This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32000Y0923(02)
Communication from the Commission - Unbundled access to the local loop: enabling the competitive provision of a full range of electronic communication services, including broadband multimedia and high-speed Internet (Text with EEA relevance)
Komisijos komunikatas. Atsieta prieiga prie vietinės linijos: leidimas konkurenciškai teikti visas elektroninio ryšio paslaugas, įskaitant plačiajuostę daugialypę aplinką ir didelės spartos internetą (2000/C 272/10)tekstas svarbus EEE.
Komisijos komunikatas. Atsieta prieiga prie vietinės linijos: leidimas konkurenciškai teikti visas elektroninio ryšio paslaugas, įskaitant plačiajuostę daugialypę aplinką ir didelės spartos internetą (2000/C 272/10)tekstas svarbus EEE.
OL C 272, 2000 9 23, p. 55–66
(ES, DA, DE, EL, EN, FR, IT, NL, PT, FI, SV) Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose)
(CS, ET, LV, LT, HU, MT, PL, SK, SL, BG, RO, HR)
Oficialusis leidinys C 272 , 23/09/2000 p. 0055 - 0066
Komisijos komunikatas Atsieta prieiga prie vietinės linijos: leidimas konkurenciškai teikti visas elektroninio ryšio paslaugas, įskaitant plačiajuostę daugialypę aplinką ir didelės spartos internetą (2000/C 272/10) (tekstas svarbus EEE) 1. ĮVADAS 1.1. Tikslai Pagrindiniai politikos tikslai, kuriais paremta dabartinė reguliavimo sistema, kaip išdėstyta Komisijos komunikate dėl 1999 m. apžvalgos [1], yra tokie: - skatinti atvirą ir konkurencingą Europos ryšio paslaugų rinką; - padėti Europos piliečiams, ypač kuriant naujas darbo vietas; - sutelkti vidaus rinką į susietą aplinką. Šiai reguliavimo sistemai tinka Komisijos rekomendacija dėl atsietos prieigos prie vietinės linijos [2], atitinkanti Lisabonos aukščiausio lygio susitikimo dėl perėjimo į naująją informacinę Europos visuomenę, ypač plėtojant pigias interneto paslaugas, išvadas. Joje nurodomi veiksmai, kurių valstybėms narėms siūloma imtis dėl ribotos konkurencijos vietiniame prieigos tinkle, kur tiek teikiant balso telefonijos paslaugas, tiek plėtojant aukštesnių dažnių juostos paslaugas, toliau dominuoja esami operatoriai. Suteikus prieigą prie vietinės linijos visiems naujiems operatoriams, padidėtų konkurencija ir vietinio prieigos tinklo techninė pažanga, tai skatintų konkurencingai teikti vartotojui visas telekomunikacijos paslaugas nuo įprastosios balso telefonijos iki plačiajuosčio tinklo paslaugų. Dabar turimų plačiajuosčių technologijų rūšys (žr. I priedą) gerai pritaikytos tam, kad mažosioms bei vidutinėms įmonėms ir vartotojų aukščiausiam sluoksniui teiktų prieigą prie rentabilių skirtųjų linijų ir didelės spartos interneto. Rinkai augant bei didėjant masto ekonomijai, dėl žemesnių kainų tos plačiajuosčio tinklo paslaugos taps prieinamos daugumai gyventojų. Patirtis rodo, kaip greitai išauga paklausa, jei kaina yra tinkama. Keletas valstybių narių jau pavedė arba formaliai nustatė atsiejimo datą (Austrija, Danija, Suomija, Vokietija, Italija, Nyderlandai, JK, žr. Penktąją įgyvendinimo ataskaitą [3]. 1.2. Prielaidos Vietinė linija – tai fizinė linija nuo vartotojo patalpų iki telekomunikacijų operatoriaus vietinio komutatoriaus ar lygiavertės įrangos. Paprastai tai yra dvigubi variniai laidai (viena laidų pora vienai įprastai telefono linijai), tačiau dideliems vartotojams sujungti vietiniame prieigos tinkle vis plačiau naudojami optinio pluošto kabeliai ir plėtojamos kitos technologijos [4]. Tam tikros valstybės narės pavedė atsieti vietines linijas, kurios dažniausiai sujungia tuos vartotojus, kuriems ekonomiškai neparanku naudoti optinio pluošto linijų, pvz., mažąsias bei vidutines įmones (MVĮ) ir gyventojus. Savo komunikate dėl 1999 m. apžvalgos Komisija pažymėjo, kad atsietos prieigos prie vietinės linijos galimybė didina konkurenciją ir, be to, gali pagreitinti didelės spartos interneto paslaugų diegimą. Viešai konsultuojantis dėl apžvalgos visuotinai sutarta, kad atsieta prieiga prie vietinės linijos yra būtina, kad konkurencinėje aplinkoje atsirastų pažangių paslaugų [5]. Taip yra todėl, kad išimtinių teisių ginami operatoriai plėtojo savo vietinius prieigos tinklus ilgą laiką ir galėjo padengti savo investicijų išlaidas pajamomis iš monopolinės nuomos. Be to, visur esančią esamo operatoriaus kontroliuojamą prieigos prie varinės vietinės linijos infrastruktūrą ne visuomet ekonomiškai naudinga dubliuoti ir alternatyvios vietinės prieigos infrastruktūros (kabelinė TV, belaidės vietinės linijos, palydovinės sistemos ir kt.) paprastai negali tapti tokios pat visuotinės ir įgyti vienodų konkurencinių sąlygų per pagrįstai trumpą laiką. Nesant techniškai ir ekonomiškai įgyvendinamų alternatyvų, tokią infrastruktūrą turinčios dominuojančios kompanijos atsisakymas suteikti prieigą dėl šios sistemos ir atsižvelgiant į Bendrijos teismų precedentų teisę gali būti laikomas Sutarties 82 straipsnio pažeidimu. 2. PRIEIGOS PRIE VIETINĖS LINIJOS BŪDAI Siekiant įveikti pirmiau nurodytą dabartinę ribotą konkurenciją vietiniame prieigos tinkle, svarstomi tokie trys prieigos prie vietinės linijos būdai: 1. Visiškas vietinės linijos atsiejimas (atsieta prieiga prie dvigubų varinių laidų, kad trečiosios šalys galėtų konkurencingai teikti pažangias paslaugas). Visiškai atsiejus vietinę liniją dvigubi variniai laidai nuomojami trečiajai šaliai su išimtine teise juos naudoti. Nuomininkas visiškai valdo santykius su savo klientu dėl visų telekomunikacijų paslaugų teikimo vietine linija, įskaitant skaitmeninių abonentų linijų sistemos (DSL) naudojimą duomenų perdavimui didele sparta. 2. Bendras varinės linijos naudojimas (atsieta prieiga prie vietinės linijos aukštų dažnių diapazono, kad trečiosios šalys galėtų konkurencingai diegti DSL sistemas ir teikti paslaugas). Naudojant šį prieigos būdą, esamas operatorius toliau teikia telefono paslaugas, o naujas operatorius, naudodamas nuosavus didelės spartos ADSL modemus, ta pačia linija teikia duomenų perdavimo didele sparta paslaugas. Telefono ir duomenų signalų srautai atskiriami prieš esamo operatoriaus komutatorių esančiu skirstytuvu. Vietinė linija lieka prijungta prie dalies bendrai naudojamo komutuojamo telefono tinklo. 3. Prieiga prie didelės spartos dvejetainių signalų srauto (esamo operatoriaus teikiamos DSL paslaugos) Prieiga prie didelės spartos dvejetainių signalų srauto – tai padėtis, kai esamas operatorius įrengia didelės spartos prieigos jungtį su vartotojo patalpomis (pvz., įrengdamas pageidaujamą ADSL įrangą ir sukonfigūruodamas savo vietiniame prieigos tinkle), o tuomet leidžia tokia prieigos jungtimi naudotis trečiosioms šalims, kad jos galėtų teikti vartotojams didelės spartos paslaugas. Esamas operatorius taip pat gali teikti perdavimo paslaugas savo konkurentams, kad srautas būtų perkeltas į "aukštesnį" tinklo hierarchijos lygį, kuriame nauji operatoriai gali turėti naudojimosi vietą (pvz., ties tranzitiniu komutatoriumi). Turint tokią prieigą iš tiesų visai nebūtina atsieti dvigubų varinių laidų vietinėje linijoje (tačiau gali būti naudojamasi vietinės varinės linijos aukštesnių dažnių diapazonu, kaip nurodyta 2 dalyje). Išsamesnė techninė informacija pateikta priede. Komisija mano, kad šie trys prieigos prie vietinės linijos būdai turi būti laikomi papildančiais vienas kitą. Tik kai kuriais šios prieigos būdais naudotis nepakanka. Visi kartu jie stiprina konkurenciją ir didina pasirinkimą visiems vartotojams, leisdami rinkai spręsti, kuris pasiūlymas labiausiai atitinka vartotojų poreikius, atsižvelgiant į tų poreikių kaitą ir techninius bei investicinius rinkos dalyvių reikalavimus. 3. KONKURENCINĖ RINKŲ PADĖTIS Šiame skirsnyje nagrinėjama esama konkurencinė padėtis su vietinėmis linijomis susijusiose rinkose ir pateikiamas ekonominis vietinių linijų atsiejimo pagrindimas. Nors nuo 1998 m. sausio 1 d. daugelis valstybių narių liberalizavo balso telefoniją, esamo operatoriaus rinkos galia didžiojoje telekomunikacijų rinkų dalyje lieka nepakitusi. Viena iš pagrindinių priežasčių yra neišvengiamai susiklosčiusi padėtis su vietinėmis linijomis susijusiose rinkose, kadangi esamo operatoriaus vietinės linijos yra pagrindinė infrastruktūra, suteikianti jam privilegijuotas prieigos prie galutinių vartotojų teises teikti mažmenines telekomunikacijų paslaugas. 3.1. Skatinamasis vietinės linijos atsiejimo poveikis konkurencijos didėjimui ir ekonominiam veiksmingumui Nors tinkamiausias būdas sutarti dėl prieigos prie vietinės linijos kainos yra komercinės derybos, patirtis rodo, kad daugeliu atveju kainą būtina reguliuoti. Šios srities konkurencijos stoka reiškia, kad nacionalinei reguliavimo institucijai (NRI) derėtų nustatyti prievolę sieti kainas su išlaidomis, remiantis specialiais principais ir metodika, kad būtų pasiekta ilgalaikė suderinta bei veiksminga konkurencija ir rinkos dalyviai galėtų numatyti padėtį. Siekiant padidinti vartotojams pasirinkimą, politikos sistemos sukurtos ekonominės paskatos, ypač kainodaros metodika, turi paskatinti visus operatorius daryti reikiamas investicijas. Taigi, jei kaina yra tokio lygio, kad neiškreipia naujo operatoriaus sprendimo "gaminti ar pirkti", vietinės linijos atsiejimas gali paskatinti ilgalaikę infrastruktūrinę konkurenciją, leidžiančią naujiems operatoriams, prieš sukuriant nuosavą infrastruktūrą, išbandyti rinką ir skatinti konkurencingesnę bei pažangesnę įprastosios balso telefonijos rinką ir vietinių plačiajuosčio (didelės spartos) tinklo paslaugų atsiradimą. Gali būti, kad esamas operatorius anksčiau ar vėliau įdiegs šias technologijas, vis dėlto suinteresuotumas turėtų paspartėti, jei naujiems operatoriams taip pat būtų leista patobulinti esamo operatoriaus vietines linijas ir siūlyti plačiajuosčio tinklo paslaugas tiesiogiai vartotojams. Ši naujų operatorių laisvė plėtoti paslaugas, kad ir kokie būtų dominuojančių operatorių sprendimai, yra stiprus argumentas vietinės linijos atsiejimo, o ne perpardavimo naudai, kadangi pastaruoju atveju nauji operatoriais yra suvaržyti, nes tegali siūlyti panašias paslaugas, kokias siūlo dominuojantis tiekėjas. Būtina sukurti bet kokios privalomos prieigos prie esamų operatorių vietinių linijų sistemą ir jos kainodaros valdymo mechanizmus laikantis ekonominio veiksmingumo skatinimo standarto, kad stiprėtų konkurencija ir didėtų klientų bei vartotojų gerovė. 3.2. Rinkos analizė, esamų operatorių rinkos galia, vietinės linijos pagrindinis vaidmuo Visiškosios konkurencijos direktyvoje [6] Komisija išskyrė skirtingas fiksuotos telefonijos mažmenines paslaugas: pradinį sujungimą, mėnesinį mokestį, vietinius pokalbius, regioninius pokalbius ir tolimuosius pokalbius. Nors paslaugų kategorijas reikia atidžiai stebėti, ypač dėl technologijos kaitos spartos, ir reguliariai vertinti iš naujo, atsižvelgiant į konkrečius atvejus, šios paslaugos dabar paprastai negali būti sukeistos vietomis, todėl turėtų būti laikomos sudarančiomis skirtingas atitinkamas rinkas. Vietinė linija visų pirma yra infrastruktūra, kuri leidžia teikti mažmenines telekomunikacijų paslaugas. Yra dvi pagrindinės mažmeninių paslaugų rinkų kategorijos: - pirmoji – tai tradicinės fiksuotos telefonijos mažmeninės paslaugos, teikiamos gyventojams, specialistams, mažoms ir didelėms įmonėms. Ši rinka jau yra labai gerai išplėtota ir brandi; - antroji – naujai besikurianti rinka, kurią sudaro didelės spartos telekomunikacijų paslaugos, kurias galima teikti vietinėmis linijomis kaip DSL paslaugas. Be to, vietinė linija yra prekė, kuriai galima nustatyti kainą ir kurią galima nuomoti konkurentams: tai reiškia, kad leidus naudotis šia esamo operatoriaus tinklo dalimi susikurs nauja prieigos rinka, į kurią taip pat reikia atsižvelgti. Nuo 1998 m. sausio 1 d. daugeliui valstybių narių liberalizavus balso telefonijos paslaugas greitai išsiplėtojo naujų operatorių paslaugų pasiūla, ypač tarptautinių pokalbių rinkoje ir kiek mažiau – regioninių pokalbių rinkoje. Tačiau, atsižvelgus į investicijų į vietinio prieigos tinklo infrastruktūrą išlaidas ir (arba) į priklausomumą nuo esamo operatoriaus paslaugų pasiūlos, matyti, kad didžiausia visų balso telefonijos paslaugų (įskaitant sujungimo, mėnesinio mokesčio ir vietinių pokalbių rinkas) teikimo konkurencija yra tarp norinčiųjų aptarnauti verslo klientus miestuose. Todėl kiekvienos iš šių rinkų konkurencinė padėtis yra labai skirtinga ir, nors esamų operatorių rinkos dalis sumažėjo tarptautinių ir regioninių pokalbių rinkose, vietinių pokalbių rinkose jie vis dar teikia absoliučią daugumą prieigos paslaugų – sujungimo ir linijos nuomos – galutiniams vartotojams ir užima vietinių pokalbių rinkos dalį, kuri (išskyrus JK) yra gerokai didesnė kaip 90 %, o daugeliu atvejų – beveik 100 %. Esamo operatoriaus vietinis prieigos tinklas (t. y. dvigubi variniai laidai, jungiantys galutinius vartotojus su artimiausiomis paskirstymo linijomis) nėra vienintelė techninė infrastruktūra mažmeninėms paslaugoms galutiniams vartotojams teikti. Yra ir kitų alternatyvų, pvz., optinio pluošto tinklai, belaidžiai tinklai arba patobulinti kabelinės TV tinklai. Tačiau nė vienos iš šių alternatyvų negalima laikyti lygiavertėmis. Optinio pluošto tinklai kol kas yra konkurencingi tik priešpriešinio perdavimo sąsajose, o mažmeninio paskirstymo tinkle – tik ypatingose rinkos nišose, pvz., biurų pastatus jungiančiuose tinkluose arba nedidelėje geografinėje srityje. Belaidžiai tinklai artimoje ir vidutinės perspektyvos ateityje turėtų labiausiai tikti ypatingiems profesionalių klientų, nedidelių įmonių arba ypatingų poreikių turinčių atskirų galutinių vartotojų poreikiams tenkinti, tačiau bus neekonomiški daugumai gyventojų aptarnauti. Tam, kad kabeliniai tinklai, kurie buvo skirti TV signalams viena kryptimi perduoti, galėtų teikti abipusės telekomunikacijos paslaugas, reikalinga brangi modernizacija, o jais teikiant didelės spartos paslaugas vartotojai pasidalija kabelio kanalo pajėgumą, kas reiškia, kad didelės spartos duomenys per kabelinius modemus negali būti perduodami tokia pačia sparta, kaip dvigubais variniais laidais, patobulintais DSL technologija, kurie skirti kiekvienam atskiram galutiniam vartotojui. Be to, kabeliniai tinklai, išskyrus keletą šalių, kurių padėtį reikėtų svarstyti atskirai, paprastai nėra paplitę visoje šalyje, kad nauji operatoriai galėtų aptarnauti tas pačias geografines rinkas, kaip ir esami operatoriai, ar tai būtų tradicinės balso telefonijos mažmeninės paslaugos, ar naujosios DSL paslaugos. Kitos modernios technologijos, pvz., naudojimasis elektros tinklais, šiuo metu dar neatrodo esančios techniškai ir ekonomiškai pagrįstos alternatyvos. Nors laikui bėgant padėtis gali pasikeisti, šiuo metu nė vienas iš minėtų alternatyvių tinklų, net ir juos panaudojant bendrai, siauros ir plačios dažnių juostos mažmeninėms telekomunikacijų paslaugoms teikti negali būti laikomas visoje šalies teritorijoje esančia alternatyva esamo operatoriaus turimiems dvigubiems variniams laidams. Esamų operatorių vietinių linijų tinklai yra išplėtoti visose valstybių narių teritorijose. Nauji operatoriai turi nacionalinių valdžios institucijų išduotas licencijas. Tikimasi, kad jie taip pat konkuruos nacionalinėse rinkose. Todėl geografinė rinka, kurioje paprastai atsirastų konkurencija, jei nebūtų ribotų galimybių padėties, yra valstybių narių teritorijos: būtent tai jau vyksta tarptautinių ir tolimųjų pokalbių rinkoje, kur dėl tarpusavio ryšio ribotų galimybių padėtis nesusidaro ir netrukdo naujiems operatoriams visoje šalyje siūlyti paslaugas. Dabar esanti ribotų galimybių teikti prieigą prie vietinių linijų bei vietinių pokalbių paslaugas, o dabar dar ir didelės spartos paslaugas, padėtis neužkerta kelio naujiems operatoriams kurti vietinius tinklus ribotai, pvz., tankiai gyvenamose miestų zonose, tačiau su tokiais tinklais jie negali kaip lygūs su lygiais konkuruoti su esamais operatoriais, teikiančiais tas pačias paslaugas (žr. toliau). Pagal dabartinę precedentų teisę valstybės narės teritorija yra žymi bendrosios rinkos dalis. Taigi, be atsietos prieigos prie esamo operatoriaus vietinės linijos ir nepaisant pastarųjų svarbių žingsnių, kaip antai telefono skambučių perdavėjo išankstinio pasirinkimo galimybės įvedimo, nauji operatoriai negali konkuruoti kelete rinkų, įskaitant didelės spartos paslaugų tiekimą daugeliui galutinių vartotojų. Ši padėtis ilgainiui gali pasikeisti. Reikia atidžiai stebėti naujas aplinkybes. Esami operatoriai užima dominuojančią padėtį tradicinėje siauros dažnių juostos telefonijos paslaugų rinkoje. Tai akivaizdu išnagrinėjus esamų operatorių turimą rinkos dalį – tai tradicinis dominavimo įvertinimo būdas. Esamų operatorių rinkos dalis visur yra gerokai didesnė kaip 50 % – net ir labiausiai konkurencingoje (tarptautinių pokalbių) atitinkamoje rinkoje, esančioje atviriausioje geografinėje Jungtinės Karalystės rinkoje, kurios liberalizavimas prasidėjo jau nuo 1980 metų. Kaip pastebėta pirmiau, kitose rinkose, pvz., vietinių pokalbių, esamų operatorių rinkos dalis daugeliu atvejų yra gerokai didesnė kaip 90 %, o dažnai – beveik 100 %. Nors tarpusavio ryšys ir perdavėjo pasirinkimas leidžia susidaryti konkurencijai tolimųjų ir tarptautinių pokalbių rinkose, vietinės linijos yra pagrindinė infrastruktūra, per kurią prieigos paslaugos (t. y. sujungimo ir linijos nuomos) teikiamos galutiniams vartotojams, ir ją toliau valdo esamas operatorius. Nors kai kuriose šalyse perdavėjo išankstinis pasirinkimas leidžia vietinių pokalbių paslaugas (skambinimo) teikti ir alternatyviems operatoriams, ten, kur tokios galimybės dar nėra, vietinės linijos taip pat yra pagrindinė infrastruktūra vietinių pokalbių paslaugoms teikti. Todėl vietinės linijos yra deficitinė infrastruktūra, reikalinga pasklisti po visą šalies teritoriją mažmeninės prieigos ir, daugeliu atvejų, vietinių pokalbių paslaugoms, kurios sudaro dvi nepakeičiamų paslaugų atitinkamas rinkas. Didelės spartos paslaugų naujųjų rinkų padėtis yra ne tokia akivaizdi. Ten, kur siūlomos naujosios didelės spartos paslaugos, esami operatoriai vis tiek jau užima svarbią padėtį ir esant dabartinėms sąlygoms jų dominavimas šioje naujoje rinkoje gali susitelkti, nes jie turi privilegijuotą prieigą prie galutinių vartotojų visoje šalies teritorijoje esančiu dvigubų varinių laidų tinklu. Taigi aiškėja, kad esamiems operatoriams yra labai svarbu kontroliuoti visos šalies vietines linijas, nes taip jie gali išlaikyti savo dominuojančią padėtį esamose balso telefonijos mažmeninėse rinkose, nors jos ir būtų liberalizuotos, arba susidaryti panašią padėtį naujai besiformuojančiose aukštų dažnių juostos paslaugų rinkose. Esamų operatorių dvigubi variniai laidai yra pagrindinė infrastruktūra, per kurią galima teikti: i) balso telefonijos mažmenines paslaugas, įskaitant pokalbių nutraukimą, ii) vietinių pokalbių (skambinimo) paslaugas [7], iii) aukštų dažnių juostos paslaugas galutiniams vartotojams. Šios paslaugos sudaro tris atskiras atitinkamas rinkas. Atsižvelgiant į reikiamų investicijų dydį, visa esamo operatoriaus tinklui tapataus tinklo, kuriuo aptarnaujamas panašus žmonių skaičius, įrengimo visoje šalies teritorijoje kaina greičiausiai bus kliūtis ateiti į rinką bet kuriam konkurentui. Sukurti tokią infrastruktūrą visoje šalies teritorijoje [8] per palyginti trumpą laiką esant dabartinėms technologijoms yra aiškiai ekonomiškai nepalanku [9] arba nepagrįstai sunku net ir svarbiausiems esamų operatorių konkurentams, ypač kitų valstybių narių esamiems operatoriams, kurie plėtoja savo veiklą kaimyninėse Europos šalyse vieni arba bendradarbiaudami su kitais. Todėl esamam operatoriui atsisakius suteikti konkurentams prieigą prie savo vietinių linijų, tai greičiausiai išvis panaikintų galimybę naujiems operatoriams konkuruoti visos šalies rinkoje [10] dėl trijų nurodytų paslaugų ir jie būtų apriboti tik regionine ir vietine rinka, kur jiems pavyktų sukurti alternatyvius tinklus. Visai neįtikėtina, kad visi tie alternatyvūs tinklai kartu sudėjus per pagrįstai trumpą laiką galės atitikti esamo operatoriaus visos šalies teritorijoje esantį dvigubų varinių laidų tinklą ir jais aptarnauti tuos pačius gyventojus. Todėl vietinė linija šiuo metu laikoma pagrindiniu dalyku ir norint, kad konkurentai galėtų vienodomis sąlygomis visos šalies teritorijoje konkuruoti su esamais operatoriais trijose nurodytose mažmeninių paslaugų rinkose ir aptarnauti tuos pačius gyventojus, konkurentams būtina prieiga prie vietinės linijos. Atsižvelgiant į technologinių pokyčių ir rinkos plėtros spartą, kas turi įtaką techniniam ir ekonominiam dvigubo varinio laido alternatyviam įvertinimui, ši analizė gali būti persvarstoma, ir yra nepažeidžianti atskirų sprendimų dėl konkrečių atvejų. 4. KONKURENCIJOS TAISYKLIŲ TAIKYMAS 4.1. Dominuojančio operatoriaus prievolė pagal konkurencijos taisykles suteikti prieigą prie vietinės linijos Atsisakymas suteikti prieigą prie vietinės linijos jos prašantiems konkurentams greičiausiai gali būti traktuojamas kaip įvairaus pobūdžio piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi pagal Sutarties 82 straipsnį. - Atsisakymas tartis: trijose nurodytose atitinkamose rinkose, kuriose esamas operatorius yra vienintelis paslaugų per vietines linijas teikėjas, atsisakymas suteikti konkurentams prieigą prie esamo operatoriaus vietinės linijos tam tikromis aplinkybėmis gali prieštarauti 82 straipsniui, jei dėl to užkertamas kelias bet kokiai konkurencijai visos šalies atitinkamose rinkose ir jei tai būtina siekiant teikti paslaugas galutiniams vartotojams visoje šalies teritorijoje, o būtent taip dabar ir yra. Dominuojantis operatorius turėtų suteikti prieigą prie vietinių linijų visiems konkurentams ne prastesnėmis sąlygomis, nei turi jis pats. Prašyti prieigos prie vietinės linijos galima, jei: - esamo operatoriaus tinkle yra pakankamai pajėgumų prieigai suteikti; - atsisakius suteikti prieigą būtų mažiau galimybių naujoms paslaugoms atsirasti arba užkirtas kelias atsirasti bet kokiai konkurencijai pirmiau nurodytose atitinkamose rinkose; - prašančioji šalis pasiruošusi mokėti už prieigą nediskriminacinę kainą; - negalima objektyviai pateisinti atsisakymo suteikti prieigą. - Diskriminacija: trijose nurodytose atitinkamose rinkose, kur esamas operatorius jau suteikia prieigą bent vienam operatoriui, nors tai būtų ir jo nuosava dukterinė įmonė, atsisakymas suteikti prieigą tam tikromis aplinkybėmis gali būti laikomas diskriminacija ir piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi. - Produkcijos, rinkų arba techninės plėtros ribojimas vartotojų nenaudai. Atsisakymas suteikti prieigą bendra arba visiško atsiejimo forma tam tikromis aplinkybėmis gali varžyti besikuriančių rinkų, pvz., didelės spartos telekomunikacijų ir interneto paslaugų, plėtrą arba neleisti konkurencijai atsirasti esamose, pvz., tradicinės balso telefonijos, rinkose. Esamas operatorius, kuris suteikia bendrą prieigą didelės spartos paslaugoms (žr. 2 dalį) teikti tik su sąlyga, kad jis pats tiems patiems galutiniams vartotojams ir toliau teiks siauros dažnių juostos telekomunikacijų paslaugas, ir tokiu būdu atsisako visiškai atsieti vietinę liniją, tam tikromis aplinkybėmis gali būti pripažintas piktnaudžiaujančiu. Toks apribojimas iškraipytų konkurenciją, nes mažintų konkurentų galimybes ateiti į rinką arba plėtoti savo veiklą, o atsižvelgiant į tai, kad visiškas atsiejimas sėkmingai įgyvendintas kelete šalių, minėtas apribojimas turėtų būti objektyviai pagrįstas. 4.2. Dominuojančio operatoriaus prievolės dėl prieigos ir kainodaros sąlygų Jei dominuojantys operatoriai formaliai neatsisako patenkinti vietinės linijos dalinio arba visiško atsiejimo prašymo, tačiau nustato prieigos reikalavimus, kurie riboja konkurenciją, gali būti piktnaudžiaujama ir kitomis formomis, kas taip pat pažeistų Sutarties 82 straipsnį. - Delsimas. Prieiga paprastai turėtų būti suteikta nedelsiant. Jei jos suteikimas atidedamas, esami operatoriai gali rezervuoti sau atsirandančią didelės spartos paslaugų, paremtų DSL technologija, rinką, ir taip išplėsti savo dominuojančią padėtį tinkle į šią naują veiklos sritį arba atidėti naujų operatorių galimybes konkuruoti lygiomis sąlygomis kelete su balso telefonija susijusių atitinkamų rinkų. Todėl nesant objektyvių priežasčių tokio delsimo poveikis, bent jau trumpą laiką, būtų toks pat, kaip ir tiesiog atsisakymas suteikti prieigą, ir pagal 82 straipsnį galėtų būti kritikuojamas dėl tų pačių priežasčių kaip ir atsisakymas. - Diskriminacija. Užgauli diskriminacija gali būti įvairių formų, pvz., diskriminacinė kainodara, delsimas suteikti prieigą arba taisyti su ja susijusius techninius nesklandumus, techninis prieigos konfigūravimas, o specialiuoju prieigos prie vietinės linijos atveju (pvz., kai prieiga neaprėpia operacinės sistemos ir paramos paslaugų arba kitų esamo operatoriaus naudojamų funkcijų, skirtų paslaugoms per vietinę liniją siūlyti) – diskriminacija dėl sąlygų, kuriomis siūloma arba nesiūloma kolokacija. Tokie veiksmai galėtų būti laikomi diskriminaciniais pagal 82 straipsnio c punktą. - Piktnaudžiavimas kainomis. Kainos gali būti dar vienas būdas esamiems operatoriams riboti konkurenciją, nors ir formaliai suteikus prieigą prie vietinės linijos. Gali pasireikšti trijų pagrindinių kategorijų piktnaudžiavimas kainomis: pernelyg aukštos prieigos prie linijos kainos, grobikiškos kainos už galutiniams vartotojams teikiamas paslaugas arba maržos tarp minėtų kainų sumažinimas. Visa tai taip pat gali pažeisti Sutarties 82 straipsnį. Maržos sumažinimas greičiausiai gali būti didesnis ten, kur esamo operatoriaus tarifai nėra visiškai suderinti su išlaidų padengimu. 5. SEKTORIUI SKIRTŲ SPECIALIŲJŲ TAISYKLIŲ TAIKYMAS (ATT) 5.1. Bendroji dalis Atvirojo tinklo teikimo (ATT) sistema susijusi su atviros ir veiksmingos prieigos prie visuomeninių telekomunikacijų tinklų (ir, kur taikytina, paslaugų) ir jų naudojimo sąlygų suderinimu. ATT direktyvos išdėsto prieigos prie specialiųjų rūšių tinklų ir (arba) paslaugų ir jų naudojimo sąlygas: Skirtųjų linijų direktyvoje [11] kalbama apie prieigą prie skirtųjų linijų perdavimo pajėgumų ir jų naudojimą, Balso telefonijos direktyvoje [12] – apie prieigą prie visuomeninių telefono tinklų bei paslaugų ir jų naudojimą, įskaitant specialiuosius naujus prieigos būdus, o Sujungimo direktyvoje [13] – apie visuomeninių telekomunikacijų tinklų tarpusavio sujungimą ir prieigą prie jų bei paslaugas bendrai. ATT direktyvose vartojama "tinklo prieinamumo" sąvoka reiškia esamo tinklo dalies arba dalių padarymą prieinamą naudoti kitai šaliai, tačiau nesikerta su tinklo elementų nuosavybe. Sektoriui skirtose direktyvose nurodyti įpareigojimai nagrinėti arba tenkinti prieigos prie tinklo prašymus (kurie galioja operatoriams, notifikuotiems turinčiais didelę galią rinkoje) neįpareigoja esamų operatorių suteikti visiškai atsietą prieigą prie vietinių linijų, nors tai nepažeidžia įpareigojimo suteikti "prieigą", kuri gali būti nustatyta dominuojantiems operatoriams pagal konkurencijos taisykles. Tik Skirtųjų linijų direktyva įpareigoja notifikuotuosius operatorius suderintomis sąlygomis skirti perdavimo pajėgumus trečiosioms šalims su išskirtine teise. 5.2. Specialioji prieiga prie tinklo Bendrai prieigai prie vietinės linijos aukštų dažnių diapazono skirtas Balso telefonijos direktyvos 16 straipsnis ir Sujungimo direktyvos 4 straipsnis. Prieigos prie didelės spartos dvejetainių signalų srauto paslaugoms skirtas Balso telefonijos direktyvos 16 straipsnis, o susijusių perdavimo pajėgumų (atgalinio tranzito) suteikimui – Skirtųjų linijų direktyvos 10 straipsnis. Visiškai atsieta prieiga prie vietinės linijos ATT direktyvose neaptariama. Jei operatorius, pagal Balso telefonijos direktyvą notifikuotas turinčiu didelę galią rinkoje, suteikia bendrą prieigą prie vietinės linijos savo paslaugoms, jis suteikia sau specialiąją prieigą, nes naudojasi fiksuotu viešojo telefono tinklu viešai prieinamoms telekomunikacijų paslaugoms teikti. Tokiomis aplinkybėmis notifikuotasis operatorius turi taikyti panašius reikalavimus kitoms panašias paslaugas teikiančioms organizacijoms ir privalo tokiomis pačiomis sąlygomis suteikti tokios pačios kokybės specialiosios prieigos prie tinklo galimybę bei informaciją, kokius teikia nuosavoms, dukterinių įmonių ar partnerių paslaugoms (Direktyva 98/10/EB, 16 straipsnio 7 dalis). Jei notifikuotasis operatorius dar neteikia sau tokios prieigos, jis turi bent jau nagrinėti [14] pagrįstus prašymus suteikti specialiąją prieigą prie tinklo. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma ES operatorių suteikia sau bendrą prieigą prie vietinės linijos dėl nuosavų paslaugų, tokios prieigos prašymas iš naujo operatoriaus negali būti laikomas nepagrįstu. Tuomet įpareigojimo nagrinėti tokius prieigos prašymus galima nepaisyti tik tuomet, jei yra tenkinamos tokios dvi sąlygos (16 straipsnio 1 dalis): - reikalaujamajai specialiajai prieigai yra techniškai ir ekonomiškai įgyvendinamų alternatyvų, ir - prašomoji prieiga neatitinka jai suteikti reikalingų turimų išteklių. Kadangi bendra prieiga taikoma esamoms vietinėms linijoms, tik retkarčiais gali būti taip, kad nebūtų išteklių prašymui patenkinti, todėl daugeliu atvejų abi atsisakymo suteikti prieigą sąlygos nebūtų tenkinamos. Atsisakymas turi būti pagrįstas dėl kiekvienos atskiro linijos. 5.3. Didelės spartos dvejetainių signalų srauto paslaugos Teikti didelės spartos dvejetainių signalų srauto paslaugas Bendrijos teisė neįpareigoja, tačiau, jei esamas operatorius teikia dvejetainių signalų srauto DSL paslaugas savo reikmėms, dukterinei įmonei ar trečiajai šaliai, tuomet pagal Bendrijos teisę jis viešai ir nediskriminuodamas privalo teikti tokią prieigą ir kitiems (Direktyva 98/10/EB, 16 straipsnio 7 dalis). Prieigos prie didelės spartos dvejetainių signalų srauto negalima laikyti ekonomiškai ar techniškai lygiaverte prieigos prie dvigubo varinio laido vietinėje linijoje suteikimui, nes teikdamas didelės spartos dvejetainių signalų srauto paslaugas naujas operatorius turi naudoti didelės spartos modemus ir kitą esamo operatoriaus suteiktą įrangą, o tai veikia paslaugos ekonomiškumą ir riboja modemų, kuriuos naujo operatoriaus klientas gali pirkti ar nuomoti, pasirinkimą [15]. 5.4. Skirtosios linijos perdavimo pajėgumas Tie operatoriai, kurie yra notifikuoti turinčiais didelę galią fiksuoto viešojo telefono tinklo rinkoje, taip pat notifikuoti turinčiais didelę galią rinkoje pagal Skirtųjų linijų direktyvą [16] 92/44/EEB. Todėl jie įpareigojami teikti kitiems tokios pačios kokybės skirtuosius perdavimo pajėgumus tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis jie teikia nuosavoms, savo dukterinių įmonių ar partnerių paslaugoms (Skirtųjų linijų direktyvos 92/44/EEB 8 straipsnio 2 dalis). Kai notifikuotasis operatorius teikia didelės spartos dvejetainių signalų srauto paslaugas, jis paprastai nukreipia vartotojo srautus į vieną ar kelis punktus, kuriuose paslaugų teikėjai gali susijungti tarpusavyje, kad jiems nereikėtų sudaryti nuosavo tinklo visiems vietinio komutatoriaus lygiaverčiams pajėgumams pasiekti. Kai tuo tikslu skirtieji perdavimo pajėgumai suteikiami iš vidaus, galioja Direktyvos 92/44/EEB 8 straipsnio 2 dalies priešdiskriminacinė nuostata. 5.5. Kolokacija Tam, kad suteiktos atsietos prieigos prie vietinės linijos teisės būtų veiksmingos, sykiu reikia suteikti kolokacijos teises. Nacionalinės reguliavimo institucijos (NRI) turi užtikrinti, kad trečiosios šalys, kurioms suteikta atsieta prieiga prie vietinių linijų, taip pat galėtų išdėstyti įrangą vietinės linijos operatoriaus patalpose. Sujungimo Direktyvos 97/33/EB 11 straipsnyje pripažįstama valstybių narių teisė priimti kolokacijos normas. Kai fizinė kolokacija yra neįmanoma dėl vietos stokos, nacionalinės reguliavimo institucijos gali reikalauti, kad būtų pasirūpinta tarpusavio ryšio "per atstumą" priemonėmis (kartais vadinamomis virtualia kolokacija), kuriomis trečiosios šalys galėtų prijungti netoliese įrengtą įrangą. Komisijai atliktame tyrime pateiktas rekomendacijų dėl kolokacijos bei praktinių gairių, skirtų NRI ir operatoriams, rinkinys [17]. Reguliavimo institucijos turi atkreipti dėmesį tiek į vienkartinio suteikimo, tiek į kolokacijos išlaidas, nes jos sudaro bendro paketo, skirto naujam operatoriui, siekiančiam naudotis atsietų vietinių linijų galimybėmis, dalį. Tinkamiausias tokių vienkartinių išlaidų padengimo būdas yra nustatytos išankstinės įmokos. Priešingu atveju, jei esamo operatoriaus patiriamos išlaidos padengiamos per tam tikrą laikotarpį, į skaičiuojamą mokestį tiktų įtraukti rizikos koeficientą. 6. NACIONALINIŲ REGULIAVIMO IR KONKURENCIJOS INSTITUCIJŲ PAREIGOS Nacionalinėms reguliavimo institucijoms, įkurtoms visose ES valstybėse narėse perkėlus ES direktyvas į nacionalinės teisės aktus, patikėta vykdyti sektoriui skirtą telekomunikacijų reguliavimą. Bendrijos politika yra skatinti infrastruktūros ir paslaugų konkurenciją, o NRI turi atsižvelgti į tai imdamosi veiksmų. Nacionalinės reguliavimo institucijos taip pat gali nuspręsti įvesti "geresnius rezultatus žadančią" ginčų sprendimo tvarką, kuri leistų skubiai išspręsti ginčus dėl atsietos prieigos. NRI turi tekti svarbus vaidmuo nustatant sąlygas ir reikalavimus, taikomus esamo operatoriaus atsietos prieigos prie vietinės linijos pasiūlymams. Kalbant apie kainas ir išlaidas, kai taikomas prieigos prie esamų operatorių vietinių linijų skaidrumo ir orientavimosi į išlaidas principas, esami operatoriai turi laikytis tokių principų: - išlaidų skaičiavimo ir kainodaros taisyklės turi būti skaidrios ir objektyviai pagrįstos; - kainodaros taisyklės turi užtikrinti, kad esamas operatorius galėtų padengti atitinkamas išlaidas ir dar turėtų pagrįsto dydžio pelną; - vietinių linijų kainodara turi atitikti sąžiningos bei suderintos konkurencijos ir investicijų į alternatyvią vietinio prieigos tinklo infrastruktūrą skatinimo tikslus [18]; - kainodaros taisyklės turi užtikrinti, kad nebūtų iškraipoma rinka, o ypač – nebūtų mažinama marža tarp esamo operatoriaus siūlomų didmeninių ir mažmeninių paslaugų kainų. Kai kuriais atvejais šie principai gali prieštarauti vienas kitam, ypač tuomet, kai esamo operatoriaus mažmeniniai tarifai lieka iškraipyti dėl paveldėtų nesuderintų tarifų ir išlikusių suvaržymų iš naujo juos derinant. Tokiomis aplinkybėmis NRI gali imtis pereinamųjų priemonių konkurencijos iškraipymui išvengti, kad ilgainiui konkurencija būtų apsaugota. ES konkurencijos taisyklės toliau taikomos greta sektoriui būdingo reguliavimo, o NRI, kaip ir bet kokios kitos valdžios institucijos, privalo laikytis EB Sutarties nuostatų [19]. Todėl Pranešime dėl prieigos [20] Komisija nurodė, kad, priimdamos sprendimus dėl atskirų susitarimų dėl prieigos, NRI vadovautųsi tiek sektoriui būdingomis ATT, tiek bendrosiomis konkurencijos taisyklėmis. NRI priimti sprendimai taikant sektoriui būdingus teisės aktus, gali būti nagrinėjami pagal ES konkurencijos taisykles. Tokie patys principai galioja ir nacionalinėms konkurencijos institucijoms. Kalbant apie valstybines įmones arba įmones, kurioms valstybės narės suteikia specialių ar išimtinių teisių, Sutarties 86 straipsnis reikalauja, kad valstybės narės nepriimtų ir nepaliktų galioti jokių Sutarties taisyklėms, ypač konkurencijos, prieštaraujančių priemonių. Kalbant bendrai apie visas įmones, Sutarties 10 straipsnis reikalauja, kad valstybės narės užtikrintų, kad būtų vykdomi laikantis Sutarties atsirandantys įsipareigojimai susilaikyti nuo bet kokių priemonių, kurios trukdytų siekti jos tikslų. Teismas nusprendė [21], kad EEB Sutarties 10 straipsnis (pirmiau buvęs 5 straipsnis) ir 86 straipsnis (pirmiau buvęs 90 straipsnis) turi būti interpretuojami kaip: i) draudžiantys nacionalinėms valdžios institucijoms skatinti sudaryti susitarimus dėl tarifų, prieštaraujančias Sutarties 81 straipsnio 1 daliai arba 82 straipsniui; ii) neleidžiantys šioms institucijoms tvirtinti pagal tokias sutartis numatytų tarifų. Tai taikytina ir bet kokiai veiklai, kuri pažeidžia 82 straipsnį. Komisija nagrinės, ar valstybės narės, ypač jų NRI arba konkurencijos institucijos, nepalieka ar nepriima Bendrijos konkurencijos taisyklėms prieštaraujančių priemonių ir taip nepažeidžia Sutarties 86 straipsnio, traktuojamo kartu su 82 straipsniu, arba 10 straipsnio, taip pat traktuojamo kartu su 82 straipsniu. Tokiu atveju ji imasi atitinkamų veiksmų. 7. IŠVADA Suteikus prieigą prie vietinės linijos visiems naujiems operatoriams padidėtų konkurencijos ir technologinės pažangos vietinės prieigos tinkle lygis, tai skatintų konkurencingai teikti vartotojui visas telekomunikacijos paslaugas nuo įprastosios balso telefonijos iki plačiajuostės daugialypės aplinkos ir didelės spartos interneto paslaugų. 2 dalyje nurodyti trys prieigos prie vietinės linijos būdai papildo vienas kitą ir visi turėtų būti siūlomi rinkai. Kartu jie stiprina konkurenciją ir suteikia didesnį pasirinkimą visiems vartotojams, leisdami rinkai nuspręsti, kuris pasiūlymas labiausiai atitinka vartotojo poreikius, atsižvelgiant į tų poreikių kaitą ir techninius bei investicinius reikalavimus rinkos dalyviams. Tai skatins didelės spartos interneto paslaugų mažoms įmonėms ir vartotojams plėtotę, spartins elektroninės komercijos ir elektroninio verslo augimą. Visais atvejais galioja konkurencijos taisyklės, o dominuojančių operatorių atsisakymas suteikti vietinę liniją prieigos prašantiems konkurentams gali būti vertinamas kaip įvairių formų piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi pagal Sutarties 82 straipsnį; tai pasakytina apie atsisakymą nagrinėti prašymus, produkcijos, rinkų ir techninės plėtros ribojimą vartotojų nenaudai. Kai prieiga suteikiama, tam, kad vietinė linija būtų sėkmingai atverta konkurencingų rinkos telekomunikacijų paslaugų, ypač didelės spartos paslaugų, plėtrai, būtina, jog prieigos sąlygos būtų sąžiningos ir nediskriminacinės. Todėl reikia atidžiai stebėti, ar nėra delsiama suteikti prieigą, taip pat ir kainas bei susitarimus tarp esamų ir naujų operatorių. Komisija įsitikinusi, kad rekomenduojamas vietinės linijos atsiejimas bus naujas svarbus žingsnis konkurencingesnių bei veiksmingesnių telekomunikacijų rinkų link ir skatins greitesnę interneto paslaugų plėtrą. [1] COM(1999) 539. http://www.ispo.cec.be/infosoc/telecompolicy/review99/review99en. pdf. [2] OL… (dar nepaskelbta). [3] COM(1999) 537, 1999 m. lapkričio 11 d., Penktoji ataskaita apie telekomunikacijų reguliavimo paketo įgyvendinimą, žr. http://www.ispo.cec.be/infosoc/telecompolicy/5threport.html. [4] Kabelinės TV tinklai, belaidės vietinės linijos, elektros linijų tinklai ir kt. [5] Komisijos komunikatas dėl viešų konsultacijų dėl 1999 m. komunikacijų apžvalgos (COM(2000)…). [6] Direktyva 96/19/EB, konstatuojamosios dalies 20 punktas (OL L 74, 1996 3 22, p. 13). [7] Jei vietinių pokalbių (skambinimo) paslaugos neaprėpia perdavėjo pasirinkimo ir išankstinio pasirinkimo. [8] Žr. 1998 m. lapkričio 26 d. ETT Sprendimą Oscar Bronner GmbH & Co. KG prieš Mediaprint Zeitungs- und ZeitschriftenverlagGmbH & Co. KG, Mediaprint Zeitungsvertriebsgesellschaft mbH & Co. KG ir Mediaprint Anzeigengesellschaft mbH & Co. KG. Byla C-7/97, 44 dalis. [9] Galbūt išskyrus mažiausioje iš ES šalių – Liuksemburge. [10] Žr. Oscar Bronner Sprendimą, 38 dalį. [11] 1992 m. birželio 5 d. Tarybos direktyva 92/44/EEB dėl atvirojo tinklo teikimo taikymo skirtosioms linijoms (OL L 165, 1992 6 19, p. 27), su pakeitimais, padarytais 1997 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/51/EB (OL L 295, 1997 10 29, p. 23) ir 1998 m. sausio 7 d. Komisijos sprendimu 98/80/EB (92/44/EEB, OL L 14, 1998 1 20, p. 27). [12] 1998 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/10/EB dėl atvirojo tinklo teikimo taikymo balso telefonijai (OL L 101, 1998 4 1, p. 24). [13] 1997 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/33/EB dėl telekomunikacijų tinklų tarpusavio sujungimo siekiant užtikrinti universaliąsias paslaugas ir sąveiką taikant atvirojo tinklo teikimo (ATT) principus (OL L 199, 1997 7 26, p. 32), su pakeitimais, padarytais 1998 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/61/EB dėl operatoriaus numerio perkeliamumo ir teikėjo išankstinio pasirinkimo (OL L 268, 1998 10 3, p. 37). [14] Direktyva 98/10/EB įpareigoja "nagrinėti" prašymus. Direktyva 97/33/EB griežčiau įpareigoja "tenkinti" prašymus. [15] Tarptautiniai standartai dar neužtikrina tokio lygio, kad be didelių našumo nuostolių galima būtų garantuoti skirtingų gamintojų DSL sistemų sąveikumą. [16] Žr. ISPO http://www.ispo.cec.be/infosoc/telecompolicy/en/commen.htm#misc. 2000 m. sausio 1 d. iš valstybių narių gauta informacija apie organizacijas, turinčias didelę galią rinkoje. [17] Žr. http://www.ispo.cec.be/infosoc/telecompolicy/en/Study-en.htm.1999 m. sausio "Rekomenduojamos kolokacijos ir kitų bendro telekomunikacijų infrastruktūrų pajėgumų naudojimo technologijos", "Eutelis Consult", "Horrocks Technology" ir "Tera Consultants" parengtas tyrimas. [18] Tai iš principo gali būti pasiekta taikant esamomis išlaidomis paremtą kainodaros sistemą. Esamos išlaidos – tai veiksmingos šiuolaikiškos lygiavertės infrastruktūros sukūrimo ir tokios paslaugos teikimo šiandieninėmis kainomis išlaidos. [19] Žr. bylą 66/86 (Ahmed Saeed). [20] Žr. Pranešimo dėl prieigos 19 dalį. [21] Žr. pirmiau nurodytą bylą 66/86 (Ahmed Saeed), 58 dalį. -------------------------------------------------- PRIEDAS Prieigos prie vietinės linijos techninė analizė 1. ATSIETOS PRIEIGOS PRIE VIETINĖS LINIJOS MODELIAI 1.1. Visiškas vietinės linijos atsiejimas Visiškai atsiejus vietinę liniją dvigubi variniai laidai išnuomojami trečiajai šaliai su išimtine naudojimo teise. Nuomotojas nebekontroliuoja santykių su savo vartotoju dėl ryšio paslaugų teikimo, visi įsipareigojimai teikti universaliąsias paslaugas, teikiamas tam konkrečiam vartotojui, nutrūksta. Naudojimo pavyzdžiai: +++++ TIFF +++++ i) pavyzdys : Vartotojas pageidauja pakeisti telefono ir (arba) skirtosios linijos paslaugos teikėją, o naujas operatorius pasinaudoja atsieta vietine linija, kad iš esamo operatoriaus perimtų abonentą ir pradėtų teikti konkurencines paslaugas. (Kaip pažymėta pirmiau, tik nedaugelis iš naujų operatorių apsiriboja vien tik tokios rūšies įprastos telefono paslaugos teikimu; jie labiau linkę teikti duomenų perdavimo arba daugiarūšes balso ir duomenų perdavimo plačiajuosčiu tinklu paslaugas.) +++++ TIFF +++++ ii) pavyzdys : Naujas operatorius atsieta vietine linija teikia didelės spartos duomenų paslaugas vartotojui per antrąją liniją, naudodamas bet kokios rūšies DSL modemus. Esamas operatorius lieka vartotojui telefono paslaugų teikėju per pirmąją liniją. Visiškai atsieta prieiga prie vietinės linijos leis konkurentams teikti savo vartotojams įvairias universalias ir ekonomiškas plačiajuosčio tinklo paslaugas, paremtas naujoviška DSL technologija (pvz., 2 Mb/s skirtosioms linijoms skirtą HDSL, didelio pajėgumo linijoms iki 50 Mb/s skirtą VDSL, žr. lentelę). Tai, be abejo, pagerins skirtųjų linijų ir plačiajuosčio tinklo paslaugų konkurencinę padėtį Europos Sąjungoje. Lentelė – Galimos technologijos plačiajuosčio tinklo paslaugoms teikti (1 dvigubas varinis laidas) DSL, arba skaitmeninė abonento linija, yra plačiausias terminas, apibrėžiantis grupę technologijų, kuriomis varinė vietinė linija paverčiama plačiajuosčio tinklo linija, kuria į namus galima pateikti daug vaizdo kanalų. Yra įvairių DSL technologijų ir jos paprastai vadinamos xDSL. Kiekvienos rūšies DSL technologija pasižymi unikaliomis savybėmis: veikimu (didžiausiu plačiajuosčiu galingumu), atstumu, kuriuo išlaikomas didžiausias veikimas (matuojant nuo komutatoriaus), perdavimo dažniu ir išlaidomis. Pagrindinės vieno dvigubo varinio laido skaitmeninės abonento linijos (xDSL) technologijos ir kai kurios jų techninės savybės bei paskirtis yra tokios: Asimetriška DSL (ADSL) – naudojama sparčiajai interneto prieigai. Simetriška DSL (SDSL) ir didelės spartos simetriška DSL (HDSL) – naudojama 2 Mb skirtosioms linijoms. Labai didelės spartos DSL (VDSL) – naudojama didelio pajėgumo skirtosioms linijoms ir plačiajuosčio tinklo paslaugoms. Išsamesnė informacija apie DSL technologijas pateikta adresu: http://www.adsl.com/adsl_forum.html 1.2. Bendra prieiga prie vietinės linijos Esant šios rūšies prieigai notifikuotasis operatorius toliau teikia telefono paslaugą, o naujas operatorius teikia didelės spartos duomenų perdavimo paslaugas ta pačia vietine linija, naudodamas nuosavus didelės spartos ADSL modemus. Telefono srautas ir duomenų srautas atskiriami prieš esamo operatoriaus komutatorių esančiu skirstytuvu. Vietinė linija lieka prijungta prie notifikuotojo operatoriaus komutuojamo tinklo ir yra jos dalimi. ADSL sistemų standartizacija pasiekė brandos lygį, nes yra tarptautinis susitarimas dėl saugaus jų naudojimo esamų operatorių vietinėse linijose [1]. Be to, pramonė taip pat sukūrė ADSL sistemų sąveikumo ne vieno teikėjo aplinkoje komercinius sprendimus [2]. +++++ TIFF +++++ Pavyzdys : Naujas operatorius suteikia vartotojui ADSL modemą, skirtą prijungti jo patalpose, ir pagal kolokacijos sutartį esamo operatoriaus patalpose įrengia DSL prieigos multiplekserį arba DSLAM (kuris sujungia ADSL modemus ir tinklo sąsajos modulį). Sąsają tarp esamo operatoriaus ir naujo operatoriaus sistemų schemoje rodo taškas C (t. y. tokiu atveju skirstytuvą įrengia esamas operatorius). Tokios rūšies prieiga gali būti palankiausias sprendimas vartotojui, pageidaujančiam, kad telefono paslaugą toliau teiktų esamas operatorius, tačiau norinčiam gauti spartaus interneto paslaugą iš savo pasirinktų interneto paslaugų tiekėjų (IPT). IPT visiškai kontroliuoja jų teikiamos vartotojui ADSL paslaugos komercines ir technines sąlygas. 1.3. Prieiga prie didelės spartos dvejetainių signalų srauto Prieiga prie didelės spartos dvejetainių signalų srauto – tai padėtis, kai esamas operatorius įrengia didelės spartos prieigos jungtį su vartotojo patalpomis (pvz., įrengdamas pageidaujamą ADSL įrangą ir sukonfigūruodamas savo vietiniame prieigos tinkle), o tuomet leidžia tokia prieigos jungtimi naudotis trečiosioms šalims, kad jos galėtų teikti vartotojams didelės spartos paslaugas. Esamas operatorius taip pat gali teikti perdavimo paslaugas savo konkurentams, naudojantiems jo ATM arba IP tinklą, kad srautas iš DSLAM būtų perkeltas į "aukštesnį" tinklo hierarchijos lygį, kuriame nauji operatoriai gali turėti naudojimosi vietą (pvz., ties tranzitiniu komutatoriumi). Tokios rūšies prieiga iš tiesų nesuteikia jokiai trečiajai šaliai prieigos prie vietinės linijos dvigubų varinių laidų (tačiau esamas operatorius gali naudoti vietinės varinės linijos aukštesnius dažnius, kaip paaiškinta pirmiau). Naujam operatoriui pasinaudoti atsieta prieiga prie dvigubų varinių laidų yra sudėtinga, nes reikia sudaryti nuosavą bazinį tinklą, kad būtų galima pasiekti esamo operatoriaus vietinius komutatorius, prie kurių prijungti dvigubi variniai laidai; vidutinėje Europos šalyje tai gali sudaryti keletą tūkstančių vietų. Didelės spartos prieigos paslaugos kartu su perdavimo paslauga, kuri priveda srautą prie naujo operatoriaus buvimo punkto, gali būti patrauklios, ypač pradiniu naujo operatoriaus tinklo kūrimo etapu, nes jos leidžia jam teikti plačiajuosčio tinklo paslaugą vartotojams greičiau, nei kuriamas jo nuosavas tinklas. Esamam operatoriui didelės spartos dvejetainių signalų paslaugos teikimas patrauklus tuo, kad nereikia fiziškai suteikti prieigos prie dvigubų varinių laidų ir tai netrukdo pažangiai modernizuoti vietinės prieigos tinklą (t. y. pakeisti varinius laidus optinio pluošto kabeliais). Daugelis esamų operatorių jau teikia tokias paslaugas [3]. Tačiau viena pati šios rūšies paslauga leidžia esamam operatoriui valdyti didelės spartos prieigos paslaugų plėtros tempą ir geografinius regionus, kuriuose tos paslaugos pradedamos teikti. Tai, kas svarbu esamam operatoriui, naujam operatoriui gali visai nerūpėti. Todėl tokias paslaugas reikėtų vertinti kaip papildančias pirmiau aprašytą kitų formų atsietą prieigą, o ne ją pakeičiančias. 2. KITI PRIEIGOS PRIE VIETINĖS LINIJOS TECHNINIAI ASPEKTAI 2.1. Skaidrumas Visose ATT direktyvose notifikuotieji operatoriai įpareigojami skelbti savo siūlomas tinklo kainas, terminus ir sąlygas, kad būtų užtikrintas rinkos skaidrumas ir nediskriminuotumas. Rekomendacijoje siūloma skelbti standartinį atsietos prieigos prie vietinės linijos pasiūlymą, kuriame būtų nurodyti tinklo elementai, prie kurių siūloma prieiga, kolokacijos paslaugos, operacinės pagalbos sistemos, tiekimo sąlygos ir kainos. Standartiniai prieigos pasiūlymai turėtų būti sudaromi ir skelbiami laiku bei išsamiai, prižiūrint nacionalinei reguliavimo institucijai. Komisija ketina reguliariai skelbti valstybių narių atsietos prieigos prie vietinių linijų kainas, kaip dabar skelbia tarpusavio sujungimo kainas [4]. 2.2. Pramonės šakos bendradarbiavimas ir koordinavimas Vietinės linijos atsiejimas iškelia keletą techninių ir operacinių klausimų, dėl kurių geriausia sutarti dalyvaujančioms šalims, prižiūrint nacionalinei reguliavimo institucijai, kuri užtikrintų sąžiningumą. Rekomendacijoje siūloma, kad nacionalinės reguliavimo institucijos paskatintų kurti visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimo nacionaliniu lygiu mechanizmus, visuotinai prižiūrint nacionalinei reguliavimo institucijai, kad galima būtų spręsti, pavyzdžiui, tokius klausimus, kaip: - spektro apribojimas ir elektromagnetinis suderinamumas (EMC), kad būtų išvengta trukdžių tarp įvairių vietinėse linijose naudojamų sistemų ir tarp vietinių linijų sistemų bei radijo sistemų; - operaciniai aspektai, susiję su atsietų vietinių linijų suteikimu (užsakymo ir suteikimo tvarka bei tvarkaraščiai, linijų techninės sąlygos, aptarnavimo lygio susitarimai, techninės priežiūros tvarka, nesklandumų šalinimo tvarka ir kt.); - prieiga prie vietinės linijos tiekėjo operacinės paramos sistemos; - kolokacijos praktikos kodeksai; - prieigos pasiūlymų turinys (t. y. techniniai produkto aprašymai, linijų kodavimo patvirtinimas, linijų kainos, MDF vietų sąrašas, kolokacijos kainos, kompleksiniai pirkimo užsakymai ir priežiūra, kaip nurodyta rekomendacijos I priede). 2.3. Tarptautinis koordinavimas Daugelis problemų, su kuriomis susiduria atskiros valstybės narės, yra panašios visoje Bendrijoje ir yra tam tikra informacijos sritis, kuria keičiantis būtų dalijamasi patirtimi ir gera praktika. Šiuos klausimus nagrinėja Europos telekomunikacijų praktinė programa (žr. http://www.etp-online.org/). Rekomendacijoje skatinama tokia sąveika, pvz., rekomenduojant, kad nacionalinės reguliavimo institucijos skelbtų apie šalies veiklą šioje srityje ir skatintų koordinavimą bei keitimąsi informacija tarp suinteresuotų šalių kitose valstybėse narėse. [1] Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU) savo Rekomendacijoje G.992.1 parengė visos ADSL (iki 8 Mb/s spartai srauto kryptimi ir 1 Mb/s spartai priešpriešine kryptimi) technines specifikacijas. Jose yra keletas atskiroms šalims skirtų variantų, kuriuose atsižvelgta į regioninės vietinių linijų infrastruktūros skirtumus. ADSL išlaiko didžiausią spartą iki 4 km atstumu. Jungtis leidžia sykiu teikti balso telefono paslaugą tos pačios linijos pagrindine dažnių juosta.Be to, ITU savo Rekomendacijoje G.992.2, kuri dar vadinama G.Lite, parengė skirtingą ADSL sprendimą, kurį labai lengva panaudoti vartotojo patalpose, nes nereikia skirstytuvo (tereikia labai paprasto nuosekliojo filtro, atskiriančio balso bei duomenų signalus, ir vartotojo patalpose nereikia tiesti naujų laidų). Greitis yra iki 1,5 Mb/s srauto kryptimi link vartotojo ir 385 kb/s priešpriešine kryptimi. Kai kurie asmeninių kompiuterių tiekėjai jau prekiauja asmeninių kompiuterių įranga su integruotais G.Lite-ADSL modemais, taigi tokie standartiniai universalūs sprendimai gali būti plačiai diegiami gyventojų rinkoje. [2] Žr. Universalios DSL darbo grupės darbus (http://www.uawg.com). [3] Žr. valstybių narių notifikuotojo operatoriaus pateiktus pavyzdinius ADSL pasiūlymus adresu: http://www.ispo.cec.be/infosoc/telecompolicy/en/comm-en.htm#misc. [4] Žr. http://www.ispo.cec.be/infosoc/telecompolicy/en/comm-en.htm#misc. --------------------------------------------------