EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 31983L0090

1983 m. vasario 7 d. Tarybos Direktyva iš dalies keičianti Direktyvą 64/433/EEB dėl sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai šviežia mėsa

OJ L 59, 5.3.1983, p. 10–33 (DA, DE, EL, EN, FR, IT, NL)
Spanish special edition: Chapter 03 Volume 027 P. 54 - 77
Portuguese special edition: Chapter 03 Volume 027 P. 54 - 77
Special edition in Finnish: Chapter 03 Volume 016 P. 7 - 30
Special edition in Swedish: Chapter 03 Volume 016 P. 7 - 30
Special edition in Czech: Chapter 03 Volume 005 P. 208 - 231
Special edition in Estonian: Chapter 03 Volume 005 P. 208 - 231
Special edition in Latvian: Chapter 03 Volume 005 P. 208 - 231
Special edition in Lithuanian: Chapter 03 Volume 005 P. 208 - 231
Special edition in Hungarian Chapter 03 Volume 005 P. 208 - 231
Special edition in Maltese: Chapter 03 Volume 005 P. 208 - 231
Special edition in Polish: Chapter 03 Volume 005 P. 208 - 231
Special edition in Slovak: Chapter 03 Volume 005 P. 208 - 231
Special edition in Slovene: Chapter 03 Volume 005 P. 208 - 231

Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 31/12/2005; netiesiogiai panaikino 32004L0041

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/1983/90/oj

31983L0090



Oficialusis leidinys L 059 , 05/03/1983 p. 0010 - 0033
specialusis leidimas suomių kalba: skyrius 3 tomas 16 p. 0007
specialusis leidimas ispanų kalba: skyrius 03 tomas 27 p. 0054
specialusis leidimas švedų kalba: skyrius 3 tomas 16 p. 0007
specialusis leidimas portugalų kalba skyrius 03 tomas 27 p. 0054


Tarybos direktyva

1983 m. vasario 7 d.

iš dalies keičianti Direktyvą 64/433/EEB dėl sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai šviežia mėsa

(83/90/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 43 ir 100 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi, kol Bendrijos vidaus prekybai trukdo valstybių narių skirtingi sveikatos reikalavimai, susiję su mėsa, darnus bendrosios rinkos funkcionavimas ir ypač atitinkamas bendrasis rinkų organizavimas neturės pageidaujamo poveikio;

kadangi tam, kad šie skirtumai būtų pašalinti, valstybių narių sveikatos nuostatos turi būti suderintos;

kadangi 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 64/433/EEB dėl sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai šviežia mėsa [4], su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 81/476/EEB [5], nustatė tokio suderinimo pagrindą; kadangi minėtoji direktyva buvo daug kartų iš dalies keičiama ir, atsižvelgiant į naujas aplinkybes, reikia naujų adaptacijų; kadangi dėl to minėtoji direktyva turi būti atitinkamai iš dalies keičiama;

kadangi svarbiausias šio derinimo tikslas turi būti suvienodinti sveikatos reikalavimus, taikomus skerdyklose ir mėsos išpjaustymo įmonėse esančiai bei saugojamai ir gabenamai mėsai; kadangi valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų būti atsakingos už skerdyklų, mėsos išpjaustymo įmonių ir šaldymo saugyklų, kurie atitinka šioje direktyvoje nustatytus sveikatos reikalavimus, tinkamumo patvirtinimą Bendrijos vidaus prekybai ir garantavimą, kad tokio patvirtinimo sąlygų bus laikomasi;

kadangi taip pat turėtų būti priimtos Bendrijos kontrolės priemonės, kurios užtikrintų, kad šioje direktyvoje nustatyti reikalavimai būtų vienodai taikomi visose valstybėse narėse; kadangi tokių kontrolės priemonių įgyvendinimo tvarka turėtų būti nustatyta laikantis Bendrijos nustatytos tvarkos bendradarbiaujant su Veterinarijos nuolatiniu komitetu, įsteigtu Sprendimu 68/361/EEB [6];

kadangi turėtų būti numatyta, kad mechaniniu būdu gauta mėsa būtų naudojama Bendrijos vidaus prekybai skirtiems mėsos produktams gaminti;

kadangi turėtų būti priimtas principas, pagal kurį būtų atliekami mėginių ėmimo tyrimai siekiant nustatyti, ar šviežioje mėsoje yra medžiagų likučių, galinčių pakenkti mėsos kokybei;

kadangi paskirties šalims turėtų būti leidžiama atlikti patikrinimus, netaikant diskriminacijos principo, laikantis bendrųjų Sutarties nuostatų, kad būtų nustatyta, ar siuntos atitinka šios direktyvos reikalavimus;

kadangi kartu turėtų būti pašalinti tam tikri tekstų terminologiniai trūkumai, ypač kalbant apie susirašinėjimą skirtingomis kalbomis, kadangi jie gali apsunkinti atitinkamų nuostatų taikymą,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 64/433/EEB iš dalies keičiama taip:

1. 1–9a straipsniai keičiami taip:

"1 straipsnis

1. Ši direktyva taikoma Bendrijos vidaus prekybai šviežia mėsa šių rūšių naminių gyvūnų: galvijų (įskaitant buivolus), kiaulių, avių ir ožkų bei naminių neporakanopių.

2. Ši direktyva neturi įtakos nacionalinėms taisyklėms dėl keliaujančių asmenų asmeniniame bagaže vežamos mėsos, skirtos asmeniniam vartojimui, smulkių mėsos siuntų privatiems asmenims ir mėsos, skirtos transporto priemonių, kurios komerciniais tikslais kursuoja tarp valstybių narių, įgulai ir keleiviams.

2 straipsnis

Šioje direktyvoje:

a) "mėsa" yra visos naminių galvijų (įskaitant buivolus), kiaulių, avių, ožkų ir neporakanopių dalys, tinkamos žmonių maistui;

b) "šviežia mėsa" yra mėsa, taip pat vakuuminėje pakuotėje arba reguliuojamoje aplinkoje įpakuota mėsa, kuri nebuvo apdorojama jokiu kitu būdu, išskyrus apdorojimą šalčiu;

c) "mechaniniu būdu gauta mėsa" yra mėsa, mechaninėmis priemonėmis atskirta nuo kaulų, prie kurių buvo prisijungusi, išskyrus kaukolės kaulus, galūnių kaulus žemiau riešo ir čiurnos sąnarių ir (kiaulių) stuburgalio slankstelius, bei skirta įmonėms, patvirtintoms pagal Direktyvos 77/99/EEB 6 straipsnį;

d) "skerdena" yra visas paskersto gyvūno kūnas nuleidus kraują, išėmus vidurius, atskyrus galūnes, nupjautas ties riešu ir čiurna, pašalinus galvą, uodegą ir tešmenį, taip pat nulupus (galvijų, avių, ožkų ir neporakanopių) odą;

e) "subproduktai" yra šviežia mėsa, išskyrus d punkte apibrėžtą skerdeną, net jei ji lieka natūraliai prisijungusi prie skerdenos;

f) "vidaus organai" yra krūtinės, pilvo ir dubens ertmių organai, įskaitant trachėją ir stemplę;

g) "oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas" yra valstybės narės centrinės kompetentingos institucijos paskirtas veterinarijos gydytojas;

h) "eksportuojanti šalis" yra valstybė narė, iš kurios šviežia mėsa siunčiama į kitą valstybę narę;

i) "paskirties šalis" yra valstybė narė, į kurią šviežia mėsa siunčiama iš kitos valstybės narės;

j) "transporto priemonė" yra motorinių transporto priemonių, geležinkelio transporto priemonių ir lėktuvų dalys, skirtos kroviniams vežti, taip pat laivų triumai arba konteineriai, gabenami sausuma, jūra arba oru;

k) "įmonė" yra patvirtinta skerdykla, patvirtinta mėsos išpjaustymo įmonė arba patvirtinta saugykla;

l) "įvyniojimas" yra šviežios mėsos apvyniojimas apsaugine pirmine vyniojamąja medžiaga arba jos įdėjimas į pirminę talpyklą, kuri tiesiogiai liečiasi su joje esančia šviežia mėsa, arba "įvyniojimo medžiaga", kai turima galvoje pati pirminė įvyniojimo medžiaga arba pirminė talpykla;

m) "įpakavimas" yra įvyniotos šviežios mėsos įdėjimas į antrinę talpyklą, arba "pakuotė", kai turima galvoje pati talpykla.

3 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad iš jos teritorijos į kitos valstybės narės teritoriją bus siunčiama tik šviežia mėsa, kuri atitinka šiuos reikalavimus:

A. Skerdenos, skerdenų pusės arba skerdenų pusės, padalytos į ne daugiau kaip tris didelio masto gabalus, taip pat:

a) buvo gauti skerdykloje, patvirtintoje ir prižiūrimoje pagal 8 straipsnio reikalavimus;

b) yra paskersto gyvūno, kurį ante mortem patikrino oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas pagal I priedo V skyriaus reikalavimus ir po atlikto patikrinimo pripažino jį tinkamu skersti Bendrijos vidaus prekybos šviežia mėsa tikslais;

c) buvo apdoroti patenkinamomis higienos sąlygomis, laikantis I priedo VI skyriaus reikalavimų;

d) buvo patikrinti post mortem oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo pagal I priedo VII skyriaus nuostatas, ir juose nebuvo pastebėta jokių pakitimų, išskyrus prieš pat skerdimą atsiradusius trauminius pažeidimus arba lokalizuotus ydingus darinius ar pakitimus, jeigu yra nustatoma (jei reikia, ir laboratoriniais tyrimais), kad dėl šių pažeidimų, ydingų darinių ar pakitimų skerdena arba subproduktai nėra netinkami maistui arba pavojingi žmonių sveikatai;

e) pažymėti sveikumo ženklu, atitinkančiu I priedo X skyriaus reikalavimus;

f) kaip reikalauja I priedo XII skyriaus nuostatos, į paskirties šalį vežami kartu su sveikatos sertifikatu;

g) laikantis I priedo XIII skyriaus reikalavimų, atlikus post mortem patikrinimą, saugojami patenkinamomis higienos sąlygomis įmonėse, patvirtintose pagal 8 straipsnio reikalavimus ir prižiūrimose pagal I priedo IX skyriaus reikalavimus;

h) laikantis I priedo XIV skyriaus reikalavimų, gabenami į paskirties šalį patenkinamomis higienos sąlygomis;

B. Išpjovos arba gabalai, mažesni už nurodytus A skirsnyje, taip pat nuo kaulų atskirta mėsa, turi:

a) būti atskirta nuo kaulų arba supjaustyta mėsos išpjaustymo įmonėje, patvirtintoje ir prižiūrimoje pagal 8 straipsnio reikalavimus;

b) būti atskirta nuo kaulų arba supjaustyta ir gauta pagal I priedo VIII skyriaus reikalavimus iš:

- valstybių narių teritorijoje paskerstų gyvūnų šviežios mėsos, atitinkančios A skirsnio reikalavimus, išskyrus f ir h punktuose nurodytus reikalavimus, bei gabenamos laikantis I priedo XIV skyriaus reikalavimų, arba

- šviežios mėsos, įvežtos iš kitos valstybės narės ir atitinkančios A skirsnio reikalavimus, arba

- šviežios mėsos, importuotos iš trečiųjų šalių pagal Bendrijos nuostatas, taikomas šviežios mėsos importui iš trečiųjų šalių;

c) būti laikyta sąlygomis, atitinkančiomis I priedo XIII skyriaus reikalavimus, įmonėse, patvirtintose pagal 8 straipsnio reikalavimus ir prižiūrimose pagal I priedo IX skyriaus reikalavimus;

d) būti prižiūrėta oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo pagal I priedo IX skyriaus reikalavimus;

e) atitikti pakuotės reikalavimus, nustatytus I priedo XI skyriuje;

f) atitikti A skirsnio c, e, f ir h punktų reikalavimus.

C. Subproduktai turi būti iš eksportuojančios šalies patvirtintos skerdyklos arba patvirtintos mėsos išpjaustymo įmonės ir turi atitikti A arba B skirsnių reikalavimus.

D. Šviežia mėsa, laikyta valstybės narės patvirtintoje šaldymo saugykloje pagal šios direktyvos arba Direktyvos 72/462/EEB reikalavimus, kuri po to nebuvo kaip nors apdorojama, išskyrus su saugojimu susijusias operacijas, turi:

a) atitikti A skirsnio c, e, g ir h punktų reikalavimus;

b) būti į paskirties šalį gabenama kartu su sertifikatu, kurio pavyzdys pateiktas II priede.

Šį sertifikatą išrašo oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas remdamasis sveikatos sertifikatais, kurie buvo pridėti prie šviežios mėsos siuntų jas atiduodant saugoti; jeigu mėsa importuojama, sertifikate turi būti nurodoma šviežios mėsos kilmė.

2. Tačiau, nepažeidžiant Bendrijos keliamų gyvūnų sveikatos reikalavimų, šio straipsnio 1 dalis netaikoma:

a) gavus paskirties šalies leidimą įvežti šviežią mėsą, kuri nėra skirta maistui;

b) šviežiai mėsai, skirtai parodoms, specialiesiems tyrinėjimas arba tyrimams, jeigu valstybės kontrolė leidžia užtikrinti, kad mėsa nebus naudojama maistui, ir pasibaigus parodai arba specialiesiems tyrinėjimams ar tyrimams ši mėsa, išskyrus sunaudotą per tyrimus, bus sunaikinta;

c) gavus paskirties šalies leidimą įvežti šviežią mėsą, kuri skirta tik šios šalies teritorijoje veikiančioms tarptautinėms organizacijoms ir dislokuotoms karinėms pajėgoms, tarnaujančioms kitai šaliai; pirmojoje pastraipoje minėtais atvejais paskirties šalis užtikrina, kad aptariamoji mėsa gali būti naudojama tik tuo tikslu, kuriuo ji buvo įvežta į jos teritoriją.

3. Atliekant šio straipsnio 1 dalies A skirsnio d punkte nurodytą post mortem patikrinimą, 1 dalies B skirsnio d punkte nurodytą priežiūrą ir atitikties I priedo XIV skyriuje nurodytiems reikalavimams priežiūrą, oficialiai paskirtam veterinarijos gydytojui gali padėti jam pavaldūs padėjėjai, už kuriuos jis atsako.

Jeigu reikia, tokią pagalbą reglamentuojančios išsamios taisyklės nustatomos laikantis tvarkos, nustatytos 16 straipsnyje.

Taryba, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, nustato išsamius šioje dalyje minėtų padėjėjų profesinės kvalifikacijos ir pareigų reikalavimus.

4 straipsnis

1. Be reikalavimų, išdėstytų 3 straipsnyje, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad iš jos teritorijos į kitos valstybės narės teritoriją bus siunčiama tik toliau nustatytus reikalavimus atitinkanti šviežia mėsa:

a) šviežia kiauliena — išskyrus šviežią mėsą, kuri buvo apdorota šalčiu pagal Direktyvos 77/96/EEB I priedo reikalavimus — turi būti ištirta dėl trichineliozės pagal šios direktyvos I priedo VII skyriaus 41 poskyrio D skirsnio reikalavimus.

Taryba, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, su kuriuo kartu pateikiama ataskaita, parengta pasitarus su visų valstybių narių medicinos ir veterinarijos ekspertais, vienbalsiai priima sprendimą, ar būtina atlikti sisteminį trichineliozės tyrimą pagal pirmosios pastraipos reikalavimus.

Jeigu priimamas neigiamas sprendimas, tada Taryba nusprendžia, kokiomis aplinkybėmis toks tyrimas yra būtinas.

b) nepažeidžiant Direktyvos 81/602/EEB 5 straipsnio nuostatų turi būti atrenkami gyvūnai arba mėsos mėginiai medžiagų likučiams nustatyti.

Šis tyrimas atliekamas farmakologinio poveikio medžiagų ir jų darinių likučiams ir kitoms medžiagoms, kuriomis užkrėsta mėsa būtų pavojinga žmogaus sveikatai, nustatyti.

Jeigu ištyrus mėsą nustatyti likučių kiekiai viršija leistinas normas, tokia mėsa turi būti pašalinta iš Bendrijos vidaus prekybos.

Tyrimai likučiams nustatyti turi būti atliekami laikantis patikrintų, mokslo pripažintų metodų, visų pirma tų, kurie nustatyti Bendrijos direktyvose arba laikantis kitų tarptautinių standartų.

Turi būti sudaryta galimybė įvertinti likučių tyrimų, kuriuos atliekant taikomi pamatiniai metodai, priimti 16 straipsnyje nustatyta tvarka, rezultatus po to, kai savo nuomonę pateikia Veterinarijos mokslinis komitetas.

Laikantis tos pačios tvarkos, kiekviena valstybė narė turi paskirti bent po vieną pamatinę laboratoriją likučiams nustatyti, jeigu taikomos 8 ir 10 straipsnių nuostatos.

Pamatinius metodus ir pamatinių laboratorijų sąrašą Komisija skelbia Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

2. Atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą iki 1985 m. sausio 1 d. Taryba nustato:

- išsamias kontrolės priemones,

- medžiagų, nurodytų 1 dalies b punkto antrojoje pastraipoje, leistinus nuokrypius;

- mėginių ėmimo dažnumą.

Laikantis tos pačios tvarkos, gali būti priimtas sprendimas patikrinti ir kitas nei nurodytosios 1 dalies b punkto antrojoje pastraipoje medžiagas.

3. Komisija, pasitarusi su Veterinarijos moksliniu komitetu, iki 1984 m. balandžio 1 d. pateikia ataskaitą kartu su atitinkamais pasiūlymais dėl mikrobiologinės kontrolės priemonių taikymo higienos reikalavimus atitinkančiai mėsai apdoroti.

5 straipsnis

Nepažeidžiant Direktyvos 81/602/EEB nuostatų, kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad iš jos teritorijos į kitos valstybės narės teritoriją nebus siunčiama toliau išvardyta mėsa:

a) šviežia šių gyvūnų mėsa:

i) kuilių;

ii) kuilių kriptorchidų ir hermafroditų;

iii) nekastruotų kiaulių patinų, kurių skerdenos svoris viršija ribą, kurią Taryba turi nustatyti iki 1983 m. rugsėjo 1 d.;

nebent šią mėsą numatyta apdoroti vienu iš būdų, nustatytų Direktyvoje 77/99/EEB, ir ji yra pažymėta specialia žyma, dėl kurios sprendimas turi būti priimtas 16 straipsnyje nustatyta tvarka;

b) malta mėsa, panašiu būdu kapota mėsa ir mechaniniu būdu gauta mėsa;

c) šviežia mėsa:

i) tų gyvūnų, kuriems buvo duota stilbeno arba stilbeno darinių, jų druskų, esterių arba tirostatinių medžiagų, taip pat mėsa, kurioje yra šių medžiagų likučių;

ii) kurioje yra kitų hormoninio poveikio medžiagų, antibiotikų, stibio, arseno, pesticidų arba kitų medžiagų, kurios yra žalingos arba dėl kurių šviežia vartojama mėsa gali tapti pavojinga arba kenksminga žmogaus sveikatai, likučių, jeigu jie viršija leistiną normą, arba, jeigu leistina norma nenustatyta, — kiekį, kuris moksliškai patvirtintas kaip saugus ir dėl kurio savo nuomonę yra pateikęs Veterinarijos mokslinis komitetas;

d) šviežia mėsa tų gyvūnų, kuriems buvo leidžiama medžiagų, dėl kurių mėsa galėjo tapti pavojinga arba žalinga žmonių sveikatai, ir dėl kurių savo nuomonę yra pateikęs Veterinarijos mokslinis komitetas;

e) šviežia mėsa, apdorota jonizuojančiais arba ultravioletiniais spinduliais, arba pažymėta naudojant dažomąsias medžiagas, kurios nenumatytos sveikumo ženklams žymėti pagal šios direktyvos nuostatas;

f) šviežia mėsa tų gyvūnų, kuriems buvo nustatyta bet kurios formos tuberkuliozė, taip pat šviežia mėsa tų gyvūnų, kuriems bet kurios formos tuberkuliozė buvo nustatyta po skerdimo arba kurioje buvo rastas bent vienas gyvas arba žuvęs galvijinis arba kiaulinis cisticerkas, o kiaulienoje — trichinelių;

g) šviežia mėsa gyvūnų, kurie buvo paskersti per jauni;

h) tos skerdenos arba subproduktų dalys, kuriose rasta trauminių pažeidimų, atsiradusių prieš pat skerdimą, ydingų darinių, užkrato arba pakitimų, nurodytų 3 straipsnio 1 dalies A skirsnio d punkte;

i) galvijų galvos, galvos raumeninio arba kitų audinių dalys, išskyrus liežuvį ir smegenis;

j) mėsa gyvūnų, kuriems buvo duota mėsą minkštinančių medžiagų;

k) kraujas, kuris buvo gautas nesilaikant higienos sąlygų, kurios turi būti nurodytos 16 straipsnyje nustatyta tvarka;

l) šviežios mėsos gabalai, sveriantys mažiau kaip 100 g.

6 straipsnis

1. Paskirties šalys, laikydamosi bendrųjų Sutarties nuostatų, gali vienai arba kelioms eksportuojančioms šalims išduoti bendruosius leidimus arba tam tikriems atvejams skirtus leidimus importuoti į jų teritoriją:

i) šviežią kiaulieną, kuri, nukrypstant nuo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nebuvo ištirta dėl trichineliozės pagal I priedo VII skyriaus 41 poskyrio D skirsnio reikalavimus;

ii) šviežią kiaulieną, nurodytą 5 straipsnio a punkte, kuri skirta kitoms reikmėms;

iii) šviežią mėsą, nurodytą 5 straipsnio b ir i–l punktuose.

Tokie produktai negali būti siunčiami, jeigu nesilaikoma 3 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimų.

2. Jeigu paskirties šalis išduoda bendrąjį leidimą pagal 1 dalies reikalavimus, ji nedelsdama apie tai praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

3. Eksportuojančios šalys imasi visų priemonių užtikrinti, kad sveikatos sertifikate, kurio pavyzdys pateiktas II priede, būtų nurodyta, kad buvo pasinaudota viena iš galimybių, numatytų 1 dalyje.

7 straipsnis

1. Komisijos pasiūlymu Taryba iki 1985 m. gruodžio 31 d. vienbalsiai priima papildomus reikalavimus, keliamus užšaldytai mėsai.

Kol įsigalios minėti reikalavimai, Graikijos Respublikai, laikantis bendrųjų Sutarties nuostatų, leidžiama taikyti nacionalines taisykles, susijusias su užšaldyta mėsa.

2. Graikijos Respublikai leidžiama, laikantis bendrųjų Sutarties nuostatų, atlikti kontrolę, susijusią su neporakanopių mėsa, atsižvelgiant į galimų apribojimų taikymą tokią mėsą naudoti.

3. Komisijos pasiūlymu Taryba iki 1985 m. sausio 1 d. priima papildomas sąlygas, susijusias su higieniška mėsos, nurodytos 2 straipsnio c punkte, gamyba ir kontrole.

Minėtosioms nuostatoms dar neįsigaliojus, valstybėms narėms leidžiama taikyti savo šalyje priimtas taisykles, laikantis bendrųjų Sutarties nuostatų.

8 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė sudaro patvirtintų įmonių sąrašą ir kiekvienai jų suteikia veterinarinio patvirtinimo numerį. Šiuos sąrašus kiekviena valstybė narė siunčia kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

Valstybė narė netvirtina įmonės, jeigu neįsitikina, jog įmonė laikosi šios direktyvos reikalavimų. Valstybė narė panaikina patvirtinimą, jeigu patvirtinimo sąlygos nebetenkinamos.

Minėtoji valstybė narė atsižvelgia į patikrinimo, kuris buvo atliktas laikantis 9 straipsnio reikalavimų, išvadas. Apie patvirtinimo panaikinimą pranešama kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

2. Patvirtintų įmonių tikrinimą ir priežiūrą vykdo už tai atsakingas oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas, kuriam atliekant vien technines užduotis gali padėti specialiai šiam tikslui apmokyti padėjėjai. Oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas turi nuolatos turėti galimybę laisvai patekti į visas įmonių patalpas, kad užtikrintų, jog laikomasi šios direktyvos nuostatų.

Tokią pagalbą reglamentuojančios išsamios taisyklės nustatomos 16 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Jei, valstybės narės nuomone, ypač atlikus 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytą patikrinimą, kitos valstybės narės įmonėje yra nesilaikoma arba jau nebesilaikoma patvirtinimą reglamentuojančių nuostatų, apie tai ji praneša tos valstybės kompetentingai centrinei institucijai. Ši imasi visų reikiamų priemonių ir informuoja pirmosios valstybės narės kompetentingą centrinę instituciją apie priimtus sprendimus bei tokių sprendimų pagrįstumą.

Jeigu pirmoji valstybė narė baiminasi, kad nebuvo imtasi tokių priemonių, arba kad tos priemonės yra nepakankamos, abi valstybės narės kartu ieško būdų ir priemonių susidariusiai padėčiai ištaisyti; jeigu reikia, gali būti surengiamas vizitas. Tuo atveju, jei kyla ginčas dėl 4 straipsnio 1 dalies taikymo, sprendimo ieškoma remiantis pamatiniu metodu, priimtu laikantis 16 straipsnyje nustatytos tvarkos po to, kai savo nuomonę pateikia Veterinarijos mokslinis komitetas.

Minėtosios valstybės narės praneša Komisijai apie ginčus ir apie priimtus sprendimus.

Jei šios valstybės narės negali susitarti, per septynias darbo dienas jos kreipiasi į Komisiją, kuri vienam arba keliems veterinarijos ekspertams nurodo pateikti nuomonę.

Atsižvelgiant į šias išvadas arba į išvadas, pateiktas pagal 9 straipsnio 1 dalies reikalavimus, valstybėms narėms gali būti leidžiama 15 straipsnyje nustatyta tvarka, laikinai uždrausti įvežti į savo teritoriją šviežią mėsą, atgabentą iš tokios įmonės.

Toks leidimas gali būti panaikintas 15 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į tolesnę iš vieno arba kelių veterinarijos ekspertų gautą nuomonę.

Veterinarijos ekspertas turi būti valstybės narės, be ne dalyvaujančios ginče valstybės narės pilietis.

Bendrosios šios straipsnio dalies taikymo taisyklės nustatomos 16 straipsnyje nustatyta tvarka.

9 straipsnis

1. Jei būtina, kad šios direktyvos nuostatos būtų vienodai taikomos, Komisijos veterinarijos ekspertai atlieka patikrinimus vietoje; jie gali patikrinti, ar patvirtintos įmonės iš tiesų laikosi šios direktyvos nuostatų, ypač I priedo I, II ir III skyrių reikalavimų. Komisija praneša valstybėms narėms apie atliktų patikrinimų rezultatus.

Valstybė narė, kurios teritorijoje atliekamas patikrinimas, teikia savo pareigas atliekantiems ekspertams visą būtiną paramą.

Bendros ši straipsnį įgyvendinančios nuostatos tvirtinamos 16 straipsnyje nustatyta tvarka.

Laikantis tos pačios tvarkos sudaromas sąrašas taisyklių, kuriomis remiantis atliekami šioje straipsnio dalyje numatyti patikrinimai.

2. Taryba, remdamasi Komisijos parengta ataskaita, kuri gali būti pateikta kartu su pasiūlymais, patikslina šio straipsnio nuostatas iki 1988 m. sausio 1 d.

10 straipsnis

1. Nepažeidžiant 6, 8 ir 9 straipsnių reikalavimų, paskirties šalis gali tikrinti, ar visos šios direktyvos 2 straipsnyje nurodytos šviežios mėsos siuntos yra gabenamos kartu su išrašytu sveikatos sertifikatu.

2. Kilus rimtiems įtarimams dėl reikalavimų nesilaikymo, paskirties šalis gali, netaikydama diskriminacijos principo, atlikti patikrinimus, kad nustatytų, ar buvo laikytasi šios direktyvos reikalavimų.

3. Paprastai patikrinimai atliekami prekių pristatymo vietoje; jie taip pat gali būti atliekami kitoje tinkamoje vietoje, tačiau su sąlyga, kad pastaruoju atveju pasirinkta vieta kaip galima mažiau trukdytų siųsti prekes.

Dėl patikrinimų, nurodytų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, negalima pernelyg uždelsti gabenant ir pateikiant į rinką prekes, arba taip uždelsti, kad būtų pakenkta mėsos kokybei.

4. Jei atliekant patikrinimą pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas nustatoma, kad mėsa neatitinka šios direktyvos reikalavimų, kompetentinga paskirties šalies institucija gali leisti siuntėjui, siuntos gavėjui arba jų atstovams pasirinkti: siuntą grąžinti arba sunaudoti mėsą kitoms reikmėms su sąlyga, kad tai neprieštarauja sveikatos normoms; jei tai prieštarauja sveikatos normoms, gali būti leidžiama mėsą sunaikinti. Bet kuriuo atveju turi būti imamasi atsargumo priemonių, kad tokia mėsa nebūtų netinkamai naudojama.

5. a) Apie tokius sprendimus ir jų pagrįstumą turi būti pranešama siuntėjui arba jo atstovui. Siuntėjo arba jo atstovo prašymu apie šiuos sprendimus turi būti pranešama nedelsiant raštu, nurodant, kokius skundų pateikimo būdus reglamentuoja galiojantys įstatymai ir kokia forma bei kada jie turi būti pateikti;

b) jei tokie sprendimai yra pagrįsti užkrečiamos arba infekcinės ligos diagnozavimu, gedimu, pavojingu žmogaus sveikatai, apie juos nedelsiant pranešama valstybės narės, kurioje mėsa apdorota, kompetentingai centrinei institucijai ir Komisijai;

c) po tokio pranešimo gali būti imamasi atitinkamų priemonių 16 straipsnyje nustatyta tvarka, ypač siekiant suderinti priemones, kurių dėl aptariamos šviežios mėsos imasi kitos valstybės narės.

6. Taryba, remdamasi Komisijos parengta ataskaita, kuri gali būti pateikta kartu su pasiūlymais, patikslina šio straipsnio nuostatas iki 1988 m. sausio 1 d.

11 straipsnis

1. Ši direktyva neturi įtakos valstybių narių galiojančiais įstatymais numatytai teisei apskųsti sprendimus, kuriuos priima kompetentingos institucijos pagal šią direktyvą.

2. Siuntėjui, kurio mėsa, remiantis 10 straipsniu, negali būti prekiaujama rinkoje, visos valstybės narės suteikia teisę gauti eksperto nuomonę. Kiekviena valstybė narė garantuoja, kad prieš kompetentingai institucijai imantis kokių nors priemonių, pvz., mėsos sunaikinimo, ekspertams bus suteikta galimybė nustatyti, ar iš tiesų buvo laikytasi 10 straipsnio 4 dalies sąlygų.

Ekspertas turi būti valstybės narės pilietis, tačiau ne šalies siuntėjos ir ne paskirties šalies.

Komisija valstybių narių pasiūlymu sudaro ekspertų, kuriems gali būti nurodyta suformuluoti tokias nuomones, sąrašą. Pasitarusi su valstybėmis narėmis, ji nustato bendrąsias taisykles, ypač reglamentuojančias šių išvadų formulavimo tvarką, kurios turi būti taikomos.

12 straipsnis

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimus dėl šios direktyvos priedų pakeitimų, ypač siekiant juos suderinti su technologijų pažanga.

Laikantis šios tvarkos VII skyrius turės būti iš dalies pakeistas iki 1985 m. sausio 1 d.

13 straipsnis

16 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu kuri nors valstybė narė pageidauja, jai leidžiama nukrypti nuo I priedo 13 poskyrio c punkto antrosios, trečiosios ir ketvirtosios įtraukų, 24 poskyrio ir 41 poskyrio C skirsnio reikalavimų, jeigu ji pateikia atitinkamas garantijas. Šios nukrypti leidžiančios nuostatos nustato sveikatos sąlygas, kurios turi būti bent jau lygiavertės toms, kurios nustatytos minėtame priede.

14 straipsnis

Jei, įsigaliojus šiai direktyvai, Bendrijos nuostatos, reglamentuojančios šviežios mėsos importavimą iš trečiųjų šalių, nėra taikomos arba laukiama, kol jos bus pradėtos taikyti, nacionalinės nuostatos dėl importo iš tų šalių neturi būti palankesnės už tas, kurios reglamentuoja Bendrijos vidaus prekybą.

15 straipsnis

1. Kai turi būti laikomasi šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, pirmininko iniciatyva arba valstybės narės prašymu klausimai nedelsiant perduodami spręsti Veterinarijos nuolatiniam komitetui (toliau — Komitetas), įkurtam 1968 m. spalio 15 d. Tarybos sprendimu.

2. Komitete valstybių narių atstovų balsai skaičiuojami taip, kaip nustatyta Sutarties 148 straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja.

3. Komisijos atstovas pateikia priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per dvi dienas. Nuomonė patvirtinama 45 balsų dauguma.

4. Komisija patvirtina priemones ir jas nedelsdama įgyvendina, jeigu jos atitinka Komiteto nuomonę. Jei numatytos priemonės neatitinka Komiteto nuomonės arba nuomonė nepareiškiama, Komisija nedelsdama pateikia Tarybai pasiūlymą dėl priemonių, kurių turi būti imamasi. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma.

Jeigu Taryba per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai klausimas buvo jai perduotas, nepriima jokio sprendimo, pasiūlytas priemones patvirtina ir nedelsiant jas įgyvendina Komisija, išskyrus tuos atvejus, kai Taryba minėtąsias priemones pripažįsta netinkamomis paprasta balsų dauguma.

16 straipsnis

1. Kai turi būti laikomasi šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, klausimai nedelsiant perduodami spręsti Komitetui pirmininko iniciatyva arba valstybės narės prašymu.

2. Valstybių narių atstovų komitete balsai skaičiuojami taip, kaip nustatyta Sutarties 148 straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja.

3. Komisijos atstovas pateikia priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas, atsižvelgdamas į klausimo skubumą. Nuomonė patvirtinama 45 balsų dauguma.

4. Komisija patvirtina priemones ir jas nedelsdama įgyvendina, jeigu jos atitinka Komiteto nuomonę. Jei numatytos priemonės neatitinka Komiteto nuomonės arba nuomonė nepareiškiama, Komisija nedelsdama pateikia Tarybai pasiūlymą dėl priemonių, kurių turi būti imamasi. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma.

Jeigu Taryba per tris mėnesius nuo tos dienos, kai klausimas buvo jai perduotas, nepriima jokio sprendimo, pasiūlytas priemones patvirtina ir nedelsiant jas įgyvendina Komisija, išskyrus tuos atvejus, kai Taryba minėtąsias priemones pripažįsta netinkamomis paprasta balsų dauguma."

2. 10 ir 11 straipsniai tampa 17 ir 18 straipsniais.

3. Priedai pakeičiami į šios direktyvos priedus.

2 straipsnis

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, iki 1985 m. sausio 1 d. priima Bendrijos teisės aktus dėl patikrinimo išlaidų, susijusių su šia direktyva.

3 straipsnis

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 1985 m. sausio 1 d., įgyvendina šią direktyvą, ir apie tai nedelsdamos praneša Komisijai.

2. Kol bus įgyvendintos Direktyvos 64/433/EEB 4 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos ir, nepažeidžiant minėtosios direktyvos 8 straipsnio, pranešimo apie šią direktyvą dieną paskirties šalyje galiojančios nacionalinės taisyklės, šią dieną valstybių narių sudaryti susitarimai dėl kontrolės priemonių, nustatytų Direktyvos 64/433/EEB 4 straipsnio 1 dalies b punkte, 2 dalyje ir 3 dalyje bei šių kontrolės priemonių sertifikatai toliau lieka galioti, atsižvelgiant į bendrąsias Sutarties nuostatas.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1983 m. vasario 7 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

H. J. Rohr

[1] OL C 255, 1981 10 7, p. 2.

[2] OL C 267, 1982 10 11, p. 51.

[3] OL C 64, 1982 3 15, p. 26.

[4] OL 121, 1964 7 29, p. 2012/64.

[5] OL L 186, 1981 7 8, p. 20.

[6] OL L 255, 1968 10 18, p. 23.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

BENDROSIOS ĮMONIŲ PATVIRTINIMO SĄLYGOS

Įmonėse privalo būti bent jau:

1. patalpose, kuriose apdorojama, tvarkoma arba laikoma šviežia mėsa:

a) vandeniui nelaidi grindų danga, lengvai valoma ir dezinfekuojama, nepūnanti, paklota taip, kad ją būtų lengva nusausinti; vanduo turi būti nuleidžiamas į surinkimo šulinėlius su įrengtomis grotelėmis ir sietais, kad nesklistų kvapai. Tačiau šiose įmonėse privalo būti:

- I skyriaus 13 poskyrio d ir f punktuose, II skyriaus 14 poskyrio a punkte ir III skyriaus 15 poskyrio a punkte nurodytose patalpose — neperšlampama, lengvai valoma ir dezinfekuojama, nepūvanti grindų danga, paklota taip, kad ją lengva būtų nusausinti arba, 15 poskyrio a punkte nurodytose patalpose — su įrengtu prietaisu, leidžiančiu lengvai pašalinti vandenį;

- III skyriaus 16 poskyrio a punkte nurodytose patalpose — neperšlampama nepūvanti grindų danga.

b) lygios, tvirtos, nepralaidžios sienos, bent per du metrus, o skerdyklų patalpose — bent per tris metrus nuo apačios padengtos šviesia plaunama danga; atšaldymo arba šaldymo patalpų ir saugyklų sienos bent iki atsargų laikymo aukščio ribos turi būti išmuštos danga. Patalpų, išskyrus nurodytų III skyriaus 16 poskyrio a punkte, sienos ties grindų sandūra turi būti suapvalintais kampais arba apdailintos panašiu būdu.

Tačiau patvirtinimas nepanaikinamas, jei medinės sienos patalpose, nurodytose III skyriaus 16 poskyryje, buvo pastatytos iki 1983 m. sausio 1 d.;

c) durys, pagamintos iš patvarių, antikorozinių medžiagų, o jeigu pagamintos iš medžio, visi paviršiai turi būti padengti lygia ir nepralaidžia danga;

d) puvimui atsparios ir bekvapės izoliacinės medžiagos;

e) tinkamas vėdinimas ir, jeigu reikia, geras garų surinkimas;

f) tinkamas natūralus arba dirbtinis, spalvų neiškreipiantis apšvietimas;

2. a) Kuo arčiau darbo vietų pakankamas kiekis priemonių rankoms plauti bei dezinfekuoti ir įrankiams karštu vandeniu plauti. Čiaupai neturi būti reguliuojami rankomis. Iš čiaupų rankoms plauti turi tekėti karštas ir šaltas vanduo arba sumaišytas tam tikros temperatūros vanduo, čia turi būti priemonių rankoms valyti ir dezinfekuoti bei vienkartinių rankšluosčių;

b) įrankių dezinfekavimo priemonės ir karštas vanduo, kurio temperatūra ne žemesnė kaip 82 oC.

3. Tinkamos apsaugos priemonės nuo kenkėjų (vabzdžių, graužikų ir pan.).

4. a) Lengvai valomi bei dezinfekuojami instrumentai ir darbo įranga, pavyzdžiui, išpjaustymo stalai, stalai su nuimamais pjaustymo stalviršiais, konteineriai, konvejerių juostos ir pjūklai, pagaminti iš antikorozinių medžiagų, nekenkiančių mėsai. Draudžiama naudoti medieną, išskyrus patalpas, kuriose laikoma tik higieniškai įpakuota šviežia mėsa;

b) antikoroziniai įrenginiai ir įranga, atitinkanti higienos reikalavimus, skirti:

- mėsai tvarkyti,

- mėsos konteineriams laikyti taip, kad nei mėsa, nei konteineriai tiesiogiai nesiliestų su grindimis ar sienomis;

c) higieniško mėsos tvarkymo ir apsaugos pakrovimo ir iškrovimo metu įrenginiai;

d) specialūs vandeniui nepralaidūs, antikoroziniai konteineriai, skirti maistui netinkamai mėsai laikyti, turintys dangčius ir sklendes, kad pašaliniai asmenys nieko negalėtų pasiimti iš konteinerių, arba, jeigu tokios mėsos ir subproduktų yra gana daug arba kiekvienos darbo dienos pabaigoje mėsa ir subproduktai neišvežami ar nesunaikinami, — rakinama patalpa; jeigu tokia mėsa pašalinama vamzdynais, jie turi būti suprojektuoti ir įrengti taip, kad nebūtų užteršta šviežia mėsa.

5. Šaldymo įranga, kuri palaiko tokią mėsos vidaus temperatūrą, kokia nustatyta šioje direktyvoje. Ši įranga per drenažo sistemą turi jungtis su kanalizacija, nekeliančia pavojaus užteršti šviežią mėsą.

6. Tik padidinto slėgio geriamojo vandens tiekimas, kaip apibrėžta Direktyvoje 80/778/EEB; tačiau netinkamas gerti vanduo išskirtiniais atvejais gali būti naudojamas garui gaminti, gaisrui gesinti ir šaldymo įrangai aušinti, jeigu tam skirti vamzdžiai įrengti taip, jog būtų užtikrinta, kad šis vanduo nebus panaudotas kitiems tikslams ir kad šviežia mėsa nebus užteršta. Netinkamo gerti vandens vamzdžiai turi aiškiai skirtis nuo geriamojo vandens vamzdžių.

7. Pakankamai tiekiama karšto geriamojo vandens, kaip apibrėžta Direktyvoje 80/778/EEB.

8. Higienos reikalavimus atitinkanti nuotekų išleidimo sistema.

9. Tinkamai įrengta rakinama patalpa, skirta naudotis tik veterinarinei tarnybai, arba tinkama III skyriaus 16 poskyryje nurodytų saugyklų įranga.

10. Įranga, kuria galima veiksmingai bet kuriuo metu atlikti šioje direktyvoje nustatytus veterinarinius patikrinimus.

11. Pakankamas skaičius persirengimo kambarių su lygiomis, neperšlampamomis, plaunamomis sienomis ir grindimis, praustuvai, dušai ir nuskalaujami tualetai su prietaisais vandeniui nuleisti. Tualetų durys neturi atsidaryti tiesiai į darbo patalpas. Į praustuvus turi būti tiekiamas karštas ir šaltas arba tinkamos temperatūros sumaišytas vanduo, čia turi būti priemonių rankoms valyti ir dezinfekuoti bei vienkartinių rankšluosčių. Praustuvų čiaupai neturi būti reguliuojami rankomis. Šalia tualetų turi būti pakankamai tokių praustuvų.

12. Vieta ir pakankamai įrangos transporto priemonėms valyti ir dezinfekuoti. Tačiau ši vieta ir įranga neprivaloma, jeigu pagal galiojančias nuostatas transporto priemonės turi būti valomos ir dezinfekuojamos oficialiai patvirtintose įmonėse.

I SKYRIUS

SPECIALIOSIOS SKERDYKLŲ PATVIRTINIMO SĄLYGOS

13. Laikantis bendrųjų reikalavimų, skerdyklose privalo būti dar ir:

a) tinkami aptvarai, arba, jeigu klimato sąlygos leidžia, diendaržiai gyvūnams laikyti; sienos ir grindys turi būti patvarios, neperšlampamos, lengvai valomos ir dezinfekuojamos; šie įrenginiai turi būti pritaikyti gyvūnus girdyti ir, jeigu reikia, šerti, taip pat turi būti įrengta drenažo sistema, kad vanduo patektų į surinkimo šulinėlius, kuriuose įtaisytos grotelės ir sietai;

b) pakankamai erdvios skerdimo patalpos, kad darbą būtų galima atlikti patenkinamai; skerdimo patalpose, kuriose skerdžiamos kiaulės ir kiti gyvūnai, turi būti numatyta speciali vieta kiaulėms skersti; tačiau tokia speciali vieta nėra būtina, jeigu kiaulės ir kiti gyvūnai skerdžiami ne vienu metu; bet tokiu atveju plikyti, šalinti šerius, skusti ir svilinti reikia specialiose vietose, kurios yra aiškiai atskirtos nuo skerdimo linijos bent penkių metrų dydžio atvira erdve arba bent trijų metrų aukščio pertvara;

c) pakankamai erdvios atskiros patalpos, skirtos tik:

- skrandžiams ir žarnoms išimti ir išvalyti,

- viduriams ir žarnoms išdoroti, jeigu tokie darbai atliekami skerdykloje,

- paruošti ir išvalyti subproduktams, neišvardytiems pirmiau esančiose įtraukose, įskaitant atskirą vietą galvoms laikyti pakankamai toli nuo kitų subproduktų, jeigu šios operacijos atliekamos skerdykloje ir nėra atliekamos skerdimo linijoje,

- laikyti odoms, ragams, kanopoms ir kiaulių šeriams, jeigu jie nepašalinami iš skerdyklos skerdimo dieną;

d) atskira vieta subproduktams pakuoti, jeigu šis darbas atliekamas skerdykloje;

e) rakinamos patalpos arba, jeigu klimato sąlygos leidžia, diendaržiai sergantiems arba įtariamiems sergant gyvūnams laikyti; rakinamos patalpos, skirtos tokiems gyvūnams skersti, sulaikytai mėsai ir konfiskuotai mėsai laikyti. Patalpos, skirtos šiems gyvūnams skersti, nėra būtinos patvirtintoje įmonėje, jeigu valstybės narės teisės nuostatos draudžia skersti šiuos gyvūnus tą pačią dieną, kai skerdžiami gyvūnai, kurių mėsa skirta Bendrijos vidaus prekybai, arba reikalauja, kad jie būtų skerdžiami paskerdus gyvūnus, kurių mėsa skirta Bendrijos vidaus prekybai, ir kad būtų imtasi priemonių, kad tokia mėsa nebūtų užteršta. Šiuo atveju prieš naudojant patalpas gyvūnams, kurių mėsa skirta Bendrijos vidaus prekybai, skersti jos turi būti specialiai išvalomos ir dezinfekuojamos vykdant oficialią priežiūrą, arba turi būti imamasi priemonių, kurios užtikrintų, kad šie gyvūnai būtų skerdžiami ne patvirtintoje skerdykloje, o specialiai tam skirtose atskirose patalpose;

f) pakankamai erdvios atšaldymo arba šaldymo patalpos, kuriose yra iš antikorozinės medžiagos pagaminti įrenginiai, neleidžiantys perkeliamai arba laikomai šviežiai mėsai liestis su grindimis arba sienomis;

g) įėjimo į skerdyklą ir išėjimo iš jos kontrolės pultai;

h) aiški pertvara tarp užterštų ir švarių pastato dalių, apsauganti švarias pastato dalis nuo užteršimo.

i) įrenginiai, leidžiantys apsvaigintą gyvūną doroti pakabintą; dorojamas pakabintas gyvūnas jokiu būdu negali liestis su grindimis;

j) skerdenų pakabinimo ir vežimo takai tolesniam mėsos tvarkymui;

k) jeigu skerdyklos teritorijoje laikomas mėšlas, turi būti įrengta specialiai mėšlui skirta vieta;

l) tinkamai įrengtas kambarys trichinelių tyrimams atlikti, jeigu įmonėje tokie tyrimai atliekami.

II SKYRIUS

SPECIALIOSIOS MĖSOS IŠPJAUSTYMO ĮMONIŲ PATVIRTINIMO SĄLYGOS

14. Laikantis bendrųjų reikalavimų, mėsos išpjaustymo įmonėse privalo būti dar ir:

a) pakankamai didelės atšaldymo arba šaldymo patalpos mėsai laikyti ir atskira patalpa supakuotai mėsai laikyti, jeigu įmonėje laikoma supakuota mėsa;

b) patalpa mėsai pjaustyti ir kaulams iš mėsos išimti bei pakavimo darbams, joje turi būti temperatūrą registruojantis termometras arba teletermometras;

c) pakavimo patalpa, išskyrus kai laikomasi XI skyriaus 62 poskyryje nustatytų reikalavimų;

d) patalpa įpakavimo ir įvyniojimo medžiagoms laikyti.

III SKYRIUS

SPECIALIOSIOS SAUGYKLŲ PATVIRTINIMO SĄLYGOS

15. Laikantis bendrųjų reikalavimų, saugyklose, kuriose pagal XIII skyriaus 65 poskyrio pirmos įtraukos reikalavimus laikoma šviežia mėsa, privalo būti dar ir:

a) pakankamai didelės, lengvai valomos atšaldymo ir šaldymo patalpos, kuriose šviežią mėsą būtų galima laikyti esant 65 poskyrio pirmoje įtraukoje nustatytai temperatūrai;

b) temperatūrą registruojantis termometras arba teletermometras, esantis kiekvienoje saugojimo vietoje.

16. Laikantis bendrųjų reikalavimų, saugyklose, kuriose pagal XIII skyriaus 65 poskyrio antros įtraukos reikalavimus laikoma šviežia mėsa, privalo būti dar ir:

a) pakankamai didelės, lengvai valomos atšaldymo ir šaldymo patalpos, kuriose šviežią mėsą būtų galima laikyti esant 65 poskyrio antroje įtraukoje nustatytai temperatūrai;

b) temperatūrą registruojantis termometras arba teletermometras, esantis kiekvienoje saugojimo vietoje.

IV SKYRIUS

ĮMONIŲ PERSONALO, PATALPŲ IR ĮRENGINIŲ HIGIENA

17. Personalas, patalpos bei įrenginiai turi būti visiškai švarūs:

a) darbuotojai visų pirma turi dėvėti švarius darbo drabužius, galvos apdangalus ir, jei reikia, apykakles. Darbuotojai, skerdžiantys gyvūnus, dorojantys arba tvarkantys mėsą, privalo plauti ir dezinfekuoti rankas keletą kartų per darbo dieną ir imdamiesi darbo po kiekvienos pertraukos. Asmenys, lietę sergančius gyvūnus arba užkrėstą mėsą, paskui turi nedelsdami švariai karštu vandeniu nusiplauti rankas iki alkūnių bei jas išdezinfekuoti. Rūkyti darbo patalpose ir saugyklose draudžiama;

b) į įmonių patalpas neleidžiami jokie gyvūnai. Kalbant apie skerdyklas, šis draudimas netaikomas skerstiniems gyvūnams, į skerdyklų teritoriją gali patekti tik skerdyklų darbui reikalingi gyvūnai. Graužikai, vabzdžiai ir kiti kenkėjai turi būti nuolat naikinami;

c) įrenginiai ir įrankiai, naudojami dorojant mėsą, turi būti švarūs ir tvarkingi. Jie turi būti kruopščiai valomi ir dezinfekuojami keletą kartų per dieną, darbo dienos pabaigoje ir prieš kiekvieną panaudojimą, jeigu buvo suteršti.

18. Patalpų, įrankių ir darbo įrangos negalima naudoti jokiems kitiems tikslams, išskyrus mėsos dorojimą. Šis apribojimas netaikomas vežimo įrangai, kuri naudojama III skyriaus 16 poskyrio a punkte nurodytose patalpose, kuriose mėsa pakuojama. Mėsos pjaustymo įrankiai turi būti naudojami tik šiam tikslui.

19. Mėsos ir mėsos konteineriai neturi tiesiogiai liestis su žeme.

20. Dirbant bet kurį darbą būtina naudoti geriamąjį vandenį; tačiau netinkamas gerti vanduo gali būti naudojamas garui gaminti, jeigu tam skirti vamzdžiai įrengti taip, kad būtų užtikrinta, kad šis vanduo nebus panaudotas kitiems tikslams ir kad šviežia mėsa nebus užteršta. Netinkamas gerti vanduo taip pat gali būti naudojamas šaldymo įrangai aušinti. Netinkamo gerti vandens vamzdžiai turi aiškiai skirtis nuo geriamojo vandens vamzdžių.

21. Patalpose, kuriose tvarkoma arba saugojama šviežia mėsa, draudžiama ant grindų barstyti pjuvenas arba kitas panašias medžiagas.

22. Valymo, dezinfekavimo priemonės ir panašios medžiagos turi būti naudojamos taip, kad nepakenktų įrankiams, darbo įrangai ir šviežiai mėsai. Panaudojus tokias medžiagas, tuos įrankius ir darbo įrangą būtina kruopščiai nuplauti geriamuoju vandeniu.

23. Asmenims, galintiems užkrėsti mėsą, draudžiama ją doroti ir tvarkyti.

24. Reikalaujama, kad bet kuris asmuo, dorojantis mėsą, pateiktų sveikatos pažymėjimą, įrodančią, kad nėra jokių kliūčių jam tokį darbą dirbti; pažyma turi būti atnaujinama kasmet bei kiekvieną kartą, kai to pareikalauja oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas; pažyma turi būti laikoma oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo žinioje.

V SKYRIUS

ANTE MORTEM SVEIKATOS PATIKRINIMAS

25. Ante mortem gyvūnų patikrinimas turi būti atliekamas tą dieną, kai jie atvežami į skerdyklą. Jei gyvūnas buvo laikomas aptvare per naktį, prieš pat skerdimą būtina vėl tikrinti.

26. Oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas privalo atlikti ante mortem patikrinimą laikydamasis profesinių taisyklių ir esant tinkamam apšvietimui.

27. Patikrinimo metu turi būti nustatyta:

a) ar gyvūnai neserga kuria nors liga, kuria gali užsikrėsti žmonės ir gyvūnai, ir ar tam tikri požymiai ar gyvūnų bendra būklė nerodo, jog jie gali susirgti;

b) ar jiems nebūdingi ligos arba bendros būklės sutrikimo požymiai, leidžiantys įtarti, kad jų mėsa gali būti netinkama maistui; taip pat būtina atkreipti dėmesį į visus požymius, kurie rodo, kad gyvūnams buvo suleista farmakologinio poveikio medžiagų arba kad jie vartojo bet kokias kitas medžiagas, dėl kurių jų mėsa gali būti žalinga žmonių sveikatai;

c) ar jie nėra išvargę, susijaudinę arba sužeisti.

28. Draudžiama skersti šiuos gyvūnus:

a) kuriems būdingi kurie nors iš 27 poskyrio a ir b punktuose išvardytų požymių arba simptomų;

b) kuriems nebuvo skirta pakankamai laiko, t. y. ne mažiau kaip dvidešimt keturios valandos, pailsėti, jeigu gyvūnai išvargę arba susijaudinę, išskyrus atvejus, kai oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas, atsižvelgdamas į Bendrijos vidaus prekybos tikslus, priima kitokį sprendimą;

c) kuriems nustatyta kokia nors tuberkuliozės forma.

VI SKYRIUS

GYVŪNŲ SKERDIMO IR MĖSOS IŠPJAUSTYMO HIGIENA

29. Į skerdimo patalpą atgabenti gyvūnai turi būti paskersti tuoj pat, kraujas turi būti nuleidžiamas, oda nulupama, šeriai pašalinami, mėsa išdarinėjama ir vidaus organai išimami taip, kad mėsa nebūtų užteršta.

30. Turi būti nuleistas visas kraujas; maistui skirtas kraujas turi būti supilamas į visiškai švarius konteinerius. Jo negalima maišyti rankomis, o tik higienos reikalavimus atitinkančiais įrankiais.

31. Odą, išskyrus kiaulių, privaloma nulupti nedelsiant ir visą. Jei kiaulių oda nelupama, tuoj pat turi būti pašalinami šeriai, chemines medžiagas šeriams šalinti galima naudoti tik tada, jeigu po to kiaulės gerai nuplaunamos geriamuoju vandeniu.

32. Skerdenos išdarinėjamos tuoj pat; šis darbas turi būti baigtas ne vėliau kaip per 45 minutes po apsvaiginimo, o ritualinio skerdimo atveju — ne vėliau kaip per pusvalandį po kraujo nuleidimo. Plaučiai, širdis, kepenys, inkstai, blužnis ir tarpuplautis gali būti atskiriami nuo skerdenos arba palikti natūraliai prisijungę. Jei dalys atskiriamos, jas būtina sunumeruoti arba kokiu nors būdu paženklinti, kad būtų galima atpažinti, kuriai skerdenai jos priklauso; šis reikalavimas taip pat taikomas galvai, liežuviui, virškinamajam traktui ir visoms kitoms gyvūno dalims, kurias reikalaujama patikrinti. Iki apžiūros pabaigos minėtosios dalys turi būti šalia skerdenos. Nuo visų rūšių gyvūnų inkstų turi būti pašalinami taukai; taip pat turi būti pašalinama galvijų, kiaulių ir neporakanopių perirenalinė kapsulė.

33. Draudžiama mėsoje palikti kokias nors priemones; draudžiama mėsą valyti medžiagos skiaute ar kitomis medžiagoms arba prikimšti skerdeną. Tačiau prikimšti organą gali būti leidžiama ritualinio skerdimo atveju, jeigu prikimštas organas nebus pateiktas Bendrijos vidaus prekybai.

34. Neporakanopių, vyresnių kaip keturių savaičių kiaulių ir vyresnių kaip šešių mėnesių galvijų skerdenos turi būti pateiktos patikrinti išilgai stuburo perkirstos į dvi dalis. Jei būtina, tikrinant oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas gali pareikalauti perkirsti išilgai bet kurią galvą arba bet kurią skerdeną.

35. Kol patikrinimas nesibaigė, draudžiama skerdeną pjaustyti, iš jos išimti vidaus organus arba apdoroti.

36. Sulaikytą arba konfiskuotą mėsą, skrandžius, žarnas ir nevalgomus šalutinius produktus būtina kuo greičiau išnešti į specialias patalpas.

37. Supylus į tą patį konteinerį kelių gyvūnų kraują arba sudėjus kelių gyvūnų subproduktus dar nebaigus post mortem patikrinimo, visas jo turinys turi būti laikomas netinkamu Bendrijos vidaus prekybai, jei bent vieno šios siuntos gyvūno skerdena buvo pripažinta netinkama maistui.

VII SKYRIUS

POST MORTEM SVEIKATOS PATIKRINIMAS

38. Norint nustatyti, ar mėsa yra tinkama maistui, tuoj pat po skerdimo turi būti patikrintos visos gyvūno dalys, taip pat ir kraujas.

39. Post mortem patikrinimą turi sudaryti:

a) paskersto gyvūno, ypač b punkte išvardytų organų, vizualinis tikrinimas;

b) kai kurių organų, ypač plaučių, kepenų, blužnies, liežuvio ir tam tikrų limfmazgių bei, atsižvelgiant į oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo pateiktas išvadas, gimdos ir tešmens, apčiuopa;

c) tam tikrų organų ir limfmazgių pjūviai; jeigu tam tikrų organų vizualinis tikrinimas arba apčiuopa rodo, kad yra gyvūno pakitimų, galinčių užteršti skerdeną, įrangą, personalą arba darbo patalpas, šių organų pjūviai neturi būti atliekami skerdimo patalpoje arba kurioje nors kitoje įmonės patalpoje, kurioje gali būti užteršta šviežia mėsa;

d) neįprastos konsistencijos, spalvos, kvapo ir, jei reikia, skonio tyrimas;

e) jei reikia, laboratoriniai tyrimai, ypač 4 straipsnio 1 dalies b punkte išvardytų medžiagų.

40. Oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas visų pirma privalo ištirti:

a) kraujo spalvą, jo krešumą ir galimą svetimų medžiagų buvimą kraujyje;

b) galvą, gerklę, pažandikaulinius, retrofaringalinius ir paausinius limfmazgius (Lnn. retro-pharyngiales mandibulares ir parotidei) bei tonziles; liežuvis atlaisvinamas, kad būtų galima nuodugniai apžiūrėti snukį ir ryklę. Po patikrinimo galvijų ir kiaulių tonzilės turi būti pašalintos;

c) plaučius, trachėją, stemplę, bronchinius ir tarpusienio limfmazgius (Lnn. bifurcationes, eparteriales ir mediastinales), trachėją ir pagrindinius bronchų skyrius atveriant išilginiu pjūviu, o plaučius įpjaunant užpakaliniame trečdalyje, statmenai jų pagrindinėms ašims;

d) širdiplėvę ir širdį; širdis perpjaunama išilgai, kad atsivertų širdies skilveliai ir būtų perpjauta tarpskilvelinė pertvara;

e) diafragmą;

f) kepenis, tulžies pūslę ir tulžies latakus bei kepenų ir kasos limfmazgius (Lnn. portales);

g) skrandžio ir žarnų traktą, žarnų pasaitą, skrandžio ir žarnų pasaito limfmazgius (Lnn. gastrici mesenterici, craniales ir caudales);

h) blužnį;

i) inkstus ir jų limfmazgius (Lnn. renales) bei šlapimo pūslę;

j) krūtinplėvę ir pilvaplėvę;

k) lyties organus; karvių gimda atveriama išilginiu pjūviu, išskyrus atvejus, kai ji nenaudojama maistui; kuilių ir jaučių paviršinius kirkšnies limfmazgius (Lm. inguinales superficiales);

l) tešmenį ir jo limfmazgius (Lnn. supramamarii); karvių tešmuo atveriamas ilgu giliu pjūviu iki pat pieną išskiriančių ančių (sinus galactophores), išskyrus atvejus, kai jis nenaudojamas maistui;

m) bambos sritį ir jaunų gyvūnų sąnarius; kilus abejonėms, ties bamba turi būti padarytas pjūvis ir atverti sąnariai.

Pirmiau minėti limfmazgiai turi būti metodiškai kelis kartus įpjaunami ir vizualiai patikrinami.

Jei kyla abejonių, tokiu pačiu būdu įpjaunami šie limfmazgiai: paviršinis kaklo, priešmentinis (Lnn. cervales superficiales), pažastinis (Lnn. axillares proprii et primae costae), užkrūtinkaulinis (Lnn. sternales craniales), gilusis kaklo (Lnn. cervicales profundi), kostocervikalinis (Lnn. costocervicales), pakinklinis (Lnn. poplitei), kelio raukšlės (Lnn. subiliaci), sėdynkaulio (Lnn. ischiatici), klubų ir juosmens (Lnn. iliaci et lumbales), paviršinis kirkšnies (Lm. inguinales superficiales). Avių ir ožkų širdis atveriama, liežuvis atlaisvinamas, plaučiai ir bronchai įpjaunami bei limfmazgiai perpjaunami tik kilus abejonėms, tačiau minėti organai ir limfmazgiai turi būti apžiūrimi.

Kiaulių galvos limfmazgiai, išskyrus viršutinio žandikaulio limfmazgį, taip pat plaučių bei virškinamojo trakto limfmazgiai ir inkstų limfmazgiai perpjaunami tik kilus abejonėms, tačiau minėti organai ir limfmazgiai turi būti apžiūrimi. Įpjauti plaučių, kaip numatyta c punkte, nebūtina, jeigu plaučiai neskirti maistui.

41. Be to, oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas privalo metodiškai atlikti:

A. Cisticerkozės tyrimą:

a) vyresnių kaip šešių savaičių amžiaus galvijų; atliekant šį tyrimą būtina apžiūrėti:

- liežuvį, išilgai įpjaunant apatinį raumenų paviršių, perdaug nepažeidžiant viso organo,

- stemplę, kuri turi būti atskirta nuo trachėjos,

- širdį, kuri turi būti ne tik įpjauta, kaip nurodyta 40 poskyrio d punkte, bet ir perpjauta iš dviejų priešingų taškų nuo prieširdžio auselės iki viršūnės,

- išorinius kramtomuosius raumenis, kurie perpjaunami dviem pjūviais, lygiagrečiais apatiniam žandikauliui,

- vidinius kramtomuosius raumenis, kurie perpjaunami išilgai vienos plokštumos,

- (išskyrus veršiukų) diafragmą, kurios raumeninė dalis turi būti atskirta nuo serozinės dalies,

- raumeninius skerdenos paviršius, kurie yra tiesiogiai matomi;

b) kiaulių; atliekant šį tyrimą būtina apžiūrėti tiesiogiai matomus raumenų paviršius, ypač šlaunų raumenis, pilvo sienelę, didžiuosius ir mažuosius juosmens raumenis, atskirtus nuo riebalinio audinio, diafragmos kojeles, tarpšonkaulinius raumenis, širdį, liežuvį ir gerklas.

B. Galvijų, avių ir ožkų distomatozės tyrimą, perpjovus kepenų gastrinį paviršių, kad būtų galima apžiūrėti tulžies latakus, ir giliai įpjovus ties uodeguotosios skilties pagrindu.

C. Neporakanopių įnosių tyrimą, atidžiai apžiūrint trachėjos, gerklų, nosies ertmių, sinusų ir jų atšakų gleivines, prieš tai perkirtus galvą ties vidurine arterijos plokštuma ir išpjovus nosies pertvarą.

Tačiau šį tyrimą galima pakeisti kitais 16 straipsnyje nustatyta tvarka.

D. Kiaulių šviežios mėsos, kurią sudaro stuburo raumenys (skersaruožiai raumenys), trichineliozės tyrimą, kurį prižiūri ir už kurį atsako oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas.

Šis tyrimas turi būti atliekamas vadovaujantis patvirtintais mokslo pripažintais metodais, ypač metodais, kurie yra apibrėžti Bendrijos direktyvose arba laikantis kitų tarptautinių standartų.

Rezultatai turi būti vertinami taikant pamatinį metodą, parinktą laikantis 16 straipsnyje nustatytos tvarkos, po to, kai Veterinarijos mokslinis komitetas pateikia savo nuomonę; šis metodas turi būti tiek patikimas, kaip Direktyvos 77/96/EEB I priedo 1 poskyryje numatytas trichinoskopijos metodas.

Pamatinį metodą Komisija turi paskelbti Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

VIII SKYRIUS

REIKALAVIMAI IŠPJAUSTOMAI MĖSAI

42. Skerdeną supjaustyti į dalis, mažesnes už nurodytąsias 3 straipsnio 1 dalies A skirsnyje, arba išimti kaulus leidžiama tik patvirtintose mėsos išpjaustymo įmonėse.

43. Įmonės valdytojas arba jo atstovas privalo padėti atlikti įmonės priežiūros darbus, ypač visus tvarkymo darbus, kurie, kaip manoma, yra būtini, ir turi aprūpinti priežiūros tarnybą visomis būtinomis darbo priemonėmis. Visų pirma oficialiai paskirtam veterinarijos gydytojui, atsakingam už priežiūrą, jis privalo pateikti informaciją apie į šią mėsos išpjaustymo įmonę atvežtos mėsos kilmės vietą.

44. Mėsos, kuri neatitinka 3 straipsnio 1 dalies B skirsnio b punkto reikalavimų, negalima laikyti patvirtintose mėsos išpjaustymo įmonėse, nebent tik tada, kai ji laikoma specialiuose saugojimui skirtuose plotuose; mėsa turi būti pjaustoma kitose vietose ir kitu laiku, negu tuos reikalavimus atitinkanti mėsa. Oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas turi turėti galimybę bet kuriuo metu laisvai patekti į visas saugojimo ir darbo patalpas, kad įsitikintų, jog griežtai laikomasi pirmiau pateiktų nuostatų.

45. a) Šviežia mėsa turi būti pristatyta, kaip reikalaujama, į II skyriaus 14 poskyrio b punkte nurodytas patalpas. Tik užbaigus nurodytus pjaustymo ir įpakavimo darbus, mėsa turi būti vežama į atitinkamą patalpą, nurodytą II skyriaus 14 poskyrio a punkte.

b) Mėsą pjaustant, išimant kaulus, įvyniojant ir įpakuojant pastovi mėsos temperatūra turi būti + 7 oC arba mažiau. Pjaustant mėsą temperatūra pjaustymo patalpoje negali būti didesnė kaip + 12 oC.

c) Nukrypstant nuo a ir b punktų, mėsa gali būti pjaustoma dar šilta. Tokiu atveju mėsa turi būti vežama tiesiai iš skerdyklos į mėsos išpjaustymo patalpą. Be to, skerdykla ir mėsos išpjaustymo patalpa turi būti pakankamai arti viena nuo kitos ir tame pačiame pastatų bloke, kadangi mėsa iš vienos patalpos į kitą turi būti per vieną kartą pervežta iš skerdyklos ir nedelsiant supjaustyta. Tik užbaigus nurodytus pjaustymo ir įpakavimo darbus, mėsa turi būti vežama į atitinkamą atšaldymo patalpą.

d) Mėsa turi būti pjaustoma taip, kad nebūtų užteršta. Visos kaulų skeveldros ir kraujo krešuliai pašalinami. Po supjaustymo mėsa, kuri nėra skirta maistui, dedama į 4 poskyrio d punkte nurodytas patalpas arba konteinerius.

IX SKYRIUS

SUPJAUSTYTOS MĖSOS IR SAUGOJAMOS MĖSOS HIGIENOS KONTROLĖ

46. Patvirtintas mėsos išpjaustymo įmones ir patvirtintas šaldymo saugyklas turi prižiūrėti oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas. Pastarasis turi būti iš anksto prieš pakankamai laiko įspėjamas apie Bendrijos vidaus prekybai skirtos mėsos pjaustymą.

47. Oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo priežiūros funkcijas sudaro:

- šviežios mėsos įvežimo ir išvežimo priežiūra,

- 46 poskyryje išvardytose įmonėse laikomos šviežios mėsos, skirtos Bendrijos vidaus prekybai, tikrinimas,

- šviežios mėsos, skirtos Bendrijos vidaus prekybai, tikrinimas prieš pjaustymą ir išvežimą iš įmonių, nurodytų 46 poskyryje,

- dokumentų, numatytų 3 straipsnio 1 dalies A skirsnio f punkte ir X skyriaus 54 poskyryje, surašymas ir išdavimas,

- IV skyriuje numatytos patalpų, priemonių ir įrankių švaros bei personalo higienos, taip pat personalo drabužiams taikomų reikalavimų laikymosi priežiūra,

- bet koks mėginių ėmimas, reikalingas laboratoriniams tyrimams atlikti, pavyzdžiui, nustatyti pavojingus mikrobus, priedus arba kitas draudžiamas chemines medžiagas. Tokių tyrimų rezultatai turi būti registruojami žurnale,

- visa kita priežiūra, kuri, oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo nuomone, yra reikalinga, kad būtų garantuotai laikomasi šios direktyvos reikalavimų.

X SKYRIUS

ŽYMĖJIMAS SVEIKUMO ŽENKLU

48. Už žymėjimą sveikumo ženklu turi būti atsakingas oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas. Jis turi prižiūrėti:

a) instrumentus, skirtus žymėti mėsą sveikumo ženklu, kuriuos jis gali perduoti padėjėjams tik žymėjimo metu ir laikui, kurio reikia žymėjimui atlikti;

b) etiketes ir įvyniojimo medžiagas, kai žymima šiame skyriuje nustatytu būdu. Padėjėjams etikečių ir įvyniojimo medžiagos duodama tiek, kiek reikia ir tada, kai reikia naudoti.

49. Sveikumo ženklas turi būti:

a) ovalo formos, mažiausiai 6,5 cm pločio ir 4,5 cm aukščio, jame aiškiai įskaitomais rašmenimis turi būti pateikiama ši informacija:

- viršuje: šalies siuntėjos pavadinimo pirmosios didžiosios raidės (t. y. viena iš šių):

B, D, DK, F, GR, IRL, I, L, NL, UK,

po kurio eina įmonės veterinarinio patvirtinimo numeris,

- apačioje: viena iš šių santrumpų: CEE, EEG, EWG, EØF, EEB arba EOK;

b) arba ovalo formos, mažiausiai 6,5 cm pločio ir 4,5 cm aukščio, jame aiškiai įskaitomais rašmenimis turi būti pateikiama ši informacija:

- viršuje: šalies siuntėjos pavadinimas didžiosiomis raidėmis,

- viduryje: įmonės veterinarinio pavirtinimo numeris,

- apačioje: viena iš šių santrumpų: CEE, EEG, EWG, EØF, EEB arba EOK;

Raidės turi būti mažiausiai 0,8 cm, o skaičiai — mažiausiai 1 cm dydžio.

Be to, sveikumo ženkle gali būti nuoroda, leidžianti nustatyti oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo, atlikusio mėsos patikrinimą, tapatybę.

50. Skerdenos turi būti žymimos rašaliniu antspaudu arba jose išdeginamos žymės pagal 49 poskyrio reikalavimus:

- jei skerdena sveria daugiau kaip 65 kilogramus, turi būti žymima kiekviena skerdenos pusė bent šiose vietose: išorinėje šlaunų, juosmens, nugaros, krūtinės ir menčių pusėje,

- kitos skerdenos turi būti žymimos mažiausiai keturiose vietose, ant menčių ir išorinėje šlaunų pusėje.

51. Galvijų, kiaulių ir neporakanopių kepenyse turi būti išdeginamos žymės pagal 49 poskyrio reikalavimus.

Visi kiti subproduktai, jeigu jie neįvyniojami arba neįpakuojami ir nepažymimi pagal 54 ir 55 poskyrių reikalavimus, žymimi rašaliniu antspaudu arba juose išdeginamos žymės pagal 49 poskyrio reikalavimus.

52. Mėsos išpjaustymo įmonėse iš oficialiai pažymėtų skerdenų gauti gabalai, kurie nėra įvynioti arba įpakuoti, turi būti žymimi rašaliniu antspaudu arba juose išdeginamos žymės pagal 49 punkto reikalavimus.

53. Pakuotė visada turi būti žymima pagal 54 poskyrio reikalavimus.

54. Įpakuota pjaustyta mėsa ir įpakuoti subproduktai, nurodyti 51 ir 52 poskyriuose, turi būti pažymimi sveikumo ženklu pagal 49 poskyrio reikalavimus, vietoj skerdyklos veterinarinio patvirtinimo numerio nurodant mėsos išpjaustymo įmonės veterinarinio patvirtinimo numerį. Ženklas turi būti dedamas ant etiketės, kuri pritvirtinta prie pakuotės, arba išspausdinamas ant pakuotės taip, kad atidarant pakuotę sveikumo ženklas būtų sunaikintas; ant etiketės taip pat turi būti nurodomas serijos numeris, jeigu kompetentinga centrinė institucija nepriima sprendimo, kad Bendrijos vidaus prekybos tikslais nurodyti serijos numerį neprivaloma. Tačiau, jeigu supjaustyta mėsa arba subproduktai yra įvyniojami pagal XI skyriaus 61 poskyrio reikalavimus, pirmiau minėta etiketė gali būti tvirtinama prie įvyniojimo medžiagos. Jeigu subproduktai supakuojami skerdykloje, ženkle yra nurodomas tos skerdyklos numeris.

55. Be reikalavimų, išdėstytų 54 poskyryje, jei šviežia mėsa įvyniojama prekiniais kiekiais, skirtais iš karto parduoti vartotojui, 49 poskyrio a punkte nustatyto sveikumo ženklo kopija taip pat turi būti išspausdinama ant įvyniojimo medžiagos arba ant etiketės, kuri yra pritvirtinta prie įvyniojimo medžiagos. Ženkle vietoj skerdyklos veterinarinio patvirtinimo numerio turi būti nurodomas mėsos išpjaustymo įmonės veterinarinio patvirtinimo numeris. Ženklui, kuris dedamas pagal šio poskyrio reikalavimus, neprivalo būti taikomi matmenys, nurodyti 49 poskyryje. Tačiau, jeigu subproduktai įvyniojami skerdykloje, ženkle yra nurodamas tos skerdyklos veterinarinio patvirtinimo numeris.

56. Neporakanopių mėsa ir jos pakuotės turi būti ženklinamos specialiu ženklu, kuris nustatomas 16 straipsnyje nustatyta tvarka.

57. Sprendimas dėl dažomųjų medžiagų, naudojamų šviežiai mėsai ženklinti, priimamas 16 straipsnyje nustatyta tvarka. Kol bus priimtas toks sprendimas, šiam tikslui gali būti naudojamas tik violetinis metilas.

XI SKYRIUS

ŠVIEŽIOS MĖSOS ĮVYNIOJIMAS IR ĮPAKAVIMAS

58. a) Pakuotė (pvz., dėklai, kartoninės dėžės) turi atitikti visus higienos reikalavimus, visų pirma:

- ji neturi kenkti organoleptinėms mėsos savybėms,

- ji neturi pernešti į mėsą žmonių sveikatai žalingų medžiagų,

- ji turi būti pakankamai tvirta, kad tinkamai apsaugotų pervežamą ir tvarkomą mėsą;

b) pakuotės negalima naudoti dar kartą mėsai įpakuoti, išskyrus kai ji yra pagaminta iš antikorozinių medžiagų, kurias lengva valyti ir kurios prieš tai buvo išvalytos ir išdezinfekuotos.

59. Jeigu supjaustyta šviežia mėsa arba subproduktai yra vyniojami, šis darbas turi būti atliktas tuoj pat supjausčius mėsą bei laikantis higienos reikalavimų.

Išskyrus sveikus išorinių kiaulių lašinių ir pilvų gabalus, supjaustyta mėsa ir subproduktai visada turi būti įvyniojami į apsauginę įvyniojimo medžiagą, jei gabenant jie nėra laikomi pakabinti.

Ši įvyniojimo medžiaga turi būti permatoma bei bespalvė ir atitikti 58 poskyrio a punkto pirmos ir antros įtraukų reikalavimus; jos negalima dar kartą naudoti mėsai įvynioti.

60. Įvyniota mėsa turi būti įpakuojama.

61. Tačiau, jeigu įvyniojimo medžiaga atitinka visus pakuotės apsaugos reikalavimus, ji neturi būti permatoma ir bespalvė, ir nebūtina mėsą dėti į antrą pakuotę, jeigu laikomasi kitų 58 poskyrio a punkto reikalavimų.

62. Pjaustymo, kaulų išėmimo, įvyniojimo ir įpakavimo darbai gali būti atliekami toje pačioje patalpoje, jeigu yra laikomasi šių reikalavimų:

a) patalpa turi būti pakankamai didelė ir sutvarkyta taip, kad būtų užtikrinta, jog darbai atliekami laikantis higienos reikalavimų;

b) tik ką pagamintos įpakavimo ir įvyniojimo medžiagos turi būti dedamos į sandarų apsauginį apdangalą; šis apdangalas turi būti saugomas nuo pažeidimų vežant į įmonę ir saugomas atskiroje įmonės patalpoje laikantis higienos reikalavimų;

c) patalpos, skirtos įpakavimo medžiagoms laikyti, turi būti išvalytos nuo dulkių, parazitų ir jose neturi būti ventiliacinių angų, susisiekiančių su patalpomis, kuriose yra medžiagų, galinčių užteršti šviežią mėsą. Įpakavimo medžiagų negalima laikyti ant grindų;

d) prieš įnešant į patalpą, pakuotės turi būti surenkamos laikantis higienos reikalavimų;

e) pakuotės turi būti įneštos į patalpą laikantis higienos reikalavimų ir nedelsiant panaudotos. Jų negali tvarkyti darbuotojai, dirbantys su šviežia mėsa;

f) tik ką įpakuota mėsa turi būti dedama į saugojimui skirtą patalpą.

63. Į šiame skyriuje nurodytą pakuotę gali būti pakuojama tik supjaustyta tos pačios rūšies gyvūnų mėsa.

XII SKYRIUS

SVEIKATOS SERTIFIKATAS

64. Sveikatos sertifikato originalą, kuris turi būti gabenamas su mėsa iki paskirties šalies, privalo išduoti oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas krovimo metu.

Sertifikato forma ir turinys turi atitikti II priede pateiktą pavyzdį ir būti išrašytas bent jau valstybine paskirties šalies kalba ar kalbomis. Jis turi būti surašytas ant vieno popieriaus lapo.

XIII SKYRIUS

SAUGOJIMAS

65. - Šviežia mėsa tuoj pat po post mortem patikrinimo turi būti atšaldoma ir palaikoma pastovi jos temperatūra: skerdenų ir gabalų — ne daugiau kaip + 7 oC, o subproduktų — +3 oC.

- Užšaldyti skirta šviežia mėsa po skerdimo ir vėlesnio stabilizacijos laikotarpio turi būti greitai užšaldoma. Užšaldyta mėsa turi būti laikoma — 12 oC arba žemesnėje temperatūroje.

66. III skyriaus 15 ir 16 poskyriuose nurodytose patalpose laikyti kitus produktus, kurie gali pakenkti mėsos kokybei arba užteršti mėsą, galima tik tada, jei mėsa yra supakuota ir laikoma atskirai.

67. Saugojimo temperatūra III skyriaus 15 ir 16 poskyriuose nurodytose saugojimo patalpose turi būti registruojama.

XIV SKYRIUS

VEŽIMAS

68. Šviežia mėsa turi būti gabenama užplombuotomis transporto priemonėmis, sukonstruotomis ir įrengtomis taip, kad visą gabenimo laiką būtų palaikoma XIII skyriuje nurodyta temperatūra.

Jei mėsa vežama iš skerdyklos į mėsos išpjaustymo įmonę toje pačioje valstybėje narėje, plombuoti transporto priemones nebūtina.

69. Tokiai mėsai gabenti skirtos transporto priemonės turi atitikti šiuos reikalavimus:

a) jų vidinis paviršius arba kuri nors kita dalis, kuri gali liestis su mėsa, turi būti pagaminta iš antikorozinių medžiagų, kurios negali paveikti mėsos organoleptinių savybių arba padaryti ją kenksminga žmonių sveikatai; minėti paviršiai turi būti lygūs ir lengvai valomi bei dezinfekuojami;

b) jose turi būti įrengti veiksmingi prietaisai, saugantys mėsą nuo vabzdžių bei dulkių, ir turi būti nepralaidžios vandeniui;

c) jei jose gabenamos skerdenos, perpus sukapotos skerdenos arba ketvirčiai, taip pat nesupakuota supjaustyta mėsa, turi būti įrengti antikoroziniai įtaisai mėsai pakabinti, pritvirtinti tokiame aukštyje, kad mėsa negalėtų liestis su grindimis; ši nuostata netaikoma higieniškai įpakuotai užšaldytai mėsai. Tačiau, jei mėsa gabenama oro transportu, įtaisai mėsai pakabinti nebūtini, jeigu yra tinkami antikoroziniai įrenginiai, skirti pakrauti, laikyti ir iškrauti mėsą laikantis higienos reikalavimų.

70. Transporto priemonės, skirtos mėsai gabenti, jokiu būdu negali būti naudojamos vežti gyviems gyvūnams arba bet kuriems produktams, galintiems pakenkti mėsos kokybei arba ją užteršti.

71. Jeigu nesiimama atitinkamų saugos priemonių, joks kitas produktas, galintis pakenkti mėsos kokybei ar ją užkrėsti, negali būti vežamas tuo pačiu metu kaip mėsa ir ta pačia transporto priemone. Be to, ta pačia transporto priemone negali būti gabenami nenuplikyti arba neišvalyti skrandžiai, nenuluptos, nenuplikytos ir plaukuotos galvos ir kojos.

72. Šviežia mėsa negali būti vežama transporto priemonėmis arba konteineriuose, kurie yra nešvarūs ir neišdezinfekuoti.

73. Skerdenos, skerdenų pusės ir ketvirčiai, išskyrus užšaldytą mėsą, įpakuotą pagal higienos reikalavimus, turi būti gabenami pakabinti, išskyrus tada, kai jie gabenami oro transportu, kaip numatyta 69 poskyrio c punkte.

Kitokie gabalai ir subproduktai, jei jie neįpakuoti ar nesudėti į antikorozines dėžes, turi būti pakabinami arba dedami ant stovų. Tokie stovai, pakuotės arba konteineriai turi atitikti higienos reikalavimus ir ypač — pakuotei keliamus reikalavimus, numatytus šioje direktyvoje. Vidaus organus visada būtina vežti stipriose, vandens ir riebalų nepraleidžiančiose pakuotėse, kurias galima panaudoti antrą kartą tik išvalius ir išdezinfekavus.

74. Oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas, prieš išsiųsdamas transporto priemones arba konteinerius, turi užtikrinti, kad jie ir jų pakrovimo sąlygos atitinka šio skyriaus higienos reikalavimus.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

PAVYZDYS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

Top