EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 31999L0095

1999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/95/EB dėl jūrininkų darbo valandoms į Bendrijos uostus įplaukusiuose laivuose taikomų nuostatų įgyvendinimo

OL L 14, 2000 1 20, p. 29–35 (ES, DA, DE, EL, EN, FR, IT, NL, PT, FI, SV)

Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (CS, ET, LV, LT, HU, MT, PL, SK, SL, BG, RO, HR)

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/1999/95/oj

31999L0095



Oficialusis leidinys L 014 , 20/01/2000 p. 0029 - 0035


Europos Parlamento Ir Tarybos Direktyva 1999/95/EB

1999 m. gruodžio 13 d.

dėl jūrininkų darbo valandoms į Bendrijos uostus įplaukusiuose laivuose taikomų nuostatų įgyvendinimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos [3],

kadangi:

(1) Bendrijos veikla socialinės politikos srityje siekiama, be kita ko, gerinti darbuotojų sveikatą ir saugą jų darbo aplinkoje;

(2) Bendrijos veikla jūrų transporto srityje siekiama, be kita ko, gerinti jūrininkų gyvenimo ir darbo sąlygas laivuose, saugą jūroje ir užkirsti kelią jūrų laivybos avarijų keliamai taršai;

(3) Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konferencija 1996 m. spalio 8—22 d. savo aštuoniasdešimt ketvirtojoje sesijoje priėmė TDO konvenciją Nr. 180 dėl jūrininkų darbo valandų ir laivų įgulų komplektavimo, 1996 (toliau — TDO konvencija Nr. 180) ir 1976 m. Konvencijos dėl prekybinės laivybos (minimalūs standartai) protokolą (toliau — TDO konvencijos Nr. 147 protokolas);

(4) 1999 m. birželio 21 d. Tarybos direktyva 99/63/EB dėl Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos Sąjungos transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (FST) susitarimo dėl jūreivių darbo laiko organizavimo [4], priimta pagal Sutarties 139 straipsnio 2 dalį, siekiama įgyvendinti minėtą susitarimą, sudarytą 1998 m. rugsėjo 30 d. (toliau — Susitarimas); Susitarimo turinys atspindi tam tikras TDO konvencijos Nr. 180 nuostatas; Susitarimas taikomas jūrininkams kiekviename valstybiniame ir privačiame jūrų laive, registruotame bet kurios valstybės narės teritorijoje ir paprastai naudojamame komercinėje jūrų laivyboje;

(5) šios direktyvos tikslas — Direktyvos 1999/63/EB nuostatas, atspindinčias TDO konvencijos Nr. 180 nuostatas, taikyti visiems į Bendrijos uostą įplaukusiems laivams nepaisant to, su kokia vėliava jie plauktų, kad būtų nustatytos ir pataisytos visos aplinkybės, aiškiai keliančios pavojų jūrininkų saugai ar sveikatai; tačiau Direktyvoje 1999/63/EB yra reikalavimų, kurių nėra TDO konvencijoje Nr. 180, ir kurie dėl to neturėtų būti įgyvendinti laivuose, plaukiojančiuose ne su valstybės narės vėliava;

(6) Direktyva 1999/63/EB taikoma jūrininkams visuose valstybės narės teritorijoje įregistruotuose jūrų laivuose; valstybės narės turėtų stebėti, kaip jų teritorijoje registruotuose laivuose laikomasi visų minėtos direktyvos nuostatų;

(7) siekiant užtikrinti saugą ir išvengti konkurencijos iškraipymų, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama tikrinti, kaip atitinkamų Direktyvos 1999/63/EB nuostatų laikomasi visuose į jų uostus įplaukusiuose jūrų laivuose nepaisant to, kokia yra jų įregistravimo valstybė;

(8) visų pirma laivams, plaukiojantiems su valstybės, kuri nėra TDO konvencijos Nr. 180 arba TDO konvencijos Nr. 147 protokolo šalis, vėliava, neturėtų būti taikomas palankesnis režimas negu laivams, plaukiojantiems su valstybės, kuri yra arba tos konvencijos, arba protokolo, arba ir vieno, ir kito šalis, vėliava;

(9) siekiant kontroliuoti Direktyvos 1999/63/EB įgyvendinimo veiksmingumą, reikia, kad valstybės narės atliktų patikrinimus laivuose, ypač gavusios kapitono, įgulos nario arba kurio nors asmens ar organizacijos, teisėtai suinteresuotų saugiu laivo naudojimu, gyvenimo ir darbo laive sąlygomis arba taršos prevencija, skundą;

(10) kad būtų pasiekti šios direktyvos tikslai, valstybės narės prireikus gali savo pačių iniciatyva skirti valstybinės kontrolės uoste inspektorius atlikti patikrinimą į Bendrijos uostus įplaukusiuose laivuose;

(11) įrodymų, kad laive nesilaikoma Direktyvos 1999/63/EB reikalavimų, galima gauti patikrinus darbo laive tvarką ir padarytus įrašus apie jūrininkų darbo arba poilsio valandas, arba kai inspektorius pagrįstai mano, kad jūrininkai yra pervargę;

(12) kad laive būtų pašalintos visos sąlygos, aiškiai keliančios pavojų saugai ar sveikatai, valstybės narės, į kurios uostą tas laivas yra atplaukęs, kompetentinga institucija gali uždrausti jam išplaukti iš uosto, kol rasti trūkumai bus pašalinti arba įgula bus pakankamai pailsėjusi;

(13) kadangi Direktyva 1999/63/EB atspindi TDO konvencijos Nr. 180 nuostatas, tikrinti, ar trečiosios šalies teritorijoje registruotuose laivuose laikomasi tos direktyvos nuostatų, bus galima tik šiai konvencijai įsigaliojus,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Tikslas ir taikymo sritis

1. Šios direktyvos tikslas — siekiant gerinti laivybos saugą, jūrininkų darbo sąlygas bei sveikatą ir saugą laivuose, nustatyti mechanizmą, kuriuo būtų galima patikrinti ir užtikrinti, kad į valstybių narių uostus įplaukusiuose laivuose laikomasi Direktyvos 1999/63/EB reikalavimų.

2. Valstybės narės imasi atitinkamų priemonių užtikrinti, kad laivuose, kurie nėra registruoti jų teritorijoje arba plaukioja ne su jų vėliava, būtų laikomasi prie Direktyvos 1999/63/EB kaip priedo pridėto Susitarimo 1—12 punktų nuostatų.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šioje direktyvoje:

a) "laivas" — tai bet kuris valstybinis ar privatus jūrų laivas, paprastai naudojamas komercinėje jūrų laivyboje. Žvejybos laivų ši sąvoka neapima;

b) "kompetentinga institucija" — tai valstybių narių paskirtos institucijos šioje direktyvoje numatytoms funkcijoms vykdyti;

c) "inspektorius" — tai viešojo sektoriaus tarnautojas ar kitas asmuo, valstybės narės kompetentingos institucijos tinkamai įgaliotas tikrinti darbo sąlygas laivuose ir už savo darbą atskaitingas tai kompetentingai institucijai;

d) "skundas" — tai bet kokia įgulos nario, profesinės organizacijos, asociacijos, profesinės sąjungos arba apskritai laivo sauga, įskaitant jo įgulos saugą arba jos sveikatai keliamus pavojus, suinteresuoto asmens pateikta informacija arba pranešimas.

3 straipsnis

Pranešimų parengimas

Nepažeisdama 1 straipsnio 2 dalies, jei valstybė narė, į kurios uostą savanoriškai, plaukdamas įprastiniu maršrutu arba norėdamas atlikti tam tikras operacijas, atplaukia laivas, gauna skundą, kurio ji nelaiko aiškiai nepagrįstu, arba įrodymų, kad tame laive nesilaikoma Direktyvoje 1999/63/EB nurodytų standartų, ji parengia šalies, kurioje tas laivas yra įregistruotas, vyriausybei adresuotą pranešimą, o tais atvejais, kai pagal 4 straipsnį atlikus tikrinimą gaunama atitinkamų įrodymų, valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad įgulos saugai ar sveikatai bet kokios aiškiai pavojingos sąlygos laive būtų pašalintos.

Pranešimą ar skundą pateikusio asmens tapatybė neturi būti atskleista tokio laivo kapitonui arba savininkui.

4 straipsnis

Tikrinimas ir išsamesnis tikrinimas

1. Atlikdamas tikrinimą, siekiant gauti įrodymų, jog laive nesilaikoma Direktyvos 1999/63/EB reikalavimų, inspektorius nustato, ar:

- laivo darbo kalba ar kalbomis ir anglų kalba pagal I priede pateikto pavyzdžio formą arba kitokią lygiavertę formą yra sudarytas ir laive lengvai prieinamoje vietoje paviešintas darbo laive tabelis;

- laivo darbo kalba ar kalbomis ir anglų kalba pagal II priede pateikto pavyzdžio formą arba kitokią lygiavertę formą yra sudarytos ir laive laikomos jūrininkų darbo valandų ar poilsio valandų suvestinės, taip pat ar yra įrodymų, kad tas suvestines patvirtino laivo įregistravimo valstybės kompetentinga institucija.

2. Jei buvo gautas skundas arba inspektorius, remdamasis savo paties stebėjimais laive, mano, jog jūrininkai gali būti pernelyg pavargę, inspektorius atlieka išsamesnį tikrinimą pagal šio straipsnio 1 dalį, kad, atsižvelgiant į kitus su laivo veikla susijusius įrašus, nustatytų, ar užfiksuotos darbo valandos ar poilsio laikotarpiai atitinka Direktyvoje 1999/63/EB nustatytus standartus ir ar buvo tinkamai jų laikomasi.

5 straipsnis

Trūkumų pašalinimas

1. Jei tikrinimo arba išsamesnio tikrinimo metu pasirodo, kad laive nesilaikoma Direktyvos 1999/63/EB reikalavimų, valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad visos sąlygos laive, aiškiai keliančios pavojų jūrininkų saugai arba sveikatai, būtų pašalintos. Uždraudimas išplaukti iš uosto, kol trūkumai bus pašalinti arba jūrininkai bus pakankamai pailsėję, gali būti viena iš tokių priemonių.

2. Jei yra aiškių įrodymų, kad pirmos ar ją pakeičiančios budėjimo pamainos budintis personalas yra pernelyg pavargęs, valstybė narė užtikrina, kad laivas neišplauktų iš uosto, kol trūkumai bus pašalinti arba atitinkami jūrininkai bus pakankamai pailsėję.

6 straipsnis

Paskesnės procedūros

1. Jei pagal 5 straipsnio nuostatas laivui uždraudžiama išplaukti iš uosto, valstybės narės kompetentinga institucija kapitonui, savininkui arba valdytojui, valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja ar kurioje jis yra įregistruotas, administracijai arba konsului, arba, jo nesant, artimiausiam tos valstybės diplomatiniam atstovui praneša apie 4 straipsnyje nurodyto tikrinimo rezultatus, inspektoriaus priimtus sprendimus ir, prireikus, apie reikalingus veiksmus padėčiai ištaisyti.

2. Atliekant tikrinimą pagal šią direktyvą turėtų būti dedamos visos pastangos, kad laivas nebūtų neteisingai sulaikytas. Jei laivas neteisingai sulaikomas, savininkas arba valdytojas turi teisę į padarytos žalos ar nuostolių atlyginimą. Kiekvienu tariamo neteisingo sulaikymo atveju įrodinėjimo pareiga tenka laivo savininkui arba valdytojui.

7 straipsnis

Teisė apskųsti sprendimą

1. Laivo savininkas arba valdytojas, arba jo atstovas valstybėje narėje turi teisę apskųsti kompetentingos institucijos priimtą sprendimą dėl sulaikymo. Apeliacinis skundas nėra priežastis sulaikymą atidėti.

2. Valstybės narės šiam tikslui pagal savo nacionalinės teisės aktus nustato ir laikosi atitinkamos tvarkos.

3. Kompetentinga institucija tinkamai praneša šio straipsnio 1 dalyje minimo laivo kapitonui apie teisę apskųsti sprendimą.

8 straipsnis

Administracinis bendradarbiavimas

1. Valstybės narės imasi reikalingų priemonių, kad, laikantis sąlygų, atitinkančių 1995 m. birželio 19 d. Direktyvos 95/21/EB dėl tarptautinių laivo saugos, taršos prevencijos bei gyvenimo ir darbo laive sąlygų standartų taikymo užtikrinimo Bendrijos uostus naudojančioje ir valstybių narių jurisdikcijoje esančiuose vandenyse vykstančioje laivyboje (uostų valstybinės kontrolės) [5] 14 straipsnyje numatytas sąlygas, atitinkamos jų ir kitų valstybių narių atitinkamos kompetentingos institucijos bendradarbiautų, siekiant užtikrinti veiksmingą šios direktyvos taikymą, ir apie tokias priemones praneša Komisijai.

2. Informacija apie priemones, kurių buvo imtasi laikantis 4 ir 5 straipsnių, skelbiama tokia tvarka, kokia yra nustatyta Direktyvos 95/21/EB 15 straipsnio pirmoje pastraipoje.

9 straipsnis

"Nepalankesnio" režimo sąlyga

Tikrindamos valstybės, nepasirašiusios TDO konvencijos Nr. 180 arba TDO konvencijos Nr. 147 protokolo, teritorijoje įregistruotą laivą arba laivą, plaukiojantį su tokios valstybės vėliava, valstybės narės, šiai konvencijai ir protokolui įsigaliojus, užtikrina, kad tokiems laivams ir jų įguloms taikomas režimas nebūtų palankesnis už tą, kuris taikomas laivui, plaukiojančiam su vėliava tos valstybės, kuri yra TDO konvencijos Nr. 180 arba TDO konvencijos Nr. 147 protokolo, arba abiejų šių dokumentų šalis.

10 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

1. Valstybės narės įstatymais ir kitais teisės aktais įtvirtina nuostatas, būtinas, kad šios direktyvos būtų pradėta laikytis ne vėliau kaip nuo 2002 m. birželio 30 d.

2. Valstybės narės, priimdamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones, daro jose nurodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai visas šios direktyvos taikymo srityje priimamas nacionalinės teisės nuostatas. Komisija apie jas informuoja kitas valstybes nares.

11 straipsnis

Ne valstybių narių laivai

Laivams, neįregistruotiems kurios nors valstybės narės teritorijoje arba neplaukiojantiems su jos vėliava, ši direktyva taikoma tik nuo TDO konvencijos Nr. 180 įsigaliojimo dienos ir TDO konvencijos Nr. 147 protokolo įsigaliojimo dienos.

12 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

13 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 1999 m. gruodžio 13 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

N. Fontaine

Tarybos vardu

Pirmininkas

S. Hassi

[1] OL C 43, 1999 2 17, p. 16.

[2] OL C 138, 1999 5 18, p. 33.

[3] 1999 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 219, 1999 7 30, p. 240), 1999 m. liepos 12 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 249, 1999 9 1, p. 7) ir 1999 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento sprendimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).

[4] OL L 167, 1999 7 2, p. 37.

[5] OL L 157, 1995 7 7, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 98/42/EB (OL L 184, 1998 6 27, p. 40).

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

+++++ TIFF +++++

IŠ TDO KONVENCIJOS Nr. 180 ir STCW KONVENCIJŲ PARINKTI TEKSTAI

TDO konvencija Nr. 180

5 straipsnis

1. Darbo arba poilsio valandų apribojimai yra tokie: a) didžiausias darbo valandų skaičius neviršija: i) 14 valandų per parą; ii) 72 valandų per septynių dienų laikotarpį arba b) mažiausias poilsio valandų skaičius yra ne mažesnis kaip: i) 10 valandų per parą; ii) 77 valandos per septynių dienų laikotarpį.

2. Poilsio valandos gali būti dalijamos į ne daugiau kaip du tarpsnius, iš kurių vienas yra bent šešių valandų trukmės, o pertrauka tarp vienas po kito einančių poilsio tarpsnių neviršija 14 valandų.

6. Jokia šio straipsnio 1 ir 2 dalies nuostata neužkerta kelio narei turėti vidaus įstatymus ar teisės aktus arba kompetentingai valdžios institucijai nustatyta tvarka sankcionuoti ar registruoti kolektyvinius susitarimus, leidžiančius nustatytų apribojimų išimtis. Darant tokias išimtis kiek įmanoma laikomasi nustatytų standartų, bet gali būti atsižvelgiama į dažnesnes ar ilgesnes darbo pertraukas arba kompensacinės darbo pertraukos suteikimą budintiesiems jūrininkams arba laivo denyje dirbantiems jūrininkams per trumpas jūrų keliones.

7 straipsnis

1. Jokia šios konvencijos nuostata nelaikoma menkinančia laivo kapitono teisę reikalauti, kad jūrininkas dirbtų tiek valandų, kiek reikia tiesiogiai laivo, laive esančių žmonių arba krovinio saugai užtikrinti arba pagalbai kitiems jūroje nelaimės ištiktiems laivams arba žmonėms suteikti.

3. Kai tik atkuriama normali padėtis, laivo kapitonas užtikrina, kad visiems jūrininkams, kurie dirbo tvarkaraštyje numatytu poilsio tarpsniu, būtų suteikiamas atitinkamas poilsio tarpsnis.

STCW konvencija

STCW kodekso A-VIII/1 skirsnis (privalomas)

1. Visiems asmenims, paskirtiems eiti už budėjimą atsakingo karininko ar budėjime dalyvaujančio jūreivio pareigas, per 24 valandų tarpsnį skiriamas minimalus 10 valandų poilsis.

2. Poilsio valandos negali būti dalijamos į daugiau kaip du tarpsnius, iš kurių bent vienas yra šešių valandų.

3. 1 ir 2 dalyse nustatytų poilsio trukmės reikalavimų nebūtina laikytis avarijos arba mokomųjų pratybų atveju ar kitomis svarbiomis veiklos aplinkybėmis.

4. Nepaisant 1 ir 2 dalių nuostatų, minimalus 10 valandų tarpsnis gali būti sumažintas iki ne mažiau kaip 6 valandų nepertraukiamo tarpsnio, jei toks sumažinimas trunka ne daugiau kaip dvi dienas ir kiekvienu septynių dienų laikotarpiu suteikiama ne mažiau kaip 70 valandų poilsio.

5. Administracija reikalauja, kad budėjimo tvarkaraščiai būtų iškabinti lengvai prieinamose vietose.

STCW kodekso B-VIII/1skirsnis (rekomendacinio pobūdžio)

3. Taikant VIII/1 taisyklę, turėtų būti atsižvelgiama į tai:

1) kad nuostatos, skirtos užkirsti kelią nuovargiui, turėtų užtikrinti, kad nebūtų įsipareigojama dirbti per didelio arba nesaikingo bendro darbo valandų skaičiaus. Visų pirma A VIII/1 skirsnyje nurodyti minimalūs poilsio tarpsniai neturėtų būti aiškinami taip, tartum visos kitos valandos gali būti skirtos budėjimui arba kitoms pareigoms;

2) kad darbo pertraukų dažnumas ir trukmė bei kompensacinė darbo pertrauka yra materialūs veiksniai, neleidžiantys per tam tikrą laikotarpį susikaupti nuovargiui;

3) kad nuostata gali būti skirtinga laivuose per trumpą kelionę, jei imamasi specialių saugos priemonių.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

Top