EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32003D1229

2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir tarybos Sprendimas 1229/2003/EB nustatantis tam tikras gaires transeuropiniams energetikos tinklams ir panaikinantis Sprendimą 1254/96/EB

OL L 176, 2003 7 15, p. 11–28 (ES, DA, DE, EL, EN, FR, IT, NL, PT, FI, SV)

Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (CS, ET, LV, LT, HU, MT, PL, SK, SL)

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2003/1229/oj

32003D1229



Oficialusis leidinys L 176 , 15/07/2003 p. 0011 - 0028


Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas 1229/2003/EB

2003 m. birželio 26 d.

nustatantis tam tikras gaires transeuropiniams energetikos tinklams ir panaikinantis Sprendimą 1254/96/EB

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 156 straipsnio pirmąją dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę [3],

Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka [4],

kadangi:

(1) Nuo to laiko, kai buvo priimtas 1996 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas 1254/96/EB, nustatantis tam tikras gaires transeuropiniams energetikos tinklams [5], atsirado poreikis įtraukti naujus prioritetus, kuriais būtų išryškinami svarbiausi projektai, atnaujinti projektų sąrašą ir nustatyti projektų nustatymo tvarką.

(2) Nauji prioritetai atsiranda iš atviresnės ir labiau konkurencingos energetikos vidaus rinkos sukūrimo įgyvendinant 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/92/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrų taisyklių [6] ir 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/30/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrų taisyklių [7]. Jie atitinka 2001 m. kovo mėn. Stokholmo Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl energetikos rinkos funkcionavimui reikalingų infrastruktūrų plėtros. Ypač reikia stengtis pasiekti tikslą, kad būtų naudojama daugiau atsinaujinančių energijos išteklių ir taip prisidedama prie tvarios plėtros politikos.

(3) Paprastai energetikos infrastruktūros konstravimas ir palaikymas atliekami laikantis rinkos principų. Tai taip pat atitinka Komisijos pasiūlymus dėl energetikos vidaus rinkos sukūrimo ir konkurencijos teisės bendrųjų taisyklių, kuriomis siekiama sukurti atviresnę ir konkurencingą energetikos vidaus rinką. Todėl Bendrijos finansinė pagalba konstravimui ir palaikymui turėtų likti išimčių atvejais. Šios išimtys turi būti tinkamai pagrįstos.

(4) Energetikos infrastruktūros konstravimas ir palaikymas turi būti organizuojamas taip, kad energetikos vidaus rinka galėtų efektyviai veikti ir nenutoltų nuo strateginių ir, tam tikrais atvejais – nuo universaliųjų paslaugų kriterijų. Prioritetai taip pat kyla iš didėjančios transeuropinių energetikos tinklų svarbos, diversifikuojant Bendrijos dujų tiekimą, įtraukiant šalių – kandidačių energetikos tinklus ir užtikrinant Europos bei Viduržemio ir Juodosios jūrų baseinų šalių elektros tinklų darbo koordinavimą.

(5) Iš visų projektų, susijusių su transeuropiniais energetikos tinklais, būtina išskirti prioritetinius, kurie yra ypač svarbūs energetikos vidaus rinkos veikimui ar energijos tiekimo saugumui.

(6) Būtina nustatyti su transeuropiniais energetikos tinklais susijusių projektų nustatymo tvarką, siekiant užtikrinti 1995 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamento Nr. 2236/95, nustatančio bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės pagalbos teikimo transeuropinių tinklų srityje [8], suderintą taikymą.

(7) Su transeuropiniais energetikos tinklais susijusių projektų nustatymo tvarka turi būti taikoma dviem etapais: pirmojo etapo metu nustatomas ribotas skaičius atitinkančių pagal temas suskirstytų bendro intereso projektų, o antrojo etapo metu pateikiamas detalus projekto aprašymas, vadinamas specifikacijomis.

(8) Kadangi projekto specifikacijos gali keistis, jos pateikiamos nurodomąja forma. Todėl Komisijai reikia palikti teisę juos atnaujinti. Kadangi projektas gali turėti reikšmingų politinių ir ekonominių padarinių, svarbu rasti tinkamą teisinės priežiūros ir Bendrijos potencialią paramą galinčių gauti projektų nustatymo lankstumo pusiausvyrą.

(9) Šiam sprendimui įgyvendinti reikalingos priemonės priimamos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką [9].

(10) Bendro intereso projektų nustatymas, jų specifikacijos ir prioritetiniai projektai turi nepažeisti projektų bei planų ar programų poveikio aplinkai įvertinimo rezultatų.

(11) Reikia pratęsti laikotarpį, per kurį Komisija turi parengti periodinę ataskaitą apie Direktyvoje 1254/96/EB pateiktų gairių įgyvendinimą, nes pagal Reglamentą (EB) Nr. 2236/96 ji turi pateikti metinę ataskaitą, kurioje pateikiama informacija apie projektų, ypač prioritetinių, įgyvendinimo eigą.

(12) Atsižvelgiant į padarytų Sprendimo 1254/96/EB pakeitimų taikymo sritį, siekiant aiškumo ir racionalumo, reikia pakeisti atitinkamas nuostatas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Paskirtis

Šiame sprendime apibrėžiamas Bendrijos veiklos pobūdis ir taikymo sritis nustatant transeuropinių energetikos tinklų gaires. Jame nustatoma gairių grupė, apimanti su transeuropiniais energetikos tinklais susijusios Bendrijos veiklos tikslus, prioritetus, pagrindinius elementus. Šiose gairėse nurodomi bendro intereso transeuropinių elektros energijos ir gamtinių dujų tinklų projektai, įskaitant prioritetinius.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis sprendimas taikomas:

1. Elektros energijos tinkluose:

a) visoms aukštos įtampos linijoms, išskyrus paskirstymo tinklų linijas, bei povandeninėms jungiamosioms linijoms, su sąlyga, kad ši infrastruktūra naudojama atliekant tarpusavio regionų ar tarptautinį perdavimą (sujungimą);

b) bet kuriam įrenginiui ar įrangai, kuri yra būtina, kad atitinkama sistema veiktų sklandžiai, įskaitant apsaugos, priežiūros ir valdymo sistemas.

2. Gamtinių dujų tinkluose:

a) aukšto slėgio dujotiekiams, išskyrus paskirstymo tinklų, leidžiančius Bendrijos regionus aprūpinti iš vidaus ar išorės šaltinių;

b) požeminėms saugykloms, sujungtoms su pirmiau minėtais aukšto slėgio dujotiekiais;

c) suskystintų gamtinių dujų (SGD) priėmimo, saugojimo ir pakartotinio dujinimo įmonėms, taip pat dujų transporto bendrovėms pagal numatytas patiekti apimtis;

d) bet kuriam įrenginiui ar įrangai, kuri yra būtina, kad minėta sistema veiktų sklandžiai, įskaitant apsaugos, priežiūros ir valdymo sistemas.

3 straipsnis

Tikslai

Bendrija skatina transeuropinių energetikos tinklų sujungimą, sąveiką ir plėtrą bei galimybę prisijungti prie šių tinklų laikantis šiuo metu galiojančios Bendrijos teisės, siekiant:

a) skatinti vidaus rinkos apskritai, o visų pirma – energetikos vidaus rinkos efektyvaus veikimo sąlygas, tuo pačiu skatinant racionalios gamybos, paskirstymo ir energijos išteklių panaudojimo bei atsinaujinančių energijos išteklių jungtį ir plėtrą, siekiant sumažinti energijos gamybos kainą vartotojams bei prisidėti prie energijos išteklių diversifikavimo;

b) palengvinti Bendrijos mažiau išsivysčiusių regionų ir salų regionų plėtrą bei mažinti jų atskyrimą taip padedant sustiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą;

c) sustiprinti energijos tiekimo saugumą, pavyzdžiui, stiprinant abiem pusėms naudingus santykius su trečiosiomis šalimis energetikos sektoriuje, visų pirma remiantis Energetikos chartijos sutartimi ir Bendrijos sudarytais bendradarbiavimo susitarimais.

4 straipsnis

Prioritetai

Bendrijos veiksmų prioritetai, susiję su transeuropiniais energetikos tinklais, turi atitikti tvarią plėtrą. Išskiriami šie prioritetai:

1. Susiję su elektros energijos ir dujų tinklais:

a) energetikos tinklų pritaikymas ir plėtra, remiant energetikos vidaus rinkos veikimą, visų pirma sprendžiant problemas dėl pralaidumo sumažėjimo (ypač tarptautinių tinklų pralaidumo sumažėjimo), dėl perkrovos ir trūkstamų linijų ir atsižvelgiama į poreikius, kylančius dėl elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkos funkcionavimo ir Europos Bendrijos plėtros;

b) energetikos tinklų įrengimas salų regionuose, atskirtuose, pakraščio ir labai nutolusiuose į pakraštį regionuose, tuo pat metu skatinant energijos išteklių diversifikavimą ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą; jei būtina, pastarosios priemonės taikomos kartu su tų tinklų sujungimu.

2. Susiję su elektros energijos tinklais:

a) tinklų pritaikymas ir plėtra, siekiant palengvinti atsinaujinančios energijos gamybos integravimą (sujungimą);

b) Europos bendrijoje esančių elektros energijos tinklų sąveika su esančiaisiais Europos ir Viduržemio bei Juodosios jūrų baseinų šalyse kandidatėse ir kitose valstybėse.

3. Susiję su dujų tinklais:

dujų tinklų plėtra, siekiant patenkinti Europos bendrijos gamtinių dujų vartojimo poreikius, jos dujų tiekimo sistemų valdymas bei dujų tinklų sąveika su esančiais Europos ir Viduržemio bei Juodosios jūrų baseinų trečiosiose šalyse, ir gamtinių dujų išteklių bei tiekimo maršrutų diversifikavimas.

5 straipsnis

Veiklos kryptys

Išskiriamos šios su transeuropiniais energetikos tinklais susijusios Bendrijos veiklos kryptys:

a) bendro intereso projektų nustatymas;

b) palankesnių sąlygų šiems tinklams plėtoti sukūrimas laikantis Sutarties 156 straipsnio 1 dalies.

6 straipsnis

Bendro intereso projektų papildomi kriterijai

1. Priimant sprendimus dėl bendro intereso projektų pakeitimų, specifikacijų ar bendro intereso projekto atnaujinimo paraiškų, taikomi šie bendri kriterijai:

a) projektai priklauso 2 straipsnio taikymo sričiai;

b) projektai atitinka atitinkamai 3 ir 4 straipsniuose nustatytus tikslus ir prioritetus;

c) galima numatyti projektų ekonominį gyvybingumą.

Bendro intereso projektams, vykdomiems valstybės narės teritorijoje, reikalingas atitinkamos valstybės narės patvirtinimas.

2. Bendro intereso projektų nustatymo papildomi kriterijai nustatyti II priede.

3. Bet kuris II priede pateiktą bendro intereso projekto papildomo kriterijaus aprašymą pakeičiantis pataisymas, įskaitant šių kriterijų esminius pakeitimus, tokius, kaip susijusius su visiškai naujų projektų įtraukimu ar naujomis valstybėmis, kurioms jie skirti, atliekamas Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Reglamentu (EB) Nr. 2236/95 numatytą Bendrijos finansinę pagalbą galima skirti tik tiems III priede išvardytiems projektams, kurie atitinka 1 ir 2 dalyse nurodytus kriterijus.

5. Nurodomosios projekto specifikacijos, tam tikrais atvejais įskaitant jo geografinį aprašymą, nustatytos III priede. Šios specifikacijos atnaujinamos 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Atnaujinimai yra techninio pobūdžio ir apsiriboja projektų techniniais pakeitimais, pavyzdžiui, prireikus pakeisti tam tikrą parinkto maršruto dalį ar iš dalies apriboti vietą, kuriai taikomas projektas.

6. Valstybės narės imasi visų jų nuožiūra būtinų priemonių, siekdamos palengvinti ir pagreitinti bendro intereso projektų realizavimą bei sumažinti vėlavimus, tuo pat metu atsižvelgdamos į aplinkos apsaugą reglamentuojančius Bendrijos teisės aktus ir tarptautines konvencijas. Visų pirma reikia skubiai užbaigti būtiną leidimų išdavimo tvarką.

7. Kai bendro intereso projektų šalys yra trečiųjų šalių teritorijoje, Komisija, sutikus atitinkamoms valstybėms narėms, tam tikrais atvejais – atsižvelgdama į Bendrijos ir trečiųjų šalių susitarimų valdymo tvarką bei laikydamasi Energetikos chartijos sutarties, taikomos ją pasirašiusioms trečiosioms šalims, gali teikti pasiūlymus atitinkamoms šalims taip pat pripažinti šiuos projektus atitinkančiais abipusius interesus, ir taip siekti pagreitinti jų įgyvendinimą.

8. Vertinant 1 dalies c punkte nurodytą ekonominį gyvybingumą, remiamasi ekonominės naudos analize, kuri atliekama atsižvelgiant į visas sąnaudas ir naudą, įskaitant vidutinio ir (arba) ilgalaikio laikotarpiu, susijusią su aplinkos apsaugos aspektais, tiekimo saugumu bei įnašu į ekonominę ir socialinę sanglaudą.

7 straipsnis

Prioritetiniai projektai

1. 6 straipsnio 4 dalyje minėtiems bendro intereso projektams, kurie įtraukti į I priedą, teikiama pirmenybė, suteikiant Reglamentu (EB) Nr. 2236/95 numatytą Bendrijos finansinę pagalbą. Sprendimai dėl I priedo pakeitimų priimami Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Atitinkamos valstybės narės ir Komisija, atsižvelgdamos į jų kompetencijos ribas, sieks toliau įgyvendinti prioritetinius projektus, ypač tarptautinius.

3. Prioritetiniai projektai turi atitikti tvarią plėtrą ir šiuos kriterijus:

a) jie turi turėti didelį poveikį vidaus rinkos konkurencingumui, ir (arba)

b) jais turi būti stiprinamas tiekimo saugumas Bendrijoje.

8 straipsnis

Poveikis konkurencijai

Analizuojant projektus, reikia siekti, kad būtų atsižvelgiama į poveikį konkurencijai. Reikia skatinti finansavimą iš privačių šaltinių arba atitinkamų ūkio subjektų teikiamą finansavimą. Laikantis Sutarties nuostatų, reikia vengti bet kokio konkurencijos tarp rinkoje veikiančių ūkio subjektų iškraipymo.

9 straipsnis

Apribojimai

1. Šis sprendimas nepažeidžia jokių valstybės narės ar Bendrijos finansinių įsipareigojimų.

2. Šis sprendimas nepažeidžia projektų bei planų ar programų, apibrėžiančių būsimą tokių projektų įgyvendinimo leidimų išdavimo tvarką, poveikio aplinkai įvertinimo rezultatų. Kai pagal atitinkamus Bendrijos teisės aktus reikalaujama atlikti poveikio aplinkai įvertinimą, į šio įvertinimo rezultatus atsižvelgiama, prieš atitinkamais Bendrijos teisės aktais nustatyta tvarka priimant sprendimą dėl projekto įgyvendinimo.

10 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda komitetas.

2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

11 straipsnis

Ataskaita

Komisija kas dveji metai parengia ataskaitą apie šio sprendimo įgyvendinimą, kurią pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui. Šioje ataskaitoje taip pat pateikiama informacija apie pažangą, pasiektą įgyvendinant prioritetinius projektus, visų pirma susijusius su II priedo 1, 2 ir 7 punktuose išvardintais tarptautiniais sujungimais, taip pat apie jų finansavimo būdus, ypač apie Bendrijos finansinį įnašą.

12 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

13 straipsnis

Panaikinamas Sprendimas 1254/96/EB, nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su minėto sprendimo taikymu. Nuorodos į Sprendimą 1254/96/EB laikomos nuorodomis į šį sprendimą.

14 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2003 m. birželio 26 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

P. Cox

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. Tsochatzopoulos

[1] OL C 151 E, 2002 6 25, p. 207.

[2] OL C 241, 2002 10 7, p. 146.

[3] OL C 278, 2002 11 14, p. 35.

[4] 2002 m. spalio 24 d. pareikšta Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2003 m. vasario 6 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 64 E, 2003 3 18, p. 22) ir 2003 m. birželio 4 d. Europos Parlamento sprendimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje) bei 2003 m. birželio 16 d. Tarybos sprendimas.

[5] OL L 161, 1996 6 29, p. 147. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 1741/1999/EB (OL L 207, 1999 8 6, p. 1).

[6] OL L 27, 1997 1 30, p. 20.

[7] OL L 204, 1998 7 21, p. 1.

[8] OL L 228, 1995 9 23, P. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1655/1999 (OL L 197, 1999 7 29, p. 1).

[9] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

TRANSEUROPINIAI ENERGETIKOS TINKLAI

7 straipsnyje nurodytų prioritetinių projektų ašys

Elektros energijos tinklai

EL.1. Prancūzija – Belgija – Nyderlandai – Vokietija:

elektros energijos tinklo sustiprinimas, siekiant išspręsti perkrovos problemą, perduodant elektros energijos srautą per Beneliukso teritoriją.

EL.2. Italijos sienos su Prancūzija, Austrija, Slovėnija ir Šveicarija:

elektros energijos tinklų sujungimo pajėgumų didinimas.

EL.3. Prancūzija – Ispanija – Portugalija:

šių šalių ir Iberijos pusiasalio elektros energijos tinklų sujungimo pajėgumų didinimas ir tinklo plėtra salų regionuose.

EL.4. Graikija – Balkanų šalys – UCTE sistema:

elektros energijos infrastruktūros plėtra, siekiant prijungti Graikiją prie UCTE sistemos.

EL.5. Jungtinė Karalystė – kontinentinė ir šiaurės Europa:

elektros energijos tinklų sujungimo pajėgumų sukūrimas (didinimas) bei galimas nuo atviros jūros pučiančių vėjų energijos integravimas.

EL.6. Airija – Jungtinė Karalystė:

elektros energijos tinklų sujungimo pajėgumų didinimas bei galimas nuo atviros jūros pučiančių vėjų energijos integravimas.

EL.7. Danija – Vokietija – Baltijos žiedas (įskaitant Norvegiją – Švediją – Suomiją – Daniją – Vokietiją):

elektros energijos tinklų sujungimo pajėgumo didinimas bei galimas nuo atviros jūros pučiančių vėjų energijos integravimas.

Dujų tinklai

NG.1. Jungtinė Karalystė – kontinentinės Europos šiaurinė dalis, įskaitant Nyderlandus, Daniją ir Vokietiją – (turinti jungiamuosius vamzdynus su Baltijos jūros regiono šalimis) – Rusija:

dujotiekiai, jungiantys kai kuriuos pagrindinius Europos dujų išteklius, gerinantys tinklų sąveiką ir didinantys tiekimo saugumą.

NG.2. Alžyras – Ispanija – Italija – Prancūzija – kontinentinės Europos šiaurinė dalis:

naujų dujotiekių tiesimas iš Alžyro į Ispaniją, iš Prancūzijos į Italiją, bei tinklų pajėgumų didinimas Ispanijoje, Italijoje ir Prancūzijoje bei tarp jų.

NG.3. Kaspijos jūros šalys – Vidurinieji Rytai – Europos Sąjunga:

nauji dujotiekių tinklai į Europos Sąjungą iš naujų išteklių, įskaitant dujotiekius iš Turkijos į Graikiją, iš Graikijos į Italiją ir iš Turkijos į Austriją.

NG.4. SGD terminalai Belgijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Italijoje:

tiekimo šaltinių ir patekimo taškų diversifikavimas, įskaitant SGD jungiamuosius vamzdynus su perdavimo tinklu.

NG.5. Požeminės saugyklos Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Graikijoje ir Baltijos jūros regione:

pajėgumų didinimas Ispanijoje, Italijoje ir Baltijos jūros regione, pirmųjų įrenginių statyba Portugalijoje ir Graikijoje.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

TRANSEUROPINIAI ENERGETIKOS TINKLAI

Bendro intereso projektų papildomi kriterijai

ELEKTROS ENERGIJOS TINKLAI

1. elektros energijos tinklų plėtra salų, atskirtuose, pakraščio ir labai nutolusiuose į pakraštį regionuose, skatinant energijos išteklių diversifikavimą ir plečiant atsinaujinančių energijos rūšių naudojimą bei, prireikus, šių regionų elektros energijos tinklų sujungimas (tam tikrais atvejais).

- Airija — Jungtinė Karalystė (Velsas)

- Graikija (salos)

- Italija (Sardinija) — Prancūzija (Korsika) — Italija (kontinentinė dalis)

- Sujungimai salų regionuose

- Sujungimai labai nutolusiuose į pakraštį Prancūzijos, Ispanijos ir Portugalijos regionuose

2. Valstybes nares jungiančių elektros energijos linijų, kurių reikia, kad galėtų veikti vidaus rinka, ir kad būtų galima užtikrinti patikimą elektros energijos tinklų eksploatavimą, plėtra.

- Prancūzija — Belgija — Nyderlandai — Vokietija

- Prancūzija — Vokietija

- Prancūzija — Italija

- Prancūzija — Ispanija

- Portugalija — Ispanija

- Suomija — Švedija

- Austrija — Italija

- Airija — Jungtinė Karalystė (Šiaurės Airija)

- Austrija — Vokietija

- Nyderlandai — Jungtinė Karalystė

- Vokietija — Danija — Švedija

- Graikija — Italija

3. Elektros energijos jungiamųjų linijų plėtra valstybių narių viduje, kai to reikia, kad būtų galima pasinaudoti nauda, kurią teikia sujungimai tarp valstybių narių, vidaus rinkos veikimas ar atsinaujinančių energijos išteklių sujungimas.

- Visos valstybės narės

4. Elektros energijos jungiamųjų linijų plėtra su valstybėmis, kurios nėra narės, visų pirma su šalimis kandidatėmis, siekiant prisidėti prie sąveikos gerinimo, didinti elektros energijos tinklų veikimo ar elektros energijos tiekimo patikimumą Europos bendrijoje.

- Vokietija — Norvegija

- Nyderlandai — Norvegija

- Švedija — Norvegija

- Jungtinė Karalystė — Norvegija

- Italija — Slovėnija

- Baltijos jūros elektros energijos žiedas: Vokietija — Lenkija — Rusija — Estija — Latvija — Lietuva — Švedija — Suomija — Danija — Baltarusija

- Norvegija — Švedija — Suomija — Rusija

- Viduržemio jūros elektros energijos žiedas: Prancūzija — Ispanija — Marokas — Alžyras — Tunisas — Libija — Egiptas — Artimųjų Rytų šalys — Turkija — Graikija — Italija

- Vokietija — Lenkija

- Graikija — Turkija

- Italija — Šveicarija

- Graikija — Balkanų šalys

- Ispanija — Marokas

- ES — Balkanų šalys — Baltarusija — Rusija — Ukraina

- Juodosios jūros elektros energijos žiedas: Rusija — Ukraina — Rumunija — Bulgarija — Turkija — Gruzija.

5. Veiksmai, kuriais siekiama gerinti sujungtų elektros energijos tinklų veikimą vidaus rinkoje, visų pirma nepakankamo pralaidumo vietų ir trūkstamų jungiamųjų linijų nustatymas, sprendimų, kuriais siekiama spręsti perkrovos problemas, parengimas bei prognozės ir elektros energijos tinklų valdymo metodų pritaikymas.

- Elektros energijos tinklų, ypač tarptautinių, nepakankamo pralaidumo taškų bei trūkstamų jungiamųjų linijų nustatymas

- Elektros energijos srauto valdymo sprendimų parengimas, siekiant spręsti elektros energijos tinklų perkrovos problemas

- Prognozės ir elektros energijos tinklų valdymo metodų pritaikymas, kurį reikia atlikti dėl vidaus rinkos veikimo ir didelės atsinaujinančių energijos išteklių procentinės dalies naudojimo

GAMTINIŲ DUJŲ TINKLAI

6. Gamtinių dujų tiekimas naujiems regionams, daugiausiai salų, atskirtiems, pakraščio ir labai nutolusiems į pakraštį regionams bei dujų tinklų plėtra šiuose regionuose.

- Jungtinė Karalystė (Šiaurės Airija)

- Airija

- Ispanija

- Portugalija

- Graikija

- Švedija

- Danija

- Labai nutolę į pakraštį regionai: Prancūzija, Ispanija, Portugalija

7. Dujų jungiamųjų vamzdynų plėtra, siekiant patenkinti vidaus rinkos poreikius ar sustiprinti tiekimo saugumą, įskaitant atskirų dujų tinklų sujungimą.

- Airija — Jungtinė Karalystė

- Prancūzija — Ispanija

- Portugalija — Ispanija

- Austrija — Vokietija

- Austrija — Vengrija

- Austrija — Italija

- Graikija — kitos Balkanų šalys

- Italija — Graikija

- Austrija — Čekijos Respublika

- Austrija — Slovėnija — Kroatija

- Jungtinė Karalystė — Nyderlandai — Vokietija

- Vokietija — Lenkija

- Danija — Jungtinė Karalystė

- Danija — Vokietija — Švedija

8. Suskystintų gamtinių dujų (SGD) priėmimo įrenginių ir gamtinių dujų saugyklų, plėtra siekiant patenkinti poreikius ir kontroliuoti dujų tiekimo sistemas bei diversifikuoti išteklius ir tiekimo maršrutus.

- Visos valstybės narės

9. Dujų transportavimo pajėgumų (tiekimo dujotiekių) plėtra, siekiant patenkinti poreikius ir diversifikuoti tiekimą iš vidinių ir išorinių šaltinių bei tiekimo maršrutus.

- Šiaurės dujų tinklas: Norvegija — Danija — Vokietija — Švedija — Suomija — Rusija — Baltijos šalys — Lenkija

- Alžyras — Ispanija — Prancūzija

- Rusija — Ukraina — ES

- Rusija — Baltarusija — Lenkija — ES

- Libija — Italija

- Kaspijos jūros šalys — ES

- Rusija — Ukraina — Moldova — Rumunija — Bulgarija — Graikija — kitos Balkanų šalys

- Vokietija — Čekijos Respublika — Austrija — Italija

- Rusija — Ukraina — Slovakija — Vengrija — Slovėnija — Italija

- Nyderlandai — Vokietija — Šveicarija — Italija

- Belgija — Prancūzija — Šveicarija — Italija

- Danija — (Švedija) — Lenkija

- Norvegija — Rusija — ES

- Airija

- Alžyras — Italija — Prancūzija

- Viduriniai Rytai — ES

10. Veiksmai, kuriais siekiama gerinti sujungtų dujų tinklų veikimą vidaus rinkoje, visų pirma nepakankamo pralaidumo vietų ir trūkstamų tinklų nustatymas, sprendimų, kuriais siekiama spręsti perkrovos problemas, parengimas bei prognozės ir dujų tinklų valdymo metodų pritaikymas.

- Dujų tinklų, ypač tarptautinių, nepakankamo pralaidumo taškų bei trūkstamų tinklų nustatymas

- Gamtinių dujų srauto valdymo sprendimų parengimas, siekiant spręsti dujų tinklų perkrovos problemas

- Prognozės ir gamtinių dujų tinklų valdymo metodų pritaikymas, kuris būtinas dėl vidaus rinkos veikimo.

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

TRANSEUROPINIAI ENERGETIKOS TINKLAI

Bendro intereso projektai ir jų specifikacijos, šiuo metu nustatytos laikantis II priede nustatytų kriterijų

ELEKTROS ENERGIJOS TINKLAI

1. Elektros energijos tinklų plėtra atskirtuose regionuose

1.1. Airijos sujungimas su Velsu (Jungtinė Karalystė) povandeniniu kabeliu

1.2. Ipiros (Graikija) — Puglia (Italija) jungiamosios linijos stiprinimas

1.3. Pietų Kikladų (Graikija) sujungimas

1.4. Faial, Pico ir S.Miguel (Azorų salos, Portugalija) salų sujungimas 30 kV povandeniniu kabeliu

1.5. Terceira, Faial ir S.Miguel (Azorų salos, Portugalija) salų sujungimas ir tinklo sustiprinimas

1.6. Madera (Portugalija) sujungimas ir tinklo sustiprinimas

1.7. Sardinijos (Italija) ir kontinentinės Italijos sujungimas povandeniniu kabeliu

1.8. Korsikos (Prancūzija) ir Italijos sujungimas povandeniniu kabeliu

1.9. Italijos kontinentinės dalies ir Sicilijos (Italija) sujungimas

1.10. Sorgente (Italija) ir Rizziconi (Italija) sujungimo sudvejinimas

1.11. Nauji sujungimai Balearų ir Kanarų salose (Ispanija).

2. Valstybių narių sujungimų plėtra

2.1. Moulaine (Prancūzija) — Aubange (Belgija) linija

2.2. Avelin (Prancūzija) — Avelgem (Belgija) linija

2.3. Vigy (Prancūzija) — Marlenheim (Prancūzija) linija

2.4. Vigy (Prancūzija) — Uchtelfangen (Vokietija) linija

2.5. La Praz (Prancūzija) fazės keitimo transformatorius

2.6. Tolesnis pajėgumų didinimas, panaudojant sujungimą tarp Prancūzijos ir Italijos

2.7. Naujas sujungimas tarp Prancūzijos ir Italijos

2.8. Naujas sujungimas tarp Prancūzijos ir Ispanijos, einantis per Pirėnus

2.9. Rytinės Pirėnų dalies sujungimas tarp Prancūzijos ir Ispanijos

2.10. Sujungimai tarp Portugalijos šiaurinės dalies ir Ispanijos šiaurės vakarų dalies

2.11. Sines (Portugalija) — Alqueva (Portugalija) — Balboa (Ispanija) linija

2.12. Valdigem (Portugalija) — Douro Internacional (Portugalija) — Aldeadávila (Ispanija) linija ir Douro Internacional įrenginiai

2.13. Naujas sujungimas tarp Suomijos ir Švedijos į šiaurę nuo Bothnia įlankos

2.14. Lienz (Austrija) — Cordignano (Italija) linija

2.15. Naujas sujungimas tarp Italijos ir Austrijos per Brenner perėją

2.16. Sujungimas tarp Airijos ir Šiaurės Airijos

2.17. St Peter (Austrija) — Isar (Vokietija) linija

2.18. Pietryčių Anglijos sujungimas su centriniais Nyderlandų rajonais povandeniniu kabeliu

2.19. Sujungimų tarp Danijos ir Vokietijos, pvz., Kasso — Hamburgo linijos, stiprinimas

2.20. Sujungimų tarp Danijos ir Švedijos stiprinimas

3. Elektros linijų sujungimoplėtra valstybių narių viduje

3.1. Sujungimai Danijos rytų — vakarų ašyje: Danijos vakarų (UCTE) ir rytų (NORDEL) tinklų sujungimas

3.2. Sujungimas Danijos šiaurės — pietų ašyje

3.3. Nauji sujungimai šiaurės Prancūzijoje

3.4. Nauji sujungimai pietvakarių Prancūzijoje

3.5. Trino Vercellese (Italija) — Lacchiarelle (Italija) linija

3.6. Turbigo (Italija) — Rho — Bovisio (Italija) linija

3.7. Voghera (Italija) — La Casella (Italija) linija

3.8. S. Fiorano (Italija) — Nave (Italija) linija

3.9. Venezia Nord (Italija) — Cordignano (Italija) linija

3.10. Redipuglia (Italija) — Udine Orvest (Italija) linija

3.11. Nauji sujungimai Italijos rytų — vakarų ašyje

3.12. Tavarnuzze (Italija) — Casellina (Italija) linija

3.13. Tavarnuzze (Italija) — S.Barbara (Italija) linija

3.14. Rizziconi (Italija) — Feroleto (Italija) — Laino (Italija) linija

3.15. Nauji sujungimai Italijos šiaurės — pietų ašyje

3.16. Tinklo pakeitimai, siekiant palengvinti iš atsinaujinančių išteklių gaunamos energijos sujungimą Italijoje

3.17. Naujos vėjo energijos jungiamosios linijos Italijoje

3.18. Naujos jungiamosios linijos Ispanijos šiaurės ašyje

3.19. Naujos jungiamosios linijos Ispanijos Viduržemio jūros ašyje

3.20. Naujos jungiamosios linijos Galicia (Ispanija) — Centro (Ispanija) ašyje

3.21. Naujos jungiamosios linijos Centro (Ispanija) — Aragón (Ispanija) ašyje

3.22. Naujos jungiamosios linijos Aragón (Ispanija) — Levante (Ispanija) ašyje

3.23. Naujos jungiamosios linijos Andalūzijoje (Ispanija)

3.24. Pedralva (Portugalija) — Riba d'Ave (Portugalija) linija ir Pedralva įrenginiai

3.25. Recarei (Portugalija) — Valdigem (Portugalija) linija

3.26. Picote (Portugalija) — Posinho (Portugalija) linija (pagerinimas)

3.27. Esamos Pego (Portugalija) — Cedillo (Ispanija)/Falagueira (Portugalija) linijos ir Falagueira įrenginių pakeitimas

3.28. Pego (Portugalija) — Batalha (Portugalija) linija ir Batalha įrenginiai

3.29. Sines (Portugalija) — Ferreira do Alentejo (Portugalija) I linija (pagerinimas)

3.30. Naujos vėjo energijos jungiamosios linijos Portugalijoje

3.31. Pereiros (Portugalija) — Zêzere (Portugalija) — Santarém (Portugalija) linijos ir Zêzere įrenginiai

3.32. Batalha (Portugalija) — Rio Maior (Portygalija) I ir II linijos (pagerinimai)

3.33. Carrapatelo (Portugalija) — Mourisca (Portugalija) linija (pagerinimas)

3.34. Valdigem (Portugalija) — Viseu (Portugalija) — Anadia (Portugalija) linija

3.35. Dabartinės Rio Maior (Portugalija) — Palmela (Portugalija) linijos nukreipimas į Ribatejo (Portugalija) ir Ribatejo įrenginiai

3.36. Thessaloniki (Graikija), Lamia (Graikija) ir Patras (Graikija) pastotės ir jungiamosios linijos

3.37. Evia (Graikija), Lakonia (Graikija) ir Thrace (Graikija) regionų sujungimas

3.38. Kontinentinės Graikijos pakraščio regionuose esančių sujungimų stiprinimas

3.39. Tynagh (Airija) — Cashla (Airija) linija

3.40. Flagford (Airija) — East Sligo (Airija) linija

3.41. Sujungimai Ispanijos šiaurės rytuose ir vakaruose, visų pirma siekiant prisijungti prie vėjo energijos gamybos pajėgumų tinklo

3.42. Sujungimai Baskų krašte (Ispanija), Aragón, (Ispanija) ir Navarra (Ispanija)

3.43. Sujungimai Galicijoje (Ispanija)

3.44. Sujungimai Švedijos centrinėje dalyje

3.45. Sujungimai Švedijos pietinėje dalyje

3.46. Liubeko/Siems (Vokietija) — Görries (Vokietija) linija

3.47. Liubeko/Siems (Vokietija) — Krümmel (Vokietija) linija

3.48. Sujungimai Šiaurės Airijoje, susiję su jungtimis su Airija

3.49. Sujungimai Jungtinės Karalystės šiaurės vakaruose

3.50. Sujungimai Škotijoje ir Anglijoje, siekiant, kad elektros energijos gamybai būtų plačiau naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai

3.51. Nauji sujungimai Belgijoje nuo atviros jūros pučiančių vėjų energijai perduoti

3.52. Borssele pastotė (Nyderlandai)

3.53. Reaktyvios energijos kompensavimo įrenginių nustatymas (Nyderlandai)

3.54. St.Peter (Austrija) — Tauren (Austrija) linija

3.55. Südburgenland (Austrija) — Kainachtal (Austrija) linija

4. Jungiamųjų elektros sujungimų plėtra su valstybėmis, kurios nėra narės

4.1. Neuenhagen (Vokietija) — Vierraden (Vokietija) — Krajnik (Lenkija) linija

4.2. Brunsbüttel (Vokietija) — pietų Norvegijos linija

4.3. S. Fiorano (Italija) — Robbia (Šveicarija) linija

4.4. Naujas tinklų sujungimas tarp Italijos ir Šveicarijos

4.5. Philippi (Graikija) — Maritsa 3 (Bulgarija) linija

4.6. Amintaio (Graikija) — Bitola (Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija) linija

4.7. Kardia (Graikija) — Elbasan (Albanija) linija

4.8. Elbasan (Albanija) — Podgorica (Serbija ir Juodkalnija) linija

4.9. Mostar (Bosnija — Hercegovina) pastotė ir jungiamosios linijos

4.10. Ernestinovo (Kroatija) pastotė ir jungiamosios linijos

4.11. Nauji sujungimai tarp Graikijos ir Albanijos, Bulgarijos bei buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos

4.12. Philippi (Graikija) — Hamidabad (Turkija) linija

4.13. Šiaurės rytų/rytų Anglijos sujungimas su pietų Norvegija povandeniniu kabeliu

4.14. Eemshaven (Nyderlandai) — Feda (Norvegija) atkarpa

4.15. Pietų Ispanijos ir Maroko tinklo sujungimas povandeniniu kabeliu (esamos jungiamosios linijos stiprinimas)

4.16. Baltijos elektros energijos žiedo sujungimai: Vokietija — Lenkija — Rusija — Estija — Latvija — Lietuva — Švedija — Suomija — Danija — Baltarusija).

4.17. Pietų Suomijos — Rusijos linijos

4.18. Vokietijos — Lenkijos — Lietuvos — Baltarusijos — Rusijos linija (rytų — vakarų aukštos įtampos linija)

4.19. Lenkijos — Lietuvos linija

4.20. Povandeninis kabelis tarp Suomijos ir Estijos

4.21. Nauji sujungimai tarp Švedijos šiaurinės dalies ir Norvegijos šiaurinės dalies

4.22. Nauji sujungimai tarp Švedijos centrinės dalies ir Norvegijos centrinės dalies

4.23. Borgvik (Švedija) — Hoesle (Norvegija) — Oslo regiono (Norvegija) linija

4.24. Nauji UCTE ir CENTREL sistemų sujungimai

4.25. Nauji UCTE/CENTREL sistemos ir Balkanų šalių sujungimai

4.26. Sujungimai ir UCTE išplėstinės sistemos ir Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos, įskaitant HVDC keitimo stočių, kurios pirmiau veikė tarp Austrijos ir Vengrijos, Austrijos ir Čekijos Respublikos bei Vokietijos ir Čekijos Respublikos, perkėlimą, jungtis

4.27. Juodosios jūros elektros energijos žiedo sujungimai: Rusija — Ukraina — Rumunija — Bulgarija — Turkija — Gruzija

4.28. Nauji sujungimai Juodosios jūros regione, užtikrinančios UCTE išplėstinės sistemos ir atitinkamose šalyse esančių tinklų sąveiką

4.29. Viduržemio jūros elektros energijos žiedo nauji sujungimai: Prancūzija — Ispanija — Marokas — Alžyras — Tunisas — Libija — Egiptas — Artimųjų Rytų šalys — Turkija — Graikija — Italija

4.30. Povandeninis kabelis tarp Ispanijos pietinės dalies ir Alžyro šiaurės vakarų dalies

4.31. Povandeninis kabelis tarp Italijos ir Alžyro

4.32. Nauji sujungimai Barenco jūros regione (zonoje)

4.33. Elektros energijos perdavimo tarp Italijos ir Slovėnijos lanksčios sistemos nustatymas

4.34. Naujas tinklų sujungimas tarp Italijos ir Slovėnijos

4.35. Povandeninis kabelis tarp Italijos ir Kroatijos

4.36. Sujungimų tarp Danijos ir Norvegijos stiprinimas

5. Vidaus rinkos elektros energijos sujungtųjų tinklų darbą gerinantys veiksmai

(Specifikacijos dar nėra nustatytos)

DUJŲ TINKLAI

6. Gamtinių dujų tiekimas naujiems regionams

6.1. Dujų tinklo iš Belfasto plėtra Šiaurės Airijos (Jungtinė Karalystė) šiaurės vakarų regiono kryptimi ir prireikus — iki Airijos vakarinių krantų

6.2. SGD įrenginiai Santa Cruz de Tenerife, Kanarų salose (Ispanija)

6.3. SGD įrenginiai Las Palmas de Gran Canaria (Ispanija)

6.4. SGD įrenginiai Maderoje (Portugalija)

6.5. Dujų tinklo plėtra Švedijoje

6.6. Sujungimai tarp Balearų salų (Ispanija) ir Ispanijos kontinentinės dalies

6.7. Aukšto slėgio atšaka į Thrace (Graikija)

6.8. Aukšto slėgio atšaka į Corinth (Graikija)

6.9. Aukšto slėgio atšaka į Graikijos šiaurės vakarinę dalį (Graikija)

6.10. Lolland (Danija) ir Falster (Danija) salų sujungimas

7. Dujų sujungimų plėtra, siekiant patenkinti vidaus rinkos poreikius ar sustiprinti tiekimo saugumą, įskaitant atskirųjų dujų tinklų sujungimą

7.1. Papildomas dujotiekio tarp Airijos ir Škotijos sujungimas

7.2. Šiaurės—pietų sujungimas, įskaitant Dublino — Belfasto dujotiekį

7.3. Lacq (Prancūzija) — Calahorra (Ispanija) dujotiekio kompresorinė

7.4. Lacq (Prancūzija) — Calahorra (Ispanija) dujotiekio kompresorinė

7.5. Perpignan (Prancūzija) — Barselonos (Ispanija) dujotiekis

7.6. Per Ispanijos pietinę dalį, Galiciją ir Asturias nutiestų dujotiekių, kuriais dujos tiekiamos į Portugaliją, transportavimo pajėgumų didinimas

7.7. Puchkirchen (Austrija) — Burghausen (Vokietija) dujotiekis

7.8. Andorf (Austrija) — Simbach (Vokietija) dujotiekis

7.9. Wiener Neustadt (Austrija) — Sopron (Vengrija) dujotiekis

7.10. Bad Leonfelden (Vokietija) — Linz (Austrija) dujotiekis

7.11. Šiaurės vakarų Graikijos — Elbasan (Albanija) dujotiekis

7.12. Graikijos — Italijos jungiamasis dujotiekis

7.13. Pagrindinio Graikijos dujotiekio kompresorinė

7.14. Austrijos ir Čekijos Respublikos tinklų sujungimas

7.15. Pietryčių Europos dujų transportavimo koridorius, einantis per Graikiją, buvusią Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, Serbiją ir Juodkalniją, Bosniją Hercegoviną, Kroatiją, Slovėniją ir Austriją

7.16. Dujų transportavimo tarp Austrijos ir Turkijos koridorius, einantis per Vengriją, Rumuniją ir Bulgariją

7.17. Jungiamieji dujotiekiai tarp Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ir Vokietijos, jungiantys pagrindinius šiaurės vakarų Europos šaltinius ir rinkas

7.18. Sujungimas tarp šiaurės rytų Vokietijos (Berlyno regionas) ir šiaurės vakarų Lenkijos (Ščecino regionas) su atšaka iš Schmölln į Lubmin (Vokietija, Greifsvaldo regionas)

7.19. Sujungimas tarp Šiaurės jūroje esančių įrenginių, arba iš Danijai priklausančių įrenginių į sausumoje esančius įrenginius Jungtinėje Karalystėje

7.20. Transportavimo pajėgumų tarp Prancūzijos ir Italijos stiprinimas

7.21. Baltijos jūros jungiamasis dujotiekis, jungiantis Daniją, Vokietiją ir Švediją

8. Suskystintų gamtinių dujų (SGD) priėmimo ir gamtinių dujų laikymo pajėgumų didinimas

8.1. SGD įrenginiai Le Verdon-sur-mer (Prancūzija, naujas terminalas) ir dujotiekis į Lussagnet (Prancūzija) saugyklą

8.2. SGD įrenginiai Fos-sur-mer (Prancūzija)

8.3. SGD įrenginiai Huelva (Ispanija), eksploatuojamo terminalo išplėtimas

8.4. SGD įrenginiai Kartaginoje (Ispanija), eksploatuojamo terminalo išplėtimas

8.5. SGD įrenginiai Galicijoje (Ispanija), naujas terminalas

8.6. SGD įrenginiai Bilbao (Ispanija), naujas terminalas

8.7. SGD įrenginiai Valensijos regione (Ispanija), naujas terminalas

8.8. SGD įrenginiai Barselonoje (Ispanija), eksploatuojamo terminalo išplėtimas

8.9. SGD įrenginiai Sines (Portugalija), naujas terminalas

8.10. SGD įrenginiai Revithoussa (Graikija), eksploatuojamo terminalo išplėtimas

8.11. SGD įrenginiai Adrijos šiaurinėje pakrantėje (Italija)

8.12. SGD įrenginiai Adrijos jūros šiaurinėje dalyje (Italija)

8.13. SGD įrenginiai Adrijos pietinėje pakrantėje (Italija)

8.14. SGD įrenginiai Jonijos pakrantėje (Italija)

8.15. SD įrenginiai Tirėnų pakrantėje (Italija)

8.16. SGD Ligūrijos pakrantėje (Italija)

8.17. SGD įrenginiai Zeebrugge/Dudzele (Belgija, eksploatuojamo terminalo išplėtimas)

8.18. SGD Grain saloje Kento grafystėje (Jungtinė Karalystė)

8.19. Antrojo SGD terminalo statyba Graikijoje

8.20. Dujų požeminių saugyklų plėtimas Airijoje

8.21. Saugykla Pietų Kavala (Graikija), neatsinaujinančio dujų telkinio jūroje pertvarkymas

8.22. Saugykla Lussagnet (Prancūzija, eksploatavimo vietovės išplėtimas)

8.23. Saugykla Pecorade (Prancūzija, neatsinaujinančio naftos telkinio pertvarkymas)

8.24. Saugykla Alzaso regione (Prancūzija, druskos įdubų konversija)

8.25. Saugykla centriniame regione (Prancūzija, vandens plokščiakalnio konversija)

8.26. Saugyklos, esančios ant Ispanijos šiaurės — pietų ašies (naujos vietovės), Cantabria, Aragon, Castilla y León, Castilla — La Mancha ir Andalūzijoje

8.27. Saugyklos, esančios ant Ispanijos Viduržemio jūros ašies (naujos vietovės), Katalonijoje, Valensijoje ir Murcia

8.28. Saugykla Carriço (Portugalija, nauja vietovė)

8.29. Saugykla Loenhout (Belgija, eksploatavimo vietovės išplėtimas)

8.30. Saugykla Stenlille (Danija) ir Lille Torup (Danija, eksploatavimo vietovės išplėtimas)

8.31. Saugykla Tønder (Danija, nauja vietovė)

8.32. Saugykla Puchkirchen (Austrija, eksploatavimo vietovės išplėtimas), įskaitant dujotiekį su Penta vakarų sistema netoli Andorf (Austrija)

8.33. Saugykla Baumgarten (Austrija, nauja vietovė)

8.34. Saugykla Haidach (Austrija, nauja vietovė), įskaitant dujotiekį su Europos dujų tinklu

8.35. Požeminių dujų saugyklų plėtimas Italijoje

9. Dujų transportavimo pajėgumų didinimas (tiekimo dujotiekiai)

9.1. Šiaurės dujų tinklo sujungimo nustatymas ir plėtra: Norvegija — Danija — Vokietija — Švedija — Suomija — Rusija — Baltijos šalys — Lenkija

9.2. Vidurio šiaurės dujotiekis: Norvegija, Švedija, Suomija

9.3. Šiaurės Europos dujotiekis: Rusija, Baltijos jūra, Vokietija

9.4. Dujotiekis iš Rusijos į Vokietiją per Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, įskaitant dujų požeminių saugyklų plėtimą Latvijoje

9.5. Dujotiekis Suomija — Estija

9.6. Nauji dujotiekiai iš Alžyro į Ispaniją ir Prancūziją bei su tuo susijęs vidaus tinklo pajėgumų padidėjimas šiose šalyse

9.7. Alžyro — Maroko — Ispanijos (iki Kordobos) dujotiekio transportavimo pajėgumų didinimas

9.8. Kordoba (Ispanija) — Ciudad Real (Ispanija) dujotiekis

9.9. Ciudad Real (Ispanija) — Madridas (Ispanija) dujotiekis

9.10. Ciudad Real (Ispanija) — Viduržemio jūros pakrantė (Ispanija) dujotiekis

9.11. Castilla (Ispanija) atšakos — La Mancha (Ispanija)

9.12. Plėtra link šiaurės vakarų Ispanijos

9.13. Alžyro — Ispanijos povandeninis dujotiekis bei dujotiekiai sujungimui su Prancūzija

9.14. Transportavimo pajėgumo iš Rusijos išteklių į Europos Sąjungą per Ukrainą, Slovakiją ir Čekijos Respubliką didinimas

9.15. Transportavimo pajėgumo iš Rusijos išteklių į Europos Sąjungą per Baltarusiją ir Lenkiją didinimas

9.16. Yagal Sud dujotiekio (tarp STEGAL dujotiekio, nutiesto į Vokietijos, Prancūzijos ir Šveicarijos trikampį)

9.17. SUDAL rytų dujotiekis (tarp MIDAL dujotiekio netoli Heppenheim į Burghausen sujungimą su PENTA dujotiekiu Austrijoje)

9.18. Dujotiekis iš Libijos išteklių į Italiją

9.19. Dujotiekis iš išteklių Kaspijos jūros šalyse į Europos Sąjungą

9.20. Dujotiekis Graikija — Turkija

9.21. Transportavimo pajėgumo iš Rusijos išteklių į Graikiją ir kitas Balkanų šalis per Ukrainą, Moldovą, Rumuniją ir Bulgariją

9.22. Dujotiekis St. Zagora (Bulgarija) — Ihtiman (Bulgarija)

9.23. Jungiamieji dujotiekiai tarp Vokietijos, Čekijos, Austrijos ir Italijos dujų tinklų

9.24. Dujotiekis iš Rusijos išteklių į Italiją per Ukrainą, Slovakiją, Vengriją ir Slovėniją

9.25. TENP dujotiekio, nutiesto iš Nyderlandų per Vokietiją į Italiną, transportavimo pajėgumo didinimas

9.26. Dujotiekis Taisnieres (Prancūzija) — Oltingue (Šveicarija)

9.27. Dujotiekis iš Danijos į Lenkiją; gali būti nutiestas per Švediją

9.28. Dujotiekis Nybro (Danija) — Dragør (Danija), įskaitant jungiamąjį dujotiekį su Stenille (Danija) saugykla

9.29. Dujų tinklas iš Barenco jūros išteklių į Europos Sąjungą per Švediją ir Suomiją

9.30. Dujotiekis iš Corrib telkinio (Airija, jūroje esantis telkinys)

9.31. Dujotiekis iš Alžyro išteklių į Italiją per Sardiniją, su atšaka į Korsiką

9.32. Dujotiekis iš išteklių Viduriniuosiuose Rytuose į Europos Sąjungą

9.33. Dujotiekis iš Norvegijos į Jungtinę Karalystę

10. Vidaus rinkoje eksploatuojamų jungtinių dujų tinklų darbą gerinantys veiksmai

(Specifikacijos dar nėra nustatytos).

--------------------------------------------------

Top