This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 31991L0495
Council Directive 91/495/EEC of 27 November 1990 concerning public health and animal health problems affecting the production and placing on the market of rabbit meat and farmed game meat
1990 m. lapkričio 27 d. Tarybos Direktyva dėl visuomenės ir gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos triušienos ir ūkiuose auginamų medžiojamų gyvūnų mėsos gamybai ir tiekimui į rinką
1990 m. lapkričio 27 d. Tarybos Direktyva dėl visuomenės ir gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos triušienos ir ūkiuose auginamų medžiojamų gyvūnų mėsos gamybai ir tiekimui į rinką
OL L 268, 1991 9 24, p. 41–55
(ES, DA, DE, EL, EN, FR, IT, NL, PT) Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose)
(FI, SV, CS, ET, LV, LT, HU, MT, PL, SK, SL)
No longer in force, Date of end of validity: 31/12/2005; panaikino 32004L0041
Oficialusis leidinys L 268 , 24/09/1991 p. 0041 - 0055
specialusis leidimas suomių kalba: skyrius 3 tomas 39 p. 0030
specialusis leidimas švedų kalba: skyrius 3 tomas 39 p. 0030
Tarybos Direktyva 1990 m. lapkričio 27 d. dėl visuomenės ir gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos triušienos ir ūkiuose auginamų medžiojamų gyvūnų mėsos gamybai ir tiekimui į rinką (91/495/EEB) EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA, atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 43 straipsnį, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1], atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2], atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3], kadangi triušiena ir kitų ūkiuose auginamų medžiojamų gyvūnų mėsa yra įtraukta į Sutarties II priede pateiktų produktų sąrašą; kadangi triušių ir medžiojamų gyvūnų auginimas paprastai priskiriamas ūkininkavimo sektoriui; kadangi ši ūkininkavimo forma yra tam tikros ūkininkavimu besiverčiančių gyventojų dalies pajamų šaltinis; kadangi, norint užtikrinti racionalią šio sektoriaus plėtrą ir padidinti jo našumą, turi būti nustatytos Bendrijos taisyklės, susijusios su žmonių ir gyvūnų sveikatos problemomis, turinčiomis įtakos triušienos ir ūkiuose auginamų medžiojamų gyvūnų mėsos gamybai bei tiekimui į rinką; kadangi, siekiant paskatinti Bendrijos vidaus prekybą triušiena ir ūkiuose auginamų medžiojamų gyvūnų mėsa ir sukurti vidaus rinką, turėtų būti pašalinti valstybių narių gyvūnų ir žmonių sveikatos reikalavimų skirtumai; kadangi per triušieną ir ūkiuose auginamų medžiojamų gyvūnų mėsą gali išplisti naminių gyvūnų bei žmonių užkrečiamosios ligos; kadangi būtina nustatyti taisykles, kurios leistų kontroliuoti šį pavojų; kadangi, norint išvengti maiste esančios infekcijos arba apsinuodijimo maistu, minėta mėsa turi būti apdorojama palankiomis higienos sąlygomis; kadangi 1982 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvoje 82/894/EEB dėl pranešimo apie gyvūnų ligas Bendrijoje [4] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 89/162/EEB [5], pateikiami pranešimo apie gyvūnų ligas Bendrijoje reikalavimai; kadangi yra naudinga turėti ir informacijos apie ligas, kuriomis gali užsikrėsti ne tik naminiai, bet ir ūkiuose auginami medžiojami gyvūnai; kadangi 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvoje 64/433/EEB dėl sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai šviežia mėsa [6], su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 89/662/EEB [7], ir 1971 m. vasario 15 d. Tarybos direktyvoje 71/118/EEB dėl sveikatos problemų, turinčių įtakos prekybai šviežia paukštiena [8], su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 90/539/EEB [9], pateikiami atitinkamai šviežios mėsos ir šviežios paukštienos sveikumo reikalavimai; kadangi ūkiuose auginami medžiojami gyvūnai, naudojami mėsai, yra panašūs į ūkiuose auginamus žinduolius ir ūkiuose auginamus paukščius; kadangi dėl to yra tikslinga prekybai šviežia mėsa ir paukštiena galiojančias taisykles taikyti ir prekybai ūkiuose auginamų medžiojamų gyvūnų mėsai, atsižvelgiant į tam tikrus ypatingus aspektus; kadangi yra tikslinga nustatyti išimtis nedideliems triušienos ir ūkiuose auginamų medžiojamų gyvūnų mėsos kiekiams, kuriais prekiaujama vietoje; kadangi, atsižvelgiant į paskirties valstybių narių organizuotinus ir vykdytinus patikrinimus bei vėlesnius patikrinimus ir įgyvendintinas apsaugos priemones, turėtų būti padaryta nuoroda į bendrąsias taisykles, nustatytas 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvoje 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą [10]; kadangi Komisijai turėtų būti pavesta patvirtinti šios direktyvos įgyvendinimo priemones; kadangi dėl to turėtų būti nustatyta glaudaus ir veiksmingo Komisijos bei valstybių narių bendradarbiavimo Veterinarijos nuolatiniame komitete tvarka, PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ: I SKYRIUS Bendrosios taisyklės 1 straipsnis Šioje direktyvoje pateikiami reikalavimai, susiję su visuomenės sveikatos ir gyvūnų sveikatos problemomis, turinčiomis įtakos triušienos ir ūkiuose auginamų medžiojamų gyvūnų mėsos gamybai bei tiekimui į rinką. 2 straipsnis Šioje direktyvoje taikomi Direktyvos 64/433/EEB 2 straipsnyje ir Direktyvos 71/118/EEB 2 straipsnyje pateikti apibrėžimai. Be to, taikomi ir šie apibrėžimai: 1) "triušiena" — tai visos maistui tinkamos naminių triušių dalys; 2) "ūkiuose auginamų medžiojamų gyvūnų mėsa" — tai laukinių sausumos žinduolių ir laukinių paukščių, įskaitant Direktyvos 90/539/EEB 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas rūšis, veisiamų, augintų ir skerdžiamų nelaisvėje, visos maistui tinkamos dalys; 3) "ūkiuose auginami medžiojami gyvūnai" — tai sausumos žinduoliai arba paukščiai, kurie nelaikomi naminiais ir nėra nurodyti Direktyvos 64/433/EEB 1 straipsnio 1 dalyje arba Tarybos direktyvos 71/118/EEB 1 straipsnyje, tačiau kurie yra auginami ūkiuose kaip naminiai gyvūnai. Tačiau laukiniai žinduoliai, gyvenantys uždaroje teritorijoje laisvėje, panašiai kaip laukiniai medžiojami gyvūnai, nėra laikomi ūkiuose auginamais medžiojamais gyvūnais; 4) "pagaminimo šalis" — tai valstybė narė, kurios teritorijoje yra gamybos ūkis. II SKYRIUS Triušienos gamybos ir tiekimo į rinką taisyklės 3 straipsnis 1. Valstybės narės prižiūri, kad triušiena: a) būtų pagaminta įmonėje, kuri laikosi Direktyvos 71/118/EEB bendrųjų reikalavimų ir, taikant šį skyrių, patvirtintoje 14 straipsnyje nurodyta tvarka; b) būtų gyvūnų, išaugintų ūkiuose arba vietovėse, kuriems dėl veterinarinio patikrinimo priežasčių nėra taikomi draudimai; c) būtų tų gyvūnų, kuriems oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas arba jo padėjėjai atliko ante-mortem patikrinimąvadovaudamiesi Direktyvos 71/118/EEB 4 straipsniu ir šios direktyvos I priedo I skyriaus nuostatomis ir kurie po tokio patikrinimo laikomi tinkamais skersti; d) būtų apdorota esant patenkinamoms higienos sąlygoms, panašioms į tas, kurios numatytos Direktyvos 71/118/EEB I priedo V skyriuje, išskyrus nurodytas 28a ir 28b punktuose; e) būtų post-mortem patikrinta oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo, laikantis šios direktyvos I priedo II skyriaus, arba jo padėjėjų, laikantis Direktyvos 71/118/EEB 4 straipsnio, ir joje nebūtų rasta jokių pakitimų, išskyrus prieš pat skerdimą atsiradusias traumines žaizdas arba lokalizuotus ydingus susiformavimus ar pakitimus, jei prireikus atitinkamais laboratoriniais tyrimais nustatoma, kad dėl jų skerdena arba subproduktai nėra netinkami maistui arba kenksmingi žmonių sveikatai; f) būtų paženklinta sveikumo ženklu laikantis šios direktyvos I priedo III skyriaus reikalavimų. Gali būti priimtas sprendimas pakeisti arba prireikus papildyti pirmiau minėto skyriaus nuostatas 20 straipsnyje nurodyta tvarka, visų pirma atsižvelgiant į skirtingas pateikimo formas, tačiau su sąlyga, kad jos atitiktų higienos taisykles; visų pirma, nukrypstant nuo minėto skyriaus, minėta tvarka — pirmą kartą iki 1992 m. sausio 1 d. — nustatomi reikalavimai, kurių laikantis gali būti leista tiekti į rinką ir realizuoti dideles skerdenų, jų dalių arba subproduktų pakuotes, nepaženklintas taip, kaip nurodyta minėto skyriaus 11.3 dalies a punkte; g) patikrinta skerdiena būtų saugoma laikantis šios Direktyvos I priedo IV skyriaus reikalavimų, esant patenkinamoms higienos sąlygoms, įmonėse, patvirtintose 14 straipsnyje nurodyta tvarka, arba sandėliuose, patvirtintuose pagal Bendrijos taisykles; h) būtų gabenama patenkinamomis higienos sąlygomis, laikantis šios direktyvos I priedo V skyriaus reikalavimų; i) tuo atveju, kai skerdena yra padalyta į gabalus arba iš mėsos išimti kaulai, būtų pagaminta panašiomis į Direktyvos 71/118/EEB 3 straipsnyje numatytas sąlygas, įmonėse, specialiai patvirtintose tam tikslui laikantis šios Direktyvos 14 straipsnio nuostatų. 2. Be to, kiekviena valstybė narė pasirūpina, kad į kitos valstybės narės teritoriją siunčiamą šviežią triušieną iki paskirties šalies lydėtų sveikatos sertifikatas. Sveikatos sertifikato originalą, kuris turi lydėti šviežią triušieną iki gavėjo, turi išduoti oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas mėsą kraunant. Sertifikato forma ir turinys turi atitikti II priede pateiktą pavyzdį; jis sudaromas bent jau paskirties šalies kalba arba kalbomis ir jame turi būti pateikta minėto priedo pavyzdyje nurodyta informacija. 4 straipsnis 1. Nukrypstant nuo 3 straipsnio, valstybės narės gali leisti: a) smulkiajam gamintojui tiesiogiai tiekti triušieną privačiam asmeniui jo reikmėms tenkinti; b) ūkininkams, auginantiems nedaug triušių, tiekti nedidelius šviežios triušienos kiekius: - arba tiesiogiai galutiniam vartotojui į tas vietines rinkas, kurios yra arčiausiai jų ūkio, - arba mažmenininkui, kuris ją parduotų galutiniam vartotojui su sąlyga, kad toks mažmenininkas prekiaus toje pačioje vietovėje, kurioje dirba gamintojas, arba gretimoje vietovėje. Minėta nukrypti leidžianti nuostata netaikoma išvažiuojamajai prekybai, prekiaujant paštu ir mažmenininko vykdomai prekybai rinkoje. 2. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad būtų užtikrinta šio straipsnio 1 dalyje numatytų operacijų, kurias atliekant reikia laikytis sveikumo reikalavimų, kontrolė ir patvirtintos taisyklės, padedančios atsekti tokios mėsos kilmės ūkį. 3. Komisija 20 straipsnyje nurodyta tvarka gali patvirtinti išsamias šio straipsnio taikymo taisykles, o svarbiausia — valstybės narės prašymu nustatyti didžiausius kiekius, kurie gali būti tiekiami laikantis šio straipsnio 1 dalies nuostatų. III SKYRIUS Ūkiuose auginamų medžiojamų gyvūnų mėsos gamybos ir pardavimo taisyklės 5 straipsnis Valstybės narės užtikrina, kad Bendrijos vidaus prekybai ūkiuose auginamų medžiojamų gyvūnų mėsa būtų taikomi: a) ūkiuose auginamiems medžiojamiems paukščiams — 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 91/494/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą šviežia paukštiena ir jos importą iš trečiųjų šalių [11] reikalavimai; b) ūkiuose auginamiems kitų rūšių medžiojamiems gyvūnams — 1972 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 72/461/EEB dėl sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai šviežia mėsa [12], su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 89/662/EEB, reikalavimai. 6 straipsnis 1. Ūkiuose auginamų medžiojamų porakanopių sausumos žinduolių mėsa atitinka Direktyvos 64/433/EEB 3 straipsnio ir 5 straipsnio b–k punktų reikalavimus, jei pirminėje bandoje reguliariai atliekamas veterinarinis patikrinimas ir jai netaikomi jokie apribojimai, kuriuos gali sąlygoti pagal 11 straipsnio nuostatas atliekamas patikrinimas arba minėtas veterinarinis patikrinimas. Išsamios šio patikrinimo taisyklės nustatomos 20 straipsnyje numatyta tvarka. Minėti gyvūnai skerdžiami ir dorojami atskirai nuo galvijų, kiaulių, avių ir ožkų. Šią mėsą lydintis sveikatos sertifikatas atitinka šios direktyvos IV priede pateiktą pavyzdį. Ūkiuose auginamų šernų arba kitų trichinelėms neatsparių rūšių gyvūnų mėsa tikrinama atliekant virškinimo tyrimą pagal 1976 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvą 77/96/EEB dėl trichinelių (trichinella spiralis) tyrimo naminių kiaulių šviežioje mėsoje, importuojamoje iš trečiųjų šalių [13], su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 89/321/EEB [14]. 2. Nepaisant 1 dalies, oficiali tarnyba gali leisti skersti ūkiuose auginamus medžiojamus gyvūnus jų kilmės vietoje, jeigu jų negalima gabenti, kad būtų išvengta pavojaus juos tvarkančiam žmogui arba siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę. Šis leidimas gali būti suteiktas, jeigu: - reguliariai atliekamas veterinarinis bandos patikrinimas ir jai netaikomi jokie apribojimai, kuriuos lemia pagal 12 straipsnio nuostatas atliktas patikrinimas arba veterinarinis patikrinimas, - gyvūnų savininkas pateikia prašymą, - oficialiai tarnybai iš anksto pranešama gyvūnų skerdimo data, - ūkis turi laukinių gyvūnų apžiūros centrą, kuriame prieš skerdimą būtų galima atlikti skerdimui skirtos grupės ante-mortem patikrinimą, - ūkis turi patalpas, tinkamas gyvūnams skersti, nudurti bei nuleisti kraują, - prieš nuduriant ir nuleidžiant kraują gyvūnas apsvaiginamas Direktyvoje 74/577/EEB [15] nurodytomis sąlygomis; tik ypatingais atvejais veterinarijos tarnyba gali leisti gyvūną nušauti, - gyvūnus paskerdus ir nuleidus kraują, jie yra tuoj pat pakabinami ir patenkinamomis higienos sąlygomis vežami į skerdyklas, patvirtintas pagal Direktyvą 66/433/EEB. Jei medžiojami gyvūnai, paskersti jų auginimo vietoje, negali būti per valandą nuvežti į skerdyklą, patvirtintą pagal Direktyvos 64/433/EEB 8 straipsnį, jie turi būti vežami talpykloje arba transporto priemonėje, kur palaikoma 0-4 °C temperatūra. Išdarinėjama praėjus ne daugiau kaip trims valandoms nuo apsvaiginimo, - vežamus į skerdyklą paskerstus gyvūnus lydi oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo išduotas sertifikatas, patvirtinantis palankius prieš skerdimą atlikto ante-mortem patikrinimo rezultatus, tinkamą kraujo nuleidimą bei skerdimo laiką; šis sertifikatas turi atitikti III priede pateiktą pavyzdį. 3. Kol bus patvirtintos vidaus rinkai skirtos mėsos sveikatos taisyklės, nukrypstant nuo 1 dalies ūkiuose auginti stambieji medžiojami gyvūnai gali būti skerdžiami, o 1 dalyje minėta mėsa išpjaustoma ir sandėliuojama įmonėse, kurias nacionalinės institucijos patvirtino vietinei rinkai, jeigu tokia mėsa neteikiama Bendrijos vidaus prekybai. 7 straipsnis 1. Paskirties šalys, tinkamai atsižvelgdamos į bendrąsias Sutarties nuostatas, gali išduoti vienai arba kelioms siuntą formuojančioms šalims bendruosius arba ypatingiems atvejams skirtus leidimus, kuriais remiantis Direktyvos 64/433/EEB 5 straipsnio b ir i–k punktuose nurodyta šviežia mėsa gali būti įvežta į jų teritoriją. Tokia šviežia mėsa gali būti siunčiama tik vadovaujantis Direktyvos 64/433/EEB 3 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis. 2. Jei paskirties šalis pagal 1 dalį išduoda bendrąjį leidimą, apie tai ji nedelsdama praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai. 3. Siuntą formuojančios šalys imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad sveikatos sertifikatuose, kurių pavyzdys yra pateiktas IV priede, būtų paminėta, kad buvo pasinaudota viena iš 1 dalyje numatytų galimybių. 8 straipsnis Ūkiuose auginamų medžiojamų paukščių mėsa atitinka Direktyvos 71/118/EEB 3 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Bendrijos vidaus prekybai skirtą ūkiuose auginamų medžiojamų paukščių mėsą lydi Direktyvos 71/118/EEB 8 straipsnyje numatytas sveikatos sertifikatas, atitinkantis šios direktyvos IV priede pateiktą pavyzdį. Tačiau, nepaisant Direktyvos 71/118/EEB I priedo V skyriaus 23 dalies, tuo atveju, kai putpelės ir karveliai buvo išdarinėti tokiu būdu, kad buvo neįmanoma iki galo atlikti kiekvieno paukščio vidaus organų veterinarinio patikrinimo, gali būti tikrinamas mėginys, kurį sudaro mažiausiai 5 % kiekvienos 500 paukščių siuntos ir mažesnės kaip 500 paukščių siuntos atitinkama dalis, jei šios siuntos yra vienalytės savo pobūdžiu, svoriu ir kilme. Jei tyrimo rezultatai nėra patenkinami, nuomonė, pareikšta remiantis tokiu vidaus organų mėginio patikrinimu apie tai, ar papjauti paukščiai yra tinkami žmonėms vartoti, taikoma visai atitinkamai partijai. 9 straipsnis Nepaisant 8 straipsnio pirmosios pastraipos, tuo atveju, kai ūkiuose išaugintų laukinių paukščių mėsa yra pagaminta valstybių narių teritorijose ir pateikta į jų teritorijose esančias rinkas, tos valstybės narės, tinkamai atsižvelgusios į bendrąsias Sutarties nuostatas, gali leisti jų teritorijose esančioms skerdykloms arba išpjaustymo patalpoms, kuriose ši veikla buvo atliekama iki šios direktyvos paskelbimo ir kurios aiškiai to prašo, nukrypti nuo Direktyvos 71/118/EEB I priedo V skyriuje numatytų skerdimo ir išdorojimo nuostatų, jei gaminama iš dalies išdorotų arba visai neišdorotų medžiojamų ūkiuose augintų paukščių produkcija. Jei naudojamasi šia nukrypti leidžiančia nuostata, draudžiama naudoti Direktyvos 71/118/EEB I priedo X skyriuje numatytą sveikumo ženklą. 10 straipsnis 8 straipsnis netaikomas ūkiuose auginamų medžiojamų paukščių mėsai, kurią jos gamintojas pavieniais atvejais tiesiogiai tiekia galutiniam vartotojui jo paties reikmėms tenkinti visais būdais, išskyrus pardavimą išvežiojant, užsakant paštu arba turgavietėse. Komisija 20 straipsnyje nurodyta tvarka gali patvirtinti išsamias šio straipsnio taikymo taisykles, o svarbiausia — valstybės narės prašymu nustatyti didžiausius kiekius, kurie gali būti tiekiami pagal 1 pastraipą. IV SKYRIUS Bendrosios nuostatos 11 straipsnis 1. Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijose esančiuose ūkiuose triušių ir ūkiuose auginamų medžiojamų gyvūnų sveikata būtų tikrinama reguliariai. 2. Tam tikslui pagrindinei tarnybai arba institucijai pavedama rinkti ir panaudoti pagal šios direktyvos reikalavimus atliekamų sveikatos patikrinimų duomenis, jei diagnozuojamos žmonių arba gyvūnų užkrečiamosios ligos arba nustatoma, kad kenksmingų medžiagų likučiai viršija nustatytas ribas. 3. Jei nustatoma 2 dalyje minėta liga arba būklė, kiekvienu konkrečiu atveju tikrinimo rezultatai kuo greičiau perduodami oficialiai tarnybai, atsakingai už bandos, iš kurios šie gyvūnai yra kilę, priežiūrą. 4. Atsižvelgdama į epizootinę padėtį, oficiali tarnyba atlieka specifinius ūkiuose auginamų medžiojamų gyvūnų tyrimus, siekdama nustatyti Direktyvos 82/894/EEB I priede nurodytas ligas. Vadovaujantis minėta direktyva, apie šių ligų atsiradimą pranešama Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. 12 straipsnis 1. Valstybės narės papildo 1986 m. rugsėjo 16 d. Tarybos direktyvoje 86/469/EEB dėl gyvūnų ir šviežios mėsos tyrimo likučiams nustatyti [16] nurodytus planus dėl priemonių, kurių reikia imtis nustačius minėtų likučių kiekius, kad triušiai ir ūkiuose auginami medžiojami gyvūnai būtų tikrinami, kaip numatyta toje direktyvoje, ir būtų kontroliuojamas aplinkoje esančių teršalų poveikis laukiniams medžiojamiems gyvūnams. 2. Atsižvelgdamos į 11 straipsnio 4 dalyje minėto monitoringo rezultatus, valstybės narės apriboja medžiojamų gyvūnų, augintų ūkiuose arba teritorijose, kuriuose monitoringo metu buvo diagnozuotos ligos, mėsos vartojimą. 3. Komisija 20 straipsnyje nurodyta tvarka patvirtina išsamias šio straipsnio taikymo taisykles. 13 straipsnis Triušiena arba ūkiuose auginamų medžiojamų paukščių mėsa nevartojama maistui, jeigu: a) nustatomas vienas iš I priedo 9 punkto a papunktyje išvardytų trūkumų; b) mėsa yra gyvūnų, kuriems buvo skirtos medžiagos, galinčios padaryti mėsą pavojingą arba kenksmingą žmonių sveikatai, arba dėl kurių, remiantis Veterinarijos mokslinio komiteto nuomone, 20 straipsnyje nurodyta tvarka buvo priimtas sprendimas. Iki sprendimo priėmimo, vadovaujantis bendrosiomis Sutarties nuostatomis, lieka galioti nacionalinės leistinų medžiagų taisyklės; c) nepažeidžiant galimų Bendrijos reglamentų, taikomų jonizacijos srityje, mėsa yra apdorota jonizuojančiais arba ultravioletiniais spinduliais, mėsą minkštinančiomis ar kitomis medžiagomis, kurios galėjo paveikti mėsos juslines savybes, arba dažikliais, išskyrus tuos, kurie naudojami sveikumui ženklinti. 14 straipsnis 1. Kiekviena valstybė narė sudaro jos patvirtintų įmonių sąrašą, nurodydama kiekvienos įmonės veterinarinio patvirtinimo numerį. Įmones, patvirtintas pagal Direktyvą 71/118/EEB arba Direktyvą 64/433/EEB, valstybės narės gali patvirtinti triušiams ir ūkiuose auginamiems medžiojamiems gyvūnams skersti ir išpjaustyti, jei tose įmonėse yra triušienos ir (arba) ūkiuose auginamų medžiojamų gyvūnų mėsos perdirbimo įrenginiai ir jei tas operacijas įmanoma atlikti laikantis higienos taisyklių. Valstybės narės išsiunčia šį sąrašą kitoms valstybėms narėms ir Komisijai. 2. Nė viena valstybė narė nepatvirtina įmonės, kol neįsitikina, kad ji atitinka šios direktyvos nuostatas. Valstybės narės panaikina patvirtinimą, jei nebesilaikoma patvirtinimo sąlygų. 3. Jei pagal 16 straipsnį buvo atliktas patikrinimas, valstybė narė atsižvelgia į jo išvadas. Apie patvirtinimo panaikinimą pranešama kitoms valstybėms narėms ir Komisijai. 4. Už patvirtintų įmonių tikrinimą ir priežiūrą atsako oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas, kuriam, neribojant pagal Direktyvą 71/118/EEB padėjėjams pavedamų užduočių, išimtinai fizines užduotis gali padėti atlikti specialiai tam tikslui parengti darbuotojai. Oficialiai paskirtam veterinarijos gydytojui turi būti bet kuriuo metu leidžiama įeiti į visas įmonių patalpas, kad jis galėtų užtikrinti, jog laikomasi šios direktyvos nuostatų. Šią pagalbą reglamentuojančios išsamios taisyklės nustatomos 20 straipsnyje nurodyta tvarka. 15 straipsnis Jei būtina užtikrinti vienodą šios direktyvos taikymą, Komisijos veterinarijos ekspertai kartu su valstybių narių kompetentingomis institucijomis gali atlikti patikrinimus vietoje; jie gali tikrinti, ar patvirtintos įmonės iš tikrųjų laikosi šios direktyvos nuostatų. Patikrinimų rezultatus Komisija praneša valstybėms narėms. Valstybė narė, kurios teritorijoje atliekamas patikrinimas, suteikia savo pareigas atliekantiems ekspertams visą reikalingą pagalbą. Bendrosios šio straipsnio įgyvendinimo nuostatos nustatomos 20 straipsnyje nurodyta tvarka. 16 straipsnis 1. Tarybos direktyvoje 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką, pateiktos taisyklės visų pirma taikomos atliekant patikrinimus ir imantis priemonių dėl vėlesnių patikrinimų paskyrimo šalyje bei apsaugos priemonėms, kurios turi būti taikomos kilus sveikatos problemoms, turinčioms įtakos triušienos ir ūkiuose auginamų medžiojamų gyvūnų mėsos gamybai ir skirstymui Bendrijos teritorijoje. 2. Direktyva 89/662/EEB iš dalies pakeičiama taip: a) A priedas papildomas taip: "— 1990 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 91/495/EEB dėl visuomenės ir gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos triušienos ir ūkiuose auginamų medžiojamų gyvūnų mėsos gamybai ir tiekimui į rinką (OL L 268, 1991 9 24, p. 41) (Išskyrus iš trečiųjų šalių įvežamą triušieną ir ūkiuose auginamų medžiojamų gyvūnų mėsą)"; b) B priede įtrauka "triušiena ir žvėriena" keičiama "laukinių medžiojamų gyvūnų mėsa". 17 straipsnis Kol dar neįgyvendintos Bendrijos nuostatos dėl triušienos ir medžiojamųjų gyvūnų mėsos importo iš trečiųjų šalių, valstybės narės taiko importui tokias nuostatas, kurios yra bent jau lygiavertės šios direktyvos nuostatoms. Tačiau, kol minėtos nuostatos dar neįgyvendintos, valstybės narės užtikrina, kad importui iš trečiųjų šalių būtų taikomos Direktyvos 89/662/EEB 6 straipsnio 1 dalies b punkto trečiojoje pastraipoje nurodytos taisyklės ir šie reikalavimai: i) šviežia triušiena ir ūkiuose auginamų medžiojamų gyvūnų mėsa jokiomis aplinkybėmis negali būti ženklinama Direktyvos 71/118/EEB I priedo X skyriuje nurodytu mėsos sveikumo ženklu, o išpjaustyta ir be kaulų mėsa turi būti apdorojama laikantis tos direktyvos 3 straipsnio 1 dalies B skirsnio reikalavimų; ii) trichineliozei neatsparių rūšių gyvūnų mėsa tikrinama virškinimo tyrimu pagal Direktyvą 77/96/EEB. V SKYRIUS Baigiamosios nuostatos 18 straipsnis Ši direktyva neturi įtakos Bendrijos laukinės gyvūnijos ir augalijos apsaugos taisyklėms. 19 straipsnis Šios direktyvos priedus iš dalies keičia Taryba kvalifikuota balsų dauguma, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kad ji visų pirma atitiktų technologijos pažangą. 20 straipsnis 1. Kai turi būti laikomasi šiame straipsnyje numatytos tvarkos, pirmininkas savo iniciatyva arba valstybės narės prašymu nedelsdamas klausimą perduoda Veterinarijos nuolatiniam komitetui (toliau — komitetas), įkurtam Sprendimu 68/361/EEB [17]. 2. Komisijos atstovas pateikia komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pateikia per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas atsižvelgdamas į reikalo skubumą. Nuomonė patvirtinama Sutarties 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta balsų dauguma tuo atveju, kai Taryba turi priimti sprendimą remdamasi Komisijos pasiūlymu. Valstybių narių atstovų komitete balsai skaičiuojami taip, kaip nustatyta tame straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja. 3. Komisija patvirtina numatytas priemones, jeigu jos atitinka Komiteto nuomonę. 4. Kai numatytos priemonės neatitinka komiteto nuomonės arba nuomonė nepareiškiama, Komisija nedelsdama pateikia Tarybai pasiūlymą dėl priemonių, kurių turi būti imtasi. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma. Jei nuo tos dienos, kai klausimas buvo perduotas Tarybai, ji per tris mėnesius nepatvirtina jokių priemonių, pasiūlytas priemones patvirtina ir nedelsdama įgyvendina Komisija, išskyrus tuos atvejus, kai Taryba paprasta balsų dauguma yra balsavusi prieš tokias priemones. 21 straipsnis Kol bus įgyvendintos Bendrijos sveikatos ir veterinarinio patikrinimo taisyklės, skirtos laukinių medžiojamų gyvūnų mėsos gamybai ir pardavimui, kurios turi būti patvirtintos ne vėliau kaip 1991 m. kovo 31 d., maistui tinkamai laukinių medžiojamų gyvūnų mėsai taikomos Direktyvos 89/662/EEB 3 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos antrojoje įtraukoje ir 5 straipsnio 2 dalyje pateiktos taisyklės. 22 straipsnis 1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip 1993 m. sausio 1 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai. 2. Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės. 23 straipsnis Ši direktyva yra skirta valstybėms narėms. Priimta Briuselyje, 1990 m. lapkričio 27 d. Tarybos vardu Pirmininkas V. Saccomandi [1] OL C 327, 1989 12 30, p. 40. [2] OL C 260, 1990 10 15, p. 154. [3] OL C 124, 1990 5 21, p. 7. [4] OL L 378, 1982 12 31, p. 58. [5] OL L 61, 1989 3 4, p. 48. [6] OL 121, 1964 7 29, p. 2012/64. [7] OL L 395, 1989 12 30, p. 13. [8] OL L 55, 1971 3 8, p. 23. [9] OL L 303, 1990 10 31, p. 6. [10] OL L 224, 1990 9 18, p. 29. [11] OL L 268, 1991 9 24, p. 35. [12] OL L 302, 1972 12 31, p. 24. [13] OL L 26, 1977 1 31, p. 67. [14] OL L 133, 1989 5 17, p. 33. [15] OL L 316, 1974 11 26, p. 10. [16] OL L 275, 1986 9 26, p. 36. [17] OL L 255, 1968 10 18, p. 23. -------------------------------------------------- I PRIEDAS I SKYRIUS Ante-mortem triušių sveikatos patikrinimas 1. Prieš skerdimą gyvūnams turi būti atliekamas ante-mortem patikrinimas. Dažniausiai ante-mortem patikrinimas turi būti atliekamas ūkyje prieš pakrovimą. a) Jei ante-mortem patikrinimas buvo atliktas gyvūnų kilmės ūkyje, ante-mortem patikrinimas skerdykloje gali apsiriboti vežimo metu atsiradusių sužeidimų nustatymu, jei per paskutines 24 valandas triušiai buvo patikrinti kilmės ūkyje ir nustatyta, kad jie yra sveiki. Be to, turi būti patvirtinta į skerdyklą atvežtų triušių tapatybė. Jei ante-mortem patikrinimą kilmės ūkyje ir skerdykloje atlieka ne tas pats oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas, gyvūnus turi lydėti sveikatos sertifikatas, kuriame yra nurodyta III priede pateikta informacija. b) Jei ante-mortem patikrinimas kilmės ūkyje neatliekamas, skerdimui skirti triušiai ante-mortem patikrinami skerdykloje per 24 valandas nuo jų atvežimo. Jei nuo ante-mortem patikrinimo praeina daugiau kaip 24 valandos, prieš pat skerdžiant būtina tikrinti pakartotinai. Skerdyklos operatorius arba jo atstovas turi prisidėti prie to, kad ante-mortem patikrinimai vyktų sklandžiai, ypač atliekant visas būtinas mėsos tvarkymo operacijas. Tam, kad kompetentinga institucija galėtų nustatyti gyvūnų kilmę, turi būti nustatyta kiekvieno į skerdyklą siunčiamo gyvūno arba kiekvienos gyvūnų partijos tapatybė. 2. A nte-mortem patikrinimą prieš skerdimą turi atlikti oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas, laikydamasis profesinių taisyklių ir esant tinkamam apšvietimui. 3. Tikrinant turi būti nustatyta: a) ar gyvūnai neserga kuria nors žmonių arba gyvūnų užkrečiamąja liga, ar jie neturi jos požymių, o gal jų bendra būklė rodo, kad jie gali susirgti minėta liga; b) ar gyvūnai neturi ligos arba sutrikimo, kurie turėtų įtakos jų bendrai būklei, dėl kurios mėsa galėtų būti netinkama maistui, požymių. 4. Gyvūnai negali būti skerdžiami maistui, jei nustatoma, kad jiems yra būdingi 3 punkte nurodyti sutrikimai. 5. 4 punkte minimi gyvūnai turi būti skerdžiami atskirai arba paskerdus visus kitus triušius ir pašalinus jų mėsą laikantis higienos reikalavimų. II SKYRIUS Post-mortem triušių sveikatos patikrinimas 6. Paskersti triušiai turi būti tuoj pat tikrinami. 7. Post-mortem patikrinimas turi būti atliekamas esant tinkamam apšvietimui. 8. Post-mortem sveikatos patikrinimą turi sudaryti: a) paskersto gyvūno vizualinė apžiūra; b) plaučių, kepenų, blužnies, inkstų bei kaip nors pakitusių skerdenos dalių apčiuopa ir, jei reikia, incizija; c) konsistencijos, spalvos, kvapo ir, prireikus, skonio anomalijų tyrimai; d) jei reikia, laboratoriniai tyrimai. 9. a) Triušiai laikomi visiškai netinkamais maistui tada, kai atliekant post-mortem patikrinimą nustatomi šie dalykai: - žmonių arba gyvūnų užkrečiamosios ligos, - piktybiniai arba dauginiai navikai; gausūs pūliniai, - didelė poodinė arba raumeninių audinių infestacija, - draudžiamų medžiagų, įskaitant farmakologinio poveikio medžiagas, likučiai, arba likučių kiekis, viršijantis Bendrijoje leistinus kiekius, - apsinuodijimas, - dideli sužeidimai arba didelis kraujo ar serumo sugėrimas, - spalvos, kvapo arba skonio anomalijos, - konsistencijos anomalijos, ypač edema arba didelis sulysimas. b) Paskerstų gyvūnų dalys su lokalizuotais sužalojimais arba užkrėtimais, neturinčiais poveikio likusios mėsos sveikumui, laikomos netinkamomis maistui. c) Ante-mortem ir post-mortem sveikatos patikrinimų rezultatus registruoja oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas ir, jeigu nustatomos 3 punkte minėtos ligos arba medžiagų likučiai, apie tai pranešama valstybinei tarnybai, atsakingai už bandos, iš kurios minėti gyvūnai yra kilę, priežiūrą, ir už šią bandą atsakingam asmeniui. III SKYRIUS Visuomenės sveikatos ženklinimas 10. Už visuomenės sveikatos ženklinimą turi būti atsakingas oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas, tam tikslui turintis ir prižiūrintis: a) instrumentus, reikalingus mėsai paženklinti sveikumo ženklu, kuriuos jis gali perduoti savo padėjėjui tik ženklinimo metu ir tik tam laikui, kurio reikia ženklinimo procedūrai atlikti; b) etiketes ir vyniojamąją medžiagą, ant kurių jau iš anksto yra vienas iš 11 punkte nurodytų ženklų arba plombų. Reikalingas šių etikečių, vyniojamosios medžiagos ir plombų skaičius išduodamas padėjėjams tik tada, kai jie turi būti naudojami. 11. 1. Visuomenės sveikatos ženklą sudaro: a) - viršuje — išsiuntimo šalies pavadinimo pirmoji raidė arba visas pavadinimas didžiosiomis raidėmis: B, D, DK, EL, ESP, F, IRL, I, L, NL, P, UK, - per vidurį — skerdyklos arba, kur tai tinka, išpjaustymo patalpų veterinarinio patvirtinimo numeris, - apačioje — viena iš šių santrumpų: CEE, EEG, EWG, EØF, EEB arba EOK, raidės ir skaičiai turi būti 0,2 cm aukščio, b) arba ovalo formos ženklas, kuriame nurodoma šio punkto a papunktyje išvardyta informacija; raidės turi būti 0,8 cm, o skaičiai — 1,1 cm aukščio. 2. Ženklinimui naudojama medžiaga turi atitikti visus higienos reikalavimus, o 1 punkte nurodyta informacija turi būti lengvai įskaitoma. 3. a) 1 punkto a papunktyje minėtas visuomenės sveikatos ženklas dedamas: - ant neįpakuotų skerdenų — spaudas, kuriame nurodyta 1 punkto a papunktyje išvardyta informacija, - ant fasuočių ar kitų įpakuotos skerdenos pakuočių arba šių fasuočių ar pakuočių apačioje, matomoje vietoje, - ant fasuočių ar ant kitos įpakuotos skerdenos dalių arba mažais kiekiais įpakuotų subproduktų kitų pakuočių arba šių fasuočių ar pakuočių apačioje, matomoje vietoje; b) 1 punkto b papunktyje nurodytas visuomenės sveikatos ženklas turi būti dedamas ant didelių pakuočių. 4. Kai fasuotė arba pakuotė ženklinama visuomenės sveikatos ženklu pagal 3 punktą: - ženklas turi būti dedamas taip, kad atplėšiant fasuotę arba pakuotę, jis suirtų, arba - fasuotė ar pakuotė turi būti plombuojamos taip, kad jas atidarius jų nebūtų galima panaudoti antrą kartą. IV SKYRIUS Saugojimas 12. Atlikus post-mortem patikrinimą, triušiena turi būti atvėsinta arba užšaldyta ir laikoma temperatūroje, kuri niekados neturi viršyti atitinkamai – 4 °C ir – 12 °C. V SKYRIUS Transporto priemonės 13. Atsižvelgiant į vežimo trukmę ir sąlygas bei naudojamas transporto priemones, triušiena turi būti paruošta ir pakrauta taip, kad ji vežant būtų apsaugota nuo bet ko, kas galėtų ją užteršti arba padaryti kitokį nepageidaujamą poveikį. Svarbiausia, kad transporto priemonėje būtų įrenginiai, užtikrinantys, kad nebus viršyta 12 skirsnyje nurodyta temperatūra. -------------------------------------------------- II PRIEDAS PAVYZDYS VISUOMENĖS SVEIKATOS SERTIFIKATAS +++++ TIFF +++++ +++++ TIFF +++++ -------------------------------------------------- III PRIEDAS PAVYZDYS SVEIKATOS SERTIFIKATAS +++++ TIFF +++++ -------------------------------------------------- IV PRIEDAS PAVYZDYS SVEIKATOS SERTIFIKATAS +++++ TIFF +++++ +++++ TIFF +++++ --------------------------------------------------