This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 31990L0377
Council Directive 90/377/EEC of 29 June 1990 concerning a Community procedure to improve the transparency of gas and electricity prices charged to industrial end-users
1990 m. birželio 29 d. Tarybos Direktyva dėl Bendrijos tvarkos, leidžiančios padidinti dujų ir elektros energijos kainų galutiniams pramonės vartotojams skaidrumą
1990 m. birželio 29 d. Tarybos Direktyva dėl Bendrijos tvarkos, leidžiančios padidinti dujų ir elektros energijos kainų galutiniams pramonės vartotojams skaidrumą
OL L 185, 1990 7 17, p. 16–24
(ES, DA, DE, EL, EN, FR, IT, NL, PT) Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose)
(FI, SV, CS, ET, LV, LT, HU, MT, PL, SK, SL, BG, RO)
No longer in force, Date of end of validity: 26/11/2008; panaikino 32008L0092
Oficialusis leidinys L 185 , 17/07/1990 p. 0016 - 0024
specialusis leidimas suomių kalba: skyrius 15 tomas 9 p. 0236
specialusis leidimas švedų kalba: skyrius 15 tomas 9 p. 0236
Tarybos direktyva 1990 m. birželio 29 d. dėl Bendrijos tvarkos, leidžiančios padidinti dujų ir elektros energijos kainų galutiniams pramonės vartotojams skaidrumą (90/377/EEB) EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA, atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 213 straipsnį, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1], atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2], atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3], kadangi energijos kainų skaidrumas, užtikrinantis, kad nebūtų iškraipyta konkurencija bendroje rinkoje, yra labai svarbus energetikos vidaus rinkos sukūrimui ir sklandžiam jos veikimui; kadangi kainų skaidrumas gali padėti išvengti vartotojų diskriminacijos didinantjų laisvę rinktis įvairius energijos resursus ir tiekėjus; kadangi šiuo metu skirtinguose energijos resursuose ir Bendrijos valstybėse narėse ar regionuose kainų skaidrumas skiriasi ir dėl to kyla abejonių dėl energetikos vidaus rinkos sukūrimo; kadangi vis dėlto kaina, kurią moka Bendrijos pramonės įmonės už naudojamą energiją, yra vienas iš veiksnių, turinčių įtakos jų konkurencingumui, ir todėl turėtų būti laikoma paslaptyje; kadangi duomenų sistema apie tipinius vartotojus, kuria naudojasi Europos Bendrijų statistikos biuras savo kainynuose, ir duomenų sistema apie rinkos kainas, kurios bus nustatytos pagrindiniams pramonės elektros energijos vartotojams, užtikrins, kad toks skaidrumas nepažeis konfidencialumo reikalavimo; kadangi Europos Bendrijų statistikos biuro naudojamą vartotojų kategorijų sistemą būtina išplėsti tiek, kiek įmanoma, išlaikant vartotojų tipiškumą; kadangi tuomet galutiniams vartotojams nustatytos kainos taps skaidrios, nepažeidžiant būtino sutarčių konfidencialumo reikalavimo; kadangi siekiant laikytis konfidencialumo reikalavimo, skelbiamai kainai atitinkamoje vartotojų kategorijoje būtini mažiausiai trys jos vartotojai; kadangi ši informacija apie pramonės įmonių kaip galutinių vartotojų suvartojamas dujas ir elektros energiją sudarys galimybę palyginti ją su kitais energijos resursais (nafta, akmens anglimi, iškastiniu kuru ir atsinaujinančiais energijos ištekliais) ir kitaisvartotojais; kadangi dujas ir elektros energiją tiekiančioms įmonėms ir dujas ir elektros energiją vartojančioms pramonės įmonėms ir po šios direktyvos įsigaliojimo yra toliau taikomos Steigimo sutartyje nustatytos konkurencijos taisyklės, ir kadangi dėl tos priežasties Komisija gali paprašyti pranešti kainas ir pardavimo sąlygas; kadangi informacija apie galiojančias kainų sistemas yra kainų skaidrumo dalis; kadangi informacija apie vartotojų suskirstymą į kategorijas ir jų atitinkamas rinkos dalis taip pat yra kainų skaidrumodalis; kadangi pranešimas Europos Bendrijų statistikos biurui apie kainas ir pardavimo sąlygas vartotojams bei galiojančias kainų sistemas ir vartotojų suskirstymą į kategorijas pagal vartojimą turėtų būti pakankamai išsamus, kad Komisija galėtų priimti reikiamus sprendimus apie atitinkamus veiksmus ar pasiūlymus, atsižvelgdama į energetikos vidaus rinkoje susiklosčiusią situaciją; kadangi Europos Bendrijų statistikos biurui pateikiami duomenys bus patikimesni, jeigu įmonės pačios parengs juos; kadangi informacija apie valstybių narių tiesioginius ir parafiskalinius mokesčius yra svarbi užtikrinant kainų skaidrumą; kadangi prireikus turi būti galimybė patikrinti Europos Bendrijų statistikos biurui pateiktų duomenų patikimumą; kadangi kainų skaidrumo pasiekiama kuo plačiau tarp vartotojų paskelbiant informaciją apie kainas ir kainų sistemas; kadangi siekiant energijos kainų skaidrumo, sistema turėtų remtis įrodyta patirtimi ir metodais, kuriuos sukūrė irtaiko Europos Bendrijų statistikos biuras tvarkydamas, tikrindamas ir skelbdamas šiuos duomenis; kadangi siekiant sukurti energetikos vidaus rinką, kainų skaidrumo sistema turėtų kuo greičiau pradėti veikti; kadangi šią direktyvą visos valstybės narės galėtų pradėti vienodai taikyti tik tuomet, kai bus pakankamai išplėtota gamtinių dujų rinka, o ypač jos infrastruktūra, PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ: 1 straipsnis Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad dujas ir elektros energiją galutiniams pramonės vartotojams tiekiančios įmonės, kaip apibrėžta I ir II prieduose, praneštų Europos Bendrijų statistikos biurui 3 straipsnyje nustatyta forma: 1) dujų ir elektros energijos kainas ir pardavimo sąlygas, nustatytas galutiniams pramonės vartotojams; 2) naudojamas kainų sistemas; 3) vartotojų ir jų atitinkamų apimčių suskirstymą į kategorijas pagal suvartojimą, užtikrinant šių kategorijų reprezentatyvumą nacionaliniu mastu. 2 straipsnis 1. 1 straipsnyje nurodytos įmonės renka 1 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytus duomenis pagal kiekvienų metų sausio 1 d. ir liepos 1 d. duomenis. Duomenys, parengti laikantis 3 straipsnyje nurodytų nuostatų, Europos Bendrijų statistikos biurui ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms nusiunčiami per du mėnesius. 2. Remiantis 1 dalyje nurodytais duomenimis, Europos Bendrijų statistikos biuras kiekvienų metų gegužės ir lapkričio mėnesiais atitinkama forma paskelbia dujų ir elektros energijos kainas, nustatytas valstybių narių pramonės vartotojams, ir tam tikslui naudojamas kainų sistemas. 3. 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija Europos Bendrijų statistikos biurui ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms siunčiama kas dveji metai. Pirmame pranešime apibūdinama 1991 m. sausio 1 d. susiklosčiusi situacija. Ši informacija viešai neskelbiama. 3 straipsnis Įgyvendinimo nuostatos, susijusios su 1 straipsnyje nurodytos informacijos forma, turiniu ir visais kitais ypatumais, nurodytos I ir II prieduose. 4 straipsnis Europos Bendrijų statistikos biuras neatskleidžia jam pagal 1 straipsnį pateiktų duomenų, kuriems galėtų būti nustatytas komercinio slaptumo reikalavimas. Šiais Europos Bendrijų statistikos biurui pateiktais slaptais statistiniais duomenimis gali naudotis tik jo pareigūnai ir tik statistiniais tikslais. Ši nuostata netrukdo viešai skelbti šių duomenų suvestinių forma, pagal kurią neįmanoma nustatyti atskirų komercinių sandorių. 5 straipsnis Europos Bendrijų statistikos biurui pastebėjus statistiškai svarbius duomenų, perduodamų laikantis šios direktyvos, netikslumus ar neatitikimus, jis gali prašyti nacionalines įstaigas leisti jam patikrinti atitinkamus nesuvestinius duomenis bei skaičiavimo ar įvertinimo metodus, kuriais buvo remtasi rengiant suvestines, siekiant nustatyti ar netgi pataisyti informaciją, kuri laikoma netikslia. 6 straipsnis Prireikus Komisija padaro būtinus šios direktyvos priedų pakeitimus atsižvelgdama į nustatytas konkrečias problemas. Tačiau šie pakeitimai gali būti tik priedų techniniai pataisymai ir neturi pakeisti sistemos bendros struktūros. 7 straipsnis Atliekant pakeitimus prieduose, kaip nurodyta 6 straipsnyje, Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų sudarytas patariamasis komitetas, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas. Komisijos atstovas pateikia komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas atsižvelgdamas į klausimo skubumą, prireikus balsuojama. Nuomonė įregistruojama protokole; be to, kiekviena valstybė narė turi teisę paprašyti, kad jos pozicija būtų įrašyta protokole. Komisija ypač atsižvelgia į komiteto pareikštą nuomonę. Ji informuoja komitetą apie būdą, kuriuo buvo atsižvelgta į jo nuomonę. 8 straipsnis Kartą per metus Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui suvestinę ataskaitą apie šios direktyvos taikymą. 9 straipsnis Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 1991 m. liepos 1 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai. Gamtinių dujų atveju, direktyva nebus taikoma valstybėse narėse penkerius metus nuo šios energijos rūšies atsiradimo atitinkamoje rinkoje. Šio energijos šaltinio atsiradimo nacionalinėje rinkoje datą atitinkama valstybė narė nedelsdama konkrečiai praneša Komisijai. 10 straipsnis Ši direktyva skirta valstybėms narėms. Priimta Liuksemburge, 1990 m. birželio 29 d. Tarybos vardu Pirmininkas M. Smith [1] OL C 257, 1989 10 10, p. 7. [2] OL C 149, 1990 06 18. [3] OL C 75, 1990 3 26, p. 18. -------------------------------------------------- I PRIEDAS SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL DUJŲ 1. Taikomos dviem dujų rūšims: a) gamtinėms dujoms; b) pagamintoms dujoms [1] 2. Jeigu toje pačioje miesto teritorijoje ar tame pačiame regione tiekiamos abi dujų rūšys, duomenys pateikiami apie abi rūšis, išskyrus tuos atvejus, kai suvartojamų dujų kiekis mažesnis negu 10 % bendro gamtinių ir pagamintų dujų suvartojimo žemiau 11 punkte nurodytose vietovėse ar regionuose. 3. Atsižvelgiama tik į dujotiekiais tiekiamas dujas. 4. Turi būti registruojamos tos kainos, kurias moka galutiniai vartotojai. 5. Atsižvelgiama tik į pramoninį vartojimą. 6. Ši sistema neapima vartotojų, kurie dujas naudoja: a) elektros energijai gaminti valstybinėse elektrinėse; b) ne energetiniams tikslams (pvz., chemijos pramonėje); c) daugiau kaip 4186000 GJ per metus (arba 1163 GWh per metus). 7. Qa Qdmax Qhmax [2] 8. Kitos charakteristikos, kurios galėtų būti svarbios kainai nustatyti (pvz., galimybė nutraukti tiekimą), bus nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju, tačiau visuomet priimant dažniausiai praktikoje pasitaikantį sprendimą. 9. Į kainas turi būti įskaičiuota skaitiklių nuoma, nustatytas mokestis ir prekės įkainis. Į šias kainas neįskaičiuotas pradinis įrengimo mokestis vartotojui. 10. Buvo pasirinkti šie pramonės vartotojai, kuriems nustatyti I1 — I5 kodai: Metinis suvartojimas | Moduliacija | I1 418,6 GJ arba 116300 kWh | apkrovos koeficientas nenustatytas [3] | I24186 GJ arba 1163000 kWh | 200 dienų | I3-141860 GJ arba 11,63 GWh | 200 dienų 1600 valandų | I3-241860 GJ arba 11,63 GWh | 250 dienų 4000 valandų | I4-1418600 GJ arba 116,3 GWh | 250 dienų 4000 valandų | I4-2418600 GJ arba 116,3 GWh | 330 dienų 8000 valandų | I5-44186000 GJ arba 1163 GWh | 330 dienų 8000 valandų | 11. Kainos registruojamos šiose vietovėse ar regionuose: —Belgijoje: | Briuselyje, | —Danijoje: | Kopenhagoje, | —Vokietijos Federacinėje Respublikoje: | Hamburge, Hanoveryje, Veseremse, Dortmunde, Diuseldorfe, Frankfurte prie Maino, Štutgarte, Miunchene, | —Ispanijoje: | Madride, Barselonoje, Valensijoje, Šiaurėje ir Rytuose, | —Prancūzijoje: | Lilyje, Paryžiuje, Strasbūre, Marselyje, Lione, Tulūzoje, | —Airijoje: | Dubline, | —Italijoje: | Milane, Turine, Genujoje, Romoje, Neapolyje, | —Liuksemburge: | Liuksemburge, | —Nyderlanduose: | Roterdame, | —Portugalijoje: | Lisabonoje, | —Jungtinėje Karalystėje: | Londone, Lidse, Birmingeme. | 12. Kainos registruojamos kiekvieno šešių mėnesių laikotarpio (sausio ir liepos mėnesiais) pradžioje remiantis galiojančiais tarifais, sutartimis, sąlygomis ir taisyklėmis, įskaitant visas nuolaidas. 13. Jeigu tuo pačiu laikotarpiu galioja keli tarifai, reikia registruoti tą, kuris yra palankiausias vartotojui, atmetus tarifus, kurie praktikoje netaikomi arba taikomi tik ribotam vartotojų skaičiui. 14. Jeigu taikomi tik kvazitarifai, specialios sutartys ar laisvai sutartos kainos, turi būti pateikiama dažniausiai naudojama kaina (reprezentatyviausia esant numatytoms tiekimo sąlygoms). 15. Kainos turi būti nurodytos nacionaline valiuta už fizinį dujų vienetą [4]. Naudojamas energijos vienetas turi būti grindžiamas aukštąja šilumine verte (AŠV), kaip įprasta dujų pramonėje. 16. Pateikiami du kainų lygiai [5]: - kaina be mokesčių, - kaina su visais mokesčiais (be grąžintino PVM). 17. Pranešama taip pat apie visų valstybinių, regioninių ar vietinių mokesčių, nustatytų vartotojams parduodamoms dujoms, tarifus ir skaičiavimo būdus. 18. Pridedamas kuo išsamesnis kainų sistemos paaiškinimas. Ypač atsižvelgiama į visus pakeitimus, padarytus po paskutinio tyrimo. 19. Valstybėse narėse, kuriose viena dujų įmonė vykdo pramoninį pardavimą, informaciją pateikia ši įmonė. Kitose valstybėse narėse, kuriose vieną ar kelis rajonus aptarnauja daugiau kaip viena dujų įmonė, duomenis turėtų pateikti nepriklausoma statistikos įstaiga. 20. Siekiant konfidencialumo, su kainomis susiję duomenys bus perduodami tik tuomet, jeigu valstybėje narėje, kurioje yra atitinkamas regionas, bus bent po tris kiekvienos grupės, nurodytos 10 dalyje, vartotojus. [1] "Pagamintos dujos" yra tos, kurios gaunamos apdorojant akmens anglį, naftos produktus, sumaišant arba perdirbant gamtines dujas krekingo, riformingo būdais.Ši direktyva netaikoma suskystintoms naftos dujoms (butanui, propanui), kokso krosnių ar aukštakrosnių dujoms. [2] maksimalus suvartojimas per valandą. [3] Prireikus 115-200 dienų. [4] Jeigu dujų suvartojimas skaičiuojamas kubiniais metrais, jis turi būti perskaičiuotas kilovatvalandėmis arba, iki 1999 m., termais. [5] Kaina be mokesčių apskaičiuojama tiesiogiai iš tarifų arba sutarčių. Į kainą be grąžintino PVM įeina kiti konkretūs mokesčiai, jeigu yra. -------------------------------------------------- II PRIEDAS KONKREČIOS ELEKTROS ENERGIJOS NUOSTATOS Į duomenis apie elektros energiją, perduodamus laikantis šios direktyvos, įeina: I. "Tipinio vartotojo" tyrimas (vartotojams, kurių maksimali elektros energijos apkrovos galia yra iki 10 MW). 1. Esamos Bendrijoje elektros energijos tipiniams vartotojams kainų tyrimas bus išplėstas, norint apimti dvi pramonės vartotojų, kurių maksimali apkrovos galia yra 10 MW, grupes ir įtrauktas į šią direktyvą. 2. Valstybių narių, kuriose yra vienas nacionalinis tarifas, elektros energijos kainos bus ištirtos tik vienoje vietovėje. Valstybių narių, kurios atskirose vietovėse taiko skirtingus tarifus, energijos kainos bus ištirtos pagal šįreprezentatyvų vietovių pavyzdį: —visa Belgijos | teritorija, | —Vokietijos Federacinė Respublika: | Hamburgas, Hanoveris, Diuseldorfas, Frankfurtas prie Maino, Štutgartas, Miunchenas, Vakarų zona, Pietų zona, | —visa Danijos | teritorija, | —Ispanija | Madridas, | —Prancūzija | Lilis, Paryžius, Marselis, Lionas, Tulūza, Strasbūras, | —Graikija | Atėnai, | —Airija | Dublinas, | —Italija | Šiaurės ir Vidurio Italija, Pietų Italija ir salos, | —visa Liuksemburgo | teritorija, | —Nyderlandai | Roterdamas (GEB), Šiaurės Olandija (PEN), Šiaurės Brabantas (PNEM), | —Portugalija | Lisabona, Ponta Delgada (Azorų autonominis regionas), | —Jungtinė Karalystė | Londonas, Glazgas, Lidsas, Birmingemas. | 3. Elektros energijos kainos bus ištirtos pramonės įmonėms, suskirstytoms į devynias tipinių vartotojų grupes: Tipinių vartotojų grupė | Metinis suvartojimas, kWh | Maksimali apkrovos galia, kW | Metinis apkrovos koeficientas, valandomis | Ia | 30000 | 30 | 1000 | Ib | 50000 | 50 | 1000 | Ic | 160000 | 100 | 1600 | Id | 1250000 | 500 | 2500 | Ie | 2000000 | 500 | 4000 | If | 10000000 | 2500 | 4000 | Ig | 24000000 | 4000 | 6000 | Ih | 50000000 | 10000 | 5000 | Ii | 70000000 | 10000 | 7000 | Maksimali elektros energijos apkrovos galia — tai didžiausia galia per bet kurį užfiksuotą vienerių metų valandos ketvirtį, išreikšta kilovatais (kW). Tiekimo kaina apskaičiuojama imant cos φ = 0,90. Tais atvejais, kai tarifai nustatomi remiantis pusės valandos maksimalia apkrovos galia, maksimali nurodyto vartotojo apkrovos galia apskaičiuojama dauginant ją iš koeficiento cos φ = 0,98. Tais atvejais, kai tarifai nustatomi remiantis apkrovos galia, išreikšta kVA, jie koreguojami nurodyto vartotojo maksimalią apkrovos galią kilovatais dalinant iš koeficiento cos φ = 0,90. 4. Tais atvejais, kai tarifai nustatomi grindžiant maksimalia apkrovos galia dažniau negu vieną kartą per metus, mokestis už galingumą apskaičiuojamas dauginant iš tokių koeficientų: GALINGUMO KOREGAVIMO KOEFICIENTŲ LENTELĖ Metinis apkrovos koeficientas, valandomis | Maksimali mėnesio apkrovos galia | Maksimali dviejų mėnesių apkrovos galia | Maksimali trijų mėnesių apkrovos galia | Trijų mėnesių maksimalios apkrovos galios vidurkis | Dviejų mėnesių maksimalios apkrovos galios vidurkis | Maksimali metinė apkrovos galia | 1000 | 0,81 | 0,83 | 0,86 | 0,94 | 0,96 | 1,0 | 1600 | 0,83 | 0,85 | 0,88 | 0,95 | 0,97 | 1,0 | 2500 | 0,85 | 0,87 | 0,90 | 0,96 | 0,98 | 1,0 | 4000 | 0,90 | 0,91 | 0,95 | 0,98 | 0,99 | 1,0 | 5000 | 0,90 | 0,91 | 0,95 | 0,98 | 0,99 | 1,0 | 6000 | 0,96 | 0,97 | 0,98 | 0,99 | 0,995 | 1,0 | 7000 | 0,96 | 0,97 | 0,98 | 0,99 | 0,995 | 1,0 | 5. Skaičiuojant vidutinę vienos kilovatvalandės kainą, būtina atsižvelgti į metinį elektros energijos suvartojimą, apmokestintą ne piko laikotarpių tarifais: Tipinių vartotojų grupė | Metinis apkrovos koefi-cientas | Metinis suvarto-jimas, | Metinis suvartojimas (tūkst. kWh), apmokestintas ne piko laikotarpių tarifais, atsižvelgiant į vidutinę ne piko laikotarpių trukmę per parą | valan-domis | 1000 kWh | 7 h | 8 h | 9 h | 10 h | 11 h | 12 h | Ia | 1000 | 30 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | Ib | 1000 | 50 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | Ic | 1600 | 160 | 11 | 13 | 16 | 19 | 22 | 25 | Id | 2500 | 1250 | 197 | 225 | 262 | 300 | 338 | 375 | Ie | 4000 | 2000 | 438 | 500 | 580 | 660 | 740 | 820 | If | 4000 | 10000 | 2190 | 2500 | 2900 | 3300 | 3700 | 4100 | Ig | 6000 | 24000 | 7140 | 8160 | 9120 | 10080 | 11040 | 12000 | Ih | 5000 | 50000 | 13100 | 15000 | 17000 | 19000 | 21000 | 23000 | Ii | 7000 | 70000 | 23300 | 26600 | 29400 | 32200 | 35000 | 37800 | Ne piko laikotarpių, kurių trukmė yra tarp nurodytų lentelėje, metinis suvartojimas kilovatvalandėmis turi būti įvertintas ekstrapoliavimo metodu. Kitų, ilgesnių negu 12 valandų ne piko laikotarpių, pvz., viso sekmadienio, turi būti skaičiuojama tik pusė papildomų valandų. Šių valandų vidurkis apskaičiuojamas visoms metų dienoms ir, prieš naudojantis anksčiau pateikta lentele, rezultatas pridedamas prie įprastinio ne piko laikotarpio. 6. Kur galima, pateikta kaina turi remtis paskelbtu tarifu, nustatytu atitinkamai vartotojų grupei. Jeigu yra keli galimi tarifai, turi būti taikomas tas, kuris yra palankiausias vartotojui, neatsižvelgiant į tarifus, kurie praktikoje netaikomi arba taikomi ribotam vartotojų skaičiui. Jeigu yra tik kvazitarifai, specialios sutartys arba laisvai sutartos kainos, turi būti pateikiama, esant numatytoms tiekimo sąlygoms, dažniausiai taikoma kaina (reprezentatyviausia). 7. Jeigu elektros energija nurodytai vartotojų grupei tiekiama įvairių įtampų tinklais, tyrimui pasirenkama ta įtampa, kuri geriausiai reprezentuoja nurodytą tipinių vartotojų grupę. Šis principas turi būti taikomas ir kitiems šioje direktyvoje neapibrėžtiems parametrams. 8. Apskaičiuojant vienos kilovatvalandės kainą, įskaičiuojami visi nustatyti mokėtini mokesčiai (pvz., skaitiklio nuoma, nustatyto dydžio mokesčiai arba mokesčiai už nustatytą galingumą, kt.) bei mokesčiai už suvartotas kilovatvalandes. Tai yra atitinkamos vartotojų grupės bendra sumokama suma, atsižvelgiant į priemokas ir nuolaidas, padalyta iš viso suvartoto kiekio. Pradinis įrengimo mokestis vartotojui neįskaičiuojamas. Nors informacija turi būti teikiama du kartus per metus, kainos apskaičiuojamos pagal metinį suvartotą kiekį, kad būtų išvengta sezoninių svyravimų. 9. Kilovatvalandės kaina pateikiama nacionaline valiuta [1] - kaina be mokesčių, - kaina su visais mokesčiais (be grąžintino PVM). Turi būti pranešta ir apie mokesčių tarifus ir skaičiavimo metodą, į kuriuos įskaičiuoti visi valstybiniai, regioniniai ar vietiniai mokesčiai, nustatyti vartotojams parduodamai elektros energijai. 10. Turi būti pateiktas kuo išsamesnis tikslus kainų sistemos ir jos taikymo paaiškinimas. Ypač turi būti pabrėžiami pakeitimai, padaryti po paskutinio tyrimo. 11. Valstybėse narėse, kuriose viena įmonė vykdo pramoninį pardavimą, informaciją pateikia ši įmonė. Kitose valstybėse narėse, kuriose vieną ar kelis regionus aptarnauja kelios įmonės, informaciją pateikia nepriklausoma statistikos įstaiga. II. "Žyminčios kainos" tyrimas (vartotojams, kurių maksimali apkrovos galia yra didesnė nei 10 MW) 12. Tiriant pramonės vartotojus, kurių maksimali apkrovos galia yra didesnė negu 10 MW, įvedama nauja "žyminčių kainų" sistema, kuri apibrėžiama žemiau. 13. Visose valstybėse narėse, išskyrus Vokietijos Federacinę Respubliką ir Jungtinę Karalystę, mokesčių ir kainų, nustatytų dideliems pramonės vartotojams, struktūrų pakeitimai santykinai nežymūs, o žyminčios kainos ir susijusi informacija turėtų būti renkama ir skelbiama visai valstybei narei. Tačiau Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir Jungtinėje Karalystėje gali būti dideli geografiniai svyravimai, todėl informacija apie šias dvi valstybes nares pateikiama ir skelbiama trims zonoms: Valstybė narė | Zonos | Vokietijos Federacinė Respublika [2] | —Šiaurės/Vidurio, | —Vakarų | —Pietų; | Jungtinė Karalystė: | —Anglija ir Velsas, | —Škotija, | —Šiaurės Airija. | 14. 13 dalyje nurodytoms valstybėms narėms žyminčios kainos ir susijusi informacija pateikiama kiekvienos valstybės narės atskirai trims didelių pramonės vartotojų grupėms, t. y. tiems pramonės vartotojams, kurių maksimali apkrovos galia siekia: - 25 MW, tarp jų vartotojai, kurių maksimali apkrovos galia nuo 17,5 iki 37,5 MW, - 50 MW, tarp jų vartotojai, kurių maksimali apkrovos galia nuo 37,5 iki 62,5 MW ir - 75 MW, tarp jų vartotojai, kurių maksimali apkrovos galia nuo 62,5 iki 75 MW. Šioms grupėms priklauso visi pramonės vartotojai, kurie dalį elektros energijos gamina patys, nors būtina pranešti tik tą informaciją apie elektros energijos suvartojimą, kuri gaunama iš komunalinių įmonių. 15. Atitinkamai MW grupei žyminčioji kaina (pvz., 25 MW) yra vidutinė kilovatvalandės kaina sąlyginiam ar "žyminčios kainos" pramonės vartotojui, kurio normali apkrovos galia yra apie 25 MW, tačiau iki kainos sumažinimo dėl "ypatingų veiksnių", apie kuriuos pranešama atskirai (žr. žemiau 16 dalį). Šio "žyminčios kainos" pramonės vartotojo apkrovos galios charakteristikos turėtų kuo geriau apibūdinti (neatsižvelgiant į "ypatingus veiksnius") visus atitinkamai grupei priklausančius pramonės vartotojus. Siekiant vienodumo, Komisija nustatys kiekvienos atskiros grupės "žyminčios kainos" vartotojų apkrovos galios charakteristikas (t. y. 25 MW, 50 MW ir 75 MW), kurias prireikus turėtų taikyti įmonės. Jeigu tokių apkrovos galios charakteristikų neįmanoma taikyti, įmonė pati gali apibrėžti savo "žyminčios kainos" vartotojo apkrovos galios charakteristikas, kurias Komisija turi patvirtinti. Tokios apkrovos galios charakteristikos susijusios, pavyzdžiui, su apkrovos koeficientu (pvz., "7000 valandų", kur 7000 yra valandų skaičius, per kurį apkrovos galia išliks maksimali, siekiant sužinoti metinį apkrovos koeficientą), o suvartojimas suskirstomas pagal apmokestinimą skirtingo paros laiko mokesčiais (pvz. piko, ne piko metas, kt.). 16. Žyminčios kainos turėtų būti apskaičiuojamos įskaičius visus nustatytus mokėtinus mokesčius (pvz., skaitiklio nuoma, nustatyto dydžio mokesčiai ar mokesčiai už nustatytą galingumą, kt.) bei mokesčius už suvartotas kilovatvalandes. Pradiniai prijungimo mokesčiai vartotojams neįskaičiuojami. Nors informacija turi būti pateikiama du kartus per metus, vengiant sezoninių svyravimų, kainos apskaičiuojamos pagal metinį suvartotą kiekį. Būtina paaiškinti žyminčios kainos, įskaičius visus nustatytus mokesčius, skaičiavimo būdą. 17. Kiekvienai žyminčiai kainai turėtų būti nurodyti "ypatingi veiksniai", kurie gali būti taikomi siekiant sumažinti elektros energijos kainą (pvz., sąlyga dėl galimybės nutraukti tiekimą), ir sumažinta suma (pvz., 6, 8, 10 %). Šie ypatingi veiksniai turi atspindėti veiksnius, taikomus vartotojams, kuriuos aprūpina nurodytos MW grupėje atskaitingosįmonės. 18. Valstybėse narėse, kuriose yra daugiau, negu viena elektros energijos tiekimo įmonė, kiekviena šių įmonių pateikia žyminčias kainas, susijusią informaciją (apie sąlyginio vartotojo apkrovos galios charakteristikas (15 dalis) ir apie specialius veiksnius bei sumažintas kainas (17 dalis)) nepriklausomai statistikos įstaigai. Vėliau šios įstaigos nacionalinei Vyriausybei ir Europos Bendrijų statistikos biurui praneša apie aukščiausią ir žemiausią žyminčias kainas valstybėms narėms (arba prireikus kiekvienam atskiram regionui) kiekvienai MW grupei kartu su susijusia informacija apie šias žyminčias kainas. Kitoms valstybėms narėms, kuriose viena nacionalinė įmonė aptarnauja visą valstybę, informacija perduodama tiesiogiai ir tuo pačiu metu nacionalinei Vyriausybei ir Europos Bendrijos statistikos biurui. 19. Siekiant konfidencialumo, žyminčias kainas ir susijusią informaciją praneša nacionalinė įmonė arba nepriklausoma statistikos įstaiga (žr. aukščiau 18 dalį) tik tuomet, jeigu atitinkamoje valstybėje narėje ar regione atitinkamoje MW grupėje yra bent trys vartotojai. 20. Žyminčios kainos turėtų būti pateiktos, kaip nurodyta 9 dalyje. 21. Tiekimo įmonės taip pat kas dveji metai turėtų pateikti duomenis apie vartotojų skaičių kiekvienoje MW grupėje (t. y., 17,5-37,5 MW, 37,5-62,5 MW ir 62,5-75,0 MW) ir šių vartotojų bendrą metinį suvartojimą (GWh). 18 dalyje nurodyti duomenys turėtų būti pranešami per nepriklausomą statistikos įstaigą, kuri sulygina ją visos valstybės narės mastu arba tiesiogiai pateikia kartu nacionalinei Vyriausybei ir Europos Bendrijų statistikos biurui. Šioje dalyje nurodyta informacija konfidenciali ir viešai neskelbiama. [1] Kaina be mokesčių yra sužinoma tiesiogiai iš tarifų ar sutarčių. Į kainą, į kurią neįskaičiuotas grąžintinas PVM, įskaitomi kiti konkretūs mokesčiai. --------------------------------------------------