Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 31983L0351

1983 m. birželio 16 d. Tarybos direktyva, derinanti su technikos pažanga Tarybos direktyvą 70/220/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių būtina imtis oro apsaugai nuo teršimo motorinių transporto priemonių su priverstinio uždegimo varikliais išmetamosiomis dujomis, suderinimo

OJ L 197, 20.7.1983, p. 1–74 (DA, DE, EL, EN, FR, IT, NL)
Spanish special edition: Chapter 13 Volume 014 P. 76 - 149
Portuguese special edition: Chapter 13 Volume 014 P. 76 - 149
Special edition in Finnish: Chapter 13 Volume 013 P. 3 - 76
Special edition in Swedish: Chapter 13 Volume 013 P. 3 - 76
Special edition in Czech: Chapter 13 Volume 007 P. 25 - 99
Special edition in Estonian: Chapter 13 Volume 007 P. 25 - 99
Special edition in Latvian: Chapter 13 Volume 007 P. 25 - 98
Special edition in Lithuanian: Chapter 13 Volume 007 P. 25 - 98
Special edition in Hungarian Chapter 13 Volume 007 P. 25 - 98
Special edition in Maltese: Chapter 13 Volume 007 P. 25 - 98
Special edition in Polish: Chapter 13 Volume 007 P. 25 - 98
Special edition in Slovak: Chapter 13 Volume 007 P. 25 - 99
Special edition in Slovene: Chapter 13 Volume 007 P. 25 - 98

No longer in force, Date of end of validity: 01/01/2013; panaikino 32007R0715

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/1983/351/oj

31983L0351

1983 m. birželio 16 d. Tarybos direktyva, derinanti su technikos pažanga Tarybos direktyvą 70/220/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių būtina imtis oro apsaugai nuo teršimo motorinių transporto priemonių su priverstinio uždegimo varikliais išmetamosiomis dujomis, suderinimo

Oficialusis leidinys L 197 , 20/07/1983 p. 0001 - 0074
specialusis leidimas suomių kalba: skyrius 13 tomas 13 p. 0003
specialusis leidimas ispanų kalba: skyrius 13 tomas 14 p. 0076
specialusis leidimas švedų kalba: skyrius 13 tomas 13 p. 0003
specialusis leidimas portugalų kalba skyrius 13 tomas 14 p. 0076
CS.ES skyrius 13 tomas 007 p. 25 - 99
ET.ES skyrius 13 tomas 007 p. 25 - 99
HU.ES skyrius 13 tomas 007 p. 25 - 98
LT.ES skyrius 13 tomas 007 p. 25 - 98
LV.ES skyrius 13 tomas 007 p. 25 - 98
MT.ES skyrius 13 tomas 007 p. 25 - 98
PL.ES skyrius 13 tomas 007 p. 25 - 98
SK.ES skyrius 13 tomas 007 p. 25 - 99
SL.ES skyrius 13 tomas 007 p. 25 - 98


Tarybos direktyva

1983 m. birželio 16 d.

derinanti su technikos pažanga Tarybos direktyvą 70/220/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių būtina imtis oro apsaugai nuo teršimo motorinių transporto priemonių su priverstinio uždegimo varikliais išmetamosiomis dujomis, suderinimo

(83/351/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 100 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi 1973 m. lapkričio 22 d. Tarybos patvirtinta pirmoji Europos Bendrijų veiksmų programa pakvietė atsižvelgti į naujausią mokslo pažangą kovojant su atmosferos tarša išmetamosiomis dujomis iš motorinių transporto priemonių ir iš dalies pakeitė tuo tikslu patvirtintas direktyvas;

kadangi Tarybos direktyva 70/220/EEB [4] nustato iš tokių variklių išmetamų anglies monoksido ir nesudegusių angliavandenilių kiekio ribines vertes; kadangi tos ribinės vertės pirmą kartą buvo sumažintos Direktyva 74/290/EEB [5], o Direktyva 77/102/EEB [6] buvo papildytos leistino išmetamų azoto oksidų kiekio ribinėmis vertėmis; kadangi tų trijų teršalų ribinės vertės buvo dar kartą sumažintos Direktyva 78/665/EEB [7];

kadangi motorinių transporto priemonių konstrukcijos pažanga dabar leidžia sumažinti tas ribines vertes; kadangi tai yra pageidautina kaip apsauginė priemonės prieš galimą neigiamą poveikį aplinkai; kadangi per svarstomą laikotarpį toks sumažinimas nepakenks Bendrijos kitų sričių tikslams, visų pirma – racionalaus energijos vartojimo tikslui;

kadangi, atsižvelgiant į tai, kad lengvuosiuose ir lengvuose sunkvežimiuose vis dažniau naudojami dyzeliniai varikliai, patartina sumažinti ne tik išmetamų suodžių kiekį, reglamentuojamą Direktyva 72/306/EEB [8], bet ir iš tokių variklių išmetamo anglies monoksido, nesudegusių angliavandenilių ir azoto oksidų kiekį; kadangi įtraukiant tokias transporto priemones į Direktyvos 70/220/EEB taikymo sritį reikia iš dalies pakeisti minėtos direktyvos darbinę dalį; kadangi toks pakeitimas turi įtakos ir techninių priedų turiniui; kadangi Komisija pasiūlė Tarybai, kad, nukrypstant nuo Direktyvos 70/220/EEB 5 straipsnio, šia Direktyva ji išsyk patvirtintu techninių priedų pakeitimus,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 70/220/EEB iš dalies keičiama taip:

1. Direktyvos 70/220/EEB pavadinimas pakeičiamas taip:

"Direktyva 70/220/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių oro apsaugos nuo teršimo motorinių transporto priemonių išmetamosiomis dujomis priemones, suderinimo"

.

2. 1 straipsnis pakeičiamas taip:

"1 straipsnis

Šioje direktyvoje "transporto priemonė" – tai bet kokia transporto priemonė su priverstinio uždegimo varikliu arba kompresinio uždegimo varikliu, skirta naudoti keliuose, su kėbulu arba be jo, turinti ne mažiau kaip keturis ratus, kurios didžiausioji leistinoji masė yra ne mažesnė kaip 400 kg, o maksimalus konstrukcinis greitis yra ne mažesnis kaip 50 km/h, išskyrus žemės ūkio traktorius, mašinas ir viešųjų darbų transporto priemones."

3. Priedai pakeičiami šios direktyvos priedais.

2 straipsnis

1. Nuo 1983 m. gruodžio 1 d. nė viena valstybė narė, dėl su oro tarša dujomis iš variklio susijusių priežasčių, neturi teisės:

- atsisakyti suteikti EEB tipo patvirtinimą, išduoti Direktyvos 70/156/EEB 10 straipsnio 1 dalies paskutinėje įtraukoje nurodytus dokumentus arba atsisakyti suteikti nacionalinį tipo patvirtinimą motorinių transporto priemonių tipui,

- uždrausti pradėti eksploatuoti tokias transporto priemones,

jei iš tokio tipo transporto priemonių išmetamų dujinių teršalų lygis atitinka Direktyvos 70/220/EEB su pakeitimais, padarytais šia direktyva, reikalavimus.

2. Nuo 1984 m. spalio 1 d. valstybės narės:

- nebeišduoda Direktyvos 70/156/EEB 10 straipsnio 1 dalies paskutinėje įtraukoje nurodytų dokumentų motorinių transporto priemonių tipui, kurių išmetamų dujinių teršalų lygis neatitinka Direktyvos 70/220/EEB su paskutiniais pakeitimais, padarytais šia direktyva, reikalavimų,

- gali atsisakyti suteikti nacionalinį tipo patvirtinimą motorinių transporto priemonių tipui, kurių išmetamų dujinių teršalų lygis neatitinka Direktyvos 70/220/EEB su paskutiniais pakeitimais, padarytais šia direktyva, reikalavimų.

3. Nuo 1986 m. spalio 1 d. valstybės narės gali uždrausti pradėti eksploatuoti transporto priemones, kurių išmetamų dujinių teršalų lygis neatitinka Direktyvos 70/220/EEB su paskutiniais pakeitimais, padarytais šia direktyva, reikalavimų.

3 straipsnis

Valstybės narės priima nuostatas, kurios, įsigaliojusios iki 1983 m. lapkričio 30 d., įgyvendina šią direktyvą, ir nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Liuksemburge, 1983 m. birželio 16 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

C.–D. Spranger

[1] OL C 181, 1982 7 19, p. 30.

[2] 1983 m. birželio 10 d. pateikta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[3] OL C 346, 1982 12 31, p. 2.

[4] OL L 76, 1970 4 6, p. 1.

[5] OL L 159, 1974 6 15, p. 61.

[6] OL L 32, 1977 2 3, p. 32.

[7] OL L 223, 1978 8 14, p. 48.

[8] OL L 190, 1972 8 20, p. 1.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

TAIKYMO SRITIS, APIBRĖŽIMAI, EEB TIPO PATVIRTINIMO PARAIŠKA, EEB TIPO PATVIRTINIMAS, SPECIFIKACIJOS IR BANDYMAI, EEB TIPO PATVIRTINIMO IŠPLĖTIMAS, PRODUKCIJOS ATITIKTIS, LAIKINOSIOS NUOSTATOS

1. TAIKYMO SRITIS

Ši direktyva taikoma iš visų motorinių transporto priemonių su tiesioginio uždegimo varikliais ir iš M1 ir N1 [1] kategorijų transporto priemonių su kompresinio uždegimo varikliais, kurioms taikomas 1 straipsnis, išmetamiems dujiniams teršalams.

2. APIBRĖŽIMAI

Šioje direktyvoje:

2.1. "Transporto priemonių tipas", atsižvelgiant į iš variklio išmetamų dujinių teršalų kiekį – tai motorinės transporto priemonės, kurios nesiskiria tokiais pagrindiniais aspektais:

2.1.1. ekvivalentine inercija, nustatyta pagal standartinę masę, kaip nurodyta III priedo 5.1 poskyryje;

2.1.2. variklio ir transporto priemonės charakteristikomis, apibrėžtomis II priedo 1–6 ir 8 skyriuose ir VII priede.

2.2. "Standartinė masė" – tai važiuoti parengtos transporto priemonės masė, atėmus tolygiai paskirstytą 75 kg vairuotojo masę ir pridėjus tolygiai paskirstytą 100 kg masę.

2.2.1. "Važiuoti parengtos transporto priemonės masė" – tai Direktyvos 70/156/EEB I priedo 2.6 poskyryje apibrėžta masė.

2.3. "Didžiausioji masė" – tai Direktyvos 70/156/EEB I priedo 2.7 poskyryje apibrėžta masė.

2.4. "Dujiniai teršalai" – tai anglies monoksidas, angliavandeniliai (pagal CH1,85 koeficientą) ir azoto oksidai, pastarųjų kiekį išreiškiant azoto dioksido (NO2) ekvivalentu.

2.5. "Variklio karteris" – tai ertmės variklyje ir jo išorėje, sujungtos su karterio dugnine vidiniais arba išoriniais kanalais, pro kuriuos gali išeiti dujos ir garai.

2.6. "Šaltojo užvedimo įrenginys" – tai įrenginys, kuris laikinai prisotina variklio oro ir degalų mišinį, kad variklis lengviau užsivestų.

2.7. "Pagalbinė užvedimo priemonė" – tai įrenginys, kuris padeda užvesti variklį neprisotinant variklio oro ir degalų mišinio, pvz., uždegimo žvakės, įpurškimo sinchronizacijos pakeitimai.

3. EEB TIPO PATVIRTINIMO PARAIŠKA

3.1. Paraišką transporto priemonių tipui patvirtinti atsižvelgiant į iš jų variklio išmetamų dujinių teršalų kiekį pateikia gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas.

3.2. Kartu su paraiška pateikiami tokie dokumentai trimis egzemplioriais ir tokie duomenys:

3.2.1. variklio tipo aprašymas su visais II priede nurodytais duomenimis;

3.2.2. degimo kameros ir stūmoklio, įskaitant stūmoklio žiedus, brėžiniai.

3.2.3. maksimali voztuvu keliamoji jega ir pakilimo bei nusileidimo kampai centro atzvilgiu.

3..3. Už tipo patvirtinimo bandymus atsakingai techninei tarnybai šio priedo 5 skyriuje aprašytiems bandymams atlikti pateikiama pavyzdinė tvirtinamo tipo transporto priemonė.

4. EEB TIPO PATVIRTINIMAS

4.1. Prie EEB tipo patvirtinimo pridedama VII priede pateikiamą pavyzdį atitinkanti forma.

5. REIKALAVIMAI IR BANDYMAI

5.1. Bendroji dalis

Išmetamų dujinių teršalų kiekiui įtakos turinčios sudėtinės dalys turi būti suprojektuotos, sukonstruotos ir surinktos taip, kad įprastai naudojama transporto priemonė galėtų atitikti šios direktyvos reikalavimus, nepaisant ją galinčios veikti vibracijos.

5.2. Bandymų aprašymas

5.2.1. Su transporto priemone, atsižvelgiant į jos kategoriją, atliekami skirtingų tipų bandymai, kaip nurodyta toliau. Tokie bandymai yra:

- I, II ir III tipų bandymai, jei transporto priemonė varoma tiesioginio uždegimo varikliu,

- I tipo bandymai, jei transporto priemonė varoma kompresinio uždegimo varikliu.

5.2.1.1. I tipo bandymas (vidutinio išmetamų dujinių teršalų kiekio po šaltojo užvedimo patikrinimas)

5.2.1.1.1. Šis bandymas atliekamas su 1 skyriuje nurodytomis transporto priemonėmis, kurių didžiausioji masė neviršija 3,5 tonos.

5.2.1.1.2. Transporto priemonė pastatoma ant dinamometro stendo, kuriame įrengtos apkrovos ir inercijos imitavimo priemonės. Be pertrūkio atliekamas iš viso 13 minučių trunkantis bandymas, sudarytas iš keturių ciklų. Kiekvieną ciklą sudaro 15 etapų (tuščiosios eigos, greitėjimo, pastovaus greičio, lėtėjimo ir kt.). Bandymo metu išmetamosios dujos atskiedžiamos, surenkamos ir analizuojamos toliau aprašyta tvarka; išmatuojamas bendras atskiestų dujų tūris.

5.2.1.1.3. Bandymas atliekamas III priede aprašyta tvarka. Dujos surenkamos ir analizuojamos aprašytais metodais. Gali būti patvirtinti ir kiti analizės būdai, jei įrodoma, kad jų rezultatai lygiaverčiai.

5.2.1.1.4. Laikantis 5.2.1.1.4.2 pastraipos ir 5.2.1.1.5 paragrafo reikalavimų bandymas kartojamas tris kartus. Per bandymą gautų anglies monoksido ir bendra angliavandenilių ir azoto oksidų masė turi būti mažesnė, nei nurodyta tam tikros standartinės masės transporto priemonei toliau pateikiamoje lentelėje:

Standartinė masė SM (kilogramais) | Anglies monoksido masė L1 (gramais per bandymą) | Bendra angliavandenilių ir azoto oksidų masė L2 (gramais per bandymą) |

| |

| SM ≤ 1020 | 58 | 19,0 |

1020 < | SM ≤ 1250 | 67 | 20,5 |

1250 < | SM ≤ 1470 | 76 | 22,0 |

1470 < | SM ≤ 1700 | 84 | 23,5 |

1700 < | SM ≤ 1930 | 93 | 25,0 |

1930 < | SM ≤ 2150 | 101 | 26,5 |

2150 < | SM | 110 | 28,0 |

5.2.1.1.4.1. Nepaisant to, kiekvieno iš 5.2.1.1.4 paragrafe nurodytų teršalų kiekis per vieną iš trijų bandymų gali viršyti tame paragrafe atitinkamai transporto priemonei nurodytą ribą ne daugiau kaip 10 % dydžiu, jei trijų bandymų rezultatų aritmetinis vidurkis yra žemiau nustatytos ribos. Jei nustatytas ribas viršija daugiau kaip vieno teršalo kiekis (t. y. anglies monoksido ir angliavandenilių bei azoto oksidų bendrai), nesvarbu ar tai atsitinka per vieną ar atskirus bandymus [2].

5.2.1.1.4.2. 5.2.1.1.4 paragrafe nurodytas bandymų skaičius gamintojo reikalavimu gali būti padidinamas iki 10 bandymų, jei trijų bandymų anglies monoksido ir (arba) bendro angliavandenilių bei azoto oksidų kiekio rezultatų aritmetinis vidurkis (

x

x

— < L).

5.2.1.1.5. Toliau apibrėžiamomis sąlygomis (kai V1 yra kiekvieno iš 5.2.1.1.4 paragrafe nurodytų teršalų pirmo bandymo rezultatas, o V2 – antro bandymo rezultatas) 5.2.1.1.4 paragrafe nurodytas bandymų skaičius sumažinamas.

5.2.1.1.5.1. Jei anglies monoksido ir angliavandenilių bei azoto oksidų bendrai V1 ≤ 0,70 L, atliekamas tik vienas bandymas.

5.2.1.1.5.2. Jei tiek anglies monoksido, tiek angliavandenilių bei azoto oksidų bendrai V1 ≤ 0,85 L, bet nors vieno teršalo V1 > 0,70 L, atliekami tik du bandymai. Be to, tiek anglies monoksido, tiek angliavandenilių bei azoto oksidų bendrai V2 vertė turi atitikti reikalavimus V1 + V2 ≤ 1,70 L ir V2 ≤ L.

+++++ TIFF +++++

Tipo patvirtinimo Europos bandymų tvarka schema (žr. 5.2 poskyrį)

5.2.1.2. II tipo bandymas (išmetamo anglies monoksido kiekio bandymas tuščiąja eiga)

5.2.1.2.1. Šis bandymas turi būti atliekamas su visomis 1 skyriuje nurodytomis transporto priemonėmis, išskyrus varomas kompresinio uždegimo varikliais.

5.2.1.2.2. Anglies monoksido kiekis tuščiąja eiga veikiančio variklio išmetamosiose dujose neturi viršyti 3,5 tūrio proc.. Kai tikrinama pagal IV priedo nuostatas gamintojo rekomenduojamų standartų neatitinkančiomis darbo sąlygomis (reguliuojamų sudėtinių dalių konfigūracija), išmatuotas kiekis neturi viršyti 4,5 tūrio proc..

5.2.1.2.3. Atitiktis pastarajam reikalavimui tikrinama atliekant bandymą IV priede aprašyta tvarka.

5.2.1.3. III tipo bandymas (išmetamų karterio dujų kiekio tikrinimas)

5.2.1.3.1. Šis bandymas turi būti atliekamas su visomis 1 skyriuje nurodytomis transporto priemonėmis, išskyrus varomas kompresinio uždegimo varikliais.

5.2.1.3.2. Variklio karterio ventiliacijos sistema turi būti tokia, kad į atmosferą nebūtų išmetamos karterio dujos.

5.2.1.3.3. Atitiktis pastarajam reikalavimui tikrinama atliekant bandymą V priede aprašyta tvarka.

6. EEB TIPO PATVIRTINIMO IŠPLĖTIMAS

6.1. Skirtingos standartinės masės transporto priemonių tipai

6.1.1. Transporto priemonių tipo patvirtinimas toliau nurodytomis sąlygomis gali būti išplėstas aprėpiant transporto priemonių tipus, kurios skiriasi nuo patvirtinto tipo transporto priemonių tik jų standartine mase.

6.1.1.1. Patvirtinimas gali būti išplėstas transporto priemonių tipams, kurių standartinė masė yra tokia, kad reikia taikyti tik gretimą mažesnę arba gretimą didesnę ekvivalentinę inerciją.

6.1.1.2. Jei transporto priemonių tipo, kuriam prašoma išplėsti patvirtinimą, standartinė masė yra tokia, kad reikia taikyti didesnės už patvirtinto tipo transporto priemonėms taikytos ekvivalentinės inercijos smagratį, patvirtinimo išplėtimas suteikiamas.

6.1.1.3. Jei transporto priemonių tipo, kuriam prašoma išplėsti patvirtinimą, standartinė masė yra tokia, kad reikia taikyti mažesnės už patvirtinto tipo transporto priemonėms taikytos ekvivalentinės inercijos smagratį, patvirtinimo išplėtimas suteikiamas, jei iš jau patvirtintos transporto priemonės gautų teršalų masė yra ribose, nustatytose transporto priemonei, kuriai prašoma patvirtinimo.

6.2. Skirtingo bendrojo pavaros perdavimo santykio transporto priemonių tipai

6.2.1. Vienam transporto priemonių tipui suteiktas patvirtinimas toliau nurodytomis sąlygomis gali būti išplėstas aprėpiant transporto priemonių tipus, kurios skiriasi nuo patvirtinto tipo transporto priemonių tik bendruoju pavaros perdavimo santykiu.

6.2.1.1. Taikant kiekvieną I tipo bandyme naudojamą perdavimo santykį, apskaičiuojama lygtis

E =

V

− V

V

, čia V1 ir V2 yra atitinkamai patvirtinto tipo transporto priemonės greitis esant 1000 min–1 variklio apsisukimų dažniui ir tipo, kuriam prašoma patvirtinimo, transporto priemonės greitis esant tam variklio apsisukimų dažniui.

6.2.2. Jei, esant kiekvienam pavaros perdavimo santykiui, E ≤ 8 %, išplėtimas suteikiamas nekartojant I tipo bandymų.

6.2.3. Jei bent vienu pavaros perdavimo santykiu E > 8 %, o kiekvienu pavaros perdavimo santykiu E ≤ 13 %, I tipo bandymai kartojami, tačiau gali būti atlikti gamintojo pasirinktoje laboratorijoje. Bandymų ataskaita siunčiama patvirtintai laboratorijai.

6.3. Skirtingos standartinės masės ir skirtingo bendrojo pavaros perdavimo santykio transporto priemonių tipai

Vienam transporto priemonių tipui suteiktas patvirtinimas gali būti išplėstas aprėpiant transporto priemonių tipus, kurios skiriasi nuo patvirtinto tipo transporto priemonių tik jų standartine mase ir bendruoju pavaros perdavimo santykiu, jei yra įvykdyti visi 6.1 ir 6.2 poskyriuose nustatyti reikalavimai.

6.4. Pastaba

Kai transporto priemonės tipas yra patvirtintas pagal 6.1 ir 6.3 poskyrių nuostatas, tokio tipo patvirtinimo negalima išplėsti aprėpiant kitų tipų transporto priemones.

7. PRODUKCIJOS ATITIKTIS

7.1. Paprastai gamybos modelių atitiktis iš variklio išmetamų dujinių teršalų kiekio apribojimo reikalavimams tikrinama remiantis aprašymu, pateikiamu VII priede nurodytame pranešime ir, kai reikia, 5.2 poskyryje aprašytais visais arba kai kuriais I, II ir III tipo bandymais.

7.1.1. Transporto priemonės atitiktis pagal I tipo bandymą tikrinama taip:

7.1.1.1. Serijinė transporto priemonė bandoma kaip aprašyta 5.2.1.1, tačiau 5.2.1.1.4 paragrafe nurodytos ribos pakeičiamos tokiomis:

Standartinė masė SM (kilogramais) | Anglies monoksido masė L1 (gramais per bandymą) | Bendra angliavandenilių ir azoto oksidų masė L2 (gramais per bandymą) |

| |

| SM ≤ 1020 | 70 | 23,8 |

1020 < | SM ≤ 1250 | 80 | 25,6 |

1250 < | SM ≤ 1470 | 91 | 27,5 |

1470 < | SM ≤ 1700 | 101 | 29,4 |

1700 < | SM ≤ 1930 | 112 | 31,3 |

1930 < | SM ≤ 2150 | 121 | 33,1 |

2150 < | SM | 132 | 35,0 |

7.1.1.2. Jei parinkta transporto priemonė neatitinka 7.1.1.1 papunkčio reikalavimų, gamintojas gali paprašyti atlikti serijinių transporto priemonių imties, įskaitant iš pradžių bandytą transporto priemonę, matavimus. Gamintojas nustato imties dydį n. Transporto priemonės, išskyrus iš pradžių bandytą transporto priemonę, išbandomos vienu I tipo bandymu.

Vertinant iš pradžių bandytą transporto priemonę vertinamas su ja atliktų trijų I tipo bandymų rezultatų aritmetinis vidurkis. Tuomet nustatomas kiekvieno dujinio teršalo rezultatų aritmetinis vidurkis (

x

) ir imties standartinis nuokrypis S [3]. Serijos produkcija laikoma tinkama, jei laikomasi tokio reikalavimo:

x

+ k · S ≤ L

čia:

L – 7.1.1.1 papunktyje nustatyta išmetamo anglies monoksido ir bendrai angliavandenilio bei azoto oksidų kiekio ribinė vertė;

n | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 |

k | 0,973 | 0,613 | 0,489 | 0,421 | 0,376 | 0,342 | 0,317 | 0,296 | 0,279 | 0,265 | 0,253 | 0,242 | 0,233 | 0,224 | 0,216 | 0,210 | 0,203 | 0,195 |

Jei n ≥ 20, | k = 0,8602n |

k – 7.1.2. Atliekant II arba III tipo bandymus su serijine transporto priemone turi būti laikomasi 5.2.1.2.2 ir 5.2.1.3.2 paragrafuose nustatytų reikalavimų.

7.1.3. Nepaisant III priedo 3.1.1 punkto reikalavimų, už produkcijos atitikties tikrinimą atsakingas techninis departamentas gamintojui pritarus I, II ir III tipo bandymais gali bandyti transporto priemones, kurios yra nuvažiavusios mažiau kaip 3000 km.

8. LAIKINOSIOS NUOSTATOS

8.1. Tvirtinant ne M1 kategorijos transporto priemonių ir M1 kategorijos transporto priemonių, skirtų vežti daugiau kaip šešis keleivius, įskaitant vairuotoją, tipą ir tikrinant produkcijos atitiktį, 5.2.1.1.4 paragrafo ir 7.1.1.1 papunkčio lentelėse nurodytos bendro išmetamo angliavandenilių ir azoto oksidų kiekio ribinės vertės L2 dauginamos iš daugiklio 1,25.

8.2. Tikrinant transporto priemonių, kurioms tipo patvirtinimas atsižvelgiant į išmetamas medžiagas pagal Direktyvos 70/220/EEB su pakeitimais, padarytais Direktyva 78/665/EEB, nuostatas buvo suteiktas iki 1984 m. spalio 1 d., produkcijos atitiktį pirmiau minėtos direktyvos nuostatos lieka galioti tol, kol valstybės narės nepradės taikyti tos direktyvos 2 straipsnio 3 dalies.

[1] Kaip apibrėžta Direktyvos 70/156/EEB (OL L 42, 1970 2 23, p. 1) I priedo 0.4 poskyryje.

[2] Jei kiekvieno iš teršalų kiekis per vieną iš trijų bandymų viršija 5.2.1.1.4 paragrafe atitinkamai transporto priemonei nurodytą ribą daugiau kaip 10 % dydžiu, bandymas gali būti tęsiamas kaip nurodyta 5.2.1.1.4.2 pastraipoje.

[3] S2 = ∑ x − x-2n − 1, čia x yra bet kuris iš atskirų imties n rezultatų.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

I TIPO BANDYMAS

(Vidutinio išmetamų teršalų kiekio apgyvendintoje miesto zonoje po šaltojo užvedimo tikrinimas)

1. ĮVADAS

Šiame priede aprašoma I priedo 5.2.1.1 papunktyje apibrėžiamo I tipo bandymo tvarka.

2. DARBO CIKLAS ANT VAŽIUOKLĖS DINAMOMETRO

2.1. Ciklo aprašymas

Darbo ciklas ant važiuoklės dinamometro nurodytas toliau pateikiamoje lentelėje ir pavaizduotas 1 priedėlio grafike. Minėto priedėlio lentelėje taip pat nurodytas suskirstymas į operacijas.

2.2. Bendrosios sąlygos, kuriomis atliekamas ciklas

Jei būtina nustatyti, kaip geriausia naudotis akceleratoriaus ir stabdžio valdytuvais, kad ciklas būtų artimas teoriniam laikantis nustatytų ribų, turi būti atliekami išankstinio bandymo ciklai.

2.3. Pavarų dėžės naudojimas

2.3.1. Jei didžiausias greitis, kurį galima pasiekti pirmąja pavara, yra mažesnis kaip 15 km/h, naudojamos antroji, trečioji ir ketvirtoji pavaros. Antroji, trečioji ir ketvirtoji pavaros taip pat gali būti naudojamos, kai važiavimo instrukcijose rekomenduojama pradėti važiuoti antrąja pavara ant lygaus paviršiaus arba kai pirmoji pavara apibrėžiama kaip pavara, skirta važiuoti ne keliais, važiuoti lėtąja eiga arba vilkti.

2.3.2. Transporto priemonės su pusiau automatinėmis pavarų dėžėmis bandomos naudojant pavaras, kurios paprastai naudojamos važiuojant, o pavarų perjungimo svirtis naudojama pagal gamintojo instrukcijas.

2.3.3. Transporto priemonės su automatinėmis pavarų dėžėmis bandomos įjungus aukščiausią pavarą (važiavimo). Akseleratorius naudojamas taip, kad greitėjimas būtų kuo tolygesnis ir transmisija įjungtų skirtingas pavaras įprasta tvarka. Šio priedo 1 priedėlyje nurodyti pavaros keitimo momentai netaikomi; greitėjimas turi tęstis per visą periodą, kurį vaizduoja tiesi linija, jungianti kiekvieno laisvosios eigos periodo pabaigą su kito pastovaus greičio periodo pradžia. Galioja 2.4 poskyryje nurodyti leistinieji nuokrypiai.

2.3.4. Transporto priemonės su greitinančiąja pavara, kurią gali įjungti vairuotojas, bandomos jos nenaudojant.

2.4. Leistinieji nuokrypiai

2.4.1. Greitėjimo, pastovaus greičio ir lėtėjimo metu (kai naudojami transporto priemonės stabdžiai) leidžiamas ± 1 km/h nuokrypis tarp rodomo greičio ir teorinio greičio. Jei transporto priemonė greičiau lėtėja nenaudojant stabdžių, taikomi tik 6.5.3 punkto reikalavimai. Didesni leistinieji nuokrypiai leidžiami etapų pasikeitimo metu, jei kiekvienu atveju tai netrunka ilgiau kaip 0,5 sekundės.

2.4.2. Laiko leistinasis nuokrypis ± 0,5 s. Nurodyti leistinieji nuokrypiai vienodai galioja kiekvieno pavaros pakeitimo laikotarpio pradžioje ir pabaigoje [1].

Darbo ciklas ant važiuoklės dinamometro

Opera–cijos Nr. | Operacija | Fazė | Pagreitis (m/s2) | Greitis (km/h) | Trukmė | Bendras laikas (s) | Naudotina rankinės pavarų dėžės pavara |

kiekvienos operacijos (s) | kiekvienos fazės (s) |

1 | Tuščioji eiga | 1 | 11 | 11 | 11 | 6 s PM + 5 s K1 [2] |

2 | Greitėjimas | 2 | 1,04 | 0–15 | 4 | 4 | 15 | 1 |

3 | Pastovus greitis | 3 | | 15 | 8 | 8 | 23 | 1 |

4 | Lėtėjimas | 4 | –0,69 | 15–10 | 2 | 2 | 25 | 1 |

5 | Lėtėjimas išjungus sankabą | –0,92 | 10–0 | 3 | 3 | 28 | K1 [2] |

6 | Tuščioji eiga | 5 | | | 21 | 21 | 49 | 16 s PM + 5 s K1 [2] |

7 | Greitėjimas | 6 | 0,83 | 0–15 | 5 | 12 | 54 | 1 |

8 | Pavaros keitimas | | | 2 | 56 | |

9 | Greitėjimas | 0,94 | 15–32 | 5 | 61 | 2 |

10 | Pastovus greitis | 7 | | 32 | 24 | 24 | 85 | 2 |

11 | Lėtėjimas | 8 | –0,75 | 32–10 | 8 | 11 | 93 | 2 |

12 | Lėtėjimas išjungus sankabą | –0,92 | 10–0 | 3 | 96 | K2 [2] |

13 | Tuščioji eiga | 9 | | | 21 | 21 | 117 | 16 s PM + 5 s K1 [2] |

14 | Greitėjimas | 10 | 0,83 | 0–15 | 5 | 26 | 122 | 1 |

15 | Pavaros keitimas | | | 2 | 124 | |

16 | Greitėjimas | 0,62 | 15–35 | 9 | 133 | 2 |

17 | Pavaros keitimas | | | 2 | 135 | |

18 | Greitėjimas | 0,52 | 35–50 | 8 | 143 | 3 |

19 | Pastovus greitis | 11 | | 50 | 12 | 12 | 155 | 3 |

20 | Lėtėjimas | 12 | –0,52 | 50–35 | 8 | 8 | 163 | 3 |

21 | Pastovus greitis | 13 | | 35 | 13 | 13 | 176 | 3 |

22 | Pavaros keitimas | 14 | | | 2 | 12 | 178 | |

23 | Lėtėjimas | –0,86 | 32–10 | 7 | 185 | 2 |

24 | Lėtėjimas išjungus sankabą | –0,92 | 10–0 | 3 | 188 | K2 [2] |

25 | Tuščioji eiga | 15 | | | 7 | 7 | 195 | 7 s PM [2] |

2.4.3. Greičio ir trukmės leistinieji nuokrypiai derinami kaip nurodyta šio priedo 1 priedėlyje.

3. TRANSPORTO PRIEMONĖ IR DEGALAI

3.1. Bandomoji transporto priemonė

3.1.1. Transporto priemonė turi būti geros mechaninės būklės. Ji turi būti įvažinėta ir iki bandymo nuvažiavusi ne mažiau kaip 3000 km.

3.1.2. Išmetamasis įtaisas turi būti sandarus, kad surenkamų dujų kiekis būtų lygus iš variklio išeinančių dujų kiekiui.

3.1.3. Turi būti patikrintas įleidimo sistemos sandarumas, kad karbiuracijai neturėtų įtakos atsitiktinai įtrauktas oras.

3.1.4. Variklio ir transporto priemonės valdytuvų nustatymai turi būti tokie, kokius nurodo gamintojas. Šis reikalavimas taip pat galioja visų pirma tuščiosios eigos nustatymams (sukimosi dažniui ir anglies monoksido kiekiui išmetamosiose dujose), šaltojo užvedimo įrenginiui ir išmetamųjų dujų teršalų kiekio kontrolės sistemai.

3.1.5. Bandytinoje transporto priemonėje arba lygiavertėje transporto priemonėje turi būti įmontuotas įrenginys, kuriuo būtų galima matuoti būdinguosius parametrus, kurių reikia važiuoklės dinamometrui nustatyti pagal 4.4.1 punktą.

3.1.6. Techninė tarnyba gali patikrinti, ar transporto priemonės eksploatacinės charakteristikos atitinka nurodytąsias gamintojo, ar ja galima įprastai važiuoti ir, svarbiausia, ar ją galima užvesti šaltos ir karštos būsenos.

3.1.7. Transporto priemonė su kataliziniu konverteriu turi būti bandoma su įmontuotu katalizatoriumi, jei transporto priemonės gamintojas nurodo, kad taip įrengta transporto priemonė, varoma degalais, kuriuose švino kiekis yra iki 0,4 g/l, gali atitikti šios direktyvos reikalavimus dėl katalizatoriaus eksploatavimo trukmės, apibrėžtos gamintojo.

3.2. Degalai

Bandymams turi būti naudojami tinkami standartiniai degalai, apibrėžti VI priede.

4. BANDYMŲ ĮRANGA

4.1. Važiuoklės dinamometras

4.1.1. Dinamometras turi galėti imituoti kelio apkrovą pagal vieną iš tokių klasifikacijų:

- dinamometras su nekintama apkrovos kreive, t. y. dinamometras, kurio fizinės savybės lemia nekintamą apkrovos kreivės formą,

- dinamometras su keičiama apkrovos kreive, t. y. dinamometras, kurio bent du kelio apkrovos parametrai gali būti keičiami apkrovos kreivės formai sudaryti.

4.1.2. Dinamometro nustatymas laikui bėgant neturi kisti. Jis neturi kelti jokių vibracijų, kurioms jautri transporto priemonė, arba kurios gali sutrikdyti įprastą transporto priemonės darbą.

4.1.3. Jis turi būti su inercijos ir apkrovos imitavimo priemonėmis. Jei dinamometras yra dviejų ritinių, tie imitavimo įrenginiai turi būti prijungti prie priekinio ritinio.

4.1.4. Tikslumas

4.1.4.1. Turi būti įmanoma išmatuoti ir parodyti apkrovą ± 5 % tikslumu.

4.1.4.2. Jei dinamometras yra su nekintama apkrovos kreive, apkrovos nustatymo esant 50 km/h greičiui tikslumas turi būti ± 5 %. Jei dinamometras yra su keičiama apkrovos kreive, dinamometro apkrova turi atitikti kelio apkrovą tokiu tikslumu: kai greitis yra 30 km/h, 40 km/h ir 50 km/h – 5 %, o kai greitis yra 20 km/h – 10 %. Esant mažesniam greičiui dinamometro sugertis turi būti teigiama.

4.1.4.3. Bendra besisukančių dalių inercija (įskaitant, kai taikytina, imituojamą inerciją) turi būti žinoma ir ji neturi skirtis nuo bandymo inercijos klasės daugiau kaip ± 20 kg.

4.1.4.4. Transporto priemonės greitis turi būti matuojamas pagal ritinio (jei dinamometras yra dviejų ritinių – priekinio ritinio) sukimosi greitį. Kai greitis yra didesnis kaip 10 km/h, jis matuojamas ± 1 km/h tikslumu.

4.1.5. Apkrovos ir inercijos nustatymas

4.1.5.1. Dinamometras su nekintama apkrovos kreive: apkrovos imitatorius turi būti nustatytas absorbuoti galią, suteikiamą varomiesiems ratams esant pastoviam 50 km/h greičiui. Šios apkrovos nustatymo priemonės aprašomos 3 papildyme.

4.1.5.2. Dinamometras su keičiama apkrovos kreive: apkrovos imitatorius turi būti nustatytas absorbuoti galią, suteikiamą varomiesiems ratams esant pastoviam 20 km/h, 30 km/h, 40 km/h ir 50 km/h greičiui. Šios apkrovos nustatymo priemonės aprašomos 3 priedėlyje.

4.1.5.3. Inercija

Turi būti patvirtinta, kad dinamometrai, kuriuose inercija imituojama elektriniu būdu, yra lygiaverčiai mechaninės inercijos sistemoms. Lygiavertiškumo nustatymo priemonės aprašomos 4 priedėlyje.

4.2. Išmetamųjų dujų mėginių ėmimo sistema

4.2.1. Išmetamųjų dujų mėginių ėmimo sistema suprojektuota taip, kad galima būtų išmatuoti tikrąją per transporto priemonės išmetimo sistemą išmetamų teršalų masę. Turi būti naudojama nenutrūkstamo tūrinio mėginių ėmimo (CVS) sistema. Tam reikia, kad transporto priemonės išmetamosios dujos būtų nenutrūkstamai skiedžiamos aplinkos oru kontroliuojamomis sąlygomis. Taikant išmetamų teršalų masės matavimo nenutrūkstamu tūriniu mėginių ėmimu būdą turi būti įvykdytos dvi sąlygos: turi būti matuojamas bendras išmetamųjų dujų mišinio ir skiedimui naudojamo oro tūris ir nenutrūkstamai imamas analizei proporcinis tūrio mėginys. Išmetamų medžiagų masė nustatoma pagal mėginio koncentraciją, perskaičiuotą įvertinant teršalo kiekį aplinkos ore, ir bendrą debitą per bandymo laiką.

4.2.2. Debitas per sistemą turi būti pakankamas, kad visomis bandymo sąlygomis nebūtų vandens kondensavimosi, kaip apibrėžta 5 papildyme.

4.2.3. 1 paveiksle schematiškai pavaizduota bendra sistema. 5 priedėlyje pateikti trijų tipų nenutrūkstamo tūrinio mėginių ėmimo sistemų, kurios atitinka šio priedo reikalavimus, pavyzdžiai.

4.2.4. Dujų ir oro mišinys mėginių ėmimo zondo taške S2 turi būti vienalytis.

4.2.5. Zondas turi paimti tikrą atskiestų išmetamųjų dujų mėginį.

4.2.6. Sistemoje neturi būti dujų nuotėkio. Konstrukcija ir medžiagos turi būti tokios, kad sistema neturėtų įtakos teršalų koncentracijai atskiestose išmetamosiose dujose. Jei kuri nors sudėtinė dalis (šilumokaitis, ventiliatorius ir kt.) keistų bet kurių teršalinių dujų koncentraciją atskiestose dujose ir to nesklandumo negalima ištaisyti, tų dujų mėginys turi būti imamas iki tos sudėtinės dalies.

4.2.7. Jei bandomos transporto priemonės išmetamasis vamzdis sudarytas iš keleto atšakų, jungiamieji vamzdžiai turi būti sujungti kuo arčiau transporto priemonės.

4.2.8. Statinio slėgio pokytis transporto priemonės išmetamajame (-uosiuose) vamzdyje (-iuose) turi nesiskirti nuo statinio slėgio pokyčio, išmatuoto per važiavimo ciklą ant dinamometro, nieko neprijungus prie išmetamojo (-ųjų) vamzdžio (-ių), daugiau kaip ± 1,25 kPa. Jei raštiškame gamintojo reikalavime patvirtinimą išduodančiai kompetentingai institucijai pagrindžiama, kad reikia mažesnio leistinojo nuokrypio, naudojamos mėginių ėmimo sistemos, kurios gali išlaikyti statinį slėgį ± 0,25 kPa ribose. Priešslėgis turi būti matuojamas išmetamajame vamzdyje, kuo arčiau prie jo galo arba tokio paties skersmens tęsinyje.

+++++ TIFF +++++

Išmetamųjų dujų mėginių ėmimo sistemos schema

4.2.9. Įvairios sklendės, naudojamos išmetamosioms dujoms nukreipti, turi būti greito reguliavimo ir greito veikimo tipo.

4.2.10. Dujų mėginiai surenkami į reikiamos talpos mėginių maišus. Šie maišai turi būti pagaminti iš tokių medžiagų, kad per 20 minučių laikymo nepakeistų teršalų dujų daugiau kaip ± 2 %.

4.3. Analizės įranga

4.3.1. Reikalavimai

4.3.1.1. Teršalų dujos turi būti analizuojamos tokiais įrenginiais:

Anglies monoksido (CO) ir anglies dioksido (CO2) analizė:

Anglies monoksido ir anglies dioksido analizatoriai turi būti nedispersinio infraraudonųjų spindulių (NDIR) sugėrimo tipo.

Angliavandenilių (HC) analizė – kibirkštinio uždegimo varikliai:

Angliavandenilių analizatorius turi būti liepsninio jonizavimo (FID) tipo, kalibruotas propano dujomis, išreikštomis anglies atomų (C1) ekvivalentu.

Angliavandenilių (HC) analizė – kompresinio uždegimo varikliai:

Angliavandenilių analizatorius turi būti liepsninio jonizavimo tipo su detektoriumi, sklendėmis, vamzdynu ir kt., įkaitinamas iki 190 ± 10 °C (HFID). Jis turi būti kalibruotas propano dujomis, išreikštomis anglies atomų (C1) ekvivalentu.

Azoto oksido (NOx) analizė:

Azoto oksido analizatorius turi būti cheminės liuminescencijos (CLA) arba nedispersinio ultravioletinių spindulių rezonanso sugėrimo (NDUVR) tipo su NOx – NO konverteriu.

4.3.1.2. Tikslumas

Analizatorių matavimo diapazonas turi būti suderinamas su išmetamųjų dujų teršalų mėginių koncentracijos matavimui reikalingu tikslumu.

Matavimo paklaida neturi viršyti ± 3 %, neatsižvelgiant į tikrąją kalibravimo dujų vertę.

Jei koncentracija yra mažesnė kaip 100 ppm, matavimo paklaida neturi viršyti ± 3 ppm. Aplinkos oro mėginys turi būti išmatuotas tuo pačiu analizatoriumi ir taikant tą patį matavimo diapazoną kaip ir atitinkamų atskiestų išmetamųjų dujų mėginys.

4.3.1.3. Ledu šaldoma gaudyklė

Prieš analizatorius neturi būti naudojamas dujų džiovinimo įtaisas, nebent būtų įrodyta, kad jis neturi įtakos teršalų kiekiui dujų sraute.

4.3.2. Kompresinio uždegimo variklių ypatingieji reikalavimai

Nenutrūkstamai HC analizei liepsniniu jonizacijos detektoriumi (HFID) turi būti naudojama šildoma mėginių ėmimo linija su registravimo prietaisu (R). Išmatuotų angliavandenilių vidutinė koncentracija turi būti nustatoma integravimu. Per visą bandymą šildomos mėginių ėmimo linijos temperatūra turi būti išlaikoma ties 190 ± 10 °C. Šildomoje mėginių ėmimo linijoje turi būti įrengtas 99 % veiksmingumo šildomas filtras (FH), sulaikantis ≥ 0,3 μm daleles, iš analizei reikalingų dujų srauto pašalinantis bet kokias kietas daleles. Mėginių ėmimo sistemos reakcijos laikas (nuo zondo iki analizatoriaus įtekėjimo angos) turi būti ne ilgesnis kaip 4 s.

HFID turi būti naudojamas su ištisinio srauto (šilumokaičio) sistema, kad mėginys būtų tipinis, nebent CFV arba CFO srautai būtų kompensuojami.

4.3.3. Kalibravimas

Kiekvienas analizatorius turi būti kalibruojamas tiek dažnai, kiek reikia, ir visuomet – prieš tipo patvirtinimo bandymus buvusį mėnesį, o tikrinant produkcijos atitiktį – bent kartą per šešis mėnesius. 4.3.1 punkte nurodytiems analizatoriams taikomas kalibravimo metodas aprašytas 6 papildyme.

4.4. Tūrio matavimas

4.4.1. Nenutrūkstamo tūrinio mėginių ėmimo sistemoje taikomas bendro atskiestų išmetamųjų dujų tūrio matavimo metodas turi būti toks, kad matavimo tikslumas būtų ± 2 %.

4.4.2. Nenutrūkstamo tūrinio mėginių ėmimo sistemos kalibravimas

Nenutrūkstamo tūrinio mėginių ėmimo sistemos tūrio matavimo įrenginys turi būti kalibruojamas tokiu metodu, kuris užtikrina nustatytą tikslumą, ir taip dažnai, kad tas tikslumas būtų išlaikomas.

Reikiamą tikslumą užtikrinanti kalibravimo procedūra aprašoma 6 papildyme. Pagal šį metodą naudojamas dinaminis debitmatis, tinkamas dideliam debitui, koks būna bandant nenutrūkstamo tūrinio mėginių ėmimo būdu. Prietaisas turi būti sertifikuoto tikslumo pagal patvirtintą nacionalinį arba tarptautinį standartą.

4.5. Dujos

4.5.1. Grynos dujos

Kalibravimui ir darbui, jei reikia, turi būti paruoštos tokios grynos dujos:

- išvalytas azotas (grynumas ≤ 1 ppm C, ≤ 1 ppm CO, ≤ 400 ppm CO2, ≤ 0,1 ppm NO),

- išvalytas dirbtinis oras (grynumas ≤ 1 ppm C, ≤ 1 ppm CO, ≤ 400 ppm CO2, ≤ 0,1 ppm NO); deguonies kiekis – 18–21 tūrio proc.,

- išvalytas deguonis (grynumas ≤ 99,5 tūrio proc.),

- išvalytas vandenilis (ir mišinys su vandeniliu) (grynumas ≤ 1 ppm C, ≤ 400 ppm CO2).

4.5.2. Kalibravimas ir kalibravimo dujos

Turi būti paruoštos tokios cheminės sudėties dujos ir jų mišiniai:

- C3H8 ir išvalytas dirbtinis oras (4.5.1 punktas),

- CO ir išvalytas azotas,

- CO2 ir išvalytas azotas,

- NO ir išvalytas azotas.

(Šiose kalibravimo dujose esančio NO2 kiekis neturi viršyti 5 % NO kiekio.)

Tikroji kalibravimo dujų koncentracija neturi skirtis nuo nurodytos vertės daugiau kaip ± 2 %.

6 priedėlyje nurodyta koncentracija taip pat turi būti gaunama dujų skaidytuvu, skiedžiant išvalytu N2 arba išvalytu dirbtiniu oru. Maišymo įrenginio tikslumas turi būti toks, kad atskiestų kalibravimo dujų koncentraciją galima būtų nustatyti ± 2 % tikslumu.

4.6. Papildoma įranga

4.6.1. Temperatūra

8 priedėlyje nurodyta temperatūra matuojama ± 1,5 °C tikslumu.

4.6.2. Slėgis

Atmosferos slėgį turi būti įmanoma išmatuoti ± 0,1 kPa tikslumu.

4.6.3. Absoliutinis drėgnis

Absoliutinį drėgnį turi būti įmanoma išmatuoti ± 5 % tikslumu.

4.7. Išmetamųjų dujų mėginių ėmimo sistema turi būti tikrinama 7 priedėlio 3 skyriuje aprašytu metodu. Didžiausias leistinas skirtumas tarp įleistų ir išmatuotų dujų kiekio yra 5 %.

5. PASIRENGIMAS BANDYMUI

5.1. Inercijos imitatorių suderinimas su transporto priemonės tiesioginės eigos inercijos jėgomis

Naudojamas inercijos imitatorius, kuris bendrą besisukančių masių inercijos jėgą padarytų proporcinga standartinei masei, taikant tokius apribojimus:

Standartinė masė SM (kg) | Ekvivalentinė inercija I (kg) |

| | |

| SM ≤ | 750 | 680 |

750 < | SM ≤ | 850 | 800 |

850 < | SM ≤ | 1020 | 910 |

1020 < | SM ≤ | 1250 | 1130 |

1250 < | SM ≤ | 1470 | 1360 |

1470 < | SM ≤ | 1700 | 1590 |

1700 < | SM ≤ | 1930 | 1810 |

1930 < | SM ≤ | 2150 | 2040 |

2150 < | SM ≤ | 2380 | 2270 |

2380 < | SM ≤ | 2610 | 2270 |

2610 < | SM | | 2270 |

5.2. Dinamometro nustatymas

Apkrova nustatoma pagal 4.1.4 aprašytus metodus.

Taikomas metodas ir gautos vertės (ekvivalentinė inercija – būdingasis nustatymo parametras) turi būti užregistruojami bandymo ataskaitoje.

5.3. Transporto priemonės kondicionavimas

5.3.1. Prieš bandymą transporto priemonė laikoma patalpoje, kurioje išlaikoma santykinai pastovi nuo 20 °C iki 30 °C temperatūra. Šis kondicionavimas turi būti atliekamas ne mažiau kaip šešias valandas ir tęsiamas tol, kol variklio alyvos ir aušalo, jei yra, temperatūra nesiskirs nuo patalpos temperatūros daugiau kaip ± 2 °C.

Jei gamintojas reikalauja, bandymas turi būti atliekamas ne vėliau kaip praėjus 30 valandų po transporto priemonės įvažinėjimo įprastoje temperatūroje.

5.3.2. Padangų slėgis turi būti toks, kokį nurodo gamintojas ir koks buvo atliekant parengiamąjį važiavimo keliu bandymą, skirtą stabdžiams sureguliuoti. Tačiau jei dinamometras yra dviejų ritinių, slėgis gali būti padidintas iki 50 %. Tikrasis slėgis nurodomas bandymų ataskaitoje.

6. BANDYMŲ STENDE TVARKA

6.1. Specialūs ciklo atlikimo reikalavimai

6.1.1. Temperatūra bandymo patalpoje turi būti 20–30 °C. Oro bandymų patalpoje arba variklio įsiurbiamo oro absoliutinis drėgnis (H) turi būti toks, kad:

5,5 ≤ H ≤ 12,2 g H

O/kg

sauso oro

6.1.2. Bandymo metu transporto priemonė turi būti daugmaž horizontali, kad būtų išvengta bet kokio neįprasto degalų pasiskirstymo.

6.1.3. Bandymas atliekamas pakėlus variklio dangtį, nebent tai būtų techniškai neįmanoma. Jei reikia, įprastai variklio temperatūrai palaikyti galima naudoti papildomą vėdinimo įrenginį, kuris vėdintų radiatorių (aušinimas vandeniu) arba oro įleidimo angą (aušinimas oru).

6.1.4. Bandymo metu sudaroma greičio priklausomybės nuo laiko kreivė, kad galima būtų įvertinti atliktų ciklų tikslumą.

6.2. Variklio užvedimas

6.2.1. Variklis užvedamas tam skirtais įrenginiais pagal gamintojo instrukcijas, pateikiamas serijinių transporto priemonių vairuotojo vadove.

6.2.2. Užvedus, variklis 40 sekundžių išlaikomas veikiant tuščiąja eiga. Pirmasis ciklas pradedamas pasibaigus minėtam 40 s tuščiosios eigos periodui.

6.3. Tuščioji eiga

6.3.1. Rankinė arba pusiau automatinė pavarų dėžė

6.3.1.1. Tuščiosios eigos metu sankaba turi būti įjungta, o pavara – neutrali.

6.3.1.2. Tam, kad greitėjimas būtų pagal įprastą ciklą, prieš penkias sekundes iki greitėjimo po atitinkamo tuščiosios eigos periodo įjungiama pirmoji transporto priemonės pavara, sankaba išjungiama.

6.3.1.3. Pirmasis tuščiosios eigos periodas ciklo pradžioje susideda iš šešių sekundžių tuščiosios eigos neutralia pavara, įjungus sankabą, ir penkių sekundžių pirma pavara, išjungus sankabą.

6.3.1.4. Kiekvieno ciklo tuščiosios eigos periodais atitinkama trukmė yra šešiolika sekundžių neutralia pavara ir penkios sekundės pirma pavara, išjungus sankabą.

6.3.1.5. Tuščiosios eigos periodas tarp dviejų iš eilės ciklų trunka trylika sekundžių neutralia pavara, įjungus sankabą.

6.3.2. Automatinės pavarų dėžės

Po pradinio įjungimo selektoriaus svirtis nenaudojama, išskyrus 6.4.3 nurodytą atvejį.

6.4. Greitėjimas

6.4.1. Greitėjama turi būti taip, kad greitėjimo sparta visą greitėjimo laiką būtų kuo vienodesnė.

6.4.2. Jei greitėjimo negalima atlikti nustatytu laiku, papildomas reikalingas laikas, jei įmanoma, atimamas iš pavarai pakeisti skirto laiko, tačiau priešingu atveju – iš kito pastovaus greičio periodo.

6.4.3. Automatinės pavarų dėžės

Jei pagreitėti per nustatytą laiką neįmanoma, pavarų selektorius perjungiamas pagal rankinių pavarų dėžių reikalavimus.

6.5. Lėtėjimas

6.5.1. Visuomet lėtinama visiškai nukėlus koją nuo akceleratoriaus pedalo, o sankabą paliekant įjungtą. Sankaba neliečiant pavarų perjungimo svirties išjungiama sulėtėjus iki 10 km/h greičio.

6.5.2. Jei lėtėjimo periodas ilgesnis, nei nustatyta atitinkamam etapui, jam sutrumpinti naudojami transporto priemonės stabdžiai.

6.5.3. Jei lėtėjimo periodas trumpesnis, nei nurodyta atitinkamai fazei, teorinio ciklo laikas kompensuojamas pastovaus greičio arba tuščiosios eigos laikotarpį sujungiant su kitu tuščiosios eigos etapu.

6.5.4. Pasibaigus lėtėjimo laikotarpiui (transporto priemonei sustojus ant ritinių) įjungiama neutrali pavara ir įjungiama sankaba.

6.6. Pastovus greitis

6.6.1. Pereinant nuo greitėjimo prie pastovaus greičio laikotarpio turi būti vengiama "pumpuoti" arba uždaryti droselinę sklendę.

6.6.2. Pastovus greitis išlaikomas užfiksavus tam tikrą akceleratoriaus padėtį.

7. MĖGINIŲ ĖMIMO IR ANALIZĖS TVARKA

7.1. Mėginių ėmimas

Mėginiai pradedami imti 6.2.2 nurodyto bandymo ciklo pradžioje ir baigiami imti pasibaigus tuščiosios eigos periodui po ketvirto ciklo.

7.2. Analizė

7.2.1. Maiše esančios išmetamosios dujos išanalizuojamos kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip praėjus 20 minučių po bandymo ciklo pabaigos.

7.2.2. Prieš analizuojant kiekvieną mėginį atitinkamomis nulinės vertės nustatymo dujomis analizatoriaus matavimo diapazonas, naudojamas kiekvienam teršalui, nustatomas į nulinę padėtį.

7.2.3. Tuomet analizatoriai kalibravimo dujomis, kurių vardinė koncentracija yra 70–100 % matavimo diapazono, nustatomi pagal kalibravimo kreives.

7.2.4. Tuomet patikrinamos analizatorių nulinės vertės. Jei rodmuo skiriasi nuo 7.2.2 punkte nustatyto daugiau kaip 2 % diapazono, procedūra pakartojama.

7.2.5. Išanalizuojami mėginiai.

7.2.6. Po analizės, naudojant tas pačias dujas, pakartotinai patikrinamos nulinė ir didžiausioji diapazono vertė. Jei rezultatai nesiskiria daugiau kaip 2 % nuo 7.2.3 punkte gautų verčių, analizė laikoma priimtina.

7.2.7. Visais šio poskyrio punktuose aprašytais etapais įvairių dujų debitas ir slėgis turi atitikti naudotus kalibruojant analizatorius.

7.2.8. Fiksuojama ta išmatuoto kiekvieno teršalo dujų kiekio vertė, kuri parodoma stabilizavusis matavimo prietaisui. Kompresinio uždegimo variklių išmetamų angliavandenilių masė apskaičiuojama pagal integruotą HFID rodmenį, jei reikia, perskaičiuotą pagal kintamą debitą kaip nurodyta 5 papildyme.

8. IŠMETAMŲ DUJINIŲ TERŠALŲ KIEKIO NUSTATYMAS

8.1. Registruojamas kiekis

Registruojamas kiekis perskaičiuojamas taip, kad atitiktų 101,33 kPa slėgio ir 273,2 K temperatūros sąlygas.

8.2. Bendra išmestų dujinių teršalų masė

Kiekvieno transporto priemonės bandymo metu išmesto dujinio teršalo masė M nustatoma sudauginant atitinkamų dujų tūrinę koncentraciją ir tūrį, atsižvelgiant į tokį dujų tankį pirmiau nurodytomis standartinėmis sąlygomis:

- anglies monoksidas (CO): d = 1,25 g/l,

- angliavandeniliai (CH1,85): d = 0,619 g/l,

- azoto oksidai (NO2): d = 2,05 g/l.

8 priedėlyje pateikti skaičiavimai taikant įvairius metodus ir išmetamų dujinių teršalų kiekio nustatymo pavyzdžiai.

[1] Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad dvi leidžiamos sekundės aprėpia pavaros pakeitimo laiką ir, jei reikia, tam tikrą laisvę ciklui pasivyti.

[2] PM – neutralioji pavara, sankaba įjungta.K1, K2 – pirma arba antra pavara, sankaba išjungta.

--------------------------------------------------

IV PRIEDAS

II TIPO BANDYMAS

(Išmetamo anglies monoksido kiekio bandymas tuščiąja eiga)

1. ĮVADAS

Šiame priede aprašyta I priedo 5.2.1.2 papunktyje apibrėžto II tipo bandymo tvarka.

2. MATAVIMO REIKALAVIMAI

2.1. Turi būti naudojami standartiniai degalai, kurių specifikacijos pateikiamos VI priede.

2.2. II tipo bandymas atliekamas iškart po I tipo bandymo ketvirtojo darbo ciklo, varikliui veikiant tuščiąja eiga, nenaudojant šaltojo užvedimo įrenginio. Prieš pat kiekvieną anglies monoksido kiekio matavimą atliekamas I tipo bandymo darbo ciklas, kaip aprašyta III priedo 2.1 poskyryje.

2.3. Jei transporto priemonės yra su rankinėmis arba pusiau automatinėmis pavarų dėžėmis, bandymas turi būti atliekamas pavarų perjungimo svirtį nustačius į neutralią padėtį ir įjungus sankabą.

2.4. Jei transporto priemonės yra su automatinėmis pavarų dėžėmis, bandymas atliekamas pavarų selektorių nustačius į neutralią arba stovėjimo padėtį.

2.5. Tuščiosios eigos nustatymo sudėtinės dalys

2.5.1. Apibrėžimas

Šioje direktyvoje "tuščiosios eigos nustatymo sudėtinės dalys" – tai variklio tuščiosios eigos sąlygoms keisti skirti valdytuvai, kuriuos mechanikas gali lengvai reguliuoti naudodamas tik 2.5.1.1 papunktyje nurodytus įrankius. "Nustatymo sudėtinėmis dalimis" nelaikomos degalų ir oro srauto debito kalibravimo prietaisai, jei jiems reguliuoti būtina nuimti fiksavimo įtaisus, kurie paprastai neleidžia jų reguliuoti niekam kitam, išskyrus kvalifikuotą mechaniką.

2.5.1.1. Tuščiosios eigos nustatymo sudėtinėms dalims reguliuoti gali būti naudojami tokie įrankiai: atsuktuvas (įprastas arba kryžminis), veržlėraktis (žiedinis, atvirasis arba reguliuojamasis), replės, šešiabriauniai raktai.

2.5.2. Matavimo padėčių nustatymas

2.5.2.1. Pirmasis matavimas atliekamas esant I tipo bandymui taikytiems nustatymams.

2.5.2.2. Kiekvienam nuosekliosios kaitos nustatymo sudėtinei daliai nustatomas pakankamas skaičius tipinių padėčių.

2.5.2.3. Anglies monoksido kiekio išmetamosiose dujose matavimas atliekamas esant visoms galimoms nustatymo sudėtinių dalių padėtims, o jei tai yra nuosekliosios kaitos sudėtinės dalys – tik 2.5.2.2 papunktyje nurodytoms padėtims.

2.5.2.4. II tipo bandymo rezultatai laikomi tinkamais, jei įvykdomas nors vienas iš tokių dviejų reikalavimų:

2.5.2.4.1. nė viena iš verčių, išmatuotų pagal 2.5.2.3 papunkčio reikalavimus, neviršija ribinės vertės;

2.5.2.4.2. didžiausias gautas kiekis, jei vienos iš nustatymo sudėtinių dalių padėtis yra nuosekliai keičiama, o kitų sudėtinių dalių nustatymas lieka pastovus, neviršija ribinės vertės ir šis reikalavimas įvykdomas esant įvairiems nustatymų sudėtinių dalių deriniams (be nuosekliosios kaitos sudėtinės dalies).

2.5.2.5. Galimos nustatymo sudėtinių dalių padėtys ribojamos taip:

2.5.2.5.1. didesniąja iš tokių verčių: mažiausias galimas sukimosi dažnis varikliui veikiant tuščiąja eiga; gamintojo rekomenduojamas sukimosi dažnis, atėmus 100 min–1;

2.5.2.5.2. mažesniąja iš tokių verčių: didžiausias variklio sukimosi dažnis, kokį galima pasiekti tuščiosios eigos nustatymo sudėtinėmis dalimis; gamintojo rekomenduojamas sukimosi dažnis, pridėjus 250 min–1; sukimosi dažnis, kuriam esant įsijungia automatinė sankaba.

2.5.2.6. Be to, matavimo padėtimis neturi būti pasirenkamos tokios nustatymo padėtys, kurios nėra suderinamos su tinkamu variklio veikimu. Jei variklis yra su keliais karbiuratoriais, visi karbiuratoriai turi būti nustatyti vienodai.

3. DUJŲ MĖGINIŲ ĖMIMAS

3.1. Mėginių ėmimo zondas įmontuojamas išmetimo sistemą su mėginių maišu jungiančiame vamzdyje, kuo arčiau išmetimo sistemos.

3.2. CO (CCO) ir CO2 (CCO2) koncentracija nustatoma pagal matavimo prietaiso rodmenis arba įrašus, naudojant atitinkamas kalibravimo kreives.

3.3. Perskaičiuotoji anglies monoksido koncentracija keturtakčiams varikliams yra:

C

corr = C

C

+ C

CO2

3.4. CCO koncentracija (žr. 3.2 poskyrį), išmatuota pagal 3.3 poskyrio formulę, neturi būti perskaičiuojama, jei bendra išmatuota keturtakčių variklių koncentracija (CCO + CCO2) yra ne mažiau kaip 15.

--------------------------------------------------

V PRIEDAS

III TIPO BANDYMAS

(Išmetamų karterio dujų kiekio patikrinimas)

1. ĮVADAS

Šiame priede aprašyta I priedo 5.2.1.3 papunktyje apibrėžto III tipo bandymo tvarka.

2. BENDROSIOS NUOSTATOS

2.1. III tipo bandymas atliekamas su benzininiais varikliais varomomis transporto priemonėmis, su kuriomis atliekami I ir II tipo bandymai.

2.2. Bandomi varikliai turi būti hermetiški ir ne tokios konstrukcijos, kad net dėl nedidelio nuotėkio gali pasireikšti nepriimtini funkciniai sutrikimai (pvz., plokštieji poriniai varikliai).

3. BANDYMO REIKALAVIMAI

3.1. Tuščioji eiga reguliuojama pagal gamintojo rekomendacijas.

3.2. Matavimai atliekami esant tokioms trims variklio veikimo būsenoms:

Būsenos Nr. | Transporto priemonės greitis (km/h) |

1 | Tuščioji eiga |

2 | 50 ± 2 |

3 | 50 ± 2 |

Būsenos Nr. | Stabdžio sugeriama galia |

1 | Jokios |

2 | Atitinkanti I tipo bandymų nustatymus |

3 | Būsenos Nr. 2, padauginus iš 1,7 |

4. BANDYMO METODAS

4.1. Esant iš 3.2 poskyryje nurodytoms veikimo būsenoms turi būti patikrinama, ar patikimai veikia karterio ventiliacijos sistema.

5. KARTERIO VENTILIACIJOS SISTEMOS PATIKRINIMO METODAS

5.1. Variklio angos turi likti originalios būklės.

5.2. Slėgis karteryje matuojamas atitinkamoje vietoje (ties lygio matuoklio anga) pakreiptuoju manometru.

5.3. Transporto priemonė laikoma tinkama, jei visomis 3.2 poskyryje nurodytomis matavimo sąlygomis karteryje išmatuotas slėgis matavimo momentu neviršija atmosferos slėgio.

5.4. Atliekant bandymus aprašytu metodu, slėgis įleidimo kolektoriuje matuojamas ± 1 kPa tikslumu.

5.5. Transporto priemonės greitis pagal dinamometro rodmenis matuojamas ritiniais ± 2 km/h tikslumu.

5.6. Slėgis karteryje matuojamas ± 0,01 kPa tikslumu.

5.7. Jei kuriomis nors 3.2 poskyryje nurodytomis matavimo sąlygomis karteryje išmatuotas slėgis viršija atmosferos slėgį, gamintojo reikalavimu atliekamas papildomas 6 skyriuje nurodytas bandymas.

6. PAPILDOMAS BANDYMO METODAS

6.1. Variklio angos turi likti originalios būklės.

6.2. Prie lygio matuoklio angos prijungiamas karterio dujoms nelaidus lankstus maždaug 5 l talpos maištas. Prieš kiekvieną matavimą maišas turi būti tuščias.

6.3. Prieš kiekvieną bandymą maišas užsandarinamas. Jo jungtis su karteriu atveriama 5 minutėms visomis 3.2 poskyryje nurodytomis matavimo sąlygomis.

6.4. Transporto priemonė laikoma tinkama, jei jokiomis 3.2 poskyryje nurodytomis matavimo sąlygomis maišas regimai neprisipučia.

6.5. Pastaba

6.5.1. Jei variklio konstrukcija yra tokia, kad bandymo negalima atlikti 6 skyriuje nurodytu metodu, matavimas atliekamas tuo metodu su tokiais pakeitimais:

6.5.2. prieš bandymą užkemšamos visos angos, išskyrus tas, kurių reikia dujoms surinkti;

6.5.3. maišas sujungiamas su tinkamu siurbimo įrenginiu, kuris papildomai nemažina slėgio ir yra tiesiai prie variklio jungiamosios angos prijungto įrenginio perdirbimo linijoje.

+++++ TIFF +++++

III TIPO BANDYMAS

--------------------------------------------------

VI PRIEDAS

STANDARTINIŲ DEGALŲ SPECIFIKACIJOS

1. ETALONINIŲ DEGALŲ, SKIRTŲ NAUDOTI TRANSPORTO PRIEMONĖMS SU BENZININIAIS VARIKLIAIS BANDYTI, TECHNINIAI DUOMENYS

CEC etaloniniai degalai RF-01-A-80

Rūšis: Aukščiausios rūšies benzinas su švinu

| Ribos ir vienetai | ASTM metodas |

Tyrimų oktaninis skaičius | Ne mažiau kaip 98,0 | 2699 |

Tankis 15 °C temperatūroje | Ne mažiau kaip 0,741 kg/l | 1298 |

Ne daugiau kaip 0,755 kg/l |

Garų slėgis pagal Reidą | Ne mažiau kaip 0,56 bar | 323 |

Ne daugiau kaip 0,64 bar |

Distiliavimas: | | 86 |

Pradinė virimo temperatūra | Ne daugiau kaip 24 °C |

Ne mažiau kaip 40 °C |

10 tūrio proc. | Ne daugiau kaip 42 °C |

Ne mažiau kaip 58 °C |

50 tūrio proc. | Ne daugiau kaip 90 °C |

Ne mažiau kaip 110 °C |

90 tūrio proc. | Ne daugiau kaip 150 °C |

Ne mažiau kaip 170 °C |

Galutinė virimo temperatūra | Ne daugiau kaip 185 °C |

Ne mažiau kaip 205 °C |

Likučiai | Ne daugiau kaip 2 tūrio proc. |

Angliavandenilių analizė | | 1319 |

Olefinai | Ne daugiau kaip 20 tūrio proc. |

Aromatiniai | Ne daugiau kaip 45 tūrio proc. |

Sotieji | Likusi dalis |

Atsparumas oksidacijai | Ne mažiau kaip 480 min. | 525 |

Esanti lipnioji medžiaga | Ne daugiau kaip 4 mg/100 ml | 381 |

Sieros kiekis | Ne daugiau kaip 0,04 % masės | 1266, 2622 arba 2785 |

Švino kiekis | Ne daugiau kaip 0,10 g/l | 3341 |

Ne daugiau kaip 0,40 g/l |

ocavonger | Variklio mišinys | |

Švino alkilas | Nenustatyta | |

2. ETALONINIŲ DEGALŲ, SKIRTŲ NAUDOTI TRANSPORTO PRIEMONĖMS SU DYZELINIAIS VARIKLIAIS BANDYTI, TECHNINIAI DUOMENYS

CEC etaloniniai degalai RF–03–A–80

Rūšis: dyzelinas

| Ribos ir vienetai | ASTM metodas |

Tankis 15 °C temperatūroje | Ne mažiau kaip 0,835 | 1298 |

Ne daugiau kaip 0,845 |

Cetaninis skaičius | Ne mažiau kaip 51 | 976 |

Ne daugiau kaip 57 |

Distiliavimas [7]: | | 86 |

50 tūrio proc. | Ne mažiau kaip 245 °C |

90 tūrio proc. | Ne mažiau kaip 320 °C |

Ne daugiau kaip 340 °C |

Galutinė virimo temperatūra | Ne daugiau kaip 370 °C |

Klampa, 40 °C | Ne mažiau kaip 2,5 cSt (mm2/s) | 445 |

Ne daugiau kaip 3,5 cSt (mm2/s) |

Sieros kiekis | Ne mažiau kaip 0,20 % masės | 1266, 2622 arba 2785 |

ne daugiau kaip 0,50 % masės |

Pliūpsnio temperatūra | Ne daugiau kaip 55 °C | 93 |

CFPP | Ne daugiau kaip 5 °C | CEN pr. EN 116 arba IP309 |

Anglies kiekis pagal Konradsoną (10 % GRD) | Ne daugiau kaip 0,30 masės proc. | 189 |

Pelenų kiekis | Ne daugiau kaip 0,01 masės proc. | 482 |

Vandens kiekis | Ne daugiau kaip 0,05 masės proc. | 95 arba 1744 |

Vario korozija, 100 °C | Ne daugiau kaip 1 | 130 |

Neutralizavimo (stiprios rūgšties) skaičius | Ne daugiau kaip 0,20 mg KOH/g | 974 |

[1] Bus patvirtinti lygiaverčiai ISO metodai, kai tik bus išleisti visoms pirmiau nurodytoms savybėms.

[2] Nurodyti skaičiai reiškia bendrą išgarintą kiekį (% surinktas + % nuostoliai).

[3] Šių degalų mišinyje gali būti tik įprastinių Europos perdirbimo įmonių komponentų.

[4] Degaluose gali būti oksidacijos inhibitorių ir metalų dezaktyvatorių, paprastai naudojamų perdirbimo įmonių benzino srautams stabilizuoti, tačiau draudžiama dėti detergentinius (dispersijos) priedus ir tirpiklinę alyvą.

[5] Nurodytos "tikrosios vertės". Jų ribinės vertės nustatytos pagal ASTM D 3244 normas Defining a Basis for Petroleum Product Quality Disputes (naftos produktų kokybės aptarimo pagrindo nustatymas), didžiausioji vertė nustatyta atsižvelgiant į mažiausią 2 R dydžio skirtumą virš nulio; didžiausioji ir mažiausioji vertės nustatytos pagal mažiausią 4 R dydžio skirtumą (R – atkuriamumas).Nepaisant šių priemonių, kurios būtinos statistikos sumetimais, degalų gamintojas vis tiek turi orientuotis į nulinę vertę, ties kuria numatoma didžiausioji vertė yra 2R, ir vidutinę vertę – kai nurodyta apatinė ir viršutinė ribos.Ar degalai atitinka reikalavimus aiškinamasi taikant ASTM D 3244 normas.

--------------------------------------------------

VII PRIEDAS

PAVYZDYS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

Top