Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 12005SA

Aktas dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo sąlygų ir Sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos sąjunga, pritaikomųjų pataisų

OJ L 157, 21.6.2005, p. 203–375 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force

21.6.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 157/203


AKTAS

dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų

Pagal Stojimo sutarties 2 straipsnį, jei Sutartis dėl Konstitucijos Europai neįsigalioja iki 2007 m. sausio 1 d., šis Aktas taikomas iki Sutarties dėl Konstitucijos Europai įsigaliojimo dienos.

PIRMOJI DALIS

PRINCIPAI

1 straipsnis

Šiame Akte:

„pirminės Sutartys“ – tai:

a)

Europos bendrijos steigimo sutartis (EB sutartis) ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis (EAEB sutartis) su papildymais ir pakeitimais, padarytais sutartimis ar kitais aktais, įsigaliojusiais prieš įstojimą,

b)

Europos Sąjungos sutartis (ES sutartis) su papildymais ir pakeitimais, padarytais sutartimis ar kitais aktais, įsigaliojusiais prieš stojimą;

„esamos valstybės narės“ – tai Belgijos Karalystė, Čekijos Respublika, Danijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Estijos Respublika, Graikijos Respublika, Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Airija, Italijos Respublika, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika, Nyderlandų Karalystė, Austrijos Respublika, Lenkijos Respublika, Portugalijos Respublika, Slovėnijos Respublika, Slovakijos Respublika, Suomijos Respublika, Švedijos Karalystė ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė;

„Sąjunga“ – tai ES sutartimi įsteigta Europos Sąjunga;

„Bendrija“ – tai atitinkamu atveju viena ar abi pirmoje įtraukoje nurodytos Bendrijos;

„naujosios valstybės narės“ – tai Bulgarijos Respublika ir Rumunija;

„institucijos“ – tai pirminėmis Sutartimis įsteigtos institucijos.

2 straipsnis

Nuo įstojimo dienos pirminių Sutarčių ir prieš įstojimą institucijų ir Europos centrinio banko priimtų aktų nuostatos Bulgarijai ir Rumunijai yra privalomos ir šiose valstybėse taikomos tose Sutartyse ir šiame Akte nustatytomis sąlygomis.

3 straipsnis

1.   Bulgarija ir Rumunija prisijungia prie Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų priimtų sprendimų ir susitarimų.

2.   Europos Vadovų Tarybos arba Tarybos ar valstybių narių bendru susitarimu dėl Bendrijos ar Sąjungos priimtų deklaracijų, rezoliucijų arba kitų pozicijų atžvilgiu Bulgarijos ir Rumunijos padėtis yra tokia pat kaip ir esamų valstybių narių; jos atitinkamai laikysis iš tų deklaracijų, rezoliucijų ar kitų pozicijų kylančių principų bei gairių ir imsis tokių priemonių, kurių gali prireikti jų įgyvendinimui užtikrinti.

3.   Bulgarija ir Rumunija prisijungia prie I priede išvardytų konvencijų ir protokolų. Šios konvencijos ir protokolai Bulgarijai ir Rumunijai įsigalioja 4 dalyje nurodytuose sprendimuose Tarybos nustatytą dieną.

4.   Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, vieningai daro visas pritaikomąsias pataisas, reikalingas dėl prisijungimo prie 3 dalyje nurodytų konvencijų ir protokolų, ir adaptuotą tekstą skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5.   Bulgarija ir Rumunija įsipareigoja dėl 3 dalyje nurodytų konvencijų ir protokolų įvesti administracines ir kitokias priemones kaip tos, kurias iki įstojimo dienos priėmė esamos valstybės narės ar Taryba, ir palengvinti praktinį bendradarbiavimą tarp valstybių narių institucijų ir organizacijų.

6.   Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali vieningai papildyti I priedą tomis iki įstojimo pasirašytomis konvencijomis, susitarimais ir protokolais.

4 straipsnis

1.   Šengeno acquis, integruotos į Europos Sąjungos sistemą protokolu, pridėtu prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties (toliau – Šengeno protokolas), nuostatos ir jos pagrindu priimti ar kitaip su ja susiję aktai, išvardyti II priede, taip pat visi kiti tokie aktai, priimti iki įstojimo dienos, yra privalomi ir taikomi Bulgarijoje ir Rumunijoje nuo įstojimo dienos.

2.   Šengeno acquis, integruotos į Europos Sąjungos sistemą, nuostatos ir jos pagrindu priimti ar kitaip su ja susiję aktai, nenurodyti 1 dalyje, nors privalomi Bulgarijai ir Rumunijai nuo įstojimo dienos, kiekvienoje iš šių valstybių taikomi tik pagal šiuo tikslu priimtą Tarybos sprendimą, patikrinus pagal taikomas Šengeno vertinimo procedūras, ar būtinos sąlygos dėl visos atitinkamos acquis taikymo yra įvykdytos toje valstybėje.

Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, priima sprendimą vieningu jos narių, atstovaujančių valstybių narių, kurioms šioje dalyje nurodytos nuostatos jau įsigaliojo, vyriausybėms ir valstybės narės, kuriai tos nuostatos turi įsigalioti, vyriausybės atstovo susitarimu. Tarybos nariai, atstovaujantys Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės vyriausybėms, dalyvauja priimant tokį sprendimą tiek, kiek jis susijęs su Šengeno acquis nuostatomis ir jos pagrindu priimtais ar kitaip su ja susijusiais aktais, kuriuos taikant šios valstybės narės dalyvauja.

5 straipsnis

Nuo įstojimo dienos Bulgarija ir Rumunija dalyvauja Ekonominėje ir pinigų sąjungoje kaip valstybė narė, kuriai taikoma nukrypti leidžianti nuostata, kaip apibrėžta EB sutarties 122 straipsnyje.

6 straipsnis

1.   Bendrijos arba pagal ES sutarties 24 straipsnį ar 38 straipsnį sudaryti ar laikinai taikomi susitarimai ar konvencijos su viena ar daugiau trečiųjų šalių, tarptautine organizacija ar trečiosios šalies piliečiu yra privalomi Bulgarijai ir Rumunijai pirminėse Sutartyse ir šiame Akte nustatytomis sąlygomis.

2.   Bulgarija ir Rumunija įsipareigoja šiame Akte nustatytomis sąlygomis prisijungti prie esamų valstybių narių ir Bendrijos veikiant kartu sudarytų ar pasirašytų susitarimų ar konvencijų.

Dėl Bulgarijos ir Rumunijos prisijungimo prie susitarimų ar konvencijų, kuriuos su tam tikromis trečiosiomis šalimis ar tarptautinėmis organizacijomis veikdamos kartu sudarė ar pasirašė Bendrija ir jos esamos valstybės narės, Taryba, vieningai spręsdama valstybių narių vardu, susitaria su atitinkamomis trečiosiomis šalimis ar tarptautinėmis organizacijomis, sudarydama protokolą, pridedamą prie tokių susitarimų ar konvencijų. Komisija, konsultuodamasi su komitetu, sudarytu iš valstybių narių atstovų, derasi dėl šių protokolų valstybių narių vardu, remdamasi Tarybos vieningai patvirtintais derybų nurodymais. Protokolų projektus ji perduoda sudaryti Tarybai.

Ši procedūra nepažeidžia Bendrijos kompetencijos ir nedaro įtakos Bendrijos ir valstybių narių galių paskirstymui dėl tokių susitarimų sudarymo ateityje ar dėl bet kokių kitų su stojimu nesusijusių pakeitimų.

3.   Prisijungdamos prie 2 dalyje nurodytų susitarimų ir konvencijų, Bulgarija ir Rumunija įgyja tokias pačias teises ir įsipareigojimus, numatytus tuose susitarimuose ir konvencijose, kaip ir esamos valstybės narės.

4.   Nuo įstojimo dienos ir iki 2 dalyje nurodytų reikiamų protokolų įsigaliojimo Bulgarija ir Rumunija taiko esamų valstybių narių ir Bendrijos iki įstojimo kartu sudarytų susitarimų ar konvencijų nuostatas, išskyrus su Šveicarija sudarytą susitarimą dėl laisvo asmenų judėjimo. Šis įsipareigojimas taip pat taikomas tiems susitarimams ar konvencijoms, kuriuos Sąjunga ir esamos valstybės narės yra susitarusios taikyti laikinai.

Kol įsigalios 2 dalyje nurodyti protokolai, Bendrija ir valstybės narės, veikdamos kartu pagal savo atitinkamą kompetenciją, imasi visų tinkamų priemonių.

5.   Bulgarija ir Rumunija prisijungia prie Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimo, pasirašyto 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (1).

6.   Bulgarija ir Rumunija įsipareigoja šiame Akte nustatytomis sąlygomis prisijungti prie Europos ekonominės erdvės susitarimo (2) pagal to susitarimo 128 straipsnį.

7.   Nuo įstojimo dienos Bulgarija ir Rumunija taiko Bendrijos dvišales sutartis ir susitarimus dėl tekstilės gaminių, sudarytus su trečiosiomis šalimis.

Bendrijos taikomi kiekybiniai apribojimai tekstilės gaminių ir drabužių importui pritaikomi, kad būtų atsižvelgta į Bulgarijos ir Rumunijos įstojimą į Bendriją. Šiuo tikslu Bendrija gali derėtis su atitinkamomis trečiosiomis šalimis dėl pirmiau nurodytų dvišalių sutarčių ir susitarimų pakeitimų iki įstojimo dienos.

Jei dvišalių sutarčių ir susitarimų dėl tekstilės gaminių pakeitimai neįsigalioja iki įstojimo dienos, Bendrija priima reikiamas jos taisyklių dėl tekstilės gaminių ir drabužių importo iš trečiųjų šalių pritaikomąsias pataisas, atsižvelgdama į Bulgarijos ir Rumunijos įstojimą.

8.   Bendrijos taikomi kiekybiniai apribojimai plieno ir plieno gaminių importui pritaikomi atsižvelgiant į plieno gaminių, kurių kilmės vieta yra atitinkamos tiekiančiosios šalys, importą į Bulgariją ir Rumuniją pastaraisiais metais.

Šiuo tikslu dėl Bendrijos su trečiosiomis šalimis sudarytų dvišalių sutarčių ir susitarimų dėl plieno reikiamų pakeitimų deramasi iki įstojimo dienos.

Jei dvišalių sutarčių ir susitarimų pakeitimai neįsigalioja iki įstojimo dienos, taikomos pirmosios pastraipos nuostatos.

9.   Iki įstojimo Bulgarijos ir Rumunijos su trečiosiomis šalimis sudarytus žvejybos susitarimus administruoja Bendrija.

Bulgarijos ir Rumunijos teisės ir įsipareigojimai pagal tuos susitarimus nepasikeičia, kol šių susitarimų nuostatos laikinai galioja toliau.

Kuo greičiau ir bet kokiu atveju iki pirmojoje pastraipoje nurodytų susitarimų galiojimo pabaigos Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma kiekvienu atveju priima atitinkamus sprendimus dėl žvejybos pagal šiuos susitarimus tęsimo, įskaitant galimybę pratęsti kai kurių susitarimų galiojimą, tačiau ne ilgiau kaip vieneriems metams.

10.   Nuo įstojimo dienos Bulgarija ir Rumunija pasitraukia iš visų laisvosios prekybos sutarčių, sudarytų su trečiosiomis šalimis, įskaitant Vidurio Europos laisvosios prekybos sutartį.

Kai Bulgarijos ir Rumunijos arba jų abiejų bei vienos ar daugiau trečiųjų šalių susitarimai yra nesuderinami su iš šio Akto kylančiais įsipareigojimais, Bulgarija ir Rumunija imasi visų reikiamų priemonių šiems nustatytiems nesuderinamumams pašalinti. Jei Bulgarija ar Rumunija susiduria su sunkumais pritaikydama susitarimą, sudarytą su viena ar daugiau trečiųjų šalių iki įstojimo, ji susitarime nustatytomis sąlygomis pasitraukia iš to susitarimo.

11.   Šiame Akte nustatytomis sąlygomis Bulgarija ir Rumunija prisijungia prie esamų valstybių narių sudarytų vidaus susitarimų siekiant įgyvendinti 2, 5 ir 6 dalyse nurodytus susitarimus ar konvencijas.

12.   Bulgarija ir Rumunija prireikus imasi atitinkamų priemonių pritaikyti savo poziciją dėl tarptautinių organizacijų ir tų tarptautinių susitarimų, kurių šalimis taip pat yra Bendrija ar kitos valstybės narės, pagal teises ir pareigas, kylančias dėl jų įstojimo į Sąjungą.

Įstojimo dieną ar kuo greičiau įstojus jos pasitraukia iš tarptautinių žvejybos susitarimų ir organizacijų, kurių šalimi taip pat yra Bendrija, išskyrus atvejus, kai jų narystė yra susijusi su kitais klausimais nei žuvininkystė.

7 straipsnis

1.   Šio Akto nuostatos, jeigu jame nenustatyta kitaip, negali būti pakeistos, panaikintos ar sustabdytas jų taikymas kitokia tvarka negu ta, kuri pirminėse Sutartyse nustatyta tų Sutarčių peržiūrėjimui.

2.   Institucijų priimti aktai, su kuriais yra susijusios šiame Akte nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, išlaiko savo teisinį statusą; visų pirma ir toliau laikomasi tų aktų keitimo tvarkos.

3.   Šio Akto nuostatos, kurių paskirtis ar poveikis yra panaikinti ar pakeisti institucijų priimtus aktus ir kurios nėra pereinamojo laikotarpio priemonė, turi tą patį teisinį statusą kaip ir nuostatos, kurias jos panaikina ar pakeičia, ir joms taikomos tos pačios taisyklės kaip ir toms nuostatoms.

8 straipsnis

Pereinamuoju laikotarpiu pirminės Sutartys ir institucijų priimti aktai taikomi atsižvelgiant į šiame Akte numatytas leidžiančias nukrypti nuostatas.

ANTROJI DALIS

SUTARČIŲ PRITAIKOMOSIOS PATAISOS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

INSTITUCINĖS NUOSTATOS

9 straipsnis

1.   EB sutarties 189 straipsnio antroji pastraipa ir EAEB sutarties 107 straipsnio antroji pastraipa pakeičiamos taip:

„Europos Parlamento narių skaičius neviršija 736.“

2.   Nuo 2009–2014 m. kadencijos pradžios EB sutarties 190 straipsnio 2 dalies pirmoji pastraipa ir EAEB sutarties 108 straipsnio 2 dalies pirmoji pastraipa pakeičiamos taip:

„2.

Kiekvienoje valstybėje narėje renkamų atstovų skaičius yra toks:

Belgija

22

Bulgarija

17

Čekija

22

Danija

13

Vokietija

99

Estija

6

Graikija

22

Ispanija

50

Prancūzija

72

Airija

12

Italija

72

Kipras

6

Latvija

8

Lietuva

12

Liuksemburgas

6

Vengrija

22

Malta

5

Nyderlandai

25

Austrija

17

Lenkija

50

Portugalija

22

Rumunija

33

Slovėnija

7

Slovakija

13

Suomija

13

Švedija

18

Jungtinė Karalystė

72.“

10 straipsnis

1.   EB sutarties 205 straipsnio 2 dalis ir EAEB sutarties 118 straipsnio 2 dalis pakeičiamos taip:

„2.

Tais atvejais, kai Taryba sprendimus privalo priimti kvalifikuota balsų dauguma, jos narių balsai paskirstomi taip:

Belgija

12

Bulgarija

10

Čekija

12

Danija

7

Vokietija

29

Estija

4

Graikija

12

Ispanija

27

Prancūzija

29

Airija

7

Italija

29

Kipras

4

Latvija

4

Lietuva

7

Liuksemburgas

4

Vengrija

12

Malta

3

Nyderlandai

13

Austrija

10

Lenkija

27

Portugalija

12

Rumunija

14

Slovėnija

4

Slovakija

7

Suomija

7

Švedija

10

Jungtinė Karalystė

29

Tarybos aktai laikomi priimtais, jeigu ne mažiau kaip 255 balsai yra „už“, kuriuos atidavė narių dauguma, kai ši Sutartis reikalauja, kad aktas būtų priimtas Komisijos pasiūlymu.

Kitais atvejais Tarybos aktams priimti reikia ne mažiau kaip 255 balsų „už“, kuriuos atiduotų bent du trečdaliai narių.“

2.   ES sutarties 23 straipsnio 2 dalies trečioji pastraipa pakeičiama taip:

„Tarybos narių balsai skaičiuojami pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 205 straipsnio 2 dalį. Sprendimams priimti reikia ne mažiau kaip 255 balsų „už“, atiduotų bent dviejų trečdalių narių. Kai Tarybai reikia spręsti kvalifikuota balsų dauguma, Tarybos narys gali reikalauti patvirtinimo, kad kvalifikuotą daugumą sudarančios valstybės narės atstovauja ne mažiau kaip 62 % bendro Sąjungos gyventojų skaičiaus. Jei pasirodo, kad tos sąlygos nesilaikoma, atitinkamas sprendimas nėra priimtas.“

3.   ES sutarties 34 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.

Tais atvejais, kai Tarybai reikia spręsti kvalifikuota balsų dauguma, jos narių balsai skaičiuojami taip, kaip nustatyta Europos bendrijos steigimo sutarties 205 straipsnio 2 dalyje, o kad Tarybos aktai būtų priimti, reikia ne mažiau kaip 255 balsų „už“, atiduotų bent dviejų trečdalių narių. Kai Tarybai reikia spręsti kvalifikuota balsų dauguma, Tarybos narys gali reikalauti patvirtinimo, kad kvalifikuotą daugumą sudarančios valstybės narės atstovauja ne mažiau kaip 62 % bendro Sąjungos gyventojų skaičiaus. Jei pasirodo, kad tos sąlygos nesilaikoma, atitinkamas sprendimas nėra priimtas.“

11 straipsnis

1.   Prie ES sutarties, EB sutarties ir EAEB sutarties pridedamo Protokolo dėl Teisingumo Teismo statuto 9 straipsnio pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

„Kas treji metai yra keičiama dalis teisėjų, pakaitomis keičiami keturiolika ir trylika teisėjų.“.

2.   Prie ES sutarties, EB sutarties ir EAEB sutarties pridedamo Protokolo dėl Teisingumo Teismo statuto 48 straipsnis pakeičiamas taip:

„48 straipsnis

Pirmosios instancijos teismą sudaro dvidešimt septyni teisėjai.“

12 straipsnis

EB sutarties 258 straipsnio antroji pastraipa ir EAEB sutarties 166 straipsnio antroji pastraipa, nustatančios Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto sudėtį, pakeičiamos taip:

„Komiteto narių skaičius nustatomas toks:

Belgija

12

Bulgarija

12

Čekija

12

Danija

9

Vokietija

24

Estija

7

Graikija

12

Ispanija

21

Prancūzija

24

Airija

9

Italija

24

Kipras

6

Latvija

7

Lietuva

9

Liuksemburgas

6

Vengrija

12

Malta

5

Nyderlandai

12

Austrija

12

Lenkija

21

Portugalija

12

Rumunija

15

Slovėnija

7

Slovakija

9

Suomija

9

Švedija

12

Jungtinė Karalystė

24“.

13 straipsnis

EB sutarties 263 straipsnio trečioji pastraipa, nustatanti Regionų komiteto sudėtį, pakeičiama taip:

„Komiteto narių skaičius nustatomas toks:

Belgija

12

Bulgarija

12

Čekija

12

Danija

9

Vokietija

24

Estija

7

Graikija

12

Ispanija

21

Prancūzija

24

Airija

9

Italija

24

Kipras

6

Latvija

7

Lietuva

9

Liuksemburgas

6

Vengrija

12

Malta

5

Nyderlandai

12

Austrija

12

Lenkija

21

Portugalija

12

Rumunija

15

Slovėnija

7

Slovakija

9

Suomija

9

Švedija

12

Jungtinė Karalystė

24“.

14 straipsnis

Prie EB sutarties pridėtas Protokolas dėl Europos investicijų banko statuto iš dalies keičiamas taip:

1.

3 straipsnyje, tarp įrašų, skirtų Belgijai ir Čekijai, įterpiama:

„—

Bulgarija,“

ir tarp įrašų, skirtų Portugalijai ir Slovėnijai:

„—

Rumunija,“

2.

4 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje:

a)

įžanginis sakinys pakeičiamas taip:

„1.

Banko kapitalą sudaro 164 795 737 000 EUR, kuriuos valstybės narės įsigyja pasirašymo būdu taip (3):

b)

tarp įrašų, skirtų Airijai ir Slovakijai, įterpiama:

„Rumunija 846 000 000“; ir

c)

tarp įrašų, skirtų Slovėnijai ir Lietuvai, įterpiama:

„Bulgarija 296 000 000“.

3.

11 straipsnio 2 dalies pirmoji, antroji ir trečioji pastraipos pakeičiamos taip:

„2.

Direktorių valdybą sudaro dvidešimt aštuoni direktoriai ir aštuoniolika pakaitinių direktorių.

Direktorius penkeriems metams skiria Valdytojų taryba; po vieną direktorių pasiūlo kiekviena valstybė narė ir vieną pasiūlo Komisija.

Pakaitinius direktorius penkeriems metams skiria Valdytojų taryba tokiu būdu:

du pakaitinius direktorius pasiūlo Vokietijos Federacinė Respublika,

du pakaitinius direktorius pasiūlo Prancūzijos Respublika,

du pakaitinius direktorius pasiūlo Italijos Respublika,

du pakaitinius direktorius pasiūlo Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė,

vieną pakaitinį direktorių bendru sutarimu pasiūlo Ispanijos Karalystė ir Portugalijos Respublika,

vieną pakaitinį direktorių bendru sutarimu pasiūlo Belgijos Karalystė, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė ir Nyderlandų Karalystė,

du pakaitinius direktorius bendru sutarimu pasiūlo Danijos Karalystė, Graikijos Respublika, Airija ir Rumunija,

du pakaitinius direktorius bendru sutarimu pasiūlo Estijos Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Austrijos Respublika, Suomijos Respublika ir Švedijos Karalystė,

tris pakaitinius direktorius bendru sutarimu pasiūlo Bulgarijos Respublika, Čekijos Respublika, Kipro Respublika, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika, Lenkijos Respublika, Slovėnijos Respublika ir Slovakijos Respublika,

vieną pakaitinį direktorių pasiūlo Komisija.“

15 straipsnis

EAEB sutarties 134 straipsnio 2 dalies pirmoji pastraipa, nustatanti Mokslo ir technikos komiteto sudėtį, pakeičiama taip:

„2.

Komitetą sudaro keturiasdešimt vienas narys, kuriuos, pasikonsultavusi su Komisija, skiria Taryba.“

II ANTRAŠTINĖ DALIS

KITOS PRITAIKOMOSIOS PATAISOS

16 straipsnis

EB sutarties 57 straipsnio 1 dalies paskutinis sakinys pakeičiamas taip:

„Bulgarijoje, Estijoje ir Vengrijoje atitinkama data, atsižvelgiant į nacionalinėje teisėje galiojančius apribojimus, yra 1999 m. gruodžio 31 d.“

17 straipsnis

EB sutarties 299 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.

Ši Sutartis taikoma Belgijos Karalystei, Bulgarijos Respublikai, Čekijos Respublikai, Danijos Karalystei, Vokietijos Federacinei Respublikai, Estijos Respublikai, Graikijos Respublikai, Ispanijos Karalystei, Prancūzijos Respublikai, Airijai, Italijos Respublikai, Kipro Respublikai, Latvijos Respublikai, Lietuvos Respublikai, Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei, Vengrijos Respublikai, Maltos Respublikai, Nyderlandų Karalystei, Austrijos Respublikai, Lenkijos Respublikai, Portugalijos Respublikai, Rumunijai, Slovėnijos Respublikai, Slovakijos Respublikai, Suomijos Respublikai, Švedijos Karalystei ir Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei.“

18 straipsnis

1.   EB sutarties 314 straipsnio antroji pastraipa pakeičiama taip:

„Vadovaujantis stojimo sutartimis, šios Sutarties tekstai airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, portugalų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų ir vengrų kalbomis taip pat yra autentiški.“

2.   EAEB sutarties 225 straipsnio antroji pastraipa pakeičiama taip:

„Vadovaujantis stojimo sutartimis, šios Sutarties tekstai airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, portugalų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų ir vengrų kalbomis taip pat yra autentiški.“

3.   ES sutarties 53 straipsnio antroji pastraipa pakeičiama taip:

„Vadovaujantis stojimo sutartimis, šios Sutarties tekstai bulgarų, čekų, estų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų ir vengrų kalbomis taip pat yra autentiški.“

TREČIOJI DALIS

NUOLATINĖS NUOSTATOS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

INSTITUCIJŲ PRIIMTŲ AKTŲ ADAPTACIJOS

19 straipsnis

Šio Akto III priede išvardyti aktai pritaikomi kaip nurodyta tame priede.

20 straipsnis

Dėl įstojimo reikalingos šio Akto IV priede išvardytų aktų adaptacijos parengiamos laikantis tame priede nustatytų gairių.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

KITOS NUOSTATOS

21 straipsnis

Šio Akto V priede išvardytos priemonės taikomos tame priede nustatytomis sąlygomis.

22 straipsnis

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali vieningai daryti šio Akto nuostatų, susijusių su bendra žemės ūkio politika, adaptacijas, kurių gali prireikti pakeitus Bendrijos taisykles.

KETVIRTOJI DALIS

LAIKINOSIOS NUOSTATOS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO PRIEMONĖS

23 straipsnis

Šio Akto VI ir VII prieduose išvardytos priemonės Bulgarijai ir Rumunijai taikomos tuose prieduose nustatytomis sąlygomis.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

INSTITUCINĖS NUOSTATOS

24 straipsnis

1.   Nukrypstant nuo EB sutarties 189 straipsnio antrojoje pastraipoje ir EAEB sutarties 107 straipsnio antrojoje pastraipoje nustatyto didžiausio Europos Parlamento narių skaičiaus, Europos Parlamento narių skaičius padidinamas, kad būtų atsižvelgta į Bulgarijos ir Rumunijos įstojimą, nustatant šiuos toms šalims atstovaujančių narių skaičius laikotarpiui nuo įstojimo dienos iki 2009 — 2014 m. Europos Parlamento kadencijos pradžios:

Bulgarija

18

Rumunija

35.

2.   Iki 2007 m. gruodžio 31 d. Bulgarija ir Rumunija, laikydamosi Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise (4) nuostatų, kiekviena surengia atstovų į Europos Parlamentą rinkimus remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, kurių metu išrenkama tiek atstovų, kiek nustatyta 1 dalyje.

3.   Nukrypstant nuo EB sutarties 190 straipsnio 1 dalies ir EAEB sutarties 108 straipsnio 1 dalies, jei rinkimai surengiami po įstojimo dienos, Bulgarijos ir Rumunijos tautoms atstovaujančius Europos Parlamento narius laikotarpiui nuo įstojimo dienos iki 2 dalyje nurodytų rinkimų kiekvienos iš tų valstybių nustatyta tvarka iš savo narių tarpo paskiria tų valstybių parlamentai.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

FINANSINĖS NUOSTATOS

25 straipsnis

1.   Nuo įstojimo dienos Bulgarija ir Rumunija sumoka šias sumas kaip dalį savo kapitalo įnašo į pasirašytą kapitalą, kaip apibrėžta  Europos investicijų banko statuto 4 straipsnyje (5):

Bulgarija

14 800 000 EUR

Rumunija

42 300 000 EUR.

Šie įnašai sumokami aštuoniomis lygiomis dalimis, mokant 2007 m. gegužės 31 d., 2008 m. gegužės 31 d., 2009 m. gegužės 31 d., 2009 m. lapkričio 30 d., 2010 m. gegužės 31 d., 2010 m. lapkričio 30 d., 2011 m. gegužės 31 d. ir 2011 m. lapkričio 30 d.

2.   Bulgarija ir Rumunija aštuoniomis lygiomis dalimis 1 dalyje nurodytomis dienomis į atsargas ir atsargoms lygiaverčius atidėjimus ir į šioms atsargomis ir atidėjimams asignuotiną sumą, atitinkančią pelno (nuostolio) ataskaitos likutį prieš įstojimą buvusio mėnesio pabaigoje, nurodytą Banko balanse, sumoka tokias sumas, kurios atitinka šiuos atsargų ir atidėjimų procentinius dydžius (5):

Bulgarija

0,181 %

Rumunija

0,517 %.

3.   Išskyrus atvejus, kai spręsdama vieningai Valdytojų taryba padaro išimtį, Bulgarija ir Rumunija sumoka 1 ir 2 dalyse nurodytą kapitalą ir sumas eurais grynaisiais pinigais.

26 straipsnis

1.   Bulgarija ir Rumunija į Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondą, nurodytą 2002 m. vasario 27 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų sprendime 2002/234/EAPB dėl finansinių pasekmių pasibaigus EAPB sutarties galiojimo laikui ir dėl Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo (6), moka šias sumas:

(milijonai EUR, dabartinėmis kainomis)

Bulgarija

11,95

Rumunija

29,88.

2.   Įnašai į Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondą mokami keturiomis toliau nurodytomis dalimis pradedant 2009 m., visais atvejais – kiekvienų metų pirmo mėnesio pirmąją darbo dieną:

2009 m.:

15 %

2010 m.:

20 %

2011 m.:

30 %

2012 m.:

35 %.

27 straipsnis

1.   Pasirengimo narystei pagalbos pagal Phare programą (7), Phare tarpvalstybinio bendradarbiavimo programą (8) ir pagalbos pagal 31 straipsnyje nurodytą pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonę, konkursų skelbimą, sutarčių sudarymą ir mokėjimus nuo įstojimo dienos vykdo įgyvendinančiosios agentūros Bulgarijoje ir Rumunijoje.

Komisijos vykdoma konkursų skelbimo ir sutarčių sudarymo ex-ante kontrolė nutraukiama tuo tikslu priimamu Komisijos sprendimu po to, kai vadovaujantis 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1266/1999 dėl pagalbos šalims kandidatėms derinimo pagal pasirengimo narystei strategiją ir iš dalies pakeičiančio Reglamentą (EEB) Nr. 3906/89 (9) priede ir Finansinio reglamento, taikomo Europos Bendrijų bendrajam biudžetui (10), 164 straipsnyje nustatytais kriterijais ir sąlygomis užbaigiama Komisijos vykdoma akreditacijos procedūra ir teigiamai įvertinama Išplėsta decentralizuoto įgyvendinimo sistema (EDIS).

Jei Komisija iki įstojimo dienos nepriima sprendimo atsisakyti ex-ante kontrolės, visos sutartys, pasirašytos nuo įstojimo dienos iki Komisijos sprendimo priėmimo dienos, laikomos neatitinkančiomis reikalavimų gauti pasirengimo narystei pagalbą.

Tačiau išimtiniais atvejais, jei Komisijos sprendimas atsisakyti ex-ante kontrolės iki įstojimo dienos nepriimamas dėl priežasčių, kurios nepriskirtinos Bulgarijos arba Rumunijos valdžios institucijoms, Komisija tinkamai pagrįstais atvejais gali pripažinti, kad nuo įstojimo dienos iki Komisijos sprendimo priėmimo dienos pasirašytos sutartys atitinka reikalavimus gauti pasirengimo narystei pagalbą ir šios pagalbos įgyvendinimas ribotą laikotarpį gali būti tęsiamas Komisijai vykdant konkursų skelbimo bei sutarčių sudarymo ex-ante kontrolę.

2.   Iki įstojimo dienos pagal 1 dalyje minėtus pasirengimo narystei finansinius instrumentus prisiimtus finansinius įsipareigojimus, taip pat įsipareigojimus pagal 31 straipsnyje nurodytą pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonę, prisiimtus po įstojimo, įskaitant vėlesnių atskirų įstojus įvykdytų teisinių įsipareigojimų ir mokėjimų įforminimą bei registravimą, toliau reglamentuoja pasirengimo narystei finansinių instrumentų taisyklės bei reglamentai ir jie iki atitinkamų programų bei projektų galutinio nutraukimo įskaitomi į atitinkamus biudžeto skyrius. Nepaisant to, viešųjų pirkimų procedūros, pradėtos po įstojimo, vykdomos vadovaujantis atitinkamomis Bendrijos direktyvomis.

3.   1 dalyje minėtos pasirengimo narystei pagalbos paskutinysis planavimas atliekamas paskutiniaisiais metais iki įstojimo. Sutartys dėl veiksmų pagal šias programas turi būti sudarytos per kitus dvejus metus. Sutarčių sudarymo laikotarpis nepratęsiamas. Išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais sutarčių vykdymo terminas gali būti pratęstas ribotam laikotarpiui.

Nepaisant to, pasirengimo narystei lėšos administracinėms išlaidoms padengti, kaip apibrėžta 4 dalyje, gali būti skiriamos per pirmuosius dvejus metus po įstojimo. Audito ir įvertinimo išlaidoms pasirengimo narystei lėšos gali būti skiriamos ne ilgiau kaip penkerius metus po įstojimo.

4.   Kad būtų užtikrintas reikiamas 1 dalyje nurodytų pasirengimo narystei finansinių instrumentų bei ISPA programos (11) užbaigimas, Komisija gali imtis visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad Bulgarijoje ir Rumunijoje ilgiausiai devyniolika mėnesių po įstojimo būtų išlaikytas būtinas personalas. Šiuo laikotarpiu pareigūnams, laikinajam personalui ir pagal sutartį įdarbintam personalui, kurie paskirti į pareigas Bulgarijoje ir Rumunijoje iki įstojimo ir kurie turi likti tose pareigose minėtose valstybėse po įstojimo dienos, išimties tvarka taikomos tos pačios finansinės bei materialinės sąlygos, kurias Komisija taikė iki įstojimo vadovaudamasi Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (12) nustatytais Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatais ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis. Administracinės išlaidos, įskaitant darbo užmokestį kitam personalui, padengiamos pagal biudžeto eilutę „Parsirengimo stojimui pagalbos naujosioms valstybėms narėms užbaigimas“ arba lygiavertę Europos Bendrijų bendrojo biudžeto atitinkamos su plėtra susijusios politikos srities eilutę.

28 straipsnis

1.   Laikoma, kad priemonės, dėl kurių įstojimo dieną Komisija jau yra priėmusi sprendimus dėl pagalbos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1267/99, nustatantį struktūrinės pasirengimo stojimui politikos instrumentą, ir kurių įgyvendinimas nebuvo baigtas iki minėtos dienos, yra Komisijos patvirtintos pagal 1994 m. gegužės 16 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1164/94, įsteigiantį Sanglaudos fondą (13) . Sumos, kurios dar turi būti skirtos tokioms priemonėms įgyvendinti, skiriamos pagal įstojimo dieną galiojantį reglamentą dėl Sanglaudos fondo ir priskiriamos tam skyriui, kuriam pagal Europos Bendrijų bendrąjį biudžetą priskiriamas tas reglamentas. Jeigu 2–5 dalyse nenumatyta kitaip, šioms priemonėms taikomos nuostatos, reglamentuojančios pagal šį reglamentą patvirtintų priemonių įgyvendinimą.

2.   Bet kuri viešojo pirkimo procedūra, susijusi su 1 dalyje minėta priemone, dėl kurios įstojimo dieną Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje jau yra paskelbtas kvietimas dalyvauti konkurse, vykdoma pagal tame kvietime dalyvauti konkurse nustatytas taisykles. Tačiau Finansinio reglamento, taikomo Europos Bendrijų bendrajam biudžetui, 165 straipsnio nuostatos netaikomos. Bet kuri viešojo pirkimo procedūra, susijusi su 1 dalyje minėta priemone, dėl kurios Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dar nėra paskelbtas kvietimas dalyvauti konkurse, turi atitikti Sutarčių nuostatas, pagal jas priimtus dokumentus ir Bendrijos politiką, įskaitant susijusią su aplinkosauga, transportu, transeuropiniais tinklais, konkurencija ir viešojo pirkimo sutarčių sudarymu.

3.   Komisijos išmokėtos išmokos pagal 1 dalyje nurodytą priemonę įrašomos į anksčiausią atvirą įsipareigojimą, prisiimtą visų pirma pagal Reglamentą (EB) Nr. 1267/1999, o paskui – pagal tuo metu galiojantį Reglamentą dėl Sanglaudos fondo.

4.   1 dalyje nurodytoms priemonėms ir toliau taikomos taisyklės, nustatančios išlaidų pagrįstumą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1267/1999, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, dėl kurių sprendžia Komisija atitinkamos valstybės narės prašymu.

5.   Išskirtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais Komisija gali leisti konkrečias taisyklių, taikomų 1 dalyje nurodytoms priemonėms pagal įstojimo dieną galiojantį Reglamentą dėl Sanglaudos fondo, išimtis.

29 straipsnis

Tuo atveju, jei daugiamečių įsipareigojimų pagal SAPARD programą (14) dėl žemės ūkio paskirties žemės apželdinimo mišku, gamintojų grupių steigimosi rėmimo arba agrarinės aplinkosaugos sistemų laikotarpis baigiasi po galutinės išmokų pagal SAPARD mokėjimo datos, nesumokėtos sumos padengiamos pagal 2007–2013 m. kaimo plėtros programą. Jei dėl to reikalingos konkrečios pereinamojo laikotarpio priemonės, jos patvirtinamos 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (15).

30 straipsnis

1.   Bulgarija, pagal prisiimtus įsipareigojimus iki 2003 metų galutiniai sustabdžiusi Kozloduy atominės elektrinės 1 ir 2 blokus vėlesniam jų eksploatavimo nutraukimui, įsipareigoja 2006 m. galutinai sustabdyti šios elektrinės 3 ir 4 blokus ir vėliau nutraukti jų eksploatavimą.

2.   2007–2009 m. laikotarpiu Bendrija teikia Bulgarijai finansinę pagalbą, skirtą padėti jai nutraukti Kozloduy atominės elektrinės 1–4 blokų eksploatavimą ir spręsti problemas, susijusias su šių blokų galutinio sustabdymo bei eksploatavimo nutraukimo padariniais.

Ši pagalba inter alia apima: priemones, skirtas nutraukti Kozloduy atominės elektrinės 1–4 blokų eksploatavimą; aplinkosaugos gerinimo pagal acquis priemones; priemones, skirtas modernizuoti tradicinius Bulgarijos elektros energijos gamybos, perdavimo ir paskirstymo sektorius, gerinti energijos efektyvumą, skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą ir didinti energijos tiekimo saugumą.

2007–2009 m. laikotarpiui pagalbos suma yra 210 milijonų EUR (2004 m. kainomis) įsipareigotų asignavimų, kurie bus skiriami lygiomis metinėmis 70 milijonų EUR dalimis (2004 m. kainomis).

Pagalba arba jos dalys gali būti skiriamos kaip Bendrijos įnašas į Tarptautinį Kozloduy eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondą, kurį valdo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas.

3.   Komisija gali priimti 2 dalyje nurodytos pagalbos įgyvendinimo taisykles. Šios taisyklės priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (16). Šiuo tikslu Komisijai padeda komitetas. Taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai. Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje numatytas laikotarpis yra šešios savaitės. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

31 straipsnis

1.   Pirmaisiais įstojimo metais Sąjunga Bulgarijai ir Rumunijai teikia laikiną finansinę pagalbą (toliau – Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonė), skirtą vystyti ir stiprinti jų administracinius ir teisminius gebėjimus įgyvendinti Bendrijos teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymą bei skatinti keitimąsi geriausia patirtimi. Iš šios pagalbos bus finansuojami institucijų plėtros projektai ir su tuo susijusios ribotos nedidelio masto investicijos.

2.   Pagalba skiriama ilgalaikiam poreikiui stiprinti institucinius gebėjimus tam tikrose srityse priemonėmis, kurios negali būti finansuojamos iš struktūrinių fondų arba kaimo plėtros fondų.

3.   Institucinei plėtrai skirtiems poriniams projektams tarp valstybinių institucijų toliau taikoma kvietimo teikti pasiūlymus per informacinių punktų valstybėse narėse tinklą tvarka, kaip nustatyta bendruosiuose susitarimuose su valstybėmis narėmis dėl pasirengimo narystei pagalbos.

Bulgarijai ir Rumunijai įsipareigoti asignavimai Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonei 2004 m. kainomis yra 82 milijonai EUR pirmaisiais metais po įstojimo, kurie yra skiriami nacionaliniams ir horizontaliems prioritetams. Asignavimus pagal finansinę perspektyvą sankcionuoja biudžeto valdymo institucija.

4.   Sprendimai dėl pagalbos pagal Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonę priimami ir įgyvendinami pagal Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3906/89 dėl ekonominės pagalbos tam tikroms Vidurio ir Rytų Europos šalims.

32 straipsnis

1.   Šiuo dokumentu nustatoma pinigų srauto ir Šengeno priemonė – laikinas instrumentas, skirtas padėti Bulgarijai ir Rumunijai nuo įstojimo dienos iki 2009 m. pabaigos finansuoti naujoms Sąjungos išorės sienoms skirtas priemones, susijusias su Šengeno acquis įgyvendinimu bei išorės sienos kontrole ir skirtas pagerinti nacionalinių biudžetų pinigų srautą.

2.   2007–2009 m. laikotarpiu Bulgarijai ir Rumunijai pagal laikinąją pinigų srauto ir Šengeno priemonę Bulgarijai ir Rumunijai išmokamos šios vienkartinės išmokos (2004 m. kainomis):

(milijonai EUR, 2004 m. kainomis)

 

2007

2008

2009

Bulgarija

121,8

59,1

58,6

Rumunija

297,2

131,8

130,8

3.   Ne mažiau kaip 50 % kiekvienai šaliai pagal laikinąją pinigų srauto ir Šengeno priemonę skirtos sumos naudojama, siekiant padėti Bulgarijai ir Rumunijai laikytis įsipareigojimo finansuoti naujoms Sąjungos išorės sienoms skirtas priemones, susijusias su Šengeno acquis įgyvendinimu bei išorės sienos kontrole.

4.   Viena dvyliktoji kiekvienos metinės sumos dalis sumokama Bulgarijai ir Rumunijai kiekvieno atitinkamų metų mėnesio pirmąją darbo dieną. Vienkartinės išmokos panaudojamos per trejus metus nuo pirmosios išmokos gavimo. Ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo šio trejų metų termino pabaigos Bulgarija ir Rumunija pateikia išsamią ataskaitą apie galutinį vienkartinių išmokų pagal laikinosios pinigų srauto ir Šengeno priemonės Šengeno dalį panaudojimą su išlaidas pateisinančiu dokumentu. Komisija susigrąžina visas nepanaudotas arba nepagrįstai išleistas lėšas.

5.   Komisija gali patvirtinti technines nuostatas, būtinas laikinajai pinigų srauto ir Šengeno priemonei vykdyti.

33 straipsnis

1.   Nepažeidžiant būsimų sprendimų dėl politikos, bendri įsipareigojami asignavimai struktūriniams veiksmams, kurie turi būti skiriami Bulgarijai ir Rumunijai trejų metų 2007–2009 m. laikotarpiu yra tokie:

(milijonai EUR, 2004 m. kainomis)

 

2007

2008

2009

Bulgarija

539

759

1 002

Rumunija

1 399

1 972

2 603

2.   Veiksmų, vykdomų trejų metų 2007–2009 m. laikotarpiu naudojant šias kiekvienai šaliai nustatytas sumas, taikymo sritis ir pobūdis nustatomi remiantis nuostatomis, tuo metu taikytinomis struktūrinių veiksmų išlaidoms.

34 straipsnis

1.   Be stojimo dieną galiojančių reglamentų, susijusių su kaimo plėtra, 2007–2009 m. laikotarpiu Bulgarijai ir Rumunijai taikomos VIII priedo I–III skirsniuose nustatytos nuostatos ir per visą 2007–2013 m. programavimo laikotarpį — konkrečios finansinės nuostatos, nustatytos VIII priedo IV skirsnyje.

2.   Nepažeidžiant būsimų sprendimų dėl politikos, įsipareigoti asignavimai iš EŽŪOGF Garantijų skyriaus, skirti Bulgarijai ir Rumunijai kaimo plėtros priemonėms trejų metų 2007–2009 m. laikotarpiu, yra 3 041 milijonas EUR (2004 m. kainomis).

3.   Prireikus Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka VIII priedo nuostatų taikymui priimamos įgyvendinimo taisyklės.

4.   Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, kvalifikuota balsų dauguma pritaiko VIII priedo nuostatas, jei tai reikalinga siekiant užtikrinti suderinamumą su kaimo plėtros reglamentais.

35 straipsnis

Kasmet atlikdama kasmetinius finansinės perspektyvos techninius patikslinimus Komisija patikslina 30, 31, 32, 33 ir 34 straipsniuose nurodytas sumas, kad jos atitiktų kainų pokyčius.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

KITOS NUOSTATOS

36 straipsnis

1.   Jei iki trejų metų laikotarpio nuo įstojimo dienos pabaigos kuriame nors ūkio sektoriuje kyla didelių sunkumų, kurie gali užsitęsti arba kurie galėtų labai pakenkti kurio nors regiono ekonominei padėčiai, Bulgarija arba Rumunija gali prašyti leidimo imtis apsaugos priemonių padėčiai ištaisyti ir atitinkamam sektoriui prie vidaus rinkos ekonomikos pritaikyti.

Esant tokioms pačioms aplinkybėms, bet kuri esama valstybė narė gali prašyti leidimo imtis apsaugos priemonių Bulgarijos, Rumunijos arba abiejų šių valstybių atžvilgiu.

2.   Suinteresuotos valstybės prašymu Komisija skubos tvarka nustato, jos manymu, būtinas apsaugos priemones, nurodydama jų įgyvendinimo aplinkybes ir būdą.

Kilus dideliems ekonominiams sunkumams ir suinteresuotai valstybei narei pateikus aiškų prašymą, Komisija priima sprendimą per penkias darbo dienas nuo prašymo kartu su atitinkama paaiškinamąja informacija gavimo. Tokiu būdu patvirtintos priemonės taikomos nedelsiant, atsižvelgiant į visų suinteresuotų šalių interesus ir nesiimant pasienio kontrolės priemonių.

3.   Pagal 2 dalį leistos taikyti priemonės gali apimti nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo EB sutarties ir šio Akto taisyklių tokiu mastu ir tokiems laikotarpiams, kurie yra būtini 1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti. Pirmenybė teikiama toms priemonėms, kurios mažiausiai sutrikdys vidaus rinkos veikimą.

37 straipsnis

Jei Bulgarija arba Rumunija neįvykdo stojimo derybų metu prisiimtų įsipareigojimų, įskaitant įsipareigojimų bet kurioje sektorių politikoje, susijusioje su tarpvalstybinį poveikį turinčia ekonomine veikla, ir tai labai sutrikdo vidaus rinkos veikimą arba sukelia realų tokio sutrikdymo pavojų, Komisija, gavusi motyvuotą valstybės narės prašymą arba savo pačios iniciatyva, iki trejų metų nuo įstojimo dienos laikotarpio pabaigos gali imtis atitinkamų priemonių.

Priemonės turi būti proporcingos ir pirmenybė teikiama vidaus rinkos veikimą mažiausiai trikdančioms priemonėms bei atitinkamais atvejais esamų sektorių apsaugos mechanizmų taikymui. Tokios apsaugos priemonės neturi tapti savavališkos diskriminacijos arba užslėpto prekybos tarp valstybių narių ribojimo priemonėmis. Atsižvelgiant į stebėsenos rezultatus, apsaugos sąlygą galima taikyti netgi prieš įstojimą, ir patvirtintos priemonės įsigalioja nuo pirmosios įstojimo dienos, išskyrus atvejus, kai jose numatyta vėlesnė data. Priemonės taikomos tik tiek, kiek jų būtinai reikia, ir bet kuriuo atveju panaikinamos, kai įvykdomas atitinkamas įsipareigojimas. Tačiau jos gali būti taikomos ir pasibaigus pirmojoje pastraipoje minėtam laikotarpiui, kol neįvykdomi atitinkami įsipareigojimai. Atsižvelgdama į atitinkamos naujosios valstybės narės pasiektą pažangą vykdant savo įsipareigojimus, Komisija taikomas priemones gali atitinkamai priderinti. Prieš panaikindama apsaugos priemones, Komisija tinkamu laiku informuoja Tarybą ir deramai atsižvelgia į visas Tarybos dėl to pareikštas pastabas.

38 straipsnis

Jei perkeliant, įgyvendinant ar taikant pamatinius sprendimus ar bet kokius kitus atitinkamus įsipareigojimus, bendradarbiavimo dokumentus, sprendimus, susijusius su abipusiu pripažinimu baudžiamosios teisės srityje pagal ES sutarties VI antraštinę dalį, direktyvas ir reglamentus, susijusius su abipusiu pripažinimu civilinėse bylose pagal EB sutarties IV antraštinę dalį, Bulgarijoje ar Rumunijoje esama didelių trūkumų arba realaus tokių trūkumų pavojaus, Komisija, gavusi motyvuotą valstybės narės prašymą arba savo pačios iniciatyva ir pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, iki trejų metų laikotarpio nuo įstojimo dienos pabaigos gali imtis reikiamų priemonių, nurodydama jų įgyvendinimo aplinkybes ir būdą.

Šios priemonės gali būti laikinas atitinkamų nuostatų ir sprendimų dėl Bulgarijos arba Rumunijos ir kitos valstybės narės arba valstybių narių santykių taikymo sustabdymas, nepažeidžiant glaudaus teisminio bendradarbiavimo tęstinumo. Atsižvelgiant į stebėsenos rezultatus, apsaugos sąlygą galima taikyti netgi prieš įstojimą, ir patvirtintos priemonės įsigalioja nuo pirmosios įstojimo dienos, išskyrus atvejus, kai jose numatyta vėlesnė data. Priemonės taikomos tik tiek, kiek jų būtinai reikia, ir bet kuriuo atveju panaikinamos, kai trūkumai pašalinami. Tačiau jos gali būti taikomos ir pasibaigus pirmojoje pastraipoje minėtam laikotarpiui, kol yra trūkumų. Atsižvelgdama į atitinkamos naujosios valstybės narės pasiektą pažangą šalinant nustatytus trūkumus, Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, taikomas priemones gali atitinkamai priderinti. Prieš panaikindama apsaugos priemones, Komisija tinkamu laiku informuoja Tarybą ir deramai atsižvelgia į visas Tarybos dėl to pareikštas pastabas.

39 straipsnis

1.   Jei, remiantis nuolatine Komisijos vykdoma Bulgarijos ir Rumunijos per stojimo derybas prisiimtų įsipareigojimų stebėsena ir pirmiausia Komisijos parengtomis stebėsenos ataskaitomis, nustatoma, kad Rumunijos arba Bulgarijos pasiruošimo priimti ir įgyvendinti acquis lygis yra toks, kad esama rimto pavojaus, kad kuri nors iš šių valstybių bus akivaizdžiai nepasirengusi įvykdyti narystės reikalavimus iki įstojimo dienos 2007 m. sausio 1 d. keletoje svarbių sričių, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali vieningai nuspręsti vieneriems metams atidėti tos valstybės stojimo dieną iki 2008 m. sausio 1 d.

2.   Nepaisant 1 dalies, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, kvalifikuota balsų dauguma gali priimti 1 dalyje nurodytą sprendimą dėl Rumunijos, jeigu buvo pastebėta rimtų trūkumų Rumunijai vykdant vieną arba keletą IX priedo I punkte išvardytų įsipareigojimų ir reikalavimų.

3.   Nepaisant 1 dalies ir nepažeidžiant 37 straipsnio, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija ir 2005 m. rudenį atlikusi Rumunijos padarytos pažangos konkurencijos politikos srityje įvertinimą, kvalifikuota balsų dauguma gali priimti 1 dalyje nurodytą sprendimą dėl Rumunijos, jeigu buvo pastebėta rimtų trūkumų Rumunijai vykdant Europos sutartimi (17) prisiimtus įsipareigojimus arba vieną ar keletą IX priedo II punkte išvardytų įsipareigojimų ir reikalavimų.

4.   Tuo atveju, jei priimamas sprendimas pagal 1, 2 arba 3 dalis, Taryba kvalifikuota balsų dauguma nedelsdama priima sprendimą dėl tokių šio Akto, įskaitant jo priedus ir priedėlius, pritaikomųjų pataisų, kurios yra neišvengiamos dėl sprendimo atidėti stojimą.

40 straipsnis

Kad nebūtų trukdoma vidaus rinkai tinkamai veikti, Bulgarijos ir Rumunijos nacionalinių taisyklių laikymosi užtikrinimas VI ir VII prieduose nurodytais pereinamaisiais laikotarpiais neturi tapti pasienio kontrole tarp valstybių narių.

41 straipsnis

Jei perėjimui nuo Bulgarijoje ir Rumunijoje esamo režimo prie režimo, kuris atsiranda dėl bendros žemės ūkio politikos taikymo pagal šiame Akte išdėstytus reikalavimus, palengvinti yra būtinos pereinamojo laikotarpio priemonės, Komisija tokias priemones patvirtina laikydamasi 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (18) 25 straipsnio 2 dalyje arba atitinkamai kitų reglamentų dėl bendro žemės ūkio rinkų organizavimo atitinkamuose straipsniuose nurodytos tvarkos ar atitinkamos tvarkos, nustatytos taikytinuose teisės aktuose. Šiame straipsnyje nurodytas pereinamojo laikotarpio priemones galima patvirtinti trejų metų laikotarpiu nuo įstojimo dienos, ir jos taikomos tik tuo laikotarpiu. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali vieningai pratęsti šį laikotarpį.

Pereinamojo laikotarpio priemones, susijusias su šiame Akte nenurodytų dokumentų dėl bendros žemės ūkio politikos įgyvendinimu, kurios reikalingos dėl stojimo, iki stojimo dienos Komisijos siūlymu kvalifikuota balsų dauguma priima Taryba, arba, jei jos daro įtaką Komisijos iš pradžių priimtiems dokumentams, – Komisija, laikydamasi atitinkamų dokumentų priėmimo procedūros.

42 straipsnis

Jei perėjimui nuo Bulgarijoje ir Rumunijoje esamo režimo prie režimo, kuris atsiranda dėl Bendrijos veterinarijos, fitosanitarijos ir maisto saugos taisyklių taikymo, palengvinti yra būtinos pereinamojo laikotarpio priemonės, Komisija tokias priemones patvirtina laikydamasi atitinkamos tvarkos, nustatytos taikytinuose teisės aktuose. Šių priemonių galima imtis per trejus metus nuo įstojimo dienos, ir jos taikomos tik tuo laikotarpiu.

PENKTOJI DALIS

NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU ŠIO AKTO ĮGYVENDINIMU

I ANTRAŠTINĖ DALIS

INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ STEIGIMAS

43 straipsnis

Europos Parlamentas daro tokias savo Darbo tvarkos taisyklių adaptacijas, kokios yra būtinos dėl įstojimo.

44 straipsnis

Taryba daro tokias savo Darbo tvarkos taisyklių adaptacijas, kokios yra būtinos dėl įstojimo.

45 straipsnis

Kiekvienos naujos valstybės narės pilietis skiriamas į Komisiją nuo tos valstybės narės įstojimo dienos. Naujus Komisijos narius skiria Taryba kvalifikuota balsų dauguma bendru sutarimu su Komisijos pirmininku ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

Šitaip paskirtų narių kadencija baigiasi kartu su įstojimo metu pareigas einančių narių kadencija.

46 straipsnis

1.   Du teisėjai paskiriami į Teisingumo Teismą ir du teisėjai – į Pirmosios instancijos teismą.

2.   Vieno iš pagal 1 dalį paskirtų Teisingumo Teismo teisėjų kadencija baigiasi 2009 m. spalio 6 d. Šis teisėjas išrenkamas burtais. Kito teisėjo kadencija baigiasi 2012 m. spalio 6 d.

Vieno iš pagal 1 dalį paskirtų Pirmosios instancijos teismo teisėjų kadencija baigiasi 2007 m. rugpjūčio 31 d. Šis teisėjas išrenkamas burtais. Kito teisėjo kadencija baigiasi 2010 m. rugpjūčio 31 d.

3.   Teisingumo Teismas daro tokias savo Darbo reglamento adaptacijas, kokios yra būtinos dėl įstojimo.

Pirmosios instancijos teismas, suderinęs su Teisingumo Teismu, daro tokias savo Darbo reglamento adaptacijas, kokios yra būtinos dėl įstojimo.

Šitaip pritaikytą Darbo reglamentą kvalifikuota balsų dauguma turi patvirtinti Taryba.

4.   Sprendžiant bylas, kurių iki įstojimo dienos šie Teismai dar nebaigė nagrinėti ir kuriose žodinis procesas prasidėjo dar iki tos datos, visos sudėties Teismų ar kolegijų sudėtis lieka ta pati, kokia buvo iki įstojimo, ir taikomas dieną prieš įstojimą galiojęs Darbo reglamentas.

47 straipsnis

Audito Rūmai išplečiami paskiriant du papildomus narius šešerių metų kadencijai.

48 straipsnis

Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas išplečiamas paskiriant 27 narius, atstovaujančius įvairiems organizuotos pilietinės visuomenės ekonominiams ir socialiniams sluoksniams Bulgarijoje ir Rumunijoje. Šitaip paskirtų narių kadencija baigiasi kartu su įstojimo metu pareigas einančių narių kadencija.

49 straipsnis

Regionų komitetas išplečiamas paskiriant 27 narius, atstovaujančius Bulgarijos ir Rumunijos regionų ir vietos valdžios institucijas, kurie turi regioninės ar vietos valdžios mandatą ar yra politiškai atskaitingi išrinktam susirinkimui. Šitaip paskirtų narių kadencija baigiasi kartu su įstojimo metu pareigas einančių narių kadencija.

50 straipsnis

Dėl įstojimo būtinos pagal pirmines Sutartis įsteigtų komitetų taisyklių ir jų darbo tvarkos taisyklių adaptacijos daromos kaip galima greičiau po įstojimo.

51 straipsnis

1.   Sutartimis arba institucijų priimtu aktu įsteigtų komitetų, grupių arba kitų organų nariai skiriami šių komitetų, grupių arba kitų organų narių paskyrimui nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Naujai paskirtų narių kadencija baigiasi kartu su įstojimo metu pareigas einančių narių kadencija.

2.   Narystė Sutartimis arba institucijų priimtu aktu įsteigtuose komitetuose arba grupėse, kurių narių skaičius nustatomas nepriklausomai nuo valstybių narių skaičiaus, visiškai atnaujinama po įstojimo, išskyrus atvejus, kai esamų narių kadencija baigiasi per metus nuo įstojimo.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

INSTITUCIJŲ PRIIMTŲ AKTŲ TAIKOMUMAS

52 straipsnis

Nuo įstojimo laikoma, kad Bulgarijai ir Rumunijai direktyvos ir sprendimai yra skirti, kaip apibrėžta EB sutarties 249 straipsnyje ir EAEB sutarties 161 straipsnyje, jei tos direktyvos ir sprendimai buvo skirti visoms esamoms valstybėms narėms. Išskyrus direktyvas ir sprendimus, kurie įsigaliojo pagal EB sutarties 254 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, laikoma, kad Bulgarijai ir Rumunijai buvo pranešta apie tokias direktyvas ir sprendimus po įstojimo.

53 straipsnis

1.   Bulgarija ir Rumunija taiko priemones, būtinas, kad nuo įstojimo dienos jos pradėtų laikytis direktyvų ir sprendimų nuostatų, kaip apibrėžta EB sutarties 249 straipsnyje ir EAEB 161 straipsnyje, jei šiame Akte nenustatytas kitoks terminas. Apie šias priemones jos praneša Komisijai ne vėliau kaip įstojimo dieną arba tam tikrais atvejais iki šiame Akte nustatyto termino.

2.   Jei dėl direktyvų, kaip apibrėžta EB sutarties 249 straipsnyje ir EAEB sutarties 161 straipsnyje, pakeitimų, nustatytų šiuo Aktu, būtina keisti esamų valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, esamos valstybės narės įgyvendina priemones, kuriomis po įstojimo dienos įgyvendinamos direktyvos su pakeitimais, išskyrus atvejus, kai šiame Akte yra numatytas kitas terminas. Apie šias priemones jos praneša Komisijai ne vėliau kaip iki įstojimo dienos arba, jei vėliau, — iki šiame Akte nustatyto termino.

54 straipsnis

Apie įstatymais, kitais teisės aktais arba administraciniais veiksmais įtvirtintas nuostatas, skirtas Bulgarijos ir Rumunijos teritorijoje užtikrinti darbuotojų ir plačiosios visuomenės sveikatos apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamų pavojų, pagal EAEB sutarties 33 straipsnį šios valstybės Komisijai praneša per tris mėnesius nuo įstojimo.

55 straipsnis

Tinkamai pagrįstu prašymu, kurį Bulgarija arba Rumunija pateikia Komisijai ne vėliau kaip įstojimo dieną, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, arba Komisija, jeigu pirminį aktą priėmė Komisija, gali imtis priemonių, nustatančių laikinas leidžiančias nukrypti nuo institucijų aktų, priimtų nuo 2004 m. spalio 1 d. iki įstojimo dienos, nuostatų. Šios priemonės patvirtinamos laikantis balsavimo taisyklių, reglamentuojančių akto, dėl kurio prašoma laikinų leidžiančių nukrypti nuostatų, priėmimą. Jei šios leidžiančios nukrypti nuostatos priimtos po įstojimo, jas galima taikyti nuo įstojimo dienos.

56 straipsnis

Tais atvejais, kai dėl stojimo būtina daryti iki įstojimo dienos priimtų aktų adaptacijas, ir kai būtinos adaptacijos nebuvo numatytos šiame Akte ir jo prieduose, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma arba Komisija, jeigu pirminį aktą priėmė Komisija, šiuo tikslu priima būtinus aktus. Jei šios adaptacijos priimamos po įstojimo, jas galima taikyti nuo įstojimo dienos.

57 straipsnis

Jei nenumatyta kitaip, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma patvirtina priemones, būtinas šio Akto nuostatoms įgyvendinti.

58 straipsnis

Institucijų ir Europos centrinio banko aktų tekstai, priimti iki įstojimo ir Tarybos, Komisijos ar Europos centrinio banko parengti bulgarų ir rumunų kalbomis, nuo įstojimo dienos yra autentiški tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir esamomis oficialiomis kalbomis parengti tekstai. Jie skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jei tie tekstai taip buvo paskelbti esamomis kalbomis.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

59 straipsnis

I–IX priedai ir jų priedėliai yra neatskiriama šio Akto dalis.

60 straipsnis

Italijos Respublikos Vyriausybė Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos Vyriausybėms perduoda Europos Sąjungos sutarties, Europos bendrijos steigimo sutarties ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties bei jas iš dalies keičiančių ir papildančių Sutarčių, įskaitant Danijos Karalystės, Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės stojimo sutarties, Graikijos Respublikos stojimo sutarties, Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos stojimo sutarties, Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sutarties ir Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sutarties patvirtintą kopiją airių, anglų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis.

Minėtų Sutarčių tekstai, parengti bulgarų ir rumunų kalbomis, pridedami prie šio Akto. Tie tekstai yra autentiški tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir pirmoje dalyje nurodytų Sutarčių, parengtų esamomis kalbomis, tekstai.

61 straipsnis

Tarptautinių susitarimų, deponuotų Europos Sąjungos Tarybos generalinio sekretoriato archyvuose, patvirtintą kopiją Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos Vyriausybėms perduoda generalinis sekretorius.


(1)  OL L 317, 2000 12 15, p. 3.

(2)  OL L 1, 1994 1 3, p. 3.

(3)  Bulgarijai ir Rumunijai nurodyti skaičiai yra orientaciniai ir remiasi Eurostato 2003 m. paskelbtais duomenimis.“;

(4)  OL L 278, 1976 10 8, p. 5. Aktas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu 2002/772/EB, Euratomas (OL L 283, 2002 10 21, p. 1).

(5)  Nurodyti skaičiai yra orientaciniai ir remiasi Eurostato paskelbtais 2003 metų duomenimis.

(6)  OL L 79, 2002 3 22, p. 42.

(7)  1989 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3906/89 dėl ekonominės pagalbos tam tikroms Vidurio ir Rytų Europos šalims (OL L 375, 1989 12 23, p. 11). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 769/2004 (OL L 123, 2004 4 27, p. 1).

(8)  1998 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2760/98 dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos įgyvendinimo pagal PHARE programą (OL L 345, 1998 12 19, p. 49). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1822/2003 (OL L 267, 2003 10 17, p. 9).

(9)  OL L 161, 1999 6 26, p. 68.

(10)  2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 248, 2002 9 16, p. 1).

(11)  1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1267/1999, nustatantis struktūrinės pasirengimo stojimui politikos instrumentą (OL L 161, 1999 6 26, p. 73). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 769/2004 (OL L 123, 2004 4 27, p. 1).

(12)  OL L 56, 1968 3 4, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 723/2004 (OL L 124, 2004 4 27, p. 1).

(13)  OL L 130, 1994 5 25. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu (OL L 236, 2003 9 23, p. 33).

(14)  1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1268/1999 dėl Bendrijos paramos pasirengimo stojimui priemonėms žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse Vidurio ir Rytų Europos šalims kandidatėms pasirengimo stojimui laikotarpiu (OL L 161, 1999 6 26, p. 87). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2008/2004 (OL L 349, 2004 11 25, p. 12).

(15)  OL L 161, 1999 6 26, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu (OL L 236, 2003 9 23, p. 33).

(16)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(17)  Europos sutartis, įsteigianti Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rumunijos asociaciją (OL L 357, 1994 12 31, p. 2).

(18)  OL L 270, 2003 10 21, p. 78.


I PRIEDAS

Konvencijų ir protokolų, prie kurių Bulgarija ir Rumunija prisijungia įstodamos į Europos Sąjungą, sąrašas (nurodytas Stojimo akto 3 straipsnio 3 dalyje)

1.

1980 m. birželio 19 d. Konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, pateikta pasirašyti 1980 m. birželio 19 d. Romoje (OL L 266, 1980 10 9, p. 1)

1984 m. balandžio 10 d. Konvencija dėl Graikijos Respublikos prisijungimo prie Konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, pateiktos pasirašyti 1980 m. birželio 19 d. Romoje (OL L 146, 1984 5 31, p. 1)

1988 m. gruodžio 19 d. Pirmasis protokolas dėl Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisdikcijos aiškinti Konvenciją dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, pateiktą pasirašyti 1980 m. birželio 19 d. Romoje (OL L 48, 1989 2 20, p. 1)

1988 m. gruodžio 19 d. Antrasis protokolas, suteikiantis Europos Bendrijų Teisingumo Teismui tam tikrus įgaliojimus aiškinti Konvenciją dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, pateiktą pasirašyti 1980 m. birželio 19 d. Romoje (OL L 48, 1989 2 20, p. 17)

1992 m. gegužės 18 d. Konvencija dėl Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos prisijungimo prie Konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, pateiktos pasirašyti 1980 m. birželio 19 d. Romoje (OL L 333, 1992 11 18, p. 1)

1996 m. lapkričio 29 d. Konvencija dėl Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės prisijungimo prie Konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, pateiktos pasirašyti 1980 m. birželio 19 d. Romoje, bei prie Pirmojo ir Antrojo protokolų dėl Teisingumo Teismo įgaliojimų aiškinti šią konvenciją (OL C 15, 1997 1 15, p. 10)

2.

1990 m. liepos 23 d. Konvencija dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną (OL L 225, 1990 8 20, p. 10)

1995 m. gruodžio 21 d. Konvencija dėl Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės prisijungimo prie Konvencijos dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną (OL C 26, 1996 1 31, p. 1)

1999 m. gegužės 25 d. Protokolas, iš dalies keičiantis 1990 m. liepos 23 d. Konvenciją dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną (OL L 202, 1999 7 16, p. 1)

3.

1995 m. liepos 26 d. Konvencija dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu (OL C 316, 1995 11 27, p. 49)

1996 m. rugsėjo 27 d. Protokolas, parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, pridedamas prie Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL C 313, 1996 10 23, p. 2)

1996 lapkričio 29 d. Protokolas dėl Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisdikcijos preliminariais nutarimais aiškinti Konvenciją dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu (OL C 151, 1997 5 20, p. 2)

1997 m. birželio 19 d. Antrasis protokolas, parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, pridedamas prie Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL C 221, 1997 7 19, p. 12)

4.

1995 m. liepos 26 d. Konvencija, grindžiama Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, dėl Europos policijos biuro įsteigimo (Europolo konvencija) (OL C 316, 1995 11 27, p. 2)

1996 m. liepos 24 d. Protokolas, parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, dėl Konvencijos dėl Europos policijos biuro įsteigimo aiškinimo Europos Bendrijų Teisingumo Teismo preliminariais nutarimais (OL C 299, 1996 10 9, p. 2)

1997 m. birželio 19 d. Protokolas, parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu ir Europolo konvencijos 41 straipsnio 3 dalimi, dėl Europolo, jo organų narių, Europolo direktoriaus pavaduotojų ir darbuotojų privilegijų ir imunitetų (OL C 221, 1997 7 19, p. 2)

2000 m. lapkričio 30 d. Protokolas, parengtas vadovaujantis Konvencijos dėl Europos policijos biuro įsteigimo (Europolo konvencijos) 43 straipsnio 1 dalimi, iš dalies keičiantis tos Konvencijos 2 straipsnį ir priedą (OL C 358, 2000 12 13, p. 2)

2002 m. lapkričio 28 d. Protokolas, iš dalies keičiantis Konvenciją dėl Europos policijos biuro įsteigimo (Europolo konvenciją) ir Protokolą dėl Europolo, jo organų narių, Europolo direktoriaus pavaduotojų ir darbuotojų privilegijų ir imunitetų (OL C 312, 2002 12 16, p. 2)

2003 m. lapkričio 27 d. Protokolas, parengtas vadovaujantis Konvencijos dėl Europos policijos biuro įsteigimo (Europolo konvencijos) 43 straipsnio 1 dalimi, iš dalies keičiantis tą Konvenciją (OL C 2, 2004 1 6, p. 3)

5.

1995 m. liepos 26 d. Konvencija dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu (OL C 316, 1995 11 27, p. 34)

1996 m. lapkričio 29 d. Protokolas dėl Konvencijos dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais aiškinimo Europos Bendrijų Teisingumo Teismo preliminariais nutarimais, parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu (OL C 151, 1997 5 20, p. 16)

1999 m. kovo 12 d. Protokolas dėl pajamų plovimo sąvokos taikymo srities Konvencijoje dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais ir transporto priemonių registracijos numerių įtraukimo į Konvenciją, parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu (OL C 91, 1999 3 31, p. 2)

2003 m. gegužės 8 d. Protokolas dėl muitinės bylų identifikavimo duomenų bazės sukūrimo, keičiantis Konvenciją dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais, sudarytas vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 34 straipsniu (OL C 139, 2003 6 13, p. 2)

6.

1997 m. gegužės 26 d. Konvencija dėl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrijų pareigūnais ar Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnais, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsnio 2 dalies c punktu (OL C 195, 1997 6 25, p. 2)

7.

1997 m. gruodžio 18 d. Konvencija dėl muitinės administracijų tarpusavio pagalbos ir bendradarbiavimo, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu (OL C 24, 1998 1 23, p. 2)

8.

1998 m. birželio 17 d. Vairuotojų teisių atėmimo konvencija, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu (OL C 216, 1998 7 10, p. 2)

9.

2000 m. gegužės 29 d. Konvencija dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurią pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba (OL C 197, 2000 7 12, p. 3)

2001 m. spalio 16 d. Protokolas prie Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurį pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba (OL C 326, 2001 11 21, p. 2)


PRIEDAS II

Šengeno acquis, integruotos į Europos Sąjungos sistemą, nuostatų ir jos pagrindu priimtų ar kitaip su ja susijusių aktų, privalomų ir taikomų naujosiose valstybėse narėse nuo įstojimo, sąrašas (nurodytas Stojimo akto 4 straipsnio dalyje)

1.

1985 m. birželio 14 d. Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių susitarimas dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo (1) .

2.

1990 m. birželio 19 d. Šengene pasirašytos Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo, su ja susijusio Baigiamojo akto ir bendrų deklaracijų (2) su pakeitimais, padarytais tam tikrais 8 punkte išvardytais aktais, šios nuostatos:

1 straipsnis, kiek jis susijęs su šio punkto nuostatomis; 3–7 straipsniai, išskyrus 5 straipsnio 1 dalies d punktą; 13 straipsnis; 26 ir 27 straipsniai; 39 straipsnis; 44–59 straipsniai; 61–63 straipsniai; 65–69 straipsniai; 71–73 straipsniai; 75 ir 76 straipsniai; 82 straipsnis; 91 straipsnis; 126–130 straipsniai, kiek jie susiję su šio punkto nuostatomis; ir 136 straipsnis; Baigiamojo akto 1 ir 3 bendros deklaracijos.

3.

Susitarimų dėl prisijungimo prie 1990 m. birželio 19 d. Šengene pasirašytos Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo, jų baigiamųjų aktų ir susijusių deklaracijų su pakeitimais, padarytais tam tikrais 8 punkte išvardytais aktais, šios nuostatos:

a)

1990 m. lapkričio 27 d. pasirašyto Susitarimo dėl Italijos Respublikos prisijungimo:

4 straipsnis,

1 bendra deklaracija, pateikta Baigiamojo akto II dalyje;

b)

1991 m. birželio 25 d. pasirašyto Susitarimo dėl Ispanijos Karalystės prisijungimo:

4 straipsnis,

1 bendra deklaracija, pateikta Baigiamojo akto II dalyje,

2 deklaracija, pateikta Baigiamojo akto III dalyje;

c)

1991 m. birželio 25 d. pasirašyto Susitarimo dėl Portugalijos Respublikos prisijungimo:

4, 5 ir 6 straipsniai,

1 bendra deklaracija, pateikta Baigiamojo akto II dalyje;

d)

1992 m. lapkričio 6 d. pasirašyto Susitarimo dėl Graikijos Respublikos prisijungimo:

3, 4 ir 5 straipsniai,

1 bendra deklaracija, pateikta Baigiamojo akto II dalyje,

2 deklaracija, pateikta Baigiamojo akto III dalyje;

e)

1995 m. balandžio 28 d. pasirašyto Susitarimo dėl Austrijos Respublikos prisijungimo:

4 straipsnis,

1 bendra deklaracija, pateikta Baigiamojo akto II dalyje;

f)

1996 m. gruodžio 19 d. pasirašyto Susitarimo dėl Danijos Karalystės prisijungimo:

4 straipsnis, 5 straipsnio 2 dalis ir 6 straipsnis;

1 ir 3 bendros deklaracijos, pateiktos Baigiamojo akto II dalyje;

g)

1996 m. gruodžio 19 d. pasirašyto Susitarimo dėl Suomijos Respublikos prisijungimo:

4 ir 5 straipsniai;

1 ir 3 bendros deklaracijos, pateiktos Baigiamojo akto II dalyje;

Suomijos Respublikos Vyriausybės deklaracija dėl Alandų salų, pateikta Baigiamojo akto III dalyje;

h)

1996 m. gruodžio 19 d. pasirašyto Susitarimo dėl Švedijos Karalystės prisijungimo:

4 ir 5 straipsniai;

1 ir 3 bendros deklaracijos, pateiktos Baigiamojo akto II dalyje.

4.

Šie pagal Šengeno protokolo 6 straipsnį Tarybos sudaryti susitarimai:

1999 m. kovo 18 d. Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės sudarytas susitarimas dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, įskaitant jo priedus, baigiamąjį aktą, deklaracijas ir pasikeitimus laiškais (3), patvirtintas Tarybos sprendimu 1999/439/EB (4);

1999 m. birželio 30 d. Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos karalystės sudarytas susitarimas dėl teisių ir įsipareigojimų nustatymo Airijos bei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės bei Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės šioms valstybėms taikomose Šengeno acquis srityse (5), patvirtintas Tarybos sprendimu 2000/29/EB (6);

2004 m. spalio 25 d. Europos Sąjungos Tarybos ir Šveicarijos Konfederacijos pasirašytas Susitarimas dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos, susijusios su Šengeno acquis įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu (7).

5.

Šių Vykdomojo komiteto, įsteigto 1990 m. birželio 19 d. Šengene pasirašyta Konvencija dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo, sprendimų su pakeitimais, padarytais tam tikrais 8 punkte išvardytais aktais, nuostatos:

 

SCH/Com-ex (93) 10 – 1993 m. gruodžio 14 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl ministrų ir valstybės sekretorių deklaracijų

 

SCH/Com-ex (93) 14 – 1993 m. gruodžio 14 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl praktinio teisminio bendradarbiavimo kovojant su prekyba narkotikais gerinimo

 

SCH/Com-ex (94) 16 rev – 1994 m. lapkričio 21 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl bendrų atvykimo ir išvykimo antspaudų įsigijimo

 

SCH/Com-ex (94) 28 rev – 1994 m. gruodžio 22 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl 75 straipsnyje numatytos pažymos narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms vežti

 

SCH/Com-ex (94) 29 rev 2 – 1994 m. gruodžio 22 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl Konvencijos dėl 1990 m. birželio 19 d. Šengeno susitarimo įgyvendinimo įsigaliojimo

 

SCH/Com-ex (95) 21 – 1995 m. gruodžio 20 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl Šengeno valstybių skubaus keitimosi statistiniais ir specifiniais duomenimis apie prie išorės sienų pasitaikančius sutrikimus

 

SCH/Com-ex (98) 1 rev 2 – 1998 m. balandžio 21 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl darbo grupės veiklos, kiek jis susijęs su 2 punkto nuostatomis

 

SCH/Com-ex (98) 26 def – 1998 m. rugsėjo 16 d. Vykdomojo komiteto sprendimas, įsteigiantis nuolatinį komitetą Šengeno vertinimui ir įgyvendinimui

 

SCH/Com-ex (98) 35 rev 2 – 1998 m. rugsėjo 16 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl Bendrojo vadovo perdavimo valstybėms, padavusioms paraiškas dėl narystės ES

 

SCH/Com-ex (98) 37 def 2 – 1998 m. spalio 27 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl kovos su nelegalia imigracija priemonių patvirtinimo, kiek jis susijęs su 2 punkto nuostatomis

 

SCH/Com-ex (98) 51 rev 3 – 1998 m. gruodžio 16 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl tarpvalstybinio policijos bendradarbiavimo nusikaltimų prevencijos ir atskleidimo srityje

 

SCH/Com-ex (98) 52 – 1998 m. gruodžio 16 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl tarpvalstybinio policijos bendradarbiavimo vadovo, kiek jis susijęs su 2 punkto nuostatomis

 

SCH/Com-ex (98) 57 – 1998 m. gruodžio 16 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl kvietimą, rėmimą ir apgyvendinimą patvirtinančios suderintos formos įvedimo

 

SCH/Com-ex (98) 59 rev – 1998 m. gruodžio 16 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl suderinto konsultantų dokumentų klausimais išdėstymo

 

SCH/Com-ex (99) 1 rev 2 – 1999 m. balandžio 28 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl narkotikų

 

SCH/Com-ex (99) 6 – 1999 m. balandžio 28 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl Šengeno acquis, susijusios su telekomunikacijomis

 

SCH/Com-ex (99) 7 rev 2 – 1999 m. balandžio 28 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl ryšių palaikymo pareigūnų

 

SCH/Com-ex (99) 8 rev 2 – 1999 m. balandžio 28 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl informatorių atlygį reglamentuojančių bendrųjų principų

 

SCH/Com-ex (99) 10 – 1999 m. balandžio 28 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl nelegalios prekybos šaunamaisiais ginklais

 

SCH/Com-ex (99) 13 – 1999 m. balandžio 28 d. Vykdomojo komiteto sprendimo dėl Bendrojo vadovo ir Bendrųjų konsulinių instrukcijų galutinės redakcijos:

Bendrųjų konsulinių instrukcijų 1–3, 7, 8 ir 15 priedai

Bendrasis vadovas, kiek jis susijęs su 2 punkto nuostatomis, įskaitant 1, 5, 5A, 6, 10, 13 priedus

 

SCH/Com-ex (99) 18 – 1999 m. balandžio 28 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl policijos bendradarbiavimo baudžiamųjų nusikaltimų prevencijos ir atskleidimo srityje gerinimo.

6.

1990 m. birželio 19 d. Šengene pasirašyta Konvencija dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo įsteigto Vykdomojo komiteto deklaracijos, kiek jos susijusios su 2 punkto nuostatomis:

 

SCH/Com-ex (96) decl 6 rev 2 – 1996 m. birželio 26 d. Vykdomojo komiteto deklaracija dėl ekstradicijos

 

SCH/Com-ex (97) decl 13 rev 2 – 1998 m. vasario 9 d. Vykdomojo komiteto deklaracija dėl nepilnamečių pagrobimo

7.

Šie Centrinės grupės, įsteigtos 1990 m. birželio 19 d. Šengene pasirašyta Konvencija dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo, sprendimai, kiek jie susiję su 2 punkto nuostatomis:

 

SCH/C (98) 117 – 1998 m. spalio 27 d. Centrinės grupės sprendimas dėl kovos su nelegalia imigracija priemonių patvirtinimo

 

SCH/C (99) 25 – 1999 m. kovo 22 d. Centrinės grupės sprendimas dėl informatorių atlygį reglamentuojančių bendrųjų principų

8.

Šie Šengeno acquis pagrindu priimti ar kitaip su ja susiję aktai:

 

1995 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1683/95, nustatantis vienodą vizų formą (OL L 164, 1995 7 14, p. 1)

 

1999 m. gegužės 1 d. Tarybos sprendimas 1999/307/EB, nustatantis išsamų Šengeno sekretoriato integravimo į Tarybos generalinį sekretoriatą planą (OL L 119, 1999 5 7, p. 49)

 

1999 m. gegužės 20 d. Tarybos sprendimas 1999/435/EB dėl Šengeno acquis apibrėžimo siekiant nustatyti kiekvienos acquis nuostatos arba sprendimo teisinį pagrindą, atsižvelgiant į atitinkamas Europos bendrijos steigimo sutarties ir Europos Sąjungos sutarties nuostatas (OL L 176, 1999 7 10, p. 1)

 

1999 m. gegužės 20 d. Tarybos sprendimas 1999/436/EB, nustatantis kiekvienos nuostatos arba sprendimo, sudarančių Šengeno acquis, teisinį pagrindą, atsižvelgiant į atitinkamas Europos bendrijos steigimo sutarties ir Europos Sąjungos sutarties nuostatas (OL L 176, 1999 7 10, p. 17)

 

1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimas 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (OL L 176, 1999 7 10, p. 31)

 

1999 m. gruodžio 13 d. Tarybos sprendimas 1999/848/EB dėl visiško Šengeno acquis taikymo Graikijoje (OL L 327, 1999 12 21, p. 58)

 

2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimas 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 131, 2000 6 1, p. 43)

 

2000 m. rugsėjo 28 d. Tarybos sprendimas 2000/586/TVR, nustatantis Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo dėl laipsniško bendrų sienų panaikinimo įgyvendinimo 40 straipsnio 4 ir 5 dalių, 41 straipsnio 7 dalies ir 65 straipsnio 2 dalies dalinio pakeitimo tvarką (OL L 248, 2000 10 3, p. 1)

 

2000 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimas 2000/751/EB dėl Vykdomojo komiteto, kuris buvo įsteigtas pagal Konvenciją dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo įgyvendinimo, priimto Bendrojo vadovo tam tikrų dalių išslaptinimo (OL L 303, 2000 12 2, p. 29)

 

2000 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas 2000/777/EB dėl Šengeno acquis taikymo Danijoje, Suomijoje ir Švedijoje bei Islandijoje ir Norvegijoje (OL L 309, 2000 10 9, p. 24)

 

2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 81, 2001 3 21, p. 1)

 

2001 m. balandžio 24 d. Tarybos reglamentas Nr. 789/2001/EB, paliekantis Tarybai įgyvendinimo įgaliojimus dėl tam tikrų išsamių nuostatų ir praktinės tvarkos nagrinėjant prašymus išduoti vizą (OL L 116, 2001 4 26, p. 2)

 

2001 m. balandžio 24 d. Tarybos reglamentas Nr. 790/2001/EB, paliekantis Tarybai įgyvendinimo įgaliojimus dėl tam tikrų išsamių nuostatų ir praktinės tvarkos vykdant pasienio kontrolę bei priežiūrą (OL L 116, 2001 4 26, p. 5)

 

2001 m. balandžio 24 d. Tarybos sprendimas 2001/329/EB, atnaujinantis Bendrųjų konsulinių instrukcijų VI dalį ir 3, 6 bei 13 priedus ir Bendrojo vadovo 5a, 6a ir 8 priedus (OL L 116, 2001 4 26, p. 32) tiek, kiek jis susijęs su Bendrųjų konsulinių instrukcijų 3 priedu ir Bendrojo vadovo 5a priedu

 

2001 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 2001/51/EB, papildanti Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo įgyvendinimo 26 straipsnio nuostatas (OL L 187, 2001 7 10, p. 45)

 

2001 m. gruodžio 6 d. Tarybos sprendimas 2001/886/TVR dėl antros kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo (OL L 328, 2001 12 13, p. 1)

 

2001 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2414/2001, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 327, 2001 12 12, p. 1)

 

2001 m. gruodžio 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2424/2001 dėl antros kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo (OL L 328, 2001 12 13, p. 4)

 

2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 333/2002 dėl vienodo pavyzdžio vizų įklijų formų, valstybių narių išduodamų asmenims, turintiems kelionės dokumentus, kurių nepripažįsta tas įklijų formas rengianti valstybė narė (OL L 53, 2002 2 23, p. 4)

 

2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 334/2002, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1683/95, nustatantį vienodą vizų formą (OL L 53, 2002 2 23, p. 7)

 

2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 64, 2002 3 7, p. 20)

 

2002 m. balandžio 25 d. Tarybos sprendimas 2002/352/EB dėl Bendrojo vadovo peržiūrėjimo (OL L 123, 2002 5 9, p. 47)

 

2002 m. balandžio 25 d. Tarybos sprendimas 2002/353/EB, išslaptinantis Konvencija dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo įgyvendinimo įsteigto Vykdomojo komiteto priimto Bendrojo vadovo II dalį (OL L 123, 2002 5 9, p. 49)

 

2002 m. birželio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1030/2002, nustatantis vienodą leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams formą (OL L 157, 2002 6 15, p. 1)

 

2002 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimas 2002/587/EB dėl Bendrojo vadovo pakeitimų (OL L 187, 2002 7 16, p. 50)

 

2002 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2002/946/TVR dėl bausmių sistemos stiprinimo siekiant užkirsti kelią padėjimui neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi (OL L 328, 2002 12 5, p. 1)

 

2002 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2002/90/EB, apibrėžianti padėjimą neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi (OL L 328, 2002 12 5, p. 17)

 

2003 m. vasario 27 d. Tarybos sprendimas 2003/170/TVR dėl ryšių palaikymo pareigūnų, valstybių narių teisėsaugos institucijų pasiųstų dirbti užsienyje, bendro naudojimo (OL L 67, 2003 3 12, p. 27)

 

2003 m. kovo 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 453/2003, iš dalies pakeičiantis Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 69, 2003 3 13, p. 10)

 

2003 m. spalio 2 d. Tarybos sprendimas 2003/725/TVR, iš dalies keičiantis Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo dėl laipsniško bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo 40 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatas (OL L 260, 2003 10 11, p. 37)

 

2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/110/EB dėl pagalbos tranzito, susijusio su išsiuntimu oro transportu, atvejais (OL L 321, 2003 12 6, p. 26)

 

2004 m. vasario 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 377/2004 dėl imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklo sukūrimo (OL L 64, 2004 3 2, p. 1)

 

2004 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimas 2004/466/EB, iš dalies keičiantis Bendrąjį vadovą tam, kad į jį būtų įtraukta nuostata dėl kartu keliaujančių nepilnamečių tikslinių pasienio kontrolių vykdymo (OL L 157, 2004 4 30, p. 136)

 

2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/82/EB dėl vežėjų įpareigojimo perduoti keleivių duomenis (OL L 261, 2004 8 6, p. 24)

 

2004 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimas 2004/573/EB dėl jungtinių skrydžių organizavimo, iš dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijos išsiunčiant trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu priimti atskiri įsakymai dėl išsiuntimo (OL L 261, 2004 8 6, p. 28)

 

2004 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimas 2004/574/EB, iš dalies keičiantis Bendrąjį vadovą (OL L 261, 2004 8 6, p. 36)

 

2004 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimas 2004/512/EB dėl vizų informacinės sistemos (VIS) sukūrimo (OL L 213, 2004 6 15, p. 5)

 

2004 m. spalio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004, įsteigiantis Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą (OL L 349, 2004 11 25, p. 1)

 

2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2133/2004 dėl reikalavimo valstybių narių kompetentingoms institucijoms sistemingai antspauduoti trečiųjų šalių piliečių, kertančių valstybių narių išorines sienas, kelionės dokumentus ir šiuo tikslu iš dalies keičiantis Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo bei Bendrojo vadovo nuostatas (OL L 369, 2004 12 16, p. 5)

 

2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2252/2004 dėl valstybių narių išduodamų pasų ir kelionės dokumentų apsauginių savybių ir biometrikos standartų (OL L 385, 2004 12 29, p. 1).


(1)  OL L 239, 2000 9 22, p. 13.

(2)  OL L 239, 2000 9 22, p. 19. Konvencija su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 871/2004 (OL L 162, 2004 4 30, p. 29).

(3)  OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

(4)  OL L 176, 1999 7 10, p. 35.

(5)  OL L 15, 2000 1 20, p. 2.

(6)  OL L 15, 2000 1 20, p. 1.

(7)  Kol šis susitarimas nėra sudarytas – tiek, kiek jis laikinai taikomas.


III PRIEDAS

Stojimo akto 19 straipsnyje nurodytas sąrašas: institucijų priimtų aktų adaptacijos

1.   BENDROVIŲ TEISĖ

PRAMONINĖS NUOSAVYBĖS TEISĖS

I.   BENDRIJOS PREKIŲ ŽENKLAS

31994 R 0040: 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994 1 14, p. 1) su pakeitimais, padarytais:

31994 R 3288: 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 3288/94 (OL L 349, 1994 12 31, p. 83),

32003 R 0807: 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 807/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 36),

12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų — Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33),

32003 R 1653: 2003 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1653/2003 (OL L 245, 2003 9 29, p. 36),

32003 R 1992: 2003 m. spalio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1992/2003 (OL L 296, 2003 11 14, p. 1),

32004 R 0422: 2004 m. vasario 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 422/2004 (OL L 70, 2004 3 9, p. 1).

159a straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.

Nuo Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Slovakijos (toliau – naujoji (-sios) valstybė (-ės) narė (-ės)) įstojimo dienos Bendrijos prekių ženklo, įregistruoto arba dėl kurio paraiška buvo paduota pagal šį reglamentą iki atitinkamos įstojimo dienos, galiojimas išplečiamas tų valstybių narių teritorijos atžvilgiu, siekiant užtikrinti vienodą galiojimą visoje Bendrijoje.“

II.   PAPILDOMOS APSAUGOS LIUDIJIMAI

1.

31992 R 1768: 1992 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1768/92 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo (OL L 182, 1992 7 2, p. 1) su pakeitimais, padarytais:

11994 N: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų - Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimas (OL C 241, 1994 8 29, p. 21),

12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų - Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33).

a)

19a straipsnis papildomas taip:

„k)

bet kuriam galiojančio pagrindinio patento saugomam medicinos produktui, kuriam pirmasis leidimas pateikti jį į rinką kaip medicinos produktą buvo išduotas po 2000 m. sausio 1 d., Bulgarijoje gali būti išduotas liudijimas, jei paraiška išduoti liudijimą paduodama per šešis mėnesius nuo įstojimo dienos;

l)

bet kuriam galiojančio pagrindinio patento saugomam medicinos produktui, kuriam pirmasis leidimas pateikti jį į rinką kaip medicinos produktą buvo išduotas po 2000 m. sausio 1 d., Rumunijoje gali būti išduotas liudijimas. Tais atvejais, kai 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas laikotarpis yra pasibaigęs, galimybe kreiptis dėl liudijimo galima pasinaudoti per šešių mėnesių laikotarpį, prasidedantį ne vėliau kaip įstojimo dieną.“

b)

20 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.

Šis reglamentas taikomas papildomos apsaugos liudijimams, išduotiems pagal Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Slovakijos nacionalinės teisės aktus iki atitinkamos jų įstojimo dienos.“

2.

31996 R 1610: 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1610/96 dėl augalų apsaugos priemonių papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo (OL L 198, 1996 8 8, p. 30) su pakeitimais, padarytais:

12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų - Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33).

a)

19a straipsnis papildomas taip:

„k)

bet kuriai galiojančio pagrindinio patento saugomai augalų apsaugos priemonei, kuriai pirmasis leidimas pateikti ją į rinką kaip augalų apsaugos priemonę buvo išduotas po 2000 m. sausio 1 d., Bulgarijoje gali būti išduotas liudijimas, jei paraiška išduoti liudijimą paduodama per šešis mėnesius nuo įstojimo dienos;

l)

bet kuriai galiojančio pagrindinio patento saugomai augalų apsaugos priemonei, kuriai pirmasis leidimas pateikti ją į rinką kaip augalų apsaugos priemonę buvo išduotas po 2000 m. sausio 1 d., Rumunijoje gali būti išduotas liudijimas. Tais atvejais, kai 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas laikotarpis yra pasibaigęs, galimybe kreiptis dėl liudijimo galima pasinaudoti per šešių mėnesių laikotarpį, prasidedantį ne vėliau kaip įstojimo dieną.“

b)

20 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.

Šis reglamentas taikomas papildomos apsaugos liudijimams, išduotiems pagal Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Slovakijos nacionalinės teisės aktus iki atitinkamos jų įstojimo dienos.“

III.   BENDRIJOS DIZAINAS

32002 R 0006: 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, 2002 1 5, p. 1) su pakeitimais, padarytais:

12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų - Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33).

110a straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.

Nuo Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Slovakijos (toliau – (toliau – naujoji (-sios) valstybė (-ės) narė (-ės)) įstojimo dienos Bendrijos dizaino, saugomo arba dėl kurio paraiška buvo paduota pagal šį reglamentą iki atitinkamos įstojimo dienos, galiojimas išplečiamas tų valstybių narių teritorijos atžvilgiu, siekiant užtikrinti vienodą galiojimą visoje Bendrijoje.“

2.   ŽEMĖS ŪKIS

1.

31989 R 1576: 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1576/89, nustatantis bendrąsias spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo ir pateikimo taisykles (OL L 160, 1989 6 12, p. 1), su pakeitimais, padarytais:

31992 R 3280: 1992 m. lapkričio 9 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3280/92 (OL L 327, 1992 11 13, p. 3),

31994 R 3378: 1994 m. gruodžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 3378/94 (OL L 366, 1994 12 31, p. 1),

11994 N: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų - Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimas (OL C 241, 1994 8 29, p. 21),

12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų — Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33),

32003 R 1882: 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

a)

1 straipsnio 4 dalies i punktas papildomas taip:

„5)

Aprašymas „Pălincă“ gali pakeisti pavadinimą „vaisių spirtas“ tik tais atvejais, kai spiritinis gėrimas yra pagamintas Rumunijoje.“

b)

II priedas papildomas šiomis geografinėmis nuorodomis:

4 punkte: „Vinars Târnave“, „Vinars Vaslui“, „Vinars Murfatlar“, „Vinars Vrancea“, „Vinars Segarcea“

6 punkte: „Сунгурларска гроздова ракия/Гроздова ракия от Сунгурларе/Sungurlarska grozdova rakiya/Grozdova rakiya iš Sungurlare“, „Сливенска перла (Сливенска гроздова ракия/Гроздова ракия от Сливен)/Slivenska perla (Slivenska grozdova rakiya/Grozdova rakiya iš Sliven)“, „Стралджанска мускатова ракия/Мускатова ракия от Стралджа/Straldjanska muscatova rakiya/Muscatova rakiya iš Straldja“, „Поморийска гроздова ракия/Гроздова ракия от Поморие/Pomoriyska grozdova rakiya/Grozdova rakiya iš Pomorie“, „Русенска бисерна гроздова ракия/Бисерна гроздова ракия от Русе/Rusenska biserna grozdova rakiya/Biserna grozdova rakiya iš Ruse“, „Бургаска мускатова ракия/Мускатова ракия от Бургас/Bourgaska muscatova rakiya/Muscatova rakiya iš Bourgas“, „Добруджанска мускатова ракия/Мускатова ракия от Добруджа/Dobrudjanska muscatova rakiya/Muscatova rakiya iš Dobrudja“, „Сухиндолска гроздова ракия/Гроздова ракия от Сухиндол/Suhindolska grozdova rakiya/Grozdova rakiya iš Suhindol“, „Карловска гроздова ракия/Гроздова pакия от Карлово/Karlovska grozdova rakiya/Grozdova rakiya iš Karlovo“

7 punkte: „Троянска сливова ракия/Сливова ракия от Троян/Troyanska slivova rakiya/Slivova rakiya iš Troyan“, „Силистренска кайсиева ракия/Кайсиева ракия от Силистра/Silistrenska kaysieva rakiya/Kaysieva rakiya iš Silistra“, „Тервелска кайсиева ракия/Кайсиева ракия от Тервел/Tervelska kaysieva rakiya/Kaysieva rakiya iš Tervel“, „Ловешка сливова ракия/Сливова ракия от Ловеч/Loveshka slivova rakiya/Slivova rakiya iš Lovech“, „Ţuică Zetea de Medieşu Aurit“, „Ţuică de Valea Milcovului“, „Ţuică de Buzău“, „Ţuică de Argeş“, „Ţuică de Zalău“, „Ţuică ardelenească de Bistriţa“, „Horincă de Maramureş“, „Horincă de Cămârzan“, „Horincă de Seini“, „Horincă de Chioar“, „Horincă de Lăpuş“, „Turţ de Oaş“, „Turţ de Maramureş“.

2.

31991 R 1601: 1991 m. birželio 10 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1601/91, nustatantis bendrąsias aromatintų vynų, aromatintų vyno gėrimų ir aromatintų vyno kokteilių apibrėžimo, aprašymo ir pateikimo taisykles (OL L 149, 1991 6 14, p. 1), su pakeitimais, padarytais:

31992 R 3279: 1992 m. lapkričio 9 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3279/92 (OL L 327, 1992 11 13, p. 1),

11994 N: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų - Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimas (OL C 241, 1994 8 29, p. 21),

31994 R 3378: 1994 m. gruodžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 3378/94 (OL L 366, 1994 12 31, p. 1),

31996 R 2061: 1996 m. spalio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2061/96 (OL L 277, 1996 10 30, p. 1),

32003 R 1882: 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

2 straipsnio 3 dalyje po h punkto įterpiamas šis punktas:

„i)

Pelin: aromatintas vyno gėrimas, pagamintas iš baltojo ar raudonojo vyno, koncentruotos vynuogių misos, vynuogių sulčių (arba cukrinių runkelių cukraus) ir specifinės žolių tinktūros, kurio alkoholio koncentracija yra ne mažesnė nei 8,5 tūrio proc., cukraus kiekis, išreikštas invertuotu cukrumi, sudaro 45–50 g/l, o bendrasis rūgštingumas, išreikštas vyno rūgštimi – ne mažesnis kaip 3 g/l.“

ir i punktas pervadinamas j punktu.

3.

31992 R 2075: 1992 m. birželio 30 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2075/92 dėl bendro žaliavinio tabako rinkos organizavimo (OL L 215, 1992 7 30, p. 70) su pakeitimais, padarytais:

11994 N: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų - Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimas (OL C 241, 1994 8 29, p. 21),

31994 R 3290: 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 3290/94 (OL L 349, 1994 12 31, p. 105),

31995 R 0711: 1995 m. kovo 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 711/95 (OL L 73, 1995 4 1, p. 13),

31996 R 0415: 1996 m. kovo 4 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 415/96 (OL L 59, 1996 3 8, p. 3),

31996 R 2444: 1996 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2444/96 (OL L 333, 1996 12 21, p. 4),

31997 R 2595: 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2595/97 (OL L 351, 1997 12 23, p. 11),

31998 R 1636: 1998 m. liepos 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1636/98 (OL L 210, 1998 7 28, p. 23),

31999 R 0660: 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 660/1999 (OL L 83, 1999 3 27, p. 10),

32000 R 1336: 2000 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1336/2000 (OL L 154, 2000 6 27, p. 2),

32002 R 0546: 2002 m. kovo 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 546/2002 (OL L 84, 2002 3 28, p. 4),

32003 R 0806: 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1),

32003 R 2319: 2003 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2319/2003 (OL L 345, 2003 12 31, p. 17),

12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų – Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33).

a)

Priedo punktas „V. Vytintas saulėje“ papildomas taip:

 

„Molovata

 

Ghimpaţi

 

Bărăgan“

b)

Priedo punktas „VI. Basmos“ papildomas taip:

 

„Djebel

 

Nevrokop

 

Dupnica

 

Melnik

 

Ustina

 

Harmanli

 

Krumovgrad

 

Iztochen Balkan

 

Topolovgrad

 

Svilengrad

 

Srednogorska yaka“

c)

Priedo punktas „VIII. Kaba Koulak (klasikinis)“ papildomas taip:

 

„Severna Bulgaria

 

Tekne“.

4.

31996 R 2201: 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/96 dėl bendro perdirbtų vaisių ir daržovių produktų rinkų organizavimo (OL L 297, 1996 11 21, p. 29) su pakeitimais, padarytais:

31997 R 2199: 1997 m. spalio 30 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2199/97 (OL L 303, 1997 11 6, p. 1),

31999 R 2701: 1999 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2701/1999 (OL L 327, 1999 12 21, p. 5),

32000 R 2699: 2000 m. gruodžio 4 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2699/2000 (OL L 311, 2000 12 12, p. 9),

32001 R 1239: 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1239/2001 (OL L 171, 2001 6 26, p. 1),

32002 R 0453: 2002 m. kovo 13 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 453/2002 (OL L 72, 2002 3 14, p. 9),

12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų – Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33),

32004 R 0386: 2004 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 386/2004 (OL L 64, 2004 3 2, p. 25).

III priedas pakeičiamas taip:

„III PRIEDAS

5 straipsnyje nurodytos perdirbimo garantuojamosios ribos

Šviežio produkto grynasis svoris

(tonos)

 

Pomidorai

Persikai

Kriaušės

Bendrijos garantuojamosios ribos

8 860 061

560 428

105 659

Nacionalinės garantuojamosios ribos

Bulgarija

156 343

17 843

n.

Čekija

12 000

1 287

11

Graikija

1 211 241

300 000

5 155

Ispanija

1 238 606

180 794

35 199

Prancūzija

401 608

15 685

17 703

Italija

4 350 000

42 309

45 708

Kipras

7 944

6

n.

Latvija

n.

n.

n.

Vengrija

130 790

1 616

1 031

Malta

27 000

n.

n.

Nyderlandai

n.

n.

243

Austrija

n.

n.

9

Lenkija

194 639

n.

n.

Portugalija

1 050 000

218

600

Rumunija

50 390

523

n.

Slovakija

29 500

147

n.

n. = neaktualu“.

5.

31998 R 2848: 1998 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2848/98, nustatantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2075/92 taikymo taisykles dėl priemokų schemos, auginimo kvotų ir konkrečios pagalbos, suteikiamos augintojų grupėms žaliavinio tabako sektoriuje (OL L 358, 1998 12 31, p. 17), su pakeitimais, padarytais:

31999 R 0510: 1999 m. kovo 8 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 510/1999 (OL L 60, 1999 3 9, p. 54),

31999 R 0731: 1999 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 731/1999 (OL L 93, 1999 4 8, p. 20),

31999 R 1373: 1999 m. birželio 25 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1373/1999 (OL L 162, 1999 6 26, p. 47),

31999 R 2162: 1999 m. spalio 12 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2162/1999 (OL L 265, 1999 10 13, p. 13),

31999 R 2637: 1999 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2637/1999 (OL L 323, 1999 12 15, p. 8),

32000 R 0531: 2000 m. kovo 10 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 531/2000 (OL L 64, 2000 3 11, p. 13),

32000 R 0909: 2000 m. gegužės 2 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 909/2000 (OL L 105, 2000 5 3, p. 18),

32000 R 1249: 2000 m. birželio 15 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1249/2000 (OL L 142, 2000 6 16, p. 3),

32001 R 0385: 2001 m. vasario 26 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 385/2001 (OL L 57, 2001 2 27, p. 18),

32001 R 1441: 2001 m. liepos 16 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1441/2001 (OL L 193, 2001 7 17, p. 5),

32002 R 0486: 2002 m. kovo 18 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 486/2002 (OL L 76, 2002 3 19, p. 9),

32002 R 1005: 2002 m. birželio 12 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1005/2002 (OL L 153, 2002 6 13, p. 3),

32002 R 1501: 2002 m. rugpjūčio 22 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1501/2002 (OL L 227, 2002 8 23, p. 16),

32002 R 1983: 2002 m. lapkričio 7 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1983/2002 (OL L 306, 2002 11 8, p. 8),

32004 R 1809: 2004 m. spalio 18 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1809/2004 (OL L 318, 2004 10 19, p. 18).

I priedas pakeičiamas taip:

„I PRIEDAS

GARANTUOJAMŲJŲ RIBŲ PROCENTINĖS DALYS VALSTYBĖMS NARĖMS IR KONKRETIEMS REGIONAMS, NAUDOJAMOS AUGINTOJŲ GRUPĖMS PRIPAŽINTI

Valstybė narė, kurios konkrečiame regione įsteigta augintojų grupė

Procentinė dalis

Vokietija, Ispanija (išskyrus Kastiliją-Leoną, Navarą ir Campezo sritį Baskijoje), Prancūzija (išskyrus Nord‐Pa de Kalė ir Pikardiją), Italija, Portugalija (išskyrus Azorų salų autonominį regioną), Belgija, Austrija, Rumunija

2 %

Graikija (išskyrus Epyrą), Azorų salų autonominis regionas (Portugalija), Nord‐Pa de Kalė ir Pikardija (Prancūzija), Bulgarija (išskyrus Banite, Zlatograd, Madan ir Dospat savivaldybes Djebel srityje ir Veliki Preslav, Varbitca, Shumen, Smiadovо, Varna, Dalgopol, General Tоshevо, Dobrich, Kavarna, Krushari, Shabla ir Antonovo savivaldybes Šiaurės Bulgarijos srityje)

1 %

Kastilija-Leonas (Ispanija), Navara (Ispanija), Campezo sritis Baskijoje (Ispanija), Epyras (Graikija) Banite, Zlatograd, Madan ir Dospat savivaldybės Djebel srityje ir Veliki Preslav, Varbitca, Shumen, Smiadovо, Varna, Dalgopol, General Tоshevо, Dobrich, Kavarna, Krushari, Shabla ir Antonovo savivaldybės Šiaurės Bulgarijos srityje (Bulgarija)

0,3 %“.

6.

31999 R 1493: 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo (OL L 179, 1999 7 14, p. 1) su pakeitimais, padarytais:

32000 R 1622: 2000 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1622/2000 (OL L 194, 2000 7 31, p. 1),

32000 R 2826: 2000 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2826/2000 (OL L 328, 2000 12 23, p. 2),

32001 R 2585: 2001 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2585/2001 (OL L 345, 2001 12 29, p. 10),

32003 R 0806: 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1),

12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų – Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33),

32003 R 1795: 2003 m. spalio 13 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1795/2003 (OL L 262, 2003 10 14, p. 13).

a)

6 straipsnis papildomas taip:

„5.

Bulgarijoje ir Rumunijoje naujai sukurtos sodinimo teisės paskiriamos rūšiniam vynui pkr gaminti skiriant 1,5 % bendros vynuogynų teritorijos, nuo įstojimo dienos Bulgarijoje jas realizuojant 2 302,5 hektaro ir 2 830,5 hektaro – Rumunijoje. Šios teisės paskiriamos į nacionalinį rezervą, kuriam taikomas 5 straipsnis.“

b)

III priedo (Vynuogių auginimo zonos) 2 punktas papildomas taip:

„g)

Rumunijoje: Podişul Transilvaniei regionas“

c)

III priedo (Vynuogių auginimo zonos) 3 punkto paskutinis sakinys pakeičiamas taip:

„d)

Slovakijoje, Tokay regione.

e)

Rumunijoje, vynuogynais užsodintose vietovėse, nenurodytose 2 punkto g papunktyje arba 5 punkto f papunktyje.“

d)

III priedo (Vynuogių auginimo zonos) 5 punktas papildomas taip:

„e)

Bulgarijoje vynuogynais užsodintos vietovės šiuose regionuose: Dunavska Ravnina (Дунавска равнина), Chernomorski Rayon (Черноморски район), Rozova Dolina (Розова долина)

f)

Rumunijoje vynuogynais užsodintos vietovės šiuose regionuose: Dealurile Buzăului, Dealu Mare, Severinului ir Plaiurile Drâncei, Colinele Dobrogei, Terasele Dunării, pietų vynuogynu regione, įskaitant smėlynus ir kitus tinkamus regionus“

e)

III priedo (Vynuogių auginimo zonos) 6 punktas papildomas taip:

„Bulgarijoje vynuogių auginimo zona C III a apima vynuogynais užsodintas vietoves, nenurodytas 5 punkto e papunktyje“

f)

V priedo D.3 dalis papildoma taip:

„ir Rumunijoje“.

7.

32000 R 1673: 2000 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1673/2000 dėl bendro pluoštinių linų ir kanapių rinkų organizavimo (OL L 193, 2000 7 29, p. 16) su pakeitimais, padarytais:

32002 R 0651: 2002 m. balandžio 16 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 651/2002 (OL L 101, 2002 4 17, p. 3),

12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų – Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33),

32003 R 1782: 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1782/2003 (OL L 270, 2003 10 21, p. 1),

32004 R 0393: 2004 m. vasario 24 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 393/2004 (OL L 65, 2004 3 3, p. 4).

a)

3 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.

Vieneriems prekybos metams ilgam linų pluoštui nustatomas 80 878 tonų didžiausias garantuojamas kiekis ir jis paskirstomas visoms valstybėms narėms nacionaliniais garantuojamais kiekiais. Tas kiekis paskirstomas taip:

13 800 tonų Belgijai,

13 tonų Bulgarijai,

1 923 tonos Čekijai,

300 tonų Vokietijai,

30 tonų Estijai,

50 tonų Ispanijai,

55 800 tonų Prancūzijai,

360 tonų Latvijai,

2 263 tonos Lietuvai,

4 800 tonų Nyderlandams,

150 tonų Austrijai,

924 tonos Lenkijai,

50 tonų Portugalijai,

42 tonos Rumunijai,

73 tonos Slovakijai,

200 tonų Suomijai,

50 tonų Švedijai,

50 tonų Jungtinei Karalystei.“

b)

3 straipsnio 2 dalies įvadinė pastraipos dalis ir a punktas pakeičiami taip:

„2.

Vieneriems prekybos metams trumpam linų pluoštui ir kanapių pluoštui, kuriam gali būti teikiama pagalba, nustatomas 147 265 tonų didžiausias garantuojamas kiekis. Tas kiekis paskirstomas taip:

a)

nacionaliniai garantuojami kiekiai šioms valstybėms narėms:

10 350 tonų Belgijai,

48 tonos Bulgarijai,

2 866 tonos Čekijai,

12 800 tonų Vokietijai,

42 tonos Estijai,

20 000 tonų Ispanijai,

61 350 tonų Prancūzijai,

1 313 tonos Latvijai,

3 463 tonos Lietuvai,

2 061 tona Vengrijai,

5 550 tonų Nyderlandams,

2 500 tonų Austrijai,

462 tonos Lenkijai,

1 750 tonų Portugalijai,

921 tona Rumunijai,

189 tonos Slovakijai,

2 250 tonų Suomijai,

2 250 tonų Švedijai,

12 100 tonų Jungtinei Karalystei.

Tačiau Vengrijai nacionalinis garantuojamas kiekis nustatomas tik kanapių pluoštui.“

8.

32003 R 1782: 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies pakeičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 (OL L 270, 2003 10 21, p. 1), su pakeitimais, padarytais:

32004 R 0021: 2003 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 21/2004 (OL L 5, 2004 1 9, p. 8),

32004 R 0583: 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 583/2004 (OL L 91, 2004 3 30, p. 1),

32004 D 0281: 2004 m. kovo 22 d. Tarybos sprendimu 2004/281/EB (OL L 93, 2004 3 30, p. 1),

32004 R 0864: 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 864/2004 (OL L 161, 2004 4 30, p. 48).

a)

2 straipsnio g punktas pakeičiamas taip:

„g)

„naujosios valstybės narės“ – tai Bulgarija, Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Rumunija, Slovėnija ir Slovakija.“

b)

5 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos pabaiga papildoma tokiu sakiniu:

„Tačiau Bulgarija ir Rumunija užtikrina, kad žemėje, kurioje yra daugiametė ganykla, 2007 m. sausio 1 d. ir toliau būtų daugiametė ganykla.“

c)

54 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos pabaiga papildoma tokiu sakiniu:

„Tačiau Bulgarijai ir Rumunijai pagalbos už plotą paraiškose nurodoma diena – 2005 m. birželio 30 d.“

d)

71g straipsnis papildomas taip:

„9.

Bulgarijoje ir Rumunijoje:

a)

2 dalyje paminėtu trejų metų referenciniu laikotarpiu laikomi 2002–2004 m.;

b)

3 dalies a punkte paminėtais metais laikomi 2004 m.;

c)

4 dalies pirmojoje pastraipoje nuoroda į 2004 m. ir (arba) 2005 m. laikoma nuoroda į 2005 m. ir (arba) 2006 m., o nuorodos į 2004 m. – į 2005 m.“

e)

71h straipsnis papildomas taip:

„Tačiau Bulgarijai ir Rumunijai nuoroda į 2003 m. birželio 30 d. laikoma nuoroda į 2005 m. birželio 30 d.“

f)

74 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.

Pagalba skiriama pagal nacionalinius bazinius plotus tradicinėse gamybos zonose, išvardytose X priede.

Bazinis plotas yra toks:

Bulgarija

21 800 ha

Graikija

617 000 ha

Ispanija

594 000 ha

Prancūzija

208 000 ha

Italija

1 646 000 ha

Kipras

6 183 ha

Vengrija

2 500 ha

Austrija

7 000 ha

Portugalija

118 000 ha“

g)

78 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.

Nustatomas maksimalus garantuojamas 1 648 000 ha plotas, už kurį gali būti mokama pagalba.“

h)

80 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.

Nustatoma tokia pagalba pagal derlingumą valstybėse narėse:

 

2004/2005 prekybos metai ir taikant 71 straipsnį

(EUR/ha)

2005/2006 ir vėlesni prekybos metai

(EUR/ha)

Bulgarija

345,225

Graikija

1 323,96

561,00

Ispanija

1 123,95

476,25

Prancūzija:

 

 

metropolija

971,73

411,75

Prancūzijos Gajana

1 329,27

563,25

Italija

1 069,08

453,00

Vengrija

548,70

232,50

Portugalija

1 070,85

453,75

Rumunija

126,075“

i)

81 straipsnis pakeičiamas taip:

„81 straipsnis

Plotai

Kiekvienai gaminančiai valstybei narei nustatomas nacionalinis bazinis plotas. Tačiau Prancūzijai nustatomi du baziniai plotai. Baziniai plotai yra tokie:

Bulgarija

4 166 ha

Graikija

20 333 ha

Ispanija

104 973 ha

Prancūzija:

metropolija

Prancūzijos Gajana

19 050 ha

4 190 ha

Italija

219 588 ha

Vengrija

3 222 ha

Portugalija

24 667 ha

Rumunija

500 ha

Valstybė narė, remdamasi objektyviais kriterijais, gali skirstyti savo bazinį plotą į subbazinius plotus.“

j)

84 straipsnis pakeičiamas taip:

„84 straipsnis

Plotai

1.   Valstybė narė skiria Bendrijos pagalbą neviršydama viršutinės ribos, apskaičiuotos jos NGP hektarų skaičių, nustatytą 3 dalyje, padauginus iš 120,75 EUR vidurkio.

2.   Nustatomas 829 229 ha maksimalus garantuojamas plotas.

3.   2 dalyje minimas maksimalus garantuojamas plotas padalinamas į šiuos NGP:

Nacionalinis garantuojamas plotas (NGP)

Belgija

100 ha

Bulgarija

11 984 ha

Vokietija

1 500 ha

Graikija

41 100 ha

Ispanija

568 200 ha

Prancūzija

17 300 ha

Italija

130 100 ha

Kipras

5 100 ha

Liuksemburgas

100 ha

Vengrija

2 900 ha

Nyderlandai

100 ha

Austrija

100 ha

Lenkija

4 200 ha

Portugalija

41 300 ha

Rumunija

1 645 ha

Slovėnija

300 ha

Slovakija

3 100 ha

Jungtinė Karalystė

100 ha

4.   Valstybė narė, remdamasi objektyviais kriterijais, pirmiausia regioniniu lygiu arba pagal produkciją, gali padalinti savo NGP į subplotus.“

k)

95 straipsnio 4 dalis papildoma šiomis pastraipomis:

„Bulgarijai ir Rumunijai pirmojoje pastraipoje nurodytas bendrasis kiekis yra išdėstytas Tarybos reglamento (EB) Nr. 1788/2003 I priedo f lentelėje ir peržiūrimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1788/2003 6 straipsnio 1 dalies šeštąją pastraipą.

Bulgarijai ir Rumunijai pirmojoje pastraipoje nurodytas 12 mėnesių laikotarpis yra 2006/2007 m.“

l)

103 straipsnio antroji pastraipa papildoma taip:

„Tačiau Bulgarijai ir Rumunijai ši pastraipa taikoma su sąlyga, kad vienkartinės išmokos už plotus schema būtų taikoma 2007 m. ir kad būtų pasirinkta taikyti 66 straipsnį.“

m)

105 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.

Priedas prie išmokos už plotą, sudarantis:

291 EUR/ha už 2005/2006 prekybos metus,

285 EUR/ha už 2006/2007 ir vėlesnius prekybos metus,

mokama už kietaisiais kviečiais apsėtą plotą tradicinėse gamybos zonose, išvardytose X priede, neviršijant šių dydžių:

(hektarais)

Bulgarija

21 800

Graikija

617 000

Ispanija

594 000

Prancūzija

208 000

Italija

1 646 000

Kipras

6 183

Vengrija

2 500

Austrija

7 000

Portugalija

118 000“

n)

108 straipsnio antroji pastraipa papildoma taip:

„Tačiau Bulgarijai ir Rumunijai paraiškų gauti išmokas negalima paduoti už tokią žemę, kuri 2005 m. birželio 30 d. buvo daugiametė ganykla, apsėta daugiametėmis kultūromis arba apsodinta medžiais, arba buvo naudojama ne žemės ūkio tikslais.“

o)

110c straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.

Nustatomas nacionalinis bazinis plotas:

Bulgarija: 10 237 ha

Graikija: 370 000 ha

Ispanija: 70 000 ha

Portugalija: 360 ha.“

p)

110c straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.

Pagalbos dydis už reikalavimus atitinkantį hektarą:

Bulgarija: 263 EUR

Graikija: 594 EUR už 300 000 hektarų ir 342,85 EUR už likusius 70 000 hektarų

Ispanija: 1 039 EUR

Portugalija: 556 EUR.“

q)

116 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.

Taikomos šios viršutinės ribos:

Valstybė narė

Teisės (x 1 000)

Belgija

70

Bulgarija

2 058,483

Čekija

66,733

Danija

104

Vokietija

2 432

Estija

48

Graikija

11 023

Ispanija

19 580

Prancūzija

7 842

Airija

4 956

Italija

9 575

Kipras

472,401

Latvija

18,437

Lietuva

17,304

Liuksemburgas

4

Vengrija

1 146

Malta

8,485

Nyderlandai

930

Austrija

206

Lenkija

335,88

Portugalija

2 690

Rumunija

5 880,620

Slovėnija

84,909

Slovakija

305,756

Suomija

80

Švedija

180

Jungtinė Karalystė

19 492

Iš viso

89 607,008“

r)

123 straipsnio 8 dalis pakeičiama taip:

„8.

Taikomos šios regioninės viršutinės ribos:

Belgija

235 149

Bulgarija

90 343

Čekija

244 349

Danija

277 110

Vokietija

1 782 700

Estija

18 800

Graikija

143 134

Ispanija

713 999 (1)

Prancūzija

1 754 732 (2)

Airija

1 077 458

Italija

598 746

Kipras

12 000

Latvija

70 200

Lietuva

150 000

Liuksemburgas

18 962

Vengrija

94 620

Malta

3 201

Nyderlandai

157 932

Austrija

373 400

Lenkija

926 000

Portugalija

175 075 (3)

Rumunija

452 000

Slovėnija

92 276

Slovakija

78 348

Suomija

250 000

Švedija

250 000

Jungtinė Karalystė

1 419 811 (4)

s)

126 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5.

Taikomos šios nacionalinės viršutinės ribos:

Belgija

394 253

Bulgarija

16 019

Čekija

90 300

Danija

112 932

Vokietija

639 535

Estija

13 416

Graikija

138 005

Ispanija (5)

1 441 539

Prancūzija (6)

3 779 866

Airija

1 102 620

Italija

621 611

Kipras

500

Latvija

19 368

Lietuva

47 232

Liuksemburgas

18 537

Vengrija

117 000

Malta

454

Nyderlandai

63 236

Austrija

375 000

Lenkija

325 581

Portugalija (7)

416 539

Rumunija

150 000

Slovėnija

86 384

Slovakija

28 080

Suomija

55 000

Švedija

155 000

Jungtinė Karalystė

1 699 511

t)

130 straipsnio 3 dalies antroji pastraipa pakeičiama taip:

„Naujosioms valstybėms narėms nacionalinės ribos yra pateiktos šioje lentelėje.

 

Buliai, jaučiai, karvės ir telyčios

Veršeliai, vyresni nei 1, bet jaunesni nei 8 mėnesių, kurių skerdenos svoris mažesnis nei 185 kg

Bulgarija

22 191

101 542

Čekija

483 382

27 380

Estija

107 813

30 000

Kipras

21 000

Latvija

124 320

53 280

Lietuva

367 484

244 200

Vengrija

141 559

94 439

Malta

6 002

17

Lenkija

1 815 430

839 518

Rumunija

1 148 000

85 000

Slovėnija

161 137

35 852

Slovakija

204 062

62 841“

u)

143a straipsnis papildomas šia dalimi:

„Tačiau Bulgarijai ir Rumunijai tiesioginės išmokos pradedamos taikyti pagal toliau nurodytą didinimo, išreikšto procentine išmokų, mokamų 2004 m. balandžio 30 d. sudėties Bendrijoje, dalimi planą:

25 % – 2007 m.,

30 % – 2008 m.,

35 % – 2009 m.,

40 % – 2010 m.,

50 % – 2011 m.,

60 % – 2012 m.,

70 % – 2013 m.,

80 % – 2014 m.,

90 % – 2015 m.,

100 % nuo 2016 m.“

v)

143b straipsnio 4 dalis papildoma šia pastraipa:

„Tačiau Bulgarijai ir Rumunijai žemės ūkio paskirties žemės plotas pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą – tai ta naudojamo žemės ūkio naudmenų ploto dalis, kuri yra geros agrarinės būklės, neatsižvelgiant į tai, ar ji minėtą dieną naudojama gamybai, ar ne, ir kuri prireikus patikslinama laikantis objektyvių kriterijų, kuriuos turi nustatyti Bulgarija ar Rumunija, prieš tai gavusi Komisijos pritarimą.“

w)

143b straipsnio 9 dalis pakeičiama taip:

„9.

Bet kuriai naujajai valstybei narei vienkartinės išmokos už plotus schema gali būti taikoma iki 2006 m. pabaigos, esant galimybei jos taikymą naujosios valstybės narės prašymu dukart atnaujinti vienerių metų laikotarpiui. Tačiau Bulgarijai ir Rumunijai vienkartinės išmokos už plotus schema taikoma iki 2009 m. pabaigos, esant galimybei jos taikymą jų prašymu dukart atnaujinti vienerių metų laikotarpiui. Bet kuri naujoji valstybė narė, laikydamasi 11 dalies nuostatų, gali nuspręsti nutraukti schemos taikymą pirmųjų arba antrųjų jos taikymo laikotarpio metų pabaigoje, siekdama taikyti vienkartinės išmokos schemą. Naujosios valstybės narės apie tokį savo ketinimą praneša Komisijai iki paskutiniųjų taikymo metų rugpjūčio 1 d.“

x)

143b straipsnio 11 dalis papildoma šia pastraipa:

„Bulgarijai ir Rumunijai iki vienkartinės išmokos už plotus schemos taikymo 5 metų laikotarpio pabaigos (t.y. 2011 m.) taikoma 143a straipsnio antrojoje pastraipoje nurodyta procentinė norma. Jei vienkartinės išmokos už plotus schemos taikymas po minėtos datos pratęsiamas sprendimu, priimtu pagal b punktą, 143a straipsnio antrojoje dalyje nurodyta 2011 m. procentinė norma taikoma iki paskutiniųjų vienkartinės išmokos už plotus schemos taikymo metų pabaigos.“

y)

143c straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.

Leidus Komisijai, naujosios valstybės narės gali padidinti bet kurias tiesiogines išmokas iki:

a)

visų tiesioginių išmokų atveju – 55 % tiesioginių išmokų dydžio 2004 m. balandžio 30 d. sudėties Bendrijoje – 2004 m., 60 % – 2005 m., 65 % – 2006 m., o nuo 2007 m. – iki 30 procentinių punktų virš 143a straipsnyje nurodyto dydžio, taikomo atitinkamais metais. Bulgarijai ir Rumunijai taikomos šios nuostatos: 55 % tiesioginių išmokų dydžio 2004 m. balandžio 30 d. sudėties Bendrijoje – 2007 m., 60 % – 2008 m., 65 % – 2009 m., o nuo 2010 m. – iki 30 procentinių punktų virš 143a straipsnio antrojoje dalyje nurodyto dydžio, taikomo atitinkamais metais. Tačiau Čekija gali padidinti tiesiogines išmokas bulvių krakmolo sektoriuje iki 100 % 2004 m. balandžio 30 d. sudėties Bendrijoje taikomo dydžio. Tačiau šio reglamento IV antraštinės dalies 7 skyriuje nurodytoms tiesioginėms išmokoms taikomos šios maksimalios normos: 85 % – 2004 m., 90 % – 2005 m., 95 % – 2006 m. ir 100 % nuo 2007 m. Bulgarijai ir Rumunijai taikomos šios maksimalios normos: 85 % – 2007 m., 90 % – 2008 m., 95 % – 2009 m. ir 100 % nuo 2010 m.;

arba

b)

i)

tiesioginių išmokų, išskyrus vienkartinės išmokos schemą, atveju – tiesioginės paramos, kurią ūkininkas turėtų teisę gauti atskirai pagal kiekvienos rūšies produktus naujojoje valstybėje narėje 2003 kalendoriniais metais pagal BŽŪP analogišką nacionalinę schemą, bendro dydžio, padidinto 10 procentinių punktų. Tačiau Lietuvai referenciniai metai yra 2002 kalendoriniai metai. Bulgarijai ir Rumunijai referenciniai metai yra 2006 kalendoriniai metai. Slovėnijoje 2004 m. didinama 10 procentinių punktų, 2005 m. – 15 procentinių punktų, 2006 m. – 20 procentinių punktų ir nuo 2007 m. – 25 procentiniais punktais;

ii)

vienkartinės išmokos schemos atveju bendras papildomos nacionalinės tiesioginės pagalbos, kurią gali suteikti naujoji valstybė narė atitinkamais metais, dydis apribojamas konkrečiu finansiniu paketu. Šis paketas lygus skirtumui tarp:

BŽŪP analogiškos nacionalinės tiesioginės paramos, kuri atitinkamoje naujojoje valstybėje narėje būtų teikiama 2003 kalendoriniais metais, o Lietuvos atveju ‐ 2002 kalendoriniais metais, bendro dydžio, kiekvieną kartą padidinto 10 procentinių punktų. Bulgarijai ir Rumunijai referenciniai metai yra 2006 kalendoriniai metai. Slovėnijoje 2004 m. didinama 10 procentinių punktų, 2005 m. – 15 procentinių punktų, 2006 m. – 20 procentinių punktų ir nuo 2007 m. – 25 procentiniais punktais,

ir

tai naujajai valstybei narei taikomos nacionalinės viršutinės ribos, nurodytos VIIIa priede prireikus patikslintos pagal 64 straipsnio 2 dalį ir 70 straipsnio 2 dalį.

Apskaičiuojant pirmiau minėtoje pirmojoje įtraukoje nurodytą bendrą dydį, įskaitomos nacionalinės tiesioginės išmokos ir (arba) jų komponentai, atitinkantys Bendrijos tiesiogines išmokas ir (arba) jų komponentus, į kuriuos buvo atsižvelgta apskaičiuojant atitinkamai naujajai valstybei narei galiojančią viršutinę ribą pagal 64 straipsnio 2 dalį, 70 straipsnio 2 dalį ir 71c straipsnį.

Kiekvienai atitinkamai tiesioginei išmokai naujoji valstybė narė gali taikyti vieną iš pirmiau minėtuose a ar b punktuose nurodytų galimybių.

Bendra tiesioginė parama, kurią ūkininkas naujosiose valstybėse narėse po įstojimo gali gauti kaip atitinkamą tiesioginę išmoką, įskaitant visas papildomas nacionalines tiesiogines išmokas, negali viršyti tiesioginės paramos, kurią ūkininkas turėtų teisę gauti pagal atitinkamą tiesioginę išmoką, tuo metu taikomą valstybėse narėse 2004 m. balandžio 30 d. sudėties Bendrijoje, dydžio.“

z)

154a straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.

1 dalyje nurodytų priemonių galima imtis nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d.; vėliau šios priemonės netaikomos. Tačiau Bulgarijai ir Rumunijai šis laikotarpis prasideda 2007 m. sausio 1 d. ir baigiasi 2011 m. gruodžio 31 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma šiuos laikotarpius gali pratęsti.“

aa)

III priede įrašomos šios išnašos:

A punkto pavadinime:

„* Bulgarijos ir Rumunijos atveju nuoroda į 2005 m. turėtų būti suprantama kaip nuoroda į pirmuosius vienkartinės išmokos schemos taikymo metus.“

B punkto pavadinime:

„* Bulgarijos ir Rumunijos atveju nuoroda į 2006 m. turėtų būti suprantama kaip nuoroda į antruosius vienkartinės išmokos schemos taikymo metus.“

ir C punkto pavadinime:

„* Bulgarijos ir Rumunijos atveju nuoroda į 2007 m. turėtų būti suprantama kaip nuoroda į trečiuosius vienkartinės išmokos schemos taikymo metus.“

ab)

VIIIA priedas pakeičiamas taip:

„VIIIA PRIEDAS

71c straipsnyje nurodytos nacionalinės viršutinės ribos

Viršutinės ribos apskaičiuotos atsižvelgiant į 143a straipsnyje numatytą didinimo planą, todėl jų mažinti nereikia.

(milijonai EUR)

Kalendoriniai metai

Bulgarija

Čekija

Estija

Kipras

Latvija

Lietuva

Vengrija

Malta

Lenkija

Rumunija

Slovėnija

Slovakija

2005

-

228,8

23,4

8,9

33,9

92,0

350,8

0,67

724,6

-

35,8

97,7

2006

-

266,7

27,3

12,5

39,6

107,3

420,2

0,83

881,7

-

41,9

115,4

2007

200,3

343,6

40,4

16,3

55,6

146,9

508,3

1,64

1 140,8

440,0

56,1

146,6

2008

240,4

429,2

50,5

20,4

69,5

183,6

634,9

2,05

1 425,9

527,9

70,1

183,2

2009

281,0

514,9

60,5

24,5

83,4

220,3

761,6

2,46

1 711,0

618,1

84,1

219,7

2010

321,2

600,5

70,6

28,6

97,3

257,0

888,2

2,87

1 996,1

706,4

98,1

256,2

2011

401,4

686,2

80,7

32,7

111,2

293,7

1 014,9

3,28

2 281,1

883,0

112,1

292,8

2012

481,7

771,8

90,8

36,8

125,1

330,4

1 141,5

3,69

2 566,2

1 059,6

126,1

329,3

2013

562,0

857,5

100,9

40,9

139,0

367,1

1 268,2

4,10

2 851,3

1 236,2

140,2

365,9

2014

642,3

857,5

100,9

40,9

139,0

367,1

1 268,2

4,10

2 851,3

1 412,8

140,2

365,9

2015

722,6

857,5

100,9

40,9

139,0

367,1

1 268,2

4,10

2 851,3

1 589,4

140,2

365,9

vėlesni metai

802,9

857,5

100,9

40,9

139,0

367,1

1 268,2

4,10

2 851,3

1 766,0

140,2

365,9“

ac)

X priedas papildomas taip:

 

„BULGARIJA

 

Starozagorski

 

Haskovski

 

Slivenski

 

Yambolski

 

Burgaski

 

Dobrichki

 

Plovdivski“

ad)

XIB priedas pakeičiamas taip:

„XIB PRIEDAS

Nacionaliniai lauko kultūrų baziniai plotai ir referencinis derlingumas naujosiose valstybėse narėse, nurodyti 101 ir 103 straipsniuose

 

Bazinis plotas

(hektarai)

Referencinis derlingumas

(t/ha)

Bulgarija

2 625 258

2,90

Čekija

2 253 598

4,20

Estija

362 827

2,40

Kipras

79 004

2,30

Latvija

443 580

2,50

Lietuva

1 146 633

2,70

Vengrija

3 487 792

4,73

Malta

4 565

2,02

Lenkija

9 454 671

3,00

Rumunija

7 012 666

2,65

Slovėnija

125 171

5,27

Slovakija

1 003 453

4,06“.

9.

32003 R 1788: 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1788/2003, nustatantis mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje (OL L 270, 2003 10 21, p. 123), su pakeitimais, padarytais:

32004 D 0281: 2004 m. kovo 22 d. Tarybos sprendimu 2004/281/EB (OL L 93, 2004 3 30, p. 1).

a)

1 straipsnio 4 dalis papildoma šia pastraipa:

„Bulgarijai ir Rumunijai sudaromas specialus restruktūrizavimo rezervas, kaip nustatyta I priedo g lentelėje. Šis rezervas pradedamas naudoti nuo 2009 m. balandžio 1 d. tiek, kiek pieno ir pieno produktų vartojimas ūkyje kiekvienoje iš šių šalių sumažėjo nuo 2002 m. Sprendimą pradėti rezervo naudojimą ir dėl jo paskirstymo supirkimo ir tiesioginio pardavimo kvotoms priima Komisija, vadovaudamasi 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir įvertinusi ataskaitas, kurias Bulgarija ir Rumunija turi pateikti Komisijai iki 2008 m. gruodžio 31 d. Šiose ataskaitose pateikiami šalies pienininkystės sektoriaus faktinio restruktūrizavimo proceso rezultatai ir kryptys, ypač perėjimas nuo vartojimui ūkyje skirtos gamybos prie rinkai skirtos gamybos.“

b)

1 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5.

Bulgarijai, Čekijai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai, Rumunijai, Slovėnijai ir Slovakijai nacionaliniai referenciniai kiekiai apima visą supirkėjui pristatytą arba tiesiogiai vartotojams parduotą karvės pieną ar pieno ekvivalentą, kaip apibrėžta šio reglamento 5 straipsnyje, nepriklausomai nuo to, ar jis pagamintas ar parduotas pagal šiose šalyse taikomą pereinamojo laikotarpio priemonę.“

c)

1 straipsnis papildomas šia dalimi:

„6.

Bulgarijai ir Rumunijai mokestis taikomas nuo 2007 m. balandžio 1 d.“

d)

6 straipsnio 1 dalies antroji ir trečioji pastraipos pakeičiamos taip:

„Bulgarijai, Čekijai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai, Rumunijai, Slovėnijai ir Slovakijai nurodytų individualių referencinių kiekių pagrindas išdėstytas I priedo f lentelėje.

Bulgarijai, Čekijai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai, Rumunijai, Slovėnijai ir Slovakijai dvylikos mėnesių laikotarpis individualiems referenciniams kiekiams nustatyti prasideda: Vengrijai – 2001 m. balandžio 1 d., Maltai ir Lietuvai – 2002 m. balandžio 1 d., Čekijai, Kiprui, Estijai, Latvijai ir Slovakijai – 2003 m. balandžio 1 d., Lenkijai ir Slovėnijai – 2004 m. balandžio 1 d. ir Bulgarijai bei Rumunijai –2006 m. balandžio 1 d.“

e)

6 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Remdamasi faktiniais pristatymo supirkėjui ir tiesioginio pardavimo 2006 m. skaičiais, Komisija peržiūri Bulgarijai ir Rumunijai nustatytą bendro kiekio paskirstymą tarp pristatymo supirkėjui ir tiesioginio pardavimo, kaip išdėstyta I priedo f lentelėje, ir prireikus jį patikslina 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.“

f)

9 straipsnio 2 dalies antroji pastraipa pakeičiama taip:

„Bulgarijai, Čekijai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Lenkijai, Rumunijai, Slovėnijai ir Slovakijai 1 dalyje nurodytas referencinis riebumas yra lygus toliau nurodytomis datomis gamintojams paskirstytų kiekių referenciniam riebumui: Vengrijai – 2002 m. kovo 31 d., Lietuvai – 2003 m. kovo 31 d., Čekijai, Kiprui, Estijai, Latvijai ir Slovakijai – 2004 m. kovo 31 d., Lenkijai ir Slovėnijai – 2005 m. kovo 31 d. ir Bulgarijai bei Rumunijai – 2007 m. kovo 31 d.“

g)

9 straipsnio 5 dalis papildoma šia pastraipa:

„Remdamasi faktiniais visų 2004 m. skaičiais, Komisija peržiūri Rumunijai II priede nustatytą referencinį riebumą ir prireikus jį patikslina 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.“

h)

I priede d, e, f ir g lentelės pakeičiamos taip:

„d)

2007—2008 m.

Valstybė narė

Kiekiai, tonomis

Belgija

3 343 535,000

Bulgarija

979 000,000

Čekija

2 682 143,000

Danija

4 499 900,000

Vokietija

28 143 464,000

Estija

624 483,000

Graikija

820 513,000

Ispanija

6 116 950,000

Prancūzija

24 478 156,000

Airija

5 395 764,000

Italija

10 530 060,000

Kipras

145 200,000

Latvija

695 395,000

Lietuva

1 646 939,000

Liuksemburgas

271 739,000

Vengrija

1 947 280,000

Malta

48 698,000

Nyderlandai

11 185 440,000

Austrija

2 776 895,000

Lenkija

8 964 017,000

Portugalija

1 939 187,000

Rumunija

3 057 000,000

Slovėnija

560 424,000

Slovakija

1 013 316,000

Suomija

2 431 047,324

Švedija

3 336 030,000

Jungtinė Karalystė

14 755 647,000

e)

2008/2009–2014/2015 m.

Valstybė narė

Kiekiai, tonomis

Belgija

3 360 087,000

Bulgarija

979 000,000

Čekija

2 682 143,000

Danija

4 522 176,000

Vokietija

28 282 788,000

Estija

624 483,000

Graikija

820 513,000

Ispanija

6 116 950,000

Prancūzija

24 599 335,000

Airija

5 395 764,000

Italija

10 530 060,000

Kipras

145 200,000

Latvija

695 395,000

Lietuva

1 646 939,000

Liuksemburgas

273 084,000

Vengrija

1 947 280,000

Malta

48 698,000

Nyderlandai

11 240 814,000

Austrija

2 790 642,000

Lenkija

8 964 017,000

Portugalija

1 948 550,000

Rumunija

3 057 000,000

Slovėnija

560 424,000

Slovakija

1 013 316,000

Suomija

2 443 069,324

Švedija

3 352 545,000

Jungtinė Karalystė

14 828 597,000

f)

6 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje nurodyti supirkimo ir tiesioginio pardavimo referenciniai kiekiai

Valstybė narė

Supirkimo referenciniai kiekiai, tonomis

Tiesioginio pardavimo referenciniai kiekiai, tonomis

Bulgarija

722 000

257 000

Čekija

2 613 239

68 904

Estija

537 188

87 365

Kipras

141 337

3 863

Latvija

468 943

226 452

Lietuva

1 256 440

390 499

Vengrija

1 782 650

164 630

Malta

48 698

Lenkija

8 500 000

464 017

Rumunija

1 093 000

1 964 000

Slovėnija

467 063

93 361

Slovakija

990 810

22 506

g)

1 straipsnio 4 dalyje minėto specialaus restruktūrizavimo rezervo kiekiai

Valstybė narė

Specialaus restruktūrizavimo rezervo kiekiai, tonomis

Bulgarija

39 180

Čekija

55 788

Estija

21 885

Latvija

33 253

Lietuva

57 900

Vengrija

42 780

Lenkija

416 126

Rumunija

188 400

Slovėnija

16 214

Slovakija

27 472“

i)

II priedo lentelė pakeičiama taip:

„Referencinis riebumas

Valstybė narė

Referencinis riebalų kiekis (g/kg)

Belgija

36,91

Bulgarija

39,10

Čekija

42,10

Danija

43,68

Vokietija

40,11

Estija

43,10

Graikija

36,10

Ispanija

36,37

Prancūzija

39,48

Airija

35,81

Italija

36,88

Kipras

34,60

Latvija

40,70

Lietuva

39,90

Liuksemburgas

39,17

Vengrija

38,50

Nyderlandai

42,36

Austrija

40,30

Lenkija

39,00

Portugalija

37,30

Rumunija

35,93

Slovėnija

41,30

Slovakija

37,10

Suomija

43,40

Švedija

43,40

Jungtinė Karalystė

39,70“.

3.   TRANSPORTO POLITIKA

31996 L 0026: 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/26/EB dėl leidimo verstis krovinių ir keleivių vežėjo kelių transportu verslu ir diplomų, pažymėjimų bei kitų oficialių profesinę kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų tarpusavio pripažinimo, skirto palengvinti šiems vežėjams naudojimąsi įsisteigimo laisve nacionalinio ir tarptautinio vežimo srityje (OL L 124, 1996 5 23, p. 1), su pakeitimais, padarytais:

31998 L 0076: 1998 spalio 1 d. Tarybos direktyva 98/76/EB (OL L 277, 1998 10 14, p. 17),

12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų — Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33),

32004 L 0066: 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 2004/66/EB (OL L 168, 2004 5 1, p. 35).

a)

10 straipsnis papildomas šiomis dalimis:

„11.

Nukrypstant nuo 3 dalies, pažymėjimai, išduoti vežėjams kelių transportu iki Bulgarijos įstojimo dienos, prilyginami pagal šios direktyvos nuostatas išduotiems pažymėjimams tik tuo atveju, jei jie buvo išduoti:

tarptautiniams krovinių ir keleivių vežėjams kelių transportu pagal 2002 m. spalio 31 d. Potvarkį Nr. 11 dėl tarptautinio keleivių ir krovinių vežimo kelių transportu (2002 m. lapkričio 19 d. Oficialusis leidinys Nr. 108) nuo 2002 lapkričio 19 d.;

vietiniams krovinių ir keleivių vežėjams kelių transportu pagal 1999 m. lapkričio 3 d. Potvarkį Nr. 11 dėl viešojo keleivių ir krovinių vežimo Bulgarijos teritorijoje su pakeitimais, padarytais 2002 m. spalio 30 d. (2002 m. lapkričio 19 d. Oficialusis leidinys Nr. 108), nuo 2002 lapkričio 19 d.

12.

Nukrypstant nuo 3 dalies, pažymėjimai, išduoti vežėjams kelių transportu iki Rumunijos įstojimo dienos, prilyginami pagal šios direktyvos nuostatas išduotiems pažymėjimams tik tuo atveju, jei jie buvo išduoti tarptautiniams ir vidaus krovinių ir keleivių vežėjams pagal 1999 m. gruodžio 21 d. Transporto ministro įsakymą Nr. 761 dėl asmenų, nuolat ir efektyviai koordinuojančių kelių transporto veiklą, skyrimo, mokymo ir pažymėjimų jiems išdavimo, nuo 2000 m. sausio 28 d.“

b)

10b straipsnio antroji pastraipa pakeičiama taip:

„Atitinkamos valstybės narės gali pakartotinai išduoti 10 straipsnio 4–12 dalyse nurodytus profesinės kvalifikacijos pažymėjimus pagal Ia priede pateiktą pažymėjimo formą.“.

4.   MOKESČIAI

1.

31977 L 0388: 1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo - Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, 1977 6 13, p. 1) su pakeitimais, padarytais:

11979 H: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų - Graikijos Respublikos stojimas (OL L 291, 1979 11 19, p. 95),

31980 L 0368: 1980 m. kovo 26 d. Tarybos direktyva 80/368/EEB (OL L 90, 1980 4 3, p. 41),

31984 L 0386: 1984 m. liepos 31 d. Tarybos direktyva 84/386/EEB (OL L 208, 1984 8 3, p. 58),

11985 I: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų – Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos stojimas (OL L 302, 1985 11 15, p. 167),

31989 L 0465: 1989 m. liepos 18 d. Tarybos direktyva 89/465/EEB (OL L 226, 1989 8 3, p. 21),

31991 L 0680: 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 91/680/EEB (OL L 376, 1991 12 31, p. 1),

31992 L 0077: 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/77/EEB (OL L 316, 1992 10 31, p. 1),

31992 L 0111: 1992 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyva 92/111/EEB (OL L 384, 1992 30 2, p. 47),

31994 L 0004: 1994 m. vasario 14 d. Tarybos direktyva 94/4/EB (OL L 60, 1994 3 3, p. 14),

31994 L 0005: 1994 m. vasario 14 d. Tarybos direktyva 94/5/EB (OL L 60, 1994 3 3, p. 16),

31994 L 0076: 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 94/76/EB (OL L 365, 1994 12 31, p. 53),

31995 L 0007: 1995 m. balandžio 10 d. Tarybos direktyva 95/7/EB (OL L 102, 1995 5 5, p. 18),

31996 L 0042: 1996 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 96/42/EB (OL L 170, 1996 7 9, p. 34),

31996 L 0095: 1996 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 96/95/EB (OL L 338, 1996 12 28, p. 89),

31998 L 0080: 1998 m. spalio 12 d. Tarybos direktyva 98/80/EB (OL L 281, 1998 10 17, p. 31),

31999 L 0049: 1999 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva 1999/49/EB (OL L 139, 1999 6 2, p. 27),

31999 L 0059: 1999 m. birželio 17 d. Tarybos direktyva 1999/59/EB (OL L 162, 1999 6 26, p. 63),

31999 L 0085: 1999 m. spalio 22 d. Tarybos direktyva 1999/85/EB (OL L 277, 1999 10 28, p. 34),

32000 L 0017: 2000 m. kovo 30 d. Tarybos direktyva 2000/17/EB (OL L 84, 2000 4 5, p. 24),

32000 L 0065: 2000 m. spalio 17 d. Tarybos direktyva 2000/65/EB (OL L 269, 2000 10 21, p. 44),

32001 L 0004: 2001 m. sausio 19 d. Tarybos direktyva 2001/4/EB (OL L 22, 2001 1 24, p. 17),

32001 L 0115: 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2001/115/EB (OL L 15, 2002 1 17, p. 24),

32002 L 0038: 2002 m. gegužės 7 d. Tarybos direktyva 2002/38/EB (OL L 128, 2002 5 15, p. 41),

32002 L 0093: 2002 m. gruodžio 3 d. Tarybos direktyva 2002/93/EB (OL L 331, 2002 12 7, p. 27),

12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų — Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33),

32003 L 0092: 2003 m. spalio 7 d. Tarybos direktyva 2003/92/EB (OL L 260, 2003 10 11, p. 8),

32004 L 0007: 2004 m. sausio 20 d. Tarybos direktyva 2004/7/EB (OL L 27, 2004 1 30, p. 44),

32004 L 0015: 2004 m. vasario 10 d. Tarybos direktyva 2004/15/EB (OL L 52, 2004 2 21, p. 61),

32004 L 0066: 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 2004/66/EB (OL L 168, 2004  5 1, p. 35).

24a straipsnyje prieš įtrauką

„-

Čekijos: 35 000 eurų“ įterpiamas toks tekstas:

„—

Bulgarijoje: 25 600 eurų;“

ir, po įtraukos

„-

Lenkijoje: 10 000 eurų“ įterpiamas toks tekstas:

„-

Rumunijoje: 35 000 eurų;“.

2.

31992 L 0083: 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus struktūrų suderinimo (OL L 316, 1992 10 31, p. 21) su pakeitimais, padarytais:

12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų - Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33).

a)

22 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6.

Bulgarija ir Čekija etilo alkoholiui, pagamintam vaisių augintojų spirito varyklose, kurios kasmet pagamina daugiau nei 10 hektolitrų etilo alkoholio iš vaisių, kuriuos joms tiekia vaisių augintojų ūkiai, gali taikyti sumažintą akcizo tarifą, bet ne mažesnį kaip 50 % etilo alkoholiui taikomo standartinio nacionalinio akcizo tarifo. Sumažintas tarifas taikomas ne daugiau kaip 30 litrų vaisių spirito, skirto tik asmeniniam vartojimui, kiekviename etilo alkoholį gaminančiame vaisių augintojų ūkyje per metus.“

b)

22 straipsnio 7 dalis pakeičiama taip:

„7.

Vengrija, Rumunija ir Slovakija etilo alkoholiui, pagamintam vaisių augintojų spirito varyklose, kurios kasmet pagamina daugiau nei 10 hektolitrų etilo alkoholio iš vaisių, kuriuos joms tiekia vaisių augintojų ūkiai, gali taikyti sumažintą akcizo tarifą, bet ne mažesnį kaip 50 % etilo alkoholiui taikomo standartinio nacionalinio akcizo tarifo. Sumažintas tarifas taikomas ne daugiau kaip 50 litrų vaisių spirito, skirto tik asmeniniam vartojimui, kiekviename etilo alkoholį gaminančiame vaisių augintojų ūkyje per metus. Komisija peržiūrės šią nuostatą 2015 m. ir praneš Tarybai apie galimus pakeitimus.“.


(1)  Nepažeidžiant konkrečių taisyklių, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 1454/2001.

(2)  Nepažeidžiant konkrečių taisyklių, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 1452/2001.

(3)  Nepažeidžiant konkrečių taisyklių, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 1453/2001.

(4)  Ši viršutinė riba laikinai padidinama 100 000 iki 1 519 811, kol bus galima eksportuoti jaunesnius nei šešių mėnesių gyvus gyvūnus.“

(5)  Nepažeidžiant konkrečių taisyklių, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 1454/2001.

(6)  Nepažeidžiant konkrečių taisyklių, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 1452/2001.

(7)  Nepažeidžiant konkrečių taisyklių, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 1453/2001.“


IV PRIEDAS

Stojimo akto 20 straipsnyje nurodytas sąrašas: institucijų priimtų aktų papildomos adaptacijos

ŽEMĖS ŪKIS

A.   ŽEMĖS ŪKIO TEISĖS AKTAI

1.

Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies II antraštinė dalis „Žemės ūkis“

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, kvalifikuota balsų dauguma iš dalies pakeičia reglamentą, reglamentuojantį bendrą cukraus sektoriaus rinkų organizavimą, kad būtų atsižvelgta į Bulgarijos ir Rumunijos įstojimą, pritaikant cukraus ir izogliukozės kvotas bei žaliavinio cukraus importo didžiausius atsargų poreikius, kaip nustatyta toliau pateikiamoje lentelėje, kuri gali būti pritaikoma tokiu pačiu būdu, kaip kvotos esamoms valstybėms narėms, siekiant užtikrinti tuo metu galiojančių bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo principų ir tikslų laikymąsi.

Sutarti kiekiai

(tonos)

 

Bulgarija

Rumunija

Pagrindinis cukraus kiekis (1)

4 752

109 164

iš jo: A

4 320

99 240

B

432

9 924

Žaliavinio cukraus importo didžiausių atsargų poreikis (išreikšta baltojo cukraus kiekiu)

198 748

329 636

Pagrindinis izogliukozės kiekis (2)

56 063

9 981

iš jo: A

56 063

9 790

B

0

191

2006 m. Bulgarijai paprašius, pirmiau nurodyti A ir B pagrindiniai cukraus kiekiai pakeičiami atitinkamais Bulgarijos A ir B pagrindiniais izogliukozės kiekiais.

2.

31998 R 2848: 1998 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2848/98, nustatantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2075/92 taikymo taisykles dėl priemokų schemos, auginimo kvotų ir konkrečios pagalbos, suteikiamos augintojų grupėms žaliavinio tabako sektoriuje (OL L 358, 1998 12 31, p. 17), su pakeitimais, padarytais:

31999 R 0510: 1999 m. kovo 8 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 510/1999 (OL L 60, 1999 3 9, p. 54),

31999 R 0731: 1999 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 731/1999 (OL L 93, 1999 4 8, p. 20),

31999 R 1373: 1999 m. birželio 25 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1373/1999 (OL L 162, 1999 6 26, p. 47),

31999 R 2162: 1999 m. spalio 12 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2162/1999 (OL L 265, 1999 10 13, p. 13),

31999 R 2637: 1999 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2637/1999 (OL L 323, 1999 12 15, p. 8),

32000 R 0531: 2000 m. kovo 10 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 531/2000 (OL L 64, 2000 3 11, p. 13),

32000 R 0909: 2000 m. gegužės 2 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 909/2000 (OL L 105, 2000 5 3, p. 18),

32000 R 1249: 2000 m. birželio 15 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1249/2000 (OL L 142, 2000 6 16, p. 3),

32001 R 0385: 2001 m. vasario 26 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 385/2001 (OL L 57, 2001 2 27, p. 18),

32001 R 1441: 2001 m. liepos 16 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1441/2001 (OL L 193, 2001 7 17, p. 5),

32002 R 0486: 2002 m. kovo 18 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 486/2002 (OL L 76, 2002 3 19, p. 9),

32002 R 1005: 2002 m. birželio 12 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1005/2002 (OL L 153, 2002 6 13, p. 3),

32002 R 1501: 2002 m. rugpjūčio 22 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1501/2002 (OL L 227, 2002 8 23, p. 16),

32002 R 1983: 2002 m. lapkričio 7 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1983/2002 (OL L 306, 2002 11 8, p. 8),

32004 R 1809: 2004 m. spalio 18 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1809/2004 (OL L 318, 2004 10 19, p. 18).

Prireikus 1992 m. birželio 30 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2075/92 dėl bendro žaliavinio tabako rinkos organizavimo (3) 23 straipsnyje nustatyta tvarka Komisija iki įstojimo priima būtinus Bendrijos pripažintų auginimo vietovių sąrašo, pateikiamo Reglamento (EB) Nr. 2848/98 II priede, pakeitimus, kad būtų atsižvelgta į Bulgarijos ir Rumunijos įstojimą, pirmiausia, kad į tą sąrašą būtų įtrauktos nurodytos Bulgarijos ir Rumunijos tabako auginimo vietovės.

3.

32003 R 1782: 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies pakeičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001(OL L 270, 2003 10 21, p. 1), su pakeitimais, padarytais:

32004 R 0021: 2003 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 21/2004 (OL L 5, 2004 1 9, p. 8),

32004 R 0583: 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 583/2004 (OL L 91, 2004 3 30, p. 1),

32004 D 0281: 2004 m. kovo 22 d. Tarybos sprendimu 2004/281/EB (OL L 93, 2004 3 30, p. 1),

32004 R 0864: 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 864/2004 (OL L 161, 2004 4 30, p. 48).

a)

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, kvalifikuota balsų dauguma priima būtinas nuostatas Bulgarijai ir Rumunijai, siekiant įtraukti pagalbą už sėklą į Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinės dalies 6 skyriuje ir IV A antraštinėje dalyje nustatytas paramos schemas.

i)

Į šias nuostatas įtraukiamas Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 583/2004, XIA priedo „99 straipsnio 3 dalyje nurodytos pagalbos už sėklą viršutinės ribos naujosiose valstybėse narėse“ pakeitimas:

„XIA PRIEDAS

99 straipsnio 3 dalyje nurodytos pagalbos už sėklą viršutinės ribos naujosiose valstybėse narėse

(milijonai eurų)

Kalendoriniai metai

Bulgarija

Čekija

Estija

Kipras

Latvija

Lietuva

Vengrija

Malta

Lenkija

Rumunija

Slovėnija

Slovakija

2005

-

0,87

0,04

0,03

0,10

0,10

0,78

0,03

0,56

-

0,08

0,04

2006

-

1,02

0,04

0,03

0,12

0,12

0,90

0,03

0,65

-

0,10

0,04

2007

0,11

1,17

0,05

0,04

0,14

0,14

1,03

0,04

0,74

0,19

0,11

0,05

2008

0,13

1,46

0,06

0,05

0,17

0,17

1,29

0,05

0,93

0,23

0,14

0,06

2009

0,15

1,75

0,07

0,06

0,21

0,21

1,55

0,06

1,11

0,26

0,17

0,07

2010

0,17

2,04

0,08

0,07

0,24

0,24

1,81

0,07

1,30

0,30

0,19

0,08

2011

0,22

2,33

0,10

0,08

0,28

0,28

2,07

0,08

1,48

0,38

0,22

0,09

2012

0,26

2,62

0,11

0,09

0,31

0,31

2,33

0,09

1,67

0,45

0,25

0,11

2013

0,30

2,91

0,12

0,10

0,35

0,35

2,59

0,10

1,85

0,53

0,28

0,12

2014

0,34

2,91

0,12

0,10

0,35

0,35

2,59

0,10

1,85

0,60

0,28

0,12

2015

0,39

2,91

0,12

0,10

0,35

0,35

2,59

0,10

1,85

0,68

0,28

0,12

2016

0,43

2,91

0,12

0,10

0,35

0,35

2,59

0,10

1,85

0,75

0,28

0,12

vėlesni metai

0,43

2,91

0,12

0,10

0,35

0,35

2,59

0,10

1,85

0,75

0,28

0,12“

ii)

Nacionaliniai didžiausi sėklos kiekiai, už kuriuos mokama pagalba, paskirstomi taip:

Nustatytas nacionalinių didžiausių sėklos kiekių, už kuriuos mokama pagalba, paskirstymas

(tonomis)

 

Bulgarija

Rumunija

Ryžių sėkla (Oryza sativa L.)

883,2

100

Kita sėkla, išskyrus ryžių sėklą

936

2 294

b)

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, kvalifikuota balsų dauguma priima būtinas nuostatas Bulgarijai ir Rumunijai, siekiant įtraukti pagalbą už tabaką į Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinės dalies 6 skyriuje ir IV A antraštinėje dalyje nustatytas paramos schemas.

Sutartas tabako nacionalinių garantuojamųjų ribų paskirstymas:

Sutartas tabako nacionalinių garantuojamųjų ribų paskirstymas

(tonomis)

 

Bulgarija

Rumunija

Visas kiekis, iš kurio:

47 137

12 312

I Vytintas dūmuose

9 023

4 647

II Šviesusis vytintas ore

3 208

2 370

V Vytintas saulėje

 

5 295

VI Basma

31 106

 

VIII Kaba-koulak

3 800

 

B.   VETERINARIJOS IR FITOSANITARIJOS TEISĖS AKTAI

31999 L 0105: 1999 gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 1999/105/EB dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga (OL L 11, 2000 1 15, p. 17).

Tam tikrais atvejais ir Direktyvos 1999/105/EB 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka Komisija, pritaiko tos direktyvos I priedą dėl Pinus peuce Griseb., Fagus orientalis Lipsky, Quercus frainetto Ten. ir Tilia tomentosa Moench miško rūšių.


(1)  Baltojo cukraus tonos.

(2)  Sausosios medžiagos tonos.

(3)  OL L 215, 1992 7 30, p. 70.


V PRIEDAS

Stojimo akto 21 straipsnyje nurodytas sąrašas: kitos nuolatinės nuostatos

1.   BENDROVIŲ TEISĖ

Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies I antraštinė dalis „Laisvas prekių judėjimas“

KONKRETUS MECHANIZMAS

Bulgarijos arba Rumunijos atžvilgiu farmacijos produkto patento ar papildomos apsaugos liudijimo, kuriems gauti paraiška paduota valstybėje narėje tuo metu, kai tokia apsauga minėtam produktui vienoje iš pirmiau minėtų naujųjų valstybių narių negalėjo būti suteikta, turėtojas ar naudos gavėjas gali remtis to patento ar papildomos apsaugos liudijimo suteikiamomis teisėmis tam, kad užkirstų kelią prekybai minėtu produktu ir jo importui į tą valstybę narę ar nares, kuriose minėtam produktui taikoma patentinė arba papildoma apsauga, net tuo atveju, jei produktą į rinką toje naujojoje valstybėje narėje pirmą kartą pateikė turėtojas arba tai buvo padaryta gavus jo sutikimą.

Asmuo, kuris farmacijos produktą, kuriam taikoma pirmesnė pastraipa, ketina importuoti į valstybę narę ar juo prekiauti valstybėje narėje, kurioje šiam produktui taikoma patentinė ar papildoma apsauga, kompetentingoms institucijoms pateikia prašymą dėl importo, kuriame įrodo, kad apie tokią apsaugą turėtojui ar naudos gavėjui buvo pranešta prieš vieną mėnesį.

2.   KONKURENCIJOS POLITIKA

Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies VI antraštinės dalies 1 skyrius „Konkurencijos taisyklės“

1.

Šios pagalbos schemos ir individuali pagalba, taikyta naujosiose valstybėse narėse iki įstojimo dienos ir toliau taikoma po tos dienos, nuo įstojimo dienos laikoma esama pagalba pagal EB sutarties 88 straipsnio 1 dalį:

a)

pagalbos priemonės, taikytos iki 1994 m. gruodžio 10 d.;

b)

pagalbos priemonės, išvardytos šio priedo priedėlyje;

c)

pagalbos priemonės, kurias naujosios valstybės narės valstybės pagalbos kontrolės institucija įvertino ir pripažino atitinkančiomis acquis iki įstojimo dienos, ir dėl kurių Komisija pagal 2 punkte nustatytą procedūrą nepareiškė prieštaravimo rimtai abejodama priemonės suderinamumu su bendrąja rinka.

Visos po įstojimo dienos toliau taikomos priemonės, kurios yra valstybės pagalba ir kurios neatitinka pirmiau išdėstytų sąlygų, taikant EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį, nuo įstojimo dienos laikomos nauja pagalba.

Pirmiau išdėstytos nuostatos netaikomos pagalbai transporto sektoriuje, taip pat veiklai, susijusiai su EB sutarties I priede išvardytų produktų gamyba, perdirbimu ar prekyba, išskyrus žuvininkystės produktus ir iš jų gaunamus produktus.

Pirmiau išdėstytos nuostatos taip pat nepažeidžia šiame Akte išdėstytų pereinamojo laikotarpio priemonių dėl konkurencijos politikos ir priemonių, nustatytų šio Akto VII priedo 4 skyriaus B skirsnyje.

2.

Jei naujoji valstybė narė nori, kad Komisija išanalizuotų pagalbos priemonę pagal 1 punkto c papunktyje apibūdintą procedūrą, ji Komisijai reguliariai pateikia:

a)

esamos pagalbos priemonių, kurias nacionalinė valstybės pagalbos kontrolės institucija įvertino ir pripažino atitinkančiomis acquis, sąrašą; ir

b)

bet kokią kitą informaciją, kuri yra svarbi analizuojamos pagalbos priemonės suderinamumui įvertinti,

pagal konkrečią Komisijos pateiktą ataskaitų formą.

Jei Komisija nepareiškia prieštaravimo dėl esamos pagalbos priemonės, rimtai abejodama priemonės suderinamumu su bendrąja rinka, per tris mėnesius nuo tos dienos, kai gaunama išsami informacija apie tą priemonę arba naujosios valstybės narės pareiškimas, kuriuo ji informuoja Komisiją, kad, jos manymu, pateikta informacija yra išsami, nes prašomos papildomos informacijos neturima arba ji jau buvo pateikta, laikoma, kad Komisija nepateikė prieštaravimo.

Visoms pagalbos priemonėms, pateiktoms Komisijai pagal 1 punkto c papunktyje numatytą procedūrą iki įstojimo dienos, pirmiau minėta procedūra taikoma neatsižvelgiant į tai, kad priemonės analizavimo laikotarpiu atitinkama naujoji valstybė narė tapo Sąjungos nare.

3.

Komisijos sprendimas pareikšti prieštaravimą dėl priemonės, kaip numatyta 1 punkto c papunktyje, laikomas sprendimu pradėti formalaus tyrimo procesą, kaip numatyta 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 659/1999, nustatančiame išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (1).

Jei toks sprendimas priimamas iki įstojimo dienos, jis įsigalioja tik įstojimo dieną.

4.

Nepažeidžiant procedūrų, taikomų EB sutarties 88 straipsnyje numatytai esamai pagalbai, pagalbos schemos ir individuali pagalba, suteikta transporto sektoriuje, kuri buvo taikyta naujoje valstybėje narėje iki įstojimo dienos ir toliau taikoma po tos dienos, laikoma esama pagalba pagal EB sutarties 88 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į šią sąlygą:

Komisijai apie pagalbos priemones pranešama per keturis mėnesius nuo įstojimo dienos. Šiame pranešime nurodomas kiekvienos priemonės teisinis pagrindas. Laikoma, kad apie esamas pagalbos priemones ir ketinimus teikti ar keisti pagalbą, apie kuriuos Komisijai buvo pranešta iki įstojimo dienos, buvo pranešta įstojimo dieną.

Tokios pagalbos priemonės laikomos „esama“ pagalba, kaip numatyta EB sutarties 88 straipsnio 1 dalyje, iki trečiųjų metų nuo įstojimo dienos pabaigos.

Prireikus naujos valstybės narės ne vėliau kaip iki trečiųjų metų nuo įstojimo dienos pabaigos keičia šias pagalbos priemones, kad jos atitiktų Komisijos taikomas gaires. Po šios dienos bet kokia su šiomis gairėmis nesuderinama pagalba laikoma nauja pagalba.

5.

Rumunijos atžvilgiu 1 dalies c punktas pagalbos priemonėms, kurias Rumunijos valstybės pagalbos kontrolės institucija įvertino po šios dienos, taikomi tik tada, kai Komisija, remdamasi nuolatine Rumunijos per stojimo derybas prisiimtų įsipareigojimų kontrole, nustato, kad Rumunijos valstybės pagalbos vykdymas iki įstojimo pasiekė patenkinamą lygį. Laikoma, kad patenkinamas lygis pasiektas tik tada, kai Rumunija įrodo, kad visoms Rumunijoje suteiktoms pagalbos priemonėms buvo nuosekliai taikoma visapusiška ir tinkama valstybės pagalbos kontrolė, įskaitant visapusiškai ir teisingai pagrįstų Rumunijos valstybės pagalbos kontrolės institucijos sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą, tiksliai įvertinus kiekvienos priemonės valstybės pagalbos pobūdį ir teisingai taikant suderinamumo kriterijus.

Rimtai abejodama priemonės suderinamumu su bendrąja rinka, Komisija gali pareikšti prieštaravimą dėl bet kokios pagalbos priemonės, suteiktos iki įstojimo – nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki dienos, nurodytos pirmiau minėtame Komisijos sprendime, kuriuo nustatoma, kad vykdymas pasiekė patenkinamą lygį. Toks Komisijos sprendimas pareikšti prieštaravimą dėl priemonės laikomas sprendimu pradėti formalaus tyrimo procesą, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 659/1999. Jei toks sprendimas priimamas iki įstojimo dienos, jis įsigalioja tik įstojimo dieną.

Jei pradėjus formalaus tyrimo procesą Komisija priima neigiamą sprendimą, ji nusprendžia, kad Rumunija turi imtis visų reikiamų priemonių veiksmingai susigrąžinti pagalbą iš jos gavėjo. Susigrąžintina pagalba apima palūkanas taikant tinkamą normą, nustatytą pagal Reglamentą (EB) Nr. 794/2004 (2), mokėtinas nuo tos pačios dienos.

3.   ŽEMĖS ŪKIS

a)

Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies II antraštinė dalis „Žemės ūkis“

1.

Bendrija perima įstojimo dieną naujųjų valstybių narių turimas valstybės atsargas, sukauptas dėl jų rinkos rėmimo politikos, ta verte, kuri susidaro taikant 1978 m. rugpjūčio 2 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1883/78, išdėstančio bendrąsias taisykles dėl intervencijoms skirto Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus finansavimo (3) 8 straipsnį. Minėtos atsargos perimamos tik tada, jei su minėtais produktais susijusi valstybės intervencija vykdoma Bendrijoje ir jei šios atsargos atitinka Bendrijos intervencijos reikalavimus.

2.

Tiek privačios, tiek valstybinės produkto atsargos, įstojimo dieną esančios laisvoje apyvartoje naujųjų valstybių narių teritorijoje ir viršijančios kiekį, kurį būtų galima laikyti įprastinėmis perkeliamosiomis atsargomis, turi būti pašalintos naujųjų valstybių narių sąskaita.

„Įprastinių perkeliamųjų atsargų“ sąvoka apibrėžiama kiekvienam produktui, remiantis konkrečiais kiekvieno bendro rinkos organizavimo kriterijais ir tikslais.

3.

1 dalyje nurodytos atsargos išskaičiuojamos iš kiekio, viršijančio įprastines perkeliamąsias atsargas.

4.

Komisija įgyvendina ir taiko pirmiau išdėstytas priemones laikydamasi 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (4) 13 straipsnyje nustatytos tvarkos arba atitinkamais atvejais 2001 m. birželio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (5) 42 straipsnio 2 dalyje ar atitinkamuose kitų reglamentų dėl bendro žemės ūkio rinkų organizavimo straipsniuose nustatytos tvarkos, arba pagal atitinkamą komiteto procedūrą, nustatytą taikytinuose teisės aktuose.

b)

Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies VI antraštinės dalies 1 skyrius „Konkurencijos taisyklės“

Nepažeidžiant procedūrų dėl esamos pagalbos, numatytos EB sutarties 88 straipsnyje, naujoje valstybėje narėje iki įstojimo dienos pradėtos taikyti ir po nurodytos dienos vis dar taikomos pagalbos schemos ir individuali pagalba, skirta veiklos rūšims, susijusioms su EB sutarties I priede išvardytų produktų, išskyrus žuvininkystės produktus ir jų antrinius produktus, gamyba, perdirbimu ir prekyba, laikomos esama pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 88 straipsnio 1 dalyje, jei laikomasi šių sąlygų:

Komisijai apie pagalbos priemones pranešama per keturis mėnesius nuo įstojimo dienos. Šiame pranešime nurodomas kiekvienos priemonės teisinis pagrindas. Laikoma, kad apie esamas pagalbos priemones ir ketinimus teikti ar keisti pagalbą, apie kuriuos Komisijai buvo pranešta iki įstojimo dienos, buvo pranešta įstojimo dieną. Komisija paskelbia tokių pagalbos rūšių sąrašą.

Tokios pagalbos priemonės laikomos „esama“ pagalba, kaip apibrėžtaEB sutarties  88 straipsnio 1 dalyje, iki trečiųjų metų nuo įstojimo dienos pabaigos.

Prireikus naujos valstybės narės ne vėliau kaip iki trečiųjų metų nuo įstojimo dienos pabaigos keičia šias pagalbos priemones, kad jos atitiktų Komisijos taikomas gaires. Po šios dienos bet kokia su šiomis gairėmis nesuderinama pagalba laikoma nauja pagalba.

4.   MUITŲ SĄJUNGA

Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies I antraštinės dalies „Laisvas prekių judėjimas“ 1 skyrius „Muitų sąjunga“

 

31992 R 2913: 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992 10 19, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais:

12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų – Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33);

 

31993 R 2454: 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, 1993 10 11, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais:

32003 R 2286: 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2286/2003 (OL L 343, 2003 12 31, p. 1).

Reglamentas (EEB) Nr. 2913/92 ir Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93 naujosioms valstybėms narėms taikomi atsižvelgiant į šias konkrečias nuostatas:

BENDRIJOS PREKIŲ STATUSO ĮRODYMAS (PREKYBA IŠPLĖSTOJE BENDRIJOJE)

1.

Nepaisant Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 20 straipsnio, prekės, kurios įstojimo dieną yra laikinai saugomos arba kurioms yra įformintas vienas iš to reglamento 4 straipsnio 15 dalies b punkte ir 16 dalies b–g punktuose nurodytų muitinės sankcionuotų veiksmų ar muitinės procedūrų išplėstoje Bendrijoje, arba kurios yra gabenamos išplėstoje Bendrijoje, atlikus jų eksporto formalumus, neapmokestinamos muitais ir joms netaikomos kitos muitinės priežiūros priemonės, kai tos prekės deklaruojamos išleidimui į laisvą apyvartą išplėstoje Bendrijoje ir pateikiamas vienas iš toliau nurodytų dokumentų:

a)

dokumentas, įrodantis lengvatinę (preferencinę) prekių kilmę, tinkamai išduotas ar surašytas iki įstojimo dienos pagal vieną iš toliau išvardytų Europos sutarčių ar pagal lygiaverčius naujųjų valstybių narių tarpusavio preferencinius susitarimus, kuriuose nustatytas draudimas taikyti drobeką arba atleidimą nuo muitų kilmės statuso neturinčioms medžiagoms, naudojamoms produktų, kuriems išduotas ar surašytas prekių kilmę įrodantis dokumentas, gamybai („drobeko  uždraudimo“ taisyklė);

Europos sutartys:

1994 A 1231 (24) Bulgarija: Europos sutartis, steigianti Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bulgarijos Respublikos asociaciją – 4 protokolas dėl „prekių kilmės statusą turinčių produktų“ sąvokos apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų (6);

21994 A 1231 (20) Rumunija: Europos sutartis, steigianti Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rumunijos asociaciją – 4 protokolas dėl „prekių kilmės statusą turinčių produktų“ sąvokos apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų (7);

b)

bet koks Bendrijos prekių statusą įrodantis dokumentas, nurodytas Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 314c straipsnyje;

c)

ATA knygelė, išduota iki įstojimo dienos esamoje valstybėje narėje arba naujojoje valstybėje narėje.

2.

Išduodant prekių statusą įrodančius dokumentus, nurodytus 1 dalies b punkte, dėl įstojimo dieną susidariusios situacijos be Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 4 straipsnio 7 dalies nuostatose nurodytų prekių, „Bendrijos prekėmis“ taip pat laikomos prekės, kurios:

išgautos tik kurios nors iš naujųjų valstybių narių teritorijoje, laikantis sąlygų, tapačių Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 23 straipsnyje išdėstytoms sąlygoms, ir tik tokios, kurių sudėtyje nėra iš kitų šalių ar teritorijų importuotų prekių; arba

importuotos į atitinkamą šalį iš kitų šalių ar teritorijų ir toje šalyje išleistos į laisvą apyvartą; arba

išgautos ar pagamintos atitinkamoje šalyje iš prekių, nurodytų tik šios dalies antroje įtraukoje, arba iš prekių, nurodytų šios dalies pirmoje ir antroje įtraukose.

3.

Tikrinant 1 dalies a punkte nurodytus prekių kilmę įrodančius dokumentus, taikomos atitinkamų Europos sutarčių ar lygiaverčių naujųjų valstybių narių tarpusavio preferencinių susitarimų nuostatos, susijusios su „prekių kilmės statusą turinčių produktų“ sąvokos apibrėžimu ir administracinio bendradarbiavimo metodais. Esamų valstybių narių ir naujųjų valstybių narių kompetentingos muitinės įstaigos priima prašymus papildomai patikrinti tokius prekių kilmę įrodančius dokumentus trejus metus nuo atitinkamo prekių kilmę įrodančio dokumento išdavimo; šios įstaigos taip pat gali pateikti tokius prašymus per trejus metus nuo prekių kilmę įrodančio dokumento, pateikto kartu su išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija, priėmimo.

LENGVATINĖS (PREFERENCINĖS) PREKIŲ KILMĖS ĮRODYMAS (PREKYBA SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS, ĮSKAITANT TURKIJĄ, PAGAL PREFERENCINIUS SUSITARIMUS DĖL ŽEMĖS ŪKIO, ANGLIES IR PLIENO PRODUKTŲ)

4.

Nepažeidžiant jokių priemonių, vykdomų įgyvendinant bendrąją prekybos politiką, taikymo, atitinkamos naujosios valstybės narės priima pagal naujųjų valstybių narių ir trečiųjų šalių sudarytus preferencinius susitarimus arba pagal naujųjų valstybių narių vienašalius teisės aktus trečiųjų šalių tinkamai išduotus ar surašytus prekių kilmę įrodančius dokumentus, jei:

a)

tokios kilmės įgijimas suteikia teisę naudotis preferenciniu muitų tarifų režimu remiantis preferencinių muitų tarifų priemonėmis, numatytomis sutartyse ar susitarimuose, kuriuos Bendrija sudarė su trečiosiomis šalimis ar šalių grupėmis, arba priimtomis dėl tų trečiųjų šalių, kaip nurodyta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 20 straipsnio 3 dalies d ir e punktuose; ir

b)

prekių kilmę įrodantis dokumentas ir transporto dokumentai buvo išduoti arba surašyti ne vėliau kaip likus dienai iki įstojimo dienos; ir

c)

prekių kilmę įrodantis dokumentas pateikiamas muitinei per keturis mėnesius nuo įstojimo dienos.

Jei prekės iki įstojimo dienos buvo deklaruotos išleidimui į laisvą apyvartą naujojoje valstybėje narėje, prekių kilmę įrodantis dokumentas, išduotas arba surašytas atgaline data pagal toje naujojoje valstybėje narėje išleidimo į laisvą apyvartą dieną galiojančias preferencines sutartis ar susitarimus, taip pat gali būti priimamas atitinkamoje naujojoje valstybėje narėje, jei jis pateikiamas muitinei per keturis mėnesius nuo įstojimo dienos.

5.

Bulgarija ir Rumunija turi teisę neatšaukti leidimų, kuriuos išdavus pagal su trečiosiomis šalimis sudarytus susitarimus asmenims buvo suteiktas „patikimo eksportuotojo“ statusas, jei:

a)

tokia nuostata taip pat yra numatyta Bendrijos ir atitinkamų trečiųjų šalių susitarimuose, sudarytuose iki įstojimo dienos; ir

b)

patikimi eksportuotojai taiko tuose susitarimuose nustatytas prekių kilmės taisykles.

Ne vėliau kaip per vienerius metus nuo įstojimo dienos naujosios valstybės narės pakeičia šiuos leidimus naujais leidimais, išduotais Bendrijos teisės aktuose nustatytomis sąlygomis.

6.

Tikrinant 4 dalyje nurodytus prekių kilmę įrodančius dokumentus, taikomos atitinkamų sutarčių ar susitarimų nuostatos, susijusios su „prekių kilmės statusą turinčių produktų“ sąvokos apibrėžimu ir administracinio bendradarbiavimo metodais. Esamų valstybių narių ir naujųjų valstybių narių kompetentingos muitinės įstaigos priima prašymus papildomai patikrinti tokius prekių kilmę įrodančius dokumentus trejus metus nuo atitinkamo prekių kilmę įrodančio dokumento išdavimo; šios įstaigos taip pat gali pateikti tokius prašymus per trejus metus nuo prekių kilmę įrodančio dokumento, pateikto kartu su išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija, priėmimo.

7.

Nepažeidžiant jokių priemonių, vykdomų įgyvendinant bendrąją prekybos politiką, taikymo, naujosios valstybės narės priima pagal Bendrijos ir trečiųjų šalių sudarytus preferencinius susitarimus tų šalių atgaline data išduotus prekių kilmę įrodančius dokumentus, pateikiamus išleidžiant į laisvą apyvartą prekes, kurios įstojimo dieną yra gabenamos į paskirties vietą, laikinai saugomos, laikomos muitinės sandėlyje ar laisvojoje zonoje vienoje iš tų trečiųjų šalių ar toje naujojoje valstybėje narėje, jei ta naujoji valstybė narė, kurioje prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą, nebuvo sudariusi laisvosios prekybos sutarties su ta trečiąja šalimi dėl prekybos atitinkamais produktais, galiojusios tuo metu, kai buvo išduoti transporto dokumentai, ir jei:

a)

tokios kilmės įgijimas suteikia teisę naudotis preferenciniu muitų tarifų režimu remiantis preferencinių muitų tarifų priemonėmis, numatytomis sutartyse ar susitarimuose, kuriuos Bendrija sudarė su trečiosiomis šalimis ar šalių grupėmis, arba priimtomis dėl tų trečiųjų šalių, kaip nurodyta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 20 straipsnio 3 dalies d ir e punktuose; ir

b)

transporto dokumentai buvo išduoti ne vėliau kaip likus dienai iki įstojimo dienos; ir

c)

prekių kilmę įrodantis dokumentas pateikiamas muitinei per keturis mėnesius nuo įstojimo dienos.

8.

Tikrinant 7 dalyje nurodytus prekių kilmę įrodančius dokumentus, taikomos atitinkamų sutarčių ar susitarimų nuostatos, susijusios su „prekių kilmės statusą turinčių produktų“ sąvokos apibrėžimu ir administracinio bendradarbiavimo metodais.

PREKIŲ STATUSO ĮRODYMAS PAGAL NUOSTATAS, REGLAMENTUOJANČIAS PRAMONĖS PRODUKTŲ LAISVĄ APYVARTĄ EB IR TURKIJOS MUITŲ SĄJUNGOJE

9.

Prekių kilmę įrodantys dokumentai, tinkamai išduoti Turkijoje arba vienoje iš naujųjų valstybių narių pagal jų tarpusavyje taikomus preferencinės prekybos susitarimus, leidžiančius taikyti prekių kilmės kumuliaciją su Bendrija, numatančius, kad prekių kilmė nustatoma remiantis tapačiomis prekių kilmės taisyklėmis, ir uždraudžiančius bet kokį drobeką ar sąlyginį atitinkamų prekių neapmokestinimą muitais, atitinkamose šalyse priimami kaip prekių statusą įrodantys dokumentai, vadovaujantis pramonės produktų laisvą apyvartą reglamentuojančiomis nuostatomis, išdėstytomis 1995 m. gruodžio 22 d. EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendime Nr. 1/95 (8), jei:

a)

prekių kilmę įrodantis dokumentas ir transporto dokumentai buvo išduoti ne vėliau kaip likus dienai iki įstojimo dienos; ir

b)

prekių kilmę įrodantis dokumentas pateikiamas muitinei per keturis mėnesius nuo įstojimo dienos.

Jei prekės iki įstojimo dienos buvo deklaruotos išleidimui į laisvą apyvartą Turkijoje arba naujojoje valstybėje narėje, prekių kilmę įrodantis dokumentas, išduotas atgaline data pagal pirmiau minėtus preferencinės prekybos susitarimus, taip pat gali būti priimamas, jei jis pateikiamas muitinei per keturis mėnesius nuo įstojimo dienos.

10.

Tikrinant 9 dalyje nurodytus prekių kilmę įrodančius dokumentus, taikomos atitinkamų preferencinių susitarimų nuostatos, susijusios su „prekių kilmės statusą turinčių produktų“ sąvokos apibrėžimu ir administracinio bendradarbiavimo metodais. Esamų valstybių narių ir naujųjų valstybių narių kompetentingos muitinės įstaigos priima prašymus papildomai patikrinti tokius prekių kilmę įrodančius dokumentus trejus metus nuo atitinkamo prekių kilmę įrodančio dokumento išdavimo; šios įstaigos taip pat gali pateikti tokius prašymus per trejus metus nuo prekių kilmę įrodančio dokumento, pateikto kartu su išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija, priėmimo.

11.

Nepažeidžiant jokių priemonių, vykdomų įgyvendinant bendrąją prekybos politiką, taikymo, naujosios valstybės narės priima A.TR judėjimo sertifikatus, išduotus vadovaujantis 1995 m. gruodžio 22 d. EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/95 nuostatomis, reglamentuojančiomis pramonės produktų laisvą apyvartą, pateikiamus išleidžiant į laisvą apyvartą prekes, kurios įstojimo dieną yra gabenamos Bendrijoje arba Turkijoje, atlikus jų eksporto formalumus, laikinai saugomos arba kurioms Turkijoje arba toje naujojoje valstybėje narėje yra įforminta kuri nors muitinės procedūra, nurodyta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 4 straipsnio 16 dalies b–h punktuose, jei:

a)

nepateiktas atitinkamų prekių kilmę įrodantis dokumentas, nurodytas 9 dalyje; ir

b)

prekės atitinka pramonės produktų laisvą apyvartą reglamentuojančių nuostatų įgyvendinimo sąlygas; ir

c)

transporto dokumentai buvo išduoti ne vėliau kaip likus dienai iki įstojimo dienos; ir

d)

A.TR judėjimo sertifikatas pateikiamas muitinei per keturis mėnesius nuo įstojimo dienos.

12.

Tikrinant 11 dalyje nurodytus A.TR judėjimo sertifikatus, taikomos EB ir Turkijos muitinių bendradarbiavimo komiteto sprendimo Nr. 1/2001 nuostatos, susijusios su A.TR judėjimo sertifikatų išdavimu ir administracinio bendradarbiavimo metodais (9).

MUITINĖS PROCEDŪROS

13.

Iki įstojimo pradėtas laikinasis saugojimas arba Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 4 straipsnio 16 dalies b–h punktuose nurodytos muitinės procedūros, užbaigiami laikantis Bendrijos teisės aktuose nustatytų sąlygų.

Jei užbaigus laikinąjį saugojimą ar muitinės procedūrą atsiranda skola muitinei, mokėtinas importo muitas yra toks, koks pagal Bendrąjį muitų tarifą galioja tuo metu, kai atsiranda skola muitinei, o mokėtina suma laikoma Bendrijos nuosavais ištekliais.

14.

Muitinio sandėliavimo procedūros, kurių atlikimo tvarka nustatyta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 84–90 ir 98–113 straipsniuose bei Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 496–535 straipsniuose, taikomos naujosiose valstybėse narėse, atsižvelgiant į šias konkrečias nuostatas:

jei skolos muitinei dydis nustatomas remiantis importuotų prekių rūšimi, muitine verte ir kiekiu jų pateikimo muitinio sandėliavimo procedūrai įforminti deklaracijos priėmimo metu, ir jei ta deklaracija buvo priimta iki įstojimo dienos, šie veiksniai nustatomi pagal teisės aktus, taikytus atitinkamoje naujojoje valstybėje narėje iki įstojimo dienos.

15.

Laikinojo įvežimo perdirbti procedūros, kurių atlikimo tvarka nustatyta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 84–90 ir 114–129 straipsniuose bei Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 496–523 ir 536–550 straipsniuose, taikomos naujosiose valstybėse narėse atsižvelgiant į šias konkrečias nuostatas:

jei skolos muitinei dydis nustatomas remiantis importuotų prekių rūšimi, tarifiniu klasifikavimu, kiekiu, muitine verte ir kilme jų pateikimo šiai procedūrai įforminti metu, ir jei jų pateikimo šiai procedūrai įforminti deklaracija buvo priimta iki įstojimo dienos, šie veiksniai nustatomi pagal teisės aktus, taikytus atitinkamoje naujojoje valstybėje narėje iki įstojimo dienos;

jei užbaigus procedūrą, atsiranda skola muitinei, siekiant sudaryti vienodas galimybes esamose valstybėse narėse ir naujosiose valstybėse narėse įsteigtiems leidimų turėtojams, nuo įstojimo dienos kompensacinės palūkanos už nesumokėtus importo muitus mokamos laikantis Bendrijos teisės aktuose nustatytų sąlygų;

jei deklaracija laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai įforminti buvo priimta pritaikius drobeko sistemą ir jei skola muitinei, su kuria susijusius muitus prašoma grąžinti, atsirado iki įstojimo dienos, muitus savo lėšomis grąžina atitinkamai naujoji valstybė narė laikydamasi Bendrijos teisės aktuose nustatytų sąlygų.

16.

Laikinojo įvežimo procedūros, kurių atlikimo tvarka nustatyta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 84–90 ir 137–144 straipsniuose bei Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 496–523 ir 553–584 straipsniuose, taikomos naujosiose valstybėse narėse atsižvelgiant į šias konkrečias nuostatas:

jei skolos muitinei dydis nustatomas remiantis importuotų prekių rūšimi, tarifiniu klasifikavimu, kiekiu, muitine verte ir kilme jų pateikimo šiai procedūrai įforminti metu, ir jei jų pateikimo šiai procedūrai įforminti deklaracija buvo priimta iki įstojimo dienos, šie veiksniai nustatomi pagal teisės aktus, taikytus atitinkamoje naujojoje valstybėje narėje iki įstojimo dienos;

jei užbaigus procedūrą, atsiranda skola muitinei, siekiant sudaryti vienodas galimybes esamose valstybėse narėse ir naujosiose valstybėse narėse įsteigtiems leidimų turėtojams, nuo įstojimo dienos kompensacinės palūkanos už nesumokėtus importo muitus mokamos laikantis Bendrijos teisės aktuose nustatytų sąlygų.

17.

Laikinojo išvežimo perdirbti procedūros, kurių atlikimo tvarka nustatyta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 84–90 ir 145–160 straipsniuose bei Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 496–523 ir 585–592 straipsniuose, taikomos naujosiose valstybėse narėse atsižvelgiant į šias konkrečias nuostatas:

Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 591 straipsnio antroji pastraipa mutatis mutandis taikoma laikinai išvežtoms prekėms, kurios buvo laikinai išvežtos iš naujųjų valstybių narių iki įstojimo dienos.

KITOS NUOSTATOS

18.

Leidimai taikyti muitinės procedūras, nurodytas Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 4 straipsnio 16 dalies d, e ir g punktuose, galioja iki jų galiojimo termino pabaigos arba vienerius metus nuo įstojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė.

19.

Skolos muitinei atsiradimo, įtraukimo į apskaitą ir išieškojimo išleidus prekes procedūros, nustatytos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 201–232 straipsniuose bei Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 859–876a straipsniuose, taikomos naujosiose valstybėse narėse atsižvelgiant į šias konkrečias nuostatas:

išieškojimas vykdomas laikantis Bendrijos teisės aktuose nustatytų sąlygų. Tačiau jei skola muitinei atsirado iki įstojimo dienos, išieškojimą savo naudai vykdo atitinkama naujoji valstybė narė, laikydamasi joje iki įstojimo galiojusių sąlygų.

20.

Muitų grąžinimo ir atsisakymo juos išieškoti procedūros, nustatytos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 235–242 straipsniuose bei Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 877–912 straipsniuose, taikomos naujosiose valstybėse narėse atsižvelgiant į šias konkrečias nuostatas:

muitai grąžinami ir atsisakoma juos išieškoti laikantis Bendrijos teisės aktuose nustatytų sąlygų. Tačiau, jei muitai, kuriuos prašoma grąžinti ar neišieškoti, yra susiję su skola muitinei, kuri atsirado iki įstojimo dienos, tokius muitus savo lėšomis grąžina ir atsisako išieškoti atitinkama naujoji valstybė narė, laikydamasi joje iki įstojimo galiojusių sąlygų.


(1)  OL L 83, 1999 3 27, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu (OL L 236, 2003 9 23, p. 33).

(2)  2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 140, 2004 4 30, p. 1).

(3)  OL L 216, 1978 8 5, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1259/96 (OL L 163, 1996 7 2, p. 10).

(4)  OL L 160, 1999 6 26, p. 103.

(5)  OL L 178, 2001 6 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 39/2004 (OL L 6, 2004 1 10, p. 16).

(6)  OL L 358, 1994 12 31, p. 3. Protokolas su paskutiniais pakeitimas, padarytais 2003 m. birželio 4 d. ES ir Bulgarijos asociacijos tarybos sprendimu Nr. 1/2003 (OL L 191, 2003 7 30, p. 1).

(7)  OL L 357, 1994 12 31, p. 2. Protokolas su paskutiniais pakeitimas, padarytais 2003 m. rugsėjo 25 d. ES ir Rumunijos asociacijos tarybos sprendimu Nr. 2/2003 (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(8)  1995 m. gruodžio 22 d. EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimas Nr. 1/95 dėl galutinio muitų sąjungos etapo įgyvendinimo (OL L 35, 1996 2 13, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1999 m. kovo 8 d. EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimu Nr. 2/99 (OL L 72, 1999 3 18, p. 36).

(9)  2001 m. kovo 28 d. EB ir Turkijos muitų bendradarbiavimo komiteto sprendimas Nr. 1/2001 , iš dalies keičiantis Sprendimą Nr. 1/96, nustatantį išsamias EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/95 taikymo taisykles (OL L 98, 2001 4 7, p. 31). Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. sausio 30 d. EB ir Turkijos muitinių bendradarbiavimo komiteto sprendimu Nr. 1/2003 (OL L 28, 2003 2 4, p. 51).

V priedo priedėlis

V priedo 2 skyriuje numatyto esamos pagalbos mechanizmo 1 punkto b papunktyje minėtų esamos pagalbos priemonių sąrašas

Pastaba: Pagal V priedo 2 skyriuje numatytą esamos pagalbos mechanizmą šiame priedėlyje išvardytos pagalbos priemonės turi būti laikomos esama pagalba tiek, kiek jos patenka į jo pirmosios pastraipos taikymo sritį.

Nr.

Pavadinimas (originalus)

Nacionalinės valstybės pagalbos monitoringo institucijos patvirtinimo data

Trukmė

VN

Eil.Nr.

Metai

BG

1

2004

Предоговаряне на задълженията към държавата, възникнали по реда на Закона за уреждане на необслужваните кредити, договорени до 31.12.1990 г. със „Силома“ АД, гр.Силистра, чрез удължаване на срока на изплащане на главницата за срок от 15 години.

2004 7 29

2004–2018

BG

2

2004

Средства за компенсиране от държавния бюджет на доказания от „Български пощи“ ЕАД дефицит от изпълнението на универсалната пощенска услуга.

2004 11 18

2010 12 31

BG

3

2004

Целево финансиране на дейността на Българската телеграфна агенция- направление „Информационно обслужване“

2003 12 16

2010 12 31


VI PRIEDAS

Stojimo akto 23 straipsnyje nurodytas sąrašas: pereinamojo laikotarpio priemonės — Bulgarija

1.   LAISVAS ASMENŲ JUDĖJIMAS

Europos bendrijos steigimo sutartis

OL L 257, 1968 10 19, p. 2

32004 L 0038: 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB (OL L 158, 2004 4 30, p. 77);

31996 L 0071: 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 18, 1997 1 21, p. 1);

32004 L 0038: 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL L 158, 2004 4 30, p. 77).

1.

EB sutarties 39 straipsnis ir 49 straipsnio pirmoji pastraipa visiškai taikomi laisvam darbuotojų judėjimui ir laisvei teikti paslaugas, apimančiai Direktyvos 96/71/EB 1 straipsnyje apibrėžtą laikiną darbuotojų judėjimą, tarp Bulgarijos ir kiekvienos iš esamų valstybių narių, tik laikantis 2–14 dalyse išdėstytų pereinamojo laikotarpio nuostatų.

2.

Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsnių ir iki dvejų metų laikotarpio nuo įstojimo dienos pabaigos, esamos valstybės narės taikys nacionalines arba pagal dvišalius susitarimus priimtas priemones, reglamentuojančias Bulgarijos piliečių patekimą į jų darbo rinkas. Esamos valstybės narės toliau taikyti tokias priemones gali ne ilgiau kaip penkerius metus nuo įstojimo dienos.

Bulgarijos piliečiai, įstojimo dieną teisėtai dirbantys esamoje valstybėje narėje ir teisėtai priimti į tos valstybės narės darbo rinką nenutrūkstamam 12 mėnesių ar ilgesniam laikotarpiui, galės patekti į tos valstybės narės darbo rinką, tačiau ne į kitų valstybių narių, taikančių nacionalines priemones, darbo rinkas.

Bulgarijos piliečiai, po įstojimo priimti į esamos valstybės narės darbo rinką nenutrūkstamam 12 mėnesių ar ilgesniam laikotarpiui, taip pat naudojasi tomis pačiomis teisėmis.

Bulgarijos piliečiai, nurodyti pirmiau pateiktose antrojoje ir trečiojoje pastraipose, netenka tose pastraipose nurodytų teisių, jei jie savanoriškai palieka aptariamos valstybės narės darbo rinką.

Bulgarijos piliečiai, teisėtai dirbantys esamoje valstybėje narėje įstojimo dieną ar nacionalinių priemonių taikymo laikotarpiu ir priimti į tos valstybės narės darbo rinką trumpesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, šių teisių neturi.

3.

Iki dvejų metų laikotarpio nuo įstojimo dienos pabaigos Taryba, remdamasi Komisijos pranešimu, peržiūri pereinamojo laikotarpio nuostatų, išdėstytų 2 dalyje, veikimą.

Užbaigus šią peržiūrą ir ne vėliau kaip pasibaigus dvejų metų laikotarpiui nuo įstojimo dienos, esamos valstybės narės praneša Komisijai, ar toliau taikys nacionalines arba pagal dvišalius susitarimus priimtas priemones, ar nuo šiol taikys Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsnius. Nepranešus taikomi Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsniai.

4.

Bulgarijos prašymu gali būti atlikta dar viena peržiūra. 3 dalyje nurodyta procedūra taikoma ir baigiama per šešis mėnesius nuo Bulgarijos prašymo gavimo dienos.

5.

Valstybė narė, toliau taikanti nacionalines ar pagal dvišalius susitarimus priimtas priemones, pasibaigus 2 dalyje nurodytam penkerių metų laikotarpiui, jei atsiranda didelių jos darbo rinkos trikdymų ar kyla tokia grėsmė, pranešusi Komisijai, gali toliau taikyti šias priemones iki septynerių metų laikotarpio nuo įstojimo dienos pabaigos. Nepranešus taikomi Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsniai.

6.

Per septynerių metų laikotarpį nuo įstojimo dienos tos valstybės narės, kuriose pagal 3, 4 ar 5 dalį Bulgarijos piliečiams taikomi Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsniai ir kurios tuo laikotarpiu Bulgarijos piliečiams išduoda leidimus dirbti stebėsenos tikslais, tai darys automatiškai.

7.

Tos valstybės narės, kuriose pagal 3, 4 ar 5 dalį Bulgarijos piliečiams taikomi Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsniai, gali naudotis procedūromis, išdėstytomis toliau pateiktose pastraipose iki septynerių metų laikotarpio nuo įstojimo dienos pabaigos.

Jei pirmojoje pastraipoje nurodyta valstybė narė patiria arba numato trikdymų savo darbo rinkoje ir jei dėl to gali pablogėti konkrečiame regione ar konkrečia veikla užsiimančių darbuotojų gyvenimo ar užimtumo lygis, valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikia išsamią informaciją apie tokią padėtį. Remdamasi šia informacija, valstybė narė gali paprašyti Komisijos nurodyti, kad Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsnių taikymas būtų visiškai ar iš dalies sustabdytas, siekiant normalizuoti padėtį tokiame regione arba tokios veiklos srityje. Komisija priima sprendimą dėl sustabdymo ir jo trukmės bei masto ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tokio prašymo gavimo ir apie savo sprendimą praneša Tarybai. Kiekviena valstybė narė per dvi savaites nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos gali paprašyti Tarybos panaikinti ar pakeisti sprendimą. Taryba, gavusi tokį prašymą, sprendimą priima per dvi savaites kvalifikuota balsų dauguma.

Pirmojoje pastraipoje nurodyta valstybė narė skubiais ir išimtiniais atvejais gali sustabdyti Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsnių taikymą ir pateikti Komisijai pagrįstą ex post pranešimą.

8.

Kol Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsnių taikymas yra sustabdytas, remiantis pirmiau pateiktomis 2–5 ir 7 dalimis, Bulgarijoje esamų valstybių narių piliečiams, o esamose valstybėse narėse – Bulgarijos piliečiams taikomas Direktyvos 2004/38/EB 23 straipsnis, laikantis šių sąlygų, jeigu tai susiję su darbuotojų šeimos narių teise įsidarbinti:

darbuotojo sutuoktinis, taip pat jų palikuonys, kurie yra jaunesni nei 21 metų arba išlaikytiniai, įstojimo dieną teisėtai gyvenantys kartu su darbuotoju valstybės narės teritorijoje, nuo įstojimo dienos turi galimybę iškart patekti į tos valstybės narės darbo rinką. Tai netaikoma darbuotojo, teisėtai priimto į tos valstybės narės darbo rinką trumpesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, šeimos nariams;

darbuotojo sutuoktinis, taip pat jų palikuonys, kurie yra jaunesni nei 21 metų arba išlaikytiniai, teisėtai gyvenantys kartu su darbuotoju valstybės narės teritorijoje nuo vėlesnės nei įstojimo dienos, tačiau pirmiau nurodytų pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymo metu, turi teisę patekti į atitinkamos valstybės narės darbo rinką, kai pragyvena atitinkamoje valstybėje narėje bent aštuoniolika mėnesių arba trečiaisiais metais nuo įstojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė.

Šios nuostatos nepažeidžia nacionalinių ar pagal dvišalius susitarimus priimtų palankesnių priemonių.

9.

Tiek, kiek Direktyvos 2004/38/EB nuostatos, kurios pakeičia Direktyvos 68/360/EEB (1) nuostatas, negali būti atsietos nuo Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 nuostatų, kurių taikymas atidėtas pagal 2–5 ir 7 bei 8 dalis, Bulgarija ir esamos valstybės narės nuo šių nuostatų gali nukrypti tiek, kiek būtina taikant 2–5 ir 7 bei 8 dalis.

10.

Kai esamos valstybės narės pagal pirmiau nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas taiko nacionalines ar pagal dvišalius susitarimus priimtas priemones, Bulgarija gali toliau palikti galioti atitinkamas priemones valstybių narių ar aptariamų valstybių piliečiams.

11.

Jei kuri nors esama valstybė narė sustabdo Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsnių taikymą, Bulgarija gali Rumunijai taikyti 7 dalyje nustatytas procedūras. Tokiais laikotarpiais leidimai dirbti, Bulgarijos išduodami Rumunijos piliečiams stebėsenos tikslais, išduodami automatiškai.

12.

Kiekviena esama valstybė narė, taikanti nacionalines priemones pagal 2–5 dalis ir 7–9 dalis, pagal nacionalinius įstatymus gali numatyti didesnę judėjimo laisvę nei ta, kuri galioja įstojimo dieną, įskaitant visiškai laisvą patekimą į darbo rinką. Trečiaisiais metais nuo įstojimo dienos kiekviena esama valstybė narė, taikanti nacionalines priemones, gali bet kuriuo metu nuspręsti vietoj jų pradėti taikyti Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsnius. Apie tokį sprendimą pranešama Komisijai.

13.

Vokietija ir Austrija, siekdamos panaikinti rimtus tam tikruose jautriuose jų darbo rinkos paslaugų sektoriuose kilusius trikdymus arba atsiradus tokių trikdymų grėsmei, kurie tam tikruose regionuose gali kilti dėl transnacionalinio paslaugų teikimo, kaip apibrėžta Direktyvos 96/71/EEB 1 straipsnyje, ir kol jos pagal pirmiau nurodytas pereinamojo laikotarpio nuostatas laisvam Bulgarijos darbuotojų judėjimui taiko nacionalines arba pagal dvišalius susitarimus priimtas priemones, pranešusios Komisijai gali nukrypti nuo EB sutarties 49 straipsnio pirmosios pastraipos, siekdamos apriboti laikiną darbuotojų, kurių teisei dirbti Vokietijoje ir Austrijoje taikomos nacionalinės priemonės, judėjimą, susijusį su Bulgarijoje įsteigtų bendrovių teikiamomis paslaugomis.

Paslaugų sektorių, kuriems gali būti taikoma ši leidžianti nukrypti nuostata, sąrašas:

Vokietijoje:

Sektorius

NACE (2) kodas, jei nenurodyta kitaip

Statyba, įskaitant susijusias šakas

45.1–4;

Veikla, išvardyta Direktyvos 96/71/EB priede

Pramoninis valymas

74.70 Pramoninis valymas

Kitos paslaugos

74.87 Tik interjero dekoratorių veikla

Austrijoje:

Sektorius

NACE (3) kodas, jei nenurodyta kitaip

Sodininkystės paslaugų veikla

01.41

Akmens pjaustymas, tašymas ir apdailinimas

26.7

Statybinių metalo konstrukcijų ir jų dalių gamyba

28.11

Statyba, įskaitant susijusias šakas

45.1–4;

Veikla, išvardyta Direktyvos 96/71/EB priede

Apsaugos veikla

74.60

Pramoninis valymas

74.70

Slauga namuose

85.14

Socialinis darbas ir veikla, nesusijusi su apgyvendinimu

85.32

Tiek, kiek Vokietija ar Austrija nukrypsta nuo EB sutarties 49 straipsnio pirmosios pastraipos pagal pirmiau išdėstytas pastraipas, Bulgarija, pranešusi Komisijai, gali imtis lygiaverčių priemonių.

Dėl šios dalies taikymo laikino darbuotojų judėjimo, susijusio su transnacionalinių paslaugų teikimu tarp Vokietijos ir Bulgarijos arba Austrijos ir Bulgarijos, sąlygos negali tapti labiau ribojančios nei tos, kurios galioja Stojimo sutarties pasirašymo dieną.

14.

Dėl 2–5 ir 7–12 dalių taikymo Bulgarijos piliečių patekimo į esamų valstybių narių darbo rinkas sąlygos negali tapti labiau ribojančios nei tos, kurios galioja Stojimo sutarties pasirašymo dieną.

Nepaisant 1–13 dalyse išdėstytų nuostatų, esamos valstybės narės bet kuriuo laikotarpiu, kai taikomos nacionalinės arba pagal dvišalius susitarimus priimtos priemonės, pirmenybę patekti į jų darbo rinką teikia valstybių narių, o ne trečiųjų šalių piliečiams.

Bulgarijos migruojantiems darbuotojams ir jų šeimoms, teisėtai gyvenantiems ir dirbantiems kitoje valstybėje narėje, ar kitų valstybių narių migruojantiems darbuotojams ir jų šeimoms, teisėtai gyvenantiems ir dirbantiems Bulgarijoje, netaikomas labiau ribojantis režimas nei darbuotojams ir jų šeimoms iš trečiųjų šalių, gyvenantiems ir dirbantiems atitinkamai toje valstybėje narėje ar Bulgarijoje. Be to, taikant Bendrijos pirmenybės principą, migruojantiems darbuotojams iš trečiųjų šalių, gyvenantiems ir dirbantiems Bulgarijoje, netaikomas palankesnis režimas nei Bulgarijos piliečiams.

2.   LAISVĖ TEIKTI PASLAUGAS

31997 L 0009: 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (OL L 84, 1997 3 26, p. 22).

Nukrypstant nuo Direktyvos 97/9/EB 4 straipsnio 1 dalies, minimalus kompensacijos dydis Bulgarijoje netaikomas iki 2009 m. gruodžio 31 dienos. Bulgarija užtikrina, kad pagal jos investuotojų kompensavimo sistemą nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. būtų kompensuojama ne mažesnė kaip 12 000 EUR suma, o nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – ne mažesnė kaip 15 000 EUR suma.

Pereinamuoju laikotarpiu kitos valstybės narės išlaiko teisę neleisti jų teritorijoje įsteigtam Bulgarijos investicinės įmonės filialui vykdyti veiklos, jeigu ir kol šis filialas nedalyvauja atitinkamos valstybės narės teritorijoje oficialiai pripažintoje investuotojų kompensavimo sistemoje, siekiant padengti skirtumą tarp Bulgarijos kompensacijų dydžio ir Direktyvos 97/9/EB 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto minimalaus dydžio.

3.   LAISVAS KAPITALO JUDĖJIMAS

Europos Sąjungos sutartis,

Europos bendrijos steigimo sutartis.

1.

Nepaisant įsipareigojimų pagal Sutartis, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, penkerius metus nuo įstojimo dienos Bulgarija gali toliau taikyti šios Stojimo sutarties pasirašymo metu galiojančiuose jos teisės aktuose dėl valstybių narių arba valstybių, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo šalys, piliečių, negyvenančių Bulgarijoje, ir juridinių asmenų, įkurtų pagal kitos valstybės narės arba valstybės, kuri yra EEE susitarimo šalis, įstatymus, nuosavybės teisių į žemę nepagrindiniam būstui įsigijimo nustatytus apribojimus.

Valstybių narių ir valstybių, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalys, piliečiams, kurie teisėtai gyvena Bulgarijoje, netaikomos pirmesnės pastraipos nuostatos ar kitos taisyklės bei kitokia tvarka nei ta, kuri taikoma Bulgarijos piliečiams.

2.

Nepaisant įsipareigojimų pagal Sutartis, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, septynerius metus nuo įstojimo dienos Bulgarija gali toliau taikyti šios Stojimo sutarties pasirašymo metu galiojančiuose jos teisės aktuose dėl kitų valstybių narių arba valstybių, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalys, piliečių ir juridinių asmenų, įkurtų pagal kitos valstybės narės arba valstybės, kuri yra EEE susitarimo šalis, įstatymus, žemės ūkio paskirties žemės, miškų ir miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo nustatytus apribojimus. Valstybės narės piliečiui įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, miškus ir miškų ūkio paskirties žemę nė vienu atveju negali būti taikomos mažiau palankios sąlygos nei tos, kurios buvo taikomos Stojimo sutarties pasirašymo dieną, arba griežtesnės sąlygos nei trečiosios šalies piliečiui.

Savarankiškai dirbantiems ūkininkams, kurie yra kitos valstybės narės piliečiai, norintiems įsisteigti ir teisėtai apsigyventi Bulgarijoje, netaikomos pirmesnės pastraipos nuostatos ar kitokia tvarka nei ta, kuri taikoma Bulgarijos piliečiams.

Bendra šių pereinamojo laikotarpio priemonių peržiūra atliekama trečiaisiais metais nuo įstojimo dienos. Šiuo tikslu Komisija pateikia pranešimą Tarybai. Komisijos pasiūlymu Taryba gali vieningai nuspręsti sutrumpinti ar nutraukti pirmojoje pastraipoje nurodytą pereinamąjį laikotarpį.

4.   ŽEMĖS ŪKIS

A.   ŽEMĖS ŪKIO TEISĖS AKTAI

31997 R 2597: 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2597/97, nustatantis papildomas taisykles dėl bendro geriamam pienui skirto pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo (OL L 351, 1997 12 23, p. 13), su paskutiniais pakeitimais, padarytais:

31999 R 1602: 1999 m. liepos 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1602/1999 (OL L 189, 1999 7 22, p. 43).

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 2597/97 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktų, riebumo reikalavimai Bulgarijoje pagamintam geriamam pienui netaikomi iki 2009 m. balandžio 30 d., t. y. pienu, kurio riebumas yra 3 % (m/m), galima prekiauti kaip nenugriebtu pienu, o 2 % (m/m) riebumo pienu – kaip pusiau nugriebtu pienu. Geriamas pienas, kuris neatitinka riebumo reikalavimų, gali būti parduodamas tik Bulgarijoje arba eksportuojamas į trečiąsias šalis.

B.   VETERINARIJOS IR FITOSANITARIJOS TEISĖS AKTAI

32004 R 0853: 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis specialias higienos taisykles gyvūninės kilmės maisto produktams (OL L 139, 2004 4 30, p. 55).

a)

Šio priedo priedėlio I ir II skyriuose išvardytos pieno perdirbimo įmonės gali priimti žalią pieną, kuris neatitinka Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnio I skyriaus II ir III poskyriuose išdėstytų reikalavimų ar nebuvo pagal juos apdorotas, iki 2009 m. gruodžio 31 d., jei pieną pristatantys ūkiai yra įtraukti į sąrašą, kurį šiuo tikslu tvarko Bulgarijos valdžios institucijos.

b)

Kol a punkte nurodytos įmonėms taikomos to punkto nuostatos, tose įmonėse pagaminti produktai gali būti pateikiami tik į vidaus rinką arba naudojami tolesniam perdirbimui Bulgarijos įmonėse, kurioms taip pat taikomos a punkto nuostatos, neatsižvelgiant į pateikimo į rinką dieną. Šie produktai turi būti paženklinti kitokiu identifikavimo ženklu nei numatytasis Reglamento (EB) Nr. 853/2004 5 straipsnyje.

c)

Šio priedo priedėlio II skyriuje išvardytos įmonės iki 2009 m. gruodžio 31 d. gali perdirbti ES reikalavimus atitinkantį ir neatitinkantį pieną atskirose gamybos linijose. Šiame kontekste ES reikalavimų neatitinkantis pienas yra a punkte nurodytas pienas. Šios įmonės turi visiškai laikytis įmonėms taikomų ES reikalavimų, įskaitant Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų nustatymo (RVASVT) sistemos principų (nurodytų Direktyvos (EB) Nr. 852/2004 (4) 5 straipsnyje) įgyvendinimą, ir privalo įrodyti savo pajėgumą visiškai laikytis toliau nurodytų sąlygų, įskaitant atitinkamų savo gamybos linijų paskyrimą:

imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų tinkamai laikomasi vidinių pieno atskyrimo procedūrų, pradedant surinkimu ir baigiant galutiniu gamybos etapu, įskaitant pieno surinkimo maršrutus, atskirą ES reikalavimus atitinkančio ir neatitinkančio pieno laikymą ir apdorojimą, specialų ES reikalavimų neatitinkančio pieno pagrindo produktų pakavimą ir ženklinimą, taip pat atskirą tokių produktų laikymą,

nustatyti tvarką, užtikrinančią galimybę kontroliuoti žaliavą, įskaitant reikiamą dokumentais pagrįstą produktų judėjimo patvirtinimą, produktų apskaitą, ES reikalavimus atitinkančios ir neatitinkančios žaliavos suderinimą su gaminamų produktų kategorijomis,

visą žalią pieną termiškai apdoroti ne žemesnėje kaip 71,7 oC temperatūroje 15 sekundžių, ir

imtis visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad identifikavimo ženklai nebūtų naudojami nesąžiningai.

Bulgarijos valdžios institucijos:

užtikrina, kad kiekvienos atitinkamos įmonės operatorius arba valdytojas imtųsi visų reikiamų priemonių tam, kad būtų tinkamai laikomasi vidinių pieno atskyrimo procedūrų;

atlieka tyrimus ir iš anksto nepaskelbtus tikrinimus, susijusius su pieno atskyrimo reikalavimo vykdymu; ir

patvirtintose laboratorijose atlieka visos žaliavos ir visų gatavų produktų tyrimus, siekiant patikrinti, ar jie atitinka Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnio II skyriaus reikalavimus, įskaitant mikrobiologinius pieno pagrindo produktų kriterijus.

Pienas ir (arba) pieno pagrindo produktai, pagaminti atskirose ES patvirtintų pieno perdirbimo įmonių gamybos linijose, kuriose apdorojamas ES reikalavimų neatitinkantis žalias pienas, gali būti pateikiami tik į vidaus rinką, atsižvelgiant į b punkte išdėstytas sąlygas. ES reikalavimus atitinkančio pieno pagrindo produktai, apdorojami į šio priedo priedėlio II skyriuje esantį sąrašą įtrauktos įmonės atskiroje gamybos linijoje, gali būti pateikiami į rinką kaip reikalavimus atitinkantys produktai, jei laikomasi gamybos linijų atskyrimo sąlygų.

d)

Pienas ir pieno produktai, pagaminti laikantis c punkte nurodytų nuostatų, remiami tik pagal Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 (5) I antraštinės dalies II ir III skyrių, išskyrus 11 straipsnį, ir II antraštinės dalies nuostatas, jei jie paženklinti ovalo formos identifikaciniu ženklu, nurodytu Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo I skyriuje.

e)

Bulgarija užtikrina, kad palaipsniui bus pradėta laikytis a punkte nurodytų reikalavimų, ir teikia Komisijai pažangos, pasiektos modernizuojant pieno ūkius ir pieno surinkimo sistemą, metines ataskaitas. Bulgarija užtikrina, kad iki 2009 m. gruodžio 31 d. šių reikalavimų bus visiškai laikomasi.

f)

Komisija, laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 178/2002 (6) 58 straipsnyje nurodytos tvarkos, gali atnaujinti šio priedo priedėlį prieš įstojimą iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir įtraukti ar išbraukti atskiras įmones, atsižvelgdama į pažangą, pasiektą šalinant esamus trūkumus, bei stebėsenos proceso rezultatus.

Kad būtų užtikrintas sklandus pirmiau minėto pereinamojo laikotarpio režimo veikimas, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 58 straipsnyje nurodyta tvarka gali būti patvirtinamos išsamios įgyvendinimo taisyklės.

5.   TRANSPORTO POLITIKA

1.

31993 R 3118: 1993 m. spalio 25 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3118/93, nustatantis sąlygas, kuriomis vežėjai nerezidentai gali teikti krovinių vežimo nacionaliniais keliais paslaugas valstybėje narėje (OL L 279, 1993 11 12, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais:

32002 R 0484: 2002 m. kovo 1 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 484/2002 (OL L 76, 2002 3 19, p. 1).

a)

Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 3118/93 1 straipsnio ir iki trečiųjų metų nuo įstojimo dienos pabaigos, Bulgarijoje įsisteigę vežėjai nedalyvauja teikiant krovinių vežimo nacionaliniais keliais paslaugas kitose valstybėse narėse, o kitose valstybėse narėse įsisteigę vežėjai nedalyvauja teikiant krovinių vežimo nacionaliniais keliais paslaugas Bulgarijoje.

b)

Iki trečiųjų metų nuo įstojimo dienos pabaigos valstybės narės praneša Komisijai, ar jos pratęs šį laikotarpį ne ilgiau kaip dvejiems metams, ar nuo šiol jos visiškai taikys šio reglamento 1 straipsnį. Nepranešus taikomas šio reglamento 1 straipsnis. Tik tie vežėjai, kurie yra įsisteigę tose valstybėse narėse, kuriose taikomas reglamento 1 straipsnis, gali teikti krovinių vežimo nacionaliniais keliais paslaugas tose valstybėse narėse, kuriose 1 straipsnis taip pat yra taikomas.

c)

Tos valstybės narės, kuriose pagal b punktą taikomas reglamento 1 straipsnis, gali taikyti toliau išdėstytą procedūrą iki penktųjų metų nuo įstojimo dienos pabaigos.

Jei pirmesnėje pastraipoje nurodytos valstybės narės nacionalinėje rinkoje ar jos dalyse atsiranda didelių trikdymų dėl kabotažo ar dėl kabotažo ji yra apsunkinama, pavyzdžiui, dėl per didelės pasiūlos palyginti su paklausa ar dėl grėsmės didelės dalies įmonių, vežančių krovinius, finansiniam stabilumui ar išlikimui, ta valstybė narė apie tai praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms ir pateikia joms visą susijusią informaciją. Remdamasi šia informacija, valstybė narė gali paprašyti Komisiją visiškai ar iš dalies sustabdyti reglamento 1 straipsnio taikymą, kad būtų atkurta normali padėtis.

Komisija, remdamasi atitinkamos valstybės narės pateikta informacija, išanalizuoja padėtį ir per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos nusprendžia, ar reikia imtis apsaugos priemonių. Taikoma 7 straipsnio 3 dalies antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje pastraipose bei 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta procedūra.

Skubiais ir išimtiniais atvejais pirmojoje pastraipoje nurodyta valstybė gali sustabdyti reglamento 1 straipsnio taikymą ir iškart po to pateikti pagrįstą pranešimą Komisijai.

d)

Kol pagal a ir b punktus reglamento 1 straipsnis netaikomas, valstybės narės gali reguliuoti galimybę teikti krovinių vežimo nacionaliniais keliais paslaugas, palaipsniui keisdamosi kabotažo leidimais dvišalių susitarimų pagrindu. Tai gali apimti visiško liberalizavimo galimybę.

e)

a–c punktų taikymas neturi lemti griežtesnio galimybių teikti krovinių vežimo nacionaliniais keliais paslaugas apribojimo palyginti su tomis, kurios buvo Stojimo sutarties pasirašymo dieną.

2.

31996 L 0026: 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/26/EB dėl leidimo verstis krovinių ir keleivių vežėjo kelių transportu verslu ir diplomų, pažymėjimų bei kitų oficialių profesinę kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų tarpusavio pripažinimo, skirto palengvinti šiems vežėjams naudojimąsi įsisteigimo laisve nacionalinio ir tarptautinio vežimo srityje (OL L 124, 1996 5 23, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais:

32004 L 0066: 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 2004/66/EB (OL L 168, 2004 5 1, p. 35).

Iki 2010 m. gruodžio 31 d. Direktyvos 96/26/EB 3 straipsnio 3 dalies c punktas Bulgarijoje netaikomas transporto įmonėms, dalyvaujančioms išimtinai vietinėse krovinių ir keleivių vežimo operacijose.

Tų įmonių likvidus kapitalas ir atsargos palaipsniui pasiekia minimalų dydį, nustatytą tame straipsnyje, laikantis šio tvarkaraščio:

iki 2007 m. sausio 1 d. įmonės turi turėti likvidaus kapitalo ir atsargų bent 5 850 EUR pirmajai transporto priemonei, ir po 3 250 EUR kiekvienai papildomai transporto priemonei;

iki 2008 m. sausio 1 d. įmonės turi turėti likvidaus kapitalo ir atsargų bent 6 750 EUR pirmajai transporto priemonei, ir po 3 750 EUR kiekvienai papildomai transporto priemonei;

iki 2009 m. sausio 1 d. įmonės turi turėti likvidaus kapitalo ir atsargų bent 7 650 EUR pirmajai transporto priemonei, ir po 4 250 EUR kiekvienai papildomai transporto priemonei;

iki 2010 m. sausio 1 d. įmonės turi turėti likvidaus kapitalo ir atsargų bent 8 550 EUR pirmajai transporto priemonei, ir po 4 750 EUR kiekvienai papildomai transporto priemonei.

3.

31996 L 0053: 1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 96/53/EB, nustatanti tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę (OL L 235, 1996 9 17, p. 59), su paskutiniais pakeitimais, padarytais:

32002 L 0007: 2002 m. vasario 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/7/EB (OL L 67, 2002 3 9, p. 47).

Nukrypstant nuo Direktyvos 96/53/EB 3 straipsnio 1 dalies, transporto priemonės, atitinkančios tos direktyvos I priede išdėstytus 3.2.1, 3.4.1, 3.4.2 ir 3.5.1 kategorijų ribinius dydžius, iki 2013 m. gruodžio 31 d. gali naudotis nemodernizuotomis Bulgarijos kelių tinklo dalimis tik jei jos atitinka Bulgarijos nustatytus ašių apkrovos reikalavimus.

Nuo įstojimo dienos negali būti nustatyta jokių apribojimų transporto priemonėms, atitinkančioms Direktyvos 96/53/EB reikalavimus, naudotis pagrindiniais tranzito maršrutais, nurodytais 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1692/96/EB, pateikiančio Bendrijos rekomendacijas dėl transeuropinio tinklo plėtros, I priede (7).

Bulgarija laikosi toliau pateikiamose lentelėse nurodyto jos pagrindinių kelių tinklo modernizavimo tvarkaraščio. Vykdant investicijas į infrastruktūrą, kurioms naudojamos Bendrijos biudžeto lėšos, turi būti užtikrinama, kad keliai būtų tiesiami ar modernizuojami taip, kad juose leistinoji apkrova būtų 11,5 tonos vienai ašiai.

Vykdant modernizavimą, palaipsniui Bulgarijos kelių tinklu, įskaitant Sprendimo Nr. 1692/96/EB I priede nurodytą tinklą, gali naudotis tarptautiniuose vežimuose dalyvaujančios transporto priemonės, atitinkančios šioje direktyvoje nustatytus ribinius dydžius. Jei techniškai įmanoma, pakrovimo ir iškrovimo tikslais nemodernizuotomis antrinės svarbos kelių tinklo dalimis leidžiama naudotis visu pereinamuoju laikotarpiu.

Nuo įstojimo dienos visos tarptautinio transporto priemonės, turinčios pneumatinę pakabą ir atitinkančios ribinius dydžius, nustatytus Direktyvoje 96/53/EB, visame Bulgarijos kelių transporto tinkle nebus apmokestinamos jokiais laikinais papildomais mokesčiais.

Laikini papildomi mokesčiai už naudojimąsi nemodernizuotomis tinklo dalimis tarptautiniuose vežimuose dalyvaujančioms transporto priemonėms, neturinčioms pneumatinės pakabos ir atitinkančioms šioje direktyvoje nustatytus ribinius dydžius, taikomi nediskriminacine tvarka. Apmokestinimo sistema turi būti skaidri, o šių mokesčių mokėjimas neturi tapti didele administracine našta naudotojui ar jo gaišinti; be to, šių mokesčių mokėjimas neturi tapti sistemingo leistinos ašies apkrovos tikrinimo pasienyje priežastimi. Ašies apkrovos reikalavimų laikymasis užtikrinamas nediskriminacine tvarka visoje teritorijoje ir taip pat galioja visoms Bulgarijoje registruotoms transporto priemonėms.

Kelių modernizavimo programa (km)

1 lentelė

Nr.

KELIAS

ATKARPA

ILGIS/KM

ATIDARYTAS EISMUI

PRIEMONĖ

1

2

3

4

5

6

1

I-5/E-85/

GABROVO - SHIPKA

18

2014

NAUJO KELIO TIESIMAS

2

I-5/E-85/

KARDJALI - PODKOVA (MAKAZA)

18

2008

NAUJO KELIO TIESIMAS

 

 

SUMA

36

 

 

3

I-6

SOFIA - PIRDOP

56

2009

REMONTAS

4

I-7

SILISTRA - SHUMEN

88

2011

REMONTAS

5

I-7

PRESLAV - E-773

48

2010

REKONSTRUKCIJA

 

 

SUMA

136

 

 

6

I-9/E-87/

RUMUNIJOS PASIENIS - BALCHIK

60

2009

REMONTAS

7

II-12

VIDIN - YU PASIENIS

26

2008

REKONSTRUKCIJA

8

II-14

VIDIN - KULA - YU PASIENIS

42

2009

REKONSTRUKCIJA

9

II-18

SOFIA ŽIEDAS - ŠIAURINIS LANKAS

24

2014

NAUJO KELIO TIESIMAS

10

II-19

SIMITLI - GOTSE DELCHEV - GR. PASIENIS

91

2008

REMONTAS

11

II-29

DOBRITCH - VARNA

21

2010

REMONTAS

12

II-35

LOVETCH - KARNARE

28

2011

REKONSTRUKCIJA

13

II-53

SLIVEN - YAMBOL

25

2010

REMONTAS

14

II-55

GURKOVO - N. ZAGORA

26

2010

REMONTAS

15

II-55

N.ZAGORA - SVILENGRAD

81

2012

REMONTAS

 

 

SUMA

107

 

 

16

II-57

ST.ZAGORA - RADNEVO

42

2010

REMONTAS

17

II-62

KYUSTENDIL - DUPNITSA

26

2011

REKONSTRUKCIJA

18

II-63

PERNIK - YU PASIENIS

20

2010

REKONSTRUKCIJA

19

II-73

SHUMEN - KARNOBAT

44

2012

REKONSTRUKCIJA

20

II-73

SHUMEN - KARNOBAT

119

2011

REKONSTRUKCIJA

 

 

SUMA

63

 

 

21

II-78

RADNEVO - TOPOLOVGRAD

40

2013

REMONTAS

22

II-86

ASENOVGRAD - SMOLYAN

72

2014

REKONSTRUKCIJA

23

II-98

BURGAS - M.TARNOVO

64

2014

REKONSTRUKCIJA

24

III-197

GOTSE DELCHEV - SMOLYAN

87

2013

REKONSTRUKCIJA

25

III-198

GOTSE DELCHEV - BUVUSIOS JUGOSLAVIJOS RESPUBLIKOS MAKEDONIJOS PASIENIS

95

2013

REKONSTRUKCIJA

26

III-534

ELENA - N. ZAGORA

52

2012

REKONSTRUKCIJA

27

III-534

N.ZAGORA - SVILENGRAD

53

2014

REKONSTRUKCIJA

 

 

SUMA

105

 

 

28

III-601

KYUSTENDIL - BUVUSIOS JUGOSLAVIJOS RESPUBLIKOS MAKEDONIJOS PASIENIS

27

2011

NAUJO KELIO TIESIMAS

29

III-622

KYUSTENDIL - BUVUSIOS JUGOSLAVIJOS RESPUBLIKOS MAKEDONIJOS PASIENIS

31

2013

NAUJO KELIO TIESIMAS

30

III-865

SMOLYAN - MADAN

15

2011

REKONSTRUKCIJA

31

III-867

SMOLYAN - KARDJALI

69

2014

REKONSTRUKCIJA

32

III-868

SMOLYAN APLINKKELIS

40

2012

NAUJO KELIO TIESIMAS

33

IV-410068

SIMITLI - BUVUSIOS JUGOSLAVIJOS RESPUBLIKOS MAKEDONIJOS PASIENIS

28

2009

NAUJO KELIO TIESIMAS

34

 

PLOVDIV APLINKKELIS

4

2014

NAUJO KELIO TIESIMAS

 

A1

„TRAKIA“ MW - ST.ZAGORA - KARNOBAT

 

 

 

35

 

LOT 2

33

2010

NAUJO KELIO TIESIMAS