Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32008R1334

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1334/2008 dėl kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių tam tikrų maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1601/91, reglamentus (EB) Nr. 2232/96 ir (EB) Nr. 110/2008 bei Direktyvą 2000/13/EB (Tekstas svarbus EEE)

OJ L 354, 31.12.2008, p. 34–50 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
Special edition in Croatian: Chapter 15 Volume 012 P. 218 - 234

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2008/1334/oj

31.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 354/34


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1334/2008

2008 m. gruodžio 16 d.

dėl kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių tam tikrų maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1601/91, reglamentus (EB) Nr. 2232/96 ir (EB) Nr. 110/2008 bei Direktyvą 2000/13/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje numatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

1988 m. birželio 22 d. Tarybos direktyvą 88/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto produktuose naudojamomis kvapiosiomis medžiagomis ir jų gamybos žaliavomis (3), suderinimo reikia atnaujinti atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą. Siekiant aiškumo ir veiksmingumo, Direktyva 88/388/EEB turėtų būti pakeista šiuo reglamentu.

(2)

1988 m. birželio 22 d. Tarybos sprendime 88/389/EEB dėl Komisijos sudarytino kvapiosioms medžiagoms gaminti naudojamų žaliavų ir medžiagų aprašo (4) šį aprašą numatyta sudaryti per 24 mėnesius nuo sprendimo priėmimo. Tas sprendimas jau yra pasenęs ir turėtų būti panaikintas.

(3)

1991 m. sausio 16 d. Komisijos direktyvoje 91/71/EEB, papildančioje Tarybos direktyvą 88/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto produktuose naudojamomis kvapiosiomis medžiagomis ir jų gamybos žaliavomis (5), suderinimo, nustatytos kvapiųjų medžiagų ženklinimo taisyklės. Tos taisyklės keičiamos šiuo reglamentu, todėl Direktyvą dabar reikėtų panaikinti.

(4)

Laisvas saugaus ir sveiko maisto judėjimas yra vienas svarbiausių vidaus rinkos aspektų ir yra labai svarbus piliečių sveikatai bei gerovei ir jų socialiniams bei ekonominiams interesams.

(5)

Siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, šis reglamentas turėtų būti taikomas kvapiosioms medžiagoms, kvapiųjų medžiagų žaliavoms ir kvapiųjų medžiagų turintiems maisto produktams. Jis taip pat turėtų būti taikomas tam tikriems aromatinių savybių turintiems maisto ingredientams, kurių dedama į maistą visų pirma siekiant stiprinti jo aromatą ir kurie labai padidina tam tikrų natūraliai maiste esančių nepageidaujamų medžiagų kiekį (toliau – aromatinių savybių turintys maisto ingredientai), šių ingredientų žaliavoms ir jų turintiems maisto produktams.

(6)

Šis reglamentas netaikomas neapdorotiems maisto produktams, kurie nebuvo perdirbti, ir nesudėtiniams maisto produktams, pavyzdžiui, prieskoniams, prieskoniniams augalams, arbatoms ir užpilams (pavyzdžiui, vaisių ar žolelių arbatoms), taip pat prieskonių ir (arba) prieskoninių augalų mišiniams, arbatos mišiniams ir užpilų mišiniams, tol, kol jie vartojami kaip tokie ir (arba) kol jų nededama į maistą.

(7)

Kvapiosios medžiagos naudojamos siekiant pagerinti maisto produktų kvapą ir (arba) skonį vartotojo naudai. Kvapiosios medžiagos ir aromatinių savybių turintys maisto ingredientai turėtų būti naudojami tik tuomet, jei jie atitinka šiame reglamente nustatytus kriterijus. Jie turi būti saugūs naudoti, todėl prieš leidžiant tam tikras kvapiąsias medžiagas naudoti maiste, turėtų būti įvertinta jų rizika. Jei įmanoma, dėmesį reikėtų atkreipti į tai, ar dėl tam tikrų kvapiųjų medžiagų naudojimo galėtų kilti neigiamų pasekmių pažeidžiamoms grupėms. Kvapiųjų medžiagų naudojimas neturi klaidinti vartotojo, todėl ženklinant visada turėtų būti tinkamai pateikiama informacija apie jų buvimą maiste. Kvapiosios medžiagos visų pirma neturėtų būti naudojamos tokiu būdu, kad klaidintų vartotojus dėl klausimų, susijusių su, be kita ko, naudojamų ingredientų pobūdžiu, šviežumu ir kokybe, produkto arba gamybos proceso natūralumu arba produkto maistinėmis savybėmis. Tvirtinant kvapiąsias medžiagas taip pat reikėtų atsižvelgti į kitus veiksnius, susijusius su svarstomu klausimu, įskaitant visuomeninius, ekonominius, tradicinius, etinius bei aplinkos veiksnius, atsargumo principą ir kontrolės priemonių tinkamumą.

(8)

Nuo 1999 m. Maisto produktų mokslinis komitetas, o vėliau Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba), įsteigta 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002, nustatančiu maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiu Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiu su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (6), yra pateikę nuomones dėl daugelio kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų žaliavose natūraliai esančių medžiagų, kurios, Europos Tarybos kvapiųjų medžiagų ekspertų komiteto nuomone, gali būti toksiškos. Medžiagos, kurių galimą toksiškumą patvirtino Maisto produktų mokslinis komitetas, turėtų būti laikomomis nepageidaujamomis medžiagomis, kurių neturėtų būti dedama į maistą.

(9)

Kadangi nepageidaujamų medžiagų gali natūraliai būti augaluose, jų gali būti kvapiųjų medžiagų preparatuose ir aromatinių savybių turinčiuose maisto ingredientuose. Tradiciškai augalai naudojami kaip maistas arba maisto ingredientai. Atsižvelgiant į poreikį saugoti žmonių sveikatą ir neišvengiamą nepageidaujamų medžiagų buvimą tradiciniuose maisto produktuose, reikėtų nustatyti tinkamus didžiausius leistinus šių nepageidaujamų medžiagų kiekius maisto produktuose, kuriuos vartodami žmonės gauna daugiausiai šių medžiagų.

(10)

Reikėtų nustatyti didžiausius leistinus tam tikrų natūraliai esančių nepageidaujamų medžiagų kiekius tame maiste ar tų kategorijų maiste, kurį žmonės vartoja daugiausiai. Jei papildomos natūraliai esančios nepageidaujamos medžiagos keltų pavojų vartotojų sveikatai, reikėtų nustatyti didžiausius leistinus kiekius atsižvelgiant į Tarnybos nuomonę. Valstybės narės turėtų vykdyti rizikos įvertinimu grindžiamą kontrolę pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (7). Siekiant užtikrinti, kad nesaugus maistas nebūtų pateiktas į rinką, maisto produktų gamintojai yra įpareigoti atsižvelgti į šių medžiagų buvimą visų rūšių maistui ruošti naudodami aromatinių savybių turinčius maisto ingredientus ir (arba) kvapiąsias medžiagas.

(11)

Siekiant uždrausti arba riboti tam tikrų augalinės, gyvūninės, mikrobiologinės ar mineralinės kilmės medžiagų, kurių poveikis žmonių sveikatai kelia susirūpinimą, naudojimą kvapiųjų medžiagų bei aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų gamybai ir pastarųjų naudojimą maisto gamybai, turėtų būti nustatytos nuostatos Bendrijos lygmeniu.

(12)

Rizikos įvertinimą turėtų atlikti Tarnyba.

(13)

Siekiant užtikrinti suderinamumą, kvapiųjų medžiagų ir jų žaliavų, kurios turi būti įvertintos, rizikos įvertinimas ir patvirtinimas turėtų būti atliekamas 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1331/2008, nustatančiame bendrą maisto priedų, maisto fermentų ir maisto kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą (8), nustatyta tvarka.

(14)

Kvapiųjų medžiagų pagrindai yra apibrėžtos cheminės medžiagos, kurių sudėtyje yra kvapiųjų medžiagų, gautų cheminės sintezės būdu arba išskirtų atliekant cheminius procesus, ir natūralių kvapiųjų medžiagų. Kvapiųjų medžiagų pagrindų įvertinimo programa vykdoma vadovaujantis 1996 m. spalio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2232/96, nustatančiu Bendrijos tvarką, taikomą kvapiosioms medžiagoms, naudojamoms arba skirtoms naudoti maisto produktuose ar ant jų (9). Tame reglamente numatyta, kad kvapiųjų medžiagų pagrindų sąrašas turi būti priimtas per penkerius metus nuo minėtos programos priėmimo. To sąrašo priėmimui reikėtų nustatyti naują terminą. Bus pasiūlyta tą sąrašą įtraukti į Reglamento (EB) Nr. 1331/2008 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą.

(15)

Kvapiųjų medžiagų preparatai – tai kitos nei apibrėžtos cheminės medžiagos kvapiosios medžiagos, gautos iš augalinės, gyvūninės ar mikrobiologinės kilmės medžiagų taikant atitinkamus fizinius, fermentacijos ar mikrobiologinius procesus, kurios yra neapdorotos arba apdorotos, kad būtų tinkamos žmonėms vartoti. Kvapiųjų medžiagų preparatų, pagamintų iš maistinių medžiagų, nereikia įvertinti ar patvirtinti naudojimui maisto produktuose ar ant jų, nebent kiltų abejonių dėl jų saugos. Tačiau reikėtų įvertinti kvapiųjų medžiagų preparatų, pagamintų iš nemaistinių medžiagų, saugą ir juos patvirtinti.

(16)

Reglamente (EB) Nr. 178/2002 maistas apibrėžiamas kaip bet kokia medžiaga arba produktas, perdirbtas, iš dalies perdirbtas arba neperdirbtas, kurį žmogus nurys arba pagrįstai tikimasi, kad nurys. Jei turima pakankamai įrodymų, kad augalinės, gyvūninės ar mikrobiologinės kilmės medžiagos iki šiol buvo naudojamos kvapiųjų medžiagų gamybai, gamybos tikslais jos laikomos maistinėmis medžiagomis, net jei kai kurių iš šių žaliavų, pavyzdžiui, dalbergijos ir braškių lapų, pačių savaime nebuvo galima naudoti maistui. Jų įvertinti nereikia.

(17)

Kvapiųjų medžiagų, gautų tam tikromis sąlygomis termiškai apdorojant maistines medžiagas, nereikia įvertinti ar patvirtinti naudojimui maisto produktuose ar ant jų, nebent kiltų abejonių dėl jų saugos. Tačiau reikėtų įvertinti kvapiųjų medžiagų, gautų termiškai apdorojant nemaistines medžiagas ar nesilaikant tam tikrų gamybos sąlygų, saugą ir jas patvirtinti.

(18)

2003 m. lapkričio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2065/2003 dėl kvapiųjų rūkymo medžiagų, naudojamų arba skirtų naudoti maisto produktuose arba jų paviršiuje (10) nustatoma kvapiųjų rūkymo medžiagų saugos įvertinimo ir patvirtinimo tvarka bei siekiama sudaryti pirminių dūmų kondensatų ir pirminių dervos dalių, kurias išskirtinai leidžiama naudoti, sąrašą.

(19)

Dėl cheminių reakcijų, kurios vyksta perdirbant maistą, kvapiųjų medžiagų pirmtakai, pavyzdžiui, angliavandeniai, oligopeptidai ir amino rūgštys, suteikia maistui aromatą. Kvapiųjų medžiagų pirmtakų, pagamintų iš maistinių medžiagų, nereikia įvertinti ar patvirtinti naudojimui maisto produktuose ar ant jų, nebent kiltų abejonių dėl jų saugos. Tačiau reikėtų įvertinti kvapiųjų medžiagų pirmtakų, pagamintų iš nemaistinių medžiagų, saugą ir juos patvirtinti.

(20)

Kitos kvapiosios medžiagos, kurios neatitinka pirmiau paminėtų kvapiųjų medžiagų sąvokų apibrėžčių, atlikus jų įvertinimą ir patvirtinimą gali būti naudojamos maisto produktuose ir ant jų. Tokių medžiagų pavyzdys galėtų būti kvapiosios medžiagos, gautos labai trumpai kaitinant aliejų ar riebalus iki ypač aukštos temperatūros, suteikiant kepimo aromatą.

(21)

Augalinės, gyvūninės, mikrobiologinės ar mineralinės kilmės medžiagos, kurios nėra maistinės medžiagos, gali būti naudojamos kvapiųjų medžiagų gamybai tik moksliškai įvertinus jų saugą. Gali tekti leisti naudoti tik tam tikras medžiagos dalis arba nustatyti naudojimo sąlygas.

(22)

Kvapiosiose medžiagose gal būti maisto priedų, leidžiamų pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (11), ir (arba) kitų maisto ingredientų, kurie yra būtini dėl technologinių tikslų, pavyzdžiui, jų saugojimui, standartizavimui, skiedimui arba tirpinimui ir stabilizavimui.

(23)

Kvapiąją medžiagą ar žaliavą, kurioms taikomas 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (12), turėtų būti leista naudoti pagal tą reglamentą ir pagal šį reglamentą.

(24)

Kvapiosioms medžiagoms toliau taikomos bendros ženklinimo taisyklės, numatytos 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo (13), ir atitinkamais atvejais Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 ir 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir ženklinimo (14). Be to, šiame reglamente turėtų būti numatytos konkrečios nuostatos dėl gamintojams arba galutiniam vartotojui parduodamų kvapiųjų medžiagų ženklinimo.

(25)

Ženklinant kvapiųjų medžiagų pagrindus arba kvapiųjų medžiagų preparatus žodis „natūralus“ turėtų būti vartojamas tik tada, jei jie atitinka tam tikrus kriterijus, kuriais užtikrinama, kad vartotojai nebūtų klaidinami.

(26)

Konkrečiais informavimo reikalavimais turėtų būti užtikrinta, kad vartotojai nebūtų klaidinami dėl to, iš kokios žaliavos yra pagamintos natūralios kvapiosios medžiagos. Visų pirma, jei aromatui apibūdinti vartojamas žodis „natūralus“, naudojami kvapiosios medžiagos komponentai turėtų būti visiškai natūralios kilmės. Be to, ženklinant turėtų būti nurodytos kvapiųjų medžiagų žaliavos, išskyrus atvejus, kai nurodomų žaliavų nebūtų galima atpažint iš maisto aromato ar skonio. Jei nurodoma žaliava, ne mažiau kaip 95 % kvapiosios medžiagos komponento turėtų būti pagaminta iš nurodytos žaliavos. Kadangi dėl kvapiųjų medžiagų naudojimo neturėtų būti klaidinamas vartotojas, kita ne didesnė kaip 5 % dalis gali būti naudojama tik standartizavimo tikslais arba siekiant kvapiajai medžiagai suteikti, pavyzdžiui, šviežesnį, pikantiškesnį, brandesnį ar sodresnį aromatą. Kai naudojama mažiau nei 95 % iš nurodytos žaliavos gauto kvapiosios medžiagos komponento ir vis dar galima atpažinti žaliavos aromatą, reikėtų nurodyti žaliavą paminint, kad buvo dėta kitų natūralių kvapiųjų medžiagų, pavyzdžiui, nurodant, kad į kakavos ekstraktą buvo dėta kitų natūralių kvapiųjų medžiagų siekiant suteikti bananų aromatą.

(27)

Vartotojai turėtų būti informuojami, jei maisto produktas turi rūkymo skonį dėl to, kad į jį įdėta kvapiųjų rūkymo medžiagų. Pagal Direktyvą 2000/13/EB ženklinant vartotojas neturėtų būti klaidinamas dėl to, ar produktas buvo rūkytas tradiciškai šviežiuose dūmuose, ar apdorotas kvapiosiomis rūkymo medžiagomis. Direktyvą 2000/13/EB reikia suderinti su šiame reglamente nustatytomis kvapiųjų medžiagų, kvapiųjų rūkymo medžiagų sąvokų apibrėžtimis ir kvapiosioms medžiagoms apibūdinti skirtu terminu „natūralios“.

(28)

Vertinant, ar kvapiųjų medžiagų pagrindai yra saugūs žmonių sveikatai, būtina turėti informaciją apie kvapiųjų medžiagų pagrindų vartojimą ir naudojimą. Todėl reikėtų reguliariai tikrinti, kokie kvapiųjų medžiagų pagrindų kiekiai dedami į maistą.

(29)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (15).

(30)

Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai iš dalies pakeisti šio reglamento priedus ir patvirtinti tinkamas pereinamojo laikotarpio priemones, susijusias su Bendrijos sąrašo sukūrimu. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, papildant jį naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu, numatytą Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje.

(31)

Kai dėl neišvengiamų skubos priežasčių neįmanoma laikytis reguliavimo procedūros su tikrinimu įprasto termino, tvirtindama 8 straipsnio 2 dalyje apibūdintas priemones ir šio reglamento II–V priedų pakeitimus, Komisija turėtų galėti taikyti Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 6 dalyje numatytą skubos procedūrą.

(32)

Šio reglamento II–V priedai prireikus turėtų būti suderinti su mokslo ir technikos pažanga, atsižvelgiant į informaciją, pateiktą kvapiųjų medžiagų gamintojų bei naudotojų ir (arba) gautą valstybėms narėms vykdant stebėseną ir kontrolę.

(33)

Siekiant proporcingai ir veiksmingai tobulinti ir atnaujinti kvapiąsias medžiagas reglamentuojančius Bendrijos teisės aktus, būtina rinkti duomenis, keistis informacija ir koordinuoti valstybių narių darbą. Tuo tikslu gali būti naudinga atlikti konkretiems klausimams skirtus tyrimus siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sprendimų priėmimo procesui. Todėl reikėtų, kad Bendrija, laikydamasi biudžeto procedūros, finansuotų tokius tyrimus. Tokių priemonių finansavimui taikomas Reglamentas (EB) Nr. 882/2004.

(34)

Kol bus parengtas Bendrijos sąrašas, reikėtų patvirtinti nuostatas dėl kvapiųjų medžiagų pagrindų, kuriems netaikoma Reglamente (EB) Nr. 2232/96 numatyta įvertinimo programa, įvertinimo ir patvirtinimo. Todėl reikėtų nustatyti pereinamojo laikotarpio tvarką. Vadovaujantis šia tvarka, tokie kvapiųjų medžiagų pagrindai turėtų būti įvertinti ir patvirtinti Reglamente (EB) Nr. 1331/2008 nustatyta tvarka. Tačiau neturėtų būti laikomasi tame reglamente nustatytų terminų, per kuriuos Tarnyba turi priimti savo nuomonę, o Komisija – pateikti reglamento, atnaujinančio Bendrijos sąrašą, projektą Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui, nes pirmenybę reikėtų teikti vykdomai įvertinimo programai.

(35)

Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti Bendrijos taisykles, reglamentuojančias kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių tam tikrų maisto ingredientų naudojimą maiste ir ant jo, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl vieningos rinkos interesų ir aukšto lygio vartotojų apsaugos jį galima geriau pasiekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali patvirtinti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(36)

1991 m. birželio 10 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1601/91, nustatantį bendrąsias aromatintų vynų, aromatintų vyno gėrimų ir aromatintų vyno kokteilių apibrėžimo, aprašymo ir pateikimo taisykles (16) ir 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos (17) reikia suderinti su tam tikromis naujomis šiame reglamente nustatytomis sąvokų apibrėžtimis.

(37)

Reglamentus (EEB) Nr. 1601/91, (EB) Nr. 2232/96 ir (EB) Nr. 110/2008 bei Direktyvą 2000/13/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente nustatomos taisyklės, taikomos kvapiosioms medžiagoms ir aromatinių savybių turintiems maisto ingredientams, skirtiems naudoti maisto produktuose ir ant jų, siekiant užtikrinti veiksmingą vidaus rinkos veikimą bei aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą ir aukšto lygio vartotojų apsaugą, įskaitant vartotojų interesų apsaugą ir sąžiningą prekybos maisto produktais praktiką, atitinkamais atvejais atsižvelgiant į aplinkos apsaugą.

Tokiais tikslais reglamente pateikiami:

a)

kvapiųjų medžiagų ir žaliavų, patvirtintų naudoti maisto produktuose ir ant jų, Bendrijos sąrašas (toliau – Bendrijos sąrašas), pateikiamas I priede;

b)

kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų sąlygos;

c)

kvapiųjų medžiagų ženklinimo taisyklės.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas:

a)

kvapiosioms medžiagoms, naudojamoms arba skirtoms naudoti maisto produktuose ar ant jų, nepažeidžiant konkretesnių nuostatų, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 2065/2003;

b)

aromatinių savybių turintiems maisto ingredientams;

c)

maistui, kurio sudėtyje yra kvapiųjų medžiagų ir (arba) aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų;

d)

kvapiųjų medžiagų žaliavoms ir (arba) aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų žaliavoms.

2.   Šis reglamentas netaikomas:

a)

medžiagoms, kurių skonis yra tik saldus, rūgštus arba sūrus;

b)

neapdorotiems maisto produktams;

c)

nesudėtiniams maisto produktams ir mišiniams, pvz., šviežių, džiovintų ar šaldytų prieskonių ir (arba) prieskoninių augalų, bet ne vien jų, mišiniams, arbatos mišiniams ir užpilų mišiniams, jei jie nebuvo naudoti kaip maisto ingredientai.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

1.   Šiame reglamente taikomos Reglamentuose (EB) Nr. 178/2002 ir Nr. 1829/2003 nustatytos sąvokų apibrėžtys.

2.   Šiame reglamente taip pat taikomos tokios sąvokų apibrėžtys:

a)

kvapiosios medžiagos – produktai:

i)

patys savaime neskirti vartoti, kurių dedama į maistą siekiant suteikti jam kvapą ir (arba) skonį arba juos modifikuoti;

ii)

pagaminti arba susidedantys iš šių kategorijų medžiagų: kvapiųjų medžiagų pagrindų, kvapiųjų medžiagų preparatų, termiškai apdorotų kvapiųjų medžiagų, kvapiųjų rūkymo medžiagų, kvapiųjų medžiagų pirmtakų arba kitų kvapiųjų medžiagų ar jų mišinių;

b)

kvapiosios medžiagos pagrindas – tam tikra cheminė medžiaga, turinti aromatinių savybių;

c)

natūralus kvapiosios medžiagos pagrindas – kvapiosios medžiagos pagrindas, gautas taikant tinkamus fizinius, fermentacijos arba mikrobiologinius procesus iš augalinės, gyvūninės arba mikrobiologinės kilmės žaliavos arba jų produktų, apdorotų vienu ar keliais II priede išvardytais tradiciniais maisto gamybos būdais, kad būtų tinkami žmonėms vartoti. Natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai atitinka natūraliai esančias medžiagas, kurių aptinkama gamtoje;

d)

kvapiosios medžiagos preparatas – produktas, kuris nėra kvapiosios medžiagos pagrindas, gautas:

i)

taikant tinkamus fizinius, fermentacijos arba mikrobiologinius procesus iš maistinių medžiagų žaliavų arba jų produktų, apdorotų vienu ar keliais II priede išvardytais tradiciniais maisto gamybos būdais, kad būtų tinkami žmonėms vartoti;

ir (arba)

ii)

taikant tinkamus fizinius, fermentacijos arba mikrobiologinius procesus iš augalinės, gyvūninės ar mikrobiologinės kilmės, išskyrus maistines medžiagas, medžiagos arba jos produktų, apdorotų vienu ar keliais II priede išvardytais tradiciniais maisto gamybos būdais;

e)

termiškai apdorota kvapioji medžiaga – produktas, gautas termiškai apdorojus ingredientų, nebūtinai turinčių aromatinių savybių, kurių bent vieno sudėtyje yra azoto (amino), o kitas yra redukuojantysis cukrus, mišinį; termiškai apdorotos kvapiosios medžiagos gali būti gaminamos iš šių ingredientų:

i)

maistinės medžiagos;

ir (arba)

ii)

nemaistinės žaliavos;

f)

rūkymo kvapioji medžiaga – tai produktas, gautas frakcionuojant ir gryninant kondensuotus dūmus, iš kurių gaunamas pirminis dūmų kondensatas, pirminės dervos dalys ir (arba) pagamintos kvapiosios rūkymo medžiagos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2065/2003 3 straipsnio 1, 2 ir 4 punktuose;

g)

kvapiosios medžiagos pirmtakas – produktas, nebūtinai turintis aromatinių savybių, kurio specialiai dedama į maistą tik tam, kad skaidydamasis arba reaguodamas su kitais komponentais maisto gamybos metu jis išskirtų aromatą; jis gali būti gaunamas iš:

i)

maistinės medžiagos;

ir (arba)

ii)

nemaistinės žaliavos;

h)

kita kvapioji medžiaga – kvapioji medžiaga, kurios dedama arba kuri yra skirta dėti į maistą siekiant suteikti jam kvapą ir (arba) skonį ir kuri neatitinka b–g punktuose pateiktų sąvokų apibrėžčių;

i)

aromatinių savybių turintis maisto ingredientas – maisto ingredientas, kuris nėra kvapioji medžiaga, kurio gali būti dedama į maistą visų pirma siekiant sustiprinti arba pakeisti jo aromatą ir kuris labai padidina tam tikrų natūraliai maiste esančių nepageidaujamų medžiagų kiekį;

j)

žaliava – augalinės, gyvūninės, mikrobiologinės ar mineralinės kilmės medžiaga, iš kurios gaminamos kvapiosios medžiagos arba aromatinių savybių turintys maisto ingredientai; ji gali būti:

i)

maistinė medžiaga;

arba

ii)

nemaistinė žaliava;

k)

tinkamas fizinis procesas – fizinis procesas, kuriuo tikslingai nekeičiamas kvapiųjų medžiagų komponentų cheminis pobūdis, nepažeidžiant II priede pateikiamo tradicinių maisto gamybos būdų sąrašo, ir kuris neapima, inter alia, singletinio deguonies, ozono, neorganinių katalizatorių, metalo katalizatorių, organometalinių reagentų ir (arba) UV spinduliuotės naudojimo.

3.   Taikant 2 dalies d, e, g ir j punktuose nurodytas sąvokų apibrėžtis, šiame reglamente žaliavos, kurių atžvilgiu turima svarių įrodymų, kad iki šiol jos buvo naudojamos kvapiųjų medžiagų gamybai, laikomos maistinėmis medžiagomis.

4.   Kvapiosiose medžiagose gali būti maisto priedų, leidžiamų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1333/2008 ir (arba) kitų maisto ingredientų, įmaišytų dėl technologinių tikslų.

II SKYRIUS

KVAPIŲJŲ MEDŽIAGŲ, AROMATINIŲ SAVYBIŲ TURINČIŲ MAISTO INGREDIENTŲ IR ŽALIAVŲ NAUDOJIMO SĄLYGOS

4 straipsnis

Bendrosios kvapiųjų medžiagų ar aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų naudojimo sąlygos

Maisto produktuose arba ant jų gali būti naudojamos tik tos kvapiosios medžiagos ir aromatinių savybių turintys maisto ingredientai, kurie atitinka šias sąlygas:

a)

remiantis turimais moksliniais įrodymais, jie nekelia pavojaus vartotojų sveikatai ir

b)

jų naudojimas neklaidina vartotojo.

5 straipsnis

Sąlygų neatitinkančių kvapiųjų medžiagų ir (arba) maisto uždraudimas

Kvapiosios medžiagos ar maisto, kuriame yra tos kvapiosios medžiagos ir (arba) aromatinių savybių turinčio maisto ingrediento, negalima pateikti į rinką, jei jie naudojami nesilaikant šio reglamento reikalavimų.

6 straipsnis

Tam tikrų medžiagų buvimas

1.   III priedo A dalyje išvardytų medžiagų į maistą nededama.

2.   Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 110/2008, sudėtiniuose maisto produktuose, išvardytuose III priedo B dalyje, ar ant jų naudojant kvapiąsias medžiagas ir (arba) aromatinių savybių turinčius maisto ingredientus, turi būti neviršijami tam tikrų medžiagų, kurių natūraliai yra kvapiosiose medžiagose ir (arba) aromatinių savybių turinčiuose maisto ingredientuose, didžiausi leidžiami kiekiai. III priede nurodyti didžiausi leistini medžiagų kiekiai taikomi parduoti skirtiems maisto produktams, jeigu nenurodyta kitaip. Nukrypstant nuo šio principo, džiovintų ir (arba) koncentruotų maisto produktų, kurie turi būti atgaminti, atveju didžiausi leistini kiekiai taikomi pagal etiketėje pateiktus nurodymus atgamintam maistui, atsižvelgiant į mažiausią leidžiamą skiedimo koeficientą.

3.   Išsamios 2 dalies įgyvendinimo taisyklės gali būti priimtos pagal 21 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą, prireikus gavus Europos maisto saugos tarnybos (toliau – Tarnyba) nuomonę.

7 straipsnis

Tam tikrų žaliavų naudojimas

1.   IV priedo A dalyje išvardytos žaliavos nenaudojamos kvapiųjų medžiagų ir (arba) aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų gamybai.

2.   Kvapiosios medžiagos ir (arba) aromatinių savybių turintys maisto ingredientai, pagaminti iš IV priedo B dalyje išvardytų žaliavų, gali būti naudojami tik tame priede nurodytomis sąlygomis.

8 straipsnis

Kvapiosios medžiagos ir aromatinių savybių turintys maisto ingredientai, kurių nereikia įvertinti ir patvirtinti

1.   Maisto produktuose ar ant jų gali būti naudojamos šios pagal šį reglamentą neįvertintos ir nepatvirtintos kvapiosios medžiagos ir aromatinių savybių turintys maisto ingredientai, jeigu jie atitinka 4 straipsnio reikalavimus:

a)

3 straipsnio 2 dalies d punkto i papunktyje nurodyti kvapiųjų medžiagų preparatai;

b)

3 straipsnio 2 dalies e punkto i papunktyje nurodytos termiškai apdorotos kvapiosios medžiagos, atitinkančios termiškai apdorotų kvapiųjų medžiagų gamybos sąlygas, kuriose neviršijami didžiausi leistini tam tikrų medžiagų kiekiai, nustatyti V priede;

c)

3 straipsnio 2 dalies g punkto i papunktyje nurodyti kvapiųjų medžiagų pirmtakai;

d)

aromatinių savybių turintys maisto ingredientai.

2.   Nepaisant 1 dalies nuostatų, jei Komisija, valstybė narė arba Tarnyba pareiškia abejones dėl 1 dalyje nurodytos kvapiosios medžiagos arba aromatinių savybių turinčio maisto ingrediento saugos, Tarnyba atlieka tokios kvapiosios medžiagos arba aromatinių savybių turinčio maisto ingrediento rizikos įvertinimą. Tokiu atveju mutatis mutandis taikomi Reglamento (EB) Nr. 1331/2008 4, 5 ir 6 straipsniai. Prireikus, remdamasi Tarnybos nuomone, Komisija patvirtina priemones, skirtas neesminėms šio reglamento nuostatoms iš dalies pakeisti, inter alia, jį papildant, pagal 21 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Tokios priemonės prireikus nustatomos III, IV ir (arba) V priede. Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali pasinaudoti 21 straipsnio 4 dalyje nurodyta skubos procedūra.

III SKYRIUS

BENDRIJOS KVAPIŲJŲ MEDŽIAGŲ IR ŽALIAVŲ, PATVIRTINTŲ NAUDOTI MAISTO PRODUKTUOSE IR ANT JŲ, SĄRAŠAS

9 straipsnis

Kvapiosios medžiagos ir žaliavos, kurias reikia įvertinti ir patvirtinti

Šis skyrius taikomas:

a)

kvapiųjų medžiagų pagrindams;

b)

3 straipsnio 2 dalies d punkto ii papunktyje nurodytiems kvapiųjų medžiagų preparatams;

c)

termiškai apdorotoms kvapiosioms medžiagoms, gautoms kaitinant ingredientus, kurie visiškai arba iš dalies atitinka 3 straipsnio 2 dalies e punkto ii papunkčio nuostatą ir (arba) kurie neatitinka V priede nustatytų termiškai apdorotų kvapiųjų medžiagų gamybos sąlygų, ir (arba) tam tikrų nepageidaujamų medžiagų didžiausių leistinų kiekių;

d)

3 straipsnio 2 dalies g punkto ii papunktyje nurodytiems kvapiųjų medžiagų pirmtakams;

e)

3 straipsnio 2 dalies h punkte nurodytoms kitoms kvapiosioms medžiagoms;

f)

3 straipsnio 2 dalies j punkto ii papunktyje nurodytoms nemaistinėms žaliavoms.

10 straipsnis

Bendrijos kvapiųjų medžiagų ir žaliavų sąrašas

Į rinką pateikti ir naudoti maisto produktuose ar ant jų atitinkamais atvejais galima tik tas 9 straipsnyje nurodytas kvapiąsias medžiagas ir žaliavas, kurios yra įtrauktos į Bendrijos sąrašą, ir tik jame nurodytomis sąlygomis.

11 straipsnis

Kvapiųjų medžiagų ir žaliavų įtraukimas į Bendrijos sąrašą

1.   Kvapioji medžiaga arba žaliava gali būti įtraukiama į Bendrijos sąrašą laikantis Reglamente (EB) Nr. 1331/2008 nustatytos procedūros tik tuo atveju, jei ji atitinka šio reglamento 4 straipsnyje nustatytas sąlygas.

2.   Įtraukiant kvapiąją medžiagą arba žaliavą į Bendrijos sąrašą nurodoma:

a)

patvirtintos kvapiosios medžiagos arba žaliavos identifikavimo duomenys;

b)

prireikus sąlygos, kuriomis kvapioji medžiaga gali būti naudojama.

3.   Bendrijos sąrašas iš dalies keičiamas laikantis procedūros, nurodytos Reglamente (EB) Nr. 1331/2008.

12 straipsnis

Kvapiosios medžiagos ar žaliavos, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003

1.   Kvapioji medžiaga ar žaliava, kuriai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, gali būti įtraukta į Bendrijos sąrašą I priede pagal šį reglamentą tik tuo atveju, jei yra suteiktas leidimas ją naudoti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003.

2.   Kai kvapioji medžiaga, jau įtraukta į Bendrijos sąrašą, gaminama iš kito šaltinio, kuriam taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, jai nereikia gauti naujo leidimo pagal šio reglamento nuostatas, jei naujam šaltiniui suteiktas leidimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 nuostatas ir jei kvapioji medžiaga atitinka pagal šį reglamentą nustatytus reikalavimus.

13 straipsnis

Sprendimai dėl aiškinimo

Prireikus, pagal 21 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą, gali būti nuspręsta:

a)

ar konkreti medžiaga ar medžiagų mišinys, arba maisto rūšis priklauso 2 straipsnio 1 dalyje išvardytoms kategorijoms;

b)

kuriai konkrečiai iš 3 straipsnio 2 dalies b–j punktuose apibrėžtų kategorijų priklauso konkreti medžiaga;

c)

ar konkretus produktas priklauso maisto kategorijai arba yra maistas, nurodytas I priede ar III priedo B dalyje.

IV SKYRIUS

ŽENKLINIMAS

14 straipsnis

Galutiniam vartotojui neskirtų parduoti kvapiųjų medžiagų ženklinimas

1.   Galutiniam vartotojui neskirtos parduoti kvapiosios medžiagos gali būti parduodamos tik tuo atveju, jei jos yra gerai matomai, aiškiai įskaitomai ir neištrinamai paženklintos, kaip numatyta 15 ir 16 straipsniuose. 15 straipsnyje numatyta informacija pateikiama pirkėjams lengvai suprantama kalba.

2.   Remdamasi Sutartimi, valstybė narė, kurioje produktas parduodamas, gali nustatyti, kad jos teritorijoje 15 straipsnyje numatyta informacija būtų pateikiama viena arba keliomis tos valstybės narės nustatytomis oficialiomis Bendrijos kalbomis. Tai netrukdo tokią informaciją pateikti keliomis kalbomis.

15 straipsnis

Galutiniam vartotojui neskirtų parduoti kvapiųjų medžiagų ženklinimo bendrieji reikalavimai

1.   Kai galutiniam vartotojui neskirtos parduoti kvapiosios medžiagos yra parduodamos atskirai arba sumaišytos viena su kita ir (arba) su kitais maisto produktų ingredientais, ir (arba) su kitomis medžiagomis, kuriomis jos papildomos pagal 3 straipsnio 4 dalį, ant jų pakuotės arba talpyklų pateikiama ši informacija:

a)

prekinis pavadinimas: žodis „kvapioji medžiaga“, arba konkretesnis kvapiosios medžiagos pavadinimas ar apibūdinimas;

b)

užrašas „maisto produktams“ arba užrašas „ribotai naudoti maisto produktuose“, arba dar konkretesnė nuoroda dėl numatomo naudojimo maiste;

c)

prireikus specialios laikymo ir (arba) naudojimo sąlygos;

d)

partiją arba siuntą nurodantis ženklas;

e)

svorio mažėjimo tvarka išvardijama:

i)

produkto sudėtyje esančių kvapiųjų medžiagų kategorijos ir

ii)

visų kitų produkto sudėtyje esančių medžiagų pavadinimai arba, atitinkamais atvejais, jų E numeris;

f)

gamintojo, pakuotojo arba pardavėjo vardas, pavardė arba įmonės pavadinimas ir adresas;

g)

jei komponentui ar jų grupei taikomi kiekybiniai apribojimai maisto produktuose, nurodomas didžiausias leistinas kiekvieno komponento ar jų grupės kiekis ir (arba) aiškiais bei lengvai suprantamais terminais pateikiama atitinkama informacija, suteikianti galimybę pirkėjui laikytis šio reglamento ar kitų atitinkamų Bendrijos teisės aktų;

h)

grynasis (neto) kiekis;

i)

minimalus galiojimo ar tinkamumo vartoti terminas;

j)

atitinkamais atvejais informacija apie kvapiąją medžiagą ar kitas šiame straipsnyje nurodytas ir Direktyvos 2000/13/EB IIIa priede dėl maisto produktuose esančių ingredientų nurodymo išvardytas medžiagas.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, tos dalies e ir g punktuose reikalaujama informacija gali būti nurodyta tik su siunta susijusiuose dokumentuose, kurie turi būti pateikiami pristatant arba iki pristatymo, jei atitinkamo produkto pakuotės ar talpyklos gerai matomoje dalyje yra užrašas „ne mažmeninei prekybai“.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies, kai kvapiosios medžiagos tiekiamos cisternose, visa informacija gali būti pateikta tik su siunta susijusiuose lydimuosiuose dokumentuose, kurie turi būti pateikiami pristatant.

16 straipsnis

Konkretūs termino „natūralus“ vartojimo reikalavimai

1.   Jei terminas „natūralus“ vartojamas kvapiajai medžiagai apibūdinti 15 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytame prekiniame pavadinime, taikomos šio straipsnio 2–6 dalių nuostatos.

2.   Terminas „natūralus“ gali būti vartojamas kvapiajai medžiagai apibūdinti tik tuo atveju, jei kvapiosios medžiagos komponento sudėtyje yra tik kvapiųjų medžiagų preparatų ir (arba) natūralių kvapiųjų medžiagų pagrindų.

3.   Terminas „natūralus (-ūs) kvapiosios medžiagos pagrindas (-ai)“ gali būti vartojamas tik toms kvapiosioms medžiagoms, kurių kvapiosios medžiagos komponento sudėtyje yra tik natūralių kvapiųjų medžiagų pagrindų, apibūdinti.

4.   Terminas „natūralus“ gali būti vartojamas darant nuorodą į maistą, maisto kategoriją arba augalinės ar gyvūninės kilmės kvapiosios medžiagos žaliavą tik tuo atveju, jei kvapiosios medžiagos komponentas yra gautas tik iš nurodytos žaliavos arba ne mažiau kaip 95 % m/m kvapiosios medžiagos komponento yra gauta iš nurodytos žaliavos.

Apibūdinimas turi būti toks: „natūrali „maisto produktas (-ai) arba maisto kategorija, arba žaliava (-os)“ kvapioji medžiaga“.

5.   Terminas „natūrali „maisto produktas (-ai) arba maisto kategorija, arba žaliava (-os)“ kvapioji medžiaga su kitomis natūraliomis kvapiosiomis medžiagomis“ gali būti vartojamas tik tuo atveju, jei kvapiosios medžiagos komponentas yra iš dalies gautas iš nurodytos žaliavos ir jo aromatas gali būti lengvai atpažįstamas.

6.   Terminas „natūrali kvapioji medžiaga“ gali būti vartojamas tik tuo atveju, jei kvapiosios medžiagos komponentas yra gautas iš įvairių žaliavų ir jei nuoroda į tas žaliavas neatspindėtų jų kvapo ar skonio.

17 straipsnis

Galutiniam vartotojui skirtų parduoti kvapiųjų medžiagų ženklinimas

1.   Nepažeidžiant Direktyvos 2000/13/EB, 1989 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvos 89/396/EEB dėl nuorodų arba žymų maisto produkto partijai identifikuoti (18) ir Reglamento (EB) Nr. 1829/2003, galutiniam vartotojui skirtos parduoti kvapiosios medžiagos, parduodamos atskirai arba sumaišytos viena su kita ir (arba) su kitais maisto produktų ingredientais, ir (arba) papildomos kitomis medžiagomis, gali būti parduodamos tik tuo atveju, jei ant jų pakuotės yra gerai matomas, aiškiai įskaitomas ir neištrinamas užrašas „maisto produktams“ arba „ribotai naudoti maisto produktuose“, arba dar konkretesnė nuoroda dėl numatomo jų naudojimo maiste.

2.   Jei kvapiajai medžiagai apibūdinti 15 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytame prekiniame pavadinime vartojamas terminas „natūralus“, yra taikomas 16 straipsnis.

18 straipsnis

Kiti ženklinimo reikalavimai

14–17 straipsniai neturi įtakos išsamesniems ar platesnę taikymo sritį turintiems teisės aktams, reglamentams ar administracinėms nuostatoms dėl svorio ir matmenų arba taikomiems pavojingų medžiagų ar preparatų pateikimui, klasifikavimui, pakavimui ir ženklinimui arba tokių medžiagų ir preparatų transportavimui.

V SKYRIUS

PROCEDŪRINĖS NUOSTATOS IR ĮGYVENDINIMAS

19 straipsnis

Maisto verslo subjektų teikiamos ataskaitos

1.   Kvapiosios medžiagos pagrindo gamintojas arba naudotojas, ar tokio gamintojo ar naudotojo atstovas Komisijos prašymu informuoja ją apie Bendrijoje per 12 mėnesių laikotarpį į maisto produktus įdėtos medžiagos kiekį. Šiomis aplinkybėmis pateikta informacija apdorojama kaip konfidenciali, jei šios informacijos neprireikia atliekant saugos vertinimą.

Informaciją apie konkrečių kategorijų maisto produktų suvartojimo lygius Bendrijoje Komisija pateikia valstybėms narėms.

2.   Kai taikoma, jeigu pagal šį reglamentą jau patvirtinta kvapioji medžiaga yra paruošta naudojant gamybos metodus arba pradines medžiagas, kurie labai skiriasi nuo metodų ir medžiagų, įtrauktų į Tarnybos pateiktą rizikos įvertinimą, prieš padėdamas prekybą šia kvapiąja medžiaga gamintojas ar naudotojas Komisijai turi pateikti reikiamus duomenis, kad Tarnyba galėtų įvertinti kvapiąją medžiagą atsižvelgdama į pakeistą gamybos metodą ar savybes.

3.   Kvapiųjų medžiagų ir (arba) žaliavų gamintojas ar naudotojas nedelsdamas praneša Komisijai apie naują mokslinę ar techninę informaciją, apie kurią jis žino bei gali ją gauti ir kuri gali turėti įtakos kvapiosios medžiagos saugos įvertinimui.

4.   Išsamios 1 dalies įgyvendinimo taisyklės priimamos pagal 21 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

20 straipsnis

Valstybių narių vykdoma stebėsena ir teikiamos ataskaitos

1.   Valstybės narės, laikydamosi rizika grindžiamo požiūrio, sukuria į Bendrijos sąrašą įtrauktų kvapiųjų medžiagų vartojimo bei naudojimo ir III priede išvardytų medžiagų vartojimo stebėsenos sistemas bei gautus rezultatus tinkamu dažnumu praneša Komisijai ir Tarnybai.

2.   Pasikonsultavus su Tarnyba, pagal 21 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą, ne vėliau kaip 2011 m. sausio 20 d. priimama visoms valstybėms narėms bendra metodika, kaip rinkti informaciją apie į Bendrijos sąrašą įtrauktų kvapiųjų medžiagų vartojimą bei naudojimą ir III priede išvardytų medžiagų vartojimą.

21 straipsnis

Komitetas

1.   Komisijai padeda Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas.

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

4.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 bei 6 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

22 straipsnis

II–V priedų daliniai pakeitimai

Šio reglamento II–V priedų pakeitimai, kuriais siekiama atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą, skirti neesminėms šio reglamento nuostatoms iš dalies pakeisti, priimami pagal 21 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu, prireikus remiantis Tarnybos nuomone.

Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali pasinaudoti 21 straipsnio 4 dalyje nurodyta skubos procedūra.

23 straipsnis

Bendrijos vykdomas suderintos politikos finansavimas

Šiame reglamente nustatytų priemonių finansavimo teisinis pagrindas yra Reglamento (EB) Nr. 882/2004 66 straipsnio 1 dalies c punktas.

VI SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

24 straipsnis

Panaikinimas

1.   Direktyva 88/388/EEB, Sprendimas 88/389/EEB ir Direktyva 91/71/EEB panaikinami nuo 2011 m. sausio 20 d.

2.   Reglamentas (EB) Nr. 2232/96 panaikinamas nuo to reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nurodyto sąrašo taikymo dienos.

3.   Nuorodos į panaikintus teisės aktus laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

25 straipsnis

Kvapiųjų medžiagų pagrindų sąrašo įtraukimas į Bendrijos kvapiųjų medžiagų ir žaliavų sąrašą bei pereinamojo laikotarpio tvarka

1.   Bendrijos sąrašas sudaromas Reglamento (EB) Nr. 2232/96 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą kvapiųjų medžiagų sąrašą įtraukiant į šio reglamento I priedą jo priėmimo metu.

2.   Kol bus sudarytas Bendrijos sąrašas, vertinant ir tvirtinant kvapiųjų medžiagų pagrindus, kuriems netaikoma Reglamento (EB) Nr. 2232/96 4 straipsnyje numatyta įvertinimo programa, taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1331/2008.

Nukrypstant nuo tos procedūros, tokiam vertinimui ir tvirtinimui negalioja devynių mėnesių terminas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1331/2008 5 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnyje.

3.   Visos tinkamos pereinamojo laikotarpio priemonės, skirtos neesminėms šio reglamento nuostatoms iš dalies pakeisti, inter alia, jį papildant, tvirtinamos pagal 21 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

26 straipsnis

Reglamento (EEB) Nr. 1601/91 daliniai pakeitimai

2 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

1)

a punkto trečios įtraukos pirma įtraukos įtrauka pakeičiama taip:

„—

kvapiųjų medžiagų pagrindais ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatais, apibrėžtais 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1334/2008 dėl kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių tam tikrų maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų (19) 3 straipsnio 2 dalies b ir d punktuose, ir (arba)

2)

b punkto antros įtraukos pirma įtraukos įtrauka pakeičiama taip:

„—

kvapiųjų medžiagų pagrindais ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatais, apibrėžtais Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 3 straipsnio 2 dalies b ir d punktuose, ir (arba)“;

3)

c punkto antros įtraukos pirma įtraukos įtrauka pakeičiama taip:

„—

kvapiųjų medžiagų pagrindais ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatais, apibrėžtais Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 3 straipsnio 2 dalies b ir d punktuose, ir (arba)“.

27 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2232/96 dalinis pakeitimas

Reglamento (EB) Nr. 2232/96 5 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   2 straipsnio 2 dalyje nurodytas kvapiųjų medžiagų pagrindų sąrašas priimamas pagal 7 straipsnyje nurodytą procedūrą ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d.“

28 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 110/2008 daliniai pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 110/2008 iš dalies keičiamas taip:

1)

5 straipsnio 2 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)

turėti kvapiųjų medžiagų pagrindų, kaip apibrėžta 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1334/2008 dėl kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių tam tikrų maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų (20) 3 straipsnio 2 dalies b punkte, ir kvapiųjų medžiagų preparatų, kaip apibrėžta to reglamento 3 straipsnio 2 dalies d punkte;

2)

5 straipsnio 3 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)

turėti vieną ar daugiau kvapiųjų medžiagų, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 3 straipsnio 2 dalies a punkte;“;

3)

I priedo 9 punktas pakeičiamas taip:

„9.

Aromatizavimas

Aromatizavimas – vienos ar kelių kvapiųjų medžiagų, apibrėžtų Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 3 straipsnio 2 dalies a punkte, naudojimas gaminant spiritinį gėrimą.“;

4)

II priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

19 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)

Kiti kvapiųjų medžiagų pagrindai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 3 straipsnio 2 dalies b punkte, ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatai, kaip apibrėžta to reglamento 3 straipsnio 2 dalies d punkte, ir (arba) aromatiniai augalai arba jų dalys taip pat gali būti naudojami, tačiau turi jaustis kadagio juslinės savybės, net jei jos kartais yra silpnos.“;

b)

20 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)

Tik kvapiųjų medžiagų pagrindai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 3 straipsnio 2 dalies b punkte, ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatai, kaip apibrėžta to reglamento 3 straipsnio 2 dalies d punkte, naudojami gaminant džiną (angl. gin), kad kadagio skonis būtų vyraujantis.“;

c)

21 dalies a punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

„ii)

distiliavimo produkto mišinys su tokios pat sudėties, grynumo ir alkoholio koncentracijos žemės ūkio kilmės etilo alkoholiu; kvapiųjų medžiagų pagrindai ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatai, kaip nurodyta 20 kategorijos c punkte, taip pat gali būti naudojami distiliuotam džinui (angl. „gin“) aromatizuoti.“;

d)

23 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)

Kiti kvapiųjų medžiagų pagrindai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 3 straipsnio 2 dalies b punkte, ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatai, kaip apibrėžta to reglamento 3 straipsnio 2 dalies d punkte, taip pat gali būti naudojami su sąlyga, kad kmynų skonis bus vyraujantis.“;

e)

24 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)

Kiti natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 3 straipsnio 2 dalies c punkte, ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatai, kaip apibrėžta to reglamento 3 straipsnio 2 dalies d punkte, taip pat gali būti naudojami, tačiau šiems gėrimams aromatą ir skonį daugiausia suteikia kmynų (Carum carvi L.) ir (arba) krapų (Anethum graveolens L.) sėklų distiliatai; naudoti eterinius aliejus draudžiama.“;

f)

30 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

Kartaus skonio spiritiniai gėrimai arba gėrimai su užrašu „bitter“ yra spiritiniai gėrimai, kuriuose vyrauja kartus skonis, susidarantis suteikiant žemės ūkio kilmės etilo alkoholiui skonio kvapiųjų medžiagų pagrindais, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 3 straipsnio 2 dalies b punkte, ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatais, kaip apibrėžta to reglamento 3 straipsnio 2 dalies d punkte.“;

g)

32 dalies c punkto pirma pastraipa ir antros pastraipos įžanginė dalis pakeičiamos taip:

„c)

Kvapiųjų medžiagų pagrindai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 3 straipsnio 2 dalies b punkte, ir kvapiųjų medžiagų preparatai, kaip apibrėžta to reglamento 3 straipsnio 2 dalies d punkte, gali būti naudojami gaminant likerį. Tačiau tik natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 3 straipsnio 2 dalies c punkte ir kvapiųjų medžiagų preparatai, kaip apibrėžta to reglamento 3 straipsnio 2 dalies d punkte, naudojami gaminant šiuos likerius:“;

h)

41 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)

Tik kvapiųjų medžiagų pagrindai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 3 straipsnio 2 dalies b punkte ir kvapiųjų medžiagų preparatai, kaip apibrėžta to reglamento 3 straipsnio 2 dalies d punkte, gali būti naudojami gaminant kiaušininį likerį arba likerį su užrašu „advocaat“ arba „avocat“, arba „advokat.““;

i)

44 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

Gėrimas su užrašu „väkevä glögi“ arba „spritglögg“ – tai spiritinis gėrimas, pagamintas žemės ūkio kilmės etilo alkoholiui suteikiant gvazdikėlių ir (arba) cinamono skonio kvapiosiomis medžiagomis, naudojant vieną iš šių procesų: alkoholio su pridėtomis pirmiau nurodytų augalų dalimis maceravimą ir (arba) distiliavimą, pakartotinį alkoholio distiliavimą esant pirmiau nurodytų augalų dalių, gvazdikėlių arba cinamono natūralių kvapiųjų medžiagų pagrindų, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 3 straipsnio 2 dalies c punkte, pridėjimą arba šių metodų derinį.“;

j)

44 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)

Kitos kvapiosios medžiagos, kvapiųjų medžiagų pagrindai ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 3 straipsnio 2 dalies b, d ir h punktuose, taip pat gali būti naudojami, tačiau turi vyrauti nurodytų prieskonių aromatas.“;

k)

25, 26, 27, 28, 29, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 45 ir 46 dalių c punktuose žodis „preparatai“ pakeičiamas žodžiu „kvapiųjų medžiagų preparatai“.

29 straipsnis

Direktyvos 2000/13/EB dalinis pakeitimas

Direktyvos 2000/13/EB III priedas pakeičiamas taip:

„III PRIEDAS

KVAPIŲJŲ MEDŽIAGŲ PAVADINIMAI INGREDIENTŲ SĄRAŠE

1.

Nepažeidžiant 2 dalies, kvapiosios medžiagos vadinamos:

„kvapiosiomis medžiagomis“ arba konkretesniu kvapiosios medžiagos pavadinimu ar apibūdinimu, jei kvapiosios medžiagos komponento sudėtyje yra 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1334/2008 dėl kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių tam tikrų maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų (21) 3 straipsnio 2 dalies b, c, d, e, f, g ir h punktuose apibrėžtų kvapiųjų medžiagų;

„kvapiąja (-iosiomis) rūkymo medžiaga (-omis)“ arba „kvapiąja (-iosiomis) rūkymo medžiaga (-omis), pagaminta (-omis) iš „maisto produkto (-ų) arba maisto kategorijos, arba žaliavos (-ų)““ (pvz., kvapioji rūkymo medžiaga, pagaminta iš bukmedžio), jei kvapiosios medžiagos komponento sudėtyje yra Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 3 straipsnio 2 dalies f punkte apibrėžtų kvapiųjų medžiagų ir jos suteikia maistui rūkymo skonį.

2.

Terminas „natūralus“ vartojamas kvapiajai medžiagai apibūdinti pagal Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 16 straipsnį.

30 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

Jis taikomas nuo 2011 m. sausio 20 d.

10 straipsnis taikomas praėjus 18 mėnesių nuo Bendrijos sąrašo taikymo dienos.

26 ir 28 straipsniai taikomi nuo Bendrijos sąrašo taikymo dienos.

22 straipsnis taikomas nuo 2009 m. sausio 20 d. Šio reglamento neatitinkantys maisto produktai, kurie buvo teisėtai pateikti į rinką arba paženklinti iki 2011 m. sausio 20 d. gali būti parduodami iki jų trumpiausio galiojimo ar tinkamumo vartoti termino pabaigos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2008 m. gruodžio 16 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

B. LE MAIRE


(1)  OL C 168, 2007 7 20, p. 34.

(2)  Europos Parlamento 2007 m. liepos 10 d. nuomonė (OL C 175 E, 2008 7 10, p. 176), 2008 m. kovo 10 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 111 E, 2008 5 6, p. 46), 2008 m. liepos 8 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2008 m. lapkričio 18 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 184, 1988 7 15, p. 61.

(4)  OL L 184, 1988 7 15, p. 67.

(5)  OL L 42, 1991 2 15, p. 25.

(6)  OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

(7)  OL L 165, 2004 4 30, p. 1. Ištaisyta OL L 191, 2004 5 28, p. 1.

(8)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1.

(9)  OL L 299, 1996 11 23, p. 1.

(10)  OL L 309, 2003 11 26, p. 1.

(11)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 16.

(12)  OL L 268, 2003 10 18, p. 1.

(13)  OL L 109, 2000 5 6, p. 29.

(14)  OL L 268, 2003 10 18, p. 24.

(15)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(16)  OL L 149, 1991 6 14, p. 1.

(17)  OL L 39, 2008 2 13, p. 16.

(18)  OL L 186, 1989 6 30, p. 21.

(19)  OL L 354, 2008 12 31, p. 34“;

(20)  OL L 354, 2008 12 31, p. 34“;

(21)  OL L 354, 2008 12 31, p. 34“.


I PRIEDAS

Bendrijos kvapiųjų medžiagų ir žaliavų, patvirtintų naudoti maisto produktuose ir ant jų, sąrašas


II PRIEDAS

Tradicinių maisto gamybos būdų sąrašas

Smulkinimas

Padengimas

Kaitinimas, virimas, kepimas (orkaitėje), kepinimas (keptuvėje) (iki 240 °C atmosferos slėgyje) ir slėginė maisto gamyba (iki 120 °C)

Atvėsinimas

Pjaustymas

Distiliavimas arba rektifikavimas

Džiovinimas

Emulsavimas

Išgarinimas

Ekstrahavimas, įskaitant ekstrahavimą naudojant tirpiklius pagal Direktyvą 88/344/EEB

Rauginimas

Filtravimas

Malimas

 

Užpylimas

Maceravimas

Mikrobiologiniai procesai

Maišymas

Lupimas

Košimas

Presavimas (išspaudimas)

Šaldymas arba užšaldymas

Skrudinimas arba kepimas ant grotelių

Spaudimas

Mirkymas

 


III PRIEDAS

Tam tikrų medžiagų buvimas

A dalis.   Medžiagos, kurių nededama į maistą

Agaro rūgštis

Aloinas

Kapsaicinas

1,2-benzopirinas, kumarinas

Hipericinas

Beta azaronas

1-alil-4-metoksibenzenas, estragolis

Cianido rūgštis

Mentofuranas

4-alil-1,2-dimetoksibenzenas, metilaugenolis

Pulegonas

Kvasinas

1-alil-3,4-metilen dioksibenzenas, safrolis

A teukrinas

Tujonas (alfa ir beta)

B dalis.   Tam tikrų medžiagų, natūraliai esančių kvapiosiose medžiagose ir aromatinių savybių turinčiuose maisto ingredientuose, didžiausi leistini kiekiai tam tikruose vartojamuose sudėtiniuose maisto produktuose, į kuriuos buvo įdėta kvapiųjų medžiagų ir (arba) aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų

Medžiagos pavadinimas

Sudėtinis maisto produktas, kuriame ribojamas medžiagos kiekis

Didžiausias leistinas kiekis mg/kg

Beta azaronas

Alkoholiniai gėrimai

1,0

1-alil-4-metoksibenzenas,

estragolis (1)

Pieno produktai

50

Perdirbti vaisiai, daržovės (įskaitant grybus, šaknis, šakniagumbius, pupas ir ankštinius), riešutai ir sėklos

50

Žuvies produktai

50

Nealkoholiniai gėrimai

10

Cianido rūgštis

Nuga, marcipanai ar jų pakaitalai arba panašūs produktai

50

Konservuoti kaulavaisiai

5

Alkoholiniai gėrimai

35

Mentofuranas

Saldumynai, kurių sudėtyje yra mėtų arba pipirmėčių, išskyrus labai mažus burnos kvapą gaivinančius saldumynus

500

Labai maži burnos kvapą gaivinantys saldumynai

3 000

Kramtomoji guma

1 000

Alkoholiniai gėrimai, kurių sudėtyje yra mėtų arba pipirmėčių

200

4-alil-1,2- dimetoksibenzenas,

Metilaugenolis (1)

Pieno produktai

20

Mėsos gaminiai ir mėsos produktai, įskaitant naminių paukščių ir medžiojamųjų paukščių bei žvėrių mėsą

15

Žuvies gaminiai ir žuvies produktai

10

Sriubos ir padažai

60

Paruošti pikantiški užkandžiai

20

Nealkoholiniai gėrimai

1

Pulegonas

Saldumynai, kurių sudėtyje yra mėtų arba pipirmėčių, išskyrus labai mažus burnos kvapą gaivinančius saldumynus

250

Labai maži burnos kvapą gaivinantys saldumynai

2 000

Kramtomoji guma

350

Nealkoholiniai gėrimai, kurių sudėtyje yra mėtų arba pipirmėčių

20

Alkoholiniai gėrimai, kurių sudėtyje yra mėtų arba pipirmėčių

100

Kvasinas

Nealkoholiniai gėrimai

0,5

Kepiniai

1

Alkoholiniai gėrimai

1,5

1-alil-3,4-metilen dioksibenzenas, safrolis (1)

Mėsos gaminiai ir mėsos produktai, įskaitant naminių paukščių ir medžiojamųjų paukščių bei žvėrių mėsą

15

Žuvies gaminiai ir žuvies produktai

15

Sriubos ir padažai

25

Nealkoholiniai gėrimai

1

A teukrinas

Kartaus skonio spiritiniai gėrimai arba bitter  (2)

5

Kartaus skonio likeriai (3)

5

Kiti alkoholiniai gėrimai

2

Tujonas (alfa ir beta)

Alkoholiniai gėrimai, išskyrus pagamintus iš Artemisia rūšies augalų

10

Alkoholiniai gėrimai pagaminti iš Artemisia rūšies augalų

35

Nealkoholiniai gėrimai pagaminti iš Artemisia rūšies augalų

0,5

Kumarinas

Tradiciniai ir (arba) sezoniniai kepiniai, kurių etiketėje nurodoma, kad į juos įdėta cinamono

50

„Pusryčių javainiai“, įskaitant saldžius grūdų, džiovintų vaisių, riešutų ir pan. mišinius

20

Smulkūs kepiniai, išskyrus tradicinius ir (arba) sezoninius kepinius, kurių etiketėje nurodyta, kad į juos įdėta cinamono

15

Desertai

5


(1)  Didžiausio leistino kiekio reikalavimai netaikomi, kai sudėtinis maisto produktas neturi jokių kvapiųjų medžiagų, o vienintelis pridėtas aromatinių savybių turintis maisto ingredientas yra šviežios, džiovintos arba užšaldytos žolės ir prieskoniai. Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir su Tarnyba, pagrindusi valstybių narių pateiktas duomenimis, naujausia moksline informacija ir atsižvelgusi į žolių, prieskonių ir natūralių kvapiųjų medžiagų preparatų naudojimą, prireikus, siūlo šiuos išlygos pakeitimus.

(2)  Kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 110/2008 II priedo 30 dalyje.

(3)  Kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 110/2008 II priedo 32 dalyje.


IV PRIEDAS

Žaliavų, kurių naudojimui kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų gamybai taikomi apribojimai, sąrašas

A dalis.   Žaliavos, nenaudojamos kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų gamybai

Žaliava

Lotyniškas pavadinimas

Bendrinis pavadinimas

Tetraploidinė Acorus calamus L. forma

Tetraploidinė ajero forma

B dalis.   Kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų, pagamintų iš tam tikrų žaliavų, naudojimo sąlygos

Žaliava

Naudojimo sąlygos

Lotyniškas pavadinimas

Bendrinis pavadinimas

Quassia amara L. Ir

Picrasma excelsa (Sw)

Kartusis musmedis

Iš šios žaliavos pagamintos kvapiosios medžiagos ir aromatinių savybių turintys maisto ingredientai gali būti naudojami tik gėrimų ir kepinių gamybai

Laricifomes officinales (Vill.: Fr) Kotl. et Pouz

arba

Fomes officinalis

Vaistingoji maumpintė

Iš šios žaliavos pagamintos kvapiosios medžiagos ir aromatinių savybių turintys maisto ingredientai gali būti naudojami tik alkoholinių gėrimų gamybai

Hypericum perforatum L.

Jonažolė

Teucrium chamaedrys L.

Vaistinis bėrutis


V PRIEDAS

Termiškai apdorotų kvapiųjų medžiagų gamybos sąlygos ir didžiausi leistini tam tikrų medžiagų kiekiai termiškai apdorotose kvapiosiose medžiagose

A dalis.   Gamybos sąlygos:

a)

Apdorojimo metu produktų temperatūra turi neviršyti 180 °C.

b)

Terminis apdorojimas 180 °C temperatūroje turi neviršyti 15 min. Mažesnėje temperatūroje trukmę galima ilginti, t. y. kaskart sumažinant temperatūrą 10 °C, kaitinimo trukmę galima padvigubinti. Didžiausia leidžiama trukmė – 12 valandų.

c)

Apdorojimo metu pH vertė turi neviršyti 8,0.

B dalis.   Didžiausi leistini tam tikrų medžiagų kiekiai

Medžiaga

Didžiausias leistinas kiekis µg/kg

2-amino-3,4,8-trimetilimidazo [4,5-f] chinoksalinas (4,8-DiMeIQx)

50

2-amino-1-metil-6-fenilimidazolas [4,5-b] piridinas (PhIP)

50


Top