Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 31991R3330

1991 m. lapkričio 7 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3330/91 dėl prekybos prekėmis tarp valstybių narių statistinių duomenų

OJ L 316, 16.11.1991, p. 1–10 (ES, DA, DE, EL, EN, FR, IT, NL, PT)
Special edition in Finnish: Chapter 11 Volume 019 P. 3 - 12
Special edition in Swedish: Chapter 11 Volume 019 P. 3 - 12
Special edition in Czech: Chapter 02 Volume 004 P. 224 - 233
Special edition in Estonian: Chapter 02 Volume 004 P. 224 - 233
Special edition in Latvian: Chapter 02 Volume 004 P. 224 - 233
Special edition in Lithuanian: Chapter 02 Volume 004 P. 224 - 233
Special edition in Hungarian Chapter 02 Volume 004 P. 224 - 233
Special edition in Maltese: Chapter 02 Volume 004 P. 224 - 233
Special edition in Polish: Chapter 02 Volume 004 P. 224 - 233
Special edition in Slovak: Chapter 02 Volume 004 P. 224 - 233
Special edition in Slovene: Chapter 02 Volume 004 P. 224 - 233

No longer in force, Date of end of validity: 31/12/2004; panaikino 32004R0683 . Latest consolidated version: 20/11/2003

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/1991/3330/oj

31991R3330



Oficialusis leidinys L 316 , 16/11/1991 p. 0001 - 0010
specialusis leidimas suomių kalba: skyrius 11 tomas 19 p. 0003
specialusis leidimas švedų kalba: skyrius 11 tomas 19 p. 0003


Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3330/91

1991 m. lapkričio 7 d.

dėl prekybos prekėmis tarp valstybių narių statistinių duomenų

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 100a straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

bendradarbiaudama su Europos Parlamentu [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi vidaus rinkai užbaigti būtinas fizinių kliūčių tarp valstybių narių panaikinimas; kadangi patenkinamas informacijos apie prekybą prekėmis tarp valstybių narių lygis turėtų būti garantuotas kitomis priemonėmis nei tos, kurios susijusios su tikrinimais, net ir netiesioginiais, prie vidaus sienų;

kadangi padėties Bendrijoje ir valstybėse narėse po 1992 m. tyrimai parodė, kad daugelis konkrečių reikalavimų dėl informacijos apie prekybą prekėmis tarp valstybių narių išliks;

kadangi šie reikalavimai nėra susiję su makroekonomika, skirtingai nuo tų, kurie taikomi, pavyzdžiui, nacionalinėms sąskaitoms arba mokėjimų balansui, ir daugelio jų neįmanoma įvykdyti vien tik surinkus suvestinius duomenis; kadangi tokie dalykai kaip prekybos politika, sektorių analizė, konkurencijos taisyklės, žemės ūkio ir žuvininkystės vadyba ir orientavimas, regionų plėtra, energetikos planavimas bei transporto organizavimas, priešingai, turi būti pagrįsti statistinių dokumentais, pateikiančiais patį naujausią, tiksliausią ir išsamiausią vidaus rinkos vaizdą;

kadangi pažangą kuriant vidaus rinką padės įvertinti būtent informacija apie prekybą prekėmis tarp valstybių narių, tuo pagreitindama rinkos užbaigimą ir racionaliai ją konsoliduodama; kadangi šios rūšies informacija gali būti vienas iš būdų ekonominio ir socialinio ryšio plėtrai įvertinti;

kadangi iki 1992 m. pabaigos prekybos prekėmis tarp valstybių narių statistikos pagrindą sudarys formalumai, dokumentacija ir tikrinimai, kuriuos muitinės institucijos, laikydamosi savo arba kitų departamentų reikalavimų, taiko tarp valstybių narių judančių prekių siuntėjams ir gavėjams, tačiau kurie išnyks panaikinus sienas ir mokesčių kliūtis;

kadangi dėl to reikės tiesiai iš prekių siuntėjų ir gavėjų surinkti duomenis, būtinus rengiant valstybių narių prekybos statistiką, taikant būdus ir metodiką, užtikrinančius duomenų išsamumą, patikimumą ir savalaikiškumą, bei neužkraunant suinteresuotosioms šalims, ypač smulkaus ir vidutinio verslo atstovams, naštos, neproporcingos rezultatams, kurių minėtos statistikos vartotojai gali pagrįstai tikėtis;

kadangi nuo šiol visai prekybos prekėmis tarp valstybių narių statistikai, įskaitant ir tą, kurios Bendrija neturi derinti arba kuri nėra privaloma Bendrijai iki 1993 m., turi būti taikomi atitinkami teisės aktai;

kadangi prekybos prekėmis tarp valstybių narių statistika yra susijusi su prekių judėjimu; kadangi ją gali sudaryti duomenys apie transportą, galintys būti surinkti kartu su duomenimis, būdingais kiekvienai šios srities statistinių duomenų kategorijai, tuo palengvinant bendrą statistikos naštą;

kadangi privatūs asmenys turės apčiuopiamos naudos iš vidaus rinkos; kadangi būtina užtikrinti, kad ši nauda akivaizdžiai nemažėtų dėl reikalavimo pateikti statistinę informaciją; kadangi tokios informacijos pateikimas, be abejonės, reikštų prievolę, kurią privatūs asmenys laikytų mažų mažiausiai nepatogia ir kurios vykdymo nebūtų įmanoma patikrinti nesiimant pernelyg griežtų priemonių; kadangi dėl to būtų išmintinga nereikalauti iš privačių asmenų šios informacijos, išskyrus atitinkamas periodines apklausas;

kadangi naujoji duomenų rengimo tvarka, kurią reikia įvesti, turi būti taikoma visai prekybos prekėmis tarp valstybių narių statistikai; kadangi dėl to ji turi būti visų pirma apibrėžta bendrame kontekste, pateikiant naujas koncepcijas, ypač dėl apimties, dėl šalies, atsakingos už informacijos teikimą, ir dėl duomenų perdavimo;

kadangi tikroji sistemos koncepcija priklauso nuo to, kaip bus panaudojamas susijusių valdymo institucijų tinklas, ypač pridėtinės vertės mokesčio (PVM) administravimo institucijų, kad jos teiktų statistikos paslaugas kuo mažiau užsiimdamos netiesioginiais tikrinimais ir tuo neapsunkindamos mokesčių mokėtojų; vis dėlto kadangi už informacijos teikimą atsakingoms šalims būtina vengti painiavos tarp jų statistinių ir mokestinių įsipareigojimų;

kadangi, renkant kiekvienos valstybės narės pagrindinę dokumentaciją apie prekių, kurioms taikoma prekybos tarp valstybių narių statistika, siuntėjus ir gavėjus, ypač svarbu panaudoti turimus šaltinius, kad iki 1992 metų būtų nustatyti pagrindiniai respondentai ir jiems padedant būtų plėtojamos naujos duomenų perdavimo technologijos;

kadangi tik įdiegus šią sistemą išryškės naujosios duomenų rengimo sistemos spragos arba silpnosios vietos; kadangi tam, kad būtų išvengta netikslumų, galinčių turėti neigiamų padarinių prekybai prekėmis tarp valstybių narių, per pagrįstai trumpą laiką turi būti atlikti patobulinimai bei supaprastinimai;

kadangi prekybos prekėmis tarp valstybių narių statistikoje dėl akivaizdžių svarbumo ir tęstinumo priežasčių pirmenybė turėtų būti suteikta prekybos tarp valstybių narių statistikai; tačiau, kadangi atsižvelgiant į naujas sąlygas vidaus rinkoje po 1992 metų, ši statistika turi būti iš esmės pataisyta; kadangi, inter alia, teks persvarstyti ir jos turinio apibrėžimą, jai taikomą prekių klasifikaciją ir sąrašą papildomų duomenų, reikalingų šiai statistikai sudaryti; kadangi pageidautina nedelsiant patvirtinti principą, pagal kurį galiotų statistikos ribos, kad smulkus ir vidutinis verslas būtų apsaugotas nuo išlaidų, kurios yra neproporcingos pridėtinėms išlaidoms;

kadangi, norint užtikrinti nuolatinį valstybių narių bendradarbiavimą, ypač sprendžiant klausimus, susijusius su informacija apie prekybą prekėmis tarp valstybių narių, kurie gali iškilti dėl daugelio naująja duomenų rengimo sistema įdiegtų naujovių, Komisijai turėtų pagelbėti komitetas;

kadangi susiję Bendrijos teisės aktai turėtų būti sistemingai papildomi Tarybos arba Komisijos priimtomis nuostatomis;

kadangi kai kurios šio reglamento nuostatos turi įsigalioti nedelsiant, kad Bendrija ir valstybės narės galėtų pasirengti praktiniams padariniams, kurie pasireikš po 1993 m. sausio 1 d.;

kadangi vienas šių padarinių yra tas, kad 1985 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2954/85, pateikiantis tam tikras prekybos tarp valstybių narių statistikos suvienodinimo ir supaprastinimo priemones [4], turi būti panaikintas, o 1975 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1736/75 dėl Bendrijos išorės prekybos statistikos ir prekybos tarp valstybių narių statistikos [5] su paskutiniais pakeitimais ir papildymais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 1629/88 [6], nebebus taikomas prekybos prekėmis tarp valstybių narių statistikai,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pereinamuoju laikotarpiu, kuris prasideda 1993 m. sausio 1 d. ir baigiasi perėjus prie suvienodintos apmokestinimo sistemos kilmės valstybėje narėje, Bendrija ir jos valstybės narės, vadovaudamosi šiuo reglamentu nustatytomis taisyklėmis, renka statistinius duomenis apie prekybą prekėmis tarp valstybių narių.

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

2 straipsnis

Šiame reglamente, nepažeidžiant atskirų nuostatų:

a) "prekyba prekėmis tarp valstybių narių" – bet koks prekių judėjimas iš vienos valstybės narės į kitą;

b) "prekės" – bet kuris kilnojamasis turtas, įskaitant ir elektros srovę;

c) "Bendrijos prekės" – prekės:

- įsigytos tik Bendrijos muitų teritorijoje, prie jų nepridedant prekių iš ne valstybių narių arba iš teritorijų, kurios nėra Bendrijos muitų teritorijos dalis,

- iš šalių arba teritorijų, nesančių Bendrijos muitų teritorijos dalimi, išleistos į laisvą apyvartą valstybėje narėje,

- įsigytos Bendrijos muitų teritorijoje arba tik iš antroje įtraukoje nurodytų prekių, arba iš prekių, nurodytų pirmoje ir antroje įtraukose;

d) "ne Bendrijos prekės" – prekės, išskyrus nurodytas c punkte. Nepažeidžiant sutarčių dėl Bendrijos tranzito tvarkos įgyvendinimo, sudarytų su Bendrijai nepriklausančiomis šalimis, c punkto sąlygas atitinkančios prekės, kurios buvo išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos, o paskui vėl įvežtos, taip pat laikomos ne Bendrijos prekėmis;

e) "valstybė narė" – jos statistinė teritorija, kai šis terminas vartojamas geografine prasme;

f) "valstybės narės statistinė teritorija" – tos valstybės narės teritorijos dalis Bendrijos statistinėje teritorijoje, kaip ją apibrėžia Reglamento (EEB) Nr. 1736/75 3 straipsnis;

g) "Bendrijos vidaus rinkoje laisvai judančios prekės" – prekės, kurioms pagal Direktyvos 77/388/EEB [7] nuostatas leidžiama judėti iš vienos valstybės narės į kitą neatlikus išankstinių formalumų arba formalumų kertant vidaus sienas;

h) "privatus asmuo" – bet kuris fizinis asmuo, neprivalantis atsiskaityti už PVM, kai vyksta atitinkamų prekių judėjimas.

3 straipsnis

1. Visos prekės, judančios iš vienos valstybės narės į kitą, yra prekybos prekėmis tarp valstybių narių statistikos objektas.

Prekėmis, judančiomis iš vienos valstybės narės į kitą, laikomos ne tik tos, kurios juda Bendrijos statistinėje teritorijoje, bet ir tos, kurios kerta Bendrijos išorės sieną, nesvarbu, ar jos vėliau patenka ar nepatenka į Bendrijai nepriklausančios valstybės teritoriją.

2. Šio straipsnio 1 dalis taikoma tiek Bendrijos, tiek ne Bendrijos prekėms, kurios yra arba nėra prekybinio sandorio objektas.

4 straipsnis

1. Apie 3 straipsnyje nurodytas prekes,

a) tranzito statistiniai duomenys renkami tik apie tas, kurios su perkrovimu arba be perkrovimo vežamos per valstybės narės teritoriją jų nesandėliuojant, jei to nereikia dėl jų transportavimo ypatumų;

b) sandėliavimo statistiniai duomenys renkami apie Reglamento (EEB) Nr. 1736/75 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas prekes bei prekes, įvežamas arba išvežamas iš sandėliavimo patalpų, kurias nustato Komisija vadovaudamasi šio reglamento 30 straipsniu;

c) prekybos tarp valstybių narių statistiniai duomenys renkami apie tas prekes, kurios neatitinka a ir b punktų arba kurias, atitinkančias bet kurį šių punktų, aiškiai nurodo šis reglamentas arba Komisija pagal 30 straipsnį;

d) Taryba Komisijos pasiūlymu nustato, apie kokias prekes turi būti renkami kiti statistiniai duomenys, susiję su prekyba prekėmis tarp valstybių narių.

2. Nepažeidžiant Bendrijos nuostatų dėl statistinės informacijos apie prekių vežimą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statistiniai duomenys apie prekių judėjimą, jei būtina, įtraukiami į sąrašą duomenų, susijusių su kiekviena statistinių duomenų kategorija tomis sąlygomis, kurios yra nustatytos šiame reglamente arba kurias nustato Komisija pagal 30 straipsnį.

5 straipsnis

Nepažeidžiant 15 straipsnio nuostatų, privatiems asmenims leidžiama nesilaikyti įsipareigojimų, susijusių su 4 straipsnyje numatytų statistinių duomenų rengimu.

Ši išimtis taikoma ir už informacijos teikimą atsakingai šaliai, kuri, privalėdama atsiskaityti už PVM, turi teisę į vieną iš Direktyvos 77/388/EEB 24 ir 25 straipsniuose numatytų specialiųjų sistemų toje valstybėje narėje, kurioje ji yra atsakinga už informacijos teikimą. Be to, ši nuostata mutatis mutandis taikoma ir institucijoms, neprivalančioms atsiskaityti už PVM, bei šalims, atleistoms nuo PVM, iš kurių pagal pirmiau minėtos direktyvos 28 straipsnio 7 dalį, nereikalaujama pateikti mokesčių deklaracijos.

II SKYRIUS

Statistinių duomenų rengimo sistema

Intrastat

6 straipsnis

Tam, kad būtų galima sukaupti statistinius duomenis apie prekybą prekėmis tarp valstybių narių, nustatoma statistinių duomenų rengimo sistema (toliau – Intrastat sistema).

7 straipsnis

1. Intrastat sistema taikoma valstybėms narėms kiekvienu atveju, kai jos laikomos prekybos prekėmis tarp valstybių narių šalimis partnerėmis pagal šio straipsnio 4 dalį.

2. Intrastat sistema taikoma toms 3 straipsnyje nurodytoms prekėms,

a) kurios laisvai juda Bendrijos vidaus rinkoje;

b) kurias, kaip galinčias laisvai judėti Bendrijos vidaus rinkoje tik atlikus Bendrijos teisės aktais dėl prekių apyvartos numatytus formalumus, aiškiai įvardija šis reglamentas arba Komisija pagal 30 straipsnį.

3. Duomenų apie 3 straipsnyje nurodytas prekes, kurioms netaikoma Intrastat sistema, rengimą reglamentuoja Komisija pagal 30 straipsnį ir laikydamasi šio straipsnio 2 dalies b punkte nurodytų formalumų.

4. Intrastat sistema taikoma:

a) prekybos tarp valstybių narių statistikai pagal 17–28 straipsnius;

b) tranzito ir sandėliavimo statistikai pagal nuostatas, kurias priėmė Taryba Komisijos pasiūlymu ir remdamasi 31 straipsniu.

5. Išskyrus tuos atvejus, kai Taryba Komisijos pasiūlymu priima priešingą sprendimą, ypač pagal 31 straipsnį, nacionalinės nuostatos dėl šio straipsnio 4 dalyje minimos statistikos, jeigu jos susijusios su duomenų rengimą, nustoja galioti po 1992 m. gruodžio 31 d.

8 straipsnis

Nepažeidžiant 5 straipsnio nuostatų, visi fiziniai ar juridiniai asmenys, užsiimantys prekyba prekėmis tarp valstybių narių, privalo teikti informaciją pagal Intrastat sistemą.

Iš tokį įsipareigojimą prisiėmusių šalių remiantis atitinkamomis konkrečiomis nuostatomis paskiriama šalis, atsakinga už kiekvienos kategorijos statistinių duomenų, kuriems taikoma Intrastat sistema, teikimą.

9 straipsnis

1. Šalis, atsakinga už informacijos teikimą pagal Intrastat sistemą, gali perduoti šios užduoties vykdymą valstybėje narėje įsikūrusiai trečiajai šaliai, tačiau toks užduoties perdavimas nesumažina minėtos šalies atsakomybės.

Už informacijos teikimą atsakinga šalis suteikia trečiajai šaliai visą informaciją, reikalingą, kad ji, kaip atsakinga šalis, galėtų vykdyti savo įsipareigojimus.

2. Departamentai, atsakingi už statistinių duomenų apie prekybą prekėmis tarp valstybių narių rengimą, gali skubiai pareikalauti, kad už informacijos teikimą atsakinga šalis praneštų jiems, jog per konkretų ataskaitinį laikotarpį:

- ji arba trečioji šalis pateikė visą informaciją, reikalingą 13 straipsnio 1 dalyje nurodytai periodinei deklaracijai,

- užduotį pateikti informaciją pagal Intrastat sistemą ji perdavė tai trečiajai šaliai, kurią nurodo.

3. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma:

a) tada, kai taikoma 28 straipsnio 4 dalis;

b) valstybėms narėms, kurių 13 straipsnio 1 dalyje nurodytos periodinės deklaracijos nesiskiria nuo periodinių deklaracijų, reikalaujamų dėl mokesčių, ir jei galiojančios mokesčių taisyklės, susijusios su deklaracijose numatytais įpareigojimais, neleidžia perduoti užduoties, kaip nurodyta 1 dalyje.

4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių įgyvendinimo taisykles nustato Komisija vadovaudamasi 30 straipsniu.

10 straipsnis

1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad iki 1993 m. sausio 1 d. tie jų departamentai, kurie atsakingi už statistinių duomenų apie prekybą prekėmis tarp valstybių narių rengimą, turėtų ekonominės veiklos vykdytojų Bendrijos viduje registrą.

2. Kad būtų galima taikyti šio straipsnio 1 dalį, sudaromas sąrašas: siuntėjų – išsiunčiant prekes, gavėjų – prekes pristačius, ir, jei reikia, pareiškėjų, kaip apibrėžta Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2792/86 [8], kurie nuo 1991 sausio 1 d. iki 1992 gruodžio 31 d. užsiima prekyba tarp valstybių narių.

3. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma toms valstybėms narėms, kurios imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad ne vėliau kaip iki 1993 m. sausio 1 d. jų mokesčių institucijos turėtų registrą:

a) kuriame būtų išvardytos šalys, privalančios atsiskaityti už PVM, kurios 12 mėnesių iki tos datos prekiavo su valstybėmis narėmis kaip prekių siuntėjos jas išsiunčiant ir kaip jų gavėjos jas pristačius;

b) kuriame būtų išvardytos institucijos, neprivalančios atsiskaityti už PVM, ir šalys, atleistos nuo PVM, kurios nuo tos datos atlieka įsigijimo operacijas, kaip apibrėžta Direktyvoje 77/388/EEB, laikydamosi tos direktyvos 28 straipsnio 7 dalies nuostatų.

Laikydamosi sąlygų, numatytų taikant šį reglamentą, pirmiau minėtos tų valstybių narių mokesčių institucijos pateikia 1 dalyje minėtiems statistikos departamentams ne tik 6 dalyje nurodytą identifikacinį numerį, bet ir į tą registrą įrašytą informaciją, padedančią nustatyti ekonominės veiklos vykdytojus Bendrijos viduje.

4. Komisija, pagal 30 straipsnį, nustato ne tik šio straipsnio 6 dalyje nurodytą identifikacinį numerį, bet ir būtinųjų duomenų, kuriuos reikia įtraukti į ekonominės veiklos vykdytojų Bendrijos viduje registrą, sąrašą.

5. Nuo 1993 m. sausio 1 d. ekonominės veiklos vykdytojų Bendrijos viduje registrą tvarko ir atnaujina atitinkami valstybių narių departamentai remdamiesi 13 straipsnio 1 dalyje minėtomis deklaracijomis arba 11 straipsnio 1 dalyje nurodytais sąrašais ar kitais administracinės informacijos šaltiniais.

Jei reikia, Komisija, vadovaudamasi 30 straipsniu, parengia kitas ekonominės veiklos vykdytojų Bendrijos viduje registrų tvarkymo ir atnaujinimo taisykles, kurias turi taikyti atitinkami valstybių narių departamentai.

6. Išskyrus išimtis, kurias jie leidžia taikyti už statistinės informacijos teikimą atsakingoms šalims, atitinkami statistikos departamentai, tvarkydami reikalus su tomis šalimis, ypač taikydami 13 straipsnio 1 dalį, naudojasi identifikaciniu numeriu, kurį toms šalims paskyrė atsakingosios mokesčių institucijos.

11 straipsnis

1. Kiekvienos valstybės narės atsakingosios mokesčių institucijos bent kartą per tris mėnesius pateikia tos valstybės narės departamentams, atsakingiems už statistinių duomenų apie prekybą prekėmis tarp valstybių narių rengimą, sąrašus tų, kurie privalo atsiskaityti už PVM ir kurie deklaravo, kad konkrečiu laikotarpiu įsigijo prekių kitose valstybėse narėse arba pristatė prekes kitoms valstybėms narėms.

2. Be to, į šio straipsnio 1 dalyje minėtus sąrašus įtraukiamos:

a) šalys, privalančios atsiskaityti už PVM ir deklaravusios, kad per minėtą laikotarpį prekiavo su valstybėmis narėmis, net jei tai nebuvo prekių įsigijimas arba pristatymas, turi pateikti periodinę mokesčių deklaraciją;

b) institucijos, neprivalančios atsiskaityti už PVM, ir šalys, atleistos nuo PVM, deklaravusios, kad minėtu laikotarpiu jos prekiavo su valstybėmis narėmis, ir dėl to turi pateikti periodinę mokesčių deklaraciją;

3. Sąrašuose nurodoma kiekvieno ekonominės veiklos vykdytojo prekių, kuriomis buvo prekiaujama tarp valstybių narių, vertė, kurią jis įrašo į savo periodinę mokesčių deklaraciją laikydamasis Direktyvos 77/388/EEB 28 straipsnio 7 dalies nuostatų.

4. Kiekvienos valstybės narės kompetentingos mokesčių institucijos, laikydamosi ribojančių sąlygų, kurias Komisija pagal 30 straipsnį nustato tos valstybės narės departamentams, atsakingiems už statistinių duomenų apie prekybą prekėmis tarp valstybių narių rengimą, savo iniciatyva arba šių departamentų prašymu papildomai perduoda bet kurią informaciją, galinčią pagerinti statistinių duomenų, kuriuos kompetentingoms mokesčių institucijoms dažniausiai pateikia privalantys atsiskaityti už PVM pagal mokesčių reikalavimus, kokybę.

Informaciją, perduotą pagal šios straipsnio dalies pirmą pastraipą, statistikos departamentai nagrinėja trečiųjų šalių atžvilgiu pagal mokesčių institucijos taikomas taisykles.

5. Nepriklausomai nuo to, kokia yra valstybės narės administracinė struktūra, už statistinės informacijos pateikimą atsakinga šalis negali būti verčiama pateiktą informaciją pagrįsti lygindama ją su duomenimis, kuriuos ji perduoda kompetentingoms mokesčių institucijoms, išskyrus atvejus, kai reikalaujama pagrįsti neperžengiant šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų ribų ir 4 dalies nuostatų.

6. Kompetentingos mokesčių institucijos, gavusios iš asmenų, privalančių atsiskaityti už PVM, periodines deklaracijas, reikalingas mokesčiams, atkreipia dėmesį į įsipareigojimus, kuriuos tie asmenys gali turėti kaip šalys, atsakingos už informacijos teikimą pagal Intrastat sistemą.

7. Šio straipsnio 4 ir 6 dalyse "šalys, privalančios atsiskaityti už PVM" turimos galvoje ir tos institucijos, kurios neprivalo atsiskaityti už PVM, bei šalys, atleistos nuo PVM, kurios atlieka įsigijimo operacijas, kaip apibrėžta Direktyvos 77/388/EEB 28 straipsnio 7 dalyje.

8. Administravimo pagalbą, kurią teikia vieni kitiems už statistinių duomenų apie prekybą prekėmis tarp valstybių narių rengimą atsakingi valstybių narių nacionaliniai departamentai, jei reikia, Komisija reguliuoja vadovaudamasi 30 straipsniu.

12 straipsnis

1. Statistinės informacijos laikmenas, atitinkančias Intrastat sistemos reikalavimus ir taikomas kiekvienai prekybos prekėmis tarp valstybių narių statistikos kategorijai, nustato Komisija vadovaudamasi 30 straipsniu.

2. Tam, kad būtų atsižvelgta į ypatingą kiekvienos valstybės narės administracinę tvarką, valstybės narės gali nustatyti kitokias laikmenas nei nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, jei tie, kurie yra atsakingi už informacijos teikimą, gali patys pasirinkti, kokias laikmenas naudos.

Valstybės narės, kurios naudojasi šia pasirinkimo teise, apie tai praneša Komisijai.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos:

a) kai taikoma 28 straipsnio 4 dalis;

b) tose valstybėse narėse, kuriose 13 straipsnio 1 dalyje minėtos periodinės deklaracijos nesiskiria nuo periodinių deklaracijų, reikalingų mokesčiams, ir kai pagal galiojančias mokesčių taisykles, susijusias su deklaracijose numatytais įsipareigojimais, negalima jų taikyti.

13 straipsnis

1. Statistinė informacija, reikalaujama pagal Intrastat sistemą, yra pateikiama periodinėse deklaracijose, kurias turi išsiųsti šalis, atsakinga už informacijos teikimą, kompetentingiems nacionaliniams departamentams iki tam tikro termino ir laikydamasi Komisijos pagal 30 straipsnį nustatytų sąlygų.

2. Vadovaudamasi 30 straipsniu Komisija nustato:

- ataskaitinį laikotarpį, taikomą kiekvienai prekybos prekėmis tarp valstybių narių statistikos kategorijai, jei jis nenustatytas šiuo reglamentu,

- informacijos perdavimo tvarką, ypač siekiant, kad už informacijos teikimą atsakingoms šalims būtų prieinami regioninių duomenų rengimo tarnybų tinklai.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas periodines deklaracijas arba bent jose pateiktą informaciją valstybės narės saugo mažiausiai dvejus metus nuo atskaitos laikotarpio, už kurį tos deklaracijos pateiktos, kalendorinių metų pabaigos.

14 straipsnis

Bet kuriai už statistinės informacijos teikimą atsakingai šaliai neįvykdžius šiuo reglamentu numatytų įpareigojimų, skiriamos baudos, kurias nustato valstybės narės remdamosi nacionaliniais įstatymais.

15 straipsnis

Remiantis 30 straipsniu gali būti reguliariai organizuojamos apklausos apie privačių asmenų vykdomą prekybą prekėmis tarp valstybių narių ir apie prekių judėjimą arba apie ekonominės veiklos vykdytojus Bendrijos viduje, kuriems dėl duomenų apskaitos supaprastinimo pagal tam tikras nuostatas nereikia teikti informacijos, susijusios su įvairiais statistiniais duomenimis apie prekybą prekėmis.

16 straipsnis

Komisija laiku informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie tai, kaip veikia Intrastat sistema renkant kiekvienos kategorijos statistinius duomenis, susijusius su prekyba prekėmis tarp valstybių narių, kurioms taikoma Intrastat sistema, planuojant galimą šios sistemos adaptaciją 1 straipsnyje minėto pereinamojo laikotarpio pabaigoje.

III SKYRIUS

Prekybos tarp valstybių narių statistika

17 straipsnis

Prekybos tarp valstybių narių statistiką sudaro, viena vertus, iš valstybės narės siuntėjos išvežamos prekės ir, antra vertus, į valstybę narę gavėją įvežamos prekės.

18 straipsnis

1. Valstybė narė siuntėja yra ta valstybė narė, iš kurios išsiunčiamos prekės yra išvežimo objektas.

"Išvežimas" – šio straipsnio 2 dalyje nurodytų prekių išvežimas į kitoje valstybėje narėje esančią paskirties vietą.

2. Tam tikroje valstybėje narėje išvežimo objektu gali būti:

a) Bendrijos prekės, kurios toje valstybėje narėje:

- nėra vežamos tiesioginiu arba pertraukiamu tranzitu,

- yra vežamos tiesioginiu arba pertraukiamu tranzitu, bet, įvežtos į tą valstybę narę kaip ne Bendrijos prekės, ten išleidžiamos į laisvą apyvartą;

b) ne Bendrijos prekės, įvežtos, saugotos arba įgytos toje valstybėje narėje laikantis muitinės laikinojo prekių įvežimo perdirbti tvarkos arba prekių perdirbimo muitinei kontroliuojant tvarkos.

19 straipsnis

Valstybė narė gavėja yra ta valstybė narė, kurioje prekės įvežamos kaip:

a) Bendrijos prekės:

- nėra vežamos per tą valstybę narę tiesioginiu arba pertraukiamu tranzitu,

- yra vežamos per tą valstybę narę tiesioginiu arba pertraukiamu tranzitu, tačiau išvežamos iš jos atlikus tuos formalumus, kurie taikomi eksportui, vežamam iš statistinės Bendrijos teritorijos;

b) ne Bendrijos prekės, nurodytos 18 straipsnio 2 dalies b punkte, yra:

1) išleidžiamos į laisvą apyvartą;

2) laikomos pagal muitinės laikinojo prekių įvežimo perdirbti tvarką arba pagal perdirbimo muitinei kontroliuojant tvarką, arba joms pakartotinai taikomos tokios priemonės.

20 straipsnis

Norint surinkti statistinius duomenis apie prekybą tarp valstybių narių, II skyriaus nuostatos papildomos taip:

1) nepažeidžiant 34 straipsnio, Intrastat sistema taikoma 18 straipsnio 2 dalies a punkte ir 19 straipsnio a punkte nurodytoms prekėms;

2) kaip apibrėžta 7 straipsnio 1 dalyje, valstybė narė siuntėja ir valstybė narė gavėja yra prekybos prekėmis tarp valstybių narių šalys partnerės;

3) pagal Intrastat sistemą valstybė narė siuntėja apibūdinama kaip šalis, iš kurios į kitą valstybę narę išvežamos tos prekės, kurios apibrėžtos 18 straipsnio 2 dalies a punkto pirmoje įtraukoje, o jeigu joms taikomos Direktyvos 77/388/EEB 28 straipsnio 7 dalies nuostatos, – antroje įtraukoje;

4) pagal Intrastat sistemą valstybė narė gavėja apibūdinama kaip šalis, į kurią iš kitos valstybės narės įvežamos tos prekės, kurios apibrėžtos 19 straipsnio a punkto pirmoje įtraukoje, o jeigu joms taikomos Direktyvos 77/388/EEB 28 straipsnio 7 dalies nuostatos, – antroje įtraukoje;

5) šalis, atsakinga už 8 straipsnyje minėtos informacijos teikimą, yra fizinis arba juridinis asmuo, kuris:

a) gyvena valstybėje narėje siuntėjoje:

- sudarė sutartį, išskyrus transporto sutartis, leidžiančią išvežti prekes, arba, jei to nepadarė,

- išveža arba pasirūpina prekių išvežimu arba, jei to nepadarė,

- disponuoja numatytomis išvežti prekėmis;

b) gyvena valstybėje narėje gavėjoje:

- sudarė sutartį, leidžiančią įvežti prekes, išskyrus transporto sutartis, arba, jei to nepadarė,

- įveža prekes arba pasirūpina jų gavimu arba, jei to nepadarė,

- disponuoja numatytomis įvežti prekėmis;

6) Komisija laiku priima 7 straipsnio 3 dalyje numatytas nuostatas;

7) nepažeidžiant 33 straipsnio nuostatų, 13 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje nurodytas referencinis laikotarpis yra tas kalendorinis mėnuo, per kurį prekių judėjimas, kurį reikia registruoti pagal šį straipsnį, atitinkamai prasideda arba baigiasi.

21 straipsnis

Statistikos laikmenose, skirtose perduoti kompetentingiems departamentams:

- nepažeidžiant 34 straipsnio nuostatų, prekės pavadinamos taip, kad jas būtų galima lengvai ir tiksliai priskirti tuo metu galiojančios kombinuotosios nomenklatūros varianto atitinkamam smulkiausiam poskyriui,

- be to, kiekvienos rūšies prekėms priskiriamas atitinkamo kombinuotosios nomenklatūros poskyrio aštuonių skaitmenų kodas.

22 straipsnis

1. Statistikos laikmenose valstybės narės nurodomos raidiniais arba skaitmeniniais kodais, kuriuos Komisija nustato pagal 30 straipsnį.

2. Nepažeisdamos Komisijos nuostatų, priimtų pagal 30 straipsnį, už informacijos teikimą atsakingos šalys laikosi, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, kompetentingų nacionalinių institucijų išleistų nurodymų dėl statistinių duomenų apie prekybą tarp valstybių narių rengimo.

23 straipsnis

1. Kiekvienos rūšies prekių statistikos laikmenose, skirtose perduoti kompetentingoms institucijoms, turi būti nurodyti šie duomenys:

a) valstybėje narėje gavėjoje nurodoma antrinė valstybė narė siuntėja, kaip apibrėžta 24 straipsnio 1 dalyje;

b) valstybėje narėje siuntėjoje nurodoma paskirties valstybė narė, kaip apibrėžta 24 straipsnio 2 dalyje;

c) prekių kiekis, išreikštas gryna mase ir papildomais mato vienetais;

d) prekių vertė;

e) sandorio pobūdis;

f) pristatymo sąlygos;

g) numatoma transporto rūšis.

2. Valstybės narės negali reikalauti, kad statistikos laikmenose būtų pateikiami kiti duomenys nei išvardytieji šio straipsnio 1 dalyje, išskyrus šiuos:

a) valstybėje narėje gavėjoje – prekių kilmės šalis; tačiau taikyti šį reikalavimą galima tik tada, jei tai numatyta Bendrijos teisės aktuose;

b) valstybėje narėje siuntėjoje – prekių kilmės regionas; valstybėje narėje gavėjoje – paskirties regionas;

c) valstybėje narėje siuntėjoje – prekių pakrovimo uostas arba oro uostas; valstybėje narėje gavėjoje – prekių iškrovimo uostas arba oro uostas;

d) valstybėje narėje siuntėjoje ir valstybėje narėje gavėjoje – kitoje valstybėje narėje esantis uostas arba oro uostas, kuriame numatoma perkrauti prekes, su sąlyga, kad ta valstybė narė parengs statistinius tranzito duomenis;

e) jei reikia, statistikos procedūra.

3. Šiame reglamente neišdėstytus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus duomenis ir taisykles, reglamentuojančias jų įtraukimą į statistikos laikmenas, apibrėžia Komisija pagal 30 straipsnį.

24 straipsnis

1. Tuo atveju, kai prekės, prieš pasiekdamos valstybę narę gavėją, buvo vežamos per vieną arba kelias tranzito šalis ir tose šalyse buvo sulaikytos arba joms buvo taikyti teisiniai veiksmai, nesusiję su jų transportavimu, antrine valstybe nare siuntėja laikoma ta valstybė narė, kurioje tai įvyko. Kitais atvejais antrinė valstybė narė siuntėja yra ta pati kaip ir pirminė valstybė narė siuntėja.

2. "Paskirties valstybė narė" – galutinė šalis, į kurią, kiek žinoma prekių išsiuntimo metu, turi būti išsiųstos prekės.

3. Nepaisant 23 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatų, šalis, atsakinga už informacijos teikimą valstybėje narėje gavėjoje, toliau nurodyta tvarka gali:

- nurodyti pirminę valstybę narę siuntėją, jei nežino, kas yra antrinė valstybė narė siuntėja,

- nurodyti valstybę narę pirkėją, kaip apibrėžta šio straipsnio 4 dalyje, jei nežino, kas yra pirminė valstybė narė siuntėja.

4. "Valstybė narė pirkėja" – ta valstybė narė, kurioje yra įsikūręs fizinio arba juridinio asmens partneris, sudaręs sutartį, leidžiančią įvežti prekes į valstybę narę gavėją, išskyrus transporto sutartis.

25 straipsnis

1. Bendrija ir valstybės narės prekybos tarp valstybių narių statistinius duomenis renka iš 23 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų.

2. Valstybės narės, kurios nerenka prekybos tarp valstybių narių statistikos iš 23 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų, ir nereikalauja, kad tokie duomenys būtų renkami.

3. Bendrija ir valstybės narės prekybos tarp valstybių narių statistinius duomenis renka atsižvelgdamos į tas nuostatas, kurias Komisija gali priimti pagal 30 straipsnį dėl bendrų ir konkrečių nukrypti leidžiančių nuostatų ir statistinių ribų.

4. Bet kuri nuostata, leidžianti neįtraukti 18 ir 19 straipsniuose nurodytų prekių į prekybos tarp valstybių narių statistiką, laikinai sustabdo įpareigojimą teikti statistinę informaciją apie tokias prekes.

26 straipsnis

1. Valstybės narės kas mėnesį perduoda Komisijai prekybos tarp valstybių narių statistinius duomenis. Šie statistiniai duomenys apima 23 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis.

2. Jei reikia, vadovaudamasi 30 straipsniu Komisija nustato tokio perdavimo tvarką.

3. Duomenys, kuriuos valstybės narės 32 straipsnyje nurodytomis sąlygomis paskelbė konfidencialiais, perduodami pagal 1990 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EEB) Nr. 1588/90 dėl duomenų, kuriems taikomas statistinis konfidencialumas, perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai [9].

27 straipsnis

Atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, Taryba priima nuostatas, susijusias su statistinės informacijos supaprastinimu.

28 straipsnis

1. Šiame skyriuje statistinės ribos apibrėžiamos kaip ribos, išreikštos verte, kurią pasiekus sustabdomos arba sumažinamos už informacijos teikimą atsakingų šalių prievolės.

Šios ribos taikomos nepažeidžiant 15 straipsnio nuostatų.

2. Statistinės ribos – tai atleidimo nuo duomenų teikimo, asimiliacijos arba supaprastinimo ribos.

3. Atleidimo nuo duomenų teikimo ribos taikomos šalims, privalančioms pateikti 5 straipsnio antroje pastraipoje nurodytą informaciją.

Jos taikomos visose valstybėse narėse ir kiekvienos tų valstybių narių nustatomos laikantis nacionalinių nuostatų dėl mokesčių, priimtų pagal Direktyvą 77/388/EEB.

4. Asimiliacijos ribos leidžia šalims, privalančioms teikti informaciją, nesilaikyti įpareigojimo pateikti 13 straipsnio 1 dalyje nurodytas deklaracijas; periodinės mokesčių deklaracijos, kurias jos rengia kaip šalys, privalančios atsiskaityti už PVM, įskaitant šalis pagal 11 straipsnio 7 dalį, yra laikomos statistinėmis deklaracijomis.

Asimiliacijos ribos taikomos visose valstybėse narėse ir kiekvienos valstybės narės nustatomos aukštesnės už atleidimo nuo informacijos teikimo ribas.

5. Supaprastinimo ribos leidžia šalims, privalančioms teikti informaciją, nesilaikyti visų 23 straipsnio nuostatų; 13 straipsnio 1 dalyje minėtose deklaracijose, be 21 straipsnio antroje įtraukoje minėto kodo, reikia nurodyti tik antrinę valstybę narę siuntėją arba paskirties valstybę narę bei prekių vertę pagal kiekvieną prekių rūšį.

Nepažeidžiant šio straipsnio 9 dalies pirmos pastraipos, jos taikomos šio straipsnio 8 dalyje nustatytu lygiu tose valstybėse narėse, kurių asimiliacijos ribos yra žemesnės už šį lygį.

Valstybėse narėse, kurių nustatytos asimiliacijos ribos yra lygios nustatytosioms šio straipsnio 8 dalyje arba pagal šio straipsnio 9 dalies pirmą pastraipą yra už jas aukštesnės, supaprastinimo ribos nėra privalomos.

6. Asimiliacijos ir supaprastinimo ribos išreiškiamos prekybos tarp Bendrijos valstybių narių metine verte.

Jos nustatomos pagal išvežtų arba įvežtų prekių srautus.

Jos atskirai taikomos ekonominės veiklos vykdytojams Bendrijos viduje išvežant prekes ir ekonominės veiklos vykdytojams Bendrijos viduje įvežant prekes. Tačiau, nepažeisdamos šio straipsnio 10 dalies nuostatų, valstybės narės, kurios nusprendžia pasinaudoti šio straipsnio 9 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta galimybe, gali nustatyti įpareigojimus tiems, kurie atsakingi už informacijos teikimą tiek apie išvežtas, tiek apie įvežtas prekes, atsižvelgdamos į prekių srautą, kurio Bendrijos vidaus prekybos metinė vertė yra didžiausia.

Įvairiose valstybėse narėse asimiliacijos ir supaprastinimo ribos gali būti skirtingos pagal produktų grupes ir pagal laikotarpį.

7. Kad valstybės narės taikytų asimiliacijos ir supaprastinimo ribas, Komisija pagal 30 straipsnį, nustato kokybės reikalavimus, kuriuos turi atitikti statistinius duomenis, valstybių narių renkamus pagal 25 straipsnio 1 dalies nuostatas.

8. Ir išvežant, ir įvežant prekes nustatomos 100000 ekiu supaprastinimo ribos.

Jei laikomasi šio straipsnio 7 dalyje minėtų kokybės reikalavimų, Komisija, vadovaudamasi 30 straipsniu, gali padidinti supaprastinimo ribas.

9. Jei laikomasi šio straipsnio 7 dalyje nurodytų reikalavimų, valstybės narės gali nustatyti aukštesnes, nei šio straipsnio 8 dalyje nurodytos, asimiliacijos ir supaprastinimo ribas. Apie tai jos praneša Komisijai.

Kad būtų laikomasi šio straipsnio 7 dalyje nurodytų reikalavimų, valstybės narės gali kiek reikia nukrypti nuo šio straipsnio 5 dalies antros pastraipos reikalavimų. Apie tai jos praneša Komisijai.

Komisija gali paprašyti, kad valstybės narės pagrįstų priemones, kurių jos imasi teikdamos Komisijai atitinkamą informaciją.

10. Jei valstybių narių taikomos asimiliacijos ir supaprastinimo ribos daro įtaką Bendrijos vidaus prekybos statistikos kokybei, turint galvoje valstybių narių pateiktus duomenis, arba padidina šalių, privalančių teikti informaciją, krūvį taip, kad iškyla pavojus šio reglamento tikslams, Komisija pagal 30 straipsnį, patvirtina nuostatas, kurios grąžina sąlygas, būtinas norint užtikrinti reikalaujamą kokybę arba palengvinti minėtą krūvį.

IV SKYRIUS

Prekybos prekėmis tarp valstybių narių statistikos komitetas

29 straipsnis

1. Šiuo dokumentu įkuriamas prekybos prekėmis tarp valstybių narių statistikos komitetas (toliau – komitetas). Jį sudaro valstybių narių atstovai, pirmininkauja Komisijos atstovas.

2. Komitetas parengia savo darbo tvarkos taisykles.

3. Komitetas gali tirti bet kurį su šio reglamento įgyvendinimu susijusį klausimą, kurį savo iniciatyva arba valstybės narės atstovo prašymu pateikia jo pirmininkas.

30 straipsnis

1. Nuostatos, reikalingos šiam reglamentui įgyvendinti, patvirtinamos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta tvarka.

2. Komisijos atstovas pateikia komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kokį nustato pirmininkas, atsižvelgdamas į klausimo skubumą. Nuomonė patvirtinama Sutarties 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta balsų dauguma, kai Taryba turi priimti sprendimą remdamasi Komisijos pasiūlymu. Valstybių narių atstovų Komitete balsai skaičiuojami taip, kaip nustatyta tame straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja.

3. Komisija patvirtina pasiūlytas priemones ir tuojau pat imasi jas įgyvendinti. Tačiau jei šios priemonės neatitinka komiteto nuomonės, Komisija nedelsdama praneša apie jas Tarybai.

Tuo atveju Komisija gali atidėti jos pačios patvirtintų priemonių taikymą ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo pranešimo dienos.

Per šios straipsnio dalies antroje pastraipoje nurodytą laiką Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali priimti kitokį sprendimą.

V SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

31 straipsnis

Komisijos pasiūlymu Taryba patvirtina nuostatas, leidžiančias Bendrijai arba valstybėms narėms kaupti kitus statistinius duomenis, ne tik 4 straipsnyje nurodytus statistinių duomenis apie prekybą tarp valstybių narių.

32 straipsnis

1. Komisijos pasiūlymu Taryba priima sprendimą dėl sąlygų, kuriomis valstybės narės gali paskelbti, kad pagal šį ir kitus jame numatytus reglamentus surinkti duomenys yra konfidencialūs.

2. Kol šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos dar nenustatytos, šiuo klausimu taikomos valstybių narių nuostatos.

33 straipsnis

30 straipsnyje nurodyta tvarka Komisija gali taikyti, jei tikslinga, šio reglamento nuostatas atsižvelgdama į:

- Direktyvos 77/388/EEB pataisų padarinius,

- prekybą specifinėmis prekėmis, kaip apibrėžta Bendrijos statistikos reglamentuose.

34 straipsnis

1. Kad palengvintų už informacijos teikimą atsakingų šalių užduotį, Komisija, vadovaudamasi 30 straipsniu, gali nustatyti duomenų apie prekes, kurioms taikoma Intrastat sistema, ir apie kitas prekes supaprastintą rengimo tvarką, ypač sukurti sąlygas kad duomenys būtų dažniau apdorojami automatiškai ir perduodami elektroniniu būdu.

2. Kad būtų atsižvelgta į individualią kiekvienos valstybės narės valdymo tvarką, valstybės narės gali nustatyti kitokią supaprastinimo tvarką, nei nurodytoji šio straipsnio 1 dalyje, su sąlyga, kad už informacijos teikimą atsakingos šalys galės pačios pasirinkti, kokią tvarką taikyti.

Šia teise pasinaudojančios valstybės narės apie tai informuoja Komisiją.

35 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

1–9 straipsniai, 11 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis ir 14–27 straipsniai taikomi nuo tos dienos, kai įsigalioja 1990 m. rugsėjo 17 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2726/90 dėl Bendrijos tranzito [10], išskyrus tuos atvejus, kai juose reikalaujama, kad Taryba arba Komisija priimtų šio reglamento įgyvendinimo nuostatas iki minėtos dienos.

Nuo šio straipsnio antroje pastraipoje nurodytos datos Reglamentas (EEB) Nr. 2954/85 panaikinamas, o Reglamentas (EEB) Nr. 1736/75 nebetaikomas prekybos prekėmis tarp valstybių narių statistikai, kuriai jis buvo taikomas.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 1991 m. lapkričio 7 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. Dankert

[1] OL C 254, 1990 10 9, p. 7 irOL C 47, 1991 2 23, p. 10.

[2] OL C 324, 1990 12 24, p. 268 irOL C 280, 1991 10 28.

[3] OL C 332, 1990 12 31, p. 1.

[4] OL L 285, 1985 10 25, p. 1.

[5] OL L 183, 1975 7 14, p. 3.

[6] OL L 147, 1988 6 14, p. 1.

[7] OL L 145, 1977 6 13, p. 1.

[8] OL L 263, 1986 9 15, p. 59.

[9] OL L 151, 1990 6 15, p. 1.

[10] OL L 262, 1990 9 26, p. 1.

--------------------------------------------------

Top