31981D0462

Tarybos sprendimas

1981 m. birželio 11 d.

dėl Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos sudarymo

(81/462/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 235 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [1],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

kadangi Bendrijos aplinkos politika, kaip nurodyta Europos Bendrijų Tarybos ir valstybių narių Vyriausybių atstovų, susirinkusių į 1973 m. lapkričio 22 d. Tarybą, priimtoje deklaracijoje dėl Europos Bendrijų aplinkos apsaugos veiksmų programos [3], papildytoje Europos Bendrijų Tarybos ir valstybių narių Vyriausybių atstovų, susirinkusių į 1977 m. gegužės 17 d. Tarybą, rezoliucija dėl Europos politikos ir aplinkos apsaugos veiksmų programos [4] wtęsimo ir įgyvendinimo, būtent: gyvenimo kokybės ir aplinkos, Bendrijos gyventojų aplinkos ir gyvenimo sąlygų, visų pirma tai reiškia taršos ir teršimo prevenciją, mažinimą ir, kiek įmanomą, šalinimą, taip pat bendrų su Bendrijai nepriklausančiomis valstybėmis, visų pirma su tarptautinėmis organizacijomis, aplinkos problemų sprendimų ieškojimą;

kadangi vienas iš nurodytos aplinkos politikos principų reikalauja, kad, vadovaujantis Jungtinių Tautų konferencijos deklaracija dėl žmonių aplinkos, priimtos 1972 m. Stokholme, būtų stengiamasi užtikrinti, kad vienoje valstybėje vykdoma veikla nesukeltų aplinkos alinimo kitoje valstybėje;

kadangi Bendrija dalyvavo Europos ekonominės komisijos sistemoje vykusiose derybose dėl Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos ir rezoliucijos;

kadangi 1979 m. lapkričio 14 d. Bendrija pasirašė Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją ir patvirtino tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų rezoliuciją, kurioje pasirašiusios Konvenciją Šalys nusprendė pradėti laikiną Konvencijos įgyvendinimą Europos ekonominės komisijos sistemoje tarpiniu pagrindu ir įsipareigojo kuo išsamiau vykdyti Konvencijos įpareigojimus, laukdamos jos įsigaliojimo;

kadangi Bendrijos dalyvavimas įgyvendinant šią Konvenciją yra būtinas vienam iš Bendrijos tikslų pasiekti; kadangi būtinos galios nėra numatytos Sutarties nuostatose, išskyrus jos 235 straipsnį;

kadangi Bendrija dalyvaus minėtos Konvencijos įgyvendinime, naudodamasi galiojančių bendrų taisyklių ir ateityje Tarybos priimtų aktų suteikta kompetencija bei pasinaudodama Bendrijos veiksmų (mokslinių tyrimų, informacijos mainų) rezultatais atitinkamose srityse;

kadangi tam būtina, kad Bendrija sudarytų minėtą Konvenciją,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Šiuo sprendimu Europos ekonominės bendrijos vardu yra patvirtinama Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija.

Minėtos Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos ir rezoliucijos tekstai pridedami prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas deponuoja šį aktą, kaip numatyta Konvencijos 15 straipsnyje [5].

Priimta Liuksemburge, 1981 m. birželio 11 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

L. Ginjaar

[1] OL C 59, 1980 3 10, p. 71.

[2] OL C 72, 1980 3 24, p. 25.

[3] OL C 112, 1973 12 20, p. 1.

[4] OL C 139, 1977 6 13, p. 1.

[5] Konvencijos įsigaliojimo datą Tarybos Generalinis sekretoriatas paskelbia Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

--------------------------------------------------

Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija

Šios Konvencijos Šalys,

PASIRYŽUSIOS skatinti santykius ir bendradarbiavimą aplinkos apsaugos srityje,

SUVOKDAMOS Jungtinių Tautų Ekonominės Europos komisijos veiklos svarbą stiprinant tokius santykius ir bendradarbiavimą, pirmiausia atmosferos taršos ir tolimų teršalų pernašų srityje,

PRIPAŽINDAMOS Ekonominės Europos komisijos indėlį daugelyje šalių diegiant Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamojo akto atitinkamas nuostatas,

TURĖDAMOS GALVOJE Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamojo akto skyriaus apie aplinką kvietimą bendradarbiauti kontroliuojant oro taršą ir jos pasekmes bei tolimas oro teršalų pernašas ir tarptautiniu mastu bendradarbiaujant kurti išsamią tolimų oro teršalų pernašų monitoringo programą, iš pradžių apimančią sieros dioksido pernašas, o paskui gal būt ją išplečiant ir apimant kitus teršalus,

KREIPDAMOS DĖMESĮ į Jungtinių Tautų konferencijos dėl žmogaus aplinkos deklaracijos nuostatas, ypač 21 principą, kuris išreiškia bendrą įsitikinimą, kad valstybės pagal Jungtinių Tautų chartiją ir tarptautinės teisės principus turi suverenią teisę naudoti savo išteklius pagal savo pačių aplinkos apsaugos politiką, bet privalo užtikrinti, kad jų jurisdikcijos ir kontrolės srityje vykstanti veikla nepakenktų kitų valstybių bei teritorijų, esančių už jų nacionalinės jurisdikcijos ribų, aplinkos,

PRIPAŽINDAMOS, kad oro tarša ir tolimos teršalų pernašos sukelia trumpalaikius ir ilgalaikius neigiamus padarinius,

SUSIRŪPINUSIOS, kad padidėjus regione prognozuojamam oro teršalų kiekiui, tokie neigiami padariniai gali būti dar didesni,

PRIPAŽINDAMOS poreikį tirti tolimų oro teršalų pernašų poveikį ir ieškoti būdų kylančioms problemoms spręsti,

PATVIRTINDAMOS savo pasirengimą stiprinti aktyvų tarptautinį bendradarbiavimą kuriant atitinkamą valstybių politiką ir, keičiantis informacija, konsultuojantis, vykdant mokslo tiriamuosius darbus ir monitoringą, koordinuoti valstybių veiksmus kovojant su oro tarša ir tolimomis oro teršalų pernašomis,

SUSITARĖ:

Apibrėžimai

1 straipsnis

Šioje Konvencijoje:

a) "oro tarša" - tai į atmosferą dėl žmogaus veiklos tiesiogiai ar netiesiogiai patenkančios medžiagos ar energija, sukeliančios tokius žalingus padarinius, kurie kelia pavojų žmonių sveikatai, daro žalą gyviesiems ištekliams, ekosistemoms bei materialiam turtui, gadina malonią aplinką ir kliudo ja teisėtai naudotis; atitinkamai aiškinamas terminas "oro teršalai";

b) "tolimos oro teršalų pernašos" – tai oro teršalai, visi ar tik jų dalis, kurie fiziškai atsiranda vienos valstybės jurisdikcijoje esančioje teritorijoje, bet sukelia neigiamas pasekmes kitos valstybės jurisdikcijoje esančiai teritorijai, kuri yra nutolusi tiek, kad apskritai nebeįmanoma atskirti, kiek tos taršos yra sukėlę atskiri taršos šaltiniai ar jų grupės.

Pagrindiniai principai

2 straipsnis

Susitariančiosios Šalys, atsižvelgdamos į atitinkamus faktus ir problemas, yra pasiryžusios apsaugoti žmogų ir jo aplinką nuo oro taršos ir stengiasi apriboti bei laipsniškai vis labiau mažinti oro taršą ir tolimas oro teršalų pernašas bei užkirsti joms kelią.

3 straipsnis

Susitariančiosios Šalys, atsižvelgdamos į nacionaliniu ir tarptautiniu mastu jau dedamas pastangas, pagal šią konvenciją keičiasi informacija, konsultuojasi, vykdo mokslo tiriamuosius darbus ir monitoringą ir be reikalo nedelsdamos kuria politiką bei strategiją, kurios turi padėti kovoti, kad nebūtų išleidžiami oro teršalai.

4 straipsnis

Susitariančiosios Šalys keičiasi informacija ir peržiūri savo politiką, mokslinę veiklą ir technines priemones, skirtas kuo intensyvesnei kovai, kad oro teršalai, galintys sukelti neigiamas pasekmes, nebūtų išleidžiami, ir taip dalyvauja mažinant oro taršą ir tolimas oro teršalų pernašas.

5 straipsnis

Šalių prašymu iš pat pradžių vyksta Susitariančiųjų Šalių, kurioms tolimos oro teršalų pernašos daro faktinį poveikį ir kelia nemažą grėsmę, ir Susitariančiųjų Šalių, kurių jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje susidaro ar galėtų susidaryti nemaža dalis tolimų oro teršalų pernašų, konsultacijos dėl vykdomos ar ten planuojamos vykdyti veiklos.

Oro kokybės valdymas

6 straipsnis

Atsižvelgdama į 2–5 straipsnius, atliekamus mokslo tiriamuosius darbus, keitimąsi informacija, monitoringą bei jų rezultatus, vietinių ir kitų atitaisomųjų veiksmų sąnaudas bei veiksmingumą ir siekdama kovoti su oro tarša, ypač tarša, kurią kelia nauji ar perstatyti įrenginiai, kiekviena Susitariančioji Šalis, taikydama geriausią ekonomiškai pagrįstą, mažaatliekę technologiją ar technologiją be atliekų, įsipareigoja kurti geriausią politiką ir strategiją, įskaitant oro kokybės valdymo sistemas ir joms priklausančias, subalansuotą plėtrą atitinkančias kontrolės priemones.

Mokslo tiriamieji darbai ir plėtra

7 straipsnis

Pagal savo poreikius Susitariančiosios Šalys pradeda tyrimus ir bendradarbiauja tiriant ir (arba) plėtojant:

a) esamas ar siūlomas sieros junginių ir kitų pagrindinių oro teršalų mažinimo technologijas, įskaitant jų techninį ir ekonominį pagrįstumą bei pasekmes aplinkai;

b) prietaisus ir kitas priemones išmetamų teršalų kiekiui bei oro teršalų koncentracijai aplinkoje stebėti ir matuoti;

c) pagerintus modelius, leidžiančius geriau suprasti tolimą oro teršalų pernašą;

d) sieros junginių ir kitų pagrindinių oro teršalų poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai, taip pat žemės ūkiui, miškininkystei, medžiagoms, vandens ir kitoms gamtinėms ekosistemoms bei matomumui, siekiant nustatyti moksliškai pagrįstą dozės/padarinio santykį, kuris padėtų apsaugoti aplinką;

e) alternatyviųjų priemonių, kuriomis siekiama aplinkos apsaugos tikslų, taip pat tolimų oro teršalų pernašų mažinimo ekonominį, socialinį ir ekologinį vertinimą;

f) švietimo ir mokymo programas, susijusias su sieros junginių ir kitų pagrindinių oro teršalų aplinkos apsaugos aspektais.

Keitimasis informacija

8 straipsnis

Siekdamos bendrų tikslų per 10 straipsnyje minimą vykdomąją instituciją ir dvišaliu susitarimu? Susitariančiosios Šalys keičiasi turima informacija apie:

a) teršalų, dėl kurių susitarta, pirmiausia dėl sieros dioksido, kiekius, išmetamus iš tam tikro sutarto dydžio teritorinių gardelių per laiką, dėl kurio dar reikia susitarti; oro teršalų, dėl kurių susitarta, pirmiausia dėl sieros dioksido, sklidimą per valstybių sienas tam tikrais sutartais laiko tarpais sutartu nuotoliu;

b) svarbesnius valstybinės politikos ir apskritai pramonės plėtros pokyčius bei jų galimą poveikį, kuris galėtų sukelti reikšmingų pokyčių oro teršalams sklindant per valstybių sienas;

c) kontrolės technologiją, skirtą oro taršai, susijusiai su tolimomis teršalų pernašomis, mažinti;

d) sieros junginių ir kitų pagrindinių išmetamų oro teršalų kontrolės valstybės mastu numatomas sąnaudas;

e) meteorologinius, fizikos bei cheminius duomenis, susijusius su pernašos metu vykstančiais procesais;

f) fizikinius, cheminius ir biologinius duomenis, susijusius su tolimomis oro teršalų pernašomis, bei žalos mastą [1], kurį, kaip rodo duomenys, galima būtų priskirti tolimoms oro teršalų pernašoms;

g) nacionalinę, subregioninę ir regioninę politiką bei strategiją sieros junginiams ir kitiems oro teršalams kontroliuoti.

Bendradarbiavimo programos tolimų oro teršalų pernašų europoje monitoringo ir vertinimo srityje Įgyvendinimas ir tolesnė plėtra

9 straipsnis

Susitariančiosios Šalys pabrėžia poreikį įgyvendinti priimtą "Bendradarbiavimo programą tolimų oro teršalų pernašų Europoje monitoringo ir vertinimo srityje" (toliau vadinamą EMEP) ir dėl jos tolesnės plėtros susitaria pabrėžti, kad:

a) pageidautina, kad Susitariančiosios Šalys pasirašytų ir iki galo įgyvendintų EMEP, kuri pirmiausia yra paremta sieros dioksido ir giminingų medžiagų monitoringu;

b) vykdant monitoringą, reikia, kada tik galima, taikyti palyginamąsias arba standartizuotas procedūras;

c) pageidautina, kad monitoringo programa remtųsi nacionalinėmis ir tarptautinėmis programomis. Monitoringo stotys kuriamos ir duomenys renkami pagal šalies, kurioje yra monitoringo stotys, jurisdikciją;

d) pageidautina bendradarbiavimo programai aplinkos monitoringo srityje sukurti sistemą, paremtą esamomis ir būsimomis nacionalinėmis, subregioninėmis, regioninėmis ir kitomis tarptautinėmis programomis ir atsižvelgiant į jas;

e) reikia keisti duomenimis apie oro teršalus, dėl kurių susitarta, pirmiausia apie sieros dioksidą, išmetamus iš sutarto dydžio teritorinių gardelių per laiką, dėl kurio dar reikia susitarti; apie oro teršalų, dėl kurių susitarta, pirmiausia apie sieros dioksido, srautus per valstybių sienas per laiką ir nuotolį, dėl kurių dar reikia susitarti. Metodas ir modelis, taikomi teršalų srautams nustatyti, taip pat metodas, įskaitant modelį, taikomą oro teršalų pernašoms nustatyti remiantis teršalų išmetimu kiekvienoje teritorinėje gardelėje, turi būti prieinami ir reguliariai papildomi, siekiant tobulinti ir metodą, ir modelį;

f) jos pasirengusios tęsti mainus ir reguliariai atnaujinti nacionalinius duomenis apie bendrą išmetamų oro teršalų, dėl kurių susitarta, pirmiausia sieros dioksido, kiekį;

g) reikia teikti meteorologinius, fizikos ir cheminius duomenis apie pernašos metu vykstančius procesus;

h) reikia stebėti chemines sudedamąsias dalis kitoje terpėje, pavyzdžiui, vandenyje, dirvožemyje ir augalijoje, ir vykdyti panašią monitoringo programą poveikiui sveikatai ir aplinkai registruoti;

i) pageidautina išplėsti nacionalinę EMEP sistemą, kad būtų galima atlikti kontrolės ir stebėjimo funkcijas.

Vykdomoji institucija

10 straipsnis

1. Susitariančiųjų Šalių atstovai, Vyriausybių vyresnieji patarėjai aplinkos apsaugos klausimais Europos ekonomikos komisijos sistemoje, sudaro šios Konvencijos vykdomąją instituciją ir kaip jos nariai renkasi bent kartą per metus.

2. Vykdomoji institucija:

a) stebi, kaip įgyvendinama ši Konvencija;

b) prireikus kuria darbo grupes klausimams, susijusiems su šios Konvencijos įgyvendinimu ir plėtra, svarstyti, atitinkamoms studijoms ir kitiems dokumentams tuo tikslu rengti ir rekomendacijoms, kurias svarsto vykdomoji institucija, teikti;

c) atlieka kitas funkcijas, kurios gali būti tikslingos pagal šios Konvencijos nuostatas.

3. Vykdomoji institucija naudojasi valdymo organu, kad EMEP vaidmuo būtų neatsiejamas įgyvendinant šią Konvenciją, ypač renkant duomenis ir bendradarbiaujant mokslo srityje.

4. Atlikdamas savo funkcijas vykdomoji institucija prireikus taip pat naudojasi kitų atitinkamų tarptautinių organizacijų informacija.

Sekretoriatas

11 straipsnis

Europos ekonomikos komisijos vykdomasis sekretorius atlieka šias vykdomosios institucijos sekretoriato funkcijas:

a) kviečia ir rengia vykdomosios institucijos posėdžius;

b) Susitariančiosioms Šalims perduoda pranešimus ir kitą informaciją, gautą pagal šios Konvencijos nuostatas;

c) atlieka vykdomosios institucijos pavestas funkcijas.

Konvencijos pataisos

12 straipsnis

1. Bet kuri Susitariančioji Šalis gali siūlyti šios Konvencijos pataisas.

2. Siūlomų pataisų rašytinis tekstas perduodamas Europos ekonomikos komisijos vykdomajam sekretoriui, kuris jas nusiunčia visoms Susitariančiosioms Šalims. Vykdomoji institucija siūlomas pataisas aptaria kitame metiniame posėdyje, jei tokius pasiūlymus Europos ekonomikos komisijos vykdomasis sekretorius yra išsiuntęs visoms Susitariančiosioms Šalims bent prieš devyniasdešimt dienų.

3. Šios Konvencijos pataisos priimamos Susitariančiųjų Šalių atstovams vieningai pritariant ir įsigalioja toms Susitariančiosioms Šalims, kurios jas priėmė, devyniasdešimtą dieną po to, kai du trečdaliai Susitariančiųjų Šalių savo pripažinimo dokumentus deponavo depozitarui. Vėliau pataisos įsigalioja bet kuriai kitai Susitariančiajai Šaliai devyniasdešimtą dieną po to, kai toji Susitariančioji Šalis deponavo pataisos pripažinimo dokumentus.

Ginčų sprendimas

13 straipsnis

Jei kyla ginčų tarp dviejų ar kelių šios Konvencijos Susitariančiųjų Šalių dėl Konvencijos išaiškinimo ar taikymo, jos stengiasi rasti sprendimą derybų ar kitu ginčo šalims priimtinu ginčo sprendimo būdu.

Pasirašymas

14 straipsnis

1. Šią Konvenciją Jungtinių Tautų būstinėje Ženevoje nuo 1979 m. lapkričio 13 iki 16 d., vykstant Europos ekonomikos komisijos sistemoje aukšto lygio susitikimui aplinkos apsaugos klausimais, gali pasirašyti Europos ekonomikos komisijos valstybės narės ir valstybės, turinčios Europos ekonomikos komisijoje patariamąjį statusą, pagal 1947 m. kovo 28 d. Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos 36 (IV) nutarimo 8 punktą, ir regioninės ekonominės integracijos organizacijos, sudarytos iš Europos ekonomikos komisijos nepriklausomų valstybių narių, kurioms suteikta kompetencija vesti derybas, sudaryti ir taikyti tarptautinius susitarimus šioje Konvencijoje nagrinėjamais klausimais.

2. Jų kompetencijai priklausančiais klausimais tokios regioninės ekonominės integracijos organizacijos savo vardu naudojasi teisėmis ir atlieka pareigas, kurias jų valstybėms narėms priskiria ši Konvencija. Tokiais atvejais šioms organizacijoms priklausančios valstybės narės neturi teisės tomis teisėmis naudotis individualiai.

Ratifikavimas, pripažinimas ir prisijungimas

15 straipsnis

1. Ši Konvencija turi būti ratifikuota, pripažinta ir patvirtinta.

2. Prie šios Konvencijos galima prisijungti nuo 1979 m. lapkričio 17 d. valstybės ir organizacijos, minėtoms 14 straipsnio 1 dalyje.

3. Ratifikavimo, pripažinimo, patvirtinimo ir prisijungimo dokumentai deponuojami Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, kuris vykdo depozitaro funkcijas.

Įsigaliojimas

16 straipsnis

1. Ši Konvencija įsigalioja devyniasdešimtą dieną po to, kai deponuojamas dvidešimt ketvirtas ratifikavimo, pripažinimo, patvirtinimo ir prisijungimo dokumentas.

2. Kiekvienai Susitariančiajai Šaliai, kuri ratifikuoja, pripažįsta ar patvirtina šią Konvenciją ar prie jos prisijungia po to, kai yra deponuotas dvidešimt ketvirtas ratifikavimo, pripažinimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentas, ši Konvencija įsigalioja devyniasdešimtą dieną po to, kai ši Susitariančioji šalis deponuoja savo ratifikavimo, pripažinimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą.

Denonsavimas

17 straipsnis

Bet kuriuo metu praėjus penkeriems metams po to, kai ši Konvencija įsigaliojo Susitariančiajai Šaliai, toji Susitariančioji Šalis gali denonsuoti šią Konvenciją, pateikusi depozitarui pranešimą raštu. Denonsavimas įsigalioja devyniasdešimtą dieną po to, kai šį pranešimą gauna depozitaras.

Autentiški tekstai

18 straipsnis

Šios Konvencijos originalas, kurio tekstai anglų, prancūzų ir rusų kalbomis yra vienodai autentiški, deponuojamas Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

[1] Valstybės atsakomybės dėl žalos taisyklė į šią Konvenciją nėra įtraukta.

--------------------------------------------------

REZOLIUCIJA

dėl tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų

1979 m. lapkričio 13 d. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją pasirašiusiosios Šalys,

nusprendžia, kad Europos ekonominės komisijos ir EEE Vyriausybių vyresniųjų patarėjų aplinkos klausimais sistemoje tarpiniu pagrindu kuo greičiau inicijuos laikiną Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos įgyvendinimą; laukdamos Konvencijos įsigaliojimo, jos įsipareigoja kuo išsamiau vykdyti Konvencijos įpareigojimus;

susitaria, kad Europos ekonominei komisijai ir jos Vykdomajam sekretoriui turėtų būti suteiktos būtini įgaliojimai pasirūpinti pakankamomis sekretoriato paslaugomis ir galiojančios biudžeto struktūros ribose pakankamais finansiniais ištekliais;

taip pat nusprendžia nedelsdamos plėtoti bendradarbiavimą į Konvencijos taikymo sritį patenkančiais probleminiais klausimais. Visų pirma jos sieks suartinti savo politiką ir strategijas kovai su oro tarša, įskaitant tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašas;

pareiškia, kad tokiomis strategijomis ir tokia politika siekiama apriboti ir kuo labiau laipsniškai mažinti oro taršą, įskaitant tolimas tarpvalstybines oro teršalų pernašas, ir jai užkirsti kelią. Tokios strategijos ir politika įgyvendinamos palaipsniui, o paskirta kompetentinga institucija reguliariai nacionaliniu lygiu apžvelgia pasiektą pažangą. Šiuo tikslu Konvenciją pasirašiusiosios Šalys svarbiausiu prioritetu pripažįsta dokumento, kuriame bus išdėstytos kiekvienos Konvenciją pasirašiusiosios Šalies sieros junginių sukeltos oro taršos mažinimo strategijos ir politika, parengimą

--------------------------------------------------

Convention

sur la pollution atmosphérique transfrontière à longue distance

LES PARTIES À LA PRÉSENTE CONVENTION,

RÉSOLUES à promouvoir les relations et la coopération en matière de protection de l'environnement,

CONSCIENTES de l'importance des activités de la commission économique des Nations unies pour l'Europe en ce qui concerne le renforcement de ces relations et de cette coopération en particulier dans le domaine de la pollution atmosphérique, y compris le transport à longue distance des polluants atmosphériques,

RECONNAISSANT la contribution de la commission économique pour l'Europe à l'application multilatérale des dispositions pertinentes de l'acte final de la conférence sur la sécurité et la coopération en Europe,

TENANT COMPTE de l'appel contenu dans le chapitre de l'acte final de la conférence sur la sécurité et la coopération en Europe relatif à l'environnement, à la coopération en vue de combattre la pollution de l'air et les effets de cette pollution, notamment le transport de polluants atmosphériques à longue distance, et à l'élaboration, par la voie de la coopération internationale, d'un vaste programme de surveillance et d'évaluation du transport à longue distance des polluants de l'air, en commençant par le dioxyde de soufre, puis en passant éventuellement à d'autres polluants,

CONSIDÉRANT les dispositions appropriées de la déclaration de la conférence des Nations unies sur l'environnement de l'homme, et en particulier le principe 21, lequel exprime la conviction commune que, conformément à la charte des Nations unies et aux principes du droit international, les États ont le droit souverain d'exploiter leurs propres ressources selon leurs propres politiques d'environnement et ont le devoir de faire en sorte que les activités exercées dans les limites de leur juridiction et sous leur contrôle ne causent pas de dommage à l'environnement dans d'autres États ou dans des régions ne relevant d'aucune juridiction nationale,

RECONNAISSANT la possibilité que la pollution de l'air, y compris la pollution atmosphérique transfrontière, provoque à court ou à long terme des effets dommageables,

CRAIGNANT que l'augmentation prévue du niveau des émissions de polluants atmosphériques dans la région ne puisse accroître ces effets dommageables,

RECONNAISSANT la nécessité d'étudier les incidences du transport des polluants atmosphériques à longue distance et de chercher des solutions aux problèmes identifiés,

AFFIRMANT leur résolution de renforcer la coopération internationale active pour élaborer les politiques nationales nécessaires et, par des échanges d'informations, des consultations et des activités de recherche et de surveillance, de coordonner les mesures prises par les pays pour combattre la pollution de l'air, y compris la pollution atmosphérique transfrontière à longue distance,

SONT CONVENUES de ce qui suit:

Définitions

Article premier

Aux fins de la présente convention:

a) l'expression "pollution atmosphérique" désigne l'introduction dans l'atmosphère par l'homme, directement ou indirectement, de substances ou d'énergie ayant une action nocive de nature à mettre en danger la santé de l'homme, à endommager les ressources biologiques et les écosystèmes, à détériorer les biens matériels, et à porter atteinte ou nuire aux valeurs d'agrément et aux autres utilisations légitimes de l'environnement, l'expression "polluants atmosphériques" étant entendue dans le même sens;

b) l'expression "pollution atmosphérique transfrontière à longue distance" désigne la pollution atmosphérique dont la source physique est comprise totalement ou en partie dans une zone soumise à la juridiction nationale d'un État et qui exerce des effets dommageables dans une zone soumise à la juridiction d'un autre État à une distance telle qu'il n'est généralement pas possible de distinguer les apports des sources individuelles ou groupes de sources d'émission.

Principes fondamentaux

Article 2

Les parties contractantes, tenant dûment compte des faits et des problèmes en cause, sont déterminées à protéger l'homme et son environnement contre la pollution atmosphérique et s'efforceront de limiter et, autant que possible, de réduire graduellement et de prévenir la pollution atmosphérique, y compris la pollution atmosphérique transfrontière à longue distance.

Article 3

Dans le cadre de la présente convention, les parties contractantes élaboreront sans trop tarder, au moyen d'échanges d'informations, de consultations et d'activités de recherche et de surveillance, des politiques et stratégies qui leur serviront à combattre les rejets de polluants atmosphériques, compte tenu des efforts déjà entrepris aux niveaux national et international.

Article 4

Les parties contractantes échangeront des informations et procéderont à des tours d'horizon sur leurs politiques, leurs activités scientifiques et les mesures techniques ayant pour objet de combattre dans toute la mesure du possible les rejets de polluants atmosphériques qui peuvent avoir des effets dommageables, et ainsi de réduire la pollution atmosphérique, y compris la pollution atmosphérique transfrontière à longue distance.

Article 5

Des consultations seront tenues à bref délai, sur demande, entre, d'une part, la ou les parties contractantes effectivement affectées par la pollution atmosphérique transfrontière à longue distance ou qui sont exposées à un risque significatif d'une telle pollution et, d'autre part, la ou les parties contractantes sur le territoire et dans la juridiction desquels un apport substantiel à la pollution atmosphérique transfrontière à longue distance est créé ou pourrait être créé du fait d'activités qui y sont menées ou envisagées.

Gestion de la qualité de l'air

Article 6

Compte tenu des articles 2 à 5, des recherches en cours, des échanges d'informations et des activités de surveillance et de leurs résultats, du coût et de l'efficacité des mesures correctives prises localement et d'autres mesures, et pour combattre la pollution atmosphérique, en particulier celle qui provient d'installations nouvelles ou transformées, chaque partie contractante s'engage à élaborer les meilleures politiques et stratégies, y compris des systèmes de gestion de la qualité de l'air et, dans le cadre de ces systèmes, des mesures de contrôle qui soient compatibles avec un développement équilibré, en recourant notamment à la meilleure technologie disponible et économiquement applicable et à des techniques produisant peu ou pas de déchets.

Recherche et développement

Article 7

Les parties contractantes, suivant leurs besoins, entreprendront des activités concertées de recherche et/ou de développement dans les domaines suivants:

a) techniques existantes et proposées de réduction des émissions de composés sulfureux et des principaux autres polluants atmosphériques, y compris la faisabilité technique et la rentabilité de ces techniques et leurs répercussions sur l'environnement;

b) techniques d'instrumentation et autres techniques permettant de surveiller et mesurer les taux d'émissions et les concentrations ambiantes de polluants atmosphériques;

c) modèles améliorés pour mieux comprendre le transport de polluants atmosphériques transfrontière à longue distance;

d) effets des composés sulfureux et des principaux autres polluants atmosphériques sur la santé de l'homme et l'environnement, y compris l'agriculture, la sylviculture, les matériaux, les écosystèmes aquatiques et autres et la visibilité, en vue d'établir sur un fondement scientifique la détermination de relations dose/effet aux fins de la protection de l'environnement;

e) évaluation économique, sociale et écologique d'autres mesures permettant d'atteindre les objectifs relatifs à l'environnement, y compris la réduction de la pollution atmosphérique transfrontière à longue distance;

f) élaboration de programmes d'enseignement et de formation concernant la pollution de l'environnement par les composés sulfureux et les principaux autres polluants atmosphériques.

Échanges d'informations

Article 8

Les parties contractantes échangeront, dans le cadre de l'organe exécutif visé à l'article 10 ou bilatéralement, et dans leur intérêt commun, des informations:

a) sur les taux d'émissions, selon une périodicité à convenir, de polluants atmosphériques convenus, en commençant par le dioxyde de soufre, à partir de grilles territoriales de dimensions convenues, ou sur les flux de polluants atmosphériques convenus, en commençant par le dioxyde de soufre, qui traversent les frontières des États, à des distances et selon une périodicité à convenir;

b) sur les principaux changements survenus dans les politiques nationales et dans le développement industriel en général, et leurs effets possibles, qui seraient de nature à provoquer des modifications importantes de la pollution atmosphérique transfrontière à longue distance;

c) sur les techniques de réduction de la pollution atmosphérique agissant sur la pollution atmosphérique transfrontière à longue distance;

d) sur le coût prévu de la lutte à l'échelon des pays contre les émissions de composés sulfureux et des autres principaux polluants atmosphériques;

e) sur les données météorologiques et physico-chimiques relatives aux phénomènes survenant pendant le transport des polluants;

f) sur les données physico-chimiques et biologiques relatives aux effets de la pollution atmosphérique transfrontière à longue distance et sur l'étendue des dommages [1] qui, d'après ces données, sont imputables à la pollution atmosphérique transfrontière à longue distance;

g) sur les politiques et stratégies nationales, sous-régionales et régionales de lutte contre les composés sulfureux et les principaux autres polluants atmosphériques.

Mise en œuvre et élargissement du programme concerté de surveillance continue et d'évaluation du transport à longue distance des polluants atmosphériques en Europe

Article 9

Les parties contractantes soulignent la nécessité de mettre en œuvre le "Programme concerté de surveillance et d'évaluation du transport à longue distance des polluants atmosphériques en Europe" (ci-après dénommé EMEP) existant et, s'agissant de l'élargissement de ce programme, conviennent de mettre l'accent sur:

a) l'intérêt pour elles de participer et de donner plein effet à l'EMEP qui, dans une première étape, est axé sur la surveillance continue du dioxyde de soufre et des substances apparentées;

b) la nécessité d'utiliser, chaque fois que c'est possible, des méthodes de surveillance comparables ou normalisées;

c) l'intérêt d'établir le programme de surveillance continue dans le cadre de programmes tant nationaux qu'internationaux. L'établissement de stations de surveillance continue et la collecte de données relèveront de la juridiction des pays où sont situées ces stations;

d) l'intérêt d'établir un cadre de programme concerté de surveillance continue de l'environnement qui soit fondé sur les programmes nationaux, sous-régionaux, régionaux et les autres programmes internationaux actuels et futurs et qui en tienne compte;

e) la nécessité d'échanger des données sur les émissions, selon une périodicité à convenir, de polluants atmosphériques convenus (en commençant par le dioxyde de soufre) à partir de grilles territoriales de dimensions convenues, ou sur les flux de polluants atmosphériques convenus (en commençant par le dioxyde de soufre) qui traversent les frontières des États, à des distances et selon une périodicité à convenir. La méthode, y compris le modèle, employée pour déterminer les flux, ainsi que la méthode, y compris le modèle, employée pour déterminer l'existence du transport de polluants atmosphériques, d'après les émissions par grille territoriale, seront rendus disponibles et passés en revue périodiquement aux fins d'amélioration;

f) leur intention de poursuivre l'échange et la mise à jour périodique des données nationales sur les émissions totales de polluants atmosphériques convenus, en commençant par le dioxyde de soufre;

g) la nécessité de fournir des données météorologiques et physico-chimiques relatives aux phénomènes survenant pendant le transport;

h) la nécessité d'assurer la surveillance continue des composés chimiques dans d'autres milieux tels que l'eau, le sol et la végétation, et de mettre en œuvre un programme de surveillance analogue pour enregistrer les effets sur la santé et l'environnement;

i) l'intérêt d'élargir les réseaux nationaux de l'EMEP pour les rendre opérationnels à des fins de lutte et de surveillance.

Organe exécutif

Article 10

1. Les représentants des parties contractantes constitueront, dans le cadre des conseillers des gouvernements des pays de la commission économique pour l'Europe pour les problèmes de l'environnement, l'organe exécutif de la présente convention et se réuniront au moins une fois par an en cette qualité.

2. L'organe exécutif:

a) passera en revue la mise en œuvre de la présente convention;

b) constituera, selon qu'il conviendra, des groupes de travail pour étudier des questions liées à la mise en œuvre et au développement de la présente convention, et à cette fin pour préparer les études et la documentation nécessaires et pour lui soumettre des recommandations;

c) exercera toutes autres fonctions qui pourraient être nécessaires en vertu des dispositions de la présente convention.

3. L'organe exécutif utilisera les services de l'organe directeur de l'EMEP pour que ce dernier participe pleinement aux activités de la présente convention, en particulier en ce qui concerne la collecte de données et la coopération scientifique.

4. Dans l'exercice de ses fonctions, l'organe exécutif utilisera aussi, quand il le jugera utile, les informations fournies par d'autres organisations internationales compétentes.

Secrétariat

Article 11

Le secrétaire exécutif de la commission économique pour l'Europe assurera, pour le compte de l'organe exécutif, les fonctions suivantes:

a) convocation et préparation des réunions de l'organe exécutif;

b) transmission aux parties contractantes des rapports et autres informations reçus en application des dispositions de la présente convention;

c) toutes autres fonctions qui pourraient lui être confiées par l'organe exécutif.

Amendements à la convention

Article 12

1. Toute partie contractante est habilitée à proposer des amendements à la présente convention.

2. Le texte des amendements proposés sera soumis par écrit au secrétaire exécutif de la commission économique pour l'Europe qui le communiquera à toutes les parties contractantes. L'organe exécutif examinera les amendements proposés à sa réunion annuelle suivante, pour autant que ces propositions aient été communiquées aux parties contractantes par le secrétaire exécutif de la commission économique pour l'Europe au moins quatre-vingt-dix jours à l'avance.

3. Un amendement à la présente convention devra être adopté par consensus des représentants des parties contractantes, et entrera en vigueur pour les parties contractantes qui l'auront accepté le quatre-vingt-dixième jour à compter de la date à laquelle les deux tiers des parties contractantes auront déposé leur instrument d'acceptation auprès du dépositaire. Par la suite, l'amendement entrera en vigueur pour toute autre partie contractante le quatre-vingt-dixième jour à compter de la date à laquelle ladite partie contractante aura déposé son instrument d'acceptation de l'amendement.

Règlement des différends

Article 13

Si un différend vient à surgir entre deux ou plusieurs parties contractantes à la présente convention quant à l'interprétation ou à l'application de la convention, lesdites parties rechercheront une solution par la négociation ou par toute autre méthode de règlement des différends qui leur soit acceptable.

Signature

Article 14

1. La présente convention sera ouverte à la signature des États membres de la commission économique pour l'Europe, des États jouissant du statut consultatif auprès de la commission économique pour l'Europe en vertu du paragraphe 8 de la résolution 36 (IV) du 28 mars 1947 du Conseil économique et social et des organisations d'intégration économique régionale constituées par des États souverains membres de la commission économique pour l'Europe et ayant compétence pour négocier, conclure et appliquer des accords internationaux dans les matières couvertes par la présente convention, à l'office des Nations unies à Genève, du 13 au 16 novembre 1979, à l'occasion de la réunion à haut niveau, dans le cadre de la commission économique pour l'Europe, sur la protection de l'environnement.

2. S'agissant de questions qui relèvent de leur compétence, ces organisations d'intégration économique régionale pourront, en leur nom propre, exercer les droits et s'acquitter des responsabilités que la présente convention confère à leurs États membres. En pareil cas, les États membres de ces organisations ne seront pas habilités à exercer ces droits individuellement.

Ratification, acceptation, approbation et adhésion

Article 15

1. La présente convention sera soumise à ratification, acceptation ou approbation.

2. La présente convention sera ouverte à l'adhésion, à compter du 17 novembre 1979, des États et organisations visés au paragraphe 1 de l'article 14.

3. Les instruments de ratification, d'acceptation, d'approbation ou d'adhésion seront déposés auprès du secrétaire général de l'Organisation des Nations unies, qui remplira les fonctions de dépositaire.

Entrée en vigueur

Article 16

1. La présente convention entrera en vigueur le quatre-vingt-dixième jour à compter de la date de dépôt du vingt-quatrième instrument de ratification, d'acceptation, d'approbation ou d'adhésion.

2. Pour chacune des parties contractantes qui ratifie, accepte ou approuve la présente convention ou y adhère après le dépôt du vingt-quatrième instrument de ratification, d'acceptation, d'approbation ou d'adhésion, la convention entrera en vigueur le quatre-vingt-dixième jour à compter de la date du dépôt par ladite partie contractante de son instrument de ratification, d'acceptation, d'approbation ou d'adhésion.

Retrait

Article 17

À tout moment après cinq années à compter de la date à laquelle la présente convention sera entrée en vigueur à l'égard d'une partie contractante, ladite partie contractante pourra se retirer de la convention par notification écrite adressée au dépositaire. Ce retrait prendra effet le quatre-vingt-dixième jour à compter de la date de réception de la notification par le dépositaire.

Textes authentiques

Article 18

L'original de la présente convention, dont les textes anglais, français et russe sont également authentiques, sera déposé auprès du secrétaire général de l'Organisation des Nations unies.

[1] La présente convention ne contient pas de disposition concernant la responsabilité des États en matière de dommages.

--------------------------------------------------

REZOLIUCIJA

dėl tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų

1979 m. lapkričio 13 d. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją pasirašiusiosios Šalys,

nusprendžia, kad Europos ekonominės komisijos ir EEE Vyriausybių vyresniųjų patarėjų aplinkos klausimais sistemoje tarpiniu pagrindu kuo greičiau inicijuos laikiną Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos įgyvendinimą; laukdamos Konvencijos įsigaliojimo, jos įsipareigoja kuo išsamiau vykdyti Konvencijos įpareigojimus;

susitaria, kad Europos ekonominei komisijai ir jos Vykdomajam sekretoriui turėtų būti suteiktos būtini įgaliojimai pasirūpinti pakankamomis sekretoriato paslaugomis ir galiojančios biudžeto struktūros ribose pakankamais finansiniais ištekliais;

taip pat nusprendžia nedelsdamos plėtoti bendradarbiavimą į Konvencijos taikymo sritį patenkančiais probleminiais klausimais. Visų pirma jos sieks suartinti savo politiką ir strategijas kovai su oro tarša, įskaitant tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašas;

pareiškia, kad tokiomis strategijomis ir tokia politika siekiama apriboti ir kuo labiau laipsniškai mažinti oro taršą, įskaitant tolimas tarpvalstybines oro teršalų pernašas, ir jai užkirsti kelią. Tokios strategijos ir politika įgyvendinamos palaipsniui, o paskirta kompetentinga institucija reguliariai nacionaliniu lygiu apžvelgia pasiektą pažangą. Šiuo tikslu Konvenciją pasirašiusiosios Šalys svarbiausiu prioritetu pripažįsta dokumento, kuriame bus išdėstytos kiekvienos Konvenciją pasirašiusiosios Šalies sieros junginių sukeltos oro taršos mažinimo strategijos ir politika, parengimą.

--------------------------------------------------