1.1.1.

NPV ir BST apskaičiuojami remiantis duomenimis apie geležinkelių avarijas ir jų pasekmes, apie kurias pranešama pagal Reglamento (EB) Nr. 91/2003 H priedą ir Direktyvos 2004/49/EB 5, 18 straipsnių ir I priedo nuostatas.

1.1.2.

Jeigu iš 1.1.1 punkte nurodytų dviejų šaltinių pateikti duomenys nesutampa, rengiant pirmą BST paketą, pirmenybė teikiama pagal Reglamento (EB) Nr. 91/2003 H priedą pateiktiems duomenims.

1.1.3.

Duomenų, kurie bus naudojami nustatant NPV ir BST vertes, laikotarpiai apima paskutinius ketverius metus, kurių duomenys buvo teikiami. Ne vėliau kaip iki 2011 m. sausio 31 d. Agentūra Komisijai pasiūlo patvirtinti atnaujintas NPV ir BST vertes, apskaičiuotas remiantis paskutinių šešerių metų, kurių duomenys buvo teikiami, duomenimis.

1.2.1.

NPV matavimo vienetai išreiškiami laikantis matematiškai nusakytos pavojaus apibrėžties. Eismo įvykių padariniai, į kuriuos atsižvelgiama vertinant kiekvienos kategorijos pavojų, yra ŽSSSS.

1.2.2.

Matavimo vienetai, kurie naudojami kiekybiškai išreiškiant kiekvienos kategorijos pavojaus NPV, nustatyti 1 priedėlyje ir gaunami taikant 1.2.1 punkte ir tam tikrais atvejais 1.2.3 punkte nurodytus principus bei apibrėžtis. Matavimo vienetams priskiriami I priedėlyje nurodyti skaičiavimo matai, naudojami norminant NPV.

1.2.3.

Kiekvienai pavojaus kategorijai „keleiviai“ ir „geležinkelio pervažų naudotojai“ nustatomos dvi skirtingos NPV, išreikštos dviem skirtingais 1 priedėlyje nurodytais matavimo vienetais. Vertinant 3 skyriuje nurodytą įgyvendinimą, laikoma, kad pakanka, jeigu laikomasi bent vienos iš šių NPV.

1.3.1.

Kiekybiškai išreiškiant kiekvienos pavojaus kategorijos BST naudojami tie patys matavimo vienetai kaip ir NPV išraiškai naudojami matavimo vienetai, aprašyti 1.2 skirsnyje.

2.1.1.

Kiekvienos valstybės narės ir kiekvienos kategorijos pavojaus NPV apskaičiuojama šiuo eiliškumu:

2.2.1.

Pagal 2.1 skirsnyje nustatytą procedūrą apskaičiavus kiekvienos valstybės narės NPV, kiekvienos kategorijos pavojaus atitinkamiems BST priskiriama vertė, kuri atitinka mažesnę iš šių verčių:

2.2.2.

2.2.1 punkto b papunktyje nurodyta vidutinė Europos vertė apskaičiuojama sudedant atitinkamus visų valstybių narių duomenis ir naudojant atitinkamus 1 priedėlyje išvardytus matavimo vienetus bei 2.3 skirsnyje aprašytą svertinį vidurkį.

2.3.1.

Kiekvienos valstybės narės ir kiekvienos pavojaus kategorijos, kuriai pagal 2.1.1 punkto c papunktį galima taikyti svertinį vidurkinimą, tam tikrų Y metų (čia Y = 2009 ir 2011 m.) NPVY apskaičiuojama taip:

3.1.1.

Vertinant NPV ir BST įgyvendinimą taikomi šie principai:

3.1.2.

Atsižvelgdama į paskutinius ketverius metus, apie kuriuos duomenys buvo teikiami, Agentūra kasmet vertina, kaip kiekviena valstybė narė įgyvendino kiekvienos kategorijos pavojaus NPV ir BST.

3.1.3.

Ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 31 d. Agentūra pateikia Komisijai bendruosius NPV ir BST įgyvendinimo vertinimo rezultatus.

3.1.4.

Atsižvelgiant į 1.1.3 punkte išdėstytas nuostatas, nuo 2012 m. NPV ir BST įgyvendinimą Agentūra kasmet vertina, atsižvelgdama į paskutinius penkerius metus, apie kuriuos buvo teikiami duomenys.

3.1.5.

3.1.1 punkte nurodyto įgyvendinimo vertinimo rezultatai klasifikuojami taip:

3.2.1.

NPV įgyvendinimo vertinimo procedūra sudaryta iš keturių skirtingų etapų, apibūdintų tolesniuose punktuose. Bendroji sprendimų priėmimo struktūrinė schema pateikiama 2 priedėlyje; šios schemos „teigiamo“ ir „neigiamo“ sprendimo rodyklės atitinkamai reiškia, kad skirtingų vertinimo etapų rezultatas buvo „teigiamas“ ir „neigiamas“.

3.2.2.

Per pirmąjį vertinimo etapą nustatoma, ar užregistruota atitiktis saugos reikalavimams atitinka NPV, ar ne. Užregistruota atitiktis saugos reikalavimams matuojama 1 priedėlyje išvardytais matavimo vienetais ir naudojant 1.1 skirsnyje nurodytus duomenis (laikotarpiai turi apimti paskutinius stebėjimo metus, kaip nurodyta 3.1 skirsnyje). Užregistruota atitiktis saugos reikalavimams išreiškiama taip:

Taikant a ir b punktus gautos vertės lyginamos su NRV, ir jeigu viena iš šių verčių neviršija NPV, tada atitiktis saugos reikalavimams laikoma priimtina. Jeigu šio reikalavimo nesilaikoma, tuo atveju taikomas antrasis procedūros etapas.

3.2.3.

Antruoju vertinimo etapu atitiktis saugos reikalavimams laikoma priimtina, jeigu SVV neviršija NPV, pridėjus 20 % leidžiamųjų nuokrypių intervalą. Jeigu ši sąlyga neįvykdyta, Agentūra atitinkamos valstybės narės saugos institucijos prašo pateikti išsamią informaciją apie vieną sunkiausių padarinių sukėlusį eismo įvykį (ŽSSSS požiūriu), įvykusį per paskutinius stebėjimo metus, kaip nurodyta 3.1 skirsnyje, išskyrus tuos metus, kurie buvo pasirinkti nustatyti NPV.

Jeigu šis vienas eismo įvykis yra sunkesnis (vertinant pagal padarinius) nei vienas sunkiausias eismo įvykis, įtrauktas į duomenis, pagal kuriuos buvo nustatoma NPV, jo duomenys statistikos tikslams nenaudojami. Tada SSV skaičiuojamas iš naujo siekiant nustatyti, ar jo vertė patenka į minėtą leidžiamųjų nuokrypių intervalą. Jeigu taip, atitiktis saugos reikalavimams laikoma priimtina. Jeigu ne, taikomas trečiasis vertinimo etapas.

3.2.4.

Trečiuoju vertinimo etapu nustatoma, ar tai pirmas kartas per paskutinius trejus metus, kai taikant antrąjį vertinimo etapą nebuvo gauta įrodymų, kad saugos reikalavimų laikymasis yra priimtinas. Jeigu taip, trečiojo vertinimo etapo rezultatas laikomas „teigiamu“. Kad ir koks bebūtų trečiojo etapo rezultatas, taikomas ketvirtasis etapas.

3.2.5.

Ketvirtuoju vertinimo etapu nustatoma, ar traukinio nuvažiuotam kilometrui tenkantis rimtų eismo įvykių skaičius, palyginti su ankstesniais metais, liko nepakitęs (arba sumažėjo). Atliekant šį vertinimą taikomas šis kriterijus: nustatoma, ar statistiniu atžvilgiu gerokai padidėjo traukinio nuvažiuotam kilometrui tenkantis rimtų eismo įvykių skaičius. Šis padidėjimas vertinamas naudojant viršutinę Puasono leidžiamosios nuokrypos ribą, pagal kurią nustatomas priimtinas kintamumas, pagrįstas įvairiose valstybėse narėse įvykusių eismo įvykių skaičiumi.

Jeigu traukinio nuvažiuotam kilometrui tenkantis rimtų eismo įvykių skaičius neviršija minėtos leidžiamosios nuokrypos ribos, laikoma, kad statistinis padidėjimas nėra ryškus, ir šio vertinimo etapo rezultatas yra „teigiamas“.

Atsižvelgiant į pavojaus kategoriją, su kuria susijusios skirtingos NPV, kurių įgyvendinimas vertinamas, rimti eismo įvykiai, į kuriuos reikia atsižvelgti taikant šį vertinimo etapą yra šie:

3.3.1.

Kiekvienai valstybės narei ir kiekvienai pavojaus kategorijai, kurioms kiekvienais Y metais (pradedant nuo Y = 2010 m.), kai įgyvendinami 3.2 skirsnyje aprašyti vertinimo etapai, taikomas slenkamasis svertinis vidurkinimas (SSV), taikomi šie MWAY apskaičiavimo etapai: