Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32006D0507

2006/507/EB: 2004 m. spalio 14 d. Tarybos sprendimas dėl Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų sudarymo Europos bendrijos vardu

OJ L 209, 31.7.2006, p. 1–2 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)
OJ L 76M , 16.3.2007, p. 144–145 (MT)
Special edition in Bulgarian: Chapter 11 Volume 047 P. 105 - 106
Special edition in Romanian: Chapter 11 Volume 047 P. 105 - 106
Special edition in Croatian: Chapter 11 Volume 008 P. 292 - 293

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2006/507/oj

31.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 209/1


TARYBOS SPRENDIMAS

2004 m. spalio 14 d.

dėl Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų sudarymo Europos bendrijos vardu

(2006/507/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos pirmuoju sakiniu bei 300 straipsnio 3 dalies pirmąja pastraipa,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

kadangi:

(1)

Tarptautinio lygio priemonių, skirtų regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms spręsti, rėmimas yra vienas iš Bendrijos aplinkos apsaugos politikos tikslų pagal Sutarties 174 straipsnį.

(2)

1998 m. Taryba įgaliojo Komisiją Bendrijos vardu dalyvauti derybose dėl Konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų pagal Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programą. Komisija dalyvavo tose derybose kartu su valstybėmis narėmis.

(3)

Konvencija dėl patvariųjų organinių teršalų (toliau – Konvencija) buvo priimta Stokholme 2001 m. gegužės 22 d.

(4)

Konvencija nustato sistemą, grindžiamą atsargumo principu, kaip likviduoti pirmųjų dvylikos prioritetinių patvariųjų organinių teršalų gamybą, naudojimą, importą ir eksportą, kaip saugiai juos tvarkyti ir šalinti bei kaip likviduoti arba sumažinti tam tikrų patvariųjų organinių teršalų netikslinį susidarymą ir jų išleidimus į aplinką. Be to, Konvencija nustato naujų chemikalų įtraukimo į Konvencijos sąrašus taisykles.

(5)

Bendrija, tuometinės penkiolika valstybių narių ir aštuonios iš naujųjų valstybių narių pasirašė Konvenciją 2001 m. gegužės 22–23 d. Stokholme įvykusioje įgaliotųjų atstovų konferencijoje.

(6)

Konvenciją ratifikuoja, priima arba patvirtina valstybės ir regioninės ekonominės integracijos organizacijos.

(7)

Vadovaujantis Konvencija regioninė ekonominės integracijos organizacija savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumente turi nurodyti savo kompetencijos apimtį dėl Konvencijos reglamentuojamų dalykų.

(8)

Bendrija jau priėmė dokumentus, taikomus dalykams, kuriuos reglamentuoja Konvencija, įskaitant 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų su pakeitimais, padarytais Direktyva 79/117/EEB (3), 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 304/2003 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo (4) ir 1996 m. rugsėjo 16 d. Tarybos direktyvą 96/59/EB dėl polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų (PCB/PCT) šalinimo (5).

(9)

Konvencija prisideda prie to, kad būtų pasiekti Bendrijos aplinkos apsaugos politikos tikslai. Todėl yra tikslinga, kad Bendrija kuo greičiau patvirtintų šią Konvenciją.

(10)

Priėmus A, B ar C priedų pakeitimus arba papildomus Konvencijos priedus, Komisija turėtų numatyti jų įgyvendinimo būdus remdamasi Reglamentu (EB) Nr. 850/2004 ar kitais atitinkamais Bendrijos teisės aktais. Jeigu pakeitimas neįgyvendinamas per vienerius metus nuo depozitaro pranešimo apie jo priėmimą dienos, ir siekiant išvengti nesilaikymo atvejų, Komisija turėtų atitinkamai pranešti depozitarui,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Šiuo sprendimu Stokholmo konvencija dėl patvariųjų organinių teršalų, toliau – „Konvencija“, patvirtinama Bendrijos vardu.

Konvencijos tekstas yra pridedamas.

2 straipsnis

1.   Jei A, B ar C priedų pakeitimai arba papildomi Konvencijos priedai per vienerius metus nuo depozitaro pranešimo apie jų priėmimą dienos neįgyvendinami Reglamento (EB) Nr. 850/2004 priedais arba kitais atitinkamais Bendrijos teisės aktais, Komisija praneša apie tai depozitarui pagal Konvencijos 22 straipsnį.

2.   Tuo atveju, kai A, B ar C priedų pakeitimai arba papildomi Konvencijos priedai įgyvendinami po 1 dalyje nurodyto pranešimo, Komisija nedelsdama atsiima tą pranešimą.

3 straipsnis

1.   Šiuo sprendimu Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) Europos bendrijos vardu deponuoti Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui patvirtinimo dokumentą, pagal Konvencijos 25 straipsnio 1 dalį.

2.   Šiuo sprendimu Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) Europos bendrijos vardu deponuoti kompetencijos deklaraciją, išdėstytą šio sprendimo priede, pagal Konvencijos 25 straipsnio 3 dalį.

Priimta Liuksemburge, 2004 m. spalio 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. VAN GEEL


(1)  OL C 87 E, 2004 4 7, p. 495.

(2)  OL C 32, 2004 2 5, p. 45.

(3)  OL L 158, 2004 4 30, p. 7.

(4)  OL L 63, 2003 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 777/2006 (OL L 136, 2006 5 24, p. 9).

(5)  OL L 243, 1996 9 24, p. 31.


PRIEDAS

Bendrijos deklaracija pagal konvencijos 25 straipsnio 3 dalį

Bendrija pareiškia, kad pagal Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač jos 175 straipsnio 1 dalį, ji yra kompetentinga sudaryti tarptautinius aplinkos apsaugos susitarimus ir vykdyti dėl to atsirandančius įsipareigojimus, kurie padeda siekti šių tikslų:

išsaugoti, apsaugoti ir gerinti aplinkos kokybę,

apsaugoti žmonių sveikatą,

protingai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius,

remti tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms spręsti.

Be to, Bendrija pareiškia, kad ji jau priėmė jos valstybėms narėms privalomus teisinius dokumentus, taikomus dalykams, kuriuos reglamentuoja ši Konvencija, ir pagal Konvencijos 15 straipsnio 1 dalį pateiks tų teisinių dokumentų sąrašą Šalių konferencijai bei prireikus jį atnaujins.

Bendrija atsako už tų pagal Konvenciją atsirandančių įsipareigojimų vykdymą, kuriems taikoma galiojanti Bendrijos teisė.

Bendrijos kompetencijos vykdymas, iš esmės, nuolat plečiasi.


Top

31.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 209/3


VERTIMAS

Stokholmo Konvencija dėl patvariųjų organinių teršalų

ŠIOS KONVENCIJOS ŠALYS,

PRIPAŽINDAMOS, kad patvarieji organiniai teršalai pasižymi nuodingomis savybėmis, yra atsparūs skaidymuisi, kaupiasi biologiniuose organizmuose ir per orą, vandenį bei migruojančias rūšis plinta per valstybių sienas, nusėda toli nuo tos vietos, kur jie buvo išleisti, ir ten kaupiasi sausumos bei vandens ekologinėse sistemose,

SUVOKDAMOS, ypač besivystančiose šalyse, susirūpinimą keliančias sveikatos problemas, kurios atsiranda dėl patvariųjų organinių teršalų poveikio, visų pirma dėl jų poveikio moterims, o per jas ir ateities kartoms,

PRIPAŽINDAMOS, kad dėl patvariųjų organinių teršalų biologinio reikšmingumo ypač didelė rizika kyla Arkties ekologinėms sistemoms ir ten gyvenančioms bendruomenėms ir kad jų tradicinio maisto užterštumas yra visuomenės sveikatos problema,

SUVOKDAMOS, kad reikia imtis veiksmų dėl patvariųjų organinių teršalų pasauliniu mastu,

PRISIMINDAMOS 1997 m. vasario 7 d. Jungtinių Tautų aplinkos programos Valdomosios tarybos sprendimą 19/13 C imtis tarptautinių veiksmų žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti priemonėmis, kuriomis būtų sumažinti ir (arba) pašalinti į atmosferą išmetami arba su nuotėkomis išleidžiami patvarieji organiniai teršalai,

PRISIMINDAMOS atitinkamas tam tikrų tarptautinių konvencijų aplinkos klausimais, ypač Roterdamo konvencijos dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams, tarptautinėje prekyboje ir Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinio pervežimo bei jų tvarkymo kontrolės nuostatas, įskaitant regioninius susitarimus, sudarytus pagal jos 11 straipsnyje nurodytus principus,

PRISIMINDAMOS taip pat atitinkamas Rio aplinkos ir plėtros deklaracijos nuostatas ir „Darbotvarkę-21“,

PRIPAŽINDAMOS, kad svarbiausia visų Susitariančiųjų Šalių ir šios Konvencijos reiškiamo susirūpinimo dalis – išankstinės atsargumo priemonės,

PRIPAŽINDAMOS, kad ši Konvencija ir kiti tarptautiniai susitarimai prekybos ir aplinkos srityje vienas kitą papildo,

PATVIRTINDAMOS dar kartą, kad pagal Jungtinių Tautų Chartiją ir tarptautinės teisės principus valstybės turi suverenią teisę naudoti savo išteklius pagal savo pačių aplinkos ir plėtros politikos principus ir privalo užtikrinti, kad jų jurisdikcijai ar kontrolei priklausantys veiksmai nepadarytų žalos kitų valstybių ar už jų valstybės ribų esančių teritorijų aplinkai,

ATSIŽVELGDAMOS į aplinkybes ir ypač į besivystančių, visų pirma mažiausiai išsivysčiusių, šalių bei pereinamosios ekonomikos šalių poreikius, ypač į būtinybę stiprinti jų gebėjimus valdyti chemines medžiagas, perduodant technologijas, teikiant finansinę ir techninę pagalbą bei skatinant Susitariančiųjų Šalių bendradarbiavimą,

ATIDŽIAI ATSIŽVELGDAMOS į salose esančių mažų besivystančių valstybių subalansuotos plėtros veiksmų programą, priimtą 1994 m. gegužės 6 d. Barbadose,

PABRĖŽDAMOS atitinkamus išsivysčiusių ir besivystančių šalių gebėjimus ir bendrus nors ir diferencijuotus valstybių įsipareigojimus, išdėstytus Rio aplinkos ir plėtros deklaracijos 7 principe,

PRIPAŽINDAMOS, kokį svarbų indėlį mažinant ir (arba) šalinant į atmosferą išmetamus arba su nuotekomis išleidžiamus patvariuosius organinius teršalus gali padaryti privatusis sektorius ir nevyriausybinės organizacijos,

PABRĖŽDAMOS, kaip svarbu, kad patvariųjų organinių teršalų gamintojai prisiimtų atsakomybę mažinti jų gaminių keliamus neigiamus padarinius bei teiktų naudotojams, vyriausybėms ir visuomenei informaciją apie tų cheminių medžiagų pavojingas savybes,

SUVOKDAMOS būtinybę imtis priemonių užkirsti kelią neigiamiems padariniams, kuriuos per visus savo egzistavimo etapus sukelia patvarieji organiniai teršalai,

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS Rio aplinkos ir plėtros deklaracijos 16 principą, kuris teigia, kad valstybės institucijos, atsižvelgdamos į visuomenės interesus ir neiškreipdamos tarptautinės prekybos bei investicijų, turėtų stengtis skatinti ekonominius subjektus pačius padengti aplinkos apsaugos sąnaudas, taikyti ekonominius svertus ir turėti galvoje, kad pagal principą „teršėjas moka“ teršėjas iš esmės turi padengti dėl taršos atsiradusias išlaidas,

SKATINDAMOS Šalis, neturinčias pesticidų bei kitų pramoninių cheminių medžiagų reglamentavimo ir vertinimo sistemų, tokias sistemas sukurti,

PRIPAŽINDAMOS aplinkos apsaugos požiūriu tinkamų alternatyvių technologijų ir cheminių medžiagų sukūrimo bei naudojimo svarbą,

PASIRYŽUSIOS apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo kenksmingo patvariųjų organinių teršalų poveikio,

susitarė:

1 straipsnis

Tikslas

Atsižvelgiant į Rio aplinkos ir plėtros deklaracijos 15 principą dėl prevencijos, šios Konvencijos tikslas – apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo patvariųjų organinių teršalų.

2 straipsnis

Sąvokos

Šioje Konvencijoje:

a)

Šalis – valstybė arba regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuri sutiko laikyti šią Konvenciją įpareigojančia ir kuriai ši Konvencija yra įsigaliojusi;

b)

regioninė ekonominės integracijos organizacija – tam tikro regiono nepriklausomų valstybių įkurta organizacija, kuriai valstybės, šios organizacijos narės, yra perdavusios kompetenciją šios Konvencijos reglamentuojamais klausimais ir kuri yra tinkamai įgaliota savo vidaus tvarka pasirašyti, ratifikuoti, priimti, patvirtinti šią Konvenciją arba prisijungti prie jos;

c)

dalyvaujančios ir balsuojančios Šalys – dalyvaujančios Šalys, balsuojančios už arba prieš.

3 straipsnis

Priemonės, kuriomis siekiama sumažinti ar visiškai panaikinti taršą dėl tikslinės gamybos ir naudojimo

1.   Kiekviena Šalis:

a)

draudžia ir (arba) imasi teisinių bei administracinių priemonių, kurios yra būtinos siekiant panaikinti:

i)

A priede išvardytų cheminių medžiagų gamybą ir naudojimą laikantis šio priedo nuostatų, ir

ii)

A priede išvardytų cheminių medžiagų importą ir eksportą pagal 2 punkto nuostatas, ir

b)

apriboti B priede išvardytų cheminių medžiagų gamybą bei naudojimą, laikantis šio Priedo nuostatų.

2.   Kiekviena Šalis imasi priemonių, siekdama užtikrinti:

a)

kad A priede arba B priede nurodyta cheminė medžiaga būtų įvežama tik:

i)

tam, kad ji būtų tvarkoma aplinkos atžvilgiu saugiu būdu, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalies d punkte; arba

ii)

tokiam naudojimui ar tikslui, kuriam A priede arba B priede šiai Šaliai leidžiama ją naudoti;

b)

kad A priede nurodyta cheminė medžiaga, kuriai galioja bet kokia specifinė gamybos ar naudojimo išimtis, arba B priede nurodyta cheminė medžiaga, kuriai galioja bet kokia specifinė gamybos, naudojimo ar priimtino tikslo išimtis, atsižvelgiant į visas atitinkamas tarptautinių dokumentų nuostatas dėl sutikimo, duoto iš anksto gavus visą reikiamą informaciją, būtų eksportuojama tik:

i)

tam, kad ji būtų pašalinta aplinkos atžvilgiu saugiu būdu, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalies d punkte;

ii)

Šalį, kuriai pagal A priedą ar B priedą leidžiama tą cheminę medžiagą naudoti, arba

iii)

į valstybę, kuri nėra šios Konvencijos Šalis ir kuri eksportuojančiajai Šaliai yra pateikusi metinio sertifikavimo pažymėjimą. Tokiame pažymėjime nurodoma, kam cheminė medžiaga yra skirta naudoti, ir pareiškimas, kad dėl eksportuojamos cheminės medžiagos importuojančioji valstybė įsipareigoja:

a.

apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, imdamasi būtinų priemonių sumažinti cheminės medžiagos išmetimus į aplinką arba iš viso jų išvengti;

b.

laikytis 6 straipsnio 1 dalies nuostatų; ir

c.

prireikus laikytis B priedo II dalies 2 punkto nuostatų.

Pažymėjime taip pat nurodomi atitinkami dokumentai, kuriais remiamasi, pavyzdžiui, įstatymai, kiti teisės aktai ar administracinės bei politikos gairės. Per šešiasdešimt dienų po to, kai eksportuojančioji Šalis gauna tokį pažymėjimą, ji perduoda jį Sekretoriatui:

c)

kad A priede nurodyta cheminė medžiaga, kurios gamybos ar naudojimo specifinės išimtys nebegalioja jokiai Šaliai, nebūtų iš jos išvežama, išskyrus tik tam, kad ji būtų pašalinta aplinkos atžvilgiu saugiu būdu, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalies d punkte;

d)

šio straipsnio šioje dalyje „valstybė, kuri nėra šios Konvencijos Šalis“ – valstybė arba regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuri dėl tos cheminės medžiagos nesutiko įsipareigoti pagal šią Konvenciją.

3.   Kiekviena Šalis, kuri turi vieną ar kelias naujų pesticidų ar naujų pramoninių cheminių medžiagų reglamentavimo ir vertinimo sistemas, imasi reguliavimo priemonių, kad užkirstų kelią naujų pesticidų ir naujų pramoninių cheminių medžiagų, kuriems, atsižvelgiant į D priedo 1 punkto kriterijus, būdingi patvariųjų organinių teršalų požymiai, gamybai ir naudojimui.

4.   Kai kiekviena Šalis, turinti vieną ar kelias pesticidų ar pramoninių cheminių medžiagų reglamentavimo ir vertinimo sistemas, vertina naudojamus pesticidus ir pramonines chemines medžiagas, ji tose sistemose atitinkamais atvejais atsižvelgia į D priedo 1 punkto kriterijus.

5.   Išskyrus atvejus, kai šioje Konvencijoje numatyta kitaip, 1 ir 2 punktai netaikomi cheminės medžiagos kiekiams, kurie skirti naudoti laboratoriniams tyrimams arba kaip pamatinis etalonas.

6.   Kiekviena Šalis, kuri turi specifines išimtis pagal A priedą arba specifines išimtis ar priimtiną tikslą pagal B priedą, imasi atitinkamų priemonių užtikrinti, kad pagal tą išimtį ar tuo tikslu vykdoma gamyba ar naudojimas vyktų taip, kad būtų galima užkirsti kelią ar sumažinti daromą poveikį žmonėms ir išmetamų teršalų kiekį į aplinką. Naudojant pagal išimtį ar priimtinais tikslais, kai įprastomis naudojimo sąlygomis teršalai sąmoningai išleidžiami į aplinką, privalu tokius teršalų kiekius sumažinti iki būtino minimumo, atsižvelgiant į taikytinus standartus ir rekomendacijas.

4 straipsnis

Specifinių išimčių registras

1.   Šia Konvencija įkuriamas registras, kuriame registruojamos Šalys, taikančios specifines A priede arba B priede išvardytas išimtis. Jame neregistruojamos Šalys, taikančios A priedo arba B priedo nuostatas, kurias gali taikyti visos Šalys. Registrą tvarko Sekretoriatas. Registras yra viešas.

2.   Registrą sudaro:

a)

specifinių išimčių sąrašas, nurašytas iš A priedo ir B priedo;

b)

Šalių, taikančių A priede arba B priede išvardytas išimtis, sąrašas; ir

c)

sąrašas, kuriame įrašytos kiekvienos užregistruotos specifinės išimties galiojimo laiko pabaigos datos.

3.   Bet kuri valstybė, tapdama šios Konvencijos Šalimi, rašytiniu pranešimu Sekretoriatui gali užsiregistruoti vienam ar keliems specifinių išimčių tipams, išvardytiems A priede arba B priede.

4.   Jei registre Šalis nėra nurodžiusi ankstesnės datos arba pagal šio straipsnio 7 dalį yra suteiktas pratęsimas, visos užregistruotos specifinės išimtys netenka galios po penkerių metų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo konkrečiai cheminei medžiagai dienos.

5.   Per pirmąjį susitikimą Šalių konferencija priima sprendimą dėl registro įrašų peržiūrėjimo tvarkos.

6.   Prieš peržiūrint įrašą registre, atitinkama Šalis Sekretoriatui pateikia pranešimą, pagrindžiantį, kodėl jai reikia, kad ir toliau toji išimtis būtų užregistruota. Sekretoriatas pranešimą išsiuntinėja visoms Šalims. Įrašas registre peržiūrimas remiantis visa turima informacija. Po to Šalių konferencija gali atitinkamai Šaliai pasiūlyti tokias rekomendacijas, kurias ji mano esant tikslingomis.

7.   Gavusi atitinkamos Šalies prašymą, Šalių konferencija gali nuspręsti specifinės išimties galiojimo laiką pratęsti iki penkerių metų. Priimdama sprendimą, Šalių konferencija deramai atsižvelgia į besivystančių šalių ir pereinamosios ekonomikos šalių, kurios yra šios Konvencijos Šalys, ypatingas aplinkybes.

8.   Šalis bet kuriuo metu gali atšaukti specifinės išimties įrašą registre, apie tai raštu pranešusi Sekretoriatui. Atšaukimas įsigalioja pranešime nurodytą dieną.

9.   Kai nebelieka Šalių, užsiregistravusių tam tikram specifinės išimties tipui, tam specifinės išimties tipui naujų Šalių užregistruoti nebegalima.

5 straipsnis

Priemonės, kuriomis siekiama sumažinti ar panaikinti teršalus dėl netikslinio jų susidarymo

Siekdama sumažinti bendrą kiekvienos C priede nurodytos cheminės medžiagos, išmetamos iš antropogeninių šaltinių, kiekį, kad jis nuolat mažėtų ir, kur įmanoma, būtų visai nutrauktas, kiekviena Šalis imasi bent šių priemonių:

a)

per dvejus metus nuo tos dienos, kai jai įsigalioja ši Konvencija, sudaro veiksmų planą bei, kai yra tikslinga, regioninį ar subregioninį veiksmų planą ir po to jį vykdo kaip 7 straipsnyje nurodyto savo įgyvendinimo plano dalį, sudarytą siekiant nustatyti, apibūdinti ir imtis priemonių dėl C priede išvardytų cheminių medžiagų išmetimo bei palengvinti b–e punktų įgyvendinimą. Veiksmų planą sudaro šios sudedamosios dalys:

i)

esamų ir numatomų išmesti teršalų įvertinimas, įskaitant šaltinių plėtrą ir priežiūrą bei teršalų išmetamo kiekio apytikrį apskaičiavimą, atsižvelgiant į C priede nurodytas šaltinių kategorijas;

ii)

su tokių išmetamų teršalų valdymu susijusių Šalies įstatymų ir politikos veiksmingumo įvertinimas;

iii)

strategijos, kuriomis siekiama įvykdyti šios straipsnio dalies įsipareigojimus, atsižvelgiant į i ir ii papunkčių įvertinimus;

iv)

švietimo, mokymo ir žinojimo apie tas strategijas skatinimo priemonės;

v)

tų strategijų ir jų rezultatų, vykdant šios straipsnio dalies įsipareigojimus, svarstymas kas penkeri metai; tokių svarstymų medžiaga įtraukiama į ataskaitas, teikiamas pagal 15 straipsnį;

vi)

veiksmų plano ir jame nurodytų strategijų bei priemonių įgyvendinimo grafikas;

b)

skatina taikyti prieinamas, įmanomas ir praktiškas priemones, kuriomis galima sparčiai, realiai ir prasmingai sumažinti taršos lygį arba panaikinti šaltinius;

c)

skatina kurti, o kur laiko tikslinga, reikalauja naudoti pakaitines ar modifikuotas medžiagas, gaminius ir procesus, kad būtų galima užkirsti kelią C priede išvardytoms cheminėms medžiagoms susidaryti ir jų išmetimui į aplinką, atsižvelgiant į bendrąsias rekomendacijas dėl išmetamų teršalų prevencijos ir mažinimo priemonių C priede ir rekomendacijas, kurios bus priimtos Šalių konferencijos sprendimu;

d)

skatina ir pagal savo veiksmų plano įgyvendinimo grafiką reikalauja, kad geriausi prieinami gamybos būdai būtų taikomi naujiems šaltiniams tų kategorijų, dėl kurių, kaip nurodo Šalis savo veiksmų plane, tokie veiksmai yra reikalingi, iš pradžių kreipiant daug dėmesio C priedo II dalyje išvardytoms šaltinių kategorijoms. Bet kuriuo atveju reikalavimas to priedo II dalyje išvardytų kategorijų naujiems šaltiniams taikyti geriausius prieinamus gamybos būdus turi būti pradėtas taikyti kuo greičiau, bet ne vėliau kaip po ketverių metų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo tai Šaliai. Nurodytoms kategorijoms Šalys skatina taikyti geriausią aplinkos apsaugos praktiką. Taikydamos geriausius prieinamus metodus ir geriausią aplinkos apsaugos praktiką, Šalys turėtų atsižvelgti į tame priede pateikiamas bendrąsias rekomendacijas dėl išmetamų teršalų prevencijos ir mažinimo priemonių bei rekomendacijas dėl geriausių prieinamų gamybos būdų ir geriausios aplinkos apsaugos praktikos, kurios bus priimtos Šalių konferencijos sprendimu;

e)

pagal savo veiksmų planą skatina taikyti geriausius prieinamus gamybos būdus ir geriausią aplinkos apsaugos praktiką:

i)

C priedo II dalyje išvardytų kategorijų ir tokių kaip to priedo III dalies kategorijų esamiems šaltiniams; ir

ii)

tokių kaip C priedo III dalies kategorijų naujiems šaltiniams, dėl kurių Šalis nesiėmė priemonių pagal d punktą.

Taikydamos geriausius prieinamus gamybos būdus ir geriausią aplinkos apsaugos praktiką, Šalys turėtų atsižvelgti į C priede pateikiamas bendrąsias rekomendacijas dėl taršos prevencijos ir mažinimo priemonių bei rekomendacijas dėl geriausių prieinamų gamybos būdų ir geriausios aplinkos apsaugos praktikos, kurios bus priimtos Šalių konferencijos sprendimu;

f)

šioje straipsnio dalyje ir C priede:

i)

geriausias prieinamas gamybos būdas – veiksmingiausia ir pažangiausia veiklos ir jos vykdymo metodų plėtojimo pakopa, kuri rodo, ar tam tikras gamybos būdas praktiškai iš esmės gali būti pagrindas nustatant išmetamų teršalų ribines vertes, skirtas teršalų išmetimo prevencijai, o jei tai neįmanoma, bendrai sumažinti C priedo I dalyje išvardytų cheminių medžiagų taršą ir jos poveikį visai aplinkai. Šia prasme:

ii)

gamybos būdas – yra tiek naudojama technologija, tiek ir būdas, kuriuo įrenginys yra suprojektuotas, pastatytas, aptarnaujamas, eksploatuojamas ir uždaromas;

iii)

prieinamas gamybos būdas – metodai, kurie operatoriui yra prieinami ir kurie yra išplėtoti tokiu mastu, kuris leidžia juos įgyvendinti atitinkamame pramonės sektoriuje ekonomiškiausiomis ir techniškai tinkamomis sąlygomis, atsižvelgiant į išlaidas bei privalumus, nepaisant to, ar tas gamybos būdas taikomas arba kuriamas konkrečioje valstybėje narėje, ar ne;

iv)

geriausias – reiškia veiksmingiausias siekiant aukšto visos aplinkos apsaugos lygio;

v)

geriausia aplinkos apsaugos praktika – tinkamiausio aplinkos kontrolės priemonių ir strategijų derinio taikymas;

vi)

naujas šaltinis – bet kuris šaltinis, kurio statyba ar gana didelė modifikacija buvo pradėta, praėjus bent metams po to, kai:

a.

atitinkamai Šaliai įsigaliojo ši Konvencija; arba

b.

atitinkamai Šaliai įsigaliojo C priedo pataisa, būtent dėl kurios šaltiniui pradedamos taikyti šios Konvencijos nuostatos;

g)

siekdama įvykdyti su geriausiais prieinamais gamybos būdais susijusius savo įsipareigojimus pagal šią dalį, Šalis gali taikyti išmetamų teršalų ribines vertes arba veiklos standartus.

6 straipsnis

Priemonės, kuriomis siekiama sumažinti arba panaikinti taršą iš sukauptų atsargų ir atliekų

1.   Siekdama užtikrinti, kad sukauptos atsargos, turinčios arba susidedančios iš A priede arba B priede išvardytų cheminių medžiagų, ir atliekos, įskaitant produktus bei gaminius, tampančius atliekomis, kurios sudarytos iš yra A, B ar C prieduose nurodytos cheminės medžiagos, kurių sudėtyje ta medžiaga yra arba kurios yra ta medžiaga užterštos, būtų tvarkomos, saugant žmonių sveikatą ir aplinką, kiekviena Šalis privalo:

a)

sukurti atitinkamą strategiją, kaip identifikuoti:

i)

sukauptas atsargas, kurios turi arba susideda iš A priede arba B priede išvardytų cheminių medžiagų; ir

ii)

naudojamus produktus ir gaminius bei atliekas, kurios sudarytos iš A, B ar C prieduose nurodytos cheminės medžiagos, kurių sudėtyje ta medžiaga yra arba kurios yra ta medžiaga užterštos;

b)

a punkte nurodytos strategijos pagrindu identifikuoti, kiek praktiškai yra įmanoma, sukauptas atsargas, kurios turi arba susideda iš A priede arba B priede išvardytų medžiagų;

c)

sukauptas atsargas valdyti saugiai, efektyviai ir aplinkai saugiu būdu. A priede arba B priede išvardytos sukauptos cheminių medžiagų atsargos, kurių jau nebeleidžiama naudoti pagal specifinę A priede nurodytą išimtį arba pagal bet kurią B priede nurodytą specifinę išimtį ar priimtiną tikslą, išskyrus sukauptas atsargas, kurias leidžiama eksportuoti pagal 3 straipsnio 2 dalį, laikomos atliekomis ir tvarkomos pagal d punktą;

d)

imtis atitinkamų priemonių, kad tokios atliekos, įskaitant atliekomis tampančius produktus ir gaminius, būtų:

i)

tvarkomos, renkamos, vežamos ir saugomos aplinkai saugiu būdu;

ii)

šalinamos taip, kad jose esantys patvarieji organiniai teršalai būtų sunaikinti arba negrįžtamai pakeisti taip, kad nebeturėtų patvariųjų organinių teršalų požymių, ar kitaip pašalinti aplinkai saugiu būdu, kai sunaikinimas ar negrįžtamas pakeitimas nėra pats geriausias pasirinkimas aplinkosaugos požiūriu arba kai patvariųjų organinių teršalų kiekis atliekose yra nedidelis, atsižvelgiant į tarptautines taisykles, standartus ir rekomendacijas, įskaitant ir tas, kurios dar bus sukurtos pagal šio straipsnio 2 dalį, bei atitinkamus pasaulinius ir regioninius pavojingų atliekų valdymo režimus;

iii)

neleidžiama šalinti taip, kad patvarieji organiniai teršalai būtų panaudojami, perdirbami, tiesiogiai naudojami antrą kartą ar taikomi kitam tikslui; ir

iv)

nevežamos per valstybių sienas, neatsižvelgiant į atitinkamas tarptautines taisykles, standartus ir rekomendacijas;

e)

stengtis sukurti atitinkamas strategijas, kaip identifikuoti A, B ir C prieduose išvardytomis cheminėmis medžiagomis užterštas teritorijas; jei tokios teritorijos valomos, tai turi būti atlikta aplinkai saugiu būdu.

2.   Šalių konferencija glaudžiai bendradarbiauja su atitinkamomis Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinio pervežimo bei jų tvarkymo kontrolės struktūromis, siekdamos, be kita ko:

a)

nustatyti sunaikinimo ir negrįžtamo pakeitimo lygį, būtiną, kad neliktų D priedo 1 punkte nurodytų patvariųjų organinių teršalų požymių;

b)

nustatyti, kokius metodus jos laiko aplinkai saugiais šalinimo metodais; ir

c)

dirbti, kad nustatytų atitinkamus A, B ir C prieduose išvardytų cheminių medžiagų koncentracijos lygius, apibrėžiančius nežymų patvariojo organinio teršalo kiekį atliekose, kaip nurodyta 1 dalies d punkto ii papunktyje.

7 straipsnis

Įgyvendinimo planai

1.   Kiekviena Šalis privalo:

a)

sukurti planą, kaip įvykdyti savo įsipareigojimus pagal šią Konvenciją ir stengtis jį įgyvendinti;

b)

per dvejus metus nuo tos dienos, kai ši Konvencija jai įsigalioja, perduoti savo įgyvendinimo planą Šalių konferencijai; ir

c)

reguliariai iš naujo svarstyti ir atnaujinti atitinkamai savo įgyvendinimo planą ir taip, kaip savo sprendimu nurodys Šalių konferencija.

2.   Prireikus Šalys bendradarbiauja tiesiogiai arba per pasaulines, regionines bei subregionines organizacijas ir konsultuoja savo valstybės suinteresuotus asmenis, įskaitant grupes, kurios rūpinasi moterų problemomis ir vaikų sveikata, kad būtų lengviau sukurti, įgyvendinti ir atnaujinti savo įgyvendinimo planus.

3.   Šalys stengiasi panaudoti, o kur būtina, nustato priemones, kaip integruoti nacionalinius patvariųjų organinių teršalų įgyvendinimo planus į savo subalansuotos plėtros strategiją.

8 straipsnis

Cheminių medžiagų įrašymas į A, B ir C priedus

1.   Šalis Sekretoriatui gali pateikti pasiūlymą tam tikrą cheminę medžiagą įrašyti į A, B ir (arba) C priedus. Pasiūlyme pateikiama D priede nurodyta informacija. Šaliai rengiant pasiūlymą, jai gali padėti kitos Šalys ir (arba) Sekretoriatas.

2.   Sekretoriatas patikrina, ar pasiūlyme yra pateikta D priede nurodyta informacija. Jei Sekretoriatas įsitikina, kad tokia informacija yra, pasiūlymą perduoda Patvariųjų organinių teršalų kontrolės komitetui.

3.   Komitetas apsvarsto pasiūlymą ir lanksčiai bei skaidriai taiko D priede nurodytus analitinės peržiūros kriterijus, integruotai ir subalansuotai atsižvelgdamas į visą pateiktą informaciją.

4.   Jei Komitetas nusprendžia, kad:

a)

jis yra įsitikinęs, jog pasiūlymas atitinka analitinės peržiūros kriterijus, per Sekretoriatą sudaro galimybę visoms Šalims ir stebėtojams susipažinti su pasiūlymu ir Komiteto įvertinimu ir jų paprašo pateikti E priede nurodytą informaciją; arba

b)

jis nėra įsitikinęs, jog pasiūlymas atitinka analitinės peržiūros kriterijus, per Sekretoriatą apie tai praneša visoms Šalims ir stebėtojams, sudaro galimybę visoms Šalims susipažinti su pasiūlymu bei Komiteto įvertinimu ir pasiūlymą atmeta.

5.   Bet kuri Šalis Komiteto atmestą pasiūlymą pagal 4 dalį gali pateikti pakartotinai. Pateikiant pasiūlymą pakartotinai, nurodoma, kas kelia Šalies susirūpinimą, ir priežastys, kodėl Komitetas pasiūlymą turėtų svarstyti papildomai. Jei laikantis tokios tvarkos, Komitetas vėl atmeta pasiūlymą, Šalis gali pareikšti nepasitikėjimą Komiteto sprendimu ir tuomet Šalių konferencija šį klausimą svarsto kitoje sesijoje. Remdamasi D priede nurodytais analitinės peržiūros kriterijais ir atsižvelgdama į komiteto įvertinimą bei papildomą bet kurios Šalies ar stebėtojo pateiktą informaciją, Šalių konferencija gali nuspręsti, kad pasiūlymą reikėtų toliau svarstyti.

6.   Kai Komitetas yra nusprendęs, kad pasiūlymas atitinka analitinės peržiūros kriterijus, arba Šalių konferencija yra nusprendusi, kad pasiūlymą reikėtų toliau svarstyti, Komitetas vėl svarsto pasiūlymą atsižvelgdamas į atitinkamą gautą papildomą informaciją ir vadovaudamasis E priedu parengia rizikos apžvalgos projektą. Visoms Šalims ir stebėtojams sudaro galimybę per Sekretoriatą susipažinti su apžvalgos projektu, surenka iš jų technines pastabas ir, atsižvelgdamas į jas, baigia rengti rizikos apžvalgą.

7.   Jeigu, remdamasis pagal E priedą parengta rizikos apžvalga, Komitetas nusprendžia:

a)

jog tikėtina, kad dėl cheminės medžiagos tolimųjų pernašų aplinkoje atsiras tokie reikšmingi neigiami padariniai žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai, jog reikės imtis veiksmų pasauliniu mastu, pasiūlymas svarstomas toliau. Tai, kad trūksta neabejotinų mokslinių įrodymų, netrukdo toliau svarstyti pasiūlymą. Komitetas prašo visas Šalis ir stebėtojus per Sekretoriatą teikti informaciją, susijusią su F priede nurodytais veiksniais. Po to Komitetas parengia rizikos valdymo įvertinimą, kuriame pagal tą priedą pateikia galimų tos cheminės medžiagos kontrolės priemonių analizę; arba

b)

jog pasiūlymo toliau svarstyti nereikia, per Sekretoriatą sudaro galimybę visoms Šalims ir stebėtojams susipažinti su rizikos apžvalga ir pasiūlymą atmeta.

8.   Per neilgesnį kaip vienerių metų laikotarpį dėl kiekvieno pagal 7 dalies b punktą atmesto pasiūlymo Šalis gali prašyti, kad Šalių konferencija svarstytų, ar įpareigoti Komitetą prašyti, kad siūlymą pateikusi Šalis ar kitos Šalys suteiktų papildomos informacijos. Pasibaigus tam laikotarpiui, remdamasis visa gauta informacija, Komitetas pakartotinai pagal 6 dalį svarsto pasiūlymą tokia prioritetine tvarka, kurią nustato Šalių konferencija. Jei po tokios procedūros Komitetas vėl atmeta pasiūlymą, Šalis gali pareikšti nepasitikėjimą Komiteto sprendimu, ir tuomet Šalių konferencija klausimą svarsto kitoje savo sesijoje. Remdamasi pagal E priedą parengta rizikos apžvalga ir atsižvelgdama į komiteto įvertinimą bei į visą papildomą bet kurios Šalies ar stebėtojo pateiktą informaciją, Šalių konferencija gali nuspręsti, kad pasiūlymas turi būti svarstomas toliau. Jei Šalių konferencija nusprendžia, kad pasiūlymas turi būti svarstomas toliau, Komitetas tuomet parengia rizikos valdymo įvertinimą.

9.   Remdamasis 6 dalyje nurodyta rizikos apžvalga ir 7 dalies a punkte arba 8 dalyje nurodytu rizikos valdymo įvertinimu, Komitetas rekomenduoja, ar Šalių konferencija turėtų svarstyti klausimą dėl cheminės medžiagos įrašymo į A, B ir (arba) C priedus. Atsižvelgdama į Komiteto rekomendacijas ir neabejotinų mokslinių išvadų trūkumą, Šalių konferencija, turėdama galvoje prevencinius motyvus, nusprendžia, ar įrašyti cheminę medžiagą į A, B ir (arba) C priedus, ir nurodo su ja susijusias kontrolės priemones.

9 straipsnis

Keitimasis informacija

1.   Kiekviena Šalis padeda arba įsipareigoja keistis informacija apie:

a)

patvariųjų organinių teršalų gamybos, naudojimo ir išmetimo į aplinką mažinimą ar panaikinimą; ir

b)

patvariųjų organinių teršalų alternatyvias medžiagas, įskaitant informaciją apie jų keliamą riziką ir ekonomines bei socialines sąnaudas dėl jų.

2.   Šalys keičiasi 1 dalyje nurodyta informacija tiesiogiai arba per Sekretoriatą.

3.   Kiekviena Šalis paskiria nacionalinį tokios informacijos mainų centrą.

4.   Sekretoriatas atlieka informacijos apie patvariuosius organinius teršalus, įskaitant Šalių, tarpvyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų suteiktą informaciją, kaupimo apdorojimo ir skleidimo funkcijas.

5.   Taikant šią Konvenciją, informacija apie žmonių saugą ir sveikatą bei aplinką nelaikoma slapta. Šalys, kurios keičiasi kita informacija pagal šią Konvenciją, saugo slaptą informaciją taip, kaip jos tarpusavyje susitaria.

10 straipsnis

Vieša informacija, žinojimas ir švietimas

1.   Kiekviena Šalis pagal savo galimybes skatina ir padeda:

a)

savo politikos kūrėjams ir sprendimų priėmėjams suvokti patvariųjų organinių teršalų keliamas problemas;

b)

viešai skleisti visą turimą informaciją apie patvariuosius organinius teršalus, atsižvelgiant į 9 straipsnio 5 dalį;

c)

kurti ir įgyvendinti švietimo bei informavimo programas, skirtas ypač moterims, vaikams ir mažiausiai išsilavinusiai visuomenės daliai, susijusias su patvariaisiais organiniais teršalais, taip pat jų poveikiu sveikatai ir aplinkai bei alternatyviomis medžiagomis;

d)

visuomenei dalyvauti sprendžiant problemas, susijusias su patvariaisiais organiniais teršalais, jų poveikiu sveikatai ir aplinkai, bei kuriant atitinkamas priemones ir galimybes visuomenei šalies lygmeniu prisidėti prie šios Konvencijos įgyvendinimo;

e)

mokyti darbuotojus, mokslininkus, švietimo darbuotojus, techninį bei valdymo personalą;

f)

kurti mokymo ir visuomenės suvokimo gerinimo priemones ir jomis keistis nacionaliniu bei tarptautiniu mastu ir

g)

kurti bei įgyvendinti švietimo ir mokymo programas nacionaliniu bei tarptautiniu lygiu.

2.   Kiekviena Šalis pagal savo galimybes užtikrina, kad 1 dalyje minėta informacija būtų visuomenei prieinama ir nuolatos atnaujinama.

3.   Kiekviena Šalis pagal savo galimybes skatina pramonę ir profesionalius naudotojus gerinti bei lengvinti 1 dalyje minėtos informacijos teikimą nacionaliniu ir atitinkamai subregioniniu, regioniniu ir pasauliniu mastu.

4.   Teikdamos informaciją apie patvariuosius organinius teršalus ir jų pakaitalus, Šalys gali naudoti tokias komunikacijos priemones, kaip: saugos duomenų biuleteniai, pranešimai, žiniasklaida ir t. t., jos taip pat gali kurti nacionalinio ir regioninio lygio informacinius centrus.

5.   Kiekviena Šalis palankiai svarsto galimybę kurti mechanizmus, tokius kaip išmetamų ir perkeliamų teršalų registrai, skirtus rinkti ir platinti informaciją apie A, B arba C prieduose išvardytų į aplinką išmetamų arba pašalintų cheminių medžiagų numanomus metinius kiekius.

11 straipsnis

Moksliniai tyrimai, plėtra ir monitoringas

1.   Pagal savo galimybes Šalys nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu skatina ir (arba) imasi atitinkamų mokslinių tyrimų, plėtros, monitoringo ir bendradarbiavimo patvariųjų organinių teršalų ir, atitinkamais atvejais, jų pakaitalų bei kandidatų į patvariuosius organinius teršalus srityje, įskaitant tokius klausimus kaip jų:

a)

šaltiniai ir į aplinką išmetami teršalai;

b)

buvimas, kiekiai bei tokių kiekių buvimo žmonių organizmuose ir aplinkoje tendencijos;

c)

pernašos, likimas ir transformavimasis aplinkoje;

d)

poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai;

e)

socialinis, ekonominis ir kultūrinis poveikis;

f)

taršos mažinimas ir (arba) panaikinimas, ir

g)

šaltinių registravimo suderintos metodologijos ir teršalų matavimo analitiniai metodai.

2.   Imdamosi veiksmų pagal šio straipsnio 1 dalį, Šalys pagal savo galimybes:

a)

remia ir toliau atitinkamai plėtoja tarptautines programas, tinklus ir organizacijas, siekiančias nustatyti, vykdyti, vertinti ir finansuoti mokslinius tyrimus, duomenų rinkimą ir monitoringą, atsižvelgdamos į poreikį kuo labiau sumažinti pastangų dubliavimą;

b)

remia nacionalines ir tarptautines pastangas stiprinti nacionalinius, ypač besivystančių šalių ir pereinamosios ekonomikos šalių, mokslinių ir techninių tyrimų gebėjimus ir pastangas skatinti duomenų bei analizių prieinamumą ir keitimąsi jomis;

c)

atsižvelgia į besivystančių šalių ir pereinamosios ekonomikos šalių rūpesčius ir poreikius, ypač finansinių ir techninių išteklių srityje, ir bendradarbiauja didindamos jų galimybes dalyvauti a ir b punktuose minėtose pastangose;

d)

vykdo mokslo tiriamuosius darbus, kuriais siekiama sušvelninti patvariųjų organinių teršalų poveikį reprodukcinei funkcijai;

e)

su savo mokslinių tyrimų, plėtros ir monitoringo veiklos, nurodytos šioje dalyje, rezultatais reguliariai ir laiku supažindina visuomenę, ir

f)

skatina ir (arba) bendradarbiauja saugant ir tvarkant mokslinių tyrimų, plėtros ir monitoringo metu gautą informaciją.

12 straipsnis

Techninė pagalba

1.   Šalys pripažįsta, kad, siekiant sėkmingai įgyvendinti šią Konvenciją, labai svarbu laiku suteikti tinkamą techninę pagalbą, kurios prašo besivystančios ir pereinamosios ekonomikos šalys.

2.   Šalys bendradarbiauja teikdamos laiku ir tinkamą techninę pagalbą besivystančioms ir pereinamosios ekonomikos šalims, padėdamos joms ir atsižvelgdamos į jų konkrečius poreikius, plėtodamos ir stiprindamos jų pajėgumus įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal šią Konvenciją.

3.   Šioje plotmėje išsivysčiusių valstybių, šios Konvencijos Šalių, ir kitų šalių teikiama techninė pagalba apima deramą ir pagal abipusį susitarimą teikiamą techninę pagalbą, skirtą įsipareigojimų pagal šią Konvenciją vykdymo pajėgumams stiprinti. Smulkesnes gaires šiuo klausimu pateikia Šalių konferencija.

4.   Šalys nustato atitinkamas techninės pagalbos besivystančioms ir pereinamosios ekonomikos šalims teikimo ir technologijų perdavimo priemones, susijusias su šios Konvencijos įgyvendinimu. Į tokias priemones įeina regioniniai ir subregioniniai pajėgumų plėtros ir technologij perdavimo centrai, kurie turi padėti besivystančioms ir pereinamosios ekonomikos šalims įvykdyti savo įsipareigojimus pagal šią Konvenciją. Smulkesnes gaires šioje srityje pateikia Šalių konferencija.

5.   Šalys, teikdamos techninę pagalbą pagal šį straipsnį, atidžiai atsižvelgia į mažiausiai išsivysčiusių šalių ir mažose salose esančių besivystančių valstybių specifinius poreikius ir padėtį.

13 straipsnis

Finansiniai ištekliai ir mechanizmai

1.   Kiekviena Šalis įsipareigoja pagal savo galimybes teikti finansinę pagalbą ir paskatas tokiai valstybių veiklai, kuria siekiama įvykdyti šios Konvencijos tikslus, vadovaujantis savo planais, prioritetais ir programomis.

2.   Išsivysčiusios valstybės, šios Konvencijos Šalys, teikia naujus ir papildomus finansinius išteklius, kad besivystančios ir pereinamosios ekonomikos valstybės, šios Konvencijos Šalys, galėtų visiškai padengti įsipareigojimų pagal šią Konvenciją įgyvendinimo priemonių, numatytų paramą gaunančiosios Šalies ir subjekto, dalyvaujančio 6 dalyje nurodytame mechanizme, sutartyje, sąnaudas. Kitos Šalys savanoriškai ir pagal savo galimybes taip pat gali teikti tokius finansinius išteklius. Taip pat skatinami įnašai iš kitų šaltinių. Vykdant tokius įsipareigojimus, atsižvelgiama į lėšų srautų pakankamumą, numatomumą ir teikimą laiku bei prisidedančių Šalių įnašo svarbą.

3.   Išsivysčiusios valstybės, šios Konvencijos Šalys, ir kitos šalys pagal savo galimybes ir savo nacionalinius planus, prioritetus ir programas taip pat gali teikti finansinius išteklius, padedančius įgyvendinti šią Konvenciją, iš kitų dvišalių, regioninių ar daugiašalių šaltinių ar kanalų, o besivystančios ir pereinamosios ekonomikos šalys gali pasinaudoti tokiais finansiniais ištekliais.

4.   Kaip veiksmingai besivystančios valstybės, šios Konvencijos šalys, galės įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal šią Konvenciją priklausys nuo to, kaip veiksmingai išsivysčiusios valstybės, šios Konvencijos Šalys, įgyvendins savo įsipareigojimus, susijusius su finansiniais ištekliais, technine pagalba ir technologijų perdavimu. Neišleidžiant iš akių būtinybės apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, būtina visiškai atsižvelgti į tai, kad subalansuota ekonominė ir socialinė raida bei skurdo panaikinimas yra pirmas ir pagrindinis besivystančių valstybių, šios Konvencijos Šalių, prioritetas.

5.   Teikdamos finansavimą, Šalys atidžiai atsižvelgia į mažiausiai išsivysčiusių ir salose esančių mažų besivystančių valstybių specifinius poreikius ir padėtį.

6.   Šioje dalyje nustatomas mechanizmas, kaip turi būti teikiami pakankami ir subalansuoti finansiniai ištekliai besivystančioms bei pereinamosios ekonomikos Šalims dotacijų ar koncesijų pagrindu, siekiant padėti joms įgyvendinti šią Konvenciją. Šis mechanizmas yra pavaldus ir atskaitingas šios Konvencijos Šalių konferencijai ir vadovaujasi jos rekomendacijomis. Šalių konferencija gali nuspręsti, kuriam ar kuriems subjektams, įskaitant tarptautinius subjektus, patikėti šio mechanizmo veiklą. Šis mechanizmas gali apimti ir kitus subjektus, teikiančius daugiašalę, regioninę ir dvišalę finansinę bei techninę pagalbą. Įnašai į šį mechanizmą yra papildomi įnašai šalia kitų finansų pervedimų besivystančios ar pereinamosios ekonomikos valstybėms, šios Konvencijos Šalims, kaip nustatyta 2 dalyje ir vadovaujantis ta dalimi.

7.   Vadovaudamasi šios Konvencijos tikslais ir šio straipsnio 6 dalimi, Šalių konferencija savo pirmajame posėdyje priima atitinkamas mechanizmo veiklos gaires ir susitaria su finansiniame mechanizme dalyvaujančiu subjektu ar subjektais dėl priemonių, kurios leistų mechanizmui veiksmingai veikti. Tokiose gairėse, be kita ko:

a)

nustatoma politika, strategija, programų prioritetai ir aiškūs bei detalūs kriterijai ir rekomendacijos dėl teisės dalyvauti finansiniame mechanizme ir naudotis finansiniais ištekliais, įskaitant reguliarų tokio naudojimo monitoringą ir vertinimą;

b)

nustatoma, kad subjektas ar subjektai privalo Šalių konferencijai teikti veiklos, susijusios su šios Konvencijos įgyvendinimu, finansavimo pakankamumu ir subalansuotumu, reguliarias ataskaitas;

c)

skatinamas finansavimas iš daugelio šaltinių, daugiašaliai mechanizmai ir priemonės;

d)

nurodomi ypatumai, kaip prognozuoti ir konkrečiai nustatyti šios Konvencijos įgyvendinimui būtiną ir įmanomą gauti finansavimą, atsižvelgiant į tai, kad patvariesiems organiniams teršalams panaikinti gali prireikti ilgalaikio finansavimo, ir į sąlygas, kuriomis toji suma bus reguliariai persvarstoma; ir

e)

nurodomi ypatumai, kaip teikti suinteresuotoms Šalims pagalbą, įvertinti poreikius, informaciją apie prieinamus lėšų šaltinius ir finansavimo modelius, kad būtų galima palengvinti visų šių klausimų koordinavimą.

8.   Ne vėliau kaip per savo antrąjį posėdį, o po to reguliariai, Šalių konferencija iš naujo apsvarsto pagal šį straipsnį sukurto finansinio mechanizmo veiksmingumą, kaip šiuo mechanizmu sprendžiami besikeičiantys besivystančių ir pereinamosios ekonomikos šalių poreikiai, 7 dalyje nurodytus kriterijus ir gaires, finansavimo lygį ir kaip veiksmingai veikia institucijos, kurioms patikėta valdyti finansinio mechanizmo veiklą. Remdamasi tokiu svarstymu iš naujo, Šalių konferencija prireikus imasi atitinkamų priemonių mechanizmo veiksmingumui gerinti, priimdama rekomendacijas ir gaires dėl priemonių, kuriomis užtikrinamas pakankamas ir subalansuotas finansavimas, kad Šalys galėtų patenkinti savo poreikius.

14 straipsnis

Tarpinės finansinės priemonės

Laikinai nuo šios Konvencijos įsigaliojimo dienos iki Šalių konferencijos pirmojo posėdžio arba iki tol, kol Šalių konferencija nuspręs, kurią institucinę struktūrą paskirti pagal 13 straipsnį, pagrindinis subjektas, kuriam bus patikėta valdyti 13 straipsnyje nurodyto finansinio mechanizmo veiklą, yra Pasaulio aplinkos fondo, kuris veikia vadovaudamasis pertvarkyto Pasaulio aplinkos fondo steigimo dokumentu, institucinė struktūra. Pasaulio aplinkos fondo institucinė struktūra turėtų šią funkciją vykdyti taikant konkrečiai su patvariaisiais organiniais teršalais susijusias veiklos priemones, atsižvelgdama į tai, kad šioje srityje gali prireikti naujų priemonių.

15 straipsnis

Ataskaitos

1.   Kiekviena Šalis Šalių konferencijai atsiskaito dėl priemonių, kurias ji taikė įgyvendindama šios Konvencijos nuostatas, ir tų priemonių veiksmingumą, siekiant šios Konvencijos tikslų.

2.   Kiekviena Šalis Sekretoriatui pateikia:

a)

statistinius duomenis apie bendrą kiekvienos A ir B prieduose nurodytos cheminės medžiagos pagamintą, įsivežtą ar eksportuotą kiekį arba tokius pagrįstai numanomus duomenis; ir

b)

kiek praktiškai įmanoma, valstybių, iš kurių ji yra įsivežusi kiekvienos tokios medžiagos, ir valstybių, į kurias ji yra eksportavusi kiekvieną tokią medžiagą, sąrašus.

3.   Tokios ataskaitos pateikiamos reguliariai ir tokios formos, kokią Šalių konferencija savo pirmajame posėdyje nustatys.

16 straipsnis

Veiksmingumo įvertinimas

1.   Šalių konferencija vertina šios Konvencijos veiksmingumą pirmą kartą po ketverių metų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo dienos, o vėliau reguliariai tokiu dažnumu, kurį nustatys Šalių konferencija.

2.   Kad būtų lengviau atlikti tokį vertinimą, Šalių konferencija savo pirmajame posėdyje inicijuoja priemones, kurios jai teiktų palyginamus A, B ir C prieduose nurodytų cheminių medžiagų buvimo ir jų regioninių bei pasaulinių pernašų monitoringo duomenis. Šias priemones:

a)

Šalys įgyvendina regioninėje plotmėje pagal savo technines ir finansines galimybes, kuo plačiau taikydamos esamas monitoringo programas bei mechanizmus ir stengdamosi suderinti metodus;

b)

prireikus, atsižvelgiant į regionų skirtumus ir jų galimybes vykdyti monitoringą, galima papildyti; ir

c)

į šias priemones įeina Šalių konferencijai rengiamos monitoringo rezultatų regioniniu ir pasauliniu mastu ataskaitos, teikiamos tokiu dažnumu, kurį nustatys Šalių konferencija.

3.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vertinimas atliekamas, remiantis turima mokslo, aplinkos, technine ir ekonomine informacija, įskaitant:

a)

ataskaitas ir kitokią monitoringo informaciją, teikiamą pagal šio straipsnio 2 dalį;

b)

nacionalines ataskaitas, teikiamas pagal 15 straipsnį; ir

c)

informaciją apie nuostatų nesilaikymą, teikiamą 17 straipsnyje nustatyta tvarka.

17 straipsnis

Nuostatų nesilaikymas

Šalių konferencija kuo skubiau, kiek praktiškai yra įmanoma, nustato ir patvirtina tvarką bei institucinius mechanizmus, skirtus šios Konvencijos nuostatų nesilaikymui nustatyti bei nuostatų nesilaikančioms Šalims sudrausminti.

18 straipsnis

Ginčų sprendimas

1.   Šalys ginčus dėl šios Konvencijos aiškinimo ar taikymo sprendžia derybomis arba kitomis joms priimtinomis taikiomis priemonėmis.

2.   Ratifikuodama, priimdama, patvirtindama arba prisijungdama prie šios Konvencijos, Šalis, kuri nėra regioninė ekonominės integracijos organizacija, gali rašytiniu dokumentu depozitarui pareikšti, kad ji pripažįsta vieną arba abu toliau nurodytus ginčų dėl šios Konvencijos aiškinimo ar taikymo sprendimo būdus kaip privalomus bet kuriai Šaliai, prisiimančiai tokį pat įsipareigojimą:

a)

arbitražą, taikomą tokia tvarka, kurią kuo skubiau, kiek praktiškai yra įmanoma, priims Šalių, išvardytų priede, konferencija;

b)

ginčo perdavimą spręsti Tarptautiniam Teisingumo Teismui.

3.   Šalis, kuri yra regioninė ekonominės integracijos organizacija, gali padaryti panašų pareiškimą dėl arbitražo pagal tvarką, nurodytą šio straipsnio 2 dalies a punkte.

4.   Pareiškimas, padarytas pagal šio straipsnio 2 ar 3 dalį, galioja tol, kol baigiasi jame nurodytas laikas arba praeina trys mėnesiai po to, kai raštu apie jo atšaukimą pranešama depozitarui.

5.   Pareiškimo galiojimo pabaiga arba pranešimas apie jo atšaukimą, arba naujas pareiškimas neturi įtakos arbitražo teismui arba Tarptautiniam Teisingumo Teismui, nebent ginčo šalys susitaria kitaip.

6.   Jei ginčo šalys nėra priėmusios tos pačios ar kokios nors kitos tvarkos pagal šio straipsnio 2 dalį arba kokios nors kitos tvarkos ir jei per dvylika mėnesių po to, kai viena Šalis kitai Šaliai praneša apie iškilusį tarp jų ginčą, joms nepavyksta išspręsti savo ginčo, ginčas bet kurios iš ginčo šalių prašymu perduodamas Taikinamajai komisijai. Taikinamoji komisija pateikia pranešimą su rekomendacijomis. Papildomos procedūros, susijusios su Taikinamąja komisija, nurodomos priede, kurį Šalių konferencija priims vėliausiai per savo antrąjį posėdį.

19 straipsnis

Šalių konferencija

1.   Šia Konvencija įkuriama Šalių konferencija.

2.   Pirmąjį Šalių konferencijos posėdį šaukia Jungtinių Tautų aplinkos programos vykdomasis direktorius ne vėliau kaip po metų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo. Vėliau Šalių konferencijos eiliniai posėdžiai šaukiami vienodais laiko tarpais, kuriuos nustato konferencija.

3.   Šalių konferencijos neeiliniai posėdžiai šaukiami tuomet, kai Šalių konferencija mano esant tai reikalinga, arba bet kurios Šalies rašytiniu prašymu, jei jį paremia bent vienas trečdalis Šalių.

4.   Pirmajame posėdyje Šalių konferencija bendru sutarimu priima savo ir bet kurių papildomų institucijų darbo tvarkos bei finansines taisykles, taip pat Sekretoriato veiklą reglamentuojančias finansines nuostatas.

5.   Šalių konferencija nuolatos prižiūri ir vertina šios Konvencijos įgyvendinimą. Ji atlieka Konvencijos jai priskirtas funkcijas ir tuo tikslu:

a)

pagal šio straipsnio 6 dalies reikalavimus įkuria papildomas institucijas, kurios, jos manymu, būtinos šiai Konvencijai įgyvendinti;

b)

tam tikrais atvejais bendradarbiauja su kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis ir tarpvyriausybinėmis bei nevyriausybinėmis institucijomis; ir

c)

reguliariai peržiūri visą informaciją, kuri Šalims pateikiama pagal 15 straipsnį, ir svarsto 3 straipsnio 2 dalies b punkto iii papunkčio veiksmingumą;

d)

svarsto ir imasi bet kurių papildomų veiksmų, kurių gali prireikti siekiant įgyvendinti šios Konvencijos tikslus.

6.   Per pirmąjį posėdį Šalių konferencija įkuria papildomą instituciją – Patvariųjų organinių teršalų kontrolės komitetą, kuris atlieka šios Konvencijos jam priskirtas funkcijas:

a)

Patvariųjų organinių teršalų kontrolės komiteto narius paskiria Šalių konferencija. Į Komitetą įeina cheminių medžiagų vertinimo ir valdymo ekspertai, kuriuos skiria vyriausybės. Komiteto nariai skiriami laikantis tolygaus ir teisingo geografinio pasiskirstymo principo;

b)

Šalių konferencija sprendžia Komiteto techninės užduoties, organizacinės struktūros ir veiklos klausimus; ir

c)

Komitetas stengiasi visas savo rekomendacijas priimti bendru sutarimu. Jei, nepaisant visų pastangų, bendro sutarimo pasiekti nepavyksta, kaip paskutinė priemonė rekomendacija priimama dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių narių balsų dauguma.

7.   Trečiajame posėdyje Šalių konferencija įvertina, ar ir toliau reikia laikytis 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytos tvarkos, įskaitant ir tos tvarkos veiksmingumą.

8.   Jungtinių Tautų Organizacija, jos specializuotos agentūros ir Tarptautinė atominės energijos agentūra, taip pat bet kuri valstybė, kuri nėra šios Konvencijos Šalis, gali būti atstovaujamos Šalių konferencijos posėdžiuose kaip stebėtojos. Bet kuriam šios Konvencijos klausimais kvalifikuotam nacionaliniam, tarptautiniam, vyriausybiniam ar nevyriausybiniam organui ar institucijai, pranešusiems Sekretoriatui apie tokį savo norą, gali būti leidžiama būti atstovaujamiems Šalių konferencijos posėdžiuose kaip stebėtojams, jei dėl to neprieštarauja bent vienas trečdalis dalyvaujančių Šalių. Kai leidžiama dalyvauti stebėtojams ir jie dalyvauja, laikomasi darbo tvarkos taisyklių, kurias priima Šalių konferencija.

20 straipsnis

Sekretoriatas

1.   Šia Konvencija įkuriamas Sekretoriatas.

2.   Sekretoriato funkcijos:

a)

rengti Šalių konferencijos ir jos papildomų institucijų pasitarimus ir teikti jiems reikalingas paslaugas;

b)

ypač besivystančių ir pereinamosios ekonomikos šalių, šios Konvencijos Šalių prašymu padėti joms įgyvendinti šią Konvenciją;

c)

užtikrinti būtiną bendradarbiavimą su kitų atitinkamų tarptautinių institucijų sekretoriatais;

d)

rengti ir Šalims teikti reguliarius pranešimus, remiantis gauta pagal 15 straipsnį informacija ir kitokia turima informacija;

e)

vadovaujantis Šalių konferencijos rekomendacijomis, sudaryti tokius administracinius susitarimus ir sutartis, kurių gali prireikti, siekiant veiksmingai atlikti savo funkcijas; ir

f)

atlikti kitas šioje Konvencijoje nurodytas Sekretoriato funkcijas ir tokias funkcijas, kurias gali nustatyti Šalių konferencija.

3.   Šios Konvencijos Sekretoriato funkcijas atlieka Jungtinių Tautų aplinkos programos vykdomasis direktorius, jei Šalių konferencija trijų ketvirtadalių dalyvaujančių ir balsuojančių Šalių balsų dauguma Sekretoriato funkcijų nepatiki kitai ar kitoms tarptautinėms organizacijoms.

21 straipsnis

Konvencijos pakeitimai

1.   Šios Konvencijos pakeitimus gali siūlyti bet kuri jos Šalis.

2.   Konvencijos pakeitimus priima Šalių konferencija posėdžio metu. Siūlomo pakeitimo tekstą Sekretoriatas išsiunčia Šalims bent prieš šešis mėnesius iki posėdžio, kuriame siūloma pakeitimą priimti. Sekretoriatas siūlomus pakeitimus taip pat išsiunčia šios Konvencijos signatarėms ir informacijos tikslais – depozitarui.

3.   Šalys stengiasi susitarti dėl siūlomų šios Konvencijos pakeitimų. Jei, nepaisant visų pastangų, taip susitarti nepavyksta, kaip paskutinė priemonė pakeitimas priimamas dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių Šalių balsų dauguma.

4.   Depozitaras pakeitimą pateikia ratifikuoti, priimti ar patvirtinti visoms Šalims.

5.   Apie pakeitimo ratifikavimą, priėmimą ar patvirtinimą depozitarui pranešama raštu. Pagal šio straipsnio 3 dalį priimtas pakeitimas įsigalioja jį priėmusioms Šalims devyniasdešimtą dieną po to, kai ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentus atiduoda saugoti bent trys ketvirtadaliai Šalių. Vėliau pakeitimas įsigalioja bet kuriai Šaliai devyniasdešimtą dieną po to, kai toji Šalis atiduoda saugoti savo pakeitimo ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentus.

22 straipsnis

Priedų priėmimas ir jų pakeitimai

1.   Šios Konvencijos priedai yra Konvencijos sudedamoji dalis, o nuoroda į šią Konvenciją, jeigu aiškiai nenurodyta kitaip, yra kartu ir nuoroda į bet kurį jos priedą.

2.   Bet kurie papildomi priedai ribojami procedūriniais, moksliniais, techniniais ar administraciniais klausimais.

3.   Siūlant, priimant ir įsigaliojant papildomiems šios Konvencijos priedams, laikomasi šios tvarkos:

a)

papildomi priedai siūlomi ir priimami 21 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyje nustatyta tvarka;

b)

bet kuri Šalis, kuri negali priimti papildomo priedo, apie tai raštu praneša depozitarui per vienerius metus nuo tos dienos, kai depozitaras buvo pranešęs apie priimtą papildomą priedą. Apie visus tokius gautus pranešimus depozitaras tuoj pat praneša visoms Šalims. Bet kuriuo metu Šalis gali atšaukti savo pirmiau praneštą papildomo priedo nepriėmimą, ir tuomet priedas tai Šaliai įsigalioja pagal c punktą; ir

c)

praėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kai depozitaras praneša apie papildomo priedo priėmimą, tas priedas įsigalioja visoms Šalims, kurios nėra pateikusios pranešimo pagal b punkto nuostatas.

4.   Siūlant ir priimant A, B ir C priedų pakeitimus ir jiems įsigaliojant, laikomasi tos pačios tvarkos kaip ir siūlant bei priimant papildomus šios Konvencijos priedus ir jiems įsigaliojant, išskyrus tai, kad A, B ir C priedų pakeitimai neįsigalioja Šaliai, kuri yra pateikusi pareiškimą dėl tų priedų pakeitimo pagal 25 straipsnio 4 dalį. Tokiai Šaliai A, B ir C priedų pakeitimai įsigalioja devyniasdešimtą dieną po to, kai ji depozitarui pateikia tokio pakeitimo savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentus.

5.   Siūlant ir priimant D, E ir F priedų pakeitimus bei jiems įsigaliojant, laikomasi šios tvarkos:

a)

pakeitimai siūlomi 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka;

b)

sprendimus dėl D, E ir F priedų pakeitimų Šalys priima bendru sutarimu; ir

c)

apie sprendimus pakeisti D, E ir F priedus depozitaras nedelsdamas praneša Šalims. Pakeitimas įsigalioja visoms Šalims tą dieną, kuri yra nurodyta sprendime.

6.   Jei papildomas priedas ar priedo pakeitimas yra susijęs su šios Konvencijos pakeitimu, toks papildomas priedas ar pakeitimas neįsigalioja tol, kol neįsigalioja Konvencijos pakeitimas.

23 straipsnis

Balsavimo teisė

1.   Kiekviena šios Konvencijos Šalis turi po vieną balsą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus.

2.   Regioninė ekonominės integracijos organizacija jos kompetencijai priklausančiais klausimais turi teisę turėti tiek balsų, kiek yra jos valstybių narių, šios Konvencijos Šalių. Tokia organizacija neturi balsavimo teisės, jei tokia teise naudojasi kuri nors iš jos valstybių narių, ir atvirkščiai.

24 straipsnis

Pasirašymas

Ši Konvencija pateikiama pasirašyti visoms valstybėms ir regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms 2001 m. gegužės 23 d. Stokholme ir nuo 2001 m. gegužės 24 d. iki 2002 m. gegužės 22 d. Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke.

25 straipsnis

Ratifikavimas, priėmimas, pritarimas ar prisijungimas

1.   Pasirašiusios šią Konvenciją valstybės ir regioninės ekonominės integracijos organizacijos turi ją ratifikuoti, priimti arba jai pritarti. Valstybės ir regioninės ekonominės integracijos organizacijos prie šios Konvencijos gali prisijungti nuo kitos dienos po Konvencijos pasirašymo. Ratifikavimo, priėmimo, pritarimo ir prisijungimo dokumentai atiduodami saugoti depozitarui.

2.   Bet kuri regioninė ekonominės integracijos organizacija, tapusi šios Konvencijos Šalimi, net jeigu nė viena šios organizacijos valstybė narė nėra šios Konvencijos Šalis, turi prisiimti visus įsipareigojimus, numatytus šioje Konvencijoje. Tais atvejais, kai viena ar daugiau tokių organizacijų valstybių narių yra šios Konvencijos Šalys, ši organizacija ir jos valstybės narės turi priimti sprendimą dėl savo atsakomybės vykdant įsipareigojimus pagal šią Konvenciją. Tokiais atvejais organizacija ir jos valstybės narės negali tuo pačiu metu naudotis teisėmis, numatytomis pagal šią Konvenciją.

3.   Regioninė ekonominės integracijos organizacija ratifikavimo, priėmimo, pritarimo ar prisijungimo dokumentuose nurodo savo kompetenciją klausimais, kuriuos reglamentuoja ši Konvencija. Bet kuri tokia organizacija taip pat praneša depozitarui apie bet kokį esminį savo kompetencijos pasikeitimą, o depozitaras savo ruožtu apie tai praneša Šalims.

4.   Kiekviena Šalis savo ratifikavimo, priėmimo, pritarimo ar prisijungimo dokumentuose gali pareikšti, kad kiekvienas A, B ir C priedų pakeitimas jai įsigalioja tik po to, kai ji atiduoda saugoti tokio pakeitimo ratifikavimo, priėmimo, pritarimo ar prisijungimo dokumentus.

26 straipsnis

Įsigaliojimas

1.   Ši Konvencija įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos datos, kai atiduodamas saugoti penkiasdešimtasis ratifikavimą, priėmimą, pritarimą ar prisijungimą patvirtinantis dokumentas.

2.   Kiekvienai valstybei ar regioninei ekonominės integracijos organizacijai, kuri ratifikuoja, priima ar pritaria šiai Konvencijai arba prisijungia prie jos, po to, kai atiduotas saugoti penkiasdešimtasis ratifikavimą, priėmimą, pritarimą arba prisijungimą patvirtinantis dokumentas, ši Konvencija tai valstybei arba regioninės ekonominės integracijos organizacijai įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos datos, kai ji atiduoda saugoti ratifikavimą, priėmimą, pritarimą arba prisijungimą patvirtinantį dokumentą.

3.   Šio straipsnio 1 ir 2 punktų tikslais bet koks dokumentas, kurį atidavė saugoti regioninės ekonominės integracijos organizacija, nelaikomas kaip papildomas dokumentas greta tų, kuriuos atidavė saugoti tokios organizacijos valstybės narės.

27 straipsnis

Išlygos

Šiai Konvencijai jokios išlygos nedaromos.

28 straipsnis

Denonsavimas

1.   Bet kuriuo metu, praėjus trejiems metams nuo šios Konvencijos įsigaliojimo kokiai nors šaliai dienos, ši Šalis gali denonsuoti šią Konvenciją, apie tai raštu pranešusi depozitarui.

2.   Toks denonsavimas įsigalioja praėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kai depozitaras gauna pranešimą apie denonsavimą, arba nuo vėlesnės datos, kuri gali būti nurodyta pranešime apie denonsavimą.

29 straipsnis

Depozitaras

Šios Konvencijos depozitaras yra Jungtinių Tautų Generalinis sekretorius.

30 straipsnis

Autentiški tekstai

Šios Konvencijos originalas, kurio tekstai anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis yra autentiški, atiduodamas saugoti Jungtinių Tautų Generaliniam sekretoriui.

TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.

Priimta du tūkstančiai pirmų metų gegužės dvidešimt antrą dieną Stokholme.


A priedas

PANAIKINIMAS

I dalis

Cheminės medžiagos pavadinimas

Veikla

Specifinės išimtys

Aldrinas*

CAS Nr. 309-00-2

Gamyba

Nėra

 

Naudojimas

Vietinis ektoparaziticidas

Insekticidas

Chlordanas*

CAS Nr. 57-74-9

Gamyba

Kaip leista Šalims, registruotoms registre

 

Naudojimas

Vietinis ektoparaziticidas

Insekticidas

Termiticidas

Termiticidas pastatuose ir užtvankose

Termiticidas keliuose

Faneros klijų priedas

Dieldrinas*

CAS Nr. 60-57-1

Gamyba

Nėra

 

Naudojimas

Žemės ūkio veikla

Endrinas*

CAS Nr. 72-20-8

Gamyba

Nėra

 

Naudojimas

Nėra

Heptachloras*

CAS Nr. 76-44-8

Gamyba

Nėra

 

Naudojimas

Termiticidas

Termiticidas namų konstrukcijose

Termiticidas (požeminis)

Medienos apdorojimas

Naudojant požeminėse kabelių dėžėse

Heksachlorbenzenas

CAS Nr. 118-74-1

Gamyba

Kaip leista Šalims, registruotoms registre

 

Naudojimas

Tarpinė medžiaga

Tirpiklis pesticiduose

Uždaros sistemos teritoriškai ribota tarpinė medžiaga

Mireksas*

CAS Nr. 2385-85-5

Gamyba

Kaip leista Šalims, registruotoms registre

 

Naudojimas

Termiticidas

Toksafenas*

CAS Nr. 8001-35-2

Gamyba

Nėra

 

Naudojimas

Nėra

Polichlorinti

bifenilai (PCB)*

Gamyba

Nėra

 

Naudojimas

Gaminiai naudojami laikantis šio priedo II dalies nuostatų

Pastabos

i)

Išskyrus atvejus, kai šioje Konvencijoje nurodyta kitaip, nelaikoma, kad cheminės medžiagos pėdsakai, netyčia patekę į produktus ir gaminius, yra įrašyti į šį priedą.

ii)

Taikant 3 straipsnio 2 dalį, ši pastaba nelaikoma specifine gamybos ar naudojimo išimtimi. Nelaikoma, kad cheminės medžiagos kiekiai, esantys gaminių, pagamintų ar jau naudojamų prieš įsigaliojant įsipareigojimams dėl šios cheminės medžiagos, sudedamąja dalimi, yra įrašyti į šį priedą, jei Šalis yra pranešusi Sekretoriatui, kad tokio tipo gaminiai vis dar naudojami toje Šalyje. Sekretoriatas tokius pranešimus paskelbia viešai.

iii)

Taikant 3 straipsnio 2 dalį, ši pastaba, kuri netaikoma cheminėms medžiagoms, pažymėtoms žvaigždute šio priedo I dalyje cheminių medžiagų skiltyje, nelaikoma specifine gamybos ar naudojimo išimtimi. Jei nėra tikėtina, kad didesni cheminės medžiagos kiekiai, gaminant ar naudojant uždaros sistemos teritoriškai ribotą tarpinę medžiagą, gali pasiekti žmones ar aplinką, Šalis, pranešusi Sekretoriatui, gali leisti gaminti ir naudoti šiame priede įrašytą cheminę medžiagą kaip uždaros sistemos teritoriškai ribotą tarpinę medžiagą, kuri chemiškai yra transformuojama gaminant kitas chemines medžiagas, kurioms, atsižvelgiant į D priedo 1 punkto kriterijus, nebūdingi patvariųjų organinių teršalų požymiai. Tokiame pranešime nurodoma informacija apie visą tokių cheminių medžiagų gaminamą ar naudojamą kiekį arba pateikiamas pagrįstas tokios informacijos įvertinimas ir informacija apie uždaros sistemos teritoriškai riboto proceso pobūdį, įskaitant netransformuotų ir netyčia į galutinį gaminį patekusių patvariųjų organinių teršalų, pėdsakus. Ši tvarka taikoma visuomet, išskyrus atvejus, kai šiame priede nurodyta kitaip. Sekretoriatas tokius pranešimus pateikia Šalių konferencijai ir visuomenei. Tokia gamyba ar naudojimas nelaikomi specifinėmis gamybos ar naudojimo išimtimis. Tokia gamyba ir naudojimas turi būti nutraukti praėjus dešimčiai metų, jeigu atitinkama Šalis nepateikia Sekretoriatui naujo pranešimo. Pastaruoju atveju terminas pratęsiamas dar dešimčiai metų, jei Šalių konferencija, peržiūrėjusi gamybą ir naudojimą, nenusprendžia kitaip. Pranešimų tvarka gali būti kartojama.

iv)

Visomis specifinėmis šiame priede nurodytomis išimtimis gali naudotis Šalys, kurios yra užsiregistravusios tokioms išimtims pagal 4 straipsnį, išskyrus polichlorintų bifenilų naudojimo išimtis, taikomas naudojamiems gaminiams pagal šio priedo II dalies nuostatas, kuriomis gali naudotis visos Šalys.

II dalis

Polichlorinti bifenilai

Kiekviena Šalis:

a)

stengdamasi iki 2025 m., Šalių konferencijai prižiūrint, nebenaudoti polichlorintų bifenilų įrangoje (pavyzdžiui: transformatoriuose, kondensatoriuose ir kitose talpyklose, kuriose yra skysčių atsargos), imasi veiksmų pagal šiuos prioritetus:

i)

ryžtingai stengiasi identifikuoti, ženklinti ir nebenaudoti įrangos, kurioje yra daugiau kaip 10 % polichlorintų bifenilų tūryje, didesniame kaip 5 litrai;

ii)

ryžtingai stengiasi identifikuoti, ženklinti ir nebenaudoti įrangos, kurioje yra daugiau kaip 0,05 % polichlorintų bifenilų tūryje, didesniame kaip 5 litrai;

iii)

stengiasi identifikuoti, ir nebenaudoti įrangos, kurioje yra daugiau kaip 0,005 % polichlorintų bifenilų tūryje, didesniame kaip 0,05 litrai;

b)

laikydamasi a punkte nurodytų prioritetų, skatina šias priemones, kuriomis mažinamas poveikis ir polichlorintų bifenilų naudojimo rizikos kontrolė:

i)

naudoti tik nepažeistoje ir nepralaidžioje įrangoje ir tik tokiose vietose, kur galima kuo labiau sumažinti jų išleidimo į aplinką pavojų ir greitai ištaisyti padėtį;

ii)

nenaudoti įrangos tokiose vietose, kurios yra susijusios su maisto ar pašarų gamyba bei perdirbimu;

iii)

naudojant vietose, kur yra žmonių, įskaitant mokyklas ir ligonines, imtis visų pagrįstų priemonių, kad nenutrūktų elektros tiekimas, dėl ko galėtų kilti gaisras, ir nuolatos tikrinti, ar įranga nepralaidi;

c)

nepaisydama 3 straipsnio 2 dalies, užtikrina, kad polichlorintų bifenilų turinti įranga, nurodyta a punkte, nebūtų eksportuojama ar importuojama, išskyrus tam, kad atliekos būtų sutvarkytos aplinkosaugos požiūriu priimtinu būdu;

d)

išskyrus priežiūros ir aptarnavimo veiklą, neleidžia pakartotinai naudoti skysčių, turinčių daugiau kaip 0,005 % polichlorintų bifenilų, kitoje įrangoje;

e)

ryžtingai stengiasi, kad kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 2028 m., Šalių konferencijai prižiūrint, skysčių, turinčių polichlorintų bifenilų, ir įrangos, užterštos polichlorintais bifenilais, kurių yra daugiau kaip 0,005 %, atliekos būtų tvarkomos aplinkosaugos požiūriu priimtinu būdu pagal 6 straipsnio 1 dalį;

f)

atsižvelgdama į šio priedo I dalies ii pastabą, stengiasi identifikuoti kitus gaminius, kuriuose yra daugiau kaip 0,005 % polichlorintų bifenilų (pavyzdžiui: kabelių makštis, skylių užtaisymo medžiagas ir dažytus objektus), ir tvarko juos, laikydamasi 6 straipsnio 1 dalies;

g)

kas penkeri metai rengia pažangos ataskaitą, siekdama nebenaudoti polichlorintų bifenilų, ir ją pateikia Šalių konferencijai pagal 15 straipsnį;

h)

Šalių konferencija tinkamai apsvarsto g punkte nurodytas ataskaitas savo apžvalgose, susijusiose su polichlorintais binefilais. Atsižvelgdama į tokias ataskaitas, Šalių konferencija kas penkeri metai ar kitokiu dažnumu apžvelgia pažangą, padarytą siekiant nebenaudoti polichlorintų bifenilų.


B PRIEDAS

APRIBOJIMAI

I dalis

Cheminė medžiaga

Veikla

Priimtinas tikslas ar specifinė išimtis

DDT

(1,1,1-triclor-2,2-bis (4-chlorfenil) etanas

CAS Nr. 50-29-3

Gamyba

Priimtinas tikslas:

Naudojimas ligos platintojų kontrolei pagal šio priedo II dalį

Specifinė išimtis:

Dikofolio gamybos tarpinė medžiaga

Tarpinė medžiaga

 

Naudojimas

Priimtinas tikslas:

Naudojimas ligos platintojų kontrolei pagal šio priedo II dalį

Specifinė išimtis:

Dikofolio gamyba

Tarpinė medžiaga

Pastabos

i)

Išskyrus atvejus, kai šioje Konvencijoje nurodyta kitaip, nelaikoma, kad produktų ir gaminių netyčinio užterštumo cheminės medžiagos pėdsakiniais kiekiais atvejai yra įrašyti į šį priedą.

ii)

Taikant 3 straipsnio 2 dalį, ši pastaba nelaikoma gamybos ar naudojimo priimtinu tikslu ar specifine išimtimi. Nelaikoma, kad cheminės medžiagos kiekiai, esantys gaminių, pagamintų ar jau naudojamų prieš įsigaliojant įsipareigojimams dėl šios cheminės medžiagos, sudedamąja dalimi, yra įrašyti į šį priedą, jei Šalis yra pranešusi Sekretoriatui, kad tokio tipo gaminiai vis dar naudojami toje Šalyje. Sekretoriatas tokius pranešimus paskelbia viešai.

iii)

Taikant 3 straipsnio 2 dalį, ši pastaba, kuri netaikoma cheminėms medžiagoms, pažymėtoms žvaigždute šio priedo I dalyje cheminių medžiagų skiltyje, nelaikoma specifine gamybos ar naudojimo išimtimi. Jei nėra tikėtina, kad didesni cheminės medžiagos kiekiai, gaminant ar naudojant uždaros sistemos teritoriškai ribotą tarpinę medžiagą, gali pasiekti žmones ar aplinką, Šalis, pranešusi Sekretoriatui, gali leisti gaminti ir naudoti šiame priede įrašytą cheminę medžiagą kaip uždaros sistemos teritoriškai ribotą tarpinę medžiagą, kuri chemiškai yra transformuojama gaminant kitas chemines medžiagas, kurioms, atsižvelgiant į D priedo 1 punkto kriterijus, nebūdingi patvariųjų organinių teršalų požymiai. Tokiame pranešime nurodoma informacija apie visą tokių cheminių medžiagų gaminamą ar naudojamą kiekį arba pateikiamas pagrįstas tokios informacijos įvertinimas ir informacija apie uždaros sistemos teritoriškai riboto proceso pobūdį, įskaitant netyčia į galutinį gaminį patekusių patvariųjų organinių teršalų pėdsakus. Ši tvarka taikoma visuomet, išskyrus atvejus, kai šiame priede nurodyta kitaip. Sekretoriatas tokius pranešimus pateikia Šalių konferencijai ir visuomenei. Tokia gamyba ar naudojimas nelaikomi specifinėmis gamybos ar naudojimo išimtimis. Tokia gamyba ir naudojimas turi būti nutraukti praėjus dešimčiai metų, jeigu atitinkama Šalis nepateikia Sekretoriatui naujo pranešimo. Pastaruoju atveju terminas pratęsiamas dar dešimčiai metų, jei Šalių konferencija, peržiūrėjusi gamybą ir naudojimą, nenusprendžia kitaip. Pranešimų tvarka gali būti kartojama.

iv)

Visomis specifinėmis šiame priede nurodytomis išimtimis gali naudotis Šalys, kurios yra užsiregistravusios tokioms išimtims pagal 4 straipsnį.

II dalis

DDT (1,1,1-trichlor-2,2-bis(4-chlorfenil)etanas

1.

DDT gamyba ir naudojimas turi būti panaikinti, išskyrus Šalyse, kurios yra Sekretoriatui pranešusios apie savo ketinimą jį gaminti ir (arba) naudoti. Šia Konvencija įkuriamas DDT registras, kuris turi būti viešas. DDT registrą tvarko Sekretoriatas.

2.

Kiekviena Šalis, kuri gamina ir (arba) naudoja DDT, privalo riboti tokią ligų platintojų kontrolei skirtą gamybą ir (arba) naudojimą, laikydamasi Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijų ir gairių, kaip naudoti DDT, kai Šalis neturi vietinių saugių, veiksmingų ir galimų įsigyti alternatyvių medžiagų.

3.

Jei Šalis, kuri nėra įrašyta į DDT registrą, nusprendžia, kad jai reikia DDT ligų platintojų kontrolei, ji apie tai kuo skubiau praneša Sekretoriatui, kad jos pavadinimas būtų nedelsiant įrašytas į DDT registrą. Tuo pačiu metu ji apie tai praneša ir Pasaulinei sveikatos organizacijai.

4.

Kas treji metai kiekviena Šalis, kuri naudoja DDT, Sekretoriatui ir Pasaulinei sveikatos organizacijai pateikia informaciją apie sunaudotus kiekius, naudojimo sąlygas ir svarbą tos Šalies ligų kontrolės strategijai tokia forma, kurią Šalių konferencija, pasitarusi su Pasauline sveikatos organizacija, nustato.

5.

Siekdama mažinti ir pagaliau panaikinti DDT naudojimą, Šalių konferencija skatina:

a)

kiekvieną Šalį, naudojančią DDT, sudaryti ir įgyvendinti veiksmų planą, kuris būtų 7 straipsnyje nurodyto įgyvendinimo plano dalis. Tokiame veiksmų plane:

i)

numatomi reguliavimo ir kitokie mechanizmai, kuriais užtikrinama, kad DDT būtų naudojamas tik ligų platintojų kontrolei;

ii)

numatoma įdiegti tinkamus alternatyvius produktus, metodus ir strategijas, įskaitant atsparumo valdymo strategijas, kurios užtikrintų nuolatinį tų alternatyvių priemonių veiksmingumą;

iii)

numatomos priemonės, kaip stiprinti sveikatos priežiūrą ir mažinti sergamumą;

b)

pagal savo galimybes Šalys skatina mokslo tiriamuosius darbus ir saugių alternatyvių cheminių ir necheminių produktų, metodų bei strategijų, atitinkančių Šalių, naudojančių DDT, sąlygas, kūrimą, siekdamos sumažinti žmonėms ir ekonomikai ligų uždedamą naštą. Svarstant alternatyvias priemones ir tokių priemonių derinius, kreipiamas dėmesys į tokius veiksnius kaip alternatyvių priemonių poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai. Tinkamos alternatyvios DDT priemonės turi kelti mažesnį pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai, joms turi būti įmanoma taikyti ligų kontrolę pagal atitinkamų Šalių sąlygas ir jas turi būti įmanoma pateisinti monitoringo duomenimis.

6.

Nuo pat savo pirmojo posėdžio, o vėliau bent kartą per trejus metus, Šalių konferencija, pasitarusi su Pasauline sveikatos organizacija ir atsižvelgusi į turimą mokslo, technikos, aplinkos bei ekonominę informaciją, įvertina, ar ligų platintojų kontrolei ir toliau reikia DDT, įskaitant:

a)

DDT gamybą ir naudojimą bei šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas;

b)

DDT alternatyvių medžiagų buvimą, tinkamumą ir įgyvendinimą; ir

c)

pažangą, stiprinant šalių galimybes saugiai pereiti prie tokių alternatyvių medžiagų.

7.

Šalis bet kuriuo metu gali atšaukti savo įrašą DDT registre, apie tai raštu pranešusi Sekretoriatui. Toks atšaukimas įsigalioja pranešime nurodytą datą.


C PRIEDAS

NETIKSLINIS SUSIDARYMAS

I dalis. Patvarieji organiniai teršalai, kuriems taikomi 5 straipsnio reikalavimai

Šis priedas taikomas šiems patvariesiems organiniams teršalams, kai jie susidaro ir yra netikslingai išmetami iš antropogeninių šaltinių:

Cheminė medžiaga

Polichlorinti dibenzo-p-dioksinai ir dibenzofuranai (PCDD/PCDF)

Heksachlorbenzenas (HCB) (CAS Nr. 118-74-1)

Polichlorinti bifenilai (PCB)

II dalis. Šaltinių kategorijos

Polichlorinti dibenzo-p-dioksinai ir dibenzofuranai, heksachlorbenzenas ir polichlorinti bifenilai netikslingai susidaro ir patenka į aplinką, kaip terminiuose procesuose vykstančio, nevisiško organinių medžiagų sudegimo ir jungimosi su chloru produktas. Toliau išvardytų kategorijų pramonės šaltiniuose pastebima palyginti didelė šių cheminių medžiagų susidarymo ir išmetimo į aplinką tikimybė:

a)

atliekų deginimo krosnys, įskaitant bendras komunalinių, pavojingų ir medicininių atliekų bei nuotekų dumblo deginimo krosnis;

b)

cemento krosnys, kuriose deginamos pavojingos atliekos;

c)

celiuliozės gamyba, kai naudojamas elementinis chloras ir cheminės medžiagos, iš kurių susidaro elementinis chloras, naudojamas balinimui;

d)

toliau išvardyti terminiai procesai metalurgijos pramonėje:

i)

antrinė vario gamyba;

ii)

šlako įrenginiai geležies ir plieno pramonėje;

iii)

antrinė aliuminio gamyba;

iv)

antrinė cinko gamyba.

III dalis. Šaltinių kategorijos

Polichlorinti dibenzo-p-dioksinai ir dibenzofuranai, heksachlorbenzenas ir polichlorinti bifenilai taip pat gali netikslingai susidaryti ir patekti į aplinką iš šių kategorijų šaltinių:

a)

atviras atliekų deginimas, įskaitant deginimą sąvartynuose;

b)

metalurgijos pramonės terminiai procesai, nepaminėti II dalyje;

c)

deginimo šaltiniai gyvenamuosiuose rajonuose;

d)

komunaliniai ir pramoniniai katilai, šildomi iškastiniu kuru;

e)

deginimo įrenginiai, kūrenami malkomis ir kitokiu biomasės kuru;

f)

specifiniai cheminių medžiagų gamybos procesai, kurių metu netikslingai susidaro patvarieji organiniai teršalai, ypač chlorfenolių ir chloranilų gamyba;

g)

krematoriumai;

h)

motorinės transporto priemonės, ypač deginančios švino turintį benziną;

i)

gyvulių skerdenų naikinimas;

j)

tekstilės ir odos dažymas (chloranilais) bei apdaila (šarminiais ekstraktais);

k)

nebetinkamų transporto priemonių pjaustymo įrenginiai;

l)

varinių kabelių deginimas;

m)

naftos perdirbimo įmonių atliekos.

IV dalis. Sąvokos

1.

Šiame priede:

a)

polichlorinti bifenilai – aromatiniai junginiai, susidarantys taip, kad vandenilio atomai bifenilo molekulėje (du benzeno žiedai, sujungti viena anglies-anglies jungtimi) gali būti pakeisti net dešimčia chloro atomų; ir

b)

„polichlorinti dibenzo-p-dioksinai“ ir „polichlorinti dibenzofuranai“ – trijų ciklų aromatiniai junginiai, sudaryti iš dviejų benzeno žiedų, sujungtų dviem deguonies atomais polichlorintuose-p-dioksinuose ir vienu deguonies atomu bei viena anglies-anglies jungtimi polichlorintuose dibenzofuranuose, kurių vandenilio atomai gali būti pakeisti net aštuoniais chloro atomais.

2.

Šiame priede polichlorintų dibenzo-p-dioksinų ir polichlorintų dibenzofuranų toksiškumas gali būti išreikštas, naudojant ekvivalentiško toksiškumo sąvoką, kuria matuojamas santykinis į dioksino poveikį panašus įvairių kategorijų polichlorintų dibenzo-p-dioksinų ir polichlorintų dibenzofuranų bei plokštuminių polichlorintų bifenilų poveikis, lyginant su 2,3,7,8-tetrachlordibenzo-p-dioksinu. Ekvivalentiško toksiškumo koeficientų vertės, naudojamos šios Konvencijos tikslais, turi atitikti tarptautinius standartus, pradedant Pasaulinės sveikatos organizacijos 1998 m. žinduolių ekvivalentiško toksiškumo koeficientų vertėmis, taikomomis polichlorintiems dibenzo-p-dioksinams ir polichlorintiems dibenzofuranams bei plokštuminiams polichlorintiems bifenilams. Koncentracijos išreiškiamos toksiškumo ekvivalentais.

V dalis. Bendrosios geriausių prieinamų gamybos būdų ir geriausios aplinkos apsaugos praktikos gairės

Šioje dalyje Šalims pateikiamos bendrosios gairės, kaip išvengti taršos I dalyje išvardytomis cheminėmis medžiagomis ar ją sumažinti.

A.   Bendrosios prevencinės priemonės, susijusios su geriausiais prieinamais gamybos būdais ir geriausia aplinkos apsaugos praktika

Prioritetinėmis turi būti laikomos priemonės, kuriomis siekiama neleisti I dalyje išvardytoms cheminėms medžiagoms susidaryti ir jas išleisti į aplinką. Tarp naudingų priemonių galėtų būti tokios, kurios skatina:

a)

taikyti mažaatliekes technologijas;

b)

naudoti mažiau pavojingas medžiagas;

c)

skatinti procesuose pasigaminančių ir juose naudojamų medžiagų bei atliekų antrinį panaudojimą ir perdirbimą;

d)

pakeisti pirmines medžiagas, kurios yra patvarieji organiniai teršalai, arba kai yra tiesioginis medžiagų ir patvariųjų organinių teršalų, išleidžiamų iš šaltinio į aplinką, ryšys;

e)

gerą priežiūrą ir prevencinės priežiūros programas;

f)

gerinti atliekų tvarkymą, siekiant nutraukti atviru ir kitokiu nekontroliuojamu būdu deginti atliekas, taip pat deginti atliekas sąvartynuose. Svarstant pasiūlymus statyti naujus atliekų šalinimo įrenginius, būtina apsvarstyti alternatyvas, pavyzdžiui, veiklos rūšis, kuriomis siekiama sumažinti komunalinių ir medicininių atliekų susidarymą, įskaitant išteklių antrinį panaudojimą, pakartotinį naudojimą, perdirbimą, atliekų rūšiavimą ir mažiau atliekų gaminančių produktų gamybos skatinimą. Taikant tokius metodus, būtina atidžiai apsvarstyti susirūpinimą keliančius žmonių sveikatos klausimus;

g)

mažinti šių cheminių medžiagų, patenkančių kaip teršalas į produktus, kiekius;

h)

vengti balinimui naudoti elementinį chlorą ar chemines medžiagas, iš kurių susidaro elementinis chloras.

B.   Geriausi prieinami gamybos būdai

Taikant geriausių prieinamų gamybos būdų sąvoką, nesiekiama nustatyti kokius nors konkrečius metodus ar technologijas, bet stengiamasi atsižvelgti į atitinkamų įrenginių technines ypatybes, jų geografinę buvimo vietą ir į vietos aplinkos sąlygas. Atitinkami kontrolės metodai, kuriais siekiama sumažinti I dalyje nurodytų cheminių medžiagų išmetimus, yra iš esmės tie patys. Nustatant geriausius prieinamus gamybos būdus, būtina apskritai ir konkrečiais atvejais kreipti ypatingą dėmesį į toliau išvardytus veiksnius ir atsižvelgti į tikėtiną taikomos priemonės naudą ir sąnaudas bei atsargumo ir prevencinius samprotavimus:

a)

bendrieji veiksniai:

i)

atitinkamų teršalų pobūdis, padariniai ir masė; metodai gali būti skirtingi, žiūrint, koks šaltinio dydis;

ii)

naujų ar esamų įrenginių paleidimo datos;

iii)

kiek būtina laiko pradėti taikyti geriausią prieinamą gamybos būdą;

iv)

procese naudojamų žaliavų suvartojimas ir pobūdis bei proceso energetinis našumas;

v)

poreikis kuo labiau sumažinti išmetamų teršalų bendrą poveikį aplinkai ir jų riziką ar iš viso tam užkirsti kelią;

vi)

poreikis užkirsti kelią avarijoms ir sumažinti jų padarinius aplinkai;

vii)

poreikis užtikrinti profesinę sveikatą ir saugą darbo vietose;

viii)

palyginamieji procesai, įrenginiai ar veiklos metodai, kurie buvo sėkmingai išbandyti pramoniniu mastu;

ix)

technologijos laimėjimai ir mokslo žinių bei supratimo pokyčiai;

b)

bendros taršos mažinimo priemonės:

svarstant pasiūlymus statyti naujus įrenginius ar gerokai pertvarkyti esamus įrenginius, taikančios procesus, kurių metu į aplinką išleidžiamos šiame priede išvardytos cheminės medžiagos, pirmiausia reikia apsvarstyti alternatyvius procesus, metodus ar praktiką, kurių naudingumas yra panašus, bet kurių metu nesusidaro tokios medžiagos ir jos neišleidžiamos į aplinką. Tais atvejais, kai tokie įrenginiai statomi ar labai pertvarkomi, be tų prevencinių priemonių, kurios yra nurodytos V dalies A skirsnyje, sprendžiant apie geriausius prieinamus gamybos būdus galima taip pat apsvarstyti šias mažinimo priemones:

i)

panaudoti geresnius būdus išmetamoms dujoms valyti, tokius kaip: šiluminė ar katalitinė oksidacija, dulkių nusodinimas ar adsorbcija;

ii)

tvarkyti liekanas, nuotekas, atliekas ir nuotekų dumblą, taikant jiems, pavyzdžiui, terminį apdorojimą, paverčiant juos inertiškais arba taikant cheminius procesus, kurie juos padaro nekenksmingais;

iii)

keisti procesus taip, kad būtų kuo mažiau į aplinką išmetama teršalų arba visai panaikinama tarša, pavyzdžiui, pereinant prie uždarų sistemų;

iv)

keisti procesų projektus, gerinant degimą, kontroliuoti tokius dydžius, kaip degimo temperatūra ir išbuvimo degimo krosnyje laikas, vengiant šiame priede išvardytų medžiagų susidarymo.

C.   Geriausia aplinkos apsaugos praktika

Šalių konferencija gali sukurti rekomendacijas dėl geriausios aplinkos apsaugos praktikos.


D PRIEDAS

INFORMACIJOS REIKALAVIMAI IR PERŽIŪROS KRITERIJAI

1.

Šalis, pateikdama pasiūlymą tam tikrą cheminę medžiagą įrašyti į A, B ir (arba) C priedus, apibūdina tą cheminę medžiagą taip, kaip nurodyta a punkte, ir pateikia informaciją apie ją, o atitinkamais atvejais ir apie jos transformacijos produktus pagal analitinės peržiūros kriterijus, nurodytus b–e punktuose:

a)

cheminės medžiagos tapatybė:

i)

pavadinimai, įskaitant firminį pavadinimą ar pavadinimus, prekinį pavadinimą ar pavadinimus ir sinonimus, Cheminių medžiagų sąrašus tvarkančios tarnybos (CAS) registracijos numeris, Tarptautinės teorinės ir taikomosios chemijos sąjungos (IUPAC) pavadinimas; ir

ii)

struktūra, įskaitant atitinkamais atvejais izomerų struktūrą, ir cheminės klasės struktūra;

b)

patvarumas:

i)

įrodymai, kad cheminės medžiagos pusėjimo trukmė vandenyje yra ilgesnė kaip du mėnesiai ir kad jos pusėjimo trukmė dirvoje yra ilgesnė kaip šeši mėnesiai, arba kad jos pusėjimo trukmė nuosėdose yra ilgesnė kaip šeši mėnesiai; arba

ii)

įrodymai, kad cheminė medžiaga yra visais kitais atžvilgiais pakankamai patvari, kad jai būtų galima taikyti šią Konvenciją;

c)

bioakumuliacija:

i)

įrodymai, kad cheminės medžiagos biologinės koncentracijos arba biologinės akumuliacijos vandens gyvūnijos ir augalijos rūšyse koeficientas yra didesnis kaip 5 000, arba, jei tokių duomenų nėra, kad log Kow yra didesnis už 5;

ii)

įrodymai, kad yra kitų priežasčių, dėl kurių cheminė medžiaga kelia susirūpinimą, tokių kaip: didelė bioakumuliacija kitose rūšyse, didelis toksiškumas arba ekotoksiškumas; arba

iii)

biotos monitoringo duomenys, rodantys, kad cheminės medžiagos bioakumuliacijos galimybės teikia pakankamą pagrindą jai taikyti šią Konvenciją;

d)

tolimųjų pernašų galimybės:

i)

toli nuo taršos šaltinių išmatuoti cheminės medžiagos kiekiai, kurie gali kelti susirūpinimą;

ii)

monitoringo duomenys, rodantys, kad cheminės medžiagos tolimosios pernašos gali plisti oru, vandeniu arba per migruojančias rūšis, ir ji gali patekti į priimančią aplinką; arba

iii)

aplinkos pokyčių požymiai ir (arba) būdingi rezultatai, kurie rodo, kad cheminės medžiagos tolimosios pernašos gali plisti oru, vandeniu arba per migruojančias rūšis, ir ji gali patekti į priimančią aplinką toli nuo taršos šaltinių. Cheminės medžiagos, kuri greitai plinta oru, pusėjimo trukmė ore turėtų būti ilgesnė kaip dvi dienos; ir

e)

neigiamas poveikis:

i)

neigiamo poveikio žmonių sveikatai arba aplinkai įrodymai, teikiantys pakankamą pagrindą jai taikyti šią Konvenciją; arba

ii)

toksiškumo arba ekotoksiškumo duomenys, rodantys, kad cheminė medžiaga gali kenkti žmonių sveikatai arba aplinkai.

2.

Pasiūlymą teikianti Šalis turi pateikti pareiškimą, nurodantį susirūpinimą keliančias priežastis, įskaitant, jei įmanoma, toksiškumo ir ekotoksiškumo palyginimą su nustatytais ar numanomais cheminės medžiagos kiekiais, kurie atsirado ar kurių galima tikėtis dėl tolimųjų pernašų, ir trumpą pareiškimą, kodėl reikia taikyti kontrolę pasauliniu mastu.

3.

Pasiūlymą teikianti Šalis, kiek įmanoma ir pagal savo pajėgumus, pateikia papildomos informacijos, kuri padėtų nagrinėti pasiūlymą, kaip nurodyta 8 straipsnio 6 dalyje. Rengdama tokį pasiūlymą, Šalis gali remtis iš bet kurio šaltinio gautomis techninėmis žiniomis.


E PRIEDAS

REIKALAVIMAI INFORMACIJAI, SKIRTAI RIZIKOS APŽVALGAI

Apžvalgos tikslas – įvertinti, ar tikėtina, jog dėl tolimųjų pernašų cheminė medžiaga gali sukelti tokius neigiamus žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai padarinius, dėl kurių pagrįstai reikėtų imtis priemonių pasaulio mastu. Šiuo tikslu būtina parengti rizikos apžvalgą, kuri praplėstų ir įvertintų D priede nurodytą informaciją ir kurioje būtų pateikta kuo daugiau informacijos:

a)

apie šaltinius, įskaitant:

i)

gamybos duomenis, įskaitant kiekius ir vietą;

ii)

panaudojimą; ir

iii)

aplinkos teršalus, pavyzdžiui, išleidžiamus su nuotekomis, išmetamus į atmosferą, taip pat nuostolius;

b)

pavojaus pagal galutinius rezultatus, kurie kelia susirūpinimą, įvertinimas, įskaitant daugelio cheminių medžiagų toksikologinės sąveikos įvertinimą;

c)

likimas aplinkoje, įskaitant duomenis ir informaciją apie cheminės medžiagos chemines bei fizikines savybes, jos patvarumą ir kaip tos savybės siejasi su medžiagos pernašomis aplinkoje, pernašomis vienoje aplinkos dalyje ir iš vienos dalies į kitą, jų skaidymąsi ir transformavimąsi į kitas chemines medžiagas. Remiantis išmatuotomis vertėmis, būtina nustatyti biologinės koncentracijos koeficientą ir bioakumuliacijos koeficientą, išskyrus atvejus, kai manoma, jog šį poreikį tenkina monitoringo duomenys;

d)

monitoringo duomenys;

e)

tiesioginis poveikis vietoje ir ypač dėl tolimųjų pernašų aplinkoje, įskaitant informaciją apie patekimą į biologinius organizmus;

f)

nacionaliniai ir tarptautinai rizikos įvertinimai skaičiais, analizės arba apžvalgos, ženklinimo informacija ir klasifikacija pagal pavojingumą, jei yra tokia; ir

g)

cheminės medžiagos statusas pagal tarptautines konvencijas.


F PRIEDAS

INFORMACIJA APIE SOCIALINIUS IR EKONOMINIUS DALYKUS

Būtina įvertinti galimas cheminių medžiagų kontrolės priemones ir svarstyti, ar jas įrašyti į šią Konvenciją, atsižvelgiant į visas galimybes, įskaitant valdymą ir panaikinimą. Šiuo tikslu būtina teikti atitinkamą informaciją apie socialinius ir ekonominius aspektus, susijusius su galimomis kontrolės priemonėmis, kad Šalių konferencija galėtų priimti sprendimą. Tokioje informacijoje turi atsispindėti, kad yra tinkamai atsižvelgta į skirtingus Šalių gebėjimus ir sąlygas, ir turi būti nurodyti tokie dalykai:

a)

galimų kontrolės priemonių veiksmingumas ir našumas, siekiant rizikos mažinimo tikslų;

i)

techninės galimybės; ir

ii)

sąnaudos, įskaitant sąnaudas, susijusias su aplinka ir sveikata;

b)

alternatyvos (gaminiai ir procesai):

i)

techninės galimybės;

ii)

sąnaudos, įskaitant sąnaudas, susijusias su aplinka ir sveikata;

iii)

veiksmingumas;

iv)

rizika;

v)

buvimas; ir

vi)

prieinamumas;

c)

teigiamas ir (arba) neigiamas galimų kontrolės priemonių įgyvendinimo poveikis visuomenei:

i)

sveikatai, įskaitant visuomenę, aplinką ir profesinę sveikatą;

ii)

žemės ūkiui, įskaitant akvakultūrą ir miškininkystę;

iii)

biotai (biologinei įvairovei);

iv)

ekonominiams aspektams;

v)

pažangai siekiant subalansuotos plėtros; ir

vi)

socialinėms sąnaudoms;

d)

atliekų ir jų šalinimo padariniai (ypač senų pesticidų sankaupos ir užterštų vietovių valymas):

i)

techninės galimybės; ir

ii)

sąnaudos;

e)

informacijos ir visuomenės švietimo prieinamumas;

f)

kontrolės ir monitoringo pajėgumų būklė;

g)

taikomi nacionaliniai ir regioniniai kontrolės veiksmai, įskaitant informaciją apie alternatyvas ir kitokią svarbią rizikos valdymo informaciją.

Top