This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32002Q0328
Interinstitutional Agreement of 28 November 2001 on a more structured use of the recasting technique for legal acts
2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinis susitarimas dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo (2002/C 77/01)
2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinis susitarimas dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo (2002/C 77/01)
OL C 77, 2002 3 28, pp. 1–3
(ES, DA, DE, EL, EN, FR, IT, NL, PT, FI, SV) Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose)
(CS, ET, LV, LT, HU, MT, PL, SK, SL, BG, RO, HR)
In force
Oficialusis leidinys C 077 , 28/03/2002 p. 0001 - 0003
Tarpinstitucinis susitarimas 2001 m. lapkričio 28 d. dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo (2002/C 77/01) EUROPOS PARLAMENTAS, EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA IR EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA, kadangi: (1) 1992 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba susitikime Edinburge pabrėžė, kad Bendrijai svarbu, jog Bendrijos teisės aktai būtų prieinamesni ir suprantamesni. (2) 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, laikydamiesi Europos Vadovų Tarybos parengtų gairių, sudarė Tarpinstitucinį susitarimą dėl spartesnio veiklos metodo oficialiai teisės aktų kodifikacijai [1], siekdami iš esmės pagerinti teisės aktų, kurie buvo daug kartų iš dalies keičiami, aiškumą. (3) Tačiau patirtis rodo, kad nepaisant spartesnio metodo naudojimo Komisija dažnai delsia pateikti svarstyti pasiūlymus dėl oficialaus kodifikavimo, o teisės aktų leidybos institucijos – priimti oficialaus kodifikavimo aktus, ypač todėl, kad šiuo metu priimami nauji teisės aktų pakeitimai, ir tai nulemia, kad kodifikavimo darbas turi būti pradėtas iš naujo. (4) Todėl yra tikslinga, ypač dažnai iš dalies keičiamų teisės aktų atžvilgiu, taikyti tokią teisės aktų leidimo metodiką, kuri leistų aktų pakeitimus ir kodifikavimą atlikti viename teisės akto tekste. (5) Jei esminiai pakeitimai turi būti padaryti ankstesniame teisės akte, pakeitimo metodas leidžia priimti vieną teisės akto tekstą, kuriame kartu padaroma norima pataisa, ta pataisa kodifikuojama su ankstesnio akto nepakeistomis nuostatomis, ir panaikinamas ankstesnis aktas. (6) Kadangi tai padeda išvengti pavienių teisės aktų pakeitimo aktų, kurie dažnai padaro reglamentus sunkiai suprantamais, daugėjimo, tai pakeitimo metodas būtų tinkamas būdas nuolat ir visapusiškai užtikrinti Bendrijos teisės aktų aiškumą. (7) Sistemingesnis pakeitimo metodo naudojimas yra viena iš priemonių, kurių ėmėsi institucijos, kad pagerintų Bendrijos teisės aktų prieinamumą, kitos priemonės – spartesnio veiklos metodo oficialiai kodifikacijai priėmimas ir Bendrijos teisės aktų rengimo kokybės bendrų gairių nustatymas remiantis 1998 m. gruodžio 22 d. Tarpinstituciniu susitarimu [2]. (8) 1999 m. gruodžio mėn. susitikime Helsinkyje Europos Vadovų Taryba pageidavo, kad Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija kaip galima greičiau pasirašytų Tarpinstitucinį susitarimą dėl pakeitimo metodo, SUSITARĖ: 1. Šio Susitarimo tikslas yra nustatyti procedūrines taisykles, įgalinančias sistemingiau naudoti pakeitimo metodą, laikantis įprastinio Bendrijos teisės aktų leidybos proceso. 2. Pakeitimas reiškia naujo teisės akto priėmimą, kai tame pačiame tekste inkorporuojami ir ankstesnio teisės akto esminiai pakeitimai, ir to akto nekeistos nuostatos. Naujasis teisės aktas pakeičia ir panaikina ankstesnįjį aktą. 3. Komisijos pateiktame pasiūlyme dėl pakeitimo nurodomi esminiai ankstesnio akto pakeitimai. Antrame lygyje pasiūlyme pateikiamas ankstesnio akto nepakeistų nuostatų kodifikavimas kartu su esminiais pakeitimais. 4. Šiame susitarime: - "ankstesnis aktas" – tai galiojantis teisės aktas, kuris buvo keičiamas vienu ar daugiau pakeitimo aktais, - "esminis pakeitimas" – tai bet kuris pakeitimas, kuris keičia ankstesnio akto turinį, išskyrus grynai formalius arba redakcinius pakeitimus, - "nekeista nuostata" – tai bet kuri ankstesnio akto nuostata, kuri nors ir galėjo būti formaliai arba redakciškai taisyta, bet ji nebuvo iš esmės pakeista. Naujas teisės aktas nelaikomas pakeitimo aktu, jei jis, išskyrus standartines nuostatas ar formuluotes, iš esmės keičia visas ankstesnio akto, kurį jis pakeičia ir panaikina, nuostatas. 5. Laikomasi visų įprastinio Bendrijos teisės aktų leidybos proceso reikalavimų. 6. Pasiūlymas dėl pakeitimo atitinka šiuos kriterijus: a) pasiūlymą lydinčiajame paaiškinamajame memorandume: i) aiškiai nurodoma, kad tai yra pasiūlymas dėl pakeitimo, ir paaiškinama, kokios yra tokio sprendimo priežastys; ii) pagrindžiamas kiekvienas pasiūlytas esminis pakeitimas; iii) nurodoma, kokios ankstesnio akto nuostatos lieka nepakeistos; b) siūlomas teisės akto tekstas pateikiamas taip, kad: i) esminiai pakeitimai ir naujos konstatuojamosios dalys būtų aiškiai atskirtos nuo nuostatų ir konstatuojamųjų dalių, kurie lieka nepakeisti; ii) jis atitiktų pasiūlymų dėl oficialaus teisės aktų kodifikavimo teikimo reikalavimus dėl išlikusių nepakeistų nuostatų ir konstatuojamųjų dalių. 7. Siekiant užtikrinti aiškumą ir teisinį tikrumą, visi pakeitimo aktai turi atitikti, inter alia [3], toliau išvardytas teisės aktų rengimo taisykles: a) pirmojoje konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad naujasis teisės aktas yra ankstesnio akto pakeitimas; b) straipsnyje, panaikinančiame ankstesnį aktą, nustatoma, kad nuorodos į ankstesnį aktą yra laikomos nuorodomis į pakeitimo aktą ir turi būti aiškinamos remiantis prie pakeitimo akto pridedama koreliacijos lentele; c) be to, direktyvą pakeičiančiame akte: i) straipsnyje, kuriuo panaikinama ankstesnė direktyva, nustatoma, kad šis panaikinamas neturi jokios įtakos valstybių narių įsipareigojimams dėl perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio [4] ir, prireikus, įgyvendinimo laikotarpiui, kaip yra nustatyta pakeitimo aktu panaikinamoje direktyvoje; ii) i papunktyje minimi laikotarpiai yra pateikiami lentelėje akto priede; iii) straipsnyje dėl įsipareigojimo perkelti [5] pakeitimo direktyvą į nacionalinę teisę daroma nuoroda tik į tas nuostatas, kurios buvo iš esmės pakeistos ir kurios aiškiai nurodomos kaip tokios. Tos nuostatos, kurios pakeitimo direktyvoje išliko nekeistos, perkeliamos į nacionalinę teisę remiantis ankstesnėmis direktyvomis. 8. Jei teisės aktų leidybos proceso metu iškyla būtinybė iš esmės pakeisti pakeitimo akto nuostatas, apie kurių pakeitimus Komisijos pasiūlyme nekalbama, tokie to akto pakeitimai atliekami pagal Sutartyje nustatytą tvarką, remiantis taikytinu teisiniu pagrindu. 9. Konsultacinė darbo grupė, kurią sudaro atitinkamos Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisinės tarnybos, nagrinėja pateiktą pasiūlymą dėl pakeitimo. Ji kaip įmanoma greičiau pateikia savo nuomonę Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai dėl to, ar pasiūlyme, be jau nurodytų, nėra kitų esminių pakeitimų. 10. Šis Susitarimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje. Jis taikomas kiekvienam nuo jo įsigaliojimo dienos pateiktam pasiūlymui dėl pakeitimo. Šio Susitarimo taikymo įvertinimas atliekamas praėjus trejiems metams nuo jo įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, šį Susitarimą pasirašiusių institucijų teisinės tarnybos pateikia įvertinimo ataskaitą ir, jeigu reikia, pasiūlymus dėl reikalingų pakeitimų. Priimta Briuselyje, du tūkstančiai pirmųjų metų lapkričio dvidešimt aštuntą dieną. Europos Parlamento vardu Pirmininkas +++++ TIFF +++++ Tarybos vardu Pirmininkas +++++ TIFF +++++ Komisijos vardu +++++ TIFF +++++ Pirmininkaso [1] OL C 102, 1996 4 4, p. 2. [2] OL C 73, 1999 3 17, p. 1. [3] Žiūrėti visų pirma 1998 m. gruodžio 22 d. tarpinstitucinį susitarimą dėl bendrųjų Bendrijos teisės aktų rengimo kokybės gairių (OL C 73, 1999 3 17, p. 1). [4] Tai yra laikas, skirtas įgyvendinti įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įgyvendina direktyvą. [5] Tai yra įsipareigojimas įgyvendinti įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įgyvendina direktyvą. --------------------------------------------------