—

atsižvelgdama į Rytų kaimynystės politikos plėtrą nuo 2004 m. ir jos Rytų partnerystės komponentą nuo 2009 m., ypač į Komisijos pažangos ataskaitas dėl jos įgyvendinimo,

—

atsižvelgdama į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 5 ir 6 straipsnius, taip pat į 145–149 straipsnius (IX antraštinė dalis – Užimtumas) ir 166 bei 165 straipsnius (XII antraštinė dalis – Švietimas, profesinis mokymas, jaunimas ir sportas),

—

atsižvelgdama į ES ir Sakartvelo (Gruzijos) (1), ES ir Moldovos (2), ES ir Ukrainos (3) asociacijos susitarimus, įskaitant išsamias ir visapusiškas laisvosios prekybos erdves, ES ir Armėnijos visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimą (4) bei ES ir Azerbaidžano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (5),

—

atsižvelgdama į 2011 m. gegužės 3 d. EURONEST parlamentinės asamblėjos steigiamąjį aktą (paskutinį kartą keistas 2018 m. birželio 26 d.) (6),

—

atsižvelgdama į 2017 m. birželio 9 d. Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos bendrą tarnybų darbinį dokumentą „Rytų partnerystė: 20 tikslų iki 2020 m. Dėmesys pagrindiniams prioritetams ir apčiuopiamiems rezultatams“,

—

atsižvelgdama į 2020 m. kovo 18 d. Komisijos bei Komisijos pirmininkės pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Rytų partnerystės politika po 2020 m. Atsparumo stiprinimas. Visiems naudinga Rytų partnerystė“ ir į 2020 m. gegužės 11 d. Tarybos išvadas dėl Rytų partnerystės politikos po 2020 m.,

—

atsižvelgdama į 2020 m. birželio 12 d. EURONEST parlamentinės asamblėjos biuro žinutę 2020 m. birželio 18 d. vykusios Rytų partnerystės lyderių vaizdo konferencijos proga,

—

atsižvelgdama į 2020 m. birželio 19 d. Europos Parlamento rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Rytų partnerystės, rengiantis 2020 m. birželio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimui (7),

—

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Šarlio Mišelio pastabas po 2020 m. birželio 18 d. vykusios Rytų partnerystės lyderių vaizdo konferencijos,

—

atsižvelgdama į Rytų partnerystės šalių vietos ir regionų valdžios institucijų konferencijos 2018–2020 m. veiksmų planą,

—

atsižvelgdama į EURONEST parlamentinės asamblėjos 2019 m. gruodžio 9 d. rezoliuciją „ES ir Rytų partnerystės šalių švietimo inovacijos ir švietimo reformos: iššūkiai ir galimybės“ (8),

—

atsižvelgdama į 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais priimtą Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., ypač į 4-ąjį darnaus vystymosi tikslą užtikrinti įtraukų ir teisingą kokybišką švietimą ir skatinti mokymosi visą gyvenimą galimybes visiems,

—

atsižvelgdama į Europos socialinių teisių ramstį, kurį 2017 m. lapkričio 17 d. Geteborge įvykusiame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime deramo darbo vietų ir ekonomikos augimo klausimais paskelbė Europos Parlamentas, Taryba ir Europos Komisija, ypač į 1 ramstį dėl visų teisės į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, siekiant išlaikyti ir įgyti įgūdžius, kurie leistų visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai valdyti pokyčius darbo rinkoje,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ (9),

—

atsižvelgdama į 2016 m. kovo 22 d. EURONEST parlamentinės asamblėjos rezoliuciją dėl abipusio profesinių kvalifikacijų, darbo patirties ir universiteto diplomų pripažinimo pagal Bolonijos procesą (10),

—

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Analitinis naujos Europos įgūdžių darbotvarkės pagrindimas“,

—

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“ (COM(2016)0381),

—

atsižvelgdama į 2016 m. gruodžio 7 d. Komisijos komunikatą „Švietimo tobulinimas ir modernizavimas“ (COM(2016)0941),

—

atsižvelgdama į 2018 m. sausio 17 d. Komisijos komunikatą dėl skaitmeninio švietimo veiksmų plano (COM(2018)0022),

—

atsižvelgdama į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planas. Švietimo ir mokymo pritaikymas skaitmeniniam amžiui“ (COM(2020) 624),

—

atsižvelgdama į 2018 m. sausio 17 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl bendrų vertybių, įtraukaus švietimo ir europinio mokymo aspekto (COM(2018)0023),

—

atsižvelgdama į 2018 m. sausio 17 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (COM(2018)0024),

—

atsižvelgdama į 2018 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo, švietimo ir kultūros politikos vaidmuo kuriant stipresnę Europą“ (COM(2018)0268),

—

atsižvelgdama į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „Europos švietimo erdvės sukūrimas iki 2025 m.“ (COM(2020) 625),

—

atsižvelgdama į 2018 m. lapkričio 26 d. Tarybos rekomendaciją dėl aukštojo mokslo, vidurinio ugdymo ir mokymo kvalifikacijų bei mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatinio tarpusavio pripažinimo skatinimo (11),

—

atsižvelgdama į 2020 m. lapkričio 19 d. ministrų komunikatą po Europos aukštojo mokslo erdvės ministrų susitikimo Romoje,

—

atsižvelgdama į savo 2018 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją „Švietimas skaitmeniniame amžiuje: ES politikos formavimo iššūkiai, galimybės ir pamokos“ (12),

—

atsižvelgdama į 2020 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

—

atsižvelgdama į 2020 m. gegužės 5 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių,

—

atsižvelgdama į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planas. Švietimo ir mokymo pritaikymas prie skaitmeninio amžiaus“ (COM(2020)0624), kuriuo grindžiamas 2018–2020 m. Skaitmeninio švietimo veiksmų planas,

—

atsižvelgdama į 1958 m. birželio 25 d. Tarptautinės darbo organizacijos Konvenciją dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje,

—

atsižvelgdama į 1975 m. birželio 23 d. Tarptautinės darbo organizacijos Konvenciją dėl profesinio orientavimo ir profesinio rengimo ugdant žmogaus išgales,

—

atsižvelgdama į 2020 m. vasario 26 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (COM(2020)0070) ir į 2020 m. gegužės 5 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ir į 2020 m. liepos 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliuciją dėl šio pasiūlymo (13),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos pramonės strategija“ (COM(2020)0102),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“ (COM(2020)0456),

—

atsižvelgdama į 2020 m. liepos 21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas ir į 2020 m. liepos 23 d. Parlamento rezoliuciją dėl 2020 m. liepos 17–21 d. neeilinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų (14) ir į 2020 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

—

atsižvelgdama į Komisijos ataskaitą dėl makrofinansinės pagalbos trečiosioms šalims įgyvendinimo 2019 m. (COM(2020) 296),

—

atsižvelgdama į Europos investicijų banko 2018 m. metinę ataskaitą dėl Rytų partnerystės techninės pagalbos patikos fondo,

—

atsižvelgdama į 2018 m. liepos 6 d. Komisijos pasiūlymo parengti skaitmeninio švietimo veiksmų planą 2021–2027 m. (COM(2018) 434),

—

atsižvelgdama į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą, kuriame išdėstytas Europos žaliasis kursas, ypač daug dėmesio skiriant aplinkos, energetikos ir klimato srities partnerystės su Rytų partnerystės valstybėmis užtikrinimui (COM(2019) 640),

—

atsižvelgdama į 2017 m. rugsėjo 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1601, kuriuo sukuriamas Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF), EDVF garantija ir EDVF garantijų fondas,

—

atsižvelgdama į 2020 m. gegužės 28 d. Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (COM(2020) 408),

—

atsižvelgdama į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiaus klimato susitarimą,

—

atsižvelgdama į 2021 m. sausio 19 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Vieningas kovos su COVID-19 frontas“, visų pirma siekiant užtikrinti prieigą prie dalies iš 2,3 mlrd. dozių, kurias ES skiria Rytų partnerystės šalims (COM(2021) 35),

—

atsižvelgdama į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija“ (COM(2020) 103),

—

atsižvelgdama į Europos Parlamento 2019 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl užsienio šalių kišimosi į rinkimus bei dezinformacijos vykstant nacionaliniams ir Europos demokratiniams procesams,

—

atsižvelgdama į Europos Parlamento savo 2019 m. rugsėjo 19 d. rezoliuciją dėl Europos atminimo svarbos Europos ateičiai,

—

atsižvelgdama į 2020 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano (COM(2020) 98),

—

atsižvelgdama į 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) (2009/C119/02),

—

atsižvelgdama į 2020 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos susitarimą dėl preliminaraus susitarimo dėl 2021–2027 m. programos „ES – sveikatos labui“ (COM(2020) 405),

A.

kadangi Rytų partneryste, pradėta 2009 m. kaip bendra politikos iniciatyva, siekiama gilinti ir stiprinti ES, jos valstybių narių ir šešių rytinių kaimyninių šalių (Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos) santykius;

B.

kadangi kolektyvinės pastangos pagal Rytų partnerystės projektą jau davė didelės apčiuopiamos naudos Europos žmonėms, įskaitant didesnę prekybą, judumą, didesnį ekonominį vystymąsi, daugiau žmonių tarpusavio ryšių ir geresnę gyvenimo kokybę;

C.

kadangi strategijoje „Rytų partnerystės politika po 2020 m.“, kurią pateikė Komisija ir Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, pabrėžiama tvaraus vystymosi stabilizavimo svarba, kuris pasiektas investuojant į ekonomikos modernizavimą, ypatingą dėmesį skiriant jaunimui ir nedarbui, siekiant skatinti gerovę visoje Europoje;

D.

kadangi ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijoje (JOIN(2016) 29) įsipareigojama remti aktyvius kultūrinius ir socialinius ES ir jos Rytų partnerių mainus, įtraukti piliečius, valstybės veikėjus ir kultūros veikėjus, stiprinti pilietinę visuomenę ir suteikti daugiau ekonominių galimybių;

E.

kadangi teisė į mokslą įtvirtinta Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 26 straipsnyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14 straipsnyje ir Europos Tarybos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo dėl teisės į mokslą 2 straipsnyje;

F.

kadangi žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės yra neatskiriama visų pagrindinių Rytų partnerystės bendradarbiavimo sričių dalis ir kiekvienai šaliai nustatomi konkretūs prioritetai; kadangi mažumų, įskaitant LGBTI asmenis, žmogaus teisių apsauga nuo visų formų netolerancijos ir diskriminacijos yra tiesiogiai susijusi su galimybe gyventojams gauti kokybišką išsilavinimą;

G.

kadangi teisė dirbti ir užsiimti laisvai pasirinkta ar priimta profesija yra įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15 straipsnyje;

H.

kadangi ES valstybės narės savo ekonominę politiką ir užimtumo skatinimą turi vertinti kaip bendro intereso reikalą ir atitinkamai koordinuoti savo veiksmus Taryboje;

I.

kadangi ES bendradarbiauja su valstybėmis narėmis siekdama įgyvendinti suderintą Europos užimtumo strategiją, skatindama jų bendradarbiavimą ir remdama bei vertindama jų pastangas, pvz., per Europos semestrą, užimtumo gaires ir nacionalinės politikos stebėseną, pasitelkiant bendrą užimtumo ataskaitą, nacionalines reformų programas ir konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

J.

kadangi ES turi prisidėti prie kokybiško švietimo, profesinio mokymo ir jaunimo politikos skatinimo, taip pat prie švietimo prieinamumo visiems, skatindama savo valstybes nares ir, prireikus, remdama, koordinuodama ir papildydama jų veiksmus;

K.

kadangi Europos socialinių teisių ramstyje, kuriam 2017 m. lapkričio 16 d. pritarė Taryba, Parlamentas ir Komisija, pabrėžiama švietimo, mokymo, mokymosi visą gyvenimą, lygių galimybių, neatsižvelgiant į lytį, rasinę ar etninę kilmę, religiją ar tikėjimą, negalią, amžių ar seksualinę orientaciją, svarba, aktyvi parama įsidarbinant ir tinkamos darbo sąlygos, ir itin akcentuojama, kad jaunimas turi teisę į tolesnį mokymąsi, gamybinę praktiką, stažuotę ar geros kokybės darbo pasiūlymą per keturis mėnesius nuo darbo netekimo ar mokyklos baigimo, taip pat jame pabrėžiama, kad vaikai turi teisę į ankstyvą mokslą;

L.

kadangi Komisija pasiūlė sudaryti sąlygas Europos švietimo erdvei veikti, kad ja būtų galima pakeisti Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą („ET 2020“) ir kad ji toliau būtų forumas, kuriame dalyvaujančios šalys galėtų keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, mokytis viena iš kitos, kaupti ir skleisti žinias ir daryti pažangą įgyvendinant švietimo politikos reformas nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis; kadangi naujoji programa „ET 2020“ taip pat turėtų būti grindžiama mokymosi visą gyvenimą požiūriu, kuriuo būtų atsižvelgiama į rezultatus nuo ankstyvosios vaikystės iki suaugusiųjų profesinio mokymo bei aukštojo mokslo ir kuri apimtų visų sričių ir visų formų mokymąsi (formalųjį, neformalųjį mokymąsi ir savišvietą);

M.

kadangi Komisija šiuo metu rengia pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl pradinio ir vidurinio mokymo internetu ir nuotoliniu būdu, daugiausia dėmesio skiriant ES masto bendram supratimui, kaip iki 2021 m. pabaigos užtikrinti, kad nuotolinis, internetinis ir mišrusis mokymasis būtų veiksmingas, įtraukus ir įtraukiantis;

N.

kadangi šiuo metu rengiama Tarybos rekomendacija dėl veiksnių, skatinančių sėkmingą švietimą iki 2022 m.;

O.

kadangi COVID-19 krizė lėmė precedento neturintį masinį perėjimą prie mokymosi internetu, mokymo ir nuotolinio darbo metodų, kuriems reikia novatoriškų nuotolinio mokymosi sprendimų ir palankios ilgalaikės skaitmeninės transformacijos, suvokiant riziką, kad dideli technologijų prieinamumo skirtumai gali paveikti studentų ir darbuotojų pasiekimus;

P.

kadangi ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo, socialinės lygybės ir įtraukties strategijoje „Europa 2020“ pabrėžiama, kaip svarbu, kad ES valstybės narės visais lygmenimis didintų savo investicijas į švietimo ir mokymo politiką;

Q.

kadangi Komisija šiuo metu rengia pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl skaitmeninių įgūdžių ugdymo švietimo ir mokymo srityje ir bendradarbiauja su verslo sektoriumi, kad nustatytų ir atnaujintų atsirandančius įgūdžių poreikius;

R.

kadangi nuolatinis akademinio bei profesinio mokymo įstaigų teikiamų kvalifikacijų ir sparčiai kintančių darbo rinkos poreikių, kuriuos pastaraisiais metais paveikė informacinių ir ryšių technologijų ir viso tretinio sektoriaus plėtra, neatitikimas tebėra didelis iššūkis kai kurioms ES valstybėms narėms ir dar labiau Rytų partnerėms;

S.

kadangi reguliarus ir esminis konsultavimas ir bendradarbiavimas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, įtraukiant suinteresuotuosius subjektus, pvz., švietimo ir mokymo įstaigas, pilietinės visuomenės organizacijas, įmones, socialinius partnerius, užimtumo agentūras ir patį jaunimą, yra labai svarbūs mažinant šią neatitiktį;

T.

kadangi pagal persvarstytos Rytų partnerystės daugiašalės struktūros 4-ąją platformą (judumas ir žmonių tarpusavio ryšiai) siekiama didinti Rytų partnerystės šalių dalyvavimą tokiose ES programų srityse kaip švietimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos, ir ja siekiama skatinti švietimo ir mokymo institucijų, aukštojo mokslo įstaigų, mokyklų ir mokslinių tyrimų įstaigų bendradarbiavimą, taip pat gilinti žinias ir skatinti keitimąsi geriausia praktika šiose srityse;

U.

kadangi ES, jos valstybės narės ir Rytų partnerės turi ginti savo piliečių teises į kokybišką švietimą, pameistrystę ir stažuotes, taip pat į sąžiningas galimybes įtraukioje darbo rinkoje, kad jie savo ruožtu galėtų prisidėti prie konkurencingos ir tvarios Europos ekonomikos;

V.

kadangi Nauja įgūdžių darbotvarkė yra penkerių metų planas, kuris padės ES piliečiams įgyti daugiau ir geresnių įgūdžių ir juos panaudoti, sudarant jiems sąlygas rasti kokybiškas darbo vietas ir taip stiprinti tvarų konkurencingumą, kaip nustatyta Europos žaliajame kurse; kadangi šia darbotvarke taip pat bus užtikrintos lygios galimybės, praktiškai įgyvendintas pirmasis Europos socialinių teisių ramsčio principas (visoje ES visiems asmenims suteikiama galimybė naudotis švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą galimybėmis) ir didinamas atsparumas, kad ES valstybės narės galėtų reaguoti į krizes, remdamosi COVID-19 pandemijos metu įgyta patirtimi;

W.

kadangi COVID-19 pandemija sukėlė sumaištį ES gyventojų šeimose, darbuotojų ir įmonių tarpe, todėl reikia imtis precedento neturinčio atsako;

X.

kadangi ES turi transformuoti įgūdžius profesinio rengimo ir mokymo srityje, siekdama užtikrinti, kad žmonės galėtų klestėti žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos metu, ir sudarydama jiems palankesnes sąlygas atsigauti nuo COVID-19 pandemijos socialinių ir ekonominių padarinių;

Y.

kadangi labai svarbu, kad ES valstybių narių ir jų Rytų partnerių Vyriausybės įvertintų esamos darbo jėgos įgūdžių spragas ir daug investuotų į tai, kad šis trūkumas būtų panaikintas;

Z.

kadangi šis atsigavimas turi būti grindžiamas Europos žaliuoju kursu, Europos skaitmenine darbotvarke ir naująja Europos pramonės strategija, kad po COVID-19 krizės valstybių narių ekonomika taptų stipresnė, atsparesnė, tvaresnė ir konkurencingesnė ir galėtų vykdyti dvejopą perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ir skaitmeninės lyderystės;

1.

primena, kad 2017 m. lapkričio 24 d. Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo bendroje deklaracijoje pabrėžiamas dalyvių įsipareigojimas aktyviai bendradarbiauti su visais partneriais modernizuojant švietimo ir mokymo, mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemas ir didesnį dėmesį skirti jaunimo rėmimui ir įgalėjimui;

2.

ragina ES, jos valstybes nares ir Rytų partneres bendradarbiauti siekiant atsparios, tvarios ir integruotos ekonomikos, t. y. didinti investicijas į žmones, ypatingą dėmesį skiriant jaunimui, ir geriau susieti švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas su verslo sektoriaus poreikiais;

3.

primygtinai ragina ES, jos valstybes nares ir Rytų partneres dėti daugiau pastangų siekiant keturių bendrų tikslų, atitinkančių programoje „ET 2020“ nustatytus prioritetus, ir juos toliau plėtoti Europos švietimo erdvėje, kurioje sudaromos sąlygos: mokymąsi visą gyvenimą ir judumą paversti tikrove, gerinti švietimo ir mokymo kokybę ir veiksmingumą, skatinti teisingumą, demokratines vertybes, socialinę sanglaudą ir aktyvų pilietiškumą ir visais švietimo ir mokymo lygmenimis stiprinti kūrybiškumą ir inovacijas, įskaitant verslumą;

4.

primygtinai reikalauja, kad visi Europos gyventojai turėtų galimybę naudotis patraukliomis, novatoriškomis ir įtraukiomis kokybiškomis mokymosi visą gyvenimą programomis, nes įgūdžiai vis greičiau pasensta, o tokios programos didina besimokančiųjų galimybes gyvenime ir suteikia pagrindą aktyviam pilietiškumui, socialiniam judumui ir teisingesnei visuomenei;

5.

pabrėžia, kad gerai suderinta švietimo ir mokymosi visą gyvenimą politika atlieka pagrindinį vaidmenį geriau derinant darbo jėgos įgūdžius su ekonomikos poreikiais ir kad žmonės, turintys darbo rinkoje iš tiesų reikalingų įgūdžių, neišvengiamai turės geresnių užimtumo galimybių; pažymi, kad galimybė visiems gauti kokybišką išsilavinimą, įskaitant profesinį švietimą, yra labai svarbi suaugusiųjų švietimui ir įgūdžių ugdymui, kaip mokymosi visą gyvenimą metodo dalis; pabrėžia, kad labai svarbu įtraukti švietimo, verslo ir darbo jėgos vystymo lyderius siekiant sukurti sistemą, pagal kurią šalys galėtų veiksmingiau derinti švietimo sistemas ir vietos darbo rinkos poreikius;

6.

pabrėžia, kad svarbu 2021–2027 m. laikotarpiu tęsti Europos kaimynystės priemonę (EKP) pagal naująją Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP), įskaitant mažiausiai 19,2 mlrd. EUR skyrimą Rytų kaimynystės projektams;

7.

primygtinai reikalauja, kad švietimo reformos būtų atidžiai skatinamos, įgyvendinant pagrindines programas, pvz., programas „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir „Europos horizontas“, kad ateityje būtų išvengta švietimo sistemų ir darbo rinkos paklausos Rytų partnerystės šalyse neatitikimų;

8.

ragina ES, jos valstybes nares ir Rytų partneres stiprinti žmonių tarpusavio ryšius ir pripažinti tarpvalstybinio judumo pagal Rytų partnerystės 4 platformos programą „Judumas ir žmonių tarpusavio ryšiai“ svarbą;

9.

pabrėžia, kad svarbu skatinti daugiašališkumą, strateginius prioritetus ir pagrindinių tarptautinių įsipareigojimų ir tikslų, susijusių su klimato kaita, įskaitant darnaus vystymosi tikslus, Darbotvarkę iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimą, įgyvendinimą;

10.

apgailestauja dėl lūkesčių, kad skaitmeninės švietimo ir mokymo technologijos apskritai pagerins ekonomikos ir švietimo sąveiką ir kad švietimo ir mokymo įstaigų investicijos į informacines ir ryšių technologijas duos gerų rezultatų; pabrėžia, kad reikia integruoti IRT į mokymo ir mokymosi procesus ir perorientuoti švietimą nuo žinių perdavimo prie bendro žinių kūrimo; tai turėtų apimti įvairius pokyčius, įskaitant didesnį mokyklų ir mokytojų savarankiškumą; naujų mišrių mokymosi formų įdiegimą, taip pat esmines mokinių vertinimo reformas, visada pirmenybę teikiant kontaktiniam mokymui, nes mokyklos atlieka švietėjišką vaidmenį, kurio negalima atlikti internete;

11.

pabrėžia, kad Rytų partnerystės šalys turi gerinti savo švietimo sistemų kokybę, visų pirma perkvalifikuodamos mokytojus ir modernizuodamos švietimo sistemą, kad ji būtų pritaikyta skaitmeniniam amžiui; giria Gruziją už lyderystę šioje srityje įgyvendinant 2018–2023 m. Švietimo reformos planą, kuriuo siekiama Gruzijos švietimo sistemą suderinti su Europos standartais, ypatingą dėmesį skiriant vidurinėms mokykloms ir profesinio mokymo centrams;

12.

ragina ES, jos valstybes nares ir Rytų partneres stiprinti savo strategijas ir didinti investicijas į švietimo ir mokymo sistemas, kad būtų užtikrintas kokybiškas, prieinamas ir įtraukus švietimas, įskaitant profesinį rengimą ir mokymą, mokymąsi visą gyvenimą, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, ypatingą dėmesį skiriant veiksmingos paramos darbuotojams ir bedarbiams teikimui ir visapusiškai išnaudojant informacinių ir ryšių technologijų teikiamas galimybes, įskaitant žiedinės ekonomikos naudą, kartu atsižvelgiant į skaitmeninės ir žaliosios kompetencijos reikalavimus;

13.

ragina ES, jos valstybes nares ir Rytų partneres siekti šių tikslų užtikrinant geresnę infrastruktūrą, ryšius ir skaitmeninę įrangą, mokant mokytojus naudoti technologijas ir taikyti skaitmenines metodikas, taip pat propaguojant aukščiausios kokybės mokymosi turinį, patogias naudoti priemones ir saugias platformas, kuriose laikomasi privatumo ir etikos standartų ir didinamas atsparumas kibernetinėms grėsmėms;

14.

pažymi, kad judumas švietimo ir mokymosi tikslais skatina ugdyti bendruosius gebėjimus ir patirtį, kurie yra itin svarbūs aktyviam dalyvavimui darbo rinkoje ir apskritai visuomenėje, ir pabrėžia abipusio diplomų pripažinimo svarbą siekiant padidinti šį judumą; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad pavyzdinė ES švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ (2014–2020 m.) labai prisidėjo prie strateginės programos „ET 2020“, nes daugiau kaip keturiems milijonams europiečių ji suteikė galimybių studijuoti, mokytis ir įgyti patirties užsienyje, taigi mokymosi visą gyvenimą principas tapo realybe; ragina Komisiją išnagrinėti būdus, kaip padidinti jaunų studentų ir darbuotojų iš Rytų partnerystės šalių dalyvavimą ES judumo projektuose, įskaitant savanorišką veiklą;

15.

pažymi, kad programos „Erasmus+“ laikotarpio vidurio vertinime atkreiptas dėmesys į teigiamą judumo poveikį besimokančių asmenų pasitikėjimui, nepriklausomybei, socialinei integracijai ir jų vėlesnei integracijai į darbo rinką ir kad programa prisidėjo prie europinės tapatybės jausmo kūrimo; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti daugiau žmonių tarpusavio ryšių, valstybių narių ir jų Rytų partnerių gavėjų tarpusavio mokymąsi ir plėtoti tarpusavio kultūrinius mainus, pasiektus plačiau naudojant programą „Erasmus+“;

16.

pažymi, kad pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę turi būti teikiama ne tik finansinė parama, bet ir aiški socialinės, užimtumo ir integracijos į darbo rinką politikos sistema, siekiant parengti partnerius būsimai narystei Europos Sąjungoje ir remti jų stojimo procesą;

17.

primygtinai reikalauja, kad globalizuotoje švietimo, mokymo ir užimtumo aplinkoje jaunimas galėtų kuo geriau pasinaudoti visomis mokymosi galimybėmis visoje Europoje; todėl palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, kad programai „Erasmus+“ 2021–2027 m. laikotarpiu skirtas biudžetas būtų padidintas iki 30 mlrd. EUR ir kad daugiau dėmesio būtų skiriama mažiau galimybių turinčių asmenų įtraukčiai;

18.

ragina ES, jos valstybes nares ir Rytų partneres dėti daugiau pastangų siekiant padėti žemos kvalifikacijos suaugusiesiems įgyti minimalaus raštingumo, skaičiavimo ir skaitmeninių įgūdžių, pvz., taikant tikslines finansines paskatas ir modulinio mokymosi galimybes, kad būtų skatinamas dalyvavimas mokymuose;

19.

ragina ES, jos valstybes nares ir Rytų partneres teikti paramą dvejinimo priemonės projektams teikiant viešojo administravimo ekspertines žinias Rytų partnerystės valstybėms tuo pat metu įgyvendinant veiklą, kuri apima praktinius seminarus, mokymo sesijas, ekspertų misijas, mokomuosius vizitus, stažuotes ir konsultacijas, siekiant parengti kvalifikuotą darbo jėgą įvairiose srityse, visų pirma skaitmeninės, žiedinės ir ekologiškos ekonomikos srityse;

20.

ragina ES, jos valstybes nares ir Rytų partneres specializuotuose universitetuose sukurti tikslines Rytų partnerystės programas ir elektroninę mokymo internetu kursų platformą, kurioje dėmesys būtų skiriamas Europos vertybėms ir teisinei valstybei, geram valdymui, viešajam administravimui ir korupcijos panaikinimui Rytų partnerystės šalyse;

21.

remia ES ir Rytų partnerystės šalių bendradarbiavimo akademinėje ir švietimo srityje stiprinimą, įskaitant Rytų partnerystės šalių tarpusavio bendradarbiavimą ir regioninės programos, kuria būtų remiami akademinės ir mokslinių tyrimų kompetencijos centrai regione, sukūrimą;

22.

ragina ES, jos valstybes nares ir Rytų partneres analizuoti geriausią patirtį, kaip valdyti aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų darbuotojų judėjimą tarp šalių, ir ta patirtimi dalytis, taip sudarant sąlygas subalansuotam „protų srautui“ ir užkertant kelią jaunų ir išsilavinusių darbuotojų praradimui, darančiam neigiamą poveikį jų kilmės šalių ekonomikos augimui ir vystymuisi;

23.

ragina Komisiją bendradarbiauti su ES valstybėmis narėmis ir Rytų partnerystės šalimis, kad būtų pasiekti programoje „ET 2020“ nustatyti tikslai, t. y. kad bent 95 % vaikų turėtų turėti prieigą prie ankstyvojo ugdymo, kad mažiau nei 10 % vaikų nebaigtų švietimo ir mokymo programų, kad aukštąjį išsilavinimą baigusių asmenų dalis turėtų būti padidinta bent iki 40 % 30–34 m. amžiaus grupėje ir kad bent 15 % 25–64 m. amžiaus suaugusiųjų turėtų dalyvauti mokymosi visą gyvenimą programose, kad bent 20 % aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų ir 6 % 18–34 metų amžiaus asmenų, turinčių pradinę profesinę kvalifikaciją, turėtų būti tam tikrą laiką studijavę ar mokęsi užsienyje ir kad bent 82 % prieš 1–3 metus sėkmingai įgijusių vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą 20–34 m. asmenų turėtų būti įsidarbinę;

24.

su pasitenkinimu pažymi, kad, nepaisant ekonominių sunkumų, visoms Rytų partnerystės šalims pavyko priimti vaikus į mokyklas ir išlaikyti juos švietimo sistemoje;

25.

ragina ES, jos valstybes nares ir Rytų partneres užtikrinti akademinę laisvę įgyvendinant Bolonijos procesą ir laikantis Europos pagrindinių teisių chartijos; šiuo atžvilgiu primena, kad aukštojo mokslo veiklai reikalingas institucinės autonomijos reguliavimo modelis;

26.

ragina ES, jos valstybes nares ir Rytų partneres nuo pat ankstyvo amžiaus gerinti pagrindinius skaitmeninius įgūdžius ir kompetencijas ir parengti patrauklias aukštojo mokslo programas, kurios parengtų daugiau skaitmeninės srities specialistų, kartu užtikrinant, kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas lygioms galimybėms ir lyčių pusiausvyrai skaitmeninių studijų ir karjeros srityje;

27.

ragina ES, jos valstybes nares ir Rytų partneres ypatingą dėmesį skirti nepalankioje padėtyje esančių, diskriminuojamų ir marginalizuotų grupių poreikiams švietimo srityje, taip pat užtikrinant, kad jos nebūtų dvigubai atskirtos ir internetinėje mokymosi aplinkoje;

28.

pabrėžia, kad būtina užtikrinti teisę į švietimą konfliktinėse situacijose ir zonose, ir šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad reikia apginti mokyklas, nes jose turėtų būti užtikrinta saugi erdvė, kurioje vaikai galėtų būti apsaugoti nuo grėsmių ir krizių; pažymi, kad švietimas yra labai svarbus žingsnis siekiant nutraukti krizės ciklą ir mažina būsimų konfliktų tikimybę;

29.

ragina ES, jos valstybes nares ir Rytų partneres mažinti lyčių nelygybę ir skatinti mokyklose labiau atsižvelgti į lyčių aspektą, laikantis naujos 2020–2025 m. lyčių lygybės strategijos, siekiant skatinti lyčių lygybę darbo vietoje ir padėti kovoti su visų formų diskriminacija, įskaitant lyčių stereotipus;

30.

pabrėžia glaudesnio bendradarbiavimo Europos lygmeniu svarbą mokantis iš COVID-19 krizės, per kurią technologijos buvo naudojamos precedento neturinčiu mastu švietimo, mokymo ir darbo srityse, ir taip tapo lemiamu momentu, iš esmės pakeitusiu švietimo aplinką; pabrėžia, kad dėl šios krizės sustiprėjo interneto prieigos ir interneto galimybių spragos, tačiau tai taip pat yra galimybė švietimo ir mokymo sistemas pritaikyti skaitmeniniam amžiui pagal 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planą;

31.

pabrėžia, kad bet kokia technologija turėtų papildyti „tradicinį“ ir kontaktinį mokymą, ir atkreipia dėmesį į problemas, dėl kurių daugelis žmonių, ypač vaikų, negalėjo lankyti mokyklos internetu dėl prieigos prie elektros energijos, interneto ar kompiuterio ir būtinų skaitmeninių įgūdžių trūkumo;

32.

ragina ES, jos valstybes nares ir Rytų partneres didinti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, pvz., pilietinės visuomenės veikėjų, darbdavių asociacijų, profesinių sąjungų, socialinių partnerių, akademinių institucijų, mokymo centrų ir užimtumo agentūrų, sąveiką ir koordinavimą ir įtraukti juos į atitinkamų priemonių rengimą ir įgyvendinimą, kad būtų galima nustatyti ir panaikinti atotrūkį tarp jų darbo rinkų poreikių ir jų švietimo ir mokymo sistemose siūlomų akademinių kvalifikacijų ir profesinių įgūdžių;

33.

pabrėžia, kad Europos demokratijos fondas (EDF) ir Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė (EDŽTRP) atlieka svarbų vaidmenį Rytų partnerystės šalyse, nes jaunimui suteikiamos priemonės ir žinios, kad jie galėtų dalyvauti pilietiniame gyvenime ir kurti geresnę ateitį sau ir savo šalims; ragina Komisiją, EIVT, valstybes nares ir Rytų partneres remti EDF ir EDŽTRP veiklą ir visapusiškai išnaudoti bendradarbiavimo ir sąveikos su Rytų partneriais galimybes demokratinio švietimo srityje;

34.

pabrėžia, kad glaudus švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų ir verslo sektoriaus bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad mūsų švietimo ir mokymo sistemos būtų veiksmingos ateityje; primena, kad veiksmingas perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką priklauso nuo tvirto verslo ir aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimo siekiant pritaikyti mokymo programas, teikti stažuotes ir mentorystę, tuo pat metu visada išsaugant švietimo ir mokymo įstaigų savarankiškumą; ragina skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, siekiant mokyti jaunimą ir informuoti darbdavius apie lūkesčius, susijusius su būsimos darbo jėgos įgūdžiais;

35.

ragina Komisiją išnagrinėti, kaip ES valstybės narės ir jų Rytų partnerės galėtų nuo ankstyvo amžiaus integruoti verslumą į švietimą ir padidinti paramą jauniems verslininkams;

36.

pabrėžia, kad Rytų partnerystės šalių švietimo ir mokymo sistemų modernizavimas suteiks apčiuopiamos naudos jų piliečiams, laikantis pagrindinių Rytų partnerystės politikos principų, užkertant kelią intelektualinio kapitalo praradimui ir skatinant ekonominį atsparumą;

37.

pažymi, kad palanki verslo aplinka su pažangiomis, skaidriomis, aiškiomis ir nuspėjamomis taisyklėmis ir minimalia biurokratija yra būtina siekiant skatinti verslumą, startuolius ir inovacijas, o kova su korupcija ir konkurencijos apsauga gali suteikti labai reikalingų ekonominių galimybių jauniems besiformuojantiems verslininkams;

38.

ragina Komisiją imtis aktyvesnio vaidmens nustatant gerąją patirtį skaitmeninio švietimo srityje, ja dalijantis ir ją plečiant, taip pat skatinant visų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, sukuriant naują Europos skaitmeninio švietimo centrą;

39.

pabrėžia, kad reikia pradėti įgyvendinti bandomąjį projektą, kuriuo būtų siekiama įsteigti Rytų partnerystės atvirojo mokslo ir inovacijų centrą – teminių kompetencijos centrų tinklą Rytų partnerystės šalyse, kuris teiktų mokslinių tyrimų ir inovacijų srities paramą ir paslaugas;

40.

pažymi, kad, nors ES valstybėms narėms tenka pagrindinė atsakomybė už savo švietimo ir mokymo sistemas, pati ES jau atlieka svarbų vaidmenį remdama ir papildydama jų pastangas, visų pirma per Europos profesinio mokymo plėtros centrą (Cedefop);

41.

ragina Komisiją atidžiau stebėti ES lėšų poveikį jaunimui ir įtraukti jaunimo klausimus į ES biudžetą ir makroekonominę politiką;

42.

ragina Komisiją ir visas Europos aukštojo mokslo erdvėje dalyvaujančias šalis dėti daugiau pastangų, kad iki 2025 m. būtų pasiektas automatinis ir abipusis aukštojo mokslo diplomų ir vidurinio išsilavinimo diplomų, taip pat mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų pripažinimas, laikantis 2018 m. lapkričio 26 d. Tarybos rekomendacijos, taip tęsiant pažangą, kuri jau padaryta kituose forumuose, visų pirma Bolonijos procese ir Lisabonos pripažinimo konvencijoje; ragina visas dalyvaujančias šalis visoje Europoje panaikinti kliūtis mokytis ir skatinti novatorišką ir įtraukų švietimą ir mokymą visiems, taip užtikrinant, kad Europos aukštojo mokslo erdvė taptų tikrove;

43.

primygtinai ragina ES, jos valstybes nares ir Rytų partneres laikytis Kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regione konvencijos (Lisabonos konvencija) nuostatų, deramai atsižvelgiant į valstybės, kuri yra šios Konvencijos Šalis, kompetentingą instituciją, kartu pripažįstant aukštojo mokslo diplomus pagal programą „Erasmus+“ ir kitas švietimo programas, taip pat vykdant dvišalį bendradarbiavimą;

44.

ragina ES toliau didinti savo paramą rytinių kaimyninių šalių jaunimui didinant finansavimą nuo 75 mln. EUR 2014–2016 m. laikotarpiu iki 340 mln. EUR 2017–2020 m. laikotarpiu pagal Švietimo ir jaunimo dokumentų rinkinį, kuriuo siekiama sudaryti būtinas sąlygas jaunimui studijuoti, mokytis, dirbti ir dalyvauti visuomenės gyvenime; ragina ES toliau didinti savo paramą šioje srityje;

45.

palankiai vertina tai, kad 2018 m. rugsėjo mėn. Tbilisyje buvo atidaryta pati pirmoji Rytų partnerystės Europos mokykla; primena, kad šioje pavyzdinėje mokykloje, kaip viena iš Rytų partnerystės „20 rezultatų iki 2020 m.“, moksleiviams iš visų šešių Rytų partnerystės šalių dėstoma visame pasaulyje pripažįstama naujoviška programą; ragina ES apsvarstyti galimybę atidaryti panašias mokyklas kitose Rytų partnerystės šalyse;

46.

ragina ES, jos valstybes nares ir Rytų partneres dėti daugiau pastangų siekiant išnaudoti visas veiksmingos švietimo ir ekonomikos sąveikos galimybes pasinaudojant pagrindiniais Rytų partnerystės deklaracijose (COM(SWD(2020) 56) įtvirtintais principais, t. y. demokratijos, gero valdymo ir stabilumo principais; ragina kurti kultūrinio ir demokratinio švietimo iniciatyvas siekiant skatinti judumą ir žmonių tarpusavio ryšius; siekti stipresnės visuomenės užtikrinant tvarų, socialinį ir ekonominį vystymąsi;

47.

palankiai vertina naują Europos įgūdžių darbotvarkę siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio teisingumo ir atsparumo, nes ji padeda įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, visų pirma pirmąjį principą, kuriuo įtvirtinama teisė į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą ir kuris taip pat yra aiškiai įtvirtintas Europos žaliajame kurse, naujoje ES skaitmeninėje strategijoje ir naujose ES pramonės ir MVĮ strategijose, kurios bus sėkmingos tik tuo atveju, jei darbuotojai turės reikiamų įgūdžių;

48.

pažymi, kad naujajame žiedinės ekonomikos veiksmų plane ir 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje taip pat pabrėžiamas lemiamas įgūdžių vaidmuo, kurį jie atlieka pereinant prie žaliosios ir švarios ekonomikos; palankiai vertina Komisijos pasiūlymus imtis veiksmų siekiant skatinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos švietimo srityje;

49.

apgailestauja, kad kai kuriose ES valstybėse narėse ir Rytų partnerystės šalyse dabartinis ilgalaikių bedarbių ir jaunimo nedarbo lygis ir toliau kelia sunkumų; pabrėžia, kad svarbu sukurti daugiau kokybiškų darbo vietų jaunimui; pažymi, kad tai ypač svarbu atsižvelgiant į struktūrinius pokyčius skatinančius veiksnius, pvz., technologines inovacijas ir globalizaciją, kurie suteikia galimybių ir sukelia problemų užimtumo srityje; pabrėžia, kad dėl COVID-19 pandemijos, dėl kurios ES BVP 2020 m. sumažės daugiau kaip 7 %, o nedarbo lygis pasieks 9 %, padarinių reikės dar griežtesnės aktyvios darbo rinkos politikos nei įprastomis aplinkybėmis;

50.

pažymi, kad COVID-19 pandemija paspartino perėjimą prie skaitmeninių technologijų ir suteikė postūmį persvarstyti švietimo paradigmos tvarumą ir veiksmingumą; pažymi, kad nors nuotolinis darbas ir nuotolinis mokymasis tapo realybe dešimtims milijonų žmonių visoje Europoje, dažnai atsiskleidė mūsų skaitmeninio pasirengimo trūkumai, išryškėjo skaitmeninių įgūdžių spragos ir atsirado naujų nelygybės formų, tačiau pandemija padėjo permąstyti mūsų skaitmeninį pasirengimą ir atkreipė dėmesį į klausimus, kurie turi būti sustiprinti skaitmeninėje srityje;

51.

pabrėžia, kad dabar ES padėjo pagrindą pereiti prie naujos įgūdžių darbotvarkės ir vis dėlto turi sukurti aiškią darbo vietų sistemą, kuri skatintų dvejopą pertvarką, užtikrintų atsigavimą nuo COVID-19 pandemijos socialinio ir ekonominio poveikio, stiprintų tvarų konkurencingumą, užtikrintų padorumą, lygias galimybes ir padidintų ES atsparumą;

52.

primygtinai pabrėžia, kad reikia stiprinti ekonominį ir socialinį vystymąsi, be kita ko, didinant sujungiamumą ir regioninę plėtrą, žemės ūkio ir kaimo plėtrą, socialinę ir užimtumo politiką, siekiant gerinti aplinkos apsaugą, didinti atsparumą klimato kaitai, spartinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir plėtoti skaitmeninę ekonomiką bei visuomenę.