31989R2320

Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2320/89

1989 m. liepos 28 d.

dėl persikų sirupe ir persikų savose sultyse minimalių kokybės reikalavimų taikant pagalbos gamybai programą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1986 m. vasario 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 426/86 dėl bendro vaisių ir daržovių produktų rinkos organizavimo [1] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 1125/89 [2], ypač į jo 6 straipsnio 4 dalį,

kadangi Reglamento (EEB) Nr. 426/86 2 straipsnio 1 dalyje yra nustatoma parama tam tikrų produktų gamybai; kadangi 6 straipsnio 1 dalies b punkte yra nurodyta, kad parama turi būti suteikiama tik produktams, atitinkantiems minimalius kokybės reikalavimus, kuriuos būtina nustatyti;

kadangi šiais minimaliais reikalavimais siekiama, kad nebūtų gaminami produktai, neturintys paklausos ir galintys nulemti rinkos iškraipymus; kadangi šie reikalavimai turi būti pagrįsti sąžiningais tradiciniais gamybos būdais;

kadangi Komisijos reglamente (EEB) Nr. 1290/85 [3] yra nustatyti persikų sirupe kokybės reikalavimai; kadangi jo nuostatos turėtų būti derinamos atsižvelgiant į tai, jog paramos programa, kaip numatyta anksčiau minėtame Reglamente (EEB) Nr. 1125/89, jau taikoma ir persikams savo sultyse; kadangi dėl aiškumo naujai suderinti kokybės reikalavimai turėtų būti išdėstyti naujame tekste;

kadangi šiame reglamente nustatyti kokybės reikalavimai yra papildomos taikymo taisyklės, pratęsiančios 1984 m. birželio 5 d. Reglamento (EEB) Nr. 1599/84, nustatančio išsamias pagalbos vaisių ir daržovių gamybai programos taikymo taisykles [4] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 2260/89 [5], nuostatas;

kadangi šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Vaisių ir daržovių gaminių verslo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šis reglamentas nustato minimalius kokybės reikalavimus, kuriuos Reglamento (EEB) Nr. 1599/84 1 straipsnyje apibūdinti persikai sirupe ir (arba) persikai savo sultyse turi atitikti, kad jiems gaminti būtų suteikta Reglamento (EEB) Nr. 426/86 2 straipsnyje numatyta parama.

2 straipsnis

Persikams sirupe ir (arba) persikams savo sultyse gaminti naudojamos tik Prunus persica L. rūšies persikai, išskyrus nektarinus. Žaliava turi būti šviežia, sveika, švari ir tinkama perdirbti.

Prieš gaminant persikus sirupe, žaliava gali būti atšaldyta.

3 straipsnis

1. Persikai sirupe ir (arba) savo sultyse turi būti vienu iš šio straipsnio 2 dalyje aprašytu pavidalu.

2. Šiame reglamente vaisių pavidalai apibūdinami taip:

a) "sveiki vaisiai" – tai vientisi (nepadalyti į dalis) vaisiai su kauliukais;

b) "puselės" – tai vaisiai be kauliukų, perpjauti vertikaliai į dvi beveik lygias dalis;

c) "ketvirčiai" – tai vaisiai be kauliukų, perpjauti į keturias beveik lygias dalis;

d) "skiltelės" – tai vaisiai be kauliukų, perpjauti į daugiau kaip keturias pleišto pavidalo dalis;

e) "kubeliai" – tai vaisiai be kauliukų, supjaustyti kubeliais.

3. Į tą pačią persikų sirupe ir (arba) savo sultyse dėžutę dedami tik vienodo pavidalo ir beveik vienodo dydžio vaisiai arba jų skiltelės. Kitokio pavidalo vaisių joje būti negali.

4. Persikų sirupe spalva turi būti būdinga naudojamai rūšiai. Prie kauliuko ertmės arba ertmėje esančių dalių spalva, po konservavimo šiek tiek pakitusi, laikoma įprasta vaisiui būdinga spalva.

Persikų sirupe ir (arba) savo sultyse dėžutėse neturi būti vaisių, kurių kai kurios dalys neprinokusios.

5. Persikuose sirupe neturi būti ne augalinės kilmės priemaišų ir pašalinio skonio bei kvapų. Vaisiai turi būti mėsingi, skirtingo kietumo, bet nei per daug minkšti, nei per daug kieti.

6. Persikuose sirupe beveik neturi būti:

a) ne augalinės kilmės priemaišų;

b) žievelės;

c) dėmėtų (su defektais) vaisių.

Be to, tarp vientisų vaisių, puselių ir ketvirčių beveik neturi pasitaikyti mechaniškai sužalotų vaisių.

4 straipsnis

1. Vaisiai arba jų gabaliukai laikomi beveik vienodo dydžio tada, kai dėžutėje esančio didžiausio vaisiaus svoris nėra dvigubai didesnis už mažiausio vaisiaus svorį.

Jei dėžutėje yra mažiau kaip 20 vaisių, į vieną galima neatsižvelgti. Nustatant didžiausią ir mažiausią vaisių neatsižvelgiama į sužalotus vaisius.

2. Taikant 3 straipsnio 4 dalies nuostatas, įprastomis rūšies spalvomis laikomos šios spalvos:

- geltona, įskaitant ir tas veisles, kurių vyraujanti spalva svyruoja tarp blyškios gelsvos ir ryškios raudonai oranžinės,

- balta, įskaitant veisles, kurių vyraujanti spalva svyruoja tarp baltos ir gelsvai baltos.

3. Persikai sirupe ir (arba) savo sultyse atitinka 3 straipsnio 6 dalies reikalavimus, kai neperžengiamos šios leistinos ribos:

| Vaisiaus pavidalas |

Vientisi, puselės ir ketvirčiai | Kiti |

Kauliukas arba kaulinė medžiaga | Du kauliukai | Du kauliukai |

Dėmėti vienetai | 10 % viso skaičiaus | 1500 gramų |

Mechaniškai sužaloti vienetai | 5 % viso skaičiaus | netaikytina |

Žievelė | 150 cm2 viso ploto | 150 cm2 viso ploto |

Augalinės kilmės priemaišos | 20 dalelių (skiautelių) | 20 dalelių |

Leistini nukrypimai nustatomi ne tik procentais nuo skaičiaus, bet ir nuo 10 kilogramų grynojo svorio (be skysčio).

Kauliukas nelaikomas defektu, kai persikai sirupe ir (arba) savo sultyse yra vientisi.

4. Šio straipsnio 3 dalyje:

a) "kauliukas arba kaulinė medžiaga" – tai vientisi kauliukai ir kiti kieti bei aštrūs gabalėliai.

Į kauliukų daleles, kurių didžiausias matmuo – mažiau kaip 5 mm ir kurie neturi aštrių briaunų, nekreipiama dėmesio. Kauliukų gabalėliai sudaro vieną kauliuką, kai:

- vienas gabalėlis yra didesnis už vieną kauliuko puselę arba

- surandami trys gabalėliai;

b) "dėmėti (su paviršiaus defektais) vaisiai" – tai vaisiai, praradę paviršiaus spalvą arba su ryškiai išsiskiriančiomis dėmėmis, galinčiomis prasiskverbti ir į minkštimą, ypač sumušimai, šašai ir patamsėjimai;

c) "mechaniškai pažeisti vaisiai" – tai vaisiai, perskelti į atskiras dalis, ir visos tos dalys, kurių dydis atitinka vieną vaisių, laikomos vienetu arba labai sumušti vaisiai su taip smarkiai išskobtu paviršiumi, kad jo išvaizda labai suprastėja. Puselės, kurios nebuvo vertikaliai perpjautos, taip pat laikomos mechaniškai pažeistomis;

d) "žievė" – tai prie minkštimo prisitvirtinusi žievė ir laisvai dėžutėje plaukiojanti žievė;

e) "augalinės kilmės priemaišos" – tai ne vaisiaus augalinės medžiagos arba medžiagos, kurios buvo natūraliai prisitvirtinusios prie vaisiaus, bet turėjo būti pašalintos juos konservuojant, visų pirma koteliai ir lapeliai bei jų dalys. Tačiau žievė ir kauliukai nepriskiriami augalinės kilmės priemaišoms.

5 straipsnis

1. Dėžutėje esantys persikai ir sirupas bei (arba) persikų sultys turi sudaryti ne mažiau kaip 90 % jos skysto turinio.

2. Grynasis vaisių svoris be skysčio vidutiniškai turi sudaryti bent jau tiek toliau nurodytos dėžutės talpos, išreikštos gramais, procentų:

Vaisiaus pavidalas | Nominali skysčių talpa dėžutėje |

425 ml arba daugiau | mažiau kaip 425 ml |

Vientisas vaisius | 52 | 50 |

Puselės | 55 | 50 |

Ketvirčiai | 58 | 50 |

Skiltelės | 58 | 50 |

Kubeliai | 58 | 55 |

3. Jei persikai sirupe ir (arba) savo sultyse yra sudėti į stiklainius, prieš apskaičiuojant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus procentus, skysčių tūris sumažinamas 20 ml.

4. Ant kiekvienos dėžutės (stiklainio) nurodoma pagaminimo data ir gamintojas. Ženklinimą, kuris gali būti ir užkoduotas, patvirtina valstybės narės, kurioje produktas buvo pagamintas, kompetentingos institucijos, kurios gali priimti dar ir papildomas ženklinimo nuostatas.

6 straipsnis

Gamybos laikotarpiu gamintojas kasdien ir reguliariai tikrina, kad persikai sirupe ir (arba) savo sultyse atitiktų pagalbos suteikimo reikalavimus. Tikrinimo rezultatai registruojami.

7 straipsnis

Reglamentas (EEB) Nr. 1290/85 šiuo reglamentu yra panaikinamas.

8 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 1989 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 1989 m. birželio 28 d.

Komisijos vardu

Ray Mac Sharry

Komisijos narys

[1] OL L 49, 1986 2 27, p. 1.

[2] OL L 118, 1989 4 29, p. 29.

[3] OL L 133, 1985 5 22, p. 8.

[4] OL L 152, 1984 6 8, p. 16.

[5] OL L 216, 1989 7 27, p. 46.

--------------------------------------------------