EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32005L0033

2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/33/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 1999/32/EB dėl sieros kiekio jūriniame kure

OJ L 191, 22.7.2005, p. 59–69 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)
Special edition in Bulgarian: Chapter 13 Volume 049 P. 134 - 144
Special edition in Romanian: Chapter 13 Volume 049 P. 134 - 144
Special edition in Croatian: Chapter 13 Volume 051 P. 116 - 126

No longer in force, Date of end of validity: 09/06/2016; netiesiogiai panaikino 32016L0802

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2005/33/oj

22.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 191/59


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2005/33/EB

2005 m. liepos 6 d.

iš dalies keičianti Direktyvą 1999/32/EB dėl sieros kiekio jūriniame kure

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą (1),

atsižvelgdami Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)

Bendrijos aplinkos politika, kuri išdėstyta aplinkosaugos veiksmų programose ir ypač Šeštojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje, priimtoje Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1600/2002/EB (4), pagal Sutarties 174 straipsnį siekiama tokio oro kokybės lygio, kuris nesukeltų nepageidaujamo poveikio ir pavojaus žmonių sveikatai bei aplinkai.

(2)

1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/32/EB dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse (5) nustato didžiausią leistiną sieros kiekį Bendrijoje naudojamame sunkiajame mazute, gazolyje ir jūriniame gazolyje.

(3)

Direktyva 1999/32/EB reikalauja, kad Komisija apsvarstytų, kokių priemonių būtų galima imtis norint sumažinti rūgštėjimą, kurį sukelia jūrinio kuro, išskyrus jūrinį gazolį, deginimas, ir prireikus pateikti pasiūlymą.

(4)

Iš laivų išmetami teršalai, susidarantys deginant jūrinį kurą, kuriame yra daug sieros, didina oro užterštumą sieros dioksidu ir kietosiomis dalelėmis, kurie kenkia žmonių sveikatai, žaloja aplinką, viešą ir privačią nuosavybę ir kultūrinį paveldą bei prisideda prie rūgštinimo.

(5)

Žmones ir natūralią aplinką pakrančių plotuose ir netoli uostų ypač veikia iš laivų, naudojančių didelio sieros kiekio kurą, išmetami teršalai. Todėl šiuo atžvilgiu reikalingos ypatingos priemonės.

(6)

Šioje direktyvoje numatomos priemonės papildo valstybių narių nacionalines priemones, kuriomis siekiama neviršyti į atmosferą išmetamų teršalų ribų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/81/EB (6).

(7)

Mažinant kure esantį sieros kiekį, laivai įgyja tam tikrų pranašumų, susijusių su eksploatacijos našumu ir išlaikymo sąnaudomis, taip pat palengvėja efektyvus tam tikrų išmetamų teršalų kiekį mažinančių technologijų, pvz., selektyviosios katalizinės redukcijos taikymas.

(8)

Sutartis reikalauja, kad būtų atsižvelgiama į atokiausių Bendrijos regionų, t. y. Prancūzijos užjūrio departamentų, Azorų, Maderos ir Kanarų salų ypatybes.

(9)

1997 m. diplomatų konferencija priėmė protokolą, skirtą iš dalies pakeisti 1973 m. Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos, pataisytą 1978 m. protokolu (toliau – „MARPOL konvencija“). Šiuo protokolu prie MARPOL konvencijos pridedamas naujas VI priedas, kuriame pateikiamos atmosferos teršimo iš laivų prevencijos taisyklės. 1997 m. protokolas, taigi ir MARPOL konvencijos VI priedas, įsigaliojo 2005 m. gegužės 19 d.

(10)

MARPOL konvencijos VI priede numatoma, kad tam tikri rajonai bus skelbiami Sieros oksido išskyrimo kontrolės rajonais (toliau – SOx išskyrimo kontrolės rajonai). Baltijos jūra jau paskelbta tokiu rajonu. Tarptautinėje jūrų organizacijoje (IMO) vykusios diskusijos baigėsi susitarimu dėl Šiaurės jūros, taip pat ir Lamanšo sąsiaurio, paskelbimo SOx išskyrimo kontrolės rajonu principo įsigaliojus VI priedui.

(11)

Atsižvelgiant į jūrų laivybos globalų pobūdį turėtų būti sutelktos visos pastangos rasti tarptautinius sprendimus. Komisija ir valstybės narės turėtų bandyti pasauliniu mastu užtikrinti, kad IMO sistemoje didžiausias leidžiamas sieros kiekis jūriniame kure būtų sumažintas, taip pat ištiriant privalumus paskelbti naujus jūrų plotus SOx išskyrimo kontrolės rajonais pagal MARPOL konvencijos VI priedą.

(12)

Siekiant šios direktyvos tikslų, būtina vykdyti įsipareigojimus, susijusius su jūriniame kure esančiu sieros kiekiu. Veiksmingas mėginių ėmimas ir atgrasančios sankcijos visoje Bendrijoje yra reikalingos priemonės patikimam šios direktyvos įgyvendinimui užtikrinti. Valstybės narės turėtų imtis priverstinio vykdymo veiksmų laivų, plaukiojančių su jų vėliava, ir laivų, plaukiojančių su bet kurios valstybės vėliava, kol jie yra jų uostuose, atžvilgiu. Taip pat valstybėms narėms derėtų glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje, kad pagal tarptautinę jūrų teisę būtų imtasi papildomų priverstinio vykdymo priemonių kitų laivų atžvilgiu.

(13)

Tam kad laivybos pramonei būtų skirta pakankamai laiko techniškai prisitaikyti prie didžiausios leistinos ribos, siekiančios 0,1 % masės sieros jūriniame kure, kurį naudoja vidaus vandenų laivai ir Bendrijos uostuose prisišvartavę laivai, šis reikalavimas turėtų būti pradėtas taikyti nuo 2010 m. sausio 1 d. Kadangi šis terminas gali sukelti Graikijai techninių problemų, kai kuriems specialiems Graikijos Respublikos teritorijos vandenyse plaukiojantiems laivams reikėtų laikinai taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą.

(14)

Ši direktyva turėtų būti traktuojama kaip pirmas žingsnis siekiant mažinti išmetamų jūrinių teršalų kiekį, kuris padėtų toliau mažinti išmetimus, taikant mažesnes sieros kiekio kure ribas ir taršos mažinimo technologijas, ir sukurti ekonomines priemones, skatinančias pasiekti žymų išmetimų sumažinimą.

(15)

Būtina sustiprinti valstybių narių pozicijas derybose su IMO ir ypač, peržiūrint MARPOL konvencijos VI priedą, paskatinti svarstyti ambicingesnes priemones dėl griežtesnių sieros kiekio apribojimų, taikomų laivų naudojamam sunkiajam mazutui, bei lygiaverčių alternatyvių taršos mažinimo priemonių naudojimo.

(16)

A.926(22) rezoliucijoje, IMO paragino Vyriausybes, ypač tų regionų, kurie buvo paskelbti SOx išskyrimo kontrolės rajonai, užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausančiuose rajonuose bus mažą sieros kiekį turinčio bunkerinio mazuto ir raginti naftos ir laivybos bendroves palengvinti mažą sieros kiekį turinčio bunkerinio mazuto tiekimą ir naudojimą. Valstybės narės turi imtis reikiamų veiksmų siekdamos užtikrinti, kad vietiniai jūrinio kuro tiekėjai turėtų reikiamą reikalavimus atitinkančio kuro kiekį, kad patenkintų paklausą.

(17)

IMO patvirtino mazuto mėginių ėmimo gaires, kad būtų galima nustatyti, ar jis atitinka MARPOL konvencijos VI priedo reikalavimus, taip pat ji turi parengti gaires dėl išmetamųjų dujų valymo sistemų ir kitų technologinių metodų, skirtų SOx emisijai apriboti SOx išskyrimo kontrolės rajonuose.

(18)

2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (7) išdėstė Tarybos direktyvą 88/609/EEB (8) nauja redakcija. Direktyva 1999/32/EB turėtų būti atitinkamai peržiūrėta, kaip numatyta jos 3 straipsnio 4 dalyje.

(19)

Veikiantis Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas, įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2099/2002 (9), turėtų padėti Komisijai tvirtinti taršos mažinimo technologijas.

(20)

Taršos mažinimo technologijos, jei jos neturi neigiamo poveikio ekologinėms sistemoms ir buvo sukurtos pagal atitinkamus patvirtinimo bei kontrolės mechanizmus, gali užtikrinti, kad išmetamų teršalų kiekis bus sumažintas tiek pat ar net labiau, nei naudojant mažai sieros turintį kurą. Būtina sudaryti tinkamas sąlygas naujų taršos mažinimo technologijų kūrimui skatinti.

(21)

Europos jūrų saugumo agentūra turėtų atitinkamai padėti Komisijai ir valstybėms narėms vykdyti šios direktyvos įgyvendinimo stebėseną.

(22)

Šiai direktyvai įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (10).

(23)

Direktyva 1999/32/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista.

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 1999/32/EB iš dalies keičiama taip:

1.

1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.

Išmetamo sieros dioksido, susidarančio deginant tam tikras iš naftos gaunamo skystojo kuro rūšis, kiekis sumažinamas, nustatant sieros kiekio tokiame kure ribas, kaip sąlygą jį naudoti valstybių narių teritorijoje, teritorinėse jūrose ir išskirtinėse ekonominėse zonose arba taršos kontrolės zonose.

Tačiau šioje direktyvoje nustatytos sieros kiekio tam tikrose iš naftos gaunamo skystojo kuro rūšyse ribinės vertės netaikomos:

a)

toms kuro rūšims, kurios skirtos tyrimams ir bandymams;

b)

toms kuro rūšims, kurios skirtos perdirbti prieš galutinį sudeginimą;

c)

toms kuro rūšims, kurios turi būti perdirbamos naftos perdirbimo įmonėse;

d)

toms kuro rūšims, kurios naudojamos ir pateikiamos į rinką atokiausiuose Bendrijos regionuose, jei atitinkamos valstybės narės užtikrina, kad šiuose regionuose:

laikomasi oro kokybės standartų,

nenaudojamos sunkiojo mazuto rūšys, kuriose sieros kiekis viršija 3 % masės;

e)

toms kuro rūšims, kurias naudoja karo laivai ir kiti karinės tarnybos laivai. Tačiau kiekviena valstybė narė, imdamasi atitinkamų priemonių, neribojančių tokių laivų veiksmų ar operatyvinių gebėjimų, stengiasi užtikrinti, kad šie laivai bus naudojami pagal šios direktyvos nuostatas, kiek tai pagrįsta ir praktiška;

f)

bet kokiam kuro naudojimui laive, kai tai būtina laivo saugumui užtikrinti ar žmonių gyvybei jūroje išgelbėti;

g)

bet kokiam kuro naudojimui laive, kai tai būtina dėl jam ar jo įrangai padarytos žalos, jeigu įvykus žalai buvo imtasi visų pagrįstų priemonių, siekiant išvengti papildomos teršalų emisijos arba ją sumažinti, ir jei buvo imtasi priemonių kuo skubiau atitaisyti žalą. Ši nuostata netaikoma, jei laivo savininkas arba kapitonas veikė, ketindami padaryti žalą, arba elgėsi neatsargiai;

h)

toms kuro rūšims, kurios naudojamos laivuose taikant patvirtintas taršos mažinimo technologijas pagal 4c straipsnio nuostatas.“;

2.

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 punkto pirmoji įtrauka pakeičiama taip:

„—

bet koks iš naftos gautas skystasis kuras, išskyrus jūrinį kurą, priskiriamas KN kodams 2710 19 51–2710 19 69, arba“;

b)

2 punkto pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

gazolis – tai:

bet koks iš naftos gautas skystasis kuras, išskyrus jūrinį kurą, priskiriamas KN kodams 2710 19 25, 2710 19 29, 2710 19 45 arba 2710 19 49; arba

bet koks iš naftos gautas skystasis kuras, kurio mažiau negu 65 % tūrio (kartu su nuostoliais) distiliuojama 250 oC temperatūroje ir kurio ne mažiau kaip 85 % tūrio (kartu su nuostoliais) distiliuojama 350 oC temperatūroje ASTM D86 metodu.“;

c)

3 punktas pakeičiamas taip:

„3.

jūrinis kuras – tai bet koks iš naftos gautas skystasis kuras, skirtas laivams ar naudojamas laivuose, įskaitant ir tas kuro rūšis, kurios apibrėžtos ISO 8217 standarte;“

d)

įterpiami šie punktai:

„3a.

jūrinis dyzelinas – tai bet koks jūrinis kuras, kurio klampumas ar tankis atitinka ISO 8217 standarto I lentelėje DMB ir DMC kategorijoms pateiktas klampumo ar tankio ribas;

3b.

jūrinis gazolis – tai bet koks jūrinis kuras, kurio klampumas ar tankis atitinka ISO 8217 standarto I lentelėje DMX ir DMA kategorijoms pateiktas klampumo ar tankio ribas;

3c.

MARPOL konvencija – tai 1973 m. Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos su pakeitimais, padarytais 1978 m. protokolu;

3d.

MARPOL konvencijos VI priedas – tai priedas, kuris vadinamas „Atmosferos teršimo iš laivų prevencijos taisyklės“, 1997 m. protokolu pridedamas prie MARPOL konvencijos;

3e.

SOx išskyrimo kontrolės rajonas – tai tie jūriniai rajonai, kuriuos tokiais paskelbė IMO pagal MARPOL konvencijos VI priedą;

3f.

keleiviniai laivai – tai laivai, gabenantys daugiau nei 12 keleivių, kai keleiviu laikomas kiekvienas asmuo, išskyrus:

i)

laivo kapitoną ir įgulos narius arba bet kurį kitą asmenį, įdarbintą ar pasamdytą bet kokioms pareigoms laive ar laivo vykdomame versle, ir

ii)

vaikus iki vienerių metų;

3g.

reguliariosios paslaugos – tai serija keleivinių laivų maršrutų, kuriais užtikrinamas susisiekimas tarp dviejų ar daugiau uostų, arba serija plaukiojimų iš to paties ir į tą patį uostą be tarpinių sustojimų:

i)

pagal paskelbtą tvarkaraštį, arba

ii)

tokiais reguliariais ir dažnais maršrutais, kad jie sudaro aiškų grafiką;

3h.

karinis laivas – tai valstybės ginkluotosioms pajėgoms priklausantis laivas, turintis išorinius skiriamuosius ženklus, būdingus tokios rūšies vienos valstybės laivams, vadovaujamas valstybės Vyriausybės deramai įgalioto karininko, kurio pavardė paskelbta atitinkamos tarnybos sąraše ar lygiaverčiame dokumente, ir valdomas įgulos, kuri pavaldi reguliariosioms karinėms pajėgoms;

3i.

prisišvartavę laivai – tai laivai, kurie stovi saugiai pritvirtinti ar nuleidę inkarą viename iš Bendrijos uostų jų pakrovimo, iškrovimo arba aptarnavimo metu, įskaitant laiką, kai krovos darbai nevyksta;

3j.

vidaus vandenų laivai – tai laivai, skirti naudoti pirmiausia vidaus vandenyse, kaip apibrėžta 1982 m. spalio 4 d. Tarybos direktyvoje 82/714/EEB, nustatančioje techninius reikalavimus vidaus vandenų kelių laivams (11), įskaitant visus laivus, kurie:

i)

turi Bendrijos sertifikatą laivybai vidaus vandenimis, kaip nurodyta Direktyvoje 82/714/EEB,

ii)

turi sertifikatą, išduotą pagal peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnį;

3k.

pateikimas į rinką – tai jūrinio kuro, skirto deginti laive, tiekimas ar pateikimas tretiesiems asmenims už tam tikrą mokestį arba nemokamai bet kurioje valstybių narių jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje. Netaikoma jūrinio kuro, kuris skirtas eksportuoti laivo krovinių rezervuaruose, tiekimui arba pateikimui;

3l.

atokiausi regionai – tai Prancūzijos užjūrio departamentai, Azorų, Maderos ir Kanarų salos, kaip nurodyta Sutarties 299 straipsnyje;

3m.

taršos mažinimo technologija – tai išmetamųjų dujų valymo sistema arba bet kuris kitas technologinis metodas, kurį įmanoma patikrinti ir įgyvendinti.“;

e)

6 punktas išbraukiamas;

3.

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Didžiausias sieros kiekis sunkiajame mazute

1.   Valstybės narės imasi veiksmų, reikalingų užtikrinti, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. jų teritorijoje nebus naudojamas sunkusis mazutas, kuriame sieros kiekis viršija 1 % masės.

2.

i)

Kadangi kompetentingos institucijos vykdo atitinkamą teršalų išmetimo stebėseną, šis reikalavimas netaikomas mazutui, naudojamam:

a)

kurą deginančiuose įrenginiuose, reglamentuojamuose 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (12), kurie yra laikomi naujais įrenginiais pagal minėtos direktyvos 2 straipsnio 9 punkte pateiktą apibrėžimą ir kurie atitinka tokiems įrenginiams taikomas išmetamo sieros dioksido ribines vertes, nustatytas tos direktyvos IV priede ir taikomas pagal jos 4 straipsnį;

b)

kurą deginančiuose įrenginiuose, kuriems taikoma Direktyva 2001/80/EB ir kurie laikomi esamais įrenginiais pagal minėtos direktyvos 2 straipsnio 10 punkte pateiktą apibrėžimą, jei iš šių įrenginių išmetamo sieros dioksido koncentracija yra mažesnė arba lygi 1 700 mg/Nm3, kai deguonies kiekis sausose išmetamosiose dujose sudaro 3 % tūrio, o nuo 2008 m. sausio 1 d. – jei iš šių įrenginių išmetamo sieros dioksido koncentracija pagal Direktyvos 2001/80/EB 4 straipsnio 3 dalies a punkto reikalavimus yra mažesnė arba lygi nurodytos direktyvos IV priedo A dalyje minimų naujų įrenginių ribinėms išmetamų teršalų vertėms ir jei atitinkamai taikomos minėtos direktyvos 5, 7 ir 8 straipsnių nuostatos;

c)

kituose kurą deginančiuose įrenginiuose, kurie nenurodyti a arba b punktuose, jei iš šių įrenginių išmetamo sieros dioksido koncentracija neviršija 1 700 mg/Nm3, kai deguonies kiekis sausose išmetamosiose dujose sudaro 3 % tūrio;

d)

deginant naftos perdirbimo gamyklose, jei vidutinis mėnesinis sieros dioksido išmetimas, skaičiuojamas pagal visus naftos perdirbimo gamykloje esančius įrenginius, nepriklausomai nuo naudojamo kuro tipo arba jo mišinio, atitinka kiekvienos valstybės narės nustatytas ribas, kurios neviršija 1 700 mg/Nm3. Ši nuostata netaikoma a punkte paminėtiems kurą deginantiems įrenginiams, o nuo 2008 m. sausio 1 d. – ir b punkte nurodytiems įrenginiams.

ii)

Valstybės narės imasi priemonių, reikalingų užtikrinti, kad visi kurą deginantys įrenginiai, naudojantys sunkųjį mazutą, kurio sieros koncentracija yra didesnė negu nurodyta 1 dalyje, nebūtų eksploatuojami be kompetentingosios institucijos išduodamo leidimo, kuriame nurodomos išmetamų teršalų ribos.

3.   2 dalies nuostatos turi būti iš naujo išnagrinėtos ir prireikus pakeistos atsižvelgiant į visus būsimus Direktyvos 2001/80/EB pakeitimus.“

4.

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

nuo 2010 m. sausio 1 d.:

i)

1 dalies žodžiai „taip pat ir jūrinis gazolis“ išbraukiami,

ii)

2 dalis išbraukiama;

b)

nuo 2005 m. rugpjūčio 11 d. išbraukiamos 3 ir 4 dalys.;

5.

Įterpiami tokie straipsniai:

„4a straipsnis

Didžiausias sieros kiekis, esantis jūriniame kure, kuris naudojamas SOx išskyrimo kontrolės rajone ir keleiviniuose laivuose, reguliariai plaukiančiuose į Bendrijos uostus ar iš jų

1.   Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad jūrinis kuras, kurio sieros koncentracija viršija 1,5 % masės, nebus naudojamas jų teritoriniuose vandenyse, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės zonose, priklausančiose SOx išskyrimo kontrolės rajonams. Šis reikalavimas taikomas visiems laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, taip pat ir laivams, kurių kelionė prasidėjo už Bendrijos ribų.

2.   1 dalies nuostatų taikymo datos:

a)

MARPOL konvencijos VI priedo 14 taisyklės 3 dalies a punkte nurodytam Baltijos jūros plotui: 2006 m. rugpjūčio 11 d.;

b)

Šiaurės jūrai:

12 mėnesių, po to kai įsigalioja IMO paskelbimas pagal galiojančias procedūras arba

2007 m. rugpjūčio 11 d.,

atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė;

c)

visiems kitiems jūros plotams, taip pat ir uostams, kurie vėliau IMO bus paskelbti SOx išskyrimo kontrolės rajonais pagal MARPOL konvencijos VI priedo 14 taisyklės 3 dalies b punkto nuostatas: 12 mėnesių nuo minėto paskelbimo įsigaliojimo.

3.   Valstybės narės atsako už 1 dalies reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimą, bent:

su jų vėliava plaukiojančių laivų atžvilgiu; ir

jei valstybės narės ribojasi su SOx išskyrimo kontrolės rajonais,– su bet kurios šalies vėliava plaukiojančių laivų atžvilgiu, kol jie yra šių valstybių narių uostuose.

Pagal tarptautinę jūrų teisę valstybės narės taip pat gali imtis papildomų įgyvendinimo užtikrinimo veiksmų kitų laivų atžvilgiu.

4.   Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad nuo 2 dalies a punkte nurodytos datos keleiviniai laivai, reguliariai plaukiantys į bet kurį Bendrijos uostą ir iš jo, šių valstybių narių teritoriniuose vandenyse, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės zonose, nenaudos jūrinio kuro, jei jo sieros koncentracija viršys 1,5 % masės. Valstybės narės yra atsakingos už tai, kad šį reikalavimą vykdytų bent su jų vėliava plaukiojantys laivai arba su kitų šalių vėliavoms plaukiojantys laivai tol, kol jie yra šių valstybių narių uostuose.

5.   Nuo 2 dalies a punkte nurodytos datos valstybės narės reikalauja teisingai pildyti laivo žurnalą, nurodant jame kuro keitimo operacijas, ir tik su tokia sąlyga leidžia laivams įplaukti į Bendrijos uostus.

6.   Nuo 2 dalies a punkte nurodytos datos ir pagal MARPOL konvencijos VI priedo 18 taisyklę valstybės narės:

tvarko vietinių jūrinio kuro tiekėjų registrą,

užtikrina, kad jūrinio kuro tiekėjas bunkerio atsargų papildymo važtaraštyje nurodytų sieros koncentraciją jų teritorijoje parduotame visų rūšių jūriniame kure, pateikdamas užantspauduotą mėginį, pasirašytą gaunančiojo laivo atstovo,

imasi atitinkamų veiksmų prieš tiekėjus nustačius, kad jie tiekia kurą, kuris neatitinka specifikacijų, nurodytų bunkerio atsargų papildymo važtaraštyje,

užtikrina, kad būtų imtasi reikiamų atitaisymo veiksmų, kuriais nustatytas reikalavimų neatitinkantis jūrinis kuras būtų pritaikytas prie reikalavimų.

7.   Nuo 2 dalies a punkte nurodytos datos valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje į rinką nebus pateikiamas jūrinis dyzelinas, jei jo sieros koncentracija viršija 1,5 % masės.

8.   Komisija praneša valstybėms narėms apie 2 dalies b punkte nurodytas taikymo datas ir paskelbia jas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4b straipsnis

Jūrinio kuro, kurį naudoja vidaus vandenų laivai ir Bendrijos uostuose prisišvartavę laivai, didžiausias sieros kiekis

1.   Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija 0,1 % masės, nenaudos šie laivai:

a)

vidaus vandenų laivai ir

b)

Bendrijos uostuose prisišvartavę laivai, paliekant jų įgulai pakankamai laiko užbaigti privalomą kuro keitimo operaciją, kuo skubiau jiems atvykus į švartavimosi vietą ir kuo vėliau prieš jiems išvykstant.

Valstybės narės reikalauja, kad bet kokios kuro keitimo operacijos laikas būtų įrašytas laivo žurnale.

2.   Šio straipsnio 1 dalis netaikoma:

a)

kai pagal paskelbtą tvarkaraštį laivai privalo būti prisišvartavę trumpiau negu 2 valandas;

b)

vidaus vandenų laivams, turintiems sertifikatą, patvirtinantį jų atitiktį 1974 m. Tarptautinei konvencijai dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje su pakeitimais, kai šie laivai yra jūroje;

c)

iki 2012 m. sausio 1 d. šios direktyvos priede nurodytiems laivams, kurie plaukioja tik Graikijos Respublikos teritorijos vandenyse;

d)

laivams, kurie išjungia visus variklius ir naudojasi elektros tiekimu nuo kranto, kol jie yra prisišvartavę uostuose.

3.   Nuo 2010 m. sausio 1 d. valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje į rinką nebus pateikiamas jūrinis gazolis, jei jame esantis sieros kiekis viršija 0,1 % masės.

4c straipsnis

Naujų taršos mažinimo technologijų bandymai ir naudojimas

1.   Valstybės narės, bendradarbiaudamos tarpusavyje, prireikus gali pritarti taršos iš laivų mažinimo technologijų bandymams laivuose, plaukiančiuose su jų vėliava arba jų jurisdikcijoje esančiuose jūros plotuose. Šių bandymų metu neprivaloma naudoti 4a ir 4b straipsniuose išdėstytus reikalavimus atitinkančias jūrinio kuro rūšis, jei:

Komisijai ir valstybei, kurioje yra atitinkamas uostas, buvo raštu apie tai pranešta, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki bandymų pradžios,

leidimų atlikti bandymus trukmė neviršija 18 mėnesių,

visuose dalyvaujančiuose laivuose įdiegiama gedimams atspari įranga nuolatiniai išmetamųjų dujų emisijų stebėsenai ir ši įranga naudojama per visus bandymus,

visi dalyvaujantys laivai sumažina išmetamų teršalų kiekį mažiausiai tiek, kiek jis sumažėtų, laikantis šioje direktyvoje nurodytų sieros kiekio kure ribų,

įdiegtos reikiamos atliekų tvarkymo sistemos, skirtos visoms atliekoms, susidarančioms dėl taršos mažinimo technologijų bandymų metu,

bandymų laikotarpiu vertinamas poveikis jūrinei aplinkai, ypač uždarųjų įvairaus tipo uostų ir estuarijų ekologinėms sistemoms, ir

per šešis mėnesius nuo bandymų pabaigos visi rezultatai pateikiami Komisijai ir skelbiami viešai.

2.   Taršos mažinimo technologijos, skirtos su valstybių narių vėliavomis plaukiojantiems laivams, patvirtinamos 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2099/2002, įsteigiančio Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetą (COSS) (13), 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į:

gaires, kurias turi parengti IMO,

visų bandymų, atliktų pagal 1 dalį, rezultatus,

poveikį aplinkai, įskaitant pasiekiamą išmetamų teršalų mažinimą, ir poveikį uždarųjų įvairaus tipo uostų ir estuarijų ekologinėms sistemoms,

stebėsenos vykdomumą ir patikrinimą.

3.   Laikantis 9 straipsnio 2 dalyje išdėstytos tvarkos, turi būti nustatyti taršos mažinimo technologijų taikymo kriterijai su bet kokia vėliava plaukiojantiems laivams Bendrijos uždaruosiuose įvairaus tipo uostuose ir estuarijose. Apie šiuos kriterijus Komisija praneša IMO.

4.   Kaip alternatyvą mažą sieros kiekį turinčio jūrinio kuro, kuris atitinka 4a ir 4b straipsnių reikalavimus, naudojimui valstybės narės gali leisti laivams taikyti taršos mažinimo technologiją, jei šie laivai:

palaipsniui sumažina teršalų išmetimą bent tiek, kiek jis sumažėtų laikantis šioje direktyvoje nustatytų sieros kiekio kure ribų, ir

turi nuolatinio išmetamų teršalų tikrinimo įrangą ir

kruopščiai dokumentuoja, kad bet kokios atliekos, išleistos į uždaruosius įvairaus tipo uostus ir estuarijas, neturi poveikio ekologinėms sistemoms pagal tuo kriterijus, kuriuos uostų valstybių kompetentingos institucijos pateikė IMO.“;

6.

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

įterpiama ši dalis:

„1a.

Valstybės narės imasi priemonių, reikalingų užtikrinti, kad jūriniame kure esantis sieros kiekis atitiktų 4a ir 4b straipsnių nuostatas.

Bet kuri iš šių mėginių ėmimo, tyrimų ir patikrų priemonių taikoma kaip tinkama:

jūrinio kuro, skirto deginti laive, mėginiai imami tuo metu, kai jis tiekiamas į laivą, laikantis IMO gairių, ir tiriamas sieros kiekis jame,

imami mėginiai ir tiriamas sieros kiekis jūriniame kure, skirtame deginti laive ir laikomame rezervuaruose, jei įmanoma, bei laive turimuose užantspauduotuose bunkerinio kuro mėginiuose,

tikrinami laivų žurnalai ir bunkerio atsargų papildymo važtaraščiai.

Mėginiai pradedami imti tą dieną, kai įsigalioja atitinkama didžiausio sieros kiekio kure riba. Mėginiai imami pakankamai dažnai, pakankamais kiekiais ir tokiu būdu, kad atspindėtų tiriamą kurą, be to, imami to kuro mėginiai, kurį naudoja laivai, plaukiodami atitinkamuose jūros plotuose, uostuose ir vidaus vandenyse.

Prireikus valstybės narės taip pat imasi pagrįstų priemonių, kad būtų atliekama tų jūrinio kuro rūšių, kuriems netaikomi 4a ir 4b straipsniai, sieros kiekio stebėseną.“;

b)

2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

ISO metodas 8754 (1992) ir PrEN ISO 14596 taikomi sunkiajam mazutui ir jūriniam kurui;“;

7.

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Ataskaitos pateikimas ir patikslinimas

1.   Remdamosi mėginių ėmimo, tyrimo ir patikrų, atliktų laikantis 6 straipsnio nuostatų, rezultatais, valstybės narės kasmet iki birželio 30 d. pateikia Komisijai trumpą ataskaitą apie sieros kiekį skystajame kure, kuriam taikoma ši direktyva ir kuris buvo naudojamas valstybių narių teritorijoje per praėjusius kalendorinius metus. Šioje ataskaitoje nurodomas bendras tirtų mėginių skaičius pagal kuro tipą ir pateikiamas atitinkamas naudoto kuro kiekis bei apskaičiuojamas vidutinis sieros kiekis. Be to, valstybės narės praneša, kiek patikrų buvo atlikta laivuose, ir nurodo jų teritorijoje naudojamų jūrinio kuro rūšių, kurios nepriklauso 2005 m. rugpjūčio 11 d. direktyvos taikymo sričiai, vidutinį sieros kiekį.

2.   Remdamasi, inter alia:

a)

metinėmis ataskaitomis, pateiktomis pagal 1 dalies reikalavimus;

b)

pastebėtomis oro kokybės, rūgštėjimo, kuro kaštų ir modalinio poslinkio tendencijomis;

c)

pažanga, kuri IMO priemonių dėka vykdant Bendrijos iniciatyvas šioje srityje buvo pasiekta mažinant laivų išmetamo sieros oksido kiekį;

d)

naujomis sąnaudų efektyvumo analizėmis, taip pat 4a straipsnio 4 dalyje išvardytų priemonių tiesiogine ar netiesiogine nauda aplinkos apsaugai ir kitomis galimomis teršalų išmetimo mažinimo priemonėmis ir

e)

4c straipsnio įgyvendinimu,

Komisija iki 2008 m. pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

Kartu su ataskaita Komisija gali pateikti pasiūlymus iš dalies pakeisti šią direktyvą, ypač jos nuostatas dėl kiekvienai kuro kategorijai nustatytų sieros kiekio ribinių verčių antrojo etapo ir, atsižvelgiant į IMO vykdomą darbą, dėl tų jūrinių plotų, kuriuose turi būti naudojamos mažą sieros kiekį turinčios kuro rūšys.

Komisija skiria ypatingą dėmesį pasiūlymams dėl:

a)

papildomų IMO SOx išskyrimo kontrolės rajonų paskelbimo;

b)

IMO SOx išskyrimo kontrolės rajonuose naudojamo jūrinio kuro sieros ribų sumažinimo, jei įmanoma, iki 0,5 %;

c)

alternatyvių ir papildomų priemonių.

3.   Iki 2005 m. gruodžio 31 d. Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie galimą ekonominių priemonių taikymą, įskaitant tokius mechanizmus, kaip diferencijuoti mokesčiai ir rinkliavos už kilometražą, perkami emisijų leidimai ir kompensacijos.

Komisija per 2008 m. peržiūrą gali nuspręsti teikti pasiūlymus dėl ekonominių instrumentų kaip alternatyvių ar papildomų priemonių, jei galima aiškiai įrodyti jų naudą aplinkai ir sveikatai.

4.   Visi pakeitimai, būtini 2 straipsnio 1, 2, 3, 3a, 3b ir 4 punkto arba 6 straipsnio 2 dalies nuostatų techniniam pritaikymui atsižvelgiant į mokslo ir technikos pasiekimus, priimami laikantis 9 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros. Šios pritaikomosios pataisos tiesiogiai nekeičia šios direktyvos taikymo srities arba šioje direktyvoje nustatytų sieros kiekio kure ribų.“;

8.

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Komitetų procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas.

2.   Darant nuorodą į šią dalį taikomi Tarybos sprendimo 1999/468/EB (14) 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.   Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles“.;

9.

Pridedamas šios direktyvos priede išdėstytas tekstas.

2 straipsnis

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2006 m. rugpjūčio 11 d., įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtąją dieną po jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva yra skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre, 2005 m. liepos 6 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BORRELL FONTELLES

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. STRAW


(1)  OL C 45 E, 2003 2 25, p. 277.

(2)  OL C 208, 2003 9 3, p. 27.

(3)  2003 m. birželio 4 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 68 E, 2004 3 18, p. 311), 2004 m. gruodžio 9 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 63 E, 2005 3 15, p. 26) ir 2005 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2005 m. gegužės 23 d. Tarybos sprendimas.

(4)  OL L 242, 2002 9 10, p. 1.

(5)  OL L 121, 1999 5 11, p. 13. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(6)  OL L 309, 2001 11 27, p. 22. Direktyva su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu (OL L 236, 2003 9 23, p. 703).

(7)  OL L 309, 2001 11 27, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

(8)  OL L 336, 1988 12 7, p. 1.

(9)  OL L 324, 2002 11 29, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 415/2004 (OL L 68, 2004 3 6, p. 10).

(10)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(11)  OL L 301, 1982 10 28, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

(12)  OL L 309, 2001 11 27, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.;

(13)  OL L 324, 2002 11 29, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 415/2004 (OL L 68, 2004 3 6, p. 10).

(14)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.


PRIEDAS

„PRIEDAS

GRAIKIJOS LAIVAI

LAIVO PAVADINIMAS

1. EKSPLOATAVIMO

PRADŽIA

IMO Nr.

ARIADNE PALACE

2002

9221310

IKARUS PALACE

1997

9144811

KNOSSOS PALACE

2001

9204063

OLYMPIA PALACE

2001

9220330

PASIPHAE PALACE

1997

9161948

FESTOS PALACE

2001

9204568

EUROPA PALACE

2002

9220342

BLUE STAR I

2000

9197105

BLUE STAR II

2000

9207584

BLUE STAR ITHAKI

1999

9203916

BLUE STAR NAXOS

2002

9241786

BLUE STAR PAROS

2002

9241774

HELLENIC SPIRIT

2001

9216030

OLYMPIC CHAMPION

2000

9216028

LEFKA ORI

1991

9035876

SOPHOKLISV ENIZELOS

1990

8916607“


Top