EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32009D0371

2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimas dėl Europos policijos biuro (Europolo) įsteigimo

OJ L 121, 15.5.2009, p. 37–66 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
Special edition in Croatian: Chapter 19 Volume 008 P. 211 - 240

No longer in force, Date of end of validity: 30/04/2017; pakeitė ir anuliavo 32016R0794

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2009/371/oj

15.5.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 121/37


TARYBOS SPRENDIMAS

2009 m. balandžio 6 d.

dėl Europos policijos biuro (Europolo) įsteigimo

(2009/371/TVR)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 30 straipsnio 1 dalies b punktą, 30 straipsnio 2 dalį ir 34 straipsnio 2 dalies c punktą,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

1992 m. vasario 7 d. Europos Sąjungos sutartyje buvo susitarta įsteigti Europos policijos biurą (Europolą); įsteigimą reglamentuoja Konvencija, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, dėl Europos policijos biuro įsteigimo (toliau – Europolo konvencija) (2).

(2)

Buvo padaryta daug Europolo konvencijos pakeitimų, kurie yra įtvirtinti trijuose protokoluose, įsigaliojusiuose po ilgai trukusio ratifikavimo proceso. Taigi, pakeitus Konvenciją sprendimu, prireikus bus galima paprasčiau daryti tolesnius pakeitimus.

(3)

Įsteigus Europolą kaip iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto finansuojamą Sąjungos subjektą, galima iš dalies pasiekti tikslą supaprastinti ir patobulinti Europolo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, nes vėliau Europolui bus taikomos bendrosios taisyklės ir procedūros.

(4)

Pastarojo meto teisiniai dokumentai, įsteigiantys panašius Sąjungos subjektus srityse, kurioms taikoma Europos Sąjungos sutarties VI antraštinė dalis (2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/187/TVR, įkuriantis Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais (3), ir 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimas 2005/681/TVR, įsteigiantis Europos policijos koledžą (CEPOL) (4), buvo priimti kaip Tarybos sprendimai, kadangi tokie sprendimai yra lengviau pritaikomi prie besikeičiančių aplinkybių ir iškylančių politinių prioritetų.

(5)

Įsteigus Europolą kaip iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto finansuojamą Sąjungos subjektą, bus sustiprintas Europos Parlamento vaidmuo kontroliuojant Europolą, įtraukiant Europos Parlamentą į to biudžeto priėmimą, įskaitant personalo planą, ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą.

(6)

Europolui taikant panašiems Sąjungos subjektams taikomas bendrąsias taisykles ir procedūras, bus užtikrintas administracinis supaprastinimas, o tai suteiks Europolui galimybę daugiau savo išteklių skirti savo pagrindiniams uždaviniams.

(7)

Dar labiau supaprastinti ir patobulinti Europolo veikimą galima patvirtinus priemones, kuriomis būtų siekiama padidinti Europolo galimybes padėti valstybių narių kompetentingoms teisėsaugos institucijoms ir remti jas, nesuteikiant Europolo darbuotojams vykdomųjų įgaliojimų.

(8)

Vienas iš tokių patobulinimų – užtikrinti, kad Europolas galėtų padėti valstybių narių kompetentingoms institucijoms kovoti su tam tikrų rūšių sunkiais nusikaltimais, net jei neįvykdoma šiuo metu galiojanti sąlyga, kad turi būti faktinių požymių, jog nusikaltimuose dalyvauja organizuota nusikalstama struktūra.

(9)

Reikėtų skatinti kurti jungtines tyrimo grupes ir yra svarbu, kad Europolo darbuotojai galėtų jose dalyvauti. Siekiant užtikrinti, kad toks dalyvavimas būtų įmanomas visose valstybėse narėse, turėtų būti garantuota, kad Europolo darbuotojams nebūtų taikomi imunitetai, kol jie kaip pagalbininkai dalyvauja jungtinėse tyrimo grupėse. Tai bus įmanoma, kai tuo tikslu Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų 16 straipsnio pagrindu bus priimtas reglamentas.

(10)

Siekiant išvengti nereikalingų procedūrų, Europolo nacionaliniai padaliniai turėtų turėti tiesioginę prieigą prie visų Europolo informacinėje sistemoje esančių duomenų.

(11)

Siekdamas įgyvendinti savo tikslus, Europolas tvarko asmens duomenis automatinėmis priemonėmis arba susistemintose rankinėse rinkmenose. Atitinkamai reikėtų imtis veiksmų, būtinų užtikrinti tokį duomenų apsaugos lygį, kuris atitiktų bent apsaugos lygį, kurį užtikrina Europos Tarybos konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, pasirašytos 1981 m. sausio 28 d. Strasbūre, su vėlesniais pakeitimais, kai tik šie pakeitimai įsigalioja tarp valstybių narių, principų taikymas.

(12)

Valstybėms narėms perduodant asmens duomenis Europolui, bus taikomas Tarybos pamatinis sprendimas dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos. Atitinkamoms šio sprendimo nuostatoms dėl duomenų apsaugos tas pamatinis sprendimas neturės poveikio, o šis sprendimas turėtų apimti konkrečias nuostatas dėl asmens duomenų apsaugos, kurios dėl Europolo ypatingo pobūdžio, funkcijų ir įgaliojimų išsamiau reglamentuoja šiuos klausimus.

(13)

Reikia paskirti duomenų apsaugos pareigūną, kuris, veikdamas nepriklausomai, turėtų užtikrinti, kad duomenys būtų tvarkomi teisėtai ir kad būtų laikomasi šio sprendimo nuostatų, susijusių su asmens duomenų tvarkymu, įskaitant Europolo darbuotojų asmens duomenų, kurie saugomi pagal 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (5) 24 straipsnį, tvarkymą.

(14)

Turėtų būti išplėstos Europolo dabartinės galimybės kurti ir administruoti informacijos tvarkymo sistemas, padedančias atlikti jo užduotis. Tokios papildomos informacijos tvarkymo sistemos turėtų būti kuriamos ir naudojamos Tarybos patvirtintu valdybos sprendimu, laikantis bendrųjų duomenų apsaugos principų, įtvirtintų 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos Konvencijoje dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu ir 1987 m. rugsėjo 17 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Nr. R (87) 15.

(15)

Šis sprendimas leidžia atsižvelgti į galimybės visuomenei susipažinti su oficialiais dokumentais principą.

(16)

Siekdamas įvykdyti savo misiją Europolas turėtų bendradarbiauti su Europos institucijomis, įstaigomis, tarnybomis ir agentūromis, įskaitant Eurojustą, užtikrinant deramą duomenų apsaugos lygį.

(17)

Europolas turėtų turėti galimybę sudaryti susitarimus ir darbinius susitarimus su Sąjungos ar Bendrijos institucijomis, įstaigomis, tarnybomis ir agentūromis, kad būtų užtikrinta veiksmingesnė abiejų susitarimo šalių kova su sunkiais nusikaltimais, priklausančiais atitinkamai abiejų šalių kompetencijai, ir kad būtų išvengta darbo dubliavimosi.

(18)

Europolo bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis ir organizacijomis galimybės turėtų būti racionalizuotos, kad būtų užtikrinta atitiktis Sąjungos bendrai politikai šioje srityje, ir turėtų būti patvirtintos naujos nuostatos, reglamentuojančios būdus, kuriais toks bendradarbiavimas turėtų vykti ateityje.

(19)

Europolo valdymas turėtų būti pagerintas supaprastinus procedūras, bendresniais bruožais apibūdinus valdybos užduotis ir nustačius bendrą taisyklę, kad visi sprendimai turėtų būti priimami dviejų trečdalių balsų dauguma.

(20)

Taip pat pageidautina nustatyti nuostatas, numatančias sustiprintą Europos Parlamento vykdomą Europolo kontrolę, siekiant užtikrinti, kad Europolas liktų visiškai atskaitinga ir skaidri organizacija,, tinkamai atsižvelgus į poreikį užtikrinti operatyvinės informacijos konfidencialumą.

(21)

Teisminė Europolo kontrolė bus vykdoma pagal Europos Sąjungos sutarties 35 straipsnį.

(22)

Kad Europolas galėtų ir toliau visu pajėgumu atlikti savo užduotis, turėtų būti nustatytos kruopščiai parengtos pereinamojo laikotarpio priemonės.

(23)

Kadangi šio sprendimo tikslo, t. y. įsteigti už teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą Sąjungos lygiu atsakingą subjektą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnyje nustatyto ir Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje nurodyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti.

(24)

Šiuo sprendimu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje,

NUSPRENDĖ:

I   SKYRIUS

ĮSTEIGIMAS IR UŽDUOTYS

1 straipsnis

Įsteigimas

1.   Šis sprendimas pakeičia Konvencijos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, dėl Europos policijos biuro įsteigimo (toliau – Europolo konvencija), nuostatas.

Europolo būstinė yra Hagoje, Nyderlanduose.

2.   Šiame sprendime nurodytas Europolas laikomas Europolo, kuris buvo įsteigtas Europolo konvencija, teisių perėmėju.

3.   Europolas palaiko ryšius su vienu kiekvienoje valstybėje narėje pagal 8 straipsnį įsteigiamu ar skiriamu nacionaliniu padaliniu.

2 straipsnis

Teisinis veiksnumas

1.   Europolas yra juridinis asmuo.

2.   Kiekvienoje valstybėje narėje Europolas naudojasi kuo plačiausiu juridiniams asmenims pagal tos valstybės narės teisę suteikiamu teisiniu ir sutartiniu veiksnumu. Europolas gali visų pirma įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, juo disponuoti ir būti teisinių procedūrų šalimi.

3.   Europolas yra įgaliotas su Nyderlandų Karalyste sudaryti susitarimą dėl pagrindinės būstinės.

3 straipsnis

Tikslas

Europolo tikslas – remti ir stiprinti valstybių narių kompetentingų institucijų veiksmus bei jų tarpusavio bendradarbiavimą organizuoto nusikalstamumo, terorizmo ir kitų rūšių sunkių nusikaltimų, darančių poveikį dviems ar daugiau valstybių narių, prevencijos ir kovos su jais srityje.

Šiame sprendime „kompetentingos institucijos“ – visos valstybėse narėse esančios viešosios valdžios įstaigos, pagal nacionalinę teisę atsakingos už nusikalstamų veikų prevenciją ir kovą su jomis.

4 straipsnis

Kompetencija

1.   Europolo kompetencijos sričiai priklauso organizuotas nusikalstamumas, terorizmas ir kitų rūšių sunkūs nusikaltimai, kaip išvardyta I priede, darantys poveikį dviems ar daugiau valstybių narių tokiu būdu, kad, atsižvelgiant į nusikaltimų mastą, svarbą ir pasekmes, yra būtinas bendras valstybių narių požiūris.

2.   Valdybai rekomendavus Taryba nustato savo prioritetus Europolui, atsižvelgdama visų pirma į Europolo parengtas strategines analizes ir grėsmės įvertinimus.

3.   Europolo kompetencijos sričiai taip pat priklauso susijusios nusikalstamos veikos. Susijusiomis nusikalstamomis veikomis laikomos:

a)

nusikalstamos veikos, padarytos siekiant parūpinti lėšas veikoms, priklausančioms Europolo kompetencijai, padaryti;

b)

nusikalstamos veikos, padarytos siekiant sudaryti palankesnes sąlygas veikoms, priklausančioms Europolo kompetencijai, padaryti arba siekiant tas veikas padaryti;

c)

nusikalstamos veikos, padarytos siekiant užtikrinti veikų, priklausančių Europolo kompetencijai, nebaudžiamumą.

5 straipsnis

Užduotys

1.   Europolo pagrindinės užduotys yra šios:

a)

rinkti, kaupti, tvarkyti, analizuoti informacijos ir žvalgybos duomenis bei keistis jais;

b)

per 8 straipsnyje nurodytus nacionalinius padalinius nedelsiant pranešti valstybių narių kompetentingoms institucijoms jas dominančią informaciją ir apie bet kurias tarp nusikalstamų veikų nustatytas sąsajas;

c)

padėti atlikti tyrimus valstybėse narėse, visų pirma pateikiant visą svarbią informaciją nacionaliniams padaliniams;

d)

prašyti atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų konkrečiais atvejais pradėti, atlikti arba koordinuoti tyrimus bei siūlyti sukurti jungtines tyrimo grupes;

e)

teikti valstybėms narėms žvalgybos duomenis ir analitinę pagalbą, jei numatomi svarbūs tarptautiniai renginiai;

f)

rengti grėsmės įvertinimus, strategines analizes ir bendras padėties vertinimo ataskaitas, susijusias su Europolo tikslu, įskaitant organizuoto nusikalstamumo grėsmės įvertinimus.

2.   1 dalyje nurodytos užduotys apima paramos teikimą valstybėms narėms joms vykdant informacijos iš interneto rinkimo ir analizės užduotis, siekiant padėti nustatyti nusikalstamas veikas, kurių padarymą palengvino internetas ar kurios buvo padarytos naudojantis internetu.

3.   Europolui keliamos šios papildomos užduotys:

a)

plėtoti valstybių narių kompetentingų institucijų tyrimo procedūrų specialią profesinę patirtį ir teikti patarimus tyrimų klausimais;

b)

teikti strateginę žvalgybos informaciją siekiant padėti ir skatinti racionaliai bei veiksmingai naudoti nacionaliniu ir Sąjungos lygiu turimus išteklius operatyvinei veiklai ir remti tokią veiklą.

4.   Be to, įgyvendindamas 3 straipsnyje nurodytą tikslą, Europolas, atsižvelgdamas į turimus darbuotojų bei biudžeto išteklius ir neperžengdamas valdybos nustatytų ribų, gali padėti valstybėms narėms teikdamas paramą, patarimus bei vykdydamas mokslinius tyrimus šiose srityse:

a)

valstybių narių kompetentingų institucijų narių profesinis mokymas, prireikus bendradarbiaujant su Europos policijos koledžu;

b)

tų institucijų organizavimas ir jų aprūpinimas įranga, sudarant palankesnes sąlygas valstybėms narėms teikti abipusę techninę pagalbą;

c)

nusikaltimų prevencijos metodai;

d)

techniniai ir kriminalistikos metodai bei analizė ir tyrimo procedūros.

5.   Pagal 2005 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimą 2005/511/TVR dėl euro apsaugos nuo padirbinėjimo paskiriant Europolą centriniu biuru kovoje su euro padirbinėjimu (6). Europolas taip pat veikia kaip centrinis kovos su euro padirbinėjimu biuras. Europolas taip pat gali skatinti priemonių, vykdomų valstybių narių kompetentingų institucijų siekiant kovoti su euro padirbinėjimu arba atliekamų dalyvaujant jungtinėms tyrimo grupėms, jei būtina palaikant ryšį su Sąjungos subjektais ir trečiųjų šalių įstaigomis, koordinavimą. Gavęs prašymą Europolas gali finansiškai paremti su euro padirbinėjimu susijusius tyrimus.

6 straipsnis

Dalyvavimas jungtinėse tyrimo grupėse

1.   Europolo darbuotojai gali kaip pagalbininkai dalyvauti jungtinėse tyrimo grupėse, įskaitant tokias grupes, sudarytas pagal 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2002/465/TVR dėl jungtinių tyrimo grupių (7) 1 straipsnį, pagal 2000 m. gegužės 29 d. Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 13 straipsnį (8) arba pagal 1997 m. gruodžio 18 d. Konvencijos dėl muitinės administracijų tarpusavio pagalbos ir bendradarbiavimo 24 straipsnį (9), jeigu tos grupės tiria nusikalstamas veikas, kurios pagal šio sprendimo 4 straipsnį priklauso Europolo kompetencijai.

Europolo darbuotojai, valstybių narių, kuriose jungtinė tyrimo grupė veikia, teisės nustatytose ribose bei laikydamiesi 2 dalyje nurodyto susitarimo, gali padėti jungtinei tyrimo grupei vykdyti visų rūšių veiklą ir pagal šio straipsnio 4 dalį keistis informacija su visais jos nariais. Tačiau jie nedalyvauja taikant bet kokias prievartos priemones.

2.   Europolo darbuotojų dalyvavimo jungtinėje tyrimo grupėje administracinis įgyvendinimas nustatomas direktoriaus ir jungtinėje tyrimo grupėje dalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų, dalyvaujant nacionaliniams padaliniams, susitarimu. Tokius susitarimus reglamentuojančias taisykles nustato valdyba.

3.   2 dalyje nurodytose taisyklėse nurodoma, kokiomis sąlygomis Europolo darbuotojai perduodami jungtinės tyrimo grupės žinion.

4.   Atsižvelgiant į 2 dalyje nurodytą susitarimą, Europolo darbuotojai gali palaikyti ryšius tiesiogiai su jungtinės tyrimo grupės nariais bei, atsižvelgiant į šį sprendimą, teikti jungtinės tyrimo grupės nariams ir komandiruotiems nariams informaciją iš bet kurio iš 10 straipsnyje nurodytų informacijos tvarkymo sistemų komponentų. Tokių tiesioginių ryšių atveju Europolas apie tokį informacijos pateikimą tuo pat metu informuoja grupėje dalyvaujančius bei informaciją pateikusius valstybių narių nacionalinius padalinius.

5.   Informaciją pateikusiai valstybei narei sutinkant ir jos atsakomybe Europolo darbuotojo dalyvaujant jungtinėje tyrimo grupėje gauta informacija gali būti įtraukta į bet kurį iš 10 straipsnyje nurodytų informacijos tvarkymo sistemų komponentų laikantis šiame sprendime nustatytų sąlygų.

6.   Jungtinės tyrimo grupės veikimo metu Europolo darbuotojams dėl prieš juos arba jų padarytų nusikaltimų taikoma valstybės narės, kurioje ji veikia, nacionalinė teisė, taikytina panašias funkcijas atliekantiems asmenims.

7 straipsnis

Europolo prašymaipradėti kriminalinius tyrimus

1.   Valstybės narės priima kiekvieną Europolo prašymą pradėti, atlikti ar koordinuoti konkrečių bylų tyrimus ir tokius prašymus deramai apsvarsto. Valstybės narės informuoja Europolą apie tai, ar prašomas tyrimas bus pradėtas.

2.   Prieš pateikdamas prašymą pradėti kriminalinius tyrimus, Europolas atitinkamai informuoja Eurojustą.

3.   Jei valstybės narės kompetentingos institucijos nusprendžia netenkinti Europolo pateikto prašymo, jos praneša apie savo sprendimą ir jo priežastis Europolui, išskyrus atvejus, kai jos negali nurodyti priežasčių dėl to, kad:

a)

tai pakenktų esminiams nacionalinio saugumo interesams; arba

b)

tai keltų pavojų atliekamų tyrimų sėkmei arba asmenų saugumui.

4.   Atsakymai į Europolo prašymus pradėti, atlikti ar koordinuoti konkrečių bylų tyrimus bei informacija Europolui apie tyrimų rezultatus siunčiami per valstybių narių kompetentingas institucijas pagal šiame sprendime ir atitinkamuose nacionalinės teisės aktuose nustatytas taisykles.

8 straipsnis

Nacionaliniai padaliniai

1.   Kiekviena valstybė narė įsteigia ar paskiria nacionalinį padalinį, atsakingą už šiame straipsnyje išvardytų užduočių atlikimą. Kiekvienoje valstybėje narėje vienas pareigūnas paskiriamas nacionalinio padalinio vadovu.

2.   Nacionalinis padalinys yra vienintelė ryšių tarp Europolo ir valstybių narių kompetentingų institucijų palaikymo įstaiga. Tačiau valstybės narės gali leisti tiesioginį ryšį tarp paskirtų kompetentingų institucijų ir Europolo palaikyti atitinkamos valstybės narės nustatytomis sąlygomis, įskaitant reikalavimą išankstiniam nacionalinio padalinio dalyvavimui.

Nacionalinis padalinys tuo pat metu iš Europolo gauna visą informaciją, kuria buvo pasikeista tiesioginių kontaktų tarp Europolo ir paskirtų kompetetingų institucijų metu. Santykius tarp nacionalinio padalinio ir kompetentingų institucijų reglamentuoja nacionalinės teisės aktai, visų pirma atitinkami nacionaliniai konstituciniai reikalavimai.

3.   Valstybės narės imasi priemonių, reikalingų siekiant užtikrinti, kad jų nacionaliniai padaliniai galėtų atlikti savo užduotis ir visų pirma turėtų prieigą prie atitinkamų nacionalinių duomenų.

4.   Nacionaliniai padaliniai:

a)

savo iniciatyva teikia Europolui informaciją ir žvalgybos duomenis, reikalingus jam savo užduotims atlikti;

b)

atsako į Europolo prašymus dėl informacijos, žvalgybos duomenų ir patarimų teikimo;

c)

nuolat atnaujina informaciją ir žvalgybos duomenis;

d)

pagal kompetentingoms institucijoms skirtus nacionalinės teisės aktus įvertina informaciją ir žvalgybos duomenis ir tą medžiagą joms perduoda;

e)

siunčia Europolui prašymus dėl patarimų, informacijos, žvalgybos duomenų ir analizės pateikimo;

f)

teikia Europolui informaciją, skirtą saugoti jo duomenų bazėse;

g)

užtikrina įstatymų laikymąsi kiekvieną kartą jiems keičiantis informacija su Europolu.

5.   Nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su viešosios tvarkos palaikymu bei vidaus saugumo užtikrinimu, vykdymo, nacionalinis padalinys jokiu konkrečiu atveju neprivalo teikti informacijos ar žvalgybos duomenų, jeigu jie:

a)

pakenktų esminiams nacionalinio saugumo interesams;

b)

keltų pavojų vykdomo tyrimo sėkmei ar asmenų saugumui; arba

c)

atskleistų informaciją, susijusią su organizacijomis ar konkrečia žvalgybos veikla valstybės saugumo srityje.

6.   Nacionalinių padalinių patiriamas išlaidas keičiantis informacija su Europolu padengia valstybės narės ir, išskyrus ryšio išlaidas, jos nepadengiamos Europolo.

7.   Nacionalinių padalinių vadovai savo iniciatyva arba valdybos ar direktoriaus prašymu reguliariai susitinka, kad padėtų Europolui operatyviniais klausimais, visų pirma:

a)

vertinti ir plėtoti pasiūlymus, kurie pagerins Europolo veikimo efektyvumą ir skatins valstybes nares prisiimti įsipareigojimus;

b)

įvertinti pagal 5 straipsnio 1 dalies f punktą Europolo parengtas ataskaitas bei analizes ir rengti priemones siekiant padėti įgyvendinti jų išvadas;

c)

teikti paramą jungtinių tyrimo grupių, kuriose dalyvauja Europolas, įsteigimui, kaip numatyta 5 straipsnio 1 dalies d punkte ir 6 straipsnyje.

9 straipsnis

Ryšių palaikymo pareigūnai

1.   Kiekvienas nacionalinis padalinys komandiruoja dirbti Europole bent vieną ryšių palaikymo pareigūną. Jeigu šio sprendimo konkrečiose nuostatose nenumatyta kitaip, ryšių palaikymo pareigūnams taikoma komandiravusios valstybės narės nacionalinė teisė.

2.   Ryšių palaikymo pareigūnai Europole sudaro nacionalinį ryšių palaikymo biurą; jų nacionaliniai padaliniai jiems paveda atstovauti jų interesams Europole pagal komandiravusios valstybės narės nacionalinę teisę ir Europolo administravimui taikomas nuostatas.

3.   Nepažeisdami 8 straipsnio 4 ir 5 dalių, ryšių palaikymo pareigūnai:

a)

teikia Europolui informaciją iš juos komandiravusio nacionalinio padalinio;

b)

siunčia informaciją iš Europolo juos komandiravusiam nacionaliniam padaliniui;

c)

bendradarbiauja su Europolo darbuotojais teikdami informaciją ir duodami patarimus; ir

d)

padeda keičiantis jų nacionalinių padalinių turima informacija su kitų valstybių narių ryšių palaikymo pareigūnais savo atsakomybe pagal nacionalinę teisę. Tokie dvišaliai keitimaisi informacija taip pat gali apimti nusikaltimus, nepriklausančius Europolo kompetencijai, jei tai leidžia nacionalinė teisė.

4.   35 straipsnis mutatis mutandis taikomas ryšių palaikymo pareigūnų veiklai.

5.   Ryšių palaikymo pareigūnų teises ir pareigas Europolo atžvilgiu nustato valdyba.

6.   Ryšių palaikymo pareigūnai pagal 51 straipsnio 2 dalį naudojasi jų užduotims atlikti būtinomis privilegijomis ir imunitetais.

7.   Europolas užtikrina, kad ryšių palaikymo pareigūnai būtų visiškai informuoti apie visą jo veiklą ir įtraukti į tą jo veiklą kiek tai atitinka jų pareigas.

8.   Europolas nemokamai Europolo pastate suteikia valstybėms narėms jų ryšių palaikymo pareigūnų veiklos vykdymui reikalingas patalpas ir atitinkamą paramą. Visas kitas išlaidas, atsirandančias dėl ryšių palaikymo pareigūnų komandiravimo, padengia komandiravusi valstybė narė, įskaitant išlaidas ryšių palaikymo pareigūnams skirtai įrangai įsigyti, nebent valdyba, sudarydama Europolo biudžetą, konkrečiais atvejais rekomenduotų kitaip.

II   SKYRIUS

INFORMACIJOS TVARKYMO SISTEMOS

10 straipsnis

Informacijos tvarkymas

1.   Tais atvejais, kai tai būtina jo tikslams pasiekti, Europolas tvarko informaciją ir žvalgybos duomenis, įskaitant asmens duomenis, laikydamasis šio sprendimo. Europolas sukuria ir naudoja 11 straipsnyje nurodytą Europolo informacinę sistemą ir 14 straipsnyje nurodytas analizei skirtas darbo bylas. Europolas taip pat gali sukurti ir naudoti kitas asmens duomenų tvarkymo sistemas, sukurtas pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis.

2.   Direktoriaus pasiūlymu valdyba, atsižvelgusi į esamų Europolo informacijos tvarkymo sistemų teikiamas galimybes ir pasikonsultavusi su jungtine priežiūros institucija, priima sprendimą dėl naujos asmens duomenų tvarkymo sistemos sukūrimo. Tas valdybos sprendimas pateikiamas Tarybai patvirtinti.

3.   2 dalyje nurodytame valdybos sprendime nustatomos sąlygos ir apribojimai, kurių laikydamasis Europolas gali sukurti naują asmens duomenų tvarkymo sistemą. Valdybos sprendimu gali būti leidžiama tvarkyti asmens duomenis, susijusius su 14 straipsnio 1 dalyje nurodytomis asmenų kategorijomis, bet negali būti leidžiama tvarkyti asmens duomenų, kurie atskleidžia rasinę ar etninę kilmę, politines, religines ar filosofines pažiūras, priklausymą profesinėms sąjungoms, taip pat tvarkyti duomenų apie asmens sveikatą ir intymų gyvenimą. Valdybos sprendimu užtikrinama, kad 18, 19, 20, 27, 29 ir 35 straipsniuose nurodytos priemonės ir principai būtų tinkamai įgyvendinti. Visų pirma valdybos sprendimu apibrėžiama naujos sistemos paskirtis, prieiga prie jos duomenų ir jų naudojimas, taip pat duomenų laikymo ir sunaikinimo terminai.

4.   Europolas gali tvarkyti duomenis siekdamas nustatyti, ar duomenys yra susiję su jo užduotimis ir gali būti įtraukiami į 11 straipsnyje nurodytą Europolo informacinę sistemą, į 14 straipsnyje nurodytas analizei skirtas darbo bylas arba į kitas asmens duomenų tvarkymo sistemas, sukurtas pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis. Direktoriaus pasiūlymu valdyba, pasikonsultavusi su jungtine priežiūros institucija, nustato su tokių duomenų tvarkymu susijusias sąlygas, visų pirma sąlygas, susijusias su prieiga prie duomenų ir jų naudojimu, taip pat duomenų laikymo ir sunaikinimo terminais, kurie negali viršyti šešių mėnesių, tinkamai atsižvelgdama į 27 straipsnyje nurodytus principus. Tas valdybos sprendimas pateikiamas Tarybai patvirtinti.

11 straipsnis

Europolo informacinė sistema

1.   Europolas naudoja Europolo informacinę sistemą.

2.   Europolas užtikrina šio sprendimo nuostatų, reglamentuojančių Europolo informacinės sistemos veikimą, laikymąsi. Jis yra atsakingas už tinkamą Europolo informacinės sistemos techninį veikimą ir eksploatavimą, visų pirma jis imasi visų priemonių, reikalingų siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendinamos 20, 29, 31 ir 35 straipsniuose nurodytos priemonės, susijusios su Europolo informacine sistema.

3.   Kiekvienos valstybės narės nacionalinis padalinys yra atsakingas už ryšius su Europolo informacine sistema. Jis pirmiausia yra atsakingas už 35 straipsnyje nurodytas saugumo priemones, taikomas tos valstybės narės teritorijoje naudojamai duomenų tvarkymo įrangai, už 20 straipsnyje numatytą duomenų peržiūrą ir už kitus šio sprendimo tinkamo įgyvendinimo aspektus, kaip reikalaujama pagal tos valstybės narės įstatymus, kitus teisės aktus ir procedūras.

12 straipsnis

Europolo informacinės sistemos turinys

1.   Europolo informacinė sistema gali būti naudojama tik Europolo užduotims atlikti reikalingiems duomenims tvarkyti. Įvedami duomenys yra apie:

a)

asmenis, kurie pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę yra įtariami padarę ar dalyvavę padarant Europolo kompetencijai priskiriamą nusikalstamą veiką arba kurie yra nuteisti už tokią nusikalstamą veiką;

b)

asmenis, dėl kurių pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę yra faktinių prielaidų arba svarių priežasčių manyti, kad jie padarys nusikalstamas veikas, priskiriamas Europolo kompetencijai.

2.   Informaciją, susijusią su 1 dalyje nurodytais asmenimis, gali sudaryti tik šie duomenys:

a)

pavardė, mergautinė pavardė, vardai ir visos pravardės arba prisiskirti vardai;

b)

gimimo data ir vieta;

c)

pilietybė;

d)

lytis;

e)

atitinkamo asmens gyvenamoji vieta, profesija ir buvimo vieta;

f)

socialinio draudimo numeriai, vairuotojo pažymėjimai, asmens tapatybės dokumentai ir paso duomenys; ir

g)

prireikus kiti požymiai, galintys padėti nustatyti asmens tapatybę, įskaitant būdingus objektyvius fizinius požymius, kurių negalima pakeisti, pavyzdžiui, daktiloskopinius duomenis ir DNR duomenis (nustatytus remiantis nekoduojama DNR dalimi).

3.   Be 2 dalyje nurodytų duomenų, Europolo informacinė sistema taip pat gali būti naudojama šiems duomenims apie 1 dalyje nurodytus asmenis tvarkyti:

a)

duomenims apie nusikalstamas veikas, taip pat nusikalstamas veikas, kurių padarymu asmenys yra įtariami, bei informacijai apie tai, kur ir kaip jos buvo (tariamai) padarytos;

b)

informacijai apie priemones, kurios buvo ar gali būti naudojamos toms nusikalstamoms veikoms padaryti, įskaitant su juridiniais asmenimis susijusią informaciją;

c)

informacijai apie bylą tiriančią įstaigą ir jų susistemintas nuorodas;

d)

informacijai apie įtariamą dalyvavimą nusikalstamoje organizacijoje;

e)

informacijai apie apkaltinamuosius nuosprendžius, jei jie susiję su Europolo kompetencijai priskiriamomis nusikalstamomis veikomis;

f)

informacijai apie duomenis įvedusią šalį.

Šie duomenys taip pat gali būti įvedami, kai juose dar nėra jokių nuorodų į asmenis. Kai duomenis įveda pats Europolas, taip pat kai jis pateikia savo susistemintą nuorodą, jis taip pat nurodo duomenų šaltinį.

4.   Europolo ar nacionalinių padalinių turima papildoma informacija apie 1 dalyje nurodytus asmenis gali būti perduodama bet kuriam nacionaliniam padaliniui arba Europolui jiems jos paprašius. Nacionaliniai padaliniai tai daro pagal savo nacionalinę teisę.

Jei papildoma informacija yra susijusi su viena ar keliomis susijusiomis nusikalstamomis veikomis, kaip apibrėžta 4 straipsnio 3 dalyje, Europolo informacinėje sistemoje sukaupti duomenys atitinkamai pažymimi, kad nacionaliniai padaliniai ir Europolas galėtų keistis informacija apie susijusias nusikalstamas veikas.

5.   Jei atitinkamam asmeniui iškelta byla galutinai nutraukiama arba jei tas asmuo galutinai išteisinamas, duomenys, susiję su byla, dėl kurios priimtas bet koks sprendimas, sunaikinami.

13 straipsnis

Europolo informacinės sistemos naudojimas

1.   Nacionaliniai padaliniai, ryšių palaikymo pareigūnai, direktorius, direktoriaus pavaduotojai ir tinkamai įgalioti Europolo darbuotojai turi teisę tiesiogiai įvesti duomenis į Europolo informacinę sistemą ir atlikti joje duomenų paiešką. Europolas gali atlikti duomenų paiešką tais atvejais, kai to reikia jo užduotims atlikti konkrečioje byloje. Nacionaliniai padaliniai ir ryšių palaikymo pareigūnai atlieka paiešką, laikydamiesi paiešką atliekančiai šaliai taikomų įstatymų, kitų teisės aktų ir procedūrų, atsižvelgiant į visas juos papildančias šio sprendimo nuostatas.

2.   Tik duomenis įvedusi šalis gali tokius duomenis keisti, taisyti ar sunaikinti. Jei kita šalis turi priežasčių manyti, kad 12 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys yra neteisingi, arba jei ji nori juos papildyti, ji nedelsdama apie tai praneša duomenis įvedusiai šaliai. Duomenis įvedusi šalis nedelsdama išnagrinėja tokią informaciją ir prireikus tuoj pat tuos duomenis pakeičia, papildo, pataiso ar sunaikina.

3.   Tais atvejais, kai sistemoje yra 12 straipsnio 3 dalyje nurodytų duomenų apie asmenį, bet kuri šalis gali įvesti toje nuostatoje nurodytus papildomus duomenis. Jei tarp įvestų duomenų yra akivaizdus prieštaravimas, atitinkamos šalys vienos su kitomis konsultuojasi ir pasiekia susitarimą.

4.   Jei kuri nors iš šalių ketina visiškai sunaikinti 12 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis, jos įvestus apie konkretų asmenį, o kitos šalys yra įvedusios apie tą patį asmenį 12 straipsnio 3 dalyje nurodytus duomenis, atsakomybė duomenų apsaugos teisės aktų atžvilgiu pagal 29 straipsnio 1 dalį ir teisė keisti, papildyti, pataisyti ir sunaikinti tokius duomenis pagal 12 straipsnio 2 dalį perduodama kitai šaliai, įvedusiai 12 straipsnio 3 dalyje nurodytus duomenis apie tą asmenį. Šalis, ketinanti sunaikinti duomenis, apie savo ketinimą praneša šaliai, kuriai yra perduota atsakomybė dėl duomenų apsaugos.

5.   Atsakomybė už leistinumą atlikti duomenų paiešką, juos įvesti ir pakeisti Europolo informacinėje sistemoje tenka duomenų paiešką atliekančiai, juos įvedančiai ar keičiančiai šaliai. Turi būti sudarytos sąlygos nustatyti tą šalį. Informacijos perdavimą tarp valstybių narių nacionalinių padalinių ir kompetentingų institucijų reglamentuoja nacionalinė teisė.

6.   Be 1 dalyje nurodytų nacionalinių padalinių ir asmenų, duomenų paiešką Europolo informacinėje sistemoje taip pat gali atlikti šiuo tikslu valstybių narių paskirtos kompetentingos institucijos. Tačiau paieškos rezultatai rodo, tik ar prašomi duomenys yra Europolo informacinėje sistemoje. Daugiau informacijos tokiu atveju galima gauti nacionaliniame padalinyje.

7.   Informacija apie pagal 6 dalį paskirtas kompetentingas institucijas, taip pat vėlesni šios informacijos pakeitimai perduodami Tarybos Generaliniam sekretoriatui, kuris paskelbia šią informaciją Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

14 straipsnis

Analizei skirtos darbo bylos

1.   Jei tai būtina Europolo užduotims atlikti, Europolas analizei skirtose darbo bylose gali kaupti, keisti ir naudoti duomenis apie jo kompetencijai priklausančias nusikalstamas veikas, įskaitant duomenis apie 4 straipsnio 3 dalyje nurodytas susijusias nusikalstamas veikas. Analizei skirtose darbo bylose gali būti laikomi duomenys apie šių kategorijų asmenis:

a)

12 straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis;

b)

asmenis, kurie galėtų būti kviečiami duoti parodymus tyrimuose, susijusiuose su tiriamomis nusikalstamomis veikomis, arba paskesnėse baudžiamosiose bylose;

c)

asmenis, kurie yra nukentėję dėl vienos iš tiriamų nusikalstamų veikų arba apie kuriuos tam tikri faktai leidžia manyti, kad jie galėtų būti tokios nusikalstamos veikos aukomis;

d)

kontaktinius asmenis ir bendrininkus; ir

e)

asmenis, kurie gali pateikti informacijos apie tiriamas nusikalstamas veikas.

Tvarkyti asmens duomenis, kurie atskleidžia rasinę ar etninę kilmę, politines, religines ar filosofines pažiūras ar priklausymą profesinėms sąjungoms, ir tvarkyti duomenis apie asmens sveikatą ir intymų gyvenimą leidžiama tik tuo atveju, jei tai yra tikrai būtina atitinkamos bylos tyrimo tikslais ir jei tokie duomenys papildo kitus asmens duomenis, jau įvestus į tą bylą. Draudžiama atrinkti tam tikrą asmenų grupę remiantis tik pirmiau nurodytais jautriais duomenimis, pažeidžiant pirmiau minėtas taisykles dėl tikslo.

Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, kvalifikuota balsų dauguma patvirtina valdybos, kuri iš anksto gavo jungtinės priežiūros institucijos nuomonę, parengtas analizei skirtų darbo bylų įgyvendinimo taisykles, kuriose yra pateikiama papildomų konkrečių nuostatų, ypač dėl šiame straipsnyje nurodytų asmens duomenų kategorijų, dėl atitinkamų duomenų saugumo ir dėl jų naudojimo vidaus priežiūros.

2.   Analizei skirtos darbo bylos užvedamos analizei, kuri apibrėžiama kaip duomenų rinkimas, tvarkymas ar naudojimas siekiant padėti vykdyti kriminalinius tyrimus. Kiekvienam analizės projektui įsteigiama analizės grupė, glaudžiai suburianti šiuos dalyvius:

a)

analitikus ir kitus direktoriaus paskirtus Europolo darbuotojus;

b)

valstybių narių ryšių palaikymo pareigūnus ir (arba) ekspertus, teikiančius informaciją arba susijusius su analize, kaip apibrėžta 4 dalyje.

Tik analitikams leidžiama įvesti duomenis į atitinkamą bylą ir tokius duomenis keisti. Visi analizės grupės dalyviai gali atlikti duomenų paiešką byloje.

3.   Europolo prašymu arba savo iniciatyva nacionaliniai padaliniai, laikydamiesi 8 straipsnio 5 dalies, siunčia Europolui visą informaciją, kurios jam gali reikėti konkrečiai analizei skirtai darbo bylai. Valstybės narės tokius duomenis perduoda tik tuo atveju, kai juos tvarkyti nusikaltimų prevencijos, analizės ar kovos su jais tikslais leidžia ir nacionalinė teisė. Atsižvelgiant į jų skubumą, iš paskirtų kompetentingų institucijų gauti duomenys gali būti tiesiogiai siunčiami į analizei skirtas darbo bylas pagal 8 straipsnio 2 dalį.

4.   Jei analizė yra bendro pobūdžio ir strateginė, visos valstybės narės per ryšių palaikymo pareigūnus ir (arba) ekspertus visokeriopai dalyvauja naudojant jos išvadas, visų pirma gaudamos Europolo parengtus pranešimus.

Jei analizė skirta konkrečioms byloms, nesusijusioms su visomis valstybėmis narėmis, ir ja siekiama tiesioginio operatyvinio tikslo, joje gali dalyvauti šių valstybių narių atstovai:

a)

valstybių narių, kurios buvo informacijos, turėjusios įtakos sprendimui užvesti analizei skirtą darbo bylą, šaltinis, arba tų, kurios ta informacija yra tiesiogiai suinteresuotos, ir valstybių narių, vėliau analizės grupės pakviestų dalyvauti analizėje, nes jos taip pat tampa suinteresuotomis;

b)

valstybių narių, kurios, susipažinusios su 15 straipsnyje nurodyta indekso funkcija, sužino, kad joms reikia būti informuotoms, ir reikalauja pripažinti tą būtinumą žinoti šio straipsnio 5 dalyje nustatytomis sąlygomis.

5.   Apie būtinumą būti informuotam gali pareikšti įgalioti ryšių palaikymo pareigūnai. Kiekviena valstybė narė paskiria ir įgalioja tam tikrą tokių ryšių palaikymo pareigūnų skaičių.

Ryšių palaikymo pareigūnas apie būtinumą būti informuotam, kaip numatyta 4 dalies antros pastraipos b punkte, pareiškia rašytiniu motyvuotu pareiškimu, patvirtintu valdžios institucijos, kuriai jis yra pavaldus savo valstybėje narėje, ir siunčiamu visiems analizės dalyviams. Paskui toks pareigūnas savaime prisijungia prie atliekamos analizės.

Jei analizės grupėje pareiškiamas prieštaravimas, savaiminis prisijungimas atidedamas, kol pasibaigs taikinimo procedūra, kurią sudaro šie trys etapai:

a)

analizės dalyviai stengiasi pasiekti susitarimą su ryšių palaikymo pareigūnu, pareiškusiu apie būtinumą būti informuotam. Jie tam tikslui turi ne daugiau kaip aštuonias dienas;

b)

jei nesusitariama, per tris dienas susitinka atitinkamų nacionalinių padalinių vadovai ir direktorius ir stengiasi pasiekti susitarimą;

c)

jei vis tiek nesusitariama, per aštuonias dienas susitinka atitinkamų šalių atstovai valdyboje. Jei atitinkama valstybė narė neatsisako savo poreikio būti informuota, dėl tos valstybės narės prisijungimo sprendžiama visuotinu sutarimu.

6.   Tik valstybė narė, perduodanti Europolui kokius nors duomenis, gali spręsti apie jų įslaptinimo laipsnį bei jo variantus, ir turi teisę nustatyti duomenų tvarkymo sąlygas. Dėl perduotų duomenų skleidimo arba operatyvinio naudojimo sprendžia duomenis Europolui perdavusi valstybė narė. Jeigu neįmanoma nustatyti Europolui duomenis perdavusios valstybės narės, sprendimą dėl duomenų skleidimo arba operatyvinio naudojimo priima analizės dalyviai. Valstybė narė arba asocijuotas ekspertas, prisijungę prie atliekamos analizės, negali skleisti ar naudoti duomenų, negavę išankstinio analizę pradėjusių valstybių narių sutikimo.

7.   Nukrypstant nuo 6 dalies, jei po duomenų įtraukimo į analizei skirtą darbo bylą Europolas nustato, kad tie duomenys yra susiję su asmeniu ar objektu, apie kurį kitos valstybės narės ar trečiosios šalies pateikti duomenys jau buvo įvesti į bylą, apie nustatytą sąsają pagal 17 straipsnį nedelsiant pranešama suinteresuotai valstybei narei arba trečiajai šaliai.

8.   Europolas gali kviestis 22 straipsnio 1 dalyje arba 23 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų ekspertus ir įtraukti juos į analizės grupės veiklą, jeigu:

a)

Europolas ir atitinkamas subjektas yra sudarę susitarimą ar darbinį susitarimą, kaip nurodyta 22 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 2 dalyje, kuriame yra atitinkamų nuostatų apie keitimąsi informacija, įskaitant asmens duomenų perdavimą, ir apie informacijos, kuria keičiamasi, konfidencialumą;

b)

valstybės narės yra suinteresuotos įtraukti subjekto ekspertus;

c)

subjektas yra tiesiogiai suinteresuotas analize; ir

d)

visi dalyviai sutinka, kad į analizės grupės veiklą įsitrauktų subjekto ekspertai.

Laikydamasis pirmos pastraipos b, c ir d punktuose nurodytų sąlygų, Europolas prašo Europos kovos su sukčiavimu tarnybos ekspertų prisijungti prie analizės grupės veiklos, jeigu analizės projektas yra susijęs su sukčiavimu arba kita neteisėta veikla, turinčia įtakos Europos Bendrijų finansiniams interesams.

Subjekto ekspertai į analizės grupės veiklą įtraukiami pagal Europolo ir subjekto susitarimą. Tokius susitarimus reglamentuojančias taisykles nustato valdyba.

Išsami informacija apie Europolo ir subjektų susitarimus siunčiama jungtinei priežiūros institucijai, kuri gali valdybai pateikti visas, jos manymu, reikalingas pastabas.

15 straipsnis

Indekso funkcija

1.   Analizei skirtose bylose laikomiems duomenims Europolas sukuria indekso funkciją.

2.   Direktorius, direktoriaus pavaduotojai, tinkamai įgalioti Europolo darbuotojai, ryšių palaikymo pareigūnai ir tinkamai įgalioti nacionalinių padalinių pareigūnai turi teisę naudotis indekso funkcija. Indekso funkcija yra tokia, kad ją naudojančiam asmeniui iš ieškomų duomenų būtų aišku, ar analizei skirtoje darbo byloje yra duomenų, svarbių indekso funkcija besinaudojančio asmens užduotims atlikti.

3.   Prieiga prie indekso funkcijos turi būti apibrėžiama taip, kad būtų galima nustatyti, ar analizei skirtoje darbo byloje yra laikoma kokia nors informacija, ar ji nelaikoma, bet nebūtų galima nustatyti sąsajų ar daryti tolesnių išvadų dėl bylos turinio.

4.   Išsamią indekso funkcijos kūrimo tvarką, įskaitant naudojimosi indekso funkcija sąlygas, nustato valdyba, gavusi jungtinės priežiūros institucijos patarimą.

16 straipsnis

Pavedimas užvesti analizei skirtą darbo bylą

1.   Pavedime užvesti kiekvieną analizei skirtą darbo bylą direktorius nurodo:

a)

bylos pavadinimą;

b)

bylos paskirtį;

c)

asmenų, apie kuriuos laikomi duomenys, grupes;

d)

laikytinų duomenų pobūdį ir asmens duomenis, kurie atskleidžia rasinę ar etninę kilmę, politines, religines ar filosofines pažiūras, priklausymą profesinėms sąjungoms ir duomenis apie asmens sveikatą ar intymų gyvenimą, kurie yra tikrai būtini;

e)

bendras aplinkybes, dėl kurių priimtas sprendimas užvesti bylą;

f)

analizės grupės dalyvius bylos užvedimo metu;

g)

sąlygas, kuriomis byloje laikomi asmens duomenys gali būti perduodami, kokiems gavėjams ir naudojantis kokia tvarka;

h)

duomenų nagrinėjimo ir laikymo terminus;

i)

registracijos patikrinimo įrašų nustatymo būdą.

2.   Direktorius nedelsdamas praneša valdybai ir jungtinei priežiūros institucijai apie pavedimą užvesti bylą arba vėlesnius 1 dalyje nurodytų duomenų pakeitimus, ir joms perduoda dokumentų bylą. Jungtinė priežiūros institucija gali pateikti valdybai visas, jos manymu, reikalingas pastabas. Direktorius jungtinės priežiūros institucijos gali paprašyti, kad pastabas ji tai atliktų per nurodytą laikotarpį.

3.   Analizei skirta darbo byla laikoma ne ilgiau kaip trejus metus. Europolas dar nesibaigus tam trejų metų laikotarpiui persvarsto būtinybę tęsti bylą. Jei tai tikrai būtina bylos tyrimui, direktorius gali įsakyti tęsti bylą kitą trejų metų laikotarpį. Direktorius nedelsdamas praneša valdybai ir jungtinei priežiūros institucijai apie byloje laikomą informaciją, dėl kurios tikrai reikia tęsti bylą. Jungtinė priežiūros institucija pateikia valdybai visas, jos manymu, reikalingas pastabas. Direktorius jungtinės priežiūros institucijos gali paprašyti, kad ji tai padarytų per nurodytą laikotarpį.

4.   Valdyba gali bet kuriuo metu nurodyti direktoriui pakeisti pavedimą užvesti bylą arba uždaryti analizei skirtą darbo bylą. Valdyba priima sprendimą dėl tokio pakeitimo ar bylos uždarymo įsigaliojimo datos.

III   SKYRIUS

INFORMACIJOS TVARKYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

17 straipsnis

Pareiga pranešti

Europolas, nepažeisdamas 14 straipsnio 6 ir 7 dalių, nacionaliniams padaliniams ir, jei nacionaliniai padaliniai to prašo, jų ryšių palaikymo pareigūnams skubiai praneša informaciją, susijusią su jų valstybe nare, ir apie sąsajas, nustatytas tarp Europolo kompetencijai pagal 4 straipsnį priskiriamų nusikalstamų veikų. Taip pat gali būti perduodama informacija ir žvalgybos duomenys apie kitus sunkius nusikaltimus, apie kuriuos Europolas sužino atlikdamas savo pareigas.

18 straipsnis

Nuostatos dėl duomenų paieškos kontrolės

Europolas, bendradarbiaudamas su valstybėmis narėmis, nustato atitinkamus kontrolės mechanizmus, kad būtų galima patikrinti, ar teisėtai buvo atlikta paieška kurioje nors iš jo kompiuterizuotų duomenų bylų, naudojamų asmens duomenims tvarkyti, ir valstybėms narėms paprašius leidžia joms naudotis registracijos patikrinimo įrašais. Taip surinktus duomenis Europolas ir 33 bei 34 straipsniuose nurodytos priežiūros institucijos naudoja tik tokio patikrinimo tikslu ir jie sunaikinami po aštuoniolikos mėnesių, išskyrus atvejus, kai duomenų reikia tuo metu vykdomai kontrolei. Tokių kontrolės mechanizmų taikymo tvarką nustato valdyba, pasikonsultavusi su jungtine priežiūros institucija.

19 straipsnis

Duomenų naudojimo taisyklės

1.   Tik valstybių narių kompetentingos institucijos perduoda arba naudoja iš Europolo duomenų tvarkymo bylų paimtus ar kitomis tinkamomis priemonėmis perduotus asmens duomenis, siekdamos užkirsti kelią Europolo kompetencijai priskiriamiems nusikaltimams ir kovoti su jais bei užkirsti kelią kitų rūšių sunkiems nusikaltimams ir kovoti su jais. Europolas duomenis naudoja tik savo užduotims atlikti.

2.   Jei perduodančioji valstybė narė ar perduodančioji trečioji valstybė arba trečioji įstaiga nustato konkrečius tam tikrų duomenų naudojimo apribojimus, kurie tokiems duomenims taikomi toje valstybėje narėje, trečiojoje valstybėje ar trečiojoje įstaigoje, tokių apribojimų laikosi ir tų duomenų naudotojas, išskyrus ypatingą atvejį, kai nacionalinė teisė nustato, kad naudojimo apribojimai gali būti netaikomi teisminėms institucijoms, teisėkūros institucijoms ar kitoms nepriklausomoms pagal įstatymą įsteigtoms įstaigoms, atsakingoms už nacionalinių kompetentingų institucijų priežiūrą. Tokiais atvejais duomenys naudojami tik pasikonsultavus su perduodančiąja valstybe nare, į kurios interesus ir požiūrį, kiek įmanoma, atsižvelgiama.

3.   Naudoti duomenis kitiems tikslams arba ne nacionalinėms kompetentingoms institucijoms galima tik pasikonsultavus su tuos duomenis perdavusia valstybe nare, kiek tai leidžiama pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę.

20 straipsnis

Duomenų laikymo ir sunaikinimo terminai

1.   Duomenis duomenų bylose Europolas laiko tik tol, kol to reikia jo užduotims atlikti. Poreikis toliau laikyti duomenis peržiūrimas ne vėliau kaip po trejų metų nuo duomenų įvedimo. Europolo informacinėje sistemoje laikomus duomenis peržiūri ir juos sunaikina juos įvedęs padalinys. Duomenis, laikomus kitose Europolo duomenų bylose, peržiūri ir sunaikina Europolas. Likus trims mėnesiams iki laikomų duomenų peržiūros termino Europolas automatiškai praneša apie tai valstybėms narėms.

2.   Peržiūros metu 1 dalies trečiame ir ketvirtame sakinyje nurodyti padaliniai gali nuspręsti toliau laikyti duomenis iki kitos peržiūros, kuri įvyks po kito trejų metų laikotarpio, jei tai vis dar reikalinga Europolo užduotims atlikti. Jei dėl duomenų tolesnio laikymo nepriimama jokio sprendimo, jie automatiškai sunaikinami.

3.   Tais atvejais, kai kuri nors valstybė narė savo nacionalinėse duomenų bylose sunaikina Europolui perduotus duomenis, kurie yra laikomi kitose Europolo duomenų bylose, ji apie tai praneša Europolui. Tokiais atvejais Europolas sunaikina duomenis, jei jie jam daugiau nereikalingi, remdamasis žvalgybos duomenimis, kurie yra išsamesni už tuos, kuriuos turi juos perdavusi valstybė narė. Atitinkamai valstybei narei Europolas praneša apie tokių duomenų tolesnį laikymą.

4.   Tokie duomenys nesunaikinami, jei tai pakenktų duomenų subjekto, kuriam reikalinga apsauga, interesams. Tokiais atvejais duomenys naudojami tik gavus duomenų subjekto sutikimą.

21 straipsnis

Prieiga prie duomenų iš kitų informacinių sistemų

Tais atvejais, kai Europolas turi teisę pagal Sąjungos, tarptautinės ar nacionalinės teisės dokumentus gauti kompiuterizuotą prieigą prie duomenų kitose nacionalinio arba tarptautinio pobūdžio informacinėse sistemose, jis gali jose atlikti asmens duomenų paiešką, jei tai būtina jo užduotims atlikti. Europolo prieigą prie šių duomenų ir jų naudojimą reglamentuoja taikytinos tokių Sąjungos, tarptautinės ar nacionalinės teisės dokumentų nuostatos, jei jos numato griežtesnes prieigos prie duomenų ir jų naudojimo taisykles nei šis sprendimas.

IV   SKYRIUS

SANTYKIAI SU PARTNERIAIS

22 straipsnis

Santykiai su Sąjungos ar Bendrijos institucijomis,įstaigomis, tarnybomis ir agentūromis

1.   Jeigu tai reikalinga jo užduotims vykdyti, Europolas gali užmegzti ir palaikyti bendradarbiavimo santykius su institucijomis, įstaigomis, tarnybomis ir agentūromis, įsteigtomis Europos Sąjungos sutartimi ir Europos Bendrijų steigimo sutartimis arba remiantis šiomis sutartimis, visų pirma su:

a)

Eurojustu;

b)

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) (10);

c)

Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (Frontex) (11);

d)

Europos policijos koledžu (CEPOL);

e)

Europos centriniu banku;

f)

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centru (EMCDDA) (12).

2.   Europolas su 1 dalyje nurodytais subjektais sudaro susitarimus arba darbinius susitarimus. Tokie susitarimai arba darbiniai susitarimai gali būti susiję su keitimusi operatyvine, strategine arba techninio pobūdžio informacija, įskaitant asmens duomenis ir įslaptintą informaciją. Bet koks toks susitarimas arba darbinis susitarimas gali būti sudaromas tik patvirtinus valdybai, kuri, tiek, kiek tai yra susiję su keitimusi asmens duomenimis, prieš tai yra gavusi jungtinės priežiūros institucijos nuomonę.

3.   Prieš įsigaliojant 2 dalyje nurodytam susitarimui ar darbiniam susitarimui, Europolas gali tiesiogiai gauti ir naudoti informaciją, įskaitant asmens duomenis, iš 1 dalyje nurodytų subjektų, jei tai reikalinga teisėtam jo užduočių vykdymui, taip pat 24 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis jis gali tiesiogiai perduoti informaciją, įskaitant asmens duomenis, tokiems subjektams, jei tai reikalinga teisėtam gavėjo užduočių vykdymui.

4.   Europolui leidžiama perduoti įslaptintą informaciją 1 dalyje nurodytiems subjektams tik tuo atveju, jeigu yra sudarytas Europolo ir gavėjo susitarimas dėl konfidencialumo.

23 straipsnis

Santykiai su trečiosiomis valstybėmis ir organizacijomis

1.   Jeigu tai reikalinga jo užduotims vykdyti, Europolas taip pat gali užmegzti ir palaikyti bendradarbiavimo santykius su:

a)

trečiosiomis valstybėmis;

b)

organizacijomis, pavyzdžiui,

i)

tarptautinėmis organizacijomis ir joms pavaldžiomis įstaigomis, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė;

ii)

kitomis įstaigomis, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė ir kurios buvo įsteigtos dviejų ar daugiau valstybių susitarimu ar tokio susitarimo pagrindu; ir

iii)

Tarptautine kriminalinės policijos organizacija (Interpolu).

2.   Europolas sudaro susitarimus su 1 dalyje nurodytais subjektais, įtrauktais į 26 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą sąrašą. Tokie susitarimai gali būti susiję su keitimusi operatyvine, strategine arba techninio pobūdžio informacija, įskaitant asmens duomenis ir įslaptintą informaciją, jeigu ji perduodama per paskirtą kontaktinį punktą, numatytą šio straipsnio 6 dalies b punkte nurodytame susitarime. Tokie susitarimai gali būti sudaromi tik patvirtinus Tarybai, kuri iš anksto pasikonsultuoja su valdyba ir, tiek, kiek tai yra susiję su keitimusi asmens duomenimis, per valdybą gavus jungtinės priežiūros institucijos nuomonę.

3.   Prieš įsigaliojant 2 dalyje nurodytiems susitarimams, Europolas gali tiesiogiai gauti ir naudoti informaciją, įskaitant asmens duomenis ir įslaptintą informaciją, jeigu tai reikalinga teisėtam jo užduočių vykdymui.

4.   Prieš įsigaliojant 2 dalyje nurodytiems susitarimams, Europolas 24 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis gali tiesiogiai perduoti informaciją, išskyrus asmens duomenis ir įslaptintą informaciją, šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, jeigu tai reikalinga teisėtam gavėjo užduočių vykdymui.

5.   Europolas 24 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis gali tiesiogiai perduoti informaciją, išskyrus asmens duomenis ir įslaptintą informaciją, šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, kurie nėra 26 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytame sąraše, jeigu tai tikrai būtina atskirais atvejais siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms, priskiriamoms Europolo kompetencijai, ar su jomis kovoti.

6.   Europolas 24 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis gali perduoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams:

a)

asmens duomenis ir įslaptintą informaciją, kai tai būtina atskirais atvejais siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms, priskiriamoms Europolo kompetencijai, ar su jomis kovoti; ir

b)

asmens duomenis, kai Europolas su atitinkamu subjektu yra sudaręs šio straipsnio 2 dalyje nurodytą susitarimą, pagal kurį leidžiama perduoti tokius duomenis, remiantis įvertinimu, kuriame nustatyta, kad tas subjektas užtikrina tinkamą duomenų apsaugos lygį.

7.   Europolui leidžiama perduoti įslaptintą informaciją 1 dalyje nurodytiems subjektams tik tuo atveju, jeigu yra sudarytas Europolo ir gavėjo susitarimas dėl konfidencialumo.

8.   Nukrypstant nuo 6 ir 7 dalių ir nepažeidžiant 24 straipsnio 1 dalies, Europolas gali perduoti turimus asmens duomenis ir įslaptintą informaciją šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, jeigu direktorius mano, kad duomenis perduoti tikrai būtina siekiant apsaugoti atitinkamų valstybių narių esminius interesus laikantis Europolo tikslų arba siekiant išvengti gresiančio pavojaus, susijusio su nusikaltimais ar teroro aktais. Direktorius bet kokiomis aplinkybėmis atsižvelgia į atitinkamai įstaigai taikytiną duomenų apsaugos lygį, kad tas duomenų apsaugos lygis būtų suderintas su tais interesais. Direktorius kuo skubiau informuoja valdybą ir jungtinę priežiūros instituciją apie savo sprendimą ir apie atitinkamų subjektų užtikrinamo duomenų apsaugos lygio tinkamumo įvertinimo pagrindą.

9.   Prieš perduodant asmens duomenis pagal 8 dalį, direktorius, atsižvelgdamas į visas asmens duomenų perdavimui svarbias aplinkybes, įvertina atitinkamų subjektų užtikrinamo duomenų apsaugos lygio tinkamumą, visų pirma:

a)

duomenų pobūdį;

b)

tikslą, kuriuo duomenis ketinama naudoti;

c)

numatomo duomenų tvarkymo trukmę;

d)

bendrąsias ar konkrečias duomenų apsaugos nuostatas, taikomas subjektui;

e)

tai, ar subjektas sutiko laikytis konkrečių sąlygų, kurias Europolas reikalauja taikyti duomenų atžvilgiu.

24 straipsnis

Duomenų perdavimas

1.   Jeigu atitinkamus duomenis Europolui perdavė valstybė narė, Europolas juos perduoda 22 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams tik tai valstybei narei sutikus. Atitinkama valstybė narė gali duoti išankstinį sutikimą dėl tokio perdavimo iš esmės arba nustačiusi konkrečias sąlygas. Toks sutikimas gali būti atšauktas bet kuriuo metu.

Jeigu duomenis perdavė ne valstybė narė, Europolas turi įsitikinti, kad tų duomenų perdavimas negali:

a)

trukdyti tinkamai vykdyti užduotis, priskiriamas valstybės narės kompetencijai;

b)

kelti pavojaus valstybės narės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitaip pakenkti jos visuotinei gerovei.

2.   Europolas yra atsakingas už duomenų perdavimo teisėtumą. Europolas registruoja visus duomenų perdavimo atvejus pagal šį straipsnį ir tokio perdavimo pagrindus. Duomenys perduodami tik tuo atveju, jeigu gavėjas įsipareigoja, kad jie bus naudojami tik tuo tikslu, kuriuo jie buvo perduoti.

25 straipsnis

Informacija iš privačių šalių ir privačių asmenų

1.   Šiame sprendime:

a)   privačios šalys– subjektai ir įstaigos, įsteigti pagal valstybės narės ar trečiosios valstybės teisę, visų pirma bendrovės ir įmonės, verslo asociacijos, ne pelno organizacijos ir kiti privatinės teisės reglamentuojami juridiniai asmenys, kuriems netaikoma 23 straipsnio 1 dalis;

b)   privatūs asmenys– visi fiziniai asmenys.

2.   Kai tai reikalinga teisėtam jo užduočių vykdymui, Europolas gali tvarkyti iš privačių šalių gautą informaciją, įskaitant asmens duomenis, 3 dalyje nustatytomis sąlygomis.

3.   Iš privačių šalių gautus asmens duomenis Europolas gali tvarkyti laikydamasis šių sąlygų:

a)

Iš privačių šalių, įsteigtų pagal valstybės narės teisę, gautus asmens duomenis Europolas gali tvarkyti tik tuomet, jeigu jie buvo perduoti per tos valstybės narės nacionalinį padalinį laikantis jos nacionalinės teisės. Europolas, siekdamas gauti informacijos, negali tiesiogiai susisiekti su privačiomis šalimis valstybėse narėse.

b)

Iš privačių šalių, įsteigtų pagal trečiosios valstybės, su kuria Europolas pagal 23 straipsnį yra sudaręs keitimąsi asmens duomenimis numatantį bendradarbiavimo susitarimą, teisę, gauti asmens duomenys Europolui gali būti perduodami tik per tos valstybės kontaktinį punktą, kaip nurodyta galiojančiame bendradarbiavimo susitarime, bei jo laikantis.

c)

Iš privačių šalių, įsteigtų pagal trečiosios valstybės, su kuria Europolas neturi bendradarbiavimo susitarimo, numatančio keitimąsi asmens duomenimis, teisę, gautus asmens duomenis Europolas gali tvarkyti tik tuo atveju, jeigu:

i)

atitinkama privati šalis yra 26 straipsnio 2 dalyje nurodytame sąraše; ir

ii)

Europolas ir atitinkama privati šalis yra sudarę susitarimo memorandumą dėl informacijos, įskaitant asmens duomenis, perdavimo, patvirtinančio, kad privati šalis teisėtu būdu surinko ir perdavė asmens duomenis, ir nurodančio, kad perduoti asmens duomenys gali būti naudojami tik teisėtam Europolo užduočių vykdymui. Toks susitarimo memorandumas gali būti sudaromas tik patvirtinus valdybai, kuri prieš tai turi būti gavusi jungtinės priežiūros institucijos nuomonę.

Jei perduoti duomenys turi įtakos valstybės narės interesams, Europolas nedelsdamas informuoja tos valstybės narės nacionalinį padalinį.

4.   Europolas gali ne tik tvarkyti iš privačių šalių gautus duomenis pagal 3 dalį, bet ir tiesiogiai gauti bei tvarkyti duomenis, įskaitant asmens duomenis, gautus iš viešai prieinamų šaltinių, tokių kaip žiniasklaidos ir viešųjų duomenų bei komercinės informacijos teikėjai, laikantis šio sprendimo nuostatų dėl duomenų apsaugos. Remdamasis 17 straipsniu Europolas perduoda visą atitinkamą informaciją nacionaliniams padaliniams.

5.   Iš privačių asmenų gautą informaciją, įskaitant asmens duomenis, Europolas gali tvarkyti tik tuo atveju, jei ji buvo gauta per nacionalinį padalinį laikantis nacionalinės teisės arba per trečiosios valstybės, su kuria Europolas pagal 23 straipsnį yra sudaręs bendradarbiavimo susitarimą, kontaktinį punktą. Jei Europolas gauna informacijos, įskaitant asmens duomenis, iš trečiojoje valstybėje, su kuria Europolas neturi bendradarbiavimo susitarimo, gyvenančio privataus asmens, Europolas ją persiunčia tik atitinkamai valstybei narei ar trečiajai valstybei, su kuria Europolas pagal 23 straipsnį yra sudaręs bendradarbiavimo susitarimą. Europolas, siekdamas gauti informacijos, negali tiesiogiai susisiekti su privačiais asmenimis.

6.   Pagal šio straipsnio 3 dalies c punktą Europolui perduoti ar jo gauti asmens duomenys gali būti tvarkomi tik tuo tikslu, jei juos siekiama įtraukti į 11 straipsnyje nurodytą Europolo informacinę sistemą, ir 14 straipsnyje nurodytas analizei skirtas darbo bylas ar kitas asmens duomenų tvarkymo sistemas, sukurtas pagal 10 straipsnio 2 ir 3 dalis, jei tie duomenys yra susiję su kitais į vieną iš pirmiau nurodytų sistemų įvestais duomenimis arba jei jie yra susiję su ankstesne nacionalinio padalinio paieška vienoje iš pirmiau nurodytų sistemų.

Atsakomybę už Europolo tvarkomus duomenis, perduotus laikantis šio straipsnio 3 dalies b ir c punktuose bei 4 dalyje nustatytų sąlygų, ir per trečiosios valstybės, su kuria Europolas pagal 23 straipsnį yra sudaręs bendradarbiavimo susitarimą, kontaktinį punktą perduotą informaciją prisiima Europolas, remiantis 29 straipsnio 1 dalies b punktu.

7.   Po dvejų metų nuo šio sprendimo taikymo pradžios datos direktorius pateikia valdybai išsamią šio straipsnio taikymo ataskaitą. Remdamasi jungtinės priežiūros institucijos rekomendacija arba savo iniciatyva valdyba gali imtis visų priemonių, laikomų tikslingomis pagal 37 straipsnio 9 dalies b punktą.

26 straipsnis

Europolo santykius reglamentuojančios įgyvendinimo taisyklės

1.   Taryba kvalifikuota balsų dauguma, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu:

a)

nustato 23 straipsnio 1 dalyje nurodytų trečiųjų valstybių ir organizacijų, su kuriomis Europolas sudaro susitarimus, sąrašą. Sąrašą parengia valdyba ir prireikus jį peržiūri; ir

b)

priima įgyvendinimo taisykles, reglamentuojančias Europolo santykius, įskaitant keitimąsi asmens duomenimis ir įslaptinta informacija, su 22 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnio 1 dalyje nurodytais subjektais. Įgyvendinimo taisykles parengia valdyba, prieš tai gavusi jungtinės priežiūros institucijos nuomonę.

2.   Valdyba sudaro ir peržiūri, kai būtina, sąrašą, nustatantį privačias šalis, su kuriomis Europolas pagal 25 straipsnio 3 dalies c punkto ii papunktį gali sudaryti susitarimo memorandumus, bei priima taisykles, reglamentuojančias tokių susitarimo memorandumų turinį ir sudarymo tvarką, prieš tai gavusi jungtinės priežiūros institucijos nuomonę.

V   SKYRIUS

DUOMENŲ APSAUGA IR DUOMENŲ SAUGUMAS

27 straipsnis

Duomenų apsaugos standartai

Nepažeidžiant konkrečių šio sprendimo nuostatų, Europolas atsižvelgia į 1981 m. sausio 28 d. Europos konvencijoje dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu ir 1987 m. rugsėjo 17 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Nr. R (87) 15 nustatytus principus. Europolas laikosi tų principų tvarkydamas asmens duomenis, inter alia, automatizuotus bei neautomatizuotus duomenų bylų pavidalo duomenis, ypač tam tikros struktūros asmens duomenų rinkinius, prieinamus pagal konkrečius kriterijus.

28 straipsnis

Duomenų apsaugos pareigūnas

1.   Valdyba direktoriaus siūlymu paskiria duomenų apsaugos pareigūną, kuris yra personalo narys. Eidamas savo pareigas jis veikia nepriklausomai.

2.   Duomenų apsaugos pareigūno užduotys visų pirma yra šios:

a)

nepriklausomai užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi teisėtai ir būtų laikomasi asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių šio sprendimo nuostatų, taip pat tais atvejais, kai yra tvarkomi su Europolo darbuotojais susiję asmens duomenys;

b)

užtikrinti, kad pagal šį sprendimą būtų raštu registruojamas asmens duomenų perdavimas ir priėmimas;

c)

užtikrinti, kad duomenų subjektų prašymu jie būtų informuoti apie savo teises pagal šį sprendimą;

d)

bendradarbiauti su Europolo darbuotojais, atsakingais už duomenų tvarkymo srities procedūras, mokymą ir konsultavimą;

e)

bendradarbiauti su jungtine priežiūros institucija;

f)

rengti metinę ataskaitą ir tą ataskaitą pateikti valdybai bei jungtinei priežiūros institucijai.

3.   Atlikdamas savo užduotis duomenų apsaugos pareigūnas gali naudotis visais Europolo tvarkomais duomenimis ir patekti į visas Europolo patalpas.

4.   Jei duomenų apsaugos pareigūnas mano, kad nebuvo laikomasi asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių šio sprendimo nuostatų, jis praneša apie tai direktoriui, kad šis per nustatytą laiką ištaisytų padėtį, dėl kurios buvo pažeista tvarka.

Jei direktorius per nustatytą laiką neištaiso padėties, dėl kurios buvo pažeista duomenų tvarkymo tvarka, duomenų apsaugos pareigūnas praneša apie tai valdybai ir susitaria su valdyba dėl konkretaus padėčiai ištaisyti skirto laiko.

Jei valdyba per nustatytą laiką neištaiso padėties, dėl kurios buvo pažeista duomenų tvarkymo tvarka, duomenų apsaugos pareigūnas perduoda šį klausimą svarstyti jungtinei priežiūros institucijai.

5.   Valdyba patvirtina kitas įgyvendinimo taisykles, susijusias su duomenų apsaugos pareigūnu. Tos įgyvendinimo taisyklės visų pirma reglamentuoja duomenų apsaugos pareigūno atranką ir atleidimą iš pareigų, užduotis, pareigas, įgaliojimus ir nepriklausomumo garantijas.

29 straipsnis

Atsakomybė duomenų apsaugos srityje

1.   Atsakomybė už Europole tvarkomus duomenis, ypač duomenų rinkimo, perdavimo Europolui ir įvedimo teisėtumą, taip pat jų tikslumą, aktualumą ir saugojimo terminų tikrinimą tenka:

a)

valstybei narei, kuri įvedė arba kitaip perdavė duomenis;

b)

Europolui, jei duomenis jam perdavė trečiosios šalys, įskaitant privačių šalių pagal 25 straipsnio 3 dalies b bei c punktus ir 25 straipsnio 4 dalį perduotus duomenis, taip pat duomenis, perduotus per trečiosios valstybės, su kuria Europolas pagal 23 straipsnį yra sudaręs bendradarbiavimo susitarimą, kontaktinį punktą arba gautus Europolui atlikus analizę.

2.   Už duomenų, kurie buvo perduoti Europolui, bet kurie dar nėra įvesti į vieną iš Europolo duomenų bylų, apsaugą atsako duomenis perdavusi šalis. Tačiau Europolas atsako už duomenų saugumo užtikrinimą pagal 35 straipsnio 2 dalį, kad kol šie duomenys neįvesti į duomenų bylą, jais naudotis galėtų tik įgalioti Europolo darbuotojai, kad nustatytų, ar šiuos duomenis galima tvarkyti Europole, arba duomenis pateikusios šalies įgalioti pareigūnai. Jei, atlikęs jų įvertinimą, Europolas turi pagrindo manyti, kad pateikti duomenys yra netikslūs arba pasenę, jis praneša apie tai duomenis pateikusiai šaliai.

3.   Be to, atsižvelgiant į kitas šio sprendimo nuostatas, Europolas yra atsakingas už visus jo tvarkomus duomenis.

4.   Jei Europolas turi įrodymų, kad į vieną iš II skyriuje nurodytų jo sistemų įvesti faktiniai duomenys yra netikslūs arba buvo neteisėtai saugomi, jis praneša apie tai atitinkamai valstybei narei ar kitai susijusiai šaliai.

5.   Europolas duomenis saugo taip, kad būtų galima nustatyti, kuri valstybė narė ar trečioji šalis juos perdavė, arba tai, kad jie yra gauti Europolui atlikus analizę.

30 straipsnis

Asmens teisė susipažinti su duomenimis

1.   Kiekvienas asmuo turi teisę pagrįstais laiko tarpais gauti informaciją apie tai, ar Europolas tvarko su juo susijusius asmens duomenis, ir suprantama forma gauti tokius duomenis arba paprašyti juos patikrinti, visais atvejais laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.   Kiekvienas asmuo, norintis pasinaudoti šiame straipsnyje numatytomis savo teisėmis, gali, nepatirdamas nepagrįstų išlaidų, pasirinktoje valstybėje narėje pateikti dėl to prašymą tos valstybės narės šiuo tikslu paskirtai institucijai. Ta institucija nedelsdama tokį prašymą perduoda Europolui, ir bet kuriuo atveju ji tai atlieka per mėnesį nuo prašymo gavimo.

3.   Europolas atsako į prašymą nepagrįstai nedelsdamas ir bet kuriuo atveju per tris mėnesius nuo jo gavimo pagal šį straipsnį.

4.   Prieš priimdamas sprendimą dėl pagal 1 dalį pateikto prašymo, Europolas konsultuojasi su atitinkamų valstybių narių kompetentingomis institucijomis. Sprendimo dėl galimybės susipažinti su duomenimis būtina sąlyga yra Europolo ir valstybių narių, su kuriomis yra tiesiogiai susijęs toks duomenų pateikimas, glaudus bendradarbiavimas. Bet kuriuo atveju, kai valstybė narė prieštarauja Europolo siūlomam atsakymui, ji praneša Europolui tokio prieštaravimo pagrindus.

5.   Atsakant į pagal 1 dalį pateiktą prašymą atsisakoma suteikti informaciją, jei toks atsisakymas būtinas tam, kad:

a)

Europolas galėtų tinkamai atlikti savo užduotis;

b)

būtų apsaugotas saugumas ir viešoji tvarka valstybėse narėse arba užkirstas kelias nusikaltimams;

c)

būtų garantuojama, jog nekils pavojus nacionaliniam tyrimui;

d)

būtų apsaugotos trečiųjų šalių teisės ir laisvės.

Vertinant galimybę taikyti išimtį atsižvelgiama į atitinkamo asmens interesus.

6.   Jei atsisakoma suteikti informaciją atsakant į pagal 1 dalį pateiktą prašymą, Europolas praneša atitinkamam asmeniui, kad atliko patikrinimus, tačiau nepateikia jokios informacijos, iš kurios asmuo galėtų suprasti, ar Europolas tvarko su juo susijusius asmens duomenis, ar ne.

7.   Kiekvienas asmuo turi teisę pagrįstais laiko tarpais prašyti jungtinės priežiūros institucijos patikrinti, ar tai, kaip Europolas surinko jo asmens duomenis, juos saugojo, tvarkė ir naudojo, atitinka šio sprendimo nuostatas dėl asmens duomenų tvarkymo. Jungtinė priežiūros institucija praneša atitinkamam asmeniui, kad atliko patikrinimus, tačiau nepateikia jokios informacijos, iš kurios asmuo galėtų suprasti, ar Europolas tvarko su juo susijusius asmens duomenis, ar ne.

31 straipsnis

Duomenų subjekto teisėištaisyti ir panaikinti duomenis

1.   Kiekvienas asmuo turi teisę prašyti Europolo ištaisyti arba panaikinti su juo susijusius neteisingus duomenis. Jei naudojantis šia teise arba kitais būdais paaiškėja, kad Europolo turimi duomenys, kuriuos jam pranešė trečiosios šalys arba kurie buvo gauti jam atlikus analizę, yra neteisingi arba kad jų įvedimas ar saugojimas pažeidžia šį sprendimą, Europolas tokius duomenis ištaiso arba panaikina.

2.   Jei duomenis, kurie yra neteisingi arba tvarkomi pažeidžiant šį sprendimą, Europolui tiesiogiai perdavė valstybės narės, atitinkamos valstybės narės šiuos duomenis ištaiso arba panaikina bendradarbiaudamos su Europolu.

3.   Jei neteisingi duomenys buvo perduoti kitais tinkamais būdais arba jei valstybių narių pateiktuose duomenyse netikslumai atsirado dėl perdavimo klaidos arba buvo perduoti pažeidžiant šį sprendimą, arba jei tie netikslumai atsirado dėl to, kad tuos duomenis netinkamai ar pažeisdamas šį sprendimą įvedė, perėmė ar saugojo Europolas, Europolas duomenis ištaiso arba panaikina bendradarbiaudamas su atitinkamomis valstybėmis narėmis.

4.   1, 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais apie tai nedelsiant pranešama duomenis gavusioms valstybėms narėms arba trečiosioms šalims. Tokius duomenis gavusios valstybės narės ir trečiosios šalys taip pat juos ištaiso arba panaikina. Kai duomenų panaikinti neįmanoma, jie užblokuojami, kad jų nebūtų galima toliau tvarkyti.

5.   Europolas be nepagrįsto delsimo ir bet kuriuo atveju per tris mėnesius, raštu praneša prašančiajam duomenų subjektui, kad tie su juo susiję duomenys buvo ištaisyti ar panaikinti.

32 straipsnis

Apskundimas

1.   Savo atsakyme į prašymą patikrinti duomenis, leisti su jais susipažinti arba ištaisyti ir panaikinti duomenis Europolas prašančiajam asmeniui praneša, kad jei jis nepatenkintas sprendimu, gali jį apskųsti jungtinei priežiūros institucijai. Toks asmuo taip pat gali perduoti klausimą svarstyti jungtinei priežiūros institucijai, jei per 30 arba 31 straipsnyje nustatytą terminą negauna jokio atsakymo į savo prašymą.

2.   Jei prašantysis asmuo pateikia skundą jungtinei priežiūros institucijai, ta institucija nagrinėja skundą.

3.   Tais atvejais, kai skundas susijęs su 30 ar 31 straipsnyje nurodytu sprendimu, jungtinė priežiūros institucija konsultuojasi su valstybės narės, iš kurios duomenys buvo gauti, arba su tiesiogiai susijusios valstybės narės nacionalinėmis priežiūros institucijomis arba kompetentinga teismine institucija. Jungtinės priežiūros institucijos sprendimas, kuriuo gali būti atsisakoma pateikti bet kokią informaciją, priimamas glaudžiai bendradarbiaujant su nacionaline priežiūros institucija arba kompetentinga teismine institucija.

4.   Tais atvejais, kai skundas yra susijęs su galimybe susipažinti su Europolo į Europolo informacinę sistemą įvestais duomenimis arba analizei skirtose darbo bylose saugomais duomenimis ar bet kurioje kitoje sistemoje, kurią Europolas sukūrė asmens duomenims tvarkyti pagal 10 straipsnį, saugomais duomenimis, o Europolas nuolat atsisako suteikti tokią galimybę, jungtinė priežiūros institucija gali kitaip nuspręsti tik dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma ir išklausiusi Europolą bei atitinkamą valstybę narę ar valstybes nares, nurodytas 30 straipsnio 4 dalyje. Jei tokios daugumos nėra, jungtinė priežiūros institucija prašančiajam asmeniui praneša neigiamą atsakymą, nepateikdama jokios informacijos, iš kurios tas asmuo galėtų suprasti, kad turima jo asmens duomenų.

5.   Tais atvejais, kai skundas susijęs su valstybės narės į Europolo informacinę sistemą įvestų duomenų arba analizei skirtose darbo bylose saugomų duomenų ar bet kurioje kitoje sistemoje, kurią Europolas sukūrė asmens duomenims tvarkyti pagal 10 straipsnį, saugomų duomenų patikrinimu, jungtinė priežiūros institucija įsitikina, ar patikrinimai buvo atlikti teisingai ir glaudžiai bendradarbiaujant su duomenis įvedusios valstybės narės nacionaline priežiūros institucija. Jungtinė priežiūros institucija prašančiajam asmeniui praneša, kad atliko patikrinimus, nepateikdama jokios informacijos, iš kurios tas asmuo galėtų suprasti, kad turima jo asmens duomenų.

6.   Tais atvejais, kai skundas susijęs su Europolo į Europolo informacinę sistemą įvestų duomenų arba analizei skirtose darbo bylose saugomų duomenų ar bet kurioje kitoje sistemoje, kurią Europolas sukūrė asmens duomenims tvarkyti pagal 10 straipsnį, saugomų duomenų patikrinimu, jungtinė priežiūros institucija įsitikina, kad Europolas atliko būtinus patikrinimus. Jungtinė priežiūros institucija prašančiajam asmeniui praneša, kad atliko patikrinimus, nepateikdama jokios informacijos, iš kurios tas asmuo galėtų suprasti, kad turima jo asmens duomenų.

33 straipsnis

Nacionalinė priežiūros institucija

1.   Kiekviena valstybė narė paskiria nacionalinę priežiūros instituciją, kurios užduotis yra pagal nacionalinės teisės aktus nepriklausomai stebėti atitinkamos valstybės narės atliekamo asmens duomenų įvedimo, paieškos ir bet kokio pranešimo Europolui leistinumą ir nagrinėti, ar toks įvedimas, paieška ar pranešimas nepažeidžia duomenų subjekto teisių. Tuo tikslu nacionalinė priežiūros institucija pagal atitinkamas nacionalines procedūras nacionaliniame padalinyje ar ryšių palaikymo pareigūno patalpose turi prieigą prie duomenų, valstybės narės įvestų į Europolo informacinę sistemą arba į bet kurią kitą pagal 10 straipsnį Europolo sukurtą sistemą asmens duomenims tvarkyti.

Vykdydamos savo priežiūros funkcijas, nacionalinės priežiūros institucijos turi prieigą prie jų atitinkamų ryšių palaikymo pareigūnų Europole tarnybinių patalpų ir dokumentų.

Be to, pagal atitinkamas nacionalines procedūras nacionalinės priežiūros institucijos prižiūri nacionalinių padalinių ir ryšių palaikymo pareigūnų veiklą, jei tokia veikla turi įtakos asmens duomenų apsaugai. Jie taip pat informuoja jungtinę priežiūros instituciją apie visus veiksmus, kurių jie imasi Europolo atžvilgiu.

2.   Kiekvienas asmuo turi teisę prašyti nacionalinės priežiūros institucijos užtikrinti, kad bet kokio pavidalo su juo susijusių duomenų įvedimas ar perdavimas Europolui ir atitinkamos valstybės narės naudojimasis tais duomenimis būtų teisėtas.

Šia teise naudojamasi pagal valstybės narės, kurioje pateikiamas prašymas, nacionalinę teisę.

34 straipsnis

Jungtinė priežiūros institucija

1.   Įsteigiama nepriklausoma jungtinė priežiūros institucija, kuri pagal šį sprendimą prižiūri Europolo veiklą, kad užtikrintų, jog saugant, tvarkant ir naudojant Europolo turimus duomenis nebūtų pažeidžiamos asmens teisės. Be to, jungtinė priežiūros institucija stebi duomenų perdavimo iš Europolo leistinumą. Jungtinę priežiūros instituciją sudaro ne daugiau kaip po du reikiamų gebėjimų turinčius kiekvienos nepriklausomos nacionalinės priežiūros institucijos narius ar atstovus, kuriems atitinkamais atvejais gali padėti pakaitiniai nariai, ir kuriuos kiekviena valstybė narė skiria penkeriems metams. Kiekviena delegacija turi po vieną balsą.

Jungtinė priežiūros institucija iš savo narių pasirenka pirmininką.

Eidami savo pareigas, jungtinės priežiūros institucijos nariai negauna nurodymų iš jokios kitos institucijos.

2.   Europolas padeda jungtinei priežiūros institucijai atlikti jos užduotis. Tai darydamas, jis visų pirma:

a)

teikia jungtinės priežiūros institucijos prašomą informaciją ir suteikia prieigą prie visų dokumentų ir popierinių bylų, taip pat prie duomenų bylose saugomų duomenų;

b)

leidžia jungtinei priežiūros institucijai bet kada laisvai patekti į visas savo patalpas;

c)

vykdo jungtinės priežiūros institucijos sprendimus dėl skundų.

3.   Jungtinė priežiūros institucija yra kompetentinga nagrinėti įgyvendinimo ir aiškinimo klausimus, susijusius su Europolo veikla tvarkant ir naudojant asmens duomenis, nagrinėti klausimus, susijusius su valstybių narių nacionalinių priežiūros institucijų nepriklausomai atliekamais patikrinimais arba susijusius su naudojimusi teise gauti informaciją, taip pat rengti suderintus pasiūlymus dėl esamų problemų bendrų sprendimų.

4.   Jei jungtinė priežiūros institucija nustato, kad saugant, tvarkant ar naudojant asmens duomenis buvo pažeistos šio sprendimo nuostatos, visus, jos manymu, būtinus skundus ji pateikia direktoriui ir prašo jo atsakyti per nustatytą terminą. Apie visą procedūrą direktorius informuoja valdybą. Jei jungtinės priežiūros institucijos netenkina direktoriaus atsakymas į jos paklausimą, ji perduoda klausimą svarstyti valdybai.

5.   Kad atliktų savo užduotis ir padėtų užtikrinti nuoseklesnį duomenų tvarkymo taisyklių ir procedūrų taikymą, jungtinė priežiūros institucija prireikus bendradarbiauja su kitomis priežiūros institucijomis.

6.   Jungtinė priežiūros institucija reguliariai rengia veiklos ataskaitas. Tokios ataskaitos siunčiamos Europos Parlamentui ir Tarybai. Valdyba turi galimybę pateikti pastabas, kurios pridedamos prie ataskaitų.

Jungtinė priežiūros institucija nusprendžia, ar skelbti savo veiklos ataskaitą, ir, jei nusprendžia, kad ataskaita turi būti paskelbta, nustato jos paskelbimo būdus.

7.   Jungtinė priežiūros institucija dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma priima savo darbo tvarkos taisykles ir pateikia jas Tarybai patvirtinti. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma.

8.   Jungtinė priežiūros institucija įsteigia vidaus komitetą, kurį sudaro po vieną kvalifikuotą atstovą iš kiekvienos valstybės narės, turintį balsavimo teisę. Komitetas turi užduotį visais tinkamais būdais nagrinėti 32 straipsnyje numatytus skundus. Ginčo šalių prašymu komitetas jas išklauso; šios procedūros metu, jei ginčo šalys to pageidauja, joms padeda jų patarėjai. Komiteto priimami sprendimai visoms atitinkamoms šalims yra galutiniai.

9.   Jungtinė priežiūros institucija papildomai gali įsteigti vieną ar daugiau kitų nei 8 dalyje nurodytas komitetų.

10.   Su jungtine priežiūros institucija konsultuojamasi dėl tos Europolo biudžeto dalies, kuri yra su ja susijusi. Jos nuomonė pridedama prie atitinkamo biudžeto projekto.

11.   Jungtinei priežiūros institucijai padeda sekretoriatas, kurio užduotys nustatomos darbo tvarkos taisyklėse.

35 straipsnis

Duomenų saugumas

1.   Europolas imasi būtinų techninių ir organizacinių priemonių, kad užtikrintų šio sprendimo įgyvendinimą. Priemonės laikomos būtinomis tais atvejais, kai su jomis susijusios pastangos yra proporcingos tikslui, kurio tomis priemonėmis siekiama apsaugos srityje.

2.   Automatizuoto duomenų tvarkymo Europole atžvilgiu kiekviena valstybė narė ir Europolas įgyvendina priemones, skirtas tam, kad:

a)

leidimo neturintys asmenys neturėtų prieigos prie asmens duomenų tvarkymui naudojamos duomenų tvarkymo įrangos (prieigos prie įrangos kontrolė);

b)

būtų užkirstas kelias neleistinam duomenų laikmenų skaitymui, kopijavimui, keitimui ar pašalinimui (duomenų laikmenų kontrolė);

c)

būtų užkirstas kelias neleistinam duomenų įvedimui ir neleistinam saugomų asmens duomenų tikrinimui, keitimui ar panaikinimui (saugojimo kontrolė);

d)

būtų užkirstas kelias leidimo neturintiems duomenų perdavimo įrangą naudojantiems asmenims naudoti automatizuoto duomenų tvarkymo sistemas (naudotojo kontrolė);

e)

būtų užtikrinta, jog asmenys, kurie turi leidimą naudoti automatizuoto duomenų tvarkymo sistemą, turėtų prieigą tik prie duomenų, dėl kurių jiems išduotas prieigos leidimas (prieigos prie duomenų kontrolė);

f)

būtų užtikrinta galimybė patikrinti ir nustatyti, kurioms institucijoms asmens duomenys gali būti perduodami arba buvo perduoti naudojant duomenų perdavimo įrangą (perdavimo kontrolė);

g)

būtų užtikrinta, jog būtų galima patikrinti ir nustatyti, kokie asmens duomenys buvo įvesti į automatizuotas duomenų tvarkymo sistemas ir kada bei kas tuos duomenis įvedė (įvedimo kontrolė);

h)

būtų užkirstas kelias neleistinam asmens duomenų skaitymui, kopijavimui, keitimui ar panaikinimui perduodant asmens duomenis ar siunčiant duomenų laikmenas (siuntimo kontrolė);

i)

būtų užtikrinta, jog įdiegtos sistemos pertraukties atveju galėtų būti nedelsiant atkurtos (atgaminimas);

j)

būtų užtikrinta, jog sistemos funkcijos veiktų be trūkumų, apie funkcijų sutrikimą būtų nedelsiant pranešama (patikimumas), o saugomi duomenys dėl sistemos netinkamo funkcionavimo nebūtų iškraipomi (vientisumas).

VI   SKYRIUS

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

36 straipsnis

Europolo organai

Europolo organai yra:

a)

valdyba;

b)

direktorius.

37 straipsnis

Valdyba

1.   Valdybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą ir vienas Komisijos atstovas. Kiekvienas valdybos narys turi vieną balsą. Kiekvienam valdybos nariui gali atstovauti pakaitinis narys; nariui nedalyvaujant, pakaitinis narys gali naudotis jo balso teise.

2.   Valdybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją iš savo narių renka trijų valstybių narių, kurios kartu parengė Tarybos aštuoniolikos mėnesių programą, grupė. Jie skiriami aštuoniolikos mėnesių laikotarpiui, atitinkančiam tos Tarybos programos laikotarpį. Tuo laikotarpiu pirmininkas valdyboje nebeveikia kaip atitinkamos valstybės narės atstovas. Jeigu pirmininkas negali atlikti savo pareigų, jį ex officio pakeičia pirmininko pavaduotojas.

3.   Pirmininkas atsako už veiksmingą valdybos veiklą jai vykdant savo užduotis, nustatytas 9 dalyje, užtikrindamas, kad ypač daug dėmesio būtų skiriama strateginiams klausimams ir pagrindinėms Europolo užduotims, nustatytoms 5 straipsnio 1 dalyje.

4.   Pirmininkui padeda valdybos sekretoriatas. Sekretoriatas visų pirma:

a)

tiesiogiai ir nuolat dalyvauja organizuojant valdybos darbą, jį koordinuojant ir užtikrinant jo nuoseklumą. Pirmininko atsakomybe ir jam vadovaujant, sekretoriatas padeda jam ieškant sprendimų;

b)

teikia valdybai administracinę paramą, būtiną jos pareigoms vykdyti.

5.   Direktorius dalyvauja valdybos posėdžiuose be teisės balsuoti.

6.   Valdybos narius ar jų pakaitinius narius ir direktorių gali lydėti ekspertai.

7.   Valdyba renkasi bent du kartus per metus.

8.   Valdyba priima sprendimus dviejų trečdalių jos narių balsų dauguma, jeigu šiame sprendime nenurodyta kitaip.

9.   Valdyba:

a)

patvirtina Europolo strategiją, apimančią kriterijus, pagal kuriuos vertinama, ar nustatyti tikslai buvo pasiekti;

b)

prižiūri, kaip direktorius eina savo pareigas, įskaitant valdybos sprendimų įgyvendinimą;

c)

priima sprendimus arba tvirtina įgyvendinimo priemones pagal šį sprendimą;

d)

direktoriaus siūlymu ir gavusi Komisijos pritarimą tvirtina Europolo darbuotojams taikomas įgyvendinimo taisykles;

e)

pasikonsultavusi su Komisija, priima finansinį reglamentą ir pagal 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje (13), skiria apskaitos pareigūną;

f)

įkuria vidaus audito padalinį ir į jį paskiria audito darbuotojus, kurie yra Europolo darbuotojai. Valdyba patvirtina kitas įgyvendinimo taisykles, susijusias su vidaus audito padaliniu. Tos įgyvendinimo taisyklės visų pirma turėtų reglamentuoti darbuotojų atranką, atleidimą iš pareigų, užduotis, pareigas, įgaliojimus ir padalinio nepriklausomumo garantijas. Vidaus audito padalinys atskaitingas tik valdybai ir turi prieigą prie visų jo pareigoms atlikti būtinų dokumentų;

g)

tvirtina Tarybai pateiktiną sąrašą, į kurį įtraukiami ne mažiau kaip trys kandidatai direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojų pareigoms užimti;

h)

atsako už visų kitų Tarybos jai skirtų užduočių, visų pirma šio sprendimo įgyvendinimą reglamentuojančiose nuostatose numatytų užduočių, atlikimą;

i)

nustato savo darbo tvarkos taisykles, įskaitant nuostatas, numatančias sekretoriato nepriklausomumą.

10.   Kiekvienais metais valdyba priima:

a)

Komisijai pateikiamą pajamų ir išlaidų sąmatos projektą, įskaitant personalo plano projektą; ir galutinį biudžetą;

b)

Europolo būsimos veiklos darbo programą, atsižvelgdama į valstybių narių veiklos reikalavimus ir poveikį Europolo biudžetui bei darbuotojų ištekliams, Komisijai pateikus nuomonę;

c)

bendrą ataskaitą dėl Europolo veiklos praėjusiais metais, įskaitant rezultatus, pasiektus įgyvendinant Tarybos nustatytus prioritetus.

Tie dokumentai pateikiami Tarybai patvirtinti. Taryba juos perduoda Europos Parlamentui susipažinti.

11.   Per ketverius metus nuo šio sprendimo taikymo pradžios ir po to kas ketverius metus valdyba paveda atlikti šio sprendimo įgyvendinimo bei Europolo atliktos veiklos nepriklausomą išorės vertinimą.

Tuo tikslu valdyba nustato konkrečius įgaliojimus.

Vertinimo ataskaita siunčiama Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

12.   Valdyba gali nuspręsti sudaryti darbo grupes. Tokių darbo grupių sudarymą ir veikimą reglamentuojančios taisyklės nustatomos valdybos darbo tvarkos taisyklėse.

13.   Valdyba naudojasi 39 straipsnio 3 dalyje nustatytais įgaliojimais direktoriaus atžvilgiu, nepažeisdama 38 straipsnio 1 ir 7 dalių.

38 straipsnis

Direktorius

1.   Europolui vadovauja direktorius, kurį Taryba išrenka iš valdybos pateikto ne mažiau kaip trijų kandidatų sąrašo ir kvalifikuota balsų dauguma skiria ketverių metų kadencijai. Taryba, remdamasi pasiūlymu, kurį valdyba parengia įvertinusi direktorius atliekamo darbo kokybę, gali pratęsti direktoriaus kadenciją dar vieną kartą ne ilgesniam kaip ketverių metų laikotarpiui.

2.   Direktoriui padeda trys direktoriaus pavaduotojai, kurie 1 dalyje nustatyta tvarka skiriami ketverių metų kadencijai, kurią galima pratęsti vieną kartą. Jų užduotis išsamiau apibrėžia direktorius.

3.   Valdyba nustato kandidatų direktoriaus arba direktoriaus pavaduotojo pareigybei užimti atrankos, įskaitant jų kadencijos pratęsimą, taisykles. Tokias taisykles iki jų įsigaliojimo patvirtina Taryba, kuri sprendimą priima kvalifikuota balsų dauguma.

4.   Direktorius yra atsakingas už:

a)

Europolui skirtų užduočių atlikimą;

b)

einamųjų reikalų administravimą;

c)

39 straipsnio 3 dalyje nustatytų įgaliojimų vykdymą darbuotojų ir direktoriaus pavaduotojų atžvilgiu, nepažeidžiant šio straipsnio 2 ir 7 dalių;

d)

valdybos sprendimų rengimą bei įgyvendinimą ir atsakymų į valdybos paklausimus teikimą;

e)

paramą valdybos pirmininkui rengiant valdybos posėdžius;

f)

pajamų ir išlaidų sąmatos projekto, įskaitant personalo plano projektą, rengimą; ir preliminarią darbo programą;

g)

37 straipsnio 10 dalies c punkte nurodytos ataskaitos parengimą;

h)

Europolo biudžeto vykdymą;

i)

reguliarų valdybos informavimą apie Tarybos nustatytų prioritetų įgyvendinimą ir Europolo išorės santykius;

j)

veiksmingos bei rezultatyvios stebėsenos ir vertinimo procedūros, susijusios su Europolo veiklos rezultatais siekiant jo tikslų, nustatymas ir įgyvendinimas bendradarbiaujant su valdyba. Direktorius reguliariai praneša valdybai tos stebėsenos rezultatus;

k)

visų kitų šiame sprendime direktoriui priskirtų užduočių vykdymą.

5.   Eidamas savo pareigas direktorius yra atskaitingas valdybai.

6.   Direktorius yra Europolo teisinis atstovas.

7.   Direktorius ir direktoriaus pavaduotojai gali būti atleisti Tarybos sprendimu, priimtu kvalifikuota balsų dauguma, gavus valdybos nuomonę. Valdyba nustato tokiais atvejais taikomas taisykles. Tokias taisykles iki jų įsigaliojimo patvirtina Taryba, kuri sprendimą priima kvalifikuota balsų dauguma.

39 straipsnis

Darbuotojai

1.   Direktoriui, direktoriaus pavaduotojams ir Europolo darbuotojams, įdarbintiems po šio sprendimo taikymo pradžios datos, yra taikomi Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai ir Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygos (atitinkamai toliau - Tarnybos nuostatai ir Įdarbinimo sąlygos), nustatyti Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (14) bei Europos Bendrijų institucijų kartu patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios Tarnybos nuostatų ir Įdarbinimo sąlygų taikymą.

2.   Įgyvendinant Tarnybos nuostatus, Europolas yra laikomas agentūra, kaip apibrėžta Tarnybos nuostatų 1a straipsnio 2 dalyje.

3.   Europolas pagal šio sprendimo 37 straipsnio 13 dalį ir 38 straipsnio 4 dalies c punktą savo darbuotojų ir direktoriaus atžvilgiu naudojasi įgaliojimais, suteiktais paskyrimų tarnybai pagal Tarnybos nuostatus, ir įgaliojimais, pagal Įdarbinimo sąlygas suteiktais tarnybai, įgaliotai sudaryti sutartis.

4.   Europolo darbuotojai yra laikini darbuotojai ir (arba) sutartininkai. Valdyba kasmet duoda sutikimą, jei direktorius planuoja sudaryti neterminuotas sutartis. Valdyba sprendžia, kurias personalo plane numatytas laikinas pareigybes gali užimti tik darbuotojai, įdarbinti iš valstybių narių kompetentingų institucijų. Tokioms pareigybėms užimti įdarbinti darbuotojai yra laikini darbuotojai pagal Įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą ir su jais gali būti sudaromos tik terminuotos sutartys, kurias galima vieną kartą pratęsti fiksuotam laikotarpiui.

5.   Valstybės narės gali komandiruoti nacionalinius ekspertus dirbti Europole. Tuo tikslu valdyba patvirtina būtinas įgyvendinimo priemones.

6.   Tvarkydamas su Europolo darbuotojais susijusius asmens duomenis Europolas taiko Reglamento (EB) Nr. 45/2001 principus.

VII   SKYRIUS

KONFIDENCIALUMO KLAUSIMAI

40 straipsnis

Konfidencialumas

1.   Europolas ir valstybės narės imasi atitinkamų priemonių apsaugoti informaciją, kurią pagal šį sprendimą Europolas gauna arba kuria jis keičiasi ir kuriai yra taikomi konfidencialumo reikalavimai. Tuo tikslu Taryba kvalifikuota balsų dauguma, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, patvirtina valdybos parengtas atitinkamas konfidencialumo taisykles. Tose taisyklėse numatomos nuostatos, reglamentuojančios atvejus, kai Europolas gali keistis informacija, kuriai taikomi konfidencialumo reikalavimai, su trečiosiomis šalimis.

2.   Tais atvejais, kai Europolas ketina patikėti asmenims įslaptintą veiklą, valstybės narės įsipareigoja, direktoriui paprašius, pagal savo nacionalines nuostatas atlikti savo piliečių patikimumo patikrinimą ir tuo tikslu teikti viena kitai pagalbą. Atitinkama institucija pagal nacionalines nuostatas Europolui praneša tik patikimumo patikrinimo išvadas. Tos išvados Europolui yra privalomos.

3.   Kiekviena valstybė narė ir Europolas duomenų tvarkymą Europole gali patikėti tik tiems asmenims, kurie turi specialų parengimą ir yra praėję patikimumo patikrinimą. Valdyba tvirtina Europolo darbuotojų patikimumo patikrinimo taisykles. Direktorius reguliariai informuoja valdybą apie Europolo darbuotojų patikimumo patikrinimą.

41 straipsnis

Įsipareigojimai dėl diskretiškumo ir konfidencialumo

1.   Valdybos nariai, direktorius, direktoriaus pavaduotojai, Europolo darbuotojai ir ryšių palaikymo pareigūnai susilaiko nuo bet kokių veiksmų ir nuomonės pareiškimų, kurie gali pakenkti Europolui arba jo veiklai.

2.   Valdybos nariai, direktorius, direktoriaus pavaduotojai, Europolo darbuotojai ir ryšių palaikymo pareigūnai, taip pat visi kiti konkrečiais diskretiškumo ar konfidencialumo įsipareigojimais saistomi asmenys privalo neatskleisti jokių faktų arba informacijos, kurią sužino eidami savo pareigas arba vykdydami savo veiklą, jokiam neįgaliotam asmeniui arba visuomenei. Tai netaikoma faktams arba informacijai, kuri yra pernelyg nereikšminga, kad būtų konfidenciali. Įsipareigojimai dėl diskretiškumo ir konfidencialumo taikomi net pasibaigus tarnybai ar darbui arba nutraukus veiklą. Europolas praneša apie pirmame sakinyje nurodytą konkretų įsipareigojimą kartu perspėdamas apie teisinius pažeidimo padarinius. Apie tokį pranešimą daromas atitinkamas įrašas.

3.   Valdybos nariai, direktorius, direktoriaus pavaduotojai, Europolo darbuotojai ir ryšių palaikymo pareigūnai, taip pat kiti 2 dalyje nurodyto įsipareigojimo saistomi asmenys neduoda parodymų teisme ar ne teisme ir nedaro pareiškimų apie faktus ar informaciją, kurią sužinojo eidami savo pareigas ar vykdydami savo veiklą, be direktoriaus leidimo, o direktorius – be valdybos leidimo.

Valdyba arba direktorius, atsižvelgdami į konkrečią bylą, kreipiasi į teisminę įstaigą ar bet kurią kitą kompetentingą įstaigą, kad užtikrintų, jog bus imtasi reikiamų priemonių pagal tai įstaigai taikytiną nacionalinę teisę.

Tokios priemonės gali būti skirtos arba priderinti procesinius veiksmus, susijusius su parodymų davimu, kad būtų užtikrintas informacijos konfidencialumas, arba, jei atitinkama nacionalinė teisė tai leidžia, atsisakyti teikti informaciją apie duomenis, jeigu tai nepaprastai svarbu Europolo ar valstybės narės interesams apsaugoti.

Tais atvejais, kai valstybės narės teisės aktai numato teisę atsisakyti duoti parodymus, 2 dalyje nurodyti asmenys, kurių prašoma duoti parodymus, turi gauti leidimą tai daryti. Leidimą duoda direktorius, o direktoriaus atveju - jam leidimą duoti parodymus duoda valdyba. Tais atvejais, kai ryšių palaikymo pareigūnas yra prašomas duoti parodymus dėl informacijos, kurią jis gauna iš Europolo, toks leidimas duodamas gavus valstybės narės, atsakingos už atitinkamą pareigūną, sutikimą. Įsipareigojimas gauti leidimą duoti parodymus galioja net pabaigus tarnybą arba darbą, arba nutraukus veiklą.

Be to, jeigu numatoma, kad parodymai gali apimti informaciją ir žinias, kurias valstybė narė perdavė Europolui arba kurios aiškiai yra susijusios su valstybe nare, prieš duodant atitinkamą leidimą gaunama šios valstybės narės nuomonė dėl tokių parodymų.

Atsisakyti išduoti leidimą duoti parodymus galima tik tuo atveju, jei tai būtina siekiant apsaugoti viršesnius Europolo arba valstybės narės ar valstybių narių interesus, kuriems reikia apsaugos.

4.   Kiekviena valstybė narė bet kurį 2 ir 3 dalyse nustatytų įsipareigojimų dėl diskretiškumo ar konfidencialumo pažeidimą vertina kaip pareigų, nustatytų savo įstatymų dėl tarnybos ar profesinių paslapčių arba savo nuostatų dėl įslaptintos informacijos apsaugos, pažeidimą.

Ji užtikrina, kad atitinkamos taisyklės ir nuostatos taip pat būtų taikomos tos valstybės narės darbuotojams, palaikantiems tarnybinius ryšius su Europolu.

VIII   SKYRIUS

BIUDŽETINĖS NUOSTATOS

42 straipsnis

Biudžetas

1.   Europolo pajamas, nekliudant gauti kitų rūšių pajamų, nuo šio sprendimo taikymo pradžios dienos sudaro Bendrijos subsidija, įtraukta į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (skirsnis „Komisija“). Dėl Europolo finansavimo susitaria Europos Parlamentas ir Taryba (toliau – biudžeto valdymo institucija), kaip numatyta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (15).

2.   Europolo išlaidas sudaro jo personalo, administracinės, infrastruktūros ir veiklos išlaidos.

3.   Direktorius parengia kitų finansinių metų Europolo pajamų ir išlaidų sąmatos projektą, įskaitant personalo plano projektą, ir pateikia jį valdybai. Personalo plano projektą sudaro nuolatinės arba laikinos pareigybės, jame nurodomi komandiruoti nacionaliniai ekspertai ir atitinkamais finansiniais metais Europole dirbsiančių darbuotojų skaičius, lygis ir kategorija.

4.   Išlaikoma pajamų ir išlaidų pusiausvyra.

5.   Valdyba tvirtina pajamų ir išlaidų sąmatos projektą, įskaitant personalo plano projektą, ir prie kurio pridedama preliminari darbo programa, ir kasmet iki kovo 31 d. perduoda juos Komisijai. Jeigu Komisija nepritaria sąmatos projektui, per trisdešimt dienų nuo jos gavimo ji informuoja apie tai valdybą.

6.   Komisija sąmatą siunčia biudžeto valdymo institucijai kartu su preliminariu Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektu.

7.   Remdamasi sąmata Komisija į preliminarų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, kurį ji pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 272 straipsnį pateikia biudžeto valdymo institucijai, įtraukia sumas, kurios, jos manymu, yra būtinos pagal personalo planą, ir subsidijos sumą, išmokėtiną iš to biudžeto.

8.   Biudžeto valdymo institucija patvirtina Europolui skiriamos subsidijos asignavimus ir personalo planą tvirtindama Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą.

9.   Valdyba tvirtina Europolo biudžetą ir personalo planą. Jie tampa galutiniais, kai galutinai patvirtinamas Europos Sąjungos bendrasis biudžetas. Tam tikrais atvejais jie atitinkamai koreguojami tvirtinant patikslintą biudžetą.

10.   Visi biudžeto daliniai pakeitimai, įskaitant personalo plano pakeitimus, daromi laikantis 5–9 dalyse nustatytos tvarkos.

11.   Valdyba kuo greičiau praneša biudžeto valdymo institucijai apie savo ketinimą įgyvendinti bet kurį projektą, kuris gali daryti didelį finansinį poveikį jos biudžeto finansavimui, visų pirma apie projektus, susijusius su nuosavybe, pavyzdžiui, pastatų nuoma ar pirkimu. Apie tai ji praneša Komisijai. Jeigu viena iš biudžeto valdymo institucijų praneša apie savo ketinimą pateikti nuomonę, ji savo nuomonę valdybai pateikia per šešias savaites nuo dienos, kurią ji pranešė apie projektą biudžeto valdymo institucijai.

43 straipsnis

Biudžeto vykdymas ir kontrolė

1.   Europolo biudžetą vykdo direktorius.

2.   Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, ne vėliau kaip iki kitų metų vasario 28 d. Europolo apskaitos pareigūnas perduoda Komisijos apskaitos pareigūnui laikinąsias finansines ataskaitas kartu su tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita. Komisijos apskaitos pareigūnas pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (16) 128 straipsnį konsoliduoja institucijų ir decentralizuotų įstaigų laikinąsias finansines ataskaitas.

3.   Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 31 d. Komisijos apskaitos pareigūnas siunčia Audito Rūmams laikinąsias Europolo finansines ataskaitas kartu su tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita. Tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita taip pat siunčiama Europos Parlamentui ir Tarybai.

4.   Gavęs Audito Rūmų pastabas dėl laikinųjų Europolo finansinių ataskaitų pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 129 straipsnį, direktorius atsako už galutinių Europolo finansinių ataskaitų sudarymą ir siunčia jas valdybai, kad ji pateiktų nuomonę.

5.   Valdyba pateikia nuomonę apie galutines Europolo finansines ataskaitas.

6.   Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, ne vėliau kaip iki kitų metų liepos 1 d. direktorius nusiunčia galutines finansines ataskaitas kartu su valdybos nuomone Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

7.   Galutinės finansinės ataskaitos paskelbiamos.

8.   Ne vėliau kaip iki rugsėjo 30 d. direktorius nusiunčia Audito Rūmams atsakymą dėl pateiktų pastabų. To atsakymo kopiją jis taip pat nusiunčia valdybai.

9.   Europos Parlamento prašymu direktorius pateikia jam visą informaciją, kurios reikia, kad sprendimo dėl atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo priėmimo procedūra būtų sklandi, kaip nustatyta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 146 straipsnio 3 dalyje.

10.   Europos Parlamentas, atsižvelgdamas į kvalifikuota balsų dauguma priimtą Tarybos rekomendaciją, iki n + 2 metų balandžio 30 d. patvirtina, kad direktorius n metų biudžetą įvykdė.

44 straipsnis

Finansinis reglamentas

Pasikonsultavusi su Komisija, valdyba priima Europolui taikomą finansinį reglamentą. Jis negali skirtis nuo Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002, išskyrus atvejus, kai tai konkrečiai reikalinga Europolo veikimui. Tvirtinant bet kurias taisykles, nukrypstančias nuo Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002, reikia gauti išankstinį Komisijos sutikimą. Biudžeto valdymo institucijai pranešama apie bet kokias šias nukrypti leidžiančias nuostatas.

IX   SKYRIUS

ĮVAIRIOS NUOSTATOS

45 straipsnis

Prieigą prie Europolo dokumentų reglamentuojančios taisyklės

Remdamasi direktoriaus pasiūlymu ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo šio sprendimo taikymo pradžios, valdyba patvirtina taisykles, reglamentuojančias prieigos prie Europolo dokumentų tvarką, atsižvelgdama į principus ir ribas, nustatytus 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (17).

46 straipsnis

ES įslaptinta informacija

Europolas taiko saugumo principus ir minimalius standartus, nustatytus 2001 m. kovo 19 d. Tarybos sprendime 2001/264/EB dėl Tarybos saugumo nuostatų patvirtinimo (18), susijusius su ES įslaptinta informacija.

47 straipsnis

Kalbos

1.   Europolui taikomas 1958 m. balandžio 15 d. Reglamentas Nr. 1, nustatantis kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (19).

2.   Valdyba vienbalsiai priima sprendimus dėl Europolo kalbų vartojimo vidaus tvarkos.

3.   Europolo darbui būtinas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras (20).

48 straipsnis

Europos Parlamento informavimas

Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė, valdybos pirmininkas ir direktorius atvyksta į Europos Parlamentą gavę jo kvietimą aptarti su Europolu susijusius reikalus, atsižvelgiant į įsipareigojimus dėl diskretiškumo ir konfidencialumo.

49 straipsnis

Kova su sukčiavimu

Europolui taikomos 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (21) nustatytos taisyklės. Remdamasi direktoriaus pasiūlymu ir ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo šio sprendimo taikymo pradžios dienos, valdyba patvirtina būtinas įgyvendinimo priemones, kurios gali neapimti operatyvinių duomenų, patenkančių į OLAF atliekamų tyrimų sritį.

50 straipsnis

Susitarimas dėl būstinės

Reikalingi susitarimai dėl Europolui suteiktinų patalpų būstinės valstybėje ir toje valstybėje sudaromų sąlygų, taip pat Europolo būstinės valstybėje direktoriui, valdybos nariams, direktoriaus pavaduotojams, Europolo darbuotojams ir jų šeimų nariams taikytinos konkrečios taisyklės yra nustatomos Europolo ir Nyderlandų Karalystės susitarime dėl būstinės, kuris sudaromas gavus valdybos patvirtinimą.

51 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

1.   Europolo direktoriui, direktoriaus pavaduotojams ir Europolo darbuotojams taikomas Protokolas dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų ir specialusis Reglamentas, kuris bus priimtas remiantis Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų 16 straipsniu.

2.   Europolui taikomas Protokolas dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų.

3.   Nyderlandų Karalystė ir kitos valstybės narės susitaria, kad iš kitų valstybių narių komandiruoti ryšių palaikymo pareigūnai ir jų šeimos nariai naudotųsi tokiomis privilegijomis ir imunitetais, kurių reikia ryšių palaikymo pareigūnų užduotims Europole tinkamai atlikti.

52 straipsnis

Atsakomybė už nesankcionuotą ar neteisingą duomenų tvarkymą

1.   Kiekviena valstybė narė yra pagal savo nacionalinę teisę atsakinga už bet kurią žalą, padarytą asmeniui dėl teisinių ar faktinių klaidų Europole saugomuose ar tvarkomuose duomenyse. Nukentėjusioji šalis, kuri kreipiasi į teismus, turinčius jurisdikciją pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę, pareiškia ieškinį dėl kompensacijos tik tai valstybei narei, kurioje įvyko įvykis, dėl kurio buvo padaryta žala. Valstybė narė negali teisintis, kad kita valstybė narė arba Europolas perdavė neteisingus duomenis, kad išvengtų savo atsakomybės pagal savo nacionalinės teisės aktus nukentėjusiosios šalies atžvilgiu.

2.   Jei 1 dalyje nurodytos teisinės ar faktinės klaidos buvo padarytos dėl klaidingo duomenų perdavimo, arba dėl to, kad viena ar daugiau valstybių narių nesilaikė šiame sprendime nustatytų pareigų, arba dėl to, kad Europolas neleistinai ar neteisingai laikė ar tvarkė duomenis, Europolas arba kita atitinkama valstybė narė, gavę prašymą, turi sugrąžinti pagal 1 dalį kaip kompensaciją sumokėtas sumas, išskyrus atvejus, kai valstybė narė, kurios teritorijoje buvo padaryta žala, duomenis naudojo pažeisdama šį sprendimą.

3.   Bet koks ginčas tarp valstybės narės, kuri pagal 1 dalį sumokėjo kompensaciją, ir Europolo ar kitos valstybės narės dėl sugrąžinimo principo ar sugrąžinamos sumos dydžio perduodamas valdybai, kuri sprendžia šį klausimą dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma.

53 straipsnis

Kita atsakomybė

1.   Europolo sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikytina teisė.

2.   Nesutartinės atsakomybės atveju Europolas turi, nepriklausomai nuo bet kokios atsakomybės pagal 52 straipsnį, atlyginti bet kokią žalą, padarytą dėl jo organų arba jo darbuotojų kaltės einant savo pareigas, jeigu ji gali būti priskiriama jiems ir nepaisant pagal valstybių narių įstatymus esamų skirtingų procedūrų reikalaujant žalos atlyginimo.

3.   Nukentėjusioji šalis turi teisę reikalauti, kad Europolas susilaikytų nuo ieškinio arba jo atsisakytų.

4.   Valstybių narių teismai, turintys kompetenciją spręsti ginčus, susijusius su šiame straipsnyje nurodyta Europolo atsakomybe, nustatomi remiantis 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (22).

54 straipsnis

Atsakomybė dėl Europolo dalyvavimojungtinėse tyrimo grupėse

1.   Valstybė narė, kurios teritorijoje Europolo darbuotojai, veikdami pagal 6 straipsnį toje valstybėje narėje ir teikdami pagalbą operatyviniuose veiksmuose, padaro žalą, tokią žalą atlygina tokiomis sąlygomis, kurios taikomos tos valstybės narės pareigūnų padarytai žalai.

2.   Jei su atitinkama valstybe nare nėra susitarta kitaip, Europolas visiškai sugrąžina visas sumas, kurias ta valstybė narė sumokėjo nukentėjusiesiems arba asmenims, turintiems teisę jas gauti jų vardu, už 1 dalyje nurodytą žalą. Bet koks tos valstybės narės ir Europolo ginčas dėl sugrąžinimo principo ar sugrąžinamos sumos dydžio perduodamas valdybai, kuri sprendžia šį klausimą.

X   SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

55 straipsnis

Bendras teisių perėmimas

1.   Šis sprendimas neturi įtakos susitarimų, kuriuos iki šio sprendimo taikymo pradžios sudarė Europolo konvencija įsteigtas Europolas, teisinei galiai.

2.   1 dalis visų pirma yra taikoma susitarimui dėl būstinės, sudarytam pagal Europolo konvencijos 37 straipsnį, taip pat Nyderlandų Karalystės ir kitų valstybių narių susitarimams, sudarytiems pagal Europolo konvencijos 41 straipsnio 2 dalį, ir visiems Europolo sudarytiems tarptautiniams susitarimams, įskaitant jų nuostatas dėl keitimosi informacija, ir sutartims, Europolo prisiimtiems įsipareigojimams ir įsigytam turtui, kaip nustatyta Europolo konvencijoje.

56 straipsnis

Direktorius ir direktoriaus pavaduotojai

1.   Pagal Europolo konvencijos 29 straipsnį paskirti direktorius ir direktoriaus pavaduotojai iki savo kadencijos pabaigos eina direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojo pareigas, kaip apibrėžta šio sprendimo 38 straipsnyje. Jeigu jų kadencija baigiasi praėjus vieneriems metams ar anksčiau nuo šio sprendimo taikymo pradžios dienos, ji savaime pratęsiama iki dienos, kurią sueis vieneri metai nuo šio sprendimo taikymo pradžios dienos.

2.   Jei direktorius arba vienas ar keli direktoriaus pavaduotojai nenori arba negali veikti pagal 1 dalį, valdyba ne ilgesniam kaip aštuoniolikos mėnesių laikotarpiui skiria atitinkamai laikiną direktorių arba laikiną (-us) direktoriaus pavaduotoją (-us), kol bus atlikti 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti paskyrimai.

57 straipsnis

Darbuotojai

1.   Nukrypstant nuo 39 straipsnio, įsipareigojimų pagal visas darbo sutartis, kurias sudarė Europolo konvencija įsteigtas Europolas ir kurios galiojo šio sprendimo taikymo pradžios dieną, yra laikomasi iki sutarčių galiojimo pabaigos dienos, o nuo kitos dienos, einančios po šio sprendimo taikymo pradžios dienos, tos sutartys negali būti atnaujinamos remiantis Europolo darbuotojų tarnybos nuostatais (23).

2.   Visiems pagal 1 dalyje nurodytas sutartis dirbantiems darbuotojams suteikiama galimybė sudaryti laikino darbuotojo darbo sutartis pagal Įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą, jiems suteikiant įvairius personalo plane numatytus lygius, arba sutartininko darbo sutartis pagal Įdarbinimo sąlygų 3a straipsnį.

Tuo tikslu, įsigaliojus šiam sprendimui ir per dvejus metus nuo jo taikymo pradžios dienos, tarnyba, įgaliota sudaryti sutartis, įvykdys vidinę atranką, kurioje galės dalyvauti tik darbuotojai, kurie šio sprendimo taikymo pradžios dieną yra sudarę sutartis su Europolu, kad būtų patikrinta priimamų į darbą asmenų kompetencija, dalykiškumas ir sąžiningumas.

Priklausomai nuo atliekamų pareigų pobūdžio ir lygio, sėkmingai atranką perėjusiam kandidatui pasiūloma sudaryti laikino darbuotojo darbo sutartį arba sutartininko darbo sutartį ne trumpesniam laikotarpiui, nei iki šio sprendimo taikymo pradžios dienos sudarytos sutarties likęs galiojimo laikotarpis.

3.   Jei iki šio sprendimo taikymo pradžios dienos darbuotojas su Europolu buvo sudaręs antrą terminuotą darbo sutartį ir jis priėmė pasiūlymą sudaryti laikino darbuotojo darbo sutartį arba sutartininko darbo sutartį 2 dalies trečioje pastraipoje nustatytomis sąlygomis, vėliau sutartis gali būti atnaujinama tik neterminuotam laikotarpiui, laikantis 39 straipsnio 4 dalies.

4.   Jei iki šio sprendimo taikymo pradžios dienos darbuotojas su Europolu buvo sudaręs neterminuotą darbo sutartį ir jis priėmė pasiūlymą sudaryti laikino darbuotojo arba sutartininko darbo sutartį 2 dalies trečioje pastraipoje nustatytomis sąlygomis, ta sutartis sudaroma neterminuotam laikotarpiui, laikantis Įdarbinimo sąlygų 8 straipsnio pirmos dalies ir 85 straipsnio 1 dalies.

5.   Europolo darbuotojų tarnybos nuostatai ir kiti susiję teisės aktai ir toliau taikomi darbuotojams, neįdarbintiems pagal 2 dalį. Nukrypstant nuo Europolo darbuotojų tarnybos nuostatų 5 skyriaus, Europolo darbuotojams taikoma metinio atlyginimo patikslinimo procentinė norma, kurią pagal Tarnybos nuostatų 65 straipsnį nustato Taryba.

58 straipsnis

Biudžetas

1.   Biudžetų, patvirtintų remiantis Europolo konvencijos 35 straipsnio 5 dalimi, įvykdymo patvirtinimo procedūra vykdoma laikantis Europolo konvencijos 36 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių ir finansinio reglamento, priimto remiantis Europolo konvencijos 35 straipsnio 9 dalimi.

2.   Vykdant 1 dalyje apibūdintą įvykdymo patvirtinimo procedūrą:

a)

įvykdymo patvirtinimo procedūros, susijusios su metų, kurie eina prieš šio sprendimo taikymo pradžios dieną, metinėmis finansinėmis ataskaitomis, vykdymo tikslu Jungtinis audito komitetas tęsia veiklą pagal Europolo konvencijos 36 straipsnyje nustatytas procedūras. Europolo konvencijoje nustatytos įvykdymo patvirtinimo procedūros taikomos tiek, kiek būtina šiuo tikslu;

b)

šio sprendimo 36 straipsnyje nurodyta valdyba turi teisę priimti sprendimą, kas vykdys finansų kontrolieriaus ir finansų komiteto pagal Europolo konvenciją anksčiau vykdytas funkcijas.

3.   Pagal finansinį reglamentą, priimtą remiantis Europolo konvencijos 35 straipsnio 9 dalimi, Europolo iki šio sprendimo taikymo pradžios dienos prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo visos išlaidos, kurios iki to laiko nebuvo apmokėtos, apmokamos šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

4.   Valdyba per dvylika mėnesių nuo šio sprendimo taikymo pradžios dienos nustato sumą 3 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti. Į šiuo sprendimu nustatytą pirmą biudžetą yra pervedama atitinkama suma, finansuojama iš susikaupusio biudžetų, patvirtintų remiantis Europolo konvencijos 35 straipsnio 5 dalimi, pertekliaus, ir tokia suma sudaro asignuotąsias pajamas toms išlaidoms padengti.

Jeigu pertekliaus nepakanka 3 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, valstybės narės suteikia reikalingą finansavimą remdamosi Europolo konvencijos pagrindu nustatytomis procedūromis.

5.   Likusioji biudžetų, patvirtintų remiantis Europolo konvencijos 35 straipsnio 5 dalimi, pertekliaus dalis grąžinama valstybėms narėms. Kiekvienai valstybei narei grąžintina suma apskaičiuojama pagal metines valstybių narių įmokas į Europolo biudžetus, nustatomas remiantis Europolo konvencijos 35 straipsnio 2 dalimi.

Mokėjimas atliekamas per tris mėnesius po to, kai nustatoma 3 dalyje nurodytas išlaidas padengianti suma ir užbaigiamos biudžetų, patvirtintų remiantis Europolo konvencijos 35 straipsnio 5 dalimi, įvykdymo patvirtinimo procedūros.

59 straipsnis

Priemonės, kurias reikia parengti ir priimtiiki šio sprendimo taikymo pradžios dienos

1.   Valdyba, sudaryta remiantis Europolo konvencija, direktorius, paskirtas remiantis ta konvencija, ir remiantis ta konvencija įsteigta jungtinė priežiūros institucija parengia tvirtinti šias priemones:

a)

taisykles, susijusias su ryšių palaikymo pareigūnų teisėmis ir prievolėmis, nurodytomis 9 straipsnio 5 dalyje;

b)

analizei skirtoms darbo byloms taikomas taisykles, nurodytas 14 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje;

c)

26 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas taisykles, reglamentuojančias Europolo santykius;

d)

Europolo darbuotojams taikomas įgyvendinimo taisykles, nurodytas 37 straipsnio 9 dalies d punkte;

e)

direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojų atrankos bei atleidimo iš darbo taisykles, nurodytas 38 straipsnio 3 ir 7 dalyse;

f)

konfidencialumą reglamentuojančias taisykles, nurodytas 40 straipsnio 1 dalyje;

g)

44 straipsnyje nurodytą finansinį reglamentą;

h)

kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų pasirengta šio sprendimo taikymui.

2.   Tvirtinant 1 dalies a, d, e, g ir h punktuose nurodytas priemones valdybos sudėtis yra tokia, kokia nustatyta 37 straipsnio 1 dalyje. Valdyba tas priemones tvirtina laikydamasi tvarkos, nustatytos šio straipsnio 1 dalies a, d, e ir g punktuose nurodytose nuostatose.

Taryba 1 dalies b, c ir f punktuose nurodytas priemones tvirtina laikydamasi tvarkos, nustatytos 1 dalies b, c ir f punktuose nurodytose nuostatose.

60 straipsnis

Finansiniai veiksmai, kurių turi būti imtasi, ir finansiniai sprendimai,kurie turi būti priimti, iki šio sprendimo taikymo pradžios dienos

1.   37 straipsnio 1 dalyje nustatytos sudėties valdyba imasi visų finansinių veiksmų ir priima visus finansinius sprendimus, būtinus, kad būtų galima taikyti naujuosius finansų srities teisės aktus.

2.   1 dalyje nurodytų veiksmų imamasi ir sprendimai priimami laikantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 ir yra, inter alia,:

a)

42 straipsnyje nurodytų visų veiksmų ir sprendimų, susijusių su pirmaisiais biudžetiniais metais po šio sprendimo taikymo pradžios dienos, parengimas ir priėmimas;

b)

apskaitos pareigūno, kaip numatyta 37 straipsnio 9 dalies e punkte, paskyrimas iki tų metų, kurie eina prieš pirmuosius biudžetinius metus po šio sprendimo taikymo pradžios dienos, lapkričio 15 d.;

c)

vidaus audito padalinio įkūrimas, kaip numatyta 37 straipsnio 9 dalies f punkte.

3.   Leidimus atlikti operacijas, priskiriamas pirmiesiems biudžetiniams metams po šio sprendimo taikymo pradžios dienos, pagal Europolo konvencijos 29 straipsnį paskirtas direktorius suteikia nuo tų metų, kurie eina prieš pirmuosius biudžetinius metus po šio sprendimo taikymo pradžios dienos, lapkričio 15 d. Nuo tos dienos direktorius taip pat turi teisę prireikus deleguoti leidimus duodančio pareigūno įgaliojimus. Leidimus duodančio pareigūno funkcijos vykdomos laikantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 reikalavimų.

4.   Laikotarpiu nuo tų metų, kurie eina prieš pirmuosius biudžetinius metus po šio sprendimo taikymo pradžios dienos, lapkričio 15 d. iki gruodžio 31 d. operacijų, priskiriamų pirmiesiems finansiniams metams po šio sprendimo taikymo pradžios dienos, ex-ante patikrinimus atlieka pagal Europolo konvencijos 27 straipsnio 3 dalį įsteigtas finansų kontrolierius. Finansų kontrolierius tas pareigas vykdo laikydamasis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002.

5.   Pereinamojo laikotarpio išlaidų, kurias Europolas, rengdamasis taikyti naujuosius finansų srities teisės aktus patyrė nuo tų metų, kurie eina prieš pirmuosius biudžetinius metus po šio sprendimo taikymo pradžios dienos, dalis padengiama iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto. Finansavimas šioms išlaidoms gali būti teikiamas kaip Bendrijos dotacija.

XI   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

61 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

Valstybės narės užtikrina, kad iki šio sprendimo taikymo pradžios dienos jų nacionalinė teisė būtų su juo suderinta.

62 straipsnis

Pakeitimas

Šis sprendimas nuo šio jo taikymo pradžios dienos pakeičia Europolo konvenciją ir Protokolą dėl Europolo, jo organų narių, Europolo direktoriaus pavaduotojų ir Europolo darbuotojų privilegijų ir imunitetų.

63 straipsnis

Panaikinimas

Jeigu šiame sprendime nenumatyta kitaip, visos Europolo konvenciją įgyvendinančios priemonės panaikinamos šio sprendimo taikymo pradžios dienos.

64 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1.   Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   Jis taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d. arba nuo 51 straipsnio 1 dalyje nurodyto reglamento taikymo pradžios dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė.

Tačiau 57 straipsnio 2 dalies antra pastraipa ir 59, 60 bei 61 straipsniai taikomi nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos.

Priimta Liuksemburge, 2009 m. balandžio 6 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. POSPÍŠIL


(1)  2008 m. sausio 17 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL C 316, 1995 11 27, p. 1.

(3)  OL L 63, 2002 3 6, p. 1.

(4)  OL L 256, 2005 10 1, p. 63.

(5)  OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(6)  OL L 185, 2005 7 16, p. 35.

(7)  OL L 162, 2002 6 20, p. 1.

(8)  OL C 197, 2000 7 12, p. 3.

(9)  OL C 24, 1998 1 23, p. 2.

(10)  1999 m. balandžio 28 d. Komisijos sprendimas 1999/352/EB, EAPB, Euratomas dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) įsteigimo (OL L 136, 1999 5 31, p. 20).

(11)  2004 m. spalio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004, įsteigiantis Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą (OL L 349, 2004 11 25, p. 1).

(12)  2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1920/2006 dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (OL L 376, 2006 12 27, p. 1).

(13)  OL L 357, 2002 12 31, p. 72.

(14)  OL L 56, 1968 3 4, p. 1.

(15)  OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

(16)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(17)  OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

(18)  OL L 101, 2001 4 11, p. 1.

(19)  OL 17, 1958 10 6, p. 385/58.

(20)  1994 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2965/94, įsteigiantis Europos Sąjungos įstaigų vertimo centrą (OL L 314, 1994 12 7, p. 1).

(21)  OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

(22)  OL L 12, 2001 1 16, p. 1.

(23)  1998 m. gruodžio 3 d. Tarybos aktas, nustatantis Europolo darbuotojų tarnybos nuostatus (OL C 26, 1999 1 30, p. 23).


PRIEDAS

Kitų sunkių nusikaltimų, kuriuos Europolas yra kompetentingas nagrinėti pagal 4 straipsnio 1 dalį, sąrašas:

neteisėta prekyba narkotikais,

neteisėta pinigų plovimo veikla,

nusikaltimai, susiję su branduolinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis,

neteisėtas imigrantų gabenimas,

prekyba žmonėmis,

su transporto priemonėmis susiję nusikaltimai,

nužudymas, sunkus kūno sužalojimas,

neteisėta prekyba žmogaus organais ir audiniais,

žmonių grobimas, neteisėtas laisvės atėmimas ir įkaitų ėmimas,

rasizmas ir ksenofobija,

organizuotas plėšimas,

neteisėta prekyba kultūros vertybėmis, įskaitant antikvarines vertybes ir meno kūrinius,

apgaulė ir sukčiavimas,

reketavimas ir turto prievartavimas,

klastojimas ir gaminių piratavimas,

administracinių dokumentų klastojimas ir prekyba jais,

pinigų ir mokėjimo instrumentų padirbinėjimas,

nusikaltimai informatikai,

korupcija,

neteisėta prekyba ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis,

neteisėta prekyba nykstančiomis gyvūnų rūšimis,

neteisėta prekyba nykstančiomis augalų rūšimis ir veislėmis,

nusikaltimai aplinkai,

neteisėta prekyba hormoninėmis medžiagomis ir kitomis augimą skatinančiomis medžiagomis.

Šiame sprendime 4 straipsnio 1 dalyje išvardyti nusikaltimai:

a)   nusikaltimai, susiję su branduolinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis– 1980 m. kovo 3 d. Vienoje ir Niujorke pasirašytos Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje išvardytos nusikalstamos veikos, susijusios su branduolinėmis ir (arba) radioaktyviosiomis medžiagomis, apibrėžtomis Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 197 straipsnyje ir 1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyvoje 96/29/Euratomas, nustatančioje pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus (1);

b)   neteisėtas imigrantų gabenimas– sąmoningai tikslinga veikla, kuria dėl finansinės naudos siekiama padėti atvykti, apsigyventi ar įsidarbinti valstybių narių teritorijoje pažeidžiant valstybėse narėse taikomas taisykles ir sąlygas;

c)   prekyba žmonėmis– asmenų verbavimas, vežimas, perdavimas, slėpimas ar priėmimas grasinant arba panaudojant jėgą ar kitas prievartos priemones arba grobimo, sukčiavimo ar apgaulės būdu, piktnaudžiaujant valdžia ar pasinaudojant pažeidžiamumu arba sumokant ar gaunant mokestį arba naudą kitą asmenį kontroliuojančio asmens sutikimui gauti, kai šios veiklos tikslas yra išnaudojimas. Išnaudojimas apima bent naudą iš kitų asmenų prostitucijos ar kitas seksualinio išnaudojimo formas, vaikų pornografijos gamybą, pardavimą ar platinimą, priverstinį darbą ar paslaugas, vergiją ar į vergiją panašią praktiką, priverčiamąjį darbą ar organų pašalinimą;

d)   su transporto priemonėmis susiję nusikaltimai– automobilių, sunkvežimių, puspriekabių, sunkvežimių ar puspriekabių krovinių, autobusų, motociklų, gyvenamųjų automobilių ar gyvenamųjų priekabų, žemės ūkio transporto priemonių, darbinių transporto priemonių bei tokių transporto priemonių atsarginių dalių vagystė ar pasisavinimas, tokių objektų priėmimas ir slėpimas;

e)   neteisėta pinigų plovimo veikla– 1990 m. lapkričio 8 d. Strasbūre pasirašytos Europos Tarybos konvencijos dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo 6 straipsnio 1–3 dalyse išvardytos nusikalstamos veikos;

f)   neteisėta prekyba narkotikais– nusikalstamos veikos, išvardytos 1988 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta 3 straipsnio 1 dalyje ir tą Konvenciją iš dalies keičiančiose arba pakeičiančiose nuostatose.

4 straipsnyje ir šiame priede nurodytų nusikaltimų formas valstybių narių kompetentingos institucijos vertina pagal valstybių narių, kurioms jos priklauso, teisę.


(1)  OL L 159, 1996 6 29, p. 1.


Top