This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02023R2675-20231207
Regulation (EU) 2023/2675 of the European Parliament and of the Council of 22 November 2023 on the protection of the Union and its Member States from economic coercion by third countries
Consolidated text: 2023 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2675 dėl Sąjungos ir jos valstybių narių apsaugos nuo trečiųjų valstybių taikomos ekonominės prievartos
2023 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2675 dėl Sąjungos ir jos valstybių narių apsaugos nuo trečiųjų valstybių taikomos ekonominės prievartos
02023R2675 — LT — 07.12.2023 — 000.001
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2023/2675 2023 m. lapkričio 22 d. dėl Sąjungos ir jos valstybių narių apsaugos nuo trečiųjų valstybių taikomos ekonominės prievartos (OL L 2675 2023.12.7, p. 1) |
Pataisytas:
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2023/2675
2023 m. lapkričio 22 d.
dėl Sąjungos ir jos valstybių narių apsaugos nuo trečiųjų valstybių taikomos ekonominės prievartos
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
Šiuo reglamentu taip pat nustatoma sistema, pagal kurią Sąjunga prireikus siekia atitaisyti Sąjungai padarytą žalą.
2 straipsnis
Ekonominė prievarta
Nustatydamos, ar tenkinamos 1 dalies sąlygos, Komisija ir Taryba atsižvelgia į šiuos dalykus:
trečiosios valstybės priemonės intensyvumą, jos padarinių sunkumą, taikymo dažnį, trukmę, aprėptį ir mastą, įskaitant jos poveikį prekybos ar investicijų santykiams su Sąjunga, ir dėl jos Sąjungos arba valstybės narės patiriamą spaudimą;
ar trečioji valstybė nuosekliomis intervencijomis siekia, kad Sąjungai, valstybei narei arba trečiajai valstybei būtų sukliudyta imtis konkrečių veiksmų ar siekia, kad Sąjunga, valstybė narė ar kita trečioji valstybė atliktų konkrečius veiksmus;
kiek ta trečiosios valstybės priemone pažeidžiama Sąjungos ar valstybės narės suverenumo sritis;
ar trečioji valstybė veikia remdamasi teisėtais tarptautiniu mastu pripažintais motyvais;
ar trečioji valstybė, prieš nustatydama arba taikydama savo priemonę, rimtai ir sąžiningai bandė (ir kaip bandė) išspręsti atitinkamą klausimą tarptautiniu koordinavimu ar sprendimų priėmimu dvišalių santykių pagrindu arba tarptautiniame forume.
3 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
trečiosios valstybės priemonė – tai bet kuris pagal tarptautinę teisę trečiajai valstybei priskirtinas veiksmas arba neveikimas;
tam tikras veiksmas – bet kuris Sąjungos, valstybės narės arba trečiosios valstybės institucijos, įstaigos, organo ar agentūros teisinis ar kitas veiksmas, įskaitant pozicijos pareiškimą;
žala Sąjungai – dėl ekonominės prievartos daromas neigiamas poveikis, įskaitant ekonominę žalą Sąjungai arba valstybei narei, be kita ko, Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojams;
trečioji valstybė – bet kuri valstybė, atskira muitų teritorija ar kitas tarptautinės teisės subjektas, išskyrus Sąjungą ar valstybę narę.
4 straipsnis
Trečiųjų valstybių priemonių tyrimas
Komisija atlieka tyrimą remdamasi pagrįsta informacija, surinkta savo iniciatyva arba gauta iš bet kokio patikimo šaltinio, be kita ko, valstybės narės, Europos Parlamento, ekonominės veiklos vykdytojų ar profesinių sąjungų.
Komisija užtikrina konfidencialios informacijos apsaugą pagal 15 straipsnį, įskaitant, kai tai būtina, informaciją teikiančio asmens tapatybės apsaugą.
Komisija užtikrina, kad būtų viešai prieinama saugi priemonė, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas teikti informaciją Komisijai.
Komisija gali paprašyti valstybių narių pateikti tokią informaciją, o valstybės narės, gavusios tą prašymą, imasi skubių veiksmų.
Komisija gali, paskelbdama pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir prireikus kitomis tinkamomis viešos komunikacijos priemonėmis, pakviesti suinteresuotąsias šalis pateikti informaciją. Komisija nustato datą, iki kurios ta informacija turi būti pateikta, atsižvelgdama į 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą laikotarpį.
Jei Komisija paskelbia tokį pranešimą, ji praneša atitinkamai trečiajai valstybei, kad tyrimas pradėtas.
5 straipsnis
Išvados dėl trečiosios valstybės priemonės nustatymas
Tame pasiūlyme Komisija paaiškina, kaip tos sąlygos tenkinamos.
Pasiūlyme nustatomas orientacinis laikotarpis, per kurį Komisija turi įvertinti, ar tenkinamos 8 straipsnio 1 dalies sąlygos. Tas laikotarpis negali viršyti 6 mėnesių, išskyrus atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias atvejo aplinkybes, būtinas ilgesnis laikotarpis, kuris yra tinkamai pagrįstas.
Vertinimas, ar tinkama prašyti, kad trečioji valstybė atitaisytų Sąjungai padarytą žalą, grindžiamas visomis to atvejo aplinkybėmis. Tas vertinimas grindžiamas visų pirma padarytos žalos pobūdžiu ir dydžiu bei bendrąja pareiga pagal tarptautinę paprotinę teisę visiškai atitaisyti žalą, padarytą dėl tarptautinės teisės pažeidimo.
Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali iš dalies keisti 1 ir 2 dalyse nurodytus pasiūlymus.
Taryba imasi veiksmų per 8 savaites nuo 1 ir 2 dalyse nurodytų pasiūlymų pateikimo dienos.
Nukrypstant nuo antros pastraipos, Taryba gali imtis veiksmų pasibaigus tam aštuonių savaičių laikotarpiui, jei ji informuoja Komisiją apie vėlavimą ir to vėlavimo priežastis.
Bendras laikotarpis, per kurį Taryba imasi veiksmų, paprastai neviršija iš viso 10 savaičių nuo 1 ir 2 dalyse nurodytų pasiūlymų pateikimo dienos.
Naudodamasi savo įgyvendinimo įgaliojimais, Taryba taiko 2 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatomos ekonominės prievartos buvimo sąlygos, ir šio straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nustatytus kriterijus, ir paaiškina, kaip tos sąlygos yra tenkinamos ir kriterijai taikomi.
6 straipsnis
Dialogo užmezgimas su trečiąja valstybe
Jei trečioji valstybė gera valia pradeda konsultacijas su Sąjunga, Komisija tokiose konsultacijose dalyvauja nedelsdama.
Tokių konsultacijų metu Komisija su trečiąja valstybe gali išnagrinėti galimybes, įskaitant:
tiesiogines derybas;
atitinkamo klausimo pateikimą tarptautiniam sprendimui priimti;
trečiosios šalies teikiamą tarpininkavimą, taikinimą arba bona officia paslaugas siekiant padėti Sąjungai ir trečiajai valstybei dėti pastangas pagal šį straipsnį.
7 straipsnis
Tarptautinis bendradarbiavimas
Komisija, kai taikytina, pasikonsultavusi su Taryba pagal Sutartis, pradeda konsultacijas arba bendradarbiauja su bet kuria kita trečiąja valstybe, paveikta tos pačios ar panašios ekonominės prievartos, arba su bet kuria kita suinteresuota trečiąja valstybe tam, kad ekonominė prievarta būtų nutraukta.
Kai tikslinga, tokios konsultacijos ir bendradarbiavimas gali apimti:
dalijimąsi svarbia informacija ir patirtimi siekiant užtikrinti nuoseklų atsaką tokios ekonominės prievartos atžvilgiu;
veiksmų koordinavimą atitinkamuose tarptautiniuose forumuose;
atsako į ekonominę prievartą koordinavimą.
Kai tikslinga, Komisija pakviečia valstybes nares dalyvauti tokiose konsultacijose ir bendradarbiavime.
Tokios konsultacijos ir bendradarbiavimas negali nepagrįstai užtęsti procedūros pagal šį reglamentą.
8 straipsnis
Sąjungos atsakomosios priemonės
Komisija įgyvendinimo aktu priima Sąjungos atsakomąsias priemones, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
veiksmais pagal 5 ir 6 straipsnius per pagrįstą laikotarpį nepasiekiama, kad būtų nutraukta ekonominė prievarta ir, kai to prašoma pagal 5 straipsnio 10 dalį, atitaisyta Sąjungai padaryta žala;
Sąjungos atsakomąsias priemones konkrečiu atveju būtina priimti siekiant apsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių interesus bei teises, atsižvelgiant į turimas galimybes;
Sąjungos atsakomųjų priemonių priėmimas atitinka Sąjungos interesą, kaip nustatyta pagal 9 straipsnį.
Jei ekonominė prievarta nutraukta, bet trečioji valstybė žalos Sąjungai visiškai neatitaisė, nepaisant to, kad iš jos to buvo pareikalauta, Komisija, vertindama, ar tenkinama šios dalies pirmos pastraipos b punkte nurodyta sąlyga, remiasi visomis konkretaus atvejo aplinkybėmis. Tas vertinimas grindžiamas visų pirma padarytos žalos pobūdžiu ir dydžiu bei bendrąja pareiga pagal paprotinę tarptautinę teisę visiškai atitaisyti žalą, padarytą dėl tarptautinės teisės pažeidimo.
Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte Komisija nurodo priežastis, dėl kurių ji mano, kad toje dalyje nurodytos sąlygos yra tenkinamos ir kad Sąjungos atsakomosios priemonės yra tinkamos atsižvelgiant į 11 straipsnyje nurodytus kriterijus.
Sąjungos atsakomosios priemonės priimamos kaip:
visuotinio taikymo priemonės, arba
priemonės, taikomos tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie vykdo arba gali vykdyti veiklą, kuriai taikomas SESV 207 straipsnis, ir kurie yra susiję arba turi ryšių su trečiosios valstybės vyriausybe.
Pirmos pastraipos a punkte nurodytos Sąjungos atsakomosios priemonės gali būti parengtos taip, kad jos darytų poveikį konkretiems trečiosios valstybės sektoriams, regionams ar veiklos vykdytojams pagal II priede nustatytas kilmės ir nacionalinio subjektiškumo taisykles.
Komisija nustato tą datą atsižvelgdama į konkretaus atvejo aplinkybes, kad būtų galima pagal 7 dalį apie tai pranešti atitinkamai trečiajai valstybei ir ji galėtų nutraukti ekonominę prievartą ir, kai reikalaujama, atitaisyti Sąjungai padarytą žalą.
Priėmusi 1 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą, Komisija apie tai praneša trečiajai valstybei ir:
paragina trečiąją valstybę nedelsiant nutraukti ekonominę prievartą ir, kai tikslinga ir to reikalaujama, atitaisyti Sąjungai padarytą žalą;
pasiūlo derėtis dėl sprendimo su trečiąja valstybe, ir
praneša trečiajai valstybei, kad bus taikomos Sąjungos atsakomosios priemonės, nebent ekonominė prievarta bus nutraukta ir, kai taikoma ir kai to reikalaujama, trečioji valstybė atitaisys Sąjungai padarytą žalą.
Jei Komisija turi tokios patikimos informacijos, ji Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia pranešimą, kuriame nurodo, kad ji turi tokios informacijos, ir nurodo 1 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto taikymo pradžios datą, atidėtą pagal šios dalies pirmą pastraipą.
Tas panaikinantis įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia pranešimą, kuriame nurodoma įgyvendinimo akto taikymo pradžios data, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje.
9 straipsnis
Sąjungos intereso nustatymas
Sąjungos interesas imtis Sąjungos atsakomųjų priemonių, jas sustabdyti, iš dalies pakeisti arba nutraukti nustatomas remiantis visa turima informacija ir įvertinant įvairius susijusius interesus, imant jų visumą. Tie interesai visų pirma apima Sąjungos ir jos valstybių narių gebėjimo priimti teisėtus suverenius sprendimus be ekonominės prievartos išsaugojimą ir visus kitus su konkrečiu atveju susijusius Sąjungos arba valstybių narių interesus, Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojų, įskaitant pradinės ir galutinės grandies pramonės šakas, interesus ir galutinių Sąjungos vartotojų, kuriems ekonominė prievarta arba Sąjungos atsakomosios priemonės daro poveikį arba gali daryti poveikį, interesus.
10 straipsnis
Sąjungos atsakomųjų priemonių taikymo tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims sąlygos
8 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punkto tikslais fizinis arba juridinis asmuo gali būti laikomas susijusiu arba turinčiu ryšių su trečiosios valstybės vyriausybe, jei:
vyriausybei nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 50 proc. tokio juridinio asmens akcinio kapitalo, ji tiesiogiai ar netiesiogiai naudojasi daugiau kaip 50 proc. balsavimo teisių tame juridiniame asmenyje arba turi įgaliojimus skirti daugumą jo direktorių arba kitaip teisiškai vadovauti jo veiksmams;
toks asmuo naudojasi išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis ar privilegijomis, kurias teisiškai arba faktiškai suteikė atitinkamos trečiosios valstybės vyriausybė, jei jis veikia sektoriuje, kuriame ta vyriausybė riboja tiekėjų ar pirkėjų skaičių iki vieno ar daugiau asmenų, arba jei ta vyriausybė tiesiogiai ar netiesiogiai leidžia vykdyti praktiką, kuria užkertamas kelias konkurencijai, ji ribojama arba iškraipoma, arba
toks asmuo faktiškai veikia atitinkamos trečiosios valstybės vyriausybės vardu arba jos nurodymu ar raginimu.
Jei Komisija turi priežastį manyti, kad fizinis ar juridinis asmuo atitinka 8 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punkte nustatytus kriterijus, ir svarsto galimybę priimti Sąjungos atsakomąsias priemones to asmens atžvilgiu, ji informuoja tą asmenį apie:
priežastis, dėl kurių Komisija mano, kad tas asmuo atitinka tuos kriterijus;
Sąjungos atsakomąsias priemones, kurias Komisija ketina priimti to asmens atžvilgiu;
galimybę tam asmeniui per pagrįstą laikotarpį pateikti pastabas dėl to, ar tas asmuo atitinka tuos kriterijus.
Tame pranešime Komisija paskelbia, kad suteikia kitoms suinteresuotosioms šalims galimybę pateikti pastabas.
11 straipsnis
Sąjungos atsakomųjų priemonių parinkimo ir rengimo kriterijai
Komisija parenka ir parengia tinkamas Sąjungos atsakomąsias priemones, remdamasi turima informacija, be kita ko, surinkta pagal 13 straipsnį, ir atsižvelgdama į pagal 5 straipsnį priimtą sprendimą, 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, pagal 9 straipsnį nustatytą Sąjungos interesą, bet kokius atitinkamus veiksmus pagal Sąjungos bendrą užsienio ir saugumo politiką, taip pat į šiuos kriterijus:
Sąjungos atsakomųjų priemonių veiksmingumą siekiant, kad būtų nutraukta ekonominė prievarta ir, kai to reikalaujama, būtų atitaisyta Sąjungai padaryta žala;
neigiamo poveikio išvengimą arba mažinimą:
Sąjungos subjektams, kuriems daro poveikį Sąjungos atsakomosios priemonės, atsižvelgiant, be kita ko, į galimas alternatyvas tokiems subjektams, pavyzdžiui, alternatyvius prekių tiekimo ar paslaugų teikimo šaltinius;
investavimo aplinkai Sąjungoje arba valstybėje narėje, įskaitant poveikį užimtumui ir regioninės plėtros politikai;
neigiamo poveikio ekonomikos augimo ir užimtumo skatinimui išvengimą arba kuo geresnį tokio poveikio sumažinimą, apsaugant intelektinės nuosavybės teises kaip priemonę inovacijoms ir žinių ekonomikai skatinti Sąjungoje arba valstybėje narėje;
galimybę palengvinti padėtį Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojams, kuriems daro poveikį ekonominė prievarta;
neigiamo Sąjungos atsakomųjų priemonių poveikio kitai Sąjungos politikai ar tikslams išvengimą arba sumažinimą;
neproporcingai didelės administracinės naštos ir išlaidų taikant Sąjungos atsakomąsias priemones išvengimą;
bet kokių atsakomųjų priemonių, kurių imasi kitos tą pačią ar panašią ekonominę prievartą patiriančios trečiosios valstybės, buvimą ir pobūdį, įskaitant, kai tikslinga, bet kokį koordinavimą pagal 7 straipsnį;
bet kokius aktualius tarptautinėje teisėje nustatytus kriterijus.
Parinkdama Sąjungos atsakomąsias priemones, Komisija pirmenybę teikia priemonėms, kuriomis veiksmingiausiai užtikrinama atitiktis pirmos pastraipos a ir b punktuose nustatytiems kriterijams.
Nedarant poveikio 2 daliai, parinkdama ir rengdama tinkamą atsakomąją priemonę, kuri daro poveikį procedūrai, pagal kurią valdžios institucija Sąjungoje suteikia leidimus, registraciją, licencijas ar kitas teises fiziniam ar juridiniam asmeniui jo komercinės veiklos tikslais, Komisija apsvarsto galimybę priimti Sąjungos atsakomąsias priemones tokia hierarchine tvarka:
priemonės, darančios poveikį procedūroms, pradėtoms įsigaliojus 8 straipsnio 1 dalyje nurodytam įgyvendinimo aktui;
jei šios dalies a punkte nurodytų priemonių nėra, priemonės, darančios poveikį procedūroms, kurios dar neužbaigtos įsigaliojus 8 straipsnio 1 dalyje nurodytam įgyvendinimo aktui.
Jei nė viena iš pirmoje pastraipoje nurodytų priemonių nėra galimos, Komisija išskirtinėmis aplinkybėmis gali apsvarstyti kitas atsakomąsias priemones, jei, atsižvelgiant į pagal 13 straipsnį surinktą informaciją ir nuomones, įrodyta, kad tos kitos priemonės užtikrintų veiksmingumą ir nedarytų neproporcingo poveikio pradinės grandies pramonės šakoms, galutinės grandies pramonės šakoms ar galutiniams vartotojams Sąjungoje arba nesudarytų neproporcingos naštos, susijusios su atitinkamų nacionalinių taisyklių administravimo procesu.
Parinkdama ir rengdama pirmoje pastraipoje nurodytą Sąjungos atsakomąją priemonę, Komisija atsižvelgia į suderinimo lygį ir teikia pirmenybę priemonėms, kurios daro poveikį procedūroms, taikomoms visoje Sąjungoje arba srityje, kurioje galioja išsami Sąjungos teisė.
Pirmoje pastraipoje nurodytos Sąjungos atsakomosios priemonės nedaro poveikio Sąjungos ir valstybių narių valdžios institucijų administraciniams sprendimams, pagrįstiems mokslinių įrodymų vertinimu.
Komisija gali priimti tokias Sąjungos atsakomąsias priemones tuo atveju, kai jų nepritaikius tokioms teikiamoms paslaugoms arba daromoms tiesioginėms investicijoms būtų neįmanoma veiksmingai pasiekti šio reglamento tikslo, ypač kai atitinkama trečioji valstybė arba asmuo gali išvengti tokių priemonių poveikio arba gali jas apeiti.
Vertindama, ar priimti tokias Sąjungos atsakomąsias priemones, Komisija kartu su 1 ir 2 dalyse nustatytais kriterijais atsižvelgia, be kita ko, į šiuos kriterijus:
prekybos paslaugomis ir investavimo tendencijas sektoriuje, kuriam būtų taikomos numatomos Sąjungos atsakomosios priemonės, ir riziką, kad atitinkama trečioji valstybė ar asmuo gali išvengti arba apeiti bet kokias Sąjungos atsakomąsias priemones, kai jos nėra taikomos Sąjungoje teikiamoms paslaugoms arba joje atliktoms tiesioginėms investicijoms;
galimą veiksmingą pirmoje pastraipoje nurodytų Sąjungos atsakomųjų priemonių indėlį siekiant, kad ekonominė prievarta būtų nutraukta ir žala Sąjungai būtų atitaisyta;
alternatyvių priemonių, kuriomis būtų galima pasiekti tikslą nutraukti ekonominę prievartą ir užtikrinti, kad žala Sąjungai būtų atitaisyta, ir kurios yra pagrįstai prieinamos ir mažiau ribojančios prekybą paslaugomis ar investavimą Sąjungoje, buvimą.
Sprendimas priimti tokias Sąjungos atsakomąsias priemones tinkamai pagrindžiamas 8 straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte, atsižvelgiant į šioje dalyje nustatytus kriterijus.
12 straipsnis
Sąjungos atsakomųjų priemonių keitimas, sustabdymas ir panaikinimas
Jei trečioji valstybė ir Sąjunga arba atitinkama valstybė narė sudaro susitarimą, įskaitant susitarimą tos trečiosios valstybės pasiūlymo pagrindu, perduoti klausimą privalomam tarptautiniam trečiosios šalies sprendimui byloje priimti ir trečioji valstybė sustabdo savo ekonominės prievartos taikymą, Komisija sustabdo Sąjungos atsakomųjų priemonių taikymą laikotarpiui, kurį trunka sprendimo byloje priėmimo procesas.
Kai trečioji valstybė turi įgyvendinti sprendimą byloje arba susitarimą su trečiąja valstybe, Komisija sustabdo Sąjungos atsakomųjų priemonių taikymą, jei trečioji valstybė vykdo įgyvendinimo veiksmus pagal tą sprendimą byloje arba susitarimą.
Komisija sustabdo arba atnaujina Sąjungos atsakomųjų priemonių taikymą, kai tai būtina atsižvelgiant į Sąjungos interesą, nustatytą pagal 9 straipsnį, arba kai tai būtina siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tolesniam dalyvavimui pagal 6 straipsnio 3 dalį priėmus Sąjungos atsakomąsias priemones.
Komisija sustabdo arba atnaujina Sąjungos atsakomųjų priemonių taikymą priimdama įgyvendinimo aktus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Komisija panaikina Sąjungos atsakomąsias priemones bet kuriomis iš šių aplinkybių:
kai ekonominė prievarta yra nutraukta ir, Tarybai pagal 5 straipsnio 10 dalį nusprendus reikalauti atlyginti Sąjungai padarytą žalą, žala Sąjungai buvo atitaisyta;
kai ekonominė prievarta yra nutraukta, tačiau trečioji valstybė žalos Sąjungai neatitaisė nepaisant to, kad Taryba pagal 5 straipsnio 10 dalį nusprendė reikalauti atlyginti Sąjungai padarytą žalą, išskyrus atvejus, kai tam, kad būtų pasiektas šio reglamento tikslas, atsižvelgiant į visas konkretaus atvejo aplinkybes, būtina toliau taikyti Sąjungos atsakomąsias priemones;
kai yra kitaip pasiektas abipusiškai priimtinas sprendimas;
kai privalomame sprendime, priimtame per tarptautinio trečiosios šalies sprendimo byloje priėmimo procesą dėl ekonominės prievartos klausimo, reikalaujama panaikinti Sąjungos atsakomąją priemonę;
kai yra tikslinga panaikinti Sąjungos atsakomąsias priemones, atsižvelgiant į Sąjungos interesą, nustatytą pagal 9 straipsnį.
Komisija Sąjungos atsakomąsias priemones panaikina priimdama įgyvendinimo aktus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros ir galioja ne ilgiau kaip 2 mėnesius.
13 straipsnis
Su Sąjungos atsakomosiomis priemonėmis susijęs informacijos rinkimas
Pranešime nurodoma data, iki kurios Komisijai reikia pateikti informaciją ir nuomones.
Komisija gali pradėti rinkti informaciją ir nuomones, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, bet kuriuo metu, kai mano, kad tai yra tinkama.
Komisija, nepagrįstai neužtęsdama Sąjungos atsakomųjų priemonių priėmimo, nustato galimus potencialių Sąjungos atsakomųjų priemonių variantus ir siekia gauti informacijos bei nuomones visų pirma apie:
tokių priemonių poveikį trečiosios valstybės subjektams ir jų konkurentams, verslo partneriams ar klientams Sąjungoje, taip pat naudotojams, galutiniams vartotojams arba darbuotojams Sąjungoje;
tokių priemonių sąveiką su atitinkamais valstybių narių teisės aktais;
administracinę naštą, kuri galėtų atsirasti dėl tokių priemonių.
Pateikdama įgyvendinimo akto projektą komitetui pagal 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą, Komisija pateikia numatomų priemonių ir jų galimo poveikio analizę.
Ta analizė apima išsamų poveikio tiek pradinės, tiek galutinės grandies pramonės šakoms ir galutiniams vartotojams Sąjungoje vertinimą ir, jei aktualu, joje nurodomas bet koks galimas neproporcingas poveikis.
14 straipsnis
Bendras kontaktinis punktas
15 straipsnis
Konfidencialumas
Atskleidžiant tokią bendrą informaciją atsižvelgiama į atitinkamų šalių teisėtą interesą, kad jų konfidenciali informacija nebūtų atskleista.
16 straipsnis
Kilmės ir nacionalinio subjektiškumo taisyklės
17 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
18 straipsnis
Komiteto procedūra
Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.
19 straipsnis
Ataskaitos ir peržiūra
Atsižvelgdami į gautą informaciją, Europos Parlamentas arba Taryba prireikus gali pasiūlyti Komisijai pasikeisti nuomonėmis.
Europos Parlamentas gali pareikšti savo nuomonę bet kokiomis tinkamomis priemonėmis.
Vertinimo ataskaitoje išnagrinėjamas Sąjungos atsakomųjų priemonių veiksmingumas ir veikimas ir, kai tikslinga, padaromos išvados būsimų Sąjungos atsakomųjų priemonių tikslais bei dėl šio reglamento peržiūros pagal 3 dalį.
20 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
I PRIEDAS
Sąjungos atsakomosios priemonės pagal 8 straipsnį
1. Naujų arba padidintų muitų nustatymas, įskaitant didžiausio palankumo režimo lygio muitų pakartotinį nustatymą arba didesnių nei didžiausio palankumo režimo lygio muitų nustatymą, arba prekių importo ar eksporto papildomų mokesčių įvedimas, kuris gali prilygti, kai tai būtina, taikytinų tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su tarifų nuolaidomis, nevykdymui.
2. Apribojimų, taikomų prekių importui ar eksportui, įskaitant, kai tikslinga, prekes, kurioms taikoma eksporto kontrolė (apribojimams įgyvendinti pasitelkiant kvotas, importo ar eksporto licencijas arba kitas priemones), arba taikomų mokėjimui už prekes, įvedimas arba padidinimas, kuris gali prilygti, kai tai būtina, taikytinų tarptautinių įsipareigojimų nevykdymui.
3. Prekybos prekėmis apribojimų, įgyvendinamų priemonėmis, taikomomis prekių vežimui tranzitu, arba vidaus priemonėmis, taikomomis prekėms, įvedimas, kuris gali prilygti, kai tai būtina, taikytinų tarptautinių įsipareigojimų nevykdymui.
4. Toliau nurodytos priemonės, kurios gali prilygti, kai tai būtina, taikytinų tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su teise dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose, nevykdymui:
atitinkamos trečiosios valstybės prekių, paslaugų arba prekių tiekėjų ar paslaugų teikėjų pašalinimas iš viešųjų pirkimų procedūrų arba pasiūlymų, kurių daugiau kaip 50 proc. bendros vertės sudaro atitinkamos trečiosios valstybės kilmės prekių ar paslaugų, pašalinimas, išskyrus atvejus, kai atsižvelgiant į išskirtines konkretaus atvejo aplinkybes būtina nustatyti mažesnę procentinę dalį, ir su sąlyga, kad likusiai prekių ar paslaugų procentinei daliai netaikomi Sąjungos įsipareigojimai pagal Pasaulio Prekybos Organizacijos (PPO) sutartį dėl viešųjų pirkimų arba kitą susitarimą dėl viešųjų pirkimų, Sąjungos sudarytą su kita trečiąja valstybe nei atitinkama trečioji valstybė, arba
balų koregavimo ( 1 ) taikymas atitinkamos trečiosios valstybės prekių arba paslaugų pasiūlymams arba atitinkamos trečiosios valstybės prekių tiekėjų ar paslaugų teikėjų pasiūlymams.
5. Poveikį prekybai paslaugomis darančių priemonių nustatymas, kuris gali prilygti, kai tai būtina, taikytinų tarptautinių įsipareigojimų nevykdymui.
6. Poveikį tiesioginių užsienio investicijų prieigai prie Sąjungos darančių priemonių nustatymas, kuris gali prilygti, kai tai būtina, taikytinų tarptautinių įsipareigojimų nevykdymui.
7. Intelektinės nuosavybės teisių apsaugos arba jų komercinio naudojimo apribojimų nustatymas teisių subjektams, kurie yra atitinkamos trečiosios valstybės nacionaliniai subjektai, kuris gali prilygti, kai tai būtina, taikytinų tarptautinių įsipareigojimų dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, nevykdymui.
8. Apribojimų nustatymas bankininkystei, draudimui, patekimui į Sąjungos kapitalo rinkas ir kitai finansinių paslaugų veiklai kuris gali prilygti, kai tai būtina, taikytinų tarptautinių įsipareigojimų dėl finansinių paslaugų nevykdymui.
9. Galimybės pateikti Sąjungos rinkai prekes, kurios patenka į Sąjungos cheminių medžiagų teisės aktų taikymo sritį, apribojimų įvedimas ar padidinimas, kuris gali prilygti, kai tai būtina, taikytinų tarptautinių įsipareigojimų nevykdymui.
10. Galimybės pateikti Sąjungos rinkai prekes, kurios patenka į Sąjungos sanitarijos ir fitosanitarijos teisės aktų taikymo sritį, apribojimų įvedimas ar padidinimas, kuris gali prilygti, kai tai būtina, taikytinų tarptautinių įsipareigojimų nevykdymui.
II PRIEDAS
Kilmės ir nacionalinio subjektiškumo taisyklės
1. Prekės kilmė nustatoma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013 ( 2 ).
2. Paslaugos, įskaitant viešųjų pirkimų srityje teikiamą paslaugą, kilmė nustatoma pagal ją teikiančio fizinio ar juridinio asmens nacionalinį subjektiškumą.
Paslaugos teikėjo nacionalinis subjektiškumas yra:
fizinio asmens atveju – valstybė, kurios pilietis yra tas asmuo arba kurioje tas asmuo turi teisę nuolat gyventi;
juridinio asmens atveju – vienas iš šių atvejų:
jei paslauga teikiama ne per Sąjungoje įsteigtą komercinį vienetą – valstybė, kurioje juridinis asmuo yra įsisteigęs arba kitaip organizuotas pagal tos valstybės įstatymus ir kurios teritorijoje tas juridinis asmuo vykdo didelę verslo veiklos dalį;
jei paslauga teikiama per Sąjungoje įsteigtą komercinį vienetą:
jei juridinis asmuo vykdo didelę verslo veiklos dalį tos valstybės narės, kurioje tas juridinis asmuo yra įsisteigęs, teritorijoje taip, kad yra tiesioginis ir realus ryšys su tos valstybės narės ekonomika, – ta valstybė narė, kurioje jis įsisteigęs, arba jei Sąjungos atsakomosios priemonės taikomos tam asmeniui, – fizinio ar juridinio asmens ar asmenų, kuriems nuosavybės teise priklauso arba kurių yra kontroliuojamas tas juridinis asmuo Sąjungoje, nacionalinis subjektiškumas arba nuolatinė gyvenamoji vieta;
jei paslaugą teikiantis juridinis asmuo nevykdo didelės savo verslo veiklos dalies taip, kad būtų tiesioginis ir realus ryšys su valstybės narės, kurioje jis įsisteigęs, ekonomika, – fizinių ar juridinių asmenų, kuriems jis nuosavybės teise priklauso arba kurie jį kontroliuoja, kilmės vieta.
Juridinis asmuo laikomas nuosavybės teise priklausančiu tam tikros valstybės asmenims, jei tos valstybės asmenims priklauso daugiau kaip 50 proc. jo akcinio kapitalo, ir laikomas kontroliuojamu tam tikros valstybės asmenų, jei tokie asmenys turi galią skirti daugumą jo direktorių ar kitu būdu teisiškai vadovauti jo veiklai.
3. Investicijos nacionalinis subjektiškumas yra:
jei didelė su investicija susijusios verslo veiklos dalis vykdoma tos valstybės narės, kurioje ta investicija daroma, teritorijoje taip, kad yra tiesioginis ir realus ryšys su tos valstybės narės ekonomika, – valstybės narės, kurioje daroma ta investicija, nacionalinis subjektiškumas, arba, jei Sąjungos atsakomosios priemonės taikomos fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuriam investicijos Sąjungoje priklauso nuosavybės teise arba kuris jas kontroliuoja, – to fizinio arba juridinio asmens nacionalinis subjektiškumas arba nuolatinė gyvenamoji vieta;
jei didelė su investicija susijusios verslo veiklos dalis nevykdoma taip, kad būtų tiesioginis ir realus ryšys su valstybės narės, kurioje daroma ta investicija, ekonomika, – fizinio ar juridinio asmens, kuriam ji priklauso nuosavybės teise arba kuris ją kontroliuoja, nacionalinis subjektiškumas.
Investicija laikoma nuosavybės teise priklausančia tam tikros valstybės asmenims, jei tos valstybės asmenims priklauso daugiau kaip 50 proc. jos akcinio kapitalo, ir laikoma kontroliuojama tam tikros valstybės asmenų, jei tokie asmenys turi galią skirti daugumą jos direktorių ar kitu būdu teisiškai vadovauti jos veiklai.
4. Atsižvelgiant į su prekyba susijusius intelektinės nuosavybės teisių aspektus, termino „nacionaliniai subjektai“ samprata yra tokia pati, kaip vartojama PPO Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), 1 straipsnio 3 dalyje ir būsimuose jos pakeitimuose.
Dėl šio reglamento padaryti du pareiškimai, kuriuos galima rasti OL C, C/2023/1340, 2023 12 7, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2023/1340/oj ir OL C, C/2023/1341, 2023 12 7, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2023/1341/oj.
( 1 ) Balų koregavimas – perkančiųjų organizacijų ar subjektų, vykdančių viešųjų pirkimų procedūras, įpareigojimas, atsižvelgiant į tam tikras išimtis, tam tikra procentine dalimi santykinai sumažinti pasiūlymo balus, jam skirtus įvertinus pasiūlymą, remiantis atitinkamuose viešųjų pirkimų dokumentuose apibrėžtais sutarties skyrimo kriterijais. Tais atvejais, kai vienintelis sutarties skyrimo kriterijus yra kaina arba išlaidos, balų koregavimas reiškia santykinį pasiūlymo teikėjo pasiūlytos kainos padidinimą tam tikra procentine dalimi, siekiant įvertinti pasiūlymus.
( 2 ) 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).