31977L0095

Tarybos direktyva

1976 m. gruodžio 21 d.

dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su taksometrais, suderinimo

(77/95/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 100 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [1],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

kadangi valstybėse narėse taikomos privalomos nuostatos dėl taksometrų konstrukcijos ir kontrolės, kurios įvairiose valstybėse narėse yra skirtingos ir dėl to trukdo tokių matuoklių prekybai; kadangi dėl to būtina tokias nuostatas suderinti;

kadangi 1971 m. liepos 26 d. Tarybos direktyvoje 71/316/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su bendromis matavimo priemonių ir metrologinės kontrolės metodų nuostatomis, suderinimo [3] su pakeitimais, padarytais Stojimo aktu [4], nustatyta EEB modelio patvirtinimo ir EEB pirminės patikros tvarka; kadangi pagal tą direktyvą būtina nustatyti techninius taksometrų gamybos ir veikimo reikalavimus, kad taksometrus patikrinus ir paženklinus privalomais ženklais bei žymenimis būtų galima laisvai jais prekiauti, juos importuoti ir naudoti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Ši direktyva taikoma trukmės ir kelio matuokliams, vadinamiems "taksometrais".

Tokie matuokliai apibrėžiami šios direktyvos priedo 1.1 punkte.

2 straipsnis

Taksometrai, kuriuos galima paženklinti EEB ženklais ir žymenimis, aprašyti šios direktyvos priede.

Jiems taikomos EEB modelio patvirtinimo ir EEB pirminės patikros sąlygos, nustatytos Direktyvos 71/316/EEB II priedo 1.2.2 punkte ir šios direktyvos priede.

3 straipsnis

Nė viena valstybė narė negali atsisakyti, drausti ar riboti pateikti į rinką taksometrus, pažymėtus EEB modelio patvirtinimo ženklu ir EEB dalinės pirminės patikros žymeniu, nustatytais Direktyvos 71/316/EEB II priedo 3.1.1.2 punkte.

Valstybių narių atsakingosios institucijos užtikrina, kad prieš pradedant šiuos matuoklius naudoti papildomi EEB pirminės patikros veiksmai būtų atliekami taip, kaip numatyta šios direktyvos priedo 7.3 punkte, jei tokie veiksmai yra numatyti nacionalinėse taisyklėse, bet anksčiau nebuvo atliekami.

4 straipsnis

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję per 18 mėnesių nuo pranešimo apie šią direktyvą, ją įgyvendina, ir apie tai nedelsdamos praneša Komisijai.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų ar ketinamų priimti nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

5 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1976 m. gruodžio 21 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. P. L. M. M. van der Stee

[1] OL C 7, 1976 1 12, p. 38.

[2] OL C 35, 1976 2 16, p. 12.

[3] OL L 202, 1971 9 6, p. 1.

[4] OL L 73, 1972 3 27, p. 14.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

1. TERMINAI

1.1. Trukmės ir kelio matuokliai, vadinamieji "taksometrai"

Trukmės ir kelio matuokliai, toliau – taksometrai, – tai įtaisai, kurie, juos įjungus, pagal transporto priemonės, kurioje jie įtaisyti, charakteristikas ir nustatytus tarifus automatiškai skaičiuoja ir rodo, kiek viešojo transporto, vadinamo taksi, naudotojas turi mokėti už nuvažiuotą kelią, o greičiui atitinkamai sumažėjus, – už laiko tarpą, kurį transporto priemonė yra užimta, neskaičiuojant įvairių papildomų mokesčių, kurių gali būti reikalaujama pagal galiojančias vietines valstybių narių taisykles.

Šis priedas bus patikslintas pagal Direktyvos 71/316/EEB 17 straipsnio nuostatas, kad jį būtų galima taikyti taksometrams su elektroniniu matavimo įtaisu. Iki tol elektroniniai taksometrai EEB modelio patvirtinimo negali gauti.

1.2. Specialieji terminai

Nesvarbu, koks nustatytas tarifas, taksometro rodmenys priklauso nuo jo "k" konstantos ir būdingojo transporto priemonės, kurioje jis įrengtas, "w" koeficiento. Šis "w" koeficientas – tai transporto priemonės ratų efektyviojo apskritimo ilgio "u" bei ratų apsisukimų ir detalės, jungiančios transporto priemonę su taksometru, apsisukimų skaičių dalmens funkcija.

1.2.1. Taksometro "k" konstanta

Taksometro "k" konstanta – tai būdingasis dydis, rodantis signalų, kuriuos matuoklis turi gauti, kad galėtų teisingai fiksuoti nuvažiuotą kelią, rūšį ir skaičių.

Konstanta "k" išreiškiama:

a) apsisukimų skaičiumi vienam kilometrui (aps/km), arba

b) impulsų kiekiu vienam kilometrui (imp/km),

atsižvelgiant į tai, ar informacija apie transporto priemonės nuvažiuotą kelią į taksometrą siunčiama jo pagrindinės ašies (varančiosios ašies įėjimo į matuoklį taške) apsisukimų skaičiais ar elektriniais signalais.

1.2.2. Transporto priemonės charakteristikos koeficientas "w"

Transporto priemonės charakteristikos koeficientas "w" – tai dydis, rodantis taksometrą valdančių signalų rūšį ir skaičių, atitinkantį nuvažiuotą kelią, ir matomas specialiai tam skirtoje transporto priemonės vietoje.

Šis koeficientas išreiškiamas:

a) apsisukimų skaičiumi vienam kilometrui (aps/km), arba

b) impulsų kiekiu vienam kilometrui (imp/km),

atsižvelgiant į tai, ar informacija apie transporto priemonės nuvažiuotą kelią yra susijusi su taksometrą valdančios dalies apsisukimų skaičiumi ar elektriniais signalais.

Šio koeficiento vertė priklauso nuo keleto veiksnių, ypač nuo padangų nusidėvėjimo, jų slėgio, transporto priemone vežamo krovinio masės ir kelionės sąlygų. Jis turi būti nustatomas atliekant transporto priemonės bandymą standartinėmis sąlygomis (1.2.7).

1.2.3. Transporto priemonės ratų efektyvusis apskritimo ilgis "u".

Transporto priemonės rato, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai varo taksometrą, efektyvusis apskritimo ilgis "u" – tai transporto priemonės nuvažiuotas atstumas per vieną visą šio rato apsisukimą. Kai taksometrą kartu varo du ratai, apskritimo ilgis – dviejų ratų apskritimų ilgio vidurkis, išreikštas milimetrais.

Efektyvusis apskritimo ilgis "u" koreliuojamas su transporto priemonės koeficientu "w" (1.2.2) ir dėl to šio apskritimo ilgis prireikus nustatomas 1.2.7 punkte nurodytomis sąlygomis.

1.2.4. Siejiklis

Siejiklio paskirtis – transporto priemonės "w" koeficientą suderinti su taksometro "k" konstanta.

1.2.5. Leidžiamųjų paklaidų intervalas

5 skirsnyje minimos paklaidos priklauso tik nuo paties matuoklio (prietaiso paklaidos). Faktinė vertė (5 punktas) paklaidoms išreikšti apskaičiuojama pagal taksometro "k" konstantą ir jo nustatytus tarifus.

Pagal leidžiamąsias paklaidas nustatomas maksimalus didžiausiojo ir mažiausiojo rodmens skirtumas.

1.2.6. Persijungimo greitis

Persijungimo greitis – tai greitis, kuriuo taksometro rodomojo įtaiso varytuvas persijungia rodyti ne trukmę, o nuvažiuotą kelią, ir atvirkščiai.

Jis apskaičiuojamas trukmės tarifą dalijant iš kelio tarifo.

1.2.7. Normaliosios transporto priemonės bandymo sąlygos (ypač jo būdingajam koeficientui nustatyti)

"Normaliosios transporto priemonės bandymo sąlygos" yra tokios sąlygos, kai:

a) ant rato ar ratų, varančių taksometrą, uždėtos padangos, kurių apskritimo ilgis "u" yra toks pat, kaip ir ratų, naudotų nustatant "w" koeficientą.

Padangos turi būti geros ir pripūstos iki reikiamo slėgio;

b) transporto priemone vežamas krovinys yra apie 150 kg. (Priimta, kad tai atitinka dviejų suaugusių žmonių masę, įskaitant vairuotoją);

c) transporto priemonė juda savo pačios varomąja jėga lygiu be nuolydžio keliu tiesia linija 40 km/h ± 5 km/h greičiu.

Jei bandymas atliekamas skirtingomis sąlygomis, pavyzdžiui, esant skirtingai apkrovai, greičiui, mašinai judant pėsčiojo greičiu, naudojant bandomąsias stakles ir kt., duomenis reikia taisyti taikant pataisinius koeficientus taip, kad jie atitiktų tuos duomenis, kurie būtų gauti atliekant bandymą pirmiau nurodytomis normaliosiomis sąlygomis.

2. MATAVIMO VIENETAI

Leidžiami tik tokie taksometrų rodomi matavimo vienetai:

- kelio – metras arba kilometras. Tačiau kol baigsis pereinamasis laikotarpis, per kurį Bendrijoje leidžiama vartoti Jungtinėje Karalystėje taikomus matavimo vienetus, pateiktus 1971 m. spalio 18 d. Tarybos direktyvos 71/354/EEB dėl matavimo vienetų [1], paskutinį kartą pakeistos ir papildytos Direktyva 76/770/EEB [2], priedo C ir D skyriuose, Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje galima kelią žymėti jardais ir myliomis, jei šalys to nori,

- trukmės – sekundė, minutė arba valanda.

Mokestis už važiavimą skaičiuojamas tos šalies, kurioje transporto priemonė registruota, teisėtais piniginiais vienetais.

3. TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS

3.1. Matuokliai ir skaičiuotuvai

3.1.1. Taksometras turi būti sukonstruotas taip, kad skaičiuotų ir rodytų mokestį už važiavimą tik pagal:

a) nuvažiuotą kelią (nuotoliu paremtas valdymas), kai transporto priemonė juda greičiu, didesniu už persijungimo greitį;

b) trukmę (laiko tarpu paremtas valdymas), kai transporto priemonė juda greičiu, mažesniu už persijungimo greitį, arba stovi.

3.1.2. Nuvažiuotą kelią fiksuojanti varančioji ašis turi būti sujungta su ratais, bet transporto priemonei važiuojant atbulai neturi mažėti rodomas mokestis už važiavimą ar nuvažiuotas kelias.

Trukmę fiksuojanti varančioji ašis turi būti sujungta su trukmės apskaitos mechanizmu, kuris paleidžiamas tik įjungus kontrolinį taksometro įtaisą.

Jei trukmės apskaitos mechanizmas prisukamas ranka, prisuktas jis turi veikti bent aštuonias valandas arba dvi valandas, jei prisukimo sistema priklauso nuo kiekvieno rankos judesio taksometrą įjungiant.

Jei mechaninis trukmės apskaitos mechanizmas prisukamas elektriniu būdu, tai turi vyki automatiškai.

Elektrinis trukmės apskaitos mechanizmas visuomet turi būti parengtas veikti.

3.1.3. Kai taksometras fiksuoja mokestį už nuvažiuotą kelią pagal kiekvieną tarifą, taksometro rodmenys pirmą kartą pasikeičia nuvažiavus pradinį kelią, nustatytą kiekvienos valstybės narės tarifų taisyklėse. Vėlesni rodmenys turi atitikti vienodus kelio tarpus.

Kai taksometras fiksuoja mokestį už trukmę pagal kiekvieną tarifą, taksometro rodmenys pirmą kartą pasikeičia, praėjus pradiniam laiko tarpui, nustatytam kiekvienos valstybės narės tarifų taisyklėse. Paskesni rodmenys turi atitikti vienodus laiko tarpus.

Nepakeitus valdymo pagrindo, pradinio kelio ir paskesnių kelio tarpų dalmuo turi būti toks pat, kaip ir pradinio bei paskesnių laiko tarpų dalmuo, nepriklausomai nuo taikomo tarifo.

3.1.4. Siejiklis turi būti sukonstruotas taip, kad atidarius korpusą nebūtų galima pasiekti kitų taksometro dalių.

3.1.5. Taksometras turi būti suprojektuotas taip, kad keičiantis valstybių narių tarifų taisyklėms būtų galima lengvai padaryti būtinus skaičiuotuvo pakeitimus.

Kai matuoklio techninės galimybės leidžia taikyti daugiau tarifų, nei šiuo metu galioja, taksometrai visose papildomose pozicijose turi skaičiuoti ir rodyti mokestį už važiavimą pagal vieną iš tarifų, kuriuos leidžiama taikyti pagal valstybės narės tarifų taisykles.

3.2. Valdymo įtaisas

3.2.1. Taksometro mechanizmo neturi būti galima paleisti tol, kol nesuveiks valdymo įtaisas, nustatytas vienoje iš tokių leistinių padėčių:

3.2.2. Padėtis LAISVAS

Esant padėčiai LAISVAS:

a) taksometras neturi rodyti jokio mokesčio už važiavimą arba turi rodyti nulį. Tačiau taksometras gali rodyti pradinį mokestį tose valstybėse narėse, kur taip yra nustatyta šios direktyvos priėmimo metu;

b) matuoklio, rodančio mokestį už važiavimą, neturi veikti nei nuotoliu, nei trukme paremtas valdymas;

c) įtaisas, rodantis galimus papildomus mokesčius (3.3.7), neturi rodyti nieko arba rodyti nulį.

3.2.3. Kitos padėtys

Valdymo įtaisas turi būti suprojektuotas taip, kad pradedant padėtimi LAISVAS, taksometro veikimo padėtys galėtų būti nustatomos tokios:

a) įvairios veikimo padėtys pagal esamus tarifus didėjančia tvarka arba bet kuria kita valstybių narių tarifų taisyklėse leidžiama tvarka; šiose padėtyse privalo veikti trukme ir nuotoliu paremtas valdymas bei papildomas rodytuvas, jei toks yra;

b) padėtis MOKĖTI, rodanti galutinę sumą, kiek reikia mokėti, be papildomo mokesčio. Nustačius taksometrą į šią padėtį, trukmės rodymas turi būti išjungtas, o nuvažiuotas kelias fiksuojamas pagal atitinkamą tarifą, nustatytą valstybės narės tarifų taisyklėse.

3.2.4. Valdymo įtaiso naudojimas

Valdymo įtaiso naudojimui taikomi šie apribojimai:

a) iš bet kurio tarifo padėties neturi būti galimybių taksometro sugrąžinti į padėtį LAISVAS nepereinant per padėtį MOKĖTI. Tačiau pereiti nuo vieno prie kito turi būti galima;

b) nustačius taksometrą į padėtį MOKĖTI, neturi būti galimybių taksometro grąžinti į bet kurio tarifo padėtį nepereinant per padėtį LAISVAS;

c) taksometras turi būti taip suprojektuotas, kad vieną tarifą pakeisti kitu pereinant per padėtį LAISVAS būtų galima tik tuo atveju, kai pereinant per šią padėtį yra visiškai laikomasi ant valdymo įtaiso (3.2.2) nurodytų šios padėties sąlygų;

d) neturi būti galimybių naudoti valdymo įtaiso taip, kad taksometras galėtų būti nustatytas į kitą padėtį nei nurodyta pirmiau.

3.2.5. Specialiosios nuostatos

Nepriklausomai nuo pirmiau išdėstytų reikalavimų įvairių tarifų eiliškumą galima nustatyti ir automatiškai kaip nuvažiuoto kelio ar trukmės, kiek transporto priemonė buvo užimta, funkciją, kaip nurodyta kiekvienos valstybės narės tarifų taisyklėse.

3.3. Rodomasis įtaisas

3.3.1. Taksometro rodomasis įtaisas turi būti sukonstruotas taip, kad keleivis ir dieną, ir naktį lengvai įžiūrėtų jį dominančius rodmenis.

3.3.2. Kiek reikia mokėti be papildomų priedų, turi būti aišku iš rodomų paeiliui išdėstytų ne mažesnių kaip 10 mm aukščio skaitmenų.

Valdymo įtaisu taksometrą įjungus iš padėties LAISVAS, rodomajame įtaise turi pasirodyti atitinkama nustatyta pradinio mokesčio suma.

Po to rodoma mokesčio už važiavimą kaina turi vis keistis kaskart didėdama tam tikra pastovia suma.

3.3.3. Taksometras turi turėti įtaisą, kuris pagal valstybės narės reikalavimus rodomajame įtaise nuolat rodytų, kad transporto priemonė veikia ir yra užimta.

3.3.4. Taksometras turi būti suprojektuotas taip, kad antruoju valdymo įtaisu būtų galima transporto priemonės išorėje parodyti, jog transporto priemonė užimta, arba koks yra nustatytas tarifas.

Šis antrasis valdymo įtaisas jokiu būdu neturi kliudyti taksometrui tiksliai veikti ar leisti prieiti prie jo mechanizmo ar taksometro varančiojo mechanizmo.

3.3.5. Jei reikalingi rodmenys neperduodami šviečiančiais skaitmenimis ar raidėmis, taksometre turi būti įrengtas įtaisas, kuris pakankamai, bet ne per stipriai, apšviestų tuos rodmenis, kad juos būtų lengva perskaityti.

Šio įtaiso šviesos šaltinį turi būti galima pakeisti neatidarius užplombuotų taksometro dalių.

3.3.6. Taksometre turi būti galima įtaisyti pagal nacionalines taisykles leistinus sumuotuvus, pavyzdžiui registravimo įtaisus, kurie rodytų:

a) visą transporto priemonės nuvažiuotą kelią;

b) visą nuvažiuotą kelią su keleiviu;

c) kiek kartų transporto priemonė yra samdyta;

d) kiek yra užregistruota didėjančių mokesčio už važiavimą vienetų.

Šie registravimo įtaisai turi tiksliai atlikti savo funkcijas. Duomenis jie turi rodyti paeiliui išdėstytais mažiausiai 4 mm aukščio skaitmenimis.

3.3.7. Taksometre turi būti galima įtaisyti papildomą rodomąjį įtaisą, atitinkantį nacionalines taisykles, kuris nepriklausytų nuo mokesčio už važiavimą rodomojo įtaiso ir transporto priemonei esant padėtyje LAISVAS grįžtų į nulį.

Tokia papildomoji informacija turi būti matoma iš eilės išdėstytais mažiausiai 8 mm aukščio skaitmenimis, kurie neturi būti didesni už skaitmenis, rodančius mokestį už važiavimą.

3.4. Neprivalomi papildomi įtaisai

Taksometre dar gali būti papildomi įtaisai, tokie kaip:

a) savininkui svarbią informaciją registruojantys įtaisai;

b) korteliniai ar juostiniai mokesčio už važiavimą spausdintuvai.

Tokie įtaisai veikdami neturi pakenkti paties taksometro tiksliam veikimui.

3.5. Konstrukcija

3.5.1. Taksometrai turi būti tvirti ir geros konstrukcijos.

Jų pagrindinės dalys turi būti pagamintos iš pakankamai stiprių ir patvarių medžiagų.

3.5.2. Taksometro korpusas ir bet kuris įtaisas, kuris nėra taksometro korpuse bei perdavimo dalių įvorės turi būti taip sukonstruotos, kad būtų apsaugotos nuo dulkių ir drėgmės, o pagrindinių mechanizmo dalių nebūtų galima pasiekti iš išorės.

Turi būti negalima nepažeidus garantinių plombų prieiti prie dalių, kuriomis galima reguliuoti mechanizmą (6 punktas).

4. ŽYMENYS

4.1. Bendrieji žymenys ir identifikavimas

Ant kiekvieno taksometro ciferblato arba ant plombuotos plokštelės turi būti tokie normaliomis sąlygomis lengvai matomi ir įskaitomi žymenys:

a) gamintojo pavardė (pavadinimas), adresas arba žymuo;

b) matuoklio modelio žymuo, numeris ir gamybos metai;

c) EEB modelio patvirtinimo ženklas;

d) jo "k" konstanta (su ne didesne kaip 0,2 % paklaida).

Kiekviename taksometre turi būti vietos:

a) papildomai informacijai, jei reikia, apie taksometrą arba transporto priemonę pagal nacionalines taisykles;

b) šalia EEB dalinės pirminės patikros žymens kitiems žymenims, numatytiems nacionalinėse taisyklėse.

4.2. Specialieji įrašai

4.2.1. Rodomi dydžiai turi būti aiškūs, įskaitomi ir nedviprasmiški, netoli visų rodomųjų įtaisų langelių.

4.2.2. Piniginio vieneto pavadinimas arba simbolis turi būti rodomas šalia mokesčio už važiavimą ir papildomų mokesčių.

5. LEIDŽIAMŲJŲ PAKLAIDŲ INTERVALAS

Tikrinant ant staklių įrengimui parengtą trukmės ir kelio matuoklį su visais priedais, matuojamų dydžių tikrosios (sutartinės) vertės apskaičiuojamos iš matomos ant jo "k" vertės taikant tarifą(us), pagal kurį matuoklis yra nustatytas.

Tikroji šių dydžių vertė turi tilpti tarp didžiausiojo ir mažiausiojo leidžiamo rodmens.

5.1. Jei matuoklio varančioji ašis fiksuoja kelią, leidžiamoji nuvažiuoto kelio paklaida neturi būti didesnė:

a) kai pradinis kelias yra toks, kaip nurodyta (3.1.3): 2 % tikrosios vertės; tačiau taikant mažesnius kaip 1000 metrų pradinius nuotolius, priimtina paklaida gali būti 20 metrų;

b) visiems kitiems nuotoliams – 2 % tikrosios vertės.

5.2. Jei matuoklio varančioji ašis fiksuoja trukmę, leidžiamoji trukmės paklaida neturi būti didesnė:

a) kai pradinis mokestis yra toks, kaip nustatyta (3.1.3): 3 % tikrosios vertės; tačiau kai pradinė trukmė yra mažesnė nei 10 minučių, priimtina yra 18 sekundžių paklaida;

b) kitokiai trukmei– 3 % tikrosios vertės.

5.3. Nacionalinėse taisyklėse turi būti nurodyta, ar visa matavimo sistema (taksometras + transporto priemonė) turi būti pataisoma taip, kad leidžiamųjų paklaidų ribos būtų simetriškos ar nesimetriškos nulinei paklaidai; nuvažiuoto kelio veleno ši paklaida siejama su transporto priemonės faktiškai nuvažiuotu keliu.

6. PLOMBOS

6.1. Toliau nurodytos taksometro dalys turi būti taip sukonstruotos, kad jas būtų galima užplombuoti:

a) korpusas, kuriame yra taksometro vidaus mechanizmas;

b) siejiklio korpusas;

c) mechaninių ir elektroninių įtaisų, kurie jungia įėjimo į taksometrą tašką su atitinkama detale, jungiančia transporto priemonę su taksometru, įskaitant ir nuimamas siejiklio dalis, apsauginės dangos;

d) kai trukmės mechanizmai yra prisukami elektriniu būdu ir taksometro kontrolinis įtaisas varomas elektra – elektros laidų sujungimo vietos;

e) visos plokštelės su privalomais žymenimis arba patikros žymenimis;

f) jei yra 3.3.4 punkte minimas pakartotinio valdymo įtaisas, jo elektros laidų sujungimo vietos.

6.2. Visos plombos turi būti tvirtinamos taip, kad jų nepažeidus nebūtų galima prieiti prie apsaugotų dalių ir sujungimų.

6.3. EEB modelio patvirtinimo liudijime turi būti nurodyta, kur turi būti dedamos plombos ir prireikus tų plombų pobūdis ir forma.

7. EEB PIRMINĖ PATIKRA

7.1. Jei reikalaujama atlikti išsamią EEB patikrą, taksometro pradinė patikra atliekama keliais etapais.

7.2. Pirmasis etapas: taksometrui suteikiamas EEB dalinės pirminės patikros žymuo, kai:

a) jau atliktas jo EEB modelio patikrinimas;

b) matuoklis atitinka patvirtintą modelį ir turi 4.1 punkte minėtus būtinus žymenis;

c) paklaidų ribos atitinka 5.1 ir 5.2 punktų reikalavimus.

7.3. Vėlesnieji etapai: už juos atsako šalies, kurioje taksometras bus naudojamas, institucijos.

Vėlesniuose etapuose:

- prieš įrengiant matuoklį transporto priemonėje:

a) tikrinamas matuoklio reguliavimas kaip nurodyta 5.3 punkte;

b) tikrinami pagal nacionalines taisykles nustatyti tarifai.

- matuoklį įrengus transporto priemonėje:

tikrinama taip sukonstruota matavimo sistema.

[1] OL L 243, 1971 10 29, p. 29.

[2] OL L 262, 1976 9 27, p. 204.

--------------------------------------------------