This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 22021A0618(01)
Voluntary Partnership Agreement between the European Union and the Republic of Honduras on forest law enforcement, governance and trade in timber products to the European Union
Europos Sąjungos ir Hondūro Respublikos savanoriškos partnerystės susitarimas dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos į Europos Sąjungą importuojamais medienos produktais
Europos Sąjungos ir Hondūro Respublikos savanoriškos partnerystės susitarimas dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos į Europos Sąjungą importuojamais medienos produktais
ST/10365/2020/INIT
OL L 217, 2021 6 18, p. 3–136
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
In force
ELI: http://data.europa.eu/eli/agree_internation/2021/964/oj
|
2021 6 18 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 217/3 |
EUROPOS SĄJUNGOS IR HONDŪRO RESPUBLIKOS SAVANORIŠKOS PARTNERYSTĖS SUSITARIMAS DĖL MIŠKŲ TEISĖS AKTŲ VYKDYMO, MIŠKŲ VALDYMO IR PREKYBOS Į EUROPOS SĄJUNGĄ IMPORTUOJAMAIS MEDIENOS PRODUKTAIS
EUROPOS SĄJUNGA (toliau – Sąjunga)
ir
HONDŪRO RESPUBLIKA (toliau – Hondūras),
toliau kartu – Šalys,
ATSIŽVELGDAMOS į Sąjungos ir Hondūro ryšius, visų pirma į ryšius, susijusius su 2012 m. pasirašytu Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimu;
ATSIŽVELGDAMOS į 2003 m. pasirašytą Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kosta Rikos Respublikos, Salvadoro Respublikos, Gvatemalos Respublikos, Hondūro Respublikos, Nikaragvos Respublikos ir Panamos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą ir 1993 m. pasirašytą Europos ekonominės bendrijos ir Kosta Rikos, Salvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Nikaragvos ir Panamos Respublikų pamatinį bendradarbiavimo susitarimą;
ATSIŽVELGDAMOS į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Miškų teisės aktų vykdymas, miškų valdymas ir prekyba mediena (FLEGT): pasiūlymas dėl ES veiksmų plano“, kuris yra pirmasis žingsnis sprendžiant neatidėliotiną neteisėto miškų kirtimo ir su juo susijusios prekybos problemą;
SUVOKDAMOS tvaraus miškų valdymo principų, nustatytų 1992 m. Rio de Žaneiro deklaracijoje, ypač 10-o principo dėl visuomenės informavimo ir dalyvavimo sprendžiant aplinkosaugos problemas svarbos ir 22-o principo dėl nepaprastai svarbaus čiabuvių ir jų bendruomenių ir kitų vietos bendruomenių vaidmens valdant aplinką ir užtikrinant vystymąsi, svarbą;
ATSIŽVELGDAMOS į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES), ypač į reikalavimą, kad CITES leidimus eksportuoti I, II ir III priedėliuose išvardytų rūšių egzempliorius CITES konvencijos šalys išduotų tik tam tikromis sąlygomis, visų pirma reikalaujant, kad tokie egzemplioriai nebūtų įsigyti pažeidžiant atitinkamus faunos ir floros apsaugos teisės aktus;
DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS svarbą, kurią Šalys teikia daugiašalės prekybos reglamentavimo principams ir taisyklėms, ypač 1994 m. Bendrajame susitarime dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) bei kituose Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutarties (Marakešo sutarties) 1A priede nurodytuose daugiašaliuose susitarimuose nustatytoms teisėms bei pareigoms ir būtinybei juos taikyti skaidriai bei nediskriminuojant;
ATSIŽVELGDAMOS į 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2173/2005 dėl FLEGT licencijavimo schemos medienos importui į Europos bendriją sukūrimo;
ATSIŽVELGDAMOS į Susitarimą, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija, visų pirma į jo VIII antraštinės dalies 289 straipsnį dėl prekybos miškininkystės produktais, – šiuo straipsniu šalys įsipareigojo bendradarbiauti, kad būtų geriau įgyvendinami miškų teisės aktai, tobulinamas valdymas ir skatinama prekyba teisėtai ir tausiai gautais miškininkystės produktais, ir taikyti įvairias priemones, pavyzdžiui, savanoriškos partnerystės susitarimus dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT) arba CITES;
DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS Šalių įsipareigojimą ir ryžtą siekti Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslų ir visų pirma svarbą, kurią Savanoriškos partnerystės susitarimo įgyvendinimas turės siekiant 15-to tikslo, susijusio su tvariu miškų tvarkymu, miškų naikinimo sustabdymu ir priemonių, skirtų nelegalių laukinės gamtos produktų paklausai ir pasiūlai šalinti, patvirtinimu;
PRIPAŽINDAMOS FLEGT savanoriškos partnerystės susitarimo įgyvendinimo svarbą kovojant su klimato kaita ir dedant pastangas mažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų teršalų kiekį, susidarantį dėl miškų naikinimo ir nykimo (REDD+), skatinant miškų teisės aktų vykdymą ir miškų valdymą;
PRIPAŽINDAMOS, kad pirminis Hondūro teisėtumo užtikrinimo sistemos (TUS) siekis yra užtikrinti, kad visa mediena ir visi medienos produktai atitiktų teisinį pagrindą; taip pat, kad Hondūro TUS reikalavimai be išimties būtų taikomi šalies rinkai ir medienos bei medienos produktų eksportui iš Hondūro;
ATSIŽVELGDAMOS į svarbą, Šalių teikiamą visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, neatsižvelgiant į jų lytį, amžių, vietovę, religiją ar įsitikinimus, etninę kilmę, rasę, kalbą, negalią ar bet kokią kitą būseną, taip pat pilietinės visuomenės, privačiojo sektoriaus, Hondūro čiabuvių ir iš Afrikos kilusių tautų, vietos gyventojų dalyvavimui sėkmingai įgyvendinant miškų valdymo politiką, visų pirmą rengiant konsultacijas ir viešai skelbiant informaciją;
ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad Hondūro miškų ištekliai yra strateginis turtas, tvariai valdomas Nacionalinės miškų išsaugojimo, plėtros, saugomų teritorijų ir laukinės augalijos bei gyvūnijos institucijos (isp. Instituto Nacional de Conservación y Desarrollo Forestal, Áreas Protegidas y Vida Silvestre (toliau – ICF)), taikant nacionalinį miškininkystės politikos modelį, parengtą taip, kad būtų galima veiksmingai reaguoti į tvarios miškotvarkos uždavinius ir veiksmingai vykdyti investavimo į viešojo ir privačiojo miškų sektorių plėtrą nukreipimo, reguliavimo, valdymo ir palengvinimo užduotis;
ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad įgyvendinant Hondūro miškų ūkio politiką ir laikantis jo Miškų įstatymo stengtasi užtikrinti saugomų teritorijų apsaugą ir ekonominę plėtrą, spygliuočių miškų gaivinimą ir tvarią miškotvarką, plačialapių medžių miškų apsaugą ir tvarios miškotvarkos skatinimą, bendruomenės organizacijų įtraukimą tvariai tvarkant miškus, nacionalinės aplinkos apsaugos ir miškų atkūrimo skatinimą, integruotą mikrobaseinų tvarkymą, išsamią neteisėto miškų kirtimo ir prekybos mediena bei laukiniais augalais ir gyvūnais stebėseną, taip pat institucinį miškininkystės, saugomų teritorijų ir laukinės gamtos sektoriaus modernizavimą;
ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad šis susitarimas bus pagrindinė socialinės plėtros programų, šalyje įgyvendinamų siekiant didinti užimtumą, gerinti investavimo sąlygas, formuoti žemės naudojimo planavimo politiką, padėti gaivinti pramonę bei užtikrinti socialiniu ir aplinkos apsaugos požiūriu tausų išteklių naudojimą, ašis;
ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad Hondūro Miškų įstatymas parengtas siekiant nustatyti teisinę sistemą, aprėpiančią miškų išteklių, saugomų teritorijų ir laukinės gamtos administravimą ir tvarkymą, įskaitant jų apsaugą, atkūrimą, produktyvų naudojimą, išsaugojimą ir skatinimą, taip skatinant darnų vystymąsi, atitinkantį šalies socialinius, ekonominius, aplinkos ir kultūrinius interesus;
ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad Hondūro Respublikos Nacionalinio kongreso ratifikuotos tarptautinės sutartys dėl aplinkos ir miškininkystės yra dalis nacionalinės teisės aktų, o šiais remiamasi formuojant ir įgyvendinant šalies miškų ūkio politiką;
ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad pasirašydamas šį Susitarimą Hondūras tikisi sustiprinti miškų sektoriaus valdymą, žemės naudojimą ir žemės naudojimo teises bei teisės aktus; pradėti stiprius ir veiksmingus procesus, skirtus įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, taip sudarant sąlygas didesnio masto ir skaidresnėms investicijoms; nustatyti žemės naudojimo politiką; investicijų politiką, kuria būtų remiama teisėta gamyba; taip pat remti REDD+ politikos įgyvendinimą tiesiogiai šalinant tam tikras miškų naikinimo ir miškų nykimo priežastis;
ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad įgyvendinant šį Susitarimą bus remiamos kovos su klimato kaita pastangos, susijusios su REDD+ pastangomis;
ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad 1992 m. Rio deklaracija dėl aplinkos ir plėtros yra pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis siekiama visuotinio konsensuso dėl visų rūšių miškų tvarkymo, išsaugojimo ir ekologiškai tvaraus kirtimo, taip pat į tai, kad Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja neseniai patvirtino teisiškai neįpareigojantį dokumentą, aprėpiantį visų rūšių miškus,
SUSITARĖ:
1 STRAIPSNIS
Tikslas
Šio Susitarimo tikslas, atitinkantis Šalių bendrą įsipareigojimą tvariai tvarkyti visų rūšių miškus, – sukurti teisinę sistemą, kuria būtų užtikrinta, kad visi iš Hondūro į Sąjungą importuojami medienos produktai, kuriems taikomas šis Susitarimas, būtų teisėtai pagaminti, ir taip skatinti prekybą minėtais medienos produktais.
Šis Susitarimas taip pat yra Šalių dialogo ir bendradarbiavimo pagrindas, kuriuo siekiama padėti ir skatinti visiškai įgyvendinti šį Susitarimą, pagerinti miškų teisės aktų vykdymą ir miškų valdymą.
2 STRAIPSNIS
Apibrėžtys
Šiame Susitarime vartojamų terminų apibrėžtys:
|
a) |
importas į Sąjungą – medienos produktų, kurie negali būti priskiriami prie nekomercinio pobūdžio prekių, apibrėžtų 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, 1 straipsnio 21 punkte, išleidimas į laisvą apyvartą Sąjungoje, kaip apibrėžta 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 201 straipsnyje; |
|
b) |
eksportas – medienos produktų, išskyrus per Hondūrą tranzitu vežamus medienos produktus, fizinis išvežimas arba paėmimas iš bet kurios Hondūro teritorijos dalies; |
|
c) |
tranzitu vežami medienos produktai – trečiosios valstybės kilmės medienos produktai, kuriuos įvežamus į Hondūro teritoriją tikrina muitinė ir kurie iš jos išvežami nepakeisto pavidalo, jų kilmės šalis nesikeičia ir jais Hondūre neprekiaujama; |
|
d) |
medienos produktai – I priede išvardyti produktai; |
|
e) |
SS kodas – ne ilgesnis kaip šešiaženklis kodas, nustatytas Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos nomenklatūroje, sudarytoje pagal Pasaulio muitinių organizacijos Tarptautinę konvenciją dėl suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos; |
|
f) |
FLEGT licencija – dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad siunta yra iš teisėtų šaltinių ir patikrinta pagal šiuo Susitarimu nustatytus kriterijus; |
|
g) |
licencijas išduodanti institucija – institucija, kurią Hondūras paskyrė išduoti ir tikrinti FLEGT licencijas; |
|
h) |
kompetentingos institucijos – institucijos, kurias Sąjungos valstybės narės paskyrė gauti, priimti ir tikrinti FLEGT licencijas; |
|
i) |
siunta – tam tikras medienos produktų, nurodytų FLEGT licencijoje, kiekis, ekspeditoriaus ar siuntėjo siunčiamas iš Hondūro ir pateikiamas Sąjungos muitinės įstaigai, kad būtų išleistas į laisvą apyvartą; |
|
j) |
teisėtai pagaminta mediena – medienos produktai, paruošti vietoje, pagaminti, apdirbti, atvežti ir parduoti taikant procesus, atitinkančius Hondūre galiojančius teisės aktus, kaip nustatyta II priede, ir (arba) importuoti ir pagaminti pagal tuos teisės aktus; |
|
k) |
išleidimas į laisvą apyvartą — Sąjungos muitinės procedūra, pagal kurią ne Sąjungos kilmės prekėms suteikiamas Sąjungos prekių muitinis statusas pagal Reglamentą (ES) Nr. 952/2013 ir kuri apima: mokėtinų importo muitų rinkimą, kitų reikiamų mokesčių rinkimą, prekybos politikos priemonių, draudimų ir apribojimų taikymą ir kitų nustatytų formalumų atlikimą importuojant prekes. |
3 STRAIPSNIS
FLEGT licencijavimo schema
1. Šalys šiuo Susitarimu nustato Miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena licencijavimo schemą (toliau – FLEGT licencijavimo schema). Šia schema nustatomos procedūros ir reikalavimai, kuriais siekiama patikrinti ir patvirtinti, išduodant FLEGT licencijas, kad į Sąjungą siunčiami medienos produktai pagaminti teisėtai. Pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2173/2005 ir šį Susitarimą Sąjunga nepriims iš Hondūro į Sąjungą importuojamų siuntų, jeigu jos neturės FLEGT licencijų.
2. FLEGT licencijavimo schema taikoma I priede nurodytiems medienos produktams.
3. Šalys susitaria imtis visų būtinų priemonių šiai FLEGT licencijavimo schemai įgyvendinti.
4 STRAIPSNIS
Licencijas išduodanti institucija
1. Hondūras paskiria licencijas išduodančią instituciją ir Europos Komisijai atsiunčia jos kontaktinius duomenis. Šią informaciją abi Šalys skelbia viešai.
2. Licencijas išduodanti institucija tikrina, ar medienos produktai pagaminti teisėtai pagal II priede nurodytus teisės aktus. Institucija Hondūre teisėtai pagamintos ir eksportui į Sąjungą skirtos medienos siuntoms išduoda FLEGT licencijas. Reikiamais atvejais Hondūras išduoda būtinus dokumentus per jo teritoriją, kontroliuojant Hondūro muitinei, tranzitu vežamiems medienos produktams.
3. Licencijas išduodanti institucija negali išduoti FLEGT licencijų jokiems medienos produktams, kuriuos sudaro medienos produktai arba kuriuose yra medienos produktų, į Hondūrą importuotų iš trečiosios šalies, jeigu juos draudžia eksportuoti tos trečiosios šalies įstatymai arba jei yra įrodymų, kad tie medienos produktai buvo pagaminti pažeidžiant šalies, kurioje medžiai buvo nukirsti, įstatymus.
4. Laikydamasi skaidrumo principo licencijas išduodanti institucija registruoja ir viešai skelbia savo procedūras, taikomas išduodant FLEGT licencijas. Institucija taip pat registruoja visas siuntas, kurioms taikomos FLEGT licencijos, ir pagal nacionalinius duomenų apsaugos teisės aktus šį registrą pateikia nepriklausomam auditui, kartu išsaugodama eksportuotojų duomenų konfidencialumą.
5 STRAIPSNIS
Sąjungos kompetentingos institucijos
1. Europos Komisija Hondūrui praneša Sąjungos valstybių narių paskirtų kompetentingų institucijų kontaktinius duomenis. Šią informaciją abi Šalys skelbia viešai.
2. Kompetentingos institucijos, prieš išleisdamos siuntas į laisvą apyvartą Sąjungoje, patikrina, ar visos siuntos turi galiojančias FLEGT licencijas. Kilus abejonių dėl FLEGT licencijos galiojimo pagal III priedą, išleidimas į laisvą apyvartą gali būti sustabdytas, o siunta sulaikyta.
3. Kompetentingos institucijos registruoja ir kasmet viešai skelbia informaciją apie gautas FLEGT licencijas.
4. Laikydamosi su duomenų apsauga susijusių nacionalinės teisės aktų, kompetentingos institucijos suteikia prieigą prie atitinkamų dokumentų bei duomenų asmenims ar įstaigoms, kuriuos Hondūras paskyrė nepriklausomais auditoriais.
5. Kai į Sąjungą įvežami medienos produktai, gauti iš Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) priedėliuose nurodytų rūšių ir turintys FLEGT licenciją, atliekamas tik 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą nustatytas tokių produktų patikrinimas. Visais atvejais FLEGT licencijavimo schema užtikrinama, kad šie produktai pagaminti iš teisėtai nukirstų medžių.
6 STRAIPSNIS
FLEGT licencijos
1. Licencijas išduodanti institucija FLEGT licencijas išduoda kaip patvirtinimo, kad medienos produktai pagaminti teisėtai, priemonę.
2. FLEGT licencijos išduodamos naudojant rašytinę formą ispanų kalba, kaip nurodyta IV priede.
3. Bendru susitarimu Šalys gali sukurti elektronines FLEGT licencijų išdavimo, perdavimo ir priėmimo sistemas.
4. FLEGT licencijų išdavimo tvarka ir techninės specifikacijos nurodytos IV priede.
7 STRAIPSNIS
Teisėtai pagamintos medienos apibrėžtis
Šiame Susitarime vartojama teisėtai pagamintos medienos apibrėžtis yra pateikta II priede. Šiame priede pateikti Hondūro nacionalinės teisės aktai, kurių būtina laikytis, kad medienos produktams būtų galima suteikti FLEGT licenciją. Priede taip pat nustatyti principai, kriterijai, rodikliai ir tikrinimo būdai, kuriais įrodoma atitiktis teisės aktams.
8 STRAIPSNIS
Pagamintos arba įsigytos medienos teisėtumo tikrinimas
1. Hondūras įdiegia tikrinimo, kad siuntai skirti medienos produktai pagaminti teisėtai, sistemą, kad būtų užtikrinta, jog į Sąjungą būtų eksportuojamos tik taip patikrintos siuntos. Ši teisėtumo tikrinimo sistema apima atitikties patikras, siekiant užtikrinti, kad eksportui į Sąjungą skirti medienos produktai buvo pagaminti arba įsigyti teisėtai ir kad FLEGT licencijos nebūtų išduotos neteisėtai pagamintos ar įsigytos arba nežinomos kilmės medienos siuntoms. Ši sistema taip pat apima procedūras, kuriomis siekiama užtikrinti, kad į tiekimo grandinę nepatektų neteisėtos arba nežinomos kilmės mediena.
2. Sistema, taikoma siekiant patikrinti, ar medienos produktų siuntos paruoštos iš teisėtai pagamintų produktų, aprašyta V priede.
9 STRAIPSNIS
FLEGT licenciją turinčių siuntų išleidimas į laisvą apyvartą
1. Siuntų, kurioms išduotos FLEGT licencijos, išleidimo į laisvą apyvartą Sąjungoje procedūros aprašytos III priede.
2. Kilus abejonių dėl bet kurios licencijos galiojimo, siuntą priimanti Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija licenciją išdavusios institucijos gali nedelsdama prašyti papildomos informacijos ir (arba) paaiškinimo. Jeigu licenciją išdavusi institucija neatsako per 21 darbo dieną nuo prašymo pateikti papildomos informacijos gavimo dienos, kompetentinga institucija veikia pagal savo taikytinus nacionalinės teisės aktus ir licencijos nepriima. Jeigu, pateikus papildomą informaciją, nustatoma, kad licencijoje pateikta informacija neatitinka siuntos, kompetentinga institucija veikia pagal galiojančius nacionalinės teisės aktus ir licencijos nepriima. Licenciją išdavusi institucija turi būti informuojama apie kiekvieną atvejį, kai FLEGT licencija nepriimama, kartu nurodant nepriėmimo priežastį.
3. Jei konsultuojantis dėl FLEGT licencijų nuolat kyla nesutarimų arba sunkumų, klausimas gali būti perduotas nagrinėti Jungtiniam įgyvendinimo komitetui.
10 STRAIPSNIS
Nepriklausomas auditorius
1. Šalys susitaria dėl poreikio kreiptis į nepriklausomą auditorių sutartiniais intervalais, kad būtų patikrintas Hondūro teisėtumo užtikrinimo sistemos (TUS) ir FLEGT licencijavimo schemos veikimas ir veiksmingumas, kaip nustatyta VI priede.
2. Hondūras, pasikonsultavęs su Sąjunga, VI priede nurodytoms užduotims atlikti pasamdo nepriklausomą auditorių.
3. Nepriklausomas auditorius savo pastabas Šalims pateikia ataskaitose, laikydamasis VI priede aprašytos procedūros. Nepriklausomo auditoriaus ataskaitos skelbiamos VI priede nustatyta tvarka.
4. Šalys palengvina nepriklausomo auditoriaus darbą, visų pirma jos užtikrina, kad auditorius turėtų prieigą prie informacijos, būtinos jo funkcijoms kiekvienos Šalies teritorijoje atlikti. Tačiau, laikydamosi savo atitinkamų duomenų apsaugos teisės aktų, Šalys gali atsisakyti paviešinti informaciją, kurios atskleisti jos neturi teisės.
11 STRAIPSNIS
Pažeidimai
Šalys pagal 21 straipsnį viena kitai praneša, jeigu įtaria bet kokį FLEGT licencijavimo schemos apėjimą arba pažeidimą arba turi to įrodymų, visų pirma (bet ne išimtinai) jos praneša apie:
|
a) |
nesąžiningą prekybą, visų pirma prekybos srautų iš Hondūro į Sąjungą nukreipimą per trečiąją šalį, kai yra pagrindo manyti, kad tai daroma norint išvengti licencijavimo; |
|
b) |
FLEGT licencijas, skirtas medienos produktams, kurių sudėtyje yra medienos iš trečiųjų šalių, kuri, kaip įtariama, yra neteisėtai pagaminta, ir |
|
c) |
sukčiavimą gaunant arba naudojant FLEGT licencijas. |
12 STRAIPSNIS
FLEGT licencijavimo schemos įgyvendinimo pradžios data
1. Šalys viena kitai per Jungtinį įgyvendinimo komitetą praneša, kai mano atlikusios visus būtinus FLEGT licencijavimo schemos parengiamuosius veiksmus, kad schema galėtų visiškai veikti.
2. Šalys per Jungtinį įgyvendinimo komitetą užsako atlikti nepriklausomą FLEGT licencijavimo schemos vertinimą pagal VII priede nustatytus kriterijus. Vertinimu nustatoma, ar V priede aprašyta teisėtumo užtikrinimo sistema, kuria paremta FLEGT licencijavimo schema, tinkamai atlieka savo funkcijas.
3. Remdamosi Jungtinio įgyvendinimo komiteto rekomendacijomis Šalys susitaria dėl datos, kurią FLEGT licencijavimo schema įsigalios. Šalys viena kitai praneša šią datą tokiomis rašytinėmis priemonėmis, kokios Jungtinio įgyvendinimo komiteto laikomos tinkamomis.
13 STRAIPSNIS
FLEGT licencijavimo schemos taikymas į Sąjungą neeksportuojamiems medienos produktams
1. Hondūras stengiasi patikrinti ir šalies rinkai, ir eksportui į kitas, ne ES, rinkas skirtų medienos produktų teisėtumą. Hondūras, taikydamas teisėtumo patikrinimo sistemas, parengtas šiam Susitarimui įgyvendinti, taip pat deramai stengiasi patikrinti importuojamų medienos produktų teisėtumą.
2. Tokioms pastangoms paremti, Sąjunga, palaikydama dialogą su suinteresuotosiomis šalimis, ragina prekybai kitose tarptautinėse rinkose ir su trečiosiomis šalimis taikyti sistemas, parengtas šiam Susitarimui įgyvendinti.
14 STRAIPSNIS
Šio Susitarimo įgyvendinimo tvarkaraštis
1. Šalys, veikdamos per Jungtinį įgyvendinimo komitetą, patvirtina šio Susitarimo įgyvendinimo tvarkaraštį.
2. Šalys įgyvendinimo pažangą vertina remdamosi Jungtinio įgyvendinimo komiteto patvirtintu tvarkaraščiu.
15 STRAIPSNIS
Papildomos ir paramos priemonės
1. Sritys, kuriose reikia papildomų techninių ir finansinių išteklių, kad būtų galima įgyvendinti šį Susitarimą ir pašalinti pagrindines neteisėto miško kirtimo priežastis ir paskatas, nurodytos VIII priede.
2. Hondūras užtikrina, kad šiam Susitarimui įgyvendinti reikalingas gebėjimų stiprinimas būtų įtrauktas į jo nacionalines planavimo priemones, skurdo mažinimo strategijas ir nacionalinį biudžetą.
3. Šalys užtikrina, kad veikla, susijusi su šio Susitarimo įgyvendinimu, būtų derinama su atitinkamomis dabartinėmis ir būsimomis vystymosi iniciatyvomis, visų pirma su REDD+.
4. Papildomų išteklių teikimui pagal 1 dalį taikomos įprastos pagalbos Hondūrui programavimo procedūros, taip pat paties Hondūro biudžeto procedūros.
5. Šalys apsvarsto, ar reikia bendros tvarkos arba mechanizmo, kuriuo būtų koordinuojami Europos Komisijos ir Sąjungos valstybių narių finansiniai ir techniniai įnašai, skirti padėti taikyti šį Susitarimą.
16 STRAIPSNIS
Suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas įgyvendinant šį Susitarimą
1. Hondūras į šio Susitarimo įgyvendinimą įtraukia suinteresuotuosius subjektus.
2. Hondūras užtikrina, kad įgyvendinant šį Susitarimą ir vykdant jo stebėseną dalyvautų atitinkami suinteresuotieji subjektai, neatsižvelgiant į jų lytį, amžių, vietovę, religiją ar įsitikinimus, etninę kilmę, rasę, kalbą, negalią ar bet kokią kitą būseną, ir taip skatina privačiojo sektoriaus, pilietinės visuomenės, vietos bendruomenių, Hondūro čiabuvių bei iš Afrikos kilusių tautų ir kitų subjektų, priklausančių nuo miškų, dalyvavimą.
3. Dalyvavimas Jungtiniame įgyvendinimo komitete turi atspindėti Hondūro miškų sektoriaus subjektų grupių įvairovę: viešąjį ir privatųjį sektorius, pilietinę visuomenę, Hondūro čiabuvių bei iš Afrikos kilusias tautas, vietos bendruomenes ir prireikus kitas grupes.
4. Sąjunga šio Susitarimo įgyvendinimo klausimais reguliariai konsultuojasi su suinteresuotaisiais subjektais, atsižvelgdama į savo įsipareigojimus pagal 1998 m. Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais.
17 STRAIPSNIS
Socialinė apsauga
1. Siekdamos maksimaliai sumažinti galimą neigiamą poveikį 16 straipsnio 2 dalyje išvardytiems suinteresuotiesiems subjektams Šalys susitaria vertinti šio Susitarimo poveikį tų subjektų gyvenimo būdui.
2. Šalys stebi šio Susitarimo poveikį 16 straipsnio 2 dalyje išvardytiems suinteresuotiesiems subjektams ir imasi pagrįstų bei tinkamų priemonių bet kokiam neigiamam poveikiui sušvelninti. Šalys gali susitarti dėl papildomų priemonių bet kokiam neigiamam poveikiui šalinti, taikant šio Susitarimo vertinimo metodą, dėl kurio Šalys susitars.
18 STRAIPSNIS
Rinkos paskatos
Atsižvelgdama į savo tarptautinius įsipareigojimus Sąjunga siekia skatinti palankias galimybes medienos produktams, kuriems taikomas šis Susitarimas, patekti į jos rinką. Šios pastangos apima:
|
a) |
viešojo ir privačiojo pirkimo politikos, pripažįstančios pastangas užtikrinti teisėtų medienos produktų tiekimą, skatinimą ir |
|
b) |
palankesnę nuomonę apie FLEGT licenciją turinčius produktus Sąjungos rinkoje. |
19 STRAIPSNIS
Jungtinis įgyvendinimo komitetas
1. Šalys įsteigia Jungtinį įgyvendinimo komitetą, atsakingą už šio Susitarimo įgyvendinimą ir stebėseną, taip pat už nepriklausomo audito valdymą. Jungtinis įgyvendinimo komitetas taip pat padeda Šalims palaikyti dialogą ir keistis informacija.
2. Jungtinis įgyvendinimo komitetas įsteigiamas per tris mėnesius nuo šio Susitarimo įsigaliojimo pagal 31 straipsnį. Kiekviena Šalis į komitetą paskiria savo atstovus. Komiteto sprendimai priimami bendru sutarimu.
3. Jungtinis įgyvendinimo komitetas sprendžia visus klausimus, susijusius su veiksmingu šio Susitarimo įgyvendinimu. Visų pirma, Jungtinis įgyvendinimo komitetas:
|
a) |
susitinka bent du kartus per metus pirmuosius dvejus metus ir bent kartą per metus vėlesniais metais Šalių prieš tai susitartoje vietoje susitartu laiku ir laikantis susitartos darbotvarkės; |
|
b) |
rengia savo darbotvarkę ir orientacines bendrų veiksmų sąlygas; |
|
c) |
nustato savo darbo tvarkos taisykles; |
|
d) |
nustato bendro pirmininkavimo posėdžiams tvarką; |
|
e) |
rengia, peržiūri, atnaujina ir tvirtina dokumentus ir procedūras, reikalingas šiam Susitarimui įgyvendinti; |
|
f) |
užtikrina, kad jo darbas būtų skaidrus ir kad informacija apie jo darbą ir sprendimus būtų skelbiama visuomenei; |
|
g) |
prireikus steigia darbo grupes ar kitus pagalbinius organus sritims, reikalaujančioms tam tikros patirties; |
|
h) |
susitaria dėl šio Susitarimo įgyvendinimo ir poveikio stebėsenos bei vertinimo metodo, ir |
|
i) |
skelbia metinę ataskaitą. Šios ataskaitos turinio išsamūs duomenys pateikti X priede. |
4. Konkrečios Jungtinio įgyvendinimo komiteto funkcijos aprašytos X priede.
5. Papildomi Jungtinio įgyvendinimo komiteto posėdžiai gali būti rengiami bet kurios Šalies prašymu.
20 STRAIPSNIS
Skaidrumas ir galimybė susipažinti su vieša informacija
1. Siekiant pagerinti valdymą, įgyvendinant šį Susitarimą labai svarbu, kad suinteresuotiesiems subjektams būtų teikiama informacija. Informacija skelbiama reguliariai, siekiant palengvinti sistemų įgyvendinimą ir stebėseną, didinti skaidrumą ir taip didinti suinteresuotųjų subjektų ir vartotojų pasitikėjimą bei užtikrinti, kad Šalys būtų atskaitingos. Išsamūs skelbtinos informacijos duomenys pateikti IX priede.
2. Šalys apsvarsto tinkamiausias priemones (žiniasklaidą, dokumentus, internetą, praktinius seminarus, metines ataskaitas), kuriomis ši informacija būtų teikiama visuomenei. Tos priemonės aprašytos IX priede. Visų pirma, Šalys stengiasi įvairiems su miškų sektoriumi susijusiems suinteresuotiesiems subjektams teikti patikimą, aktualią ir naujausią informaciją.
21 STRAIPSNIS
Pranešimų apie šio Susitarimo įgyvendinimą teikimas
1. Už oficialius pranešimus apie šio Susitarimo įgyvendinimą atsakingi Šalių atstovai:
|
— |
Europos Sąjungos vardu – Sąjungos Delegacijos Hondūre vadovas; |
|
— |
Hondūro vardu – Nacionalinio miškų išsaugojimo, plėtros, saugomų teritorijų ir laukinės augalijos bei gyvūnijos institucijos (ICF) ministras-direktorius. |
2. Šalys viena kitai laiku perduoda informaciją, būtiną įgyvendinant šį Sprendimą.
22 STRAIPSNIS
Konfidenciali informacija
1. Abi Šalys įsipareigoja neperžengdamos savo teisės aktų ribų neatskleisti konfidencialios informacijos, kuria keičiamasi pagal šį Susitarimą. Nė viena Šalis viešai neatskleidžia ir savo institucijoms neleidžia atskleisti komercinių paslapčių arba konfidencialios komercinės informacijos, kuria pasikeičiama pagal šį Susitarimą.
2. Pagal 1 dalį konfidencialia nelaikoma ši informacija:
|
a) |
Hondūro išduotų ir Sąjungos gautų FLEGT licencijų skaičius, pagal tas licencijas iš Hondūro eksportuotų ir Sąjungos gautų medienos produktų kiekis; |
|
b) |
FLEGT licencijos turėtojų ir importuotojų pavadinimai (vardai, pavardės) ir adresai; |
|
c) |
bet kurio eksportuotojo sumokėtų rinkliavų ir mokesčių sumos, ir |
|
d) |
piniginės baudos arba reguliavimo veiksmai, kurių imamasi prieš bet kurį rangovą arba FLEGT licencijos turėtoją. |
23 STRAIPSNIS
Teritorinis taikymas
Šis Susitarimas Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytomis sąlygomis taikomas teritorijoms, kuriose taikytina ta Sutartis, ir Hondūro teritorijai.
24 STRAIPSNIS
Ginčų sprendimas
1. Bet kokį su šio Susitarimo taikymu arba aiškinimu susijusį ginčą Šalys siekia išspręsti neatidėliotinomis konsultacijomis.
2. Konsultacijos pagal 1 dalį inicijuojamos rašytiniu prašymu, nurodant spręstiną klausimą (-us) ir konsultacijų datą bei vietą.
3. Jeigu per tris mėnesius nuo pirminio prašymo konsultuotis pateikimo dienos ginčas neišspręstas konsultuojantis, bet kuri Šalis ginčą gali perduoti nagrinėti Jungtiniam įgyvendinimo komitetui, o šis stengiasi jį išspręsti. Jungtiniam įgyvendinimo komitetui suteikiama visa svarbi informacija, reikalinga nuodugniai ištirti padėtį, kad būtų rastas priimtinas sprendimas. Šiuo tikslu Jungtinis įgyvendinimo komitetas privalo išnagrinėti visas galimybes užtikrinti veiksmingą šio Susitarimo įgyvendinimą.
4. Jeigu Jungtinis įgyvendinimo komitetas negali išspręsti ginčo, Šalys gali kartu gali prašyti trečiosios šalies geranoriškos pagalbos ar tarpininkavimo.
5. Jeigu ginčo nepavyksta išspręsti 3 dalyje nustatyta tvarka, bet kuri iš Šalių gali pranešti kitai Šaliai apie arbitro paskyrimą; tada kita Šalis per 30 kalendorinių dienų nuo pirmojo arbitro paskyrimo turi paskirti antrąjį arbitrą. Per du mėnesius nuo antrojo arbitro paskyrimo Šalys kartu paskiria trečiąjį arbitrą.
6. Arbitrų sprendimai priimami balsų dauguma per šešis mėnesius nuo trečiojo arbitro paskyrimo dienos.
7. Arbitro sprendimas Šalims privalomas ir neskundžiamas.
8. Jungtinis įgyvendinimo komitetas nustato arbitražo tvarką.
25 STRAIPSNIS
Sustabdymas
1. Šalis, norinti sustabdyti šį Susitarimą, apie tokį ketinimą raštu praneša kitai Šaliai. Vėliau Šalys šį klausimą aptaria atsižvelgdamos į atitinkamų suinteresuotųjų subjektų nuomonę.
2. Bet kuri iš Šalių šio Susitarimo įgyvendinimą gali sustabdyti, jeigu kita Šalis:
|
a) |
nevykdo savo prievolių, nustatytų pagal šį Susitarimą; |
|
b) |
netaiko reguliavimo bei administracinių priemonių ir būdų, reikalingų šiam Susitarimui įgyvendinti, arba |
|
c) |
veikia arba neveikia taip, kad tai kelia didžiulę riziką Sąjungos arba Hondūro žmonių aplinkai, sveikatai, saugai arba saugumui. |
Apie sprendimą dėl sustabdymo ir šio sprendimo priežastis raštu pranešama kitai Šaliai.
3. Šio Susitarimo sąlygos nebetaikomos praėjus 30 dienų nuo pranešimo pateikimo pagal 2 dalį.
4. Šis Susitarimas vėl taikomas po 30 kalendorinių dienų nuo tada, kai jį sustabdžiusi Šalis kitai Šaliai praneša, kad sustabdymo priežasčių nebeliko.
26 STRAIPSNIS
Pakeitimai
1. Šalis, norinti atlikti šio Susitarimo pakeitimus, tokį pasiūlymą pateikia ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki kito Jungtinio įgyvendinimo komiteto posėdžio. Komitetas išnagrinėja pasiūlymą ir, jeigu sutariama, pateikia rekomendaciją. Abi Šalys apsvarsto rekomendaciją ir, jeigu sutariama, patvirtina ją pagal savo pačios procedūras.
2. Visi abiejų Šalių patvirtinti pakeitimai įsigalioja pirmąją mėnesio, einančio po Šalių pranešimo viena kitai apie šiam tikslui būtinų procedūrų baigimą, dieną.
3. Jungtinis įgyvendinimo komitetas gali priimti šio Susitarimo priedų pakeitimus.
4. Pranešimas apie kiekvieną pakeitimą siunčiamas bendriems šio Susitarimo depozitarams.
27 STRAIPSNIS
Taikymo trukmė
Šis Susitarimas galioja penkerius metus nuo įsigaliojimo ir savaime pratęsiamas tokiam pat laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai nutraukiamas 28 straipsnyje nustatyta tvarka.
28 STRAIPSNIS
Šio Susitarimo nutraukimas
Nepaisant 27 straipsnio, kiekviena Šalis gali nutraukti šį Susitarimą apie tai raštu pranešdama kitai Šaliai. Šis Susitarimas nustoja galioti po dvylikos mėnesių nuo tokio pranešimo.
29 STRAIPSNIS
Priedai
Susitarimo priedai yra neatskiriama Susitarimo dalis.
30 STRAIPSNIS
Autentiški tekstai
Šis Susitarimas parengiamas dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis, visi tekstai yra autentiški. Skirtingo aiškinimo atveju redakcija ispanų kalba yra viršesnė.
31 STRAIPSNIS
Įsigaliojimas
1. Šis Susitarimas įsigalioja pirmąją mėnesio, einančio po mėnesio, kurį Šalys raštu praneša viena kitai apie šiam tikslui būtinų atitinkamų procedūrų užbaigimą, dieną.
2. Pranešimas siunčiamas Europos Sąjungos Tarybos generaliniam sekretoriui ir Hondūro Užsienio reikalų ministerijai, kurie yra Susitarimo depozitarai.
TAI PALIUDYDAMI šį Susitarimą pasirašė toliau nurodyti įgaliotieji atstovai.
Съставено в Брюксел на двадесет и трети февруари две хиляди двадесет и първа година.
Hecho en Bruselas, el veintitrés de febrero de dos mil veintiuno.
V Bruselu dne dvacátého třetího února dva tisíce dvacet jedna.
Udfærdiget i Bruxelles den treogtyvende februar to tusind og enogtyve.
Geschehen zu Brüssel am dreiundzwanzigsten Februar zweitausendeinundzwanzig.
Kahe tuhande kahekümne esimese aasta veebruarikuu kahekümne kolmandal päeval Brüsselis.
Έγινε στις Βρυξέλλες, στις είκοσι τρεις Φεβρουαρίου δύο χιλιάδες είκοσι ένα.
Done at Brussels on the twenty-third day of February in the year two thousand and twenty one.
Fait à Bruxelles, le vingt-trois février deux mille vingt et un.
Sastavljeno u Bruxellesu dvadeset trećeg veljače godine dvije tisuće dvadeset prve.
Fatto a Bruxelles, addì ventitré febbraio duemilaventuno.
Briselē, divi tūkstoši divdesmit pirmā gada divdesmit trešajā februārī.
Priimta du tūkstančiai dvidešimt pirmų metų vasario dvidešimt trečią dieną Briuselyje.
Kelt Brüsszelben, a kétezer-huszonegyedik év február havának huszonharmadik napján.
Magħmul fi Brussell, fit-tlieta u għoxrin jum ta’ Frar fis-sena elfejn u wieħed u għoxrin.
Gedaan te Brussel, drieëntwintig februari tweeduizend eenentwintig.
Sporządzono w Brukseli dnia dwudziestego trzeciego lutego roku dwa tysiące dwudziestego pierwszego.
Feito em Bruxelas, em vinte e três de fevereiro de dois mil e vinte e um.
Întocmit la Bruxelles la douăzeci și trei februarie două mii douăzeci și unu.
V Bruseli dvadsiateho tretieho februára dvetisícdvadsaťjeden.
V Bruslju, dne triindvajsetega februarja leta dva tisoč enaindvajset.
Tehty Brysselissä kahdentenakymmenentenäkolmantena päivänä helmikuuta vuonna kaksituhattakaksikymmentäyksi.
Som skedde i Bryssel den tjugotredje februari år tjugohundratjugoett.
PRIEDAI
I.
Medienos produktų, kuriems taikoma FLEGT licencijavimo schema, sąrašas
II.
Hondūro teisėtumo lentelės
III.
Medienos produktų, eksportuojamų iš Hondūro su FLEGT licencija, išleidimo į laisvą apyvartą Sąjungoje sąlygos
IV.
FLEGT licencijų išdavimo procedūra
V.
Hondūro medienos produktų teisėtumo užtikrinimo sistema (TUS)
VI.
Nepriklausomas auditas
VII.
Hondūro medienos produktų teisėtumo užtikrinimo sistemos (TUS) vertinimo kriterijai
VIII.
Papildomos ir paramos priemonės
IX.
Skaidrumas ir galimybė susipažinti su vieša informacija
X.
Jungtinis įgyvendinimo komitetas
I PRIEDAS
MEDIENOS PRODUKTŲ, KURIEMS TAIKOMA FLEGT LICENCIJAVIMO SCHEMA, SĄRAŠAS
Šiame priede pateikta 19 medienos produktų, įskaitant penkis privalomus produktus pagal 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2173/2005 dėl FLEGT licencijavimo schemos medienos importui į Europos bendriją sukūrimo (1) ir 14 papildomų produktų, kuriuos Hondūras atrinko apžvelgęs duomenis, gautus iš įvairių šaltinių: Hondūro centrinio banko, skirto eksporto rinkai, ir ICF (Nacionalinės miškų išsaugojimo, plėtros, saugomų teritorijų ir laukinės augalijos bei gyvūnijos institucijos) registro, skirto šalies rinkai. 2013 m. su įvairiais miškų sektoriaus veiklos vykdytojais iš pagrindinių šalies regionų buvo surengtos konsultacijos dėl į šį priedą įtrauktinų medienos produktų.
Hondūro Miškų įstatymas draudžia eksportuoti tam tikrus medienos produktus. Įstatymo 102 straipsnyje nustatyta, kad natūralių miškų plačialapių medžių mediena gali būti eksportuojama tik kaip apdorota mediena. Todėl neleidžiama eksportuoti apvaliosios arba grubiai aptašytos šios rūšies medžių medienos.
Nors apvaliosios arba grubiai aptašytos šios rūšies medžių medienos eksportas draudžiamas, visuose medienos apdorojimo etapuose tai medienai taikoma Hondūro medienos produktų teisėtumo užtikrinimo sistema (isp. Sistema para Asegurar la Legalidad de los productos de madera de Honduras) (2).
Toliau lentelėje esančiame sąraše pateiktos nuorodos į Suderintą prekių aprašymo ir kodavimo sistemą, sudarytą pagal Pasaulio muitinių organizacijos Tarptautinę konvenciją dėl suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos, ir į ES bendros muitų sistemos Kombinuotąją nomenklatūrą.
Suderintos sistemos (SS) ir Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodai, skirti medienos produktams, kuriems taikoma FLEGT licencijavimo schema
|
Numeris |
Kodas |
Aprašymas |
Hondūre vartojamas pavadinimas |
|
1. |
4401.21. |
Spygliuočių medienos skiedros arba drožlės |
Astillas o chips |
|
2. |
4401.22. |
Ne spygliuočių medienos skiedros arba smulkiniai |
Astillas o chips |
|
3. |
4401.31. |
Medienos granulės |
Pellets, briquetas |
|
4. |
ex 4403 |
Padarinė mediena, nuo kurios nuskusta arba nenuskusta žievė ar balana arba kuri grubiai aptašyta ar neaptašyta; išskyrus apvaliąją arba grubiai aptašytą natūralių miškų plačialapių medžių medieną, kuriai taikomas kodas 4403 4985. |
Madera en rollo, timber |
|
ex 4403 4985 |
Padarinė mediena, nuo kurios nuskusta arba nenuskusta žievė ar balana arba kuri grubiai aptašyta ar neaptašyta. Neapdorota dažais, beicu, kreozotu arba kitais konservantais, ne spygliuočių. Iš natūralių miškų atogrąžų medžių medienos. (SA 4403.49.00.00 Hondūre). Eksportas draudžiamas Hondūro įstatymais. Pagal šio Susitarimo 3 straipsnį produktams, kuriems taikomas šis SS kodas, negali būti išduodama FLEGT licencija, todėl jų negalima importuoti į ES. |
||
|
5. |
4404 |
Lankinė mediena; perskelti mediniai poliai; medinės kartys, kuolai ir mietai, nusmailintu galu, bet išilgai neperpjauti; medinės lazdos, grubiai aptašytos, bet nenutekintos, lenktos arba kitais būdais apdorotos, tinkamos naudoti lazdų, skėčių, įrankių rankenoms arba panašiems gaminiams gaminti; plonų juostelių pavidalo ir panaši mediena. |
Estacas, palos de escoba, palillos, nasas, tampas |
|
6. |
4406 |
Mediniai geležinkelio arba tramvajaus bėgių pabėgiai. |
Durmientes |
|
7. |
4407 |
Mediena, kurios storis didesnis kaip 6 mm, išilgai perpjauta arba perskelta, drožtinė arba lukštinta, obliuota arba neobliuota, šlifuota arba nešlifuota ar sujungta arba nesujungta galais. |
Madera aserrada, madera cepillada, madera en bloque, cuartones |
|
8. |
4408 |
Vienasluoksnės faneros lakštai (įskaitant išpjautus drožiant sluoksniuotąją medieną), skirti klijuotinei fanerai arba panašiai sluoksniuotajai medienai gaminti, taip pat kita mediena, kurios storis ne didesnis kaip 6 mm, išilgai perpjauta, drožtinė arba lukštinta, obliuota arba neobliuota, sujungta arba nesujungta galais |
Chapa, enchapado, plywood |
|
9. |
4409 |
Mediena (įskaitant tarpusavyje nesujungtas parketlentes ir lentjuostes, skirtas parketo grindims), ištisai profiliuota (su spraudžiais, išdrožomis, įlaidais, nuožulnomis, V formos sąlaidomis, užkarpomis, išpjauta pagal šabloną, suapvalinta arba panašiai profiliuota) išilgai kurios nors briaunos, galo arba paviršiaus, obliuota arba neobliuota, šlifuota arba nešlifuota, sujungta arba nesujungta galais. |
Molduras, pisos, forros, cielos, machimbres |
|
10. |
4410 |
Medienos drožlių plokštės, orientuotosios skiedrelių plokštės (OSB) ir panašios plokštės (pavyzdžiui, plostekių plokštės (waferboard)) iš medienos arba iš kitų panašių į medieną medžiagų, aglomeruotos arba neaglomeruotos dervomis arba kitais organiniais rišikliais. |
Tableros, OSB |
|
11. |
4411 |
Medienos plaušo plokštės iš medienos arba iš kitų panašių į medieną medžiagų, surištos arba nesurištos dervomis arba kitomis organinėmis medžiagomis. |
Tableros, MDF |
|
12. |
4412 |
Klijuotinė fanera, faneruotosios plokštės ir panaši sluoksniuotoji mediena. |
Contrachapada |
|
13. |
4415 |
Medinės dėžės, dėžutės, grotelinės dėžės, būgnai ir panaši tara; mediniai kabelių būgnai; padėklai, dėžiniai padėklai ir kiti mediniai krovimo skydai; mediniai padėklų apvadai. |
Pallets, tarimas, cajas |
|
14. |
4418 |
Statybiniai stalių ir dailidžių gaminiai iš medienos, įskaitant tuščiavidurius skydus, sumontuotus grindų skydus, malksnas ir skalas. |
Puertas, ventanas, marcos, contramarcos, encofrados, postes, vigas |
|
15. |
4419 |
Mediniai stalo ir virtuvės reikmenys |
|
|
16. |
9403.30 |
Mediniai įstaigų baldai |
|
|
17. |
9403.40 |
Mediniai virtuvės baldai |
|
|
18. |
9403.50 |
Mediniai miegamojo baldai |
|
|
19. |
9403.60 |
Kiti mediniai baldai |
|
(1) ES OL L 347, 2005 12 30, p. 1.
(2) Hondūre plačialapių rūšies mediena apibrėžiama kaip plačialapių medžių mediena.
II PRIEDAS
HONDŪRO TEISĖTUMO LENTELĖS
Teisėtos medienos ir medienos produktų apibrėžtis
Šiame Susitarime mediena ir medienos produktai laikomi teisėtais, kai jų kilmė, miško kirtimas, vežimas, pjovimas, apdorojimas ir prekyba šalies ir tarptautinėse rinkose atitinka taikytinus miškų, aplinkos, ūkio, socialinių reikalų, kultūros, mokesčių ir pardavimo įstatymus bei kitus teisės aktus, kaip nustatyta šiame priede ir laikantis V priedo.
Visapusiškai ir aktyviai dalyvaujant valdžios sektoriaus institucijoms, privačiajam sektoriui, pilietinės visuomenės organizacijoms, agrarinės miškininkystės grupėms, bendruomenėms, akademinei bendruomenei ir Hondūro čiabuviams bei iš Afrikos kilusioms tautoms atsirado galimybė parengti teisėtumo lenteles, kad jose būtų pagrindinė informacija, kurios reikia geresniam miškų valdymui.
Hondūro teisėtumo lentelės yra pagrįstos 6 principais, 17 kriterijų, 36 rodikliais ir 56 tikrinimo priemonėmis. Jų struktūra nustatyta atsižvelgiant į įstatymus, susijusius su miškų sektoriumi ir taikomus įvairiems viešojo valdymo aspektams; šie aspektai yra:
|
— |
administracinės viešos ir privačios žemės nuosavybės teisės pripažinimo procedūros. |
|
— |
Teisingas valstybinės miškų žemės paskyrimo asmenims arba grupėms procedūrų taikymas. |
|
— |
Pagarba Hondūro čiabuvių bei iš Afrikos kilusių tautų protėvių teisėms. |
|
— |
Pagarba miškų sektoriaus darbuotojų teisėms. |
Miškų produkcijos grandinėje siekiama tikslo užtikrinti:
|
— |
techninių ir teisinių reikalavimų, taikomų patvirtinant ir naudojant su medienos produktais susijusius leidimus kirsti mišką, laikymąsi. |
|
— |
Teisinių nuostatų, taikomų medienos produktų vežimui per visą tiekimo grandinę, laikymąsi. |
|
— |
Techninių ir teisinių nuostatų, taikomų registruojant ir valdant (pirminės ir antrinės) miško produkcijos bendroves ir medienos sandėlius, laikymąsi. |
|
— |
Vietos, šalies masto ir tarptautinei prekybai taikomų teisinių nuostatų laikymąsi. |
|
— |
Su muitų tarifais ir mokesčiais susijusių nuostatų laikymąsi. |
Į lenteles neįtrauktas konkretusis principas, susijęs su aplinka, nes jis laikomas kompleksiniu visų lentelių ir netiesiogiai 3 principo klausimu, kadangi miško darbai ir miško kirtimo veikla yra paremta miškotvarkos planais, o šių tikslas – užtikrinti tinkamą išteklių tvarkymą ir tvarumą. Konkrečiai, su aplinka siejamas 3.4.2 rodiklis (juo nurodomas miškotvarkos planų poveikio aplinkai vertinimas) ir 3.6.2 rodiklis (juo nurodoma, kad miškininkystės bendrovės turi laikytis poveikio aplinkai mažinimo priemonių).
1. Principai
Lentelės yra išdėstytos pagal šiuos šešis principus:
|
1. |
žemės nuosavybės ir žemės naudojimo teises, |
|
2. |
miškų teritorijose gyvenančių Hondūro čiabuvių ir iš Afrikos kilusių tautų teises, |
|
3. |
miškotvarkos ir miško kirtimo, medienos produktų vežimo ir industrializavimo, taip pat prekybos jais įstatymų ir kitų teisės aktų, taikytinų miškų sektoriaus veiklos vykdytojams, laikymąsi, |
|
4. |
darbo ir profesinės sveikatos bei darbo saugos prievoles, |
|
5. |
tarptautinės prekybos medienos produktais taisykles, |
|
6. |
su tarifais ir mokesčiais susijusias prievoles. |
2. Teisėtumo tikrinimo klausimai
Rodiklių, pateiktų prie kiekvieno iš šiose teisėtumo lentelėse pateiktų šešių principų, tikrinimo priemonės – tai administraciniai dokumentai ir įrašai, viešojo sektoriaus institucijų pateikiami atsižvelgiant į tai, kokių paslaugų reikia. Tikrinimo vadove aprašyta kiekvieno rodiklio rengimo ir tikrinimo metodika, tikrinimo dažnis, taip pat nurodyti fiziniai ir elektroniniai archyvai, kuriuose laikomos tikrinimo priemonės. Jungtinis įgyvendinimo komitetas yra atsakingas už šį vadovą ir prireikus jį peržiūrės, atnaujins bei patvirtins.
Siekiant užtikrinti principų laikymąsi, bus nustatoma institucijų, dalyvaujančių miško produkcijos grandinėje, ir Miškų išsaugojimo institucijos (ICF) bendradarbiavimo tvarka.
3. Medienos šaltiniai
Miškų, saugomų teritorijų ir laukinės gamtos įstatyme (LFAPVS) aprašytos Hondūro teritorijų, kuriose kertama, apdorojama ir parduodama mediena, nuosavybės rūšys. Jos yra:
|
A. |
Valstybinių miškų teritorijos – nacionalinės miškų teritorijos, esančios valstybei priklausančioje žemėje, savivaldybių miškų teritorijos (ejido teritorijos), esančios savivaldybėms priklausančioje žemėje, miškų teritorijos, įsigytos valstybės institucijų, kartu su visomis teritorijomis, kurios priklauso valstybei arba yra išnuomotos valstybės (LFAPVS 45, 46 ir 47 straipsniai). Išnuomojimas reiškia procesą, kai savininkas fiziniam arba juridiniam asmeniui leidžia naudoti miško teritoriją ir naudotis ja konkretų laikotarpį ir konkrečiomis sąlygomis.
|
|
B. |
Privačios miškų teritorijos – tai teritorijos, esančios žemėje, priklausančioje fiziniams arba juridiniams asmenims, kuriems taikoma privatinė teisė; visiška jų nuosavybės teisė patvirtinama teisėtu nuosavybės teisės dokumentu, iš pradžių išduotu valstybės ir įregistruotu Žemės registre (LFAPVS 45 straipsnis).
|
|
C. |
Ne miško teritorijos – dabar nėra teisinės ar reglamentavimo sistemos, taikytinos tų teritorijų, kartais tiekiančių pavienių medžių medieną, medienos naudojimui. VIII priede nustatytos papildomos priemonės apima tokios reglamentavimo sistemos struktūrą. |
4. Hondūro reguliavimo, organizacinės ir institucinės sistemos pakeitimai
Kadangi visos reguliavimo, administracinės ir institucinės sistemos gali keistis, gali prireikti pakeisti Hondūro procedūras, o dėl to gali prireikti pakeisti šiose teisėtumo lentelėse aprašytų rodiklių turinį. Bent kartą per dvejus metus šie pakeitimai bus analizuojami ir prireikus tvirtinami Jungtinio įgyvendinimo komiteto. Jungtinis įgyvendinimo komitetas taip pat kartą per dvejus metus analizuos bet kokią šio priedo peržiūrą arba atnaujinimą, kurio gali prireikti atsižvelgiant į visus atitinkamus Hondūro reglamentavimo, administracinės ir institucinės sistemų pakeitimus.
TEISĖTUMO LENTELĖS
|
1 PRINCIPAS. MIŠKŲ SEKTORIAUS VEIKLOS VYKDYTOJAI GERBIA MIŠKO TERITORIJŲ NUOSAVYBĖS IR NAUDOJIMO TEISES, KAIP NUSTATYTA ESAMUOSE TEISĖS AKTUOSE |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1.1. kriterijus. Viešieji ir privatieji miškų sektoriaus veiklos vykdytojai, kurių veikla susijusi su miško produkcija, laikosi esamų teisės aktų, taikomų įrodant miško teritorijų nuosavybės teisę. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1.1.1 rodiklis. Privačių miško teritorijų savininkai, įskaitant bendruomenės arba kelių bendruomenių ir savivaldybės (ejido) miško teritorijas, turi nuosavybę įrodančius dokumentus. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Patikrinimo priemonės
|
Teisinė nuoroda
|
Kompetentinga institucija
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1.1.2 rodiklis. Valstybei priklausančios nacionalinės miško teritorijos, įregistruotos IP Žemės registre ir ICF Neperleidžiamų valstybinių miškų išteklių kataloge. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Patikrinimo priemonės
|
Teisinė nuoroda
|
Kompetentinga institucija
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1.2 kriterijus. Nacionalinių ir savivaldybės (ejido) miško teritorijų paskyrimas bendruomenėms, agrarinės miškininkystės grupėms ir fiziniams arba juridiniams asmenims. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1.2.1 rodiklis. ICF sudaro miškotvarkos sutartis dėl trumpalaikės, vidutinės trukmės ir ilgalaikės miškotvarkos veiklos nacionalinėse teritorijose. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Patikrinimo priemonės (viena iš jų)
|
Teisinė nuoroda
|
Kompetentinga institucija
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1.2.2 rodiklis. Savivaldybė sudaro bendruomenės miškotvarkos sutartį dėl trumpalaikės, vidutinės trukmės ir ilgalaikės miškotvarkos veiklos savivaldybės (ejido) teritorijose. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Patikrinimo priemonės
|
Teisinė nuoroda
|
Kompetentinga institucija
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
2 PRINCIPAS. HONDŪRAS GERBIA MIŠKO TERITORIJOSE GYVENANČIŲ HONDŪRO ČIABUVIŲ IR IŠ AFRIKOS KILUSIŲ TAUTŲ TEISES |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
2.1 kriterijus. Nuosavybės teisių pripažinimo ir konsultavimosi (laisva valia, iš anksto ir žinant padėtį duodamas sutikimas, toliau – FPIC) dėl teritorijų, priklausiusių Hondūro čiabuvių ir iš Afrikos kilusių tautų protėviams, klausimais Hondūro valstybė laikosi TDO konvencijos Nr. 169. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
2.1.1 rodiklis. Valstybė per kompetentingas institucijas, Nuosavybės instituciją (IP), Nacionalinę agrarinę instituciją (INA) ir Nacionalinę miškų išsaugojimo, plėtros, saugomų teritorijų ir laukinės gamtos instituciją (ICF) išduoda išsamius nuosavybės teisės dokumentus, o PI įregistruoja miško žemę, priklausiusią Hondūro čiabuvių ir iš Afrikos kilusių tautų protėviams, kad būtų galima komercinė medienos ruoša. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Patikrinimo priemonės
|
Teisinė nuoroda
|
Kompetentinga institucija
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
Taikytina 2 priemonei:
Taikytina 3 priemonei:
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
2.1.2 rodiklis. ICF Hondūro čiabuvių ir iš Afrikos kilusių tautų teritorijose, kuriose ketinama imtis komercinės medienos ruošos, turinčios tiesioginį poveikį toms tautoms, taiko asmenų laisva valia, iš anksto ir žinant padėtį duodamo sutikimo principą. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Patikrinimo priemonės
Pastaba. ICF saugomoje konsultacijų ataskaitoje pateikti konsultacijų, rengtų pagal TDO konvenciją Nr. 169 dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų ir pagal galiojančius nacionalinės teisės aktus, rezultatai (t. y. būtinas susitarimas arba priemonių, siūlomų, kad būtų galima vykdyti komercinę medienos ruošą, patvirtinimas). |
Teisinė nuoroda
|
Kompetentinga institucija
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3 PRINCIPAS. MIŠKŲ SEKTORIAUS VEIKLOS VYKDYTOJAI LAIKOSI ĮSTATYMŲ IR TAISYKLIŲ DĖL MIŠKOTVARKOS, MIŠKO KIRTIMO, MEDIENOS PRODUKTŲ VEŽIMO, APDOROJIMO IR PREKYBOS JAIS. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3.1 kriterijus. Miškotvarkos sutartis turintys žemės savininkai ir uzufrukto turėtojai turi žemėtvarkos planus arba specialiuosius agrarinės miškininkystės sistemų planus, atitinkančius taikytinus teisės aktais nustatytus reikalavimus. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3.1.1 rodiklis. Privačių ir savivaldybės (ejido) miško teritorijų savininkai, vykdantys miško kirtimo veiklą, turi patvirtintą ir galiojantį miškotvarkos planą. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Patikrinimo priemonės
|
Teisinė nuoroda
|
Kompetentinga institucija
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3.1.2 rodiklis. ICF įregistruotų nacionalinių valstybinio miško teritorijų uzufrukto turėtojai (bendruomenės, agrarinės miškininkystės organizacijos ir fiziniai bei juridiniai asmenys), vykdantys miško kirtimo veiklą, turi patvirtintą ir galiojantį miškotvarkos planą. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Patikrinimo priemonės
|
Teisinė nuoroda
|
Kompetentinga institucija
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3.1.3 rodiklis. Teritorijų, kuriose esama privatiems asmenims ir savivaldybėms (ejido) priklausančių agrarinės miškininkystės sistemų, savininkai, vykdantys miško kirtimo veiklą, turi patvirtintą ir galiojantį specialųjį agrarinės miškininkystės sistemų planą. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Patikrinimo priemonės
|
Teisinė nuoroda
|
Kompetentinga institucija Atitinkamas ICF regioninis miškų biuras. |
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3.1.4 rodiklis. Miško teritorijų savininkai ir uzufrukto turėtojai, turintys patvirtintą ir galiojantį miškotvarkos planą, turi metinį veiklos planą, o savininkai, turintys specialųjį agrarinės miškininkystės sistemų planą, turi metinį kirtimo planą. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Patikrinimo priemonės
|
Teisinė nuoroda
|
Kompetentinga institucija
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3.2 kriterijus. Veiklos vykdytojai, atsakingi už miškininkystės veiklos vykdymą ir paskirti vykdyti tą veiklą pagal miško kirtimo leidimą, susijusį su metiniais veiklos planais, metiniais kirtimo planais, miško plantacijomis, gelbėjimo planais ir gaivinimo planais, yra fiziniai arba juridiniai asmenys, atitinkantys reikalavimus, kad galėtų vykdyti veiklą miškų sektoriuje. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3.2.1 rodiklis. Kvalifikuoti miškininkystės specialistai, atsakingi už miškininkystės veiklą, pagal miško kirtimo leidimus, susijusius su metiniais veiklos planais, metiniais kirtimo planais, miško plantacijomis, gelbėjimo planais ir gaivinimo planais, yra užsiregistravę ICF ir atitinkamų kirtimo leidimų registruose. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Patikrinimo priemonės
|
Teisinė nuoroda
|
Kompetentinga institucija
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3.2.2 rodiklis. Fiziniai ar juridiniai asmenys, pagal sutartis turintys vykdyti kirtimo veiklą, atsižvelgiant į metinius veiklos planus, metinius kirtimo planus, miško plantacijas, gelbėjimo planus ir gaivinimo planus, yra užsiregistravę ICF ir įtraukti į atitinkamų kirtimo leidimų registrus. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Patikrinimo priemonės
|
Teisinė nuoroda
|
Kompetentinga institucija
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3.2.3 rodiklis. Nepriklausomi miškininkystės specialistai yra atsakingi už taisyklingą miškininkystės veiklos vykdymą pagal miško kirtimo leidimus, atsižvelgiant į metinius kirtimo planus, miško želdinius, gelbėjimo planus ir gaivinimo planus. Nepriklausomi miškininkystės specialistai yra profesinės organizacijos nariai, jie taip pat yra mokūs ir užsiregistravę atitinkamų kirtimo leidimų registruose. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Patikrinimo priemonės
|
Teisinė nuoroda
|
Kompetentinga institucija
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3.3 kriterijus. Miškotvarkos planų ir miško kirtimo medienai leidimų turėtojai ir uzufrukto turėtojai medžius medienos ir kitiems ne medienos miško produktams kerta laikydamiesi teisės aktais nustatytų reikalavimų. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3.3.1 rodiklis. Miškotvarkos planų ir kitų miško kirtimo medienai leidimų turėtojai atitinka techninius standartus, taikomus miško kirtimui medienai vykdant metiniuose veiklos planuose ir kituose miško kirtimo medienai leidimuose išvardytą veiklą. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Patikrinimo priemonės
|
Teisinė nuoroda
|
Kompetentinga institucija
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3.3.2 rodiklis. Miško teritorijų savininkai arba uzufrukto turėtojai, vykdantys kirtimo veiklą, turi patvirtintus ir galiojančius gelbėjimo planus, skirtus miškams, nukentėjusiems nuo gaivalinių nelaimių, ligų ar užkrėtimo, viešiesiems ir (arba) privatiesiems statybos projektams ir žemės ūkiui naudojamos žemės augmenijos pakeitimui. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Patikrinimo priemonės
|
Teisinė nuoroda
|
Kompetentinga institucija
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3.3.3 rodiklis. Miško plantacijų savininkai turi patvirtintą ir galiojantį plantacijos pažymėjimą ir kirtimo leidimą, kad galėtų kirsti mišką ir parduoti produktus, gautus tvarkant mišku apželdintas arba atželdintas privačias, savivaldybės (ejido) ir užimtas nacionalines teritorijas. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Patikrinimo priemonės
|
Teisinė nuoroda
|
Kompetentinga institucija
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3.4 kriterijus. Miško kirtimo medienai leidimų turėtojai ir uzufrukto turėtojai taiko aplinkos apsaugos priemones, atitinkančias teisės aktais nustatytus reikalavimus. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3.4.1 rodiklis. Nacionalinių, savivaldybių (ejido) ir privačių miško teritorijų miškotvarkos planuose nurodyti savininkai laikosi apsaugos nuo gaisrų, užkrėtimo, miško ligų, taip pat vandens šaltinių, augmenijos ir gyvūnijos apsaugos programų. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Patikrinimo priemonės
|
Teisinė nuoroda
|
Kompetentinga institucija
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3.4.2 rodiklis. Miškotvarkos planuose nurodyti savininkai laikosi Miškininkystės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Patikrinimo priemonės
|
Teisinė nuoroda
|
Kompetentinga institucija
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3.5 kriterijus. Mediena vežama pagal galiojančius teisės aktus. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3.5.1 rodiklis. Mediena iš miško į medienos surinkimo centrą, pirminės ir antrinės miško produkcijos bendroves ir medienos sandėlius vežama turint leidimą. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Patikrinimo priemonės
Pastaba. ICF leidžia naudoti trijų rūšių leidimus: apvaliosios medienos (1), produktų ir šalutinių produktų (2) ir pjautinės medienos (3). |
Teisinė nuoroda
Plačialapių medžių miškams:
|
Kompetentinga institucija
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3.5.2 rodiklis. Apdorotą medieną, parduotą pirminės ar antrinės miško produkcijos bendrovių arba medienos sandėlių, vežant į bet kurią paskirties vietą, turimos patvirtintos sąskaitos faktūros. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Patikrinimo priemonės
|
Teisinė nuoroda
|
Kompetentinga institucija
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3.5.3 rodiklis. Vežant medieną į bet kurią paskirties vietą, naudojami galiojantys važtaraščiai. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Patikrinimo priemonės
|
Teisinė nuoroda
|
Kompetentinga institucija
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3.6 kriterijus. Steigdami ir valdydami pirminės ir antrinės miško produkcijos bendroves ir medienos sandėlius, bendrovių ir medienos sandėlių savininkais esantys fiziniai arba juridiniai asmenys laikosi galiojančių teisės aktų. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3.6.1 rodiklis. Pirminės ir antrinės miško produkcijos bendrovių ir medienos sandėlių savininkais esantys fiziniai arba juridiniai asmenys yra užsiregistravę savivaldybėje ir ICF. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Patikrinimo priemonės
|
Teisinė nuoroda
|
Kompetentinga institucija
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3.6.2 rodiklis. Pirminės ir antrinės miško produkcijos bendrovių ir medienos sandėlių savininkais esantys fiziniai arba juridiniai asmenys taiko aplinkos stebėsenos priemones pagal poveikio aplinkai kategorijas. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Patikrinimo priemonės
|
Teisinė nuoroda MiAmbiente (Energetikos, gamtos išteklių, aplinkos ir kasyklų ministerija):
Įgaliojimą išduoti leidimus turinčios savivaldybės:
Teisinę autonomiją turinčios savivaldybės: Savivaldybių įstatymo, priimto Potvarkiu Nr. 134-90, 12 ir 12a straipsniai. |
Kompetentinga institucija
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3.7 kriterijus. Miško produkcijos grandinės veiklos vykdytojai laikosi prekybai medienos produktais šalies rinkoje taikomų taisyklių. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3.7.1 rodiklis. Miško produkcijos grandinės veiklos vykdytojai laikosi šiose teisėtumo lentelėse nustatytų taisyklių, taikytinų šalies medienos produktų rinkai. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Patikrinimo priemonės
|
Teisinė nuoroda
|
Kompetentinga institucija
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
4 PRINCIPAS. MIŠKŲ SEKTORIAUS DARBDAVIAI LAIKOSI DARBO PRIEVOLIŲ IR PROFESINĖS SVEIKATOS BEI SAUGOS REIKALAVIMŲ |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
4.1 kriterijus. Miškų sektoriaus darbdaviai laikosi su darbuotojų samdymu ir jiems mokamu darbo užmokesčiu susijusių teisės aktų, taikytinų miškų sektoriaus darbuotojams. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
4.1.1 rodiklis. Miškų sektoriaus darbdaviai oficialiai (nuolatiniam arba laikinam darbui) samdo savo darbuotojus. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Patikrinimo priemonės
|
Teisinė nuoroda
|
Kompetentinga institucija
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
4.1.2 rodiklis. Miško produkcijos grandinės darbdaviai savo darbuotojams (pasamdytiems nuolatiniam arba laikinam darbui) moka bent minimalų darbo užmokestį. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Patikrinimo priemonės
|
Teisinė nuoroda
|
Kompetentinga institucija
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
4.2 kriterijus. Miško produkcijos grandinės darbdaviai laikosi darbuotojų sveikatos ir saugos taisyklių. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
4.2.1 rodiklis. Darbdaviai miško produkcijos tiekimo grandinėje užtikrina savo darbuotojų profesinę sveikatą ir saugą jų darbo vietoje. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Patikrinimo priemonės
|
Teisinė nuoroda
|
Kompetentinga institucija
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
4.3 kriterijus. Miškų sektoriaus darbdaviai laikosi darbuotojų socialinės gerovės taisyklių. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
4.3.1 rodiklis. Miško produkcijos grandinės darbdaviai savo darbuotojus užregistruoja Hondūro socialinės apsaugos institucijoje (IHSS). |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Patikrinimo priemonės
|
Teisinė nuoroda
|
Kompetentinga institucija
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
5 PRINCIPAS. MIŠKŲ SEKTORIAUS VEIKLOS VYKDYTOJAI LAIKOSI TARPTAUTINĖS PREKYBOS MEDIENOS PRODUKTAIS TAISYKLIŲ |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
5.1 kriterijus. Medienos produktų eksportuotojai ir importuotojai veiklą vykdo teisėtai, turi reikalaujamą leidimą ir vykdo savo prievoles, susijusias su jiems taikomais mokesčiais ir muitais. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
5.1.1 rodiklis. Importuotojai ir eksportuotojai vykdo savo prievoles, susijusias su muitais, kaip nustatyta muitinės procedūrų dokumente. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Patikrinimo priemonės
|
Teisinė nuoroda
|
Kompetentinga institucija
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
5.1.2 rodiklis. Importuotojai vykdo išsamaus patikrinimo reikalavimus, taikytinus medienos produktų importuotojams. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Patikrinimo priemonės
|
Teisinė nuoroda
|
Kompetentinga institucija
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
5.1.3 rodiklis. Medienos produktų, gautų iš rūšių, kurioms taikoma CITES konvencija, eksportuotojai laikosi tos konvencijos. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Patikrinimo priemonės
|
Teisinė nuoroda
|
Kompetentinga institucija
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
6 PRINCIPAS. MIŠKŲ SEKTORIAUS VEIKLOS VYKDYTOJAI VYKDO SAVO PRIEVOLES, SUSIJUSIAS SU JIEMS TAIKOMAIS MUITŲ TARIFAIS IR MOKESČIAIS |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
6.1 kriterijus. Miškų sektoriaus veiklos vykdytojai yra teisėtai įsisteigę. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
6.1.1 rodiklis. Miškų sektoriaus veiklos vykdytojai yra užsiregistravę Mokesčių administratoriaus tarnyboje. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Patikrinimo priemonės
|
Teisinė nuoroda
|
Kompetentinga institucija
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
6.2 kriterijus. Miškų sektoriaus veiklos vykdytojai vykdo savo mokesčių prievoles centrinei ir savivaldybės valdžiai. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
6.2.1 rodiklis. Kirtimo leidimų turėtojai moka leidimo mokestį už leidimą imti arba naudoti gamtos išteklius pagal Savivaldybių įstatymo įgyvendinimo nuostatus, taip pat mokesčius, nustatytus galiojančiame savivaldybės mokesčių plane. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Patikrinimo priemonės
|
Teisinė nuoroda
|
Kompetentinga institucija
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
6.2.2 rodiklis. Miškų sektoriaus veiklos vykdytojai moka pajamų mokestį, solidarumo įmokas ir grynojo turto mokestį. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Patikrinimo priemonės
|
Teisinė nuoroda
|
Kompetentinga institucija
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
6.2.3 rodiklis. Miškų sektoriaus veiklos vykdytojai lentpjūvių parduodamai medienai ir paslaugoms taiko sąskaitų faktūrų išrašymo sistemą. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Patikrinimo priemonės
|
Teisinė nuoroda
|
Kompetentinga institucija
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
6.3 kriterijus. Miškų sektoriaus veiklos vykdytojai vykdo su jiems taikomais tarifais susijusias prievoles centrinei valdžiai. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
6.3.1 rodiklis. Miškų sektoriaus veiklos vykdytojai vykdo savo prievoles, susijusias su jiems taikomais tarifais. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Patikrinimo priemonės
|
Teisinė nuoroda
|
Kompetentinga institucija
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
Priedėliai
1.
Miškų sektoriaus veiklos vykdytojų termino, vartojamo šio Susitarimo dokumentuose, apibrėžtisŠiame Susitarime miškų sektoriaus veiklos vykdytojas yra bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, vykdantis veiklą miško produkcijos grandinėje. Miškų sektoriaus veiklos vykdytojai privalo laikytis įvairių šiame priede aprašytų rodiklių ir patikrinimo priemonių, susijusių su jų dalyvavimu įvairiuose miško produkcijos grandinės etapuose.
|
Veiklos vykdytojas |
Apibrėžtis / sąvoka |
Rodiklis / patikrinimo priemonės |
||
|
Fiziniai arba juridiniai asmenys, vykdantys veiklą miško produkcijos grandinėje. Ši veikla, be kita ko, apima miškotvarką, kirtimą, medienos ir medienos produktų apdorojimą, vežimą, pardavimą, importą ir eksportą, taip pat miško ploto naudojimo paskirties keitimą. Ši apibrėžtis taikoma ir veiklos vykdytojams, šią veiklą vykdantiems pagal subrangos sutartį; pavyzdžiui, grandininio pjūklo operatoriams, tikrintojams arba dispečeriams, medienos produktų pardavimo atstovams, vežėjams ir gavėjams. |
Taikomos įvairios visoje lentelėje pateiktos kategorijos. |
||
|
Fizinių asmenų ir jų organizacijų grupė, įsikūrusi kaimiškoje vietovėje (kaime arba kaimelyje), miško teritorijose arba vietovėse, esančiose ties tų teritorijų riba, turinčios galimybę imtis miškotvarkos darbų ir prieigą prie kitų agrarinės miškininkystės išteklių. |
1.1.1/1, 1.2.1/2, 1.2.2/1, 2.1.2/1, 3.1.2/1, 3.3.2/1. |
||
|
Bendruomenės organizacija, turinti teisinį subjektiškumą, įskaitant agrarinės miškininkystės organizacijas, etnines grupes, kaimo miškininkystės bendroves ir organizuotas bendruomenes, esančias nacionalinio miško teritorijoje, kurių tikslas – tvarkyti, kirsti mišką, apdoroti ir pardavinėti su mišku susijusias prekes ir paslaugas. |
1.1.1/1, 1.2.1/2, 1.2.2/1, 2.1.1/1, 2.1.1/2, 2.1.1/3, 2.1.2/1, 3.1.2/1, 3.3.2/1. |
||
|
Fizinis arba juridinis asmuo, kuriam priklauso nuosavybė, kurioje auga miškas, tai gali būti, pavyzdžiui, privati, savivaldybės (ejido), nacionalinė, be kita ko, čiabuvių bendruomenės arba bendra kelių čiabuvių bendruomenių nuosavybė. |
1.1.1/1, 1.1.2/1, 1.1.2/2, 1.2.1/1, 1.2.1/2, 1.2.2/1, 2.1.1/1, 2.1.1/2, 2.1.1/3, 2.1.2/1, 3.1.1/1, 3.1.2/1, 3.1.3/1, 3.3.2/1, 3.3.3/1, 3.3.3/2. |
||
|
Fizinis arba juridinis asmuo, kuriam visiškai priklauso nuosavybė, ant kurios auga miškas. |
1.1.1/1, 2.1.1/1, 2.1.1/2, 2.1.2/1, 3.1.1/1, 3.1.3/1, 3.3.2/1, 3.3.3/1, 3.3.3/2. |
||
|
Savivaldybė, kuriai priklauso nuosavybė, ant kurios auga miškas. |
1.1.1/1, 1.2.2/1, 2.1.1/1, 2.1.1/2, 2.1.2/1, 3.1.1/1, 3.1.3/1, 3.3.2/1, 3.3.3/1, 3.3.3/2. |
||
|
Fizinis arba juridinis asmuo, esantis patvirtinto nacionalinio miško miškotvarkos plano naudos gavėju. |
2.1.2/1, 3.1.2/1, 3.1.4/1, 3.2.1/1, 3.2.1/2, 3.2.2/1, 3.2.2/2, 3.2.3/1, 3.2.3/2, 3.3.1/1, 3.3.1/2, 3.3.2/1, 3.4.1/1, 3.4.1/2, 3.4.2/1, 3.4.2/2, 3.5.1/1, 3.5.2/1, 3.5.3/1, 6.2.1/1, 6.2.1/2. |
||
|
Fizinis arba juridinis asmuo, esantis patvirtinto savivaldybės (ejido) miško miškotvarkos plano naudos gavėju. |
2.1.2/1, 3.1.1/1, 3.1.4/1, 3.2.1/1, 3.2.1/2, 3.2.2/1, 3.2.2/2, 3.2.3/1, 3.2.3/2, 3.3.1/1, 3.3.1/2, 3.3.2/1, 3.4.1/1, 3.4.1/2, 3.4.2/1, 3.4.2/2, 3.5.1/1, 3.5.2/1, 3.5.3/1, 6.2.1/1, 6.2.1/2. |
||
|
Fizinis arba juridinis asmuo, esantis patvirtinto privataus miško miškotvarkos plano naudos gavėju. |
2.1.2/1, 3.1.1/1, 3.1.4/1, 3.2.1/1, 3.2.1/2, 3.2.2/1, 3.2.2/2, 3.2.3/1, 3.2.3/2, 3.3.1/1, 3.3.1/2, 3.3.2/1, 3.4.1/1, 3.4.1/2, 3.4.2/1, 3.4.2/2, 3.5.1/1, 3.5.2/1, 3.5.3/1, 6.2.1/1, 6.2.1/2. |
||
|
Fizinis arba juridinis asmuo, kuriam priklauso nuosavybė, kurioje esama produkcijos sistemos, apimančios ir žemės ūkio, ir miško produktus. |
1.1.1/1, 2.1.1/1, 2.1.1/2, 2.1.2/1, 3.1.3/1, 3.1.4/2, 3.2.1/1, 3.2.1/2, 3.2.2/1, 3.2.3/1, 3.2.3/2, 3.3.1/1, 3.3.2/1, 3.5.1/1, 3.5.2/1, 3.5.3/1, 6.2.1/1, 6.2.1/2. |
||
|
Fizinis arba juridinis asmuo, esantis visišku arba tikruoju nuosavybės, kurioje auga mišo plantacija, savininku |
1.1.1/1, 2.1.1/1, 2.1.1/2, 2.1.2/1, 3.2.1/1, 3.2.1/2, 3.2.2/1, 3.2.3/1, 3.2.3/2, 3.3.1/1, 3.3.2/1, 3.3.3/1, 3.3.3/2, 3.5.1/1, 3.5.2/1, 3.5.3/1, 6.2.1/1, 6.2.1/2. |
||
|
Fizinis arba juridinis asmuo, turintis arba laikinai valdantis nacionalinę arba savivaldybės (ejido) teritoriją, neturėdamas žemės nuosavybės teisės dokumento, kuriuo būtų patvirtinta teisinė nuosavybė. Tokiam veiklos vykdytojui taikoma įteisinimo procedūra, susijusi su uzufrukto sutarties gavimu, kad, be kita ko, būtų galima vykdyti miškininkystės veiklą. |
1.2.1/1, 2.1.2/1, 3.1.2/1, 3.3.2/1. |
||
|
Fizinis arba juridinis asmuo, valstybės miškų administracijos arba savivaldybės valdžios paskirtas savo naudai tvariai tvarkyti valstybinį (nacionalinį arba savivaldybės (ejido)) mišką. |
1.2.1/1, 2.1.2/1, 3.1.2/1, 3.3.2/1. |
||
|
Juridinis arba fizinis asmuo, vykdantis kirtimo veiklą natūraliuose ir (arba) pasodintuose pušynuose ir plačialapių medžių miškuose, paskirtas patvirtintame ir galiojančiame miškotvarkos plane nurodyto savininko. |
3.2.2/1, 3.2.2/2, 6.1.1/1, 6.2.2/1, 6.2.3/1, 6.3.1/1. |
||
|
Miškų sektoriaus fizinis arba juridinis asmuo, kurio veikla – medienos produktų vežimas. |
3.5.1/1, 3.5.2/1, 3.5.3/1, 6.1.1/1, 6.2.2/1, 6.2.3/1, 6.3.1/1. |
||
|
Miškininkystės arba panašios srities specialistas, valstybiniuose arba privačiuose miškuose užtikrinantis miškotvarką ir tvarų miškų plėtojimą pagal miškotvarkos planus arba patvirtintus veiklos planus, taip pat asmuo, kuris pagal savo profesines pareigas yra tvirtinantysis pareigūnas. |
3.2.1/1, 3.2.1/2, 6.1.1/1, 6.2.2/1, 6.2.3/1, 6.3.1/1. |
||
|
Privatus miškininkystės specialistas, vykdantis veiklą miškų sektoriuje, išskyrus veiklos planų įgyvendinimą. |
3.2.3/1, 3.2.3/2, 6.1.1/1, 6.2.2/1, 6.2.3/1, 6.3.1/1. |
||
|
Fizinis arba juridinis asmuo, medienos produktais prekiaujantis ne šalies teritorijoje. |
5.1.1/1, 5.1.3/1, 6.1.1/1, 6.2.2/1, 6.2.3/1, 6.3.1/1. |
||
|
Fizinis arba juridinis asmuo, užsienyje perkantis medienos produktus, skirtus platinti, pardavinėti ir (arba) apdoroti šalies viduje arba už šalies ribų. |
5.1.1/1, 5.1.2/1, 6.1.1/1, 6.2.2/1, 6.2.3/1, 6.3.1/1. |
||
|
Fizinis arba juridinis asmuo, esantis miško produktų bendrovės, atliekančios pradinį apvaliosios medienos (esančios natūralios būklės) arba bet kurios kitos medienos arba ne medienos žaliavų iš miško apdorojimą, savininku. |
3.6.1/1, 3.6.1/2, 3.6.2/1, 3.6.2/2, 3.7.1/1, 3.7.1/2, 3.7.1/3, 6.1.1/1, 6.2.2/1, 6.2.3/1, 6.3.1/1 |
||
|
Fizinis arba juridinis asmuo, esantis miško produktų bendrovės, atliekančios produktų, gaunamų iš pradinės miško produkcijos bendrovės, arba bet kurios kitos medienos arba ne medienos žaliavų iš miško apdorojimą, savininku. |
3.6.1/1, 3.6.1/2, 3.6.2/1, 3.6.2/2, 3.7.1/1, 3.7.1/2, 3.7.1/3, 6.1.1/1, 6.2.2/1, 6.2.3/1, 6.3.1/1 |
||
|
Fizinis arba juridinis asmuo, esantis žemės dalies, sklypo arba sandėliavimo vietos, kurioje mediena perkama ir parduodama nacionaliniu lygmeniu arba vidaus rinkoje, savininkas arba teisėtas atstovas. |
3.6.1/1, 3.6.1/2, 3.6.2/1, 3.6.2/2, 3.7.1/1, 3.7.1/2, 3.7.1/3, 6.1.1/1, 6.2.2/1, 6.2.3/1, 6.3.1/1 |
||
|
Fizinis arba juridinis asmuo, kuris pagal privatinę arba viešąją teisę naudojasi vieno ar kelių darbuotojų paslaugomis pagal darbo sutartį arba darbo santykius. Ši apibrėžtis taikoma visais lygmenimis. |
4.1.1/1, 4.1.2/1, 4.2.1/1, 4.3.1/1, 4.3.1/2, 4.3.1/3, 6.1.1/1, 6.2.2/1, 6.2.3/1, 6.3.1/1. |
2.
Valstybės institucijos, susijusios su teisėtumo lentelėmis|
Atitinkama institucija |
Patikrinimo priemonės |
|
Nacionalinė miškų išsaugojimo, plėtros, saugomų teritorijų ir laukinės gamtos institucija (ICF) |
1.1.2/2, 1.2.1/1, 1.2.1/2, 1.2.2/1, 2.1.1/3, 2.1.2/1, 3.1.1/1, 3.1.2/1, 3.1.3/1, 3.1.4/1, 3.1.4/2, 3.2.1/1, 3.2.1/2, 3.2.2/1, 3.2.2/2, 3.2.3/1, 3.2.3/2, 3.3.1/1, 3.3.1/2, 3.3.2/1, 3.3.3/1, 3.3.3/2, 3.4.1/1, 3.4.1/2, 3.4.2/1, 3.4.2/2, 3.5.1/1, 3.5.2/1, 3.6.1/2, 3.7.1/1, 3.7.1/2, 3.7.1/3, 5.1.2/1 |
|
Savivaldybės |
1.2.2/1, 3.6.1/1, 3.6.2/1, 3.6.2/2, 6.2.1/1, 6.2.1/2. |
|
Mokesčių administratoriaus tarnyba (SAR) |
3.5.2/1, 3.5.3/1, 6.1.1/1, 6.2.2/1, 6.2.3/1, 6.3.1/1. |
|
Nuosavybės institucija (IP) |
1.1.1/1, 1.1.2/1, 2.1.1/1. |
|
Darbo ir socialinės apsaugos ministerija (STSS) |
4.1.1/1, 4.1.2/1, 4.2.1/1. |
|
Energetikos, gamtos išteklių, aplinkos ir kasyklų ministerija (MiAmbiente) |
3.6.2/1, 3.6.2/2. |
|
Nacionalinė agrarinė institucija (INA) |
2.1.1/2 |
|
Žemės ūkio ir gyvulininkystės ministerija (SAG) |
5.1.3/1 |
|
Muitų padirektoratis (DARA) |
5.1.1/1 |
|
Hondūro socialinės apsaugos institucija (IHSS) |
4.3.1/1 |
3.
Teisinių priemonių, įtrauktų į teisėtumo lenteles, sąrašasSąrašas parengtas atsižvelgiant į teisėtumo lentelėse nurodytų teisės aktų nuorodų pateikimo tvarką; pradedama nuo I principo.
|
1. |
Nuosavybės įstatymas, priimtas Potvarkiu Nr. 082-2004. |
|
2. |
Miškų, saugomų teritorijų ir laukinės gamtos įstatymas, priimtas Potvarkiu Nr. 098-2007. |
|
3. |
ICF susitarimas Nr. 027-2015 dėl savivaldybės (ejido) teritorijų miškotvarkos vykdant bendruomenės miškininkystės veiklą. |
|
4. |
Potvarkis Nr. 026-94 dėl TDO konvencijos Nr. 169 ratifikavimo. |
|
5. |
Nuosavybės įstatymo įgyvendinimo nuostatai, priimti Susitarimu Nr. 003-2010. |
|
6. |
Žemės reformos įstatymas, priimtas Potvarkiu-įstatymu Nr. 170, iš dalies pakeistas Įstatymu dėl žemės ūkio sektoriaus modernizavimo ir plėtros, priimtu Potvarkiu Nr. 031-92. |
|
7. |
Potvarkis Nr. 61-2013, kuriuo ICF suteikiama teisė atsakyti į Hondūro čiabuvių ir iš Afrikos kilusių tautų organizacijų prašymus dėl nuosavybės teisės į bendruomenės arba kelių bendruomenių teritorijas dokumentų. |
|
8. |
ICF Susitarimas Nr. 031-2012 dėl Platano upės biosferos rezervate gyvenančių Hondūro čiabuvių ir iš Afrikos kilusių tautų protėvių žemių nuosavybės teisės dokumentų išdavimo procedūros. |
|
9. |
ICF susitarimas Nr. 010-2015, nurodymai dėl techninių standartų taikymo specialiesiems agrarinės miškininkystės sistemų planams mažesnėse nei 100 hektarų valdose. |
|
10. |
Miškų, saugomų teritorijų ir laukinės gamtos įstatymo Bendrieji įgyvendinimo nuostatai, priimti Susitarimu Nr. 031-2010. |
|
11. |
Susitarimo Nr. 045 A-2013 dėl mokesčių už paslaugas, teikiamas pirminės ir antrinės miško produkcijos bendrovių ir medienos sandėlių, taikymo nurodymai. |
|
12. |
ICF aplinkraštis Nr. DE-ICF-001-2013, Pušynų kirtimo planų administracinis vadovas. |
|
13. |
Privalomos narystės profesinėje organizacijoje įstatymas, priimtas Potvarkiu Nr. 073. |
|
14. |
ICF susitarimas Nr. 050-2012 dėl miškotvarkos planų ir veiklos planų, susijusių su plačialapių medžių miškais, rengimo techninių standartų gairių. |
|
15. |
ICF susitarimas Nr. 030-2013, Gelbėjimo planų patvirtinimas. |
|
16. |
ICF rezoliucija Nr. DE-MP-071-2010, Miškų plantacijų pažymėjimų išdavimo taisyklių vadovas. |
|
17. |
ICF rezoliucija Nr. DE-MP-285-2010, Geresnės miškotvarkos gairės ir standartai. |
|
18. |
Sąskaitų faktūrų išrašymo sistemos įgyvendinimo nuostatai, priimti Susitarimu Nr. 189-2014. |
|
19. |
Savivaldybių įstatymo bendrieji įgyvendinimo nuostatai, priimti Susitarimu Nr. 018-93. |
|
20. |
Bendrasis aplinkos įstatymas, priimtas Potvarkiu Nr. 104-93. |
|
21. |
Nacionalinės poveikio aplinkai vertinimo sistemos įgyvendinimo nuostatai, priimti Susitarimu Nr. 008-2015. |
|
22. |
Bendrojo aplinkos įstatymo pakeitimai, priimti Potvarkiu Nr. 181-2007. |
|
23. |
Savivaldybių įstatymas, priimtas Potvarkiu Nr. 134-90. |
|
24. |
Darbo kodeksas, priimtas Potvarkiu Nr. 189-1959. |
|
25. |
Darbo inspekcijos įstatymas, priimtas Potvarkiu Nr. 178-2016. |
|
26. |
Minimalaus darbo užmokesčio aktas, priimtas 1971 m. birželio 3 d. Potvarkiu Nr. 103, ir jo pakeitimai. |
|
27. |
Priemonių, kuriomis užkertamas kelias nelaimingiems atsitikimams darbe ir profesinėms ligoms, bendrieji įgyvendinimo nuostatai, priimti Susitarimu Nr. 053-04. |
|
28. |
Socialinės apsaugos įstatymas, priimtas Potvarkiu Nr. 140-1959, ir įstatymo pakeitimai, priimti 2001 m. birželio 1 d. Potvarkiu Nr. 080-2001. |
|
29. |
Centrinės Amerikos bendro muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatai (RECAUCA), priimti Rezoliucija Nr. 224-2008 (COMIECO-XLIX). |
|
30. |
Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) įgyvendinimo taisyklės, priimtos SAG susitarimu Nr. 936-13. |
|
31. |
Nacionalinio mokesčių registro įstatymas, priimtas Potvarkiu Nr. 102-1974. |
|
32. |
Sąžiningo apmokestinimo įstatymas, priimtas Potvarkiu Nr. 051-2003. |
|
33. |
Pajamų mokesčio įstatymas, priimtas Potvarkiu Nr. 25-1963. |
|
34. |
Pajamų ir socialinės lygybės didinimo bei viešųjų išlaidų racionalizavimo įstatymas, priimtas Potvarkiu Nr. 017-2010. |
III PRIEDAS
MEDIENOS PRODUKTŲ, EKSPORTUOJAMŲ IŠ HONDŪRO SU FLEGT LICENCIJA, IŠLEIDIMO Į LAISVĄ APYVARTĄ SĄJUNGOJE SĄLYGOS
BENDROSIOS NUOSTATOS
Medienos produktų, kuriems taikoma FLEGT licencijavimo schema, įvežimo iš Hondūro į Sąjungos rinką sąlygos reglamentuojamos 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2173/2005 dėl FLEGT licencijavimo schemos medienos importui į Europos bendriją sukūrimo (1) ir jo įgyvendinimo reglamentu (2).
Šiuose reglamentuose nustatytas juose išdėstytų procedūrų pritaikymas prie nacionalinių sąlygų, visų pirma, tai pasakytina apie galimybę, kad kompetentingos institucijos, atsakingos už FLEGT licencijų pripažinimą medienos produktus įvežant į Sąjungą, gali būti muitinės arba kita administracinė įstaiga. Dėl šios priežasties proceso aprašyme tikrinimas padalytas į du etapus: 1) licencijos dokumentų patikra ir 2) fizinė patikra siekiant užtikrinti, kad faktinė siunta atitiktų licenciją.
Šios procedūros tikslas – papildyti Hondūro atliekamas patikras ir įsitikinti, kad FLEGT licencijos, pateikiamos medienos produktus įvežant į Sąjungą, iš tikrųjų yra deramai išduotos bei įregistruotos Hondūro FLEGT licencijų išdavimo institucijos ir taikomos toms siuntoms, kurioms jas išdavė Hondūro institucijos. Kompetentingos institucijos savo klausimus dėl Hondūro FLEGT licencijų teisėtumo ir galiojimo užtikrinimo sistemos pagal šio Susitarimo 9, 11, 19 ir 24 straipsnius gali pateikti Jungtiniam įgyvendinimo komitetui, laikantis šio priedo 3 straipsnyje nustatytos kompetentingoms institucijoms taikomos informacijos prašymo procedūros.
1 STRAIPSNIS
FLEGT licencijų tvarkymas
1. FLEGT licencija pateikiama tos valstybės narės, kurioje turinti FLEGT licenciją siunta deklaruojama tam, kad ją būtų galima išleisti į laisvą apyvartą, kompetentingoms institucijoms (3). Tai gali būti atliekama elektroninėmis arba kitomis operatyviomis priemonėmis.
2. 1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos, paisydamos galiojančių nacionalinių procedūrų, muitinėms praneša iškart, kai tik pripažįstama FLEGT licencija.
2 STRAIPSNIS
FLEGT licencijos dokumentacijos galiojimo patikros
1. Spausdintinės FLEGT licencijos turi atitikti IV priede aprašytą modelį. Bet kuri IV priede nustatytų reikalavimų ir specifikacijų neatitinkanti FLEGT licencija yra negaliojanti.
2. FLEGT licencija laikoma negaliojančia, jeigu pateikiama dieną, kuri yra vėlesnė nei licencijoje nurodyta galiojimo pabaigos data.
3. Ištrynus ar pakeitus FLEGT licencijos duomenis, licencija nepripažįstama, išskyrus atvejus, kai tokius ištrynimus ar pakeitimus patvirtino licencijas išduodanti institucija.
4. FLEGT licencijos galiojimo pratęsimas nepripažįstamas, išskyrus atvejus, kai pratęsimą patvirtino licencijas išduodanti institucija.
5. Dublikatas arba pakaitinė FLEGT licencija nepripažįstama, išskyrus atvejus, kai ją išdavė ir patvirtino licencijas išduodanti institucija.
3 STRAIPSNIS
Prašymas pateikti papildomos informacijos
1. Suabejojusios FLEGT licencijos, dublikato arba pakaitinės FLEGT licencijos galiojimu arba autentiškumu, kompetentingos institucijos gali prašyti, kad licenciją išdavusi institucija pateiktų papildomos informacijos.
2. Kartu su prašymu gali būti išsiųsta tokios FLEGT licencijos, dublikato arba pakaitinės FLEGT licencijos kopija.
3. Jeigu FLEGT licencijas išduodanti institucija mano, kad tai būtina, ji panaikina FLEGT licenciją ir išduoda pataisytą kopiją, kuri patvirtinama antspaudu „Duplicado“ (Dublikatas), ir ją perduoda kompetentingai institucijai.
4 STRAIPSNIS
FLEGT licencijos atitikties siuntai tikrinimas
1. Jeigu prieš kompetentingoms institucijoms priimant sprendimą dėl FLEGT licencijos pripažinimo siuntą reikia papildomai patikrinti, gali būti tikrinama, ar ši siunta atitinka FLEGT licencijoje pateiktą informaciją ir licencijas išduodančios institucijos atitinkamoje licencijoje padarytus įrašus.
2. Jeigu siuntos, pateiktos išleisti į laisvą apyvartą, medienos produktų tūris arba svoris ir atitinkamoje FLEGT licencijoje nurodytas tūris arba svoris skiriasi ne daugiau kaip 10 proc., laikoma, kad siunta atitinka FLEGT licencijoje pateiktą informaciją apie tūrį ar svorį.
3. Kilus abejonių, ar siunta atitinka FLEGT licenciją, kompetentinga institucija gali prašyti, kad licenciją išdavusi institucija pateiktų išsamesnį paaiškinimą.
4. Licencijas išduodanti institucija kompetentingos institucijos gali prašyti atsiųsti atitinkamą FLEGT licenciją arba pakaitinę FLEGT licenciją.
5. Jeigu licencijas išduodanti institucija mano, kad tai būtina, ji panaikina FLEGT licenciją ir išduoda pataisytą kopiją, kuri patvirtinama antspaudu „Duplicado“ (Dublikatas), ir ją perduoda kompetentingai institucijai.
6. Kompetentinga institucija, negavusi atsakymo per 21 darbo dieną nuo prašymo pateikti išsamesnį paaiškinimą pateikimo, kaip nurodyta šio Susitarimo 9 straipsnyje, atmeta FLEGT licenciją ir imasi veiksmų pagal taikytinus teisės aktus ir procedūras.
7. FLEGT licencija nepripažįstama, jeigu, gavus papildomą informaciją pagal šio priedo 3 straipsnį arba išsamiau patikrinus pagal šį straipsnį, nustatoma, kad FLEGT licencija neatitinka siuntos.
5 STRAIPSNIS
Patikrinimas prieš atvežant siuntą
1. FLEGT licencija gali būti teikiama prieš atvežant siuntą, kuriai ji taikoma.
2. FLEGT licencija priimama, jeigu ji atitinka visus IV priede nustatytus reikalavimus ir jeigu laikoma, kad pagal šio priedo 2, 3 ir 4 straipsnius jos nereikia papildomai tikrinti.
6 STRAIPSNIS
Kiti klausimai
1. Išlaidas, patiriamas laikotarpiu, kol baigiamas patikrinimas, padengia importuotojas, išskyrus atvejus, kai pagal susijusios Sąjungos valstybės narės galiojančius teisės aktus ir procedūras yra nustatyta kitaip.
2. Jei tikrinant FLEGT licencijas nuolat iškyla nesutarimų arba sunkumų, klausimas gali būti perduotas nagrinėti Jungtiniam įgyvendinimo komitetui.
7 STRAIPSNIS
Išleidimas į laisvą apyvartą
1. Bendrojo administracinio dokumento, kuris pateikiamas deklaruojant medienos produktus, kad juos būtų galima išleisti į laisvą apyvartą, 44 langelyje nurodomas atitinkamos licencijos, taikomos deklaruojamiems medienos produktams, numeris.
2. Kai muitinės deklaracija rengiama elektroninėmis priemonėmis, apie tai nurodoma atitinkamame langelyje.
3. Mediena ir medienos produktai į laisvą apyvartą išleidžiami tik atlikus šiame priede nustatytas procedūras.
(1) ES OL L 347, 2005 12 30, p. 1.
(2) 2008 m. spalio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1024/2008, kuriuo nustatomos išsamios priemonės Tarybos reglamentui (EB) Nr. 2173/2005 dėl FLEGT licencijavimo schemos medienos importui į Europos bendriją sukūrimo įgyvendinti (ES OL L 277, 2008 10 18, p. 23).
(3) Išleidimas į laisvą apyvartą – Sąjungos muitinės procedūra. Pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 201 straipsnio 2 ir 3 dalis išleidimas į laisvą apyvartą reiškia, kad: a) surinktos visos privalomos importo muito sumos; b) atitinkamais atvejais surinkti kiti privalomieji mokėjimai, kaip numatyta atitinkamose galiojančiose nuostatose, susijusiose su tokių mokėjimų rinkimu; c) pritaikytos prekybos politikos priemonės, draudimai ir apribojimai, jeigu jie neturėjo būti pritaikyti ankstesniame etape (šiuo konkrečiu atveju tikrinama, ar turima FLEGT licencija); taip pat d) atlikti kiti nustatyti prekių importo formalumai. Išleistos į laisvą apyvartą ne Europos Sąjungos prekės įgyja Sąjungos prekių muitinį statusą.
IV PRIEDAS
FLEGT LICENCIJŲ IŠDAVIMO PROCEDŪRA
1 STRAIPSNIS
FLEGT licencijoms taikomi bendrieji reikalavimai
1. Kad šio Susitarimo I priede nurodytus medienos produktus iš Hondūro būtų galima įvežti į Sąjungą, jie turi turėti FLEGT licenciją.
2. FLEGT licenciją išduoda Nacionalinė miškų išsaugojimo, plėtros, saugomų teritorijų ir laukinės gamtos institucija (isp. Instituto de Conservación y Desarrollo Forestal, Áreas Protegidas y Vida Silvestre (ICF)); licencija patvirtinama, kad medienos produktų siuntoje, eksportuojamoje į Sąjungą, yra teisėtai pagaminti ir pagal šiame Susitarime pateiktus kriterijus bei procedūras patikrinti produktai.
3. FLEGT licencijos bus išduodamos spausdintinės arba elektroninės.
4. FLEGT licencija bus išduodama kiekvienai kiekvieno eksportuotojo į pirmą įvežimo į Sąjungą punktą siuntai.
5. Spausdintinėse ir elektroninėse FLEGT licencijose bus pateikta 1 priedėlyje nurodyta informacija, pildytina pagal 2 priedėlyje pateiktus nurodymus.
6. Prieš muitinį įforminimą pareiškėjas muitinei pateiks FLEGT licenciją, taikomą eksportui į Sąjungą, arba H teisėtą licenciją eksportui į kitas paskirties vietas, kartu pridėdamas kitus reikalaujamus dokumentus. FLEGT licencijos arba H teisėtos licencijos išdavimo procedūros ir ryšys su bendrąja muitinės deklaracija bus nustatyti šio Susitarimo parengiamajame ir organizaciniame etape.
7. FLEGT licencijai baigus galioti, licencija bus laikoma negaliojančia.
8. Kai nėra galimybės 1 formoje (1 priedėlis) pateikti visą nurodytą informaciją apie siuntą, kurią sudaro įvairūs medienos produktai, prie FLEGT licencijos pridedamas patvirtintas priedas ir jame pateikiama šio priedo 2 formoje (1 priedėlis) nurodyta informacija apie kiekį ir kokybę.
9. Patvirtintame priede, kaip nurodyta 8 dalyje, bus pateikta siuntos aprašymo informacija, netilpusi atitinkamuose 1 formos langeliuose.
10. Jeigu priede (papildomuose puslapiuose) pateikiama informacija apie kokybę, atitinkamuose FLEGT licencijos langeliuose bus pateikta ne informacija apie siuntą, bet nuoroda į priedą (papildomus puslapius).
11. FLEGT licencijų galiojimo pratęsimo reikalavimai ir procedūros, taip pat licencijų panaikinimo, pakeitimo bei valdymo apibrėžtys bus parengtos šio Susitarimo parengiamajame ir organizaciniame etape. FLEGT licencijų išdavimo sąlygos bus skelbiamos viešai.
12. Hondūro vyriausybė Sąjungai pateiks patvirtintą FLEGT licencijos pavyzdį, licencijas išduodančios institucijos antspaudų ir įgaliotųjų asmenų parašų pavyzdžius.
13. Originalios FLEGT licencijos, dublikatai arba pakaitinės FLEGT licencijos nebus laikomos galiojančiomis ir nebus pripažįstamos, jeigu šiame priede nustatyti jų išdavimo būdai bus pakeisti.
14. Visų patvirtintų FLEGT licencijų originalai ir visų rūšių kopijos eksportuotojui bus išduodamos pagal atitinkamas šio Sprendimo nuostatas.
2 STRAIPSNIS
FLEGT licencijas išduodančios institucijos atsakomybė
1. Licencijas išduodanti Hondūro institucija yra Nacionalinė miškų išsaugojimo, plėtros, saugomų teritorijų ir laukinės gamtos institucija (ICF), veikianti per FLEGT licencijų išdavimo skyrių. Už teisinės atitikties tikrinimą atsakingas ICF Teisėtumo tikrinimo skyrius.
2. Licencijas išduodanti institucija yra atsakinga už keitimąsi informacija tarp Hondūro ir Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų, taip pat kitų Hondūro institucijų, atsakingų už klausimus, susijusius su FLEGT licencijomis.
3. Licencijas išduodanti institucija galiojimo laikotarpį eksportuotojo prašymu gali pratęsti iki trijų (3) mėnesių (tik vieną kartą). Pratęsdama FLEGT licenciją licencijas išduodanti institucija įrašys ir patvirtins naują galiojimo pabaigos datą.
4. Licencijų išdavimo institucija taikys apsaugotą nuo klastojimo metodą, kad būtų užtikrintas FLEGT licencijų autentiškumas ir išvengta ištrynimo ar pakeitimų.
5. Licencijas išduodanti institucija įdiegs spausdintinių ir elektroninių įrašų apie licencijas saugojimo sistemas, kad galėtų reaguoti į eksportuotojo prašymą atsižvelgdama į jo geografinę vietovę. FLEGT licencijavimo schema laipsniškai bus susieta su Hondūro išorės prekybos sistema, pagrįsta viena bendra prieiga (isp. Sistema de Ventanilla Única de Comercio Exterior de Honduras, VUCEH), jeigu tik bus tam tinkamos sąlygos.
6. Bet kuriuo atveju, FLEGT licenciją pratęsus arba atšaukus ar pakeitus nauja licencija, licencijas išduodanti institucija apie tai praneš Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai.
7. Licencijas išduodanti institucija tvarkys gautų prašymų, išduotų FLEGT licencijų ir atmestų prašymų duomenų bazę.
3 STRAIPSNIS
FLEGT licencijų išdavimo procedūra
1. Prieš išduodant FLEGT licenciją bus vykdoma procedūra, kuria siekiama užtikrinti produktų teisėtumą, kaip nustatyta V priede. FLEGT licencijų valdymo etapai aprašyti toliau (žr. 1 diagramą).
|
a) |
Siekdamas gauti FLEGT licenciją eksportuotojas pateiks:
|
|
b) |
Gavęs prašymą FLEGT licencijų išdavimo skyrius:
|
|
c) |
remdamasis surinkta informacija apie atitiktį visiems taikytiniems teisėtumo lentelių rodikliams ir tiekimo grandinės reikalavimams Teisėtumo tikrinimo skyrius nustatys, ar įvykdyti teisėtumo reikalavimai, ir FLEGT licencijų išdavimo skyriui pateiks:
|
|
d) |
Remdamasis prašymu, patvirtinamaisiais dokumentais ir Teisėtumo tikrinimo skyriaus sprendimu dėl teisinės atitikties FLEGT licencijų išdavimo skyrius išduos FLEGT licenciją arba atsisakys ją išduoti. |
|
e) |
Visa su FLEGT licencijos išdavimu susijusi informacija bus įtraukta į specialią duomenų bazę. |
2. Visiems į Sąjungos rinką eksportuojamiems I priede nurodytiems medienos produktams, įskaitant pavyzdžius ir demonstracinius produktus, taikoma FLEGT licencijavimo schema.
4 STRAIPSNIS
Spausdintinių FLEGT licencijų techninės specifikacijos
1. Spausdintinės FLEGT licencijos turi atitikti šio priedo 1 priedėlyje pateiktą formą.
2. Popieriaus lapo dydis – A4. Be antspaudo, popierius turi būti su vandens ženklais, vaizduojančiais įvairius logotipus, įskaitant Hondūro herbą arba emblemą.
3. FLEGT licencijos bus pildomos rašomąja mašinėle arba kompiuteriu. Prireikus jas galima pildyti ranka.
4. FLEGT licencijas išduodanti institucija naudos metalinį antspaudą, pageidautina, kad jis būtų pagamintas iš plieno. Tačiau FLEGT licencijas išduodanti institucija gali naudoti sausąjį spaudą su jungtinėmis raidėmis ir skaičiais, gaunamais pradūrimo būdu.
5. FLEGT licencijas išduodanti institucija taikys apsaugotą nuo klastojimo metodą kiekiui įrašyti skaičiais ir raidėmis, kad būtų neįmanoma įterpti papildomų skaičių ar nuorodų.
6. Formoje nebus jokių trynimų arba taisymų, nebent tų trynimų arba taisymų autentiškumą savo antspaudu ir parašu būtų patvirtinusi FLEGT licenciją išduodanti institucija.
7. FLEGT licencija bus pildoma ir spausdinama ispanų kalba.
5 STRAIPSNIS
FLEGT licencijų išdavimo forma
1. FLEGT licencijos gali būti išduodamos naudojant kompiuterizuotą sistemą, susijusią su Hondūro medienos produktų teisėtumo užtikrinimo sistema (TUS).
2. Sąjungos valstybėse narėse, neprisijungusiose prie kompiuterinės sistemos, bus galima naudoti spausdintinę FLEGT licenciją.
6 STRAIPSNIS
FLEGT licencijos kopijos
1. FLEGT licenciją sudaro vienas originalas ir penkios kopijos.
2. Originalas bus pateiktas FLEGT licencijos turėtojui.
3. Penkios sunumeruotos kopijos bus naudojamos taip:
|
a) |
1 kopija bus saugoma FLEGT licencijas išduodančioje institucijoje būsimo tikrinimo tikslais; |
|
b) |
2 kopija bus pridedama prie siuntos. Ji bus pateikta FLEGT licencijos turėtojui, kad jis ją su siunta siųstų produkto pirkėjui pateikti valstybės narės, į kurią siunta, kuriai taikoma licencija, atvežama išleisti į laisvą apyvartą, muitinei; |
|
c) |
3 kopija bus pateikta FLEGT licencijos turėtojui, kad jis ją nusiųstų pirkėjui pateikti valstybės narės, į kurią siunta, kuriai taikoma licencija, atvežama išleisti į laisvą apyvartą, atitinkamoms institucijoms, atsakingoms už FLEGT licencijas; |
|
d) |
4 kopija eksporto kontrolės tikslais skirta Hondūro muitinei. |
|
e) |
5 kopija skirta FLEGT licencijos turėtojo apskaitai. |
7 STRAIPSNIS
FLEGT licencijos galiojimas, panaikinimas ir pakeitimas kita
1. FLEGT licencijos galiojimas ir pratęsimas
FLEGT licencijos pradės galioti išdavimo dieną ir galios šešis (6) mėnesius nuo išdavimo datos. Galiojimo pabaigos data bus nurodyta FLEGT licencijoje.
2. FLEGT licencijos panaikinimas
|
2.1. |
FLEGT licencija nebegalios ir turėtų būti grąžinta licencijas išduodančiai institucijai, jeigu medienos produktai, kuriems ji taikoma, vežant, bet dar neatvežus į Sąjungą, bus prarasti arba sugadinti. |
|
2.2. |
FLEGT licencija bus panaikinta šiomis aplinkybėmis:
|
|
2.3. |
Eksportuotojas licenciją gali grąžinti ir savanoriškai, jeigu nusprendžia jos nenaudoti. |
3. FLEGT licencijos pakeitimas kita
|
3.1. |
Jeigu licencijos originalas ir (arba) Sąjungos kompetentingų institucijų kopijos pametamos, pavagiamos arba sunaikinamos, FLEGT licencijos turėtojas arba jo įgaliotasis atstovas gali kreiptis į licencijas išduodančią instituciją dėl pakaitinės licencijos, tačiau reikia pateikti įrodymus, kad originalas ir (arba) kopijos buvo pamestos, pavogtos arba sunaikintos. |
|
3.2. |
Licencijas išduodanti institucija, gavusi ir išnagrinėjusi licencijos turėtojo prašymą, išduos pakaitinę FLEGT licenciją. |
|
3.3. |
Hondūro vyriausybė Sąjungai pateiks patvirtintą FLEGT licencijos pavyzdį, licencijas išduodančios institucijos antspaudų ir įgaliotųjų asmenų parašų pavyzdžius. |
|
3.4. |
Pakaitinėje licencijoje pateikiama originalioje FLEGT licencijoje buvusi informacija ir įrašai, įskaitant licencijos numerį. Ant pakaitinės FLEGT licencijos nurodoma „licencia de sustitución“ (pakaitinė licencija). |
|
3.5. |
Jeigu atsiranda pamesta arba pavogta FLEGT licencija, ji negali būti naudojama ir turi būti grąžinta licencijas išduodančiai institucijai. |
8 STRAIPSNIS
Su FLEGT licencijų išdavimu susijusių pažeidimų valdymas
Padarius bet kokį pažeidimą arba pateikus melagingą informaciją, susijusią su medienos produktais, esant kokiam nors FLEGT licencijoje pateiktos informacijos klastojimui, pakeitimui ar modifikavimui arba pažeidus FLEGT licencijavimo schemos nuostatus, atsižvelgiant į pažeidimo mastą ir Hondūro teisės aktus bus imamasi administracinių arba teisinių priemonių.
9 STRAIPSNIS
Abejonės dėl FLEGT licencijos galiojimo ir autentiškumo
1. Kilus abejonių dėl FLEGT licencijos, dublikato arba pakaitinės licencijos galiojimo arba autentiškumo, kompetentinga institucija gali patikrinti sistemoje arba paprašyti, kad FLEGT licencijas išduodanti institucija pateiktų papildomos informacijos. Už informacijos apie licencijos galiojimą arba autentiškumą pateikimą bus atsakinga ir turės įgaliojimus tai daryti tik FLEGT licencijas išduodanti institucija.
2. Jeigu licencijas išduodanti institucija mano, kad tai būtina, ji gali prašyti kompetentingų institucijų atsiųsti atitinkamos FLEGT licencijos kopiją arba atitinkamą pakaitinį dokumentą.
3. Jeigu FLEGT licencijas išduodanti institucija mano, kad tai būtina, ji panaikina licenciją ir išduoda pataisytą kopiją, kuri patvirtinama antspaudu „Duplicado“ (Dublikatas), ir ją perduoda kompetentingai institucijai.
4. Jeigu FLEGT licencijos galiojimas patvirtinamas, licencijas išduodanti institucija elektroninėmis priemonėmis apie tai nedelsdama praneša kompetentingai institucijai. Grąžintos kopijos bus deramai patvirtintos FLEGT licencijas išduodančios institucijos.
5. Jeigu atitinkamos FLEGT licencijos galiojimas nepatvirtinamas, licencijas išduodanti institucija apie tai praneša kompetentingai institucijai, pageidautina elektroniniu būdu.
6. Kilus kokių nors abejonių dėl FLEGT licencijos autentiškumo ir galiojimo, licencijas išduodanti institucija turi atsakyti į kompetentingų institucijų ir kitų Hondūro institucijų klausimus ir paprašyta turi pateikti papildomą informaciją ir paaiškinimus.
1 priedėlis
1.
FLEGT licencijos forma
2.
Papildoma informacija apie siuntasŠi informacija yra susijusi su FLEGT licencija.
|
Eilės Nr. |
Komercinis medienos arba medienos produktų aprašymas |
SS kodas |
Įprastiniai ir moksliniai pavadinimai |
Kirtavietės šalis |
Kirtavietės šalies ISO kodas |
Tūris (m3) |
Svoris (kg) |
Vienetų skaičius |
|
1. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
4. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
5. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
6. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
7. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
8. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
9. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
10. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||
|
Išdavimo vieta |
Data (diena-mėnuo-metai) |
FLEGT licencijas išduodančios institucijos antspaudas ir parašas |
|
|
|
|||
2 priedėlis
FORMOS PILDYMO INSTRUKCIJOS
Bendra informacija
|
— |
Pildoma didžiosiomis raidėmis |
|
— |
Šalių ISO kodai atitinka tarptautinius standartinius dviejų raidžių šalių kodus.
|
V PRIEDAS
HONDŪRO MEDIENOS PRODUKTŲ TEISĖTUMO UŽTIKRINIMO SISTEMA (TUS)
Turinys
|
1. |
ĮVADAS |
|
1.1. |
Bendroji informacija |
|
1.2. |
Hondūro medienos produktų teisėtumo užtikrinimo sistemos (TUS) tikslas |
|
1.3. |
Naujos valdymo priemonės ir elementai siekiant geresnės miškotvarkos |
|
2. |
TUS TAIKOMA HONDŪRO TEISĖS SISTEMA |
|
2.1. |
Tarptautinės konvencijos ir sutartys |
|
2.2. |
Regioninės konvencijos ir sutartys |
|
2.3. |
Nacionalinės teisės aktai, susiję su tvariu gamtos išteklių valdymu |
|
2.4. |
Nacionalinės teisės aktai darbo klausimais |
|
2.5. |
Nacionalinės teisės aktai, susiję su valstybės ir savivaldybių mokesčių, susijusių su medienos produktų eksportu, mokėjimu |
|
2.6. |
Nacionalinės teisės aktai, susiję su administracinėmis procedūromis, skaidrumo mechanizmais ir visuomenės dalyvavimu |
|
2.7. |
Nacionalinės teisės aktai, taikomi teismo pareigūnų |
|
3. |
TUS ELEMENTAI |
|
3.1. |
Teisėtumo apibrėžtis |
|
3.2. |
Atitikties teisėtumo apibrėžčiai tikrinimas |
|
3.3. |
Tiekimo grandinės kontrolė |
|
3.4. |
FLEGT ir H teisėtų licencijų išdavimo procesas |
|
3.5. |
Nepriklausomas auditas |
|
4. |
INSTITUCINĖ SISTEMA IR SUBJEKTŲ, DALYVAUJANČIŲ ĮGYVENDINANT TUS, VAIDMUO |
|
4.1. |
Subjektai, dalyvaujantys įgyvendinant TUS |
|
4.2. |
Valstybinės institucijos |
|
4.2.1. |
Nacionalinė miškų išsaugojimo, plėtros, saugomų teritorijų ir laukinės gamtos institucija (ICF) |
|
4.2.2. |
Mokesčių administratoriaus tarnyba (SAR) |
|
4.2.3. |
Savivaldybės |
|
4.2.4. |
Nuosavybės institucija (IP) |
|
4.2.5. |
Darbo ir socialinės apsaugos ministerija (STSS) |
|
4.2.6. |
Hondūro socialinės apsaugos institucija (IHSS) |
|
4.2.7. |
Energetikos, gamtos išteklių, aplinkos ir kasyklų ministerija (MiAmbiente) |
|
4.2.8. |
Nacionalinė agrarinė institucija (INA) |
|
4.2.9. |
Žemės ūkio ir gyvulininkystės ministerija (SAG) |
|
4.2.10. |
Muitų padirektoratis (DARA) |
|
4.2.11. |
Netiesiogiai dalyvaujančios valdžios sektoriaus institucijos |
|
4.3. |
Privatusis miškų sektorius |
|
4.4. |
Pilietinės visuomenės organizacijos |
|
4.4.1. |
Vietos organizacijos |
|
4.4.2. |
Nevyriausybinės plėtros organizacijos |
|
4.5. |
Hondūro čiabuvių ir iš Afrikos kilusios tautos |
|
4.6. |
Gebėjimų stiprinimas |
|
5. |
TUS APRĖPTIS IR MASTAS |
|
5.1. |
Medienos produktai, įtraukti į TUS |
|
5.2. |
Rinkos, kurioms taikoma TUS |
|
5.3. |
Medienos, kuriai taikoma TUS, šaltiniai |
|
5.3.1. |
Mediena, kuriai medžiai nukirsti šalies teritorijoje |
|
5.3.2. |
Importuojama mediena |
|
5.3.3. |
Mediena, kuriai šis Susitarimas netaikomas |
|
5.4. |
Veiklos vykdytojų, kuriems taikoma TUS, veiklos mastas |
|
6. |
ATITIKTIES TEISĖTUMO APIBRĖŽČIAI TIKRINIMAS |
|
6.1. |
Teisėtumo tikrinimo principai |
|
6.1.1. |
Institucijos, dalyvaujančios atliekant teisėtumo tikrinimą |
|
6.1.2. |
Tikrinimo pagal teisėtumo lenteles procedūros |
|
6.1.3. |
Teisėtumo tikrinimo priemonių laikymas |
|
6.1.4. |
Informacinės sistemos ir tikrinimo funkcinės galimybės |
|
6.1.5. |
Rizikos valdymo principas, kai nesilaikoma TUS |
|
6.1.6. |
Teisėtumo auditas, kurį atlikus išduodamas teisinės atitikties pažymėjimas |
|
6.2. |
Veiklos vykdytojų prievolė, susijusi su teisėtumo tikrinimu |
|
7. |
MEDIENOS IR MEDIENOS PRODUKTŲ TIEKIMO GRANDINĖS TIKRINIMAS |
|
7.1. |
Tiekimo grandinės tikrinimo principai |
|
7.2. |
Medienos produktų identifikavimas |
|
7.3. |
Veiklos vykdytojų teikiama tiekimo grandinės informacija |
|
7.4. |
Importuotų medienos produktų tikrinimas |
|
7.5. |
Tranzitu vežamų medienos produktų tikrinimas |
|
7.6. |
Konfiskuotų medienos produktų tikrinimas |
|
7.7. |
Medienos produktų, gautų iš sklypo, kurio paskirtį reikia keisti, tikrinimas |
|
8. |
PRIVATAUS PATVIRTINIMO PRIPAŽINIMAS |
|
9. |
TUS NESILAIKYMO ATVEJŲ NAGRINĖJIMAS |
|
10. |
SKUNDŲ NAGRINĖJIMO MECHANIZMAI |
|
10.1. |
Įvadas |
|
10.2. |
Tikslai |
|
10.3. |
Skundų nagrinėjimo mechanizmų rūšys |
|
10.4. |
Skundų nagrinėjimo mechanizmų ir taikytinų principų nustatymas |
|
11. |
KONSULTAVIMOSI, DALYVAVIMO IR KOORDINAVIMO MECHANIZMAI, SUSIJĘ SU TUS ĮGYVENDINIMU |
|
11.1. |
Jungtinis įgyvendinimo komitetas |
|
11.2. |
Techninis komitetas |
|
11.3. |
FLEGT ir Savanoriškos partnerystės susitarimo įgyvendinimo tarpinstitucinis sekretoriatas (SIIAVA) |
|
11.4. |
Nacionalinė neteisėto miškų kirtimo strategija (ENCTI) ir jos ryšys su šiuo Susitarimu |
|
12. |
PASKATŲ, SKATINAMOSIOS, APSAUGOS IR RIZIKOS MAŽINIMO PRIEMONĖS, SKIRTOS ĮVAIRIEMS SEKTORIAUS SUBJEKTAMS ĮTRAUKTI Į TUS ĮGYVENDINIMĄ |
|
1 priedėlis. |
Tiekimo grandinės grandys (pušynai) |
|
2 priedėlis. |
Tiekimo grandinės grandys (plačialapių medžių miškai) |
1. ĮVADAS
1.1. Bendroji informacija
Niekur kitur pasaulyje miškai nenaikinami taip greitai kaip Lotynų Amerikoje, o Hondūre metinis miškų naikinimo rodiklis vienas didžiausių regione. Miškų naikinimo ir alinimo priežastys įvairios – dažniausiai tai nulemia ekstensyvi gyvulininkystė ir monokultūros ūkiai (pvz., alyvpalmės), neteisėtas kirtimas (iškirtimas), miškų gaisrai ir netvarus kirtimas.
Miškų naikinimo ir nykimo dėl neteisėto kirtimo atgarsiai ir neigiamas poveikis, taip pat atogrąžų miškų vertimas žemės ūkio paskirties žeme nulemia tai, kad nyksta biologinė įvairovė ir mažėja arba nyksta natūralus miško ekosistemų atsparumas. Patiriama ir finansinių nuostolių, nes nemokamos rinkliavos ir slepiami mokesčiai.
1.2. Hondūro medienos produktų teisėtumo užtikrinimo sistemos (TUS) tikslas
TUS tikslas – pagerinti šalies miškų sektoriaus valdymą, užtikrinant, kad visi miško produkcijos tiekimo grandinės veiklos vykdytojai griežtai laikytųsi teisės aktų.
Šis tikslas apima miško naudojimo teisių suteikimą, žaliavų ruošą, medienos vežimą, pirminį apdorojimą, antrinį apdorojimą ir prekybą medienos produktais tiek šalies, tiek tarptautinėje rinkoje, remiantis esamų teisės aktų taikymu ir jų vykdymo užtikrinimu bei esamų valdžios sektoriaus vykdomos kontrolės sistemų gerinimu.
1.3. Naujos valdymo priemonės ir elementai siekiant geresnės miškotvarkos
Nors teisėtos medienos licencijavimas pagal FLEGT yra pagrindinis derybų proceso ir Savanoriškos partnerystės susitarimo įgyvendinimo tikslas, tai nėra vienintelis laukiamas rezultatas. Kad būtų galima išduoti licencijas ir patenkinti Hondūro bei ES lūkesčius, susijusius su miškų valdymo gerinimu ir prekybos teisėta mediena skatinimu, reikia parengti naujas teisėtumo tikrinimo stiprinimo priemones. Dėl šios priežasties šiame Susitarime siūloma keletas naujų ir naujoviškų elementų, kurie, kaip tikimasi, turės teigiamą poveikį miškų sektoriaus valdymui. Šis elementų – jau įdiegtų arba dar tebeplėtotinų – rinkinys sudaro Hondūro medienos produktų teisėtumo užtikrinimo sistemą. Ir organizaciniu, ir instituciniu lygmeniu šiuos elementus visų pirma sudaro:
Teisėtos medienos apibrėžtis
|
a) |
Teisinių reikalavimų, įtrauktų į teisėtumo lenteles, nustatymas visiems šaltiniams, iš kurių mediena tiekiama šalies rinkai ir eksportui į bet kurią paskirties vietą, įskaitant importuojamą medieną. |
Tiekimo grandinės kontrolė
|
b) |
Šio Susitarimo įgyvendinimo orientyras – Medienos atsekamumo IT sistemos (SIRMA) išplėtojimas ir įdiegimas; tuo būtų patobulintas medienos tūrio tikrinimas ir kontroliavimas visoje tiekimo grandinėje, nes sujungta su kitomis informacinėmis sistemomis (ir ICF vidaus sistema, ir kitose institucijose esamomis sistemomis), taip pat dėl to, kad keičiamasi informacija su kitomis valstybėmis (vidutinės trukmės laikotarpiu). |
|
c) |
Keitimasis informacija ir kryžminės nuorodos tarp SIRMA ir Hondūro Automatizuotos muitų sistemos (SARAH) (vidutinės trukmės laikotarpiu). |
|
d) |
Šio Susitarimo įgyvendinimo orientyras – visiems veiklos vykdytojams nustatomas išsamaus patikrinimo reikalavimas. Į teisės sistemą įtraukiama prievolė, dėl kurios iki minimumo sumažėja rizika, kad veiklos vykdytojas nesilaikys reikalavimų, neatsižvelgiant į tai, ar produkto šaltinis yra vietinis, ar užjūryje (vidutinės trukmės laikotarpis). |
Patikros procedūros
|
e) |
Griežtesnis visų teisės aktų, įskaitant teisėtumo lenteles, taikymas (ilgalaikis laikotarpis). |
|
f) |
Kirtimo kontrolės stiprinimas miško teritorijose, kurioms taikomi gelbėjimo ir gaivinimo planai, visų pirma, kai reikia daugiau stebėsenos visoje tiekimo grandinėje pastangų (ilgalaikis laikotarpis). |
|
g) |
Nacionalinės miškų informacijos sistemos (SNIF) konsolidavimas siekiant sukurti veiksmingą ir tinkamą sąsają su kitomis susijusiomis institucijomis, taip pat siekiant naudotojams suteikti galimybę gauti juos dominančią informaciją (vidutinės trukmės laikotarpis). |
|
h) |
Šio Susitarimo įgyvendinimo orientyras – duomenų bazės, kurioje saugoma informacija apie tai, kokiu mastu veiklos vykdytojas nesilaiko TUS reikalavimų, sukūrimas ir valdymas (vidutinės trukmės laikotarpis). |
|
i) |
Šio Susitarimo įgyvendinimo orientyras – rizika grindžiamo teisėtumo audito, kaip priemonės patikrinti, ar visi veiklos vykdytojai laikosi TUS rodiklių ir reikalavimų, diegimas (vidutinės trukmės laikotarpis). |
|
j) |
Šio Susitarimo įgyvendinimo orientyras – teisinės atitikties pažymėjimo, kaip įrodymo, kad laikomasi TUS reikalavimų, suteikiamo atlikus teisėtumo auditą, parengimas (vidutinės trukmės laikotarpis). |
|
k) |
Privataus savanoriško patvirtinimo, lygiaverčio teisėtumo lentelėms, pripažinimas. Turint omenyje šio priedo 8 skirsnyje nustatytas procedūras, teisėtumo, miškotvarkos ir (arba) kilmės grandinės pažymėjimai, išduoti akredituotos tvirtinančiosios įstaigos, gali būti pripažįstami kaip įrodymas, kad iš dalies arba visiškai laikomasi teisėtumo rodiklių, siekiant išvengti dvigubo darbo ir paprastinti šį tikrinimą (vidutinės trukmės laikotarpis). |
FLEGT licencijų išdavimo procedūros
|
l) |
Išduodamos FLEGT licencijos ir jomis užtikrinama, kad visos medienos siuntos į ES atitinka TUS reikalavimus. Reikalavimų, taikomų išduodant H teisėtas licencijas, taip pat turi būti laikomasi, kai mediena eksportuojama į kitas šalis (vidutinės trukmės laikotarpis). |
Nepriklausomas auditas
|
m) |
Nepriklausomas sistemos auditas, siekiant užtikrinti visų TUS sistemos elementų patikimumą ir pasiūlyti pataisymus, jeigu būtų nustatyta kokių nors trūkumų (vidutinės trukmės laikotarpis). |
|
n) |
Šio Susitarimo įgyvendinimo orientyras – FLEGT ir Savanoriškos partnerystės susitarimo įgyvendinimo tarpinstitucinio sekretoriato (SIIAVA), kuris koordinuotų įvairių valdžios sektoriaus institucijų, dalyvaujančių plėtojant ir diegiant TUS, veiklą ir indėlį, įsteigimas. Ši įstaiga būtų vieta, kurioje vyksta dialogas ir koordinuojami veiksmai, siekiant kartu su kitomis įstaigomis (pvz., Techniniu komitetu) užtikrinti sėkmingą šio Susitarimo įgyvendinimą interaktyviu ir aptarimo būdu, kad visi suinteresuotieji subjektai būtų įtraukti gerinant miškų valdymą, informuoti apie tai ir įsipareigoję to siekti (trumpalaikis laikotarpis). |
|
o) |
Šio Susitarimo įgyvendinimo orientyras – miškų sektoriuje įdiegta FPIC principo taikymo sistema, laikantis atitinkamo įstatymo, kai šis įsigalios, nuostatų (vidutinės trukmės laikotarpis). |
|
p) |
pastangų valstybei perduoti miško žemę, kurios nuosavybės teisės dokumentų nėra, stiprinimas, daugiausia dėmesio skiriant valstybei nuosavybės teise nepriklausančios žemės, kuriai taikomos ICF parengtos bendruomenės miškotvarkos sutartys, legalizavimui (isp. regularización ir saneamiento jurídico) (ilgalaikis laikotarpis). |
|
q) |
Pastangų legalizuoti Hondūro čiabuvių ir iš Afrikos kilusių tautų protėvių žemių nuosavybės teisę stiprinimas (ilgalaikis laikotarpis). |
|
r) |
Darbo ir socialinės apsaugos ministerijos (STSS) ir Hondūro socialinės apsaugos institucijos (IHSS) institucinių gebėjimų stiprinimas, suteikiant institucijoms būtinus išteklius, reikalingus, kad būtų veiksmingai palengvintas teisėtumo lentelių rodiklių bei tikrinimo priemonių taikymas ir priežiūra (ilgalaikis laikotarpis). |
|
s) |
Sektoriaus veiklos vykdytojų amatininkų gebėjimų, susijusių su teisine atitiktimi, stiprinimas (ilgalaikis laikotarpis). |
2. TUS TAIKOMA HONDŪRO TEISĖS SISTEMA
Hondūro medienos produktų teisės sistemą sudaro įvairūs dokumentai – tarptautinės konvencijos ir sutartys (regioninės ir platesnio nei regioninis masto), Respublikos Konstitucija, antrinės teisės aktai, nuostatai ir kiti standartai, ir juos pagal savo kompetencijos sritį taiko konkrečios valdžios sektoriaus institucijos. Įgyvendinant TUS dalyvaujančios institucijos, siekdamos patikrinti Hondūro medienos produktų teisėtumą, palaiko tarpusavio ryšį.
II priede pateiktose teisėtumo lentelėse ir toliau šiame priede aprašyti pagrindiniai teisės aktai, susiję su įvairiais teisėtumo ir TUS elementais, kurie bus patikrinti prieš išduodant kiekvieną FLEGT licenciją.
2.1 Tarptautinės konvencijos ir sutartys
|
— |
Tarptautinės darbo organizacijos konvencija Nr. 169 dėl čiabuvių tautų ir genčių nepriklausomose šalyse. |
|
— |
Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija. |
|
— |
Jungtinių Tautų konferencija dėl aplinkos ir vystymosi. |
|
— |
Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija, visų pirma 2015 m. Paryžiaus susitarimas, tapęs pagrindiniu tarptautiniu kovos su klimato kaita dokumentu. |
2.2. Regioninės konvencijos ir sutartys
|
— |
Biologinės įvairovės išsaugojimo ir natūralių gamtinių zonų apsaugos Centrinėje Amerikoje konvencija. Šios konvencijos paskirtis – Centrinės Amerikos regione kiek įmanoma išsaugoti sausumos ir jūrų biologinę įvairovę. Konvenciją 1992 m. Managvoje (Nikaragva) pasirašė Kosta Rikos, Salvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Nikaragvos ir Panamos respublikų prezidentai. |
|
— |
Centrinės Amerikos darnaus vystymosi aljansas. Tai Belizo, Kosta Rikos, Salvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Nikaragvos ir Panamos respublikų prezidentų bei atstovų 1994 m. pasirašyta regioninė strategija, kuria siekiama koordinuoti interesus, plėtros iniciatyvas, atsakomybę bei teisių suderinimą ir konsultuotis tais klausimais. |
|
— |
Regioninė natūralių miško ekosistemų išsaugojimo bei valdymo ir miško plantacijų plėtros konvencija. Šios konvencijos tikslas – skatinti nacionalinius ir regioninius mechanizmus, siekiant išvengti teritorijų, kuriose yra miškas ir kurios yra žemėje, turinčioje miškininkystės potencialą, naudojimo paskirties keitimo, ir atgaivinti teritorijas, kuriose miškai sunaikinti. Konvenciją Gvatemalos mieste, Gvatemaloje, 1993 m. pasirašė Kosta Rikos, Salvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Nikaragvos ir Panamos respublikų užsienio reikalų ministrai. |
2.3. Nacionalinės teisės aktai, susiję su tvariu gamtos išteklių valdymu.
|
— |
Hondūro Respublikos Konstitucija, priimta Potvarkiu Nr. 131-1982. |
|
— |
Bendrasis vandens įstatymas, priimtas Potvarkiu Nr. 181-2009. |
2.4. Nacionalinės teisės aktai darbo klausimais
|
— |
Socialinės apsaugos įstatymo įgyvendinimo nuostatai, priimti Susitarimu Nr. 101-JD-71. |
2.5. Nacionalinės teisės aktai, susiję su valstybės ir savivaldybių mokesčių, susijusių su medienos produktų eksportu, mokėjimu
|
— |
Mokesčių kodeksas, priimtas Potvarkiu Nr. 170-2016. |
|
— |
Finansinės pusiausvyros ir socialinės apsaugos įstatymas, priimtas Potvarkiu Nr. 194-2002. |
|
— |
Rezoliucija Nr. 223-2008 dėl Centrinės Amerikos bendro muitinės kodekso (CAUCA). |
|
— |
Iš eksporto gaunamos užsienio valiutos keitimo pajamų įstatymo įgyvendinimo nuostatai, priimti Finansų ministerijos susitarimu Nr. 0630. |
2.6. Nacionalinės teisės aktai, susiję su administracinėmis procedūromis, skaidrumo mechanizmais ir visuomenės dalyvavimu
|
— |
Skaidrumo ir galimybės susipažinti su vieša informacija įstatymas, priimtas Potvarkiu Nr. 170-2006. |
|
— |
Administracinių procedūrų įstatymas ir jo įgyvendinimo nuostatai, patvirtinti Potvarkiu Nr. 152-1987. |
2.7. Nacionalinės teisės aktai, taikomi teismo pareigūnų.
|
— |
Hondūro baudžiamasis kodeksas, priimtas Potvarkiu Nr. 144-1983. |
3. TUS ELEMENTAI
TUS sudaro:
|
1) |
Teisėtos medienos apibrėžtis, kuria aiškiai nustatomi įstatymo aspektai, kurių atžvilgiu Hondūro medienos produktų teisėtumo užtikrinimo sistema bus sistemingai siekiama gauti atitikties įrodymų, neatsižvelgiant į ketinamą produktų rinką. |
|
2) |
Tiekimo grandinės kontrolė, kuria siekiama atsekti medieną nuo miško darbų arba importo vietos iki tiekimo grandinės paskutinės grandies. |
|
3) |
Patikros procedūros, skirtos užtikrinti visų teisėtumo apibrėžties nuostatų laikymąsi ir dokumentuose registruoti, kaip jų laikomasi, taip pat kontroliuoti tiekimo grandinę. |
|
4) |
FLEGT licencijų išdavimo Sąjungai skirtiems medienos produktams procedūros. |
|
5) |
Nepriklausomas auditas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad sistema būtų tokia veiksminga ir efektyvi, kokia turėtų būti, kaip susitarta Šalių. |
3.1. Teisėtumo apibrėžtis
Medienos teisėtumas pagal šį Susitarimą apibrėžtas II priede. Šis priedas glaudžiai susietas su kitais priedais, esančiais Hondūro medienos produktų teisėtumo užtikrinimo sistemos (TUS) dalimi. Priede pateikta teisinių reikalavimų, taikomų pagal Savanoriškos partnerystės susitarimą ir susijusių su uždaviniais, kurių kyla valdant miškus bei kuriuos, vykstant nacionaliniam dialogui, nustatė miškų sektoriaus subjektai, apibrėžtis.
Išsami teisėtumo apibrėžtis, pateikta teisėtumo lentelėse, yra pagrindas, kuriuo remiantis tikrinama įvairių tiekimo grandinės veiklos vykdytojų atitiktis rodikliams, tai taip pat yra tikrinimo priemonių, atsekamumo reikalavimų ir atitinkamų institucijų vykdomos atitinkamos stebėsenos ir kontrolės pagrindas. Nepriklausomu auditu užtikrinama, kad sistema būtų tokia veiksminga ir efektyvi, kokia turėtų būti.
3.2. Atitikties teisėtumo apibrėžčiai tikrinimas
Teisėtumo tikrinimu:
|
— |
užtikrinama, kad medienos produktai būtų teisėti. Tai reiškia tikrinimą, ar miškų sektoriaus veiklos vykdytojai savo kompetencijos srityje atitinka visus į teisėtumo lenteles įtrauktus rodiklius, |
|
— |
užtikrinamas neatitikties atvejų tvarkymas ir taisomųjų arba prevencinių priemonių taikymas, |
|
— |
reikalaujama neabejotino įrodymo, kad medienos produktai ir su jais susijusi veikla atitinka reikalavimus, nustatytus teisėtumo apibrėžtyje, |
|
— |
įrodoma atitiktis, nes atliekami fiziniai ir dokumentų patikrinimai, taip pat įvairiuose tiekimo grandinės etapuose tikrinama sistemingai renkama informacija ir duomenys, |
|
— |
dokumentuojamos procedūros ir registruojami įrodymai, kad licencijas išduodanti institucija, prieš išduodama FLEGT arba H teisėtą licenciją, galėtų įvertinti siuntos teisėtumą, ir |
|
— |
aiškiai apibrėžiamos ir dokumentais patvirtinamos tikrinimo procese dalyvaujančių institucijų funkcijos ir atsakomybė. |
Hondūro valstybė per savo specialias institucijas ir remdamasi Jungtinio įgyvendinimo komiteto patvirtintu tikrinimo vadovu parengs metodiką ir priemones, kuriomis bus tikrinama, ar įvairūs sektoriaus subjektai ir veiklos vykdytojai laikosi teisės aktais nustatytų reikalavimų. Ši tikrinimo metodika ir priemonės yra nustatytos šio priedo 6.1.4 skirsnyje.
Sistema užtikrinama, kad būtų galima nustatyti bet kokius trūkumus ir neatitikties atvejus, nustatyti nuobaudas, kai taikytina, pasiūlyti reikiamas taisomąsias priemones, kai taikytina, ir užtikrinti, kad būtų imtasi priemonių tiems trūkumams pašalinti.
Institucijos, susijusios su TUS sistema, turi IT priemonių bei protokolų ir gali patikrinti atitiktį teisėtumo lentelėse nustatytiems rodikliams – tai išsamiau aprašyta šio priedo 4 skirsnyje.
Teisėtumo tikrinimas apima veiksmus vietoje, pavyzdžiui, tai yra priežiūros institucijų vykdomi patikrinimai ir techninis auditas, taip pat įprastiniai patikrinimai, kuriais siekiama patikrinti atitiktį techniniams ir administraciniams standartams ir kuriuos atlieka atitinkamos institucijos, atsižvelgiant į konkretaus rodiklio rūšį.
Patikrinimai pakelėse ir patikrinimo punktuose taip pat atliekami padedant teismo pareigūnams (1) ir bendradarbiaujant su teisėsaugos tarnybomis (Hondūro ginkluotosiomis pajėgomis, nacionaline prevencine policija, prokuratūra, Generaline prokuratūra), siekiant patikrinti, ar vežant medienos produktus laikomasi įstatymų, ir visą laiką teikiamos ataskaitos kompetentingoms institucijoms, kad būtų imtasi būtinų priemonių.
Pilietinės visuomenės organizacijos (t. y. Patariamosios miškų tarybos) (2) kartu vykdo socialinę priežiūrą, siekdamos užtikrinti techninių ir administracinių taisyklių, kuriomis reglamentuojamas miškotvarkos bei veiklos planų vykdymas ir kiti kirtimo leidimai, laikymąsi. Patariamosios miškų tarybos savo nustatytus duomenis ir rekomendacijas gali pranešti SIIAVA, FLEGT ir Savanoriškos partnerystės susitarimo Jungtiniam įgyvendinimo komitetui arba jo techniniams filialams, taip pat šio Susitarimo nepriklausomo audito departamentui ir plačiajai visuomenei.
Tikrinimo dažnis bus nustatytas taikant rizika grindžiamą metodą, atsižvelgiant į viešojo sektoriaus institucijų, dalyvaujančių tiekimo grandinėje, kompetenciją ir atsakomybę, taip pat į administracinius įrašus (baudas, skundus ir kita), iš kurių galima matyti, kad kyla neteisėtumo rizika. Į šią riziką atsižvelgta ir miškininkystės veiklos vykdytojų, ir pačių paslaugų teikėjų atžvilgiu. Įvairių viešojo sektoriaus institucijų atliekamų tikrinimų dažnis bus nurodytas teisėtumo tikrinimo vadove, aprašomame šio priedo 6.1 skirsnyje.
Institucijos, atsakingos už teisėtumo tikrinimą, turės tikrinimo priemonių bylas, jose bus ir skaitmeniniai dokumentai, ir spausdintinės kopijos (dokumentų nuotraukos, geografinė informacija ir pan.). Šiose bylose bus pateikiama chronologinė dokumentais patvirtintų faktų seka. Saugumo tikslais valdžios sektoriaus institucijos atsargai turės šių bylų skaitmenines kopijas. Visos šios bylos pagal IX priedą yra viešos bylos, jeigu tik pagal Skaidrumo ir galimybės susipažinti su vieša informacija įstatymą jos laikomos vieša informacija.
Teisinės atitikties tikrinimas yra svarbus etapas eksportuojant medienos produktus ir išduodant FLEGT ir H teisėtas licencijas, nes juo gaunama atitikties įrodymų.
3.3. Tiekimo grandinės kontrolė
Medienos atsekamumas yra vienas iš TUS reikalavimų, kaip nustatyta Hondūro teisinėje sistemoje. ICF turi tiekimo grandinės stebėsenos priemonių, pavyzdžiui, be kita ko, SNIF ir SIRMA. Abi sistemos jau veikia, bet planuojami nauji moduliai, atsižvelgiant į pagal šį Susitarimą nustatytus reikalavimus. Todėl laikoma, kad jos tebediegiamos, o tam tikrų funkcijų plėtojimas įtrauktas į VIII priede pateiktas papildomas priemones.
Pradinis tiekimo grandinių stebėsenos taškas yra miško kirtimo leidimas, skirtas medienai iš Hondūre nukirstų medžių, ir į Hondūrą importuojamos medienos bendroji muitinės deklaracija.
Pagrindiniai dokumentai, pagal kuriuos stebimas medienos produktų srautas pagal TUS, yra miško kirtimo leidimai, vežimo leidimai ir važtaraščiai, produkcijos ataskaitos, sąnaudų bei produkcijos ir pristatymo ataskaitos, susietos su Mokesčių administratoriaus tarnybos (SAR) patvirtintomis sąskaitomis faktūromis, taip pat bendrosios muitinės deklaracijos. Šie dokumentai bus registruojami Nacionalinėje miškų informacijos sistemoje (SNIF) ir Medienos atsekamumo IT sistemoje (SIRMA), kai šios sistemos bus baigtos plėtoti, taigi bus galima apskaičiuoti kiekviename tiekimo grandinės etape cirkuliuojančios medienos tūrį, kaip aprašyta 7.1 skirsnyje.
Institucijos taiko dvi duomenų tikrinimo priemones: patvirtinimą ir sutikrinimą. Patvirtinimą sudaro veiklos vykdytojo parengtų duomenų lyginimas ir gretinimas su valdžios sektoriaus atstovų surinktais duomenimis, kaip parodyta šio priedo 1 ir 2 priedėlių 3.1 skiltyje.
Duomenų sutikrinimas – tai duomenų, pranešamų iš vieno tiekimo grandinės etapo pereinant į kitą, lyginimas ir analizavimas siekiant nustatyti skirtumus, iš kurių būtų matyti, kad esama nepatikrintos arba neteisėtos medienos. Duomenų sutikrinimas aprašytas šio priedo 1 ir 2 priedėlių 3.2 skiltyje.
Tinkama priežiūra ir aiškiai apibrėžtų patvirtinimo ir sutikrinimo procedūrų taikymas kiekviename tiekimo grandinės etape yra itin svarbu siekiant užtikrinti, kad iš vienos vietos į kitą vežama mediena būtų teisėta, taip išvengiant nepatikrintos medienos arba medienos iš neteisėtų šaltinių įmaišymo į teisėtai cirkuliuojančią medieną.
3.4. FLEGT ir H teisėtų licencijų išdavimo procesas
FLEGT ir H teisėtos licencijos išduodamos patikrinus, ar laikomasi visų reikalavimų, susijusių su teisėtumo apibrėžtimi ir medienos produktų tiekimo grandinės stebėsena, ir gavus teigiamus bei įtikinamus rezultatus.
FLEGT licencija yra galutinis privalomas medienos produktams, įtrauktiems į šalių suderintą produktų, eksportuotinų iš Hondūro į bet kurią Sąjungos šalį, sąrašą, pateiktą šio Susitarimo I priede, taikomas reikalavimas. Eksportuojant į ne Sąjungos šalis, atliekamas toks pats teisėtumo tikrinimas. Tačiau skirtumas tas, kad reikia ne FLEGT licencijos, bet H teisėtos licencijos.
IV priede aprašyta FLEGT licencijų išdavimo procedūra. Eksportuotojas, eksportuodamas į Sąjungą, muitiniam įforminimui teikia FLEGT licenciją, o eksportuodamas į ne Sąjungos rinkas jis teikia H teisėtą licenciją, kartu su kitais muitinės reikalaujamais dokumentais.
3.5. Nepriklausomas auditas
Nepriklausomas auditas – neatskiriama TUS dalis, nes padeda išlaikyti sistemos patikimumą. Nepriklausomu auditu tikrinama, ar veikia TUS įdiegti mechanizmai, kuriais įrodomas visų medienos produktų tiekimo grandinės etapų (įskaitant kirtimą, vežimą, pirminį apdorojimą, antrinį apdorojimą ir prekybą) teisėtumas, ir ar jie visiškai atitinka visus tiekimo grandinės reikalavimus ir nuostatas, nustatytas FLEGT licencijas ir H teisėtas licencijas išduodančios institucijos.
Nepriklausomas auditas yra TUS dalis, jis privalo būti atliekamas prieš pradedant išduoti FLEGT licencijas. Audito procedūros ir jų įgyvendinimas bus išsamiau apibrėžti šio Susitarimo parengiamajame ir organizaciniame etape.
Audito aprėptis ir principai apibrėžti VI priede pateiktoje nepriklausomo audito techninėje apibrėžtyje.
4. INSTITUCINĖ SISTEMA IR SUBJEKTŲ, DALYVAUJANČIŲ ĮGYVENDINANT TUS, VAIDMUO
Šiame skirsnyje aprašytas įvairių subjektų, dalyvaujančių įgyvendinant TUS, vaidmuo. Šiame skirsnyje aprašyta, kaip, atsižvelgiant į jų atitinkamą atsakomybę, jie praktiškai palaiko arba įgyvendina šio Susitarimo reikalavimus arba atlieka būtiną patikrinimą, kad įsitikintų, jog laikomasi šių reikalavimų, ir kaip jie palaiko ryšius vieni su kitais, kad būtų užtikrintas medienos produktų teisėtumas.
Šio Susitarimo parengiamajame ir organizaciniame etape institucijos, privačiojo sektoriaus veiklos vykdytojai ir pilietinė visuomenė, įskaitant agrarinės miškininkystės organizacijas ir Hondūro čiabuvių bei iš Afrikos kilusių tautų atstovus, atsižvelgdami į savo atsakomybę už teisėtumo tikrinimą ir atitiktį privalo kritiškai įvertinti savo gebėjimus. VIII priede aprašyti visi šiame skirsnyje paminėtų techninių ir institucinių gebėjimų stiprinimo aspektai.
Siekiant užtikrinti viso proceso išmanymą ir tinkamą valdymą, reikalingą TUS įdiegti, nustatyti institucinius dalyvavimo ir gerosios patirties tikslinius rodiklius, kiekvieno dalyvaujančio subjekto atsakomybę ir tinkamą tarpinstitucinį koordinavimą, reikia aukšto lygio parengimo ir gebėjimų stiprinimo. Dėl šios priežasties į VIII priedą buvo įtrauktos papildomos priemonės subjektų, dalyvaujančių įgyvendinant šį Susitarimą, gebėjimams stiprinti.
Šio priedo 11 skirsnyje nustatytos koordinavimo įstaigos, pavyzdžiui, FLEGT ir Savanoriškos partnerystės susitarimo įgyvendinimo tarpinstitucinis sekretoriatas, kurios bus įsteigtos arba paliktos teisėtumo užtikrinimo sistemai įgyvendinti. Siekiant dar kartą patvirtinti institucinius susitarimus dėl šio Susitarimo įgyvendinimo, tarp viešojo sektoriaus institucijų bus sudarytas vienas ar keli susitarimo memorandumai; tos institucijos bus bent šios: Nacionalinė miškų išsaugojimo, plėtros, saugomų teritorijų ir laukinės gamtos institucija (ICF), Mokesčių administratoriaus tarnyba (SAR), Hondūro savivaldybių asociacija (AMHON), Nuosavybės institucija (IP), Nacionalinė agrarinė institucija (INA), Valstybės sekretoriatas prie Darbo ir socialinės apsaugos ministerijos (STSS), Hondūro socialinės apsaugos institucija (IHSS), Valstybės sekretoriatas prie Energetikos, gamtos išteklių, aplinkos ir kasyklų ministerijos (MiAmbiente), Valstybės sekretoriatas prie Žemės ūkio ir gyvulininkystės ministerijos (SAG), Muitų padirektoratis (DARA), nacionalinė prevencinė politika, atskaitinga Valstybės sekretoriatui prie Saugumo ministerijos (SSN), prokuratūra (MP), Generalinė prokuratūra (PGR), Aukščiausiasis teisingumo teismas (CSJ), Hondūro ginkluotosios pajėgos, atskaitingos Valstybės sekretoriatui prie nacionalinės gynybos ministerijos (SEDENA), Nacionalinis Hondūro čiabuvių ir iš Afrikos kilusių tautų direktoratas (DINAFROH), Galimybės susipažinti su vieša informacija institucija (IAIP) ir Nacionalinė žmogaus teisių komisija (CONADEH).
Taip pat, siekiant užtikrinti tinkamą šių institucijų koordinavimą, esamų susitarimų, kaip antai Tarpinstitucinio susitarimo dėl žemės legalizavimo ir nuosavybės teisės, INA, IP ir ICF pasirašyto 2015 m. spalio mėn., pavyzdžiu bus sudaryti bendradarbiavimo susitarimai.
Atsižvelgiant į tai, kad neapibrėžta nuosavybės teisė yra viena iš pagrindinių plačiai paplitusio prasto valdymo miškininkystės sektoriuje priežasčių, pagal šį Susitarimą klausimai, susiję su žemės nuosavybės teise ir legalizavimu, sprendžiami taikant ir II priede pateiktas teisėtumo lenteles (II priede pateikti konkretūs šios srities rodikliai), ir VIII priede pateiktas papildomas ir paramos priemones, pagal kurias parengiamas specialusis žemės legalizavimo planas, kaip šalys susitarė siekdamos paspartinti legalizavimą pagal šiame Susitarime nustatytus prioritetus.
Specialiajame žemės legalizavimo plane svarbiausia yra nacionalinių miškų teritorijų ir saugomų teritorijų nuosavybės teisė. Kalbant apie saugomas teritorijas, planas taikomas tik buferinėms zonoms, kuriose valstybei leidžiama kirsti mišką siekiant užtikrinti būtiną teisinį saugumą ir suteikti pagrindą bendruomenės miškotvarkos sutartims, kurios pasirašytos arba turi būti pasirašytos su tose teritorijose gyvenančiomis bendruomenėmis. Plane taip pat nustatyta, kad šios žemės naudotojai arba valdytojai gali sudaryti uzufrukto sutartis. Uzufrukto sutartis yra teisinis dokumentas, kuriuo valdytojams suteikiamas teisinis saugumas, siekiant gauti finansinę, ekologinę ir socialinę naudą, dėl kurios pagerėtų gyvenimo kokybė ir būtų racionaliai naudojami gamtos ištekliai, laikantis esamų teisės aktų, tačiau valstybė išsaugo nuosavybės teisę į žemę. Šios veiklos tikslas – stiprinti miškų valdymą ir žemės naudojimo planavimą.
Kalbant apie nuosavybės teisę į žemę, legalizavimo procesą ir trijų paminėtų institucijų (INA, IP ir ICF) pagrindinį vaidmenį, reikia akcentuoti jų ir Hondūro kavos institucijos (IHCAFE) veiksmų koordinavimą, nes tuo siekiama padidinti socialinę ir ekonominę grąžą, kurią generuoja Hondūro kavos augintojai didindami kavos produkcijos grandinės konkurencingumą.
Šių keturių institucijų veiksmų koordinavimas turi būti sutelktas į siekį suprasti nuosavybės teisės dokumentų išdavimo kavos gamintojams nacionalinėse miško teritorijose procesą taip, kad būtų gerbiama mišku apželdinta žemė, saugomos teritorijos ir vandens baseinai, siekiant neleisti išduoti naujų nuosavybės teisės dokumentų, dėl kurių miškai ir aplinka būtų toliau naikinami ir nyktų.
4.1. Subjektai, dalyvaujantys įgyvendinant TUS
Iš valdžios sektoriaus institucijų, tiesiogiai dalyvaujančių įgyvendinant TUS, vertinant pagal svarbą, ICF, kaip proceso lyderė, yra miškininkystės priežiūros institucija, veikianti kaip nacionalinės politikos, susijusios su miškų, saugomų teritorijų ir laukinės gamtos išsaugojimu ir plėtra, vykdytoja. Šios institucijos veikla sutelkta į miško išteklių, saugomų teritorijų ir laukinės gamtos administravimą ir tvarkymą, įskaitant apsaugą, atkūrimą, kirtimą, išsaugojimą ir skatinimą, siekiant skatinti darnų vystymąsi ir taip remti šalies socialinius, ekonominius, aplinkos ir kultūrinius interesus.
Kitos institucijos, tiesiogiai dalyvaujančios įgyvendinant TUS, yra išvardytos 4.2 skirsnyje, jų sąrašas išdėstytas pagal rodiklius ir tikrinimo priemones, už kurias jos atsakingos pagal teisėtumo lenteles, ir, be kita ko, tai yra tokie aspektai kaip registracija ir mokesčių kontrolė, nuosavybės teisės, socialinė apsauga ir aplinka. Teisėtumo lentelėse pateiktas institucijų vaidmens aprašymas ir rodikliai, už kuriuos kiekviena institucija atsakinga, o ištekliai, kurių reikia kiekvienai iš jų, bus aprašyti Jungtinio įgyvendinimo komiteto tikrinimo vadove, kaip nustatyta II priede.
Įgyvendinant TUS dalyvauja šios institucijos ir subjektai:
Teismo pareigūnai ir teisėsaugos tarnybos (nacionalinė prevencinė policija, Hondūro ginkluotosios pajėgos, Generalinė prokuratūra ir prokuratūra) yra atsakingi už prevenciją, kontrolę ir teisėsaugą. Galimybės susipažinti su vieša informacija institucija (IAIP) sprendžia klausimus, susijusius su vieša informacija ir skaidrumu.
Nacionalinis Hondūro čiabuvių ir iš Afrikos kilusių tautų direktoratas (DINAFROH) teikia ataskaitas Socialinės įtraukties ministerijai (SEDIS) ir siekia gerinti Hondūro čiabuvių ir iš Afrikos kilusių tautų gyvenimo kokybę per ekonominę, kultūrinę, politinę ir socialinę plėtrą.
Privatūs miškininkystės veiklos vykdytojai yra veiklos vykdytojai, vykdantys veiklą medienos tiekimo grandinėje ir atitinkantys teisėtumo lentelių rodiklius bei pateikiantys būtinus patvirtinamuosius dokumentus. Jie vykdo būtinus ir tinkamus patikrinimus, kad būtų užtikrintas jų apdorojamos medienos teisėtumas, be to, jiems turi būti taikomi teisėtumo tikrinimo mechanizmai, įgyvendinami įvairių valstybės institucijų, atsižvelgiant į jų kompetencijos sritis. Šią veiklos vykdytojų grupę sudaro fiziniai ir juridiniai asmenys, esantys miško savininkais; labai mažos, mažosios, vidutinės ir didelės miškininkystės įmonės; pramoniniai miško kirtėjai; privačios tvirtinančiosios įstaigos; bendruomenės grupės ir pan. Šie veiklos vykdytojai taip pat privalo sutikti, kad pilietinės visuomenės organizacijos per patariamąsias tarybas miškininkystės klausimais kartu su valstybinėmis institucijomis vykdytų socialinę priežiūrą.
Šio Susitarimo įgyvendinimo tikslais pilietinės visuomenės organizacijos yra patariamosios tarybos miškininkystės klausimais, veikiančios bendruomenės, savivaldybės, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis, nevyriausybinės plėtros organizacijos ir kitos organizacijos, esančios aktyviomis dalyvėmis vykdant miško išteklių ir jų poveikio gyventojams priežiūrą ir vykdančios tiek institucijų, tiek veiklos vykdytojų veiklos socialinę priežiūrą. Tam jos taiko skundų nagrinėjimo procedūras ir protokolus, kaip nustatyta šio priedo 10.3 skirsnyje.
Hondūro čiabuvių ir iš Afrikos kilusios tautos per savo valdymo organus ir organizacijas dalyvauja vykdant socialinę priežiūrą ir įgyvendinant asmenų laisva valia, iš anksto ir žinant padėtį duodamo sutikimo principo taikymo sistemos mechanizmus ir procedūras. Tai miško žemių legalizavimo procesų, kuriuos vykdo specialiosios valdžios sektoriaus institucijos ir kuriais siekiama pripažinti jų protėvių teisę į žemę, naudos gavėjai. Kai Hondūro čiabuvių ir iš Afrikos kilusios tautos kaip veiklos vykdytojos dalyvauja vykdant komercinę miškininkystės veiklą, joms turi būti taikomos TUS procedūros.
4.2. Valstybinės institucijos
Dešimt valdžios sektoriaus institucijų yra tiesiogiai susijusios su šio Susitarimo teisėtumo lentelėmis. Siekiant palengvinti teisinės atitikties pažymėjimų išdavimą visiems veiklos vykdytojams, atitinkantiems teisėtumo lentelėse pateiktus rodiklius ir TUS reikalavimus, visos įgyvendinant šį Susitarimą dalyvaujančios institucijos ICF Teisėtumo tikrinimo skyriui teiks informaciją apie atitiktį rodikliams, už kuriuos jos atsakingos. Ši prievolė taikoma ir įvairioms ICF įstaigoms.
Toliau aprašoma kiekviena institucija, susijusi su teisėtumo lentelėmis; informacija pateikta pagal rodiklių ir tikrinimo priemonių, už kurias institucija atsakinga, skaičių.
4.2.1. Nacionalinė miškų išsaugojimo, plėtros, saugomų teritorijų ir laukinės gamtos institucija (ICF)
ICF – miškų sektoriaus priežiūros institucija; ji yra nacionalinės politikos, susijusios su miškų, saugomų teritorijų ir laukinės gamtos išsaugojimu ir plėtra, vykdytoja ir turi įgaliojimus rengti programas, projektus ir planus, taip pat steigti techninius ir veiklos administracinius padalinius, būtinus Hondūro Miškų įstatymo paskirčiai ir tikslams įgyvendinti. Ši institucija taip pat vykdo funkcijas, susijusias su kitų įstatymų vykdymo užtikrinimu, įskaitant įstatymus, susijusius su nuosavybe, vandeniu ir aplinka.
ICF veikla pirmiausia susijusi su miško išteklių, saugomų teritorijų ir laukinės gamtos administravimu ir tvarkymu, įskaitant jų apsaugą, atkūrimą, našų naudojimą, išsaugojimą ir skatinimą, taip skatinant darnų vystymąsi, atitinkantį šalies socialinius, ekonominius, aplinkos ir kultūrinius interesus.
4.2.2. Mokesčių administratoriaus tarnyba (SAR)
Registracijos ir mokesčių kontrolės tikslais Mokesčių administratoriaus tarnybos (SAR) veikla centralizuotai koordinuojama su ICF veikla, siekiant užtikrinti, kad miško produkcijos grandinėje veikiantys veiklos vykdytojai vykdytų savo mokestines prievoles.
Remiantis teisėtumo lentelėmis, pagrindiniai SAR (šia institucija pakeista Pajamų valdymo taryba (DEI)) įgaliojimai – nacionalinių ir tarptautinių mokesčių teisės aktų laikymasis ir jų vykdymo užtikrinimas, rinkliavų ir mokesčių, nustatytų įvairiais įstatymais, surinkimo valdymas.
4.2.3. Savivaldybės
Savivaldybės institucijos – valdymo ir administravimo organai, atsakingi už savo atitinkamas savivaldybes; jų tikslas – užtikrinti vietos gyventojų gerovę, skatinti integruotą plėtrą ir saugoti aplinką.
Savivaldybėms tenka dvejopas vaidmuo įgyvendinant TUS: pirma, vykdyti teisėtumo lentelėse joms, kaip savivaldybės miško žemių savininkėms, nustatytas prievoles, o antra – kaip vietos valdžios institucijoms plėtoti ir stiprinti savivaldybės mokesčių sistemą. Savivaldybės turi Mokesčių ir finansų administravimo sistemą (SAFT); tai priemonė, kuria ne tik palengvinamas vidaus kontrolės procesas, bet ir teikiama visa informacija apie savivaldybės finansus.
4.2.4. Nuosavybės institucija (IP)
IP – decentralizuota valdžios sektoriaus institucija, turinti įgaliojimus visoje šalyje registruoti ir identifikuoti nuosavybę ir nuosavybės savininkus; tam ji tvarko nacionalinį visų veiksmų ir dokumentų, susijusių su nuosavybės ir nuosavybės teisės registravimu, įskaitant įtraukimą į sąrašą, pripažinimą, perdavimą, keitimą, apmokestinimą ir nuosavybės teisių panaikinimą, registrą.
4.2.5. Darbo ir socialinės apsaugos ministerija (STSS)
STSS tenka bendra atsakomybė už užimtumo politiką ir socialinės apsaugos sistemas, taip pat už darbuotojų ir darbdavių gerovę ir socialinę apsaugą.
4.2.6. Hondūro socialinės apsaugos institucija (IHSS)
Hondūro socialinės apsaugos institucija – savarankiškas subjektas, turintis teisinį subjektiškumą ir savo pačios turtą; ši institucija yra nepriklausoma nuo nacionalinės mokesčių institucijos. Nuo pat įsteigimo ji yra atsakinga už Hondūro dirbančiųjų orientavimą, nukreipimą, socialinės apsaugos paslaugų teikimą jiems ir administravimą. Pagal Respublikos Konstituciją vyriausybė, darbdaviai ir darbuotojai privalo prisidėti prie socialinės apsaugos sistemos finansavimo, gerinimo ir plėtimo.
Hondūre dirbančiųjų klasės socialinė apsauga pirmiausiai yra susijusi su IHSS aprėptimi, taigi ji turi didelę įtaką valdant sveikatos ir socialinės apsaugos klausimus. Be pagrindinių šalies miestų (Tegusigalpos, San Pedro Sulos, Seibos ir Puerto Korteso), kur veikia didžiausi miškininkystės veiklos vykdytojai, IHSS nėra atstovaujama kitose šalies gyvenamuosiuose centruose ir ypač kaimo vietovėse, kur dirba dauguma miškininkystės sektoriaus veiklos vykdytojų.
4.2.7. Energetikos, gamtos išteklių, aplinkos ir kasyklų ministerija (MiAmbiente)
MiAmbiente yra atsakinga už politikos, susijusios su aplinka, ekosistemomis, vandens išteklių apsauga ir naudojimu, koordinavimu, augmenijos ir gyvūnijos apsauga, rengimą, koordinavimą, vykdymą ir vertinimą, taip pat už tai, kad pirminės ir antrinės miško produkcijos bendrovės laikytųsi poveikio aplinkai vertinimo reikalavimų.
4.2.8. Nacionalinė agrarinė institucija (INA)
Kadangi Nacionalinėje agrarinėje institucijoje dabar vyksta institucinė restruktūrizacija, dar neaišku, kur ji bus įsikūrusi, o jos dabartinės funkcijos ateityje gali keistis. Jeigu kokios nors TUS svarbios funkcijos, kurias dabar vykdo INA, ateityje būtų paskirtos kitoms institucijoms, šio Susitarimo įgyvendinimo tikslais tos naujos institucijos bus oficialiai nurodytos kaip institucijos, pakeitusios INA.
INA yra pusiau savarankiška institucija, atsakinga už šalies ūkininkavimo politiką, ji išduoda nuosavybės teisės į agrarinei miškininkystei skirtą žemę dokumentus ir teikia techninę pagalbą kaimo suinteresuotiesiems subjektams ir Hondūro čiabuviams bei iš Afrikos kilusioms tautoms, įtraukiant kaimo gyventojus į integruotą šalies plėtrą. INA yra atsakinga už nuosavybės teisės į dirbamą žemę įregistravimą, o, vykstant nuosavybės legalizavimo procesams, veiksmai koordinuojami su ICF ir IP. Konkrečiau, kai bus teikiami nuosavybės teisės į nacionalinę miško žemę prašymai, INA veiks palaikydama ryšį su ICF, kad tokia žemė ir toliau būtų naudojama miškininkystei; jos funkcijos neapima nuosavybės teisės į miško žemę registravimo. Vertinant nuosavybės teisės į miško teritorijas paskyrimą, visada reikalinga palanki techninė ICF nuomonė.
4.2.9. Žemės ūkio ir gyvulininkystės ministerija (SAG)
Žemės ūkio ir gyvulininkystės ministerija koordinuoja aspektus, susijusius su sektorių politika, įgyvendinama viešojo žemės ūkio sektoriaus institucijų, konkrečiai aspektus, susijusius su žemės naudojimo teise, kaimo finansavimu, prekyba, miškininkyste, augalininkystės ir gyvulininkystės ūkiais, taip pat kaimo bei miškų plėtra.
SAG yra atsakinga už tarptautinės prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais reglamentavimą taikant Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją. Įgyvendinant šį Susitarimą tai turi poveikį medienos produktams, gaunamiems iš rūšių, kurioms taikoma CITES.
4.2.10. Muitų padirektoratis (DARA)
Vykdomuoju potvarkiu Nr. PCM-083-2016 įsteigta Prezidentinė muitų sistemos ir prekybos įstaigų išsamios reformos komisija (COPRISAO). Dabar, vykstant muitų sistemos ir prekybos įstaigų išsamios reformos procesui, ši komisija turės tiesioginius įgaliojimus Muitų padirektoračio (DARA) atžvilgiu.
Pagal TUS Muitų padirektoratis dalyvauja vykdant eksportuojamų ir importuojamų, taip pat tranzitu vežamų medienos produktų kontrolę ir tikrinimą. Šio Susitarimo parengiamajame ir organizaciniame etape turėtų būti atlikta nuodugni su eksportu susijusių muitinės procedūrų, galinčių turėti poveikį tikrinimo metodikai, peržiūra, siekiant nustatyti galimas spragas ir trukdžius.
4.2.11. Netiesiogiai dalyvaujančios valdžios sektoriaus institucijos
Toliau aprašomos netiesiogiai su TUS susijusios valdžios sektoriaus institucijos, t. y. jos nėra visiškai arba iš dalies atsakingos arba bendrai atsakingos už teisėtumo lentelių rodiklių tikrinimą, tačiau ir joms, kaip valdžios sektoriaus kontrolę vykdančioms įstaigoms, kurių funkcijos svarbios siekiant užtikrinti veiksmingą centrinės valdžios institucijų ir savivaldybės institucijų veikimą, kiek tai susiję su TUS, tenka tam tikras vaidmuo.
Specialieji padaliniai, pavyzdžiui, Nacionalinės tarpinstitucinės saugumo pajėgos (FUSINA-FFAA) ir Tarpinstitucinė specialiosios paskirties kovos su nusikaltimais aplinkai grupė (FTIA), yra operatyviniai organai, pagal ENCTI vykdantys baudžiamąjį persekiojimą už nusikaltimus aplinkai. Šiuos organus vyriausybė įsteigė laikinai ir pasirūpino tarpinstituciniu koordinavimu, kad būtų sustabdyti neteisėti veiksmai ir užtikrintas aplinkos teisės aktų laikymasis. FTIA, visų pirma, sudaro ICF, MiAmbiente, teismo pareigūnai ir teisėsaugos institucijos (MP, PGR, PNP ir FFAAH). Šioms pajėgoms vadovauja ICF, taip pat veikianti kaip tarpinstitucinio koordinavimo mechanizmas, skirtas spręsti tyrimų, sankcijų ir stebėsenos klausimus, visų pirma dėl nusikaltimų, turinčių didžiulį poveikį aplinkai. Veikiant šiems organams įgyta patirtis bus naudojama kaip pavyzdys, jeigu būtų sukurtas nuolatinis ir ilgalaikis mechanizmas. Nacionalinėms tarpinstitucinėms saugumo pajėgoms (FUSINA) dabar vadovauja FFAA, jos veikia teismo nurodymu.
4.2.11.1. Nacionalinė prevencinė policija (PNP)
Nacionalinės prevencinės policijos vaidmuo yra užtikrinti, kad gyventojai Hondūro teritorijoje galėtų laisvai naudotis savo teisėmis ir laisvėmis, – tam užtikrinamas įstatymų ir kitų teisės aktų dėl gyvybės apsaugos, gamtos grožio išsaugojimo ir aplinkos apsaugos tiek miesto, tiek kaimo teritorijose laikymasis.
Pagal TUS Nacionalinė prevencinė policija (PNP) padeda tikrinant vežamus medienos produktus, ji veikia kartu su ICF, teismo pareigūnais ir visomis kitomis teisėsaugos tarnybomis. Pavyzdžiui, PNP veikia tranzito patikrinimo punktuose, kartu su ICF ir SAR (žalieji patikrinimo punktai).
4.2.11.2. Prokuratūra (MP)
Prokuratūra atstovauja visuomenei ir imasi viešų teisinių veiksmų teismuose; viena iš jos funkcijų yra tirti nusikaltimus aplinkai pagal esamus teisės aktus, kuriais baudžiama už aplinkos atžvilgiu vykdomus veiksmus, Hondūre laikomus nusikaltimu aplinkai, ir pagal tarptautines sutartis.
Miškų sektoriuje prokuratūra veikia per Specialiąją prokuratūros tarnybą aplinkos klausimais (FEMA). Pagrindinis Hondūro visuomenei atstovaujančios prokuratūros vaidmuo – tirti, patvirtinti dokumentais ir Hondūro teismų baudžiamuosiuose procesuose kelti kaltinimus dėl veiksmų, kuriais padaryta žala aplinkai, ekosistemoms, gamtos ištekliams ir visuomenės sveikatai.
4.2.11.3. Generalinė prokuratūra (PGR)
Generalinė prokuratūra yra atsakinga už valstybės teisių skatinimą, atstovavimą joms ir jų išsaugojimą visuose teismo procesuose, kuriuose, kaip šalis, valstybė dalyvauja.
4.2.11.4. Aukščiausiasis teisingumo teismas (CSJ)
Įgaliojimai priimti ir reikalauti vykdyti sprendimus suteikti išimtinai Respublikos teismams. Įgaliojimai užtikrinti teisingumą tenka nepriklausomiems magistratams ir teisėjams.
4.2.11.5. Hondūro ginkluotosios pajėgos
Ginkluotosios pajėgos yra nacionalinė institucija, kurios pirminė funkcija – ginti Hondūro teritorinį vientisumą ir suverenitetą, palaikyti taiką bei viešąją tvarką ir saugoti Konstituciją.
2006 m. ginkluotosioms pajėgoms buvo pavesta remti darbą, kuris vykdomas saugant šalies miškus ir ekosistemas; tai vykdoma per Paramos ekosistemų ir aplinkosaugos vadybai direktoratą (isp. Dirección de Apoyo al Manejo de Ecosistemas y Ambiente) (C-9).
4.2.11.6. Nacionalinis Hondūro čiabuvių ir iš Afrikos kilusių tautų direktoratas (DINAFROH)
Tai Socialinės įtraukties ministerijos departamentas, siekiantis gerinti Hondūro čiabuvių ir iš Afrikos kilusių tautų gyvenimo kokybę per ekonominę, kultūrinę, politinę ir socialinę plėtrą. Koordinuojant Darbo ir socialinės apsaugos ministerijai (STSS) ir remiant Nacionaliniam Hondūro čiabuvių ir iš Afrikos kilusių tautų direktoratui (DINAFROH), Hondūro vyriausybė dabar vykdo konsultacijų procesą; šiuo procesu bus remiamasi rengiant ir priimant įstatymą dėl devynių Hondūro čiabuvių ir iš Afrikos kilusių tautų organizacijų laisva valia, iš anksto ir žinant padėtį duodamo sutikimo palaikant JT vystymosi programai (UNDP) ir JT specialiajam pranešėjui.
4.2.11.7. Galimybės susipažinti su vieša informacija institucija (IAIP)
IAIP – decentralizuota valdžios sektoriaus institucija, atsakinga už piliečių galimybės susipažinti su vieša informacija skatinimą ir palengvinimą, taip pat už institucinių procedūrų, susijusių su viešos informacijos apsauga, įslaptinimu ir saugojimu, priežiūrą.
Pagal TUS IAIP yra atsakinga už užtikrinimą, kad piliečiai galėtų naudotis savo teise dalyvauti valdant viešuosius reikalus, kad viešosios funkcijos būtų skaidriai vykdomos, taip pat kad būtų skaidrūs valstybės ir privačių asmenų ryšiai. Informacija apie miškų sektorių skelbiama IAIP bendrame skaidrumo portale ir ICF portale, taip pat ji išsamiai aprašoma kiekvienos institucijos portale. Be to, VIII priede pateikta papildoma priemonė visuomenei skirtos informacijos valdymo sistemai sukurti.
4.2.11.8. Nacionalinė žmogaus teisių komisija (CONADEH)
CONADEH stebi, kaip laikomasi teisių ir garantijų, nustatytų Respublikos Konstitucijoje, Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kitose Hondūro ratifikuotose sutartyse bei konvencijose.
4.2.11.9. Nacionalinė miškų, saugomų teritorijų ir laukinės gamtos mokslinių tyrimų sistema (SINFOR)
SINFOR yra viešojo ir privačiojo sektorių tarpinstitucinė platforma, įsteigta 2007 m. Miškų įstatymu; šioje platformoje rengiami, palaikomi ir skatinami miškų sektoriaus, saugomų teritorijų, laukinės gamtos ir pan. moksliniai tyrimai, raginama Hondūre perduoti praktinę patirtį ir technologijas.
Jos funkcija yra ir teikti naujausią informaciją, reikalingą politikai, taisyklėms ir nuostatams, kuriais būtų užtikrintas sektoriaus tvarumas ir valdymas, rengti. SINFOR vykdomo miškų, saugomų teritorijų ir laukinės gamtos mokslinių tyrimų planavimo ir palaikymo prioritetas – siekti mokslinių tyrimų galimybių, kurias būtų galima nurodyti nacionaliniuose planuose ir strategijose, pavyzdžiui, Nacionalinėje neteisėto miškų kirtimo ir prekybos miško produktais kontrolės strategijoje (ENCTI), kiekvienos institucijos narės strateginiuose planuose ir kitose su šiuo sektoriumi susijusiose iniciatyvose.
4.3. Privatusis miškų sektorius
Pagal TUS privačiojo miškų sektoriaus subjektai yra tie, kas, siekdami pelno, valdo arba teikia žaliavą, paima ją iš miško, veža, apdoroja ir pateikia rinkai, taip pat imasi jos eksporto ir importo.
Atsižvelgiant į dalyvaujančių organizacijų įvairovę ir jų komercinės veiklos mastą, nustatyta keletas kategorijų. Mokesčių kodekse jos skirstomos į tokias kategorijas: i) fiziniai asmenys; ii) juridiniai asmenys, įskaitant profesinę partnerystę ir komercines bendroves, kooperatyvus ir asocijuotąsias įmones, ir apskritai asociacijos arba subjektai, pagal privatinę arba komercinę teisę turintys juridinio asmens statusą; taip pat iii) subjektai, bendruomenės, organizacijos (Hondūro čiabuvių ir iš Afrikos kilusių tautų, bendruomenių grupės) arba juridiniai sandoriai, esantys funkciniais arba turto vienetais, net jeigu ir neturi teisinio subjektiškumo.
Dar viena kategorija yra pagrįsta kiekvienoje įmone dirbančių asmenų skaičiumi: labai mažos miškininkystės įmonės, dauguma jų įsteigtos kaip šeimos verslas, jose dirba ne daugiau kaip keturi asmenys; mažos miškininkystės įmonės, turinčios 5–10 darbuotojų; vidutinės miškininkystės įmonės, turinčios 11–100 darbuotojų; didelės miškininkystės įmonės, turinčios per 100 darbuotojų.
Miškų įstatyme nustatytos trys bendrovių kategorijos. Pirminės miško produkcijos bendrovė yra bendrovė, vykdanti pirminį apvaliosios medienos arba bet kokios kitos medienos arba ne medienos žaliavų iš miško apdorojimą. Antrinės miško produkcijos arba apdorojimo bendrovė apdoroja produktus, gaunamus iš pirminės miško produkcijos bendrovės. Galiausiai, medienos arba medienos produktų sandėliai įvairius medienos produktus pateikia rinkai.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pirmiau pateiktas aprašymas taikomas tik pramonės sektoriui, naudojančiam pušų medieną; kalbant apie plačialapių medžių medieną, šio Susitarimo įsigaliojimo metu Hondūre neregistruota ir veiklos nevykdo nė viena pirminės miško produkcijos bendrovė. Be to, mediena, imama iš miško, paprastai būna grubiai aptašyta, o ne apvalioji, nes miške ji aptašoma ir velkama į surinkimo vietą, iš jos toliau motorizuotomis transporto priemonėmis vežama antrinės produkcijos įmonei arba į medienos sandėlį pardavimui. Rietuvės arba surinkimo centrai pagal apibrėžtį yra vietos, kur laikomi medienos produktai, kuriuos vėliau reikės pervežti nekeičiant nuosavybės teisės į juos. Priešingai, medienos sandėliai yra vietos, kuriose sandėlių savininkai perka medieną iš savo tiekėjų ir parduoda ją savo klientams.
Vykdydama įprastus patikrinimus ir remdamasi socialinės priežiūros ataskaitomis, kurias teikia patariamosios tarybos miškininkystės klausimais, ICF reguliariai stebės bet kokius miško produkcijos grandinės pasikeitimus, įskaitant pušynus, plačialapių medžių miškus, miškų plantacijas arba pavienius medžius, augančius ne miškuose, siekiant užkirsti kelią bet kokiai miškininkystės veiklai, kuriai netaikoma TUS. Jeigu ateityje, persvarsčius taikytiną teisinę sistemą, būtų miškų sektoriaus organizacijos pasikeitimų, TUS būtų pakoreguota, siekiant užtikrinti, kad būtų aprėpti visi medienos šaltiniai.
Būtent šie veiklos vykdytojai diegia gamybos procesus ir todėl savo konkrečios kompetencijos srityje privalo atitikti rodiklius ir tikrinimo priemones. Tam jie taiko pakankamas ir tinkamas vidaus kontrolės priemones, susijusias su kirtimo ir gamybos leidimais, vykdydami savo prievoles, susijusias su užimtumu, aplinka, mokesčiais (ir nacionaliniais, ir savivaldybės), vežimu, prekyba ir kitais prie įvairių rodiklių nurodytais klausimais. Taip pat reikalaujama, kad jie tinkamai registruotų būtinus patvirtinamuosius dokumentus ir numatytų tikrinimo priemones.
Panašiai, privačiojo miškų sektoriaus organizacijos turi taikyti teisinės atitikties tikrinimo mechanizmus, įdiegtus valstybės institucijų pagal jų kompetencijos sritį.
4.4. Pilietinės visuomenės organizacijos
Hondūro teisine sistema šalies piliečiams suteikiama teisė ir nustatoma pareiga dalyvauti vykdant ir vykdyti socialinę veiksmų, kurių imasi valdžios institucijos, kontrolę. Miškų sektoriuje yra įvairių pilietinės visuomenės organizacijų, suinteresuotų įstatymų vykdymo užtikrinimu, ir tos organizacijos imasi labai aktyvaus ir veiksmingo vaidmens vykdant tikrinimą. Tos organizacijos išvardytos toliau.
4.4.1. Vietos organizacijos
Miškų įstatyme nustatyti ICF skirti visuomenės dalyvavimo, konsultavimosi ir paramos subjektai, pavyzdžiui, patariamosios tarybos miškininkystės, saugomų teritorijų ir laukinės gamtos klausimais (CCF); šie subjektai organizuojami ir veikia vietos arba bendruomenės, savivaldybės, regioniniu arba nacionaliniu lygmeniu. Nacionalinėje neteisėto miškų kirtimo ir miško produktų vežimo kontrolės strategijoje (ENCTI) nurodyta šių subjektų svarba vykdant socialinę kontrolę, visų pirma savivaldybės ir bendruomenės lygmenimis, remiant miškotvarkos planų, metinių veiklos planų arba kitų rūšių leidimų tikrinimą, taip pat skatinant naudoti teisėtą medieną. Tai pasiekiama veiksmus koordinuojant su kitomis valstybės institucijomis, visų pirma ICF.
4.4.2. Nevyriausybinės plėtros organizacijos
Įvairios šalies ir tarptautinės nevyriausybinės plėtros organizacijos (3) remia miškų sektoriaus veiksmus, vykdomus instituciniu ir teritoriniu lygmeniu. Savo veikla jos sprendžia, be kita ko, visuomenės dalyvavimo subjektų organizavimo, gebėjimų stiprinimo savivaldybės ir bendruomenės lygmenimis, politinio poveikio, socialinės kontrolės, techninės paramos ir žmogaus teisių klausimus.
Šio Susitarimo parengiamajame ir organizaciniame etape nevyriausybinės plėtros organizacijos parengs savo pačių metodiką, taikomą vykdant socialinės priežiūros veiksmus. Šios socialinės priežiūros ataskaitos bus teikiamos Jungtiniam įgyvendinimo komitetui ir kitoms įstaigoms, kad būtų imtasi tinkamų veiksmų. Tuo bus sukurta dalyvavimo sistema, ir ja bus padedama nuolat gerinti valdymo procedūras, nustatytas pagal šį Susitarimą.
Taip pat bus sukurta skundų nagrinėjimo sistema; šia sistema bus padedama vykdyti socialinės priežiūros funkciją, kaip aprašyta šio priedo 10 ir 11 skirsniuose.
4.5. Hondūro čiabuvių ir iš Afrikos kilusios tautos
Hondūre gyvena devynios Hondūro čiabuvių ir iš Afrikos kilusios tautos. Dauguma šių tautų gyvena didžiulėse miško teritorijose, o šiose esama ir saugomų teritorijų, ir gamybinių miškų. Tos tautos yra šios: pečai, tavakai, lenkai, majai čorčiai, tolupanai, miskitai, nahua, garifūnai ir anglakalbė iš Afrikos kilusi tauta; jos turi joms atstovaujančias organizacijas, įskaitant visos šalies mastu veikiančią Hondūro čiabuvių tautų konfederaciją (CONPAH).
Šios tautos dalyvauja įgyvendinant TUS, taip pat taikant teisėtumo lentelių 2 principą: „Hondūras gerbia miškų teritorijose gyvenančių Hondūro čiabuvių bei iš Afrikos kilusių tautų teises“.
Miškų sektoriuje Hondūro čiabuvių bei iš Afrikos kilusioms tautoms tenka šios funkcijos:
|
— |
jos yra legalizavimo procesų ir pagarbos jų protėviams priklausiusioms teritorijoms naudos gavėjos; |
|
— |
jos dalyvauja įgyvendinant mechanizmus ir procedūras, susijusias su FPIC principo taikymo sistema, nustatyta siekiant gerbti savarankišką apsisprendimą ir autonomiją, kaip reikalaujama TDO konvencijoje Nr. 169 ir JT deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių, ir |
|
— |
jos dalyvauja komercinėje veikloje, vykdomoje gamybinio miško teritorijose, laikantis teisėtumo lentelių ir taikytinų TUS reikalavimų. |
4.6. Gebėjimų stiprinimas
Gebėjimų stiprinimas, kuriuo siekiama užtikrinti veiksmingą sistemos veikimą ir medienos produktų teisėtumą, aprašytas VIII priede. Kiekviena priemonė bus rengiama atlikus visų įgyvendinant TUS dalyvaujančių subjektų reikiamų gebėjimų patikrinimą.
5. TUS APRĖPTIS IR MASTAS
Visa Hondūro kilmės mediena ir medienos produktai, kuriems taikoma TUS, turi būti gauta iš privačių, savivaldybės arba nacionalinių miškų (natūraliai augančių arba pasodintų), tvarkomų pagal administracinius ir techninius didžiausio veiksmingumo, daugkartinio naudojimo ir socialinės lygybės kriterijus, kad būtų užtikrintas ekosistemų tvarumas ir jų našumo, apsauginis bei aplinkos apsaugos potencialas.
TUS taip pat bus taikoma iš kitų šalių atvežamai medienai, kai jos importuotojai galės įrodyti, kad mediena gauta iš teisėtų šaltinių ir importuota laikantis ir medienos kilmės šalies, ir Hondūro įstatymų. TUS turės būti taikoma visiems veiklos vykdytojams, įskaitant tuos, kas turi savo nuosavus miškotvarkos ir kilmės grandinės pažymėjimus, taip pat tuos, kuriems priklauso medžių plantacijos, naudojamos komerciniais tikslais.
5.1. Medienos produktai, įtraukti į TUS
TUS taikoma visiems šio Susitarimo I priede apibrėžtiems produktams. Hondūro miškų įstatymo 102 straipsniu draudžiama eksportuoti tam tikrus medienos produktus, nurodant, kad natūralių miškų plačialapių medžių mediena gali būti eksportuojama tik kaip apdorota mediena. Todėl neleidžiama eksportuoti apvaliosios arba grubiai aptašytos šios rūšies medžių medienos.
Nors šių rūšių apvalioji mediena arba grubiai aptašyta mediena negali būti eksportuojama, jai TUS taikoma neatsižvelgiant į jos apdorojimo mastą.
Į šio Susitarimo I priedą neįtrauktiems medienos produktams, eksportuojamiems į Sąjungą, FLEGT licencijos procedūra netaikoma. Tokiu atveju Sąjungos importuotojai, kurie šiuos produktus importuoja iš Hondūro, privalo atlikti išsamų patikrinimą pagal 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (4), kad įsitikintų, jog jie yra teisėti.
5.2. Rinkos, kurioms taikoma TUS
TUS bus taikoma medienos produktams, teikiamiems visoms rinkoms – ir eksporto, ir šalies. Tačiau pastangoms užtikrinti TUS taikymą pirmumas bus teikiamas rinkas atskiriant taip:
|
— |
Sąjungos rinka. Į Sąjungos rinką eksportuojamų produktų teisėtumo tikrinimas bus atliekamas, kaip nustatyta šiame Susitarime, t. y. laikoma, kad FLEGT licencija yra būtina sąlyga, kai tik patvirtinama, kad sistema yra pasirengusi išduoti FLEGT licencijas, įvykdžius VII priede nustatytą procedūrą. |
|
— |
Kitos tarptautinės rinkos. Eksportuojamų produktų teisėtumo tikrinimas bus atliekamas, kaip nustatyta šiame Susitarime, neatsižvelgiant į eksporto paskirties vietos šalį, o jų teisėtumas bus grindžiamas H teisėta licencija. |
|
— |
Šalies rinka. Taip pat bus atliekamas Šalies rinkai teikiamų produktų teisėtumo tikrinimas, kaip nustatyta šiame Susitarime, o veiklos vykdytojų, kuriems šie produktai priklauso, teisėtumas bus įrodomas teisinės atitikties pažymėjimais. |
Visais šiais TUS įgyvendinimo etapais bus tvirtinamos priemonės, kuriomis bus siekiama užkirsti kelią nežinomos arba neteisėtos kilmės medienos patekimui į miško produkcijos tiekimo grandinę. Taikant į VIII priedą įtrauktas priemones bus didinamas gebėjimas įgyvendinti TUS.
5.3. Medienos, kuriai taikoma TUS, šaltiniai
Medienos, kuriai taikoma TUS, šaltiniai skirstomi į šias kategorijas:
5.3.1. Mediena, kuriai medžiai nukirsti šalies teritorijoje
Mediena, kuriai medžiai nukirsti šalies teritorijoje, gaunama iš šių šaltinių:
|
1. |
natūralių miškų arba plantacijų. |
|
2. |
Teritorijų, kuriose įsteigtos agrarinės miškininkystės sistemos, t. y. natūralūs arba pasodinti medžiai, kartu su kitomis rūšimis – kava, kakava ar kitais žemės ūkio kultūriniais augalais. |
|
3. |
Pavienių spygliuočių arba plačialapių medžių, augančių ne miškuose. |
Medžiai gali būti kertami plačialapių arba spygliuočių medžių miškuose, neatsižvelgiant į tai, kam priklauso žemė. Kirsti medžius leidžiama vienu iš šių būdų:
|
— |
pagal miškotvarkos planą ir jo metinius veiklos planus, ICF patvirtintus:
|
|
— |
Pagal specialų agrarinės miškininkystės sistemų planą ir jo metinį kirtimo planą, skirtą agrarinės miškininkystės sistemų, esančių privačioje ir savivaldybės (ejido) žemėje, savininkams. |
|
— |
Pagal gelbėjimo planą, skirtą miškų, nukentėjusių nuo gaivalinių nelaimių, kenkėjų arba ligų, viešų arba privačių statybos darbų ir augmenijos pakeitimo žemės ūkio paskirties žemėje, kirtimui. Rengiant vietovių, kuriose vykdytini vieši ar privatūs statybos darbai arba žemės ūkio paskirties žemėje keičiama augmenija, gelbėjimo planus reikalaujama poveikio aplinkai vertinimo, ir tik jį atlikus MiAmbiente gali išduoti aplinkos leidimo pažymėjimą. Gelbėjimo planai, siejami su laikinų arba ilgamečių žemės ūkio pasėlių augmenijos keitimu, taikomi tik žemės ūkio paskirties žemei. Miškų įstatymo 93 straipsnyje nustatyta, kad reikia išsaugoti ir gerbti natūralų miško žemės naudojimą, laikantis žemės naudojimo planavimo politikos ir teisės aktų. Panašiai, Miškų įstatymo įgyvendinimo nuostatų 294 straipsniu draudžiama keisti augmeniją gamybiniuose miškuose, kurių atžvilgiu esama miškotvarkos planų, ir žemėje, kurioje didelis miškininkystės potencialas. Medienos produktų, kuriems mediena gaunama keičiant žemės naudojimo paskirtį, tikrinimas išsamiau aprašytas šio priedo 7.7 skirsnyje. |
|
— |
Pagal gaivinimo planą, taikomą miškininkystės šalutinių produktų, kuriems taikomas ankstesnis leidimas (AOP, AFP, patvirtintų plantacijos kirtimo leidimai ir gelbėjimo planai), gavybai. |
|
— |
Pagal patvirtintų plantacijų kirtimo leidimus, taikomus medienos gavybai iš ICF patvirtintų miško plantacijų. |
Pavieniai medžiai, augantys ne miškuose, bet daugiausia gyvenamosiose ir gyvulininkystės teritorijose, tradiciškai buvo pagrindinis medienos tiekimo dailidžių dirbtuvėms šaltinis. Tačiau Hondūras dar neturi teisės aktų, kuriais būtų reglamentuojamas komercinis tokių medžių kirtimas, dėl to į VIII priedą buvo įtraukta su šiuo klausimu susijusi papildoma priemonė. Šiam teisės aktui įsigaliojus, jis bus įtrauktas į atitinkamą teisėtumo lentelių rodiklį, atlikus II priedo skirsnyje „Hondūro reguliavimo, organizacinės ir institucinės sistemos pakeitimai“ nustatytą procedūrą.
Prieš atnaujinant teisėtumo lenteles, šis medienos šaltinis jau bus įtrauktas į TUS, o miškų sektoriaus veiklos vykdytojai, medienai kertantys medžius iš šio šaltinio, privalės laikytis visų kitų TUS reikalavimų.
5.3.2. Importuojama mediena
Ir fiziniai, ir juridiniai asmenys, importuojantys medieną, privalo įdiegti išsamaus patikrinimo procedūras, kad įrodytų, jog neteisėtų veiksmų importuojamos medienos atžvilgiu rizika yra nedidelė, o šalies, kurioje nukirsti medžiai, eksportuotojai laikosi įstatymų. Šios išsamaus patikrinimo procedūros aprėptis bus nustatyta šio Susitarimo parengiamajame ir organizaciniame etape; į VIII priedą įtraukta papildoma priemonė, susijusi su išsamaus patikrinimo procedūros diegimu Hondūre.
5.3.3. Mediena, kuriai šis Susitarimas netaikomas
Šių dviejų rūšių medienai TUS netaikoma, taigi netaikoma ir FLEGT licencijavimo schema:
|
— |
tranzitu vežamai medienai Tranzitu iš trečiųjų valstybių vežamai medienai arba medienai, į Hondūrą įvežamai laikinai pagal bendrąją tranzito deklaraciją, kai tokios medienos galutinė paskirties vieta yra kita valstybė. Ji turi būti identifikuota ir laikoma atskirai nuo Hondūre pagamintos arba į jį importuotos medienos tiekimo grandinės. Tranzitu vežama mediena nebus įtraukta į TUS, todėl jai negali būti išduodama nei FLEGT, nei H teisėta licencija, skirta eksportui. Šio priedo 7.5 skirsnyje paaiškinta, kaip veiks šių produktų tranzito kontrolės mechanizmai, kuriais bus užtikrinama, kad tokia mediena nepatektų į šalies rinkos tiekimo grandinę. |
|
— |
Konfiskuotai medienai Medienos produktams, konfiskuotiems dėl to, kad buvo pažeisti Hondūro teisės aktai arba nevykdyta išsamaus patikrinimo prievolė, kai mediena importuojama, TUS netaikoma. ICF ir saugumo pajėgos yra įgaliotos atlikti būtinus tyrimus, kad tokiais atvejais prokuratūra galėtų kelti kaltinimus. Šio priedo 7.6 skirsnyje paaiškinta, kas atsitinka medienai, kuriai uždedamas areštas arba kuri konfiskuojama. |
5.4. Veiklos vykdytojų, kuriems taikoma TUS, veiklos mastas
Šiame Susitarime veiklos vykdytojas yra bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, vykdantis veiklą miško produkcijos grandinėje. Veiklos vykdytojų, kuriems taikoma TUS, veiklos mastas aprašytas 1 lentelėje.
1 lentelė.
Miškų sektoriaus veiklos vykdytojų veiklos mastas
|
Veiklos vykdytojas |
Veiklos, kuriai taikoma TUS, mastas |
||
|
Kreipiasi dėl žemės nuosavybės teisės arba pateikia žemės nuosavybės teisės įrodymą. Prieš pradėdamas kirsti mišką kreipiasi į ICF, kad būtų patvirtintas miškotvarkos planas ir su juo susiję metiniai veiklos planai, gelbėjimo planas arba gaivinimo planas. Kreipiasi į ICF dėl medienai nukirstų medžių vežimo leidimų, praneša apie panaudotus vežimo leidimus; pranešta informacija įtraukiama į SIRMA duomenų bazę. Pateikia įrodymus, kad atitinkamai laikytasi FPIC principų. |
||
|
Kreipiasi, kad dėl miško kirtimo, kaip agrarinės miškininkystės sistemos dalies, būtų patvirtintas specialusis agrarinės miškininkystės sistemų planas arba metinis kirtimo planas. Kreipiasi į ICF dėl medienai nukirstų medžių vežimo leidimų, praneša apie panaudotus vežimo leidimus; pranešta informacija įtraukiama į SIRMA duomenų bazę. |
||
|
Kreipiasi į ICF dėl miško plantacijos patvirtinimo ir dėl patvirtintos plantacijos kirtimo. Kreipiasi į ICF dėl medienai nukirstų medžių vežimo leidimų, praneša apie panaudotus vežimo leidimus; pranešta informacija įtraukiama į SIRMA duomenų bazę. |
||
|
Įvykdžius žemės legalizavimo procedūrą, gauna uzufrukto sutartį, pagal ją naudotojui arba laikinam valdytojui leidžiama vykdyti miškotvarkos veiklą. Reikalavimai, kuriuos turi įvykdyti privatūs valstybinio miško teritorijų legalizavimo naudos gavėjai, nustatyti Miškų įstatyme. Kreipiasi į ICF dėl leidimo žemės valdoje atželdinti mišką arba vykdyti kitą miškininkystės arba su aplinka susijusią veiklą. Kreipiasi dėl plantacijos patvirtinimo, vėliau kreipiasi dėl leidimo ją kirsti. |
||
|
Siekdamas vykdyti miškotvarkos veiklą kreipiasi dėl miškotvarkos sutarties pasirašymo; siekdamas kirsti medžius miško teritorijoje, kreipiasi į ICF dėl miškotvarkos plano, gelbėjimo plano arba gaivinimo plano patvirtinimo. |
||
|
Samdomas miško savininko, kai pastarasis pats savo ištekliais nekerta medžių medienai. Kerta medienai skirtus medžius, velka ir veža juos iš miško pirminės miško produkcijos bendrovėms arba medienos sandėliams, taip pat gali parduoti medieną. Regioniniam miškų biurui teikia ataskaitą dėl įsiregistravimo, taip pat teikia kirtimo ir vežimo operacijoms naudojamos įrangos ir pagrindinių darbuotojų sąrašus. Yra atsakingas už vežimo leidimų (juos išduoda ICF) ir važtaraščių (juos išduoda SAR) naudojimą. Kirtimo leidimo naudos gavėjas arba turėtojas, subrangos pagrindu samdantis rangovą, yra atsakingas už užtikrinimą, kad būtų laikomasi taikytinų teisės aktų. |
||
|
Teikia prekių, šiuo atveju – medienos (tai gali būti apvalioji mediena, iš kirtimo vietos vežama pirminės miško produkcijos bendrovei arba medienos sandėliui, arba apdorotos medienos produktai, iš miško produkcijos bendrovės vežami į galutinę paskirties vietą) vežimo paslaugą. Paprastai šios paslaugos teikėją samdo miško savininkas, rangovas arba miško produkcijos bendrovė. Kalbant apie plačialapių medžių miškus, šio Susitarimo įsigaliojimo dieną vežėjas dalyvauja nuo to momento, kai grubiai aptašyta mediena, imama iš miško, sukraunama į rietuves prie jos surinkimo vietos, ir transporto priemonės naudojamos iš tos vietos ją išvežti miško produkcijos bendrovėms arba medienos sandėliams. Valdžios institucijoms teikia dokumentus, kuriais įrodomas vežamų produktų teisėtumas (tai yra vežimo leidimas, SAR patvirtinta sąskaita faktūra ir atitinkamai važtaraštis arba sąskaita faktūra). |
||
|
Miško savininko vardu rengia miškotvarkos planus, specialiuosius agrarinės miškininkystės sistemų planus ir su jais susijusius metinius planus, gelbėjimo planus, gaivinimo planus. (Yra atsakingas už visą miškotvarkos planų metinių veiklos planų įgyvendinimo administravimą). Šiuo tikslu miško savininko vardu teikia ICF paskyrimo ir sutikimo susitarimą ir tampa metinio veiklos plano administratoriumi). Yra atsakingas už techninių standartų, kuriais reglamentuojamas bet kokiu būdu atliekamas jo administruojamas kirtimas, laikymąsi. Taip pat atsakingas už miške naudojamo vežimo leidimo mėnesinių pažangos ataskaitų teikimą; ataskaitose pateikia išsamią informaciją apie paimtą medieną, ataskaitas pagrindžia leidimų kopijomis. |
||
|
Rengia miškotvarkos planus, specialiuosius agrarinės miškininkystės sistemų planus ir su jais susijusius metinius planus, gelbėjimo planus, gaivinimo planus. Yra atsakingas už techninių standartų, kuriais reglamentuojamas bet kokiu būdu atliekamas jo administruojamas kirtimas, laikymąsi. Taip pat atsakingas už miške naudojamo vežimo leidimo mėnesinių pažangos ataskaitų teikimą; ataskaitose pateikia išsamią informaciją apie paimtą medieną, ataskaitas pagrindžia panaudotų leidimų kopijomis. |
||
|
Kreipiasi į ICF dėl FLEGT licencijos (eksportui į Sąjungą) arba H teisėtos licencijos (eksportui į kitas paskirties vietas) išdavimo atsižvelgiant į vietą, į kurią siuntos bus siunčiamos. Kreipiasi į muitinę dėl eksporto leidimų, įskaitant komercinę importo sąskaitą faktūrą, bendrąją muitinės deklaraciją ir kitus dokumentus, kuriais įrodomas eksportuojamų produktų teisėtumas, atsižvelgiant ir į su visuomenės sveikata susijusius apribojimus, ir į tarifų taikymo bei netarifinius teisės aktus, įskaitant CITES pažymėjimus, kai taikytina. |
||
|
Kreipiasi į muitinę dėl importo leidimų, įskaitant komercinę importo sąskaitą faktūrą, bendrąją muitinės deklaraciją ir kitus dokumentus, kuriais įrodomas importuojamų produktų teisėtumas, atsižvelgiant ir į su visuomenės sveikata susijusius apribojimus, ir į tarifų taikymo bei netarifinius teisės aktus, įskaitant CITES pažymėjimus, kai taikytina. Įgyvendina išsamaus patikrinimo mechanizmus, kuriais tikrinamas perkamų medienos produktų teisėtumas. |
||
|
Tvarko nuolat atnaujinamą sąnaudų ir produkcijos registrą ir ICF teikia mėnesines produkcijos ataskaitas, kartu su patvirtintomis pardavimo sąskaitomis faktūromis. Prašo išduoti sąskaitas faktūras ir SAR teikia mėnesines ir metines pardavimo ataskaitas, kartu pridėdamas atitinkamas patvirtintas pardavimo sąskaitas faktūras ir važtaraščius. Įgyvendina išsamaus patikrinimo mechanizmus, kuriais tikrinamas perkamų produktų teisėtumas. Kalbant apie plačialapių medžių miškus, pirminės miško produkcijos bendrovių dabar nėra, nes mediena yra grubiai aptašoma prieš ją išvežant iš miško ir rinkai teikiama per antrinės miško produkcijos bendroves arba medienos sandėlius. |
||
|
Tvarko nuolat atnaujinamą sąnaudų ir produkcijos registrą ir ICF teikia mėnesines produkcijos ataskaitas, kartu su patvirtintomis pardavimo sąskaitomis faktūromis. Prašo išduoti sąskaitas faktūras ir SAR teikia mėnesines ir metines pardavimo ataskaitas, kartu pridėdamas atitinkamas patvirtintas pardavimo sąskaitas faktūras ir važtaraščius. Įgyvendina išsamaus patikrinimo mechanizmus, kuriais tikrinamas perkamų produktų teisėtumas. |
||
|
Tvarko nuolat atnaujinamą sąnaudų ir produkcijos registrą ir ICF teikia mėnesines produkcijos ataskaitas, kartu su patvirtintomis pardavimo sąskaitomis faktūromis. Prašo išduoti sąskaitas faktūras ir SAR teikia mėnesines ir metines pardavimo ataskaitas, kartu pridėdamas atitinkamas patvirtintas pardavimo sąskaitas faktūras ir važtaraščius. Įgyvendina išsamaus patikrinimo mechanizmus, kuriais tikrinamas perkamų produktų teisėtumas. |
||
|
Įregistruoja darbuotojus Hondūro socialinės apsaugos institucijoje ir laikosi darbo teisės aktų. |
6. ATITIKTIES TEISĖTUMO APIBRĖŽČIAI TIKRINIMAS
Hondūro medienos produktų teisėtumas nustatomas pagal II priede pateiktą jų apibrėžtį.
Tikrinimą atlieka valdžios sektoriaus agentūros (jeigu tinka, remdamosi iš pripažintų privačių patvirtinimo mechanizmų, nustatytų šio priedo 8 skirsnyje, gaunamais duomenimis), jį sudaro tinkamos patikros, kuriomis siekiama užtikrinti medienos produktų teisėtumą.
Jis turi būti pakankamai patikimas ir veiksmingas, kad būtų galima įvairiuose nacionalinės rinkos tiekimo grandinės etapuose nustatyti bet kokius reikalavimų nesilaikymo atvejus, nurodytus II priede pateiktose teisėtumo lentelėse. Importuojamos medienos, kuri pateks į šalies tiekimo grandinę, teisėtumas taip pat privalo būti tikrinamas.
6.1. Teisėtumo tikrinimo principai
Šio Susitarimo parengiamajame ir organizaciniame etape šalys per Jungtinį įgyvendinimo komitetą atnaujins ir patvirtins tikrinimo vadovą; jame bus aprašyta tikrinimo metodika, taikytina tikrinant teisinę atitiktį kiekvieno rodiklio atžvilgiu ir tikrinimo būdai, laikomi pagrindiniais elementais rengiant teisėtumo lenteles. Prie kiekvieno rodiklio nurodomas už tikrinimą atsakingas kiekvienos įstaigos subjektas arba skyrius ir tikrintini dokumentai. Be to, bus nurodyta, kaip dažnai tikrinti rodiklius, taip pat bus nurodyta vieta, kurioje įvairiose institucijose pagal jų atsakomybės sritis bus laikomi informacijos ir dokumentų registrai (ir spausdintiniai, ir skaitmeniniai).
6.1.1. Institucijos, dalyvaujančios atliekant teisėtumo tikrinimą
Tikrinimą atlieka aiškiai nurodytos institucijos, turinčios pakankamų išteklių, tinkamas valdymo sistemas ir kvalifikuotą bei parengtą personalą, taip pat patikimas ir veiksmingas interesų konfliktų kontrolės priemones. Visi kiekvienos institucijos su tikrinimu susiję darbuotojai turi įgūdžių ir patirties, būtinos jų darbui atlikti, taip pat vykdoma tinkama tų darbuotojų priežiūra.
ICF ir kitos institucijos, dalyvaujančios įgyvendinant TUS, turi organizacinę ir funkcinę struktūrą, kad galėtų patikrinti, ar visi veiklos vykdytojai laikosi teisėtumo rodiklių. Atsižvelgiant į informacijos, kuri bus teikiama kiekvienos institucijos, patikrinus veiklos vykdytojus, kiekį ir poreikį šią informaciją registruoti bei nuolat atnaujinti, tikrinimo rezultatai bus įrašomi į duomenų bazę, kuria galės naudotis ICF Teisėtumo tikrinimo skyrius. Taigi, Tikrinimo skyrius nuolat turės visą informaciją, būtiną, kad veiklos vykdytojams galėtų išduoti teisinės atitikties pažymėjimus ir peržiūrėti jų galiojimą. Kad būtų galima taip rinkti ir atnaujinti duomenis, būtina koordinuoti institucijų veiksmus, kaip aprašyta šio priedo 11 skirsnyje.
Toliau diagramoje parodytas duomenų, reikalingų tikrinant atitiktį teisės aktams, srautas tarp įvairių TUS subjektų.
2 lentelėje aprašyti teisinės atitikties tikrinimo mechanizmai, parodyti pirmiau pateiktoje diagramoje.
2 lentelė.
Teisinės atitikties tikrinimo mechanizmų aprašymas
|
Nr. |
Aprašymas |
|
1. |
Miškų sektoriaus veiklos vykdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, vykdantis veiklą miško produktų tiekimo grandinėje. |
|
2. |
Tikrinimo priemonių taikymas (II priedas). |
|
3. |
Kiekvienai institucijai skirtų tikrinimo priemonių rengimo metodika. Vienos tikrinimo priemonės rengiamos tik vieną kartą, kitos – periodiškai. |
|
4. |
Fizinių ir (arba) elektroninių tikrinimo priemonių rengimas (II priedas). |
|
5. |
Tikrinimo metodika. Nustačius nesilaikymo atvejį, kiekviena institucija įdiegia dokumentavimo, tvarkymo, stebėsenos ir pranešimo Teisėtumo tikrinimo skyriaus duomenų bazei procedūras. |
|
6. |
Taisomieji arba baudžiamieji veiksmai, susiję su reikalavimų nesilaikymu ir atsirandantys dėl administracinių arba ex officio veiksmų (V priedo 9 skirsnis). |
|
7. |
Bendrų teisinės atitikties tikrinimo duomenų, gautų visų dalyvaujančių institucijų, kompiliavimas naudojant SIRMA, SNIF ir ICF Geoportalą bei kitas tų institucijų priemones (V priedo 6 ir 7 skirsniai). |
|
8. |
Kreipimasis į Teisėtumo tikrinimo skyrių dėl teisinės atitikties pažymėjimo, kuriuo patvirtinamas veiklos vykdytojo teisėtumas (V priedo 6 ir 7 skyriai). |
|
9. |
Teisėtumo tikrinimo skyriaus saugomų duomenų kompiliavimas siekiant įvertinti veiklos vykdytojo atitiktį teisėtumo lentelėms ir tiekimo grandinę kontrolės priemones. Jeigu išvada yra teigiama, Teisėtumo tikrinimo skyrius išduoda teisinės atitikties pažymėjimą, ir šiuo šalies rinkos pirkėjams įrodoma, kad veiklos vykdytojas įvykdė TUS reikalavimus (V priedo 6 ir 7 skyriai). |
|
10. |
Kreipimasis į Licencijų išdavimo skyrių dėl FLEGT arba H teisėtos licencijos, kuriomis patvirtinamas veiklos vykdytojo veiklos teisėtumas, kad veiklos vykdytojas savo produktus galėtų eksportuoti į bet kurią rinką (IV priedas). |
|
11. |
Licencijų išdavimo skyriaus sprendimas, ar veiklos vykdytojas atitinka teisės aktus. Jeigu Tikrinimo skyriaus išvada yra teigiama (t. y. veiklos vykdytojas atitinka visus TUS reikalavimus), išduodama FLEGT licencija (kai eksportuojama Sąjungos rinkai) arba H teisėta licencija (kai eksportuojama į kitas rinkas), kuria tarptautinės rinkos klientams patvirtinama, kad veiklos vykdytojas įvykdė TUS reikalavimus. Jeigu sprendimas nepalankus, Licencijų išdavimo skyrius apie tai praneša pareiškėjui (veiklos vykdytojui) (IV priedas). |
|
12. |
TUS nepriklausomi auditoriai rengia savo nustatytų faktų ataskaitas, į jas įtraukia išvadas ir rekomendacijas Jungtiniam įgyvendinimo komitetui, o šis yra atsakingas už šių audito ataskaitų reguliarų skelbimą (VI priedas). |
|
13. |
Pilietinės visuomenės organizacijos rengia tikrinimo ataskaitas dėl kirtimo leidimų ir apskritai dėl miškų sektoriaus, šios ataskaitos teikiamos Jungtiniam įgyvendinimo komitetui (V priedo 4.4.2 skirsnis). |
6.1.2. Tikrinimo pagal teisėtumo lenteles procedūros
Vadove, dėl kurio Šalys susitars per Jungtinį įgyvendinimo komitetą, bus aprašyta metodika, taikoma dalyvaujančių institucijų, atsakingų už visų arba dalies rodiklių patikrinimą. Vadove bus nurodytas subjektas arba biuras, atsakingas už tikrinimą, ir veiksmai, kurių jis turi imtis šiai užduočiai atlikti. Vadove taip pat bus nurodytas tikrinimo dažnis ir tai, kada turės būti tikrinamos tikrinimo priemonės; jame taip pat bus nurodytas subjektas arba biuras, kuriame bus laikomos spausdintinės ir skaitmeninės šios informacijos kopijos.
6.1.3. Teisėtumo tikrinimo priemonių laikymas
Kiekvienos tikrinimo priemonės dokumentų spausdintinės kopijos ir skaitmeniniai failai laikomi kiekvieno institucijoje, atsakingoje už atitinkamų priemonių parengimą. Šie „instituciniai“ įrašai laikomi bent 10 metų, kaip reikalaujama pagal Skaidrumo ir galimybės susipažinti su vieša informacija įstatymą (LTAIP). Įstatyme taip pat nustatyta informacijos tvarkymo procedūra (30, 31 ir 32 straipsniai), apibrėžta tai, kas yra „vieša informacija“ (3 straipsnis) ir ką reikėtų laikyti konfidencialiais asmens duomenimis (7 straipsnis) arba įslaptinta informacija (8 straipsnis).
Atsižvelgiant į tikrinimo priemonių teisėtumo ir autentiškumo svarbą, atsakingos institucijos užtikrina, kad būtų saugomi kiekvienos tikrinimo priemonės fiziniai ir skaitmeniniai įrašai. Siekiant skaidraus ir veiksmingo informacijos valdymo, atliekant tikrinimą dalyvaujančios institucijos privalo užtikrinti, kad jų registruose esančia informacija galėtų laiku ir veiksmingai ir tada, kai to reikia, naudotis ir kitos organizacijos, įskaitant ICF Teisėtumo tikrinimo skyrių. Panašiai, kiekviena institucija, susijusi su teisėtumo tikrinimu, turėtų pasinaudoti įstatymais, kitais teisės aktais ir procedūromis, taikomomis jos kompetencijos srityje, gauti būtinos informacijos iš veiklos vykdytojų ir saugoti ją savo registruose.
6.1.4. Informacinės sistemos ir tikrinimo funkcinės galimybės
Naudojant kompiuterines sistemas, įrankius ir protokolus, kurie jau yra ir kurie bus išplėtoti ir skirti tikrinti, ar laikomasi teisėtumo lentelėse pateiktų rodiklių, bus galima atlikti tikrinimą vietoje, tikrinimą pagal dokumentus, taip pat bus galima duomenis sutikrinti visoje medienos tiekimo grandinėje. Šio priedo 3.2 skirsnyje nustatyti pagrindiniai kompiuteriniai įrankiai ir protokolai, naudojami institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant TUS. Toliau trumpai aprašytos dabar veikiančios IT sistemos, kuriomis siekiama padėti institucijoms vykdyti savo pareigas.
Nacionalinėje miškų išsaugojimo, plėtros, saugomų teritorijų ir laukinės gamtos institucijoje (ICF):
|
— |
Nacionalinė miškų informacijos sistema (SNIF) Ši kompiuterinė programa gali būti naudojama dinaminėms duomenų bazėms, kuriose laikomi įrašai, įrodantys nuosavybės teisę į privačius, nacionalinius ir savivaldybių miškus, taip pat informacija apie tai, kam priklauso miško produkcijos bendrovės ir medienos sandėliai, tvarkyti. Sistemoje pateikiama informacija apie visus kirtimo leidimus, įskaitant valdymo planus, veiklos planus, gelbėjimo planus, gaivinimo planus, specialiuosius agrarinės miškininkystės sistemų planus ir ICF patvirtintų plantacijų kirtimo planus. Dėl SNIF atsiranda galimybė stebėti medienos srautus tarp kirtimo veiklos vykdytojų per tiekimo grandinę. |
|
— |
Medienos atsekamumo IT sistema (SIRMA) Šia kompiuterine priemone suteikiama galimybė stebėti medienos ėmimo ir vežimo srautus pagal vežimo leidimuose, naudojamuose su kiekvienu miško kirtimo leidimu, pateiktus įrašus. Vežimo leidimams registruoti sistema naudoja SNIF informaciją. Sistemoje informacija apie leidimus, užregistruotus vežimui iš miško į miško produkcijos bendroves, suderinama su informacija apie sąnaudas ir produkciją kiekvienoje grandinės grandyje – tam naudojamos kiekvieno veiklos vykdytojo teikiamos mėnesinės ataskaitos. Turint užregistruotą informaciją galima stebėti gamybą, platinimą arba pardavimą ir atsargas. |
|
— |
Geoportalas Tai virtuali Hondūro miškų žemėlapio platforma; joje matyti saugomų teritorijų, pagal miškotvarkos sutartis paskirtų teritorijų, deklaruotų mikrobaseinų geografinė vieta ir paviršius, kelių infrastruktūra, miškotvarkos planai ir referenciniai žemėlapiai. Geoportalas yra susietas su SNIF. Ši informacija naudojama medienos srautų maršrutams parengti, ją naudojant lengviau planuoti patikrinimo punktus tikrinimo greitkeliuose ir svarbiose kelių tinklo vietose tikslais. Kai bus parengti nauji SNIF moduliai, jie bus susieti su Geoportalu: be kita ko, su gelbėjimo planų, specialiųjų agrarinės miškininkystės sistemų planų, patvirtintų miškų plantacijų ir miško produkcijos bendrovių registrais. |
Mokesčių administratoriaus tarnyboje (SAR):
|
— |
elektroninė mokesčių sistema (e. mokesčiai) Šiame portale mokesčių mokėtojams pateikiamos spausdintinės formos mokesčių deklaracijoms pildyti. Šioje sistemoje galima, pavyzdžiui, atlikti mokesčių mokėtojų kas mėnesį teikiamos informacijos, t. y. pajamų mokesčio, ir veiklos vykdytojų kas mėnesį ICF teikiamų ataskaitų kryžmines patikras. |
|
— |
Mokesčių ir finansų administravimo sistema (SAFT) Šia sistema didinamas savivaldybių finansinio administravimo veiksmingumas, efektyvumas, savalaikiškumas ir skaidrumas, nes taikomas automatizuotas ir integruotas administracinių ir finansinių procedūrų, pagrįstų šalies teisės aktais, valdymas. Dėl šios sistemos lengviau diegti vidaus kontrolės priemones, ją naudojant integruotai tvarkoma savivaldybių finansinė informacija, ją galima susieiti su kitomis programomis ir gauti statistinius duomenis bei skaitmeninius žemėlapius. |
|
— |
Nacionalinis mokesčių registras (RTN) Fiziniai bei juridiniai asmenys ir organizacijos arba subjektai, neturintys teisinio subjektiškumo, bet vykdantys veiklą, dėl kurios jie turi mokėti mokesčius, privalo užsiregistruoti mokesčių institucijų tvarkomame Nacionaliniame mokesčių registre, kaip nustatyta taikytinuose teisės aktuose. Kalbant apie fizinius asmenis, jų Nacionalinio mokesčių registro numeris yra toks pats kaip ir jų Nacionalinio asmenų registro numeris, tik pridedamas vienas skaitmuo, ir tas numeris išlieka tas pats visą jų gyvenimą. Juridinius asmenis reikia įrašyti į Nacionalinį mokesčių registrą, kai jie įregistruojami arba įsteigiami. |
Nuosavybės institucijoje (IP)
|
— |
Hondūro nacionalinė nuosavybės administravimo sistema (SINAP) Tai IT sistema, naudojama kaip Hondūro oficiali valdžios sektoriaus platforma informacijai apie nuosavybės teises administruoti. SINAP esama posistemių, o juose yra SURE:
|
Hondūro socialinės apsaugos institucijoje (IHSS):
|
— |
Hondūro socialinės apsaugos sistema IHSS tvarko Informacinę narių sistemą (SICA), joje saugomi įrašai apie darbdavius ir į sąrašą įtrauktų įmonių darbuotojus. IHSS geografinė apimtis yra nacionalinė, jos atstovybės ir biurai yra visuose didžiuosiuose šalies miestuose. |
Energetikos, gamtos išteklių, aplinkos ir kasyklų ministerijoje (MiAmbiente):
|
— |
Supaprastinta aplinkos leidimų sistema (SLAS) Ši priemonė parengta siekiant įmonėms suteikti lankstų mechanizmą, kuriuo jos galėtų iškart imtis projekto, pateikdamos skubią teisinių aspektų, dėl kurių projektai draudžiami arba negali būti vykdomi kitose šalies vietose, analizę, išsamiai išstudijuojant bet kurios rūšies projekto poveikio aplinkai koeficientą ir geografinėmis vietos, kurioje projektas bus įgyvendinamas, koordinatėmis automatiškai nustatant konkrečiam projektui reikalingas rizikos mažinimo priemones. |
Nacionalinėje agrarinėje institucijoje (INA):
|
— |
Nacionalinis agrarinis registras (RAN) Nacionaliniame agrariniame registre INA turi dokumentų registrą ir geografines duomenų bazes, pagal kurias galima stebėti teritorijas, kurių atžvilgiu turimi nuosavybės teisės dokumentai. Dabar INA neturi IT sistemos arba sąryšinės duomenų bazės architektūros, dėl kurios būtų galima sąveika su kitomis sistemomis. |
Muitų padirektoratyje (DARA):
|
— |
Hondūro automatizuota muitų sistema (SARAH) Šioje sistemoje taikomos aukštosios technologijos, paremtos atviraisiais standartais, kuriais užtikrinama lengva prieiga prie internetinių muitinės paslaugų, naudojant standartinę naršyklę ir saityno paslaugas. Taip pat esama papildomų programėlių, kuriomis padedama valdyti muitus ir suteikiama galimybė vykdyti kontrolę, kartu palengvinant tarptautinę prekybą. |
|
— |
Hondūro elektroninė išorės prekybos sistema (SECEH) ir jos internetinis eksporto deklaracijų patvirtinimo modulis SECEH yra naudinga eksporto sektoriui, nes šia sistema suteikiama galimybė internetu gauti eksporto dokumentus, kurių reikia prekių muitiniam įforminimui. |
|
— |
Tarptautinio prekių tranzito (TIM) sistema Šia IT sistema palengvinamos standartizuotos muitinės procedūros prie Centrinės Amerikos sienų, siekiant optimizuoti migracijos, muitų ir karantino formalumus naudojant vieną dokumentą – tarptautiniam prekių tranzitui skirtą bendrąjį dokumentą. |
|
— |
Integruota išorės prekybos sistema (SICE) Šia sistema Hondūro centriniame banke naudotojams teikiami išorės prekybos statistiniai duomenys ir rodoma informacija pagal Centrinės Amerikos tarifų sistemą, ir tai daroma patikimai, nes informacija pirmiausia patikrinama per kelis informacijos šaltinius. Šio Susitarimo parengiamajame ir organizaciniame etape bus išplėtotos šios IT priemonės: |
|
— |
Dokumentais pagrįstos ICF informacijos valdymo sistemos parengimas Ši virtuali biblioteka ICF suteiks galimybę organizuoti, stebėti ir tvarkyti dokumentais pagrįstą informaciją, susijusią su miškų sektoriumi, pavyzdžiui, įstatymus, centrinės valdžios strategijos ir politikos dokumentus, tyrimus, susitarimus, užklausas, ataskaitas, konvencijas ir techninių dokumentų atsargines kopijas ir kt. Ši sistema turi būti parengta taip, kad atitiktų tikslą turėti vietą internete, kurioje būtų galima teikti užklausas, o veiklos vykdytojams būtų suteikta prieiga prie dokumentinės informacijos, kad būtų palengvintas sprendimų priėmimas. Parengus šią sistemą, palengvėtų ICF atliekamos tikrinimo procedūros, esančios vienu pagrindinių TUS elementų. Todėl tikslas – šią sistemą išplėtoti per trumpą laiką, t. y. šio Susitarimo parengiamajame ir organizaciniame etape. |
|
— |
Teisėtumo tikrinimo skyriaus duomenų bazės sukūrimas Kad galėtų patikrinti veiklos vykdytojų atitiktį teisėtumo lentelių rodikliams ir TUS reikalavimams, Teisėtumo tikrinimo skyrius turės turėti priemonę informacijai gauti ir atnaujinti, kuri suteiktų prieigą subjektams, dalyvaujantiems įgyvendinant TUS, t. y. institucijų, dalyvaujančių užtikrinant TUS įgyvendinimą, informacinių sistemų duomenų bazės turėtų būti tarpusavyje sujungtos. Parengus šią duomenų bazę, palengvėtų tiekimo grandinės tikrinimo ir kontrolės procedūros, esančios vienu pagrindinių TUS elementų. Todėl tikslas – šią sistemą išplėtoti vidutinės trukmės laikotarpiu, t. y. šio Susitarimo parengiamajame ir organizaciniame etape. |
|
— |
Miškų registravimo, administravimo ir kontrolės (SIRACOF) IT sistema Ši sistema yra įtraukta į Nacionalinės neteisėto miškų kirtimo strategijos (ENCTI) rezultatus kaip kompiuterinė priemonė, dėl kurios veiksmingiau tvarkomi formalumai, didinamas administracinių procedūrų skaidrumas ir gerinama registruose saugomos informacijos kokybė, taip pat kaip priemonė, kuria padedama miškų vertės grandinėje – nuo miško iki apdorojimo centrų bei produktų pateikimo į rinką – taikyti kontrolės mechanizmus. Padaryta didžiulė pažanga plėtojant SIRACOF – sukurtos ir toliau tobulinamos jos pagrindą sudarančios sistemos, nes jomis valdoma, tvarkoma ir administruojama pagrindinė informacija (taip pat kaip SNIF, SIRMA bei Geoportalas). |
|
— |
Įrašų saugojimo sistemos sukūrimas Darbo ir socialinės apsaugos ministerijoje (STSS) STSS reikės sistemos, kuria ji galės tikrinti, ar veiklos vykdytojai laikosi jos atsakomybės srityse taikytinų rodiklių. Šio Susitarimo parengiamajame ir organizaciniame etape bus galima nustatyti ir kitus modulius arba informacines sistemas, siekiant toliau lengvinti informacijos, susijusios su teisinės atitikties patikrinimu taip, kad tai atitiktų turimus finansinius, techninius ir žmogiškuosius pajėgumus, generavimą, perdavimą, sujungimą ir administravimą. Reikalavimai ir pajėgumai bus išsamiau analizuojami siekiant nustatyti, koks kiekvienu atveju tinkamiausias sistemos kompiuterizavimo laipsnis. Tai reiškia, kad atitikties teisės aktams tikrinimo informacinės sistemos bus nuolat plėtojamos. |
6.1.5. Rizikos valdymo principas, kai nesilaikoma TUS
Pagrindinis uždavinys įgyvendinant TUS – neteisėtos praktikos sumažinimas. Tam reikia visoje tiekimo grandinėje įdiegti išsamų rizikos valdymo mechanizmą. Tais atvejais, kai institucijos neturi būtinų išteklių veiksmingam vienodo intensyvumo ir dažnio tikrinimui užtikrinti visose srityse, teisėtumo tikrinimas atsižvelgiant į riziką teikia galimybių įveikti šį apribojimą.
Rizikos valdymą, įgyvendinant TUS, sudaro tikimybės, kad kils kiekvienos rūšies rizika, ir to poveikio medienos teisėtumui vertinimas. Atliekant šį vertinimą bus atsižvelgiama į veiklos vykdytojų atitikties lygio bazinio tyrimo rezultatus, kaip pateikta VIII priede. Rizikos pobūdis keičiasi ir priklauso nuo to, kur ir kada rizika kyla. Dėl šios priežasties sprendimų priėmimas grindžiamas ICF bei kitų valdžios sektoriaus institucijų taikoma objektyvia ir integruota metodika, ir pradedama nuo rizikos kategorizavimo bei sprendimo priėmimo pagal aplinkybes kriterijų nustatymo.
Tikrinimo vadove, už kurį atsakingas Jungtinis įgyvendinimo komitetas, bus pateikti pagrindiniai rizikos kategorizavimo principai, ir šiais principais bus remiamasi sprendžiant, kaip vykdyti teisėtumo tikrinimą; vėliau bus pateikta neteisėtos praktikos rizikos, galinčios kilti įgyvendinant TUS, analizė.
Visoje tiekimo grandinėje atliekant rizikos valdymo procedūras, bus atsižvelgiama į šią neteisėtą praktiką:
|
— |
bet kuriame grandinės etape atsiranda medžiagos iš nežinomų šaltinių ir medžiagos iš medžių, nukirstų nevykdant teisėtų kirtimo operacijų; |
|
— |
atvejai, kai tam tikrų charakteristikų produkto kiekis yra didesnis už originalaus produkto dalį arba už tų pačių charakteristikų žaliavos, gautos iš teisėtų šaltinių ir naudojamos tos rūšies produkto gamybos arba pardavimo procese, kiekį. |
Kartu taikant rizikos valdymo procedūras bus atsižvelgiama į patvirtinamuosius dokumentus, kuriais pagrindžiamas veiklos vykdytojų ir jų medienos teisėtumas, pavyzdžiui, į pripažįstamus patvirtintų privačių patvirtinimo sistemų pažymėjimus, kaip apibrėžta šio priedo 8 skirsnyje.
Šiomis rizikos kategorijomis bus grindžiami veiksmai, kurių bus imamasi kontroliuojant ir tikrinant teisinę atitiktį. Siekiant didinti valdymo vietoje veiksmingumą, naudojantis šalyje jau veikiančių IT sistemų sąveika bus apibrėžti bendri tarpinstituciniai veiksmai.
Taigi, valdant riziką tampa lengviau formuluoti nacionalinius strateginius tikslus ir siekius, kad būtų sprendžiami miškų valdymo srities uždaviniai, reikalaujantys ypatingo dėmesio. Tai taip pat padeda įvertinti, ar institucijos, atsakingos už teisėtumo tikrinimą medienos tiekimo grandinėje, turi pakankamų išteklių arba yra sugalvojusios kitokių būdų trūkumams pašalinti.
Kalbant apie su importu susijusios rizikos valdymą, muitiniai patikrinimai gali būti atliekami pasienyje arba taikant tikrinimo procedūras, atliekamas, atsižvelgiant į rizikos lygį, po muitinio įforminimo. Tikrinimas po muitinio įforminimo gali būti taikomas importo siuntoms, kuriose yra medienos. Pagal muitinės teisės aktus muitinė rizikos valdymo metodus taikys siekdama priimti sprendimą dėl importuojamų siuntų tikrinimo, atliekamo po muitinio įforminimo, aprėpties, turinio ir metodo.
Muitinės dokumentacijos ir išleistų prekių tikrinimas po muitinio įforminimo privalo būti atliekamas per ne daugiau kaip penkerius metus nuo muitinės deklaracijos įregistravimo dienos. Tarp muitinės ir ICF esama glaudaus koordinavimo, susijusio su medienos importo stebėsena ir tikrinimu, įskaitant reguliarų ir sistemingą tikrinimą pasienyje ir muitinio įforminimo tikrinimą, taip pat tais atvejais, kai įtariama rizika.
Rizikos valdymas įgyvendinant TUS taip pat bus taikomas privačių veiklos vykdytojų, visų pirma importuotojų, išsamaus patikrinimo sistemoms, siekiant maksimaliai sumažinti neteisėtos medienos arba medienos produktų pateikimo šalies rinkai riziką.
Kaip apibrėžta šio priedo 6.2 skirsnyje, antras pagrindinis išsamaus patikrinimo sistemų elementas bus kiekvieno veiklos vykdytojo atliekamas rizikos, kad jo tiekimo grandinėje esama neteisėtos medienos, vertinimas, remiantis surinkta informacija apie medienos tiekėjus ir atsižvelgiant į procedūrose, kurios dar turės būti parengtos šio Susitarimo parengiamajame ir organizaciniame etape, nustatytus kriterijus.
Privačių veiklos vykdytojų vykdomas išsamaus patikrinimo įgyvendinimas ir viešojo sektoriaus institucijų taikomos rizika grindžiamos kontrolės procedūros įtrauktos į VIII priede pateiktas papildomas priemones. Procedūras, būtinas tam įgyvendinti, parengs, taikys ir tvirtins Jungtinis įgyvendinimo komitetas, ir tai bus atlikta prieš išduodant pirmąją FLEGT licenciją.
6.1.6. Teisėtumo auditas, kurį atlikus išduodamas teisinės atitikties pažymėjimas
ICF per Teisėtumo tikrinimo padalinį tikrins kiekvieno veiklos vykdytojo atitiktį II priede nustatytiems teisėtumo rodikliams, šiame priede nustatytiems su tiekimo grandine susijusiems reikalavimams, taikytiniems kiekvienam veiklos vykdytojui; tikrindama ICF laikysis procedūrų, teikiančių galimybę kiekvienam miškų sektoriaus veiklos vykdytojui išduoti teisinės atitikties pažymėjimą.
Atlikus teisėtumo audito ir teisinės atitikties pažymėjimų išdavimo procedūras turi būti matyti, kad:
|
— |
medienos produktai pagaminti būdu, atitinkančiu visus į teisėtumo apibrėžtį įtrauktus reikalavimus. Šios apibrėžties tikrinimo rodiklių ir priemonių turi būti laikomasi pagal įstatymus, ir jais turi būti patvirtinamas veiklos vykdytojo teisėtumas; turi nebūti jokių įrodymų, kad pastaruoju metu esama pažeidimų; |
|
— |
dalyvaujančių institucijų vykdoma kontrole patikinama, kad produktus sudaro tik mediena, gaunama vykdant teisėtas operacijas; |
|
— |
teisėtumo auditą atlieka dalyvaujančios institucijos, vykdydamos veiklos vykdytojų patikrinimą vietoje, tai taip pat apima dokumentų kontrolę ir esamų duomenų bazių tikrinimą. |
|
— |
Šio tikrinimo ir tvirtinimo proceso rašytinė ataskaita laikoma byloje atsižvelgiant į šio Susitarimo parengiamajame ir organizaciniame etape apibrėžtas procedūras. |
Užbaigus šį tikrinimo etapą pareiškėjui bus išduodamas teisinės atitikties pažymėjimas, o patį procesą sudarys šie etapai:
rengimo metodika
|
1. |
Veiklos vykdytojas kreipiasi į ICF Teisėtumo tikrinimo skyrių dėl teisinės atitikties pažymėjimo. |
|
2. |
Remiantis SIIAVA metiniu teisėtumo tikrinimo planu, kiekviena institucija veiklos vykdytojo teisinę atitiktį tikrina pagal jos atsakomybės srityje taikytinus teisės aktus ir praneša rezultatus ICF Teisėtumo tikrinimo skyriui. |
|
3. |
ICF Teisėtumo tikrinimo skyrius analizuoja savo turimas tikrinimo priemones, kartu atsižvelgdamas į dalyvaujančių institucijų parengtas tikrinimo ataskaitas. |
|
4. |
Teisėtumo tikrinimo skyrius vertina, ar veiklos vykdytojas atitinka kiekvieną teisėtumo lentelės rodiklį ir TUS reikalavimus. |
|
5. |
Jeigu veiklos vykdytojas atitinka visus tuos reikalavimus, Teisėtumo tikrinimo skyrius užbaigia veiklos vykdytojo teisėtumo auditą ir išduoda teisinės atitikties pažymėjimą. |
Tikrinimo metodika
ICF arba bet kurios kitos suinteresuotos institucijos prašymu, Teisėtumo tikrinimo skyrius patikrina SIRMA, SNIF arba kitas informacines sistemas, kurios bus apibrėžtos šio Susitarimo parengiamajame ir organizaciniame etape, kad būtų matyti, ar veiklos vykdytojas turi galiojantį teisinės atitikties pažymėjimą. Panašiai, kaskart veiklos vykdytojui kreipiantis į Teisėtumo tikrinimo skyrių dėl teisinės atitikties pažymėjimo atnaujinimo, bus tikrinama, ar turimas galiojantis pažymėjimas.
Prieš baigiant galioti teisinės atitikties pažymėjimui, veiklos vykdytojas privalo kreiptis atitinkamai dėl jo atnaujinimo arba pratęsimo. Kreipdamasis dėl galiojimo laikotarpio pratęsimo pareiškėjas privalo pateikti patvirtinamuosius dokumentus, kuriais pagrindžiamas poreikis pratęsti pažymėjimą (pvz., ar laukiama, kol iš institucijos bus gauta tikrinimo priemonė), kai jo prašymas teikiamas laiku ir laikantis rengimo metodikos, apibrėžtos vadove, kurį Šalys patvirtins per Jungtinį įgyvendinimo komitetą. Teisėtumo tikrinimo skyrius analizuos patvirtinamuosius dokumentus ir nustatys, ar dera išduoti naują, ar atnaujinti arba pratęsti esamą atitikties pažymėjimą.
Kaip apibrėžta šio priedo 8 skirsnyje, taikant teisinės atitikties pažymėjimo išdavimo procedūrą bus atsižvelgta į visus pripažįstamus pažymėjimus, išduotus pagal valstybės taikant šį Susitarimą patvirtintas privačias patvirtinimo sistemas. Tuo iš tikrųjų gali būti sumažinta audito, būtino siekiant nustatyti teisę gauti teisinės atitikties pažymėjimą, trukmė.
Teisinės atitikties pažymėjimų išdavimo, atnaujinimo ir galiojimo laikotarpio pratęsimo procedūros, įskaitant administracinės dokumentacijos sudedamųjų dalių apibrėžtį, įvairių dalyvaujančių institucijų duomenų sutikrinimo sistemos veikimą ir teisinės atitikties pažymėjimų atnaujinimo procedūrą, bus nustatytos konkrečiose ICF reglamentavimo nuostatose šio Susitarimo parengiamajame ir organizaciniame etape ir bus pateiktos tvirtinti Jungtiniam įgyvendinimo komitetui.
6.2. Veiklos vykdytojų prievolė, susijusi su teisėtumo tikrinimu
Miškininkystės veiklos vykdytojai per visą tiekimo grandinę bus atsakingi už produktų, kuriuos jie perka laikydamiesi išsamaus patikrinimo reikalavimo, teisėtumo tikrinimą, kaip apibrėžta šio priedo 7.4 skirsnyje.
Turi būti atliekamas perkamos medienos išsamus patikrinimas, turi būti tikrinami ir šalies rinkoje įsigyti, ir importuoti produktai. Nors bus atliekamas kiekvieno veiklos vykdytojo teisėtumo tikrinimas, iš šio tikrinimo turi būti matyti, kad kiekvienas medienos tiekėjas taip pat tikrina ir dokumentais patvirtina savo perkamos medienos atitiktį teisės aktams. Informacija, laikoma konfidencialia, pavyzdžiui, apskaitos arba kitokie duomenys, gali būti neįtraukiama atliekant išsamų patikrinimą, tai bus nustatyta šio Susitarimo parengiamajame ir organizaciniame etape nustatant, kas yra deramas išsamus patikrinimas.
Kaskart perkant medieną kiekviename tiekimo grandinės etape veiklos vykdytojo atliekami patikrinimai apima medienos teisėtumo, autentiškumo ir atitikties atitinkamam tiekėjui taikytiniems rodikliams patikrinimą, įskaitant medienos fizinių savybių koreliacijos (įskaitant rūšis ir matmenis) patikrinimą, kad būtų galima užtikrinti, jog mediena yra teisėtos kilmės. Jeigu įtariama bent kokia rizika, kad mediena gali būti neteisėta, prieš pirkdami medienos produktus veiklos vykdytojai privalo patvirtinti rizikos mažinimo priemones, kaip apibrėžta šio priedo 7.1 skirsnyje.
Jeigu tiekėjas turi galiojantį ICF teisėtumo tikrinimo skyriaus deramai išduotą teisinės atitikties pažymėjimą, išsamus tikrinimas gali būti ribotas ir gali būti prašoma tik to pažymėjimo kopijos. Tačiau veiklos vykdytojas privalo patikrinti teisinės atitikties pažymėjimo galiojimą ir autentiškumą, tam jis naudoja specialią Teisėtumo tikrinimo skyriaus priemonę, o ji bus parengta šio Susitarimo parengiamajame ir organizaciniame etape.
Surinkę informaciją apie savo tiekėjų atitiktį teisės aktams, veiklos vykdytojai yra atsakingi už tos informacijos atnaujinimą.
Miškininkystės veiklos vykdytojų vykdomas atitikties tikrinimas, taikant išsamaus patikrinimo procesą, turi parodyti, kad:
|
— |
medienos produktai pagaminti būdu, atitinkančiu visus į teisėtumo apibrėžtį įtrauktus reikalavimus, ir kad |
|
— |
esama pakankamų tikrinimo priemonių užtikrinti, kad produktai apima tik medieną, gaunamą atliekant teisėtas operacijas. |
7. MEDIENOS IR MEDIENOS PRODUKTŲ TIEKIMO GRANDINĖS TIKRINIMAS
Šiame Susitarime nustatytas medienos ir medienos produktų tikrinimas yra viena iš ICF atsakomybės sričių; ICF per SIIAVA koordinuoja kitų institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant TUS, veiksmus.
Tiekimo grandinė, apimanti tiek pušų, tik plačialapių medžių medienos ir medienos produktų valdymą, gamybą ir srautą, apima šiuos labai svarbius punktus, išsamiai išdėstytus šio priedo 1 ir 2 priedėliuose:
|
— |
medienos produktų importą, |
|
— |
medienos produktų tranzitą, |
|
— |
miško inventorizavimo aprašus, |
|
— |
medžių kirtimą, apvaliosios arba pjautinės medienos gamybą ir laikymą rietuvėse miške arba surinkimo centruose. |
|
— |
Taikytina pušynams:
|
|
— |
Taikytina plačialapių medžių miškams:
|
|
— |
pirminės miško produkcijos bendroves, |
|
— |
apdorotos medienos produktų vežimą, |
|
— |
antrinės miško produkcijos bendroves, |
|
— |
medienos sandėlius, |
|
— |
FLEGT ir H teisėtų licencijų išdavimą, |
|
— |
medienos produktų eksportą, |
|
— |
medienos produktų konfiskavimą. |
Šio Susitarimo įsigaliojimo dieną plačialapių medžių miškų produktų tiekimo grandinės grandys iš esmės yra tokios pat kaip ir pušynų produktų tiekimo grandinės. Esami skirtumai aprašyti šio priedo 1 ir 2 priedėliuose.
7.1. Tiekimo grandinės tikrinimo principai
Tiekimo grandinės kontrolė apima visus produktus, kuriems taikomas šis Susitarimas, neatsižvelgiant į tai, ar jie skirti vidaus, ar tarptautiniam vartojimui, ir visas tiekimo grandinės grandis nuo miško inventorizacijos ir miškotvarkos plano iki medžių kirtimo, vežimo, medienos apdorojimo, importo ir platinimo tiek šalies, tiek išorės rinkose, įskaitant Sąjungą.
Siekiant įdiegti tiekimo grandinės kontrolę, ICF ir kitos dalyvaujančios institucijos turės keletą automatizuotų informacinių sistemų (kelios tokios sistemos jau yra, kitos bus išplėtotos), ir jomis bus galima rinkti, organizuoti, saugoti bei perduoti informaciją ir miškų administravimo institucijoje, ir tarp visų kitų dalyvaujančių institucijų bei subjektų.
Šiose informacinėse sistemose bus priemonių, kuriomis bus galima patvirtinti ir sutikrinti informaciją, prie kurios prieigą turės visos dalyvaujančios institucijos ir kuri bus naudojama siekiant patikrinti medienos teisėtumą kiekviename tiekimo grandinės etape.
Tiekimo grandinės tikrinimas pagal TUS grindžiamas šiais dviem veiksmais:
|
a) |
privačių subjektų įsigytos medienos atitikties teisės aktams tikrinimu Įgyvendinant TUS, privačiajam sektoriui tenka pagrindinė funkcija mažinant neteisėtos praktikos riziką. Privatusis sektorius yra įsipareigojęs patvirtinti išsamaus patikrinimo mechanizmą, kuriuo būtų įrodoma, kad jų perkami produktai yra teisėti. Taikant TUS, išsamus patikrinimas bus reguliuojamoji tikrinimo prievolė, taikoma privatiems veiklos vykdytojams, siekiant gauti informacijos apie jų perkamos medienos šaltinių atitiktį teisės aktams, neatsižvelgiant į tai, ar produktas šalies, ar tarptautinės kilmės, ir siekiant analizuoti galimą riziką bei įdiegti jos mažinimo priemones, atitinkančias nustatytą riziką. Informacija, kurią reikės gauti apie medienos teisinę atitiktį, gali būti dokumentai, pagrindžiantys ir importuotos medienos, ir Hondūre įsigytos medienos teisėtumą, pavyzdžiui, pagal Hondūre pripažįstamas privačias patvirtinimo sistemas išduodami pažymėjimai (laikantis 8 skirsnyje aprašytos procedūros), kai mediena yra šalies mediena, arba FLEGT licencijos, išduotos kilmės šalies, kai mediena yra importuota. Mediena, kuriai taikomi tokie pažymėjimai ir licencijos, bus savaime laikoma nekeliančia galimos neteisėto elgesio rizikos. ICF tikrins, kaip veiklos vykdytojai laikosi išsamaus tikrinimo reikalavimų; tam ji atliks teisėtumo auditą, o jį atlikus bus išduodamas teisinės atitikties pažymėjimas, jeigu tikrinamas veiklos vykdytojas laikosi teisės aktų. Šiuo atžvilgiu VIII priede nustatytos papildomos priemonės yra procedūrų ir teisinių priemonių parengimas siekiant įdiegti išsamaus patikrinimo mechanizmus, taikytinus ir šalies, ir importo rinkai. |
|
b) |
Duomenų, ICF naudojamų vykdant tiekimo grandinės kontrolę, patvirtinimas ir sutikrinimas Siekiant veiksmingai kontroliuoti tiekimo grandinę, informacija, gaunama iš esamų įdiegtų ir viena kitą papildančių kompiuterinių ICF (SNIF, SIRMA ir Geoportalo) bei SAR (RTN ir SARAH) sistemų, aprašytų šio priedo 6.1.4 skirsnyje, bus naudojama integruotai. Bendromis šių sistemų funkcijomis turi būti galima atlikti analizę sutikrinant ir patvirtinant tiek kokybinius, tiek kiekybinius duomenis:
Šios sutikrinimo ir patvirtinimo funkcijos bus vykdomos kiekviename tiekimo grandinės etape pagal jau nustatytas procedūras arba procedūras, kurios turės būti peržiūrėtos arba parengtos prieš išduodant pirmąją FLEGT licenciją. Kiekvienoje iš šių informacinių sistemų dėl informacijos sutikrinimo atsiranda galimybė nustatyti galimus pažeidimus ir vykdyti miškų, miško produkcijos bendrovių ir medienos sandėlių, kurių atžvilgių nustatoma pažeidimų, auditą. Šiais atvejais ICF pradeda tyrimo ir administracinių nuobaudų bylą, jeigu tai tinkama, nors ji taip pat gali klausimą perduoti prokuratūrai, jeigu esama baudžiamosios atsakomybės įrodymų. |
7.2. Medienos produktų identifikavimas
Medienos produktus identifikavus, lengviau juos stebėti jiems judant tiekimo grandinėje. Pušynų ir plačialapių medžių miškų produktams identifikuoti taikomi skirtingi metodai. Dėl jų fizinių charakteristikų pušų pjautinieji rąstai dažniausiai identifikuojami dokumentų forma pagal kirtimo ir vežimo leidimus. O plačialapių medžių pjautinieji rąstai, kuriems taikomi metiniai veiklos planai, identifikuojami išvardijant ir aprašant kiekvieną originalų medį ir atskirai kiekvieną gautą pjautinąjį rąstą. Šio priedo 1 ir 2 priedėliuose išsamiai aprašyta identifikavimo rūšis per visą tiekimo grandinę.
7.3. Veiklos vykdytojų teikiama tiekimo grandinės informacija
Medienos tiekimo grandinę sudaro kelių rūšių veiklos vykdytojai, atsakingi už būtinos informacijos, kaip įrodymo, kad kiekvienoje grandinės grandyje laikomasi teisės aktų, pateikimą kompetentingai institucijai. Informacija, kurią turi pateikti kiekvienas veiklos vykdytojas, apibendrinta 5.4 skirsnio 1 lentelėje, o išsamiai ji pateikta šio priedo 1 ir 2 priedėliuose.
7.4. Importuotų medienos produktų tikrinimas
Iš šalies, kurioje buvo nukirsti medžiai, importuotų medienos produktų teisėtos kilmės tikrinimas labai svarbus siekiant užtikrinti TUS tiekimo grandinės vientisumą. Į Hondūrą importuojamų medienos produktų teisėtumo tikrinimas grindžiamas išsamaus patikrinimo priemone, o šią sudaro:
|
a) |
draudimas į Hondūrą importuoti neteisėtą medieną, tokia laikomą pagal šalies arba kilmės šalies nacionalinės teisės sistemą. |
|
b) |
Importuotojo atsakomybė užtikrinti importuotų medienos produktų teisėtumą imantis tokių veiksmų:
|
|
c) |
Muitinei suteiktas įgaliojimas vykdyti importuotos medienos teisėtumo patikrinimą produktų įvežimo pasienio punkte arba, jeigu prireiktų, vykdyti a posteriori patikrinimą, kai importuoti produktai jau yra Hondūre. |
Prieš išduodant pirmąją FLEGT licenciją bus parengti specialūs teisės aktai, susiję su importuojamų medienos produktų tikrinimu, kartu su išsamiomis procedūromis, pagal kurias privatūs veiklos vykdytojai turės vykdyti importuojamų medienos produktų išsamų patikrinimą.
7.5. Tranzitu vežamų medienos produktų tikrinimas
Tranzitu per Hondūrą vežami medienos produktai privalo būti identifikuoti, inventorizuoti ir laikomi atskirai nuo Hondūre pagamintų arba importuotų medienos produktų tiekimo grandinės, be to, jų atžvilgiu turi būti atliekamos nustatytos muitinio tikrinimo procedūros. Tranzitu vežami medienos produktai nebus įtraukti į TUS, todėl jų atžvilgiu nebus galima gauti eksporto iš Hondūro FLEGT licencijos.
Tranzitu vežami medienos produktai, kol vežami tranzitu, privalo būti patikrinti Hondūro muitinės pagal klasifikaciją „tarptautinis prekių tranzitas“, susietą su SARAH. Kilmės šalis, t. y. šalis, kurioje buvo nukirsti ir paimti tai medienai skirti medžiai, privalo būti aiškiai nurodyta važtaraštyje ir kituose vežimo dokumentuose.
Tarptautiniu tranzitu vežami medienos produktai turi būti lydimi jų bendrosios deklaracijos ir turi būti atsekamumo įrašai iš kiekvienos muitinės, per kurią jie buvo vežti tranzitu, be to, abiejuose dokumentuose turi būti užregistruotas jų įvežimas į Hondūrą ir išvežimas į paskirties vietą.
Šio Susitarimo parengiamajame ir organizaciniame etape Hondūras tiksliai nurodys teisinius dokumentus ir kitą konkretų muitinį tikrinimą, kuris bus taikomas tranzitu vežamiems produktams. Prieš išduodant pirmąją FLEGT licenciją, bus parengtos išsamios procedūros, kaip šią medieną reikėtų vertinti.
7.6. Konfiskuotų medienos produktų tikrinimas
Pagal Miškų įstatymą konfiskuoti medienos produktai registruojami TUS, bet jie negali vėl patekti į tiekimo grandinę, išskyrus atvejus, kai tai daroma išskirtinai socialiniais tikslais, visų pirma juos naudojant mokyklų baldams gaminti.
Pagal Miškų įstatymo su pakeitimais 106 straipsnį ICF ir kitos kompetentingos institucijos (prokuratūra, nacionalinė prevencinė policija ir Hondūro ginkluotosios pajėgos) yra įgaliotos konfiskuoti medienos produktus arba šalutinius produktus, gautus arba vežamus pažeidžiant taikytinas teisės aktų nuostatas.
Atsižvelgdama į eksperto nuomonę ir produktų išleidimo dokumentą, išduotą prokuratūros, ICF konfiskuotus medienos produktus arba šalutinius produktus paskirsto šalies kalėjimams arba departamentinėms techninėms institucijoms, ir šios medieną turi naudoti išskirtinai mokyklų baldams gaminti, o pagaminti baldai turi būti perduodami Švietimo ministerijai.
ICF kiekvieną konfiskavimo atvejį registruos TUS – įrašys konfiskavimo vietos duomenis, medienos kilmės vietą, pažeidėjo pavadinimą arba pavardę, kiekį pagal konfiskuotos medienos rūšis ir siuntos adresatą. Šiuo atžvilgiu į VIII priedą įtraukta papildoma priemonė, susijusi su naujų specialių SIRMA modulių išplėtojimu.
7.7. Medienos produktų, gautų iš sklypo, kurio paskirtį reikia keisti, tikrinimas
Medienos produktai, gauti iš sklypo, kurio paskirtis turi būti keičiama, ir tai deramai patvirtinta, gali būti įtraukti į tiekimo grandinę. Leidimas pjauti arba kirsti visus konkretaus sklypo medžius gali būti duotas šiais atvejais:
|
a) |
kai miškai nukenčia nuo gaivalinių nelaimių, kenkėjų arba ligų. Gelbėjimo planas gali būti patvirtintas, tik jeigu tokie medžiai kertami dėl natūralių priežasčių arba yra labai pažeisti kenkėjų ar nebegyvi dėl kenkėjų. |
|
b) |
dėl viešosios arba privačiosios infrastruktūros statybos Norint pjauti arba kirsti medžius, kuriuos reikia pašalinti statant elektros perdavimo linijas, akvedukus arba atliekant kitus viešuosius ir privačiuosius viešojo intereso darbus, reikia, kad prieš ICF išduodant leidimą medžius kirsti, MiAmbiente atliktų poveikio aplinkai vertinimą. |
|
c) |
dėl medžių žemės ūkio paskirties žemėje, kurios atžvilgiu savininkas prašo leisti pakeisti augmeniją, kirsti medžius arba ruošti medieną, kad sklypą būtų galima naudoti gyvulininkystės ūkiui arba laikinų ar ilgamečių žemės ūkio pasėlių auginimui. Tokiu atveju, prieš ICF išduodant leidimą kirsti medžius, reikia, kad MiAmbiente atliktų poveikio aplinkai vertinimą. Toks leidimas kirsti medžius, siejamas su laikinų arba ilgamečių žemės ūkio pasėlių augmenijos keitimu, taikomas tik žemės ūkio paskirties žemei. Miškų įstatymo 93 straipsnyje nustatyta, kad reikia išsaugoti ir gerbti natūralų miško žemės naudojimą, laikantis žemės naudojimo planavimo politikos ir teisės aktų. Taip pat Miško įstatymo įgyvendinimo nuostatų 294 straipsniu draudžiama keisti augmeniją žemėje, kurioje didelis miškininkystės potencialas. |
Regioniniai miškų biurai tikrina, ar prašymas pakeisti paskirtį neteikiamas dėl sklypo, esančio teritorijose, kuriose Miško įstatymo įgyvendinimo nuostatų 157 straipsniu draudžiama kirsti mišką. Jeigu prašymas pakeisti paskirtį nesusijęs su tokia teritorija, ICF leidžia kirsti medžius ir išduoda kirtimo pagal gelbėjimo planą leidimą. Tai teisėtumo lentelėse įtraukta kaip 3.3.2 rodiklis. Miškų sektoriaus veiklos vykdytojai šį ICF išduotą gelbėjimo planą privalo turėti prieš kirsdami medžius, neatsižvelgiant į tai, ar savininkas ketina medžius kirsti komerciniams tikslams skirtai medienai.
Nukirtus medžius pagal gelbėjimo planą, gali būti patvirtintas gaivinimo planas, kad būtų pašalinti likę medžiai. Apskritai pagal tokius gaivinimo planus gaunami šalutiniai produktai, pavyzdžiui, malkos ir medžio anglys. Retais atvejais gaunamos nedidelės pjautinės medienos dalys. Šie medienos produktai taip pat gali patekti į tiekimo grandinę.
Pagal įstatymą ICF neišduoda kirtimo licencijos medienai iš teritorijų, kurios jau išvalytos, vienintelė išimtis – gelbėjimo planai, skirti medienai, nukentėjusiai nuo kenkėjų. Jeigu randama, kad teritorija buvo išvalyta neturint patvirtinto gelbėjimo plano, išskyrus specifinius su kenkėjais susijusius atvejus, apie tai, kaip apie miške padarytą pažeidimą, pranešama prokuratūrai. Tokiu atveju mediena negali patekti į tiekimo grandinę.
8. PRIVATAUS PATVIRTINIMO PRIPAŽINIMAS
Hondūre yra įdiegti privataus tvirtinimo mechanizmai, taikomi tvarkant plačialapių medžių miškus ir pušynus, taip pat kilmės grandinės kontrolės sistemos. Jeigu vyriausybė pagal šį Susitarimą tas sistemas pripažįsta ir patvirtina, tos miškotvarkos ir kilmės grandinės patvirtinimo sistemos, taip pat bet kurios kitos sistemos (tarptautinės arba nacionalinės), galinčios atsirasti nepriklausomoms akredituotoms organizacijoms išdavus pažymėjimus, gali būti naudojamos kaip patvirtintos veiklos vykdytojų teisinės atitikties įrodymas, siekiant išvengti sutampančių tikrinimo pastangų ir pagreitinti teisinės atitikties pažymėjimų išdavimą tiems veiklos vykdytojams.
Kad vyriausybė suteiktų tokį pripažinimą, privalo būti garantija, jog privačių tikrinimo sistemų taikomi mechanizmai apima visus reikalavimus, apibrėžtus šio Susitarimo teisėtumo lentelėse, taip pat TUS nustatytus kilmės grandinės reikalavimus. Jeigu privačių patvirtinimo sistemų taikomi mechanizmai apima tik rodiklių ir tikrinimo priemonių, apibrėžtų šio Susitarimo teisėtumo lentelėse, poaibį, vyriausybės pripažinimas ir patvirtinimas apims tik tą rodiklių ir tikrinimo priemonių poaibį. Privačios tikrinimo sistemos atlikti kilmės grandinės patikrinimai taip pat turi pakankamai derėti su TUS nuostatomis, kad būtų užtikrinta jų atitiktis teisės aktams.
Sprendimas dėl pripažinimo procedūros ir tipo bus priimtas šio Susitarimo parengiamajame ir organizaciniame etape, patvirtintas Jungtinio įgyvendinimo komiteto ir tik tada bus vykdomas, neatsižvelgiant į tai, ar pripažinimas yra susijęs su visomis teisėtumo lentelėmis, ar tik su jų dalimi ir (arba) TUS nustatyta kilmės grandinės kontrolės sistema, ar bet kuriuo kitu galimu deriniu.
Pagrindines gaires, kurios bus taikomos, galima apibendrinti taip, kaip dėstoma toliau.
|
1. |
Privataus tikrinimo standartų vertinimas Hondūro vyriausybė per Jungtinį priežiūros komitetą pripažins privačius teisėtumo, tvarios miškotvarkos ir kilmės grandinės pažymėjimus, prieš tai išanalizavusi nepriklausomų privačių tvirtinančiųjų organizacijų, kurios pačios yra akredituotos pagal privačias patvirtinimo sistemas, taikomas gaires ir kriterijus bei tikrinimo procedūras, siekiant užtikrinti, kad į jas būtų iš tikrųjų įtraukti visi teisėtumo lentelėse ir TUS nustatyti reikalavimai. Privačių patvirtinimo sistemų prašymu ICF įvertins tos sistemos taikomas gaires, kriterijus bei procedūras ir nustatys, ar jos atitinka TUS teisėtumo lenteles. Be kitų dalykų, vertinimu taip pat bus nustatomas kiekvienos patvirtinimo sistemos gebėjimas vykdyti sistemingą veiklos vykdytojų kontrolę per savo nepriklausomas akredituotas organizacijas, ir vertinimas apims bendresnius sistemos kokybės aspektus, pavyzdžiui, jo skaidrumą teikiant informaciją ir duomenis, audito išvadų viešą prieinamumą, privačių pažymėjimų naujausios duomenų bazės prieinamumą. Atlikus šį vertinimą bus parengta ataskaita, kuri bus paskelbta viešai ir su kuria galės susipažinti visuomenė. |
|
2. |
Valstybės vykdomas privačių patvirtinimo sistemų tvirtinimas Jeigu šio skirsnio 1 dalyje aprašyto vertinimo rezultatas yra palankus, ICF vykdomasis direktorius Hondūro valstybės vardu viešai paskelbs, kad privati patvirtinimo sistema yra patvirtinta ir prireikus nurodys rodiklių poaibį bei tikrinimo priemones, kurioms taikomas tas pripažinimas. |
|
3. |
Valstybės vykdomas patvirtintų veiklos vykdytojų pripažinimas Veiklos vykdytojų, turinčių pažymėjimą, gautą iš patvirtintos privačios patvirtinimo sistemos, veikla valstybės bus pripažįstama tiek, kiek tai veiklai bus taikomas pažymėjimas. Kalbant apie kitą veiklą, neįtrauktą į pažymėjimą, kiekvienas veiklos vykdytojas privalo vykdyti ir kitas teisėtumo lentelėse ir TUS nustatytas prievoles. Šis pripažinimas apims privačios patvirtinimo sistemos elementus, ir tai nepriklausys nuo to, ar tie elementai susiję su teisėtumu, miškotvarka ar su kilmės grandine, kuri, kaip nustatyta atlikus vertinimą, atitinka II priedo ir šio priedo nuostatas, kaip aprašyta šio skirsnio 1 ir 2 dalyse. Teikiant pripažinimą taip pat reikės analizuoti privataus tvirtintojo parengtas periodines prašymą pateikusio veiklos vykdytojo audito ataskaitas. |
|
4. |
Teisinės atitikties pažymėjimų išdavimas veiklos vykdytojams, turintiems pripažįstamą privatų pažymėjimą Veiklos vykdytojai, kurių pripažįstamas privatus pažymėjimas apima visą jų veiklą ir visus teisėtumo lentelių rodiklius, savaime gaus teisinės atitikties pažymėjimą, išduodamą ICF Teisėtumo tikrinimo skyriaus. Teisinės atitikties pažymėjimas bus išduodamas patikrinus galiojančio teisinės atitikties pažymėjimo, kuris greitai baigs galioti, galiojimą (tai taikytina veiklos vykdytojams, jau turintiems tokį pažymėjimą), taip pat patikrinus pripažįstamo privataus pažymėjimo galiojimą bei autentiškumą ir periodines audito ataskaitas, parengtas pripažįstamos privačios tvirtinančiosios organizacijos, tvirtinančios veiklos vykdytojo teisinę atitiktį. Jeigu veiklos vykdytojo privatų pažymėjimą išdavė pripažįstama privati tvirtinančioji organizacija, neatitinkanti visų teisėtumo lentelių reikalavimų, teisinės atitikties pažymėjimas bus išduodamas, tik jeigu bus vienu metu įvykdytos abi šios sąlygos:
Jeigu veiklos vykdytojas, turintis pripažįstamą privatų pažymėjimą, imasi kitos veiklos, nepatenkančios į pažymėjimo taikymo sritį, bet patenkančios į šio Susitarimo taikymo sritį, teisinės atitikties pažymėjimas bus išduodamas, tik jeigu įgyvendinant TUS dalyvaujanti institucija patikrins nepatvirtintos veiklos vykdytojo veiklos teisinę atitiktį. Tokiu būdu teisinės atitikties pažymėjimai gali būti išduodami veiklos vykdytojams, patvirtintiems pagal patvirtintą privačią patvirtinimo sistemą, nereikalaujant imtis specialaus tikrinimo, taip stengiantis išvengti veiklos vykdytojo teisėtumo tikrinimo sutapimo, o dalinio pripažinimo atveju – kuo labiau sumažinti tokį sutapimą. |
|
5. |
Privataus tvirtinimo audito ataskaitos pateikimas Pripažįstamus privačius pažymėjimus turintys veiklos vykdytojai ICF Teisėtumo tikrinimo skyriui privalo pateikti visas audito ataskaitas, parengtas taikant privataus patvirtinimo sistemą, įskaitant informaciją apie bet kokius jų pažymėjimų galiojimo arba taikymo srities pasikeitimus, visų pirma apie bet kokius pažymėjimų sustabdymo arba panaikinimo atvejus. Tuo turėtų būti galima užtikrinti šių veiklos vykdytojų atitikties teisės aktams stebėseną, taigi atitinkamų veiklos vykdytojų teisinės atitikties pažymėjimai ateityje galėtų būti atnaujinti. O pripažintos privačios tvirtinančiosios organizacijos SNIF nusiųs visas jų patvirtintų veiklos vykdytojų audito ataskaitas. Šias ataskaitas Teisėtumo tikrinimo skyrius naudos informacijos sutikrinimo tikslais. Privataus patvirtinimo sistemų ir pagal jas patvirtintų veiklos vykdytojų vertinimo, tvirtinimo ir pripažinimo procedūros ir gairės bus parengtos šio Susitarimo parengiamajame ir organizaciniame etape. Teisėtumo tikrinimo skyriaus vykdomos tokio pripažinimo stebėsenos procedūros, įskaitant pažymėjimų galiojimo stebėseną ir taisomųjų priemonių, kurių reikalaujama pagal patvirtinimo sistemas, taikymą, bus parengtos šio Susitarimo parengiamajame ir organizaciniame etape. Visi šie dokumentai bus skelbiami viešai. |
9. TUS NESILAIKYMO ATVEJŲ NAGRINĖJIMAS
TUS nustatytos specialios atvejų, kai miškų sektoriaus subjektai nesilaiko TUS nuostatų, nustatymo, registravimo ir nagrinėjimo priemonės. Nesilaikymas reiškia atvejus, kai tiekimo grandinėje veikiantys veiklos vykdytojai nesilaiko teisėtumo lentelių ir TUS reikalavimų, taip pat atvejai, kai įgyvendinant TUS dalyvaujančios institucijos nesilaiko nustatymo ir tikrinimo procedūrų.
Institucija dokumentų patikrinimu arba patikrinimu vietoje nustačiusi, kad veiklos vykdytojas nesilaiko TUS, atliks vertinimą siekdama nustatyti, ar nesilaikymas yra pažeidimas, ar nusikalstama veika. Dėl įvykdyto neteisėto veiksmo ji imsis priemonių ir perduos informaciją atitinkamai kompetentingai institucijai, kad ši nustatytų atitinkamas nuobaudas. Kartu kompetentinga institucija apie tai praneš ICF Teisėtumo tikrinimo skyriui, kad šis galėtų atitinkamai sustabdyti arba atnaujinti teisinės atitikties pažymėjimo galiojimą.
Apie visus teisės aktų nesilaikymo atvejus bus įrašyta Teisėtumo tikrinimo skyriaus duomenų bazėje; ši duomenų bazė veiks kaip centralizuotas informacijos apie atvejus, kai veiklos vykdytojas nesilaikė TUS reikalavimų, ir tokių atvejų įrašų, taip pat taisomųjų priemonių arba nuobaudų, susijusių su šių nesilaikymo atvejų išsprendimu, archyvas. Duomenis šiai duomenų bazei pagal savo atsakomybės ir kompetencijos sritis teiks ir atnaujins visos su TUS reikalavimais susietos institucijos.
Kai nesilaikymo atvejis bus laikomas nusikalstama veika, veiklos vykdytojui ir su tuo susijusiai medienos produktų siuntai nebus išduodamas teisinės atitikties pažymėjimas, FLEGT arba H teisėta licencija, o paties atvejo atžvilgiu prokuratūrai vadovaujant bus vykdomas baudžiamasis persekiojimas. Pažeidimų atveju atsakingos institucijos taikys administracines nuobaudas (laikinai sustabdys leidimus, skirs baudas arba reikalaus atlyginti nuostolius), be to, gali būti neleidžiama išduoti teisinės atitikties pažymėjimo, FLEGT arba H teisėtos licencijos, bent kol pažeidimai nebus pašalinti taikant priemones, kuriomis pateikiamas sprendimas. Visi nesilaikymo atvejai, susiję su konkrečiu kroviniu, privalo būti išspręsti ištaisant nesilaikymo padėtį ir sumokant atitinkamą baudą, ir tik tada bus leidžiama krovinį eksportuoti, kad ir kokia būtų eksporto paskirties vieta.
Šio Susitarimo parengiamajame ir organizaciniame etape, prieš išduodant pirmąją FLEGT licenciją, visos įgyvendinant TUS dalyvaujančios institucijos apibrėš įvairias TUS nesilaikymo kategorijas ir atitinkamą to poveikį teisinės atitikties pažymėjimo, FLEGT arba H teisėtos licencijos išdavimui. Šį kategorijų nustatymą pirmiausia patvirtins Jungtinis įgyvendinimo komitetas, ir tik tada kategorijos bus taikomos. Be to, kiekviena institucija, dar neturinti TUS nesilaikymo atvejų nagrinėjimo mechanizmo, parengs būtinas išsamias jų nagrinėjimo gaires, įskaitant galimą nuobaudų taikymą.
Siekiant užtikrinti įvairiose institucijose turimos informacijos apie nesilaikymo atvejus koordinavimą, informacijai apie tokius atvejus laikyti bus sukurta Teisinio tikrinimo skyriaus duomenų bazė. Tai, kuri šioje duomenų bazėje laikoma informacija bus prieinama viešai ir kaip tai bus daroma, bus apibrėžta.
10. SKUNDŲ NAGRINĖJIMO MECHANIZMAI
10.1. Įvadas
Skundų nagrinėjimo mechanizmai bus skaidrūs, veiksmingi, prieinami ir įgyvendinami subjektų, atskirtų nuo subjektų, įgyvendinančių nustatymo ir tikrinimo procedūras, apibrėžtas teisėtumo lentelėse ir TUS. Jau esamais mechanizmais arba mechanizmais, kurie bus parengti šio Susitarimo parengiamajame ir organizaciniame etape, bus galima užtikrinti, kad skundai dėl TUS įgyvendinimo ir veikimo, taip pat dėl su TUS įgyvendinimu susijusių organizacijų būtų nagrinėjami ir sprendžiami laikantis šio priedo 10.4 skirsnyje apibrėžtų principų.
Šių mechanizmų taikymo srityje sąvoka „skundai“ apima: subjektų, tiesiogiai dalyvaujančių įgyvendinant TUS, taip pat subjektų, kurie gali būti nukentėję nuo veiksmų, kurių imtasi, arba sprendimų, kurie priimti pagal šį Susitarimą, skundus, ginčus, nesutarimus, konfliktus arba kitus sinonimais įvardijamus atvejus.
10.2. Tikslai
Skundų nagrinėjimo mechanizmų tikslai:
|
— |
dokumentais pagrįsti, analizuoti ir veiksmingai bei laikantis iš anksto nustatytos paskelbtos metodikos išnagrinėti visus suinteresuotųjų subjektų pateiktus skundus; |
|
— |
suteikti nukentėjusioms šalims priemonių kreiptis į atitinkamas institucijas dėl klaidų arba praleidimų ištaisymo; |
|
— |
padėti taikyti administracines procedūras ir didinti jų veiksmingumą, ir |
|
— |
didinti TUS patikimumą ir atitinkamų subjektų bei visuomenės pasitikėjimą jos veikimu. |
Kiekvieno iš šių mechanizmų aprėptis bus nustatyta šio Susitarimo parengiamajame ir organizaciniame etape. Skundų priėmimo, registravimo ir nagrinėjimo procedūros bus grindžiamos šio priedo 10.4 skirsnyje išvardytais principais ir bus plėtojamos šio Susitarimo parengiamajame ir organizaciniame etape.
10.3. Skundų nagrinėjimo mechanizmo rūšys
Šiame Susitarime apibrėžiamos bent keturios skundų nagrinėjimo mechanizmo rūšys – jos skiriasi pagal atitinkamus subjektus ir sritis.
|
1. |
Kiekvienos įgyvendinant TUS dalyvaujančios institucijos skundų nagrinėjimo mechanizmai Taikant jau esamus arba planuojamus parengti skundų nagrinėjimo mechanizmus, kiekviena įgyvendinant TUS dalyvaujanti institucija priims skundus, susijusius su TUS įgyvendinimo aspektais ir veiklos vykdytojų elgesiu arba kiekvienos įstaigos departamentų, tarnybų arba skyrių elgesiu. Visų pirma, kiekvienos institucijos mechanizmai turi būti tokie, kad būtų galima nagrinėti skundus dėl tų institucijų vykdomų funkcijų ir priimamų sprendimų. Jeigu taikant tokį mechanizmą gautas skundas neišnagrinėjamas per iš anksto nustatytą terminą arba išnagrinėjus rastas sprendimas neatitinka skundo pateikėjo lūkesčių, skundo pateikėjas gali pateikti apeliaciją FLEGT ir Savanoriškos partnerystės susitarimo įgyvendinimo tarpinstituciniam sekretoriatui (SIIAVA). |
|
2. |
FLEGT licencijų išdavimo skyriaus skundų nagrinėjimo mechanizmas Be šio skirsnio 1 dalyje nurodyto skundų nagrinėjimo mechanizmo, FLEGT licencijų išdavimo skyriuje ICF nustatys dar vieną skundų nagrinėjimo mechanizmą. Taikant šį mechanizmą bus nagrinėjami su FLEGT ir H teisėtomis licencijomis susiję skundai, į kuriuos reikia greitai reaguoti, pavyzdžiui, tai yra ginčijami sprendimai, nereikalingas atidėliojimas ir pan. Jeigu taikant tokį mechanizmą gautas skundas neišnagrinėjamas per iš anksto nustatytą terminą arba išnagrinėjus rastas sprendimas neatitinka skundo pateikėjo lūkesčių, skundo pateikėjas gali pateikti apeliaciją FLEGT ir Savanoriškos partnerystės susitarimo įgyvendinimo tarpinstituciniam sekretoriatui (SIIAVA). |
|
3. |
Skundų nagrinėjimo mechanizmas, susijęs su nepriklausomu auditu Nepriklausomas auditas apims skundų dėl jo veiklos ir nustatytų faktų, taip pat dėl TUS veikimo (tikrinimo metodikos, licencijų išdavimo sistemos ir pan.) priėmimo ir nagrinėjimo mechanizmą. Jeigu taikant tokį mechanizmą gautas skundas neišnagrinėjamas per iš anksto nustatytą terminą arba išnagrinėjus rastas sprendimas neatitinka skundo pateikėjo lūkesčių, skundo pateikėjas gali pateikti apeliaciją Jungtiniam įgyvendinimo komitetui. Visi skundai dėl audito arba TUS veikimo bus teikiami patvirtinti, analizuoti ir registruoti Jungtiniam įgyvendinimo komitetui, šis taip pat turės apibrėžti atitinkamas sprendimo priemones. |
|
4. |
Jungtinio įgyvendinimo komiteto skundų nagrinėjimo mechanizmas Jungtinis įgyvendinimo komitetas turės skundų nagrinėjimo mechanizmą suinteresuotųjų subjektų nustatytoms problemoms spręsti, visų pirma problemoms, susijusioms su bendrais šio Susitarimo įsipareigojimais, tokiais kaip skaidrumas, galimybė susipažinti su vieša informacija, geresnis valdymas ir šio Susitarimo poveikis miškų sektoriui. Taikant Jungtinio įgyvendinimo komiteto skundų tvarkymo mechanizmą taip pat bus tvarkomos apeliacijos, pateiktos dėl skundų, susijusių su įgyvendinant TUS dalyvaujančių institucijų, FLEGT licencijų išdavimo skyriaus ir nepriklausomų auditorių elgesiu, jeigu šie skundai nebus išnagrinėti atitinkamu lygmeniu. |
|
5. |
Pilietinės visuomenės dalyvavimas taikant skundų nagrinėjimo mechanizmus Patariamosios tarybos miškininkystės klausimais ir pilietinės visuomenės organizacijos vykdys socialinę TUS ir apskritai šio Susitarimo veikimo priežiūrą. Kartu jos nukreips ir priims oficialius ir kitokius skundus, įvairių subjektų teikiamus dėl TUS veikimo. Šiuo tikslu jos turės prieigą prie informacijos, reikalingos vykdant atitinkamus tyrimus, kartu laikantis su šia informacija susijusių konfidencialumo ir profesinės paslapties reikalavimų. Siekiant užtikrinti tinkamą koordinavimą, patariamosios tarybos miškininkystės klausimais ir pilietinės visuomenės organizacijos su ICF sudarys bendradarbiavimo susitarimus. Vykdant socialinę priežiūrą nustatyti faktai ir pateiktos rekomendacijos, taip pat oficialūs ir kitokie skundai bus pripažįstami ir nagrinėjami atitinkamu lygmeniu ir galiausiai bus teikiami Jungtiniam įgyvendinimo komitetui patvirtinti ir išnagrinėti. |
|
6. |
CONADEH dalyvavimas įgyvendinant TUS Pagal Nacionalinės žmogaus teisių komisijos (CONADEH) įgyvendintą organinį įstatymą visos viešojo sektoriaus institucijos ir kitos valdžios sektoriaus institucijos privalo palaikyti jos vykdomus tyrimus arba patikrinimus ir skirti tam pirmumą arba imtis veiksmų skubos tvarka. Atitinkamai CONADEH gali priimti skundus dėl šio Susitarimo veikimo ir turės galimybę taikyti skundų nagrinėjimo mechanizmus, įdiegtus TUS ir apskritai šį Susitarimą įgyvendinančių institucijų. |
10.4. Skundų nagrinėjimo mechanizmų ir taikytinų principų nustatymas
Šie principai turi būti įtvirtinti ir atspindėti techninėje užduotyje, kad skundus priimančiose organizacijose ir Jungtiniame įgyvendinimo komitete būtų nustatytos procedūros ir įgyvendinami skundų nagrinėjimo mechanizmai:
|
1. |
visi asmenys ir visos organizacijos, kaip miškų sektoriaus veiklos vykdytojai arba suinteresuotieji subjektai arba teisėti jų atstovai, turi teisę teikti skundus. |
|
2. |
Skundų teikimo procedūros turi būti aiškios, lengvai suprantamos ir viešos. |
|
3. |
Institucijų įdiegti mechanizmai turi būti lengvai pasiekiami ir privalo tinkamai aprėpti teritoriją, t. y. turi būti biurai, interneto svetainės arba kiti tinkami būdai. |
|
4. |
Skundų teikimo formas turi būti lengva pildyti, turi būti deramai atsižvelgta į pareiškėjo asmenines priemones ir įgūdžius (raštingumą, galimybę jungtis prie interneto ir pan.). |
|
5. |
Skunduose turi būti nurodytos bent skundo priežastys ir atitinkamai vieta, data, institucija bei veiklos vykdytojas, su kuriuo skundas susijęs. |
|
6. |
Kai to reikia atsižvelgiant į aplinkybes, skundus galima užregistruoti anonimiškai, taip užtikrinant, kad pareiškėjo tapatybė bus konfidenciali. |
|
7. |
Nustatant mechanizmus būtina kiek įmanoma vengti nustatyti laiko apribojimą terminais, per kuriuos skundas turi būti pateiktas. |
|
8. |
Mechanizmais turi būti užtikrinta, kad skundai bus nagrinėjami, kai tik pareiškėjai juos pateiks. |
|
9. |
Mechanizmai turi būti tokie, kad skundų patvirtinimas ir tolesni veiksmai būtų skaidrūs, ir kad būtų užtikrintas laiku vykdomas ir tinkamas skundų nagrinėjimas. |
|
10. |
Kiekvienos institucijos vidaus auditu turi būti užtikrinta, kad skundai būtų tinkamai sprendžiami ir neignoruojami. |
|
11. |
Skundų bylas turi būti galima viešai komentuoti, kol priimamas sprendimas ir kol susijusioms šalims, įskaitant palaikančias pilietinės visuomenės organizacijas, pranešamas sprendimas. |
|
12. |
Prieš skelbiant skundo bylas, turi būti pagalvota apie pareiškėjo saugumą, įskaitant anonimiškumo išsaugojimo galimybę, to prireikus. |
|
13. |
Institucijų įdiegti mechanizmai turi būti tokie, kad skundai būtų pagrindžiami dokumentais ir kad būtų užtikrinama, jog juos tvarkys pareigūnai, kurie nėra su pirminiu sprendimu tiesiogiai susiję pareigūnai, yra savarankiški ir nepavaldūs su pirminiu skundu tiesiogiai susijusiems pareigūnams. Institucijos taip pat turi apsaugoti pareigūnus nuo galimų atsakomųjų veiksmų. |
|
14. |
Į pareiškėjų prašymus turi būti atsakoma arba jie turi būti tinkamai tvarkomi. Skundo atmetimo atveju turi būti tinkamai pagrįstos atmetimo priežastys. |
|
15. |
Jeigu skundas atmetamas arba jeigu nėra galimybių jį išspręsti pirminiu lygmeniu, gali būti teikiama apeliacija atitinkamai aukštesnio lygmens šaliai, kaip apibrėžta šio priedo 10.3 skirsnyje, ir galiausiai gali būti kreipiamasi į tinkamą teismą. |
Jeigu skundas pateikiamas dėl TUS nesilaikymo, bus taikomos šio priedo 9 skirsnio sąlygos. Kaip aiškinama šio priedo 10.2 skirsnyje, skundų priėmimo, registravimo ir nagrinėjimo procedūros bus grindžiamos šiame skirsnyje išvardytais principais ir bus plėtojamos šio Susitarimo parengiamajame ir organizaciniame etape. Be kitų aspektų, šiomis procedūromis bus nustatyti terminai, per kuriuos reikės atsakyti į skundus, ir šiems mechanizmams taikytini skaidrumo kriterijai. Skundų nagrinėjimo mechanizmų bei veiksmų, kurių reikės imtis, protokolai ir gairės bus pateikti Jungtiniam įgyvendinimo komitetui.
Kiekvienas gautas skundas pirmiau nustatytais skundų nagrinėjimo mechanizmais bus sistemingai dokumentuojamas ir analizuojamas. ICF ir kitos dalyvaujančios institucijos pagal savo kompetencijos sritį parengs specialią duomenų bazę skundams dokumentuoti ir stebėti. Ši duomenų bazė bus sujungta su centrine ICF tvarkoma skundų duomenų baze, kaip apibrėžta šio priedo 9 skirsnyje.
Skundų nagrinėjimo mechanizmai bus paremti glaudžiu visų atitinkamų šalių bendradarbiavimu, visų pirma institucijos, dėl kurios pateiktas skundas. Tuo tikslu ICF sudarys bendradarbiavimo susitarimus su viešojo sektoriaus institucijomis, dalyvaujančiomis įgyvendinant šį Susitarimą, kad būtų lengviau keistis informacija ir bendradarbiauti, tvarkyti skundus ir dėl jų imtis tolesnių veiksmų ir visų pirma, kad būtų užtikrintas informacijos perdavimas, kai skundas iš pat pradžių pateikiamas kompetentingai institucijai.
ICF taip pat sudarys bendradarbiavimo susitarimus su pilietinės visuomenės organizacijomis, suinteresuotomis ICF taikomo skundų nagrinėjimo mechanizmo veikimu, kad skundai būtų koordinuotai bei papildant ICF bei kitų viešojo sektoriaus institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant TUS, darbą nagrinėjami, toliau tiriami ir kad būtų skelbiamos galutinės skundų tyrimo ataskaitos.
Skundų nagrinėjimo mechanizmų procedūros, gairės, reikalavimai ir reitingai, taip pat pirmiau paminėti bendradarbiavimo mechanizmai bus išplėtoti ir pradės veikti prieš išduodant pirmąją FLEGT licenciją.
11. KONSULTAVIMOSI, DALYVAVIMO IR KOORDINAVIMO MECHANIZMAI, SUSIJĘ SU TUS ĮGYVENDINIMU
Kad būtų galima medienos produktams taikyti TUS, turi dalyvauti visi atitinkami subjektai, aiškiai nustatant jų funkcijas ir atsakomybę, atsižvelgiant į jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, kad būtų galima visiškai pasinaudoti jų specializacija ir papildomumu.
Siekiant užtikrinti veiksmingą dalyvių, suinteresuotųjų subjektų, valstybės, privačiojo sektoriaus, pilietinės visuomenės ir Hondūro čiabuvių bei iš Afrikos kilusių tautų koordinavimą, konsultavimąsi su jais ir jų dalyvavimą, šios grupės susitaria siekti sutarimo pagrindiniais klausimais tiek, kiek leidžia jų atsakomybė ir kompetencija.
Toks koordinavimas gali būti vykdomas dviem papildančiais vienas kitą lygmenimis: strateginiu ir veiklos. Strateginiu lygmeniu galima apibrėžti bendras tikrinimo procedūras, o veiklos lygmeniu – praktiškai įgyvendinti tas procedūras, kai įvairių subjektų dalyvavimas nėra kaip nors ribojamas.
11.1. Jungtinis įgyvendinimo komitetas
Pagal šio Susitarimo 19 straipsnį ir X priedą tai yra aukščiausias Hondūro ir Sąjungos koordinavimo subjektas, ir jis bus atsakingas už Susitarimo taikymo priežiūrą ir stebėseną, įskaitant nepriklausomo audito valdymą. Jungtinis įgyvendinimo komitetas taip pat padeda Šalims palaikyti dialogą ir keistis informacija.
Hondūro suinteresuotieji subjektai, sudarantys Jungtinį įgyvendinimo komitetą, atstovaus įvairioms Hondūro miškų sektoriaus suinteresuotųjų subjektų grupėms: viešojo ir privačiojo sektorių, pilietinės visuomenės, Hondūro čiabuvių bei iš Afrikos kilusių tautų, vietos bendruomenių ir prireikus kitoms grupėms.
Kalbant apie TUS įgyvendinimą, Jungtinis įgyvendinimo komitetas bus atsakingas už visų šiame priede nurodytų tikrinimo dokumentų ir procedūrų, dėl kurių Šalys susitars šio Susitarimo parengiamajame, organizaciniame ir įgyvendinimo etape, plėtojimą, tvirtinimą ir priežiūrą.
Kaip nustatyta šio Susitarimo 14 straipsnyje, Šalys per Jungtinį įgyvendinimo komitetą taip pat patvirtins šio Susitarimo įgyvendinimo tvarkaraštį. Šiame tvarkaraštyje, be papildomų bei paramos priemonių, aprašytų šiame priede, įgyvendinimo tvarkaraščio, bus išsamiai išdėstyti šio Susitarimo įgyvendinimo etapai, dėl kurių Šalys susitars iki pirmosios FLEGT licencijos išdavimo.
11.2. Techninis komitetas
Tai aukščiausias Hondūro koordinavimo organas, jį sudaro visi suinteresuotieji subjektai: viešojo sektoriaus institucijos, privatusis sektorius, pilietinė visuomenė ir Hondūro čiabuvių bei iš Afrikos kilusios tautos. Techninis komitetas atsakingas už:
|
— |
strateginį prisidėjimą prie Jungtinio įgyvendinimo komiteto veiklos, siekiant palengvinti sprendimų dėl paramos veiksmingam šio Susitarimo įgyvendinimui priėmimą; |
|
— |
šio Susitarimo įgyvendinimo proceso stebėseną remiantis tvarkaraščiu, dėl kurio Šalys susitars; |
|
— |
stebėseną, kaip laikomasi VIII priede apibrėžtų papildomų priemonių; |
|
— |
dialogo ir susitarimo palengvinimą, užtikrinant visų su šiuo Susitarimu susijusių subjektų dalyvavimą; |
|
— |
įtakos viešojo sektoriaus institucijoms ir kitiems subjektams darymą siekiant paspartinti su šiuo Susitarimo laikymusi susijusio sprendimo priėmimą. |
11.3. FLEGT ir Savanoriškos partnerystės susitarimo įgyvendinimo tarpinstitucinis sekretoriatas (SIIAVA)
Strateginiu lygmeniu Hondūro valstybė, taikydama tinkamą teisinę priemonę, įsteigs FLEGT ir Savanoriškos partnerystės susitarimo įgyvendinimo tarpinstitucinį sekretoriatą (SIIAVA); sekretoriatą sudarys su TUS susijusių viešojo sektoriaus subjektų atstovai. Šis subjektas suteiks erdvę dialogui ir koordinavimui, kad būtų galima įgyvendinti TUS.
Sekretoriate viešojo sektoriaus institucijos koordinuos savo veiksmus, kad įgyvendintų šio Susitarimo II ir V prieduose nustatytus tikrinimo mechanizmus ir taip užtikrintų įstatymų laikymąsi konkrečiose srityse, įtrauktose į teisėtumo apibrėžtį ir į TUS.
Šios institucijos privalo turėti gebėjimų, išteklių ir priemonių, reikalingų TUS stebėti ir įgyvendinti, todėl jos turi stiprinti institucijų ir valdžios sektoriaus departamentų, atsakingų už TUS taikymą, darbuotojų gebėjimus. Atitinkamai, VIII priede pateikta speciali papildoma su SIIAVA susijusi priemonė.
Siekiant patikrinti, ar laikomasi, ir stebėti, kaip laikomasi teisėtumo lentelių rodiklių ir TUS reikalavimų, SIIAVA sudarančios institucijos periodiškai SIIAVA ir Techniniam komitetui, kai taikytina, teiks TUS plėtojimo ir įgyvendinimo pažangos bei kylančių uždavinių ataskaitas. SIIAVA atsižvelgs į šias periodines su TUS susijusių institucijų ataskaitas, taip pat į duomenis ir informaciją apie TUS, gaunamą iš tų institucijų įvairių skyrių ir informacinių sistemų.
Klausimui dėl šio Susitarimo II ir V prieduose nustatytų reikalavimų sistemingo nesilaikymo, kai dėl to daromi nusikaltimai aplinkai, spręsti SIIAVA analizuos kitų ICF bei kitose su TUS susijusiose institucijose įdiegtų mechanizmų rezultatus. Tie mechanizmai apima mobiliuosius dalinius ir nuolatinius patikrinimo punktus, Nacionalines tarpinstitucines saugumo pajėgas (FUSINA) ir Tarpinstitucinę specialiosios paskirties kovos su nusikaltimais aplinkai grupę (FTIA), kuriems paramą teiks, be kita ko, nacionalinė prevencinė policija, Specialioji prokuratūros tarnyba aplinkos klausimais, prokuratūra ir Hondūro ginkluotosios pajėgos.
Be to, SIIAVA gaus ir atsižvelgs į socialinės priežiūros ataskaitas, rengiamas CONADEH, CCF ir pilietinės visuomenės, taip pat įvairių subjektų teikiamus skundus dėl TUS veikimo, neišspręstus su TUS susijusių viešojo sektoriaus institucijų, kaip apibrėžta šio priedo 10 skirsnyje. Šie skundai bus nagrinėjami nedelsiant, atliekant išsamų patikrinimą ir greitai pateikiant atsakymą.
SIIAVA per savo viešojo sektoriaus atstovus padės Jungtiniam įgyvendinimo komitetui ir Techniniam komitetui rengti, organizuoti ir įgyvendinti šį Susitarimą. SIIAVA veiklos procedūros bus tiksliai nustatytos šio Susitarimo parengiamajame ir organizaciniame etape.
11.4. Nacionalinė neteisėto miškų kirtimo strategija (ENCTI) ir jos ryšys su šiuo Susitarimu
Miškų įstatymo 18 straipsnio 22 dalimi nustatyta, kad ICF privalo parengti ir įgyvendinti Nacionalinę neteisėto miškų kirtimo ir prekybos miško produktais kontrolės strategiją (ENCTI). ICF taip pat privalo „koordinuoti ir struktūrizuoti miškų sektoriui, saugomoms teritorijoms ir laukinei gamtai atstovaujančių subjektų veiklą, skatindama dalyvavimą ir decentralizuotą valdymą“ (18 straipsnio 5 dalis).
Visi kiti instituciniai subjektai, taip pat pilietinės visuomenės organizacijos, miškų savininkai, miškininkystės sektorius, turintis įvairių gebėjimų ir teikiantis įvairaus dydžio pridėtinę vertę, vietos bendruomenės, teritorinės tarybos, patariamosios tarybos regiono, savivaldybės ir vietos lygmeniu, taip pat kiti ekonomikos sektoriai, susiję su miškų sektoriumi, ICF bus raginami aktyviai dalyvauti įgyvendinant ENCTI.
Šio Susitarimo aplinkybėmis įgyvendinant ENCTI bus padedama kontroliuoti neteisėtą medžių kirtimą ir miško produktų vežimą, ir tai bus vykdomoji ICF priemonė. Įgyvendinant ENCTI pasiektus rezultatus ir pateiktas rekomendacijas ICF teiks SIIAVA, subjektui, kuriame dalyvauja ir bendras pastangas deda su abiem procesais susiję veikėjai, papildantys vienas kitą ir kuriantys sinergiją, kad būtų kovojama su neteisėta veikla miškų sektoriuje. Itin aktualus bus Specialiosios prokuratūros tarnybos aplinkos klausimais (FEMA), prokuratūros, nacionalinės policijos, Hondūro ginkluotųjų pajėgų, teismų, savivaldybių ir Hondūro nacionalinės žmogaus teisių komisijos indėlis.
Vykdydamas savo funkcijas, kuriomis užtikrinamas įgyvendinant šį Susitarimą dalyvaujančių institucijų koordinavimas, SIIAVA analizuos ICF pateiktos ENCTI rezultatus, siekdamas atkreipti dėmesį į sistemingus nusikaltimus aplinkai ir nustatyti atsakomybę bei veiksmus, kurių tikimasi iš dalyvaujančių institucijų. SIIAVA taip pat dalysis informacija apie mobiliųjų padalinių ir nuolatinių patikrinimo punktų veikimą ir Nacionalinių tarpinstitucinių saugumo pajėgų bei Tarpinstitucinės specialiosios paskirties kovos su nusikaltimais aplinkai grupės gautais rezultatais.
12. PASKATŲ, SKATINAMOSIOS, APSAUGOS IR RIZIKOS MAŽINIMO PRIEMONĖS, SKIRTOS ĮVAIRIEMS SEKTORIAUS SUBJEKTAMS ĮTRAUKTI Į TUS ĮGYVENDINIMĄ
Valdant nacionalinį miškų sektorių kyla keletas uždavinių, kurie, be kitų veiksnių, yra susiję su sunkumu užtikrinti daugelio miškų sektoriaus veiklos vykdytojų, įskaitant mažąsias įmones, veiklos teisėtumą. Šiuo atžvilgiu įgyvendinant TUS bus suteikta galimybių spręsti šiuos uždavinius dalyvaujant šalies lygmens tiekimo grandinės subjektams ir nustatant konkrečias priemones visų subjektų teisinei atitikčiai stiprinti ir plėsti, taigi taip palengvinant šio Susitarimo įgyvendinimą.
TUS bus įgyvendinama laipsniškai Savanoriškos partnerystės susitarimo parengiamajame ir organizaciniame etape, pirmumą teikiant priemonėms, kurių reikia eksportui skirtų produktų teisėtumui užtikrinti. Taip yra dėl to, kad daug šalies rinkai produkciją gaminančių veiklos vykdytojų, visų pirma mažesnieji veiklos vykdytojai, dirba neoficialiai, ir greičiausiai jiems reikės daugiau laiko, kad jie imtų laikytis visų nacionalinės teisės aktų bei TUS reikalavimų.
Nors TUS įgyvendinimas bus laipsniškas, VIII priede planuojama veikla, sutelkta į šalies rinką, bus pradėta vykdyti kartu su šio Susitarimo parengiamuoju ir organizaciniu etapu, taip po truputį pasiekiant, kad visiems produktus gaminantiems Hondūro veiklos vykdytojams būtų lengviau laipsniškai imti laikytis teisės aktų. Ši veikla apima papildomas VIII priede apibrėžtas priemones, kuriomis turėtų būti nustatomos atitikties problemos bei stiprinami miškų sektoriaus veiklos vykdytojų gebėjimai.
Dokumente, už kurį bus atsakingas Jungtinis įgyvendinimo komitetas, bus aprašytos papildomos priemonės, kuriomis, SIIAVA ir Jungtinio įgyvendinimo komiteto nuomone, bus stiprinamas įvairių subjektų dalyvavimas įgyvendinant TUS.
(1) Teismo pareigūnai yra valstybės tarnautojai, įsikišantys į teismų sistemą ir vykdantys esmines funkcijas, susijusias su pagarba piliečių teisėms ir tų teisių užtikrinimu. Remiantis Konstitucijos 314 straipsniu, jurisdikciją turinčios įstaigos yra atsakingos už įstatymų taikymą konkrečiais atvejais, taip pat už sprendimo priėmimą ir vykdymą; prireikus jos gali prašyti teisėsaugos tarnybų paramos.
(2) Patariamosios tarybos miškininkystės, saugomų teritorijų ir laukinės gamtos klausimais yra visuomenės dalyvavimo subjektai, patariantys bei padedantys Nacionalinei miškų išsaugojimo, plėtros, saugomų teritorijų ir laukinės gamtos institucijai ir veikiantys nacionaliniu, regioniniu, savivaldybės ir bendruomenės lygmeniu (Miškininkystės įstatymo 21–28 straipsniai).
(3) Specialusis įstatymas, kuriuo skatinamos nevyriausybinės plėtros organizacijos (isp. Ley Especial de Fomento para las Organizaciones No Gubernamentales de Desarrollo), priimtas Potvarkiu Nr. 32-2011.
1 priedėlis
Tiekimo grandinės grandys (pušynai)
|
|
|
|
|
||||||||||||||
|
|
|
|
||||||||||||||
|
Produktas identifikuojamas bendrojoje muitinės deklaracijoje (BMD) ir importo sąskaitos faktūros informacijos apie produktą dalyje. |
Importuotojas, teikdamas kiekvienos siuntos BMD ir importo sąskaitą faktūrą. |
Kiekvienos siuntos importo sąskaitoje faktūroje ir BMD nurodoma:
| ||||||||||||||