacija, parengta valstybių narių pripažįstama tvarka, paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

6.

„techninis etalonas“: bet koks Europos standartizacijos įstaigų produktas, išskyrus oficialius standartus, nustatytas remiantis procedūromis, pritaikytomis rinkos poreikių raidai.


IV PRIEDAS

30 Straipsnyje nurodytuose pranešimuose

PATEIKTINA INFORMACIJA PRANEŠIMAS APIE IŠANKSTINIO INFORMACINIO PRANEŠIMO SKELBIMĄ „PIRKĖJO PROFILYJE“

1.

Perkančiosios organizacijos (subjekto) valstybė

2.

Perkančiosios organizacijos (subjekto) pavadinimas

3.

„Pirkėjo profilio“ internetinis adresas (URL)

4.

BVPŽ nomenklatūros kodo numeris (-iai)

IŠANKSTINIS INFORMACINIS PRANEŠIMAS

1.

Perkančiosios organizacijos (subjekto) ir kai kuriais kitais atvejais tarnybos, kuri prireikus gali suteikti papildomos informacijos, bei, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo atveju, tarnybų, pavyzdžiui, atitinkamo valstybės institucijos internetinio puslapio, iš kurių galima gauti informacijos, susijusios su sutarties vykdymo vietoje galiojančiomis bendrosiomis teisinėmis nuostatomis dėl mokesčių, aplinkos apsaugos, darbuotojų apsaugos ir darbo sąlygų, pavadinimas, adresas, fakso numeris ir elektroninio pašto adresas.

2.

Jei reikia, nurodymas, ar pirkimo sutartis yra rezervuota globojamoms darbo grupėms, ar sutartį įgyvendinti galima tik taikant specialias įdarbinimo programas.

3.

Darbų pirkimo sutarčių atveju: darbų pobūdis ir apimtis, vykdymo vieta; jei statinys padalinamas į keletą dalių – esminės kiekvienos šių dalių savybės statinio atžvilgiu; jei turima informacija – numatomas pasiūlytų darbų kainų intervalas; BVPŽ nomenklatūros kodo numeris (-iai).

Prekių pirkimo atveju: tiektinų prekių pobūdis ir kiekis arba vertė; BVPŽ nomenklatūros kodo numeris (-iai).

Paslaugų pirkimo sutarčių atveju: bendra planuojama kiekvienos paslaugų kategorijos kaina, BVPŽ nomenklatūros kodo numeris (-iai).

4.

Numatoma pirkimo sutarties ar sutarčių sudarymo procedūros pradžios data, paslaugų pirkimo atveju – pagal kategorijas.

5.

Jei reikia, nurodyti, ar naudojamasi pagrindų susitarimu.

6.

Jei reikia, kita informacija.

7.

Pranešimo išsiuntimo data arba pranešimo apie išankstinio informacinio pranešimo skelbimą „pirkėjo profilyje“ išsiuntimo data.

PRANEŠIMAI APIE PIRKIMĄ

Riboto konkurso, derybų skelbiant pranešimą apie pirkimą ir konkurencinio dialogo atveju:

1.

Perkančiosios organizacijos (subjekto) pavadinimas, adresas, telefono ir fakso numeris, elektroninio pašto adresas.

2.

Jei reikia, nurodymas, ar pirkimo sutartis yra rezervuota globojamoms darbo grupėms, ar sutartį įgyvendinti galima tik taikant specialias įdarbinimo programas.

3.

a)

Pasirinkta pirkimo procedūra;

b)

Jei reikia, priežastys, dėl kurių pasirinkta supaprastinta procedūra (ribotų konkursų ir derybų procedūrų atveju);

c)

Jei reikia, nurodyti, ar remiamasi pagrindų susitarimu;

d)

Jei reikia, elektroninio aukciono taikymas.

4.

Pirkimo sutarties forma.

5.

Darbų atlikimo ir (arba) įvykdymo arba prekių pristatymo ar paslaugų teikimo vieta.

6.

a)

Darbų pirkimo sutartys:

perkamų darbų pobūdis ir apimtis bei bendrosios darbų savybės. Nurodomos papildomų darbų atlikimo galimybės ir, jei žinomas, preliminarus jų grafikas, be to, jei numatoma, galimų sutarčių pratęsimų skaičius. Jei statinys ar pirkimas padalyti į keletą dalių, nurodyti kiekvienos šių dalių dydį; BVPŽ nomenklatūros kodo numeris (-iai),

informacija apie statinio arba sutarties tikslą, jei sutartyje numatytas projektų parengimas,

pagrindų susitarimų atveju taip pat nurodoma planuojama pagrindų susitarimo galiojimo terminas, numatoma bendra darbų vertė per visą pagrindų susitarimo galiojimo laikotarpį ir, jei įmanoma, numatomų pirkimų vertė ir dažnumas.

b)

Prekių pirkimo sutartys:

tiektinų prekių pobūdis ir informacija apie tai, ar prašoma pateikti pasiūlymus dėl prekių įsigijimo, išperkamosios nuomos, nuomos arba pirkimo išsimokėtinai ar dėl minėtų būdų kombinacijos, nomenklatūros kodo numeris. Tiektinų prekių kiekis, visų pirma nurodant papildomo prekių pirkimo galimybes ir, jei žinoma, preliminarų papildomų pirkimų grafiką; alternatyvos bei galimų sutarties pratęsimų skaičius; BVPŽ nomenklatūros kodo numeris (-iai),

pasikartojančių arba pratęsiamų pirkimo sutarčių per nurodytą laikotarpį atveju taip pat nurodomas, jei žinomas, paskesnių numatomų prekių pirkimo sutarčių grafikas,

pagrindų susitarimų atveju taip pat nurodoma planuojama pagrindų susitarimo trukmė, numatoma bendra prekių vertė per visą pagrindų susitarimo galiojimo laikotarpį ir, jei įmanoma, numatomų pirkimų vertė ir dažnumas.

c)

Paslaugų pirkimo sutartys:

paslaugos kategorija ir aprašymas. BVPŽ nomenklatūros kodo numeris (-iai). Teiktinų paslaugų kiekis. Taip pat nurodomos papildomų pirkimų galimybės ir, jei žinomas, preliminarus pasinaudojimo tomis galimybėmis grafikas, be to galimų sutarčių pratęsimų skaičius. Apibrėžtu laikotarpiu pratęsiamų sutarčių atveju – jei žinomas, numatomas vėlesnių paslaugų pirkimo sutarčių grafikas.

Pagrindų susitarimų atveju taip pat nurodoma planuojama pagrindų susitarimo galiojimo laikotarpis, numatoma bendra paslaugų vertė per visą pagrindų susitarimo galiojimo laikotarpį ir, jei įmanoma, numatomų pirkimų vertė ir dažnumas,

nurodoma, ar įstatymais ir kitais teisės aktais numatyta, kad paslaugas teiktų tik konkrečių verslo šakų atstovai.

Nuoroda į įstatymo ar kito teisės akto nuostatą,

nurodoma, ar juridiniai asmenys privalo nurodyti už paslaugos teikimą atsakingų savo darbuotojų pavardes ir profesinę kvalifikaciją.

7.

Jei pirkimas suskirstytas į keletą dalių, nurodyti, ar ūkio subjektai gali teikti pasiūlymus dėl vienos, keleto ir (arba) visų dalių.

8.

Galimybė arba draudimas teikti alternatyvius pasiūlymus.

9.

Jei reikia, nurodomas bendros sutarties vertės procentas, kurį subrangos būdu reikia perduoti trečiosioms šalims rengiant konkursą (21 straipsnio 4 dalis).

10.

Jei reikia, atrankos kriterijai, susiję su asmenine subrangovų padėtimi, dėl kurios jie gali būti išbraukti iš dalyvių sąrašo, ir reikiama informacija, įrodanti, kad nėra pagrindo neleisti jiems dalyvauti pirkimo procedūrose. Informacija ir formalumai, reikalingi, kad būtų galima įvertinti minimalius subrangovų ekonominius ir techninius pajėgumus. Minimalus pajėgumų lygis (-iai), jei reikalaujama.

11.

Terminas, iki kurio darbai/prekės/paslaugos turi būti baigti arba pristatyti, arba darbų/prekių/paslaugų pirkimo sutarties galiojimo laikas. Jei įmanoma, darbų pradžios, prekių pristatymo arba paslaugų teikimo pradžios terminas.

12.

Prireikus, specialiosios pirkimo sąlygos.

13.

a)

Galutinė paraiškų dalyvauti pirkimo procedūroje pateikimo data;

b)

Adresas, kuriuo paraiškos turi būti siunčiamos;

c)

Kalba arba kalbos, kuriomis jos turi būti parengtos.

14.

Atitinkamai atvejais, kai tai taikytina – reikalaujami užstatai ir garantijos.

15.

Pagrindinės finansavimo ir mokėjimų sąlygos ir (arba) nuorodos į juos reglamentuojančius tekstus.

16.

Jei reikia – juridinis statusas, kurį turi turėti ūkio subjektų grupė, su kuria yra sudaroma sutartis.

17.

Atrankos kriterijai, susiję su ūkio subjektų asmenine padėtimi, dėl kurios jiems gali būti neleista dalyvauti pirkime, ir reikiama informacija, įrodanti, kad pagrindo neleisti jiems dalyvauti pirkimo procedūrose nėra. Atrankos kriterijai, informacija ir formalumai, reikalingi, kad būtų galima įvertinti minimalius ūkio subjektų ekonominius ir techninius pajėgumus. Minimalus (-ūs) pajėgumų lygis (-iai), kurio (-ių) gali būti pareikalauta.

18.

Pagrindų susitarimų atveju: įgyvendinant susitarimą dalyvausiančių ūkio subjektų skaičius, prireikus – didžiausias skaičius, numatoma pagrindų susitarimo trukmė.

19.

Konkurencinio dialogo ar derybų skelbiant pranešimą apie pirkimą atveju, jei reikia, nurodyti etapais vykdomą procedūrą, kurios metu bus palaipsniui mažinamas aptartinų sprendimų arba pasiūlymų, dėl kurių bus deramasi, skaičius.

20.

Ribotų procedūrų, derybų procedūrų ar konkurencinio dialogo atvejais, jei pasinaudojama galimybe sumažinti kandidatų, kurie bus kviečiami pateikti pasiūlymus, dalyvauti dialoge arba derybose, skaičių: mažiausias, o prireikus – didžiausias planuojamas kandidatų skaičius ir objektyvūs kriterijai, taikytini pasirenkant tokį kandidatų skaičių.

21.

47 straipsnyje nurodyti kriterijai, kuriais vadovaujantis bus nustatomas pirkimo procedūros nugalėtojas: „žemiausia kaina“ arba „ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas“. Kriterijai, apibūdinantys ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, taip pat ir jų lyginamieji svoriai arba kriterijai mažėjančia svarbumo tvarka nurodomi, jei jie nepateikti specifikacijose, arba, konkurencinio dialogo atveju, aprašomajame dokumente.

22.

Jei reikia, išankstinio informacinio pranešimo, paskelbto laikantis VI priede apibrėžtų techninių skelbimo sąlygų, arba pareiškimo, kad tokio skelbimo nebuvo, paskelbimo data (-os).

23.

Pranešimo išsiuntimo data.

PRANEŠIMAI APIE SUDARYTAS PIRKIMO SUTARTIS

1.

Perkančiosios organizacijos (subjekto) pavadinimas ir adresas.

2.

Pasirinkta pirkimo procedūra. Jei naudojama derybų neskelbiant pranešimo apie pirkimą procedūra (28 straipsnis), pateikiamas pagrindimas.

3.

Darbų pirkimo sutartys: paslaugų pobūdis ir mastas.

Prekių pirkimo sutartys: jei reikia – tiekėjo tiekiamų prekių pobūdis ir kiekis; BVPŽ nomenklatūros kodas.

Paslaugų pirkimo sutartys: paslaugos kategorija ir aprašymas; BVPŽ nomenklatūros kodas; perkamų paslaugų kiekis.

4.

Sutarties sudarymo data.

5.

Nugalėtojo atrankos kriterijai.

6.

Gautų pasiūlymų skaičius.

7.

Konkursą laimėjusio (-ių) ūkio subjekto (-ų) pavadinimas (-ai) (pavardė(s)) ir adresas (-ai).

8.

Mokėtina kaina ar kainų intervalas (minimali/maksimali kaina).

9.

Atrinkto (-ų) pasiūlymo (-ų) vertė arba brangiausias ir pigiausias pasiūlymas, kuriais remiamasi nustatant pirkimo procedūros nugalėtoją.

10.

Jei reikia, sutarties dalis, kuri subrangos sutartimi bus pavesta vykdyti trečiosioms šalims, ir jos vertė.

11.

Prireikus, ilgesnio nei septynių metų pagrindų susitarimo pagrindimas.

12.

Pranešimo apie pirkimą, paskelbto laikantis VI priede apibrėžtų techninių skelbimo sąlygų, paskelbimo data.

13.

Šio pranešimo išsiuntimo data.


V PRIEDAS

52 straipsnyje nurodytuose pranešimuose apie subrangos sutartis pateiktina informacija

1.

Konkurso nugalėtojo ir, jei skiriasi, tarnybos, iš kurios galima gauti papildomos informacijos, pavadinimas, adresas, fakso numeris ir elektroninio pašto adresas.

2.

a)

darbų atlikimo ir (arba) įvykdymo arba prekių pristatymo ar paslaugų teikimo vieta;

b)

darbų pobūdis, kiekis ir apimtis bei bendras objekto pobūdis; BVPŽ nomenklatūros kodo numeris (-iai);

c)

tiektinų prekių pobūdis ir informacija apie tai, ar prašoma pateikti pasiūlymus dėl prekių įsigijimo, išperkamosios nuomos, nuomos arba pirkimo išsimokėtinai ar dėl minėtų būdų kombinacijos, BVPŽ nomenklatūros kodo numeris (-iai);

d)

paslaugos kategorija ir aprašymas; BVPŽ nomenklatūros kodo numeris (-iai).

3.

Visi nustatyti terminai darbams užbaigti.

4.

Tarnybos, iš kurios galima reikalauti specifikacijų ir kitų papildomų dokumentų, pavadinimas ir adresas.

5.

a)

galutinė paraiškų dalyvauti ir (arba) pasiūlymų priėmimo data;

b)

adresas, kuriuo paraiškos turi būti siunčiamos;

c)

kalba arba kalbos, kuriomis turi būti pateiktos paraiškos.

6.

Bet kokie reikalaujami užstatai arba garantijos.

7.

Objektyvūs kriterijai, kurie bus taikomi subrangovų atrankoje, susiję su jų asmenine padėtimi arba jų pasiūlymo įvertinimu.

8.

Kita informacija.

9.

Pranešimo išsiuntimo data.


VI PRIEDAS

SKELBIMO YPATYBĖS

1.

Pranešimų skelbimas.

a)

Perkančiosios organizacijos (subjektai) arba konkurso nugalėtojai pagal 32 straipsnyje nurodytą formą parengtus pranešimus, nurodytus 30 ir 52 straipsniuose, siunčia Europos Sąjungos leidinių biuro. 30 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyti išankstiniai informaciniai pranešimai, skelbiami 2 punkte nurodytame „pirkėjo profilyje“, taip pat pranešimai apie tokį paskelbimą turi būti tokios pat formos.

30 ir 52 straipsniuose nurodytus pranešimus skelbia Europos Sąjungos leidinių biuro arba, išankstinių informacinių pranešimų „pirkėjo profilyje“ pagal 30 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą atveju, – perkančiosios organizacijos (subjektai).

Be to, perkančiosios organizacijos (subjektai) šią informaciją gali paskelbti internete, 2 punkte nurodytame „pirkėjo profilyje“;

b)

Europos Sąjungos leidinių biuro perkančiajai organizacijai (subjektui) išduoda 32 straipsnio 8 dalyje nurodytą patvirtinimą.

2.

Papildomos informacijos skelbimas.

„Pirkėjo profilyje“ gali būti skelbiami išankstiniai informaciniai pranešimai, nurodyti 30 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, informacija apie šiuo metu paskelbtus kvietimus teikti pasiūlymus, planuojamus pirkimus, sudarytas sutartis, nutrauktas procedūras ir kitą bendro pobūdžio naudingą informaciją, nurodant, pavyzdžiui, kontaktinį asmenį, telefono ir fakso numerius, adresą ir elektroninio pašto adresą.

3.

Elektroniniu būdu siunčiamų pranešimų formatas ir siuntimo tvarka.

Informacija apie elektroniniu būdu siunčiamų pranešimų formatą ir siuntimo tvarką pateikta internete adresu: http://simap.europa.eu.


VII PRIEDAS

REGISTRAI (1)

A DALIS

Darbų pirkimas

Valstybių narių įmonių registrai ir atitinkami liudijimai bei pažymos:

Belgijoje – „Registre du commerce“/„Handelsregister“,

Bulgarijoje – „Търговски регистър“,

Čekijoje – „obchodní rejstřík“,

Danijoje – „Erhvervs-og Selskabsstyrelsen“,

Vokietijoje – „Handelsregister“ ir „Handwerksrolle“,

Estijoje – „Registrite ja Infosüsteemide Keskus“,

Airijoje rangovo gali būti paprašyta pateikti „Registrar of Companies“ arba „Registrar of Friendly Societies“ išduotą pažymą arba, jei jų nėra, pažymą, patvirtinančią, kad atitinkamas asmuo pasirašė priesaikos deklaraciją, jog jis verčiasi atitinkamu verslu įsisteigimo valstybėje, tam tikroje konkrečioje vietoje ir naudodamasis konkrečiu įmonės pavadinimu,

Graikijoje – Aplinkos, teritorijų planavimo ir valstybinių užsakymų ministerija (Υ.ΠΕ.ΧΩ.Δ.Ε) „Μητρώο Εργοληπτικών Επιχειρήσεων'- MEΕΠ“,

Ispanijoje – „Registro Oficial de Licitadores y Empresas Clasificadas del Estado“,

Prancūzijoje – „Registre du commerce et des sociétés“ ir „Répertoire des métiers“,

Italijoje – „Registro della Camera di commercio, industria, agricoltura e artigianato“,

Kipre rangovo gali būti paprašyta pateikti „Council for the Registration and Audit of Civil Engineering and Building Contractors (Συμβούλιο Εγγραφήςκαι Ελέγχου Εργοληπτών Οικοδομικών και Τεχνικών Έργων)“ laikantis „Registration and Audit of Civil Engineering and Building Contractors Law“ išduotą pažymą,

Latvijoje – „Uzņēmumu reģistrs“,

Lietuvoje – „Juridinių asmenų registras“,

Liuksemburge – „Registre aux firmes“ ir „Rôle de la Chambre des métiers“,

Vengrijoje – „Cégnyilvántartás“, „egyéni vállalkozók jegyzői nyilvántartása“,

Maltoje rangovas gauna „numru ta' registrazzjoni tat-Taxxa tal-Valur Miżjud (VAT) u n-numru tal-licenzja ta’ kummerc“, o partnerystės arba bendrovės atveju – Maltos finansų tarnybos suteiktą registracijos numerį,

Nyderlanduose – „Handelsregister“,

Austrijoje – „Firmenbuch“, „Gewerberegister“, „Mitgliederverzeichnisse der Landeskammern“,

Lenkijoje – „Krajowy Rejestr Sądowy“,

Portugalijoje – „Instituto da Construção e do Imobiliário“ (INCI),

Rumunijoje – „Registrul Comerțului“,

Slovėnijoje – „Sodni register“ ir „obrtni register“,

Slovakijoje – „Obchodný register“,

Suomijoje – „Kaupparekisteri“/„Handelsregistret“,

Švedijoje –„aktiebolags-, handels- eller föreningsregistren“,

Jungtinėje Karalystėje rangovo gali būti paprašyta pateikti „Registrar of Companies“ išduotą pažymą arba, jei jos nėra, pažymą, patvirtinančią, kad atitinkamas asmuo pasirašė priesaikos deklaraciją, jog jis verčiasi atitinkamu verslu įsisteigimo valstybėje, tam tikroje konkrečioje vietoje ir naudodamasis konkrečiu įmonės pavadinimu.

B DALIS

Prekių pirkimas

Valstybių narių profesijų arba prekybos (verslo) registrai ir atitinkami liudijimai bei pažymos:

Belgijoje – „Registre du commerce“/„Handelsregister“,

Bulgarijoje – „Търговски регистър“,

Čekijoje – „obchodní rejstřík“,

Danijoje – „Erhvervs-og Selskabsstyrelsen“,

Vokietijoje – „Handelsregister“ ir „Handwerksrolle“,

Estijoje – „Registrite ja Infosüsteemide Keskus“,

Graikijoje – „Βιοτεχνικό ή Εμπορικό ή Βιομηχανικό Επιμελητήριο“ ir „Μητρώο Κατασκευαστών Αμυντικού Υλικού“,

Ispanijoje – „Registro Mercantil“ arba, jei asmenys nėra registruoti, pažyma, patvirtinanti, kad atitinkamas asmuo pasirašė priesaikos deklaraciją, patvirtinančią, jog jis vykdo atitinkamą profesinę veiklą,

Prancūzijoje – „Registre du commerce et des sociétés“ ir „Répertoire des métiers“,

Airijoje tiekėjo gali būti paprašyta pateikti „Registrar of Companies“ arba „Registrar of Friendly Societies“ išduotą pažymą, patvirtinančią, kad atitinkamas asmuo yra įsteigęs įmonę arba įregistruotas prekybos registre, arba, jei jos nėra, pažymą, patvirtinančią, kad jis pasirašė priesaikos deklaraciją, jog vykdo atitinkamą profesinę veiklą įsisteigimo valstybėje, tam tikroje konkrečioje vietoje ir naudodamasis konkrečiu įmonės pavadinimu,

Italijoje – „Registro della Camera di commercio, industria, agricoltura e artigianato“ ir „Registro delle commissioni provinciali per l'artigianato“,

Kipre tiekėjo gali būti paprašyta pateikti „Registrar of Companies and Official Receiver“ (Έφορος Εταιρειών και Επίσημος Παραλήπτης) išduotą pažymą, o jei jos nepateikia – pažymą, patvirtinančią, kad atitinkamas asmuo pasirašė priesaikos deklaraciją, jog jis vykdo atitinkamą profesinę veiklą įsisteigimo valstybėje, tam tikroje konkrečioje vietoje ir naudodamasis konkrečiu įmonės pavadinimu,

Latvijoje – „Uzņēmumu reģistrs“,

Lietuvoje – „Juridinių asmenų registras“,

Liuksemburge – „Registre aux firmes“ ir „Rôle de la Chambre des métiers“,

Vengrijoje – „Cégnyilvántartás“, „egyéni vállalkozók jegyzői nyilvántartása“,

Maltoje tiekėjas pateikia „numru ta registrazzjoni tat-Taxxa tal-Valur Miżjud (VAT) u n-numru tallicenzja ta' kummerc“, o partnerystės arba įmonės atveju – Maltos finansų tarnybos suteiktą registracijos numerį,

Nyderlanduose – „Handelsregister“,

Austrijoje – „Firmenbuch“, „Gewerberegister“, „Mitgliederverzeichnisse der Landeskammern“,

Lenkijoje – „Krajowy Rejestr Sądowy“,

Portugalijoje – „Registo Nacional das Pessoas Colectivas“,

Rumunijoje – „Registrul Comerțului“,

Slovėnijoje – „Sodni register“ ir „obrtni register“,

Slovakijoje – „Obchodný register“,

Suomijoje – „Kaupparekisteri“/„Handelsregistret“,

Švedijoje – „aktiebolags-, handels- eller föreningsregistren“,

Jungtinėje Karalystėje tiekėjo gali būti paprašyta pateikti „Registrar of Companies“ pažymą, patvirtinančią, kad atitinkamas asmuo yra įsteigęs įmonę arba įregistruotas prekybos registre, o jei jos nėra, pažymą, patvirtinančią, kad jis pasirašė priesaikos deklaraciją, jog vykdo atitinkamą profesinę veiklą tam tikroje konkrečioje vietoje ir naudodamasis konkrečiu įmonės pavadinimu.

C DALIS

Paslaugų pirkimas

Valstybių narių profesijų arba prekybos (verslo) registrai ir atitinkami liudijimai bei pažymos:

Belgijoje – „Registre du commerce“/„Handelsregister“ ir „Ordres professionels/Beroepsorden“,

Bulgarijoje – „Търговски регистър“,

Čekijoje – „obchodní rejstřík“,

Danijoje – „Erhvervs-og Selskabsstyrelsen“,

Vokietijoje – „Handelsregister“, „Handwerksrolle“, „Vereinsregister“, „Partnerschaftsregister“ ir „Mitgliedsverzeichnisse der Berufskammern der Ländern“,

Estijoje – „Registrite ja Infosüsteemide Keskus“,

Airijoje paslaugų teikėjo gali būti paprašyta pateikti „Registrar of Companies“ arba „Registrar of Friendly Societies“ išduotą pažymą arba, jei jos nėra, pažymą, patvirtinančią, kad atitinkamas asmuo pasirašė priesaikos deklaraciją, jog vykdo atitinkamą profesinę veiklą įsisteigimo valstybėje, tam tikroje konkrečioje vietoje ir naudodamasis konkrečiu įmonės pavadinimu,

Graikijoje paslaugų teikėjo gali būti paprašyta pateikti notaro patvirtintą priesaikos deklaraciją, kad jis vykdo atitinkamą profesinę veiklą; galiojančiuose nacionalinės teisės aktuose nustatytais atvejais, teikiant mokslinių tyrimų paslaugas, apibrėžtas I priede – įmonių registras „Μητρώο Μελετητών“ bei „Μητρώο Γραφείων Μελετών“,

Ispanijoje – „Registro Oficial de Licitadores y Empresas Clasificadas del Estado“,

Prancūzijoje – „Registre du commerce et des sociétés“ ir „Répertoire des métiers“,

Italijoje – „Registro della Camera di commercio, industria, agricoltura e artigianato“, „Registro delle commissioni provinciali per l'artigianato“ arba „Consiglio nazionale degli ordini profesionali“,

Kipre paslaugų teikėjo gali būti paprašyta pateikti „Registrar of Companies and Official Receiver“ (Έφορος Εταιρειών και Επίσημος Παραλήπτης) išduotą pažymą, o jei jos nepateikia – pažymą, patvirtinančią, kad atitinkamas asmuo yra pasirašęs priesaikos deklaraciją, jog vykdo atitinkamą profesinę veiklą įsisteigimo valstybėje, tam tikroje konkrečioje vietoje ir naudodamasis konkrečiu įmonės pavadinimu,

Latvijoje – „Uzņēmumu reģistrs“,

Lietuvoje – „Juridinių asmenų registras“,

Liuksemburge – „Registre aux firmes“ ir „Rôle de la Chambre des métiers“,

Vengrijoje – „Cégnyilvántartás“, „egyéni vállalkozók jegyzői nyilvántartása“, kai kurie „szakmai kamarák nyilvántartása“ arba tam tikros veiklos atvejais – pažyma, patvirtinanti, kad atitinkamam asmeniui suteiktas leidimas vykdyti atitinkamą komercinę arba profesinę veiklą,

Maltoje paslaugų teikėjas gali gauti „numru ta' registrazzjoni tat-Taxxa tal-Valur Miżjud (VAT) u n-numru tal-licenzja ta’ kummerc“, o partnerystės arba įmonės atveju – Maltos finansų tarnybos suteiktą registracijos numerį,

Nyderlanduose – „Handelsregister“,

Austrijoje – „Firmenbuch“, „Gewerberegister“, „Mitgliederverzeichnisse der Landeskammern“,

Lenkijoje – „Krajowy Rejestr Sądowy“,

Portugalijoje – „Registo Nacional das Pessoas Colectivas“,

Rumunijoje – „Registrul Comerțului“,

Slovėnijoje – „Sodni register“ ir „obrtni register“,

Slovakijoje – „Obchodný register“,

Suomijoje – „Kaupparekisteri“/„Handelsregistret“,

Švedijoje – „aktiebolags-, handels- eller föreningsregistren“,

Jungtinėje Karalystėje paslaugų teikėjo gali būti paprašyta pateikti „Registrar of Companies“ išduotą pažymą arba, jei jos nėra, pažymą, patvirtinančią, kad atitinkamas asmuo pasirašė priesaikos deklaraciją, jog vykdo atitinkamą profesinę veiklą tam tikroje konkrečioje vietoje ir naudodamasis konkrečiu įmonės pavadinimu.


(1)  40 straipsnio tikslais „registrai“ – šiame priede pateikti registrai, o kai nacionaliniu lygmeniu atliekami pakeitimai – buvusius registrus pakeitę registrai. Šis priedas yra tik orientacinis ir neturi įtakos šių registrų suderinamumui su Bendrijos teise, susijusia su įsisteigimo laisve ir laisvu paslaugų judėjimu.


VIII PRIEDAS

Paraiškų dalyvauti pirkimo procedūroje ir pasiūlymų priėmimo elektroninei įrangai taikomi reikalavimai

Paraiškų dalyvauti pirkimo procedūroje ir pasiūlymų priėmimo elektroninė įranga techninėmis priemonėmis bei atitinkamomis procedūromis turi užtikrinti bent tai, kad:

a)

elektroniniai parašai, naudojami teikiant paraiškas dalyvauti pirkimo procedūroje arba pasiūlymus, atitiktų nacionalines nuostatas, priimtas taikant Direktyvą 1999/93/EB;

b)

būtų galima tiksliai nustatyti paraiškų dalyvauti pirkimo procedūroje ir pasiūlymų priėmimo laiką ir datą;

c)

būtų tinkamai užtikrinta, kad iki nustatytų terminų niekas negalėtų susipažinti su duomenimis, pateiktais laikantis šių reikalavimų;

d)

šio draudimo susipažinti su duomenimis pažeidimo atveju būtų tinkamai užtikrinta galimybė tiksliai nustatyti pažeidimą;

e)

tik įgalioti asmenys galėtų nustatyti arba pakeisti datas, kada galima pirmą kartą susipažinti su gautais duomenimis;

f)

skirtinguose pirkimo procedūros etapuose su visais pateiktais duomenimis ar jų dalimi būtų galima susipažinti tik vienu metu tai darant įgaliotiems asmenims;

g)

vienu metu dirbantys įgalioti asmenys turėtų leisti su gautais duomenimis susipažinti tik nuo nustatyto termino;

h)

su laikantis šių reikalavimų gautais ir peržiūrėtais duomenimis galėtų susipažinti tik tie asmenys, kurie yra įgalioti su tokiais duomenimis susipažinti.


Top