EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32002L0003

2002 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/3/EB dėl ozono aplinkos ore

OJ L 67, 9.3.2002, p. 14–30 (ES, DA, DE, EL, EN, FR, IT, NL, PT, FI, SV)
Special edition in Czech: Chapter 15 Volume 006 P. 497 - 514
Special edition in Estonian: Chapter 15 Volume 006 P. 497 - 514
Special edition in Latvian: Chapter 15 Volume 006 P. 497 - 514
Special edition in Lithuanian: Chapter 15 Volume 006 P. 497 - 514
Special edition in Hungarian Chapter 15 Volume 006 P. 497 - 514
Special edition in Maltese: Chapter 15 Volume 006 P. 497 - 514
Special edition in Polish: Chapter 15 Volume 006 P. 497 - 514
Special edition in Slovak: Chapter 15 Volume 006 P. 497 - 514
Special edition in Slovene: Chapter 15 Volume 006 P. 497 - 514
Special edition in Bulgarian: Chapter 15 Volume 008 P. 101 - 118
Special edition in Romanian: Chapter 15 Volume 008 P. 101 - 118

Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 10/06/2010; panaikino 32008L0050

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2002/3/oj

32002L0003

2002 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/3/EB dėl ozono aplinkos ore

Oficialusis leidinys L 067 , 09/03/2002 p. 0014 - 0030
CS.ES skyrius 15 tomas 06 p. 497 - 514
ET.ES skyrius 15 tomas 06 p. 497 - 514
HU.ES skyrius 15 tomas 06 p. 497 - 514
LT.ES skyrius 15 tomas 06 p. 497 - 514
LV.ES skyrius 15 tomas 06 p. 497 - 514
MT.ES skyrius 15 tomas 06 p. 497 - 514
PL.ES skyrius 15 tomas 06 p. 497 - 514
SK.ES skyrius 15 tomas 06 p. 497 - 514
SL.ES skyrius 15 tomas 06 p. 497 - 514


Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/3/EB

2002 m. vasario 12 d.

dėl ozono aplinkos ore

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę [3],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos [4] ir atsižvelgdami į 2001 m. gruodžio 10 d. Taikinimo komiteto patvirtintą bendrą tekstą,

kadangi:

(1) Remiantis Sutarties 174 straipsnyje numatytais principais, Penktoji aplinkosaugos veiksmų programa, patvirtinta 1993 m. vasario 1 d. Tarybos ir valstybių narių Vyriausybių atstovų susitikime priimtoje rezoliucijoje dėl Europos Bendrijos politikos ir veiksmų, susijusių su aplinka ir tvaria plėtra, programos [5], bei papildyta Sprendimu Nr. 2179/98/EB [6], visų pirma numato iš dalies pakeisti esamus teisės aktus dėl oro teršalų. Minėtoje programoje rekomenduojama nustatyti ilgalaikius oro kokybės tikslus.

(2) Pagal 1996 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyvos 96/62/EB dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo [7] 4 straipsnio 5 dalį Taryba turi priimti minėto straipsnio 1 dalyje numatytus teisės aktus bei 3 ir 4 dalyse nustatytas nuostatas.

(3) Svarbu užtikrinti veiksmingą žmonių sveikatos apsaugą nuo žalingo ozono poveikio. Turėtų būti kiek įmanoma sumažintas nepageidaujamas ozono poveikis augalijai, ekosistemoms ir aplinkai kaip visumai. Tarpvalstybinio pobūdžio tarša ozonu reikalauja imtis priemonių Bendrijos lygiu.

(4) Direktyvoje 96/62/EB numatyta, kad skaitmeninės ribinės vertės būtų pagrįstosduomenimis, kuriuos gauna šioje srityje dirbančios tarptautinės mokslininkų grupės. Komisija turi atsižvelgti į naujausius mokslinių tyrimų duomenis konkrečiose epidemiologijos ir aplinkos srityse bei į naujausius metrologijos pasiekimus, siekiant pakartotinai išanalizuoti elementus, kuriais šios ribinės vertės yra pagrįstos.

(5) Direktyvoje 96/62/EB reikalaujama, kad ozonui būtų nustatytos ribinės ir (arba) siektinos vertės. Atsižvelgiant į tarpvalstybinį ozono taršos pobūdį, Bendrijos lygiu turėtų būti nustatytos siektinos vertės žmonių sveikatos apsaugai ir augalijos apsaugai. Šios siektinos vertės turėtų būti susijusios su Bendrijos integruotos strategijos tarpiniais tikslais, skirtais kovai su rūgštėjimu ir pažemio ozonu, kurie taip pat sudaro 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/81/EB dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų [8] pagrindą.

(6) Atsižvelgiant į Direktyvą 96/62/EB, planai ir programos turėtų būti įgyvendinti tose zonose ir aglomeracijose, kuriose ozono koncentracijos viršija siektinas vertes, siekiant užtikrinti, kad iki nustatytos datos siektinos vertės nebūtų viršijamos. Tokiuose planuose ir programose daugiausia turėtų būti numatytos kontrolės priemonės, įgyvendintinos pagal atitinkamus Bendrijos teisės aktus.

(7) Turėtų būti nustatyti ilgalaikiai tikslai, numatantys veiksmingą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą. Ilgalaikiai tikslai turėtų būti susiję su ozono ir rūgštėjimo mažinimo strategija, bei jos siekiu sumažinti atotrūkį tarp esamų ozono lygių ir ilgalaikių tikslų.

(8) Zonose, kuriose viršijami ilgalaikiai tikslai, turėtų būti atliekami privalomi matavimai. Papildomos vertinimo priemonės gali padėti sumažinti reikalaujamą ėminių ėmimo nustatytose vietose skaičių.

(9) Siekiant apsaugoti plačiąją visuomenę, turėtų būti nustatytas ozono pavojaus slenkstis. Kad būtų apsaugotos jautriosios gyventojų grupės, turėtų būti nustatytas informavimo slenkstis. Naujausia informacija apie ozono koncentracijas aplinkos ore turėtų būti reguliariai pateikiama visuomenei.

(10) Reikėtų sudaryti trumpalaikius veiksmų planus, jeigu pavojaus slenksčio viršijimo riziką galima labai sumažinti. Turėtų būti ištirta ir įvertinta galimybė sumažinti viršijimo riziką, trukmę ir sunkumą. Neturėtų būti reikalaujama imtis vietinių priemonių, jeigu naudos ir sąnaudų patikrinimas rodo, kad jos yra neproporcingos.

(11) Dėl tarpvalstybinio ozono taršos pobūdžio, sudarant bei įgyvendinant planus, programas ir trumpalaikius veiksmų planus bei informuojant visuomenę, gali būti reikalingas koordinacinis darbas tarp kaimyninių valstybių narių. Prireikus valstybės narės turėtų bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, ypatingą dėmesį skirdamos tam, kad į tai kuo anksčiau būtų įtrauktos šalys kandidatės.

(12) Kaip reguliariai pateikiamų ataskaitų pagrindas Komisijai turėtų būti pateikiama informacija apie išmatuotas koncentracijas.

(13) Komisija turėtų iš naujo išnagrinėti šios direktyvos nuostatas, atsižvelgdama į pačius naujausius mokslinius tyrimus, visų pirma susijusius su ozono poveikiu žmonių sveikatai ir aplinkai. Komisijos ataskaita turėtų būti pateikiama kaip neatskiriama oro kokybės strategijos dalis, skirta iš naujo apsvarstyti ir Bendrijai pasiūlyti oro kokybei numatytus tikslus ir sukurti strategijas jų įgyvendinimui, kad būtų užtikrinta, jog šie tikslai bus pasiekti. Tokiu būdu šioje ataskaitoje turėtų būti atsižvelgta į galimybę per nustatytą laiką pasiekti ilgalaikius tikslus.

(14) Šios direktyvos įgyvendinimui reikalingos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvą 1999/468/EB, nustatančią Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką [9].

(15) Kadangi dėl tarpvalstybinio ozono taršos pobūdžio valstybės narės negali tinkamai įgyvendinti siūlomų veiksmų tikslų, užtikrinančių veiksmingą žmonių sveikatos apsaugą nuo žalingo ozono poveikio ir sumažinančių nepageidaujamą ozono poveikį augalijai, ekosistemoms ir aplinkai kaip visumai, ir todėl šie tikslai gali būti geriau įgyvendinti Bendrijos lygiu, Bendrija gali priimti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nurodytą subsidiarumo principą. Pagal minėtame straipsnyje nurodytą proporcingumo principą ši direktyva neišeina už tų ribų, kurios reikalingos šiems tikslams pasiekti.

(16) 1992 m. rugsėjo 21 d. Tarybos direktyva 92/72/EEB dėl oro taršos ozonu [10] turėtų būti panaikinta,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Tikslai

Šios direktyvos tikslas:

a) nustatyti Bendrijoje ilgalaikius tikslus, siektinas vertes, pavojaus ir informavimo slenksčius, susijusius su ozono koncentracijos aplinkos ore, skirtus išvengti, užkirsti kelią arba sumažinti žalingą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai kaip visumai;

b) užtikrinti, kad aplinkos ore esančio ozono koncentracijai ir atitinkamai ozono prekursoriams (azoto oksidams ir lakiesiems organiniams junginiams) vertinti valstybėse narėse būtų taikomi bendri metodai ir kriterijai;

c) užtikrinti, kad būtų gaunama pakankamai informacijos apie ozono lygius aplinkoje ir kad ji būtų prieinama visuomenei;

d) užtikrinti, kad aplinkos oro kokybė ozono atžvilgiu būtų išlaikoma, jeigu ji yra gera, o kitais atvejais — ji būtų gerinama;

e) skatinti didesnį bendradarbiavimą tarp valstybių narių ozono lygių mažinimo srityje, panaudoti tarpvalstybinių priemonių galimybes ir susitarimus dėl tokių priemonių.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šioje direktyvoje:

1) "aplinkos oras" — tai troposferos oras, išskyrus darbo aplinkos orą;

2) "teršalas" — tai visos medžiagos, kurias žmogus tiesiogiai ar netiesiogiai išleidžia į aplinkos orą ir kurios gali turėti žalingą poveikį žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai kaip visumai;

3) "ozono prekursorių medžiagos" — tai medžiagos, turinčios įtakos pažemio ozono susidarymui, dalis kurių yra išvardytos VI priede;

4) "lygis" — tai teršalų koncentracija aplinkos ore arba jų nusėdimas paviršiuje per nustatytą laiką;

5) "vertinimas" — tai bet kuris metodas, taikomas išmatuoti, apskaičiuoti, numatyti arba įvertinti teršalo lygį aplinkos ore;

6) "fiksuoti matavimai" — tai matavimai, atliekami pagal Direktyvos 96/62/EB 6 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

7) "zona" — tai valstybės narės nustatyta jos teritorijos dalis;

8) "aglomeracija" — tai zona, kurioje yra daugiau nei 250000 gyventojų arba kurioje, jeigu gyventojų skaičius yra ne didesnis nei 250000, dėl gyventojų tankumo viename km2 valstybėje narėje būtina vertinti ir valdyti aplinkos oro kokybę;

9) "siektina vertė" — tai nustatytas lygis, siekiant per ilgą laiką išvengti žalingo poveikio žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai kaip visumai, kuris, jeigu įmanoma, turi būti pasiektas per nurodytą laiką;

10) "ilgalaikis tikslas" — tai ozono koncentracija aplinkos ore, žemiau kurios, pagal dabartines mokslo žinias, negali pasireikšti tiesioginis nepageidaujamas poveikis žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai kaip visumai. Šis tikslas turi būti pasiektas per ilgą laiką, jeigu jo neįmanoma pasiekti naudojant atitinkamas priemones, kurių tikslas — veiksmingai apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką;

11) "pavojaus slenkstis" — tai užterštumo lygis, kurį viršijus net dėl trumpalaikio poveikio kyla pavojus žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai ir kuriam esant valstybės narės turi nedelsdamos imtis 6 ir 7 straipsniuose nustatytų veiksmų;

12) "informavimo slenkstis" — tai lygis, kurį viršijus kyla pavojus žmonių sveikatai dėl trumpalaikio poveikio ypatingai jautrioms gyventojų grupėms ir kuriam esant būtina pateikti naujausią informaciją;

13) "lakieji organiniai junginiai" (LOJ) — tai visi organiniai junginiai iš antropogeninių ir biogeninių šaltinių, išskyrus metaną, kuriems saulės šviesoje reaguojant su azoto oksidais gali susidaryti fotocheminiai oksidatoriai.

3 straipsnis

Siektinos vertės

1. Siektinos ozono koncentracijos vertės aplinkos ore 2010 metams yra nustatytos I priedo II skirsnyje.

2. Valstybės narės sudaro zonų ir aglomeracijų sąrašą, kuriose ozono lygiai aplinkos ore, įvertinti pagal 9 straipsnį, yra didesni už 1 dalyje nurodytas siektinas vertes.

3. Valstybės narės 2 dalyje nurodytose zonose ir aglomeracijose taiko priemones, užtikrinančias, kad pagal Direktyvos 2001/81/EB nuostatas būtų parengti ir įgyvendinti planai arba programos, kad nuo I priedo II skirsnyje nurodytos datos nebūtų viršijamos siektinos vertės, jeigu jų neįmanoma pasiekti naudojant atitinkamas priemones.

Jeigu pagal Direktyvos 96/62/EB 8 straipsnio 3 dalį planai arba programos turi būti parengtos ar įgyvendintos kitiems teršalams, o ne ozonui, valstybės narės tam tikrais atvejais parengia ir įgyvendina bendrus planus arba programas, į kuriuos įeina visi nagrinėjami teršalai.

4. Į 3 dalyje nurodytus planus arba programas turi būti įtraukta bent jau Direktyvos 96/62/EB IV priede išvardyta informacija, kuri turi būti prieinama visuomenei bei tam tikroms organizacijoms, tokioms kaip aplinkos organizacijos, vartotojų organizacijos, organizacijos, atstovaujančios jautrių gyventojų grupių interesams, bei kitoms atitinkamoms sveikatos priežiūros institucijoms.

4 straipsnis

Ilgalaikiai tikslai

1. Ilgalaikiai tikslai, nustatyti ozono koncentracijoms aplinkos ore, yra išdėstyti I priedo III skirsnyje.

2. Valstybės narės sudaro sąrašą zonų ir aglomeracijų, kuriose ozono lygiai aplinkos ore, įvertinti pagal 9 straipsnį, yra didesni nei 1 dalyje nurodyti ilgalaikiai tikslai, bet mažesni už I priedo II skirsnyje nustatytas siektinas vertes arba joms lygūs. Tokioms zonoms ir aglomeracijoms valstybės narės parengia ir įgyvendina rentabilias priemones, kuriomis siekiama ilgalaikių tikslų. Priemonės, kurių imamasi, turi būti suderintos su visais 3 straipsnio 3 dalyje nurodytais planais arba programomis. Be to, jos turi remtis priemonėmis, kurių imamasi pagal Direktyvos 2001/81/EB nuostatas ir kitus susijusius jau esamus ir būsimus EB teisės aktus.

3. Bendrijos pažanga siekiant ilgalaikių tikslų turi būti nuolat tikslinama pagal 11 straipsnį ir ryšium su Direktyva 2001/81/EB, imant 2020 m. atskaitos tašku bei atsižvelgiant į pažangą, padarytą siekiant minėtoje direktyvoje išvardytų nacionalinių didžiausių leistinų emisijos ribų.

5 straipsnis

Reikalavimai zonoms ir aglomeracijoms, kuriose ozono lygiai atitinka ilgalaikius tikslus

Valstybės narės sudaro zonų ir aglomeracijų sąrašus, kuriose ozono lygiai atitinka ilgalaikius tikslus. Kiek tai yra susiję su veiksniais, į kuriuos įeina užterštumas ozonu tarpvalstybiniu mastu, ir kiek leidžia meteorologinės sąlygos, tose zonose ir aglomeracijose turi būti išlaikomi tokie ozono užterštumo lygiai, kurie yra žemesni už ilgalaikių tikslų lygius, ir, taikant atitinkamas priemones, turi būti išsaugoma geriausia aplinkos oro kokybė, atitinkanti tvarios plėtros principus ir aukštą aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos lygį.

6 straipsnis

Visuomenei pateikiama informacija

1. Valstybės narės imasi tam tikrų veiksmų:

a) užtikrindamos, kad naujausia informacija apie ozono koncentracijas aplinkos ore būtų reguliariai pateikiama visuomenei, taip pat atitinkamoms organizacijoms, tokioms kaip aplinkos organizacijos, vartotojų organizacijos, organizacijos, atstovaujančioms jautrių gyventojų grupių interesams, bei kitoms atitinkamoms sveikatos apsaugos institucijoms.

Tokia informacija atnaujinama bent kartą per dieną, o jeigu įmanoma praktiškai įgyvendinti, — kas valandą.

Šioje informacijoje nurodomos bent jau visos koncentracijos, viršijančios užterštumo lygius, nurodytus ilgalaikiuose sveikatos apsaugos tiksluose, ir pavojaus slenksčius per atitinkamą vidurkinimo laiką. Joje taip pat turėtų būti pateikiamas trumpas poveikio sveikatai įvertinimas.

Informavimo ir pavojaus slenksčiai ozono koncentracijoms aplinkos ore yra pateikti II priedo I skirsnyje;

b) pateikia visuomenei ir tam tikroms organizacijoms, tokioms kaip aplinkos organizacijos, vartotojų organizacijos, organizacijos, atstovaujančios jautrių gyventojų grupių interesams, bei kitoms atitinkamoms sveikatos apsaugos institucijoms, išsamias metines ataskaitas, kuriose nurodomos visos viršijamos siektinų verčių ir ilgalaikių tikslų žmonių sveikatai koncentracijos, informavimo ir pavojaus slenksčių viršijimai per tam tikrą vidurkinimo laikotarpį, augalijai — visos viršijamos siektinų verčių ir ilgalaikių tikslų augalijai koncentracijos ir atitinkamai kartu su trumpu visų šių viršijamų verčių poveikio įvertinimu. Tam tikrais atvejais gali būti įtraukta papildoma informacija apie miškų apsaugą ir jos įvertinimai, kaip apibrėžta III priedo I skirsnyje. Taip pat gali būti pateikta informacija apie tam tikras prekursorių medžiagas, jeigu jos nėra nurodytos galiojančiuose Bendrijos teisės aktuose;

c) užtikrindamos, kad sveikatos priežiūros institucijoms ir visuomenei laiku būtų teikiama informacija apie faktiškai viršytas arba prognozuojamas viršyti pavojaus slenksčių koncentracijas.

Pirmiau minėta informacija ir ataskaitos priklausomai nuo situacijos yra skelbiamos naudojant tam tikras priemones, pavyzdžiui, transliuojančiąją žiniasklaidą, spaudą arba publikacijas, informacinius skydus arba kompiuterinių tinklų paslaugas, pvz., internetą.

2. Visuomenėje pagal Direktyvos 96/62/EB 10 straipsnį pateikiamoje informacijoje, kai yra viršijamas bet kuris slenkstis, turi būti atsižvelgiama į klausimus, nurodytus II priedo II skirsnyje. Tais atvejais, kai galima praktiškai įgyvendinti, valstybės narės imasi veiksmų, kad pateiktų tokią informaciją apie prognozuojamą informavimo arba pavojaus slenksčio viršijimą.

3. Informacija, pateikiama pagal šio 1 ir 2 dalis, turi būti aiški, išsami ir prieinama.

7 straipsnis

Trumpalaikiai veiksmų planai

1. Pagal Direktyvos 96/62/EB 7 straipsnio 3 dalį valstybės narės atitinkamame administraciniame lygyje parengia veiksmų planus, nurodydamos specialiąsias priemones, kurių turi būti imtasi greitu laiku, atsižvelgdamos į tam tikras vietos sąlygas tose zonose, kuriose yra pavojus viršyti pavojaus slenkstį, jeigu yra didelių galimybių šį pavojų sumažinti arba sumažinti pavojaus slenksčio viršijimo trukmę arba mastą. Jeigu nustatoma, kad tam tikrose zonose nėra didelių galimybių sumažinti pavojų, pavojaus slenksčio viršijimo trukmę arba mastą, valstybės narės atleidžiamos nuo Direktyvos 96/62/EB 7 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo. Valstybė narė turi pati nustatyti, ar yra realių galimybių sumažinti pavojų, pavojaus slenksčio viršijimo trukmę arba stiprumą, atsižvelgiant į nacionalines geografines, meteorologines ir ekonomines sąlygas.

2. Už trumpalaikių veiksmų planų sudarymą, įskaitant specialių veiksmų stimuliavimo lygius, atsako valstybės narės. Kiekvienu atskiru atveju planuose gali būti numatytos laipsniškos rentabilios priemonės, skirtos tam tikrai veiklai kontroliuoti ir, jei būtina, ją sumažinti arba nutraukti, įskaitant motorinių transporto priemonių eismą, kuris prisideda prie teršalų išmetimo, dėl kurių būna viršijami pavojaus slenksčiai. Taip pat gali būti įtrauktos veiksmingos priemonės, susijusios su pramonės įmonių veikla ar produktų panaudojimu.

3. Rengdamos ir įgyvendindamos trumpalaikius veiklos planus, valstybės narės apsvarsto priemonių pavyzdžius (kurių veiksmingumas buvo įvertintas), kurios turėtų būti įtrauktos į 12 straipsnyje nurodytas rekomendacijas.

4. Valstybės narės pateikia visuomenei ir tam tikroms organizacijoms, tokioms kaip aplinkos organizacijos, vartotojų organizacijos, organizacijos, atstovaujančios jautrių gyventojų grupių interesams, bei kitoms atitinkamoms sveikatos apsaugos institucijoms, savo tyrimų rezultatus kartu su specialių trumpalaikių veiksmų planų turiniu, taip pat informaciją apie šių planų įgyvendinimą.

8 straipsnis

Tarpvalstybinė tarša

1. Jeigu ozono koncentracijos, viršijančios siektinas vertes arba ilgalaikius tikslus, daugiausia atsiranda dėl kitose valstybėse narėse išmetamų prekursorių, atitinkama valstybė narė tam tikrais atvejais bendradarbiauja sudarant bendrus planus ir programas, kad būtų pasiektos siektinos vertės arba įgyvendinti ilgalaikiai tikslai, jeigu jų neįmanoma įgyvendinti naudojant atitinkamas priemones. Komisija padeda juos įgyvendinti. Komisija, vykdydama savo įsipareigojimus pagal 11 straipsnį, atsižvelgdama į Direktyvą 2001/81/EB, ypač į jos 9 straipsnį, išnagrinėja, ar turėtų būti imamasi papildomų veiksmų Bendrijos lygiu, kad būtų sumažinti išmetamų prekursorių kiekiai, dėl kurių vyksta tarpvalstybinė tarša ozonu.

2. Valstybės narės prireikus pagal 7 straipsnį parengia ir įgyvendina bendrus trumpalaikius veiksmų planus, kurie apima valstybių narių kaimynines zonas. Valstybės narės užtikrina, kad kitose valstybėse narėse esančios kaimyninės zonos, kurios yra parengusios trumpalaikius veiksmų planus, gautų visą reikalingą informaciją.

3. Jeigu informavimo arba pavojaus slenkstis viršijamas zonose, esančiose netoli valstybinės sienos, konkrečių kaimyninių valstybių narių kompetentingoms institucijoms informacija turėtų būti pateikiama nedelsiant, kad būtų lengviau informuoti tų valstybių visuomenę.

4. Sudarydamos 1 ir 2 dalyse nurodytus planus ir programas ir informuodamos 3 dalyje nurodytą visuomenę, valstybės narės tam tikrais atvejais bendradarbiauja su trečiosiomis šalimis, ypatingą dėmesį atkreipiant į šalis kandidates.

9 straipsnis

Ozono ir pirmtakų medžiagų koncentracijų įvertinimas aplinkos ore

1. Zonose ir aglomeracijose, kuriose ozono koncentracijos per bet kurį ankstesnį penkerių metų laikotarpį vykdytų matavimų metu viršijo ilgalaikius tikslus, yra privaloma vykdyti nenutrūkstamus matavimus nustatytoje vietoje.

Jeigu turimi mažiau nei penkerių metų duomenys, viršijimai gali būti valstybių narių nustatomi derinant nedidelės trukmės matavimus tokiu laiku ir tokiose vietose, kurios būdingos aukščiausiems taršos lygiams, su duomenimis, gautais sudarant išmetamų teršalų aprašus ir modelius.

IV priede išvardyti ėminių ėmimo vietų nustatymo kriterijai atliekant ozono matavimus.

V priedo I skirsnyje nurodytas mažiausias ėminių ėmimo vietų skaičius atliekant nenutrūkstamus ozono matavimus kiekvienoje zonoje arba aglomeracijoje, kuriose, vertinant oro kokybę, matavimai yra vienintelis informacijos šaltinis.

Azoto dioksido matavimai taip pat turi būti atliekami mažiausiai 50 % ozono ėminių ėmimo vietų, kaip reikalauja V priedo I skirsnis. Azoto dioksido matavimai yra atliekami nenutrūkstamai, išskyrus fonines stotis kaimo vietovėse, kaip apibrėžta IV priedo I skirsnyje, kur gali būti taikomi kitokie matavimų metodai.

Zonose ir aglomeracijose, kuriose informacija, gauta iš ėminių ėmimo vietų, skirtų matavimams nustatytose vietose atlikti, yra papildoma modeliniais ir (arba) indikatoriniais matavimais, bendras ėminių ėmimo vietų skaičius, apibrėžtas V priedo I skirsnyje, gali būti sumažintas, jei:

a) taikant papildomus metodus gaunama pakankamo lygio informacija oro kokybei įvertinti, atsižvelgiant į siektinas vertes, informavimo ir pavojaus slenksčius;

b) ėminių ėmimo vietų, kurios turi būti įrengtos, skaičiaus bei kitų metodų erdvinio išskaidymo turėtų pakakti, kad pagal VII priedo I skirsnyje apibrėžtus duomenų kokybės tikslus būtų galima nustatyti ozono koncentraciją, o rezultatai būtų įvertinti, kaip apibrėžta VII priedo II skirsnyje;

c) kiekvienoje zonoje arba aglomeracijoje yra ne mažiau kaip viena ėminių ėmimo vieta dviem milijonams gyventojų arba viena ėminių ėmimo vieta 50000 km2, priklausomai nuo to, kuriuo atveju gaunamas didesnis ėminių ėmimo vietų skaičius;

d) kiekvienoje zonoje ar aglomeracijoje yra ne mažiau kaip viena ėminių ėmimo vieta; ir

e) azoto dioksidas yra matuojamas visose likusiose ėminių ėmimo vietose, išskyrus fonines stotis kaimo vietovėse.

Tokiu atveju į modelinių ir (arba) indikatorinių matavimų rezultatus yra atsižvelgiama vertinant oro kokybę pagal siektinas vertes.

2. Tose zonose ir aglomeracijose, kuriose per ankstesnius penkerius matavimų metus koncentracijos buvo žemesnės nei ilgalaikiai tikslai, nenutrūkstamų matavimų stočių skaičius yra nustatomas pagal V priedo II skirsnį.

3. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos teritorijoje būtų įrengta ir eksploatuojama bent viena matavimų stotis, galinti pateikti duomenis apie VI priede išvardytas ozono prekursorių medžiagų koncentracijas. Valstybės narės pasirenka stočių, kuriose turi būti matuojamos ozono prekursorių medžiagos, skaičių ir vietą, atsižvelgdamos į minėtame priede nustatytus tikslus, metodus ir rekomendacijas.

Kaip vadovo, sudaryto pagal 12 straipsnį, dalis, rekomendacijos dėl tinkamos ozono prekursorių medžiagų matavimo strategijos yra nustatytos atsižvelgiant į šiuo metu galiojančius Bendrijos teisės aktų reikalavimus ir bendrą oro teršalų monitoringo ir tolimosios oro teršalų pernašos vertinimą Bendrijoje (EMEP).

4. Pamatiniai ozono analizės metodai yra išvardyti VIII priedo I skirsnyje. VIII priedo II skirsnyje numatyta ozonui pritaikyta pamatinė modelinė technika.

5. Visi pakeitimai, reikalingi šiam straipsniui ir IV–VIII priedams suderinti su mokslo ir technikos pažanga, priimami 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

10 straipsnis

Informacijos ir ataskaitų pateikimas

1. Valstybės narės, perduodamos Komisijai informaciją pagal Direktyvos 96/62/EB 11 straipsnį, taip pat siųsdamos ją pirmą kartą už kalendorinius metus nuo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos:

a) siunčia Komisijai už kiekvienus kalendorinius metus ne vėliau kaip kitų metų rugsėjo 30 d. 3 straipsnio 2 dalyje, 4 straipsnio 2 dalyje ir 5 straipsnyje nurodytų zonų ir aglomeracijų sąrašus;

b) siunčia Komisijai ataskaitą, kurioje pateikiama siektinų verčių viršijimų trumpa apžvalga, kaip nustatyta I priedo II skirsnyje. Šioje ataskaitoje pateikiamas paaiškinimas dėl siektinų verčių žmonių sveikatos apsaugai metinių viršijimų. Ataskaitoje taip pat turi būti 3 straipsnio 3 dalyje nurodyti planai ir programos. Ataskaita išsiunčiama ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams nuo laikotarpio pabaigos, kurio metu buvo stebėtas siektinų verčių viršijimas;

c) kas treji metai valstybės narės praneša Komisijai apie bet kurio plano ar programos vykdyme padarytą pažangą.

2. Be to, valstybės narės, pirmą kartą siųsdamos ataskaitą apie kalendorinius metus nuo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos:

a) kasmet kiekvieną mėnesį nuo balandžio iki rugsėjo siunčia Komisijai negalutinę informaciją:

i) ne vėliau kaip iki kito mėnesio pabaigos apie kiekvienos dienos viršijamą (-us) informavimo ir (arba) pavojaus slenkstį (-čius): data, bendras viršijimo valandų skaičius, maksimali 1 valandos ozono vertė (-ės);

ii) kasmet, ne vėliau kaip iki spalio 31 d., visą kitą III priede nurodytą informaciją;

b) ne vėliau kaip kitų metų rugsėjo 30 dieną apie kiekvienus kalendorinius metus siunčia Komisijai III priede nurodytą patvirtintą informaciją ir ozono prekursorių medžiagų, nurodytų VI priede, tų metų metines vidutines koncentracijas;

c) kas treji metai kartu su Tarybos direktyvos 91/692/EEB [11] 4 straipsnyje nurodyta sektorių ataskaita ir ne vėliau kaip iki kitų metų rugsėjo 30 d., pasibaigus kiekvienam trejų metų laikotarpiui, Komisijai siunčia:

i) informaciją, kurioje iš naujo patikrinti ozono lygiai, stebėti arba vertinti 3 straipsnio 2 dalyje, 4 straipsnio 2 dalyje ir 5 straipsnyje nurodytose zonose ir aglomeracijose;

ii) informaciją apie visas priemones, kurių buvo imtasi ar buvo planuojama imtis pagal 4 straipsnio 2 dalį, ir

iii) informaciją apie sprendimus dėl trumpalaikių veiksmų planų ir dėl projekto ir turinio bei visų šių planų, parengtų pagal 7 straipsnį, poveikio įvertinimą.

3. Komisija:

a) užtikrina, kad informacija, pateikiama pagal 2 dalies a punktą, būtų nedelsiant perduodama Europos aplinkos agentūrai, naudojant tinkamas priemones;

b) kasmet skelbia sąrašą zonų ir aglomeracijų, įteikiamų pagal 1 dalies a punktą, ir kasmet iki lapkričio 30 d. — ataskaitą apie tų metų vasaros ir ankstesnių kalendorinių metų duomenis apie ozoną, kurios tikslas — pateikti kiekvienoje valstybėje narėje susidariusios situacijos apžvalgas taip, kad jas būtų galima palyginti atsižvelgiant į skirtingas meteorologines sąlygas ir tarpvalstybinę taršą, bei visus ilgalaikių tikslų nustatytų verčių viršijimus valstybėse narėse;

c) reguliariai tikrina pagal 1 dalies b punktą įteikiamų planų arba programų įgyvendinimą, analizuodama jų eigą ir oro taršos tendencijas, atsižvelgiant į meteorologines sąlygas ir ozono prekursorių (biogeninių arba antropogeninių) kilmę;

d) rengiant trejų metų ataskaitas apie aplinkos oro kokybę pagal Direktyvos 96/62/EB 11 straipsnio 2 dalį, atsižvelgia į informaciją, pateikiamą pagal 1 ir 2 dalis;

e) organizuoja, kad būtų tinkamai keičiamasi informacija ir patirtimi, suteikiama pagal 2 dalies c punkto iii papunktį dėl trumpalaikių veiksmų planų projekto ir jų įgyvendinimo.

4. Vykdant 3 dalyje nurodytas užduotis, Komisija prireikus prašo Europos aplinkos agentūros atlikti ekspertizę.

5. Data, iki kurios valstybės narės praneša Komisijai apie pirminiam oro kokybės įvertinimui taikytus metodus pagal Direktyvos 96/62/EB 11 straipsnio 1 dalies d punktą, turi būti ne vėlesnė nei 2003 m. rugsėjo 9 d.

11 straipsnis

Patikslinimai ir ataskaitų pateikimas

1. Komisija ne vėliau kaip iki 2004 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, pagrįstą šios direktyvos taikymo srityje įgyta patirtimi. Joje visų pirma pateikiama:

a) atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, naujausių mokslinių tyrimų metu gauti duomenys apie ozono poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, ypač atsižvelgiant į jautrias gyventojų grupes; turi būti atsižvelgiama į tikslesnių modelių kūrimą;

b) duomenys apie technologijų naujoves, įskaitant visos Europos pažangą, pasiektą koncentracijų matavimams ir kitiems koncentracijų vertinimams taikomų metodų srityje, bei ozono koncentracijų raidos srityje;

c) modelinių prognozių palyginimas su faktiniais matavimais;

d) informacija apie ilgalaikių tikslų, siektinų verčių, informavimo ir pavojaus slenksčių nustatymą ir lygius;

e) ozono poveikio kultūroms ir natūraliai augalijai rezultatai pagal UN/ECE Tolimų oro teršalų permainų konvencijos Tarptautinę bendrąją programą.

2. Ataskaita pateikiama kaip neatskiriama oro kokybės strategijos, skirtos patikslinti ir pasiūlyti Bendrijai oro kokybės tikslus ir plėtoti jų įgyvendinimo strategijas, dalis, siekiant užtikrinti šių tikslų įgyvendinimą. Todėl ataskaitoje turi būti atsižvelgta į:

a) plačią taikymo sritį toliau mažinant išmetamųjų teršalų kiekius iš visų atitinkamų šaltinių, atsižvelgiant į technines galimybes ir rentabilumą;

b) ryšį tarp teršalų bei galimybes taikyti kombinuotas strategijas, kad Bendrijoje būtų įgyvendinta tam tikra oro kokybė ir su ja susiję tikslai;

c) galimybes Bendrijos lygiu imtis tolesnių veiksmų, siekiant sumažinti prekursorių išmetimą;

d) pažangą, pasiektą įgyvendinant I priedo siektinas vertes, įskaitant planus ir programas, sukurtas ir įgyvendintas pagal 3 ir 4 straipsnius, patirtį, įgytą įgyvendinant trumpalaikius veiksmų planus pagal 7 straipsnį, ir sąlygas, kaip nustatyta IV priede, kurioms esant buvo atlikti oro kokybės matavimai;

e) galimybes I priedo III skirsnyje išvardytus ilgalaikius tikslus įgyvendinti per nustatytą laiką;

f) dabartinius ir būsimus reikalavimus dėl informacijos visuomenei pateikimo ir dėl informacijos keitimosi tarp valstybių narių ir Komisijos;

g) ryšį tarp šios direktyvos ir numatytų pokyčių, atsirandančių dėl priemonių, kurių turi imtis Bendrija ir valstybės narės, kad būtų įgyvendinti su klimato kaita susiję įsipareigojimai;

h) taršos pernašas per valstybines sienas, atsižvelgiant į priemones, kurių imtasi šalyse kandidatėse.

3. Ataskaitoje taip pat pateikiama šios direktyvos nuostatų apžvalga, atsižvelgiant į joje padarytas išvadas, o prireikus prie jos pridedami pasiūlymai iš dalies pakeisti šią direktyvą, ypatingą dėmesį atkreipiant į ozono poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, ypač nurodant jautrias gyventojų grupes.

12 straipsnis

Vadovas

1. Komisija iki 2002 m. rugsėjo 9 d. parengia vadovą šiai direktyvai įgyvendinti. Tai darydama ji prašys valstybių narių, Europos aplinkos agentūros ir kitų ekspertinių institucijų atlikti ekspertizę, atsižvelgiant į galiojančius Bendrijos teisės aktų ir EMEP reikalavimus.

2. Vadovas priimamas 13 straipsnio 2 skirsnyje nustatyta tvarka. Šis vadovas neturi nei tiesioginės, nei netiesioginės įtakos keičiant siektinas vertes, ilgalaikius tikslus, pavojaus ar informavimo slenksčius.

13 straipsnis

Komiteto darbo tvarka

1. Komisijai padeda Direktyvos 96/62/EB 12 straipsnio 2 dalimi įsteigtas komitetas.

2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis — trys mėnesiai.

3. Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

14 straipsnis

Nuobaudos

Valstybės narės nustato nuobaudas, taikytinas nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą pažeidimams. Nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

15 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2003 m. rugsėjo 9 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

16 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 92/72/EEB panaikinama nuo 2003 m. rugsėjo 9 d.

17 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

18 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2002 m. vasario 12 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

P. Cox

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. Piqué i Camps

[1] OL C 56 E, 2000 2 29, p. 40 irOL C 29 E, 2001 1 30, p. 291.

[2] OL C 51, 2000 2 23, p. 11.

[3] OL C 317, 2000 11 6, p. 35.

[4] 2000 m. kovo 15 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 377, 2000 12 29, p. 154), 2001 m. kovo 8 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 126, 2001 4 26, p. 1) ir 2001 m. birželio 13 d. Europos Parlamento sprendimas (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2002 m. sausio 17 d. Europos Parlamento sprendimas ir 2001 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas.

[5] OL C 138, 1993 5 17, p. 1.

[6] OL L 275, 1998 10 10, p. 1.

[7] OL L 296, 1996 11 21, p. 55.

[8] OL L 309, 2001 11 27, p. 22.

[9] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[10] OL L 297, 1992 10 13, p. 1.

[11] OL L 377, 1991 12 31, p. 48.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI, OZONO SIEKTINOS VERTĖS IR ILGALAIKIAI TIKSLAI

1. Sąvokų apibrėžimai

Visos vertės turi būti išreikštos μg/m3. Tūris turi būti standartizuojamas tokiomis temperatūros ir slėgio sąlygomis: 293 K ir 101,3 kPa. Laikas apibrėžiamas Vidurio Europos laiku.

AOT40 (išreikštas (μg/m3) × valandos) yra skirtumo tarp valandinių koncentracijų, didesnių už 80 μg/m3 (= 40 dalių vienam milijardui), ir 80 μg/m3 suma per nustatytą laikotarpį, naudojant tik vienos valandos vertes, matuotas nuo 8:00 iki 20:00 val. Vidurio Europos laiku kiekvieną dieną [1].

Kad metiniai duomenys apie viršijamas vertes, naudojamas apskaičiuoti atitiktį toliau nurodytoms siektinoms vertėms ir ilgalaikiams tikslams, būtų pagrįsti, jie turi atitikti III priedo II skirsnyje nustatytus kriterijus.

II. Ozono siektinos vertės

| Parametrai | 2010 m. siektina vertė [2] [5] |

1.Siektina vertė, nustatyta žmonių sveikatos apsaugai | Didžiausias paros 8 valandų vidurkis [3] | 120 μg/m3 neturi būti viršijama daugiau nei 25 dienas per kalendorinius metus, imant trejų metų vidurkį [4] |

2.Siektina vertė, nustatyta augalijos apsaugai | AOT40, apskaičiuotas pagal 1 valandos vertes nuo gegužės iki liepos mėn. | 18000 μg/m3 × h, imant penkerių metų vidurkį [4] |

III. Ozono ilgalaikiai tikslai

| Parametrai | Ilgalaikiai tikslai [6] |

1.Ilgalaikiai tikslai, nustatyti žmonių sveikatos apsaugai | Didžiausias paros 8 valandų vidurkis per kalendorinius metus | 120 μg/m3 |

2.Ilgalaikiai tikslai, nustatyti augalijos apsaugai | AOT40, apskaičiuotas pagal 1 valandos vertes nuo gegužės iki liepos mėn. | 6000 μg/m3 × h |

[1] Arba atitinkamas laikas labai nutolusiuose regionuose.

[2] Atitiktis siektinoms vertėms bus vertinama kaip gauta iš šios vertės, t. y. 2010 m. bus pirmi metai, kai per juos gauti duomenys bus naudojami apskaičiuojant atitiktį per kitus trejus ar penkerius metus.

[3] Didžiausia paros 8 valandų vidutinė koncentracija yra atrenkama, išnagrinėjus per 8 valandas gautus vidurkius, apskaičiuotus iš per valandą gautų duomenų ir juos kas valandą atnaujinant. Taip apskaičiuotas kiekvienas 8 valandų vidurkis yra nustatomas tai parai, kai ji pasibaigia, t. y. bet kurios paros pirmasis apskaičiavimų laikotarpis — tai laikas nuo praėjusios paros 17:00 iki šios 01:00; paskutinis bet kurios vienos paros laikotarpis — tai tos paros laikas nuo 16:00 iki 24:00.

[4] Jeigu trejų arba penkerių metų vidurkių neįmanoma nustatyti, remiantis išsamiais ir nuosekliais metiniais duomenimis, mažiausi metiniai duomenys, reikalingi patikrinti atitiktį siektinoms vertėms, yra tokie:

- žmonių sveikatos apsaugos siektinos vertės: vienerius metus galiojantys duomenys,

- augmenijos apsaugos siektinos vertės: trejus metus galiojantys duomenys.

[5] Šios siektinos vertės ir leidžiamos viršyti vertės yra nustatytos nepažeidžiant tyrimų ir 11 straipsnyje numatytų patikslinimų rezultatų, kuriuose atsižvelgiama į skirtingas geografines ir klimatines sąlygas Europos bendrijoje.

[6] Bendrijos pažanga siekiant ilgalaikių tikslų, naudojant 2020 m. atskaitos tašku, yra nagrinėjama kaip 11 straipsnyje nurodyto proceso dalis.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

GYVENTOJŲ INFORMAVIMO IR PAVOJAUS SLENKSČIAI

I. Informavimo ir pavojaus slenksčiai ozono atžvilgiu

| Parametrai | Vertė |

Informavimo slenkstis | 1 valandos vidurkis | 180 μg/m3 |

Pavojaus slenkstis | 1 valandos vidurkis [1] | 240 μg/m3 |

II. Mažiausias visuomenei pateiktinos informacijos kiekis, kai viršijamas informavimo slenkstis arba kai toks viršijimas yra numatomas

Išsamią, visuomenei pakankamai plačiu mastu nedelsiant pateiktiną informaciją turėtų sudaryti:

1) informacija apie nustatytą verčių viršijimą:

- vieta arba sritis, kurioje viršytos vertės,

- viršyto slenksčio pobūdis (informavimo ar pavojaus),

- viršijimo pradžios laikas ir trukmė,

- aukščiausia 1 valandos ir 8 valandų koncentracija;

2) prognozė kitai popietei/dienai (-oms):

- geografinė sritis, kurioje tikimasi, kad bus viršytas informavimo ir (arba) pavojaus slenkstis,

- numatomas taršos pokytis (pagerėjimas, nusistovėjimas arba pablogėjimas);

3) informacija apie konkrečią gyventojų grupę, galimas poveikis sveikatai ir rekomenduojamas elgesys:

- informacija apie gyventojų rizikos grupes,

- galimų simptomų apibūdinimas,

- rekomenduojamos atsargumo priemonės, kurių turi imtis konkretūs gyventojai,

- papildomos informacijos šaltiniai ir kaip ją galima rasti;

4) informacija apie prevencinius veiksmus siekiant sumažinti užterštumą ir (arba) jo poveikį:

nurodomi pagrindiniai taršos šaltiniai; rekomendacijos kokių imtis veiksmų išmetamų teršalų kiekiui sumažinti.

[1] Įgyvendinant 7 straipsnį, slenksčius viršijančios vertės turi būti matuojamos arba numatomos iš eilės tris valandas.

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

Informacija, kurią valstybės narės pateikia Komisijai, ir duomenų sumavimo bei statistinių parametrų apskaičiavimo kriterijai

I. Komisijai pateiktina informacija

Šioje lentelėje nustatyta duomenų, kuriuos valstybės narės turi pateikti Komisijai, rūšis ir kiekis:

| Stoties rūšis | Lygis | Vidutinis/kaupimo laikas | Privalomi duomenys, pateikiami kiekvieną mėnesį nuo balandžio iki rugsėjo | Kasmetinė ataskaita |

Informavimo slenkstis | Bet kuri | 180 μg/m3 | 1 valanda | kiekvienos paros viršijimas (-ai): data, bendras viršijimo valandų skaičius, maksimalios 1 valandos ozono ir su juo susijusio NO2 vertės, jeigu reikalaujama,kas mėnesį, 1 val. didžiausias ozono kiekis | kiekvienos paros viršijimas (-ai): data, bendras viršijimo valandų skaičius, maksimalios 1 valandos ozono ir su juo susijusio NO2 vertės, jeigu reikalaujama |

Pavojaus slenkstis | Bet kuri | 240 μg/m3 | 1 valanda | kiekvienos paros viršijimas (-ai): data, bendras viršijimo valandų skaičius, maksimalios 1 valandos ozono ir su juo susijusio NO2 vertės, jeigu reikalaujama | kiekvienos paros viršijimas (-ai): data, bendras viršijimo valandų skaičius, maksimalios 1 valandos ozono ir su juo susijusio NO2 vertės, jeigu reikalaujama |

Sveikatos apsauga | Bet kuri | 120 μg/m3 | 8 valandos | kiekvienos paros viršijimas (-ai): data, didžiausias per 8 valandas [2] | kiekvienos paros viršijimas (-ai): data, didžiausias per 8 valandas [2] |

Augalijos apsauga | Priemiesčiai, kaimo vietovės, foninės kaimo vietovės | AOT40 [1]= 6000 μg/m3 × val. | 1 val., rinkta nuo balandžio iki rugsėjo | — | Vertė |

Miškų apsauga | Priemiesčiai, kaimo vietovės, foninės kaimo vietovės | AOT40 [1]= 20000 μg/m3 × val. | 1 val., rinkta nuo balandžio iki rugsėjo | — | Vertė |

Medžiagos | Bet kurioje | 40 μg/m3 [3] | 1 metai | — | Vertė |

Kaip dalis metinės ataskaitos taip pat turi būti pateikta toliau nurodyta informacija, jeigu visi turimi valandiniai duomenys apie ozoną, azoto dioksidą ir azoto oksidus nagrinėjamais metais nebuvo pristatyti pagal Tarybos sprendimą 97/101/EB [4]:

- apie ozoną, azoto dioksidą, azoto oksidus ir ozono ir azoto dioksido sumas (pridėtas kaip vieno milijardo dalis, bei išreikštas ozono μg/m3) — didžiausias, 99,9-tasis, 98-tasis, 50-tasis procentilis ir metinis vidurkis, bei pagrįsti duomenys, gauti iš valandinės serijos,

- didžiausias, 98-tasis, 50-tasis procentilis ir metinis vidurkis, gautas iš 8 valandų ozono maksimumo.

Mėnesinėse ataskaitose pateikti duomenys yra laikomi privalomais ir turi būti atnaujinami, jeigu reikia, vėlesnėse ataskaitose.

II. Duomenų sumavimo ir statistinių parametrų apskaičiavimo kriterijai

Procentiliai apskaičiuojami taikant Tarybos sprendime 97/101/EB apibrėžtą metodą.

Šie kriterijai turi būti naudojami tikrinant pagrįstumą, kai sumuojami duomenys ir apskaičiuojami statistiniai parametrai:

+++++ TIFF +++++

Parametrai | Pagrįstų duomenų reikalaujamas santykis |

1 valandos vertės | 75 % (t. y. 45 minutės) |

8 valandų vertės | 75 % (t. y. 6 valandos) |

Didžiausias dienos 8 valandų vidurkis, skaičiuojant 8 valandų vidurkius | 75 % valandinių 8 valandų vidurkių (t. y. 18 8 valandų vidurkių per dieną) |

AOT40 | 90 % 1 valandos verčių, gautų per laiką, apibrėžtą apskaičiuojant AOT40 vertę (-es) [5] |

Metinis vidurkis | 75 % 1 valandos verčių, gautų atskirai vasaros metu (nuo balandžio iki rugsėjo) ir žiemos metu (nuo sausio iki kovo, nuo spalio iki gruodžio) |

Viršijamų verčių skaičius ir didžiausios vertės per mėnesį | 90 % dienos didžiausių vidutinių verčių, gautų per 8 valandas (27 turimos dienos vertės per mėnesį) 90 % 1 valandos verčių, gautų nuo 8:00 iki 20:00 Vidurio Europos laiku |

Viršijamų verčių skaičius ir didžiausios vertės per metus | per penkis iš šešių mėnesių vasaros metu |

[1] Žr. AOT40 apibrėžimą I priedo I skirsnyje.

[2] Didžiausias dienos 8 valandų vidurkis (žr. I priedo II skirsnio a pastabą).

[3] Vertė turi būti patikslinta pagal 11 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į besikeičiančias mokslo žinias.

[4] OL L 35, 1997 2 5, p. 14.

[5] Tai valandų skaičius per AOT40 apibrėžime nustatytą laiką (pvz., nuo 8:00 iki 20:00 nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d. kasmet augalijos apsaugai ir nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d. kasmet miškų apsaugai).

--------------------------------------------------

IV PRIEDAS

OZONO KONCENTRACIJŲ VERTINIMO IR ĖMINIŲ ĖMIMO VIETŲ KLASIFIKAVIMO IR IŠDĖSTYMO KRITERIJAI

Fiksuotiems matavimams taikomi tokie reikalavimai:

I. Matavimo vietų išdėstymas makroskalėje

Stoties tipas | Matavimų tikslai | Charakteristikos [1] | Matavimo vietų išdėstymo makroskalėje kriterijai |

Miesto | Žmonių sveikatos apsauga: įvertinti ozono poveikį gyventojų sveikatai, t. y. kur didelis gyventojų tankis ir aukšta ozono koncentracija ir atspindi poveikį plačiajai visuomenei | Keli km2 | Atokiai nuo tokių vietinių išmetamųjų teršalų kaip eismo, degalinių ir pan. Ventiliuojamos vietos, kur galima išmatuoti gerai susimaišiusius lygius Vietovės, t. y. miestų gyvenamieji ir komerciniai rajonai, parkai (toliau nuo medžių), didelės gatvės arba skverai, kuriuose eismas nedidelis arba jo nėra, švietimo, sporto arba rekreacijos įrenginiams būdingos vietos |

Priemiesčio | Žmonių sveikatos ir augalijos apsauga: įvertinti poveikį gyventojams ir augalams, esantiems aglomeracijų pakraščiuose, kur ozono lygiai aukščiausi, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai gali būti veikiami gyventojai ir augalija | Kelios dešimtosios km2 | Tam tikru atstumu nuo vietos, kur išmetami didžiausi teršalų kiekiai, pavėjui pagrindine vėjo kryptimi/kryptimis, esant palankioms ozono susidarymo sąlygoms Kur gyventojai, jautrūs pasėliai ar natūralios ekosistemos, esančios aglomeracijos išoriniame pakraštyje, yra veikiami dideliais ozono lygiais Tam tikrais atvejais kai kurios priemiestinės stotys taip pat esančios prieš vėją nuo vietų su didžiausiu išmetamųjų teršalų kiekiu, kad būtų galima nustatyti regioninius foninius ozono lygius |

Kaimo vietovių | Žmonių sveikatos ir augalijos apsauga: įvertinti ozono koncentracijų poveikį gyventojams, pasėliams ir natūralioms ekologinėms sistemoms subregioniniu mastu | Subregioniniai lygiai (keli km2) | Stotys gali būti įrengtos mažose gyvenvietėse ir (arba) vietovėse su natūraliomis ekosistemomis, miškais arba pasėliais Būdingas ozonui, nuošaliai nuo tiesioginio vietinių išmetamųjų teršalų poveikio, tokių kaip pramoniniai įrenginiai ir keliai Atvirose vietovėse, bet ne ant aukštų kalnų viršūnių |

Foninės kaimo vietovės | Žmonių sveikatos ir augalijos apsauga: įvertinti ozono koncentracijų poveikį pasėliams ir natūralioms ekosistemoms | Regioniniai/nacionaliniai/kontinentiniai lygiai (1000-10000 km2) | Stotys įrengiamos vietovėse su mažesniu gyventoju tankiu, pvz., natūralios ekosistemos, miškai, esantys toli nuo miestų ir pramoninių rajonų ir atokiai nuo vietinių išmetamųjų teršalų Vengti vietovių, kuriose tam tikrose vietose padidintais kiekiais susidaro paviršinės inversijos sąlygos, taip pat didelių kalnų viršūnių Nerekomenduojamos pakrančių vietovės su ryškiais vėjo ciklų paros svyravimais |

Tam tikrais atvejais turėtų būti atsižvelgta į tai, kad kaimo vietovėse ir foninėse kaimo vietovėse esančios stotys atitiktų Komisijos reglamento (EB) Nr. 1091/94 [2] reikalavimus dėl Bendrijos miškų apsaugos nuo atmosferinių teršalų.

II. Matavimo vietų išdėstymas mikroskalėje

Šių rekomendacijų turėtų būti laikomasi tiek, kiek jas galima praktiškai pritaikyti:

1. Neturėtų būti jokių užtvarų oro srautui patekti į ėminių ėmiklio įsiurbiamąją angą, (laisvas ne mažiau kaip 270o skliaute) be jokių kliūčių, trukdančių orui tekėti šalia ėminių ėmiklio, t. y. atokiai nuo pastatų, balkonų, medžių ir kitų kliūčių daugiau nei per du aukščius kliūties, kuri išsikiša virš ėmiklio.

2. Įprasta, kad ėminio ėmiklio įsiurbiamoji anga būtų įrengta nuo 1,5 m (kvėpavimo zona) iki 4 m aukštyje nuo žemės paviršiaus. Kai kuriomis aplinkybėmis ji gali būti aukščiau priemiesčių stotyse ir miškingose vietovėse.

3. Ėminių zondas turėtų būti įtaisomas taip, kad jis būtų gana atokiai nuo tokių šaltinių kaip krosnys ir deginimo įrenginių dūmtakiai ir daugiau nei 10 m nuo artimiausio kelio, atstumą didinant priklausomai nuo eismo intensyvumo.

4. Ėmiklio išmetamoji anga turėtų būti laikoma taip, kad išmestas oras vėl nepatektų į įsiurbiamąją angą.

Taip pat galėtų būti atsižvelgiama į šiuos veiksnius:

1) trukdantys šaltiniai;

2) saugumas;

3) priėjimas;

4) galimybė naudotis elektros energija ir telefono ryšiu;

5) vietovės matomumas jos aplinkos atžvilgiu;

6) visuomenės ir operatorių saugumas;

7) galimybė sujungti ėminių ėmimo vietas skirtingiems teršalams;

8) planavimo reikalavimai.

III. Dokumentai ir vietų atrankos patikrinimas

Tvarka vietai išrinkti klasifikavimo etape turėtų būti išsamiai pagrįsta dokumentais bei tokiomis priemonėmis kaip geodezinė apylinkių nuotrauka ir detalus žemėlapis. Vietos turėtų būti reguliariai tikrinamos, pakartotinai pateikiant dokumentus, siekiant užtikrinti, kad bus laikomasi atrankos kriterijų.

Tam yra reikalingas monitoringo duomenų tinkamas atrinkimas ir aiškinimas, atsižvelgiant į meteorologinius ir fotocheminius procesus, turinčius įtakos tam tikroje vietoje matuotoms ozono koncentracijoms.

[1] Jeigu įmanoma, ėminių ėmimo vietos taip pat turėtų būti tokios, kad jų charakteristikos būtų panašios į toliau nuo jų esančių vietovių charakteristikas.

[2] OL L 125, 1994 5 18, p. 1.

--------------------------------------------------

V PRIEDAS

MAŽIAUSIO ĖMINIŲ ĖMIMO VIETŲ SKAIČIAUS, REIKALINGO ATLIKTI OZONO KONCENTRACIJŲ MATAVIMUS NUSTATYTOSE VIETOSE, NUSTATYMO KRITERIJAI

I. Mažiausias ėminių ėmimo vietų skaičius, reikalingas atlikti ozono koncentracijų matavimus nustatytose vietose oro kokybei įvertinti, atsižvelgiant į atitiktį siektinoms vertėms, ilgalaikiams tikslams ir pavojaus slenksčiams, kai nenutrūkstami matavimai yra vienintelis informacijos šaltinis

Gyventojų skaičius (× 1000) | Aglomeracijos (miesto ir priemiesčio) [1] | Kitos zonos (miesto ir priemiesčio) [1] | Foninės, esančios kaimo vietovėse |

< 250 | | 1 | 1 stotis/50000 km2 kaip vidutinis tankis visose šalies zonose [2] |

< 500 | 1 | 2 |

< 1000 | 2 | 2 |

< 1500 | 3 | 3 |

< 2000 | 3 | 4 |

< 2750 | 4 | 5 |

< 3750 | 5 | 6 |

> 3750 | 1 papildoma stotis 2 milijonams gyventojų | 1 papildoma stotis 2 milijonams gyventojų |

II. Mažiausias ėminių ėmimo vietų skaičius, skirtas atlikti ozono matavimus nustatytose vietose ilgalaikių tikslų siekiančiose zonose ir aglomeracijose

Ėminių ėmimo vietų skaičius zonose kartu su kitomis papildomomis vertinimo priemonėmis, tokiomis kaip oro kokybės modeliavimas ir sujungti azoto dioksido matavimai, turi būti pakankamas, kad būtų galima patikrinti taršos ozonu tendencijas ir atitiktį ilgalaikiams tikslams. I skirsnyje apibrėžtas aglomeracijose ir kitose zonose esančių stočių skaičius gali būti sumažintas vienu trečdaliu. Jeigu informacija, gauta iš fiksuotų matavimų stočių, yra vienintelis informacijos šaltinis, turėtų būti ne mažiau kaip viena monitoringo stotis. Jeigu zonose, kuriose atliekami papildomi vertinimai, nebelieka matavimo stočių, bendradarbiavimas su kaimyninėse zonose esančiomis stotimis turi užtikrinti, kad ozono koncentracijos bus tinkamai įvertintos siekiant ilgalaikių tikslų. Atokiose kaimo vietovėse turėtų būti 1 stotis 100000 km2.

[1] Ne mažiau kaip 1 stotis priemiesčio zonose, kur gyventojams gali pasireikšti didžiausias poveikis. Aglomeracijose ne mažiau kaip 50 % stočių turėtų būti priemiesčio zonose.

[2] Sudėtingose vietovėse rekomenduojama 1 stotis 25000 km2.

--------------------------------------------------

VI PRIEDAS

OZONO PREKURSORIŲ MEDŽIAGŲ MATAVIMAI

Tikslai

Pagrindinis tokių matavimų tikslas yra išanalizuoti visas ozono prekursorių tendencijas, patikrinti išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo strategijas, patikrinti taršos aprašų nuoseklumą ir padėti išaiškinti taršos šaltinių ryšį su taršos koncentracija.

Bet koks papildomas tikslas yra padėti suprasti ozono susidarymo ir pirmtakų sklaidos procesus, taip pat fotocheminių modelių taikymas.

Medžiagos

Į ozono prekursorių matavimą turi įeiti bent azoto oksidų bei tam tikrų lakiųjų organinių junginių (LOJ) matavimas. Toliau pateikiamas rekomenduojamų matuoti lakiųjų organinių junginių sąrašas.

Etanas

Etilenas

Acetilenas

Propanas

Propenas

n-butanas

i-butanas

1-butenas

Trans-2-butenas

Cis-2-butenas

1,3-butadienas

n-pentanas

i-pentanas

1-pentenas

2-pentenas

Izoprenas

n-heksanas

i-hexanas

n-heptanas

n-oktanas

i-oktanas

Benzenas

Toluenas

Etilbenzenas

m+p-ksilenas

o-ksilenas

1,2,4-trimetilbenzenas

1,2,3-trimetilbenzenas

1,3,5-trimetilbenzenas

Formaldehidas

Visi nemetaniniai angliavandeniliai

Pamatiniai metodai

Azoto oksidams taikomi Direktyvoje 1999/30/EB [1] arba vėlesniuose Bendrijos teisės aktuose apibrėžti pamatiniai metodai.

Visos valstybės narės turi pranešti Komisijai apie metodus, kuriuos jos taiko LOJ ėminiams imti ir matuoti. Komisija turi kaip galima greičiau atlikti palyginamuosius matavimus ir ištirti galimybę apibrėžti pamatinius metodus, taikomus prekursorių medžiagų ėminių ėmimui ir matavimams, kad būtų galima geriau palyginti matavimus ir kad jie būtų tikslesni iš naujo apsvarstant šią direktyvą pagal 11 straipsnį.

Vietos parinkimas

Matavimai ypač turėtų būti atliekami miesto ir priemiesčių vietovėse bet kurioje monitoringo vietoje, parinktoje pagal Direktyvos 96/62/EB reikalavimus, ir yra laikomi tinkamais pirmiau minėtiems monitoringo tikslams.

[1] OL L 163, 1999 6 29, p. 41.

--------------------------------------------------

VII PRIEDAS

DUOMENŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMO TIKSLAI IR DUOMENŲ RINKIMAS ATLIEKANT ORO KOKYBĖS VERTINIMĄ

1. Duomenų kokybės užtikrinimo tikslai

Toliau nurodyti duomenų kokybės užtikrinimo tikslai, taikant leidžiamo neapibrėžtumo vertinimo metodus, ir mažiausio laiko intervalo tikslai bei matavimų duomenų surinkimo tikslai yra pateikti, kad jais būtų vadovaujamasi kokybės užtikrinimo programose.

| Ozonui, NO ir NO2 |

Nenutrūkstami nuolatiniai matavimai

Atskirų matavimų neapibrėžtumas | 15 % |

Mažiausias surinktų duomenų kiekis | 90 % per vasarą 75 % per žiemą |

Tiesioginiai matavimai

Atskirų matavimų neapibrėžtumas | 30 % |

Mažiausias surinktų duomenų kiekis | 90 % |

Mažiausias laiko intervalas | > 10 % per vasarą |

Modeliavimas

Neapibrėžtumas

1 valandos vidutinės vertės (dienos metu) | 50 % |

8 valandų dienos didžiausios vertės | 50 % |

Tikslų įvertinimas

Neapibrėžtumas | 75 % |

Matavimo metodų neapibrėžtumas (95 % pasikliauties intervale) bus vertinamas pagal ISO "Matavimų neapibrėžties reiškinių vadovas" (1993 m.) principus arba pagal ISO 5725-1 "Matavimo metodų ir duomenų tikslumas (tikrumas ir tikslumas)" (1994 m.) arba lygiaverčius metodus. Lentelėje procentinės neapibrėžtumų vertės yra pateiktos atskiriems matavimams, suapvalinus per laikotarpį, kai apskaičiuojamos siektinos vertės ir ilgalaikiai tikslai 95 % pasikliauties intervale. Nenutrūkstamiems nuolatiniams matavimams neapibrėžtumas turėtų būti aiškinamas kaip taikytinas tose koncentracijų srityse, kurios naudojamos tam tikram slenksčiui.

Modeliavimo ir objektyvaus vertinimo neapibrėžtumas yra apibrėžiamas kaip didžiausias matuojamų ir apskaičiuojamų koncentracijos lygių nuokrypis per laikotarpį apskaičiuojant tam tikrą slenkstį, neatsižvelgiant į reiškinių pasikartojamumą laike.

"Laiko intervalas" apibrėžiamas kaip laiko, reikalingo nustatyti slenksčio vertę, per kurį matuojamas teršalas, procentinė vertė.

"Duomenų surinkimas" apibrėžiamas kaip laiko, per kurį iš prietaiso gaunami pagrįsti duomenys, santykis su laiku, kuriam apskaičiuojamas statistinis parametras arba visa vertė.

Į reikalavimus dėl mažiausių surenkamų duomenų ir laiko intervalo neįeina duomenys, prarasti dėl reguliaraus prietaisų kalibravimo ar įprasto remonto.

II. Oro kokybės vertinimo rezultatai

Toliau nurodyta informacija turėtų būti renkama zonose ir aglomeracijose, kuriose gaunamai informacijai papildyti yra naudojami kitokie šaltiniai nei matavimai:

- atliekamų vertinimo veiksmų apibūdinimas,

- taikyti specialūs metodai su nuorodomis į metodo apibūdinimą,

- duomenų ir informacijos šaltiniai,

- rezultatų apibūdinimas, įskaitant neapibrėžtumus, ypač apie bet kurios srities zonos ar aglomeracijos dydį, kurioje koncentracijos viršija ilgalaikius tikslus arba siektinas vertes,

- ilgalaikiai tikslai arba siektinos vertės, kurių tikslas yra apsaugoti žmonių sveikatą, gyventojų, kurie galėtų būti paveikti, ribą viršijančiomis koncentracijomis.

Jeigu įmanoma, valstybės narės turėtų sudaryti žemėlapius, kuriuose nurodomas koncentracijų pasiskirstymas kiekvienoje zonoje ir aglomeracijoje.

III. Standartizacija

Ozono tūris turi būti standartizuojamas esant tokiai temperatūrai ir slėgiui: 293 K, 101,3 kPa. Azoto oksidai bus standartizuojami kaip apibrėžta Direktyvoje 1999/30/EB.

--------------------------------------------------

VIII PRIEDAS

OZONO ANALIZEI IR OZONO PRIETAISŲ KALIBRAVIMUI TAIKOMAS PAMATINIS METODAS

1. Ozono analizei ir ozono prietaisų kalibravimui taikomas pamatinis metodas

- analizės metodas: UV fotometrinis metodas (ISO FDIS 13964),

- kalibravimo metodas: etaloninis UV fotometras (ISO FDIS 13964, VDI 2468, B1.6).

Šį metodą standartizavo Europos standartizacijos komitetas (CEN). Komitetui paskelbus tam tikrą standartą, jame apibūdintas metodas ir technika bus šios direktyvos pamatinis ir kalibravimo metodas.

Valstybės narės taip pat gali taikyti kitus metodus, jeigu jos įrodo, kad juos taikant gaunami rezultatai yra lygiaverčiai pirmiau minėtiems rezultatams.

II. Ozonui naudojama pamatinė modeliavimo technika

Šiuo metu neįmanoma apibrėžti pamatinės modeliavimo technikos. Visi pakeitimai, daromi, kad šis klausimas būtų suderintas su mokslo ir technikos pažanga, priimami 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

--------------------------------------------------

Top