31998R0448

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 448/98

1998 m. vasario 16 d.

užbaigiantis ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2223/96 dėl netiesiogiai apskaičiuotų finansinio tarpininkavimo paslaugų (NAFTAP) išdėstymo Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemoje (ESS)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 213 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pateiktą reglamento projektą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Europos pinigų instituto nuomonę [3],

kadangi 1996 m. birželio 25 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2223/96 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Bendrijoje [4] pateikiama pamatinė bendrų standartų, apibrėžimų, klasifikacijų ir apskaitos taisyklių sistema, skirta valstybių narių sąskaitoms sudaryti pagal Bendrijos statistinius reikalavimus, kad būtų galima gauti palyginamus valstybių narių rezultatus;

kadangi Reglamento (EB) Nr. 2223/96 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad ne vėliau kaip iki 1997 m. gruodžio 31 d. bus priimtas sprendimas dėl netiesiogiai apskaičiuotų finansinio tarpininkavimo paslaugų (NAFTAP) išdėstymo;

kadangi NAFTAP išdėstymo problemos sprendimas turėtų labai pagerinti ESS metodiką ir leistų tiksliau palyginti bendrąjį vidaus produktą (BVP) Europos Sąjungoje;

kadangi šio reglamento tikslas — nustatyti NAFTAP išdėstymo principą ir detalias jo įgyvendinimo taisykles;

kadangi NAFTAP išdėstymo veiksmingumą ir detalias jo įgyvendinimo taisykles reikia įvertinti atliekant skaičiavimus, kuriuos valstybės narės turi atlikti pagal šio reglamento III priede aprašytus bandomuosius metodus per bandomąjį laikotarpį, kuris turėtų būti pakankamai ilgas, kad būtų galima patikrinti, ar toks išdėstymas leidžia patikimiau apskaičiuoti ekonominę veiklą nei dabartinis nulinis išdėstymas;

kadangi reikia, kad vadovaudamasi per bandomąjį laikotarpį atliktais apskaičiavimais Komisija pateiktų įvertinimo ataskaitas apie duomenų kokybę, ypač apie galimybę jais naudotis ir jų pastovumo laiko atžvilgiu bei rezultatų jautrio nuo skirtingų bandymo metodų taikymo kokybinę ir kiekybinę analizę;

kadangi, jei gautų rezultatų patikimumas yra įvertinamas teigiamai, reikia, kad Komisija nuspręstų dėl tinkamiausio NAFTAP išdėstymo metodo;

kadangi jei naudojant bandomuosius metodus negaunama patikimesnių ekonominės veiklos įvertinimo rezultatų, negu naudojant dabartinį nulinį išdėstymą, reikia, kad Komisija pateiktų Tarybai atitinkamą pasiūlymą pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 2223/96;

kadangi reikia, kad Komisijos siūlymu Taryba vieningai priimtų sprendimą išdėstyti NAFTAP apskaičiuojant BVP, kuris naudojamas nustatant Bendrijos biudžetą ir nuosavus išteklius;

kadangi nereikia išdėstyti NAFTAP kitais Bendrijos politikos tikslais, kol Komisija nenuspręs, kokį išdėstymo metodą naudoti, jeigu nusprendžiama, kad gauti rezultatai yra patikimesni;

kadangi vadovaujantis subsidiarumo principu, šio reglamento uždaviniai gali būti geriau pasiekiami Bendrijos nei valstybių narių lygiu, nes tik Komisija gali koordinuoti NAFTAP apskaičiavimo ir išdėstymo statistinių metodų būtiną suderinimą Bendrijos lygiu; kadangi valstybės narės turėtų organizuoti reikiamą apskaičiavimą ir išdėstymą, taip pat infrastruktūrą, būtiną kontroliuoti, kaip taikomi metodai; kadangi todėl būtina nustatyti, kad kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos turėtų galimybę gauti visus nacionaliniu lygiu turimus duomenis;

kadangi buvo atitinkamai konsultuotasi su Europos Bendrijų statistikos programų komitetu, įsteigtu Sprendimu 89/382/EEB, Euratomas [5] ir Sprendimu 91/115/EEB [6] įsteigtu Pinigų, finansų ir mokėjimų balanso statistikos komitetu, laikantis kiekvieno iš anksčiau minėtų sprendimų 3 straipsniu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tikslas

1. Šio reglamento tikslas — naudojant patikimą metodiką įvesti netiesiogiai apskaičiuotų finansinio tarpininkavimo paslaugų (NAFTAP) išdėstymo principą, apibūdintą Reglamento (EB) Nr. 2223/96 A priedo I priede.

2. Todėl Reglamento (EB) Nr. 2223/96 A priedo I ir II priedai iš dalies pakeičiami pagal šio reglamento I ir II priedus.

2 straipsnis

Metodai

1. Valstybės narės per 4 straipsnyje apibūdinamą bandomąjį laikotarpį atlieka apskaičiavimus pagal šio reglamento III priede apibrėžiamus metodus.

2. Vadovaujantis šių apskaičiavimų rezultatų įvertinimu, sprendimas dėl metodo, taikytino išdėstant NAFTAP, priimamas pagal 5 straipsnį.

3 straipsnis

Priemonės

1. Valstybės narės užtikrina, kad šiems apskaičiavimams atlikti būtini duomenys arba atitinkami įvertinimai būtų iš anksto pateikiami nacionalinei institucijai, atsakingai už 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų apskaičiavimų atlikimą.

2. Nacionalinė institucija atsako už, jos manymu, apskaičiavimui būtinų papildomų duomenų surinkimą.

4 straipsnis

Per bandomąjį laikotarpį atliktų apskaičiavimų rezultatų pateikimas

Valstybės narės pateikia Komisijai 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų apskaičiavimų rezultatus, laikydamosi tokio grafiko:

1995, 1996, 1997 ir 1998 kalendorinių metų rezultatai pateikiami ne vėliau kaip 1999 m. lapkričio 1 d.

1999 kalendorinių metų, taip pat 1995, 1996, 1997 ir 1998 kalendorinių metų pataisyti rezultatai pateikiami ne vėliau kaip 2000 m. lapkričio 1 d.

2000 kalendorinių metų taip pat 1995, 1996, 1997, 1998 ir 1999 kalendorinių metų pataisyti rezultatai pateikiami ne vėliau kaip 2001 m. lapkričio 1 d.

2001 kalendorinių metų pirmieji įvertiniai duomenys, taip pat 1995, 1996, 1997, 1998, 1999 ir 2000 kalendorinių metų pataisyti rezultatai pateikiami ne vėliau kaip 2002 m. balandžio 30 d.

5 straipsnis

Rezultatų įvertinimas

1. Vadovaudamasi 4 straipsnyje nurodytais rezultatais, Komisija, pasikonsultavusi su Statistikos programų komitetu, iki 2000 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai tarpinę ataskaitą ir iki 2002 m. liepos 1 d. baigiamąją ataskaitą, kurioje pateikiama kokybinė ir kiekybinė NAFTAP išdėstymo ir apskaičiavimo bandomųjų metodų, apibrėžtų III priede, reikšmės analizė.

2. Laikydamasi 7 straipsnyje nustatytos tvarkos, Komisija patvirtina priemones, būtinas taikant šį sprendimą, kartu ir priemones III priede apibūdintiems bandomiesiems metodams išaiškinti ir patobulinti.

3. Iki 2002 m. gruodžio 31 d. Komisija, pasikonsultavusi su Pinigų, finansų ir mokėjimų balanso statistikos komitetu bei laikydamasi 7 straipsnyje nustatytos tvarkos, esant teigiamai galutinės įvertinimo ataskaitos dėl bandomuoju laikotarpiu gautų rezultatų išvadai, patvirtina NAFTAP išdėstymo metodą.

4. Jeigu straipsnio 1 dalyje nurodytoje galutinėje įvertinimo ataskaitoje Komisija nurodo, kad nė vienas iš NAFTAP išdėstymo bandomųjų metodų neleidžia patikimiau apskaičiuoti ekonominės veiklos negu dabartinis nulinis išdėstymas, prireikus Komisija pateikia Tarybai atitinkamą pasiūlymą pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 2223/96.

6 straipsnis

Perdavimas Komisijai

Nuo 2003 m. sausio 1 d. valstybės narės perduoda Komisijai pagal šį reglamentą atliktų apskaičiavimų rezultatus kaip Reglamento (EB) Nr. 2223/96 3 straipsnyje nurodytų lentelių dalį.

7 straipsnis

Tvarka

1. Komisijai padeda Statistikos programų komitetas, toliau — Komitetas.

2. Komisijos atstovas pateikia Komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas atsižvelgdamas į klausimo skubumą.

Nuomonė patvirtinama Europos bendrijos steigimo sutarties 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta balsų dauguma tuo atveju, kai Taryba turi priimti sprendimą remdamasi Komisijos pasiūlymu. Valstybių narių atstovų Komitete balsai skaičiuojami taip, kaip nustatyta tame straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja.

3. a) Komisija patvirtina numatytas priemones, jeigu jos atitinka Komiteto nuomonę.

b) Kai numatytos priemonės neatitinka Komiteto nuomonės arba nuomonė nepareiškiama, Komisija nedelsdama pateikia Tarybai pasiūlymą dėl priemonių, kurių turi būti imtasi. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma.

Jeigu Taryba per tris mėnesius nepriima jokio sprendimo, pasiūlytas priemones patvirtina Komisija.

8 straipsnis

Leidžiančios nukrypti nuostatos

Nukrypstant nuo šio reglamento:

1. Sprendimą dėl NAFTAP išdėstymo nustatant BNP, naudojamą Bendrijos biudžeto ir jos nuosavų išteklių tikslais, Komisijos siūlymu vieningai priima Taryba.

2. NAFTAP neišdėstomas kitais Bendrijos politikos tikslais tol, kol Komisija nepriima NAFTAP išdėstymo metodo, laikydamasi 5 straipsnio 3 dalies.

9 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimtas Briuselyje, 1998 m. vasario 16 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. Brown

[1] OL C 124, 1997 4 21, p. 28.

[2] OL C 339, 1997 11 10.

[3] Nuomonė pareikšta 1997 m. spalio 16 d. (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[4] OL L 310, 1996 11 30, p. 1.

[5] OL L 181, 1989 6 28, p. 47.

[6] OL L 59, 1991 3 6, p. 19. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 96/174/EB (OL L 51, 1996 3 1, p. 48).

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

REGLAMENTO (EB) Nr. 2223/96 A PRIEDO IR JO I PRIEDO PAKEITIMAI

1 skyrius

1.13. dalies penktos pastraipos d punktas | Po"ESS taip pat yra nemažai konkrečių susitarimų, pvz.,"išbraukti punktą:"dėl netiesiogiai apskaičiuotų finansinių paslaugų vartojimo įrašymo į sąskaitas, priskiriant jas nominalaus sektoriaus arba nominalios ekonominės veiklos rūšies tarpiniam vartojimui." | Pakeičiama taip:"dėl netiesiogiai apskaičiuotų finansinio tarpininkavimo paslaugų vartojimo (NAFTAP) priskyrimo vartotojų sektoriams arba ekonominės veiklos rūšims." |

1.25. dalies antra pastraipa | | Po"Svarbiausi sąvokų skirtumai yra šie:"įrašyti tokį punktą: "i)netiesiogiai apskaičiuotų finansinio tarpininkavimo paslaugų (NAFTAP) naudojimas dabar priskiriamas vartotojų sektoriams arba ekonominės veiklos rūšims, o ne nominaliam sektoriui (ekonominės veiklos rūšiai). Todėl pagal susitarimą NAFTAP nebeapskaitomas vien kaip tarpinis vartojimas, jis gali būti priskiriamas ir galutiniam vartojimui arba eksportui. Tai reiškia, kad NAFTAP importas taip pat yra galimas." |

3 skyrius

3.63. | Išbraukti visą ketvirto punkto pabaigoje esantį tekstą nuo pradžios iki "… vertinamas pagal taikomus komisinius mokesčius". | Pakeičiama taip:"J.Finansinio tarpininkavimo paslaugos (įskaitant draudimo paslaugas ir pensijų fondų paslaugas)Finansinio tarpininkavimo paslaugas (išskyrus draudimo paslaugas ir pensijų fondų paslaugas) sudaro:a)finansinio tarpininkavimo paslaugos, už kurias finansiniai tarpininkai tiesiogiai ima mokestį iš savo klientų ir kurios apskaičiuojamos kaip taikomų mokesčių ir komisinių suma.Finansiniai tarpininkai gali tiesiogiai imti mokestį už jų suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Tokios suteiktos paslaugos vertinamos pagal taikomus mokesčius ir komisinius;b)finansinio tarpininkavimo paslaugos, už kurias netiesiogiai taikomas mokestis ir kurios apskaičiuojamos netiesiogiai (NAFTAP).Finansiniai tarpininkai teikia paslaugas, kurioms jie tiesiogiai netaiko mokesčių ir komisinių. Tiems, iš kurių jie skolinasi pinigus, jie moka mažesnes palūkanas nei įprasta, o tiems, kuriems jie skolina pinigus, taiko didesnes palūkanų normas.Todėl NAFTAP produkcija yra sukuriama finansiniams tarpininkams valdant paskolas ir indėlius, kurių palūkanų normas jie kontroliuoja; priešingai, vertybiniams popieriams, išskyrus akcijas, tarpininkavimo paslaugos netaikomos.Subsektorių S122 (kitos pinigų finansinės institucijos) ir S123 (kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo įmones ir pensijų fondus), išskyrus investicinius fondus, produkcija vertinama pagal mokėtinų ir gautinų palūkanų faktinių normų ir palūkanų orientacinės normos skirtumą. Tiems, kuriems tarpininkai skolina lėšas, ir rezidentams, ir nerezidentams, produkcija apskaičiuojama pagal paskoloms taikomų galiojančių palūkanų ir sumos, kuri būtų sumokėta naudojant orientacinę normą, skirtumą. Tiems, iš kurių tarpininkai skolinasi lėšas, ir rezidentų, ir nerezidentų, ji apskaičiuojama pagal palūkanų, kurias jie gautų, jei būtų naudojama orientacinė norma, ir faktiškai gaunamų palūkanų skirtumą;c)centrinio banko teikiamos finansinio tarpininkavimo paslaugos.Centrinis bankas neturi būti įtrauktas į NAFTAP apskaičiavimą: jo produkcija apskaičiuojama kaip sąnaudų suma." |

3.70. dalies j punktas | Išbraukti:"tiktai visai ekonomikai: visos gamintojų rezidentų suteiktos netiesiogiai apskaičiuotos finansinio tarpininkavimo paslaugos (NAFTAP)." | Pakeičiama taip:"gamintojų rezidentų naudojamos finansinio tarpininkavimo paslaugos." |

3.70. | | Papildyti:"k)Pagal susitarimą visa centrinio banko produkcija turėtų būti priskirta kitų finansinių tarpininkų tarpiniam vartojimui (S122-S123 subsektoriai)." |

3.76. dalies e punktas | | Po"finansinės paslaugos, už kurias imamas tiesioginis mokestis"įrašyti:"ir ta dalis netiesiogiai apskaičiuotų finansinio tarpininkavimo paslaugų, kurios naudojamos namų ūkių galutinio vartojimo tikslais;" |

3.142. dalies h punktas | | Iš karto po"finansinės paslaugos pagal tiesioginių mokesčių ir komisinių sumą;"įrašyti:"ir ta dalis netiesiogiai apskaičiuotų finansinio tarpininkavimo paslaugų, kurias naudoja nerezidentai;" |

4 skyrius

4.51. antra pastraipa | Išbraukti:"Kadangi finansinių tarpininkų suteiktų paslaugų vertė nepriskiriama atskiriems klientams, faktiškas palūkanų mokėjimas finansiniams tarpininkams arba jų gavimas iš jų nėra koreguojami, kad būtų panaikintos maržos, atitinkančios numanomus mokesčius finansiniams tarpininkams. Koregavimo straipsnio reikia finansinių tarpininkų ir nominalių ekonominės veiklos rūšių pirminių pajamų išdėstymo sąskaitoje, kurioje pagal susitarimą visos finansinių tarpininkų paslaugos yra priskiriamos tarpiniam vartojimui." | Pakeisti taip:"Kadangi finansinių tarpininkų suteiktų paslaugų vertė paskirstoma atskiriems klientams, faktiškas palūkanų mokėjimas finansiniams tarpininkams arba jų gavimas iš jų turi būti koreguojami tam, kad būtų panaikinta marža, atitinkanti numatytą užmokestį finansiniams tarpininkams. Skolininko sumokėta palūkanų suma finansiniam tarpininkui turi būti sumažinta numatyta mokėti užmokesčio verte, o indėlininkų gaunama palūkanų suma turi būti atitinkamai padidinta. Tokių mokėjimų vertės yra laikomos užmokesčiu už finansinių tarpininkų suteiktas paslaugas savo klientams, o ne palūkanų mokėjimais." |

8 skyrius

8.09. | | PAAIŠKINIMASPrie pateiktų skaičių įrašyti: lentelėse A.I.1. ir A.I.2. norint parodyti NAFTAP išdėstymo įtaką 8 skyriuje "Sąskaitų seka ir balansuojantys straipsniai" pateiktiems skaičiams (skaitmeninis pavyzdys). |

8.14. | Išbraukti:"Kadangi netiesiogiai apskaičiuotos finansinio tarpininkavimo paslaugos (NAFTAP) nėra priskiriamos vartotojų sektoriams, visa NAFTAP produkcijos vertė traktuojama kaip nominalaus sektoriaus tarpinis vartojimas, kurio produkcija nulinė, o neigiama pridėtinė vertė yra to paties dydžio kaip tarpinis vartojimas, bet su priešingu ženklu. Taip visų sektorių ir ekonominės veiklos rūšių pridėtinės vertės suma sumažėja šiuo dydžiu. Palengvinant sąskaitų pateikimą, nominalaus sektoriaus atveju leidžiama neįterpti papildomo stulpelio, o atsižvelgti į atitinkamą skaičių, nurodytą visos ekonomikos stulpelyje." | Pakeisti taip:"Kadangi netiesiogiai apskaičiuotos finansinio tarpininkavimo paslaugos (NAFTAP) yra priskiriamos vartotojų sektoriams, dalis palūkanų mokėjimų yra perklasifikuojami ir priskiriami mokesčiams už paslaugas. Toks perklasifikavimas daro įtaką produkcijos ir tarpinio vartojimo vertei (taip pat ir importo, eksporto bei galutinio vartojimo vertei)." |

8.24. | Išbraukti:"Kadangi netiesiogiai apskaičiuotos finansinio tarpininkavimo paslaugos (NAFTAP) nepriskiriamos vartotojų sektoriui, įrašai apie palūkanas atitinka faktiškai gautinas arba mokėtinas palūkanas. Ištekliai koreguojami finansinių korporacijų stulpelyje (su neigiamu ženklu) ir nominalaus sektoriaus stulpelyje (su teigiamu ženklu). Kad būtų lengviau pateikti sąskaitas, galima neįterpti papildomo stulpelio nominaliam sektoriui, bet pateikti atitinkamą skaičių visos ekonomikos stulpelyje." | Pakeisti taip:"Kadangi finansinio tarpininkavimo paslaugos (NAFTAP) priskiriamos vartotojų sektoriams, "palūkanų" straipsnis pirminių pajamų išdėstymo sąskaitoje atitinka mokėtinas ir gautinas palūkanas po to, kai NAFTAP buvo atskaitytas iš faktiškai skolininkų mokėtinų sumų ir pridėtas prie faktiškai skolintojų gautinų sumų." |

9 skyrius

9.25. dalies a punktas | Išbraukti:"ekonominės veiklos rūšių tarpiniam vartojimui priskiriamas netiesiogiai apskaičiuotų finansinio tarpininkavimo paslaugų, apskaitytų prie nominalios ekonominės veiklos rūšies, vartojimas (žr. 9.33. punktą);" | |

9.25. dalies b punktas | Išbraukti:"atėmus netiesiogiai apskaičiuotų finansinio tarpininkavimo paslaugų vartojimą (apskaitytą prie nominalios ekonominės veiklos rūšies, žr. 9.33. punktą)" | |

9.33. | Išbraukti:"NACE 1 red. ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius išteklių ir panaudojimo lentelėse papildomas nominalia ekonominės veiklos rūšimi, apimančia netiesiogiai apskaičiuotų finansinio tarpininkavimo paslaugų vartojimą. Išteklių lentelėje neparodoma jokių šioje ekonominės veiklos rūšyje vykdomų sandorių, o panaudojimo lentelėje bendrasis netiesiogiai apskaičiuotų finansinio tarpininkavimo paslaugų vartojimas įrašomas kaip šios nominalios ekonominės veiklos rūšies tarpinis vartojimas. Kadangi šioje nominalioje ekonominės veiklos rūšyje jokių kitų sandorių nevyksta, jos grynasis likutinis perteklius yra neigiamas ir lygus jos tarpiniam vartojimui; visos kitos šios veiklos rūšies pridėtinės vertės sudedamosios dalys lygios nuliui. Todėl jos bendroji pridėtinė vertė lygi jos (neigiamam) grynajam likutiniam pertekliui." | |

A.I.1. lentelė — NAFTAP priskyrimo instituciniams sektoriams poveikis, įskaitant ne rinkos gamintojų pokyčius

Panaudojimas | Sandoriai ir balansuojantys straipsniai | Ištekliai | |

Sąskaitos | Iš viso | Prekės ir paslaugos (ištekliai) | S.2 Kitos šalys | S.1 Visa ekonomika | S.15 NPI, teikiančios paslaugos namų ūkiams | S.14 Namų ūkiai | S.13 Valdžios sektorius | S.12 Finansinės korporacijos | S.11 Nefinansinės korporacijos | S.11 Nefinansinės korporacijos | S.12 Finansinės korporacijos | S.13 Valdžios sektorius | S.14 Namų ūkiai | S.15 NPI, teikiančios paslaugos namų ūkiams | S.1 Visa ekonomika | S.2 Kitos šalys | Prekės ir paslaugos (panaudojimas) | Iš viso | Sąskaitos | |

I.Gamybos sąskaita/užsienio sąskaita | 2 | 2 | | | | | | | | P.72. | Paslaugų importas | | | | | | | 2 | | 2 | I.Gamybos sąskaita/užsienio sąskaita |

4 | | 4 | | | | | | | P.62. | Paslaugų eksportas | | | | | | | | 4 | 4 |

| | | | | | | | | P.1. | Produkcija | | 48 | 6 | | 3 | 57 | | | 57 |

27 | | | 27 | 3 | 0 | 6 | 0 | 18 | P.2. | Tarpinis vartojimas | | | | | | | | | |

30 | | − 2 | 30 | | | | 48 | − 18 | B.1. | Pridėtinė vertė/užsienio balansas | − 18 | 48 | | | | 30 | | | 30 |

II.1.1.Pajamų formavimo sąskaita | 30 | | | 30 | | | | 48 | − 18 | B.2. | Likutinis perteklius | − 18 | 48 | | | | 30 | | | 30 | II.1.1.Pajamų formavimo sąskaita |

II.1.2.Pirminių pajamų išdėstymo sąskaita | 230 | | 13 | 217 | 6 | 14 | 35 | 106 | 56 | D.41. | Palūkanos | 33 | 106 | 14 | 49 | 7 | 209 | 21 | | 230 | II.1.2.Pirminių pajamų išdėstymo sąskaita |

22 | | | 22 | 1 | 35 | − 21 | 48 | − 41 | B.5. | Pirminių pajamų balansas | − 41 | 48 | − 21 | 35 | 1 | 22 | | | 22 |

II.2.Antrinio pajamų paskirstymo sąskaita | 22 | | | 22 | 1 | 35 | − 21 | 48 | − 41 | B.6. | Disponuojamos pajamos | − 41 | 48 | − 21 | 35 | 1 | 22 | | | 22 | II.2.Antrinio pajamų paskirstymo sąskaita |

II.4.Pajamų panaudojimo sąskaita | 28 | | | 28 | 3 | 19 | 6 | | | P.3. | Galutinio vartojimo išlaidos | | | | | | | | | | II.4.Pajamų panaudojimo sąskaita |

| | 6 | − 6 | − 2 | 16 | − 27 | 48 | − 41 | B.8n. | Grynasis taupymas/užsienio balansas | | | | | | | | | |

A.I.2 lentelė — NAFTAP priskyrimo tik nominaliam sektoriui poveikis

Panaudojimas | Sandoriai ir balansuojantys straipsniai | Nominalus | |

Sąskaitos | Iš viso | Prekės ir paslaugos (išt.) | S.2 Kitos šalys | S.1 Visa ekonomika | S.15 NPI, teikiančios paslaugos namų ūkiams | S.14 Namų ūkiai | S.13 Valdžios sektorius | S.12 Finansinės korporacijos | S.11 Nefinansinės korporacijos | Ištekliai | Nominalus | S.11 Nefinansinės korporacijos | S.12 Finansinės korporacijos | S.13 Valdžios sektorius | S.14 Namų ūkiai | S.15 NPI, teikiančios paslaugos namų ūkiams | S.1 Visa ekonomika | S.2 Kitos šalys | Prekės ir paslaugos (panaudojimas) | Iš viso | Sąskaitos | |

I.Gamybos sąskaita/užsienio sąskaita | | | | | | | | | | | P.1. | Produkcija | | | 48 | | | | 48 | | | 48 | I.Gamybos sąskaita/užsienio sąskaita |

48 | | | 48 | | | | | | 48 | P.2. | Tarpinis vartojimas | | | | | | | | | 48 | 48 |

| | | | | | | 48 | | − 48 | B.1. | Pridėtinė vertė/užsienio balansas | − 48 | | 48 | | | | | | | |

II.1.1.Pajamų formavimo sąskaita | | | | | | | | 48 | | − 48 | B.2. | Likutinis perteklius | − 48 | | 48 | | | | | | | | II.1.1.Pajamų formavimo sąskaita |

II.1.2.Pirminių pajamų išdėstymo sąskaita | 222 | | 16 | 206 | 7 | 17 | 39 | 77 | 66 | | D.41. | Palūkanos | | 25 | 125 | 12 | 33 | 5 | 200 | 22 | | 222 | II.1.2.Pirminių pajamų išdėstymo sąskaita |

| | | | | | | | | | P.119. | NAFTAP koregavimas | 48 | | − 48 | | | | | | | |

| | | − 6 | − 2 | 16 | − 27 | 48 | − 41 | | B.5. | Pirminių pajamų balansas | | − 41 | 48 | − 27 | 16 | − 2 | − 6 | | | |

II.2.Antrinio pajamų paskirstymo sąskaita | | | | − 6 | − 2 | 16 | − 27 | 48 | − 41 | | B.6. | Disponuojamos pajamos | | − 41 | 48 | − 27 | 16 | − 2 | − 6 | | | | II.2.Antrinio pajamų paskirstymo sąskaita |

II.4.Pajamų panaudojimo sąskaita | | | 6 | − 6 | − 2 | 16 | − 27 | 48 | − 41 | | B.8n. | Grynasis taupymas/užsienio balansas | | | | | | | | | | | II.4.Pajamų panaudojimo sąskaita |

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

REGLAMENTO (EB) Nr. 2223/96 A PRIEDO II PRIEDO PAKEITIMAI

11 punkto pirmos pastraipos trečiame sakinyje išbraukiamas toks tekstas:"": gautinos pajamos iš turto, atėmus mokėtinas palūkanas, neįskaitant jokių pajamų iš turto, gautinų investavus savo nuosavas lėšas"".

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

NAFTAP APSKAIČIAVIMAS

1. NAFTAP PRODUKCIJOS APSKAIČIAVIMAS PAGAL S122 IR S123 SEKTORIUS

a) Reikalingi statistiniai duomenys

Kiekvienam iš S122 ir S123 [1] subsektorių būtina naudoti lentelę, parodančią vidutinį paskolų ir indėlių dydį (suskirstytą pagal vartotojų sektorius) ir finansinių tarpininkų išleistus vertybinius popierius, išskyrus akcijas, per laikotarpį (keturių ketvirčių vidurkis), bei susikaupusias palūkanas po palūkanų normos subsidijų perskirstymo faktiniams jų gavėjams, kaip apibrėžta ESS 1995.

b) Orientacinės normos pasirinkimas

Į S122 ir S123 įtrauktų finansinių tarpininkų balanse paskolos ir indėliai rezidentiniuose vienetuose turi būti suskirstyti į:

- tarpbankines paskolas ir indėlius, t. y. dėl sandorių su kitais instituciniais vienetais, įtrauktais į sektorius S122 ir S123,

- paskolas ir indėlius dėl sandorių su vartotojų instituciniais sektoriais (S11 — S124 — S125 — S13 — S14 — S15) (išskyrus su centriniais bankais).

Be to, paskolos ir indėliai kitose šalyse (S2) taip pat turėtų būti suskirstyti į paskolas ir indėlius nerezidentiniuose finansiniuose tarpininkuose ir paskolas bei indėlius kituose nerezidentiniuose vienetuose.

Bandomuoju penkerių metų laikotarpiu reikalaujama, kad valstybės narės palygintų NAFTAP išdėstymo rezultatus, naudodamos vidinę orientacinę normą, apskaičiuotą pagal tokius keturis metodus:

1 metodas

Norint gauti finansinių tarpininkų rezidentų NAFTAP produkciją pagal institucinį sektorių, vidinė orientacinę norma apskaičiuojama kaip palūkanų, gautinų už paskolas tarp S122 ir S123, ir paskolų tarp S122 ir S123 santykis.

Palūkanos už paskolas tarp S122 ir S123

Paskolų tarp S122 ir S123 dydis

2 metodas

Norint gauti finansinių tarpininkų rezidentų NAFTAP produkciją pagal institucinį sektorių, "vidinė" orientacinė norma apskaičiuojama kaip tarpbankinių paskolų ir finansinių tarpininkų išleistų vertybinių popierių, išskyrus akcijas, normų svertinis vidurkis. Svertai yra paskolų dydis straipsniuose "Paskolos tarp į S122 ir S123 įtrauktų finansinių tarpininkų rezidentų" ir "į S122 ir S123 įtrauktų finansinių tarpininkų rezidentų išleisti vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas".

Gautinos palūkanos už paskolas tarp S122 ir S123 + palūkanos už vertybinius popierius, išskyrus akcijas, išleistas S122 ir S123

Paskolos tarp S122 ir S123 + vertybiniai popieriai, išskyrus S122 ir S123 išleistas akcijas

Jei dėl institucinių nacionalinės bankų sistemos ypatybių šios normos apskaičiuoti negalima (pavyzdžiui, kadangi bankai neišleidžia kitų nei akcijos vertybinių popierių), tada turėtų būti naudojama kita orientacinė norma. Ši norma gali būti apskaičiuojamas naudojant turto (išskyrus paskolas)/įsipareigojimų (išskyrus indėlius), kurių vidutinis mokėjimo terminas yra artimiausias finansinių tarpininkų, įtrauktų į S122 ir S123, balanse nurodytiems mokėjimo terminams, dydį ir palūkanų srautus.

3 metodas

Norint gauti finansinių tarpininkų rezidentų NAFTAP produkciją pagal institucinį sektorių, gali būti taikomos dvi orientacinės normos: viena trumpalaikiams sandoriams (apskaičiuota kaip 1 metode) ir viena ilgalaikiams sandoriams (naudojant paskelbtas normas vertybiniams popieriams, išskyrus akcijas, kurių mokėjimo terminas atitinka balanse nurodytų įsipareigojimų su ilgalaikio mokėjimo terminu mokėjimo terminą).

4 metodas

Norint gauti finansinių tarpininkų rezidentų NAFTAP produkciją pagal institucinį sektorių, vidinė orientacinė norma apskaičiuojama pagal tris pateikiamas alternatyvas:

a) kaip skolinimo ir indėlių, vykdomų su instituciniais sektoriais rezidentais, palūkanų normų vidurkis (S124 — S125 — S11 — S13 — S14 — S15) (išskyrus su centriniais bankais);

b) kaip vidutinių skolinimo ir indėlių, vykdomų su naudotojų instituciniais sektoriais rezidentais, palūkanų normų (S124 — S125 — S11 — S13 — S14 — S15) (išskyrus su centriniais bankais) ir pagal 1 metodą apskaičiuotos sąlyginės palūkanų normos vidurkis;

c) kaip vidutinių skolinimo ir indėlių, vykdomų su naudotojų instituciniais sektoriais rezidentais, palūkanų normų (S124 — S125 — S11 — S13 — S14 — S15) (išskyrus su centriniais bankais) ir pagal 2 metodą apskaičiuotos sąlyginės palūkanų normos vidurkis.

Norint nustatyti NAFTAP importą ir eksportą, naudojama orientacinė norma yra vidutinė tarpbankinė norma, nustatyta pagal paskolų dydį straipsniuose "paskolos tarp S122 ir S123 iš vienos pusės ir finansinių tarpininkų nerezidentų iš kitos" ir "indėliai tarp S122 ir S123 iš vienos pusės ir finansinių tarpininkų nerezidentų iš kitos", kurie yra įtraukti į finansinių tarpininkų balansą.

Ši apskaičiuota norma yra išorinė orientacinė norma, naudojama NAFTAP eksportui ir importui apskaičiuoti.

Bandomuoju laikotarpiu turėtų būti apskaičiuojama atskiriant vidines ir išorines orientacines normas tiek pagal sandoriuose dalyvaujančių finansinių tarpininkų rezidentiškumą, tiek ir pagal valiutas, kuriomis tie sandoriai vykdomi.

Valstybės narės privalo pateikti Eurostatui visą taikytoje metodikoje panaudotą informaciją.

c) Detalus NAFTAP suskirstymas pagal institucinius sektorius

Kiekvienam instituciniam sektoriui reikia sudaryti tokią finansinių tarpininkų rezidentų suteiktų paskolų ir indėlių lentelę:

| Dydis | Gautinos palūkanos | | Dydis | Mokėtinos palūkanos |

Finansinių tarpininkų rezidentų suteiktos paskolos | S122 S123 | | | Indėliai pas finansinius tarpininkus rezidentus | S122 S123 |

Visos NAFTAP pagal institucinius sektorius gaunamas kaip NAFTAP už instituciniam sektoriui suteiktas paskolas ir NAFTAP už institucinio sektoriaus indėlius suma.

NAFTAP už instituciniam sektoriui suteiktas paskolas = už paskolas gautinos palūkanos - (paskolų dydis × vidinė orientacinė norma).

NAFTAP už institucinio sektoriaus indėlius = (indėlių dydis × vidinė orientacinė norma) - už indėlius mokėtinos palūkanos.

Dalis produkcijos yra eksportuojama; remdamiesi finansinių tarpininkų (S122 ir S123) balansu, pastebime:

| Dydis | Gautinos palūkanos | | Dydis | Mokėtinos palūkanos |

Paskolos nerezidentams | | | Nerezidentų indėliai | | |

Eksportuotos NAFTAP yra apskaičiuojamos taikant išorinę tarpbankinę orientacinę normą taip:

NAFTAP už nerezidentams (įskaitant finansinius tarpininkus) suteiktas paskolas = gautinos palūkanos - (paskolų dydis × išorinė orientacinė norma)

NAFTAP už nerezidentų indėlius (įskaitant finansinius tarpininkus) = (indėlių dydis × išorinė orientacinė norma) - mokėtinos palūkanos.

d) Namų ūkiams priskiriamų NAFTAP suskirstymas į tarpinį ir galutinį vartojimą

Namų ūkiams priskiriamos paslaugos turi būti suskirstytos į:

- tarpinį namų ūkių, kaip būsto savininkų, vartojimą,

- tarpinį namų ūkių, kaip nekorporuotų įmonių savininkų, vartojimą,

- galutinį namų ūkių vartojimą.

Taip pat paskolos namų ūkiams (dydis ir palūkanos) skirstomos į:

- paskolas būstui,

- paskolas namų ūkiams, kaip nekorporuotų įmonių savininkams,

- kitas paskolas namų ūkiams.

Paskolos namų ūkiams kaip nekorporuotų įmonių savininkams, ir paskolos būstui finansų ir pinigų statistikoje įvairiuose skolinimo suskirstymuose paprastai parodomos atskirai. Kitos paskolos namų ūkiams gali būti gautos, atėmus NAFTAP už paskolas namų ūkiams, turėtų būtų suskirstytos į tris straipsnius (paskolos būstui, paskolos namų ūkiams, kaip nekorporuotų įmonių savininkams, ir kitos paskolos namų ūkiams), remiantis informacija apie paskolų dydį ir palūkanas kiekvienai iš šių trijų grupių. Paskolos būstui nėra tapačios hipotekinėms paskoloms, nes hipotekinės paskolos gali būti naudojamos ir kitais tikslais.

Namų ūkių indėliai turi būti suskirstyti į:

- namų ūkių, kaip nekorporuotų įmonių savininkų, indėlius,

- asmeninius indėlius.

Nesant duomenų apie namų ūkių, kaip nekorporuotų įmonių savininkų, indėlius, penkerių metų bandomuoju laikotarpiu reikalaujama, kad valstybės narės palygintų NAFTAP išdėstymo rezultatus, pagal tokius du metodus:

1 metodas

Indėlių dydis gali būti apskaičiuotas pagal indėlių santykį su nustatyta mažiausių korporacijų pridėtine verte ir ekstrapoliuotas nekorporuotoms įmonėms.

2 metodas

Indėlių dydis gali būti apskaičiuotas pagal indėlių santykį su nustatyta mažiausių korporacijų apyvarta ir ekstrapoliuotas nekorporuotoms įmonėms.

NAFTAP už namų ūkių indėlius turi būti suskirstytas į NAFTAP už namų ūkių, kaip nekorporuotų įmonių savininkų, indėlius ir už namų ūkių, kaip vartotojų, indėlius, remiantis šių dviejų kategorijų vidutiniu dydžiu. Dėl detalesnės informacijos stokos šioms kategorijoms gali būti naudojama ta pati palūkanų norma.

Kita galimybė, ypač kai nėra detalesnės informacijos apie namų ūkių paskolas ir indėlius, NAFTAP namų ūkiams gali būti priskiriamos tarpiniam vartojimui ir galutiniam suvartojimui, užtikrinant, kad visos paskolos yra skiriamos namų ūkiams kaip būsto statytojams arba savininkams ir, kad visi indėliai yra priskiriami namų ūkiams kaip vartotojams.

2. IMPORTUOTO FINANSINIO TARPININKAVIMO APSKAIČIAVIMAS

Finansiniai tarpininkai nerezidentai teikia paskolas rezidentams ir priima iš rezidentų indėlius. Pagal institucinį sektorių būtina sudaryti tokią lentelę:

| Dydis | Finansinių tarpininkų nerezidentų gautinos palūkanos | | Dydis | Finansinių tarpininkų nerezidentų mokėtinos palūkanos |

Finansinių tarpininkų nerezidentų suteiktos paskolos | | | Indėliai pas finansinius tarpininkus nerezidentus | | |

Todėl kiekvieno institucinio sektoriaus importuotas finansinis tarpininkavimas apskaičiuojamas taip:

Importuotos NAFTAP už paskolas = finansinių tarpininkų nerezidentų gautinos palūkanos - (paskolų dydis × išorinė orientacinė norma)

Importuotos NAFTAP už indėlius = (indėlių dydis × išorinė orientacinė norma) - finansinių tarpininkų nerezidentų mokėtinos palūkanos.

3. NAFTAP PALYGINAMOSIOMIS KAINOMIS

Skirtumas tarp palūkanų orientacinės normos ir galiojančios normos sudaro finansinio tarpininko uždirbtą pelną ir todėl gali būti laikomas sumokėta kaina už suteiktą paslaugą. NAFTAP palyginamosiomis kainomis išvedamos kaip S122 ir S123 šia kaina turimų NAFTAP už paskolas ir indėlius vertės koeficientas. Paskolų ir indėlių dydžiai perkainojami bazinio laikotarpio kainomis, taikant bendrąjį kainų indeksą (pavyzdžiui, galutinės vidaus paklausos numatomas kainų defliatorius).

NAFTAP už paskolas, suteiktas instituciniam sektoriui, palyginamosiomis kainomis =

NAFTAP už paskolas, suteiktas instituciniam sektoriuikainų indeksasbazinio laikotarpio maržagaliojanti marža

NAFTAP už institucinio sektoriaus indėlius palyginamosiomis kainomis =

NAFTAP už institucinio sektoriaus indėliuskainų indeksasbazinio laikotarpio maržagaliojanti marža

Bazinio laikotarpio marža už paskolas = galiojanti palūkanų norma už paskolas - orientacinė norma

Bazinio laikotarpio marža už indėlius = orientacinė norma - galiojanti palūkanų norma už indėlius.

[1] Reikia nagrinėti finansinius tarpininkus, kurie yra sektoriai S122 (kitos pinigų finansinės institucijos) ir S123 (kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo įmones ir pensijų fondus), išskyrus investicijų fondus.

--------------------------------------------------