31997R0119

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 119/97,

1997 m. sausio 20 d.

įvedantis galutinį antidempingo muitą Malaizijos ir Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tam tikrų žiedinių susegimo mechanizmų importui ir galutinai surenkantis įvestą laikinąjį muitą

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių [1], ypač į jo 9 ir 23 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

I. LAIKINOSIOS PRIEMONĖS

(1) Reglamentu (EB) Nr. 1465/96 [2] (toliau – laikinojo muito mokesčio reglamentas) Komisija įvedė galutinį antidempingo muitą Malaizijos ir Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tam tikrų žiedinių susegimo mechanizmų, klasifikuojamų KN kodu ex83051000, importui,

II. TOLESNĖ PROCEDŪRA

(2) Po laikinųjų antidempingo priemonių įvedimo kai kurios suinteresuotos šalys pateikė komentarus raštu.

(3) To prašiusioms šalims buvo suteikta Komisijos išklausymo galimybė.

(4) Komisija toliau siekė gauti ir patikrino visą informaciją, kurią laikė būtina savo galutinėms išvadoms.

(5) Šalys buvo informuotos apie pagrindinius duomenis ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti įvesti galutinį antidempingo muitą ir galutinai surinkti laikinuoju muito mokesčiu garantuotas sumas. Joms buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo pateikti savo pareiškimus po minėto informacijos atskleidimo.

(6) Buvo išnagrinėti suinteresuotų šalių žodžiu ir raštu pateikti komentarai ir, kai taikytina, Komisijos galutinės išvados atitinkamai pakeistos.

III. NAGRINĖJAMI PRODUKTAI IR PANAŠŪS PRODUKTAI

(7) Darydama preliminarias išvadas Komisija laikė Bendrijoje, Malaizijoje gaminamus ir parduodamus žiedinius susegimo mechanizmus (toliau – ŽSM) ir į Bendriją iš Malaizijos ir Kinijos Liaudies Respublikos eksportuojamus ŽSM "panašiais produktais" kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 384/96 (toliau – pagrindinis antidempingo reglamentas) 1 straipsnio 4 dalyje, kadangi jie yra tapatūs arba turi labai panašias savybes.

(8) Vienas importuotojas, kuris taip pat yra ir paskesnio technologinės sekos produkto (t. y. žiedinio susegimo segtuvų ir kitų raštinės reikmenų) gamintojas, pakartojo savo anksčiau išsakytus argumentus, kad mechanizmai su 17 ir 23 žiedais nėra panašūs į "standartinius" nuo dviejų iki keturių žiedų mechanizmus ir todėl turėtų būti neįtraukti į nagrinėjimo sritį.

(9) Šiam tvirtinimui paremti importuotojas įrodinėjo, kad skunde buvo minimi tik nuo dviejų iki keturių žiedų turintys mechanizmai, o 17 ir 23 žiedų mechanizmai nebuvo įtraukti į dempingo kaina pardavinėjamų produktų sąrašą.

Nors iš tiesų skunde kaip prima face įrodymai dėl dempingo ir jo sukeliamos žalos pateikiamuose skaičiavimuose pavyzdžiu buvo imti tik modeliai su nuo dviejų iki keturių žiedų, skunde pateiktame produktų apraše buvo įtraukti visi žiediniai mechanizmai, kuriuose yra du ir daugiau žiedų. Šia prasme reikėtų pažymėti, kad Bendrijos rinkoje prekiaujama ŽSM su pvz., 6, 13 ar 16 žiedų.

(10) Buvo tvirtinama, kad, be žiedų skaičiaus, 17 ir 23 žiedų mechanizmai turi skirtingas fizines savybes, visų pirma ilgesnį ir platesni pagrindą, dėl ko jie yra labiau atsparūs dėvėjimuisi už kitus mechanizmus ir todėl yra žymiai skirtingi.

Išanalizavus šį klausimą buvo nustatyta, kad skirtumai, jei jų yra, gali būti laikomi palyginamais su jau esančiais skirtumais tarp skirtingų pačių dviejų ar keturių žiedų mechanizmų modelių. Todėl manoma, kad tarp 17–23 žiedų mechanizmų ir kitų žiedinių mechanizmų nėra kitų svarbių fizinių skirtumų, išskyrus žiedų skaičių.

(11) Dar buvo tvirtinama, kad 17 ir 23 žiedų mechanizmų gamybos būdai žymiai skiriasi nuo kitų mechanizmų gamybos būdų.

Reikėtų pažymėti, kad visų tipų ŽSM žiedams gaminti, jiems tvirtinti prie plokštelių ir surinkti plokšteles į mechanizmo dangtelį reikalingos operacijos ir įranga yra iš esmės vienoda. Dėl didesnio reikalingos žaliavos kiekio ir žiedų tvirtinimo operacijų skaičiaus, kurias reikia kartoti gaminant 17 ir 23 žiedų mechanizmus, susidaro gamybos sąnaudų skirtumas. Tačiau šis skirtumas, nors ir žymus, nesiskiria nuo tų, kurie yra tarp mažų ir didelių mechanizmų su mažesniu žiedų skaičiumi. Todėl savitos 17 ir 23 žiedų mechanizmų gamybos operacijos, jei tokių yra, ir susidaranti savikaina nepanaikina jų panašumo su kitais mechanizmais. Bet kuriuo atveju, kalbant apie gamybos proceso skirtumus, kurie galėjo būti, pagal nuolatinę Bendrijos institucijų praktiką visi tokie skirtumai nėra svarbūs analizuojant produktų panašumą.

(12) Taip pat buvo tvirtinama, kad mechanizmai su 17 arba 23 žiedais yra pakankamai brangūs, kad juos būtų galima laikyti priklausančiais atskiram rinkos segmentui.

Nors galima patvirtinti žymų kainos skirtumą tarp mechanizmų su 17 ar 23 žiedais ir panašių mechanizmų su mažiau žiedų, manoma, kad, atsižvelgiant į paskirties ir naudotojų panašumą, susidarius pakankamai dideliam produktų kainų skirtumui galėtų pasireikšti pakeitimo efektai. Todėl turėtų būti daroma išvada, kad mechanizmų su 17 ar 23 žiedais rinkos segmentas neturi pakankamai atskirų savybių, kad jį galima būtų išbraukti iš tyrimo srities.

(13) Buvo tvirtinama, kad susidarė skirtumai ir tarp skirtingų mechanizmų segtuvų paskirties. Segtuvai su "standartiniais" mechanizmais tariamai daugiausia skirti lapams, kuriuose pats vartotojas pramuša kiaurymes, o segtuvai su 17 ir 23 žiedų mechanizmais neva naudojami lapams su jau esamomis kiaurymėmis susegti, ką lemia specialaus skylmušio kaina ir tai, kad jis gali iškart išmušti kiaurymes tik keliuose lapuose.

Tačiau reikėtų pažymėti, kad tam tikrų tipų segtuvuose, pvz., organizavimo segtuvuose ir kataloguose, kuriuose naudojami šiame tyrime nagrinėjami mechanizmai su nuo dviejų iki šešių žiedų, taip pat naudojami popieriaus lapai su kiaurymėmis, jau susegti pabaigtame produkte, arba papildomi lapai su kiaurymėmis ir kad kai kurie skylmušiai nebūtinai prieinami vartotojui. Be to, popieriumi su kiaurymėmis nuo dviejų iki keturių žiedų mechanizmams prekiaujama Bendrijoje nemažais kiekiais, visų pirma mokyklų reikmėms (tai yra ir 17 bei 23 žiedų mechanizmų pagrindinė rinka). Todėl galima daryti išvadą, kad 17 ir 23 žiedų mechanizmai turi panašią paskirtį kaip ir kitų tipų mechanizmai.

(14) Taip pat buvo tvirtinama, kad tuo pačiu KN kodu kaip ir ŽSM klasifikuojami svirtiniai arkiniai mechanizmai, nepatenkantys į šio tyrimo sritį, yra labiau panašūs į dviejų žiedų mechanizmus nei 17 ir 23 žiedų mechanizmai.

Kalbant apie tai – buvo nustatyta, kad svirtinių arkinių mechanizmų fizinės charakteristikos ir rinka yra pakankamai skirtingos nuo žiedinių mechanizmų, todėl šie svirtiniai arkiniai mechanizmai nebuvo įtraukti į skundą ir nagrinėjimo sritį.

(15) Išnagrinėjus pateiktus argumentus patvirtinama, kad 17 ir 23 žiedų susegimo mechanizmų savybės yra labai panašios į kitų ŽSM savybes ir todėl jie yra panašūs į kitus ŽSM produktus kaip apibrėžta pagrindinio antidempingo reglamento 1 straipsnio 4 dalyje. Todėl pirmiau minėtas tvirtinimas atmetamas.

IV. DEMPINGAS

A. Rinkos ekonomikos trečioji šalis

(16) Inicijavimo metu vienas importuotojas prieštaravo prieš Malaizijos pasirinkimą analogiškos rinkos pavyzdžiu Kinijos Liaudies Respublikai taikomai normaliajai vertei nustatyti. Kadangi jo argumentai buvo nepagrįsti ir nebuvo pasiūlyta jokia alternatyvi šalis, 1995 m. lapkričio 22 d. Komisija informavo šią suinteresuotą šalį, kad jos prieštaravimas atmestas. Laiške, kuris pasiekė Komisiją 1995 m. lapkričio 27 d., tas pats importuotojas pasiūlė Kinijos Liaudies Respublikai taikomai normaliajai vertei nustatyti taikyti Italijos gamintojo, kuris nėra Bendrijos pramonės dalis, gamybos sąnaudas.

Kadangi šis laiškas buvo gautas praėjus 20 dienų po Inicijavimo pranešime nustatyto termino, į patarimą negalėjo būti atsižvelgta. Atskleidus pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais grindžiamas laikinųjų priemonių įvedimas, importuotojas pakartojo savo argumentus. Nors prašymas buvo pateiktas pasibaigus bet kokiam taikomam rinkos ekonomikos trečiosios šalies parinkimo terminui, Komisija išnagrinėjo, ar metodikos pakeitimas turėtų poveikį muito mokesčio dydžiui. Šiuo tikslu ir atsižvelgdama į tai, kad pavienio gamintojo gamybos sąnaudos negalėtų būti laikomos atspindinčiomis kitų Bendrijos gamintojų padėtį, Komisija interpretavo pareiškimą kaip prašymą naudoti Bendrijos rinką kaip analogišką rinkos pavyzdį eksporto iš Kinijos Liaudies Respublikos normaliajai vertei nustatyti. Tuomet Komisija palygino Bendrijos pramonei nustatytų tikslinių kainų (jos esamos kainos yra mažesnės už gamybos sąnaudas) vidurkį su Kinijos eksporto kainų vidurkiu. Šis dempingo skaičiavimas parodė, kad, taikant šią metodiką, Komisijos siūlomas galutinis muito mokesčio dydis nekistų, kadangi taikant bet kurį metodą nustatytas dempingo skirtumas aiškiai viršija galutinai nustatytą žalos panaikinimo lygį.

Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad pagal pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 7 dalį, jei tinka, galima taikyti tuo pačiu tyrimu nagrinėjamos rinkos ekonomikos šalies pavyzdį, Komisija padarė išvadą, kad normaliajai vertei nustatyti Malaizija pasirinkta pagrįstai ir nėra priežasčių pakeisti šį analogiškos šalies pasirinkimą.

B. Malaizija

1. Normalioji vertė

(17) Vienas importuotojas tvirtino, kad Malaizijos vidaus prekyba, sudaranti 5,8 % į Bendriją eksportuojamo kiekio, yra nepakankamai reprezentatyvi normaliajai vertei nustatyti. Šiuo klausimu Bendrija taikė pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 2 dalį, pagal kurią 5 % prekyba vidaus rinkoje laikoma pakankama vidaus rinkos reprezentatyvumui.

(18) Tas pats importuotojas taip pat tvirtino, kad Malaizijos rinkoje yra ribota konkurencija ir todėl vietinės rinkos kainos yra aukštesnės, nei būtų normaliomis konkurencijos sąlygomis. Komisija jau svarstė šį aspektą rinkdama Malaiziją tinkama analogiška šalimi ir nurodė argumentus laikinojo muito mokesčio reglamento 10 konstatuojamojoje dalyje. Kadangi nebuvo pateikta naujų argumentų ar įrodymų, Komisija patvirtino, kad tam tikrą konkurenciją Malaizijos rinkoje sudaro Kinijos Liaudies Respublikos kilmės ŽSM buvimas. Todėl galima daryti išvadą, kad Malaizija yra pagrįstas pasirinkimas Kinijos Liaudies Respublikai taikomai normaliajai vertei nustatyti.

2. Dempingo skirtumas

(19) Nebuvo pateikta jokių naujų argumentų, dėl kurių galėtų būti pakeistas dempingo dydis, todėl Komisija mano, kad reikia patvirtinti laikinojo muito mokesčio reglamento 18–26 konstatuojamosiose dalyse aprašytą dempingo skaičiavimo metodiką ir laikinąsias išvadas. Taigi, Malaizijai galutinai nustatomas 42,8 % dydžio dempingo skirtumas.

C. Kinijos Liaudies Respublika

1. Normalioji vertė

(20) Du Kinijos eksportuotojai reikalavo normaliosios vertės pakoregavimo dėl sąnaudų struktūros skirtumų dėl žemos darbo kainos Kinijos Liaudies Respublikoje ir gamybos operacijų technologijos skirtumų.

Kalbant apie darbo kainą, Komisijos tarnybos pažymi, kad pasinaudojimo trečiosios rinkos ekonomikos šalies pavyzdžiu priežastis yra patikimos informacijos apie sąnaudas ir kainas nagrinėjamoje ne rinkos ekonomikos šalyje trūkumas. Todėl nepagrįsta tvirtinti, kad tam tikros sąnaudos ne rinkos ekonomikos šalyje yra mažesnės už sąnaudas analogiškoje šalyje ir kad turėtų būti daromi normaliosios vertės koregavimai, kai ji taikoma ne rinkos ekonomikos šaliai.

Kalbant apie skirtingą darbo technologiją, Komisijos tarnybos mano, kad konkrečiam produktui gaminti taikomas gamybos procesas yra nesvarbus, jei produkto fizinės savybės ir paskirtis yra panašios. Šiuo atveju dėl tariamų skirtumų pagrindinės nagrinėjamų produktų pagrindinės fizinės savybės nepasikeitė. Todėl pagal pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 10 dalies a punktą tvirtinimas atmetamas.

(21) Dvi suinteresuotos šalys tvirtino, kad jos negalėjo pateikti komentarų dėl Komisijos normaliosios vertės skaičiavimo, kadangi konfidencialumo sumetimais Kinijos eksportuotojams nebuvo atskleistos absoliutinės vertės, naudotos skaičiuojant normaliąją vertę analogiškoje šalyje. Savo skelbiamajame rašte šioms šalims Komisija pridėjo visus skaičiavimus, susijusios su šiomis įmonėmis, ir išsamiai aprašė Komisijos taikytą metodiką normaliajai vertei nustatyti, reikiamai atsižvelgiant į konfidencialios informacijos apsaugą pagal pagrindinio antidempingo reglamento 20 straipsnio 4 dalį. Išsamių absoliutinių verčių atskleidimas pažeistų suinteresuotos šalies teisę į konfidencialumą ir jos nebuvo būtinos skaičiavimams suprasti. Todėl argumentui negalėjo būti pritarta.

2. Eksporto kaina

(22) Vienas eksportuotojas tvirtino, kad iš eksporto kainos buvo atimtos pernelyg didelės sumos dėl lankantis pas susijusį eksportuotoją nustatytų atidėtųjų grąžinimų.

Komisija pažymi, kad ši įmonė, atsakinėdama į Komisijos klausimyną, nepranešė apie tokius grąžinimus, kuriuos Komisijos pareigūnai nustatė atlikdami tyrimą vietoje. Todėl Komisija turėjo nustatyti išskaitymus remdamasi vietoje surinktais duomenimis. Be to, eksportuotojo tvirtinime nurodyta numatoma tokių grąžinimų vertė, o Komisija išskaičiavo sumas, kurios buvo patikrintos tyrimo metu.

(23) Vienas eksportuotojas tvirtino, kad Komisijos atimtas procentinis prekybos pelnas buvo per didelis, palyginti su faktiniu grynuoju pelnu, kurį gauna su juo susijęs importuotojas.

Dėl asociacijos susitarimo tarp šių dviejų įmonių, sudarydama patikimą eksporto kainą Komisija negalėjo atsižvelgti į procentinį prekybos pelną, nurodytą susijusio importuotojo apskaitoje. Laikantis Komisijos praktikos, buvo nuspręsta, kad tiktų naudoti faktinius nepriklausomų įmonių, importuojančių nagrinėjamus produktus į Bendriją, duomenis. Nustatant procentinį prekybos pelną, kurį paprastai pasiekia šios įmonės, buvo atsižvelgta tik į nagrinėjamą produktą. Todėl 7,8 % procentinis prekybos pelnas neaprėpia jokio pelno, gaunamo už kitus raštinės reikmenų produktus, išskyrus ŽSM. Procentinis prekybos pelnas buvo nustatytas remiantis nepriklausomų importuotojų duomenimis, patikrintais vietoje, reikiamai atsižvelgiant į skirtingus jų praduodamus produkcijos kiekius.

3. Palyginimas

(24) Dvi suinteresuotos šalys teiravosi ir iš dalies ginčijo prekybos pakoregavimo dydį, į kurį atsižvelgė Komisija, lygindama Malaizijos normaliąją vertę ir Kinijos eksporto kainas. Viena šalis tvirtino, kad tokia paklaida turėjo būti didesnė.

Komisija pastebi, kad nė vienas iš suinteresuotų eksportuotojų niekad nereiškė pretenzijų dėl tokios paklaidos kitais tyrimo etapais ir Komisija savo iniciatyva nusprendė, kad sąžiningo palyginimo vardan šiuo atveju tiktų ją suteikti. Nė vienam suinteresuotų eksportuotojų nepateikus jokių konkrečių įrodymų, Komisija nusprendė, kad tokios paklaidos dydžiui nustatyti tiktų grįsti savo skaičiavimus panašių atvejų praktika.

4. Individualus traktavimas

(25) World Wide Stationery (toliau – WWS), kuri pačioje tyrimo pradžioje prašė individualaus traktavimo, pakartojo savo prašymą po laikinųjų priemonių įvedimo.

Papildomai įvertinusios faktus, po patikrinimo Honkonge Komisijos tarnybos padarė išvadą, kad šiai įmonei galima suteikti individualų traktavimą, atsižvelgiant į gamybos susitarimo tarp WWS ir Kinijos Liaudies Respublikos vietinių institucijų atstovų esmės ir įgyvendinimo nuostatas. Pagal šį susitarimą Honkonge įsikūrusi įmonė valdo gamybos operacijas Kinijos Liaudies Respublikoje, kadangi ji moka Kinijos institucijoms tik transformavimo mokestį už toną eksportuojamų produktų. Operacijoms Kinijos Liaudies Respublikoje naudojama įranga priklauso WWS ir jos finansinėje apskaitoje yra nurodyta kaip aktyvai. WWS taip pat atrodo kontroliuojanti žaliavų tiekimą ir nagrinėjamų produktų prekybą. Tokiomis aplinkybėmis nuspręsta, kad tiktų nustatyti WWS individualų dempingo skirtumą ir individualų antidempingo muitą.

(26) Susijusios įmonės Champion Stationery Manufacturing CO., Ltd ir Sun Kwong Metal Manufacturing CO., Ltd, Komisijos laikytos viena įmone dėl laikinojo muito mokesčio reglamento 5 konstatuojamosios dalies b punkte paaiškintos priežasties, nepakartojo savo prašymo dėl individualaus traktavimo ir po laikinųjų priemonių įvedimo nepateikė jokių papildomų argumentų šiuo klausimu. Todėl Komisija patvirtina savo laikinąsias išvadas, nurodytas laikinojo muito mokesčio reglamento 37–39 konstatuojamosiose dalyse, pagal kurias individualaus traktavimo prašymas buvo atmestas.

(27) Savo atsakyme į galutinį rezultatų paskelbimą Wah Hing Stationery (toliau – WHS), Honkongas, vardu Bensons kritikavo sprendimą, kad individualus traktavimas pritaikytas vien tik WWS. Jie teigė, kad WHS taip pat būtų atitikusi Komisijos individualiam traktavimui nustatytus reikalavimus ir todėl irgi būtų galėjusi gauti tokį traktavimą. Tačiau Komisija pastebi, kad WHS per nustatytą terminą neprašė individualaus traktavimo ir iškėlė šį klausimą tik tyrimo pabaigoje. Taigi, Komisija nebegalėjo patikrinti WHS atitikties esminiams reikalavimams dėl jos procedūroms taikomų reglamentinių laiko apribojimų. Todėl Komisija negalėjo pasiūlyti WHS individualaus traktavimo.

5. Dempingo skirtumas

(28) Komisija mano, kad reikia patvirtinti laikinojo muito mokesčio reglamento 27–36 konstatuojamosiose dalyse aprašytą dempingo skaičiavimo metodiką ir laikinąsias išvadas.

WWS individualus dempingo skirtumas sudaro 96,6 %. Visų kitų Kinijos Liaudies Respublikos eksportuotojų galutinis dempingo skirtumas yra 129,22 %.

V. BENDRIJOS PRAMONĖ

(29) Kalbant apie Bendrijos pramonę, vienos EB gamintojo importo iš Vengrijos traktavimą, įskaitant nepirmenybinių kilmės taisyklių klausimą, kvestionavo keletas eksportuotojų ir vienas importuotojas, tačiau tokių savo pretenzijų nepagrindė.

Kaip paaiškinta laikinojo muito mokesčio reglamento 43 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pripažįsta tai, kad dauguma aptariamų produktų yra Vengrijos kilmės: pavyzdžiui, šiuo atveju, kai visos naudojamos dalys yra iš Vengrijos ir (arba) ten vyksta žymi perdirbimo dalis. Taigi, šie produktai neįtraukti į Bendrijos produkciją ir todėl apibrėžiant Bendrijos pramonę į juos neatsižvelgta. Iš tiesų, vertinant pramonės patirtą žalą, parduotas šių produktų (kurie realiai yra pagaminti Vengrijoje) kiekis nebuvo vertintas kaip Bendrijos pramonės dalis.

Ir priešingai, iš austriškų dalių Vengrijoje vien tik surinkti produktai buvo laikyti Bendrijos produkcijos dalimi, kadangi Vengrijoje atlikta produktų surinkimo operacija jiems nesuteikė Vengrijos kilmės. Šis priskyrimas grindžiamas taikomomis nepirmenybinėmis kilmės taisyklėmis, kadangi pagal Bendrijos institucijų praktiką būtent šiomis taisyklėmis grindžiamos jų išvados antidempingo tyrimuose. Taikyti ES ir Vengrijos asociacijos susitarimo 4 protokolo 1 straipsnyje nustatytas kilmės taisykles atliekant antidempingo tyrimą būtų nei pagrįsta, nei teisinga.

(30) Išvada – patvirtinama laikinojo muito mokesčio reglamento išvada, kad Bendrijos pramonę pagal pagrindinio antidempingo reglamento 4 straipsnio 1 dalies nuostatas sudaro du skundą pateikę Bendrijos gamintojai.

VI. ŽALA

A. Išankstinė pastaba

(31) Kalbant apie laikinojo muito mokesčio reglamento 46 konstatuojamojoje dalyje nustatytą metodiką, taikytą žalai nustatyti, reikėtų atminti, kad Komisija išanalizavo laikotarpio nuo 1992 m. pradžios iki 1995 m. rugsėjo mėnesio duomenis ir tyrimo geografinė aprėptis atitiko inicijavimo metu buvusią Bendrijos sudėtį, t. y. įskaitant visas penkiolika valstybių narių.

(32) Keletas eksportuotojų pakartojo argumentą, dėl kurio Komisija jau pasisakė laikinojo muito mokesčio reglamento 46 konstatuojamojoje dalyje, kad nustatant žalą su Austrijos pramone susiję duomenys gali būti vertinami tik vėlesni kaip 1995 m. sausio 1 d., kai Austrija tapo Europos Sąjungos nare. Vienas eksportuotojas tvirtino, kad Susitarimo dėl GATT 1994 VI straipsnio įgyvendinimo 3 straipsnio 4 dalies ir 4 straipsnio nuostatos bendrai iš vidaus rinkos apibrėžimo išbrauktų narėmis nesančias valstybes, o keletas eksportuotojų tvirtino, kad nei GATT 1994 VI straipsnis, nei EEE susitarimas nepateisintų Komisijos sprendimo nustatyti žalą iš dalies remiantis Austrijos duomenimis, susijusiais su laikotarpiu nuo 1992 m. sausio mėn. iki 1994 m. gruodžio mėn.

Atsakant į šį argumentą reikėtų pastebėti, kad Susitarimas dėl GATT 1994 VI straipsnio įgyvendinimo reikalauja, kad bet koks priemonių įvedimas tam tikroje teritorijoje būtų grindžiamas oficialiu tyrimu dėl tariamo dempingo toje pačioje teritorijoje poveikio. Taigi, šiuo atveju atliktas tyrimas aprėpė visas penkiolika valstybių narių. Tai tapo įmanoma, ypač atsižvelgiant į rinkos integraciją, analizuotą iki Bendrijos plėtros.

Todėl patvirtinama, kad Austrijos gamintojas buvo teisingai laikytas Bendrijos rinkos dalimi (kaip apibrėžta pagal pagrindinio antidempingo reglamento 4 straipsnio 1 dalį) ir turinčiu teise būti skundo teikėju. Dėl šios priežasties patvirtinama, kad, siekiant nustatyti patirtą žalą, turi būti nustatytos Bendrijos pramonės, apibrėžtos šio nagrinėjimo inicijavimo metu, tendencijos per keletą metų.

B. Suvartojimas Bendrijoje

(33) Remdamasis segtuvų suvartojimo per metus vienam žmogui apskaičiavimais vienas importuotojas tvirtino, kad ŽSM suvartojimas Bendrijos rinkoje buvo 400 mln. vienetų, o ne 283 mln. vienetų, kaip nurodyta laikinojo muito mokesčio reglamente.

Reikėtų prisiminti, kad Komisija savo laikinąsias išvadas grindė iš eksportuotojų, importuotojų ir Bendrijos gamintojų gauta informacija. Dėl didelio bendradarbiavimo laipsnio šiame tyrime buvo išanalizuoti visų didžiausiųjų įmonių duomenys ir nė viena šalis nenurodė gamintojo/importuotojo, į kurį nebūtų atsižvelgta nagrinėjimo laikotarpiu, o minėti prekybos duomenų skirtumai galėtų paaiškinti skirtumą tarp Bendrijos įvertinimo ir tariamo kitokio rinkos dydžio. Todėl manoma, kad iš įmonių gauti duomenys šiuo atveju yra tikslesnis pagrindas suvartojimui Bendrijoje skaičiuoti nei paprastas skaičiavimas, grindžiamas suvartojimo vienam asmeniui duomenimis. Todėl patvirtinamos laikinojo muito mokesčio reglamento 47 konstatuojamojoje dalyje pateikiamos išvados.

C. Veiksniai ir aplinkybės susiję su importu dempingo kaina

(34) Vienas eksportuotojas tvirtino, kad reikėtų atsižvelgti į kokybės skirtumus, kad būtų užtikrintas sąžiningas palyginimas tarp jo eksporto prekybos panašiais produktais Bendrijoje ir Bendrijos pramonės prekybos. Eksportuotojas teigė, kad jis gamina ŽSM siauresniu pagrindu, kurie neva yra 12–17,5 % pigesni už skundo pateikėjų gaminamus plačiuosius mechanizmus. Šis eksportuotojas teigė, kad į tai turėtų būti atsižvelgta pakoregavimais skaičiuojant kainos sumažinimo laipsnį.

Išnagrinėjusi eksportuotojo tvirtinimą Komisija patvirtino, kad buvo lyginami tik panašaus pločio modeliai (besiskiriantys ne daugiau kaip 1 mm) ir nustatė, kad bet kuriuo atveju negalėjo būti nustatyta rimtesnio kainų skirtumo tarp skirtingo pločio mechanizmų. Dėl šių priežasčių patvirtinamos laikinojo muito mokesčio reglamento 52–54 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados ir 84 konstatuojamojoje dalyje aprašyta metodika.

D. Bendrijos pramonės padėtis

(35) Vienas eksportuotojas tvirtino, kad Bendrijos pramonės produkcijos, prekybos ir darbuotojų skaičiaus neigiamų tendencijų priežastis buvo laipsniškas buvusio Britanijos gamintojo persikėlimas į Tolimuosius Rytus.

Reikėtų pažymėti, kad, kadangi aptariamas gamintojas nutraukė gamybos operacijas Bendrijoje 1991 m., jis šiame nagrinėjime nebuvo įtrauktas į Bendrijos pramonės apibrėžimą ir nustatyti žalos rodikliai šiuo atveju nėra susiję su jo duomenimis. Taigi, argumentas buvo atmestas.

(36) Nebuvo pateikta jokių papildomų pagrįstų argumentų dėl laikinojo muito mokesčio reglamento 55–62 konstatuojamosiose dalyse pateiktų išvadų.

E. Išvada dėl žalos

(37) Atsižvelgiant į visus pirmiau minėtus dalykus ir nesant kitų argumentų, daroma išvada, kad Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą kaip apibrėžta pagrindinio antidempingo reglamento 3 straipsnyje.

VII. PRIEŽASTINGUMAS

(38) Vienas eksportuotojas tvirtino, kad Bendrijos pramonė patyrė žalą dėl jos vykdomos restruktūrizacijos.

Kaip paaiškinta laikinojo muito mokesčio reglamente, ypač jo 61 ir 65 konstatuojamosiose dalyse, tikroji padėtis rodo, kad Bendrijos pramonei greičiau buvo atimta galimybė pasinaudoti restruktūrizacijos nauda, kadangi dėl importo dempingo kaina ji negalėjo pasiekti nei teigiamų finansinių rezultatų, nei rinkos dalies stabilumo. Todėl manoma, kad patirtos žalos priežastis buvo ne Bendrijos pramonės restruktūrizacija ir dėl šios priežasties šis argumentas buvo atmestas.

(39) Tas pats eksportuotojas pakartojo savo argumentą, kad Bendrijos pramonė patyrė žalą dėl vieno iš Bendrijos gamintojų operacijų dalinio perkėlimo į Vengriją.

Kadangi nebuvo pateikta jokių naujų įrodymų šiam tvirtinimui pagrįsti, patvirtinamos laikinojo muito mokesčio reglamento 71 konstatuojamojoje dalyje pateikiamos išvados.

(40) Keletas šalių pakartojo iki laikinojo muito mokesčio reglamento teiktą tvirtinimą, kad žala buvo patirta dėl ankstesnės antikonkurencinės praktikos.

Šiuos tvirtinimus išsakančios šalys nepateikė jokių įrodymų šiuo klausimu ir reikėtų priminti, kad nė vienai konkurencijos institucijai Bendrijoje nebuvo pateikta skundų. Dėl šios priežasties į tokius tvirtinimus negalėjo būti atsižvelgta.

(41) Išvada – kadangi nebuvo gauta jokių naujų argumentų dėl laikinojo muito mokesčio reglamento 67–74 konstatuojamosiose dalyse pateiktų išvadų, šios išvados patvirtinamos.

VIII. BENDRIJOS INTERESAI

A. Bendroji dalis

(42) Reikėtų prisiminti iš laikinojo muito mokesčio reglamento 75 konstatuojamosios dalies et seq, kad buvo įvertinti visi įvairūs interesai, įskaitant Bendrijos pramonės bei naudotojų interesus, ir kad Komisija padarė laikiną išvadą, jog nėra įtikinamų priežasčių nesiimti veiksmų prieš nagrinėjamą importą. Vėliau buvo papildomai išnagrinėti klausimai, laikyti svarbiais Bendrijos interesams nustatyti.

B. Poveikis naudotojams

1. Įvadas

(43) Keletas suinteresuotų šalių pakartojo savo argumentus, pateiktus laikinojo muito mokesčio reglamento 77–80 konstatuojamosiose dalyse, kad antidempingo priemonės pakenks EB segtuvų gamintojų padėčiai.

2. Informacijos surinkimas

(44) Toliau pateikiamos išvados yra pagrįstos įvairių suinteresuotų naudotojų, iš viso – dvidešimt septynių įmonių, pateikta informacija, iš kurių devyni pateikė kiekybinius duomenis arba tie duomenys buvo prasmingi, kas sudaro 17 % tikrojo metinio ŽSM suvartojimo Bendrijoje. Šių duomenų patikimumas, kai įmanoma, buvo patikrintas lankantis įmonėse.

3. Pramoninis poveikis paskesnei technologinės sekos pramonei

(45) Nustatant paskesnės technologinės sekos pramonės, kuriai galėtų pakenkti priemonės dėl ŽSM, dydį reikėtų atmesti tas raštinės reikmenų gamybos įmones, kurios negamina segtuvų. Remiantis pateiktais metinės Bendrijos segtuvų gamybos ir produktyvumo duomenimis nustatyta, kad Bendrijos segtuvų pramonėje dirba 6000 dirbančiųjų.

(46) Kalbant apie segtuvų pramonės struktūrą, buvo nustatyta, kad yra dvi produktų kategorijos: standartiniai ir gaminami pagal užsakymą. Remiantis šių dviejų kategorijų produktyvumo rodikliais ir atitinkamų naudotojų rinkos dalimi nustatyta, kad pagal užsakymą gaminamų segtuvų verslas sudaro trečdalį Bendrijos segtuvų pramonės pagal kiekį ir 50 % – pagal bendrąją apyvartą.

(47) Kai kurios šalys tvirtino, kad antidempingo priemonės dėl ŽSM išstumtų importuojamus ŽSM iš Bendrijos rinkos, todėl tiekimo šaltiniai liktų tik du Bendrijos gamintojai. Dar buvo tvirtinama, kad dėl vieno iš dviejų Bendrijos gamintojų dydžio tiekimo rinka netolimoje ateityje virstų monopoliu. Tačiau reikėtų pažymėti, kad dviejų Bendrijos gamintojų dydžio skirtumas nėra toks didelis, kad būtų tikėtina, jog vienas iš jų galėtų nustoti egzistavęs. Be to, nebuvo pateikta jokių naujų įrodymų dėl pirmosios šio argumento dalies. Todėl patvirtinamos laikinojo muito mokesčio reglamento 78 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados.

4. Tiesioginis finansinis poveikis paskesnei technologinės sekos pramonei

(48) Visų pirma buvo tvirtinama, kad tam tikrų segtuvų tipų ŽSM sudaro iki 30 % segtuvo produkcijos savikainos.

Šia prasme buvo nustatyta, kad mechanizmas yra pagrindinis pabaigto segtuvo komponentas ir kad žiedų skaičius ir dydis turi didelę įtaką jo kainos daliai pabaigtame segtuve. Atsižvelgiant į šią įvairovę nuspręsta, kad prasminga ŽSM įtakos kainai analizė negali būti padaryta remiantis tam tikru segtuvo modeliu, o turi būti atliekama apibendrinant kiekvienos įmonės duomenis, atsižvelgiant į tikrąjį jos parduodamų produktų asortimentą.

Todėl buvo nuspręsta, kad bendra tiekiamų ŽSM kaina konkrečiai įmonei turi būti nagrinėjama atsižvelgiant į bendrą jos parduodamų segtuvų vertę. Taip buvo gauta 10,8 % santykio svorinio vidurkio vertė (kainos santykis), kuri buvo pakankamai vienoda išnagrinėtose įmonėse. Nors buvo skirtumų tarp standartinių segtuvų ir pagal užsakymą gaminamų segtuvų gamybos krypties įmonių, nė vienos įmonės santykis nebuvo didesnis kaip 13 %.

(49) Kalbant apie galimą ŽSM kainos įtaką standartiniams produktams, viename po galutinio rezultatų paskelbimo gautame atsakyme nurodytas 14,4 % dydžio kainos santykis. Tokia vertė tariamai gauta dėl to, kad pagal užsakymą gaminamo segtuvo kaina yra dvigubai didesnė už standartinio ir todėl jo kainos santykis turėtų būti perpus mažesnis už standartinio.

Toks metodas visiškai nepaiso to fakto, kad šių dviejų kategorijų segtuvai nebūtinai gaminami naudojant tokius pačius mechanizmus. Pagal užsakymą gaminamuose segtuvuose naudojami mažomis serijomis gaminami brangūs specialių tipų mechanizmai. Tai reiškia, kad abu kainos santykio dėmenys yra skirtingi ir, nors standartinių segtuvų kainos santykis yra didesnis už pagal užsakymą gaminamų segtuvų, jis nėra didesnis dvigubai. Kaip paaiškinta 48 konstatuojamojoje dalyje, nebuvo nustatytas didesnis kaip 13 % dydžio santykis. Be to, kai kurios įmonės gamina išskirtinai standartinius produktus.

(50) Antra, ir iš dalies remiantis pirmiau minėtu kainos santykio argumentu, buvo tvirtinama, kad antidempingo priemonių įvedimas turėtų rimtų neigiamų pasekmių segtuvų gamintojų finansinei padėčiai.

Šie tvirtinimai dėl numatomo priemonių poveikio buvo atidžiai išnagrinėti. Kiek tai susiję su ŽSM pardavimo kainomis, tikėtina, kad 35 % rinkos turinti Bendrijos pramonė negalėtų padidinti savo kainų aukščiau tam tikro riboto lygio (kuris pagal apskaičiavimus yra žemesnis kaip 10 %), nerizikuodama dar labiau sustiprinti esamą rinkos dalies mažėjimo tendenciją. Be to, importas iš šiame nagrinėjime neaptariamų šalių sudaro 9 % ŽSM rinkos ir manoma, kad šie gamintojai nepageidaus ir negalės didinti kainos. Kai dėl importo iš Malaizijos, reikėtų prisiminti, kad šiai šaliai numatytas žalos panaikinimo lygis yra žymiai mažesnis už numatytąjį Kinijos Liaudies Respublikai. Kinijos kilmės mechanizmams užimant 45 % rinkos buvo nustatyta, kad net jei šių mechanizmų kaina perpardavimo lygiu padidėtų 20 %, o kitų šalių kilmės produktų kaina padidėtų šioje pastraipoje numatytu dydžiu, vidutinis bendras kainos rinkoje padidėjimas būtų maždaug 12 %.

Taigi, atsižvelgiant į 48 konstatuojamojoje dalyje nustatytą vidutinį kainos santykį, manoma, kad bendras tikėtinas poveikis segtuvų pramonės apyvartai po priemonių įvedimo būtų 12 % iš 10,8 %, t. y. 1,3 %. Net ir tuo neįtikėtinu atveju, jei visas siūlomo aukščiausio antidempingo muito mokesčio dydis, t. y. 39,4 % cif arba 29,9 % ŽSM perpardavimo lygiu, būtų įtrauktas į ŽSM perpardavimo kainą, galima numatyti ne didesnį kaip 3,2 % dydžio segtuvų gamintojų pardavimo kainos pokytį.

(51) Taip pat buvo tvirtinama, kad padidėjusių segtuvų gamybos sąnaudų negalima kompensuoti didinant galutinio produkto kainą, kadangi segtuvų pasiūla viršija paklausą rinkoje, dėl segtuvų platinimo pokyčių ir paklausos sumažėjimo baimės.

Atsižvelgiant į tai, kad vidutinis segtuvų kainos padidėjimas mažmenos arba verslo klientų lygiu būtų mažesnis kaip 1 % (žr. 50 konstatuojamąją dalį, kai numatomas 1,3 % segtuvų gamyklinės kainos padidėjimas), manoma, kad žymaus paklausos sumažėjimo neturėtų būti ir kad poveikis segtuvų vartotojams būtų nedidelis ar jo išvis nebūtų. Be to, reikia pažymėti, kad nėra tokių segtuvų pakaitalų, kurie turėtų tokią konkurencinę padėtį, jog po nedidelio kainos pasikeitimo galėtų juos pakeisti. Kai kurios segtuvų verslo įmonės netgi patvirtinto, kad per kitus penkerius dešimtį metų nenumatoma jokių vartojimo tendencijų pokyčių.

Todėl daroma išvada, kad nei palyginti stipri konkurencija tarp segtuvų gamintojų, nei pakaitinių produktų atsiradimas EB negalėtų neleisti segtuvų gamintojams didinti kainų kartu su gamybos sąnaudomis, ypač atsižvelgiant į nedidelį padidinimą, kurio reikia siūlomo dydžio antidempingo muito mokesčių poveikiui kompensuoti.

5. Trečiųjų šalių konkurencija

(52) Keletas suinteresuotų šalių pakartojo savo argumentus, išdėstytus laikinojo muito mokesčio reglamento 79 konstatuojamojoje dalyje, kad antidempingo priemonės pakenktų EB segtuvų gamintojų konkurencinei padėčiai trečiųjų šalių segtuvų gamintojų atžvilgiu. Šie eksportuotojai galėjo pasinaudoti tam tikrų stambių standartinių segtuvų platintojų, kurių įtaka rinkai didėja, žemesnėmis mechanizmų kainomis ir pasauline tiekimo politika. Buvo tvirtinama, kad dėl to Bendrijos paskesnė technologinės sekos pramonė galėjo prarasti dalį rinkos ir susigundyti perkelti savo gamybą į kaimynines šalis. Atsakant į šį tvirtinimą reikėtų prisiminti, kad segtuvų rinką galima padalinti į du segmentus – gaminamų pagal užsakymą ir standartinių segtuvų.

a) Pagal užsakymą gaminami produktai

(53) Reikėtų darsyk pabrėžti, kad tai rinkos daliai, kuri orientuota "verslas verslui" būdu, svarbiausia, kad gamintojai būtų arti užsakovų ir turėtų lanksčią gamybą, kad galėtų atitikti reikiamą paklausą ir paslaugas. Be to, šio tipo produktams ŽSM įtaka galutinei kaina gali būti mažesnė, nei 48 konstatuojamojoje dalyje nustatytas apskaičiuotasis vidurkis. Todėl reikėtų pabrėžti, kad šio rinkos segmento konkurencingumo klausimas daugiausia aktualus importuojamų standartinių produktų, skirtų vėlesnei gamybai pagal užsakymą, buvimo aspektu. Šia prasme pasakytina, kad iš Tolimųjų Rytų yra importuojami baigti polipropileno prezentacijoms skirti produktai, įskaitant mažiausius segtuvų modelius. Tačiau kalbant apie pakeičiamumą, kuris gali būti tarp šių produktų ir pagal užsakymą gaminamų segtuvų, reikėtų pažymėti, kad pagal užsakymą gaminamas segtuvas nėra paprastas segtuvas su išspausdintu logotipu. Iš tiesų pagal užsakymą gaminamiems segtuvams naudojamos skirtingos žaliavos ir surinkimo technologija, skirta mažam skaičiui visiškai individualizuotų produktų gaminti. Viešųjų ryšių tikslu perėjimas nuo tokio specialiai pagal užsakymą sukurto produkto prie standartinio segtuvo vien tik pridėjus logotipą pareikalautų tokio didelio kainų skirtumo, kad tokią evoliuciją vargu ar galėtų sukelti antidempingo priemonių padariniai.

b) Standartiniai produktai

(54) Kalbant apie standartinių segtuvų gamintojus Bendrijoje, buvo tvirtinama, kad jų rinką reguliuoja segtuvų platinimo įtaka. Šiam platinimui vis labiau būdingi dideli stambių parduotuvių tinklai, taikantys tiekimo politiką, pasinaudojančią žemiausia pasauline palyginamų produktų pirkimo kaina, o tokią politiką riboja tik vežimo išlaidos. Šia prasme buvo nustatyta, kad vežimo keliais normaliu atstumu vienoje valstybėje narėje arba tarp kaimyninės ne ES šalies ir Bendrijos išlaidos būtų ne mažesnės kaip 5 % produkto vertės. Jei atstumas tarp ne ES šalių ir Bendrijos yra didesnis ir reikia naudoti jūrų transportą, vežimo išlaidos gali pasiekti 10 % produkto vertės.

(55) Dėl didžiausiojo kainos santykio, nurodyto 49 konstatuojamojoje dalyje, manoma, kad numatomas poveikis kainai standartinių segtuvų pramonėje būtų ne didesnis kaip 13 % (standartinių produktų didžiausiasis kainos santykis) padauginti iš 12 % (vidutinis kainos padidėjimas), t. y. 1,6 %.

Tuo remiantis analizė turėtų skirti Norvegijos, vidurio ir rytų Europos šalių (VREŠ) ir Tolimųjų rytų šalių sudaromą konkurenciją.

b.1) Norvegijos konkurencija

(56) Buvo tvirtinama, kad importas iš Norvegijos sudarė didžiausią dabartinę grėsmę EB segtuvų pramonei, kadangi jis jau buvo didelis ir dar didėjo.

Kadangi nėra pareikta jokių skundų ar pagrįstų įrodymų dėl nesąžiningos prekybos praktikos, atrodytų pagrįsta būtų manyti, kad EB segtuvų gamyklinės kainos yra vienodos arba panašios su jų konkurentų iš Norvegijos kainomis. Komisija mano, kad kainos padidėjimas, kurį galėtų patirti EB segtuvų gamintojai, vis tiek leistų jiems būti konkurencingiems, kadangi jų konkurentų iš Norvegijos vežimo į EB rinką išlaidos būtų bent triskart (5 %) didesnės už numatomą kainos padidėjimą (1,6 %).

b.2) VREŠ konkurencija

(57) Buvo tvirtinama, kad VREŠ yra tokioje konkurencinėje padėtyje, kad gali sukurti segtuvų pramonę, kuri galėtų konkuruoti EB rinkoje.

Šia prasme reikėtų pažymėti, kad iki šiol segtuvų pramonės dydis šiose šalyse išliko mažas ir importo statistika rodo, kad importuojama mažai. Nepaisant to, negalima paneigti nei šios pramonės augimo perspektyvų, nei jos lyginamųjų privalumų darbo kainos prasme. Gamybos sąnaudų sumažinimas, kurį šiose šalyse galima pasiekti palyginti su Bendrija, nusveria būtinas vežimo į Bendrijos rinką išlaidas.

Tačiau reikėtų įvertinti tai, kad į eksportą orientuota segtuvų pramonė kaimyninėse šalyse būtų sukurta perkėlus EB gamybos operacijas. Nors buvo pateikta nuoroda į gamybos perkėlimo į šias šalis verslo planus, Komisijos gauti elementai susideda tik iš darbo kainos ir vežimo išlaidų palyginimo. Tuo remiantis, net iki bet kokios antidempingo priemonės dėl ŽSM įvedimo, šie palyginimai liudytų nedelstino segtuvų pramonės perkėlimo naudai. Tai rodo, kad, priimdama vadybinį sprendimą perkelti gamybą, įmonė taip pat įvertina kitus svarbius veiksnius. Šia prasme reikia atsižvelgti į pačias gamybos priemonių perkėlimo išlaidas ir, visų pirma, su sparčiai besivystančiomis šalimis susijusį netikrumą.

Manoma, kad, priimant tokius sprendimus perkelti gamybą į VREŠ, galimas nedidelio ŽSM kainos padidėjimo (vidutiniškai 1,6 %) poveikis galėtų būti tik nežymus veiksnys. Taigi, nebuvo gauta jokių įtikinamų įrodymų, kad muito mokesčio ŽSM įvedimas galėtų būti segtuvų pramonės perkėlimo į VREŠ ir svarbaus šių šalių importo padidėjimo priežastis.

b.3) Tolimųjų Rytų konkurencija

(58) Vienas eksportuotojas pateikė informaciją, pagal kurią pabaigti segtuvai iš Tolimųjų Rytų galėtų būti importuojami už mažesnę kainą nei jų gamybos sąnaudos Bendrijoje.

Eurostato importo statistika rodo, kad šių šalių kilmės plastikinių biuro produktų importas yra palyginti mažas ir stabilus. Taigi, beveik visi segtuvų gamintojai Bendrijoje, tiek mažos, tiek svarbios įmonės iki minimumo sumažina tokio importo konkurencinį poveikį.

Todėl manoma, kad pirmiau aprašyta konkurencinė padėtis tarp Tolimųjų Rytų ir EB segtuvų gamintojų vargu ar pasikeis įvedus priemones ŽSM importui į Bendriją.

c) Išvada dėl trečiųjų šalių konkurencijos

(59) Išvada – nebuvo nustatyta, kad antidempingo priemonių įvedimas ŽSM galėtų žymiai pabloginti EB segtuvų gamintojų konkurencinę padėtį ne Bendrijoje įsikūrusių segtuvų gamintojų atžvilgiu. Ši išvada skirta tiek pagal užsakymą gaminamiems, tiek standartiniams segtuvams.

C. Poveikis Bendrijos pramonei

(60) Kalbant apie antidempingo priemonių nebuvimo pasekmes Bendrijos pramonei, laikinuoju etapu buvo nustatyta (laikinojo muito mokesčio reglamento 76 konstatuojamoji dalis), kad tai dar labiau pablogintų Bendrijos pramonės finansinę padėtį. Nuo 1992 m. patiriami periodiniai nuostoliai tęstųsi, nepaisant jau atliktos didelės restruktūrizacijos.

Reikia dar pridėti, kad labai sumažėjusio grynųjų aktyvų padėtis ir trumpalaikės skolos suma taps nebepakeliama. Komerciniu požiūriu bet koks Bendrijos pramonės siūlomo produktų asortimento sumažinimas reaguojant į sumažintas kainas nebūtų tinkamas sprendimas. Iš tiesų, jei Bendrijos gamintojai susiviliotų tai padaryti, jie netektų vieno iš savo konkurencinių privalumų ir dėl išsklaidyto vartotojų pramonės pobūdžio negalėtų pagaminti ir parduoti šio tipo pramonei būtino didelio produkcijos kiekio. Pramonine prasme investicijos į automatizavimą buvo tiek svarbios, tiek sėkmingos, dėl ko pramonė tapo labai konkurencinga pasauliniu lygiu. Esant pasiektam automatizavimo ir integracijos lygiui, kai tam tikra įranga, pvz., metalo apdorojimo įrenginiai, kiekvienoje įmonėje yra unikali, būtų neįmanoma sustabdyti tam tikrų produktų gamybos linijų nepabloginant likusiųjų padėties.

Dėl šių priežasčių ir dėl nesąžiningos importo dempingo kaina konkurencijos gamyba Bendrijoje per trumpą laiką taptų nebeperspektyvi ir išvis žlugtų.

D. Išvada

(61) Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus dalykus, patvirtinamos laikinojo muito mokesčio reglamente padarytos Komisijos išvados dėl Bendrijos interesų. Iš tiesų, išnagrinėjus labai įvairius aspektus ir įvairius susijusius interesus, nepaaiškėjo jokių įtikinamų priežasčių, dėl kurių galima būtų daryti išvadą, kad galutinių priemonių patvirtinimas neatitiktų Bendrijos interesų, kaip nurodyta pagrindinio antidempingo reglamento 21 straipsnyje.

IX. ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

A. Bendroji dalis

(62) Reikėtų prisiminti, kad išsamūs skaičiavimai, naudoti žalos panaikinimo lygiui nustatyti laikinuoju etapu, buvo grindžiami geriausiai parduodamų Bendrijos pramonės modelių (60 % kiekio) vienodų savitų savybių kategorijų kainų lygiu (gamybos sąnaudų ir pelno svoriniu vidurkiu). Tada jis buvo lyginamas su kiekvienos atitinkamos kategorijos importuojamų produktų perpardavimo kaina arba, tam tikrais atvejais, cif importo kaina, pakoreguota pagal pardavimo klientui kainos lygį. Siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą buvo lyginamos tik tų pačių pagrindinių savybių kategorijos ir nutarta, kad muitas atitinkamoms kategorijoms turėtų aprėpti skirtumą tarp apskaičiuotos nežalingo kainos lygio ir tikrųjų importo į Bendriją pardavimo kainų. Taip nustatytas kategorijos kainos padidėjimas buvo išreiškiamas kiekvienos kategorijos importuojamų prekių franco kainos ties Bendrijos siena procentine dalimi. Tuomet, apskaičiuojant visų kategorijų žalos panaikinimo lygių svorinius vidurkius, buvo nustatytas kiekvienai nagrinėjime aptariamai šaliai vieningas žalos panaikinimo lygis.

(63) Šiuo klausimu vienas importuotojas tvirtino, kad Komisija, dempingo skirtumo ir žalos panaikinimo lygio palyginimui taikydama vidurkiu grindžiamą metodą neišnagrinėjo įvairiuose rinkos segmentuose vyraujančių skirtingų situacijų. Jis paprašė Komisijos palyginti kiekvieno rinkos segmento (pvz., dviejų žiedų mechanizmų) nustatytą žalos panaikinimo lygį su dempingo skirtumu ir galutiniam vieno muito mokesčio visiems segmentams vidurkiui palikti tik mažesniąją segmento maržą.

Šia prasme reikia pažymėti, kad šiuo atveju taikytas skaičiavimo metodas atitinka pagrindinio antidempingo reglamento 9 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir ankstesnę praktiką dėl mažesnio už dempingo skirtumą muito mokesčio skaičiavimo tais atvejais, kai tokio muito mokesčio pakanka žalai Bendrijos pramonei panaikinti. Šis metodas pateisinamas dėl to, kad šis antidempingo tyrimas aprėpia prekybą panašiais produktais, kurių įvairios kategorijos ir modeliai konkuruoja vieni su kitais.

(64) Tokiomis aplinkybėmis patvirtinama laikinojo muito mokesčio reglamento 82–84 konstatuojamosiose dalyse nurodyta žalos panaikinimo lygio nustatymo metodika.

B. Muito mokesčio dydis ir forma

(65) Remiantis pirmiau pateiktomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų, buvo atliktas tyrimas dėl to, kokios formos ir dydžio antidempingo priemonės turėtų būti įvestos, kad būtų panaikintas žalingo dempingo prekybą iškraipantis poveikis ir Bendrijos ŽSM rinkoje sugrąžintos sąžiningos konkurencijos sąlygos.

(66) Kadangi kainų lygis, kuriam esant žalingas importo poveikis būtų panaikintas, buvo žemesnis už abiejų nagrinėjamų eksportuojamų šalių dempingo skirtumą, priemonių dydžiui nustatyti buvo naudojamas žalos panaikinimo lygis.

(67) Buvo nustatyta, kad individualaus traktavimo suteikimas įmonei WWS turi įtakos laikinosioms išvadoms. Pirmiau aprašyta metodika buvo pritaikyta apskaičiuoti atskirą šios įmonės žalos panaikinimo lygį ir jai nustatytas 32,5 % žalos panaikinimo lygis.

(68) Sumažėjus WWS žalos panaikinimo lygiui, visų kitų Kinijos Liaudies Respublikos eksportuotojų žalos panaikinimo lygis padidėjo nuo 35,4 % iki 39,4 %.

(69) Tuo remiantis turėtų būti įvesti tokie galutiniai antidempingo muito mokesčiai ad valorem mokesčių forma:

Muito mokesčio tarifas:

— | Malaizija: | 10,54 % |

— | Kinijos Liaudies Respublika: | |

| — | WWS: | 32,5 % |

| — | visų kitų įmonių muitas: | 39,4 %. |

C. Mechanizmų su 17 ir 23 žiedais muito mokesčio forma

(70) Buvo tvirtinama, kad tokio paties dydžio ad valorem muito mokesčio įvedimas 17 ir 23 žiedų mechanizmams kaip ir kitiems mechanizmas būtų netinkamas atsižvelgiant į kainų skirtumą tarp šių dviejų kategorijų.

Šia prasme reikėtų pažymėti, kad 17 arba 23 žiedų mechanizmų importo kaina yra žymiai didesnė už visų mechanizmų vidutinę importo kainą. Šiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į išskirtinį tam tikros šių mechanizmų paskirties pobūdį ir šių mechanizmų tapatumo nustatymo paprastumą, nuspręsta, kad galiausiai, skaičiuojant žalos panaikinimo lygį reikėtų tinkamai atsižvelgti į ypatingai didelę mechanizmų su 17 ir 23 žiedais kainą ir konkurencijos tarp tam tikrų rinkos segmentų intensyvumą, užtikrinant, kad jai nepakenktų neproporcingi kainų skirtumai. Tai gali būti pasiekta užtikrinant, kad 17 ir 23 žiedų mechanizmai būtų importuojami už didesnę kaip tam tikro lygio kainą, pakankamą, kaip ir kitų ŽSM atveju, kad būtų panaikinta importo dempingo kaina daroma žala. Šiomis aplinkybėmis buvo manyta, kad tiktų nustatyti kitokias nei ad valorem muitas priemones. Remiantis kainos palyginimais (žr. 62 konstatuojamąją dalį), manoma, kad pirmiau minėti reikalavimai įvykdomi užtikrinant, kad 17 arba 23 žiedų mechanizmų cif importo kaina būtų pakelta iki ne mažesnės kaip 325 ekiu už 1000 vnt. vertės.

X. ĮSIPAREIGOJIMAS

(71) Pagal pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 2 dalį pareiškimams po galutinio rezultatų paskelbimo pateikti nustatytas terminas taip pat buvo taikomas galimiems įsipareigojimų pasiūlymams pateikti. Kinijos eksportuotojas, kuriam buvo suteiktas individualus traktavimas, netrukus po šio termino pasibaigimo atsiuntė laišką, kuriame išreiškė savo pageidavimą pasiūlyti įsipareigojimą.

Šiuo klausimu nutarta, kad dėl didelio aptariamos įmonės eksportuojamų ŽSM tipų skaičiaus tokio įsipareigojimo būtų praktiškai neįmanoma parengti ir kontroliuoti. Galiausiai iš eksportuotojo nebuvo gauta jokio oficialaus įsipareigojimo pasiūlymo.

XI. LAIKINŲJŲ MUITO MOKESČIŲ SURINKIMAS

(72) Atsižvelgiant į nustatytų eksportuojančių gamintojų ir šalių dempingo skirtumų dydį ir Bendrijos pramonei daromos žalos rimtumą, nutarta, kad sumas, garantuotas laikinaisiais antidempingo muito mokesčiais nagrinėjamų produktų operacijoms, būtina galutinai surinkti taikant galutinių muito mokesčių tarifus.

(73) WWS atveju laikinieji antidempingo muito mokesčiai turėtų būti apriboti galutinai nustatytu 32,5 % muito mokesčio tarifu.

(74) Jei muitinėms priimtinu būdu įrodoma, kad dėl 17 arba 23 žiedų mechanizmų pateikti užstatai, garantuotos sumos surenkamos pagal šių tipų ŽSM galutinai nustatyto muito mokesčio tarifą, jei jis yra mažesnis nei garantuotasis,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Malaizijos ir Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tam tikrų žiedinių susegimo mechanizmų, klasifikuojamų KN kodu ex83051000, importui nustatomas galutinis antidempingo muitas.

Šiame reglamente žiedinius susegimo mechanizmus sudaro dvi stačiakampės plieno plokštelės ar strypeliai su ne mažiau kaip keturiais prie jų pritvirtintais pusžiedžiais iš plieninės vielos, kuriuos sujungia plieninis dangtelis. Mechanizmą galima atidaryti traukiant pusžiedžius arba mažu plieniniu spragtuko mechanizmu, pritvirtintu prie žiedinio susegimo mechanizmo.

2. Muito mokesčio tarifas, taikomas grynajai franco kainai ties Bendrijos siena, iki muito mokesčio, yra toks:

a) Malaizijos ir Kinijos Liaudies Respublikos kilmės mechanizmų su 17 ir 23 žiedais (TARIC kodas: 83051000*20) muito mokesčio dydis yra lygus skirtumui tarp mažiausiosios importo kainos, lygios 325 ekiu už 1000 vnt., ir franco kainos ties Bendrijos siena, nesumokėjus muito mokesčių;

b) kitokiems nei 17 arba 23 žiedų mechanizmams (TARIC kodas: 83051000*10):

| Muito mokesčio tarifas | Papildomas TARIC kodas |

Malaizija | 10,5 % | — |

Kinijos Liaudies Respublika: | | |

— WWS | 32,5 % | 8934 |

— visos kitos įmonės | 39,4 % | 8900 |

3. Jei nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios nuostatos dėl muito mokesčių.

2 straipsnis

1. Sumos, garantuotos pagal Reglamentu (EB) Nr. 1465/1996 įvestus laikinuosius muito mokesčius, galutinai surenkamos taip:

a) jei muitinėms priimtinu būdu įrodoma, kad garantuotos sumos yra susijusios su 17 arba 23 žiedų mechanizmų importu, surenkamos garantuoto dydžio sumos, tačiau ne didesnės už sumą, apskaičiuotą pagal 1 straipsnio 2 dalies a punktą, jei ta suma mažesnė už garantuotąją. Jei negalima nustatyti, kad garantuotos sumos yra susijusios su 17 arba 23 žiedų mechanizmais, taikomas b punktas;

b) jei sumos garantuotos ne už mechanizmus su 17 ir 23 žiedais, surenkama suma pagal galutinio muito mokesčio tarifą, jei ji ne didesnė už garantuotąją. Priešingu atveju surenkama garantuotoji suma.

2. Sumos, garantuotos viršijant galutinio antidempingo muito mokesčio tarifą, grąžinamos.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 1997 m. sausio 20 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

H. Van Mierlo

[1] OL L 56, 1996 3 6, p. 1.

[2] OL L 187, 1996 7 26, p. 47.

--------------------------------------------------