Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 31988L0077

1987 m. gruodžio 3 d. Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių būtina imtis dėl transporto priemonių dyzelinių variklių skleidžiamų dujinių teršalų, suderinimo

OJ L 36, 9.2.1988, p. 33–61 (ES, DA, DE, EL, EN, FR, IT, NL, PT)
Special edition in Finnish: Chapter 15 Volume 008 P. 36 - 62
Special edition in Swedish: Chapter 15 Volume 008 P. 36 - 62
Special edition in Czech: Chapter 13 Volume 009 P. 35 - 63
Special edition in Estonian: Chapter 13 Volume 009 P. 35 - 63
Special edition in Latvian: Chapter 13 Volume 009 P. 35 - 63
Special edition in Lithuanian: Chapter 13 Volume 009 P. 35 - 63
Special edition in Hungarian Chapter 13 Volume 009 P. 35 - 63
Special edition in Maltese: Chapter 13 Volume 009 P. 35 - 63
Special edition in Polish: Chapter 13 Volume 009 P. 35 - 63
Special edition in Slovak: Chapter 13 Volume 009 P. 35 - 63
Special edition in Slovene: Chapter 13 Volume 009 P. 35 - 63

No longer in force, Date of end of validity: 08/11/2005; panaikino 32005L0055 . Latest consolidated version: 21/04/2001

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/1988/77/oj

31988L0077



Oficialusis leidinys L 036 , 09/02/1988 p. 0033 - 0061
specialusis leidimas suomių kalba: skyrius 15 tomas 8 p. 0036
specialusis leidimas švedų kalba: skyrius 15 tomas 8 p. 0036


Tarybos direktyva

1987 m. gruodžio 3 d.

dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių būtina imtis dėl transporto priemonių dyzelinių variklių skleidžiamų dujinių teršalų, suderinimo

(88/77/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 100A straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

bendradarbiaudama su Europos Parlamentu [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi svarbu priimti priemones vidaus rinkai palaipsniui sukurti per 1992 m. gruodžio 31 d pasibaigiantį laikotarpį; kadangi vidaus rinka apima teritoriją be vidaus sienų, kurioje užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas;

kadangi 1973 m. lapkričio 22 d. Tarybos priimtas pirmasis Europos Bendrijų veiksmų planas apsaugoti aplinką ragino atsižvelgti į naujausius mokslo laimėjimus kovojant su atmosferos teršimu motorinių transporto priemonių išmetamomis dujomis ir iš dalies atitinkamai pataisyti anksčiau priimtas direktyvas; kadangi trečioji veiksmų programa numato, kad turi būti imtasi papildomų veiksmų motorinių transporto priemonių išmetamų teršalų dabartiniam lygiui gerokai sumažinti;

kadangi techniniai reikalavimai, kuriuos motorinės transporto priemonės turi atitikti pagal nacionalinius įstatymus, be kita ko, siejasi su transporto priemonių dyzelinių variklių dujinių teršalų išmetimu;

kadangi atskirose valstybėse narėse šie reikalavimai skiriasi; kadangi šie skirtumai galėtų trukdyti laisvam nurodytų produktų judėjimui; kadangi dėl to būtina, kad visos valstybės narės arba papildydamos, arba vietoje jose galiojančių nuostatų priimtų vienodus reikalavimus, visų pirma norint suteikti galimybę, kad EEB tipo tvirtinimo tvarka, kuri buvo 1970 m. vasario6 d. Tarybos direktyvos 70/156/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, suderinimo [4] su paskutiniais keitimais, padarytais Direktyva 87/403/EEB [5], objektas, galėtų būti taikoma kiekvienam transporto priemonės tipui;

kadangi pageidautina laikytis prie 1958 m. kovo 20 d. sutarties dėl motorinių transporto priemonių įrangos ir jos sudėtinių dalių vienodų patvirtinimo sąlygų ir abipusio patvirtinimo pripažinimo pridėtų Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos 49 taisykle priimtų techninių reikalavimų (vienodos dyzelinių variklių dujinių teršalų išmetimo patvirtinimo nuostatos);

kadangi Komisija ne vėliau kaip iki 1988 m. pabaigos įsipareigojo pateikti Tarybai pasiūlymus dėl tolesnio trijų teršalų, kuriems taikoma ši direktyva, ribinių verčių mažinimo ir dėl kietųjų dalelių išmetimo ribinių verčių nustatymo,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Šioje direktyvoje:

- "transporto priemonė" – tai bet kokia dyzeliniu varikliu varoma bent keturių ratų kelių transporto priemonė su kėbulu arba be jo, kurios maksimalus projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, išskyrus Direktyvos 70/156/EEB I priedo 0.4 skirsnyje apibrėžtas M1 kategorijos transporto priemones, kurių bendra masė ne didesnė kaip 3,5 tonos, ir bėgiais važiuojančias transporto priemones, žemės ūkio traktorius bei mašinas ir viešųjų darbų transporto priemones,

- "dyzelinis variklis" – tai dyzelinis variklis, kuriam galima suteikti Direktyvos 70/156/EEB 9a straipsnyje apibrėžto atskiro techninio agregato tipo patvirtinimą.

2 straipsnis

1. Nuo 1988 m. liepos 1 d., remdamasi su variklio išmetamais dujiniais teršalais susijusiomis priežastimis, jokia valstybė narė negali:

- atsisakyti suteikti EEB tipo patvirtinimą arba išduoti Direktyvos 70/156/EEB 10 straipsnio 1 dalies paskutinėje įtraukoje numatytą dokumentą, arba dyzeliniu varikliu varomai transporto priemonei suteikti nacionalinį tipo patvirtinimą, arba

- uždrausti registruoti, parduoti, pradėti eksploatuoti arba naudoti tokias naujas transporto priemones, arba

- atsisakyti suteikti EEB tipo patvirtinimą arba dyzelinio variklio tipui suteikti nacionalinį tipo patvirtinimą, arba

- uždrausti parduoti arba naudoti naujus dyzelinius variklius,

jeigu laikomasi šios direktyvos priedų reikalavimų.

2. Nuo 1988 m. liepos 1 d., remdamosi su variklio išmetamais dujiniais teršalais susijusiomis priežastimis, valstybės narės gali:

- atsisakyti dyzeliniu varikliu varomos transporto priemonės tipui suteikti nacionalinį tipo patvirtinimą, arba

- atsisakyti dyzelinio variklio tipui suteikti nacionalinį tipo patvirtinimą,

jeigu nesilaikoma šios direktyvos priedų reikalavimų.

3. Iki 1990 m. rugsėjo 30 d. šio straipsnio 2 dalis netaikoma dyzeliniu varikliu varomiems transporto priemonių tipams ir dyzelinio variklio tipams, jeigu dyzelinis variklis iki pirmiau minėtos datos aprašytas pagal Direktyvą 72/306/EEB suteikto tipo patvirtinimo sertifikato priede.

4. Nuo 1990 m. spalio 1 d., remdamosi su variklio išmetamais dujiniais teršalais susijusiomis priežastimis, valstybės narės gali:

- uždrausti registruoti, parduoti, pradėti eksploatuoti ir naudoti dyzeliniu varikliu varomas naujas transporto priemones, arba

- uždrausti parduoti ir naudoti naujus dyzelinius variklius,

jeigu nesilaikoma šios direktyvos priedų reikalavimų,

3 straipsnis

1. Dyzelinio variklio tipui suteikusi tipo patvirtinimą valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad ji būtų informuota apie kokias nors I priedo 2.3 skirsnyje nurodytos dalies arba charakteristikų modifikacijas. Šios valstybės narės kompetentingos institucijos sprendžia, ar su modifikuotu varikliu turėtų būti atlikti nauji bandymai ir turėtų būti parengta nauja ataskaita. Jeigu atlikus bandymus nustatoma, kad nesilaikoma šios direktyvos nuostatų, modifikacijos nepatvirtinamos.

2. Transporto priemonės tipui dėl jos dyzelinio variklio suteikusi tipo patvirtinimą valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad ji būtų informuota apie kokias nors šiame transporto priemonės tipe sumontuoto variklio modifikacijas. Šios valstybės narės kompetentingos institucijos nutaria, ar po pirmiau minėtos modifikacijos turi būti imtasi Direktyvos 70/156/EEB, ypač jos 4 arba 6 straipsnių, įgyvendinimo priemonių.

4 straipsnis

Modifikacijos, būtinos pritaikyti priedų reikalavimams, kad būtų atsižvelgta į technikos pažangą, priimamos laikantis Direktyvos 70/156/EEB 13 straipsnyje numatytos tvarkos.

5 straipsnis

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad direktyvos būtų laikomasi iki 1988 m. liepos 1 d. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

2. Kai tik ši direktyva paskelbiama, valstybės narės taip pat užtikrina, kad apie kokius nors pagrindinių įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, kuriuos jos ketina priimti šios direktyvos taikymo srityje, Komisija būtų informuota tinkamu laiku taip, kad ji galėtų pareikšti savo pastabas.

6 straipsnis

Ne vėliau kaip iki 1988 m. pabaigos, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, Taryba svarstys trijų teršalų, apie kuriuos kalbama šioje direktyvoje, didesnį ribinių verčių mažinimą ir kietųjų dalelių išmetimo ribinių verčių nustatymą.

7 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1987 m. gruodžio 3 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

Chr. Christensen

[1] OL C 193, 1986 7 31, p. 3.

[2] 1987 m. lapkričio 18 d. Parlamento pozicija (OL C 345, 1987 12 21, p. 61).

[3] OL C 333, 1986 12 29, p. 17.

[4] OL L 42, 1970 2 23, p. 1.

[5] OL L 220, 1987 8 8, p. 44.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

TAIKYMO SRITIS, APIBRĖŽIMAI IR SANTRUMPOS, PARAIŠKA PATVIRTINTI EEB TIPĄ, TECHNINĖS SĄLYGOS IR BANDYMAI IR PRODUKCIJOS ATITIKTIS

1. TAIKYMO SRITIS

Ši direktyva taikoma 1 straipsnyje nurodytų visų transporto priemonių, kuriose sumontuoti su uždegimu nuo suspaudimo varikliai, ir su uždegimu nuo suspaudimo variklių išmetamiems dujiniams teršalams, išskyrus tų N1, N2 ir M2 kategorijų transporto priemones, kurioms tipo patvirtinimas suteiktas pagal Direktyvos 70/220/EEB [1] nuostatas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 88/76/EEB [2].

2. APIBRĖŽIMAI IR SANTRUMPOS

Šioje direktyvoje:

2.1. "variklio patvirtinimas" – tai variklio tipo dujinių teršalų išmetimo lygio patvirtinimas;

2.2. "dyzelinis variklis" – tai uždegimo nuo suspaudimo principu veikiantis variklis;

2.3. "variklio tipas" – tai variklių, kurie nesiskiria tokiais pagrindiniais požymiais, kaip šios direktyvos II priede apibrėžtos charakteristikos, kategorija;

2.4. "dujinis teršalas" – tai anglies monoksidas, angliavandeniliai (darant prielaidą, kad santykis yra C1H1,85) ir azoto oksidai, pastarieji išreiškiami azoto dioksido (NO2) cheminiu ekvivalentu;

2.5. "naudingoji galia" – tai bandymo stende alkūninio veleno arba jį atstojančio įtaiso gale Europos ekonominės bendrijos kilovatais nustatyta galia, išmatuota Direktyvoje 80/1269/EEB [3] išdėstytu EEB galios matavimo būdu;

2.6. "nominalusis greitis" – tai didžiausias visos apkrovos greitis, kurį galima nustatyti reguliatoriumi ir kurį savo reklamos ir priežiūros leidiniuose yra nurodęs gamintojas;

2.7. "procentinė apkrova" – tai didžiausio sukimo momento, kai variklis sukasi tam tikru greičiu, dalis;

2.8. "tarpinis greitis" – tai didžiausią sukimo momento vertę atitinkantis greitis, kai šis greitis yra 60–75 % nominaliojo greičio; kitais atvejais "tarpinis greitis" – tai 60 % nominaliojo greičio.

2.9. Santrumpos ir vienetai

P | kW | naudingoji išėjimo galia (be pataisos) |

CO | g/kWh | anglies monoksido išmetimas |

HC | g/kWh | angliavandenilių išmetimas |

NO2 | g/kWh | azoto oksidų išmetimas |

Konc. | ppm | koncentracija (mg/kg tūrio vienete) |

masė | g/h | teršalų masės srautas |

WF | | sverties veiksnys |

GEXH | kg/h | drėgnų išmetamųjų dujų masės srautas |

V′EXH | m3/h | sausų išmetamųjų dujų tūrio srautas |

V″EXH | m3/h | drėgnų išmetamųjų dujų tūrio srautas |

GAIR | kg/h | įleidimo oro masės srautas |

VAIR | m3/h | įleidimo oro tūrio srautas (kai drėgnojo oro temperatūra 0 °C, o slėgis – 101,3 kPa) |

GFUEL | kg/h | degalų masės srautas |

HFID | | kaitinamas liepsna jonų skaitiklis |

NDUVR | | ultravioletinė rezonansinė bedispersinė sugertis |

NDIR | | infraraudonoji rezonansinė bedispersinė sugertis |

CLA | | chemiliuminescencinis analizatorius |

HCLA | | kaitinamasis chemiliuminescencinis analizatorius |

3. PARAIŠKA PATVIRTINTI EEB TIPĄ

3.1. Paraiška patvirtinti variklio, kaip atskiro techninio agregato, EEB tipą

3.1.1. Paraišką patvirtinti variklio tipo dujinių teršalų išmetimo lygį įteikia variklio gamintojas arba tinkamai oficialiai įgaliotas atstovas.

3.1.2. Su paraiška įteikiama po tris toliau paminėtų dokumentų kopijas ir šie aprašai:

3.1.2.1. Direktyvos 70/156/EEB 9a straipsnio reikalavimus atitinkančio variklio tipo aprašymas su šios direktyvos II priede nurodytomis detalėmis.

3.1.3. Už 6 skirsnyje apibrėžtų patvirtinimo bandymų atlikimą atsakingam techniniam centrui pristatomas II priede aprašytas "variklio tipo" charakteristikas atitinkantis variklis.

3.2. Paraiška patvirtinti transporto priemonės EEB tipą atsižvelgiant į jos variklį

3.2.1. Paraišką patvirtinti transporto priemonę atsižvelgiant į jos variklio dujinių teršalų išmetimą įteikia transporto priemonės gamintojas arba tinkamai oficialiai įgaliotas atstovas.

3.2.2. Su paraiška įteikiama po tris toliau paminėtų dokumentų kopijas ir šie aprašai:

3.2.2.1. transporto priemonės tipo ir II priede nurodytas detales apimantis su varikliu susijusių transporto priemonės sudėtinių dalių aprašymas ir taikant Direktyvos 70/156/EEB 3 straipsnį būtini dokumentai, arba

3.2.2.2. transporto priemonės tipo ir II priede nurodytas detales apimantis su varikliu susijusių transporto priemonės sudėtinių dalių aprašymas, jeigu reikia, ir transporto priemonės tipe sumontuoto variklio, kaip atskiro techninio agregato, EEB tipo patvirtinimo sertifikato (VIII priedas) kopija bei taikant Direktyvos 70/156/EEB 3 straipsnį būtini dokumentai.

4. EEB TIPO PATVIRTINIMAS

4.1. Suteikus 3.1 ir 3.2 skirsniuose nurodytą patvirtinimą, išduodamas VIII priede nustatytą pavyzdį atitinkantis sertifikatas.

5. VARIKLIO ŽYMENYS

5.1. Kaip techninis agregatas patvirtintas variklis turi būti su:

5.1.1. variklio gamintojo prekės ženklu arba gamintojo firmos pavadinimu;

5.1.2. gamintojo komerciniu aprašymu;

5.1.3. EEB tipo patvirtinimo numeriu, prieš kurį yra EEB tipo patvirtinimą suteikusios šalies skiriamoji (-osios) raidė (-ės) [5].

5.2. Šie žymenys turi būti aiškiai įskaitomi ir nenutrinami.

6. TECHNINĖS SĄLYGOS IR BANDYMAI

6.1. Bendroji dalis

Dujinių teršalų išmetimui įtaką galinčios daryti sudėtinės dalys projektuojamos, gaminamos ir surenkamos taip, kad, nepaisant sudėtines dalis galinčios veikti vibracijos, jos leistų įprastu būdu naudojamam varikliui atitikti šios direktyvos nuostatas.

6.2. Techninės dujinių teršalų išmetimo sąlygos

Bandyti pristatyto variklio dujinių teršalų išmetimas matuojamas III priede aprašytu būdu. Galima patvirtinti kitus būdus, jeigu nustatoma, kad juos naudojant gaunami lygiaverčiai rezultatai.

6.2.1. Nustatyta anglies monoksido, angliavandenilių ir azoto oksidų masė neviršija toliau pateiktoje lentelėje nurodytų kiekių:

Anglies monoksido (CO) masė gramai/kWh | Angliavandenilių (HC) masė gramai/kWh | Azoto oksidų (NO2) masė gramai/kWh |

11,2 | 2,4 | 14,4 |

7. SUMONTAVIMAS TRANSPORTO PRIEMONĖJE

7.1. Variklį sumontavus transporto priemonėje, jis atitinka, atsižvelgiant į variklio tipo patvirtinimą, šias charakteristikas:

7.1.1. įleidimo išretėjimas ne didesnis už VIII priede apibrėžto variklio, kurio tipas patvirtintas;

7.1.2. dujų išmetimo priešslėgis ne didesnis už VIII priede apibrėžto variklio, kurio tipas patvirtintas;

7.1.3. didžiausia variklio varomos įrangos sunaudojama galia ne didesnė už didžiausią leistiną VIII priede apibrėžto variklio, kurio tipas patvirtintas, galią.

8. PRODUKCIJOS ATITIKTIS

8.1. Kiekvienas variklis su pagal šios direktyvos nuostatas uždėtu EEB tipo patvirtinimo numeriu atitinka patvirtinto variklio tipo reikalavimus.

8.2. Siekiant pagal 8.1 skirsnį patikrinti atitiktį, variklis su EEB tipo patvirtinimo numeriu paimamas iš serijinės gamybos.

8.3. Paprastai variklio atitiktis patvirtintam tipui tikrinama remiantis tipo patvirtinimo sertifikate pateiktu aprašymu bei sertifikato priedais ir, jeigu reikia, su varikliu atliekamas 6.2 skirsnyje nurodytas bandymas.

8.3.1. Kai variklio atitikčiai patikrinti atliekamas bandymas, laikomasi šios tvarkos:

8.3.1.1. variklis yra paimamas iš serijinės gamybos ir su juo atliekamas III priede aprašytas bandymas. Nustatyta anglies monoksido, angliavandenilių ir azoto oksidų masė neviršija toliau pateiktoje lentelėje nurodytų kiekių:

Anglies monoksido (CO) masė gramai/kWh | Angliavandenilių (HC) masė gramai/kWh | Azoto oksidų (NO2) masė gramai/kWh |

12,3 | 2,6 | 15,8 |

8.3.1.2. x

x

+ k·S ≤ L

[6]

kur:

L tai kiekvieno atitinkamo dujinio teršalo 8.3.1.1 skirsnyje nustatyta ribinė vertė ir

k tai su n susijęs ir šioje lentelėje pateiktas statistinis koeficientas:

n | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 |

k | 0,973 | 0,613 | 0,489 | 0,421 | 0,376 | 0,342 | 0,317 | 0,296 | 0,279 |

n | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 |

k | 0,265 | 0,253 | 0,242 | 0,233 | 0,224 | 0,216 | 0,210 | 0,203 | 0,198 |

Kai n ≥ 20, | k = 0,8602n- |

8.3.2. Už produkcijos atitikties patikrinimą atsakingas techninis centras atlieka bandymus su pagal gamintojo technines charakteristikas visiškai arba iš dalies įvažinėtais varikliais.

[1] OL L 76, 1970 4 6, p. 1.

[2] OL L 36, 1988 2 9, p. 1.

[3] OL L 375, 1980 12 31, p. 46.

[5] B = Belgija, D = Vokietijos Federacinė Respublika, DK = Danija, E = Ispanija, F = Prancūzija, GR = Graikija, I = Italija, IRL = Airija, L = Liuksemburgas, NL = Nyderlandai, P = Portugalija, UK = Jungtinė Karalystė. Nyderlandai, P = Portugalija, UK = Jungtinė Karalystė.

[6] S2 = ∑x − x-2n − 1, čia x – tai vienas iš atskirų užregistruotų n imties rezultatų.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

1 priedėlis

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

2 priedėlis

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

BANDYMO ATLIKIMO TVARKA

1. ĮVADAS

1.1. Šiame priede aprašytas variklių išmetamųjų dujų dujinių teršalų, kuriuos reikia nustatyti, patikros būdas.

1.2. Patikra atliekama su bandymo stende sumontuotu ir su dinamometru sujungtu varikliu.

2. MATAVIMO PRINCIPAS

Variklio išmetamųjų dujų dujiniai teršalai – tai angliavandeniliai, anglies monoksidas ir azoto oksidai. Įšildytam varikliui veikiant eilei nustatytų eksploatavimo sąlygų, variklio išmetamosiose dujose nuolatos nustatomi pirmiau minėtų dujinių teršalų kiekiai. Eilė nustatytų eksploatavimo sąlygų – tai keletas būdingus dyzelinių variklių veikimo intervalus apimančių greičio ir galios režimų. Varikliui veikiant, nustatoma kiekvieno teršalo koncentracija, išmetimo dujų srautas ir atiduodamoji galia bei įvertinamos užregistruotos vertės, naudojamos, kaip aprašyta šiame priede, apskaičiuoti, kiek gramų kiekvieno teršalo tenka kilovatvalandei.

3. ĮRANGA

3.1. Dinamometras ir variklio įranga

Kai variklio išmetamųjų dujų patikra atliekama su variklio dinamometru, naudojama ši įranga:

3.1.1. atitinkamų charakteristikų variklio dinamometras, kad su juo būtų galima atlikti 4.1 skirsnyje aprašytą bandymo ciklą;

3.1.2. greičio, sukimo momento, sunaudojamų degalų, sunaudojamo oro, aušinimo skysčio ir tepalo temperatūros, išmetamųjų dujų slėgio ir išretėjimo įleidimo vamzdyne, išmetamųjų dujų temperatūros, temperatūros oro imtuve, atmosferos slėgio, drėgnumo ir degalų temperatūros matuokliai. Šių matuoklių tikslumas atitinka kelių transporto priemonių vidaus degimo variklių galios matavimo EEB būdo reikalavimus;

3.1.3. pakankamos talpos variklio aušinimo sistema, kad atliekant nurodytus variklio bandymus būtų galima išlaikyti įprastas variklio veikimo temperatūras;

3.1.4. bent 0,5 m ilgio nuo taško, kuriame yra sumontuotas išmetimo dujų ėmiklis, neizoliuota ir neaušinama dujų išmetimo sistema, kurioje, kai šalinamos išmetamosios dujos, sukuriamas ± 650 Pa (± 5 mm Hg) priešslėgis, kai variklis veikia variklio gamintojo reklaminėje ir transporto priemonės priežiūros literatūroje nustatyta didžiausia nominaliąja galia;

3.1.5. variklio oro įleidimo sistema, įleidžiamo oro slėgį apribojanti ± 300 Pa (30 mm H2O), kuris skaičiuojamas remiantis viršutine riba, kai variklis veikia tokiu režimu, kad būtų sukuriamas didžiausias oro srautas, kurį išbandomo variklio oro filtrui yra nustatęs gamintojas.

3.2. Analizės ir mėginio paėmimo įranga

Sistema – tai HFID analizatorius nesudegusiems angliavandeniliams (HC), NDIR analizatorius anglies monoksidui (CO) ir CLA, HCLA arba jiems lygiavertis analizatorius azoto oksidams (NO2) išmatuoti. Kadangi dyzelinių variklių išmetamosiose dujose yra daug angliavandenilių, HFID sistema įkaitinama ir jos temperatūra išlaikoma 453–473 K (180–200 °C).

Analizatorių visos skalės nuokrypis yra ± 2,5 % arba dar mažesnis. Analizatorių matavimo skalė parenkama atitinkamai atsižvelgiant į matuojamas vertes.

3.3. Dujos

3.3.1. Sistema turi būti sandari, be jokių dujų nuotėkių. Projektas ir naudojamos medžiagos turi būti tokios, kad sistema neturėtų įtakos teršalų koncentracijai išmetamosiose dujose. Galima naudoti šias dujas:

Analizatorius | Matuojamasis mišinys | Nešamosios dujos |

CO | CO, esantis N2 | Azotas arba sausas grynas oras |

HC | C3H8, esantis ore | Sausas grynas oras |

NOx | NO, esantis N2 | Azotas arba sausas grynas oras |

3.4. Nešamosios dujos

3.4.1. Šios dujos turi būti prieinamos, jeigu būtina veiklai užtikrinti:

3.4.2. Grynas azotas (grynumas: kilograme azoto yra ≤ 1 mg C, ≤ 1 mg CO, ≤ 400 mg CO2, ≤ 0,1 mg NO);

3.4.3. Grynas deguonis (grynumas ≥ 99,5 % O2 tūrio);

3.4.4. Vandenilio mišinys (40 ± 2 % vandenilio, likusioji dalis yra azotas arba helis) (grynumas: kilograme vandenilio mišinio yra ≤ 1 mg C, ≤ 400 mg CO2);

3.4.5. Grynas dirbtinis oras (grynumas: kilograme dirbtinio oro yra ne ≤ 1 mg C, ≤ 1 mg CO, ≤ 400 mg CO2, ≤ 0,1 mg NO), deguonies kiekis 18–21 % tūrio.

3.5. Kalibracinės dujos

3.5.1. Tikroji kalibracinių dujų koncentracija nuo nurodytos vertės neturi skirtis daugiau kaip ± 2 %.

3.5.2. Kalibracijai naudojamas dujas taip pat galima pasiruošti dozatoriumi, skiedžiant grynu N2 arba grynu dirbtiniu oru. Dozatorius turi būti toks tikslus, kad pasiruoštų kalibracinių dujų koncentraciją būtų galima nustatyti ± 2 % tikslumu.

V priede aprašytos šiuo metu naudojamos analizės sistemos. Galima naudoti ir kitas sistemas arba analizatorius, jeigu įrodyta, kad jų rezultatai yra lygiaverčiai.

4. BANDYMO ATLIKIMO TVARKA

4.1. Bandymo ciklas

Atliekant variklio bandymą su dinamometru, naudojamas 13 režimų ciklas:

Režimo Nr. | Variklio sūkių skaičius | Procentinė apkrova |

1 | tuščiosios eigos | — |

2 | tarpinio greičio | 10 |

3 | tarpinio greičio | 25 |

4 | tarpinio greičio | 50 |

5 | tarpinio greičio | 75 |

6 | tarpinio greičio | 100 |

7 | tuščiosios eigos | — |

8 | nominalaus greičio | 100 |

9 | nominalaus greičio | 75 |

10 | nominalaus greičio | 50 |

11 | nominalaus greičio | 25 |

12 | nominalaus greičio | 10 |

13 | tuščiosios eigos | — |

4.2. Išmetamųjų dujų srauto matavimas

Išmetimui apskaičiuoti būtina žinoti išmetamųjų dujų srautą (žr. 4.8.1.1 skirsnį). Išmetamųjų dujų srautą galima nustatyti vienu iš šių būdų:

a) matavimo tūta arba jai lygiaverte matavimo sistema tiesiogiai išmatuojant išmetamųjų dujų srautą;

b) tinkama matavimo sistema išmatavus oro ir degalų srautus, išmetamųjų dujų srautą galima apskaičiuoti pagal šias lygtis:

GEXH = GAIR + GFUEL

arba

V′EXH = VAIR – 0,75 GFUEL (sausų išmetamųjų dujų tūris)

arba

V″EXH = VAIR + 0,77 GFUEL (drėgnų išmetamųjų dujų tūris)

Išmetamųjų dujų srautas nustatomas ± 2,5 % tikslumu arba dar tiksliau. Anglies monoksido ir azoto oksido koncentracija matuojama sausose išmetamosiose dujose. Dėl šios priežasties CO ir NOx išmetimai skaičiuojami naudojant sausų išmetamųjų dujų tūrį V′EXH. Tačiau analizės sistemų su kaitinamomis imčių paėmimo linijomis NOx išmetimai apskaičiuojami naudojant drėgnų išmetamųjų dujų tūrį V″EXH. Kai skaičiuojant naudojama išmetamųjų dujų srauto masė (GEXH), CO ir NOx koncentracijos susiejamos su drėgnomis išmetamosiomis dujomis. Apskaičiuojant HC išmetimus naudojama GEXH ir V″EXH atsižvelgiant į naudojamą matavimo būdą.

4.3. Analizatorių ir imčių paėmimo sistemų naudojimo tvarka

Naudojant analizatorius laikomasi matavimo priemonės gamintojo parengtų matavimo priemonės parengimo eksploatuoti ir jos eksploatavimo taisyklių. Į jas įtraukiami šie minimalūs reikalavimai.

4.3.1. Kalibravimo tvarka

Kalibravimas atliekamas per mėnesį iki variklio išmetamųjų dujų patikros. Matavimo priemonių rinkinys kalibruojamas ir kalibracinė kreivė parengiama su etaloninėmis dujomis. Paimant išmetamųjų dujų mėginį naudojami tokie pat dujų debitai.

4.3.1.1. Analizatoriai kaitinami ne trumpiau kaip dvi valandas.

4.3.1.2. Atliekamas sistemos sandarumo bandymas. Dujų ėmiklis atjungiamas nuo dujų išmetimo sistemos ir jo galas užkemšamas. Įjungiamas analizatoriaus siurblys. Po pradinio stabilizacijos periodo visų debito matuoklių ir manometrų rodyklės yra prie "0" padalos. Jeigu šio reikalavimo nesilaikoma, mėginių paėmimo linija (-os) patikrinama (-os) ir pašalinamas gedimas.

4.3.1.3. Įjungiamas NDIR analizatorius, jeigu reikia, ir nustatoma optimali HFID analizatoriaus liepsna.

4.3.1.4. Grynu oru (arba azotu) CO ir NOx analizatoriuose vėl nustatomas nulis; sausas oras gryninamas HC analizatoriui. Atitinkamomis kalibracinėmis dujomis analizatoriai vėl nustatomi į pradinę padėtį.

4.3.1.5. Nulio taškas dar kartą patikrinamas ir, jeigu reikia, pakartojami 4.3.1.4 skirsnyje nurodyti veiksmai.

4.3.2. Kalibracinės kreivės parengimas

4.3.2.1. Analizatoriaus kalibracinė kreivė parengiama remiantis bent penkiais pagal galimybes vienas nuo kito kuo vienodesniu atstumu esančiais taškais. Nominalioji didžiausios koncentracijos kalibracinių dujų koncentracija neturi būti mažesnė kaip 80 % visos skalės.

4.3.2.2. Kalibracinė kreivė apskaičiuojama mažiausiųjų kvadratų metodu.

Jeigu gautas daugianario laipsnis didesnis nei 3, kalibracinių taškų skaičius turi būti bent lygus šiam daugianario laipsniui, prie kurio pridedamas 2.

4.3.2.3. Nuo kiekvienų kalibracinių dujų nominaliosios vertės kalibracinė kreivė neturi skirtis daugiau kaip 2 %.

4.3.2.4. Kalibracinės kreivės pėdsakas

Pagal kalibracinės kreivės pėdsaką ir pagal kalibracinius taškus galima patikrinti, ar kalibravimas atliktas teisingai. Turi būti nurodyti būdingieji skirtingi analizatoriaus parametrai:

- skalė,

- jautris,

- nulio taškas,

- kalibracijos atlikimo data.

4.3.2.5. Jeigu patenkinant techninio centro reikalavimus galima įrodyti, kad kitomis technologijomis (pavyzdžiui, kompiuteriu, elektroninėmis priemonėmis valdomu režimų jungikliu ir t. t.) galima užtikrinti lygiavertį tikslumą, leidžiama naudoti tokias technologijas.

4.3.3. NOx konverterio veiksmingumo bandymas

4.3.3.1. Konverterio, kuriuo NOx paverčiami NO, veiksmingumas bandomas toliau aprašytu būdu.

4.3.3.2. Naudojant šio priedo pabaigoje parodytą bandymo įrenginį ir taikant toliau pateiktą tvarką, konverterių veiksmingumą galima išbandyti ozonatoriumi.

4.3.3.3. Laikantis gamintojo techninių sąlygų, nešamosiomis dujomis ir matuojamuoju mišiniu (kuriame NO kiekis turi būti maždaug 80 % veikimo intervalo, o NO2 koncentracija dujų mišinyje turi būti maždaug 5 % mažesnė už NO koncentraciją) CLA kalibruojamas pačiu bendriausiu darbiniu diapazonu. NOx analizatorius turi būti perjungtas veikti NO režimu, kad matuojamasis mišinys netekėtų konverteriu. Nustatyta koncentracija užregistruojama.

4.3.3.4. "T" formos junge į dujų srautą nuolatos leidžiamas deguonis, kol užregistruota koncentracija yra maždaug 10 % mažesnė už 4.3.3.3 skirsnyje nurodytą kalibracinę koncentraciją. Nustatyta koncentracija užregistruojama (c). Atliekant visus šiuos veiksmus ozonatorius yra išjungiamas.

4.3.3.5. Dabar ozonatorius įjungiamas, kad pagamintų pakankamą ozono kiekį NO koncentracijai sumažinti iki 20 % (mažiausiai iki 10 %) 4.3.3.3 skirsnyje nustatytos kalibracinių dujų koncentracijos. Nustatyta koncentracija užregistruojama (d).

4.3.3.6. NO analizatorius tada perjungiamas veikti NOx režimu, t. y. dabar dujų mišinys (sudarytas iš NO, NO2, O2 ir N2) teka konverteriu. Nustatyta koncentracija užregistruojama (a).

4.3.3.7. Ozonatorius dabar išjungiamas. 4.3.3.4 skirsnyje aprašytos dujos konverteriu teka į detektorių. Nustatyta koncentracija užregistruojama (b).

4.3.3.8. Išjungus ozonatorių, deguonies srautas taip pat nutraukiamas. Tuo metu analizatoriaus NO rodmuo už 4.3.3.3 skirsnyje nustatytą skaičių neturi būti didesnis daugiau kaip 5 %.

4.3.3.9. NOx konverterio veiksmingumas apskaičiuojamas taip:

Konverterio

=

× 100

4.3.3.10. Konverterio veiksmingumas turi būti išbandomas prieš kiekvieną NOx analizatoriaus kalibraciją.

4.3.3.11. Konverterio veiksmingumas neturi būti mažesnis kaip 90 %.

NB:

Kai analizatoriaus veikimo intervalas už didžiausią NOx generatoriaus intervalą, kuriuo generatorius gali veikti užtikrindamas sumažinimą nuo 80 % iki 20 %, yra didesnis, tada naudojamas tas didžiausias intervalas, kuriuo gali veikti NOx generatorius.

4.3.4. Prieš bandymą atliekami patikrinimai

Infraraudonasis NDIR analizatorius kaitinamas ne trumpiau kaip dvi valandas, tačiau pageidaujama, kad elektros energijos tiekimas analizatoriams nebūtų išjungtas. Vibracinius varikliukus galima išjungti, kai jie nenaudojami.

4.3.4.1. Sausu oru arba azotu HC analizatoriui nustatomas nulis ir laukiama, kol stiprintuvo matuoklio bei registravimo įtaiso rodyklės nusistovi ties nuliu.

4.3.4.2. Leidžiamas matuojamasis mišinys ir nustatomas kalibracinę kreivę atitinkantis padidėjimas. Toks pat debitas naudojamas kalibruojant, nustatant matavimo intervalą ir imant išmetamųjų dujų mėginius, kad nebūtų atsižvelgiama į mėginių skyriaus slėgį. Naudojamas iš tokios koncentracijos sudėtinių dalių paruoštas matuojamasis mišinys, kad rodyklė pasislinktų per 75–95 % skalės. Koncentracija nustatoma ± 2,5 % tikslumu.

4.3.4.3. Atliekama nulio patikra ir, jeigu reikia, dar kartą atliekami 4.3.2.1 ir 4.3.2.2 punktuose aprašyti veiksmai.

4.3.4.4. Patikrinami debitai.

4.4. Degalai

Degalai – tai IV priede apibrėžti etaloniniai degalai.

4.5. Variklio bandymo sąlygos

4.5.1. Variklio oro imtuve matuojama kelvinais išreikšta absoliuti temperatūra (T) ir parcialinis kilopaskaliais išreikštas sauso oro slėgis (ps), o parametras F nustatomas pagal formulę:

F =

×

4.5.2. Kad bandymo rezultatai būtų laikomi galiojančiais, parametras F yra toks, kad:

0,96 ≤ F ≤ 1,06

4.6. Bandymo atlikimas

Kiekvienu režimu atliekant bandymo ciklą variklio sūkių skaičius nustatytąjį atitinka ± 50 sūk./min., o nustatytas sukimo momentas ± 2 % atitinka didžiausią bandymo greičio sukimo momentą. Degalų siurblio įleidimo angoje degalų temperatūra yra 306–316 K (33–43 °C). Reguliatorius ir degalų sistema sureguliuojami taip, kaip nustatyta gamintojo reklaminiuose ir priežiūros leidiniuose. Atliekant kiekvieną bandymą imamasi šių veiksmų:

4.6.1. pagal reikalavimus sumontuojami matavimo įtaisai ir mėginių ėmikliai;

4.6.2. įjungiama aušinimo sistema;

4.6.3. variklis įjungiamas ir šildomas, kol nusistovi visų temperatūrų ir slėgių pusiausvyra;

4.6.4. sukimo momento kitimo kreivė visa apkrova nustatoma atliekant bandymus apibrėžtų bandymo režimų sukimo momento vertėms apskaičiuoti; atsižvelgiama į varikliu sukamos įrangos sunaudojamą didžiausią leistiną galią, kurią yra nurodęs gamintojas ir kuri jo nurodymu turi būti taikoma variklio tipui. Dinamometro nustatymas kiekvienam variklio greičiui ir kiekvienai apkrovai apskaičiuojamas pagal formulę:

s = P

×

+ P

čia

s = dinamometro nustatymas,

Pmin = II priedo 1 priedėlio 7.2 skirsnio lentelės (e) eilutėje nurodyta mažiausia naudingoji variklio galia,

L = šio priedo 4.2 skirsnyje nurodyta procentinė apkrova,

Paux = varikliu varomos įrangos visa leistina sunaudojama galia, iš kurios atimama faktiškai varikliu varomos įrangos galia: II priedo 1 priedėlio 7.2 skirsnio d–b;

4.6.5. išmetimo analizatorių skalėje nustatomas nulis ir analizuojamųjų sudėtinių dalių žinomų kiekių rodmenys;

4.6.6. bandymus pradedama atlikti iš eilės (žr. 4.1skirsnį). Kiekvienu režimu, per pirmą minutę užbaigiant variklio sūkių skaičiaus ir apkrovos pokyčius, variklis veikia šešias minutes. Analizatorių rodmenys juostiniu rašytuvu užrašomi visas šešias minutes, kai išmetamosios dujos analizatoriais teka bent tris paskutines minutes. Variklio sūkių skaičius ir apkrova, oro temperatūra ir išretėjimas oro imtuve, išmetamųjų dujų temperatūra ir priešslėgis dujų išmetimo sistemoje, degalų srautas ir išmetamųjų dujų srauto oras registruojami paskutines penkias kiekvieno režimo minutes, kai paskutinę kiekvieno režimo minutę laikomasi variklio sūkių skaičiaus ir apkrovos reikalavimų;

4.6.7. bet kokie papildomi skaičiavimui būtini duomenys nuskaitomi ir užrašomi (žr. 4.7 skirsnį);

4.6.8. išmetimo analizatorių skalėje nustatytas nulis ir analizuojamųjų sudėtinių dalių žinomų kiekių rodmenys tikrinami ir iš naujo nustatomi, jeigu reikia, bent bandymo pabaigoje. Bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu po bandymo būtinas reguliavimas neviršija 3.2 skirsnyje nurodytą analizatorių tikslumo.

4.7. Rašytuvo juostos duomenų skaitymas

Juostoje surandama kiekvieno režimo paskutinių 60 sekundžių atkarpa ir nustatomos pirmiau minėtos atkarpos vidutinės HC, CO ir NOx vertės. Kiekvieno režimo HC, CO ir NOx koncentracija nustatoma iš vidutinių juostos ir atitinkamų kalibracijos duomenų. Tačiau galima naudoti ir kitą registravimo būdą, jeigu jis užtikrina lygiaverčių duomenų gavimą.

4.8. Skaičiavimai

4.8.1. Galutiniai pateikiami bandymų rezultatai gaunami šiais veiksmais:

4.8.1.1. nustatomas kiekvieno režimo išmetamųjų dujų masės srautas GEXH arba V′EXH ir V″EXH (žr. 4.2 skirsnį);

4.8.1.2. naudojant GEXH išmatuota anglies monoksido ir azoto oksidų koncentracija pagal VI priedą perskaičiuojama į drėgnas dujas. Tačiau analizės sistemų su kaitinama mėginių paėmimo linija NOx išmetimai pagal VI priedą neperskaičiuojami;

4.8.1.3. NOx koncentracija patikslinama pagal VII priedą;

4.8.1.4. kiekvieno režimo masės srautas skaičiuojamas taip:

1) NOx mass = 0,001587 x NOxconc x GEXH

2) COmass = 0,000966 x COconc x GEXH

3) HCmass = 0,000478 x HCconc x GEXH

arba

1) NOx mass = 0,00205 x NOxconc x V′EXH (sausos dujos) nekaitinamų sistemų

2) NOx mass = 0,00205 x NOxconc x V″EXH (drėgnos dujos) kaitinamų sistemų

3) COmass = 0,00125 x COconc x V′EXH (sausos dujos)

4) HCmass = 0,000618 x HCconc x V″EXH (drėgnos dujos).

4.8.2. Išmetimai skaičiuojami taip:

NO

=

∑NO

× WF

CO =

∑CO

× WF

HC =

∑HC

× WF

Atliekant pirmiau minėtą skaičiavimą naudojami šioje lentelėje pateikti svoriniai koeficientai:

Režimo numeris | Svorinis koeficientas |

1 | 0,25/3 |

2 | 0,08 |

3 | 0,08 |

4 | 0,08 |

5 | 0,08 |

6 | 0,25 |

7 | 0,25/3 |

8 | 0,10 |

9 | 0,02 |

10 | 0,02 |

11 | 0,02 |

12 | 0,02 |

13 | 0,25/3 |

+++++ TIFF +++++

NOx konverterio veiksmingumo įtaiso schema

--------------------------------------------------

IV PRIEDAS

PATVIRTINIMO BANDYMAMS IR PRODUKCIJOS ATITIKČIAI PATIKRINTI NUSTATYTŲ ETALONINIŲ DEGALŲ TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS

CEC etaloniniai degalai RF-03-A-84(1) (3) (7)

Tipas: dyzeliniai degalai

| Ribos ir vienetai | ASTM metodas |

Cetano skaičius | min. 49 | D 613 |

maks. 53 | |

Tankis 15° C (kg/l) | min. 0,835 | D 1298 |

maks. 0,845 | |

Išdistiliavimas: | | |

—50 % išdistiliavimo temperatūra | min. 245 °C | D 86 |

—90 % išdistiliavimo temperatūra | min. 320 °C | |

maks. 340 °C | |

—galutinė virimo temperatūra | maks. 370 °C | |

Pliūpsnio temperatūra | min. 55° C | D 93 |

CFPP (šalto filtro užsikimšimo temperatūra) | min. – | EN 116 (CEN) |

maks. –5° C | |

Klampumas, kai degalų temperatūra 40° C | min. 2,5 mm2/s | D 445 |

maks. 3,5 mm2/s | |

Sieros kiekis | min. (turi būti praneštas) | D 1266/D 2622 |

maks. 0,3 % masės | D 2785 |

Vario korozija | maks. 1 | D 130 |

Koksiškumas pagal Konradsoną | maks. 0,2 % masės | D 189 |

Peleningumas | maks. 0,01 % masės | D 482 |

Vandens kiekis | maks. 0,05 % masės | D 95/D 1744 |

Stipriųjų rūgščių neutralizacijos skaičius | maks. 0,20 mg KOH/g | |

Atsparumas oksidacijai | maks. 2,5 mg/100 ml | D 2274 |

Priedai | | |

--------------------------------------------------

V PRIEDAS

ANALIZĖS SISTEMOS

Aprašomos trys analizės sistemos, kurios pagrįstos:

- HFID analizatoriumi agliavandeniliams matuoti,

- NDIR analizatoriumi anglies monoksidui matuoti,

- CLA, HCLA arba lygiaverčiu analizatoriumi su kaitinama mėginių paėmimo linija arba be jos azoto oksidams matuoti.

1 sistema

Analizės ir mėginių paėmimo sistemos, NOx kiekį matuojančios chemiliuminescenciniu analizatoriumi, schema pateikta 1 paveiksle.

SP | Nerūdijančio plieno ėmiklis iš dujų išmetimo sistemos mėginiams paimti. Rekomenduojamas uždaro galo, daugiaskylis, stacionarus, ne mažesnio kaip 80 % išmetimo vamzdžio skersmens ėmiklis. Išmetamųjų dujų temperatūra ėmiklyje yra ne mažesnė kaip 343 K (70 °C). |

HSL | Kaitinama mėginių paėmimo linija, temperatūra išlaikoma 453–473 K (180 –200 °C; linija gaminama iš nerūdyjančio plieno arba iš politetrafluoretileno. |

F1 | Kaitinamas pirminis filtras, jeigu naudojamas; temperatūra filtre sutampa su HSL linijos temperatūra. |

T1 | Į krosnies skyrių tekančio reprezentacinio srauto temperatūros atskaita. |

V1 | Tinkama vožtuvų sistema, kuria išrenkama, kokios dujos leidžiamos į sistemą: matuojamasis mišinys arba oro dujos. Vožtuvas sumontuojamas krosnies skyriuje arba jis įkaitinamas iki mėginių paėmimo linijos temperatūros. |

V2 V3 | Adatiniai kalibracinių ir tikrinamųjų dujų reguliavimo vožtuvai. |

F2 | Kietųjų dalelių šalinimo filtras. Tinka 70 mm skersmens stiklo pluošto diskinis filtras. Filtras lengvai prieinamas ir keičiamas kasdien arba kur kas dažniau, jeigu reikia. |

P1 | Kaitinamas mėginių siurblys. |

G1 | Mėginių linijos slėgio matavimo manometras. |

V4 | Slėgio reguliavimo vožtuvas, kuriuo reguliuojamas mėginių linijos slėgis ir srautas į detektorių. |

HFID | Liepsna kaitinamas jonų skaitiklis. Krosnies temperatūra 453–473 K (180–200 °C). |

FL1 | Mėginio srauto debito matuoklis. |

R1 R2 | Oro ir degalų slėgio reguliatoriai. |

SL | Mėginių linija. Ji gaminama iš politetrafluoretileno arba iš nerūdyjančio plieno. Mėginių linija gali būti kaitinama arba nekaitinama. |

B | Vonia išmetamųjų dujų mėginiuose esančiam vandeniui aušinti ir jam kondensuoti. Ledu arba šaldytuvu vonios temperatūra išlaikoma 273–277 K (0–4 °C). |

C | Aušinimo gyvatukas ir aušinimo gaudyklė, galintys kondensuoti ir surinkti vandens garus. |

T2 | Vonios temperatūros atskaita. |

V5 V6 | Svertiniai kondensato gaudyklės ir vonios sausinimo vožtuvai. |

V7 | Trieigis vožtuvas. |

F3 | Iš mėginio iki jo analizės kietąsias teršalų daleles išvalantis filtras. Galima naudoti 70 mm skersmens stiklo pluošto diskinį filtrą. |

P2 | Mėginių siurblys. |

V8 | Mėginių srautą valdantis slėgio reguliatorius. |

V9 V10 V11 V12 | Trieigiai mėginių, nešamųjų arba kalibracinių dujų srautus į analizatorius nukreipiantys rutuliniai arba elektromagnetiniai vožtuvai. |

V13 V14 | Adatiniai į analizatorius nukreiptus srautus reguliuojantys vožtuvai. |

CO | NDIR anglies monoksido analizatorius. |

NOx | CLA azoto oksidų analizatorius. |

FL2 FL3 FL4 | Gretšakės srauto debito matuokliai. |

2 sistema

NDIR analizatoriumi NOx kiekį matuojančios analizės ir mėginių paėmimo sistemos schema pateikta 2 paveiksle.

SP | Nerūdijančio plieno ėmiklis iš dujų išmetimo sistemos mėginiams paimti. Rekomenduojamas uždaro galo, daugiaskylis, stacionarus, ne mažesnio kaip 80 % išmetimo vamzdžio skersmens ėmiklis. Išmetamųjų dujų temperatūra ėmiklyje yra ne mažesnė kaip 343 K (70 °C); išmetamųjų dujų temperatūra bandiklyje yra ne mažesnė kaip 343 K (70 °C) (pagal Direktyvą 72/306/EEB). Ėmiklis padedamas dujų išmetimo linijoje 1–5 m atstumu nuo dujų išmetimo sistemos vamzdyno turbokompresoriaus išleidimo angos atvamzdžio jungės. |

HSL | Kaitinama mėginių paėmimo linija, temperatūra išlaikoma 453–473 K (180–200 °C; linija gaminama iš nerūdijančio plieno arba iš politetrafluoretileno. |

F1 | Kaitinamas pirminis filtras, jeigu naudojamas; temperatūra filtre sutampa su HSL linijos temperatūra. |

T1 | Į krosnies skyrių tekančio reprezentacinio srauto temperatūros atskaita. |

V1 | Tinkama vožtuvų sistema, kuria išrenkama, kokios dujos leidžiamos į sistemą: reprezentacinės, matuojamasis mišinys ar nešamosios oro dujos. Vožtuvas sumontuojamas krosnies skyriuje arba jis įkaitinamas iki mėginių paėmimo linijos temperatūros. |

V2 V3 | Adatiniai kalibracinių ir tikrinamųjų dujų reguliavimo vožtuvai. |

F2 | Kietųjų dalelių šalinimo filtras. Tinka 70 mm skersmens stiklo pluošto diskinis filtras. Filtras lengvai prieinamas ir keičiamas kasdien arba kur kas dažniau, jeigu reikia. |

P1 | Kaitinamas mėginių siurblys. |

G1 | Mėginių linijos slėgio matavimo manometras. |

V4 | Slėgio reguliavimo vožtuvas, kuriuo reguliuojamas mėginių linijos slėgis ir srautas į detektorių. |

HFID | Liepsna kaitinamas jonų skaitiklis. Krosnies temperatūra 453–473 K (180–200 °C). |

FL1 | Mėginio srauto debito matuoklis. |

R1 R2 | Oro ir degalų slėgio reguliatoriai. |

SL | Mėginių linija. Ji gaminama iš politetrafluoretileno arba iš nerūdijančio plieno. |

B | Vonia išmetamųjų dujų mėginiuose esančiam vandeniui aušinti ir jam kondensuoti. Ledu arba šaldytuvu vonios temperatūra išlaikoma 273–277 K (0–4 °C). |

C | Aušinimo gyvatukas ir aušinimo gaudyklė, galintys kondensuoti ir surinkit vandens garus. |

T2 | Vonios temperatūros atskaita. |

V5 V6 | Svertiniai kondensato gaudyklės ir vonios sausinimo vožtuvai. |

V7 | Trieigis vožtuvas. |

F3 | Iš mėginio iki jo analizės kietąsias teršalų daleles išvalantis filtras. Galima naudoti 70 mm skersmens stiklo pluošto diskinį filtrą. |

P2 | Mėginių siurblys. |

V8 | Mėginių srautą valdantis slėgio reguliatorius. |

V9 | Mėginių, nešamųjų arba kalibracinių dujų srautus į analizatorius nukreipiantis rutulinis arba elektromagnetinis vožtuvas. |

V10 V11 | Trieigiai srauto džiovintuvo vožtuvai. |

D | Drėgmę iš mėginių srauto šalinantis džiovintuvas. Kai džiovintuvas sumontuotas prieš NOx analizatorių, džiovintuvas NOx koncentracijai daro minimalią įtaką. |

V12 | Adatiniai į analizatorius nukreiptus srautus reguliuojantys vožtuvai. |

G2 | Įleidimo į analazitorius slėgio manometras. |

CO | NDIR anglies monoksido analizatorius. |

NOx | NDIR azoto oksidų analizatorius. |

FL2 FL3 FL4 | Gretšakės srauto debito matuokliai. |

3 sistema

HCLA arba lygiavertes NOx kiekio matavimo sistemas naudojančios analizės ir mėginių paėmimo sistemos schema pateikta 3 šio priedo paveiksle.

SP | Nerūdijančio plieno ėmiklis iš dujų išmetimo sistemos mėginiams paimti. Rekomenduojamas sandariu galu, daugiaskylis, tiesus stacionarus ne mažesnio kaip 80 % išmetimo vamzdžio skersmens ėmiklis. Išmetamųjų dujų temperatūra ėmiklyje yra ne mažesnė kaip 343 K (70 °C). |

HSL | Kaitinama mėginių paėmimo linija, temperatūra išlaikoma 453–473 K (180–200 °C; linija gaminama iš nerūdijančio plieno arba iš politetrafluoretileno. |

F1 | Pirminis filtras, jeigu naudojamas; temperatūra filtre sutampa su HSL linijos temperatūra. |

T1 | Į krosnies skyrių tekančio reprezentacinio srauto temperatūros atskaita. |

V1 | Tinkama vožtuvų sistema, kuria išrenkama, kokios dujos leidžiamos į sistemą: reprezentacinės, matuojamasis mišinys ar oro dujos. Vožtuvas sumontuojamas krosnies skyriuje arba jis įkaitinamas iki mėginių paėmimo linijos temperatūros. |

V2 V3 | Adatiniai kalibracinių ir tikrinamųjų dujų reguliavimo vožtuvai. |

F2 | Kietųjų dalelių šalinimo filtras. Tinka 70 mm skersmens stiklo pluošto diskinis filtras. Filtras lengvai prieinamas ir keičiamas kasdien arba kur kas dažniau, jeigu reikia. |

P1 | Kaitinamas mėginių siurblys. |

G1 | HC analizatoriaus mėginių linijos slėgio matavimo manometras. |

R3 | Slėgio reguliavimo vožtuvas, kuriuo reguliuojamas mėginių linijos slėgis ir srautas į detektorių. |

HFID | Liepsna kaitinamas jonų skaitiklis. Krosnies temperatūra 453–473 K (180–200 °C). |

FL1 FL2 FL3 | Mėginio srauto debito matuoklis. |

R1 R2 | Oro ir degalų slėgio reguliatoriai. |

HSL2 | Kaitinama mėginių linija, temperatūra išlaikoma 368–473 K (95–200 °C); linija gaminama iš politetrafluoretileno arba iš nerūdijančiojo plieno. |

T2 | Į CL analizatorių tekančio mėginių srauto temperatūros atskaita. |

T3 | Konverterio, NO2 keičiančio į NO, temperatūros atskaita. |

V9 V10 | Trieigis srauto į konverterį, NO2 keičiantį į NO, vožtuvas. |

V11 | Srautą tarp konverterio, NO2 keičiančio į NO, ir gretšakės skirstantis vožtuvas. |

SL | Mėginių linija. Ji gaminama iš nerūdijančio plieno arba politetrafluoretileno. Linija gali būti kaitinama arba nekaitinama. |

B | Vonia išmetamųjų dujų mėginiuose esančiam vandeniui aušinti ir jam kondensuoti. Ledu arba šaldytuvu vonios temperatūra išlaikoma 273–277 K (0–4 °C). |

C | Aušinimo gyvatukas ir aušinimo gaudyklė, galintys kondensuoti ir surinkti vandens garus. |

T4 | Vonios temperatūros atskaita. |

V5 V6 | Svertiniai kondensato gaudyklės ir vonios sausinimo vožtuvai. |

R4 R5 | Slėgio reguliatoriai valdyti mėginių srautą. |

V7 V8 | Mėginių, nešamųjų arba kalibracinių dujų srautus į analizatorius nukreipiantis rutulinis arba elektromagnetinis vožtuvas. |

V12 V13 | Adatiniai į analizatorius nukreiptus srautus reguliuojantys vožtuvai |

CO | NDIR anglies monoksido analizatorius. |

NOx | NCLA azoto oksidų analizatorius. |

FL4 FL5 | Gretšakės debito matuokliai. |

V4, V14 | Trieigiai rutuliniai arba elektromagnetiniai vožtuvai. Vožtuvai sumontuojami krosnies skyriuje arba jie kaitinami, kol jų temperatūra atitinka mėginių linijos HSL1 temperatūrą. |

+++++ TIFF +++++

CO, NOx HC (NOx analizuojami CLA) kiekio išmetamosiose dujose analizės sistemos funkcinė schema

+++++ TIFF +++++

CO, NOx HC (NOx analizuojami NDIR) kiekio išmetamosiose dujose analizės sistemos funkcinė schema

+++++ TIFF +++++

CO, NOx ir HC (analizuojama HCLA ir kaitinama mėginių linija) kiekio išmetamosiose dujose analizės sistemos funkcinė schema

--------------------------------------------------

VI PRIEDAS

CO IR NOX KONCENTRACIJOS PERSKAIČIAVIMAS Į DRĖGNŲ DUJŲ MASĘ

CO ir NOx koncentracijos išmetamosiose dujose pagal šią tvarką matuojamos remiantis sausų dujų mase. Siekiant išmatuotas vertes perskaičiuoti į išmetamosiose dujose esančias koncentracijas (drėgnų dujų masė) galima naudoti šį santykį:

=

×

G

G

čia:

GDEGALŲ = degalų srautas (kg/s) (kg/h)

GORO = oro srautas (kg/s) (kg/h).

--------------------------------------------------

VII PRIEDAS

AZOTO OKSIDŲ DRĖGMĖS KOREKCIJOS KOEFICIENTAS

Azoto oksidų vertės dauginamos iš šio drėgmės korekcijos koeficiento:

1 + A

+ B × 1,8

čia:

A 0,044

G

G

− 0,0038

B 0,116

G

G

+ 0,0053

m = įleidžiamojo oro drėgnumas, išreikštas vandens gramais kilograme sausojo oro

T = oro temperatūra (K)

G

G

ORO = degalų ir oro santykis (sausojo oro masė).

--------------------------------------------------

VIII PRIEDAS

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

Priedėlis

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

Top