Tarybos direktyva

1976 m. sausio 20 d.

dėl vidaus vandenų laivų tinkamumo plaukioti liudijimų abipusio pripažinimo

(76/135/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 75 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [1],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

kadangi vidaus vandenų laivų tinkamumo plaukioti liudijimų abipusis pripažinimas turėtų būti įgyvendintas siekiant padaryti pirmą žingsnį, kad Bendrijoje būtų gerinamas laivybos vidaus vandenimis saugumas;

kadangi būtina nustatyti, kokioms aplinkybėms esant ir kokiomis sąlygomis valstybės narės gali neleisti laivui plaukti toliau;

kadangi būtina nustatyti laiko ribą, kada turėtų būti priimti bendri techniniai reikalavimai, ir kadangi ši direktyva turėtų galioti tol, kol įsigalios minėtos bendrosios nuostatos,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Ši direktyva taikoma:

a) vidaus vandenų laivams, naudojamiems prekėms vežti, kurių dedveitas yra 20 metrinių tonų arba daugiau; čia priskiriami vilkikai ir stūmikai;

b) vidaus vandenų laivams, naudojamiems vežti daugiau kaip 12 keleivių.

Ši direktyva neturi riboti nuostatų, išdėstytų reglamente dėl laivybos Reino upe tikrinimo ir Susitarime dėl pavojingų prekių vežimo Reino upe (ADNR).

2 straipsnis

1. Valstybės narės nustato reikalingas privalomas procedūras išduodant laivo tinkamumo plaukioti liudijimus.

Tačiau valstybė narė šios direktyvos gali netaikyti laivams, kurie neišplaukia iš jos teritorijos vidaus vandenyse esančių kelių.

2. Laivo tinkamumo plaukioti liudijimus išduoda valstybė narė, kurioje laivas yra įregistruotas arba kurioje yra laivo įregistravimo uostas, o jei aplinkybės yra kitos, - valstybė narė, kurioje yra laivo savininko nuolatinė gyvenamoji vieta. Kiekviena valstybė narė gali prašyti kitos valstybės narės išduoti tinkamumo plaukioti liudijimus laivams, kuriuos naudoja pirmosios valstybės narės nacionaliniai subjektai. Valstybės narės savo įgaliojimus gali perduoti patvirtintoms institucijoms.

3. Laivo tinkamumo plaukioti liudijimai turi būti užpildomi kuria nors Bendrijos kalba ir jose privalu pateikti informaciją bei naudoti numeravimo sistemą, kaip nurodoma priede.

3 straipsnis

1. Pagal šio straipsnio 3-6 dalis kiekviena valstybė narė pripažįsta nacionalinių vandenų kelių laivybai laivų tinkamumo plaukioti liudijimus, išduotus kitos valstybės narės pagal 2 straipsnį tuo pačiu pagrindu, tarsi liudijimus būtų išdavusi pati valstybė narė.

2. 1 dalis taikoma tik tuomet, jeigu liudijimas buvo išduotas arba paskutinį kartą prieš tai pratęstas ne vėliau kaip prieš 5 metus ir jo galiojimo laikas nepasibaigęs.

Sertifikatas, išduotas pagal reglamentą dėl laivybos Reino upe tikrinimo, laikomas įrodymu, kaip apibrėžta 3-5 dalyse per visą sertifikato galiojimo trukmę.

3. Valstybės narės gali reikalauti, kad būtų laikomasi reglamente dėl laivybos Reino upe išdėstytų techninių sąlygų. Valstybės narės gali reikalauti 2 straipsnio 2 dalyje nurodyto sertifikato kaip įrodymo, kad techninių sąlygų laikomasi.

4. Valstybės narės gali reikalauti, kad laivai, vežantys pavojingas prekes, kaip apibrėžta ADNR, atitiktų reikalavimus, išdėstytus tame susitarime. Kaip įrodymo, kad šių reikalavimų yra laikomasi, valstybės narės gali reikalauti, jog būtų parengtas tame susitarime numatytas oficialus leidimas.

5. Laivams, atitinkantiems reikalavimus, išdėstytus reglamente dėl laivybos Reino upe tikrinimo, turi būti leidžiama plaukioti visais Bendrijos vidaus vandenų keliais. Įrodymu, patvirtinančiu, kad šių reikalavimų yra laikomasi, gali būti 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas sertifikatas.

Pavojingų prekių vežimo ypatingų sąlygų laikomasi visuose Bendrijos vandenų keliuose, jeigu laivai atitinka ADNR reikalavimus. Būtiną įrodymą gali atstoti 4 dalyje nurodytas oficialus leidimas.

6. Valstybės narės gali reikalauti, kad jūrų keliuose būtų laikomasi papildomų reikalavimų, lygiaverčių tiems, kurie keliami pačių valstybių narių laivams. Valstybės narės Komisijai praneša apie savo jūrų kelius, kurių sąrašą Komisija, remdamasi informacija, kurią Komisijai pateikė valstybės narės, parengs per tris mėnesius po šios direktyvos įsigaliojimo.

4 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė gali panaikinti laivo tinkamumo plaukioti liudijimą, kurį buvo išdavusi.

2. Kiekviena valstybė narė gali neleisti laivui plaukti toliau, jeigu patikrinus nustatoma, kad laivo būklė akivaizdžiai kelia pavojų aplinkiniams, kol defektai nebus pašalinti. Valstybė narė gali tai padaryti ir tuomet, jeigu patikrinus nustatoma, kad laivas arba laivo įrengimai neatitinka laivo tinkamumo plaukioti liudijimo arba kitų dokumentų, nurodytų 3 straipsnyje, reikalavimų.

3. Valstybė narė, neleidusi laivui plaukti toliau ar pareiškusi, kad ketina taip padaryti, jeigu defektai nebus pašalinti, praneša valstybės narės, kurioje buvo išduotas laivo tinkamumo plaukioti liudijimas ar kitas 3 straipsnyje nurodytas dokumentas, kompetentingoms institucijoms apie priežastis, kuriomis grindžia priimtą sprendimą ar ketina jį priimti.

4. Dėl visų sprendimų, priimtų laikantis priemonių, kurių imamasi įgyvendinant šią direktyvą, neleisti laivui plaukti toliau nurodomos išsamios priežastys, kuriomis tokie sprendimai buvo grindžiami. Apie sprendimą turi būti pranešama suinteresuotai šaliai, kuriai tuo pat metu privalu pateikti žinias apie savo teisių gynimo priemones galimybes, kuriomis suinteresuota šalis gali naudotis pagal valstybėje narėje galiojančius įstatymus, bei apie nustatytą laiko tarpą, skirtą tomis teisių gynimo priemonėmis pasinaudoti.

5 straipsnis

Kaip galima greičiau ir ne vėliau kaip iki 1978 m. sausio 1 d. Taryba, gavusi pasiūlymą iš Komisijos, priima bendrąsias nuostatas, nustatančias techninius reikalavimus vidaus vandenų laivams.

6 straipsnis

Valstybės narės pasikonsultavusios su Komisija priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję laiku ir per metus po to, kai Taryba priima šią direktyvą, įgyvendina šią direktyvą.

7 straipsnis

Ši direktyva galioja iki 1978 m. gruodžio 31 d. Jeigu iškiltų būtinybė, Taryba, gavusi pasiūlymą iš Komisijos, direktyvos galiojimą gali pratęsti, kol įsigalios 5 straipsnyje nurodytos nuostatos.

8 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1976 m. sausio 20 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. Thorn

[1] OL C 280, 1975 12 8, p. 71.

[2] Nuomonė paskelbta 1975 11 27 (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

--------------------------------------------------

PRIEDAS

Minimali informacija, pateiktina liudijimuose

Informacija skirstoma į tris kategorijas:

I.Privalomoji: | be specialaus ženklo |

II.Reikalaujamoji, jeigu taikytina: | (×) |

III.Naudinga, tačiau neprivaloma: | (+) |

1. Valdžios įstaigos ar patvirtintos institucijos, išduodančios dokumentą, pavadinimas.

2. a) Dokumento pavadinimas

b) (+) Dokumento numeris

3. Valstybė, išduodanti dokumentą

4. Laivo savininko pavardė ir jo nuolatinė buvimo vieta arba juridinis adresas

5. Laivo pavadinimas

6. (×) Laivo registravimo vieta ir registravimo numeris

7. (×) Uostas, kuriame laivas įregistruotas

8. (+) Laivo konstrukcijos tipas

9. (+) Laivo panaudojimas

Pagrindinės techninės laivo charakteristikos: | a)gabaritinis ilgis (metrais) |

b)gabaritinis plotis (metrais) |

c)laivo korpuso dalis, esanti žemiau vaterlinijos, kai laivo grimzlė didžiausia (metrais) |

11. (×) Dedveitas (metrinėmis tonomis) arba tūrio vandentalpa (kubiniais metrais), kai laivo grimzlė yra didžiausia

12. (×) Nugrimzdimo markės parodymai

13. (×) Didžiausias leistinas keleivių skaičius

14. (×) Bendra pagrindinių variklių galia (KW arba AJ)

15. Mažiausias antvandeninio borto aukštis (centimetrais)

16. a) Deklaracija. Aukščiau nurodytas laivas turi sertifikatą, liudijantį, kad laivas yra tinkamas laivybai

b) (×) Esant šioms sąlygoms

c) (×) Nurodymai dėl laivybos apribojimų

17. a) Data, kada liudijimas nustoja galioti

b) Data, kada liudijimas išduotas

18. Valdžios įstaigos ar patvirtintos institucijos, išdavusios liudijimą, antspaudas ir parašas.

--------------------------------------------------