3.5.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 112/1

(1)

Dabar galiojančios priemonės yra galutinis antidempingo muitas, Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2605/2000 (2) nustatytas Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės tam tikrų elektroninių svarstyklių (toliau – ELS) importui į Bendriją. Pagal tą reglamentą antidempingo muitas buvo taip pat nustatytas Taivanio ir Korėjos Respublikos kilmės ELS importui.

(2)

Po to, kai KLR kilmės ELS importui buvo nustatytas galutinis antidempingo muitas, Komisija gavo dviejų susijusių Kinijos įmonių – „Shanghai Excell M&E Enterprise Co. Ltd.“ ir „Shanghai Adeptech Precision Co. Ltd.“ (toliau – pareiškėjas) prašymą pradėti Reglamento (EB) Nr. 2605/2000 peržiūrą dėl naujojo eksportuotojo pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį. Pareiškėjas tvirtino, kad jis nebuvo susijęs su jokiais KLR eksportuojančiais gamintojais, kurių gaminamoms ELS taikomos galiojančios antidempingo priemonės. Be to, jis tvirtino, kad pirminiu tiriamuoju laikotarpiu (toliau – pirminis TL, t. y. laikotarpis nuo 1998 m. rugsėjo 1 d. iki 1999 m. rugpjūčio 31 d.) jis ELS neeksportavo į Bendriją, bet pradėjo jas eksportuoti vėliau.

(3)

Komisija išnagrinėjo pareiškėjo pateiktus įrodymus ir padarė išvadą, kad jų pakanka peržiūrai dėl naujojo eksportuotojo pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį inicijuoti. Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir suteikusi galimybę atitinkamai Bendrijos pramonės šakai pateikti pastabas, Komisija dėl pareiškėjo Reglamentu (EB) Nr. 1408/2004 inicijavo Reglamento (EB) Nr. 2605/2000 peržiūrą ir pradėjo tyrimą.

(4)

Remiantis peržiūrą inicijuojančiu Komisijos reglamentu, Reglamentu (EB) Nr. 2605/2000 nustatytas 30,7 % antidempingo muitas pareiškėjo gaminamų ELS importui buvo panaikintas. Tuo pačiu metu pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį muitinėms buvo nurodyta imtis atitinkamų veiksmų tokiam importui registruoti.

(5)

Atliekant šią peržiūrą aptariamas produktas yra tas pats produktas kaip ir atliekant tyrimą, kuriuo buvo nustatytos priemonės, galiojančios KLR kilmės ELS importui (toliau – pirminis tyrimas), t. y. KLR kilmės elektroninės svarstyklės, kurių maksimali sveriama masė ne didesnė kaip 30 kg, kurios turi svorį, vieneto kainą ir mokėtiną sumą rodantį skaitmeninį vaizdo įtaisą (arba galintį spausdinti šiuos duomenis, arba negalintį) ir kurių kodas pagal KN paprastai yra ex 8423 81 50 (TARIC kodas 8423815010).

(6)

Komisija oficialiai pranešė pareiškėjui ir eksportuojančios šalies atstovams apie peržiūros inicijavimą. Suinteresuotoms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomones raštu ir būti išklausytoms.

(7)

Komisija taip pat išsiuntė pareiškėjui rinkos ekonomikos režimo (RER) paraiškų formas bei klausimyną ir per nustatytą terminą gavo atsakymus. Komisija surinko ir patikrino visą informaciją, įskaitant RER paraišką, jos manymu, būtiną dempingui nustatyti, ir pareiškėjo patalpose surengė patikrinimo apsilankymą.

(8)

Dempingo tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL).

(9)

Tyrimas patvirtino, kad pirminiu TL pareiškėjas neeksportavo aptariamo produkto ir kad pradėjo jį eksportuoti į Bendriją jam pasibaigus.

(10)

Be to, pareiškėjui pavyko įrodyti, kad jis nėra susijęs su jokiais KLR eksportuotojais arba gamintojais, kurių gaminamų KLR kilmės ELS importui taikomos galiojančios antidempingo priemonės.

(11)

Atsižvelgiant į tai patvirtinama, kad pareiškėjas turi būti laikomas naujuoju eksportuotoju pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį.

(12)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą atliekant antidempingo tyrimus, susijusius su KLR kilmės produktų importu, normalioji vertė pagal minėto straipsnio 1–6 dalis nustatoma tiems gamintojams, kurie atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, t. y. jeigu jie sugeba įrodyti, kad panašus produktas yra gaminamas ir parduodamas rinkos ekonomikos sąlygomis. Toliau šie kriterijai yra pateikiami apibendrinti:

(13)

Pareiškėjas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą pateikė paraišką dėl RER. Bendrijoje yra įprasta tikrinti, ar susijusių įmonių grupė kaip visuma atitinka RER keliamus reikalavimus. Todėl „Shanghai Adeptech Precision Co. Ltd“ ir „Shanghai Excell M&E Enterprise Co. Ltd“ buvo paprašyta užpildyti RER paraiškos formą. Abi įmonės per nustatytą terminą pateikė užpildytą RER formą.

(14)

Komisija surinko visą, jos manymu, būtiną informaciją ir svarstomų įmonių patalpose patikrino visą RER paraiškose pateiktą informaciją.

(15)

Nutarta, kad pareiškėjui neturėtų būti suteiktas RER, kadangi dvi susijusios Kinijos įmonės neatitiko dviejų pirmųjų kriterijų, nustatytų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte.

(16)

Kalbant apie pirmąjį kriterijų, vieno iš dviejų susijusių Kinijos gamintojų įstatuose jo valstybės kontroliuojamam partneriui, kuris nevaldo jokios įmonės kapitalo dalies ir kuris buvo pristatytas tik kaip vykdantis žemvaldžio funkcijas, leidžiama reikalauti kompensacijos, jeigu įmonė neįgyvendina savo gamybos, pardavimų ir pelno planų. Be to, buvo būtina gauti vietos valdžios institucijų pritarimą, kad pastatus galima būtų pripažinti ilgalaikiu turtu ir pradėti išpirkti žemėnaudos teises. Be to, vienas iš Kinijos gamintojų niekada nebuvo mokėjęs nuomos mokesčio už žemėnaudos teises ir gaudavo trečiosios šalies nemokamai suteikiamas banko garantijas. Atsižvelgiant į tokias galimybes ir į tai, kad įmonė negalėjo įrodyti, jog jos verslo sprendimai priimami paisant rinkos tendencijų ir be ženklaus valstybės įsikišimo, o sąnaudos atitinka rinkos vertes, nustatyta, kad ji neatitiko šio kriterijaus.

(17)

Kalbant apie antrąjį kriterijų, nustatyta, kad pareiškėjas yra pažeidęs tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus (TAS). Kalbant apie 1 TAS, pareiškėjas pažeidė tris pagrindinius apskaitos principus: apskaitos kaupimo pagrindas, rizikos ribojimas ir turinio viršenybė prieš formą. Pareiškėjas taip pat neatitiko 2 TAS dėl inventorizavimo, pastatai nebuvo pripažįstami ir nuvertinami pagal 16 TAS, ir žemėnaudos teisės nebuvo išperkamos pagal 38 TAS. Galiausiai dar buvo pažeidžiami 21 TAS dėl užsienio valiutų kurso pokyčių poveikio ir 36 TAS dėl žalos turtui. Tai, kad audito ataskaitose daugelis TAS pažeidimų nebuvo minima, rodo, jog auditas nebuvo atliktas remiantis TAS.

(18)

Taip pat būtina pabrėžti, kad 2001 finansinių metų auditoriaus ataskaitoje dėl vieno iš dviejų Kinijos gamintojų jau buvo nurodytos su inventorizavimu susijusios problemos, o 2002 ir 2003 finansinių metų auditoriaus ataskaitose buvo pažymėta, kad įmonėje nesukurta atitinkama atidėjimų dėl žalos turtui politika. Taigi buvo grįžtama prie tų pačių problemų, kasmet be jokios naudos iškeliamų auditoriaus. Tai yra dar vienas elementas, aiškiai rodantis, kad pareiškėjo atskaitomybė nepatikima.

(19)

Pareiškėjui ir Bendrijos pramonei buvo suteikta galimybė teikti pastabas dėl pirmiau išdėstytų rezultatų. Pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu, pareiškėjui buvo pranešta, kad RER negali būti suteiktas. Bendrijos pramonė pastabų nepateikė. Pareiškėjas tvirtino, kad nėra valstybės įsikišimo, kad sąnaudos atspindi rinkos vertes ir kad pirmiau minėti TAS jo atveju netaikytini.

(20)

Visų pirma vienas iš dviejų susijusių Kinijos gamintojų tvirtino, kad su įmonės veikla susijusios kompensacijos reikalavimas rinkos ekonomikos sąlygomis paprastai yra įtraukiamas į bendrosios įmonės sutartį. Kito gamintojo manymu, normalu, kad įmonė nemokėjo nuomos mokesčio projekto statybų etape. Galiausiai jis manė, kad pastatų nuvertėjimas ir žemėnaudos teisių išpirkimas buvo su įmone nesusiję dalykai ir Kinijos valdžios institucijos iš to negavo jokios naudos.

(21)

Šiuos argumentus reikėjo atmesti. Pirma, nors pats tokios kaip atliekant šį tyrimą svarstomos bendrosios įmonės buvimas nėra valstybės įsikišimo įrodymas, įstatuose yra numatyti mechanizmai, leidžiantys valstybei kištis. Visų pirma Kinijos partnerio (t. y. vietos valdžios institucijų) teisė reikalauti kompensacijos neapsiriboja nuomos mokesčio nemokėjimu. Taigi Kinijos partnerio teisės yra platesnės negu tiesiog žemvaldžio teisės. Antra, nuomos mokestis valstybei buvo mokėtinas pirmaisiais veiklos metais. Bet koks atleidimas nuo įpareigojimo mokėti šį mokestį turėjo būti numatytas sutartyje. Galiausiai pareiškėjui pripažinus, jog pačios įmonės nenustato pastatų nuvertėjimo ir žemėnaudos teisių išpirkimo, darytina išvada, kad valstybė galėjo ženkliai įsikišti pareiškėjui priimant verslo sprendimus.

(22)

Pagrindinis pareiškėjo argumentas dėl 2 kriterijaus buvo tai, kad Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) apskaitininkai nėra priėmę TAS. Pareiškėjas pripažino, kad jų nesilaikoma, bet tarė, kad Komisijos minėti TAS netaikytini per TL. Tačiau paaiškėjo, kad visos 17 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos TAS nuostatos per TL galiojo.

(23)

Savo pastabose dėl galutinio atskleidimo pareiškėjas nurodė, kad sprendimas nesuteikti RER dviem susijusiems Kinijos gamintojams nebuvo priimtas per tris mėnesius, kai prasidėjo tyrimas, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte. Pasak pareiškėjo, tai turėjo įtakos Komisijos sprendimui netikrinti kai kurių su juo susijusių įmonių ir analogiškos šalies gamintojo pateiktos informacijos, o tai neigiamai paveikė tyrimo rezultatus.

(24)

Kalbant apie argumentą dėl trijų mėnesio termino, tokio termino nesilaikymas neturi jokių akivaizdžių teisinių pasekmių. Reikėtų pažymėti, kad gautose RER paraiškose trūko informacijos ir dėl jų reikėjo pateikti daug esminių paaiškinimų bei papildomos informacijos, todėl tyrimas užsitęsė. Dviem susijusiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams jų pačių prašymu buvo pailgintas tokių paaiškinimų ir papildomos informacijos pateikimo terminas. Be to, kadangi tikrinimo grupė negalėjo atvykti 2004 m. spalio mėn., patikrinimo apsilankymas buvo surengtas tik antroje to mėnesio pusėje, dar atidedant sprendimo dėl RER suteikimo priėmimą. Taigi padaryta išvada, kad pagrįstą sprendimą dėl RER būtų galima priimti taip pat pasibaigus trijų mėnesių laikotarpiui.

(25)

Komisija lankydamasi pareiškėjo patalpose patikrino visą, jos manymu, būtiną informaciją ir įvertino visą informaciją, kurią susijusios įmonės pateikė eksporto kainai apskaičiuoti. Taigi pareiškėjui neturėjo žalingo poveikio tai, kad patikrinimo apsilankymas nebuvo surengtas tokių susijusių įmonių patalpose. Kalbant apie analogiškos šalies gamintoją, rezultatai pateikti toliau 29–41 konstatuojamosiose dalyse.

(26)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus rezultatus padaryta išvada, kad pareiškėjas neatitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytų sąlygų, todėl RER negali būti suteiktas.

(27)

Pareiškėjas taip pat pateikė paraišką dėl IR, jeigu jam nebūtų suteiktas RER. Iš pateiktos informacijos paaiškėjo, kad dvi susijusios Kinijos įmonės atitiko visus IR keliamus reikalavimus, kaip numatyta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje.

(28)

Taigi padaryta išvada, kad pareiškėjui turi būti suteiktas IR.

(29)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė ne rinkos ekonomikos sistemas turinčioms šalims ir pereinamąjį laikotarpį išgyvenančioms šalims, kurioms netaikomas RER, turi būti nustatoma pagal analogiškos šalies kainas arba apskaičiuotą vertę.

(30)

Šią peržiūrą inicijuojančiame reglamente Komisija pareiškė ketinanti pasirinkti Indoneziją kaip tinkamą analogišką šalį normaliajai vertei KLR nustatyti ir pasiūlė suinteresuotoms šalims pateikti savo pastabas dėl tokio pasirinkimo. Indonezija kaip analogiška šalimi jau buvo remiamasi pirminio tyrimo metu.

(31)

Jokios suinteresuotos šalys neužginčijo tokio pasirinkimo. Indonezijos gamintojas, su kuriuo buvo bendradarbiaujama pirminio tyrimo metu, bendradarbiavo ir atliekant šią peržiūrą ir užpildė Komisijos pateiktą klausimyną.

(32)

Būtina pažymėti, kad prieš priimant sprendimą dėl tinkamiausios analogiškos šalies pasirinkimo klausimynai taip pat buvo nusiųsti Korėjos Respublikos, Taivanio ir Japonijos gamintojams, bet šie gamintojai nebendradarbiavo.

(33)

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, ir ypač į tai, kad Indonezija kaip analogiška šalimi buvo remiamasi pirminio tyrimo metu, taip pat kad nėra jokio pagrindo manyti, jog Indonezijos kaip analogiškos šalies tinkamumas galėjo pasikeisti, padaryta išvada, kad Indonezija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą yra tinkama analogiška šalis.

(34)

Pareiškėjas mano, kad tarp pirminio tyrimo ir šios peržiūros įvyko diskriminacinių metodikos pokyčių, ir pareiškia, kad peržiūros metu Indonezijos gamintojo patalpose nebuvo surengtas patikrinimo apsilankymas, o pirminio tyrimo metu toks apsilankymas įvyko. Be to, pareiškėjas diskriminacija laiko tai, kad apskaičiuojant normaliąją vertę ne rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančiam eksportuojančiam gamintojui buvo naudojami nepatikrinti duomenys, tuo tarpu to nebūna atliekant peržiūrą dėl naujojo eksportuotojo rinkos ekonomikos šalių eksportuojantiems gamintojams. Remdamasis nekonfidencialios informacijos byla, pareiškėjas įrodinėjo, kad Indonezijos gamintojo pateikti atsakymai į klausimyno klausimus buvo akivaizdžiai netinkami ir pateikė tik informaciją, kurios pakaktų apytiksliai nustatyti apskaičiuotą normaliąją vertę.

(35)

Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį patikrinimo apsilankymai nėra privalomi. Todėl patikrinimo apsilankymo nesurengimo negalima laikyti diskriminacija. Be to, tai, kad peržiūros metu Indonezijos gamintojo patalpose nebuvo surengtas patikrinimo apsilankymas, nereiškia, kad pateikta informacija nebuvo kruopščiai išnagrinėta. Indonezijos gamintojo pateikta informacija atitiko pirminio tyrimo metu gautą informaciją, kuri buvo patikrinta vietoje, ir atsakyme į klausimyną pateiktus dokumentuotus įrodymus. Šios informacijos pakako tiksliai apskaičiuotai normaliajai vertei apskaičiuoti, kaip nustatyta toliau. Tai, kad pareiškėjas nekonfidencialios informacijos byloje negalėjo rasti visų konfidencialių Indonezijos gamintojo pateiktos informacijos aspektų, dar nereiškia, kad tokia informacija yra nepakankama normaliajai vertei apskaičiuoti. Galiausiai pareiškėjas netvirtino, kad nekonfidencialios informacijos byloje nebuvo pakankamai išsamių apibendrinimų, kurie leistų suprasti konfidencialiai pateiktos informacijos esmę.

(36)

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, pareiškėjo pastabos dėl apsilankymo ir netinkamos informacijos turėjo būti atmestos.

(37)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė dviem susijusiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams buvo nustatyta pagal analogiškos šalies gamintojo pateiktą patikrintą informaciją. Nors šio gamintojo gamybos ir eksporto pardavimų apimtys buvo ženklios, jo pardavimai nesusijusiems vartotojams Indonezijos rinkoje nebuvo laikomi reikšmingais. Taigi normalioji vertė turėjo būti nustatoma pagal apskaičiuotą produktų, palyginamų su pareiškėjo į Bendriją tiekiamais produktais, vertę, t. y. pagal Indonezijoje gaminamų ELS gamybos sąnaudas, pridedant pagrįstą pardavimo, bendrųjų bei administracinių (toliau – PBA) išlaidų ir pelno sumą.

(38)

Panaudotos PBA išlaidos buvo Indonezijos gamintojo ir vienos su juo susijusios įmonės, dalyvaujančios atliekant jo vidaus pardavimus, patirtos išlaidos.

(39)

Nesant pakankamų Indonezijos gamintojo vidaus rinkoje nesusijusiems vartotojams parduodamų kiekių, pelno skirtumui apskaičiuoti reikėjo panaudoti atliekant pirminį tyrimą gautą informaciją. Buvo nuspręsta remtis pelno skirtumu, kuris atliekant pirminį tyrimą buvo naudojamas normaliajai vertei iš Taivanio importuojamoms ELS apskaičiuoti. Nesant jokios kitos informacijos apie Indonezijoje parduodamo panašaus produkto pelningumą, tas skirtumas buvo laikomas protingu. Taip pat reikėtų pažymėti, kad visos Taivanio eksportuojančių gamintojų Taivanio vidaus rinkoje parduodamos ELS yra nedidelio diapazono ELS, kaip ir analogiškos šalies gamintojo gaminamos ELS.

(40)

Pareiškėjas įrodinėjo, kad pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį nustatant normaliąją vertę, t. y. pardavimo kainas, turėtų būti naudojama ta pati metodika, kaip ir atliekant pirminį tyrimą. Jis taip pat įrodinėjo, jog nėra jokio pagrindo manyti, kad susijusios įmonės PBA išlaidos buvo įtrauktos į pirminį tyrimą, kadangi šis klausimas ir pagrindiniame reglamente neminimas. Taigi galėtų atrodyti, kad atliekant pirminį tyrimą panaudota metodika buvo pakeista siekiant padaryti žalos pareiškėjui. Be to, jis tiesiog įrodinėjo, kad per pirminį TL buvo neįprasta rinktis kitos, o ne analogiškos šalies rinkos pelningumą.

(41)

Atsižvelgiant į 37 konstatuojamojoje dalyje išdėstytus argumentus, apskaičiuota normalioji vertė su pelnu iš vidaus pardavimų pirminio tyrimo metu Taivanyje buvo panaudota todėl, kad tiriamuoju laikotarpiu Indonezijos rinkos vidaus pardavimai buvo laikomi nepakankamais normaliajai vertei nustatyti pagal pardavimų kainas. Kitokia buvo padėtis pirminio tyrimo metu, kai buvo remiamasi pardavimų kainomis, o ne apskaičiuota verte. Todėl į pagrindinį reglamentą nėra įtraukta jokių nuostatų dėl PBA išlaidų. Be to, reikėtų pažymėti, kad jeigu būtų panaudotos nedidelio ELS pardavimų skaičiaus Indonezijos rinkoje kainos, tokiu būdu nustatyta normalioji vertė būtų buvusi didesnė. Tokia pat padėtis būtų susiklosčiusi, jeigu nustatant normaliąją vertę būtų buvęs panaudotas to nedaugelio Indonezijos vidaus pardavimų pelno skirtumas. Taigi yra neteisinga įrodinėti, kad metodika buvo pakeista siekiant padaryti žalos pareiškėjui.

(42)

Du susiję Kinijos eksportuojantys gamintojai savo ELS į Bendriją pardavė per Samoa ir Taivanyje įregistruotas susijusias įmones (pardavėjus). Eksporto kaina buvo nustatyta pagal perpardavimo kainą, Bendrijoje sumokėtą arba mokėtiną pirmo nepriklausomo pirkėjo.

(43)

Normalioji vertė ir eksporto kainos buvo palygintos remiantis duomenimis, gautais tuo pačiu prekybos lygiu apmokėjus atvežimo išlaidas (ex-factory). Siekiant užtikrinti teisingą palyginimą, buvo atitinkamai atsižvelgta į kainas veikiančius skirtumus bei kainų palyginamumą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Tuo remiantis prireikus buvo atsižvelgta į fizinių savybių, transporto išlaidų, tvarkymo išlaidų ir komisinių skirtumus.

(44)

Normalioji vertė buvo pataisyta neįtraukiant jokio spausdintuvo sąsajos vertės. Be to, kadangi kai kurie dviejų susijusių Kinijos gamintojų per su jais susijusias pardavimų įmones į Bendriją parduodami modeliai turėjo polių, normalioji vertė buvo pataisyta įtraukiant poliaus vertę.

(45)

Kadangi su Kinijos eksportuojančiais gamintojais susijusių prekybininkų funkcijos buvo panašios į už komisinius dirbančio agento funkcijas, eksporto kaina komisinių atžvilgiu buvo koreguota, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punkte. Komisinių lygis buvo apskaičiuojamas remiantis tiesioginiais tokias funkcijas patvirtinančiais duomenimis. Šiame kontekste apskaičiuojant komisinius buvo atsižvelgta į susijusių PBA išlaidas, prekybininkų patirtas parduodant aptariamą produktą, kurį pagamino du susiję Kinijos eksportuojantys gamintojai.

(46)

Pareiškėjas įrodinėjo, kad analogiškoje šalyje parduodamas modelis turėjo aukštesnio lygio specifikacijas, ir tai paveikė kainų palyginamumą.

(47)

Kadangi pareiškėjas nepateikė nė vieno pavyzdžio tariamų aukštesnio lygio specifikacijų ir jų tariamo poveikio kainų palyginamumui, toks pareiškimas negalėjo būti priimtas.

(48)

Pareiškėjas tvirtino, kad apskaičiuojant eksporto kainos koregavimus pagal transporto ir tvarkymo išlaidas reikėjo panaudoti tam tikrą informaciją, pateiktą atsakius į klausimyną.

(49)

Šis pareiškimas buvo priimtas, ir eksporto kaina buvo pakeista didesne.

(50)

Pareiškėjas įrodinėjo, kad normaliąją vertę reikia koreguoti pagal išlaidas po prekių pardavimo, garantijų ir kredito išlaidų. Jis taip pat pareiškė, kad išlaidas, patirtas pagal vienos su Indonezijos gamintojų susijusios įmonės ir Indonezijos platintojo pasirašytą sutartį, reikia išskaityti iš normaliosios vertės.

(51)

Šie pareiškimai turėjo būti atmesti, kadangi pareiškėjo minėtos išlaidos nebuvo įtrauktos nei į gamybos sąnaudas, nei į PBA išlaidas, kuriomis buvo remiamasi apskaičiuojant normaliąją vertę. Taigi nėra pagrindo išskaityti tokių išlaidų iš normaliosios vertės.

(52)

Pasak pareiškėjo, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą neleidžiama išskaityti komisinių iš susijusių įmonių eksporto kainų, kadangi jokie komisiniai nebuvo išmokėti. Bet kokiu atveju, atliekant tokį eksporto kainos koregavimą, atitinkamai reikėjo taisyti normaliąją vertę, kadangi su Indonezijos gamintoju susijusi įmonė vykdė tokias pat funkcijas, kaip ir su pareiškėju susijusios įmonės. Be to, kalbant apie pardavimus per Taivanį, pareiškėjas įrodinėjo, kad apskaičiuojant koregavimus buvo įtrauktos gamybos ir valdymo išlaidos. Panaudotas paskirstymo raktas turėjo būti pagrįstas ELS platinimo ir pardavimų srityse dirbančių Taivanio įmonės darbuotojų skaičiumi, o ne bendruoju platinimo ir pardavimų sričių darbuotojų skaičiumi.

(53)

2 straipsnio 10 dalies i punkte nereikalaujama, kad komisiniai iš tikrųjų būtų mokami kaip antkainis, ypač kai prekybininkas yra susijęs su eksportuojančiu gamintoju, jeigu prekybininko funkcijos panašios į už komisinius dirbančio agento funkcijas. Koregavimą pagal komisinius reikėtų įvesti tuomet, jei šalys veikia ne pagal atstovaujamojo ir agento santykių principą, bet tokių pat ekonominių rezultatų pasiekia veikdamos kaip pirkėjas ir pardavėjas. Su pareiškėju susijusios įmonės išrašė sąskaitas visiems eksporto pardavimams nesusijusiems klientams ir nustatė pardavimo kainas, o šie pateikė užsakymus. Kitokia buvo padėtis su Indonezijos gamintoju susijusios įmonės atveju, kai apskaičiuojant normaliąją vertę buvo remiamasi PBA išlaidomis. Faktiškai pardavimus Indonezijos rinkoje vykdė kita susijusi įmonė, ir, kaip jau pirmiau paaiškinta 51 konstatuojamojoje dalyje, šios įmonės PBA išlaidos nebuvo panaudotos normaliajai vertei apskaičiuoti. Taigi nėra pagrindo daryti tokių normaliosios vertės koregavimų, ir pareiškėjo pretenzijos negalėjo būti priimtos.

(54)

Kalbant apie koregavimo pagal komisinius apskaičiavimą būtina pabrėžti, kad pareiškėjas, nors jo buvo atskirai prašoma, nepateikė pakankamai išsamių duomenų, kurie leistų kitaip paskirstyti jo PBA išlaidas. Tokiame kontekste pareiškėjo reikalavimas dėl koregavimo pagal komisinius apskaičiavimo turėjo būti atmestas.

(55)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį kiekvienos produkto rūšies svertinis normaliosios vertės vidurkis buvo lyginamas su atitinkamos aptariamo produkto rūšies svertiniu eksporto kainos vidurkiu.

(56)

Atliekant palyginimą nustatytas dempingo buvimo faktas. Remiantis suderintąja Bendrijos praktika, dviem susijusiems eksportuojantiems gamintojams buvo apskaičiuotas vienas dempingo skirtumas. Tas dempingo skirtumas, išreikštas CIF franko prie Bendrijos sienos kainos prieš sumokant muitus procentais susijusioms įmonėms „Shanghai Adeptech Precision Co. Ltd“ ir „Shanghai Excell M&E Enterprise Co. Ltd“ yra 52,6 %.

(57)

Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus tariama, kad pareiškėjui reikia taikyti nustatyto dempingo skirtumo lygio galutinį antidempingo muitą. Tas skirtumas yra žemesnis už bendrą šalies žalos pašalinimo lygį, nustatytą KLR pirminio tyrimo metu.

(58)

Šiame kontekste pataisytas antidempingo muitas, taikytinas „Shanghai Adeptech Precision Co. Ltd“ ir „Shanghai Excell M&E Enterprise Co. Ltd“ ELS importui, yra 52,6 %.

(59)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus rezultatus pareiškėjui taikytinas antidempingo muitas turėtų būti taikomas atgaline data importuojant aptariamą produktą, kuris buvo registruojamas pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1408/2004 3 straipsnį.

(60)

Visoms dalyvaujančioms šalims buvo pranešti esminiai faktai ir svarstymai, kuriais remiantis pareiškėjo ELS importui ketinama nustatyti galutinį antidempingo muitą ir atgaline data jį taikyti registruotinam importui. Šios pastabos buvo apsvarstytos, ir tam tikrais atvejais į jas buvo atsižvelgta.

(61)

Ši peržiūra neturi įtakos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2605/2000 nustatytų priemonių galiojimo pabaigos datai pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį,