26.4.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 109/12

(1)

2006 m. spalio 30 d. Reglamentu (EB) Nr. 1620/2006 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) Komisija nustatė laikinąjį antidempingo muitą į Bendriją importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Ukrainos (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės lyginimo lentoms. Šis reglamentas įsigaliojo 2006 m. lapkričio 1 d.

(2)

Primenama, kad atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2005 m. sausio 1 d.–2005 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Atliekant su žalos analize susijusių tendencijų tyrimą nagrinėtas laikotarpis nuo 2002 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(3)

Nustačius laikinąjį antidempingo muitą iš nagrinėjamųjų šalių importuojamoms lyginimo lentoms, visoms šalims buvo atskleisti pagrindiniai faktai ir motyvai, kuriais remiantis buvo priimtas laikinasis reglamentas (pirminis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo raštu ir žodžiu teikti pastabas dėl tokio faktų atskleidimo.

(4)

Kai kurios suinteresuotosios šalys pateikė pastabas raštu. Be to, toms šalims, kurios to pageidavo, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms žodžiu. Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas.

(5)

Visoms šalims buvo pranešta apie visus pagrindinius faktus ir motyvus, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą ir galutinį garantijomis užtikrintų laikinųjų muitų sumų surinkimą (galutinis atskleidimas). Suinteresuotosioms šalims taip pat buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl tokio faktų atskleidimo. Šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos buvo išnagrinėtos ir prireikus duomenys buvo atitinkamai pakeisti.

(6)

Primenama, kad, kaip nurodyta laikinojo reglamento 12 konstatuojamojoje dalyje, šiame tyrime nagrinėjamasis produktas yra Kinijos Liaudies Respublikos ir Ukrainos kilmės lyginimo lentos, pastatomosios (arba ne), sugeriančios garus (arba ne), ir (arba) kurių paviršius yra šildantis (arba ne) ir (arba) pučiantis orą (arba ne), taip pat rankovių lyginimo lentos, ir visų jų pagrindinės dalys, t. y. kojos, plokštė ir lygintuvo laikiklis (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(7)

Viena šalis tvirtino, kad priemonių nereikėtų taikyti lyginimo lentoms, sugeriančioms garus ir (arba) kurių paviršius yra šildantis ir (arba) pučiantis orą, kadangi tokių modelių mažiausia mažmeninė pardavimo kaina yra 200 EUR, o vidutinė mažmeninė lyginimo lentos kaina yra 35 EUR. Taip pat tvirtinta, kad pirkėjui minėti modeliai dažnai parduodami viename pakete (įskaitant garinį lygintuvą), kurio vidutinė mažmeninė kaina yra maždaug 500 EUR. Svarstant kainos elementą pažymėtina, kad per se kainos, visų pirma mažmeninės, nėra veiksnys, į kurį reikėtų atsižvelgti sprendžiant, ar atliekant antidempingo tyrimą dvi arba daugiau produkto rūšių (modelių) turėtų būti laikomos vienu produktu. Atliekant tyrimą atsižvelgiama į pagrindines fizines savybes ir paskirtį, todėl laikomasi nuomonės, kad tokie modeliai nesiskiria nuo modelių be garus sugeriančio ir (arba) šildančio paviršiaus. Svarstant mažmeninę prekybą lyginimo lentomis, kai jos parduodamos kartu su paprastais arba gariniais lygintuvais, atliekant tyrimą nustatyta, kad toks mažmeninės prekybos metodas kartais taikomas parduodant visų skirtingų rūšių lyginimo lentas ir bet kuriuo atveju tai negali būti priežastis, kodėl skirtingų įvairių kombinacijų kainų nereikėtų įtraukti į šio tyrimo produkto aprėptį.

(8)

Be to, ta pati šalis tvirtino, kad priemonių nereikėtų taikyti pagrindinėms lyginimo lentų dalims, kadangi, kaip teigta, Bendrijoje nėra šių dalių rinkos ir, kiek žinoma, Kinijos Liaudies Respublikoje (KLR) ir Ukrainoje šios dalys negaminamos. Bet kuriuo atveju atliekant tyrimą šis argumentas, kuris kaip ir neturi reikšmės produkto apibrėžčiai, nebuvo patvirtintas. Iš tiesų nustatyta, kad tam tikra pagrindinių lyginimo lentų dalių rinka yra ir bent du žinomi Kinijos lyginimo lentų gamintojai eksportavo į Bendriją pagrindines jų dalis.

(9)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad visų rūšių lyginimo lentos ir 6 konstatuojamojoje dalyje minėtos pagrindinės jų dalys turi tas pačias pagrindines fizines ir technines savybes, tą pačią pagrindinę paskirtį ir konkuruoja tarpusavyje Bendrijos rinkoje. Šiuo pagrindu patvirtinamos laikinojo reglamento 12 ir 13 konstatuojamosios dalys.

(10)

Kadangi negauta jokių pastabų, patvirtinama laikinojo reglamento 14 konstatuojamoji dalis.

(11)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma galutinė išvada, kad pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį nagrinėjamasis produktas ir lyginimo lentos, pastatomosios (arba ne), sugeriančios garus (arba ne) ir (arba) kurių paviršius yra šildantis (arba ne) ir (arba) pučiantis orą (arba ne), taip pat rankovių lyginimo lentos bei visų jų pagrindinės dalys, gaminamos ir parduodamos panašia šalimi pasirinktoje Turkijoje, ir Bendrijos pramonės gaminamos bei Bendrijos rinkoje parduodamos lyginimo lentos ir jų dalys yra panašūs.

(12)

Nustačius laikinąsias priemones vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis Kinijos gamintojas tvirtino, kad jam turėjo būti suteiktas RER. Bendrovė pabrėžė, kad laikinojo reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje išdėstyti apskaitos metodai, dėl kurių atmesti penkių eksportuojančių Kinijos gamintojų prašymai (trys iš jų buvo atmesti būtent dėl šios priežasties) taikyti RER, nebuvo tiek reikšmingi, kad būtų galėję turėti įtakos sąskaitų, kurios buvo iš tiesų išsamios, patikimumui ir nėra svarbūs nustatant dempingo skirtumą.

(13)

Šiomis aplinkybėmis pabrėžiama, kad atliekant patikrinimą vietoje buvo nustatyta, jog įmonė, naudodama pirmiau minėtus apskaitos metodus, aiškiai pažeidė tarptautinius apskaitos standartus (TAS), būtent TAS Nr. 1, ir tai negalėjo būti laikoma nereikšminga. Jokių naujų įrodymų, kurie galėtų pakeisti laikinojo reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas, nebuvo pateikta.

(14)

Kadangi šiuo klausimu negauta jokių kitų pagrįstų pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 15–28 konstatuojamosios dalys.

(15)

Kadangi negauta jokių pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 29–34 konstatuojamosios dalys dėl individualaus režimo.

(16)

Kadangi negauta jokių pastabų dėl Turkijos, kaip panašios šalies, pasirinkimo, patvirtinamos laikinojo reglamento 35–40 konstatuojamosios dalys.

(17)

Primenama, kad nustatant normaliąją vertę vienam Kinijos ir vieninteliam eksportuojančiam Ukrainos gamintojui (abiem suteiktas RER) remtasi šių bendrovių pateiktais duomenimis apie pardavimą vidaus rinkoje ir gamybos sąnaudas. Šie duomenys buvo patikrinti susijusių bendrovių patalpose.

(18)

Be to, primenama, kad eksportuojančių Kinijos ir Ukrainos gamintojų, kuriems suteiktas RER, pardavimas vidaus rinkoje nebuvo pakankamai tipinis ir normalioji vertė nustatyta remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi, t. y. normalioji vertė apskaičiuota prie gamybos sąnaudų pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių (PBA) išlaidų sumą ir pagrįstą procentinį pelną.

(19)

Atsižvelgdama į laikinojo reglamento 44 konstatuojamąją dalį, Komisija toliau nagrinėjo gamybos sąnaudas, visų pirma tam tikrų iš plieno pagamintų žaliavų pirkimo kainas, kurias nurodė Kinijos gamintojas, kuriam iš pradžių suteiktas RER. Šiuo atžvilgiu taip pat svarstyti ir tikrinti tam tikrų šalių tvirtinimai ir papildomi įrodymai, gauti atskleidus pirminius faktus. Nustatyta, kad susijusios bendrovės nurodytos plieno pirkimo kainos atitiko pasaulio rinkos kainas. Todėl šios bendrovės nurodytos gamybos sąnaudos galutinai patvirtinamos.

(20)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl normaliosios vertės eksportuojančiam Kinijos gamintojui, kuriam suteiktas RER, negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 43–46 konstatuojamosiose dalyse nurodytos išvados.

(21)

Nustačius laikinąsias priemones Ukrainos valdžios institucijos paprašė Komisijos perskaičiuoti normaliąją vertę vieninteliam Ukrainos eksportuotojui remiantis bendrovės pardavimu Ukrainos rinkoje. Reikėtų priminti, kad, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, vienintelio eksportuojančio Ukrainos gamintojo bendras nagrinėjamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje kiekis TL nebuvo tipinis, todėl normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota taip, kaip minėta pirmiau 18 konstatuojamojoje dalyje ir išdėstyta laikinojo reglamento 47 konstatuojamojoje dalyje.

(22)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl normaliosios vertės vieninteliam eksportuojančiam Ukrainos gamintojui negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 47–49 konstatuojamosiose dalyse nurodytos išvados.

(23)

Vienas importuotojas tvirtino, kad norint nustatyti normaliąją vertę vadovautis tik vieno panašios šalies Turkijos gamintojo pateikta informacijos nepakanka, ir remiantis ja antidempingo muitų nustatyti negalima. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad pagrindiniame reglamente, visų pirma jo 2 straipsnio 7 dalyje, nėra nuostatos, draudžiančios nustatyti priemones tuo atveju, jei panašių šalių gamintojai beveik arba visai nebendradarbiauja. Vis dėlto reikėtų dar paminėti, kad kuo didesnio tikslumo sumetimais panašios šalies vienintelio bendradarbiaujančio gamintojo pateiktą informaciją Komisija vis dėlto lygino su duomenimis, kuriuos pateikė kitas Turkijos gamintojas ir vienas JAV gamintojas, kurie atliekant tyrimą visapusiškai nebendradarbiavo, bet sutiko pateikti tam tikros informacijos apie kainas, sąnaudas ir pardavimo apimtį, taip pat Bendrijos pramonė. Atlikus tokį palyginimą nustatyta, kad bendradarbiaujančio Turkijos gamintojo pateiktais duomenimis galima pagrįstai remtis nustatant normaliąją vertę. Dėl to šis argumentas atmetamas. Kadangi jokių kitų pastabų dėl to negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 50–52 konstatuojamosios dalys.

(24)

Nustačius laikinąsias priemones vienas eksportuojantis KLR gamintojas, minėtas laikinojo reglamento 57 konstatuojamojoje dalyje, teigė, kad nustatant eksporto kainą reikėtų atsižvelgti į jo eksporto pardavimą per nesusijusias prekybos bendroves. Vis dėlto bendrovė nepateikė jokių papildomų patikrinamų įrodymų, patvirtinančių jos teiginius. Visų pirma ji nepateikė duomenų, rodančių galutines pardavimo per nesusijusias šalis paskirties vietas. Todėl šis tvirtinimas atmetamas.

(25)

Kitas eksportuojantis KLR gamintojas tvirtino, kad reikėjo atsižvelgti į jo pardavimą į EB per susijusią Honkonge įsikūrusią prekybos bendrovę. Bendrovė dar kartą prieštaravo dėl to, kad apskaičiuojant eksporto kainas neatsižvelgta į būtent šį pardavimą, bet negalėjo pateikti jokios naujos ir patikrinamos informacijos arba paaiškinimų. Ji negalėjo įrodyti, kad nurodytos eksporto kainos, taikytos nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje, buvo iš tiesų sumokėtos. Be to, Honkongo prekybininko pirkimo duomenys neatitiko patikrintose sąskaitose pateiktų duomenų. Todėl šis tvirtinimas atmetamas.

(26)

Ta pati šalis tvirtino, kad apskaičiuodama eksporto kainas Komisija būtų turėjusi remtis jos taikomu valiutos keitimo kursu. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad bendrovė pranešė, jog visais mėnesiais sandoriai buvo pagrįsti valiutos keitimo kursu, galiojusiu pirmąją to mėnesio darbo dieną. Šis tvirtinimas atmetamas, kadangi Komisijos skaičiavimams taikytas vidutinis mėnesio keitimo kursas tiksliau atspindi tikrą situaciją, nes taip neutralizuojamas fiksuoto vienos dienos valiutos keitimo kurso poveikis, daromas konvertuojant viso mėnesio sandorius.

(27)

Bendrijos pramonė tvirtino, kad bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų (visų pirma laikinojo reglamento 69 konstatuojamojoje dalyje minėtos bendrovės) nurodytos eksporto kainos yra neteisingos. Tačiau dėl to pateikti įrodymai buvo arba nesvarbūs, arba nepatikrinami, arba nerodė jokių neatitikimų. Todėl tvirtinimai laikomi nepagrįstais.

(28)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl to negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 53–58 konstatuojamosios dalys.

(29)

Nustačius laikinąsias priemones Ukrainos valdžios institucijos ir vienintelis eksportuojantis Ukrainos gamintojas tvirtino, kad nustatant eksporto kainą nereikėtų atimti susijusios bendrovės pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų sumos ir pelno, nes šiuo atveju pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalis netaikoma. Tvirtinta, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalis taikoma tik susijusiems importuotojams, įsikūrusiems Bendrijoje, nes joje aiškiai daromas skirtumas tarp importavimo ir perpardavimo. Vienintelis eksportuojantis Ukrainos gamintojas teigė, kad jo susijusi bendrovė veikia kaip eksporto skyrius, ir abi suinteresuotosios šalys tvirtino, kad eksporto kainą reikėtų nustatyti remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi. Be to, jos tvirtino, kad jei susijusi bendrovė negali būti laikoma eksportuojančio gamintojo eksporto skyriumi, ji turėtų būti laikoma prekybos atstovu.

(30)

Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad norėdamas parduoti nagrinėjamąjį produktą Bendrijoje vienintelis eksportuojantis Ukrainos gamintojas siųsdavo nagrinėjamąjį produktą tiesiai į Bendriją, už kiekvieną siuntą susijusiai bendrovei Šveicarijoje išrašydavo sąskaitas, kurios būdavo atitinkamai apmokamos. Taigi, eksportuojantis gamintojas visiškai veikė kaip eksportuotojas. Susijusi Šveicarijos bendrovė derėdavosi dėl pardavimo sutarčių ir išrašydavo sąskaitas pirmam nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje. Susijusi bendrovė taip pat vykdė visas funkcijas, susijusias su prekių importu, kai prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą Bendrijoje, t. y.: atlikdavo į Bendriją įvežamų prekių muitinį įforminimą, apmokėdavo visas prekių pervežimo nepriklausomam Bendrijos pirkėjui išlaidas, taip pat prireikus saugodavo prekes Bendrijoje. Todėl nors oficialiai ši susijusi bendrovė yra įsisteigusi už Bendrijos ribų, ji turi ES PVM numerį ir veikia Bendrijoje, inter alia, bendradarbiaudama su savo pardavimo biurais ir naudodamasi keliais sandėliais. Todėl ši bendrovė turėtų būti laikoma atliekančia ne eksportuotojo arba prekybos atstovo funkcijas, o susijusio importuotojo, kaip nurodyta laikinojo reglamento 59 konstatuojamojoje dalyje. Dėl šios priežasties tvirtinimą reikėtų atmesti ir patvirtinti laikinąsias išvadas.

(31)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl to negauta, patvirtinama laikinojo reglamento 59 konstatuojamoji dalis.

(32)

Nustačius laikinąsias priemones vienas eksportuojantis Kinijos gamintojas tvirtino, kad lyginant skirtingų produkto rūšių normaliąją vertę ir eksporto kainą neatsižvelgta į tam tikrus svarbius kainai įtakos turinčius skirtumus (pvz., lyginimo lentos tikrąjį svorį). Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad siekiant atsižvelgti į pagrindines produkto fizines savybes bei sąnaudų ir (arba) kainos veiksnius ir užtikrinti pakankamą tipinę eksportuotų rūšių ir bendradarbiaujančio Turkijos gamintojo vidaus rinkoje parduotų produkto rūšių atitiktį, skirtingos produkto rūšys buvo suskirstytos į grupes. Lyginant produktą buvo svarstomos šios pagrindinės savybės: rūšis, dydis, paviršiaus konstrukcija ir medžiaga, kojų gamybai naudota medžiaga, ar yra lygintuvo laikiklis, jo rūšis, tam tikri priedai, pvz., rankovių lyginimo lenta, skalbinių kabykla ar elektros lizdas. Į svorį ir kitus susijusio eksportuojančio gamintojo minėtus kriterijus atsižvelgiama taikant tam tikrus palyginimui tinkamais laikytus kriterijus (pvz., į svorį atsižvelgta aptariant lyginimo lentos paviršiaus dydį ir jį sudarančią medžiagą). Todėl šį tvirtinimą reikėjo atmesti.

(33)

Nustačius laikinąsias priemones kelios šalys prašė suteikti daugiau informacijos apie normaliosios vertės koregavimus, taikytus eksportuojantiems gamintojams, kuriems RER nesuteiktas. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad visoms bendradarbiaujančioms šalims buvo išsiųsti tam tikri informaciniai dokumentai su išsamiu įvairių koregavimų sąrašu, o koregavimai – kaip visada – atlikti visais pagrįstais atvejais. Visų pirma panašios šalies duomenimis pagrįsta normalioji vertė buvo sumažinta siekiant panaikinti: a) laikinojo reglamento 62 konstatuojamojoje dalyje aprašytų fizinių savybių skirtumų poveikį, b) laikinojo reglamento 62 konstatuojamojoje dalyje aprašytų prekybos lygių skirtumų poveikį ir c) nagrinėjamam pardavimui vidaus rinkoje suteikto kredito išlaidų skirtumų poveikį. Daugiau skirtumų nenustatyta, todėl kitų koregavimų neatlikta.

(34)

Vienintelis eksportuojantis Ukrainos gamintojas tvirtino, kad Komisija, lyginimui atlikti nustatydama eksporto kainos koregavimus, nepagrįstai sumažino tam tikrus transporto ir kredito išlaidų elementus. Komisija patenkino šį reikalavimą ir atitinkamai peržiūrėjo susijusius koregavimus.

(35)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl to negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 60–62 konstatuojamosios dalys.

(36)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, procentais išreikšti CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą galutiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(37)

Peržiūrėti procentais išreikšti CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą galutiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(38)

Kadangi jokių pastabų dėl to negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 72–73 konstatuojamosios dalys.

(39)

Kadangi jokių pastabų dėl to negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 74–76 konstatuojamosios dalys.

(40)

Kadangi jokių pastabų dėl to negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 77–78 konstatuojamosios dalys.

(41)

Nustačius laikinąsias priemones viena laikinojo reglamento 83 konstatuojamojoje dalyje nurodyta šalis dar kartą reikalavo atskirai nagrinėti importo dempingo kaina iš Ukrainos ir KLR poveikį, nes, kaip teigta, importo iš šių šalių kainų lygis ir importo apimties raida iš esmės skiriasi. Tačiau tvirtinimas nebuvo pagrįstas išsamesniais įrodymais. Be to, absoliutus dviejų šalių kainų lygių skirtumas neturi reikšmės suvestiniam vertinimui, nes skirtumą gali lemti daug veiksnių, įskaitant įvairų iš abiejų šalių importuojamų produktų asortimentą; vis dėlto abiejų šalių kainos kito panašiai (žr. laikinojo reglamento 84 konstatuojamąją dalį). TL importo iš abiejų šalių apimtis buvo didelė ir nagrinėjamuoju laikotarpiu toliau didėjo. Nustatant bet kokią žalą, padarytą TL, nėra svarbu tai, kad Ukrainos gamintojas pradėjo gamybą tik 2003 m. Todėl tvirtinimą reikėtų vėl atmesti ir patvirtinti laikinojo reglamento 79–86 konstatuojamosiose dalyse pateiktą importo dempingo kaina poveikio suvestinį vertinimą.

(42)

Vienas importuotojas tvirtino, kad bendradarbiaujančių eksportuojančių KLR gamintojų importo kainos, nustatytos Komisijos apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą (žr. laikinojo reglamento 92 konstatuojamąją dalį), neatspindi tam tikrų neišvengiamų išlaidų, patiriamų importuojant iš KLR, pvz., pakrovimo, saugojimo, siuntimo ir pervežimo iš laikino sandėlio į importuotojo sandėlį išlaidų. Atliekant tyrimą nustatyta, kad pakrovimo išlaidos iš tiesų patiriamos Bendrijoje, nes lyginimo lentos iš KLR paprastai gabenamos nesupakuotos, konteineriuose. Šis tvirtinimas laikytas pagrįstu, todėl bendradarbiaujančių eksportuojančių KLR gamintojų importo kainos buvo atitinkamai pakoreguotos. Tvirtinimą dėl kitų papildomų pirmiau minėtų išlaidų reikėjo atmesti, nes tokias išlaidas greičiau patiria susijęs importuotojas (kiti importuotojai nebūtinai). Be to, tokias išlaidas gali patirti ir Bendrijos gamintojai. Negalutiniai priverstinio kainų mažinimo skirtumai, nustatyti importui dempingo kaina iš KLR, pakoreguoti taip:

(43)

Pastabų dėl Ukrainai nustatyto priverstinio kainų mažinimo negauta (6,6 %), todėl jis patvirtinamas. Kadangi jokių kitų pastabų dėl importo dempingo kaina iš aptariamų šalių negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 87–92 konstatuojamosios dalys.

(44)

Nustačius laikinąsias priemones skundo pateikėjai tvirtino, kad apskaičiuojant jų pelno maržą TL nereikėtų atsižvelgti į tai, kad TL kai kurie Bendrijos gamintojai neeilinėmis aplinkybėmis ir laikinai mažino valdančiojo personalo atlyginimus (žr. laikinojo reglamento 100 konstatuojamąją dalį). Siekiant tinkamai atsižvelgti į Bendrijos pramonės ekonominę padėtį nagrinėjamuoju laikotarpiu, kadangi turėta patikrintų įrodymų, prašymas buvo patenkintas. Su Bendrijos pramonės pelningumu susiję duomenys ir preliminariosios išvados pakoreguoti taip:

(45)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės pelningumas sumažėjo. TL pelno marža buvo 69 % mažesnė nei 2002 m.

(46)

Todėl siekiant atsižvelgti į pirmiau aprašytą TL atlyginimų ir pelno koregavimą, buvo patikslinti duomenys, susiję su Bendrijos pramonės investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautu. Peržiūrėti lentelėje pateikti duomenys rodo, kad šie žalos rodikliai TL buvo dar prastesni nei nurodyta laikinojo reglamento 102 ir 103 konstatuojamosiose dalyse:

(47)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl Bendrijos pramonės padėties negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 94–107 konstatuojamosios dalys, pakeistos taip, kaip nurodyta 44 ir 46 konstatuojamosiose dalyse.

(48)

Pirmiau peržiūrėti veiksniai, t. y. priverstinis Bendrijos pramonės kainų mažinimas, pelningumas, investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautas TL, neturėjo įtakos laikinajame reglamente pateiktoms išvadoms dėl visų žalos veiksnių, kuriose patvirtinama, kad Bendrijos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje. Kadangi jokių kitų pastabų dėl to negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 108–110 konstatuojamosios dalys.

(49)

Nustačius laikinąsias priemones kai kurios laikinojo reglamento 134 konstatuojamojoje dalyje minėtos šalys tiesiog dar kartą tvirtino, kad Bendrijos pramonė patyrė žalą dėl savo pačios veiksmų. Tačiau dėl to nepateikta nei naujų įrodymų, nei naujų argumentų, todėl jų prašymas buvo atmestas.

(50)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus faktus ir tai, kad naujų pastabų dėl priežastinio ryšio negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 111–141 konstatuojamosios dalys.

(51)

Kadangi šiuo klausimu jokių pastabų negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 142–146 konstatuojamosios dalys.

(52)

Atskleidus pirminius faktus vienas importuotojas nesutiko su tam tikrais laikinojo reglamento 148 konstatuojamojoje dalyje minėtais vertinimo aspektais. Visų pirma jis prieštaravo prielaidai, pagal kurią: i) bet kokia antidempingo priemonių našta yra tolygiai paskirstoma importuotojams, mažmenininkams ir vartotojams, ii) bendras antkainis tarp importo ir mažmeninės kainos yra maždaug 500 %. Tvirtinta, kad visa našta teks vartotojams, kadangi importuotojo marža ir dabar yra nedidelė, o mažmenininkai greičiausiai savo maržos nesumažins, nors ji ir didelė. Svarstant antkainius tvirtinta, kad lyginimo lenta, kurios kaina importuojant yra 6,53 EUR (vidutinė vieneto importo dempingo pagrindu kaina Bendrijos pasienyje), mažmenininkams greičiausiai nesieks 35 EUR (vidutinė mažmeninė lyginimo lentos kaina Bendrijoje), todėl vidutinėmis mažmeninėmis ir importo kainomis pagrįsta analizė yra klaidinanti ir rodo tikrovės neatitinkančią maržą. Be to, teigta, kad atliekant skaičiavimą neatsižvelgta į pridėtinės vertės mokestį. Šio importuotojo nuomone, bendras antkainis greičiausiai būtų ne didesnis kaip 300 %.

(53)

Reikėtų priminti, kad nei prieš paskelbiant laikinąjį reglamentą, nei po to vartotojų organizacijos nepateikė jokių pastabų dėl poveikio vartotojams. Aptariant 52 konstatuojamojoje dalyje minėtas importuotojo pastabas reikėtų atsižvelgti į toliau nagrinėjamus aspektus. Pirmiausia, importuotojas pripažino, kad bet koks antidempingo priemonių poveikis vartotojams nebūtų reikšmingas, kadangi lyginimo lenta yra ilgai naudojama prekė. Iš tiesų net jei visa našta tektų vartotojams, ilgalaikio naudojimo prekė, tinkama naudoti ne mažiau kaip penkerius metus, jiems vidutiniškai pabrangtų maždaug 1,5 EUR (vertinimas pagrįstas 2005 m. vyravusia rinkos dalimi, kainomis ir galutinėmis muitų normomis). Antra, atsižvelgiant į didelę konkurenciją rinkoje sunku tikėtis, kad su nagrinėjamojo produkto importu ir pardavimu susiję operacijų vykdytojai absorbuotų bet kokį antidempingo muitą. Todėl vertinimas, kad našta pasiskirstys tolygiai, yra realesnis. Reikia pabrėžti, kad kitos su šiuo tyrimu susijusios šalys tokiam vertinimui neprieštaravo. Taigi, laikinojo reglamento 149 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada gali būti patvirtinta.

(54)

Dėl operacijų vykdytojų taikytų antkainių primenama, kad atliekant tyrimą nė vienas mažmenininkas nebendradarbiavo, todėl neturėta išsamių ir patikrinamų įrodymų apie mažmenines kainas ir maržą, taikytus šiame etape. Todėl atliekant vertinimą buvo galima remtis tik klausimynų atsakymuose nurodytos importo dempingo kaina kainos ir vidutinės mažmeninės kainos, apskaičiuotos pagal importuotojų ir Bendrijos pramonės pateiktą informaciją, palyginimu. Remiantis šia informacija, vidutinė mažmeninė kaina – tai viso mažmeninio pardavimo kaina Bendrijoje, įskaitant, inter alia, pridėtinės vertės mokestį. Nustatyta, kad bendras importuotojų, mažmenininkų ir kitų su importo dempingo kaina platinimu vartotojams susijusių operacijų vykdytojų taikytas antkainis yra maždaug 450 %. Galiausiai reikia priminti ir dar kartą patvirtinti, kad atskirų operacijų vykdytojų taikomi antkainiai gali gerokai skirtis, bet paprastai jie būna pakankamai dideli, ypač mažmeninės prekybos etape.

(55)

Vienas eksportuojantis Kinijos gamintojas tvirtino, kad Bendrijos vartotojai neturėtų prarasti galimybės už itin palankią kainą įsigyti aukštos kokybės kiniškų produktų. Šiuo atžvilgiu daroma nuoroda į 53 ir 59 konstatuojamąsias dalis ir išvada, kad galimybė įsigyti tokių produktų Bendrijos rinkoje išliktų.

(56)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl to negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 147–150 konstatuojamosios dalys.

(57)

Kadangi jokių pastabų dėl to negauta, daroma nuoroda į 52–54 konstatuojamąsias dalis ir patvirtinama laikinojo reglamento 151 konstatuojamoji dalis.

(58)

Atskleidus pirminius faktus du laikinojo reglamento 152 konstatuojamojoje dalyje minėti importuotojai pateikė pastabas dėl savo interesų. Daugiau pastabų šiuo klausimu negauta.

(59)

Vienas šių importuotojų nesutiko su antidempingo priemonių naštos paskirstymo ir antkainių lygio, taikyto skirtingais prekybos etapais, vertinimu (žr. 52–54 konstatuojamąsias dalis). Jis pareiškė negalėsiantis absorbuoti jokių papildomų sąnaudų, todėl visos jos teks mažmenininkams. Dėl šios priežasties nagrinėjamojo produkto pardavimas Bendrijos rinkoje gali sumažėti, ir dėl to jis gali būti netgi priverstas atleisti darbuotojus. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamojo produkto pardavimas sudaro mažą dalį visoje bendrovės apyvartoje (mažiau nei 5 %), taip pat į bendrovės dydį, jos užimamą padėtį Bendrijos bei eksporto rinkose ir įvairius jos turimus nagrinėjamojo produkto tiekimo šaltinius, iš tikrųjų neigiamas poveikis bendrovės veiklai būtų minimalus.

(60)

Laikinojo reglamento 154 konstatuojamojoje dalyje minėtas importuotojas dar kartą teigė, kad priemonių poveikis jo veiklai gali būti didelis, nors bendras lyginimo lentų pardavimas ir sudaro ne daugiau kaip 10 % visos jo apyvartos. Jis tvirtino, kad nors kiek sumažėjus jo užimamai lyginimo lentų rinkos daliai, jis netektų dar didesnės lyginimo lentų dangos (importuotojas ją gamina) rinkos dalies. Jis teigė, kad lyginimo lentos ir jų danga yra glaudžiai susiję, net jei ir nėra parduodami kartu, kadangi dauguma mažmenininkų mieliau perka šiuos produktus iš to paties tiekėjo. Tad bent kiek sumažėjus importuotų lyginimo lentų su šio importuotojo pagaminta danga pardavimui, atitinkamai sumažėtų šios bendrovės dangos pakaito pardavimas. Šiuo atžvilgiu pripažįstama, kad priemonių poveikis tam tikram šio importuotojo pardavimui Bendrijos rinkoje gali būti didelis. Tačiau poveikis visai apyvartai bus gana mažas, nes lyginimo lentos ir dangos pakaitai bendrai tesudaro maždaug 30 % visos jo apyvartos. Be to, poveikis iš dalies priklausys nuo importuotojo eksporto rezultatų, nes bendrovės nagrinėjamojo produkto reeksportas, kuriam priemonės iš esmės neturėtų daryti jokio poveikio, yra didelis.

(61)

Atsižvelgiant į tai ir laikinojo reglamento 152–156 bei šio reglamento 52–54 konstatuojamąsias dalis dėl antidempingo priemonių poveikio nesusijusių Bendrijos lyginimo lentų importuotojų padėčiai daromos tokios galutinės išvados: i) importuotojams greičiausiai teks šiek tiek didesnė našta nei mažmenininkams, ii) poveikis tam tikrų importuotojų padėčiai gali būti didesnis, nors iii) bendrai neigiamas priemonių poveikis neturės reikšmės jų veiklai ir bus proporcingas lyginant su numatyta nauda Bendrijos pramonei.

(62)

Atlikus pirmiau minėtą papildomą Bendrijos vartotojų ir nesusijusių importuotojų interesų analizę preliminariosios išvados dėl šių interesų nebuvo pakeistos. Net jei tam tikrais atvejais visa našta tektų vartotojams, visais atvejais bet koks neigiamas finansinis poveikis jiems būtų nedidelis. Be to, paaiškėjo, kad bet koks neigiamas poveikis tam tikriems importuotojams neturėtų reikšmės jų veiklai. Šiuo pagrindu manoma, kad laikinojo reglamento 157–162 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados dėl Bendrijos interesų turėtų likti nepakeistos. Kadangi jokių kitų pastabų negauta, jos galutinai patvirtinamos.

(63)

Skundo pateikėjai tvirtino, kad preliminariai nustatytas žalos pašalinimo lygis nėra pakankamas norint pašalinti Bendrijos pramonei padarytą žalą. Visų pirma tvirtinta, kad: a) atliekant skaičiavimą taikyta ikimokestinė pelno marža yra mažesnė nei marža, kurią galima pagrįstai gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, ir b) nustatant žalos pašalinimo lygį Komisijos apskaičiuotos gamybos sąnaudos neatspindi faktinių skirtingų produkto rūšių gamybos sąnaudų. Primenama, kad 7 % pelno marža, kurios būtų galima pagrįstai tikėtis nesant žalingo dempingo, yra pagrįsta Bendrijos pramonės pelningumu iki importo dempingo kaina antplūdžio (žr. 44 konstatuojamąją dalį). Todėl tokia marža laikoma pagrįsta, o Bendrijos pramonė nepateikė jokių tai paneigiančių įrodymų. Todėl jos tvirtinimas atmetamas. Svarstant gamybos sąnaudas reikia pažymėti, kad Bendrijos pramonė nepateikė tikslių ir patikrinamų išsamesnių duomenų apie atskirų produkto rūšių gamybos sąnaudas TL. Todėl atskirų produkto rūšių gamybos sąnaudos galėjo būti pagrįstos tik faktinėmis atskirų Bendrijos gamintojų kainomis, pakoreguotomis pagal faktinį bendrą pelną, gautą TL parduodant panašų produktą. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta 44 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos pramonės pelno marža buvo peržiūrėta, atitinkamai pakoreguotas žalos pašalinimo lygis.

(64)

Primenama, kad bendradarbiaujančių eksportuojančių Kinijos gamintojų importo kainos buvo pakoreguotos taip, kaip nurodyta 42 konstatuojamojoje dalyje. Todėl šių eksportuotojų atžvilgiu taip pat atitinkamai pakoreguotas žalos pašalinimo lygis.

(65)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl žalos pašalinimo lygio negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 164–166 konstatuojamosios dalys.

(66)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį reikėtų nustatyti galutinį antidempingo muitą, kurio dydis būtų lygus nustatytam dempingo skirtumui, kadangi visiems susijusiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas žalos pašalinimo lygis yra didesnis nei dempingo skirtumas.

(67)

Remiantis pirmiau minėtais faktais, KLR ir Ukrainai nustatomos toliau nurodytos galutinės muitų normos:

(68)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu ketinta rekomenduoti nustatyti galutinius antidempingo muitus, vienintelis eksportuojantis Ukrainos gamintojas ir keturi Kinijos eksportuojantys gamintojai, kuriems nesuteiktas RER (vienam iš jų net nebuvo suteiktas individualus režimas) pasisiūlė prisiimti įsipareigojimus dėl kainos pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį. Tačiau reikia pažymėti, kad yra daug nagrinėjamojo produkto rūšių, kurios dažnai keičiasi priklausomai nuo pirkėjų užsakymų ir kurių kaina gerokai skiriasi. Be to, šie eksportuojantys gamintojai kartu su nagrinėjamuoju produktu tiems patiems pirkėjams parduoda kitus produktus, taip sukeldami riziką kryžminiam kainų kompensavimui atsirasti. Dėl produkto pobūdžio ir sudėtingos jo prekybos faktiškai neįmanoma kiekvienai produkto rūšiai nustatyti pagrįstų minimalių importo kainų, kurias Komisija galėtų tinkamai stebėti, ir nekiltų didelio priemonių vengimo pavojaus. Remiantis pirmiau minėtais faktais padaryta išvada, kad tokie įsipareigojimai nėra praktiški ir todėl negali būti priimti. Šios šalys buvo atitinkamai informuotos ir joms buvo suteikta galimybė teikti pastabas. Tačiau apsvarsčius jų pastabas pirmiau minėta išvada nebuvo pakeista.

(69)

Šiame reglamente nurodytos antidempingo muito normos, taikomos kiekvienai bendrovei atskirai, buvo nustatytos remiantis faktais, nustatytais atliekant šį tyrimą. Todėl jos atspindi atliekant tyrimą nustatytą padėtį, susijusią su šiomis bendrovėmis. Todėl šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik tiems importuojamiems nagrinėjamosios šalies kilmės produktams, kuriuos pagamino bendrovės, t. y. konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėtas šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(70)

Bet koks prašymas taikyti individualiai bendrovėms nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (3), nurodant visą svarbią informaciją, ypač informaciją apie bendrovės veiklos, susijusios su gamyba ir pardavimu vidaus bei eksporto rinkose, pasikeitimus, kuriuos lėmė, pavyzdžiui, minėtas pavadinimo pasikeitimas arba gamybos ir prekybos subjekto įkūrimas. Prireikus reglamentas bus iš dalies pakeistas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(71)

Atsižvelgiant į nustatytų dempingo skirtumų dydį ir įvertinus Bendrijos pramonei padarytą žalą, manoma, kad būtina galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo antidempingo muito, nustatyto laikinuoju reglamentu, t. y. Reglamentu (EB) Nr. 1620/2006, sumas, neviršijant šiuo reglamentu galutinai nustatyto muito dydžio. Jeigu galutinis muitas yra mažesnis nei laikinasis muitas, muitas turi būti perskaičiuotas, ir galutinę antidempingo muito normą viršijančios garantijomis užtikrintos sumos neturėtų būti renkamos,