23.2.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 55/33

(1)

Europos Taryba pripažino reikšmingą plačiu informacijos ir ryšių technologijų (IRT) taikymu paremto įvairialypės informacinės visuomenės kūrimo indėlį į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą visuomeninių paslaugų, vidutinių ir mažų verslo įmonių (MVĮ) bei namų ūkio sektoriuose (2). Pradėdama i2010 iniciatyvą Komisija pabrėžė, kad IRT yra pagrindinis konkurencingumo, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo variklis (3).

(2)

IRT taikymas yra gyvybiškai svarbus veiksnys Bendrijoje kuriant atvirą ir konkurencingą bendrąją informacinei visuomenei skirtų įrenginių ir sklaidos paslaugų rinką. Teisiniai Bendrijos elektroninių ryšių paslaugų ir įrenginių reguliavimo pagrindai gali padidinti konkurencingumą ir paskatinti konkurenciją IRT sektoriuje, inter alia, garantuojant naujų technologijų diegimą reikiamu laiku.

(3)

Ultraplačiajuostė ryšio technologija, kuriai yra būdinga labai mažos galios spinduliuočių naudojimas labai plačioje radijo dažnių juostoje, galėtų būti įvairiai taikoma daugybėje ryšio, matavimo, vietos nustatymo, medicinos, stebėjimo bei sekimo sričių ir būti naudinga įvairių Bendrijos politikos aspektų įgyvendinimui, įskaitant informacinės visuomenės ir vidaus rinkos politiką. Dėl to svarbu nustatyti reguliavimo sąlygas, kurios atsiradus komercinėms galimybėms paskatintų ekonomiškai perspektyvių ultraplačiajuostės ryšio technologijos taikymo būdų rinkų plėtrą.

(4)

Laiku pritaikyti ir pradėti naudoti ultraplačiajuostes ryšio technologijas Bendrijoje padėtų radijo spektro naudojimo taisyklių suderinimas visoje Bendrijoje, taigi būtų sukurta veiksminga taikymo būdų bendra rinka, pasiekta masto ekonomija ir teikiama nauda vartotojams.

(5)

Nors ultraplačiajuosčiai signalai paprastai būna ypač mažos galios, bet išlieka žalingųjų trukdžių kitoms radijo ryšio tarnyboms tikimybė, tad juos reikia valdyti. Todėl kuriant ultraplačiajuosčių ryšio technologijų naudojamo radijo spektro reguliavimo pagrindus, turi būti atsižvelgiama į apsaugos nuo žalingųjų trukdžių teisę (įskaitant astronomijos tarnybos, palydovinės Žemės tyrimo tarnybos, kosmoso tyrimo tarnybos sistemų galimybę naudotis radijo spektru), ir būtina suderinti spektrą naudojančių tarnybų poreikius su bendrosios politikos tikslu sudaryti palankias visuomenei naudingų naujų technologijų diegimo sąlygas.

(6)

Naudojant spektrą turėtų būti laikomasi Bendrijos teisės aktuose, ypač 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/40/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (elektromagnetinių laukų) keliama rizika darbuotojams (4), ir 1999 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijoje 1999/519/EB dėl elektromagnetinių laukų (0–300 GHz) poveikio plačiajai visuomenei ribojimo (5) nustatytų sveikatos apsaugos reikalavimų. Su radijo įrenginiais susijusi sveikatos apsauga užtikrinama garantuojant šių įrenginių atitiktį būtiniausiems reikalavimams, nustatytiems 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo („RRTGĮ direktyva“) (6).

(7)

Komisija, vadovaudamasi sprendimo dėl radijo spektro 4 straipsnio 2 dalimi, Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijai (toliau – CEPT) buvo nustačiusi tris užduotis (7): dėl ultraplačiajuostės ryšio technologijos suderinto naudojimo Europos Sąjungoje tinkamiausių techninių ir naudojimo kriterijų nustatymo.

(8)

Šis sprendimas pagrįstas techniniais tyrimais, CEPT atliktais vykdant EK pavedimą. Suderinamumo tyrimai, inter alia, paremti prielaida, kad įrenginiai, pagrįsti ultraplačiajuoste ryšio technologija, daugiausia bus naudojami patalpose, o siųstuvo signalas bus nutraukiamas per dešimt sekundžių, jei iš imtuvo nebus gautas patvirtinimas, kad perduotas signalas buvo priimtas. Be to, vaizdo signalai bus perduodami daugiausia naudojantis tik ypač veiksmingais kodavimo būdais.

(9)

Šiame sprendime svarstomų ultraplačiajuoste ryšio technologija pagrįstų įrenginių naudojimas lauke neturi apimti stacionaraus jų naudojimo lauke, naudojimo prisijungus prie stacionarios lauko antenos arba naudojimo transporto priemonėse. Būtina atlikti papildomus galimų tokių pritaikymų būdų sukeliamų trukdžių tyrimus.

(10)

Šiame sprendime aptariami įrenginiai, pagrįsti ultraplačiajuoste ryšio technologija, priklauso RRTGĮ direktyvos taikymo sričiai. Nepaisant to, minėtų įrenginių dažnių juostų naudojimas orlaiviuose skrydžių valdymo ryšiams palaikyti ir laivuose žmonių gyvybės išsaugojimo įrenginiuose, kaip numatyta Direktyvoje 96/98/EB, nepriklauso RRTGĮ direktyvos taikymo sričiai, todėl bet koks tokių įrenginių naudojimas siekiant išsaugoti žmonių gyvybes turi būti nustatytas atitinkamu specialiai šiam sektoriui skirtu reglamentavimu.

(11)

Remdamasi RRTGĮ direktyva, Europos Komisija pateikė užduotį (M/329) Europos standartizacijos organizacijoms sudaryti darniųjų standartų, kurie apimtų šioje direktyvoje pripažįstamas ultraplačiajuostes ryšio sistemas ir kurie sudarytų pagrindą manyti, kad laikomasi visų reikalavimų, rinkinį.

(12)

Vykdydama EK pavedimą M/329, ETSI kuria Europos standartus – darnųjį standartą EN 302 065, skirtą ultraplačiajuostei ryšio technologijai; jame bus atsižvelgta į galimus bendruosius padarinius, kurie galėtų kelti žalinguosius trukdžius, ir į CEPT suderinamumo tyrimus. Darniųjų standartų turi būti laikomasi ir bėgant laikui jie turi būti tobulinami, kad būtų užtikrinta naujai atsirandančių paslaugų, kurioms iki šiol nebuvo skirta ryšio juostų, apsauga.

(13)

Be to, jeigu valstybė narė nuspręstų, kad įrenginiai, pagrįsti ultraplačiajuoste ryšio technologija, kuriai taikoma RRTGĮ direktyva arba ja vadovaujantis patvirtinti darnieji standartai, neatitinka minėtos direktyvos reikalavimų, galėtų būti taikomos apsaugos priemonės, atitinkančios direktyvos 9 ir 5 straipsnius.

(14)

Pagal šį sprendimą naudoti radijo spektrą įrenginiuose, pagrįstuose ultraplačiajuoste ryšio technologija, turi būti leidžiama neinterferencine teise, ir todėl sprendimas turėtų atitikti 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/20/EB dėl elektroninio ryšio tinklų ir paslaugų leidimo 5 straipsnio 1 dalį (8).

(15)

Kad būtų užtikrintas nuolatinis šiame sprendime apibrėžtų sąlygų laikymasis ir būtų atsižvelgta į sparčią radijo spektro aplinkos kaitą, nacionalinės administracijos turi stebėti, jei įmanoma, kaip radijo spektras naudojamas ultraplačiajuostės ryšio technologijos įrenginiuose, kad šį sprendimą būtų galima veiksmingai persvarstyti. Persvarstant reikėtų atsižvelgti į technologijų plėtrą bei rinkos pokyčius ir patikrinti, ar pradinės veikimo prielaidos įrenginiams, pagrįstiems ultraplačiajuoste ryšio technologija, vis dar yra tinkamos.

(16)

Siekiant užtikrinti tinkamą dabar naudojamų radijo ryšio tarnybų apsaugą, Sprendime turi būti nustatytos sąlygos, kurios būtų pakankamos šiuo metu naudojamų radijo ryšio tarnybų apsaugai.

(17)

Atitinkami trukdžių mažinimo metodai (pvz., „detect-and-avoid“ ir „low-duty-cycle“), pagal EK užduotis išnagrinėti ir nustatyti CEPT ir ETSI, vadovaujantis RRTGĮ direktyva turėtų būti įtraukti į darniuosius standartus, nustačius, kad šie metodai yra patikimi ir galintys užtikrinti pakankamą apsaugą nuo Sprendime nustatytų spinduliavimo lygių.

(18)

Sąlygos, taikomos juostos įrenginiams, pagrįstiems ultraplačiajuoste ryšio technologija, 4,2–4,8 GHz juostoje, nenaudojant atitinkamų trukdžių mažinimo metodų, turėtų būti nustatyta ribotos trukmės, o po 2010 m. gruodžio 31 d. jas turėtų pakeisti griežtesnės sąlygos, nes tikimasi, kad vėliau šios rūšies įrenginiai turėtų veikti tik virš 6 GHz.

(19)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Radijo spektro komiteto nuomonę,

1)

ultraplačiajuostės ryšio technologijos įrenginys – įrenginys, kurio neatskiriamoje sudedamoje dalyje ar priede yra pritaikyta mažojo nuotolio radijo ryšių technologija, apimanti radijo bangų energijos generavimą ir siuntimą radijo bangų energiją paskleidžiant didesniame nei 50 MHz dažnių intervale, kuris gali iš dalies sutapti su kitoms radijo ryšio tarnyboms skirtomis dažnių juostomis;

2)

neinterferencine teise – neinterferencine teise veikiantys radijo ryšio įrenginiai yra tokie įrenginiai, kurie negali kelti žalingųjų trukdžių bet kokioms radijo ryšio tarnyboms ir negali būti reikalaujama šių įrenginių apsaugos nuo žalingųjų trukdžių, kuriuos gali kelti radijo ryšio tarnybos;

3)

patalpoje – naudojimas pastato ar kitos vietos viduje, kai ekranavimas yra pakankamas radijo ryšio tarnyboms apsaugoti nuo žalingųjų trukdžių;

4)

automobilinė transporto priemonė – bet kokia Tarybos direktyvoje 70/156/EEB (9) apibrėžta transporto priemonė;

5)

geležinkelio transporto priemonė – bet kokia Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 91/2003 (10) apibrėžta transporto priemonė;

6)

e. i. s. g. – ekvivalentinė izotropinės spinduliuotės galia (angl. e.i.r.p.);

7)

vidutinis e. i. s. g. tankis – vidutinė galia, išmatuota vidutinės kvadratinės vertės (angl. root-mean-square – RMS) matuokliu su 1 MHz raiška, esant 1 ms ar mažesniam vidurkinimui;

8)

pikinis e. i. s. g. tankis – pikinis perduodamų signalų lygis 50 MHz dažnių juostoje, sucentruotoje ties dažniu, kuriam esant vidutinė spinduliuotės galia būna didžiausia. Jei matuojama x MHz dažnių juostoje, ši vertė mažinama pagal koeficientą 20log(50/x)dB;

9)

didžiausias e. i. s. g. tankis – didžiausia bet kurio dažnio, priklausančio nagrinėjamai dažnių juostai, signalo vertė, išmatuota bet kuria kryptimi.