31996L0005

Komisijos direktyva 96/5/EB

1996 m. vasario 16 d.

dėl perdirbtų grūdinių maisto produktų ir maisto kūdikiams bei mažiems vaikams

(tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1989 m. gegužės 3 d. Tarybos direktyvą 89/398/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su specialios paskirties maisto produktais, suderinimo [1], ypač į jos 4 straipsnį,

kadangi šioje direktyvoje numatytos Bendrijos priemonės neviršija to, kas būtina įgyvendinant dar Direktyvoje 89/398/EEB numatytus tikslus;

kadangi perdirbti grūdiniai maisto produktai bei maistas kūdikiams ir mažiems vaikams sudaro jų įvairaus maisto dalį, tačiau nėra vienintelis kūdikių bei mažų vaikų mitybos šaltinis;

kadangi daugybė tokių produktų rūšių atspindi atjunkomų kūdikių ir mažų vaikų mitybos įvairovę, kurią sąlygoja Bendrijos socialinės bei kultūrinės aplinkybės;

kadangi pagrindinės produktų sudėtinės dalys turi atitikti sveikų kūdikių ir mažų vaikų mitybos reikalavimus, kurie, atsižvelgus į pirmiau minėtus veiksnius, nustatyti remiantis visuotinai priimtais moksliniais duomenimis;

kadangi turėtų būti nustatyti esminiai mitybos reikalavimai dviem didelėms maisto produktų grupėms, t. y. perdirbtiems grūdiniams maisto produktams bei maistui kūdikiams ir mažiems vaikams;

kadangi, nepaisant to, kad dėl šių produktų pobūdžio turėtų būti nustatyta keletas privalomų reikalavimų ir kitų apribojimų, susijusių su vitaminų, mineralinių ir kitų maistinių medžiagų lygiu, kai kurie gamintojai savo nuožiūra gali pridėti tų maistinių medžiagų, su sąlyga, kad jie naudoja tik šios direktyvos IV priede išvardytas medžiagas;

kadangi šiuo metu Bendrijoje savo nuožiūra į produktus pridedamų maistinių medžiagų lygis nesukėlė jų perdozavimo, kai tokius produktus vartojo kūdikiai ir maži vaikai; kadangi bus stebimi bet kokie būsimi pokyčiai šioje srityje ir, jei reikia, bus imtasi atitinkamų priemonių;

kadangi Tarybos direktyva bus priimtos nuostatos, susijusios su priedų naudojimu gaminant perdirbtus grūdinius maisto produktus ir maistą kūdikiams,

kadangi naujų maisto produktų komponentų naudojimas bus nagrinėjamas atskiru "horizontaliuoju" dokumentu, skirtu visiems maisto produktams;

kadangi ši direktyva remiasi turimomis žiniomis apie tokius maisto produktus; kadangi sprendimas dėl bet kokio pakeitimo, leidžiančio atsižvelgti į moksline ir technine pažanga pagrįstas naujoves, bus priimtas remiantis Direktyvos 89/398/EEB 13 straipsnyje nurodyta tvarka;

kadangi, atsižvelgiant į asmenis, kuriems šie maisto produktai yra skirti, nedelsiant turėtų būti nustatyti būtini mikrobiologiniai kriterijai ir didžiausi leidžiami teršalų lygiai;

kadangi pagal Direktyvos 89/398/EEB 7 straipsnį produktams, kuriems taikoma ši direktyva, galioja 1978 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvos 79/112/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto produktų ženklinimu etiketėmis, pateikimu ir reklama, suderinimo [2] bendrosios taisyklės su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 93/102/EB [3];

kadangi šioje direktyvoje, kur reikia, šios bendrosios taisyklės yra papildytos ir išplėstos bei padarytos jų išimtys;

kadangi visų pirma dėl produktų, kuriems taikoma ši direktyva, pobūdžio ir pristatymo vietos būtina maistingumą nurodyti etiketėje, nurodant produktų energinę vertę ir pagrindines jų maistines medžiagas; kadangi, kita vertus, siekiant išvengti netinkamo vartojimo, galinčio pakenkti kūdikių sveikatai, pagal Direktyvos 79/112/EEB 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir 10 straipsnį turi būti nurodytas vartojimo būdas;

kadangi, kol tokiems produktams neuždrausti konkretūs teiginiai, kuriuos galima pateikti laikantis visiems maisto produktams taikomų taisyklių, pateikiant tokius teiginius, jei įmanoma, būtina atsižvelgti į šioje direktyvoje nurodytus produktų sudėties kriterijus;

kadangi, vadovaujantis Direktyvos 89/398/EEB 4 straipsniu, buvo konsultuotasi su Maisto produktų moksliniu komitetu dėl nuostatų, galinčių paveikti visuomenės sveikatą;

kadangi šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Maisto produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

1. Ši direktyva yra specialioji direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/398/EEB 4 straipsnyje.

2. Ši Direktyva taikoma specialiosios paskirties maisto produktams, kurie atitinka tam tikrus Bendrijos sveikų kūdikių ir mažų vaikų mitybos reikalavimus ir kurie skirti vartoti atjunkomiems kūdikiams bei mažiems vaikams kaip priedas prie jų maisto ir (arba) juos palaipsniui pratinant prie įprasto maisto. Jie apima:

a) "perdirbtus grūdinius maisto produktus", kurie skirstomi į šias keturias grupes:

i) paprasti grūdiniai produktai, kurie yra sumaišyti ar turi būti sumaišomi su pienu ar kitais tinkamais maistiniais skysčiais;

ii) grūdiniai produktai su pridėtais baltymingais produktais, kurie yra sumaišyti ar turi būti sumaišomi su vandeniu ar kitais baltymų neturinčiais skysčiais;

iii) makaronai, kurie turi būti vartojami išvirti vandenyje ar kituose tinkamuose skysčiuose;

iv) džiūvėsiai ir sausainiai, kurie vartojami paprastai arba, juos susmulkinus, su vandeniu, pienu ar kitais tinkamais skysčiais;

b) "kūdikių maistą" – kitus, ne perdirbtus grūdinius maisto produktus.

3. Ši direktyva netaikoma pieno mišiniams, kurie skirti mažiems vaikams.

4. Šioje direktyvoje vartojamos sąvokos:

- "kūdikiai" – vaikai iki 12 mėnesių amžiaus,

- "maži vaikai" – vaikai nuo vienerių iki trejų metų amžiaus.

2 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad 1 straipsnyje nurodytais maisto produktais Bendrijos rinkoje prekiaujama tik tada, jei jie atitinka šioje direktyvoje nustatytas taisykles.

3 straipsnis

Perdirbti grūdiniai produktai bei kūdikių maistas turi būti gaminami iš komponentų, kurių tinkamumas specialiai kūdikių ir mažių vaikų mitybai buvo nustatytas remiantis visuotinai priimtais moksliniais duomenimis.

4 straipsnis

1. Perdirbti grūdiniai maisto produktai turi atitikti I priede nurodytus sudėties kriterijus.

2. II priede pateikti kūdikių maisto produktai turi atitikti ten pat nurodytus sudėties kriterijus.

5 straipsnis

Gaminant perdirbtus grūdinius maisto produktus ir kūdikių maistą, į juos galima pridėti tik tų maistinių medžiagų, kurios nurodytos IV priede. Per 12 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos, be jau anksčiau nustatytų maksimalių leistinų maistinių medžiagų lygių, prireikus nustatomi nauji.

Vėliau bus nustatyti šių medžiagų grynumo reikalavimai.

6 straipsnis

Perdirbtuose grūdiniuose maisto produktuose ir kūdikių maiste neturi būti jokių medžiagų tokiais kiekiais, kurie galėtų kelti pavojų kūdikių ar mažų vaikų sveikatai. Būtina nedelsiant nustatyti didžiausius leistinus lygius.

Prireikus taip pat nustatomi mikrobiologiniai kriterijai.

7 straipsnis

1. Be jau Direktyvos 79/112/EEB 3 straipsnyje nurodytos išsamios informacijos ženklinant tokius produktus etiketėmis, taip pat pateikiama tokia privaloma informacija:

a) nuo kokio amžiaus toks produktas tinkamas vartoti, atsižvelgus į jo sudėtį, struktūrą ar kitas specifines savybes. Ant visų produktų turi būti nurodyta, kad jie skirti ne mažesniems kaip keturių mėnesių amžiaus kūdikiams. Ant produktų, rekomenduojamų vartoti nuo keturių mėnesių amžiaus, gali būti nurodyta, kad jie tinka vartoti nuo šio amžiaus, nebent nepriklausomi asmenys, turintys mediko, mitybos specialisto ar farmacininko kvalifikaciją, arba kiti už motinos ir kūdikio priežiūrą atsakingi darbuotojai patartų kitaip;

b) jeigu produktas skirtas vartoti mažesniems nei šešių mėnesių kūdikiams, informacija apie tai, ar produkte yra ar nėra gluteno;

c) produkto energinė vertė, išreikšta kJ ir kcal, bei baltymų, angliavandenių ir lipidų kiekis, išreikštas skaičiais 100 g ar 100 ml parduodamo produkto, ir, jei reikia, tam tikrame rekomenduojamame suvartoti produkto kiekyje;

d) vidutinis kiekvienos mineralinės medžiagos ir kiekvieno vitamino kiekis, išreikštas skaičiais 100 g ar 100 ml parduodamo produkto, remiantis atitinkamai I ir II prieduose nustatytais lygiais, ir, jei reikia, tam tikrame rekomenduojamame suvartoti produkto kiekyje;

e) tinkamo paruošimo instrukcijos ir prireikus jų laikymosi svarba.

2. Ženklinime etiketėmis gali būti:

a) nurodytas vidutinis kiekis IV priede pateiktų maistinių medžiagų, išreikštų skaičiais, 100 g ar 100 ml parduodamo produkto, jeigu tai nebuvo nurodyta pagal šio straipsnio 1 dalies d punkto nuostatas, ir, jei įmanoma, tam tikrame rekomenduojamame suvartoti produkto kiekyje;

b) be informacijos skaičiais, gali būti pateikta informacija apie vitaminus ir mineralines medžiagas, išreikšta V priede nurodytų pamatinių verčių procentais 100 g ar 100 ml vartotojui siūlomo produkto, ir, jei įmanoma, tam tikrame rekomenduojamame suvartoti produkto kiekyje, jei medžiagų koncentracija sudaro bent 15 % pamatinės vertės.

8 straipsnis

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 1997 m. rugsėjo 30 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Tie įstatymai ir kiti teisės aktai taikomi taip, kad:

- nuo 1997 m. spalio 1 d. būtų leista prekiauti produktais, atitinkančiais šios direktyvos reikalavimus,

- nuo 1999 m. kovo 31 d. įsigaliotų draudimas prekiauti produktais, kurie neatitinka šios direktyvos reikalavimų.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

9 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

10 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1996 m. vasario 16 d.

Komisijos vardu

Martin bangemann

Komisijos narys

[1] OL L 186, 1989 6 30, p. 27.

[2] OL L 33, 1979 2 08, p. 1.

[3] OL L 291, 1993 11 25, p. 14.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

PAGRINDINĖ PERDIRBTŲ GRŪDINIŲ MAISTO PRODUKTŲ KŪDIKIAMS IR MAŽIEMS VAIKAMS SUDĖTIS

Maistinių medžiagų reikalavimai pateikti gataviems produktams arba paruoštiems pagal gamintojo pateiktas instrukcijas.

1. Grūdinių produktų sudėtis

Perdirbti grūdiniai maisto produktai paruošiami visų pirma iš vienos ar kelių rūšių perdirbtų grūdų ir (ar) krakmolingų šakninių produktų.

Grūdai ir (ar) krakmolingos šaknys turi sudaryti ne mažiau kaip 25 % galutinio sauso mišinio svorio.

2. Baltymai

2.1. 1 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje ir a punkto iv papunktyje minimų produktų sudėtyje baltymų kiekis neturi būti didesnis kaip 1,3 g/100 kJ (5,5 g/100 kcal).

2.2. Į 1 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje minėtus produktus pridėtų baltymų neturi būti mažiau nei 0,48 g/100 kJ (2 g/100 kcal).

2.3. 1 straipsnio 2 dalies a punkto iv papunktyje minimų sausainių, pagamintų pridėjus baltymingų produktų bei atitinkamai paženklintų, sudėtyje esančių baltymų neturi būti mažiau nei 0,36 g/100 kJ (1,5 g/100 kcal).

2.4. Cheminis pridėtų baltymų indeksas turi būti lygus mažiausiai 80 % pamatinio baltymo (kazeinas – kaip nurodyta III priede), arba baltymų energija (BEK) mišinyje turi sudaryti mažiausiai 70 % pamatinio baltymo. Visais atvejais leidžiama pridėti amino rūgščių tik baltymų mišinio mitybinei vertei pagerinti ir tik tokiomis proporcijomis, kokios yra būtinos siekiant šio tikslo.

3. Angliavandeniai

3.1. Jeigu į produktus, nurodytus 1 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje ir a punkto iv papunktyje, dedama sacharozės, fruktozės, gliukozės, gliukozės sirupo ar medaus, tai:

- šių pridėtų angliavandenių kiekis neturi viršyti 1,8 g/100 kJ (7,5 g/I00 kcal),

- pridėtos fruktozės kiekis neturi viršyti 0,9 g/100 kJ (3,75 g/100 kcal).

3.2. Jeigu į produktus, nurodytus 1 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje, įdedama sacharozės, fruktozės, gliukozės sirupo ar medaus, tai:

- šių pridėtų angliavandenių kiekis neturi būti didesnis kaip 1,2 g/100 kJ (5 g/100 kcal),

- pridėtos fruktozės kiekis neturi būti didesnis kaip 0,6 g/100 kJ (2,5 g/100 kcal).

4. Lipidai

4.1. 1 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje ir a punkto iv papunktyje nurodytų produktų sudėtyje esantys lipidai neturi viršyti 0,8 g/100 kJ (3,3 g/100 kcal).

4.2. 1 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodytų produktų sudėtyje esantys lipidai neturi viršyti l,l g/100 kJ (4,5 g/100 kcal). Jeigu lipidų yra daugiau nei 0,8 g/100 kJ (3,3 g/100 kcal), tai:

a) lauro rūgšties neturi būti daugiau kaip 15 % visų lipidų kiekio;

b) miristo rūgšties neturi būti daugiau kaip 15 % visų lipidų kiekio;

c) linolo rūgšties kiekis (gliceridų = linolatų pavidalu) neturi būti mažesnis nei 70 mg/l00 kJ (300 mg/100 kcal) ir didesnis nei 285 mg/100 kJ (1200 mg/100 kcal).

5. Mineralinės medžiagos

5.1. Natris

- natrio druskų į perdirbtus grūdinius produktus dedama tik technologiniais tikslais,

- natrio kiekis perdirbtuose grūdiniuose produktuose neturi būti didesnis nei 25 mg/100 kJ (100 mg/100 kcal).

5.2. Kalcis

5.2.1. 1 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodytų produktų sudėtyje kalcio negali būti mažiau nei 20 mg/100 kJ (80 mg/l00 kcal).

5.2.2. 1 straipsnio 2 dalies a punkto iv papunktyje nurodytų produktų, pagamintų įpilant pieno (pieniški sausainiai) ir taip pateikiamų vartotojui, sudėtyje kalcio neturi būti mažiau nei 12 mg/l00 kJ (50 mg/100 kcal).

6. Vitaminai

6.1. Perdirbtuose grūdiniuose produktuose tiamino kiekis neturi būti mažesnis nei 25 μg/100 kJ (l00 μg/100 kcal).

6.2. 1 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodytuose produktuose:

| 100 kJ | 100 kcal |

Minimumas | Maksimumas | Minimumas | Maksimumas |

Vitaminas A (μ RE) | 14 | 43 | 60 | 180 |

Vitaminas D (μg) | 0,25 | 0,75 | 1 | 3 |

Nurodytų apribojimų reikia laikytis ir tuomet, jeigu vitaminų A ir D dedama į kitus perdirbtus grūdinius maisto produktus.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

NEPAKEIČIAMOS MAISTO KŪDIKIAMS IR MAŽIEMS VAIKAMS SUDĖTINĖS DALYS

Maistinių medžiagų reikalavimai gataviems produktams arba paruoštiems pagal gamintojo pateiktas instrukcijas.

1. Baltymai

1.1. Jei mėsa, paukštiena, žuvis, subproduktai ar kiti tradiciniai baltymų šaltiniai yra vieninteliai komponentai, nurodyti produkto pavadinime, tai:

- nurodyta mėsa, paukštiena, žuvis, subproduktai ar kiti tradiciniai baltymų šaltiniai turi sudaryti ne mažiau kaip 40 % viso produkto svorio,

- kiekviena nurodyta mėsa, paukštiena, žuvis, subproduktai ar kiti tradiciniai baltymų šaltiniai turi sudaryti ne mažiau kaip 25 % visų nurodytų baltymų šaltinių,

- iš viso minėtų produktų baltymų turi būti ne mažiau kaip 1,7 g/100 kJ (7 g/100 kcal).

1.2. Jeigu mėsa, paukštiena, žuvis, subproduktai ar kiti tradiciniai baltymų šaltiniai ar jų deriniai produkto pavadinime minimi pirmiausia, nepaisant to, ar jis pateikiamas kaip maistas, ar ne, tai:

- nurodyta mėsa, paukštiena, žuvis, subproduktai ar kiti tradiciniai baltymų šaltiniai turi sudaryti ne mažiau kaip 10 % viso produkto svorio,

- kiekviena nurodyta mėsa, paukštiena, žuvis, subproduktai ar kiti tradiciniai baltymų šaltiniai turi sudaryti ne mažiau kaip 25 % visų nurodytų baltymų šaltinių,

- nurodytų produktų baltymų turi būti ne mažiau kaip 1 g/100 kJ (4g/100 kcal).

1.3. Jeigu mėsa, paukštiena, žuvis, subproduktai ar kiti baltymų šaltiniai ar deriniai produkto pavadinime nepaminėti pirmiausia, nepaisant to, ar jis pateikiamas kaip maistas, ar ne, tai:

- nurodyta mėsa, paukštiena, žuvis, subproduktai ar kiti tradiciniai baltymų šaltiniai turi sudaryti ne mažiau kaip 8 % viso produkto svorio,

- nurodyta mėsa, paukštiena, žuvis, subproduktai ar kiti tradiciniai baltymų šaltiniai turi sudaryti ne mažiau kaip 25 % visų nurodytų baltymų šaltinių,

- nurodytų šaltinių baltymų turi būti ne mažiau kaip 0,5 g/100 kJ (2,2 g/100 kcal),

- iš viso produkto komponentų baltymų turi būti ne mažiau kaip 0,7 g/100 kJ (3 g/100 kcal).

1.4. Jeigu produktas ženklinant etikete įvardijamas kaip maistas, bet neminima, kad jo sudėtyje yra mėsa, paukštiena, žuvis, subproduktai ar kiti tradiciniai baltymų šaltiniai, tai:

- iš viso produkto komponentų baltymų turi būti ne mažiau kaip 0,7 g/100 kJ (3 g/100 kcal).

1.5. Amino rūgščių leidžiama pridėti tiktai siekiant pagerinti esamų baltymų maistinę vertę ir tokiomis proporcijomis, kokios būtinos siekiant minėto tikslo.

2. Angliavandeniai

Bendras angliavandenių kiekis, esantis vaisių ir daržovių sultyse bei nektaruose, vaisių patiekaluose, desertuose ar pudinguose, negali būti didesnis nei:

- daržovių sultyse ir jų gėrimuose – 10 g/100 ml,

- vaisių sultyse ir nektaruose bei jų gėrimuose – 15 g/100 ml,

- vaisių patiekaluose – 20 g/100 g,

- desertuose ir pudinguose – 25 g/100 g,

- kituose ne pieniškuose gėrimuose – 5 g/100 g.

3. Riebalai

3.1. Produktams, nurodytiems šio priedo 1.1 punkte:

Jeigu vieninteliai produkto komponentai yra mėsa ar sūris arba jie pavadinime minimi pirmiausia, tai:

- iš viso produkto riebalai iš visų šaltinių neturi viršyti 1,4 g/100 kJ (6 g/100 kcal).

3.2. Visiems kitiems produktams:

– iš viso produkto riebalai iš visų šaltinių neturi viršyti l,l g/100 kJ (4,5 g/100 kcal).

4. Natris

4.1. Galutinis natrio kiekis produkte turėtų būti ne didesnis kaip 48 mg/100 kJ (200 mg/l00 kcal) arba ne daugiau kaip 200 mg 100 g produkto. Tačiau jeigu vienintelis produkto pavadinime paminėtas komponentas yra sūris, galutinis natrio kiekis neturėtų būti didesnis kaip 70 mg/100 kJ (300 mg/l00 kcal).

4.2. Natrio druskų negalima dėti į produktus, kurie gaminami iš vaisių, taip pat į desertus, pudingus, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja gamybos technologija.

5. Vitaminai

Vitaminas C

Vaisių sultyse, nektaruose ar daržovių sultyse galutinis vitamino C kiekis turėtų būti ne mažesnis kaip 6 mg/100 kJ (25 mg/100 kcal) arba ne mažiau kaip 25 mg 100 g produkto.

Vitaminas A

Daržovių sultyse galutinis vitamino A kiekis turėtų būti ne mažesnis kaip 25 μg RE/100 kJ (l00 μg RE/100 kcal) [1].

Vitaminas A nededamas ir į kitus kūdikių maisto produktus.

Vitaminas D

Vitaminas D nededamas į kūdikių maistą.

[1] RE – visi trans-retinolio ekvivalentai.

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

KAZEINO AMINO RŪGŠČIŲ SUDĖTIS

| g/100 g baltymų |

Argininas | 3,7 |

Cistinas | 0,3 |

Histidinas | 2,9 |

Izoleucinas | 5,4 |

Leucinas | 9,5 |

Lizinas | 8,1 |

Metioninas | 2,8 |

Fenilalaninas | 5,2 |

Treoninas | 4,7 |

Triptofanas | 1,6 |

Tirozinas | 5,8 |

Valinas | 6,7 |

--------------------------------------------------

IV PRIEDAS

MAISTINĖS MEDŽIAGOS

1. Vitaminai

Vitaminas A

Retinolis

Retinilo acetatas

Retinilo palmitatas

β-karotinas

Vitaminas D

Vitaminas D2 (= ergokalciferolis)

Vitaminas D3 (= cholekalciferolis)

Vitaminas B1

Tiamino hidrochloridas

Tiamino mononitratas

Vitaminas B2

Riboflavinas

Natrio riboflavin-5’-fosfatas

Niacinas

Nikotinamidas

Nikotino rūgštis

Vitaminas B6

Piridoksino hidrochloridas

Piridoksin-5-fosfatas

Piridoksino dipalmitatas

Pantoteno rūgštis

Kalcio D-pantotenatas

Natrio D-pantotenatas

Dekspantenolis

Folatai

Folinė rūgštis

Vitaminas B12

Ciankobalaminas

Hidroksikobalaminas

Biotinas

D-biotinas

Vitaminas C

L-askorbo rūgštis

Natrio L-askorbatas

Kalcio L-askorbatas

6-Palmitil-L-askorbo rūgštis (askorbilpalmitatas)

Kalio askorbatas

Vitaminas K

Filochinonas (Fitomenadionas)

Vitaminas E

D-alfa tokoferolis

DL-alfa tokoferolis

D-alfa tokoferolacetatas

DL-alfa tokoferolacetatas

2. Amino rūgštys

L-argininas | ir jų hidrochloridai |

L-cistinas |

L-histidinas |

L-izoleucinas |

L-leucinas |

L-lizinas |

L-cisteinas |

L-metioninas | |

L-fenilalaninas | |

L-treoninas | |

L-triptofanas | |

L-tirozinas | |

L-valinas | |

3. Kitos

Cholinas

Cholino chloridas

Cholino citratas

Cholino bitartratas

Inozitolis

L-karnitinas

L-karnitino hidrochloridas

4. Mineralinių medžiagų druskos ir mikroelementai

Kalcis

Kalcio karbonatas

Kalcio chloridas

Kalcio citratai

Kalcio gliukonatas

Kalcio glicerofosfatas

Kalcio laktatas

Kalcio oksidas

Kalcio hidroksidas

Ortofosforo rūgšties kalcio druskos

Magnis

Magnio karbonatas

Magnio chloridas

Magnio citratai

Magnio gliukonatas

Magnio oksidas

Magnio hidroksidas

Ortofosforo rūgšties magnio druskos

Magnio sulfatas

Magnio laktatas

Magnio glicerofosfatas

Kalis

Kalio chloridas

Kalio citratai

Kalio gliukonatas

Kalio laktatas

Kalio glicerofosfatas

Geležis

Geležies citratas

Geležies amonio citratas

Geležies gliukonatas

Geležies laktatas

Geležies sulfatas

Geležies fumaratas

Geležies difosfatas (geležies pirofosfatas)

Elementinė geležis (karbonilas + elektrolitas + redukuotas vandenilis)

Geležies sacharatas

Natrio geležies difosfatas

Geležies karbonatas

Varis

Vario-lizino junginys

Vario karbonatas

Vario citratas

Vario gliukonatas

Vario sulfatas

Cinkas

Cinko sulfatas

Cinko acetatas

Cinko citratas

Cinko laktatas

Cinko sulfatas

Cinko oksidatas

Cinko gliukonatas

Manganas

Mangano karbonatas

Mangano chloridas

Mangano citratas

Mangano gliukonatas

Mangano sulfatas

Mangano glicerofosfatas

Jodas

Natrio jodidas

Kalio jodidas

Kalio jodatas

Natrio jodatas

--------------------------------------------------

V PRIEDAS

PAMATINĖS VERTĖS MAISTO KŪDIKIAMS IR MAŽIEMS VAIKAMS SKIRTŲ PRODUKTŲ MAISTINGUMUI ETIKETĖJE NURODYTI

Maistinė medžiaga | Etiketėje nurodoma vertė |

Vitaminas A | 400 (μg) |

Vitaminas D | 10 (μg) |

Vitaminas C | 25 (mg) |

Tiaminas | 0,5 (mg) |

Riboflavinas | 0,8 (mg) |

Niacino ekvivalentai | 9 (mg) |

Vitaminas B6 | 0,7 (mg) |

Folatai | 100 (μg) |

Vitaminas B12 | 0,7 (μg) |

Kalcis | 400 (mg) |

Geležis | 6 (mg) |

Cinkas | 4 (mg) |

Jodas | 70 (μg) |

Selenas | 10 (μg) |

Varis | 0,4 (mg) |

--------------------------------------------------