EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 21972A0722(03)

Europos ekonominės bendrijos ir šveicarijos konfederacijos susitarimas

OJ L 300, 31.12.1972, p. 189–280 (DE, FR, IT, NL)
Danish special edition: Series I Volume 1972(31.12)L300 P. 191 - 282
English special edition: Series I Volume 1972(31.12)L300 P. 191 - 282
Greek special edition: Chapter 11 Volume 003 P. 191 - 282
Spanish special edition: Chapter 11 Volume 002 P. 191 - OP_DATPRO
Portuguese special edition: Chapter 11 Volume 002 P. 191 - OP_DATPRO
Special edition in Finnish: Chapter 02 Volume 001 P. 41 - 128
Special edition in Swedish: Chapter 02 Volume 001 P. 41 - 128
Special edition in Czech: Chapter 11 Volume 011 P. 105 - 197
Special edition in Estonian: Chapter 11 Volume 011 P. 105 - 197
Special edition in Latvian: Chapter 11 Volume 011 P. 105 - 197
Special edition in Lithuanian: Chapter 11 Volume 011 P. 105 - 197
Special edition in Hungarian Chapter 11 Volume 011 P. 105 - 197
Special edition in Maltese: Chapter 11 Volume 011 P. 105 - 197
Special edition in Polish: Chapter 11 Volume 011 P. 105 - 197
Special edition in Slovak: Chapter 11 Volume 011 P. 105 - 197
Special edition in Slovene: Chapter 11 Volume 011 P. 105 - 197
Special edition in Bulgarian: Chapter 11 Volume 001 P. 40 - 132
Special edition in Romanian: Chapter 11 Volume 001 P. 40 - 132
Special edition in Croatian: Chapter 11 Volume 003 P. 4 - 94

In force: This act has been changed. Current consolidated version: 01/03/2019

21972A0722(03)



Oficialusis leidinys L 300 , 31/12/1972 p. 0189 - 0280
specialusis leidimas suomių kalba: skyrius 2 tomas 1 p. 0041
specialusis leidimas švedų kalba: skyrius 2 tomas 1 p. 0041
specialusis leidimas danų kalba: serija I skyrius 1972(31.12)L300 p. 0191
specialusis leidimas anglų kalba: serija I skyrius 1972(31.12)L300 p. 0191
specialusis leidimas graikų k.: skyrius 11 tomas 3 p. 0191
specialusis leidimas ispanų kalba: skyrius 11 tomas 2 p. 0191
specialusis leidimas portugalų kalba skyrius 11 tomas 2 p. 0191


Susitarimas

Tarp Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos

EUROPOS EKONOMINĖ BENDRIJA,

ir

ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJA,

NORĖDAMOS dėl Europos ekonominės bendrijos plėtros stiprinti bei plėtoti esamus Bendrijos ir Šveicarijos ekonominius santykius ir, tinkamai atsižvelgdamos į sąžiningos konkurencijos sąlygas, užtikrinti jų prekybos darnią plėtrą tam, kad būtų prisidedama prie Europos kūrimo proceso,

Todėl NUSPRENDUSIOS laipsniškai panaikinti iš esmės visos jų prekybos kliūtis vadovaujantis Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos nuostatomis, susijusiomis su laisvosios prekybos zonų kūrimu,

PAREIKŠDAMOS, kad jos yra pasirengusios išnagrinėti bet kuriuo susijusiu požiūriu ir visų pirma atsižvelgdamos į įvykius Bendrijoje, galimybę plėtoti ir gilinti tarpusavio santykius tose srityse, kurios pasirodytų esančios naudingos jų ekonominiams interesams, ir išplėsti jas į tas sritis, kurios nėra aptariamos šiame susitarime,

NUSPRENDĖ, kad siekiant šių tikslų ir atsižvelgiant į tai, kad jokia šio susitarimo nuostata negali būti aiškinama kaip atleidžianti Susitariančiąsias Šalis nuo įsipareigojimų, kuriuos joms privalu vykdyti pagal kitus tarptautinius susitarimus,

SUDARĖ ŠĮ SUSITARIMĄ:

1 straipsnis

Šio susitarimo tikslas yra:

a) plėtojant abipusę prekybą prisidėti prie darnios ekonominių ryšių tarp Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos plėtros ir taip skatinti Bendrijoje ir Šveicarijoje ekonominės veiklos pažangą, gyvenimo ir užimtumo sąlygų gerinimą bei produktyvumo ir finansinio stabilumo augimą;

b) prekyboje tarp Susitariančiųjų Šalių užtikrinti sąžiningos konkurencijos sąlygas;

c) šalinant prekybos kliūtis taip prisidėti prie pasaulinės prekybos darnios raidos ir plėtros.

2 straipsnis

Šis susitarimas taikomas Bendrijos arba Šveicarijos kilmės produktams:

i) kurie klasifikuojami Briuselio nomenklatūros 25–99 skirsniuose, išskyrus I priede išvardytus produktus;

ii) kurie yra apibūdinti protokole Nr. 2 tinkamai atsižvelgiant į šiame protokole numatytus susitarimus.

3 straipsnis

1. Prekyboje tarp Bendrijos ir Šveicarijos neįvedamas joks naujas importo muitas.

2. Importo muito mokesčiai laipsniškai panaikinami vadovaujantis šiuo tvarkaraščiu:

a) 1973 m. balandžio 1 d. visi muitai sumažinami iki 80 % bazinio muito;

b) keturi tolesni sumažinimai – 20 % kiekvienas atliekami:

1974 m. sausio 1 d.,

1975 m. sausio 1 d.,

1976 m. sausio 1 d.,

1977 m. liepos 1 d.

4 straipsnis

1. Su importo muitų laipsnišku panaikinimu susijusios nuostatos taip pat taikomos fiskalinio pobūdžio importo muitams.

Susitariančiosios Šalys fiskalinio pobūdžio importo muitą ar kitą fiskalinį muito elementą gali pakeisti vidaus mokesčiu.

2. Taikydamos Europos Bendrijų ir Danijos Karalystės, Airijos, Norvegijos Karalystės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos bei Šiaurės Airijos Karalystės konferencijos metu parengto Akto dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų 38 straipsnį iki 1976 m. sausio 1 d. Danija, Airija, Norvegija ir Jungtinė Karalystė gali išlaikyti fiskalinio pobūdžio muitą arba muito fiskalinį elementą.

3. Laikydamasi 18 straipsnio reikalavimų Šveicarija gali laikinai išlaikyti muitus, atitinkančius fiskalinį elementą importo muituose, taikomuose II priede apibūdintiems produktams.

29 straipsnyje nurodytas Jungtinis komitetas nagrinėja, ar laikomasi ankstesnėje straipsnio dalyje nustatytų sąlygų, visų pirma, ar nebuvo padaryta pakeitimų dėl fiskalinio elemento dydžio.

Jungtinis komitetas išnagrinėja situaciją siekdamas perskaičiuoti tokius muitus į vidaus mokėjimus prieš 1980 m. sausio 1 d. arba prieš bet kurią kitą datą, kurią galima nustatyti atsižvelgiant į aplinkybes.

5 straipsnis

1. Kiekvienam produktui taikytinas bazinis muitas, kuris vėliau mažinimas vadovaujantis 3 straipsniu ir protokolu Nr. 1, yra muitas, kuris faktiškai taikomas 1972 m. sausio 1 d.

2. Jei po 1972 m. sausio 1 d. bet koks tarifų sumažinimas dėl muitų susitarimų, sudarytų po Prekybos konferencijos, vykusios Ženevoje nuo 1964 m. iki 1967 m. tampa taikytini, tokie sumažinti muitai pakeičia 1 dalyje nurodytus bazinius muitus.

3. Pagal 3 straipsnį 1 dalį ir protokolą Nr. 1 apskaičiuoti sumažinti muitai taikant suapvalinami iki pirmosios dešimtainės trupmenos skilties.

Bendrijai taikant Europos Bendrijų ir Danijos Karalystės, Airijos, Norvegijos Karalystės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos bei Šiaurės Airijos Karalystės konferencijos metu parengto Akto dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų 39 straipsnio 5 dalį konkrečių muitų arba konkrečios mišrių muitų airių muitų tarifų sistemoje dalies atžvilgiu taikomas 3 straipsnis ir protokolas Nr. 1, suapvalinant iki ketvirtosios dešimtainės trupmenos skilties.

6 straipsnis

1. Prekyboje tarp Bendrijos ir Šveicarijos neįvedamas joks naujas importo muitui lygiaverčio poveikio privalomasis mokėjimas.

2. Prekyboje tarp Bendrijos ir Šveicarijos importo muitams lygiaverčiai privalomieji mokėjimai, įvesti 1972 m. sausio 1 d. arba vėliau, panaikinami šiam susitarimui įsigaliojus.

Importo muitams lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimai, kurie 1972 m. gruodžio 31 d. yra didesni už tuos, kurie buvo faktiškai taikomi 1972 m. sausio 1 d., įsigaliojus šiam susitarimui sumažinami iki pastarojo dydžio.

3. Importo muitams lygiaverčiai privalomieji mokėjimai laipsniškai panaikinami vadovaujantis šiuo tvarkaraščiu:

a) vėliausiai iki 1974 m. sausio 1 d. visi mokėjimai sumažinami iki 60 % mokėjimo, taikyto 1972 m. sausio 1 d., dydžio;

b) keturi tolesni sumažinimai – 20 % kiekvienas atliekami:

1975 m. sausio 1 d.,

1976 m. sausio 1 d.,

1977 m. liepos 1 d.

7 straipsnis

1. Prekyboje tarp Bendrijos ir Šveicarijos neįvedamas joks eksporto muitas arba lygiaverčio poveikio privalomasis mokėjimas.

Ne vėliau kaip 1974 m. sausio 1 d. panaikinami eksporto muitai ir lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimai.

2. Dėl III priede išvardytų produktų – Susitariančiosios Šalys savo nustatyta forma gali imtis priemonių, būtinų savo tiekimo politikai įgyvendinti.

8 straipsnis

Protokole Nr. 1 nustatomas tam tikriems produktams taikomas tarifų režimas bei susitarimai.

9 straipsnis

Protokole Nr. 2 nustatomas tarifų režimas ir susitarimai, taikytini tam tikriems produktams, gautiems apdorojus žemės ūkio produktus.

10 straipsnis

1. Jei nustatomos konkrečios taisyklės dėl žemės ūkio politikos arba jei pakeičiamos bet kurios galiojančios taisyklės, atitinkama Susitariančioji Šalis gali pakeisti dėl šio Susitarimo sudarytus susitarimus dėl produktų, kurie yra tų taisyklių ar pakeitimų objektas.

2. Tokiais atvejais konkreti Susitariančioji Šalis tinkamai atsižvelgia į kitos Susitariančiosios Šalies interesus. Šiuo tikslu Susitariančiosios Šalys gali konsultuotis tarpusavyje Jungtiniame komitete.

11 straipsnis

Protokolas Nr. 3 nustato kilmės taisykles.

12 straipsnis

Susitariančioji Šalis, kuri svarsto, ar sumažinti veiksmingo lygmens muitus arba lygiaverčio poveikio privalomuosius mokėjimus trečiosioms valstybėms, kurios naudojasi palankiausio režimo statusu, arba kuri svarsto, ar sustabdyti jų taikymą, kiek tai gali būti įmanoma praneša ne vėliau kaip prieš 30 dienų apie tokio sumažinimo ar sustabdymo įsigaliojimą Jungtiniam komitetui. Ji atkreipia dėmesį į bet kuriuos kitos Susitariančiosios Šalies pasisakymus dėl bet kurių dėl to galinčių atsirasti iškraipymų.

13 straipsnis

1. Prekyboje tarp Bendrijos ir Šveicarijos neįvedami jokie nauji importo kiekybiniai apribojimai arba lygiaverčio poveikio priemonės.

2. Kiekybiniai importo apribojimai panaikinami 1973 m. sausio 1 d. ir kitos lygiaverčio kiekybiniams apribojimams poveikio importo priemonės panaikinamos ne vėliau kaip 1975 m. sausio 1 d.

14 straipsnis

1. Bendrija pasilieka teisę pakeisti naftos produktams, klasifikuojamiems Briuselio nomenklatūros pozicijose 27.10, 27.11, 27.12, ex 27.13 (parafino vaškas, mikro-kristalinis vaškas ar bituminiai skalūnai arba kitas mineralinis vaškas) ir 27.14 taikomus susitarimus dėl sprendimų priėmimo pagal bendrą komercinę politiką dėl naftos produktų arba dėl bendros energijos politikos sukūrimo.

Tokiu atveju, Bendrija tinkamai atsižvelgia į Šveicarijos interesus tuo tikslu informuodama Jungtinį komitetą, kuris renkasi laikydamasis 31 straipsnyje numatytų sąlygų.

2. Šveicarija pasilieka sau teisę imtis panašių veiksmų, jei susidurtų su panašiomis situacijomis.

3. Pagal 1 ir 2 dalis, susitarimas neapriboja netarifinių taisyklių, taikomų naftos produktų importui.

15 straipsnis

1. Susitariančiosios Šalys paskelbia apie savo pasirengimą skatinti tiek, kiek leidžia jų žemės ūkio politika, prekybos žemės ūkio produktais, kuriems netaikomas susitarimas, darnią plėtrą.

2. Susitariančiosios Šalys nešališkai taiko savo norminius teisės aktus veterinarijos, sveikatos ir augalų sveikatos klausimais ir neįdiegia jokių naujų priemonių, nepagrįstai trukdančių prekybai.

3. Susitariančiosios Šalys, vadovaudamosi 31 straipsnyje nustatytomis sąlygomis, nagrinėja sunkumus, kurie gali kilti prekiaujant žemės ūkio produktais, ir siekia ieškoti tinkamų sprendimų.

16 straipsnis

Nuo 1977 m. liepos 1 d. Šveicarijos kilmės produktams juos importuojant į Bendriją nebus taikomas palankesnis režimas už tą, kurį taiko Bendrijos valstybės narės tarpusavyje.

17 straipsnis

Susitarimas netrukdo išlaikyti ir steigti muitų sąjungas, laisvosios prekybos zonas ar sudaryti pasienio prekybos susitarimus, išskyrus tuos atvejus, kai jie keičia šiuo susitarimu numatytus prekybos susitarimus, ypač susijusius su kilmės taisyklėmis.

18 straipsnis

Susitariančiosios Šalys nesiima jokių vidaus fiskalinio pobūdžio priemonių ar veiksmų, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai skirtingai vertinami vienos Susitariančiosios Šalies produktai ir panašūs produktai, pagaminti kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje.

Eksportuojamiems į vienos iš Susitariančiųjų Šalių teritoriją produktams negali būti grąžinti didesni vidaus mokesčiai negu visų tiesioginių ar netiesioginių mokesčių, kuriais jie buvo apmokestinti, suma.

19 straipsnis

Su prekyba prekėmis susiję mokėjimai ir tokių mokėjimų pervedimas į Bendrijos valstybę narę, kurios rezidentas yra kreditorius, arba į Šveicariją, yra atliekamas be jokių apribojimų.

Susitariančiosios Šalys susilaiko nuo bet kokių valiutos keitimo ar administracinių apribojimų dotacijoms, trumpalaikiams ir vidutinės trukmės kreditams, skirtiems prekybiniams sandoriams, kuriuose dalyvauja Šalies atstovas, gauti arba grąžinti.

20 straipsnis

Šis Susitarimas netrukdo taikyti importo draudimus ar apribojimus, eksporto ar prekių tranzito pateisinamo visuomenės dorovės, teisėtvarkos ar visuomenės saugumo pagrindais, žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybės ir sveikatos apsauga, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsauga, pramoninės ir komercinės nuosavybės apsauga, arba su auksu ar sidabru susijusiais nuostatais. Tačiau tokie draudimai ar apribojimai neprivalo tapti savavališko diskriminavimo ar užslėpto apribojimo priemone prekyboje tarp Susitariančiųjų Šalių.

21 straipsnis

Jokia susitarimo nuostata netrukdo Susitariančiajai Šaliai imtis šių priemonių:

a) kurios, jos manymu, yra būtinos siekiant neleisti atskleisti informaciją, prieštaraujančią pagrindiniams jos saugumo interesams;

b) kurios susijusios su prekyba ginklais, amunicija ar karo reikmenimis arba su būtinais gynybos tikslais mokslo tyrimais, taikomąja veikla ar gamyba, jei tokios priemonės nepablogina konkurencijos sąlygų produktų, kurie nėra konkrečiai skirti kariniams tikslams, atžvilgiu;

c) kurios, jos manymu, yra esminės jos saugumui karo ar didelių tarptautinių neramumų metu.

22 straipsnis

1. Susitariančiosios Šalys nesiima jokių priemonių, kurios galėtų sukelti pavojų, kad susitarimo tikslai nebus įgyvendinti.

2. Jos imasi visų bendrojo pobūdžio arba konkrečių priemonių, būtinų tam, kad būtų vykdomi jų įsipareigojimai pagal susitarimą.

Jei viena Susitariančioji Šalis mano, kad kita Susitariančioji Šalis neįvykdė įsipareigojimo pagal susitarimą, ji gali imtis atitinkamų priemonių pagal 27 straipsnyje nustatytas sąlygas ir tvarką.

23 straipsnis

1. Toliau išvardyti atvejai yra nesuderinami su tinkamu susitarimo veikimu, kiek jie gali turėti įtakos prekybai tarp Bendrijos ir Šveicarijos:

i) visi susitarimai tarp įmonių, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti įmonių veiksmai, kurių tikslas arba rezultatas yra prekių gamybos ar prekybos konkurencijos prevencija, apribojimas ar iškraipymas;

ii) vienos ar kelių įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi visose Susitariančiųjų Šalių teritorijose arba didesnėje jų dalyje;

iii) bet kokia viešoji pagalba, kuri iškraipo ar gali iškraipyti konkurenciją palaikydama tam tikras įmones ar tam tikrų prekių gamybą.

2. Jei Susitariančioji Šalis yra tos nuomonės, kad ta praktika nesuderinama su šiuo straipsniu, ji gali imtis atitinkamų priemonių pagal 27 straipsnyje nustatytas sąlygas ir tvarką.

24 straipsnis

Jei padidėjęs tam tikros prekės importas yra arba gali būti žalingas gamybos veiklai, vykdomai vienos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, ir kai šis padidėjimas atsiranda dėl to:

i) kad importuojančioje Susitariančioje Šalyje iš dalies ar visiškai, kaip numatyta susitarime, panaikinami muitai ir lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimai, kuriais apmokestinama konkreti prekė; ir

ii) kad muitai ar lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimai, kuriais eksportuojanti Susitariančioji Šalis apmokestina žaliavų arba tarpinių produktų, naudojamų atitinkamų produktų gamyboje, importą, yra daug mažesni už atitinkamus muitus ir mokėjimus, kuriais apmokestina importuojančioji Susitariančioji Šalis;

suinteresuotoji Susitariančioji Šalis gali imtis atitinkamų priemonių pagal 27 straipsnyje nustatytas sąlygas ir tvarką.

25 straipsnis

Jei viena iš Susitariančiųjų Šalių sužino, kad prekiaujant su kita Susitariančiąja Šalimi vyksta dempingas, ji gali imtis atitinkamų priemonių, nukreiptų prieš tokius veiksmus, vadovaudamasi Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo susitarimu bei laikydamasi 27 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos.

26 straipsnis

Jei kyla didelių sutrikimų bet kuriame ūkio sektoriuje arba jei kyla sunkumų, kurie galėtų sukelti didelį regiono ekonominės situacijos pablogėjimą, suinteresuotoji Susitariančioji Šalis gali imtis atitinkamų priemonių laikydamasi 27 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos.

27 straipsnis

1. Tokiu atveju, kai viena Susitariančioji Šalis dėl tam tikrų prekių importo, galinčio sukelti 24 ir 26 straipsniuose minimą situaciją, taiko administracinę procedūrą, kurios tikslas – greitai gauti informacijos apie tarpusavio prekybos srautų tendencijas, apie tai ji praneša kitai Susitariančiajai Šaliai.

2. 22–26 straipsniuose nurodytais atvejais, prieš imdamasi juose numatytų priemonių, arba tais atvejais, kai taikomas šio straipsnio 3 dalies d punktas, kiek galima greičiau, atitinkama Susitariančioji Šalis teikia Jungtiniam komitetui visą susijusią informaciją, kurios reikia nuodugniai išnagrinėti situaciją siekiant rasti Susitariančiosioms Šalims priimtiną sprendimą.

Pasirenkant priemones, privalu teikti pirmenybę toms priemonėms, kurios turi mažiausią poveikį susitarimo veikimui.

Apie apsaugos priemones nedelsiant pranešama Jungtiniam komitetui, ir dėl jų turi būti periodiškai tariamasi komitete, ypač jei siekiama jų atsisakyti, kai tik tai padaryti leidžia aplinkybės.

3. Įgyvendinant 2 dalį, taikomos šios nuostatos:

a) dėl 23 straipsnio – bet kuri Susitariančioji Šalis gali perduoti klausimą Jungtiniam komitetui, jei ji mano, kad ta konkreti praktika yra nesuderinama su tinkamu susitarimo veikimu, kaip apibrėžta 23 straipsnio 1 dalyje.

Susitariančiosios Šalys Jungtiniam komitetui teikia visą susijusią informaciją ir pagalbą, kurios komitetui reikia norint išnagrinėti situaciją bei prireikus panaikinti veiklą, dėl kurios pareikšti prieštaravimai.

Jei atitinkama Susitariančioji Šalis nenutraukia veiklos, dėl kurios yra pareikšti prieštaravimai, per Jungtinio komiteto nustatytą laikotarpį, arba kai Jungtiniame komitete nesutariama per tris mėnesius nuo to laiko, kai klausimas buvo perduotas jam spręsti, suinteresuotoji Susitariančioji Šalis gali imtis bet kurių apsaugos priemonių, kurios, jos manymu, yra būtinos iškilus dideliems sunkumams, atsirandantiems dėl konkrečios veiklos, visų pirma, ji gali atšaukti tarifų nuolaidas;

b) dėl 24 straipsnio – sunkumai, kylantys dėl šiame straipsnyje nurodytos situacijos, perduodami nagrinėti Jungtiniam komitetui, kuris gali priimti bet kurį sprendimą, kurio reikia tokiems sunkumams išspręsti.

Jei Jungtinis komitetas arba eksportuojanti Susitariančioji Šalis nepriėmė sprendimo, kuriuo būtų galima išspręsti sunkumus, per 30 dienų nuo to laiko, kai jam buvo pateiktas klausimas, importuojančiai Susitariančiajai Šaliai leidžiama apmokestinti importuojamą prekę kompensaciniu mokesčiu.

Kompensacinis mokestis apskaičiuojamas remiantis atitinkamų prekių verte dėl tarifų neatitikimo žaliavų arba jų sudėtyje esančių tarpinių produktų atžvilgiu;

c) dėl 25 straipsnio – konsultacijos Jungtiniame komitete vyksta prieš suinteresuotai Susitariančiajai Šaliai imantis atitinkamų priemonių;

d) kai dėl ypatingų aplinkybių, reikalaujančių imtis skubių priemonių, negalima iš anksto išnagrinėti situacijos, suinteresuotoji Susitariančioji Šalis 24, 26 ir 25 straipsniuose nurodytais atvejais bei taip pat tuo atveju, kai valstybės pagalba eksportui turi tiesioginio ir neatidėliotino poveikio prekybai, gali tuoj pat imtis atsargumo priemonių, kurių imtis griežtai būtina siekiant pataisyti padėtį.

28 straipsnis

Jei viena ar daugiau Bendrijos valstybių narių ar Šveicarija susiduria su sunkumais arba jei joms kyla didelių sunkumų grėsmė dėl mokėjimo balanso, atitinkama Susitariančioji Šalis gali imtis būtinų apsaugos priemonių. Ji nedelsdama apie tai praneša kitai Susitariančiajai Šaliai.

29 straipsnis

1. Įkuriamas Jungtinis komitetas, kuris yra atsakingas už susitarimo administravimą ir užtikrina jo tinkamą įgyvendinimą. Šiuo tikslu jis teikia rekomendacijas ir priima sprendimus susitarime numatytais atvejais. Susitariančiosios Šalys šiuos sprendimus įgyvendina vadovaudamosi savo taisyklėmis.

2. Siekdamos tinkamai įgyvendinti susitarimą, Susitariančiosios Šalys keičiasi informacija ir bet kurios Susitariančiosios Šalies prašymu rengia konsultacijas Jungtiniame komitete.

3. Jungtinis komitetas priima savo darbo tvarko taisykles.

30 straipsnis

1. Jungtinį komitetą sudaro Bendrijos ir Šveicarijos atstovai.

2. Jungtinis komitetas veikia bendru sutarimu.

31 straipsnis

1. Kiekviena Susitariančioji Šalis pirmininkauja Jungtiniame komitete pagal susitarimus, kurie turi būti numatyti komiteto darbo tvarkos taisyklėse.

2. Pirmininkas šaukia Jungtinio komiteto posėdžius bent jau kartą per metus tam, kad būtų svarstomas bendras susitarimo veikimas.

Be to, Jungtinis komitetas susirenka, kai to reikia dėl specialių aplinkybių bet kurios Susitariančios Šalies prašymu ir vadovaujantis sąlygomis, kurios turi būti numatytos komiteto darbo tvarkos taisyklėse.

3. Jungtinis komitetas gali nuspręsti sukurti darbo grupę, kuri jam padėtų vykdyti jo funkcijas.

32 straipsnis

1. Jeigu Susitariančioji Šalis mano, kad Susitariančiųjų Šalių bendram interesui būtų naudinga susitarimu įtvirtintus santykius toliau plėtoti ir stiprinti apimant ir kitas sritis, kurių susitarimas neapima, ji pateikia kitai Susitariančiajai Šaliai pagrįstą siūlymą.

Susitariančiosios Šalys gali pavesti Jungtiniam komitetui išnagrinėti tokį siūlymą ir prireikus parengti joms rekomendacijas, ypač siekiant pradėti derybas.

2. Susitarimai, kurie sudaromi įvykus 1 dalyje nurodytoms deryboms, turi būti ratifikuoti arba patvirtinti pagal Susitariančiųjų Šalių vidaus procedūras.

33 straipsnis

Susitarimo priedai ir protokolai sudaro jo neatskiriamą dalį.

34 straipsnis

Viena Susitariančioji Šalis gali susitarimą denonsuoti, apie tai pranešdama kitai Susitariančiajai Šaliai. Susitarimas nustoja galioti praėjus 12 mėnesių nuo tokio pranešimo dienos.

35 straipsnis

Susitarimas taikomas teritorijoms, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis ir vadovaujantis toje Sutartyje numatytomis sąlygomis, bei Šveicarijos Konfederacijos teritorijai.

36 straipsnis

Šis susitarimas sudaromas dviem egzemplioriais anglų, danų, italų, norvegų, olandų, prancūzų ir vokiečių kalbomis, visi tekstai autentiški.

Susitariančiosios Šalys susitarimą patvirtina laikydamosi savo procedūrų.

Jis įsigalioja 1973 m. sausio 1 d., jei Susitariančiosios Šalys iki tos dienos pranešė viena kitai, kad tam reikalingos procedūros yra užbaigtos.

Vėliau susitarimas įsigalioja pirmą antro mėnesio po to, kai buvo gautas toks pranešimas, dieną. Galutinė tokio pranešimo diena yra 1973 m. lapkričio 30 d.

Iki 1973 m. balandžio 1 d. įsigaliojusios nuostatos taikomos šio susitarimo įsigaliojimo dieną, jei jis įsigalioja po tos dienos.

Sporządzono w Brukseli dnia dwudziestego drugiego lipca tysiąc dziewięćset siedemdziesiątego drugiego roku.

Udfærdiget i Bruxelles, den

toogtyvende juli nitten hundrede og tooghalvfjerds.

Geschehen zu Brüssel am

zweiundzwanzigsten Juli neunzehnhundertzweiundsiebzig.

Done at Brussels on this

twenty-second day of July in the year one thousand nine hundred and seventy-two.

Fait à Bruxelles, le

vingt-deux juillet mil neuf cent soixante-douze.

Fatto a Bruxelles, il

ventidue luglio millenovecentosettantadue.

Gedaan te Brussel, de

tweeëntwintigste juli negentienhonderdtweeënzeventig.

Udferdiget i Brussel,

tjueandre juli nitten hundre og syttito.

På Rådet for De europæiske Fællesskabers vegneIm Namen des Rates der Europäischen GemeinschaftenIn the name of the Council of the European CommunitiesAu nom du Conseil des Communautés européennesA nome del Consiglio delle Comunità europeeNamens de Raad van de Europese GemeenschappenFor Rådet for De Europeiske Fellesskap

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

Für die Schwiezerische EidenossenschaftPour la Confédération SuissePer la Confederazione svizzera

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

PRODUKTŲ, NURODYTŲ SUSITARIMO 2 STRAIPSNYJE, SĄRAŠAS

Briuselio nomenklatūros pozicijos Nr. | Aprašymas |

Ex 35.01 | Kazeinas, kazeinatai ir kiti kazeino dariniai |

Ex 35.02 | Albuminai, albuminatai ir kiti albumino dariniai: Albuminai:Kiti:Ovalbuminas ir laktalbuminas:Džiovintas (pavyzdžiui, lakštų, žvynelių, dribsnių, miltelių pavidalo)Kiti |

45.01 | Gamtinė kamštiena, neapdorota, trupinta, granuliuota arba malta; kamštienos atliekos |

54.01 | Linai, žaliaviniai arba apdoroti, bet nesuverpti; linų pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir sukedentą žaliavą) |

57.01 | Sėjamosios kanapės (Cannabis sativa), žaliavinės arba apdorotos, bet nesuverptos; sėjamųjų kanapių pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą) |

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

PRODUKTŲ, NURODYTŲ SUSITARIMO 4 STRAIPSNYJE, SĄRAŠAS

Šveicarijos muitų tarifo pozicijos Nr. | Aprašymas | Apsauginis elementas, kuris turi būti panaikintas |

CHF/100 kg bruto |

2707. | Alyvos ir kiti aukštatemperatūrinio akmens anglių dervų distiliavimo produktai; panašūs produktai, apibrėžti 27 skirsnio 2 pastaboje: | |

| Nekrekinguoti: | |

10 | Skirti varikliams | |

12 | Skirti kitiems tikslams | — |

| Krekinguoti: | |

| Produktai, kurių ne mažiau kaip 90 % tūrio distiliuojasi iki 200 °C temperatūros (benzolas, toluolas, ksilolas, etc): | |

20 | Skirti varikliams | |

22 | Skirti kitiems tikslams | — |

| Kitos alyvos ir distiliavimo produktai, tokie, kaip fenolio, kreozoto, naftaleno ir antraceno alyvos, etc.: | |

30 | Skirti varikliams | |

32 | Skirti kitiems tikslams | |

2709. | Neapdorotos naftos alyvos (žalia nafta) ir neapdorotos alyvos, gautos iš bituminių mineralų: | |

10 | Skirtos varikliams | |

20 | Skirtos kitiems tikslams | __ |

2710. | Naftos alyvos ir alyvos, gautos iš bituminių mineralų, išskyrus neapdorotas; produktai, nenurodyti kitoje vietoje, kurių sudėtyje esančios naftos alyvos arba alyvos, gautos iš bituminių mineralų, sudaro ne mažiau kaip 70 % masės, be to, šios alyvos yra pagrindinės šių produktų sudėtinės dalys: | |

| Skirtos varikliams | |

| Produktai, kurių ne mažiau kaip 90 % tūrio distiliuojasi iki 210 °C temperatūros | |

10 | Benzinas ir jo frakcijos ( petroleteris, benzinas, etc.) | — |

12 | Vaitspiritas | — |

| Kiti produktai ir distiliatai: | |

20 | Dyzelinė alyva | — |

22 | Nafta | — |

24 | Kiti | — |

| Skirti kitiems tikslams: | |

| Produktai, kurių ne mažiau kaip 90 % tūrio distiliuojasi iki 210 °C temperatūros | |

30 | Benzinas ir jo frakcijos ( petroleteris, benzinas, etc.) | — |

32 | Vaitspiritas | — |

40 | Produktai, kurie distiliuojasi aukštesnėje kaip 135 °C temperatūroje, kurių mažiau kaip 90 % tūrio distiliuojasi iki 210 °C temperatūros ir daugiau kaip 65 % tūrio iki 250 °C temperatūros (nafta) | — |

| Produktai, kurių mažiau kaip 20 % tūrio distiliuojasi iki 300 °C temperatūros (mineralinės tepalinės alyvos, parafino alyvos, vazelino alyvos ir panašios alyvos): | CHF/100 kg bruto |

50 | Nesumaišyti | — |

52 | Sumaišyti | — |

60 | Kiti distiliatai ir produktai, tokie, kaip gazoliai, etc. | — |

64 | Mineraliniai tepalai, skirti tepimui | — |

70 | Alyvos, skirtos šildymo tikslams | — |

2711. | Naftos dujos ir kiti dujiniai angliavandeniliai: | |

10 | Skirti varikliams | — |

20 | Skirtos kitiems tikslams | — |

2901. | Angliavandeniliai: | |

| Nearomatiniai: | |

| Dujiniai, suskystinti arba nesuskystinti | |

| Kiti: | |

12 | Skirti varikliams | — |

ex 30 | Aromatiniai: | |

| Naudojami variklių veikimui | — |

2904. | Alifatiniai alkoholiai ir jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai: | |

ex 10 | Metanolis (metilo alkoholis): | |

| nudojami kaip variklių degalai | |

ex 30 | Propilo alkohoholiai ir aukštesnieji vienhidroksiliai alkoholiai: | |

| naudojami kaip variklių degalai | — |

3706.01 | Kino juostos, eksponuotos ir išryškintos, sudarytos tik iš garso takelio, negatyvai arba pozityvai | vienam metrui |

3707. | Kitos kino juostos, eksponuotos ir išryškintos, su garso takeliu arba be garso takelio, negatyvai arba pozityvai: | |

| Kitos, kurių plotis: | |

20 | Ne mažesnis kaip 35 mm | — |

22 | Mažesnis kaip 35 mm | — |

ex 3814.01 | Antidetonaciniai preparatai, oksidacijos inhibitoriai, dervų susidarymo inhibitoriai, tirštikliai, antikoroziniai preparatai ir kiti paruošti mineralinių alyvų priedai: | |

| Nudojami kaip variklių degalai | — |

ex 3818.01 | Sudėtiniai tirpikliai ir skiedikliai, skirti lakams ir panašiems produktams: | |

| Naudojami kaip variklių degalai | — |

3819. | Chemijos produktai ir chemijos pramonės arba giminingų pramonės šakų gaminiai (įskaitant sudarytus iš gamtinių produktų mišinių), nenurodyti kitoje vietoje; chemijos pramonės arba giminingų pramonės šakų liekamieji produktai, nenurodyti kitoje vietoje: | |

ex 38 | Alkilarilo mišiniai: | — |

| Naudojami kaip variklių degalai | |

ex 50 | Kiti: | — |

| Naudojami kaip variklių degalai | |

| | CHF/100 kg bruto |

8406. | Stūmokliniai vidaus degimo varikliai: | |

| Skirti automobiliams: | |

ex 20 | Dyzeliniai varikliai: Skirti motorinėms transporto priemonėms, klasifikuojamoms 8702.10/22 subpozicijose, išskyrus stūmoklius ir stūmoklių segmentus— | |

ex 22 | Kiti: | |

| Skirti autotransporto priemonėms, klasifikuojamoms 8702.10/22 subpozicijose, išskyrus stūmoklius ir stūmoklių segmentus | — |

8702. | Autotransporto priemonės, skirtos keleiviams, prekėms ar medžiagoms vežti (įskaitant sportines transporto priemones, išskyrus klasifikuojamas 8709 pozicijoje): | |

| Lengvieji automobiliai, kurių kiekvieno masė:— | |

10 | Ne didesnė kaip 800 kg | 29,0 |

12 | Didesnė kaip 800 kg ir mažesnė kaip 1200 kg | 38,0 |

14 | Didesnė kaip 800 kg ir mažesnė kaip 1600 kg | 41,0 |

16 | Didesnė kaip 1600 kg | 59,0 |

| Viešųjų paslaugų keleivinės transporto priemonės (tolimojo susisiekimo autobusai, autobusai, troleibusai) ir autotransporto priemonės, skirtos prekėms ar medžiagoms vežti, kurių kiekvienos masė: | |

20 | Ne didesnė kaip 800 kg | — |

21 | Didesnė kaip 800 kg ir mažesnė kaip 1200 kg | — |

22 | Didesnė kaip 800 kg ir mažesnė kaip 1600 kg | — |

ex 8704.01 | Autotransporto priemonių, klasifikuojamų 8701, 8702 arba 8703 pozicijose, važiuoklės su pritvirtintais varikliais: | |

| Skirti autotransporto priemonėms, klasifikuojamoms 8702.10/22 pozicijose | Kaip 8702.10/22 subpozicijai |

8705. | Autotransporto priemonių, klasifikuojamų 8701, 8702 arba 8703 pozicijose, kėbulai (įskaitant kabinas): | |

ex 12 | Kiti: | |

| Skirti autotransporto priemonėms, klasifikuojamoms 8702.10/22 subpozicijoje | — |

8706. | Autotransporto priemonių, klasifikuojamų . 8701, 8702 arba 8703 pozicijose, dalys ir priedai: | |

| Kiti: | |

| Skirti kitoms autotransporto priemonėms: | |

ex 20 | Kėbulų komponentai: | |

| Autotransporto priemonėms, klasifikuojamoms 8702.10/22 subpozicijoje, išskyrus lentynas bagažui, numerio ženklo laikiklius ir lentynas slidėms | — |

| Šarnyriniai velenai, kurių kiekvieno masė: | |

ex 26 | Ne didesnė kaip 25 kg: | |

| Skirti autotransporto priemonėms, klasifikuojamoms 8702.10/22 subpozicijoje | |

ex 34 | Kiti: | |

| Skirti utotransporto priemonėms, klasifikuojamoms 8702.10/22 subpozicijoje, išskyrus saugos diržus, pagamintus ratus su padangomis arba be padangų, vandens radiatorius, skirtus varikliams, nesukietėjusio vulkanizuoto kaučiuko kilimėlius ir vairo užvalkalus | — |

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

Produktų, nurodytų susitarimo 7 straipsnyje, sąrašas

Briuselio nomenklatūros pozicijos Nr. | Aprašymas |

ex 26.03 | Pelenai ir liekanos (išskyrus geležies arba plieno gamybos liekanas), kurių sudėtyje yra metalų arba jų junginių: Kurių sudėtyje yra aliuminioKurių sudėtyje yra švinoKurių sudėtyje yra varioCinko liekanos (šteinai), gautos cinkuojant karštuoju būdu |

ex 74.01 | Vario šteinas; neapdorotas varis (rafinuotas arba nerafinuotas); vario atliekos ir laužas: Vario atliekos ir laužas |

ex 75.01 | Nikelio šteinai, nikelio oksido aglomeratai ir kiti tarpiniai nikelio metalurgijos produktai; neapdorotas nikelis (išskyrus elektrolitinio dengimo anodus); nikelio atliekos ir laužas: Nikelio atliekos ir laužas |

ex 76.01 | Neapdorotas aliuminis; aliuminio atliekos ir laužas: Aliuminio atliekos ir laužas |

ex 78.01 | Neapdorotas švinas (įskaitant sidabringąjį šviną); švino atliekos ir laužas: Švino atliekos ir laužas |

ex 79.01 | Neapdorotas cinkas; cinko atliekos ir laužas: Cinko atliekos ir laužas |

--------------------------------------------------

Protokolas Nr. 1

dėl tam tikriems produktams taikomo režimo

A SKYRIUS

TAM TIKRŲ ŠVEICARIJOS KILMĖS PRODUKTŲ IMPORTUI Į BENDRIJĄ TAIKOMAS REŽIMAS

1 straipsnis

1. Muitai į Bendriją, nustatyti iš pradžių ir taikomi produktams, kurie klasifikuojami bendrojo muitų tarifo 48 ir 49 skyriuose, išskyrus poziciją Nr. 48.09 (statybinės medienos plaušo arba augalinių pluoštų plokštės, sujungtos arba nesujungtos gamtinėmis arba dirbtinėmis dervomis arba su panašiomis rišamosiomis medžiagomis) laipsniškai panaikinami pagal tokį tvarkaraštį:

Tvarkaraštis | Produktai, klasifikuojami pozicijose ir subpozicijose Nr. 48.01 C II, 48.01 E, 48.07 B, 48.13 ar 48.15 B Muito norma – procentinis dydis | Kiti produktai Taikomo bazinio muito procentinis dydis |

1973 m. balandžio 1 d. | 11–5 | 95 |

1974 m. sausio 1 d. | 11 | 90 |

1975 m. sausio 1 d. | 10–5 | 85 |

1976 m. sausio 1 d. | 10 | 80 |

1977 m. liepos 1 d. | 8 | 65 |

1979 m. sausio 1 d. | 6 | 50 |

1980 m. sausio 1 d. | 6 | 50 |

1981 m. sausio 1 d. | 4 | 35 |

1982 m. sausio 1 d. | 4 | 35 |

1983 m. sausio 1 d. | 2 | 20 |

1984 m. sausio 1 d. | 0 | 0 |

2. Importo muitai į Airiją, taikomi 1 dalyje nurodytiems produktams, panaikinami laipsniškai pagal tokį tvarkaraštį:

Tvarkaraštis | Taikomas bazinio muito procentinis dydis |

1973 m. balandžio 1 d. | 85 |

1974 m. sausio 1 d. | 70 |

1975 m. sausio 1 d. | 55 |

1976 m. sausio 1 d. | 40 |

1977 m. liepos 1 d. | 20 |

1979 m. sausio 1 d. | 15 |

1980 m. sausio 1 d. | 15 |

1981 m. sausio 1 d. | 10 |

1982 m. sausio 1 d. | 10 |

1983 m. sausio 1 d. | 5 |

1984 m. sausio 1 d. | 0 |

3. Nepaisant susitarimo 3 straipsnio, Danija, Norvegija ir Jungtinė Karalystė taiko tokius importo muitus Šveicarijos kilmės produktams, nurodytiems 1 dalyje:

Tvarkaraštis | Produktai, klasifikuojami pozicijose ir subpozicijose Nr. 48.01 C II, 48.01 E, 48.07 B, 48.13 ar 48.15 B Muito norma – procentinis dydis | Kiti produktai Taikomas bendrojo muitų tarifo muito procentinis dydis |

1973 m. balandžio 1 d. | 0 | 0 |

1974 m. sausio 1 d. | 3 | 25 |

1975 m. sausio 1 d. | 4 –5 | 37–5 |

1976 m. sausio 1 d. | 6 | 50 |

1977 m. liepos 1 d. | 8 | 65 |

1979 m. sausio 1 d. | 6 | 50 |

1980 m. sausio 1 d. | 6 | 50 |

1981 m. sausio 1 d. | 4 | 35 |

1982 m. sausio 1 d. | 4 | 35 |

1983 m. sausio 1 d. | 2 | 20 |

1984 m. sausio 1 d. | 0 | 0 |

4. Laikotarpiu nuo 1974 m. sausio 1 d. iki 1983 m. gruodžio 31 d. Danija, Norvegija ir Jungtinė Karalystė turi teisę kiekvienais metais Šveicarijos kilmės produktų importui pradėti taikyti nulinio tarifo kvotas, kurių dydžiai 1974 metams yra pateikti A priede ir kurie prilygsta vidutinei importo apimčiai nuo 1968 m. iki 1971 m., padidintai keturiais 5 % padidėjimais; nuo 1975 m. sausio 1 d. tų tarifų kvotų dydis kiekvienais metais išauga po 5 %.

5. Frazė "pradinės sudėties Bendrija" – tai Belgijos Karalystė, Vokietijos Federalinė Respublika, Prancūzijos Respublika, Italijos Respublika, Didžioji Liuksemburgo Kunigaikštystė ir Nyderlandų Karalystė.

2 straipsnis

1. Importo muitai į pirminės sudėties Bendriją ir į Airiją 2 dalyje nurodytiems produktams laipsniškai mažinami iki nurodytų lygių pagal šį tvarkaraštį:

Tvarkaraštis | Taikomas bazinio muito procentinis dydis |

1973 m. balandžio 1 d. | 95 |

1974 m. sausio 1 d. | 90 |

1975 m. sausio 1 d. | 85 |

1976 m. sausio 1 d. | 75 |

1977 m. sausio 1 d. | 60 |

1978 m. sausio 1 d. | 40 taikant didžiausią 3 % ad valorem (išskyrus subpozicijas Nr. 78.01 A II ir 79.01 A) |

1979 m. sausio 1 d. | 20 |

1980 m. sausio 1 d. | 0 |

Tarifų subpozicijoms Nr. 78.01 A II ir 79.01 A, nurodytoms 2 dalyje pateiktoje lentelėje, pradinės sudėties Bendrijos atžvilgiu ir nepaisant susitarimo 5 straipsnio 3 dalies, tarifai mažinamai suapvalinant iki antrosios dešimtainės trupmenos skilties.

2. Pirmesnėje straipsnio dalyje nurodyti produktai yra šie:

Bendrojo muitų tarifo pozicijos Nr. | Aprašymas |

ex 73.02 | Ferolydiniai, išskyrus feronikelį ir produktus, nurodytus EAPB sutartyje |

76.01 | Neapdorotas aliuminis, aliuminio atliekos ir laužas: A.Neapdorotas |

78.01 | Neapdorotas švinas (įskaitant argentiferinį šviną) švino atliekos ir laužas A.NeapdorotasII.Kiti |

79.01 | Neapdorotas cinkas, cinko atliekos ir laužas: A.Neapdorotas |

81.01 | Volframas, neapdorotas ar apdorotas, ir jo dirbiniai |

81.02 | Molibdenas, apdorotas ar neapdorotas, ir jo dirbiniai |

81.03 | Tantalas, apdorotas ar neapdorotas, ir jo dirbiniai |

81.04 | Kiti netaurieji metalai, apdoroti arba neapdoroti, ir jų dirbiniai; kermetai, apdoroti arba neapdoroti, ir jų dirbiniai: B.KadmisC.KobaltasII.ApdorotasD.ChromasE.GermanisF.Hafnis (celtis)G.ManganasH.Niobis (kolumbis)IJ.StibisK.TitanasL.VanadisM.Uranas, kuriame sumažintas U 235O.CirkonisP.RenisQ.Galis; indis; talisR.Kermetas |

3 straipsnis

Importui, kuriam taikomas tarifų režimas, nurodytas 1 ir 2 straipsniuose, išskyrus neapdorotą šviną, kitą nei sidabringasis švinas (klasifikuojamiems Bendrojo muitų tarifo subpozicijoje Nr. 78.01 A II) taikomos metinės nurodomosios ribos, kurias viršijant taikomi muitai trečiųjų šalių atžvilgiu gali būti pakartotinai įvedami pagal šias nuostatas:

a) atsižvelgiant į Bendrijos teisę sustabdyti viršutinių ribų taikymą tam tikriems produktams, 1973 m. nustatytos viršutinės ribos pateikiamos B priede. Šios ribos yra apskaičiuojamos darant prielaidą, kad pradinės sudėties Bendrija ir Airija atlieka pirmąjį tarifų mažinimą 1973 m. balandžio 1 d. 1974 m. viršutinė riba atitinka 1973 m. taikomą ribą, pakartotinai kasmet pakoregavus Bendrijai ir padidinus 5 %. Nuo 1975 m. sausio 1 d. viršutinės ribos kiekvienais metais padidinamos 5 %.

Šiame protokole nurodytiems produktams, kurie nėra įtraukti į B priedą, Bendrija pasilieka teisę įvesti viršutines ribas, kurios prilygsta vidutinei importo į Bendriją apimčiai remiantis paskutinių ketverių metų statistiniais duomenimis, padidintus apimtį 5 %; kitiems metams tos viršutinės ribos kiekvienais metais padidinamos 5 %;

b) jei dvejus metus iš eilės produkto importas, kuriam taikomos viršutinės ribos yra mažesnis už 90 % nustatytą dydį, Bendrija sustabdo šios ribos taikymą;

c) iškilus trumpalaikiams ekonominiams sunkumams Bendrija pasilieka teisę po konsultacijų Jungtiniame komitete vieneriems metams išlaikyti nustatytą praeitų metų lygį.

d) kiekvienais metais gruodžio mėn. 1 d. Bendrija Jungtiniam komitetui nurodo sąrašą produktų, kuriems ateinančiais metais taikomos viršutinės ribos, ir tų ribų lygius;

e) importas pagal tarifų kvotas, atidarytas pagal 1 straipsnio 4 dalį, sugretinamas su tokiems pat produktams nustatytais viršutinių ribų lygiais;

f) nepaisant susitarimo 3 straipsnio ir 1 ir 2 šio protokolo straipsnių, kai pasiekiama šiame protokole nurodyto produkto importo viršutinė riba, bendrojo muitų tarifo muitai konkretaus produkto importui gali būti pakartotinai įvesti iki kalendorinių metų pabaigos.

Tuo atveju iki 1977 m. liepos 1 d.:

i) Danija, Norvegija ir Jungtinė Karalystė pakartotinai įveda šiuos muitus:

Metai | Taikomas bendrojo muitų tarifo muitų procentinis dydis |

1973 | 0 |

1974 | 40 |

1975 | 60 |

1976 | 80 |

ii) Airija pakartotinai įveda muitus, taikomus trečiosioms šalims.

Šio protokolo 1 ir 2 straipsniuose nurodyti muitai pakartotinai įvedami kitų metų sausio 1 d.;

g) po 1977 m. liepos 1 d. Susitariančiosios Šalys Jungtiniame komitete išnagrinėja galimybę peržiūrėti procentinį dydį, kuriuo padidinamos viršutinės ribos atsižvelgiant į vartojimo tendencijas bei importą į Bendriją ir patirtį, įgytą taikant šį straipsnį;

h) viršutinės ribos panaikinamos tarifų panaikinimo laikotarpio pabaigoje, kaip numatyta šio protokolo 1 ir 2 straipsniuose.

4 straipsnis

1. Pradinės sudėties Bendrija iki 1975 m. gruodžio 1 d. išlaiko mažiausią muitų normą šių produktų importui:

Bendrojo muitų tarifo pozicijos Nr. | Aprašymas | Išlaikyta mažiausia norma |

91.01 | Kišeniniai, rankiniai laikrodžiai ir kiti laikrodžiai, įskaitant sekundmačius | 0 – 35 AV dirbiniui |

91.07 | Laikrodžių mechanizmai (įskaitant sekundmačių mechanizmus, sujungti iš dalių A.Su balansyru ir su plaukine spyruokle | 0 – 28 AV dirbiniui |

91.11 | Kitos laikrodžių dalys: B.Laikrodžių mechanizmai, nesurinkti:I.Su balansyru ir su plaukine spyruokle | 0– 28 AV dirbiniui |

2. 1 straipsnio dalyje nurodyti muitai panaikinami dviem vienodais etapais 1976 m. sausio 1 d. ir 1977 m. liepos 1 d. Nepaisant susitarimo 5 straipsnio 3 dalies, taip sumažinti muitai taikomi suapvalinat iki antrosios dešimtainės trupmenos skilties.

3. Susitarimo nuostatos taikomos produktams, klasifikuojamiems Briuselio nomenklatūros 91 skyriuje, jei Šveicarija taiko 1967 m. susitarimo, papildančio Šveicarijos Konfederacijos ir Europos ekonominės bendrijos bei jos valstybių narių susitarimą dėl laikrodžių gamybos pramonės produktų, pasirašyto 1972 m. liepos 20 d., nuostatas.

Papildomame susitarime nustatytos prievolės laikomos prievolėmis, kaip apibrėžta šio susitarimo 22 straipsnyje.

B SKYRIUS

REŽIMAS, TAIKOMAS TAM TIKRŲ BENDRIJOS KILMĖS PRODUKTŲ IMPORTUI Į ŠVEICARIJĄ

5 straipsnis

1. Pradinės sudėties Bendrijos ir Airijos kilmės ir šio protokolo c priede išvardytų produktų importo muitai į Šveicariją laipsniškai panaikinami pagal šį tvarkaraštį:

Tvarkaraštis | Taikomas bazinio muito procentinis dydis |

1973 m. balandžio 1 d. | 95 |

1974 m. sausio 1 d. | 90 |

1975 m. sausio 1 d. | 85 |

1976 m. sausio 1 d. | 80 |

1977 m. liepos 1 d. | 65 |

1979 m. sausio 1 d. | 50 |

1980 m. sausio 1 d. | 50 |

1981 m. sausio 1 d. | 35 |

1982 m. sausio 1 d. | 35 |

1983 m. sausio 1 d. | 20 |

1984 m. sausio 1 d. | 0 |

2. Produktų, klasifikuojamų Briuselio nomenklatūros pozicijoje Nr. 44.18, turinčių pradinės sudėties Bendrijos ir Airijos kilmės statusą, importo į Šveicariją muitai laipsniškai mažinami pagal šį tvarkaraštį:

Tvarkaraštis | Taikomas bazinio muito procentinis dydis |

1973 m. balandžio 1 d. | 95 |

1974 m. sausio 1 d. | 90 |

1975 m. sausio 1 d. | 85 |

1976 m. sausio 1 d. | 80 |

1977 m. liepos 1 d. | 65 |

1979 m. sausio 1 d. | 50 |

1980 m. sausio 1 d. | 40 |

1981 m. sausio 1 d. | 20 |

1982 m. sausio 1 d. | 0 |

3. Nepaisant susitarimo 3 straipsnio, Šveicarija pasilieka teisę, atsižvelgdama į ekonominius poreikius ir administracines aplinkybes, taikyti šiuos muitus Danijos, Norvegijos ir Jungtinės Karalystės kilmės ir C priede nurodytų produktų importui:

Tvarkaraštis | Taikomas bazinio muito procentinis dydis |

1973 m. balandžio 1 d. | 0 |

1974 m. sausio 1 d. | 25 |

1975 m. sausio 1 d. | 37–5 |

1976 m. sausio 1 d. | 50 |

1977 m. liepos 1 d. | 65 |

1979 m. sausio 1 d. | 50 |

1980 m. sausio 1 d. | 50 |

1981 m. sausio 1 d. | 35 |

1982 m. sausio 1 d. | 35 |

1983 m. sausio 1 d. | 20 |

1984 m. sausio 1 d. | 0 |

6 straipsnis

Produktams, klasifikuojamiems Briuselio nomenklatūros pozicijose Nr. 44.18, 48.01 ir 48.07, iškilus didelių sunkumų Šveicarija pasilieka teisę įvesti viršutines nurodomąsias ribas pagal šio protokolo 3 straipsnyje nurodytą tvarką. Importui, viršijančiam šias ribas, gali būti įvedami ne didesni už taikomus trečiosioms šalims muitai.

--------------------------------------------------

A PRIEDAS

1974 m. tarifinių kvotų sąrašas

DANIJA, NORVEGIJA, JUNGTINĖ KARALYSTĖ

Bendrojo muitų tarifo pozicijos Nr. | Aprašymas | Dydis (metrinėmis tonomis) |

Danija | Norvegija | Jungtinė Karalystė |

48 skirsnis | POPIERIUS IR KARTONAS; POPIERIAUS PLAUŠIENOS, POPIERIAUS ARBA KARTONO DIRBINIAI | | | |

48.01 | Popierius ir kartonas (įskaitant celiuliozės vatą), pagaminti mašina, ritininis arba lakštinis: | | | |

C.Kraftpopierius ir kraftkartonas: | | | |

Ex II.Kiti, išskyrus kraftpopierių išoriniams daugiasluoksnio kartono sluoksniams (Kraftliner ) ir maišinį kraftpopierių | — | — | 145 |

Ex E.Kiti: | | | |

Biblinis popierius (Indijos popierius), kopijavimo popierius ir kitas rašomasis popierius, kurio sudėtyje nėra mechaninės medienos plaušienos arba kurio sudėtyje mechaninė plaušiena sudaro ne daugiau kaip 5 % | — | — | 202 |

Tapetai | — | — | 244 |

48.03 | Pergamentas arba nelaidus riebalams pergamentinis popierius ir kartonas, taip pat jo imitacijos ir glazūruotas permatomas popierius, ritininis ir lakštinis | — | — | 126 |

48.07 | Popierius ir kartonas, įmirkytas, padengtas, dažytu paviršiumi, dekoruotu paviršiumi arba spausdintas (nesudarantis 49 skirsnyje klasifikuojamų spaudinių) ritininis arba lakštinis | | | |

B.Kiti: | | | |

Padengtas spausdinimo arba rašomasis popierius | — | — | 152 |

Kitas | — | — | 586 |

48.16 | Dėžės, krepšiai ir kitos pakuotės iš popieriaus arba kartono | — | — | 207 |

48.21 | Kiti dirbiniai iš popieriaus masės, popieriaus, kartono arba celiuliozės vatos: | | | |

B.Kiti | — | — | 147 |

ex 48 skirsnis | Kiti produktai, klasifikuojami 48 skirsnyje, išskyrus produktus, klasifikuojamus 48.01 A subpozicijoje ir 48.09 pozicijoje | 1261 | 309 | 522 |

ex 49 skirsnis | Spausdintos knygos, laikraščiai, reprodukcijos ir kiti poligrafijos pramonės dirbiniai; rankraščiai, mašinraščiai ir brėžiniai, kuriems taikomi bendrojo muitų tarifo muitai (49.03, 49.05 A, 49.07 A, 49.07 Ο II, 49.08, 49.09, 49.10, 49.11 B pozicijos) | 190 | 96 | 756918,00 [1] |

[1] Svarų sterlingų.

--------------------------------------------------

B PRIEDAS

1973 M. NUSTATYTŲ VIRŠUTINIŲ RIBŲ SĄRAŠAS

Bendrojo muitų tarifo pozicijos Nr. | Aprašymas | Dydis (metrinėmis tonomis) |

73.02 | Ferolydiniai: | |

C.Ferosilicis | 6617 |

76.01 | Neapdorotas aliuminis; aliuminio atliekos ir laužas: | |

A.Neapdorotas | 9824 |

--------------------------------------------------

PRIEDAS

Produktų, kuriems Šveicarija sumažins Bendrijos atžvilgiu taikomus muitus pailgintu pereinamuoju laikotarpiu, sąrašas

Šveicarijos muitų tarifo pozicijos Nr. | Aprašymas |

4801. | Popierius ir kartonas (įskaitant celiuliozės vatą), pagaminti mašina, ritininis arba lakštinis: |

4803. | Pergamentas arba nelaidus riebalams pergamentinis popierius, taip pat jo imitacijos ir glazūruotas permatomas popierius, ritininis arba lakštinis |

20 | Kitas |

4807. | Popierius ir kartonas, įmirkytas, padengtas, dažytu paviršiumi, dekoruotu paviršiumi arba spausdintas (nesudarantis 49 skirsnyje klasifikuojamų spaudinių) ritininis arba lakštinis |

4815. | Kitas popierius ir kartonas, supjaustyti pagal nustatytus matmenis arba formą: |

22 | Kitas |

4821. | Kiti dirbiniai iš popieriaus masės, popieriaus, kartono arba celiuliozės vatos: |

20 | Staltiesės, servetėlės, ir nosinės |

--------------------------------------------------

Protokolas Nr. 2

dėl produktų, kuriems taikomos specialios priemonės, kad būtų atsižvelgta į jų sudėtyje esančių žemės ūkio produktų kainų skirtumus

1 straipsnis

Siekiant atsižvelgti į žemės ūkio produktų, sudarančių prekes, kurios nurodomos prie šio protokolo pridedamose lentelėse, kainų skirtumus, šis susitarimas netrukdo:

i) importuojant apmokestinti kintamo dydžio komponentu arba nustatytu dydžiu arba taikyti vidaus kainos kompensavimo priemones;

ii) taikyti dėl eksporto priimtas priemones.

2 straipsnis

1. Prie šio protokolo pridėtose lentelėse nurodytų produktų baziniai muitai yra šie:

a) pirminės sudėties Bendrijai: muitai, kurie buvo faktiškai taikyti 1972 m. sausio 1 d.;

b) Danijai, Airijai, Norvegijai ir Jungtinei Karalystei:

i) Reglamente (EEB) Nr. 1059/69 nurodytų produktų atžvilgiu:

- Airijai,

- Danijai, Norvegijai ir Jungtinei Karalystei – produktams, kuriems netaikoma Konvencija, įsteigianti Europos laisvosios prekybos asociaciją:

muitai, taikant Akto dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų 47 straipsnį, kuris buvo parengtas ir priimtas Europos Bendrijų bei Danijos Karalystės, Airijos, Norvegijos Karalystės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės konferencijos metu; Jungtiniam komitetui laiku pranešama apie šiuos bazinius muitus, tačiau bet kuriuo atveju iki 2 dalyje numatyto pirmojo sumažinimo,

ii) kitų produktų atžvilgiu: muitai, kurie buvo faktiškai taikyti 1972 m. sausio 1 d.;

c) Šveicarijai: prie šio protokolo pridėtoje II lentelėje nurodyti muitai.

2. Taip apibrėžtų bazinių muitų ir 1977 m. liepos 1 d. taikomų muitų, kurie nurodyti prie šio protokolo pridėtose lentelėse, skirtumai bus laipsniškai mažinami penkis kartus po 20 %, kiekvieną sumažinimą atliekant šiomis datomis:

1973 m. balandžio 1 d.,

1974 m. sausio 1 d.,

1975 m. sausio 1 d.,

1976 m. sausio 1 d.,

1977 m. liepos 1 d.

Tačiau, jeigu 1977 m. liepos 1 d. taikomas muitas yra bazinis muitas, skirtumas tarp šių muitų turi būti sumažintas 40 % 1974 m. sausio 1 d., o kitą kartą – po 20 % kiekvieną iš toliau nurodytų datų:

1975 m. sausio 1 d.,

1976 m. sausio 1 d.,

1977 m. liepos 1 d.

3. Nepaisant susitarimo 5 straipsnio 3 dalies, ir Bendrijai taikant Europos Bendrijų ir Danijos Karalystės, Airijos, Norvegijos Karalystės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos bei Šiaurės Airijos Karalystės konferencijos metu parengto Akto dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų 39 straipsnio 5 dalį, konkrečių muitų arba konkrečios mišrių muitų Jungtinės Karalystės muitų tarifų sistemoje dalies atžvilgiu, toliau išvardytiems produktams taikomos 1 ir 2 dalys suapvalinant iki ketvirtosios dešimtainės trupmenos skilties:

Jungtinės Karalystės muitų tarifo pozicijos Nr. | Aprašymas |

22.06 | Vermutai ir kiti vynai iš šviežių vynuogių, aromatinti aromatiniais ekstraktais |

ex 22.09 | Spiritai (kiti nei klasifikuojami pozicijoje Nr. 22.08); likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai, sudėtiniai alkoholiniai preparatai (žinomi kaip "koncentruoti ekstraktai"), naudojami gėrimų gamybai: Spiritai, kiti nei romas, arakas, tafija, džinas, viskis, degtinė, kurių etilo alkoholio kiekis 45,2o ar mažiau, ir slyvų, kriaušių arba vyšnių brendis, turintys kiaušinių ar kiaušinio trynių ir (arba) cukraus (sacharozės ar invertuotojo cukraus) |

4. Produktams, kurie klasifikuojami Jungtinės Karalystės muitų tarifo pozicijose Nr. 19.03, 22.06 ir 35.01 ir kurie nurodyti prie šio protokolo pridėtoje I lentelėje, Jungtinė Karalystė iki 1973 m. liepos 1 d. gali atidėti pirmąjį tarifo sumažinimą.

3 straipsnis

1. Šis protokolas taip pat taikomas Bendrojo muitų tarifo subpozicijoje 22.09 C klasifikuojamiems alkoholiniams gėrimams, kurie nenurodyti prie šio protokolo pridėtose I ir II lentelėse. Taisykles, reglamentuojančias šiems produktams taikomą tarifų sumažinimą, priima Jungtinis komitetas.

Nustatant šias taisykles arba vėliau, Jungtinis komitetas sprendžia, ar įrašyti į šį protokolą kitus Briuselio nomenklatūros 1–24 skirsniuose nurodytus produktus, kuriems Susitariančiųjų Šalių teritorijose netaikomi žemės ūkio norminiai aktai.

2. Tuo atveju Jungtinis komitetas prireikus papildo protokolo Nr. 3 II ir III priedus.

1 LENTELĖ

EUROPOS EKONOMINĖ BENDRIJA

Pastaba:

Šiame sąraše sutrumpinimai KDK – kintamojo dydžio komponentas, PMC – papildomas muitas cukrui, PMM – papildomas muitas miltams.

[1]

Bendrojo muitų tarifo pozicijos Nr. | Aprašymas | Baziniai muitai | Muitas, taikomas nuo 1977 m. liepos 1 d. |

15.10 | Riebalų rūgštys, rūgščiosios alyvos, gautos rafinuojant, riebalų alkoholiai: | | |

Ex C.Kitos riebalų rūgštys; rūgščiosios alyvos, gautos rafinuojant: | | |

Produktai gauti iš pušų medienos, kurių ne mažiau kaip 90 % masės sudaro riebiosios rūgštys | 4,5 % | 0 |

17.04 | Konditerijos gaminiai iš cukraus, neturintys kakavos: | | |

A.Saldišaknės ekstraktas, kurio sudėtyje esanti sacharozė sudaro daugiau kaip 10 % masės, bet nėra kitų medžiagų priedų | 21 % | 12 % |

B. Kramtomoji guma | 8 % + ne daugiau kaip 23 % KDK | KDK |

C.Baltasis šokoladas | 13 % + ne daugiau kaip 27 % KDK + PMC | KDK |

D.Kiti | 13 % + ne daugiau kaip 27 % KDK + PMC | KDK |

18.06 | Šokoladas ir kiti maisto produktai, turintys kakavos: | | |

A.Kakavos milteliai, saldinti tik pridedant sacharozę | 10 % + KDK | KDK |

B.Grietininiai ledai (kurių sudėtyje nėra ledų miltelių) ir kiti ledai | 12 % + ne daugiau kaip 27 % KDK + PMC | KDK |

C.Šokoladas ir šokolado produktai, įdaryti arba neįdaryti; konditerijos gaminiai iš cukraus ir jų pakaitalai, pagaminti iš cukraus pakaitalų, turintys kakavos | 12 % + ne daugiau kaip 27 % KDK + PMC | KDK |

D.Kiti: | | |

I.Kurių sudėtyje nėra pieno riebalų arba kurių sudėtyje esantys šie riebalai sudaro mažiau kaip 1,5 % masės: | | |

a)tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 500 g | 12 % + ne daugiau kaip 27 % KDK + PMC | KDK |

b)kiti: | | |

tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė didesnė kaip 500 g, bet ne didesnė kaip 1 kg | 19 % + KDK | KDK |

kiti | 19 % + KDK | 6 % + KDK |

II.Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro: | | |

a)ne mažiau kaip 1,5 %, bet ne daugiau kaip 6,5 % | | |

1.Tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 500 g | 12 % + ne daugiau kaip 27 % KDK + PMC | KDK |

2.Kiti: | | |

Tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė didesnė kaip 500 g, bet ne didesnė kaip 1 kg | 19 % + KDK | KDK |

Kiti | 19 % + KDK | 6 % + KDK |

b)daugiau kaip 6,5 % masės, bet mažiau kaip 26 % masės | | |

1.Tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 500 g | 12 % + KDK | KDK |

2.Kiti: | | |

tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė didesnė kaip 500 g, bet ne didesnė kaip 1 kg | 19 % + KDK | KDK |

kiti | 19 % + KDK | 6 % + KDK |

c)ne mažiau kaip 26 % masės: | | |

1.Tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 500 g | 12 % + KDK | KDK |

2.Kiti: | | |

Tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė didesnė kaip 500 g, bet ne didesnė kaip 1 kg | 19 % + KDK | KDK |

kiti | 19 % + KDK | 6 % + KDK |

19.01 | Salyklo ekstraktas | 8 % + KDK | KDK |

19.02 | Maisto produktai iš miltų, kruopų, rupinių, krakmolo arba salyklo ekstrakto, naudojami kūdikių maistui arba dietiniams ar kulinariniams tikslams, kurių sudėtyje esanti kakava sudaro mažiau kaip 50 % masės | 11 % + KDK | KDK |

19.03 | Makaronai, spagečiai ir panašūs gaminiai | 12 % + KDK | KDK |

19.04 | Tapijoka ir sago palmių šerdys; tapijokos ir sago palmių šerdžių pakaitalai, pagaminti iš bulvių arba kitų krakmolų | 10 % + KDK | KDK |

19.05 | Paruošti maisto produktai, pagaminti išpučiant arba skrudinant javų grūdus ar javų grūdų produktus (išpūsti ryžiai, kukurūzų dribsniai ir panašūs gaminiai) | 8 % + KDK | KDK |

19.06 | Ostijos ir kalėdaičiai, tuščios kapsulės, naudojamos farmacijoje, plokštieji vafliai, ryžinis popierius ir panašūs produktai | 7 % + KDK | KDK |

19.07 | Duona, džiūvėsiai ir kiti kepiniai, kurių sudėtyje nėra pridėtojo cukraus, medaus, kiaušinių, riebalų; sūrio arba vaisių | | |

A.Duoniniai traškučiai | 9 % + ne daugiau kaip 24 % KDK + PMM | KDK |

B.Macai | 6 % + ne daugiau kaip 20 % KDK + PMM | KDK |

C.Diabetikams skirta duona su glitimu | 14 % + KDK | KDK |

D.Kiti | 14 % + KDK | KDK |

19.08 | Pyragai, sausainiai, bandelės ir kiti kepiniai, kurių sudėtyje yra bet koks kiekis kakavos arba kurių sudėtyje nėra kakavos: | | |

A.Meduoliai su imbiero priedais ir panašūs produktai | 13 % + KDK | KDK |

B.Kiti | 13 % + ne daugiau kaip 30 % KDK + PMM arba 35 % + PMC | KDK |

21.01 | Skrudintų trūkažolių (cikorijų) ir kitų skrudintų kavos pakaitalų ekstraktai, esencijos ir koncentratai: | | |

A.Skrudintos trūkažolės (cikorijos) ir kiti skrudinti kavos pakaitalai: | | |

II.Kiti | 8 % + KDK | KDK |

B.Produktų, aprašytų A subpozicijoje, ekstraktai, esencijos ir koncentratai: | | |

II.Kiti | 14 % + KDK | KDK |

21.04 | Padažai, sumaišyti uždarai ir sumaišyti pagardai: | | |

B.Kiti: | | |

kurių sudėtyje yra pomidorų | 18 % | 10 % |

nenurodyti | 18 % | 6 % |

21.05 | Sriubos ir sultiniai, skysto, kieto arba miltelių pavidalo, homogenizuoti sudėtiniai maisto produktai | | |

A.Sriubos ir sultiniai, skysti, tiršti arba miltelių pavidalo: | | |

kurių sudėtyje yra pomidorų | 18 % | 10 % |

nenurodyti | 18 % | 6 % |

21.06 | Natūralios mielės (aktyviosios arba neaktyviosios); paruošti kepimo milteliai: | | |

A.Aktyviosios natūralios mielės: | | |

II.Kepimo mielės | 15 % + KDK | KDK |

B.Neaktyviosios natūralios mielės: | | |

I.Tablečių, kubelių ar panašių pavidalų arba tiesiogiai supakuotos į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg | 13 % | 4 % |

II.Kitos | 8 % | 4 % |

21.07 | Maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje: | | |

A.Grūdai, turintys grūdų arba burbuolių pavidalą, apvirti arba paruošti kitu būdu | 13 % + KDK | KDK |

B.Ravioliai, makaronai, spagečiai ir panašūs produktai, neįdaryti, virti; pirmiau nurodyti produktai, įdaryti | 13 % + KDK | KDK |

C.Grietininiai ledai (kurių sudėtyje nėra ledų miltelių) ir kiti ledai | 13 % + KDK | KDK |

D.Paruoštas jogurtas; paruoštas pienas, miltelių pavidalo, naudojami kūdikiams maitinti skirtiems produktams arba dietiniams ar kulinarijos tikslams | 13 % + KDK | KDK |

E.Sūris fondues | 13 % + ne daugiau kaip 35 AV 100 kg neto masės | KDK su ne daugiau kaip 25 AV 100 kg neto masės |

F.Kiti: | | |

I.Kurių sudėtyje nėra pieno riebalų arba kurių sudėtyje esantys tokie riebalai sudaro mažiau kaip 1,5 % masės: | | |

a)kurių sudėtyje nėra sacharozės arba kurių sudėtyje esanti sacharozė (įskaitant invertuotąjį cukrų, išreikštą sacharozės kiekiu) sudaro mažiau kaip 5 % masės: | | |

ex. 1. Kurių sudėtyje nėra krakmolo arba kurių sudėtyje esantis krakmolas sudaro mažiau kaip 5 % masės:–baltymų hidrolizatai, mielių autolizatai | 20 % | 6 % |

2.Kurių sudėtyje esantis krakmolas sudaro ne mažiau kaip 5 % masės | 13 % + KDK | KDK |

b)kurių sudėtyje esanti sacharozė (įskaitant invertuotąjį cukrų, išreikštą sacharozės kiekiu) sudaro ne mažiau kaip 5 %, bet mažiau kaip 15 % masės | 13 % + KDK | KDK |

c)kurių sudėtyje esanti sacharozė (įskaitant invertuotąjį cukrų, išreikštą sacharozės kiekiu) sudaro ne mažiau kaip 15 %, bet mažiau kaip 30 % masės | 13 % + KDK | KDK |

d)kurių sudėtyje esanti sacharozė (įskaitant invertuotąjį cukrų, išreikštą sacharozės kiekiu) sudaro ne mažiau kaip 30 %, bet mažiau kaip 50 % masės | 13 % + KDK | KDK |

e)kurių sudėtyje esanti sacharozė (įskaitant invertuotąjį cukrų, išreikštą sacharozės kiekiu) sudaro ne mažiau kaip 50 %, bet mažiau kaip 85 % masės | 13 + KDK | KDK |

f)kurių sudėtyje esanti sacharozė (įskaitant invertuotąjį cukrų, išreikštą sacharozės kiekiu) sudaro ne mažiau kaip 85 % masės | 13 % + KDK | KDK |

II.Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro ne mažiau kaip 1,5 %, bet mažiau kaip 6 % masės | 13 % + KDK | KDK |

III.Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro ne mažiau kaip 6 %, bet mažiau kaip 12 % masės | 13 % + KDK | KDK |

IV.Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro ne mažiau kaip 12 %, bet mažiau kaip 18 % masės | 13 % + KDK | KDK |

V.Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro ne mažiau kaip 18 %, bet mažiau kaip 26 % masės | 13 % + KDK | KDK |

VI.Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro ne mažiau kaip 26 %, bet mažiau kaip 45 % masės: | | |

tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg | 13 % + KDK | KDK |

kiti | 13 % + KDK | 6 % + KDK |

VII.Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro ne mažiau kaip 26 %, bet mažiau kaip 45 % masės: | | |

tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg | 13 % + KDK | KDK |

kiti | 13 % + KDK | 6 % + KDK |

VIII.Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro ne mažiau kaip 65 %, bet mažiau kaip 85 % masės: | | |

tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg | 13 % + KDK | KDK |

kiti | 13 % + KDK | 6 % + KDK |

F. IX.Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro ne mažiau kaip 85 % masės: | | |

tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg | 13 % + KDK | KDK |

kiti | 13 % + KDK | 6 % + KDK |

22.02 | Limonadai, aromatizuoti mineraliniai vandenys bei aromatizuoti gazuotieji vandenys ir kiti nealkoholiniai gėrimai, į kuriuos nepridėta vaisių ir daržovių sulčių, klasifikuojamų 20.07 pozicijoje: | | |

ex A.Kurių sudėtyje nėra pieno arba pieno riebalų: | | |

į kuriuos pridėta cukraus (sacharozės arba invertuotojo cukraus) | 15 % | 0 |

B.Kiti | 8 % + KDK | KDK |

22.03 | Salyklinis alus | 24 % | 10 % |

22.06 | Vermutai ir kiti vynai iš šviežių vynuogių, aromatizuoti aromatiniais ekstraktais: | | |

A.Kurių faktinė alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 18o, induose, kurių talpa: | | |

I.Ne didesnė kaip 2 litrai | 17 AV /hl | 0 |

II.Didesnė kaip 2 litrai | 14 AV /hl | 0 |

B.Kurių faktinė alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 18o, bet ne didesnė kaip 22o, induose, kurių talpa: | 19 AV /hl | 0 |

I.Ne didesnė kaip 2 litrai | | |

II.Didesnė kaip 2 litrai | 16 AV /hl | 0 |

C.Kurių faktinė alkoholio koncentracija didesnė kaip 22o, induose, kurių talpa: | | |

I.Ne didesnė kaip 2 litrai | 1,60 AV /hl alkoholio laipsniui + 10 AV/hl | 0 |

II.Didesnė kaip 2 litrai | 1,60 AV /hl alkoholio laipsniui | 0 |

22.09 | Spiritai (išskyrus klasifikuojamus 22.08 pozicijoje); likeris ir kiti spiritiniai gėrimai; sudėtiniai alkoholiniai preparatai (vadinami "koncentruotais ekstraktais"), skirti gėrimų gamybai: | | |

C.Spiritiniai gėrimai: | | |

Ex VKiti: | | |

kurių sudėtyje yra kiaušinių arba kiaušinių trynių ir/arba cukraus (sacharozės arba invertuotojo cukraus): | | |

a)ne didesnė kaip 2 litrai | 1,60 AV /hl alkoholio laipsniui + 10 AV/hl | 1 AV /hl alkoholio laipsniui +6 AV/hl |

b)didesnė kaip 2 litrai | 1,60 AV /hl alkoholio laipsniui | 1 AV/hl alkoholio laipsniui |

29.04 | Alifatiniai alkoholiai ir jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai: | | |

C.Polihidroksiliniai alkoholiai: | | |

II.Manitolis | 12 % + KDK | 8 % + KDK |

C. III.Gliucitolis (sorbitolis) | | |

a)vandeniniame tirpale: | | |

1.Kurio sudėtyje esantis manitolis, išreikštas gliucitolio (sorbitolio) kiekiu, sudaro ne daugiau kaip 2 % masės | 12 % + KDK | 6 % + KDK |

2.Kiti | 9 % + KDK | 6 % + KDK |

b)kiti: | | |

1.Kurio sudėtyje esantis manitolis, išreikštas gliucitolio (sorbitolio) kiekiu, sudaro ne daugiau kaip 2 % masės | 12 % + KDK | 6 % + KDK |

2.Kiti | 9 % + KDK | 6 % + KDK |

29.10 | Acetaliai ir hemiacetaliai, ir acetaliai ir hemiacetaliai, kurių molekulėse yra deguoninių funkcinių grupių, ir jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai: | | |

ex B.Kiti: | | |

Metilogliukozidai | 14,4 % | 8 % |

29.14 | Monokarboksirūgštys ir jų anhidridai, halogenidai, peroksidai ir peroksirūgštys; jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai: | | |

Ex A.Sočiosios alifatinės monokarboksirūgštys: | | |

Manitolio ir gliucitolio (sorbitolio) esteriai | Nuo 8,8 % iki 18,4 % | 8 % |

Ex B.Nesočiosios alifatinės monokarboksirūgštys: | | |

Manitolio ir gliucitolio (sorbitolio) esteriai | Nuo 12 % iki 13,6 % | 8 % |

29.15 | Polikarboksirūgštys ir jų anhidridai, halogenidai, peroksidai ir peroksirūgštys; jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai: | | |

A.Alifatinės polikarboksirūgštys: | | |

Ex V.Kiti: | | |

Itakono rūgštis ir jos druskos bei esteriai: | 10,4 % | 0 |

29.16 | Karboksirūgštys, kurių molekulėse yra alkoholinė, fenolinė, aldehidinė ar ketoninė funkcinė grupė ir kitos karboksirūgštys, kurių molekulėse yra deguoninių funkcinių grupių, ir jų anhidridai, halogenidai, peroksidai ir peroksirūgštys; jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai: | | |

A.Karboksirūgštys, kurių molekulėse yra alkoholinė funkcija: | | |

I.Pieno rūgštis ir jos druskos bei esteriai | 13,6 % | 0 |

IV.Citrinų rūgštis ir jos druskos bei esteriai: | | |

a)citrinų rūgštis | 15,2 % | 0 |

b)neapdorotas kalcio citratas | 5,6 % | 0 |

c)kiti | 16 %. | 0 |

Ex VIII.Kiti: | | |

glicerolio, glikolio, cukraus, izocukraus ir heptacukraus rūgštys ir jų druskos bei esteriai | 12 % | 8 % |

29.35 | Heterocikliniai junginiai; nukleino rūgštys: | | |

Ex Q.Kiti: | | |

bevandeniai manitolio ir gliucitolio (sorbitolio) junginiai, išskyrus maltolį ir izomaltolį | 10,4 % | 8 % |

29.43 | Chemiškai gryni cukrūs, išskyrus sacharozę, gliukozę ir laktozę; cukrų eteriai ir cukrų esteriai bei jų druskos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 29.39, 29.41 ir 29.42 pozicijose: | | |

B.Kiti | 20 % | 8 % |

29.44 | Antibiotikai: | | |

A.Penicilinai | 16,8 % | 0 |

35.01 | Kazeinas, kazeinatai ir kiti kazeino dariniai; kazeininiai klijai: | | |

A.Kazeinas: | | |

1.Skirtas regeneruotų tekstilės pluoštų gamybai [1] | 2 % | 0 |

II.Skirtas naudoti pramonėje, išskyrus maisto produktų ir pašarų gamybą: [1] | | |

kurio sudėtyje esančio vandens kiekis sudaro ne mažiau kaip 50 % masės | 5 % | 0 |

kiti | 5 % | 3 % |

III.Kiti | 14 % | 12 % |

B.Kazeino klijai | 13 % | 11 % |

C.Kiti | 10 % | 8 % |

35.05 | Dekstrinai ir dekstrininiai klijai; tirpūs arba skrudinti krakmolai; krakmolo klijai: | | |

A.Dekstrinai; tirpūs arba skrudinti krakmolai | 14 % + KDK | KDK |

B.Klijai, pagaminti iš dekstrino arba krakmolo | 13 % + ne daugiau kaip 18 % KDK | KDK |

35.06 | Paruošti klijai, nenurodyti kitoje vietoje; produktai, tinkami naudoti kaip klijai, pateikiami mažmeninei prekybai kaip klijai, kurių pakuotės masė ne didesnė kaip 1 kg: | | |

A.Paruošti klijai, nenurodyti kitoje vietoje: | | |

ex II.Kiti klijai: | | |

daugiausia sudaryti iš natrio silikato emulsijos | 12,8 % | 0 |

Ex B.Produktai, tinkami naudoti kaip klijai, pateikiami mažmeninei prekybai kaip klijai pakuotėse, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg: | | |

daugiausia sudaryti iš natrio silikato emulsijos | 15,2 % | 0 |

38.12 | Paruošti dažiklių fiksatoriai, užpildai ir kandikai, naudojami tekstilės, popieriaus, odos pramonėje arba panašiose pramonės šakose: | | |

A.Paruošti dažiklių fiksatoriai ir paruošti užpildai: | | |

I.Daugiausia iš krakmolingų medžiagų | 13 % + ne daugiau kaip 20 % KDK | KDK |

38.19 | Chemijos produktai ir chemijos pramonės arba giminingų pramonės šakų gaminiai (įskaitant sudarytus iš gamtinių produktų mišinių), nenurodyti kitoje vietoje; chemijos pramonės arba giminingų pramonės šakų liekamieji produktai, nenurodyti kitoje vietoje: | | |

Q.Liejimo gurgučių rišikliai daugiausia sudaryti iš sintetinių dervų | 12,8 % | 8 % |

ex T.Kiti: | | |

gliucitolio (sorbitolio) krekingo produktai | 14,4 % | 8 % |

39.02 | Polimerizacijos ir kopolimerizacijos produktai (pavyzdžiui, polietilenas, politetrahaloetilenai, poliizobutilenas, polistirenas, polivinilchloridas, polivinilacetatas, polivinilchloracetatas ir kiti polivinilo dariniai, poliakriliniai ir polimetakriliniai dariniai, kumaroninės-ideninės dervos): | | |

ex C.Kiti: | | |

klijai, daugiausia sudaryti iš dervų emulsijų | Nuo 12 % iki 18,4 % | 0 |

39.06 | Kiti stambiamolekuliniai polimerai, dirbtinės dervos ir dirbtiniai plastikai, įskaitant algino rūgštį, jos druskas ir esterius; linoksinas: | | |

ex B.Kiti:dekstranas | 16 % | 6 % |

nenurodyti, išskyrus linoksiną | 16 % | 8 % |

II LETELĖ

ŠVEICARIJA

Šveicarijos muitų tarifų pozicijos Nr. | Aprašymas | [2]Bazinis muitas | [2]Muitas, taikomas nuo 1997 m. liepos 1 d. |

CHF/100 kg bruto | CHF/100 kg bruto |

1510. | Riebalų rūgštys, rūgščiosios alyvos, gautos rafinuojant, riebalų alkoholiai: | | |

ex 20 | talo alyvos riebalų rūgštys | 1,0 | 0 |

1704. | Konditerijos gaminiai iš cukraus, neturintys kakavos: | | |

20 | kramtomoji guma | 41,0 + ne daugiau kaip 70,0 KDK | KDK |

30 | kiti | 53,0 + ne daugiau kaip 90,0 KDK | KDK |

1806.01 | Šokoladas ir kiti maisto produktai, turintys kakavos: | | |

ex | grietininiai ledai | 50,0 | 47,50 |

ex | kiti, išskyrus mišinius, kurių sudėtyje esantys sviesto riebalai sudaro daugiau kaip 12 % masės arba daugiau kaip 20 % pieno sudedamųjų dalių, didesnėse kaip 1 kg neto masės pakuotėse | 50,0 | 40,0 |

1901.01 | Salyklo ekstraktas | 20,0 + KDK | KDK |

1902. | Maisto produktai iš miltų, kruopų, rupinių, krakmolo arba salyklo ekstrakto, naudojami kūdikių maistui arba dietiniams ar kulinariniams tikslams, kurių sudėtyje esanti kakava sudaro mažiau kaip 50 % masės: | | |

ex 10 | maisto produktai, kuriuose bulvių miltai dominuoja manų kruopose, dribsniuose, etc., arba ir ne maisto produktai, kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro daugiau kaip 12 % masės, didesnėse kaip 2 kg neto masės pakuotėse | 10,0 + KDK | KDK |

ex 20 | kiti, išskyrus maisto produktus, kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro daugiau kaip 12 % masės, didesnėse kaip 2 kg neto masės pakuotėse | 20,0 + ne daugiau kaip 40,0 KDK | KDK |

1903.01 | Makaronai, spagečiai ir panašūs gaminiai | 3,0 + ne daugiau kaip 25,0 KDK | KDK |

1904. | Tapijoka ir sago palmių šerdys; tapijokos ir sago palmių šerdžių pakaitalai, pagaminti iš bulvių arba kitų krakmolų: | | |

10 | tapijoka, pagaminta iš bulvių krakmolo | 5,0 | 4,0 |

20 | kiti | 2,50 | 2,0 |

1905.01 | Paruošti maisto produktai, pagaminti išpučiant arba skrudinant javų grūdus ar javų grūdų produktus: išpūsti ryžiai, kukurūzų dribsniai ir panašūs gaminiai | 25,0 | 20,0 |

1906.01 | Ostijos ir kalėdaičiai, tuščios kapsulės, naudojamos farmacijoje, plokštieji vafliai, ryžinis popierius ir panašūs produktai | 40,0 | 32,0 |

1907. | Duona, džiūvėsiai ir kiti kepiniai, kurių sudėtyje nėra pridėtojo cukraus, medaus, kiaušinių, riebalų; sūrio arba vaisių: | | |

10 | nepateikti supakuoti pardavimui | 5,0 | 4,0 |

20 | pateikti bet kaip, supakuoti pardavimui | 15,0 + ne daugiau kaip 35,0 KDK | KDK |

1908. | Pyragai, sausainiai, bandelės ir kiti kepiniai, kurių sudėtyje yra bet koks kiekis kakavos, arba kurių sudėtyje nėra kakavos: | | |

10 | į kuriuos nepridėta cukraus, kakavos arba šokolado | 27,0 + ne daugiau kaip 55,0 KDK | KDK |

20 | kiti | 60,0 + ne daugiau kaip 100,0 KDK | KDK |

2101. | Skrudintų trūkažolių (cikorijų) ir kitų skrudintų kavos pakaitalų ekstraktai, esencijos ir koncentratai: | | |

ex 10 | skrudinti kavos pakaitalai, sveiki arba supjaustyti gabalais, išskyrus skrudintas trūkažoles | 2,0 | 1,60 |

ex 12 | kiti, išskyrus skrudintos trūkažolės produktus | 21,0 + ne daugiau kaip 50,0 KDK | KDK |

2104. | Padažai, sumaišyti uždarai ir sumaišyti pagardai: | | |

| skirti pramoninei gamybai | 10,0 | 0 |

| kiti: | | |

10 | produktai, kurių sudėtyje yra pomidorų | 50,0 | 27,50 |

20 | kiti | 50,0 | 0 |

2105. | Sriubos ir sultiniai, skysto, kieto arba miltelių pavidalo, homogenizuoti sudėtiniai maisto produktai: | | |

10 | sriubos ir sultiniai, skysti, tiršti arba miltelių pavidalo | | |

| produktai, kurių sudėtyje yra pomidorų | 50,0 | 27,50 |

| kiti | 50,0 | 0 |

2106. | Natūralios mielės (aktyviosios arba neaktyviosios); paruošti kepimo milteliai: | | |

ex 20 | kitos natūralios mielės | 10,0 | 4,0 |

2107. | Maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje: | | |

ex 10 | daržovių koncentratų ir ekstraktų nealkoholiniai mišiniai, į kuriuos pridėta cukraus arba ne | 120 + KDK | |

16 | javų grūdai, smulkinti ir paruošti kukurūzų dribsnių gamybai ir panašūs produktai | 6,0 | 4,80 |

20 | konservuoti kukurūzai | 13 + ne daugiau kaip 25 KDK | KDK |

22 | greitai išverdantys ryžiai | 30,0 | 24,0 |

26 | kūdikiams maitinti skirti produktai | 50,0 | 40,0 |

ex 40 | grietininiai ledai | 110,0 | 100,0 [3] |

ex 40 | baltymų hidrolizatai, mielių autolizatai | 110,0 | 30,0 |

ex 40 | paruošti jogurtai | 110,0 | 100,0 |

ex 40 | kiti, išskyrus produktus, kurių sudėtyje esantys sviesto riebalai sudaro daugiau kaip 12 % masės arba daugiau kaip 20 % pieno sudedamųjų dalių, didesnėse kaip 1 kg neto masės pakuotėse | 44 + KDK | KDK |

2202. | Limonadai, aromatizuoti mineraliniai vandenys ir aromatizuoti gazuotieji vandenys ir kiti nealkoholiniai gėrimai, į kuriuos nepridėta vaisių ir daržovių sulčių, klasifikuojamų 20.07 pozicijoje: | | |

40 | kiti | 8,0 | 6,40 |

2203. | Salyklinis alus: | | |

08 | cisternose arba statinėse, kurių talpa didesnė kaip 2 hektolitrai | 15,0 [4] | 6,0 [4] |

10 | statinėse, kurių talpa ne didesnė kaip 2 hektolitrai | 9,0 [4] | 3,50 [4] |

| buteliuose, skardinėse ir panašiose talpyklose: | | |

12 | stikliniuose buteliuose | 16,0 [4] | 6,0 [4] |

14 | kiti | 20,0 [4] | 8,0 [4] |

2206. | Vermutai ir kiti vynai iš šviežių vynuogių, aromatizuoti aromatiniais ekstraktais: | | |

10 | kurių alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 18o | 30,0 | 0 |

20 | kurių alkoholio koncentracija didesnė kaip 18o | 50,0 | 0 |

2209. | Spiritai (išskyrus klasifikuojamus 2208 pozicijoje); likeris ir kiti spiritiniai gėrimai; sudėtiniai alkoholiniai preparatai (vadinami "koncentruotais ekstraktais"), skirti gėrimų gamybai: | | |

ex 40 | likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai, į kuriuos pridėta cukraus, aromatizuoti arba nearomatizuoti: į kuriuos pridėta cukraus arba kiaušinių | 75,0 | 45,0 |

2904. | Alifatiniai alkoholiai ir jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai: | | |

50 | gliucitolis (sorbitolis) | 2,20 | 0 |

ex 60 | manitolis | 1,50 | 0 |

ex 2910.01 | metilogliukozidai | 2,0 | 0 |

ex 2914.44 | manitolio ir gliucitolio (sorbitolio) esteriai | 1,50 | 0 |

ex 2915.30 | Itakono rūgštis, jos druskos ir esteriai | 1,50 | 0 |

2916. | Karboksirūgštys, kurių molekulėse yra alkoholinė, fenolinė, aldehidinė ar ketoninė funkcinė grupė ir kitos karboksirūgštys, kurių molekulėse yra deguoninių funkcinių grupių, ir jų anhidridai, halogenidai, peroksidai ir peroksirūgštys; jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai: | | |

10 | pieno rūgštis | 0,75 | 0 |

12 | pieno rūgšties druskos (laktatai) | 5,0 | 0 |

30 | citrinų rūgštis | 2,0 | 0 |

32 | citrinų rūgšties druskos (citratai) | 2,0 | 0 |

ex 60 | Pieno rūgšties druskos esteriai ir citrinų rūgšties esteriai; gliukono rūgštis, jos druskos ir esteriai; glicerolio, glikolio, cukraus, izocukraus ir heptacukraus rūgštys ir jų druskos bei esteriai | 2,50 | 0 |

2935. ex 30 | bevandeniai manitolio ir gliucitolio (sorbitolio) junginiai (pavyzdžiui, sorbitano) išskyrus maltolį ir izomaltolį | 1,50 | 0 |

2943. | Chemiškai gryni cukrūs, išskyrus sacharozę, gliukozę ir laktozę; cukrų eteriai ir cukrų esteriai bei jų druskos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2939, 2941 ir 2942 pozicijose: | | |

ex 10 | sorbozė | 8,50 | 0 |

ex 20 | sorbozės druskos ir esteriai | 1,50 | 0 |

ex 2944.01 | Penicilinai | 50,0 | 0 |

3501. | Kazeinas, kazeinatai ir kiti kazeino dariniai; kazeininiai klijai: | | |

20 | kazeininiai klijai | 22,0 | 15,0 |

3505.01 | Dekstrinai ir dekstrininiai klijai; tirpūs arba skrudinti krakmolai; krakmolo klijai | 6,0 | 4,80 |

3506. | Paruošti klijai, nenurodyti kitoje vietoje; produktai, tinkami naudoti kaip klijai, pateikiami mažmeninei prekybai kaip klijai, kurių pakuotės masė ne didesnė kaip 1 kg: | | |

ex 12 | daugiausia sudaryti iš natrio silikato emulsijos | 7,0 | 0 |

ex 20 | daugiausia sudaryti iš natrio silikato emulsijos | 20,0 | 0 |

ex 3812.01 | Paruošti dažiklių fiksatoriai ir paruošti užpildai, daugiausia sudaryti iš krakmolo | 5,0 | 0 |

3819. | Chemijos produktai ir chemijos pramonės arba giminingų pramonės šakų gaminiai (įskaitant sudarytus iš gamtinių produktų mišinių), nenurodyti kitoje vietoje; chemijos pramonės arba giminingų pramonės šakų liekamieji produktai, nenurodyti kitoje vietoje: | | |

ex 50 | gliucitolio (sorbitolio) krekingo produktai; liejimo gurgučių rišikliai, daugiausia sudaryti iš sintetinių dervų | 1,50 | 0 |

3902. | Polimerizacijos ir kopolimerizacijos produktai: | | |

ex 20 | klijai, daugiausia sudaryti iš dervų emulsijų | 6,50 | 0 |

ex 22 | klijai, daugiausia sudaryti iš dervų emulsijų | 6,50 | 0 |

3906. | Kiti stambiamolekuliniai polimerai, dirbtinės dervos ir dirbtiniai plastikai, įskaitant algino rūgštį, jos druskas ir esterius; linoksinas: | | |

ex 10 | išskyrus algino rūgštį, jos druskas ir esterius ir išskyrus linoksiną | 2,50 | 0 |

ex 20 | išskyrus algino rūgštį, jos druskas ir esterius ir išskyrus linoksiną | 2,50 | 0 |

ex 30 | išskyrus algino rūgštį, jos druskas ir esterius ir išskyrus linoksiną | 15,0 | 0 |

ex 32 | išskyrus algino rūgštį, jos druskas ir esterius ir išskyrus linoksiną | 30,0 | 0 |

ex 40 | išskyrus algino rūgštį, jos druskas ir esterius ir išskyrus linoksiną | 40,0 | 0 |

ex 42 | išskyrus algino rūgštį, jos druskas ir esterius ir išskyrus linoksiną | 55,0 | 0 |

[1] Šios subpozicijos įrašui taikomos sąlygos, kurias nustato kompetentingos institucijos.

[2] Produktams, kurių sudėtyje yra alkoholio, taikomi mokėjimai, kuriuos nustato Šveicarijos muitų įstatymai dėl alkoholio.

[3] Ši norma bus sumažinta iki 90 CHF, kai visoje Bendrijos teritorijoje leidžiama pardavinėti valgomuosius ledus, kurių sudėtyje yra augalinių riebalų.

[4] Su papildomu muitu (miežiai ir kiti pagrindiniai produktai, naudojami alaus gamyboje).

--------------------------------------------------

Protokolas Nr. 3

dėl sąvokos "produktų kilmė" apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų

I DALIS

Sąvokos "produktų kilmė" apibrėžimas

1 straipsnis

Siekiant įgyvendinti Susitarimą ir nepažeidžiant šio protokolo 2 ir 3 straipsnių nuostatų, šie produktai laikomi:

1. Bendrijos kilmės produktais:

a) visiškai gauti Bendrijoje produktai;

b) Bendrijoje gauti produktai, kuriuos gaminant naudojami kiti nei a punkte nurodyti produktai, jei tokie produktai buvo pakankamai apdirbti ar perdirbti, kaip apibrėžta 5 straipsnyje. Tačiau šis reikalavimas netaikomas produktams, kurie, kaip apibrėžta šiame protokole, yra kilę Šveicarijoje.

2. Šveicarijos kilmės statusą turintys produktai:

a) Šveicarijoje visiškai gauti produktai;

b) Šveicarijoje gauti produktai, kuriuos gaminant naudojami kiti nei a punkte nurodyti produktai, jei tokie produktai buvo pakankamai apdirbti ar perdirbti, kaip apibrėžta 5 straipsnyje. Tačiau šis reikalavimas netaikomas produktams, kurie, kaip apibrėžta šiame protokole, yra kilę Bendrijoje.

C sąraše nurodyti produktai laikinai nepatenka į šio protokolo taikymo sritį.

2 straipsnis

1. Kadangi prekyba tarp Bendrijos ir Austrijos, Suomijos, Islandijos, Portugalijos ir Švedijos ir tarp Šveicarijos bei pastarųjų penkių valstybių, ir taip pat tarp kiekvienos iš tų penkių valstybių tarpusavyje yra reglamentuojama susitarimais, kuriuose nustatomos identiškos šiam protokolui taisyklės, šie produktai laikomi:

A. Bendrijos kilmės produktais: 1 straipsnio 1 dalyje nurodyti produktai juos eksportavus iš Bendrijos nebuvo apdirbti ar perdirbti bet kurioje iš šių penkių šalių arba nebuvo pakankamai perdirbti ar apdirbti, kad būtų galima jiems suteikti vienos iš šių šalių statusą kilmės statusą, vadovaujantis pirmiau nurodytų susitarimų šio protokolo 1 straipsnio 1 dalies b punkto ir 2 straipsnio b dalies nuostatomis, tuo atveju, kai:

a) tik produktai, kilę šiose penkiose šalyse arba Bendrijoje arba Šveicarijoje buvo panaudoti perdirbant ar apdirbant;

b) jei procentinė taisyklė apriboja 5 straipsnio A arba B sąrašuose pateiktų kilmės statuso neturinčių produktų, kurie gali būti panaudoti tam esant tam tikrom sąlygoms, dalį vertėje, pridedamoji vertė gaunama kiekvienoje šalyje pagal procentines taisykles ir pagal kitas taisykles, kurios pateiktos nurodytuose sąrašuose, nesudarant galimybes kumuliacijai iš vienos šalies į kitą.

B. Šveicarijos kilmės statusą turintys produktai: 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti produktai juos eksportavus iš Šveicarijos nebuvo apdirbti ar perdirbti bet kurioje iš šių penkių šalių arba nebuvo pakankamai apdirbti ar perdirbti, kad būtų galima jiems suteikti vienos iš šių šalių statusą kilmės statusą, vadovaujantis pirmiau nurodytų susitarimų šio protokolo 1 straipsnio 1 dalies b punkto ir 2 straipsnio b dalies nuostatomis, tuo atveju, kai:

a) tik produktai kilę šiose penkiose šalyse, arba Bendrijoje, arba Šveicarijoje buvo panaudoti perdirbant ar apdirbant;

b) jei procentinė taisyklė apriboja 5 straipsnio A arba B sąrašuose pateiktų kilmės statuso neturinčių produktų, kurie gali būti panaudoti tam esant tam tikrom sąlygoms, dalį vertėje, pridedamoji vertė gaunama kiekvienoje šalyje pagal procentines taisykles ir pagal kitas taisykles, kurios pateiktos nurodytuose sąrašuose, nesudarant galimybes kumuliacijai iš vienos šalies į kitą.

2. Siekiant įgyvendinti 1 dalies A punkto a papunktį ir B punkto b papunktį, tas faktas, kad buvo panaudotikiti nei šioje straipsnio dalyje nurodyti produktai ne didesne nei bendra 5 % dalimi nuo bendros gautų bei importuotų į Šveicariją arba Bendriją produktų vertės, neturi poveikio nustatant tų produktų kilmę tuo atveju, kai dėl tos priežasties iš Bendrijos arba Šveicarijos eksportuoti produktai pirmiausia nebūtų pakeitę Bendrijos arba Šveicarijos kilmės produktų kilmės statuso, jei jie būtų jų sudėtyje.

3. 1 dalies A punkto b papunktyje ir B punkto b papunktyje bei 2 dalyje nurodytais atvejais, joks produktas negali būti įtrauktas į sudėtį, jei jis perdirbamas arba apdirbamas vadovaujantis 5 straipsnio 3 dalimi.

3 straipsnis

Nepaisant 2 straipsnio nuostatų ir jei vis tiek laikomasi visų tame straipsnyje numatytų sąlygų, gauti produktai nėra toliau laikomi atitinkamai Bendrijoje arba Šveicarijoje gautais produktais tuo atveju, jei apdirbtų arba perdirbtų Bendrijos arba Šveicarijos kilmės produktų vertė sudaro didžiausią gautų produktų vertės procentinį dydį. Jei taip nėra, šie produktai laikomi kilusiais toje šalyje, kurioje gauta pridėtinė vertė sudaro didžiausią jų vertės procentinį dydį.

4 straipsnis

Toliau nurodyti produktai laikomi visiškai gautais Bendrijoje arba Šveicarijoje, kaip apibrėžta 1 straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 straipsnio 2 dalies a punkte:

a) mineraliniai produktai, išgauti iš jų žemės gelmių ar iš jūros dugno;

b) jose išauginti augaliniai produktai;

c) jose gimę ir užauginti gyvi gyvūnai;

d) prekės, pagamintos iš joje užaugintų gyvūnų;

e) prekės, gautos iš joje vykdomos medžioklės ar žvejybos;

f) jūrų žvejybos produktai ir kiti laivais išgaunami iš jūros gauti produktai;

g) žuvų perdirbimo laivuose pagaminti produktai tik iš produktų, nurodytų f punkte;

h) ten surinkti panaudoti dirbiniai, tinkami tik žaliavų utilizavimui;

i) joje vykdomų gamybos procesų atliekos ir laužas;

j) joje pagamintos prekės tik iš a–j punktuose išvardytų produktų.

5 straipsnis

1. Siekiant įgyvendinti 1 straipsnio 1 dalies b punktą ir 2 straipsnio b punktą, pakankamu apdirbimu laikoma:

a) apdirbimas ar perdirbimas, dėl kurio gautos prekės yra klasifikuojamos pagal tarifų poziciją, kitą nei ta pozicija, pagal kurią klasifikuojamas kiekvienas apdirbtas ar perdirbtas produktas, tačiau, išskyrus a sąraše nurodytą apdirbimą ar perdirbimą, kai taikomos konkrečios to sąrašo sąlygos;

b) b sąraše nurodytas apdirbimas ar perdirbimas.

"Skyriai", "skirsniai" ir "tarifų pozicijos" yra Briuselio prekių nomenklatūros muitų tarifų skyriai, skirsniai ir tarifų pozicijos.

2. Jei tam tikram gautam produktui A ir B sąrašo procentinio dydžio taisyklė apriboja medžiagų ir dalių, kurios gali būti panaudotos, vertę, bendra tų medžiagų ir dalių, dėl kurių pasikeitė arba nepasikeitė tarifo pozicija dėl apdirbimo, perdirbimo ar surinkimo neviršijant šiuose sąrašuose nurodytų apribojimų ir sąlygų, vertė negali būti didesnė, palyginti su gautu produktu, už vertę, atitinkančią bendrąją normą, jei normos abiejuose sąrašuose yra identiškos, arba didesnę iš dviejų normų, jei jos yra skirtingos.

3. Siekiant įgyvendinti 1 straipsnio 1 dalies b punktą ir 2 straipsnio b punktą, toliau nurodytos operacijos vis tiek laikomos nepakankamu apdirbimu ar perdirbimu, kad būtų galima suteikti produktui kilmės statusą, nepriklausomai nuo to, ar pasikeitė tarifo pozicija ar ne:

a) operacijos, kuriomis siekiama užtikrinti gerą produktų būklę juos pervežant ir sandėliuojant (ventiliacija, išdėstymas, džiovinimas, atšaldymas, patalpinimas į druską, sieros dioksido ar kitą vandeninį tirpalą, sugadintų dalių pašalinimas ir panašios operacijos);

b) paprastos operacijos, kurias sudaro dulkių nuvalymas, sijojimas, ar pirminė atranka, rūšiavimas, klasifikavimas, suderinimas (įskaitant gaminių komplektų sudarymą), plovimas, dažymas, pjaustymas;

c) i) pakuotės pakeitimas ir prekių siuntų išskirstymas bei surinkimas;

ii) paprastas išpilstymas į butelius, skardines ar kitas talpyklas, dėjimas į maišus, dėklus, dėžes, kortelių ar lentelių ir t. t. tvirtinimas bei kitos paprastos pakavimo operacijos;

d) ženklų, etikečių ar kitų panašių atpažinimo ženklų tvirtinimas ant produktų ar jų pakuočių;

e) paprasčiausias vienodų ar skirtingų rūšių produktų maišymas, kai vienas ar daugiau mišinio komponentų neatitinka šiame protokole numatytų sąlygų, kad būtų galima juos laikyti turinčiais Bendrijos ar Šveicarijos kilmę;

f) paprastas gaminių dalių, sudarančių užbaigtą produktą, surinkimas;

g) dviejų ar kelių operacijų, išvardytų a–f punktuose, atlikimas;

h) gyvulių skerdimas.

6 straipsnis

1. Jei pagal 5 straipsnyje nurodytus A ir B sąrašus nustatoma, kad Bendrijoje ar Šveicarijoje gautos prekės laikomos turinčiomis jų kilmę tik tuo atveju, kai apdirbtų ar perdirbtų produktų vertė neviršija nustatyto procentinio gautų produktų vertės dydžio, nustatant tokį procentinį dydį, vertės, į kurias atsižvelgiama, yra šios:

- viena vertus,

dėl produktų, kurių importą galima įrodyti: jų muitinę vertę importuojant;

dėl nenustatytos kilmės produktų – anksčiausiai nustatytą kainą, sumokėtą už tokius produktus Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kurioje vyksta apdirbamoji gamyba;

- kita vertus,

gautų prekių ex-works kainą, atėmus grąžintus vidaus mokesčius ar grąžintiną sumą už eksportą.

Šis straipsnis taip pat taikomas įgyvendinant 2 ir 3 straipsnius.

2. Kai taikomi 2 ir 3 straipsniai, "gauta pridėtinė vertė" reiškia skirtumą tarp gautų prekių ex-works kainos, atėmus grąžintus vidaus mokesčius, arba grąžintiną eksporto sumą iš atitinkamos šalies, arba iš Bendrijos ir visų importuotų bei toje šalyje ar Bendrijoje apdirbtų bei perdirbtų produktų muitinę vertę.

7 straipsnis

Šveicarijos arba Bendrijos kilmės prekės, kurios sudaro vieną neišardomą siuntą, gali būti transportuojamos per kitas nei Bendrijos, Šveicarijos, Austrijos, Suomijos, Islandijos, Portugalijos ar Švedijos teritorijas, prireikus perkraunamos ar laikinai sandėliuojamos tose teritorijose, jei vežimas per tas teritorijas pateisinamas geografinėmis priežastimis, jei prekės buvo tranzito ar sandėliavimo šalių muitinių priežiūroje, jei jomis tose teritorijose nebuvo prekiaujama arba jos nebuvo pateiktos vidaus vartojimui, ir jei su jomis nebuvo atliekamos jokios kitos operacijos, išskyrus iškrovimą, perkrovimą ar operacijas, reikalingas jų gerai būklei išsaugoti.

II DALIS

Administracinio bendradarbiavimo susitarimai

8 straipsnis

1. Kaip apibrėžta šio protokolo 1 straipsnyje, kilmės statusą turintiems produktams, juos importavus į Bendriją arba Šveicariją ir pateikus A.CH. 1 judėjimo sertifikatą, taikomos susitarimo nuostatos; judėjimo sertifikato pavyzdys pateikiamas šio protokolo V priede, jį išduoda Šveicarijos arba Bendrijos valstybės narės muitinės.

2. Kai taikomas 2 straipsnis ir prireikus 3 straipsnis, naudojamas A.W. 1 judėjimo sertifikatas, kurio pavyzdys pateikiamas šio protokolo VI priede. Sertifikatus išduoda kiekvienos iš susijusių šalių, kuriose prekės išsaugant jų būklę buvo laikomos prieš jas reeksportuojant arba kuriose jos buvo apdirbamos ar perdirbamos, kaip nurodyta 2 straipsnyje, muitinės, pateikus anksčiau išduotus judėjimo sertifikatus.

3. Norint, kad muitinės galėtų įsitikinti, kokiomis sąlygomis kiekvienoje atitinkamoje šalyje prekės buvo laikomos tais atvejais, kai jos nebuvo muitinės sandėlyje, arba kurios tokios pat būklės turi būti reeksportuotos, anksčiau išduotus ir prekes importuojant pateiktus judėjimo sertifikatus, prekių turėtojui paprašius, pirmiau minėtos muitinės turi tinkamai patvirtinti importavimo metu ir vėliau kas šešis mėnesius.

4. Šveicarijos ir Bendrijos valstybių narių muitinės įgaliojamos išduoti 2 straipsnyje nurodytuose susitarimuose minimus judėjimo sertifikatus vadovaudamosi tuose susitarimuose nustatytomis sąlygomis, jei sertifikatuose nurodytos prekės yra Šveicarijos arba Bendrijos teritorijoje. Naudotino sertifikato pavyzdys pateikiamas šio protokolo VI priede.

5. Kai šiame protokole vartojama sąvoka "judėjimo sertifikatas" arba "judėjimo sertifikatai" ir nėra nurodyta, ar atitinkamas sertifikatas ar sertifikatai priklauso 1 dalyje apibūdintam sertifikato tipui arba 2 dalyje apibūdintam sertifikato tipui, atitinkamos nuostatos vienodai taikomos abiem sertifikatų tipams.

9 straipsnis

Judėjimo sertifikatas išduodamas tik eksportuotojui pateikus rašytinį prašymą šiam tikslui nustatyta forma.

10 straipsnis

1. Judėjimo sertifikatą išduoda eksportuojančios valstybės muitinė, kai eksportuojamos sertifikate nurodytos prekės. Jis turi būti pateiktas eksportuotojui tuoj po to, kai prekės buvo faktiškai eksportuotos arba kai eksportas yra garantuotas.

Išimtinais atvejais judėjimo sertifikatas gali būti išduotas jame nurodytas prekes eksportavus, jei jis dėl klaidų arba netyčinio neveikimo arba ypatingų aplinkybių nebuvo išduotas eksportavimo metu. Tokiu atveju sertifikate turi būti nurodytos sąlygos, kuriomis vadovaujantis jis buvo išduotas.

Judėjimo sertifikatas gali būti išduotas, tik kai jis naudojamas kaip dokumentinis įrodymas, būtinas taikant šiame susitarime numatytą preferencinį režimą.

2. Pagal 8 straipsnio 2 arba 4 dalis išduotame judėjimo sertifikate privalo būti nuorodos į anksčiau išduotą judėjimo sertifikatą ar sertifikatus, kuriais remiantis jis buvo išduotas.

3. Prašymus išduoti judėjimo sertifikatus arba 2 dalyje nurodytus sertifikatus, kuriuos pateikus išduodami nauji sertifikatai, eksportuojančios šalies muitinės privalo saugoti bent jau dvejus metus.

11 straipsnis

1. Eksportuojančios valstybės išduotą judėjimo sertifikatą per keturis mėnesius nuo išdavimo privalo pateikti importuojančios valstybės, į kurią prekės buvo įvežtos, muitinei.

2. Judėjimo sertifikatas, pateikiamas importuojančios valstybės muitinei po šio straipsnio 1 dalyje nurodytos galutinės pateikimo datos, gali būti priimtas taikant preferencinį režimą, jei sertifikatas nebuvo pateiktas iki nustatytos galutinės datos dėl force majeure arba išskirtinių aplinkybių.

Kitais pavėluoto pateikimo atvejais importuojančios valstybės muitinė gali priimti sertifikatus, jei prekės jai buvo pateiktos iki nurodytos galutinės datos.

3. Pagal 8 straipsnio 3 dalį patvirtintus arba nepatvirtintus judėjimo sertifikatus saugo importuojančios valstybės muitinė, vadovaudamasi toje valstybėje galiojančiomis taisyklėmis.

12 straipsnis

Judėjimo sertifikatai išduodami atitinkama forma, kurių pavyzdžiai pateikiami šio protokolo V ir VI prieduose, viena iš kalbų, kuria sudarytas Susitarimas, ir vadovaujantis eksportuojančios valstybės vidaus teisės nuostatomis. Jei pildoma ranka, rašoma rašalu, spausdintinėmis raidėmis.

Kiekvienos formos matmenys – 210 x 297 mm; Popierius privalo būti baltas, rašomasis, nustatyto dydžio, be mechaninių priemaišų ir sveriantis ne mažiau kaip 25 g/m2. Popieriaus fonas – atspausdintas žalias rėminio ornamento motyvas, leidžiantis aiškiai pastebėti bet kokią klastotę, atliktą mechaninėmis ar cheminėmis priemonėmis.

Bendrijos valstybės narės ir Šveicarija gali pasilikti sau teisę pačioms spausdinti sertifikatus, arba juos gali spausdinti patikimos spaustuvės. Pastaruoju atveju, kiekviename sertifikate turi būti nuoroda, kad spausdino patikima spaustuvė. Kiekviename sertifikate privalo būti nurodytas spaustuvės pavadinimas bei adresas arba skiriamasis jos atpažinimo ženklas. Sertifikato formoje taip pat turi būti nurodytas serijos numeris, pagal kurį būtų galima spaustuvę atpažinti.

13 straipsnis

Judėjimo sertifikatai pateikiami importuojančios valstybės muitinei vadovaujantis tos valstybės nustatyta tvarka. Minėta muitinė gali prašyti sertifikato vertimo. Ji taip pat gali prašyti, kad su importo deklaracija būtų pateiktas importuotojo pareiškimas, kuriame nurodoma, kad prekės atitinka Susitarimo įgyvendinimui būtinas sąlygas.

14 straipsnis

1. Bendrija ir Šveicarija laiko mažais paketais asmenims siunčiamas prekes arba prekes, kurios sudaro keliautojų asmens bagažo dalį, produktais, turinčiais kilmės statusą, kuriems taikomas Susitarimas nereikalaujant pateikti judėjimo sertifikato tuo atveju, kai šios prekės nėra importuojamos prekybos tikslais ir buvo deklaruotos kaip atitinkančios šių nuostatų reikalavimus, ir jei nėra abejonių dėl tokios deklaracijos teisingumo.

2. Atsitiktinis importas, kurį sudaro tik asmeniniam gavėjų ar keleivių, ar jų šeimų naudojimui skirtos prekės, nėra laikomas prekybiniu importu, jei iš prekių rūšies ir kiekio akivaizdu, kad jos nėra importuojamos komerciniais tikslais. Be to, bendra tokių prekių vertė neturi viršyti 60 apskaitos vienetų esant mažiems paketams arba 200 apskaitos vienetų, – jei tai yra keliautojo asmens bagažas.

3. Apskaitos vieneto (AV) vertė yra 0.88867088 gramai aukštos kokybės aukso. Jei apskaitos vienetas pasikeičia, Susitariančiosios Šalys susitinka Jungtiniame komitete iš naujo nustatyti vertę auksu.

15 straipsnis

1. Iš Bendrijos ar Šveicarijos į parodą kitoje valstybėje nei nurodytos 2 straipsnyje siunčiamoms prekėms ir po parodos parduotoms importuoti į Šveicariją arba į Bendriją taikomos šio Susitarimo nuostatų lengvatos, jei prekės atitinka šio protokolo nuostatas, leidžiančias jas pripažinti Bendrijos arba Šveicarijos kilmės statusą turinčiomis prekėmis, ir jei muitinei įtikinamai įrodoma, kad:

a) eksportuotojas atsiuntė šias prekes iš Bendrijos arba Šveicarijos į valstybę, kurioje vyko paroda, ir ten jas eksponavo;

b) šis eksportuotojas pardavė ar kitaip perdavė prekes asmeniui Šveicarijoje arba Bendrijoje;

c) prekės buvo perduotos į Šveicariją arba Bendriją parodos metu ar netrukus po jos; perduodant jos buvo tos pačios būklės, kaip ir atsiųstos į parodą;

d) kadangi prekės buvo vežamos į parodą, jos nebuvo naudojamos jokiais kitais tikslais, išskyrus demonstravimą parodoje.

2. Judėjimo sertifikatą reikia pateikti muitinei įprastu būdu. Jame turi būti nurodytas parodos pavadinimas ir adresas. Jei būtina, gali būti reikalaujama papildomų dokumentinių įrodymų apie prekių prigimtį bei jų eksponavimo sąlygas įvykusioje parodoje.

3. 1 dalies sąlygos taikomos bet kuriai prekybos, pramonės, žemės ūkio ar amatų parodai, mugei ar panašiam viešam demonstravimui, kuris nėra organizuojamas privačiais tikslais parduotuvėse ar verslo patalpose norint parduoti užsienines prekes, ir kurių metu prekės yra muitinės prižiūrimos.

16 straipsnis

Stengdamosi užtikrinti tinkamą šios Susitarimo dalies taikymą, Bendrijos valstybės ir Šveicarija padeda viena kitai įgaliodamos atitinkamas muitinės administracijas tikrinti judėjimo sertifikatų, įskaitant tuos, kurie išduoti pagal 8 straipsnio 4 dalį, autentiškumą bei teisingumą.

Jungtinis komitetas įgaliojamas priimti sprendimus, būtinus laiku taikyti administracinio bendradarbiavimo metodus Bendrijoje ir Šveicarijoje.

17 straipsnis

Baudos skiriamos bet kuriam asmeniui, kuris siekdamas gauti judėjimo sertifikatą, kad būtų galima pasinaudoti prekėms suteiktu preferenciniu režimu, neteisingai užpildo dokumentą, arba dėl jo kaltės dokumente pateikiama neteisinga informacija.

III DALIS

Baigiamosios nuostatos

18 straipsnis

Bendrija ir Šveicarija imasi priemonių, būtinų leisti pateikti sertifikatus pagal šio protokolo 13 straipsnį nuo 1973 m. balandžio 1 d.

19 straipsnis

Bendrija ir Šveicarija imasi būtinų priemonių siekiant įgyvendinti šį protokolą.

20 straipsnis

Paaiškinamosios pastabos, A, B ir C sąrašai ir judėjimo sertifikatai sudaro šio protokolo neatskiriamą dalį.

21 straipsnis

Šio Susitarimo nuostatos gali būti taikomos prekėms, kurios atitinka Susitarimo I dalies nuostatas ir kurios šio Susitarimo įsigaliojimo dieną – 1973 m. balandžio 1 d. – vežamos arba laikinai sandėliuojamos Bendrijos arba Šveicarijos muitinės sandėliuose arba laisvosiose zonose, jei importuojančios valstybės muitinei per keturis mėnesius nuo tos dienos pateikiamas judėjimo sertifikatas, po eksportavimo išduotas eksportuojančios valstybės muitinės arba kompetentingų institucijų kartu su dokumentais, patvirtinančiais vežimo sąlygas.

22 straipsnis

Susitariančiosios Šalys įsipareigoja imtis priemonių, būtinų užtikrinti, kad judėjimo sertifikatai, kuriuos išduoti yra įgaliotos Bendrijos valstybių narių ir Šveicarijos muitinės, būtų išduodami pagal 2 straipsnyje minimus susitarimus ir vadovaujantis juose nustatytomis sąlygomis. Jos taip pat įsipareigoja taikyti šiam tikslui būtinus administracinio bendradarbiavimo metodus, svarbiausia – tikrinti prekių maršrutą pagal 2 straipsnyje minimus susitarimus ir vietas, kuriose jos buvo laikomos.

23 straipsnis

1. Nepažeidžiant Protokolo Nr. 2 1 straipsnio, Bendrijoje ir Šveicarijoje gamybai panaudotiems Bendrijos, Šveicarijos ar šio protokolo 2 straipsnyje nurodytų šalių kilmės produktams netaikomas joks muito mokesčio grąžinimas ar atleidimas nuo muito mokesčių nuo tos dienos, kai muito mokestis tos pačios rūšies produktams Bendrijoje ir Šveicarijoje buvo sumažintas iki 40 % bazinio muito.

2. Nepažeidžiant Protokolo Nr. 2 1 straipsnio, Danijoje, Norvegijoje arba Jungtinėje Karalystėje importuotiems ar panaudotiems prekių gamybai produktams, kuriems vienos iš šių trijų šalių muitinė išdavė judėjimo sertifikatą siekdama, kad Šveicarija pasinaudotų joje galiojančiomis nuostatomis dėl tarifų, ir kuriems taikoma Susitarimo 3 straipsnio 1 dalis, netaikomas joks muito mokesčio gražinimas arba atleidimas nuo muito mokesčio. Tačiau ši taisyklė netaikoma, kai panaudoti produktai yra nurodyti šio protokolo 25 straipsnio 1 dalyje.

3. Nepažeidžiant Protokolo Nr. 2 1 straipsnio, Danijoje, Norvegijoje arba Jungtinėje Karalystėje importuotiems ar panaudotiems prekių gamybai produktams, kuriems vienos iš šių trijų šalių muitinė išdavė judėjimo sertifikatą siekdama, kad Šveicarija pasinaudotų joje galiojančiomis nuostatomis dėl tarifų, ir kuriems taikoma Susitarimo 3 straipsnio 1 dalis, netaikomas joks muito mokesčio gražinimas arba atleidimas nuo muito mokesčio. Tačiau ši taisyklė netaikoma, kai panaudoti produktai yra nurodyti šio protokolo 25 straipsnio 1 dalyje.

4. Šiame ir tolesniuose straipsniuose sąvoka "muito mokesčiai" taip pat reiškia muito mokesčiams lygiaverčio poveikio privalomuosius mokėjimus.

24 straipsnis

1. Prireikus gali būti reikalaujama judėjimo sertifikatuose nurodyti, kad produktai, kuriems jie išduoti, tapo kilmės statusą turinčiais produktais ir kad jie buvo papildomai perdirbti Šveicarijoje ar Danijoje, Norvegijoje ar Jungtinėje Karalystėje arba šio protokolo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytose penkiose šalyse iki tos dienos, kai minėtiems produktams taikomi muito mokesčiai buvo panaikinti prekyboje tarp pirminės sudėties Bendrijos ir Airijos bei Šveicarijos.

2. Kitais atvejais prireikus iš jų gali būti reikalaujama nurodyti gautą pridėtinę vertę kiekvienoje iš šių teritorijų:

i) pirminės sudėties Bendrijoje;

ii) Airijoje;

iii) Danijoje, Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje;

iv) Šveicarijoje;

v) kiekvienoje iš šio protokolo 2 straipsnyje nurodytų penkių teritorijų.

25 straipsnis

1. Vykstant importui į Šveicariją arba Daniją, Norvegiją arba Jungtinę Karalystę, Šveicarijoje arba tose trijose šalyse galiojančios tarifų nuostatos, kurios pateikiamos Susitarimo 3 straipsnio 1 dalyje, gali būti taikomos tik tiems produktams, kuriems buvo išduotas judėjimo sertifikatas, nurodantis, kad jie tapo kilmės statusą turinčiais produktais, ir kad jie buvo papildomai perdirbti tik Šveicarijoje arba dviejose pirmiau nurodytose šalyse, arba šio protokolo 2 straipsnyje nurodytose penkiose šalyse;

2. Kitais nei 1 straipsnio dalyje nurodytais atvejais, Šveicarija arba Bendrija gali priimti pereinamojo laikotarpio nuostatas, skirtas neimti Susitarimo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų muitų nuo vertės, atitinkančios Šveicarijos arba Bendrijos kilmės statusą turinčių produktų vertę, kurie buvo apdirbti arba perdirbti siekiant gauti kitus produktus, atitinkančius šiame protokole nurodytus reikalavimus, ir kurie vėliau importuojami į Šveicariją arba į Bendriją.

26 straipsnis

Susitariančiosios Šalys imasi priemonių, būtinų sudaryti susitarimus su Austrija, Suomija, Islandija, Portugalija ir Švedija, kad būtų galima įgyvendinti šį protokolą.

27 straipsnis

1. Įgyvendinant šio Susitarimo 2 straipsnio 1 dalies A punktą bet koks produktas, turintis vienos iš šiame straipsnyje nurodytų penkių valstybių kilmės statusą, laikomas kilmės statuso neturinčiu produktu per laikotarpį ar laikotarpius, kai Šveicarija taiko muito normą, taikomą trečiosioms šalims, arba bet kokią kitą to produkto apsaugos priemonę nurodytos šalies atžvilgiu, vadovaudamasi nuostatomis, reglamentuojančiomis prekybą tarp Šveicarijos ir pirmiau minėtame 2 straipsnyje nurodytų penkių šalių.

2. Įgyvendinant šio Susitarimo 2 straipsnio 1 dalies B punktą bet koks produktas, turintis vienos iš šiame straipsnyje nurodytų penkių valstybių kilmės statusą, laikomas kilmės statuso neturinčiu produktu per laikotarpį ar laikotarpius, kai Bendrija taiko muito normą, taikomą trečiosioms šalims, arba bet kokią kitą to produkto apsaugos priemonę nurodytos šalies atžvilgiu, vadovaudamasi susitarimu, sudarytu tarp Bendrijos ir tos šalies.

28 straipsnis

Jungtinis komitetas gali nuspręsti pakeisti šio protokolo I dalies 5 straipsnio 3 dalies, II dalies, III dalies 23, 24 ir 25 straipsnių ir I, II, III, V ir VI priedų nuostatas. Jis, visų pirma, įpareigojamas imtis būtinų priemonių jas pritaikyti prie konkrečių prekių arba tam tikrų transportavimo būdų skirtingų reikalavimų.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

PAAIŠKINAMOSIOS PASTABOS

1 pastaba – 1 straipsnis

Sąvokos "Bendrija" arba "Šveicarija" taip pat apima atitinkamai Bendrijos valstybių narių arba Šveicarijos teritorinius vandenis.

Laivai, plaukiojantys atviroje jūroje, įskaitant žuvų perdirbimo laivus, kuriuose sugautos žuvys yra apdirbamos ar perdirbamos, laikomi valstybės, kuriai jie priklauso teritorijos dalimi, jei jie atitinka 5 paaiškinamojoje pastaboje nurodytus reikalavimus.

2 pastaba – 1, 2 ir 3 straipsniai

Siekiant nustatyti, ar prekės yra kilusios Bendrijoje, ar Šveicarijoje, ar vienoje iš 2 straipsnyje nurodytų šalių, būtina nustatyti, ar toms prekėms pagaminti naudojami energija ir kuras, mašinos ir prietaisai yra kilę trečioje šalyje, ar ne.

3 pastaba – 2 ir 5 straipsniai

Siekiant įgyvendinti 2 straipsnio 1 dalies A punkto b papunktį ir B punkto b papunktį, procentinio dydžio taisyklė taikoma darant nuorodą į A ir B sąrašuose pateiktas nuostatas dėl gautos pridėtinės vertės. Kai gauti produktai įrašomi į A sąrašą, procentinio dydžio taisyklė yra papildomas kriterijus kartu su tarifo pozicijos pakeitimu bet kuriam iš panaudotų kilmės statuso neturinčių produktų. Panašiai nuostatos dėl galimybės kumuliuoti A ir B sąrašuose pateiktus procentinius dydžius bet kuriam gautam produktui atmetimo taikomos kiekvienoje šalyje gautai pridėtinei vertei.

4 pastaba – 1, 2 ir 3 straipsniai

Pakuotė laikoma sudarančia vienetą kartu jose esančiomis prekėmis. Tačiau ši nuostata netaikoma pakuotėms, kurios nėra normalaus tipo supakuotam gaminiui, ir kuri turi išliekamąją naudojamąją vertę bei yra ilgalaikė, nepaisant jos įpakavimo funkcijos.

5 pastaba – 4 straipsnio f punktas

Sąvoka "jų laivai" taikoma tik laivams:

a) kurie yra registruoti arba įrašyti Bendrijos valstybėje narėje arba Šveicarijoje;

b) kurie plaukioja su Bendrijos valstybės narės arba Šveicarijos vėliava;

c) kurių bent 50 % nuosavybės priklauso Bendrijos valstybės narės arba Šveicarijos piliečiams ar kompanijai, kurios pagrindinė buveinė yra vienoje iš šių valstybių ir kurios vadovas ar vadovai, direktorių tarybos ar stebėtojų tarybos pirmininkas ir dauguma tokių tarybų narių yra Bendrijos valstybės narės arba Šveicarijos piliečiai ir kurios, be to, jei tai yra ūkinė bendrija arba ribotos atsakomybės bendrovė, bent pusė kapitalo priklauso toms valstybėms, jų valstybinėms institucijoms arba piliečiams;

d) kurių kapitonas ir vadovaujantys jūrininkai yra Bendrijos valstybės narės arba Šveicarijos piliečiai;

e) kurių bent 75 % įgulos narių yra Bendrijos valstybių narių arba Šveicarijos piliečiai.

6 pastaba – 6 straipsnis

"Ex-works kaina" – kaina, sumokėta už prekę gamintojui, kurio įmonėje atliktas galutinis apdirbimas ar perdirbimas, jei į kainą įeina visų gamyboje panaudotų produktų vertė.

"Muitinė vertė" – tai muitinė vertė, apibrėžta Konvencijoje dėl prekių vertimo muitinės tikslams, pasirašytoje 1950 m. gruodžio 15 d. Briuselyje.

7 pastaba – 8 straipsnis

Muitinės, kurios patvirtina judėjimo sertifikatus pagal 8 straipsnio 3 dalies reikalavimus, turi teisę patikrinti prekes pagal atitinkamos valstybės galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.

8 pastaba – 10 straipsnis

Kai judėjimo sertifikatas išduotas prekėms, kurios iš pradžių buvo importuotos iš Bendrijos valstybės narės arba iš Šveicarijos bei reeksportuotos toje pačioje valstybėje, naujuose judėjimo sertifikatuose, kuriuos išduoda reeksportuojanti valstybė, privalu, nepažeidžiant 24 straipsnio nuostatų, nurodyti kokioje valstybėje buvo išduotas judėjimo sertifikato originalas. Kai prekės nebuvo laikomos muitinės sandėlyje, sertifikatuose privalu taip pat nurodyti, kad 8 straipsnio 3 dalyje nurodyti patvirtinimai buvo tinkamai atlikti.

9 pastaba – 16 ir 22 straipsniai

Kai judėjimo sertifikatas buvo išduotas pagal 8 straipsnio 2 ar 4 dalyse nustatytus reikalavimus ir yra išduotas toje pačioje valstybėje reeksportuotoms prekėms, paskirties šalies muitinė, taikydama administracinio bendradarbiavimo metodus, privalo gauti patvirtintas anksčiau toms prekėms išduoto judėjimo sertifikato ar sertifikatų kopijas.

10 pastaba – 23 ir 25 straipsniai

"Galiojančios tarifo nuostatos" – tai muitas, taikomas 1973 m. sausio 1 d. Danijoje, Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje arba Šveicarijoje produktams, nurodytiems 25 straipsnio 1 dalyje, arba muitas, kuris pagal Susitarimo nuostatas, bus taikomas minėtiems produktams tais atvejais, kai šis muitas yra mažesnis už muitą, taikomą kitiems Bendrijos ar Šveicarijos kilmės produktams.

11 pastaba – 23 straipsnis

"Muito mokesčio gražinimas arba bet koks atleidimas nuo muito mokesčio" – tai bet kokia gamybai panaudotų produktų muito mokesčio grąžinamoji išmoka arba atleidimas nuo mokesčio, dalinis arba visiškas, jei tais nuostatais teisiškai ar faktiškai pripažįstamas šis gražinimas arba mokesčio netaikymas arba nenustatymas, kai iš minėtų produktų gautos prekės yra eksportuojamos, bet ne laikomos vidaus vartojimui.

12 pastaba – 24 ir 25 straipsniai24

straipsnio 1 dalis ir 25 straipsnio 1 dalis reiškia visų pirma, kad netaikomos:

i) 1 straipsnio 2 dalies b punkto paskutinio sakinio nuostatos – pirminės sudėties Bendrijos ir Airijos kilmės produktams, kurie buvo apdirbti ar perdirbti Šveicarijoje;

ii) 2 straipsnyje nurodytuose susitarimuose numatytos nuostatos, atitinkančios tą sakinį – Bendrijos pirminės sudėties ir Airijos kilmės produktams, kurie buvo apdirbti ar perdirbti bet kurioje iš penkių šalių.

13 pastaba – 25 straipsnis

Kai kilmės statusą turintys produktai, neatitinkantys 25 straipsnio 1 dalies reikalavimų, yra importuojami į Daniją, Norvegiją arba į Jungtinę Karalystę, muitas, sudarantis tarifo sumažinimo pagal Susitarimo 3 straipsnio 2 dalį pagrindą, yra tas muitas, kurį importuojanti šalis 1972 m. sausio 1 d. faktiškai taiko trečiosioms šalims.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

A SĄRAŠAS

Apdirbimo ar perdirbimo operacijų, dėl kurių pasikeičia tarifo pozicija nesuteikiant kilmės statuso, arba suteikiamas kilmės statusas tik esant tam tikroms sąlygoms, sąrašas

Gauti produktai | Apdirbimas arba perdirbimas, nesuteikiantis produktams kilmės statuso | Apdirbimas arba perdirbimas, suteikiantis produktams kilmės statusą, kai laikomasi šių reikalavimų |

Muitų tarifo pozicijos Nr. | Aprašymas |

ex 17.04 | Konditerijos gaminiai iš cukraus, neturintys kakavos, išskyrus saldišaknių ekstraktus, kurių sudėtyje esanti sacharozė, sudaro daugiau kaip 10 % masės, tačiau į kurių sudėtį nepridėta kitų medžiagų | Gamyba iš kitų produktų, klasifikuojamų 17 skirsnyje, kurių vertė didesnė kaip 30 % gatavo produkto vertės |

ex 18.06 | Šokoladas ir kiti maisto produktai, turintys kakavos, išskyrus produktus, turinčius kakavos miltelių, kurie saldinti pridedant sacharozės, grietininiai ledai (kurių sudėtyje nėra ledų miltelių) ir kiti ledai, šokoladas ir šokolado produktai, įdaryti arba neįdaryti; konditerijos gaminiai iš cukraus ir jų pakaitalai, pagaminti iš cukraus pakaitalų, turintys kakavos, tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė didesnė kaip 500 g | Gamyba iš kitų produktų, klasifikuojamų 17 skirsnyje, kurių vertė didesnė kaip 30 % gatavo produkto vertės | |

19.01 | Salyklo ekstraktas | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 11.07 pozicijoje | |

19.02 | Maisto produktai iš miltų, kruopų, rupinių, krakmolo arba salyklo ekstrakto, naudojami kūdikių maistui arba dietiniams arba kulinariniams tikslams, kurių sudėtyje esanti kakava sudaro mažiau kaip 50 % masės | Gamyba iš javų ir jų darinių, mėsos ir pieno arba gamyba, kurioje panaudotų produktų, klasifikuojamų 17 skirsnyje, vertė didesnė kaip 30 % gatavo produkto vertės | |

19.03 | Makaronai, spagečiai ir panašūs gaminiai | | Gamyba iš kietųjų kviečių |

19.04 | Tapijoka ir sago palmių šerdys; tapijokos ir sago palmių šerdžių pakaitalai, pagaminti iš bulvių arba kitų krakmolų | Gamyba iš bulvių krakmolo | |

19.05 | Paruošti maisto produktai, pagaminti išpučiant arba skrudinant javų grūdus ar javų grūdų produktus (išpūsti ryžiai, kukurūzų dribsniai ir panašūs gaminiai) | Gamyba iš bet kurių produktų, išskyrus produktus, klasifikuojamus 17 skirsnyje, arba gamyba, kurioje panaudotų produktų, klasifikuojamų 17 skirsnyje [1], vertė didesnė kaip 30 % gatavo produkto vertės | |

19.06 | Ostijos ir kalėdaičiai, tuščios kapsulės, naudojamos farmacijoje, plokštieji vafliai, ryžinis popierius ir panašūs produktai | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 11 skirsnyje | |

19.07 | Duona, džiuvėsiai ir kiti kepiniai, kurių sudėtyje nėra pridėtojo cukraus, medaus, kiaušinių, riebalų, sūrio arba vaisių | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 11 skirsnyje | |

19.08 | Pyragai, sausainiai, bandelės ir kiti kepiniai, kurių sudėtyje yra bet koks kiekis kakavos arba kurių sudėtyje nėra kakavos | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 11 skirsnyje | |

ex 21.05 | Sriubos ir sultiniai, skysti, tiršti arba miltelių pavidalo | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 20.02 pozicijoje | |

ex 22.02 | Limonadai, aromatizuoti mineraliniai vandenys ir aromatizuoti gazuotieji vandenys ir kiti nealkoholiniai gėrimai, į kuriuos nepridėta vaisių ir daržovių sulčių, klasifikuojamų 20.07 pozicijoje, kurių sudėtyje nėra pieno arba pieno riebalų, bet yra cukraus (sacharozės arba invertuotojo cukraus); kiti | Gamyba iš vaisių sulčių [2] arba gamyba, kurioje panaudotų produktų, klasifikuojamų 17 skirsnyje, vertė didesnė kaip 30 % gatavo produkto vertės | |

22.06 | Vermutai ir kiti vynai iš šviežių vynuogių, aromatizuoti aromatiniais ekstraktais | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 08.04, 20.07, 22.04 arba 22.05 pozicijose | |

ex 22.09 | Spiritai, išskyrus romą (rum), araką (arrack), tafiją (tafia), džiną, viskį, degtinę, kurių sudėtyje yra ne daugiau kaip 45,2o etilo alkoholio, ir slyvų, kriaušių arba vyšnių brendis, kurio sudėtyje yra kiaušinių arba kiaušinių trynių ir (arba) cukraus (sacharozės arba invertuotojo cukraus) | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 08.04, 20.07, 22.04 arba 22.05 pozicijose | |

ex 28.13 | Vandenilio chloridas | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 28.01 pozicijoje [3] | |

ex 28.19 | Cinko oksidas | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 79.01 pozicijoje | |

28.27 | Švino oksidai; raudonasis švino surikas ir oranžinis švino surikas | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 78.01 pozicijoje | |

ex 28.28 | Ličio hidroksidas | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 28.42 pozicijoje [3] | |

ex 28.29 | Ličio fluoridas | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 28.28 arba 28.42 pozicijoje [3] | |

ex 28.30 | Ličio chloridas | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 28.28 arba 28.42 pozicijoje [3] | |

ex 28.33 | Bromidai | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 28.01 arba 28.13 pozicijoje [3] | |

ex 28.38 | Aliuminio sulfatas | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

ex 28.42 | Ličio karbonatas | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 28.28 pozicijoje [4] | |

ex 29.02 | Organiniai bromidai | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 28.01 arba 28.13 pozicijoje [4] | |

ex 29.02 | Trichloridi (chlofenil) etanas | | Etanolio pavertimas chloraliu (trichloretanaliu) ir chloralio bei monochlorbenzeno kondensacija [4] |

ex 29.35 | Piridinas; alfa-pikolinas; beta-pikolinas; gama-pikolinas | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

ex 29.35 | vinilpiridinas | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

ex 29.38 | Nikotino rūgštis | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

30.03 | Vaistai (įskaitant veterinarinius vaistus) | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

31.05 | Kitos trąšos; šiame skirsnyje klasifikuojamos prekės, tablečių, pastilių ir panašių paruoštų formų arba supakuotos į pakuotes, kurių bruto masė ne didesnė kaip 10 kg | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

32.06 | Spalvotieji lakai | Gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų 32.04 arba 32.05 pozicijoje [4] | |

32.07 | Kitos dažiosios medžiagos; neorganiniai produktai, naudojami kaip liuminoforai | Oksidų arba druskų, klasifikuojamų 28 skirsnyje, sumaišymas su minkštikliais, pvz., bario sulfatu, kreida, bario karbonatu ir satininiu baltalu [4] | |

33.02 | Šalutiniai terpeniniai eterinių aliejų deterpenacijos produktai | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 33.01 pozicijoje [4] | |

33.05 | Eterinių aliejų vandeniniai distiliatai ir vandeniniai tirpalai, įskaitant šiuos produktus, naudojamus medicinoje | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 33.01 pozicijoje [4] | |

35.05 | Dekstrinai ir dekstrininiai klijai; tirpūs arba skrudinti krakmolai; krakmolo klijai | | Gamyba iš kukurūzų arba bulvių |

37.01 | Fotoplokštelės ir fotojuostos, plokščiosios, įjautrintos, neeksponuotos, pagamintos iš bet kurių medžiagų, išskyrus popierių, kartoną ir tekstilės medžiagas | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 37.02 pozicijoje [4] | |

37.02 | Ritinėlių pavidalo fotojuostos, įjautrintos, neeksponuotos, perforuotos arba neperforuotos | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 37.01 pozicijoje [4] | |

37.04 | Įjautrintos plokštės ir juostos, eksponuotos, bet neišryškintos, negatyvai ar pozityvai | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 37.01 arba 37.02 pozicijoje [4] | |

38.11 | Dezinfekcijos priemonės, insekticidai, fungicidai, herbicidai, augalų dygimo lėtikliai, žiurkių nuodai ir panašūs produktai, suformuoti į formas arba supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes, arba turintys preparatų arba dirbinių pavidalą (pavyzdžiui, siera apdorotos juostos, dagčiai ir žvakės bei lipnūs musgaudžiai) | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

38.12 | Paruošti dažiklių fiksatoriai, užpildai ir kandikai, naudojami tekstilės, popieriaus, odos pramonėje arba panašiose pramonės šakose | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

38.13 | Metalo paviršių ėsdinimo preparatai (beicai); fliusai ir kiti pagalbiniai preparatai, skirti litavimui, litavimui kietuoju lydmetaliu arba virinimui; litavimo, litavimo kietuoju lydmetaliu arba suvirinimo milteliai ir pastos iš metalų ir iš kitų medžiagų; preparatai, naudojami suvirinimo elektrodų arba strypų šerdims ar apvalkalams | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

Ex 38.14 | Antidetonaciniai preparatai, oksidacijos inhibitoriai, dervų susidarymo inhibitoriai, tirštikliai, antikoroziniai preparatai ir kiti paruošti mineralinių alyvų priedai, išskyrus paruoštus tepalų priedus | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

38.15 | Paruošti vulkanizacijos greitikliai | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

38.17 | Gesintuvų preparatai ir užpildai; užpildytos gesinimo granatos | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

38.18 | Sudėtiniai lakų ir panašių produktų tirpikliai ir skiedikliai | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

ex 38.19 | Chemijos produktai ir chemijos pramonės arba giminingų pramonės šakų gaminiai (įskaitant sudarytus iš gamtinių produktų mišinių), nenurodyti kitoje vietoje; chemijos pramonės arba giminingų pramonės šakų liekamieji produktai, nenurodyti kitoje vietoje, išskyrus: Fuzelį ir kaulų alyvą;Naftenų rūgštis ir jų vandenyje netirpstančias druskas ir jų esterius;Sulfonaftenų rūgštis, jų vandenyje netirpstančias druskas ir jų esterius;Naftos sulfonatus, išskyrus šarminių metalų, amonio arba etanolaminų naftos sulfonatus; tiofenintas alyvas, gautas iš bituminių mineralų, sulfonrūgštis ir jų druskas;Sumaišytus alkilbenzenus ir sumaišytus alkilnaftalenusJonitus;Katalizatorius;Vakuuminių vamzdžių geterius;Ugniai atsparius cementus arba statybinius skiedinius ir panašius gaminius;Šarminius geležies oksidus, skirtus dujoms gryninti;Metalo grafito arba kitų junginių kreidas (išskyrus dirbtinius grafitus, klasifikuojamus 38.01 pozicijoje), turinčias mažų plokščių, strypų arba kitą pusgaminių pavidalą | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

ex 39.02 | Polimerizacijos produktai | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

39.07 | Dirbiniai iš medžiagų, klasifikuojamų nuo 39.01 iki 39.06 pozicijos | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

40.05 | Plokštės, lakštai ir juostelės iš nevulkanizuoto gamtinio arba sintetinio kaučiuko, išskyrus rūkytus lakštus ir krepo lakštus, klasifikuojamus 40.01 arba 40.02 pozicijose; nevulkanizuoto gamtinio arba sintetinio kaučiuko granulės, sumaišytos ir paruoštos vulkanizacijai; nevulkanizuotas gamtinis arba sintetinis kaučiukas, į kurį primaišyta suodžių (pridėjus arba nepridėjus alyvos) arba silicio dioksido, iki koaguliacijos arba po jos, bet kurios formos, vadinamas pagrindiniu mišiniu | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

41.08 | Lakinės odos ir dirbtinės lakinės odos; metalizuotos odos | | Odų, klasifikuojamų nuo 41.02 iki 41.07 pozicijos dengimas laku arba metalizavimas (išskyrus kryžminių Indijos veislių avių ir Indijos veislių ožkų ir ožiukų žaliamines odas, toliau neapdorotas, tik raugintas, naudojant augalinius raugus, bet akivaizdžiai netinkamas tiesiogiai odos dirbiniams gaminti), kurių žaliaminių odų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

43.03 | Dirbiniai iš kailio | Surinkimas iš plokščių, kryžių ir panašių formų kailių (ex 43.02 pozicija) [4] | |

44.21 | Sukomplektuotos medinės dėžės, dėžutės, rėminė tara, būgnai ir panaši tara | | Gamyba iš nesupjaustytų nustatyto dydžio lentų |

45.03 | Gamtinės kamštienos dirbiniai | | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 45.01 pozicijoje |

48.06 | Ritininis arba lakštinis popierius ir kartonas, grafuotas, liniuotas arba sužymėtas kvadratėliais, bet kitu būdu nespausdintas | | Gamyba iš popieriaus plaušienos |

48.14 | Rašymo bloknotai, vokai, kortelės laiškams, paprastieji atvirlaiškiai ir susirašinėjimo kortelės iš popieriaus arba kartono; dėžutės, maišeliai, aplankai ir rašymo rinkiniai iš popieriaus arba kartono su popieriniais raštinės reikmenimis | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

48.15 | Kitas popierius ir kartonas, supjaustyti pagal nustatytus matmenis arba formą | | Gamyba iš popieriaus plaušienos |

48.16 | Dėžės, krepšiai ir kitos pakavimo talpyklos iš popieriaus arba kartono | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

49.09 | Atvirukai su paveikslėliais, kalėdiniai ir kiti sveikinimo atvirukai su paveikslėliais, spausdinti bet kokiu būdu, su papuošimais arba be papuošimų | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 49.11 pozicijoje | |

49.10 | Spausdinti visų rūšių kalendoriai, iš popieriaus arba kartono, įskaitant bloknotų pavidalo kalendorius | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 49.11 pozicijoje | |

50.04 [5] | Šilko siūlai, išskyrus šilko šukuotinių pašukų arba kitų šilko atliekų verpalus, neskirti mažmeninei prekybai | | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 50.01 arba 50.02 pozicijose [5] |

50.05 [5] | Šilko atliekų, išskyrus šukuotines pašukas, verpalai, neskirti mažmeninei prekybai | | Gamyba iš nekarštų ir nešukuotų produktų, klasifikuojamų 50.03 pozicijoje |

50.06 [5] | Šilko šukuotinių pašukų verpalai, neskirti mažmeninei prekybai | | Gamyba iš nekarštų ir nešukuotų produktų, klasifikuojamų 50.03 pozicijoje |

50.07 [5] | Šilko siūlai ir šilko šukuotinių pašukų arba kitų šilko atliekų verpalai, skirti mažmeninei prekybai | | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 50.01 arba 50.02 pozicijose, ir iš nekarštų ir nešukuotų produktų, klasifikuojamų 50.03 pozicijoje |

ex 50.08 [5] | Imituotinis šilko ketgutas | | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 50.01 pozicijoje, arba iš nekarštų ir nešukuotų produktų, klasifikuojamų 50.03 pozicijoje |

50.09 [6] | Šilko arba šilko atliekų, išskyrus šukuotinių pašukų, audiniai | | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 50.02 arba 50.03 pozicijose |

50.10 [6] | Šilko šukuotinių pašukų audiniai | | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 50.02 arba 50.03 pozicijose |

51.01 [5] | Cheminių pluoštų (ištisinių) siūlai, neskirti mažmeninei prekybai | | Gamyba iš chemijos produktų ar tekstilinės masės |

51.02 [5] | Monofilas, juostelė (dirbtiniai šiaudai ir panašūs dirbiniai) ir imituotinis ketgutas, iš cheminių pluoštų medžiagų | | Gamyba iš chemijos produktų ar tekstilinės masės |

51.03 [5] | Cheminių pluoštų (ištisinių) siūlai skirti mažmeninei prekybai | | Gamyba iš chemijos produktų ar tekstilinės masės |

51.04 [6] | Cheminių pluoštų (ištisinių) audiniai, įskaitant monofilo arba juostelių audinius, klasifikuojamus 51.01 arba 51.02 pozicijose | | Gamyba iš chemijos produktų ar tekstilinės masės |

52.01 [5] | Metalizuotieji siūlai iš tekstilės verpalų, susuktų su metaliniais siūlais arba padengtų metalu, naudojant bet kokį procesą | | Gamyba iš chemijos produktų, iš tekstilinės masės arba iš natūralių tekstilės pluoštų, neištisinių cheminių pluoštų arba jų atliekų, nekarštų ir nešukuotų |

52.02 [6] | Audiniai iš metalinių siūlų arba metalizuotųjų verpalų, naudojami drabužiams, baldams ir būstui dekoruoti arba panašiems tikslams | | Gamyba iš chemijos produktų, iš tekstilinės masės arba iš natūralių tekstilės pluoštų, neištisinių cheminių pluoštų arba jų atliekų |

53.06 [5] | Sukarštos avių arba ėriukų vilnos verpalai (vilnoniai verpalai), neskirti mažmeninei prekybai | | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 53.01 arba 53.03 pozicijose |

53.07 [5] | Šukuotos avių arba ėriukų vilnos verpalai (šukuotinių vilnų verpalai), neskirti mažmeninei prekyba | | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 53.01 arba 53.03 pozicijose |

53.08 [5] | Karštų arba šukuotų švelniavilnių gyvūnų plaukų verpalai, neskirti mažmeninei prekybai | | Gamyba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų, klasifikuojamų 53.02 pozicijoje |

53.09 [5] | Ašutų arba kitų šiurkščiavilnių gyvūnų plaukų verpalai, neskirti mažmeninei prekybai | | Gamyba iš žaliavinių šiurkščiavilnių gyvūnų plaukų, klasifikuojamų 53.02 pozicijoje, arba iš žaliavinių ašutų, klasifikuojamų 05.03 pozicijoje |

53.10 [5] | Avių arba ėriukų vilnos, ašutų arba kitų, švelniavilnių arba šiurkščiavilnių, gyvūnų plaukų verpalai skirti mažmeninei prekybai | | Gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų 05.03 pozicijoje ir nuo 53.01 iki 53.04 pozicijos |

53.11 [6] | Audiniai iš avių arba ėriukų vilnos arba iš kitų švelniavilnių gyvūnų plaukų | | Gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų nuo 53.01 iki 53.05 pozicijos |

53.12 [6] | Šiurkščiavilnių gyvūnų plaukų, išskyrus ašutų, audiniai | | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų nuo 53.02 iki 53.05 pozicijos |

53.13 [6] | Ašutų audiniai | | Gamyba iš ašutų, klasifikuojamų 05.03 pozicijoje |

54.03 [5] | Linų arba ramės (kiniškosios dilgėlės) verpalai, neskirti mažmeninei prekybai | | Gamyba iš nekarštų ir nešukuotų produktų, klasifikuojamų 54.01 arba 54.02 pozicijose |

54.04 [5] | Linų arba ramės (kiniškosios dilgėlės) verpalai, skirti mažmeninei prekybai | | Gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų 54.01 arba 54.02 pozicijose |

54.05 [6] | Linų arba ramės (kiniškosios dilgėlės) audiniai | | Gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų 54.01 arba 54.02 pozicijose |

55.05 [5] | Medvilnės verpalai, neskirti mažmeninei prekybai | | Gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų 55.01 arba 55.03 pozicijose |

55.06 [5] | Medvilnės verpalai, skirti mažmeninei prekybai | | Gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų 55.01 arba 55.03 pozicijose |

55.07 [6] | Medvilninė gaza | | Gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų 55.01, 55.03 arba 55.04 pozicijose |

55.08 [6] | Medvilniniai kilpiniai rankšluostiniai ir panašūs kilpiniai audiniai | | Gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų 55.01, 55.03 arba 55.04 pozicijose |

55.09 [6] | Kiti medvilniniai audiniai | | Gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų 55.01, 55.03 arba 55.04 pozicijose |

56.01 | Cheminiai pluoštai (neištisiniai), nekaršti, nešukuoti ar kitaip neparuošti verpimui | | Gamyba iš chemijos produktų ar tekstilinės masės |

56.02 | Išstisinė gijų gniūžtė, skirta neištisinių cheminių pluoštų gamybai | | Gamyba iš chemijos produktų ar tekstilinės masės |

56.03 | Cheminių, ištisinių arba neištisinių pluoštų atliekos, įskaitant verpalų atliekas ir sukedentą žaliavą, nekarštos, nešukuotos arba kitaip neparuoštos verpimui | | Gamyba iš chemijos produktų ar tekstilinės masės |

56.04 | Cheminiai pluoštai (neištisiniai arba atliekos), karšti, šukuoti ar kitaip paruošti verpimui | | Gamyba iš chemijos produktų ar tekstilinės masės |

56.05 [5] | Cheminių pluoštų (neištisinų arba atliekų) siūlai, neskirti mažmeninei prekybai | | Gamyba iš chemijos produktų ar tekstilinės masės |

56.06 [5] | Cheminių pluoštų (neištisinių arba atliekų) siūlai, skirti mažmeninei prekybai | | Gamyba iš chemijos produktų ar tekstilinės masės |

56.07 [6] | Cheminių pluoštų (neištisinių arba atliekų) audiniai | | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų nuo 56.01 iki 56.03 pozicijos |

57.05 [5] | Sėjamųjų kanapių verpalai | | Gamyba iš žaliavinių sėjamųjų kanapių |

57.06 [5] | Verpalai iš džiuto arba kitų tekstilės pluoštų iš karnienos, klasifikuojamų 57.03 pozicijoje | | Gamyba iš žaliavinio džiuto arba iš kitų tekstilės pluoštų iš karnienos, klasifikuojamų 57.03 pozicijoje |

57.07 [5] | Kitų augalinių tekstilės pluoštų verpalai | | Gamyba iš žaliavinių augalinių tekstilės pluoštų, klasifikuojamų 57.02 arba 57.04 pozicijose |

57.08 | Popieriniai verpalai | | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 47 skirsnyje, iš chemijos produktų, iš tekstilinės masės arba iš natūralių tekstilės pluoštų, neištisinių cheminių pluoštų arba jų atliekų, nekarštų ir nešukuotų |

57.09 [6] | Sėjamųjų kanapių audiniai | | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 57.01 pozicijoje |

57.10 [6] | Audiniai iš džiuto arba kitų tekstilės pluoštų iš karnienos, klasifikuojamų 57.03 pozicijoje | | Gamyba iš žaliavinio džiuto arba iš kitų tekstilės pluoštų iš karnienos, klasifikuojamų 57.03 pozicijoje |

57.11 [6] | Kitų augalinių tekstilės pluoštų verpalai | | Gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų 57.02 arba 57.04 pozicijose, arba iš kokoso pluošto verpalų, klasifikuojamų 57.07 pozicijoje |

57.12 | Popierinių verpalų audiniai | | Gamyba iš popieriaus, iš chemijos produktų, iš tekstilinės masės arba iš natūralių tekstilės pluoštų, neištisinių cheminių pluoštų arba jų atliekų |

58.01 [6] | Kilimai, kiliminės dangos, kilimėliai, rišti (gatavi arba negatavi) | | Gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų nuo 50.01 iki 50.03 pozicijos, 51.01, nuo 53.01 iki 53.05 pozicijos, 54.01, nuo 55.01 iki 55.04 pozicijos, nuo 56.01 iki 56.03 pozicijos arba nuo 57.01 iki 57.04 pozicijos |

58.02 [6] | Kiti kilimai, kiliminės dangos, kilimėliai, dembliai ir medžiagos dembliams gaminti, Kelem, Schumacks ir Karamanie kilimėliai bei panašūs kilimėliai (gatavi arba negatavi) | | Gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų nuo 50.01 iki 50.03 pozicijos, 51.01, nuo 53.01 iki 53.05 pozicijos, 54.01, nuo 55.01 iki 55.04 pozicijos, nuo 56.01 iki 56.03, nuo 57.01 iki 57.04 pozicijos, arba iš kokoso pluošto verpalų, klasifikuojamų 57.07 pozicijoje |

58.04 [6] | Pūkiniai audiniai ir šeniliniai audiniai (išskyrus kilpinius rankšluostinius arba panašius kilpinius audinius iš medvilnės, klasifikuojamus 55.08 pozicijoje, ir audinius, klasifikuojamus 58.05 pozicijoje) | | Gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų nuo 50.01 iki 50.03 pozicijos, nuo 53.01 iki 53.05 pozicijos, 54.01, nuo 55.01 iki 55.04 pozicijos, nuo 56.01 iki 56.03 pozicijos, nuo 57.01 iki 57.04 pozicijos, arba iš chemijos produktų, arba iš tekstilinės masės |

58.05 [6] | Siaurieji audiniai ir siaurieji audiniai (bolduc), kuriuos sudaro tik metmenys be ataudų, surišti adhezyvais, išskyrus dirbinius, klasifikuojamus 58.06 pozicijoje | | Gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų nuo 50.01 iki 50.03 pozicijos, nuo 53.01 iki 53.05 pozicijos, 54.01, nuo 55.01 iki 55.04 pozicijos, nuo 56.01 iki 56.03 pozicijos arba nuo 57.01 iki 57.04 pozicijos, arba iš chemijos produktų, arba iš tekstilinės masės |

58.06 [6] | Austos etiketės, emblemos ir panašūs dirbiniai, rietime, juostelėmis arba iškirpti tam tikromis formomis ar dydžiais, nesiuvinėti | | Gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų nuo 50.01 iki 50.03 pozicijos, nuo 53.01 iki 53.05 pozicijos, 54.01, nuo 55.01 iki 55.04, nuo 56.01 iki 56.03 pozicijos, arba iš chemijos produktų, arba iš tekstilinės masės |

58.07 [6] | Šeniliniai siūlai (įskaitant plaušelių šenilinius (flock chenille) siūlus, apvytiniai siūlai (išskyrus metalizuotuosius siūlus, klasifikuojamus 52.01 pozicijoje ir apvytinius ašutų siūlus); pintinės juostelės ir pintinės virvelės bei dekoratyviniai apsiuvai rietime, kutai, pomponai ir panašūs dirbiniai | | Gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų nuo 50.01 iki 50.03 pozicijos, nuo 53.01 iki 53.05 pozicijos, 54.01, nuo 55.01 iki 55.04 pozicijos, nuo 56.01 iki 56.03 pozicijos, arba iš chemijos produktų, arba iš tekstilinės masės |

58.08 [6] | Tiulis ir kitos tinklinės medžiagos, išskyrus austas, megztas arba nertas medžiagas, paprastos | | Gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų nuo 50.01 iki 50.03 pozicijos, nuo 53.01 iki 53.05 pozicijos, 54.01, nuo 55.01 iki 55.04 pozicijos, nuo 56.01 iki 56.03 pozicijos, arba iš chemijos produktų, arba iš tekstilinės masės |

58.09 [6] | Tiulis ir kitos tinklinės medžiagos (išskyrus austas, megztas arba nertas medžiagas), raštuotos; rankiniu arba mechaniniu būdu pagaminti nėriniai, rietime, juostelėmis arba atskirais fragmentais | | Gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų nuo 50.01 iki 50.03 pozicijos, nuo 53.01 iki 53.05 pozicijos, 54.01, nuo 55.01 iki 55.04, nuo 56.01 iki 56.03 pozicijos, arba iš chemijos produktų, arba iš tekstilinės masės |

58.10 | Siuvinėjimai rietime, juostelėmis arba atskirais fragmentais | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

59.01 [6] | Vata ir vatos dirbiniai, tekstilės dulkės ir gumuliukai | | Gamyba arba iš natūralių pluoštų, arba iš chemijos produktų, arba iš tekstilinės masės |

59.02 [6] | Veltinis ir dirbiniai iš veltinio, įmirkyti arba neįmirkyti, padengti arba nepadengti | | Gamyba arba iš natūralių pluoštų, arba iš chemijos produktų, arba iš tekstilinės masės |

59.03 [6] | Sutvirtintų pluoštų audiniai, panašūs sutvirtintų pluoštų audiniai, ir šių audinių gaminiai, įmirkyti arba arba neįmirkyti padengti arba nepadengti | | Gamyba arba iš natūralių pluoštų, arba iš chemijos produktų, arba iš tekstilinės masės |

59.04 [6] | Virvės, virvelės, lynai ir trosai, padengti arba nepadengti | | Gamyba arba iš natūralių pluoštų, arba iš chemijos produktų, arba iš tekstilinės masės, arba iš kokoso pluošto verpalų, klasifikuojamų 57.07 pozicijoje |

59.05 [6] | Tinklai, rišti iš virvių, virvelių arba lynų ir gatavi žvejybos tinklai iš pluoštinių tekstilės medžiagų, virvių, virvelių arba lynų | | Gamyba arba iš natūralių pluoštų, arba iš chemijos produktų, arba iš tekstilinės masės, arba iš kokoso pluošto verpalų, klasifikuojamų 57.07 pozicijoje |

59.06 [6] | Kiti dirbiniai pagaminti iš siūlų, virvių, virvelių, lynų arba kabelių, išskyrus tekstilinius audinius ir dirbinius pagamintus iš tokių audinių | | Gamyba arba iš natūralių pluoštų, arba iš chemijos produktų, arba iš tekstilinės masės, arba iš kokoso pluošto verpalų, klasifikuojamų 57.07 pozicijoje |

59.07 | Tekstilės gaminiai, padengti dervomis (gum) arba krakmolingomis medžiagomis, naudojami knygoms įrišti arba turintys panašią paskirtį; techninė audinio kalkė; paruoštos tapybai gruntuotos drobės; klijuotės, kolenkorai ir panašūs standinantys tekstilės gaminiai, pvz., naudojami skrybėlių pagrindams | | Gamyba iš verpalų |

59.08 | Tekstilės gaminiai, įmirkyti, apvilkti, padengti arba laminuoti preparatais iš celiuliozės darinių arba kitais dirbtiniais plastikais | | Gamyba iš verpalų |

59.09 | Tekstilės gaminiai padengti arba įmirkyti aliejumi arba produktais, daugiausia sudarytais iš džiūstančiųjų aliejų | | Gamyba iš verpalų |

59.10 [6] | Linoleumas ir tekstilės pagrindo medžiagos, paruoštos panašiai, kaip linoleumas, supjaustytas arba nesupjaustytas reikiamų formų gabalais arba naudojamas grindų dangai; grindų danga, sudaryta iš dangos, pritvirtintos prie tekstilinio pagrindo, supjaustytos arba nesupjaustytos reikiamų formų gabalais | | Gamyba iš verpalų arba tekstilės pluoštų |

59.11 | Gumuoti tekstilės gaminiai, išskyrus guma aptrauktus megztus arba nertus gaminius | | Gamyba iš verpalų |

59.12 | Kitu būdu įmirkyti, aptraukti arba padengti tekstilės gaminiai; tapybos būdu dekoruotos drobės, naudojamos kaip teatro dekoracijos, studijų fonai arba panašūs dirbiniai | | Gamyba iš verpalų |

59.13 [6] | Tamprūs audiniai ir apsiuvai (išskyrus megztas ir nertas prekes) iš tekstilės dirbinių ir guminių siūlų | | Gamyba iš pirminių siūlų |

59.15 [6] | Tekstilinės žarnos ir panašūs tekstiliniai vamzdžio pavidalo dirbiniai (tiubingas) su vidiniu sluoksniu ar be jo, armuoti ar nearmuoti arba su kitų medžiagų priedais ar be jų | | Gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų nuo 50.01 iki 50.03 pozicijos, nuo 53.01 iki 53.05 pozicijos, 54.01, nuo 55.01 iki 55.04 pozicijos, nuo 56.01 iki 56.03 pozicijos arba nuo 57.01 iki 57.04 pozicijos, arba iš chemijos produktų, arba iš tekstilinės masės |

59.16 [6] | Pavarų diržai, konvejerių ar liftų juostos arba joms gaminti naudojamas beltingas iš tekstilės medžiagų, sutvirtintų arba nesutvirtintų metalu ar kitomis medžiagomis | | Gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų nuo 50.01 iki 50.03 pozicijos, nuo 53.01 iki 53.05 pozicijos, 54.01, nuo 55.01 iki 55.04 pozicijos, nuo 56.01 iki 56.03 pozicijos arba nuo 57.01 iki 57.04 pozicijos, arba iš chemijos produktų, arba iš tekstilinės masės |

59.17 [6] | Tekstilės gaminiai ir dirbiniai, paprastai naudojami mašinoms arba gamyklose | | Gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų nuo 50.01 iki 50.03 pozicijos, nuo 53.01 iki 53.05 pozicijos, 54.01, nuo 55.01 iki 55.04 pozicijos, nuo 56.01 iki 56.03 pozicijos arba nuo 57.01 iki 57.04 pozicijos, arba iš chemijos produktų, arba iš tekstilinės masės |

ex 60 skirsnis | Megzti ir nerti gaminiai, išskyrus megztus arba nertus gaminius, gautus susiuvant arba sujungiant megztų ar nertų gaminių gabalus (sukirptus arba tiesiogiai numegztus) | | Gamyba iš natūralių pluoštų, karštų arba šukuotų, iš medžiagų, klasifikuojamų nuo 56.01 iki 56.03 pozicijos, iš chemijos produktų arba tekstilinės masės [6] |

ex 60.02 | Pirštinės, kumštinės pirštinės ir puspirštinės, megztos arba nertos, neelastinės, negumuotos, gautos susiuvant arba sujungiant megztų ar nertų gaminių gabalus (sukirptus arba tiesiogiai numegztus) | | Gamyba iš verpalų [7] |

ex 60.03 | Kojinės, kojinės iki kelių, puskojinės, kojinės iki kulkšnių, kojinaitės ir panašūs dirbiniai, megzti arba nerti, neelastiniai, negumuoti, gauti susiuvant arba sujungiant megztų ar nertų gaminių gabalus (sukirptus arba tiesiogiai numegztus) | | Gamyba iš verpalų [7] |

ex 60.04 | Apatiniai drabužiai, megzti arba nerti, neelastiniai, negumuoti, gauti susiuvant arba sujungiant megztų ar nertų gaminių gabalus (sukirptus arba tiesiogiai numegztus) | | Gamyba iš verpalų [7] |

ex 60.05 | Viršutiniai drabužiai ir kiti dirbiniai, megzti arba nerti, neelastiniai, negumuoti, gauti susiuvant arba sujungiant megztų ar nertų gaminių gabalus (sukirptus arba tiesiogiai numegztus) | | Gamyba iš verpalų [7] |

ex 60.06 | Kiti dirbiniai, megzti arba nerti, elastiniai arba gumuoti (įskaitant elastines kojines iki kelių ir kojines), gauti susiuvant arba sujungiant megztų ar nertų gaminių gabalus (sukirptus arba tiesiogiai numegztus) | | Gamyba iš verpalų [7] |

61.01 | Vyriški ir berniukų viršutiniai drabužiai | | Gamyba iš verpalų [7] [8] |

ex 61.02 | Moteriški, mergaičių ir kūdikių viršutiniai drabužiai, neišsiuvinėti | | Gamyba iš verpalų [7] [8] |

ex 61.02 | Moteriški, mergaičių ir kūdikių viršutiniai drabužiai, išsiuvinėti | | Gamyba iš neišsiuvinėtų audinių, kurių vertė ne didesnė kaip 40 % gatavo produkto vertės [7] |

61.03 | Vyriški ir berniukų apatiniai drabužiai, įskaitant apykakles, marškinius prie krūtinės ir rankogalių | | Gamyba iš verpalų [7] [8] |

61.04 | Moteriški, mergaičių ir kūdikių apatiniai drabužiai: | | Gamyba iš verpalų [7] [8] |

Ex 61.05 | Nosinės, neišsiuvinėtos | | Gamyba iš nebalintų pirminių siūlų [7] [8] [9] |

Ex 61.05 | Nosinės, išsiuvinėtos | | Gamyba iš neišsiuvinėtų audinių, kurių vertė ne didesnė kaip 40 % gatavo produkto vertės [7] |

Ex 61.06 | Šaliai, kaklaskarės, šalikai, mantilijos, vualiai ir panašūs dirbiniai | | Gamyba iš natūralių tekstilės pluoštų nebalintų pirminių siūlų arba neištisinių cheminių pluoštų ar jų atliekų, arba iš chemijos produktų, arba iš tekstilinės masės [7] [8] |

Ex 61.06 | Šaliai, kaklaskarės, šalikai, mantilijos, vualiai ir panašūs dirbiniai | | Gamyba iš neišsiuvinėtų audinių, kurių vertė ne didesnė kaip 40 % gatavo produkto vertės [7] |

61.07 | Kaklajuostės, peteliškės ir kaklaraiščiai | | Gamyba iš verpalų [7] [8] |

ex 61.08 | Apykaklės, kykai, suknelių papuošimai ir siuvinėjimai, korsažai, prisiūtos parauktos juostelės, rankogaliai, volanai, papetės ir panašūs moteriškų ir mergaičių drabužių priedai ir papuošimai, neišsiuvinėti | | Gamyba iš verpalų [7] [8] |

ex 61.08 | Apykaklės, kykai, suknelių papuošimai ir siuvinėjimai, korsažai, prisiūtos parauktos juostelės, rankogaliai, volanai, papetės ir panašūs moteriškų ir mergaičių drabužių priedai ir papuošimai, išsiuvinėti | | Gamyba iš neišsiuvinėtų audinių, kurių vertė ne didesnė kaip 40 % gatavo produkto vertės [7] |

61.09 | Liemenėlės, juosmenėlės, korsetai, petnešos, keliaraiščiai ir panašūs dirbiniai (įskaitant megztus arba nertus), elastiniai arba neelastiniai | | Gamyba iš verpalų [7] [10] |

61.10 | Pirštuotos pirštinės, kumštinės pirštinės, puspirštinės, kojinės ir puskojinės, kurie nėra megzti arba nerti gaminiai | | Gamyba iš verpalų [7] [10] |

61.11 | Gatavi drabužių priedai (pavyzdžiui, apsaugos nuo prakaito, petukai ir kiti sutvirtinimai, diržai, movos, rankovių apsaugos, kišenės) | | Gamyba iš verpalų [7] [10] |

62.01 | Kelioniniai pledai ir antklodės | | Gamyba iš nebalintų verpalų, klasifikuojamų nuo 50 iki 56 skirsnio [8] [9] |

ex 62.02 | Lovos skalbiniai, stalo skalbiniai, tualeto skalbiniai ir virtuvės skalbiniai, užuolaidos ir kiti baldams bei būstui dekoruoti naudojami dirbiniai, neišsiuvinėti | | Gamyba iš nebalintų pirminių siūlų [8] [9] |

ex 62.02 | Lovos skalbiniai, stalo skalbiniai, tualeto skalbiniai ir virtuvės skalbiniai, užuolaidos ir kiti baldams bei būstui dekoruoti naudojami dirbiniai, išsiuvinėti | | Gamyba iš neišsiuvinėtų audinių, kurių vertė ne didesnė kaip 40 % gatavo produkto vertės |

62.03 | Maišai ir krepšiai, naudojami prekėms pakuoti | | Gamyba iš chemijos produktų, iš tekstilinės masės arba iš natūralių tekstilės pluoštų, neištisinių cheminių pluoštų arba jų atliekų [8] [9] |

62.04 | Dirbiniai iš brezento, burės, tentai, markizės; palapinės ir kempingų įranga, | | Gamyba iš nebalintų pirminių siūlų, [8], [9] |

62.05 | Kiti gatavi dirbiniai (įskaitant drabužių iškarpas (lekalus)) | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 40 % gatavo produkto vertės |

64.01 | Avalynė su išoriniais padais ir batviršiais iš gumos arba dirbtinio plastiko | Gamyba iš sujungtų batviršių detalių, pritvirtintų prie puspadžių arba prie kitų padų komponentų, bet nepritvirtintų prie išorinių padų, iš bet kurių medžiagų, išskyrus metalą | |

64.02 | Avalynė su išoriniais padais iš odos arba kompozicinės odos; avalynė (išskyrus avalynę klasifikuojamą 64.01 pozicijoje) su išoriniais padais iš gumos arba dirbtinių plastikų | Gamyba iš sujungtų batviršių detalių, pritvirtintų prie puspadžių arba prie kitų padų komponentų, bet nepritvirtintų prie išorinių padų, iš bet kurių medžiagų, išskyrus metalą | |

64.03 | Avalynė su išoriniais padais iš medienos arba kamštienos | Gamyba iš sujungtų batviršių detalių, pritvirtintų prie puspadžių arba prie kitų padų komponentų, bet nepritvirtintų prie išorinių padų, iš bet kurių medžiagų, išskyrus metalą | |

64.04 | Avalynė su išoriniais padais iš kitų medžiagų | Gamyba iš sujungtų batviršių detalių, pritvirtintų prie puspadžių arba prie kitų padų komponentų, bet nepritvirtintų prie išorinių padų, iš bet kurių medžiagų, išskyrus metalą | |

65.03 | Skrybėlės ir kiti galvos apdangalai iš veltinio, pagaminti iš skrybėlių korpusų, gaubtų arba plokščių skrybėlių ruošinių, klasifikuojamų 65.01 pozicijoje, su pamušalu arba be pamušalo, apdailintais arba neapdailintais kraštais | | Gamyba iš tekstilės pluoštų |

65.05 | Skrybėlės ir kiti galvos apdangalai (įskaitant tinklelius plaukams), megzti arba nerti ar pagaminti iš nėrinių, veltinio arba iš kitų tekstilės medžiagų rietime (bet ne juostelių pavidalo), su pamušalu arba be pamušalo, apdailintais arba neapdailintais kraštais, su pamušalu arba be pamušalo | | Gamyba iš verpalų arba tekstilės pluoštų |

66.01 | Skėčiai, skėčiai nuo saulės (įskaitant skėčius-lazdas, sodo skėčius ir panašius skėčius) | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

ex 70.07 | Lietinis, valcuotasis, temptasis arba pūstinis stiklas (įskaitant normuotąjį arba uždėtinį stiklą), supjaustytas pagal nurodytą formą, bet ne stačiakampis, arba išlenktas ar kitaip apdorotas (pavyzdžiui, apdorotomis briaunomis arba graviruotas), su šlifuotu arba nešlifuotu, poliruotu arba nepoliruotu paviršiumi; daugiavielis izoliacinis stiklas | Gamyba iš temptojo, lietinio arba valcuotojo stiklo, klasifikuojamo nuo 70.04 iki 70.06 pozicijos | |

70.08 | Beskeveldris stiklas, sudarytas iš grūdintojo arba sluoksniuotojo stiklo, suformuotas arba nesuformuotas | Gamyba iš temptojo, lietinio arba valcuotojo stiklo, klasifikuojamo nuo 70.04 iki 70.06 pozicijos | |

70.09 | Stikliniai veidrodžiai, (įskaitant užpakalinio vaizdo veidrodžius) neįrėminti, įrėminti arba su pagrindu | Gamyba iš temptojo, lietinio arba valcuotojo stiklo, klasifikuojamo nuo 70.04 iki 70.06 pozicijos | |

71.15 | Dirbiniai iš (arba kurių sandaroje yra) perlų, brangakmenių arba pusbrangių akmenų (gamtinių, sintetinių arba regeneruotų) | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės [10] |

73.07 | Geležies arba plieno bliumai, strypai, plokštės ir plokščių bliumai (įskaitant alavuotuosius strypus); geležies ir plieno gabalai, grubiai suformuoti kalimo būdu | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 73.06 pozicijoje | |

73.08 | Geležies arba plieno ritiniai, skirti pervynioti | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 73.07 pozicijoje | |

73.09 | Universalios geležies arba plieno plokštės | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 73.07 arba 73.,08 pozicijose | |

73.10 | Geležies arba plieno strypai ir juostos (įskaitant vielos gamybai skirtus strypus), po karštojo valcavimo, kalimo, karšto išspaudimo (ekstruzijos), šaltojo formavimo arba šaltosios apdailos (įskaitant precizinius); tuščiaviduriai strypai, naudojami gręžimui | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 73.07 pozicijoje | |

73.11 | Kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš geležies arba plieno, po karštojo valcavimo, kalimo, karšto išspaudimo (ekstruzijos), šaltojo formavimo arba šaltosios apdailos; lakštinės atraminės konstrukcijos iš geležies arba plieno, išgręžiotos arba neišgręžiotos, perforuotos arba neperforuotos, monolitinės arba surinktos iš elementų | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų nuo 73.07 iki 73.10 pozicijos, 73,12 arba 73.13 pozicijose | |

73.12 | Lankai ir juostos iš geležies ar plieno, po karštojo valcavimo arba šaltojo valcavimo | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų nuo 73.07 iki 73.09 pozicijos, arba 73.13 pozicijoje | |

73.13 | Lakštai ir plokštės iš geležies ar plieno, po karštojo valcavimo arba šaltojo valcavimo | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų nuo 73.07 iki 73.09 pozicijos | |

73.14 | Geležinė arba plieninė viela, padengta arba nepadengta, bet neizoliuota | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 73.10 pozicijoje | |

73.16 | Geležinkelių ir tramvajaus kelių konstrukcijų sudedamosios dalys iš geležies arba iš plieno: bėgiai, gretbėgiai, iešmų plunksnos, aklinių sankirtų kryžmės, kryžmės, krumpliniai bėgiai, pabėgiai, sandūrinės tvarslės, bėgių guoliai, bėgių guolių pleištai, atraminės plokštės, pamatinės plokštės, bėgių sąvaržos, padėklinės plokštės, žuoliai ir kitos bėgių sujungimo arba tvirtinimo detalės | | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 73.06 pozicijoje |

73.18 | Vamzdžiai ir vamzdeliai bei jų ruošiniai iš geležies (išskyrus iš ketaus) arba iš plieno, išskyrus didelio slėgio hidroelektrinės vamzdynus | | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 73.06 ir 73.07 pozicijose arba 73.15 pozicijoje, 73.06 ir 73.07 pozicijose nurodyta forma |

74.03 | Apdoroti strypai, juostos, kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš vario; vario viela | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės [10] |

74.04 | Apdorotos plokštės, lakštai ir juostelės, iš vario | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės [10] |

74.05 | Varinė folija (su įspaudais arba be įspaudų, supjaustyta arba nesupjaustyta pagal nurodytus matmenis, perforuota arba neperforuota, padengta arba nepadengta, su atspaudais arba be atspaudų, su popieriaus, kartono, plastikų arba panašių medžiagų pagrindu arba be pagrindo), kurios storis ne didesnis kaip 0,15 mm (neįskaitant jokio pagrindo storio) | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės [10] |

74.06 | Vario milteliai ir žvyneliai | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės [10] |

74.07 | Vamzdžiai, vamzdeliai ir jų ruošiniai iš vario; tušciaviduriai vario strypai | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės [10] |

74.08 | Vamzdžių ir vamzdelių jungiamosios detalės (fitingai) (pavyzdžiui, movos, alkūnės, antvamzdžiai ir jungės (flanšai)) iš vario | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės [10] |

74.09 | Rezervuarai, cisternos, bakai ir panašios aliumininės bet kurių medžiagų (išskyrus suspaustas ir suskystintas dujas) talpyklos iš vario, kurių talpa didesnė kaip 300 litrų, aptaisytos arba neaptaisytos, su termoizoliacija arba be termoizoliacijos, tačiau be pritvirtintų mechaninių arba šiluminių įrenginių | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės [10] |

74.10 | Suvyta viela, kabeliai, takelažas, lynai, pintos juostos, kobiniai ir panašūs dirbiniai iš varinės vielos, išskyrus izoliuotus elektros kabelius | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės [10] |

74.11 | Tinkleliai, audiniai, grotelės, tinklai, aptvarai, sutvirtinantys audinius ir panašias medžiagas (įskaitant transporterių juostas), iš varinės vielos | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės [10] |

74.12 | Prakirtinėti išplėstiniai metalo lakštai, iš vario | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės [10] |

74.13 | Grandinės ir jų dalys, iš vario | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės [10] |

74.14 | Vinys, vinutės su plačiomis galvutėmis, kabės, vinys su kabliukais, sąvaros su vinimis, smeigės, smaigčiai ir braižybos smeigtukai iš vario arba iš geležies ar plieno su varinėmis galvutėmis | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės [10] |

74.15 | Varžtai ir veržlės (įskaitant varžto galvutes ir sraigto kakliukus), su sriegiais ar be sriegių, su sriegikliais ar be sriegiklių, sraigtai (įskaitant įsukamus kablius ir įsukamus žiedus), iš vario, kniedės, pleištai, kaiščiai ir panašūs dirbiniai iš vario; poveržlės (įskaitant spyruoklines poveržles) iš vario | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės [10] |

74.16 | Varinės spyruoklės | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės [10] |

74.17 | Variniai neelektriniai buitiniai virimo, kepimo arba šildymo įrenginiai bei jų dalys | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės [10] |

74.18 | Namų apyvokos reikmenys, santechnikos įranga vidaus naudojimui ir tokių reikmenų bei įrangos dalys iš vario | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės [10] |

74.19 | Kiti vario dirbiniai | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės [10] |

75.02 | Apdoroti strypai, juostos, kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš nikelio; nikelio viela | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės [10] |

75.03 | Apdorotos nikelio plokštės, lakštai, ir juostelės; nikelio folija; nikelio milteliai ir žvyneliai | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės [10] |

75.04 | Vamzdžiai, vamzdeliai ir jų ruošiniai iš nikelio; tuščiaviduriai strypai ir vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės (pavyzdžiui, movos, alkūnės, antvamzdžiai ir jungės (flanšai)) iš nikelio | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės [10] |

75.05 | Elektrolitinio dengimo anodai iš nikelio, apdoroti arba neapdoroti, įskaitant pagamintus elektrolizės būdu | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės [10] |

75.06 | Kiti nikelio dirbiniai: | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės [10] |

76.02 | Apdoroti strypai, juostos, kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš aliuminio; aliuminio viela | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

76.03 | Plokštės, lakštai ir juostelės, iš aliuminio | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

76.04 | Aliumininė folija (su įspaudais arba be įspaudų, supjaustyta arba nesupjaustyta pagal nurodytus matmenis, perforuota arba neperforuota, padengta arba nepadengta, su atspaudais arba be atspaudų, su popieriaus, kartono, plastikų arba panašių medžiagų pagrindu arba be pagrindo), kurios storis ne didesnis kaip 0,20 mm (neįskaitant jokio pagrindo storio) | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

76.05 | Aliuminio milteliai ir žvyneliai | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

76.06 | Vamzdžiai, vamzdeliai ir jų ruošiniai iš aliuminio; tušciaviduriai aliuminio strypai | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

76.07 | Vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės (pavyzdžiui, movos, alkūnės, antvamzdžiai ir jungės (flanšai)) iš aliuminio | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

76.08 | Konstrukcijos, sukomplektuotos arba nesukomplektuotos, ir metalinių konstrukcijų dalys, surinktos arba nesurinktos (pavyzdžiui, angarai ir kiti pastatai, tiltai ir tiltų sekcijos, bokštai, ažūriniai stiebai, stogai, stogų konstrukcijų karkasai, durys ir langai bei jų rėmai, durų slenksčiai, baliustrados, atramos ir kolonos) iš aliuminio; plokštės, kampuočiai, fasoniniai profiliai, specialieji profiliai, vamzdžiai ir panašūs dirbiniai, paruošti naudoti statybinėse konstrukcijose, iš aliuminio | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

76.09 | Rezervuarai, cisternos, bakai ir panašios aliumininės bet kurių medžiagų (išskyrus suspaustas ir suskystintas dujas) talpyklos, kurių talpa didesnė kaip 300 litrų, aptaisytos arba neaptaisytos, su termoizoliacija arba be termoizoliacijos, tačiau be pritvirtintų mechaninių arba šiluminių įrenginių | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

76.10 | Statinės, būgnai, skardinės, dėžės ir panašios talpyklos iš aliuminio (įskaitant neišardomas arba išardomas cilindrines talpyklas), paprastai naudojamos prekėms gabenti ar pakuoti | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

76.11 | Aliuminio talpyklos suspaustoms ar suskystintoms dujoms | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

76.12 | Suvyta viela, kabeliai, takelažas, lynai, pintos juostos, kobiniai ir panašūs dirbiniai iš aliumininės vielos, išskyrus izoliuotus elektros kabelius | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

76.13 | Tinkleliai, audiniai, grotelės, tinklai, sutvirtinantys audiniai ir panašios medžiagos, iš aliumininės vielos | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

76.14 | Prakirtinėti išplėstiniai metalo lakštai iš aliuminio | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

76.15 | Namų apyvokos reikmenys, santechnikos įranga vidaus naudojimui ir tokių reikmenų ir įrangos dalys iš aliuminio | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

76.16 | Kiti aliuminio dirbiniai | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

77.02 | Apdoroti strypai, juostos, kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš magnio; magnio viela; aprodotos plokštės, lakštai ir juostelės iš magnio; magnio folija; vienodo dydžio drožlės, milteliai ir žvyneliai; vamzdžiai, vamzdeliai ir jų ruošiniai iš magnio; tuščiaviduriai magnio strypai | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

77.03 | Kiti magnio dirbiniai | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

78.02 | Apdoroti strypai, juostos, kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš švino; švino viela | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

78.03 | Apdorotos plokštės, lakštai ir juostelės iš švino | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

78.04 | Švino folija (su įspaudais arba be įspaudų, supjaustyta arba nesupjaustyta pagal nurodytus matmenis, perforuota arba neperforuota, padengta arba nepadengta, su atspaudais arba be atspaudų, su popieriaus, kartono, plastikų arba panašių medžiagų pagrindu arba be pagrindo), kurios svoris ne didesnis kaip 1,7 kg/m2 (neįskaitant jokio pagrindo storio); švino milteliai ir žvyneliai | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

78.05 | Vamzdžiai, vamzdeliai ir jų ruošiniai iš švino; tuščiaviduriai strypai ir vamzdžių ir vamzdelių jungiamosios detalės (pavyzdžiui, movos, alkūnės, antvamzdžiai, jungės (flanšai) ir S formos alkūnės)) | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

78.06 | Kiti švino dirbiniai | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

79.02 | Apdoroti strypai, juostos, kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš cinko; cinko viela | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

79.03 | Apdorotos nikelio plokštės, lakštai, ir juostelės; nikelio folija; nikelio milteliai ir žvyneliai | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

79.04 | Vamzdžiai, vamzdeliai ir jų ruošiniai iš cinko; tuščiaviduriai strypai ir vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės (pavyzdžiui, movos, alkūnės, antvamzdžiai ir jungės (flanšai)) iš cinko | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

79.05 | Nutekamieji vamzdžiai, stogo skersiniai, stoglangių rėmai ir kiti apdoroti statybos elementai iš cinko | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

79.06 | Kiti cinko dirbiniai | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

80.02 | Apdoroti strypai, juostos, kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš alavo; alavo viela | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

80.03 | Apdorotos plokštės, lakštai ir juostelės iš alavo | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

80.04 | Alavo folija (su įspaudais arba be įspaudų, supjaustyta arba nesupjaustyta pagal nurodytus matmenis, perforuota arba neperforuota, padengta arba nepadengta, su atspaudais arba be atspaudų, su popieriaus, kartono, plastikų arba panašių medžiagų pagrindu arba be pagrindo), kurios svoris ne didesnis kaip 1 kg/m2 (neįskaitant jokio pagrindo storio); alavo milteliai ir žvyneliai | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

80.05 | Vamzdžiai, vamzdeliai ir jų ruošiniai iš alavo; tuščiaviduriai strypai ir vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės (pavyzdžiui, movos, alkūnės, antvamzdžiai ir jungės (flanšai)) iš alavo | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

82.05 | Rankinių įtaisų, staklių arba rankinių įrankių su varikliu (pavyzdžiui, presavimo, štampavimo, gręžimo, išorinių arba vidinių sriegių sriegimo, tekinimo, pratraukimo, frezavimo, pjovimo, tekinimo, šlifavimo, išdrožimo arba veržimo) keičiamieji įrankiai, įskaitant metalo tempimo arba išspaudimo (ekstruzijos) (matricas) štampus, uolienų gręžimo įrankius | | Apdirbimas, perdirbimas arba surinkimas, kuriuose panaudotų medžiagų arba dalių vertė ne didesnė kaip 40 % gatavo produkto vertės [10] |

82.06 | Staklių arba mechaninių įrenginių peiliai ir pjovimo geležtės | | Apdirbimas, perdirbimas arba surinkimas, kuriuose panaudotų medžiagų arba dalių vertė ne didesnė kaip 40 % gatavo produkto vertės [10] |

ex 84 skirsnis | Katilai, mašinos ir mechaniniai įrenginiai, jų dalys, išskyrus šaldytuvus ir šaldymo įrenginius (elektros ir kitus) (84.15 pozicija) ir siuvamąsias mašinas, įskaitant baldus, stovus ir dangčius, specialiai pritaikytus siuvamosioms mašinoms (ex 84.41 pozicija) | | Apdirbimas, perdirbimas arba surinkimas, kuriuose panaudotų medžiagų arba dalių vertė ne didesnė kaip 40 % gatavo produkto vertės [11] |

84.15 | Šaldytuvai ir kiti šaldymo įrenginiai (elektros ir kiti) | | Apdirbimas, perdirbimas arba surinkimas, kuriuose panaudotų kilmės neturinčių medžiagų arba dalių vertė ne didesnė kaip 40 % gatavo produkto vertės, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 % panaudotų medžiagų ir dalių vertės sudaro produktai, turintys kilmę [12] |

ex 84.41 | Siuvamosios mašinos, įskaitant; baldus, stovus ir dangčius siuvamosioms mašinoms | | Apdirbimas, perdirbimas arba surinkimas, kuriuose panaudotų kilmės neturinčių medžiagų arba dalių vertė ne didesnė kaip 40 % gatavo produkto vertės, su sąlyga, kad: a)ne mažiau kaip 50 % panaudotų medžiagų ir dalių, skirtų galvučių surinkimui (išskyrus varikliui) [12]vertės sudaro produktai, turintys kilmę; irb)panaudoti siūlo įtempimo, nėrimo ir zigzago mechanizmai yra produktai, turintys kilmę |

ex 85 skirsnis | Elektros mašinos ir įrenginiai bei jų dalys, išskyrus produktus, klasifikuojamus 85.14 arba 85.15 pozicijoje | | Apdirbimas, perdirbimas arba surinkimas, kuriuose panaudotų kilmės neturinčių medžiagų arba dalių vertė ne didesnė kaip 40 % gatavo produkto vertės |

85.14 | Mikrofonai ir jų stovai; garsiakalbiai; elektriniai garsinio dažnio stiprintuvai | | Apdirbimas, perdirbimas arba surinkimas, kuriuose panaudotų kilmės neturinčių medžiagų arba dalių vertė ne didesnė kaip 40 % gatavo produkto vertės, su sąlyga, kad: (a)ne mažiau kaip 50 % panaudotų medžiagų ir dalių vertės sudaro produktai, turintys kilmę; ir [12](b)panaudotų kilmės neturinčių tranzistorių vertė ne didesnė kaip 3 % gatavo produkto vertės [13] |

85.15 | Radiotelefonijos ir radiotelegrafijos siųstuvai ir imtuvai; radijo arba televizijos signalų siųstuvai ir imtuvai (įskaitant imtuvus su garso įrašymo ar atkūrimo aparatais) ir televizijos kameros; radionavigaciniai aparatai, radarai ir nuotolinio valdymo radijo bangomis aparatai | | Apdirbimas, perdirbimas arba surinkimas, kuriuose panaudotų kilmės neturinčių medžiagų arba dalių vertė ne didesnė kaip 40 % gatavo produkto vertės, su sąlyga, kad: a)ne mažiau kaip 50 % panaudotų medžiagų ir dalių vertės sudaro produktai, turintys kilmę; ir [12]b)panaudotų kilmės neturinčių tranzistorių vertė ne didesnė kaip 3 % gatavo produkto vertės [13] |

86 skirsnis | Geležinkelio arba tramvajaus lokomotyvai, riedmenys ir jų dalys, geležinkelių arba tramvajaus bėgių įrenginiai ir įtaisai, eismo signalizacijos įrenginiai (neelektriniai) | | Apdirbimas, perdirbimas arba surinkimas, kuriuose panaudotų medžiagų arba dalių vertė ne didesnė kaip 40 % gatavo produkto vertės |

ex 87 skirsnis | Transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis, ir jų dalis, išskyrus produktus, klasifikuojamus 87.09 pozicijoje | | Apdirbimas, perdirbimas arba surinkimas, kuriuose panaudotų medžiagų arba dalių vertė ne didesnė kaip 40 % gatavo produkto vertės |

87.09 | Motociklai, motoroleriai ir dviračiai su pagalbiniu varikliu, su vežimėliu ar be vežimėlio, ir tokių transporto priemonių dalys; visų rūšių vežimėliai | | Apdirbimas, perdirbimas arba surinkimas, kuriuose panaudotų kilmės neturinčių medžiagų arba dalių vertė ne didesnė kaip 40 % gatavo produkto vertės, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 % panaudotų medžiagų ir dalių vertės sudaro produktai, turintys kilmę [12] |

ex 90 skirsnis | Optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, kontrolės, precizijos, medicinos ir chirurgijos prietaisai ir aparatai ir jų dalys, išskyrus produktus, klasifikuojamus 90.05, 90.07, 90.08, 90.12 arba 90.26 pozicijose | | Apdirbimas, perdirbimas arba surinkimas, kuriuose panaudotų medžiagų arba dalių vertė ne didesnė kaip 40 % gatavo produkto vertės |

90.05 | Teleskopai refraktoriai (monokuliarai ir binokliai), prizminiai arba neprizminiai | | Apdirbimas, perdirbimas arba surinkimas, kuriuose panaudotų kilmės neturinčių medžiagų arba dalių vertė ne didesnė kaip 40 % gatavo produkto vertės, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 % panaudotų medžiagų ir dalių vertės sudaro produktai, turintys kilmę [12] |

90.07 | Fotoaparatai, fotoblykstės | | Apdirbimas, perdirbimas arba surinkimas, kuriuose panaudotų kilmės neturinčių medžiagų arba dalių vertė ne didesnė kaip 40 % gatavo produkto vertės, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 % panaudotų medžiagų ir dalių vertės sudaro produktai, turintys kilmę [12] |

90.08 | Kino kameros, projektoriai, garso įrašymo ir garso atkūrimo aparatai; visi šių prekių deriniai | | Apdirbimas, perdirbimas arba surinkimas, kuriuose panaudotų kilmės neturinčių medžiagų arba dalių vertė ne didesnė kaip 40 % gatavo produkto vertės, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 % panaudotų medžiagų ir dalių vertės sudaro produktai, turintys kilmę [12] |

90.12 | Sudėtiniai optiniai mikroskopai, su fotografavimo arba vaizdo projektavimo priemonėmis arba be jų | | Apdirbimas, perdirbimas arba surinkimas, kuriuose panaudotų kilmės neturinčių medžiagų arba dalių vertė ne didesnė kaip 40 % gatavo produkto vertės, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 % panaudotų medžiagų ir dalių [12] vertės sudaro produktai, turintys kilmę [12] |

90.26 | Dujų, skysčių ir elektros tiekimo arba gamybos kiekio skaitikliai; jų kalibratoriai | | Apdirbimas, perdirbimas arba surinkimas, kuriuose panaudotų kilmės neturinčių medžiagų arba dalių [12] vertė ne didesnė kaip 40 % gatavo produkto vertės, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 % panaudotų medžiagų ir dalių vertės sudaro produktai, turintys kilmę |

ex 91 skirsnis | Laikrodžiai ir jų dalys, išskyrus produktus, klasifikuojamus 91.04 arba 91.08 pozicijose | | Apdirbimas, perdirbimas arba surinkimas, kuriuose panaudotų medžiagų arba dalių vertė ne didesnė kaip 40 % gatavo produkto vertės |

91.04 | Kiti laikrodžiai | | Apdirbimas, perdirbimas arba surinkimas, kuriuose panaudotų kilmės neturinčių medžiagų arba dalių vertė ne didesnė kaip 40 % gatavo produkto vertės, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 % panaudotų medžiagų ir dalių vertės sudaro produktai, turintys kilmę [12] |

91.08 | Stalinių, sieninių, bokšto arba kitų panašių laikrodžių mechanizmai, surinkti | | Apdirbimas, perdirbimas arba surinkimas, kuriuose panaudotų kilmės neturinčių medžiagų arba dalių vertė ne didesnė kaip 40 % gatavo produkto vertės, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 % panaudotų medžiagų ir dalių vertės sudaro produktai, turintys kilmę [12] |

ex 92 skirsnis | Muzikos instrumentai; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių dirbinių dalys ir reikmenys, išskyrus produktus, klasifikuojamus 92.11 pozicijoje | | Apdirbimas, perdirbimas arba surinkimas, kuriuose panaudotų kilmės neturinčių medžiagų arba dalių vertė ne didesnė kaip 40 % gatavo produkto vertės |

92.11 | Patefonai, diktofonai ir kiti garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, įskaitant elektrofonus ir kasetinius grotuvus, su garso įrašymo ir atkūrimo galvutėmis; televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, magnetiniai | | Apdirbimas, perdirbimas arba surinkimas, kuriuose panaudotų kilmės neturinčių medžiagų arba dalių vertė ne didesnė kaip 40 % gatavo produkto vertės, su sąlyga, kad: a)ne mažiau kaip 50 % panaudotų medžiagų ir dalių vertės sudaro produktai, turintys kilmę; ir [12]b)panaudotų kilmės neturinčių tranzistorių vertė ne didesnė kaip 3 % gatavo produkto vertės [13] |

93 skirsnis | Ginklai ir šaudmenys; jų dalys | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

96.02 | Kiti – šluotos ir šepečiai (įskaitant šepečius, skirtus naudoti kaip mašinų dalys); dažymo voleliai; valytuvai (išskyrus valytuvus su guminiais velenėliais) ir plaušinės šluotos | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

97.03 | Kiti žaislai; skirti pramogoms veikiantys modeliai | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

98.01 | Sagos ir sagų formos, spraustukai, rankogalių segtukai ir spausteliai, įskaitant spaustelius ir kniedines spraustes; tokių dirbinių ruošiniai ir dalys | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

98.08 | Rašomųjų mašinėlių juostelės arba panašios juostelės, suvyniotos arba nesuvyniotos ant ričių; antspaudų pagalvėlės su dėžutėmis arba be jų | | Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

ex 98.15 | Termosai ir kiti vakuuminiai indai | | Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 70.12 pozicijoje |

[1] Ši taisyklė netaikoma, jei naudojami "zea indurata" rūšies kukurūzai.

[2] Ši taisyklė netaikoma, jei naudojamos ananasų, laimų ir greipfrutų vaisių sultys.

[3] Šios nuostatos netaikomos, jei produktai gaunami iš produktų, kurie gavo kilmės statusą pagal B sąraše pateiktus reikalavimus.

[4] Šios nuostatos netaikomos, jei produktai gaunami iš produktų, kurie gavo kilmės statusą pagal B sąraše pateiktus reikalavimus.

[5] Verpalams, sudarytiems iš dviejų arba daugiau tekstilės medžiagų, būtina taikyti šio sąrašo reikalavimus dėl kiekvienos iš pozicijų, kuriose būtų klasifikuojami verpalai iš kitų tekstilės medžiagų, sudarančių mišrius verpalus. Tačiau ši taisyklė netaikoma vienai ar daugiau mišrių tekstilės medžiagų, kurių masė ne didesnė kaip 10 % bendros panaudotų tekstilės medžiagų masės.

[6] iki 30 %, kai konkreti medžiaga yra verpalai, kurių plotis – tai ne platesnės kaip 5 mm aliuminio folijos ar dirbtinio plastiko plėvelės, padengtos arba nepadengtos aliuminio milteliais, juostelė, suklijuota skaidriais arba spalvotais klijais tarp dviejų dirbtinio plastiko plėvelės sluoksnių.

[7] Panaudoti papuošimai ir priedai (išskyrus pamušalus ir intarpus), kurie keičia tarifo poziciją, nepanaikina gauto produkto kilmės statuso, jei jų masė ne didesnė kaip 10 % bendros panaudotų tekstilės medžiagų masės.

[8] Šios nuostatos netaikomos, jei produktai gaunami iš margintų audinių pagal B sąraše pateiktus reikalavimus.

[9] Produktams, gautiems iš dviejų arba daugiau tekstilės medžiagų, ši taisyklė netaikoma vienai ar daugiau mišrių tekstilės medžiagų, jei jos arba jų masė ne didesnė kaip 10 % bendros panaudotų tekstilės medžiagų masės.

[10] Šios nuostatos netaikomos, jei produktai gaunami iš margintų audinių pagal B sąraše pateiktus reikalavimus.

[11] Iki 1977 m. gruodžio 31 d. šios nuostatos netaikomos kuro elementams, klasifikuojamiems 84.59 pozicijoje.

[12] nenustatytos kilmės produktų vertės.

[13] Šis procentinis dydis nėra pridedamas prie 40 %.

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

B SĄRAŠAS

Apdirbimo ar perdirbimo operacijų, dėl kurių nepasikeičia tarifo pozicija, bet produktams, su kuriais atliekamos šios operacijos, suteikiamas kilmės statusas, sąrašas

Gatavi produktai | Apdirbimas arba perdirbimas, suteikiantis produktui kilmės statusą |

Muitų tarifo pozicijos Nr. | Aprašymas |

Jei kilmės neturinčios medžiagos ir dalys panaudojamos katiluose, mašinose ir mechaniniuose įrenginiuose, klasifikuojamuose nuo 84 iki 92 skirsnio, ir katiluose bei radiatoriuose, klasifikuojamuose 73.37 pozicijoje, šie produktai nepraranda kilmės statuso su sąlyga, kad panaudotų kilmės neturinčių medžiagų ir dalių vertė yra ne didesnė kaip 5 % gatavo produkto vertės |

ex 25.09 | Žemės dažai, degti arba susmulkinti į miltelius | Žemės dažų smulkinimas ir degimas arba sutrinimas į miltus |

ex 25.15 | Marmuras supjaustytas į ne didesnio kaip 25 cm storio kvadratus | Marmuro, įskaitant tik grubiai suskaldytą, grubiai supjaustytą į kvadratus arba supjaustytą į kvadratus, bet daugiau neapdorotą marmurą, kurio storis didesnis kaip 25 cm, pjaustymas į plokštes arba profilius, poliravimas, šlifavimas ir valymas |

ex 25.16 | Granitas, porfyras, bazaltas, smiltainis ir kiti paminklams ir statybai skirti akmenys, supjaustyti į ne didesnio kaip 25 cm storio kvadratus | Granito, porfyro, bazalto, smiltainio ir kitų statybai skirtų akmenų, įskaitant tik grubiai suskaldytus, grubiai supjaustytus į kvadratus arba supjaustytus į kvadratus, bet daugiau neapdorotus akmenis, kurių storis didesnis kai kaip 25 cm, pjaustymas |

ex 25.18 | Degtas dolomitas, dolomito aglomeratas (įskaitant dervuotą dolomitą) | Neapdoroto dolomito išdeginimas |

Nuo 28 iki 37 skirsnio | Chemijos pramonės arba giminingų pramonės šakų produktai | Apdirbimas arba perdirbimas, kuriuose panaudotų kilmės neturinčių medžiagų arba dalių vertė ne didesnė kaip 20 % gatavo produkto vertės |

ex 38 skirsnis | Įvairūs chemijos produktai, išskyrus rafinuotą talo alyvą | Apdirbimas arba perdirbimas, kuriuose panaudotų kilmės neturinčių medžiagų arba dalių vertė ne didesnė kaip 20 % gatavo produkto vertės |

ex 38.05 | Rafinuota talo alyva | Neapdorotos talo alyvos rafinavimas |

39 skirsnis | Dirbtinės dervos ir dirbtiniai plastikai, celiuliozės eteriai ir esteriai, dirbtinės dervos, jų dirbiniai | Apdirbimas arba perdirbimas, kuriuose panaudotų kilmės neturinčių medžiagų arba dalių vertė ne didesnė kaip 20 % gatavo produkto vertės |

ex 40.01 | Krepo plokštės batų padams | Natūralaus kaučiuko krepo lakštų laminavimas |

ex 40.07 | Guminiai siūlai ir kordas, aptraukti tekstilės medžiagomis | Gamyba iš guminių siūlų arba kordo |

ex 41.01 | Avių ir ėriukų odos be vilnos | Vilnos pašalinimas nuo avių ir ėriukų odų su vilna |

ex 41.02 | Pakartotinai raugintos galvijų odos (įskaitant buivolų odas) ir arklenos, išskyrus odą, klasifikuojamą nuo 41.06 iki 41.08 pozicijos | Pakartotinas galvijų odų (įskaitant buivolų odas) ir arklenų, kurios buvo raugintos, bet toliau nepdorotos, rauginimas |

ex 41.03 | Pakartotinai raugintos avių ir ėriukų odos, išskyrus odas, klasifikuojamas nuo 41.06 iki 41.08 pozicijos | Pakartotinas avių ir ėriukų odų, kurios buvo raugintos, bet toliau neapdorotos, rauginimas |

ex 41.04 | Pakartotinai raugintos ožkų ir ožiukų odos, išskyrus odas, klasifikuojamas nuo 41.06 iki 41.08 pozicijos | Pakartotinas ožkų ir ožiukų odų, kurios buvo raugintos, bet toliau neapdorotos, rauginimas |

ex 41.05 | Kitos pakartotinai raugintos odos, išskyrus odas, klasifikuojamas nuo 41.06 iki 41.08 pozicijos | Pakartotinas kitų odų, kurios buvo raugintos, bet toliau neapdorotos, rauginimas |

ex 43.02 | Sujungti iš dalių kailiai | Raugintų arba išdirbtų kailių balinimas, dažymas, išdirbimas, pjaustymas ir sujungimas iš dalių |

ex 50.09 | Marginti audiniai | Audinių , kurių vertė ne didesnė kaip 47,5 % gatavo pordukto vertės, marginimas, kurį lydi baigiamosios operacijos (balinimas, išdirbimas, džiovinimo, garinimas, mazgų šalinimas, taisymas, įmirkymas, dekatiravimas, merserizavimas) |

ex 50.10 |

ex 51.04 |

ex 53.11 |

ex 53.12 |

ex 53.13 |

ex 54.05 |

ex 55.07 |

ex 55.08 |

ex 55.09 |

ex 56.07 |

ex 68.03 | Dirbiniai iš skalūnų, įskaitant dirbinius iš aglomeruotų skalūnų | Dirbinių iš skalūnų gamyba |

ex 68.13 | Asbesto dirbiniai; mišinių dirbiniai, daugiausia sudaryti iš asbesto arba iš asbesto ir magnio karbonato | Gamyba iš asbesto dirbinių; arba mišinių, daugiausia sudarytų iš asbesto, arba iš asbesto bei magnio karbonato |

ex 68.15 | Žėručio dirbiniai, įskaitant suklijuotas žėručio atplaišas ant popieriaus arba audinio pagrindo | Žėručio dirbinių gamyba |

ex 70.10 | Raižyto stiklo buteliai | Butelių, kurių vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės, raižymas |

ex 70.13 | Raižyti stiklo dirbiniai (išskyrus klasifikuojamus Nr. 70.19 pozicijoje), naudojami stalui serviruoti, virtuvėje, tualetui, biure, interjerams dekoruoti arba turintys panašią paskirtį | Butelių, kurių vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės, raižymas |

ex 70.20 | Dirbiniai iš stiklo pluoštų | Gamyba iš nepdorotų stiklo pluoštų |

ex 71.02 | Brangakmeniai ir pusbrangiai akmenys, pjaustyti ar kitaip apdoroti, tačiau neįtvirtinti, neaptaisyti ir nesuverti (išskyrus nesurūšiuotus, laikinai suvertus gabenimo patogumui) | Gamyba iš neapdorotų brangakmenių ir pusbrangių akmenų |

ex 71.03 | Sintetiniai arba regeneruoti brangakmeniai arba pusbrangiai akmenys, pjaustyti arba kitaip apdoroti, neįtvirtinti, neaptaisyti ir nesuverti (išskyrus nesurūšiuotus akmenis, laikinai suvertus gabenimo patogumui | Gamyba iš neapdorotų sintetinių arba regeneruotų brangakmenių arba pusbrangių akmenų |

ex 71.05 | Sidabras ir sidabro lydyniai, įskaitant sidabrą, padengtą auksu arba platina, pusiau apdoroti | Neapdoroto sidabro bei sidabro lydinių valcavimas, traukimas, kalimas arba šlifavimas |

ex 71.05 | Sidabras, įskaitant sidabrą, padengtą auksu arba platina, neapdoroti | Neapdoroto sidabro ir sidabro lydynių lydymas arba elektrolitinis atskyrimas |

ex 71.06 | Valcuotasis sidabras, pusiau apdorotas | Neapdoroto valcuotojo sidabro valcavimas, traukimas, kalimas arba šlifavimas |

ex 71.07 | Auksas, įskaitant auksą, padengtą platina, pusiau apdorotas | Neapdoroto aukso, įskaitant auksą, padengtą platina, valcavimas, traukimas, kalimas arba šlifavimas |

ex 71.07 | Auksas, įskaitant auksą, padengtą platina, pusiau apdorotas | Neapdoroto aukso arba aukso lydynių lydymas arba elektrolitinis atskyrimas |

ex 71.08 | Netaurieji metalai arba sidabras, plakiruoti auksu, pusiau apdoroti | Neapdorotų netauriųjų metalų arba sidabro, plakiruotų auksu, valcavimas, traukimas, kalimas arba šlifavimas |

ex 71.09 | Platina ir kiti platinos grupės metalai, pusiau apdoroti | Neapdorotų platinos ir kitų platinos grupės metalų valcavimas, traukimas, kalimas arba šlifavimas |

ex 71.09 | Platina ir kiti platinos grupės metalai, neapdoroti | Neapdorotos platinos ir kitų platinos grupės metalų lydymas arba elektrolitinis atskyrimas |

ex 71.10 | Valcuotoji platina arba kiti platinos grupės metalai, ant netauriųjų arba tauriųjų metalų, pusiau apdorota | Neapdorotos valcuotosios platinos arba kitų platinos grupės metalų, ant netauriųjų arba tauriųjų metalų valcavimas, traukimas, kalimas arba šlifavimas |

ex 73.15 | Legiruotasis plienas ir daugiaanglis plienas: | |

73.07–73.13 pozicijose nurodytų formų | Gamyba iš produktų, 73.06 pozicijoje nurodytų formų |

73.14 pozicijoje nurodytų formų | Gamyba iš produktų, 73.06–73.07 pozicijose nurodytų formų |

ex 74.01 | Nerafinuotasis varis (nelygaus paviršiaus ir kitas varis) | Vario šteinų lydymas |

ex 74.01 | Rafinuotasis varis | Nerafinuotojo vario (nelygaus paviršiaus ir kito vario), vario atliekų arba laužo rafinavimas deginimu arba elektrocheminis rafinavimas |

ex 74.01 | Vario lydiniai | Rafinuotojo vario, vario atliekų arba laužo lydymas ir šiluminis apdorojimas |

ex 75.01 | Neapdorotas nikelis (išskyrus elektrolitinio dengimo anodus, klasifikuojamus 75.05 pozicijoje) | Nikelio šteinų, nikelio oksido aglomeratų ir kitų tarpinių nikelio metalurgijos produktų rafinavimas elektrolize, lydant arba cheminiu būdu |

ex 77.04 | Berilis, apdorotas | Neapdoroto berilio, kurio vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės, valcavimas, traukimas arba šlifavimas |

ex 81.01 | Volframas, apdorotas | Gamyba iš neapdoroto volfrramo, kurio vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

ex 81.02 | Molibdenas, apdorotas | Gamyba iš neapdoroto molibdeno, kurio vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

ex 81.03 | Tantalas, neapdorotas | Gamyba iš neapdoroto tantalo, kurio vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

ex 81.04 | Kiti netaurieji metalai, neapdoroti | Gamyba iš kitų netauriųjų metalų, kurių vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės |

84.06 | Stūmokliniai vidaus degimo varikliai: | Apdirbimas, perdirbimas arba surinkimas, kuriuose panaudotų medžiagų arba dalių vertė ne didesnė kaip 40 % gatavo produkto vertės |

ex 84.08 | Varikliai ir jėgainės, išskyrus reaktyvinius variklius ir dujų turbinas | Apdirbimas, perdirbimas arba surinkimas, kuriuose panaudotų kilmės neturinčių medžiagų arba dalių vertė ne didesnė kaip 40 % gatavo produkto vertės, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 % panaudotų medžiagų ir dalių vertės sudaro produktai, turintys kilmę [1] |

84.16 | Kalandravimo mašinos arba kitos valcavimo mašinos (išskyrus skirtas metalui arba stiklui apdoroti) ir šių įrenginių velenai | Apdirbimas, perdirbimas arba surinkimas, kuriuose panaudotų kilmės neturinčių medžiagų arba dalių vertė ne didesnė kaip 25 % gatavo produkto vertės |

ex 84.17 | Mechaniniai įrenginiai, pramoniniai ir laboratoriniai įrenginiai, kaitinami arba nekaitinami elektra, naudojami medžiagų apdorojimui įvairiais, su temperatūros pokyčiu susijusiais, procesais, naudojami medienos, popieriaus plaušienos, popieriaus ir kartono gamybos pramonėse | Apdirbimas, perdirbimas arba surinkimas, kuriuose panaudotų kilmės neturinčių medžiagų arba dalių vertė ne didesnė kaip 25 % gatavo produkto vertės |

84.31 | Mašinos ir įrengimai, skirti celiuliozės masės, popieriaus arba kartono gamybai arba apdailai | Apdirbimas, perdirbimas arba surinkimas, kuriuose panaudotų kilmės neturinčių medžiagų arba dalių vertė ne didesnė kaip 25 % gatavo produkto vertės |

84.33 | Visų rūšių popieriaus arba kartono pjaustymo mašinos; kiti popieriaus masės, popieriaus arba kartono gamybos mechaniniai įrenginiai | Apdirbimas, perdirbimas arba surinkimas, kuriuose panaudotų kilmės neturinčių medžiagų arba dalių vertė ne didesnė kaip 25 % gatavo produkto vertės |

ex 84.41 | Siuvamosios mašinos, įskaitant baldus, stovus ir dangčius siuvamosioms mašinoms | Apdirbimas, perdirbimas arba surinkimas, kuriuose panaudotų kilmės neturinčių medžiagų arba dalių vertė ne didesnė kaip 40 % gatavo produkto vertės, su sąlyga, kad: a)ne mažiau kaip 50 % panaudotų medžiagų ir dalių, skirtų galvučių surinkimui (išskyrus varikliui) [1], sudaro produktai, turintys kilmę; irb)panaudoti siūlo įtempimo, nėrimo ir zigzago mechanizmai yra produktai, turitys kilmę |

87.06 | Autotransporto priemonių, klasifikuojamų nuo 87.01 iki 87.03 pozicijos, dalys bei reikmenys: | Apdirbimas, perdirbimas arba surinkimas, kuriuose panaudotų medžiagų arba dalių vertė ne didesnė kaip 15 % gatavo produkto vertės |

ex 95.01 | Vėžlių šarvų dirbiniai | Gamyba iš apdorotų vėžlių šarvų |

ex 95.02 | Apdoroti perlamutro dirbiniai | Gamyba iš apdoroto perlamutro |

ex 95.03 | Dramblio kaulo dirbiniai | Gamyba iš apdoroto dramblio kaulo |

ex 95.04 | Kaulų dirbiniai (išskyrus banginių ūsus) | Gamyba iš apdorotų kaulų (išskyrus banginių ūsus) |

ex 95.05 | Ragų, koralų (gamtinių arba aglomeruotų) arba kitų gyvūninių raižybos medžiagų dirbiniai | Gamyba iš apdorotų ragų, koralų (gamtinių arba aglomeruotų) arba kitų gyvūninių raižybos medžiagų |

ex 95.06 | Augalinių raižybos medžiagų (pavyzdžiui, corozo) dirbiniai | Gamyba iš apdorotų augalinių raižybos medžiagų (pavyzdžiui, corozo) |

ex 95.07 | Juodojo gintaro (gagato) (ir mineralinių juodojo gintaro pakaitalų), gintaro, jūros putos (sepiolito), aglomeruotojo gintaro ir aglomeruotosiosjūros putos dirbiniai | Gamyba iš apdoroto juodojo gintaro (gagato) (ir mineralinių juodojo gintaro pakaitalų), gintaro, jūros putos (sepiolito), aglomeruotojo gintaro ir aglomeruotosios jūros putos |

ex 98.11 | Pypkės, pypkių kaušeliai iš medienos, šaknų arba kitų medžiagų | Gamyba iš grubiai apdorotų ruošinių |

[1] nenustatytos kilmės produktų vertės.

--------------------------------------------------

IV PRIEDAS

C SĄRAŠAS

Produktų, kuriems netaikomas šis protokolas, sąrašas

Muitų tarifo pozicijos Nr. | Aprašymas |

ex 27.07 | Asimiliuotos aromatinės alyvos, apibrėžtos 27 skirsnio 2 pastaboje, kurių daugiau kaip 65 % tūrio distiliuojasi iki 250 °C (įskaitant petroleterio ir benzolo mišinius), naudojamos kaip variklių degalai arba šildymo kuras |

Nuo 27.09 iki 27.16 | Mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai; bituminės medžiagos; mineraliniai vaškai |

ex 29.01 | Angliavandeniliai: alifatiniaicikloalkanai ir cikloaklenai, išskyrus azulenusbenzenas, toluenas, asilenas,naudojami kaip variklių degalai arba šildymo kuras |

ex 34.03 | Tepimo priemonės, kurių sudėtyje yra naftos alyvų arba alyvų, gautų iš bituminių mineralų, išskyrus preparatus, kurių pagrindinės sudėtinės dalys, sudarančios ne mažiau kaip 70 % masės, yra naftos alyvos arba alyvos, gautos iš bituminių mineralų |

ex 34.04 | Vaškai parafino, naftos vaškų, vaškų, gautų iš bituminių mineralų, anglies dulkių vaško arba nuodegų vaško pagrindu |

ex 38.14 | Paruošti tepalų priedai |

--------------------------------------------------

V PRIEDAS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

VI PRIEDAS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

PROTOKOLAS Nr. 4

dėl tam tikrų su Airija susijusių nuostatų

Nepaisant susitarimo 13 straipsnio, priemonės, numatytos 6 protokolo 1 ir 2 dalyse bei Europos Bendrijų ir Danijos Karalystės, Airijos, Norvegijos Karalystės, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos konferencijos metu parengto Akto dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų 7 protokolo 1 straipsnyje, dėl tam tikrų su Airija susijusių kiekybinių apribojimų bei dėl motorinių transporto priemonių ir motorinių transporto priemonių surinkimo pramonės Airijoje, taikomos Šveicarijai.

--------------------------------------------------

Protokolas Nr. 5

dėl režimo, kurį Šveicarija gali taikyti tam tikrų produktų, kuriems taikomas privalomų rezervų kaupimo planas, eksportui

1 straipsnis

Šveicarija produktams, kurie būtini gyventojams ir kariuomenei karo metu, ir produktams, kurių Šveicarijoje gaminama nepakankamai arba jų visai negaminama, bei kurių savybės ir pobūdis leidžia kaupti rezervus, gali taikyti privalomų rezervų planą.

Šveicarija šį planą taiko be tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos iš Bendrijos importuotos ir panašios ar pakaitinės nacionalinės produkcijos atžvilgiu.

2 straipsnis

Pasirašant susitarimą šiems produktams taikomas 1 straipsnyje nurodytas režimas.

Šveicarijos muitų tarifo pozicijos Nr. | Aprašymas |

2707. | Alyvos ir kiti aukštatemperatūrinio akmens anglių dervų distiliavimo produktai; panašūs produktai, apibrėžti 27 skirsnio 2 pastaboje: nekrekinguoti: |

10 | skirti varikliams |

12 | skirti kitiems tikslams |

| krekinguoti: |

| produktai, kurių ne mažiau kaip 90 % tūrio distiliuojasi iki 200 °C temperatūros (benzolas, toluolas, ksilolas): |

20 | skirti varikliams |

| kitos alyvos ir distiliavimo produktai, pavyzdžiui, fenolio, kreozoto, naftaleno ir antraceno alyvos, ir t. t.: |

30 | skirti varikliams |

2709. | Neapdorotos naftos alyvos (žalia nafta) ir neapdorotos alyvos, gautos iš bituminių mineralų: |

10 | skirtos varikliams |

20 | skirtos kitiems tikslams |

2710. | Naftos alyvos ir alyvos, gautos iš bituminių mineralų, išskyrus neapdorotas; produktai, nenurodyti kitoje vietoje, kurių sudėtyje esančios naftos alyvos arba alyvos, gautos iš bituminių mineralų, sudaro ne mažiau kaip 70 % masės, be to, šios alyvos yra pagrindinės šių produktų sudėtinės dalys: |

| skirtos varikliams: |

| produktai, kurių ne mažiau kaip 90 % tūrio distiliuojasi iki 210 °C temperatūros: |

10 | benzinas ir jo frakcijos (petroleteris, benzinas, ir t. t.) |

12 | vaitspiritas |

| kiti produktai ir distiliatai: |

20 | dyzelinė alyva |

22 | nafta |

24 | kiti |

| skirti kitiems tikslams: |

| Produktai, kurių ne mažiau kaip 90 % tūrio distiliuojasi iki 210 °C temperatūros: |

32 | vaitspiritas |

40 | produktai, kurie distiliuojasi aukštesnėje kaip 135 °C temperatūroje, kurių mažiau kaip 90 % tūrio distiliuojasi iki 210 °C temperatūros ir daugiau kaip 65 % tūrio iki 250 °C temperatūros (nafta) |

| produktai, kurių mažiau kaip 20 % tūrio distiliuojasi iki 300 oC temperatūros (mineralinės tepalinės alyvos, parafino alyvos, vazelino alyvos ir panašios alyvos): |

50 | nesumaišyti |

52 | sumaišyti |

60 | kiti distiliatai ir produktai, pavyzdžiui, gazoliai, ir t. t. |

70 | alyvos, skirtos šildymo tikslams |

2838. | Sulfatai (įskaitant aliuminio) ir peroksosulfatai: |

ex 52 | kalio sulfatai, skirti trąšoms |

2944.01 | Antibiotikai |

3003. | Vaistai (įskaitant veterinarinius vaistus) |

ex 20 | kiti: |

| antibiotikai, sumaišyti arba nesumaišyti su kitomis vaistinėmis medžiagomis |

3103. | Mineralinės arba cheminės fosforo trąšos: |

20 | kitos fosforo trąšos |

3104.01 | Mineralinės arba cheminės kalio trąšos |

3105. | Kitos trąšos; šiame skirsnyje klasifikuojamos prekės tablečių, pastilių ir panašių paruoštų formų arba supakuotos į pakuotes, kurių bruto masė ne didesnė kaip 10 kg: |

ex 10 | kitos trąšos:kombinuotosios trąšos, kurių sudėtyje yra kaliokombinuotosios trąšos, turinčios fosforo rūgšties |

3809. | Degutas; deguto alyvos, (išskyrus organinius tirpiklius ir skiediklius, klasifikuojamus 3818 pozicijoje), medienos kreozotas; medienos alyva (wood naphtha), acetono alyva: |

ex 20 | kiti:deguto alyvos |

3 straipsnis

Jei pakeičiamas 2 straipsnyje pateiktas produktų sąrašas, 1 straipsnyje apibūdintas planas taip pat taikomas panašiai ar pakaitinei produkcijai.

Šveicarija praneša Jungtiniam komitetui, kuris iš anksto įsitikina, ar buvo laikomasi 1 straipsnyje nustatytų įvykdymo sąlygų.

4 straipsnis

Jungtinis komitetas prižiūri kaip laikomasi šiame protokole numatytų susitarimų.

--------------------------------------------------

BAIGIAMASIS AKTAS

EUROPOS EKONOMINĖ BENDRIJOS,

ir

ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJOS ATSTOVAI,

susirinkę vienas tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt antrųjų metų liepos dvidešimt antrą dieną Briuselyje,

kad pasirašytų Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą,

šio Susitarimo pasirašymo metu,

- priėmė prie šio akto pridedamas deklaracijas:

1. Susitariančiųjų Šalių bendrą deklaraciją dėl protokolo Nr. 1 4 straipsnio 3 dalies.

2. Susitariančiųjų Šalių bendrą deklaraciją dėl krovinių vežimo tranzitu.

3. Deklaraciją dėl darbuotojų,

- ir atsižvelgė į toliau išvardytas deklaracijas, pridėtas prie šio Akto:

1. Europos ekonominės bendrijos deklaraciją dėl tam tikrų susitarimo nuostatų regioninio taikymo.

2. Europos ekonominės bendrijos deklaraciją dėl susitarimo 23 straipsnio 1 dalies.

Pirmiau minėti atstovai

ir Lichtenšteino Kunigaikštystės

atstovai

pasirašė papildomą susitarimą dėl 1972 m. liepos 22 d. Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo galiojimo Lichtenšteino Kunigaikštystei.

Udfærdiget i Bruxelles, den

toogtyvende juli nitten hundrede og tooghalvfjerds.

Geschehen zu Brüssel am

zweiundzwanzigsten Juli neunzehnhundertzweiundsiebzig.

Done at Brussels on this

twenty-second day of July in the year one thousand nine hundred and seventy-two.

Fait à Bruxelles, le

vingt-deux juillet mil neuf cent soixante-douze.

Fatto a Bruxelles, il

ventidue luglio millenovecentosettantadue.

Gedaan te Brussel, de

tweeëntwintigste juli negentienhonderdtweeënzeventig.

Udferdiget i Bruxelles,

tjueandre juli nitten hundre og syttito.

På Rådet for De europæiske Fællesskabers vegneIm Namen des Rates der Europäischen GemeinschaftenIn the name of the Council of the European CommunitiesAu nom du Conseil des Communautés européennesA nome del Consiglio delle Comunità europeeNamens de Raad van de Europese GemeenschappenFor Rådet for De Europeiske Fellesskap

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

Für die Schweizerische EidgenossenschaftPour la Confédération suissePer la Confederazione svizzera

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

Für das Fürstentum Liechtenstein

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

DEKLARACIJOS

Susitariančiųjų Šalių bendra deklaracija dėl protokolo Nr. 1 4 straipsnio 3 dalies

Susitariančiosios Šalys pripažįsta, kad 1967 m. birželio 30 d. pasikeitimas laiškais tarp Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos dėl susitarimo dėl laikrodžių lieka galioti ir gali būti taikomas, jei šio susitarimo nuostatos nustotų galioti produktams, klasifikuojamiems Briuselio nomenklatūros 91 skyriuje pagal protokolo Nr. 1 4 straipsnio 3 dalį.

--------------------------------------------------

Susitariančiųjų Šalių bendra deklaracija dėl krovinių vežimo tranzitu

Susitariančiosios Šalys yra tos nuomonės, kad bendro intereso labui, krovinių vežimo normos ir sąlygos:

i) į ir iš Bendrijos vykdant tranzitą per Šveicarijos teritoriją; arba

ii) į arba iš Šveicarijos vykdant tranzitą per Bendrijos teritoriją,

neturėtų būti diskriminacinės arba iškraipančios dėl atitinkamos krovinių pristatymo šalies arba dėl šalies, kurioje jie yra kilę, nes tai gali turėti neigiamo poveikio laisvam tų krovinių judėjimui.

--------------------------------------------------

Deklaracija dėl darbuotojų

Atsižvelgdamos į darbuotojų, kurie yra valstybių narių piliečiai, veiklos svarbą Šveicarijoje, turint omenyje savitarpio santykius, Susitariančiosios Šalys pabrėžia bendrą interesą reikaluose, kurie yra susiję su darbu. Todėl jos su malonumu atkreipia dėmesį į 1972 m. liepos 22 d. Romoje pasirašytą dokumentą, kuriame pateikiami Italijos ir Šveicarijos jungtinio komiteto darbo rezultatai.

Susitariančiosios Šalys pastebi, kad to komiteto veiklos metu buvo parengti svarbūs principai, ir todėl buvo padaryta didelė pažanga; buvo nuosekliai laikomasi Šveicarijos institucijų priimtos stabilizacijos politikos, priimtos atitinkamos nuostatos siekiant kuo greičiau pasiekti tolesnės pažangos. Jos tai pat pažymi, kad stabilizacijos priemonės buvo taikomos kartu su įgyvendinimo strategija, kuria siekiama laipsniškai suformuoti kuo vienodesnę darbo rinką.

Susitariančiosios Šalys yra pasirengusios skatinti tų bendro intereso klausimų tinkamiausių sprendimų priėmimą. Jos pareiškia apie savo norą kartu nagrinėti problemas, kurios gali iškilti dėl darbuotojų.

--------------------------------------------------

Europos ekonominės bendrijos deklaracija dėl tam tikrų susitarimo nuostatų regioninio taikymo

Europos ekonominė bendrija pareiškia, kad bet kurių priemonių, kurių ji gali imtis pagal susitarimo 23, 24, 25 arba 26 straipsnius, taikymas vadovaujantis 27 straipsnyje nurodyta tvarka ir pagal tame straipsnyje numatytus susitarimus arba pagal 28 straipsnį, atsižvelgiant į Bendrijos taisykles, gali būti ribojamas vienu iš jos regionų.

--------------------------------------------------

Europos ekonominės bendrijos deklaracija dėl susitarimo 23 straipsnio 1 dalies

Europos ekonominė bendrija pareiškia, kad kalbant apie susitarimo 23 straipsnio 1 dalies atskirą taikymą, kuris yra Susitariančiosioms Šalims privalomas, ji įvertins visus šiam straipsniui prieštaraujančius veiksmus remdamasi kriterijais, atsirandančiais dėl Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 85, 86, 90 ir 92 straipsnių nuostatų taikymo.

--------------------------------------------------

Top