EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 31996F0443

1996 m. liepos 15 d. Bendrieji Veiksmai Tarybos priimti remiantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, dėl veiksmų kovojant su rasizmu ir ksenofobija

OJ L 185, 24.7.1996, p. 5–7 (ES, DA, DE, EL, EN, FR, IT, NL, PT, FI, SV)
Special edition in Czech: Chapter 19 Volume 001 P. 33 - 35
Special edition in Estonian: Chapter 19 Volume 001 P. 33 - 35
Special edition in Latvian: Chapter 19 Volume 001 P. 33 - 35
Special edition in Lithuanian: Chapter 19 Volume 001 P. 33 - 35
Special edition in Hungarian Chapter 19 Volume 001 P. 33 - 35
Special edition in Maltese: Chapter 19 Volume 001 P. 33 - 35
Special edition in Polish: Chapter 19 Volume 001 P. 33 - 35
Special edition in Slovak: Chapter 19 Volume 001 P. 33 - 35
Special edition in Slovene: Chapter 19 Volume 001 P. 33 - 35
Special edition in Bulgarian: Chapter 19 Volume 001 P. 27 - 29
Special edition in Romanian: Chapter 19 Volume 001 P. 27 - 29

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/joint_action/1996/443/oj

31996F0443



Oficialusis leidinys L 185 , 24/07/1996 p. 0005 - 0007


Bendrieji Veiksmai

1996 m. liepos 15 d.

Tarybos priimti remiantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, dėl veiksmų kovojant su rasizmu ir ksenofobija

(96/443/TVR)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsnio 2 dalies b punktą,

atsižvelgdama į Ispanijos Karalystės iniciatyvą,

kadangi būtent pagal Sutarties K.1 straipsnio 7 dalį taisyklių, susijusių su kova su rasizmu ir ksenofobija, priėmimą valstybės narės laiko bendru interesu;

kadangi turėtų būti atsižvelgta į 1994 m. birželio 24–25 d. Korfu, 1994 m. gruodžio 9–10 d. Esene, 1995 m. birželio 26–27 d. Kanuose ir 1995 m. gruodžio 15–16 d. Madride Europos Vadovų Tarybos priimtas išvadas dėl rasizmo ir ksenofobijos;

kadangi Korfu susitikime Europos Vadovų Tarybos įsteigta Konsultacinė komisija rasizmo ir ksenofobijos klausimais priėmė rekomendacijas;

kadangi, nepaisant pastaraisiais metais valstybių narių dedamų pastangų, rasistinių ir ksenofobinių nusikaltimų vis daugėja;

susirūpinusi dėl kai kurių skirtumų tarp baudžiamosios teisės sistemų baudžiant už konkrečius rasistinius ir ksenofobinius veiksmus, kurie sudaro kliūtis tarptautiniam teisminiam bendradarbiavimui;

pripažindama, kad yra būtinas visų valstybių, įskaitant tas, kurios vidaus lygmeniu nesusiduria su rasizmo ir ksenofobijos problemomis, tarptautinis bendradarbiavimas, kad būtų užkirstas kelias tokių nusikaltimų vykdytojams naudotis tuo, kad rasistiniai ir ksenofobiniai veiksmai yra nevienodai traktuojami atskirose valstybėse, kilnojantis iš vienos šalies į kitą, kad išvengtų baudžiamojo persekiojimo arba bausmės atlikimo ir šitaip nebaudžiami galėtų tęsti savo veiklą;

pabrėždama, kad teisė į raiškos laisvę sukuria pareigas ir atsakomybę, įskaitant pagarbą kitų teisėms, kaip nustatyta 1966 m. gruodžio 19 d. Jungtinių Tautų Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte;

pasiryžusi, laikydamasi savo bendros humanitarinės tradicijos, užtikrinti, kad visų pirma būtų laikomasi 1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 ir 11 straipsnių;

siekdama tęsti darbą, pradėtą pagal Sutarties VI antraštinę dalį per 1994 m. dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija baudžiamųjų aspektų,

PRIĖMĖ ŠIUOS BENDRUOSIUS VEIKSMUS:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

A. Kovodama su rasizmu ir ksenofobija kiekviena valstybė narė įsipareigoja II antraštinėje dalyje nustatyta tvarka užtikrinti veiksmingą teisminį bendradarbiavimą dėl nusikaltimų, grindžiamų toliau nurodytomis veikomis ir, jei reikia dėl to bendradarbiavimo, arba imtis veiksmų, kad už tokias veikas būtų baudžiama kaip už nusikaltimą, arba, to nepadarius, kol bus priimtos būtinos nuostatos, nukrypti nuo dvigubo baudžiamumo principo šių veikų atžvilgiu:

a) viešas diskriminavimo, smurto arba rasinės neapykantos prieš žmonių grupę arba jai priklausantį asmenį dėl odos spalvos, rasės, religijos arba tautinės ar etninės kilmės kurstymas;

b) viešas su rasizmu ir ksenofobija susijęs atleidimas nuo atsakomybės už nusikaltimus žmoniškumui ir žmogaus teisių pažeidimus;

c) viešas atsisakymas pripažinti nusikaltimus, apibrėžtus Tarptautinio karinio tribunolo įstatų, pridedamų prie 1945 m. balandžio 8 d. Londono susitarimo, 6 straipsnyje, jei jis apima ir veiksmus, kuriais dėl odos spalvos, rasės, religijos arba tautinės ar etninės kilmės niekinama arba žeminama žmonių grupė;

d) viešas propagandinių spaudinių, filmų ar kitos su rasistiniais ir ksenofobiškais pareiškimais susijusios medžiagos platinimas;

e) dalyvavimas grupių, organizacijų ar asociacijų, kurstančių diskriminavimą, neapykantą arba rasinę, etninę ar religinę neapykantą, veikloje.

B. Atlikdama nusikaltimų, grindžiamų A skirsnyje išvardytomis veikomis, tyrimus ir (arba) su jais susijusius procesinius veiksmus, kiekviena valstybė narė pagal II antraštinę dalį toliau nurodytose srityse gerina teisminį bendradarbiavimą ir imasi atitinkamų priemonių siekdamos:

a) paimti ir konfiskuoti viešam platinimui skirtus propagandinius spaudinius, filmus ar kitą su rasistiniais ir ksenofobiškais pareiškimais susijusią medžiagą, jei tokia medžiaga yra viešai siūloma valstybės narės teritorijoje;

b) pripažinti, kad A skirsnyje išvardytos veikos neturėtų būti laikomos politiniais nusikaltimais, pateisinančiais atsisakymą vykdyti savitarpio teisinės pagalbos prašymus;

c) teikti kitai valstybei narei informaciją, leidžiančią tai valstybei narei pagal savo teisę kelti bylas ar pradėti procesinius veiksmus dėl konfiskavimo tais atvejais, kai propagandiniai spaudiniai, filmai ar kita su rasistiniais ir ksenofobiškais pareiškimais susijusi medžiaga valstybėje narėje yra laikoma tam, kad būtų platinama kitoje valstybėje narėje;

d) paskirti valstybėse narėse kontaktinius asmenis, kurie būtų atsakingi už informacijos, kuri galėtų būti naudinga A skirsnyje išvardytų veikų tyrimams ir su jais susijusiems procesiniams veiksmams, rinkimą ir keitimąsi ja.

C. Jokia šių bendrųjų veiksmų nuostata negali būti aiškinama kaip turinti poveikio įsipareigojimams, kurių valstybės narės gali turėti pagal toliau išvardytus tarptautinius dokumentus. Valstybės narės šiuos bendruosius veiksmus įgyvendina laikydamosi šių įsipareigojimų ir tai darydamos remsis apibrėžimais ir principais, nustatytais šiuose teisės aktuose:

- 1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje,

- 1951 m. liepos 28 d. Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso su pakeitimais, padarytais 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu,

- 1948 m. gruodžio 9 d. Jungtinių Tautų konvencijoje dėl genocido,

- 1966 m. kovo 7 d. Tarptautinėje konvencijoje dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo,

- 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijose ir šių konvencijų 1977 m. gruodžio 12 d. I ir II protokoluose,

- Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijose 827(93) ir 955(94),

- 1995 m. lapkričio 23 d. Tarybos rezoliucija dėl liudytojų apsaugos kovojant su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu [1] baudžiamosiose bylose dėl A skirsnyje išvardytų veikų, jei liudytojai į teismą yra šaukiami kitoje valstybėje narėje.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

Kiekviena valstybės narė šiems bendriesiems veiksmams įgyvendinti pateikia atitinkamus pasiūlymus, kad dėl jų priėmimo apsvarstytų kompetentingos institucijos.

1998 m. birželio pabaigoje Taryba įvertins, kaip valstybės narės vykdo įsipareigojimus pagal šiuos bendruosius veiksmus, atsižvelgdama į prie jo pridedamas deklaracijas.

Šie bendrieji veiksmai ir pridedamos deklaracijos, kurias Taryba patvirtino ir kurios neturi įtakos su jomis nesusijusioms valstybėms narėms taikant šiuos bendruosius veiksmus, bus paskelbti Oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 1996 m. liepos 15 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. Spring

[1] OL C 327, 1995 12 7, p. 5.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

II ANTRAŠTINĖJE DALYJE NURODYTOS DEKLARACIJOS

1. Graikijos delegacijos deklaracija dėl I antraštinės dalies B skirsnio b punkto:

"Graikija I antraštinės dalies B skirsnio b punktą aiškina atsižvelgdama į savo Konstitucijos nuostatas, kurios draudžia imtis bet kokių priemonių prieš asmenis, kurie būtų persekiojami dėl politinių motyvų."

2. Prancūzijos delegacijos deklaracija dėl I antraštinės dalies C skirsnio penktosios įtraukos:

"Prancūzija nurodo, kad jos atžvilgiu negali būti remiamasi 1949 m. Ženevos konvencijų 1977 m. birželio 8 d. I papildomu protokolu, nes Prancūzija to dokumento nei ratifikavo, nei pasirašė, ir jis negali būti aiškinamas pagal ginkluotų konfliktų atvejais taikytiną tarptautinę papročių teisę."

3. Jungtinės Karalystės delegacijos deklaracija dėl I antraštinės dalies:

"Jungtinės Karalystės delegacija pareiškia, kad, taikydama šiuos bendruosius veiksmus ir atsižvelgdama į Jungtinės Karalystės baudžiamosios teisės nuostatas bei bendruosius principus, Jungtinė Karalystė I antraštinės dalies A skirsnio a-e punktus ir į juos daromas nuorodas taikys tais atvejais, kai veika yra grėsminga, užgauli ar įžeidžiama ir daroma ketinant sukelti rasinę neapykantą arba kai tokia veikia gali ją sukelti.

Tai pagal I antraštinės dalies B skirsnį ir II dalį taikytina ir atitinkamų Jungtinės Karalystės institucijų įgalinimui šiame kontekste paimti ir konfiskuoti Jungtinėje Karalystėje propagandinius spaudinius, filmus ir kitą medžiagą, skirtą platinti kitoje valstybėje narėje ir galinčią ten kurstyti rasinę neapykantą.

Jei kiltų problemų taikant šią deklaraciją, Jungtinė Karalystė konsultuosis su atitinkama valstybe nare dėl to, kaip tas iškilusias problemas išpręsti."

4. Danijos delegacijos deklaracija dėl I antraštinės dalies:

"Danijos delegacija pareiškia, kad, taikydama šiuos bendruosius veiksmus ir atsižvelgdama į Danijos baudžiamosios teisės nuostatas ir bendruosius principus, Danija I antraštinės dalies A skirsnio a–e punktus ir į juos daromas nuorodas taikys tik tais atvejais, kai atitinkama veika yra grėsminga, įžeidžianti ar žeminanti."

--------------------------------------------------

Top