21994A1231(51)

Europos energetikos chartijos konferencijos baigiamasis aktas

I. Europos energetikos chartijos konferencijos baigiamoji plenarinė sesija įvyko 1994 m. gruodžio 16–17 dienomis Lisabonoje. Konferencijoje dalyvavo Airijos, Albanijos Respublikos, Armėnijos Respublikos, Australijos, Austrijos Respublikos, Azerbaidžano Respublikos, Baltarusijos Respublikos, Belgijos Karalystės, Bulgarijos Respublikos, Čekijos Respublikos, Danijos Karalystės, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės, Estijos Respublikos, Europos Bendrijų, Graikijos Respublikos, Gruzijos Respublikos, Islandijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Italijos Respublikos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Kazachstano Respublikos, Kipro Respublikos, Kirgizijos Respublikos, Kroatijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Maltos Respublikos, Moldovos Respublikos, Nyderlandų Karalystės, Norvegijos Karalystės, Portugalijos Respublikos, Prancūzijos Respublikos, Rumunijos, Rusijos Federacijos, Slovakijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės, Šveicarijos Konfederacijos, Tadžikistano Respublikos, Turkijos Respublikos, Turkmėnistano, Ukrainos, Uzbekistano Respublikos, Vengrijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos atstovai (toliau – atstovai), taip pat kviestiniai stebėtojai iš tam tikrų valstybių ir tarptautinių organizacijų.

PRIELAIDOS

II. Per Europos Vadovų Tarybos susitikimą 1990 m. birželio mėn. Dubline, Nyderlandų Ministras Pirmininkas išsakė mintį, kad duoti akstiną Rytų Europos ir tuometinės Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos ekonomikos atsigavimui ir jį paspartinti gali bendradarbiavimas energetikos sektoriuje. Šią mintį Taryba įvertino palankiai ir paprašė Europos Bendrijų Komisijos ištirti, kaip geriausiai realizuoti tokį bendradarbiavimą. 1991 m. vasario mėn. Komisija pasiūlė Europos energetikos chartijos koncepciją.

Aptarus Komisijos pasiūlymą Europos Bendrijų Taryboje, Europos Bendrijos pakvietė kitas Vakarų ir Rytų Europos, Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos valstybes ir ne europinius Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narius dalyvauti konferencijoje 1991 m. liepą Briuselyje ir pradėti derybas dėl Europos energetikos chartijos. Kai kurios kitos valstybės ir tarptautinės organizacijos buvo pakviestos dalyvauti Europos energetikos chartijos konferencijoje stebėtojų teisėmis.

Derybos dėl Europos energetikos chartijos buvo baigtos 1991 m. ir Chartija buvo priimta pasirašius 1991 m. gruodžio 16 ir 17 dienomis Hagoje surengtos konferencijos baigiamąjį dokumentą. Tarp Chartijos signatarų, pasirašiusių ją tada ar vėliau, yra visos I skirsnyje išvardytos šalys, išskyrus stebėtojus.

Europos energetikos chartijos signatarai įsipareigojo:

- siekti Chartijos tikslų ir vadovautis joje numatytais principais bei kuo greičiau pradėti ir išplėsti savo bendradarbiavimą sąžiningai sudarant pagrindinę sutartį ir protokolus.

Taigi Europos energetikos chartijos konferencija pradėjo derybas dėl pagrindinės sutarties, vėliau pavadintos Energetikos chartijos sutartimi, skirtos skatinti Rytų ir Vakarų bendradarbiavimą pramonės srityje, numatant teisines garantijas, pavyzdžiui, investicijų, tranzito ir prekybos srityse. Ji taip pat pradėjo derybas dėl Protokolų energetikos efektyvumo, branduolinės saugos ir angliavandenilių sferose, nors dėl pastarųjų derybos vėliau buvo laikinai sustabdytos, kol bus baigta sudaryti Energetikos chartijos sutartis.

Derybos dėl Energetikos chartijos sutarties ir Energetikos chartijos protokolo dėl energetikos efektyvumo ir susijusių aplinkosaugos dalykų buvo sėkmingai baigtos 1994 m.

ENERGETIKOS CHARTIJOS SUTARTIS

III. Europos energetikos chartijos konferencija apsvarsčiusi priėmė Energetikos chartijos sutarties (toliau – Sutartis) tekstą, kuris pateiktas 1 priede, ir su tuo susijusius sprendimus, kurie pateikti 2 priede, bei susitarė, kad Sutartis teikiama pasirašyti nuo 1994 m. gruodžio 17 d. iki 1995 m. birželio 16 d. Lisabonoje.

SUSITARIMAI

IV. Pasirašydami baigiamąjį aktą atstovai susitarė patvirtinti tokius susitarimus dėl Sutarties:

1. Dėl Sutarties visumos

a) atstovai pabrėžia, kad Sutarties nuostatos buvo suderintos atsižvelgiant į Sutarties, kuria stengiamasi sukurti teisinę bazę ilgalaikiam bendradarbiavimui konkrečiame sektoriuje skatinti, specifiką, todėl jos negali būti precedentas kitoms tarptautinėms deryboms.

b) Sutarties nuostatos:

i) neįpareigoja jokios Susitariančiosios Šalies įvesti privalomos trečiųjų šalių prieigos; arba

ii) neužkerta kelio taikyti įkainių sistemų, pagal kurias tam tikroje vartotojų kategorijoje klientams skirtingose vietovėse taikomos vienodos kainos.

c) nukrypti nuo didžiausio palankumo nacionalinio režimo leidžiančios nuostatos skirtos daugiau taikyti bendrai, o ne apimti tik tas priemones, kurios yra skirtos vienam investuotojui ar investuotojų grupei.

2. Dėl 1 straipsnio 5 dalies

a) susitariama, kad Sutartis nesuteikia jokių teisių užsiimti ūkine veikla, išskyrus ūkinę veiklą energetikos sektoriuje.

b) toliau pateikta ūkinės veiklos energetikos sektoriuje pavyzdžių:

i) naftos, dujų, anglies, urano ir kt. telkinių žvalgyba, paieška ir išgavimas;

ii) energijos generavimo įrenginių, įskaitant naudojančius vėjo ir kitų atsinaujinančių energijos šaltinių energiją, statyba ir eksploatacija;

iii) energetikos medžiagų ir produktų gabenimas žemės keliais, paskirstymas, sandėliavimas ir tiekimas, pvz., perduodant ir paskirstant tinklais ir vamzdynais ar skirtinėmis geležinkelio linijomis, taip pat atitinkamos infrastruktūros, įskaitant naftos, dujų ir anglies suspensijos vamzdynus, statyba;

iv) atliekų išvežimas ir šalinimas iš su energetika susijusių statinių ar įrenginių, pavyzdžiui, elektrinių, įskaitant radioaktyvias atliekas iš atominių elektrinių;

v) su energetika susijusių statinių ar įrenginių, įskaitant naftos gręžinių bokštus, naftos perdirbimo gamyklas ir elektrines, eksploatacijos nutraukimas;

vi) energetikos medžiagų ir produktų rinkodara, pardavimas ir prekyba jais, pvz., mažmeninė prekyba benzinu; ir

vii) tiriamoji, konsultavimo, planavimo, valdymo ir projektavimo veikla, susijusi su pirma minėta veikla, įskaitant ir veiklą, kuria siekiama pagerinti energijos efektyvumą.

3. Dėl 1 straipsnio 6 dalies

Kad būtų aiškiau dėl to, ar vienos Susitariančiosios Šalies teritorijoje įdėtas investicijas tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja kurios nors kitos Susitariančiosios Šalies investuotojas, investicijų kontrolė reiškia faktinę kontrolę, nustatytą kiekvienoje situacijoje ištyrus tikrąsias aplinkybes. Kiekvieno tokio tyrimo metu turi būti atsižvelgta į visus svarbius veiksnius, įskaitant investuotojo:

a) finansinį suinteresuotumą investicijomis, įskaitant turimas akcijas;

b) galėjimą turėti esminės įtakos investicijų valdymui ir tvarkymui ir

c) galėjimą turėti esminės įtakos parenkant direktorių valdybos arba kurio nors kito valdomojo organo narius.

Kilus abejonių dėl to, ar investuotojas tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja investicijas, investuotojas, teigiantis, kad tokia kontrolė egzistuoja, turi tai įrodyti.

4. Dėl 1 straipsnio 8 dalies

Pagal Australijos užsienio investicijų politiką bet koks Australijoje pradedamas naujas kasybos ar žaliavų perdirbimo projektas, kuriame bendra užsienio investuotojų investuojama dalis sudaro 10 milijonų Australijos dolerių ar daugiau, netgi tada, kai tie užsienio investuotojai Australijoje jau užsiima panašiu verslu, laikomas nauja investicija.

5. Dėl 1 straipsnio 12 dalies

Atstovai pripažįsta būtinybę tinkamai ir veiksmingai ginti intelektinės nuosavybės teises pagal aukščiausius tarptautiniu mastu pripažintus standartus.

6. Dėl 5 straipsnio 1 dalies

Atstovų susitarimas dėl 5 straipsnio nereiškia jokios pozicijos dėl to, ar prie daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundo baigiamojo akto pridėto "Susitarimo dėl su prekyba susijusių investicinių priemonių" nuostatos yra numanomai įtrauktos į Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) III ir XI straipsnius ar dėl tokio įtraukimo masto.

7. Dėl 6 straipsnio

a) vienašališką ir iš anksto sutartą antikonkurencinę veiklą, minimą 6 straipsnio 2 dalyje, pagal savo įstatymus turi apibrėžti kiekviena Susitariančioji Šalis, jai taip pat gali būti priskirti išnaudojimo nusižengimai.

b) "vykdymas" ir "priverstinis vykdymas" apima Susitariančiosios Šalies veiksmus pagal konkurencijos įstatymus atliekant tyrimą, iškeliant bylą teisme ar atliekant administracinius veiksmus, taip pat rėmimąsi kuriuo nors sprendimu ar kitu įstatymu, suteikiančiu ar pratęsiančiu leidimą.

8. Dėl 7 straipsnio 4 dalies

Taikomuose teisės aktuose turi būti nuostatų dėl aplinkosaugos, žemės naudojimo, saugumo ar techninių standartų.

9. Dėl 9, 10 straipsnių ir V dalies

Kadangi Susitariančiosios Šalies programos, kuriose numatomos valstybės paskolos, subsidijos, garantijos ar apdraudimas prekybai ar investavimui užsienyje palengvinti, nėra susijusios su kitų Susitariančiųjų Šalių investuotojų investicijomis ar su tuo susijusia veikla jos teritorijoje, tokioms programoms gali būti taikomi dalyvavimo jose suvaržymai.

10. Dėl 10 straipsnio 4 dalies

Papildoma sutartis nustatys 10 straipsnio 3 dalyje aprašyto režimo taikymo sąlygas. Tarp šių sąlygų, inter alia, turi būti nuostatų dėl valstybės turto pardavimo ar kitokio jo atsisakymo (privatizavimo) ir monopolijų išformavimo (demonopolizavimo).

11. Dėl 10 straipsnio 4 dalies ir 29 straipsnio 6 dalies

Susitariančiosios Šalys gali apsvarstyti bet kuriuos 10 straipsnio 4 dalies ir 29 straipsnio 6 dalies sąryšius.

12. Dėl 14 straipsnio 5 dalies

Numatoma, kad Susitariančioji Šalis, kuri sudaro 14 straipsnio 5 dalyje minėtą susitarimą, užtikrina, kad tokio susitarimo sąlygos neprieštarautų tos Susitariančiosios Šalies įsipareigojimams pagal Tarptautinio valiutos fondo susitarimus.

13. Dėl 19 straipsnio 1 dalies i punkto

Kiekviena Susitariančioji Šalis turi nuspręsti, kokiu mastu poveikio aplinkai įvertinimas ir stebėsena turi būti reglamentuojami pagal teisės aktų reikalavimus, kokios institucijos yra kompetentingos priimti sprendimus dėl tokių reikalavimų, ir kokios tvarkos turi būti laikomasi.

14. Dėl 22 ir 23 straipsnių

29 straipsnyje apibrėžiamos tuo straipsniu reglamentuojamos prekybos energetikos medžiagomis ir produktais nuostatos, susijusios su 22 ir 23 straipsniuose aptariamais dalykais.

15. Dėl 24 straipsnio

GATT ir susijusiuose dokumentuose numatytos išimtys taikomos santykiuose tarp konkrečių Susitariančiųjų Šalių, kurios yra GATT pasirašiusios šalys, kaip tai pripažįstama 4 straipsnyje. 29 straipsnyje apibrėžiamos tuo straipsniu reglamentuojamos prekybos energetikos medžiagomis ir produktais nuostatos, susijusios su 24 straipsnyje aptariamais dalykais.

16. Dėl 26 straipsnio 2 dalies a punkto

26 straipsnio 2 dalies a punktas neturėtų būti aiškinamas taip, kad Susitariančiosios Šalies būtų reikalaujama įtraukti Sutarties III dalį į savo vidaus teisės aktus.

17. Dėl 26 ir 27 straipsnių

Nuoroda į 10 straipsnio 1 dalies priešpaskutiniame sakinyje minimus sutartinius įsipareigojimus neapima tarptautinių organizacijų priimtų sprendimų, net jeigu jie ir turi teisinę galią, arba sutarčių, įsigaliojusių iki 1970 m. sausio 1 d.

18. Dėl 29 straipsnio 2 dalies a punkto

a) kai 1947 m. GATT ar susijusio dokumento, minimo šioje dalyje, nuostatoje numatomi bendri GATT pasirašiusių šalių veiksmai, manoma, kad tokių veiksmų imasi Chartijos konferencija.

b) sąlyga "kurios galiojo 1994 m. kovo 1 d., ir kurias 1947 m. GATT šalys taikė tarpusavyje dalykams, susijusiems su energetikos medžiagomis ir produktais" neskirta įvardyti atvejų, kai GATT šalis pasirėmė GATT XXXV straipsniu, taip nebetaikydama GATT kitos GATT šalies atžvilgiu, tačiau vis dėlto vienašališkai de facto pagrindu taiko kai kurias GATT sąlygas tos kitos GATT šalies atžvilgiu.

19. Dėl 33 straipsnio

Laikinoji chartijos konferencija turėtų kuo anksčiau nuspręsti kaip geriausiai pasiekti Europos energetikos chartijos III antraštinės dalies tikslą, kad būtų susitarta dėl protokolų tose bendradarbiavimo srityse, kurios išvardytos Chartijos III antraštinėje dalyje.

20. Dėl 34 straipsnio

a) laikinasis Generalinis Sekretorius turėtų nedelsdamas susisiekti su kitomis tarptautinėmis institucijomis, kad išsiaiškintų sąlygas, kuriomis jos galėtų būti pasirengusios imtis užduočių, kylančių iš Sutarties ir Chartijos. Laikinasis Generalinis Sekretorius galėtų pateikti ataskaitą Laikinajai chartijos konferencijai posėdyje, kurį 45 straipsnio 4 dalyje reikalaujama sušaukti ne vėliau kaip per 180 dienų po to, kai Sutartis buvo pateikta pasirašyti.

b) Chartijos konferencija turėtų patvirtinti metinį biudžetą prieš prasidedant finansiniams metams.

21. Dėl 34 straipsnio 3 dalies m punkto

Techniniai priedų pakeitimai gali būti, pavyzdžiui, nepasirašiusių šalių arba pasirašiusių, tačiau atskleidusių savo ketinimus neratifikuoti, šalių išbraukimas iš sąrašo, arba N ir VC priedų papildymai. Numatoma, kad, prireikus, sekretoriatas siūlo tokius pakeitimus Chartijos konferencijai.

22. Dėl TFU priedo 1 dalies

a) jeigu kai kurios šalys, pasirašiusios 1 dalyje minimą susitarimą, nepasirašė Sutarties ar prie jos neprisijungė tuo metu, per kurį reikia pranešti, tos susitarimo šalys, kurios pasirašė Sutartį, gali pranešti jų vardu.

b) paprastai būtinybė pranešti apie grynai komercinius susitarimus nenumatyta, kadangi dėl tokių susitarimų neturėtų iškilti klausimų dėl 29 straipsnio 2 dalies a punkto laikymosi, netgi tada, kai juos sudaro valstybės institucijos. Tačiau Chartijos konferencija galėtų paaiškinti, apie kurių rūšių susitarimus, minimus 29 straipsnio 2 dalies b punkte, reikia pranešti laikantis TFU priedo reikalavimų, o apie kurių – ne.

PAREIŠKIMAI

V. Atstovai pareiškė, kad 18 straipsnio 2 dalis neturi būti aiškinama taip, kad būtų leista išvengti kitų Sutarties nuostatų taikymo.

VI. Atstovai taip pat atkreipė dėmesį į šiuos pareiškimus, kurie buvo paskelbti dėl Sutarties:

1. Dėl 1 straipsnio 6 dalies

Rusijos Federacija pageidauja, kad, atsižvelgiant į 10 straipsnio 4 punkte minėtą papildomą sutartį, derybose dar kartą būtų apsvarstytas nacionalinių teisės aktų svarbos klausimas kontrolės problemos, aptartos susitarimuose dėl 1 punkto 6 dalies, atžvilgiu.

2. Dėl 5 straipsnio ir 10 straipsnio 11 dalies

Australija atkreipia dėmesį, kad 5 straipsnio ir 10 straipsnio 11 dalies nuostatos nesumažina jos teisių ir įsipareigojimų pagal GATT, įskaitant išsamiau apibrėžtus Urugvajaus raundo sutartyje dėl su prekyba susijusių investicinių priemonių, ypač dėl 5 straipsnio 3 dalyje nurodyto išimčių sąrašo, kurį ji laiko nepilnu.

Be to, Australija dar atkreipia dėmesį į tai, kad ginčų sprendimo institucijoms, įsteigtoms pagal Sutartį, nederėtų teikti GATT III ir XI straipsnių aiškinimo, kai vyksta ginčai tarp GATT šalių arba tarp GATT šalies investuotojo ir kitos GATT šalies. Jos nuomone, kalbant apie 10 straipsnio 11 dalies taikymą santykiams tarp investuotojo ir GATT šalies, vienintelis klausimas, kurį galima spręsti pagal 26 straipsnį, yra arbitražo sprendimų klausimas, kai GATT komisija ar PPO ginčų sprendimo institucija nustato, kad Susitariančiosios Šalies taikoma su prekyba susijusi investicinė priemonė neatitinka jos įsipareigojimų pagal GATT arba Susitarimą dėl su prekyba susijusių investicinių priemonių.

3. Dėl 7 straipsnio

Europos Bendrijos ir jų valstybės narės bei Austrija, Norvegija, Švedija ir Suomija pareiškia, kad 7 straipsnio nuostatoms taikomos įprastinės tarptautinių teisės normų dėl povandeninių kabelių ir vamzdynų jurisdikcijos taisyklės arba, kai tokių taisyklių nėra, bendroji tarptautinė teisė.

Taip pat jos pareiškia, kad 7 straipsnis neskirtas turėti įtakos tam, kaip aiškinamos esamos tarptautinės teisės normos dėl povandeninių kabelių ir vamzdynų jurisdikcijos, ir negali būti tokiu laikomas.

4. Dėl 10 straipsnio

Tiek Kanada, tiek Jungtinės Amerikos Valstijos patvirtina, kad jos taikys 10 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamos į šiuos dalykus:

Vertinant režimą, kuris turi būti suteiktas kitų Susitariančiųjų Šalių investuotojams ir jų investicijoms, aplinkybės nagrinėjamos kiekvienu konkrečiu atveju. Lyginti režimus, suteiktus vienos Susitariančiosios Šalies investuotojams arba vienos Susitariančiosios Šalies investuotojų investicijoms ir kitos Susitariančiosios Šalies investicijoms ir investuotojams, galima tik tada, jei režimas investuotojams ir investicijoms suteiktas panašiomis aplinkybėmis. Nustatant, ar skirtingo režimo taikymas investuotojams ar investicijoms neprieštarauja 10 straipsniui, turi būti atsižvelgta į du pagrindinius veiksnius.

Pirmasis veiksnys yra Susitariančiųjų Šalių politiniai tikslai įvairiose srityse, jeigu jie neprieštarauja 10 straipsnyje apibrėžtiems nediskriminavimo principams. Teisėti politiniai tikslai gali būti pakankamas pagrindas suteikti skirtingą režimą užsienio investuotojams ar jų investicijoms, kad atspindėtų atitinkamos tų investuotojų ir investicijų bei jų vietinių partnerių padėties skirtumas. Pavyzdžiui, siekis užtikrinti valstybės finansinės sistemos stiprumą galėtų būti pakankamas pagrindas užsienio investuotojams ir ar investicijoms taikyti tinkamas, sveiko proto padiktuotas priemones, kai, siekiant tų pačių tikslų, tokios priemonės vietiniams investuotojams ar investicijoms būtų nereikalingos. Taigi, tokių užsienio investuotojų ar investicijų režimas nebūtų suteiktas "panašiomis aplinkybėmis" kaip vietiniams investuotojams ar jų investicijoms. Dėl to, net jeigu tokia priemonė lėmė taikomų režimų skirtumus, ji neprieštarauja 10 straipsniui.

Antrasis veiksnys yra apimtis, kuria priemonė grindžiama tuo faktu, kad atitinkamo investuotojo ar investicijos savininkas arba valdytojas yra užsienietis. Priemonė, aiškiai nukreipta prieš investuotojus todėl, kad jie yra užsieniečiai, nepagrįsta pakankamą atsvarą sudarančiomis politikos priežastimis, atitinkančiomis pirmiau pateiktą pastraipą, prieštarautų 10 straipsnio principams. Užsienio investuotojo ar investicijos režimas būtų suteiktas "panašiomis aplinkybėmis" kaip ir vietiniams investuotojams ir jų investicijoms ir priemonė neatitiktų 10 straipsnio.

5. Dėl 25 straipsnio

Europos Bendrijos ir jų valstybės narės primena, kad pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 58 straipsnį:

a) bendrovės arba firmos, įkurtos pagal valstybės narės teisę ir Bendrijoje turinčios savo registruotas būstines, centrinę administraciją ar pagrindinę verslo vietą, Europos bendrijos steigimo sutarties trečios dalies III antraštinės dalies 2 skyriuje pagal įsisteigimo teisę prilyginamos valstybių narių pilietybę turintiems fiziniams asmenims; bendrovės arba firmos, kurios Bendrijoje turi tik savo registruotą būstinę, šiam tikslui turi turėti veikiančių ir nuolatinių ryšių su vienos iš valstybių narių ekonomika;

b) "bendrovės arba firmos" - tai bendrovės arba firmos, kurios veikia pagal civilinę ar komercinę teisę, įskaitant kooperatyvus ir kitus pagal viešąją ar privačią teisę veikiančius juridinius asmenis, išskyrus nesiekiančiuosius pelno.

Europos Bendrijos ir jų valstybės narės taip pat primena, kad:

Bendrijos teisėje numatyta galimybė išplėsti pirmiau aprašyto režimo taikymą Bendrijoje neįsteigtų bendrovių ar firmų filialams ir atstovybėms, ir kad Energetikos chartijos sutarties 25 straipsnis leis nukrypti tik tais atvejais, kai bus būtina išsaugoti palankesnes sąlygas, sudaromas dėl platesnio ekonominės integracijos proceso, vykstančio pagal Europos Bendrijų steigimo sutartis.

6. Dėl 40 straipsnio

Danija primena, kad Europos energetikos chartija netaikoma Grenlandijai ir Farerų saloms, kol bus gautas atitinkamas pranešimas iš Grenlandijos ir Farerų salų vietos valdžios institucijų.

Šiuo atžvilgiu Danija patvirtina, kad Sutarties 40 straipsnis taikomas Grenlandijai ir Farerų saloms.

7. Dėl G priedo 4 dalies

a) Europos Bendrijos ir Rusijos Federacija pareiškia, kad iki to laiko, kol jos sudarys kitą susitarimą, jų tarpusavio prekyba branduolinėmis medžiagomis reglamentuojama 1994 m. birželio 24 d. Korfu pasirašytos Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties, kuria įsteigiama Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystė, 22 straipsnio nuostatomis, prie jos pridėta korespondencija ir susijusiu bendru pareiškimu, o ginčai dėl tokios prekybos sprendžiami minėtoje sutartyje nustatyta tvarka.

b) Europos Bendrijos ir Ukraina pareiškia, kad remiantis Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartimi, pasirašyta 1994 m. liepos 14 d. Liuksemburge ir kartu su ja sudarytu laikinuoju susitarimu, parafuotu ten pat tą pačią dieną, jų tarpusavio prekyba branduolinėmis medžiagomis reglamentuojama išimtinai atskiro susitarimo, kurį turi sudaryti Europos atominės energijos bendrija ir Ukraina, nuostatomis.

Kol įsigalios tas atskiras susitarimas, jų tarpusavio prekybai branduolinėmis medžiagomis ir toliau išimtinai taikomos Europos ekonominės bendrijos, Europos atominės energijos bendrijos ir Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos prekybos ir ekonominio bei komercinio bendradarbiavimo sutarties, pasirašytos 1989 m. gruodžio 18 d. Briuselyje, nuostatos.

c) Europos Bendrijos ir Kazachstanas pareiškia, kad pagal Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartį, parafuotą 1994 m. gegužės 20 d. Briuselyje, jų tarpusavio prekyba branduolinėmis medžiagomis reglamentuojama išimtinai atskiro susitarimo, kurį turi sudaryti Europos atominės energijos bendrija ir Kazachstanas, nuostatomis.

Kol įsigalios tas atskiras susitarimas, jų tarpusavio prekybai branduolinėmis medžiagomis ir toliau išimtinai taikomos Europos ekonominės bendrijos, Europos atominės energijos bendrijos ir Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos prekybos ir ekonominio bei komercinio bendradarbiavimo sutarties, pasirašytos 1989 m. gruodžio 18 d. Briuselyje, nuostatos.

d) Europos Bendrijos ir Kirgizija pareiškia, kad pagal Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartį, parafuotą 1994 m. gegužės 31 d. Briuselyje, jų tarpusavio prekyba branduolinėmis medžiagomis reglamentuojama išimtinai atskiro susitarimo, kurį turi sudaryti Europos atominės energijos bendrija ir Kirgizija, nuostatomis.

Kol įsigalios tas atskiras susitarimas, jų tarpusavio prekybai branduolinėmis medžiagomis ir toliau išimtinai taikomos Europos ekonominės bendrijos, Europos atominės energijos bendrijos ir Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos prekybos ir ekonominio bei komercinio bendradarbiavimo sutarties, pasirašytos 1989 m. gruodžio 18 d. Briuselyje, nuostatos.

e) Europos Bendrijos ir Tadžikistanas pareiškia, kad jų tarpusavio prekyba branduolinėmis medžiagomis reglamentuojama išimtinai atskiro susitarimo, kurį turi sudaryti Europos atominės energijos bendrija ir Tadžikistanas, nuostatomis.

Kol įsigalios tas atskiras susitarimas, jų tarpusavio prekybai branduolinėmis medžiagomis ir toliau išimtinai taikomos Europos ekonominės bendrijos, Europos atominės energijos bendrijos ir Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos prekybos ir ekonominio bei komercinio bendradarbiavimo sutarties, pasirašytos 1989 m. gruodžio 18 d. Briuselyje, nuostatos.

f) Europos Bendrijos ir Uzbekistanas pareiškia, kad jų tarpusavio prekyba branduolinėmis medžiagomis reglamentuojama išimtinai atskiro susitarimo, kurį turi sudaryti Europos atominės energijos bendrija ir Uzbekistanas, nuostatomis.

Kol įsigalios tas atskiras susitarimas, jų tarpusavio prekybai branduolinėmis medžiagomis ir toliau išimtinai taikomos Europos ekonominės bendrijos, Europos atominės energijos bendrijos ir Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos prekybos ir ekonominio bei komercinio bendradarbiavimo sutarties, pasirašytos 1989 m. gruodžio 18 d. Briuselyje, nuostatos.

ENERGETIKOS CHARTIJOS PROTOKOLAS DĖL ENERGETIKOS EFEKTYVUMO IR SUSIJUSIŲ APLINKOSAUGOS DALYKŲ

VII. Europos energetikos chartijos konferencija patvirtino Energetikos chartijos protokolo dėl energetikos efektyvumo ir susijusių aplinkosaugos dalykų tekstą, kuris pateikiamas 3 priede.

EUROPOS ENERGETIKOS CHARTIJA

VIII. Sutartyje numatyta Laikinoji chartijos konferencija ir Chartijos konferencija nuo šiol atsakingos už tai, kad būtų priimti sprendimai dėl prašymų pasirašyti Hagos konferencijos dėl Europos energetikos chartijos baigiamąjį dokumentą ir tos Konferencijos priimta Europos energetikos chartija.

DOKUMENTACIJA

IX. Europos energetikos chartijos konferencijos protokolai deponuojami Sekretoriate.

Done at Lisbon on the seventeenth day of December in the year one thousand nine hundred and ninety-four.

Fait à Lisbonne, le dix-sept décembre mil neuf cent quatre-vingt-quatorze.

Geschehen zu Lissabon am siebzehnten Dezember neunzehnhundertvierundneunzig.

Fatto a Lisbona il diciassettesimo giorno del mese di dicembre dell'anno millenovecentonovantaquattro.

Совершено в Лиссабоне в семнадцатый день декабря одна тысяча девятьсот девяносто четвертого года.

Hecho en Lisboa, el diecisiete de diciembre de mil novecientos noventa y cuatro.

Udfærdiget i Lissabon, den syttende december nittenhundrede og fireoghalvfems.

Έγινε στη Λισαβόνα, στις δέκα επτά Δεκεμβρίου του έτους χίλια ενιακόσια ενενήντα τέσσερα.

Gedaan te Lissabon, de zeventiende december negentienhonderd vierennegentig.

Feito em Lisboa, aos dezassete de Dezembro de mil novecentos e noventa e quatro.

Për Republikën e Shqipërisë

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

For Australia

+++++ TIFF +++++

Für die Republik Österreich

+++++ TIFF +++++

Азербайдан ачынчан

+++++ TIFF +++++

Pour le royaume de BelgiqueVoor het Koninkrijk BelgiëFür das Königreich Belgien

+++++ TIFF +++++

Cette signature engage également la Communauté française de Belgique, la Communauté flamande, la Communauté germanophone de Belgique, la Région wallonne, la Région flamande et la région de Bruxelles-Capitale.

Deze handtekening bindt eveneens de Vlaamse Gemeenschap, de Franse Gemeenschap van België, de Duitstalige Gemeenschap van België, het Waals Gewest en het Brussels Hoofdstedelijk Gewest.

Diese Unterschrift bindet ebenso die Flämische Gemeinschaft, die Französische Gemeinschaft Belgiens, die Deutschsprachige Gemeinschaft Belgiens, die Flämische Region, die Wallonische Region und die Region Brüssel-Hauptstadt.

Ад імя Рэспублікі Беларусь

+++++ TIFF +++++

За Република България

+++++ TIFF +++++

For CanadaPour le Canada

za Republiku Hrvatsku

+++++ TIFF +++++

For the Republic of Cyprus

+++++ TIFF +++++

Za Českou Republiku

+++++ TIFF +++++

For Kongeriget Danmark

+++++ TIFF +++++

Eesti Vabariigi nimel

+++++ TIFF +++++

Por las Comunidades EuropeasFor De Europæiske FællesskaberFür die Europäischen GemeinschaftenΓια τις Ευρωπαϊκές ΚοινότητεςFor the European CommunitiesPour les Communautés européennesPer le Comunità europeeVoor de Europese GemeenschappenPelas Comunidades Europeias

+++++ TIFF +++++

Suomen tasavallan puolesta

+++++ TIFF +++++

Pour la République française

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

Für die Bundesrepublik Deutschland

+++++ TIFF +++++

Για την Ελληνική Δημοκρατία

+++++ TIFF +++++

A Magyar Köztársaság nevében

Fyrir hönd Lyöveldisins íslands

+++++ TIFF +++++

Thar cheann na hÉireannFor Ireland

+++++ TIFF +++++

Per la Repubblica italiana

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

Казахстан Республикасынын атынан

+++++ TIFF +++++

Киргиз Республикасы Учун

+++++ TIFF +++++

Latvijas Republikas varda

+++++ TIFF +++++

Für das Fürstentum Liechtenstein

+++++ TIFF +++++

Lietuvos Respublikos vardu

+++++ TIFF +++++

Pour le grand-duché de Luxembourg

+++++ TIFF +++++

For the Republic of Malta

+++++ TIFF +++++

Pentru Republica Moldova

+++++ TIFF +++++

Voor het Koninkrijk der Nederlanden

+++++ TIFF +++++

For Kongeriket Norge

+++++ TIFF +++++

Za Rzeczpospolitą Polską

+++++ TIFF +++++

Pela República Portuguesa

+++++ TIFF +++++

Pentru Rômania

+++++ TIFF +++++

За Российскую Федерацию

+++++ TIFF +++++

Za Slovenskú republiku

+++++ TIFF +++++

Za Republiko Slovenijo

+++++ TIFF +++++

Por el Reino de España

+++++ TIFF +++++

För Konungariket Sverige

+++++ TIFF +++++

Für die Schweizerische EidgenossenschaftPour la Confédération suissePer la Confederazione svizzera

+++++ TIFF +++++

Лз поми Тауикистои

+++++ TIFF +++++

Türkiye Cumhuriyeti adina

+++++ TIFF +++++

Туркменистан Хекуметинин адындан

За Укpaїну

+++++ TIFF +++++

For the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland

+++++ TIFF +++++

For the United States of America

Узбекистои Республикаси Хукумати иомидан

--------------------------------------------------