EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32004D0279

2004 m. kovo 19 d. Komisijos sprendimas dėl rekomendacijų įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2002/3/EB dėl ozono aplinkos ore (pranešta dokumentu Nr. C(2004) 749)Tekstas svarbus EEE.

OJ L 87, 25.3.2004, p. 50–59 (ES, DA, DE, EL, EN, FR, IT, NL, PT, FI, SV)
Special edition in Czech: Chapter 15 Volume 008 P. 229 - 238
Special edition in Estonian: Chapter 15 Volume 008 P. 229 - 238
Special edition in Latvian: Chapter 15 Volume 008 P. 229 - 238
Special edition in Lithuanian: Chapter 15 Volume 008 P. 229 - 238
Special edition in Hungarian Chapter 15 Volume 008 P. 229 - 238
Special edition in Maltese: Chapter 15 Volume 008 P. 229 - 238
Special edition in Polish: Chapter 15 Volume 008 P. 229 - 238
Special edition in Slovak: Chapter 15 Volume 008 P. 229 - 238
Special edition in Slovene: Chapter 15 Volume 008 P. 229 - 238
Special edition in Bulgarian: Chapter 15 Volume 010 P. 276 - 285
Special edition in Romanian: Chapter 15 Volume 010 P. 276 - 285
Special edition in Croatian: Chapter 15 Volume 017 P. 113 - 122

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2004/279/oj

32004D0279



Oficialusis leidinys L 087 , 25/03/2004 p. 0050 - 0059


Komisijos sprendimas

2004 m. kovo 19 d.

dėl rekomendacijų įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/3/EB dėl ozono aplinkos ore

(pranešta dokumentu Nr. C(2004) 749)

(tekstas svarbus EEE)

(2004/279/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/3/EB dėl ozono aplinkos ore [1], ypač į jos 12 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1) Direktyva 2002/3/EB nustato ilgalaikius tikslus, siektinas vertes, ozono pavojaus slenkstį ir informavimo slenkstį dėl ozono koncentracijos aplinkos ore.

(2) Direktyvos 2002/3/EB 7 straipsnis įpareigoja valstybes nares tam tikromis aplinkybėmis, kai kyla pavojus viršyti pavojaus slenkstį, parengti trumpalaikį veiksmų planą. Pagal Direktyvos 2002/3/EB 7 straipsnio 3 dalį Komisijos parengtos rekomendacijos suteikia valstybėms narėms priemonių pavyzdžius, kurių veiksmingumas buvo įvertintas.

(3) Remiantis Direktyvos 2002/3/EB 9 straipsnio 3 dalimi Komisija turi pateikti valstybėms narėms rekomendacijas dėl tinkamos ozono pirmtakų - matavimo strategijos aplinkos ore kaip vadovo, sudaryto pagal tos direktyvos 12 straipsnį, dalį.

(4) Rengdama rekomendacijas ir vadovą Komisija kreipėsi į valstybes nares ir Europos aplinkos agentūrą ekspertizei atlikti.

(5) Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka 1996 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyvos 96/62/EB dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo [2] 12 straipsnio 2 dalimi įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Remiantis direktyvos 2002/3/EB 7 straipsniu rekomendacijos trumpalaikių veiksmų planų rengimui turi būti pateiktos šio sprendimo I priede.

2. Rengdamos ir įgyvendindamos trumpalaikius veiksmų planus, valstybės narės turi apsvarstyti atitinkamus priemonių pavyzdžius, pateiktus šio sprendimo II priede remiantis direktyvos 2002/3/EB 7 straipsnio 3 dalimi.

3. Rekomendacijos dėl tinkamos ozono pirmtakų - matavimo strategijos remiantis direktyvos 2002/3/EB 9 straipsnio 3 dalimi turi būti pateiktos šio sprendimo III priede.

2 straipsnis

Šis sprendimas skiriamas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2004 m. kovo 19 d.

Komisijos vardu

Margot Wallström

Komisijos narė

[1] OL L 67, 2002 3 9, p. 14.

[2] OL L 296, 1996 11 21, p. 55.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

BENDRIEJI ASPEKTAI, KURIUOS, REMIANTIS DIREKTYVOS 2002/3/EB 7 STRAIPSNIU, TURI APSVARSTYTI VALSTYBĖS NARĖS RENGDAMOS TRUMPALAIKIUS VEIKSMŲ PLANUS

Direktyvos 2002/3/EB 7 straipsnis nustato reikalavimus trumpalaikių veiksmų planų rengimui. Ypač šis reikalavimas išreikštas 7 straipsnio 1 dalyje, pagal kurį, remiantis Direktyvos 96/62/EB 7 straipsnio 3 dalimi, valstybės narės turi parengti veiksmų planus atitinkamame administraciniame lygyje, nurodydamos specialiąsias priemones, kurių turi būti imtasi greitu laiku, atsižvelgdamos į tam tikras vietos sąlygas tose zonose, kuriose yra pavojus viršyti pavojaus slenkstį, jeigu yra didelių galimybių šį pavojų sumažinti arba sumažinti pavojaus slenksčio viršijimo trukmę arba mastą. Tačiau remiantis Direktyvos 96/62/EB 7 straipsnio 1 dalimi valstybės narės turi pačios nustatyti, ar, atsižvelgiant į nacionalines geografines, meteorologines ir ekonomines sąlygas, yra realių galimybių sumažinti bet kokio viršijimo pavojų, viršijimo trukmę arba stiprumą.

Kalbant apie ES ilgalaikę politiką, svarbiausias klausimas yra tai, ar trumpalaikiai veiksmų planai gali suteikti papildomų galimybių sumažinti pavojaus slenksčio vertės (240 μg/m3) viršijimo galimybę, viršijimo trukmę arba stiprumą.

Toliau pateikiamos tinkamų trumpalaikių priemonių rekomendacijos atsižvelgiant į geografinius skirtumus, regioninį išplėtimą ir tų priemonių trukmę.

1. GEOGRAFINIS ASPEKTAS

Kalbant apie trumpalaikių priemonių būtinybę siekiant išvengti 240 μg/m3 slenksčio viršijimo, 15 valstybių narių būtų galima suskirstyti į tris grupes:

1. Šiaurės šalyse (Suomijoje, Švedijoje ir Danijoje) bei Airijoje ozono pavojaus slenkstis kol kas nebuvo viršytas (remiantis Europos aplinkos agentūros duomenų bazei AIRBASE pateiktais duomenimis). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytų ilgalaikių veiklos krypčių įgyvendinimą, labiausiai tikėtina, kad tas slenkstis nebus viršytas ir ateityje.

Kadangi ozono pavojaus slenksčio viršijimo pavojus Šiaurės šalyse ir Airijoje greičiausiai negresia, toms šalims nėra reikalo rengti trumpalaikius veiksmų planus.

2. Oro masių pernašoje šiaurės vakarų ir centrinės Europos šalyse dažniausiai vyrauja advekcija, o tai dažnai sąlygoja tolimąją oro teršalų pernašą per valstybines sienas.

Aiškūs požymiai rodo, kad didžiojoje dalyje šiaurės vakarų ir centrinės Europos šalių mažėja pavojaus slenksčio viršijimo rizika. Pasirodė, kad dešimtojo dešimtmečio viduryje vykdytos trumpalaikės priemonės turėjo tik ribotos apimties taršos mažinimo poveikį, todėl, įgyvendinant ilgalaikę strategiją, reikės visuotiniu mastu ir nuolat įgyvendinti kai kurias ankstesniąsias trumpalaikes priemones.

Dėl to toms šalims, kuriose nėra realių galimybių sumažinti viršijimų pavojų trumpalaikėmis priemonėmis, nereikės parengti tokių planų.

3. Kita vertus, pagrindiniuose pietų Europos valstybių narių miestuose ir regionuose žymiai dažnesnė oro masių recirkuliacija dėl topografinių veiksnių ir jūros įtakos. Kai kuriais atvejais tos pačios oro masės recirkuliuoja kelis kartus [1]. Dėl aukšto natūralaus LOJ išmetimo lygio, LOJ išmetimo mažinimas yra gana neveiksmingas (taip vadinamas "apribotas NOx" režimas).

Nėra galimybių pastebėti nors kiek pastovesnių tendencijų vertinant aukščiausias ozono vertes, jas lyginant su ankstesnių metų duomenimis, kurie pradėti rinkti dar visai neseniai. Be to, nedaug žinoma apie trumpalaikių priemonių tuose regionuose veiksmingumą.

Dėl to pietų Europos miestai ir (arba) regionai, kuriuose vyrauja tam tikros orografinės charakteristikos, iš principo galėtų gauti naudos iš vietos mastu įgyvendinamų trumpalaikių pavojaus slenksčio viršijimo trukmės arba stiprumo mažinimo priemonių, ypač išskirtiniais nepaprastai aukšto O3 lygio, koks buvo 2003 metais, atvejais.

2. REGIONINIŲ PRIEMONIŲ IŠPLĖTIMAS

Vietos mastu vykdomos priemonės laikinai sumažinti ozono pirmtakų išmetimą daugiau naudos duotų tuose regionuose, kuriuose vyrauja recirkuliacijos režimai, nei tuose regionuose, kuriuose vyrauja advekcija.

Kai kuriose šalyse (pvz. Prancūzijoje), priklausomai nuo regiono, vyrauja abu režimai. Tos šalys galėtų parengti atskirus trumpalaikius veiksmų planus miestams pietiniuose regionuose, kurie galbūt būtų visiškai neveiksmingi aglomeracijose ar regionuose šalies šiaurinėse dalyse, kuriuose vyrauja advekcija.

Oro taršos ozonu problemų sprendimui būtinas tinkamas procesų, vykstančių kiekviename regione ir kiekvienu metų laiku bei regionų sąryšių įvertinimas. Trumpalaikės korekcinės priemonės gali būti veiksmingos kai kuriuose regionuose tik tam tikru metų laiku. Norint, kad trumpalaikės priemonės duotų norimų rezultatų, būtina imtis priemonių viso regiono, kuriame didelės įtakos ozono lygiui turi jo sluoksniavimasis ir pernašos, mastu.

3. TRUMPALAIKĖS IR ILGALAIKĖ PRIEMONĖS

Tik ilgalaikis, pastovus, plataus masto ir radikalus ozono pirmtakų emisijos sumažinimas gali ilgam laikui sumažinti didžiausias ozono koncentracijas bei foninį ozono lygį miestuose ir kaimo vietovėse visoje ES. Ozono koncentracijos mažinimą nustato direktyva dėl ozono bei su ja glaudžiai susijusi direktyva 2001/81/EB dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų [2] (pakeitusi patvirtintą direktyvą 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo [3]. Be to, visoje ES taikomos taisyklės dėl LOJ mažinimo (direktyva 94/63/EB dėl lakiųjų organinių junginių išsiskyrimo į aplinką laikant benziną ir tiekiant jį iš terminalų į degalines kontrolės [4]; direktyva 1999/13/EB dėl dėl tam tikrų veiklos rūšių ir tam tikrų įrenginių lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius, emisijų apribojimo [5]; direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės [6] bei numatytos strategijos, kuriomis siekiama kontroliuoti LOJ kiekį produktuose, sumažins aukščiausius ozono lygius. Numatoma, kad toks visos Europos mastu vykdomas emisijų mažinimas leistų, priklausomai nuo scenarijaus ir regiono, sumažinti aukščiausias ozono vertes 20–40 %

Kad būtų veiksmingos, trumpalaikėmis priemonėmis turi būti pasiektas tokio pat masto emisijų sumažinimas. Be to, tų priemonių reikia imtis gerokai iš anksto, pvz. viena ar dvi dienas prieš viršijimo atvejį (remiantis prognozėmis arba visu vasaros sezonu), ir jos turi turėti tinkamą regioninį pritaikomumą (žr. pirmiau).

Reikia pažymėti, kad informacijos teikimas apie ozono koncentraciją ir rekomendacijas gyventojams ir atitinkamoms sveikatos priežiūros institucijoms yra privalomas. Informacijos skleidimas, kartu su deramomis ozono lygio prognozėmis, gali sumažinti poveikio trukmę ar stiprumą gyventojams esant didelei ozono koncentracijai.

Vietos mastu apribotos laikinos priemonės (kurių imamasi, kai valandos koncentracija viršija 240 μg/m3 slenkstį), geriausiu atveju sumažina didžiausias ozono koncentracijas 5 % (daugiausiai dėl gana mažo emisijų mažinimo poveikio). Taip atsitinka, kai beveik visos su eismu susijusios priemonės, pvz. greičio ribojimas, transporto priemonių be katalizatorių eismo draudimas, yra taikomos ribotam regione (subregione).

Kelios vietos mastu apribotos priemonės (apimančios tiek pramonę, tiek namų ūkius), galėtų labiau sumažinti aukščiausias ozono koncentracijas, tačiau aišku, kad regioninė strategija iš esmės yra veiksmingesnė, nei atskiros vietos mastu įgyvendinamos priemonės. Nepaisant to, bendras aukščiausias ozono koncentracijos lygis greičiausiai negalėtų būti sumažintas daugiau kaip 20 %.

Kai kuriuose regionuose, kur ozono susidarymą riboja LOJ, pirmiau minėtos laikinos ir vietos mastu apribotos priemonės gali dar padidinti aukščiausias ozono koncentracijas.

[1] Pavyzdžiui, Millan M.M., Salvador R., Mantilla E., Kallos G., 1997. Fotooksidacinė dinamika Vakarų Viduržemio jūros regione vasaros metu – Europos tyrimo projektų rezultatai. J. Geophhy. Res., 102, D7, 8811–8823.

[2] OL L 309, 2001 11 27, p. 22.

[3] OL L 309, 2001 11 27, p. 1.

[4] OL L 365, 1994 12 31, p. 24.

[5] OL L 85, 1999 3 29, p. 1.

[6] OL L 257, 1996 9 24, p. 26.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

Trumpalaikės priemonės: pavyzdžiai ir patirtis

1. PRAKTINIS EKSPERIMENTAS: HEILBRONN/NECKARSULM (VOKIETIJA)

Praktinis eksperimentas Heilbronn/Neckarsulm aglomerate (apie 200000 gyventojų) buvo pradėtas 1994 m. birželio 23 d., ketvirtadienį, ir vyko iki 1994 m. birželio 26 d., sekmadienio. Eksperimento metu buvo vykdomos taršos mažinimo priemonės ir atliekami matavimai keturiose stacionariose stotyse ir 15 mobilių stočių; taip pat buvo pasitelktas lėktuvas ir oro balionai. Eksperimento metu buvo atliekami modeliniai skaičiavimai remiantis išsamiais išmetimų duomenimis. Paėmus tipišką vasaros smogo atvejį kaip pavyzdį, tyrimu siekta atsakyti į tokius klausimus:

- Ar galima žymiai sumažinti didžiausias ozono koncentracijas vietinėmis ir laikinomis mažinimo priemonėmis, ir kaip realistinėmis priemonėmis sumažinti NOx ir LOJ?

- Ar įmanomos vietinio ir laikino pobūdžio trumpalaikės priemonės, pavyzdžiui eismo draudimas, atsižvelgiant į turimą infrastruktūrą, ir ar tokios priemonės bus priimtinos visuomenei?

Vykdant eksperimentą buvo apibrėžtos trys zonos. Bendras eksperimento srities plotis buvo 910 km2. Tyrimų zonoje (400 km2) buvo taikomos gana švelnios taršos mažinimo priemonės: visuose keliuose, taip pat ir autostradose, buvo apribotas greitis iki 70 km/val., o pramonės įmonės ir mažesnės įmonės savanoriškai pažadėjo sumažinti išmetamų teršalų kiekius. 45 km2 ploto centrinėje miesto dalyje buvo uždraustas automobilių eismas, išskyrus automobilių su katalitiniais konverteriais ir mažai teršiančių dyzelinių transporto priemonių bei būtiniausių tarnybų, pvz., gaisrinės, maisto ir vaistų tiekimo įmonių, transporto priemonių. Papildomas priemones sudarė greičio ribojimas iki 60 km/val. ir pramonės bei mažesnių įmonių savanoriškas išmetamos taršos sumažinimas.

Eksperimento metu vyravo geros oro sąlygos; aukščiausia temperatūra pakildavo iki 25 °C - 30 °C; birželio 25 ir 27 d. popietėmis buvo debesuota. Vėjo greitis kito nuo vidutinio (nuo 2 iki 4 m/s 23, 25, 26 ir 27 dienomis) iki stiproko (4–7 m/s 24 dieną). Meteorologinės sąlygos buvo palankios, nors ir ne ypatingai geros ozono susidarymui.

Taršos mažinimo priemonių dėka pirmtakų išmetimas eksperimento zonoje sumažėjo tiek: NOx – 15–19 %, LOJ – 18–20 %.Dėl to miesto centrinėje dalyje NOx koncentracijos sumažėjo iki 30 %, LOJ iki 15 %.

Tačiau nebuvo užfiksuota jokių žymesnių ozono lygio pokyčių, kurie būtų atsiradę ne dėl matavimo neapibrėžties. Tokie rezultatai atitinka skaičiavimus. Išsamiau panagrinėjus rezultatus paaiškėjo, kad ozono lygio pokyčio nebuvo dėl trijų priežasčių:

- Zona, kurioje taikytos griežtos taršos mažinimo priemonės, buvo per maža (45 km2).

- Savanoriškai pramonės įmonių sumažinta tarša (ypač LOJ) buvo nepakankama.

- Dėl meteorologinių sąlygų eksperimento metu ozono koncentracijas labiausiai įtakojo regioninės ozono pernašos, o ne ozono susidarymas.

- Dėl vidutinio vėjo stiprumo bet koks poveikis galėjo būti pastebėtas tik pavėjui ir toliau nuo zonos, kurioje buvo vykdomas eksperimentas.

Nuorodos:

Umweltministerium Baden-Württemberg (Hrsg.):

Ozonversuch Neckarsulm/Heilbronn. Dokumentation über die Vorbereitung und Durchführung des Versuchs, Stuttgart, 1995

Umweltministerium Baden-Württemberg (Hrsg.):

Ozonversuch Neckarsulm/Heilbronn, Wissenschaftliche Auswertungen, Stuttgart, 1995

Bruckmann P. ir M. Wichmann-Fiebig: 1997. Efficiency of short-term actions to abate summer smog: Results from field studies and model calculations. EUROTRAC Newsletter, 19, 2–9.

2. VOKIETIJOS OZONO KONTROLĖS KONCEPCIJŲ IR PRIEMONIŲ PROGRAMA "VASAROS SMOGAS"

2.1. Tikslas

Šio tyrimo projekto tikslas – nustatyti ir įvertinti plataus masto (Vokietijos ir ES mastu vykdomų) bei vietos mastu vykdomų išmetimų kontrolės priemonių poveikį pažemio ozono koncentracijoms vidurvasario padidinto ozono lygio epizodais taikant fotocheminius dispersijos modelius. Projektu buvo siekiama paremti mokslines išvadas dėl ozono mažinimo strategijų efektyvumo. Be to, atsižvelgiant į besitęsiančias politines diskusijas siekiant priimti ozono mažinimo įstatymus federaliniu bei žemių lygmeniu, šio projekto išvados turėjo pagerinti sprendimų priėmimo galimybes.

1994 m. padidintos ozono koncentracijos epizodo metu (nuo liepos 23 d. iki rugpjūčio 8 d.) koncentracija buvo įvertinta modeliavimo būdu. Didžiausios pažemio ozono valandos koncentracijos, registruotos popietėmis, siekdavo 250–300 μg/m3. Modelio skaičiavimų rezultatų santrauka pateikiama toliau.

2.2. Įvairių priemonių ozono koncentracijai Vokietijoje mažinti poveikis

Jau įgyvendintos nuolatinės emisijos kontrolės ir mažinimo priemonės (EB direktyvos, nacionaliniai aplinkosaugos įstatymai ir t. t.) iki 2005 metų turėtų sumažinti išmetamą ozono pirmtakų kiekį šalies mastu, t.y 37 % NOx ir 42 % LOJ. Esant tokiam scenarijui, apskaičiuota, kad didelėje modeliuojamos teritorijos dalyje didžiausia ozono koncentracija popietėmis sumažėtų nuo 15 iki 25 % Tokiu atveju didžiausias 300 μg/m3 koncentracijos lygis vidutiniškai sumažėtų 60 μg/m3. Apskaičiuotasis valandų skaičius, kurių metu pažemio sluoksnyje viršijamos 180 bei 240 μg/m3 slenksčio vertes [1], scenarijuje buvo sumažintas nuo 70 iki 80 %.

Nuolatinių papildomų mažinimo priemonių atveju (–64 % NOx; –72 % LOJ) [2], apskaičiuotosios didžiausios koncentracijos popietėmis yra 30–40 % mažesnės, nei baziniu atveju. Apskaičiuotasis valandų skaičius, kai viršijamos 180 bei 240 μg/m3 slenksčio vertės, sumažintas apie 90 %.

Laikinos mažinimo priemonės. Nacionaliniu mastu taikomų "griežtų" greičio ribojimo priemonių atveju (–15 % NOx; –1 % LOJ) buvo apskaičiuota, kad valandų, kurių metų pažemio sluoksnyje viršijamas 180 μg/m3 ozono koncentracijos lygis, sumažėja maždaug 14 %. Didžiausios ozono koncentracijos sumažėjimas įvairiose teritorijose popietėmis svyruoja tarp 2–6 %.

Visos valstybės mastu taikomo keleivinių automobilių be trijų komponentų išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemų eismo draudimo atveju (–29 % NOx; –32 % LOJ), eksperimento metu buvo nustatyta, kad apskaičiuotųjų valandų, kurių metu ozono koncentracijos viršija 180 μg/m3, sumažėja maždaug 29 %. Didžiausios ozono koncentracijos sumažėjimas įvairiose teritorijose popietėmis svyruoja tarp 5–10 %. Hipotetinis priemonių paskelbimas 48 valandomis anksčiau papildomai sumažina didžiausias ozono koncentracijas 2 %.

2.3. Įvairių priemonių ozono koncentracijai sumažinti trijuose Vokietijos regionuose poveikis

Trijuose atrinktuose regionuose – Reino-Maino-Nekaro (Frankfurtas), Dresdeno ir Berlyno-Brandenburgo – buvo atlikta vietinio masto kontrolės priemonių analizė. Visuose šiuose regionuose tirto epizodo metu didžiausios ozono koncentracijos kelias dienas žymiai viršijo 200 μg/m3 (1 val. vertę).

Nuolatinės mažinimo priemonės: Vietiniame lygmenyje, trijuose tirtuose regionuose nuolatinių didelio masto kontrolės priemonių (iki -30 % NOx; iki -31 % LOJ; taip pat jų poveikis Vokietijai/Europai) duotas rezultatas – apskaičiuotosios ozono koncentracijos sumažėjimas 30–40 %. Buvusios 240–280 μg/m3 aukščiausios vertės popietėmis sumažėdavo iki 200 μg/m3. Nuolatinių didelio masto kontrolės priemonių veiksmingumas yra gerokai didesnis, nei laikinų priemonių (žr. toliau), nors su išmetimais susijęs mažinimo poveikis neviršija 30–40 %. Didesnį nuolatinių kontrolės priemonių veiksmingumą sąlygojo minėtas išmetamų pirmtakų kiekio sumažinimas nacionaliniu (Europos) lygmeniu. Dėl to ozono ir ozono pirmtakų foninė koncentracija sumažėjo.

Laikinos mažinimo priemonės: Vietiniu mastu apribotas greitis (iki –14 % NOx; –1 % LOJ) ir vietiniu mastu eismo draudimas (įskaitant taršius dyzelinius automobilius) (iki –25 % NOx; iki –28 % LOJ) sumažino aukščiausias ozono koncentracijas labai nežymiai – ne daugiau kaip 4 % greičio ribojimo atveju ir 7 % eismo draudimo atveju. Kadangi vietiniu mastu vykdomos priemonės neturi jokio poveikio foninei ozono ir pirmtakų koncentracijai, jos įtakoja ozono susidarymą tik vietiniu mastu. Tai ir yra mažo tokių priemonių veiksmingumo priežastis.

Laikinai įgyvendinamos vietinės kontrolės strategijos gali padėti šiek tiek sumažinti popietines aukščiausias ozono koncentracijas tose teritorijose, kuriose taikomos priemonės, kai oro masių kaita yra labai nedidelė. Netgi išnaudojus visas vietines priemones (taigi, net ir imantis pačių griežčiausių priemonių), poveikis didžiausioms ozono koncentracijoms toli gražu negali prilygti išmetimo nuolatinės kontrolės priemonių poveikiui.

Nuorodos:

Motz G., Hartmann A. (1997)

Vietinių, regioninių ir didelio masto (nacionalinio) išmetimo kontrolės strategijų poveikio pažemio ozono koncentracijoms vasaros epizodų metu, atliekant išmetimo analizę ir fotocheminį modeliavimą, nustatymas ir įvertinimas. Vokietijos federalinės aplinkos agentūros užsakyto tyrimo santrauka — UFO planas Nr. 10402812/1).

www.umweltbundesamt.de/ozon-e

3. NYDERLANDAI

Siekiant ištirti trumpalaikio mažinimo priemonių Nyderlanduose nuo 1995 iki 2010 metų veiksmingumą, Nacionalinis visuomenės sveikatos ir aplinkos institutas (RIVM) atliko praktinį tyrimą (EUROS modelis). Visa tyrimo zona buvo suskaidyta į 60 km ilgio ir pločio tinklelį, o Beneliukso valstybėse ir Vokietijoje segmentai buvo sumažinti iki 15 km. Modeliuojamieji tyrimai buvo atliekami remiantis trimis 1994 metų smogo atvejais, išmetimo atskaitos 1995, 2003 ir 2010 metams ir taikant 5 skirtingus trumpalaikių veiksmų tipus. Trys trumpalaikės priemonės buvo susijusios su kelių eismu šalies mastu: priemonė S1 – greičio ribojimas, S2 – automobilių be išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemų eismo draudimas ir S3 – sunkvežimių eismo miestuose draudimas. S4 scenarijaus pagrindas – kombinuotas S1, S2 ir S3 priemonių taikymas visoje Nyderlandų teritorijoje, o S5 scenarijus – kombinuotas tų priemonių taikymas Beneliukso šalyse ir dalyje Vokietijos (Šiaurės Reino - Vestfalijos regione). S6 – hipotetinis scenarijus, kuriame daroma prielaida, kad Nyderlanduose išvis nėra išmetama pirmtakų (kraštutinis ypatingo jautrumo testas). Skirtingų scenarijų veiksmingumas laiko atžvilgiu pateikiamas 1 lentelėje.

1 lentelė Trumpalaikių priemonių poveikio bendram valstybių išmetamų pirmtakų lygiui apžvalga. Nurodyti skaičiai yra išmetamų pirmtakų lygio procentinė dalis

Valstybės, kuriose vykdytas projektas | NL | NL | NL | NL | Beneliukso valstybės/Vokietija | NL |

Scenarijaus numeris | S1 | S2 | S3 | S4 | S5 | S6 |

Poveikis bendram valstybių išmetamų pirmtakųprekursorių lygiui | NOx | 1995 | -3 | -14 | -3 | -19 | -19 | -100 |

2003 | -2 | -6 | -3 | -11 | -11 | -100 |

2010 | -1 | 0 | -2 | -3 | -3 | -100 |

LOJ | 1995 | 0 | -13 | -1 | -14 | -14 | -100 |

2003 | 0 | -5 | -1 | -6 | -6 | -100 |

2010 | 0 | 0 | -1 | -1 | -1 | -100 |

Visos trumpalaikės priemonės buvo susijusios vien tik su kelių eismu, kadangi priemonės kitose srityse buvo neveiksmingos mažinant ozono pirmtakų išmetimą arba tokių priemonių ekonominiai padariniai buvo per daug dideli.

Dėl trumpalaikių priemonių nacionalinės suvidurkintos 95 procentilio vertės padidėjo keliais procentais tiek 1995 m., tiek 2003 m. Tik kraštutiniu žemiausios vertės atveju buvo užfiksuotas kelių procentų sumažėjimas. Kaip matyti, trumpalaikių priemonių veiksmingumas 2010 m. yra visiškai mažas (taip pat žr. 1 lentelę). Panašu, kad su eismu susijusių trumpalaikių priemonių veiksmingumas sparčiai mažėja dėl mažėjančio automobilių be išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemų skaičiaus. Rezultatai tinklelyje (15 × 15 km2) rodo, kad 95 procentilio verčių padidėjimas yra daugiausiai susijęs su didėjančiomis vertėmis intensyviose pramoninėse bei apgyvendintose vietovėse (NO titracijos efektas), tačiau beveik neturi jokio poveikio ozono koncentracijoms vietovėse, kuriose pramonė ir apgyvendinimas nėra tokie intensyvūs. ar apgyvendintose. Žymų didžiausių ozono koncentracijos verčių sumažėjimą galima pasiekti tik nuolatinėmis didelio masto priemonės, kaip rodo pvz. 95 procentilio verčių sumažėjimas 9 % laikotarpiu nuo atskaitinių 2003 m. iki 2010 m.

Nuoroda:

C.J.P.P. Smeets ir J.P. Beck, Trumpalaikių mažinimo priemonių poveikis didžiausioms ozono koncentracijoms vasaros smogo epizodų Nyderlanduose metu. Rep. 725501004/2001, RIVM, Bilthoven, 2001.

4. AUSTRIJA

1992 m. Federaliniame Austrijos įstatyme dėl ozono numatyta būtinybė imtis planuose numatytų trumpalaikių veiksmų labai aukšto ozono koncentracijos lygio atveju. Nustatytas pavojaus slenkstis – 300 μg/m2 (imant trijų valandų vidurkį). Atsižvelgiant į tai, kad numatytų planų įgyvendinimas kažkiek užtrunka, trumpalaikių priemonių įgyvendinimo pradžią sąlygojantis koncentracijos lygis – 260 μg/m3 (imant trijų valandų vidurkį). Daugelis priemonių buvo susijusios su eismo ribojimu (daugiausiai draudžiant automobilių be išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemų eismą). Tačiau tų priemonių nereikėjo imtis praktikoje, nes minėtas lygis, kurį pasiekus būtų pradėtas priemonių įgyvendinimas, nebuvo pasiektas. Šis potvarkis buvo suderintas su direktyva 2002/3/EB 2003 m. liepos mėnesį.

Apskritai ozono lygiui Austrijoje daugiausiai įtakos turi tolimojo susisiekimo transportas. Alpių regionuose ozono dienos ciklas yra ne toks žymus, kaip kituose regionuose (UBA, 2002). Dėl to tų regionų stotyse registruojamos gana aukštos ilgalaikės vidutinės vertės. Tačiau direktyvoje 2002/3/EB nustatytas pavojaus slenkstis (240 μg/m3) nebuvo užfiksuotas Alpių regionuose jau pora metų.

Didžiausios ozono koncentracijos (kai labai retais atvejais viršijama vienos valandos vidutinė 240 μg/m3 vertė [3] registruojamos virš Vienos susidariusiame ozono kamuolyje, kuris paprastai yra Austrijos šiaurės rytų regionuose. Ozono koncentracijos lygis tuose regionuose gali viršyti ozono lygį už jų ribų net 50 μg/m3 ir daugiau.

Buvo sukurtas fotocheminis pernašų modelis siekiant modeliuoti ozono susidarymą tuose regionuose (Baumann et al., 1998). Naudojant šį modelį buvo tiriamas emisijos mažinimo poveikis ozono lygiui (Schneider, 1999).

Apskritai šie rezultatai atitinka kitų, išsamesnių tyrimų rezultatus, ir juos būtų galima apibendrinti taip: trumpalaikių emisijos mažinimo priemonių poveikis ozono lygiui Austrijoje gali būti nuspėjamas tik Vienos mieste ir Vienos regione. Vienoje, kur poveikis yra didžiausias, nedidelis išmetamo NOx sumažinimas (nuo 10 iki 20 %) gali padidinti ozono lygį, tuo tarpu ozono susidarymas sumažėja oro masėms judant iš Vienos.

Nuorodos:

UBA (2002). 6. Umweltkontrollbericht. Umweltbundesamt, Wien.

Baumann et al. (1997). Pannonisches Ozonprojekt. Zusammenfassender Endbericht. ÖFZS A-4136. Forschungszentrum Seibersdorf.

Schneider J. (1999). Untersuchungen über die Auswirkungen von Emissionsreduktionsmaßnahmen auf die Ozonbelastung in Nordostösterreich. UBA-BE-160.

5. PRANCŪZIJA

1996 m. gruodžio 30 d. Prancūzijoje priimtas Oro kokybės įstatymas reikalauja, kad būtų imamasi priemonių, kai pasiekiama didžiausia taršos koncentracijos riba. Jei pasiekiamas ozono pavojaus slenkstis arba yra didelė tikimybė, kad jis bus pasiektas, prefektas turi tuojau pat informuoti visuomenę ir imtis priemonių siekiant apriboti taršos mastą ir jos poveikį gyventojams.

Prefekto išleidžiamame dekrete turi būti nustatytos priemonės, kurias būtina įgyvendinti taršos padidėjimo atveju, bei teritorija, kurioje tos priemonės turi būti taikomos. Pavojaus procedūra yra dviejų lygių:

- informavimo ir rekomendacijų lygmuo, kai pasiekiamas informavimo slenkstis (180 μg/m3 ozono atveju),

- pavojaus lygmuo, kai pasiekiamas ozono pavojaus slenkstis arba kai yra didelė tikimybė, kad jis bus pasiektas (360 μg/m3 ozono atveju).

Informavimo slenkstis yra dažnai viršijamas, ir tokiais atvejais visuomenei būtina pateikti rekomendacijas.

Pasiekus ozono pavojaus slenkstį arba kai yra didelė tikimybė, kad jis bus pasiektas, prefektas turi tuojau pat informuoti apie tai gyventojus. Tokiais atvejais taip pat rekomenduojama:

- nesipildyti degalų,

- nenaudoti benzininių žolės pjovimo įrenginių,

- naudoti tik vandeninius dažymo produktus ir nenaudoti tirpiklių,

- naudotis neteršiančiomis transporto priemonėmis,

- didelėje teritorijoje sumažinti leidžiamą greitį (maždaug 20 km/h),

- sumažinti gamybinę veiklą sukeliančią NOx ir (arba) LOJ išmetimą,

- nenaudoti tirpiklių pramonės įmonėse,

- rafinavimo fabrikuose nedeginti atviros liepsnos fakelų.

Prefekto parengtos privalomos vietinės trumpalaikės priemonės daugiausiai yra orientuotos į eismo ribojimą. Autostradose ir kituose keliuose 20 % sumažinamas leistinas greitis. Tokių priemonių imamasi tada, kai ateinančią dieną numatomas padidėjusios taršos įvykis. Kai vadovaujantis pavojaus procedūra vietos prefektūra imasi bet kokių priemonių, apribojančių ar visai uždraudžiančių variklinių transporto priemonių eismą, gyventojams turi būti sudarytos sąlygos nemokamai naudotis visuomeniniu transportu.

Iki šiol ozono pavojaus slenkstis buvo viršytas Prancūzijos pietuose tik vieną kartą – 2001 m. kovo mėnesį Berre pramoniniame regione netoli Marselio. Šiame pramoninime regione 70 % NOx ir LOJ išmeta naftos chemijos pramonė, tuo tarpu Marselyje ir aplink jį daugiausiai NOx ir LOJ sąlygoja transportas (LOJ – 98 %; NOx – 87 proc). Kovo 21-osios naktį vyravo anticiklonas, nebuvo vėjo, todėl nedidelė konvekcija ir apie 600 metrų aukštyje susidariusi šilto oro masė stabdė vertikalią teršalų dispersiją. Kovo 21 dieną nebuvo užregistruota jokios avarijos pramonės įmonėse, galėjusių padidinti teršalų emisiją. Kadangi nebuvo prognozuojama taršos padidėjimo kovo 22 dienai, nebuvo pagrindo imtis jokių trumpalaikių priemonių. Kovo 21-osios vakare pasikeitė meteorologinės sąlygos ir ozono koncentracija greitai sumažėjo.

Kadangi vietos mastu įgyvendinamas trumpalaikių veiksmų planas apsiribojo eismo mažinimo priemonėmis, pramonės įmonėms buvo siūloma imtis priemonių sumažinti NOx ir LOJ išmetimą. Buvo pasiūlyta:

- nedeginti atviros liepsnos fakelų,

- atidėti kai kuriuos eksploatavimo darbus,

- atidėti gamybos linijos nudujinimo darbus,

- naudoti kurą su nedideliu azoto kiekiu (degutą),

- vengti skysčių perpylimų, jei nėra įrengta LOJ rekuperacijos įrangos.

Prefektūros tarnybos dabar siekia išplėsti trumpalaikių priemonių taikymą pramonės įmonėms.

6. GRAIKIJA

6.1. Trumpalaikės priemonės Atėnų regione

Padidintos ozono koncentracijos yra dažnai fiksuojamos šiaurinėse ir rytinėse Atėnų priemiesčiuose. Tokiais atvejais turi būti informuoti gyventojai ir duodami specialūs pasiūlymai eismui sumažinti ir apriboti degalus gabenančių autocisternų eismą.

Kadangi tie siūlymai nėra privalomi, taip pat dėl didžiulėje Atėnų teritorijoje esančių sudėtingų meteorologinių veiksnių ir teršalų emisijos masto, nėra aiškaus vaizdo dėl tų priemonių veiksmingumo.

6.2. Nuolatinės priemonės Atėnuose

Nuo Atėnų savivaldybės teritorijos centro yra apibrėžtas "ratas", kuriame ribojamas asmeninių automobilių eismas priklausomai nuo paskutinio registracijos numerio skaitmens (lyginio arba nelyginio). Nuo devintojo dešimtmečio pradžios ši priemonė taikoma ištisus metus, išskyrus rugpjūčio mėnesį, darbo dienomis nuo 5.00 iki 20.00 valandos (iki 15.00 val. penktadieniais). Apskritimo teritorijos plotis yra apie 10 km2.

Ši automobilių eismą ribojanti priemonė nesusijusi su ozono koncentracijos lygiu aplinkos ore – ja daugiausiai siekiama sumažinti pagrindinių teršalų lygį centrinėje Atėnų dalyje. Preliminarūs tyrimai neparodė aiškaus ryšio tarp šių priemonių ir ozono koncentracijos lygio.

[1] Valandų skaičius gaunamas susumavus visų segmentų valandų, kurių metu koncentracijos slenkstis buvo viršytas konkrečiame segmente, skaičių.

[2] Skaičiai skliausteliuose rodo išmetimų sumažinimą.

[3] Vidutiniškai vieną dieną per metus, tačiau imant kiekvienus metus atskirai, nuo 1990 m. viršijimų nebuvo nustatyta pusę tų metų.

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

REKOMENDACIJOS RENGIANT STRATEGIJĄ, KURIA SIEKIAMA IŠMATUOTI OZONO PIRMTAKUS REMIANTIS DIREKTYVOS 2002/3/EB 9 STRAIPSNIO 3 DALIMI

Remiantis Direktyvos 2002/3/EB 9 straipsnio 3 dalimi valstybės narės privalo bent vienoje stebėjimų stotyje vykdyti ozono pirmtakų monitoringą. Remiantis dalimi, kurioje kalbama apie rekomendacijas, tokiam monitoringui vykdyti turi būti parengta reikiama strategija. Direktyvos 2002/3/EB VI priedas taip pat nustato tokio monitoringo tikslus:

- analizuoti tendencijas,

- kontroliuoti emisijos mažinimo strategijų efektyvumą,

- kontroliuoti duomenų apie emisijas nuoseklumą,

- padėti išaiškinti taršos šaltinių įtaką teršalų koncentracijoms,

- didinti supratimą apie ozono susidarymą ir pirmtakų dispersiją,

- skatinti fotocheminių modelių supratimą.

1. REKOMENDACIJOS MONITORINGO STRATEGIJOS RENGIMUI

Svarbiausias ozono pirmtakų monitoringo tikslas turėtų būti analizuoti tendencijas ir tokiu būdu tikrinti emisijų mažinimo veiksmingumą. Taip pat rekomenduojama analizuoti su šaltiniais susijusias tendencijas.

Nuolat tikrinti duomenų nuoseklumą ir nustatyti, kiek konkretus šaltinis prisideda prie bendros taršos, yra gana sunkus uždavinys monitoringo tinklams. Šių tikslų neįmanoma pasiekti turint tik vieną privalomą stotį. Dėl to rekomenduojama savanoriškai vykdyti papildomus matavimus tiek nacionaliniu mastu, tiek bendradarbiaujant tarptautiniu mastu. Nors tendencijų analizei yra būtinas ilgalaikis nepertraukiamas monitoringas, matavimų kampanijos labiau tinka šaltinių išaiškinimo tyrimams. Tokių matavimų kampanijų metu rekomenduojama atlikti pilną direktyvos 2002/3/EB VI priede nurodyto LOJ sąrašo analizę. Siekiant geriau suprasti ozono susidarymo, pirmtakų dispersijos ir fotocheminius modelius, be direktyvos 2002/3/EB VI priede nurodytų LOJ matavimų, patartina matuoti ir foto reakcines atmainas (pvz. HO2 ir RO2 radikalus, PAN). Tokiam daugiau į tyrimus orientuotam monitoringui vėlgi rekomenduojama vykdyti matavimo kampanijas.

Galima sakyti, kad NOx monitoringas turi būti vykdomas laikantis Direktyvos 1999/30/EB reikalavimų. Rekomenduojamas ir lygiagretus LOJ ir NOx monitoringas.

1.1. Privalomų matavimo stočių išdėstymo rekomendacijos

Siekiant analizuoti bendras pirmtakų išmetimo tendencijas, kiekviena valstybė narė turi įsteigti bent vieną matavimų stotį. Rekomenduojama stotį, kuri matuotų pilną direktyvos 2002/3/EB VI priede nurodytų LOJ diapazoną, įsteigti tokioje vietoje, kurioje tiksliai atsispindėtų pirmtakų emisijos ir ozono susidarymo tendencijos. Geriausiai, kad tokia vieta būtų mieste, ir kad jai nedarytų tiesioginio poveikio stiprūs vietos šaltiniai, pvz. eismas ar didelės pramonės įmonės.

1.2. Tolesnės rekomendacijos

1.2.1. Foninių koncentracijų kaimo vietovėse monitoringas

LOJ matavimai kaimo vietovių stotyse yra EMEP monitoringo programos dalis. Ypač rekomenduojama tokias stotis pastatyti tokiose vietovėse, kuriose nevykdomas EMEP monitoringas. Pietų Europos valstybėse reikėtų apsvarstyti galimybę į monitoringo programą įtraukti kai kuriuos labiausiai paplitusius biogeninius angliavandenilinius junginius, pvz. monoterpeno α-pineną ir limoneną.

1.2.2. Į šaltinį orientuotas monitoringas

Pagrindiniai LOJ šaltiniai yra kelių eismas, pramonė ir tirpiklių naudojimas. Sudėtinės LOJ dalys, kurių monitoringą reikia vykdyti siekiant analizuoti tendencijas, priklauso nuo šaltinio rūšies, ir remiantis jais rekomenduojamos tokios strategijos.

- Kelių eismas

BTX monitoringas gali pasitarnauti analizuojant kelių transporto emisijų tendencijas, tačiau taip pat gali reikėti vykdyti ir daugiau komponentų, pvz. acetileno, monitoringą. Siekiant, kaip numatoma, sumažinti benzeno kiekį kure, taip pat būtina vykdyti analizę dėl tolueno ir ksileno. Pilną LOJ monitoringą būtina vykdyti bent jau vienoje vietoje. Apskritai, tikėtina, kad skirtingose stotyse su panašiais dominuojančiais transporto srautais gaunami viso LOJ spektro rezultatai būtų gana panašūs.

- Pramonės įmonės

Chemijos pramonės įmonės išmeta platų LOJ diapazoną. Kurių junginių monitoringą reikėtų vykdyti, labai priklauso nuo išmetamų junginių, ir tai turėtų būti sprendžiama atskirai kiekvienu konkrečiu atveju. Reikėtų pastatyti bent po vieną stotį prieš vėją ir pavėjui nuo pagrindinių šaltinių, priklausomai nuo dominuojančių vėjo krypčių.

- Tirpiklių naudojimas (komerciniais tikslais)

Šiuo atveju labai sunku nuspręsti, kurių LOJ monitoringą reikėtų vykdyti, nes gali būti keletas nedidelių šaltinių. Tai turėtų priklausyti nuo išmetamų junginių sudėties, ir užtikrinti, kad į monitoringą būtų įtraukti tie komponentai, kurie potencialiai gali turėti didžiausios įtakos ozono susidarymui.

--------------------------------------------------

Top