Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 02023R2675-20231207

Consolidated text: 2023 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2675 dėl Sąjungos ir jos valstybių narių apsaugos nuo trečiųjų valstybių taikomos ekonominės prievartos

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2675/2023-12-07

02023R2675 — LT — 07.12.2023 — 000.001


Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2023/2675

2023 m. lapkričio 22 d.

dėl Sąjungos ir jos valstybių narių apsaugos nuo trečiųjų valstybių taikomos ekonominės prievartos

►C1  (Tekstas svarbus EEE)  ◄

(OL L 2675 2023.12.7, p. 1)


Pataisytas:

►C1

Klaidų ištaisymas, OL L 90409, 10.7.2024, p.  1 (2023/2675)




▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2023/2675

2023 m. lapkričio 22 d.

dėl Sąjungos ir jos valstybių narių apsaugos nuo trečiųjų valstybių taikomos ekonominės prievartos

▼C1

▼B



1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.  
Šis reglamentas taikomas trečiosios valstybės ekonominės prievartos atvejais. Juo nustatomos taisyklės ir procedūros siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos ir jos valstybių narių interesų apsaugą nuo trečiosios valstybės taikomos ekonominės prievartos.
2.  
Šiuo reglamentu nustatoma Sąjungos atsako į ekonominę prievartą sistema, kuria siekiama atgrasyti nuo ekonominės prievartos arba nutraukti ekonominę prievartą, sykiu sudarant sąlygas Sąjungai kraštutiniu atveju atremti ekonominę prievartą pasitelkiant Sąjungos atsakomąsias priemones.

Šiuo reglamentu taip pat nustatoma sistema, pagal kurią Sąjunga prireikus siekia atitaisyti Sąjungai padarytą žalą.

3.  
Bet koks veiksmas, kurio imamasi pagal šį reglamentą, turi atitikti tarptautinę teisę ir būti vykdomas atsižvelgiant į Sąjungos išorės veiksmų principus ir tikslus.
4.  
Šis reglamentas taikomas nedarant poveikio galiojančioms Sąjungos priemonėms ir Sąjungos sudarytiems tarptautiniams susitarimams, taip pat veiksmams, kurių pagal juos imamasi ir kurie atitinka tarptautinę teisę, bendros prekybos politikos srityje ir kitoms Sąjungos politikos priemonėms.
5.  
Šis reglamentas nedaro poveikio Sąjungos ir jos valstybių narių kompetencijos pasidalijimui.

2 straipsnis

Ekonominė prievarta

1.  
Šio reglamento tikslais ekonominė prievarta yra tuomet, kai trečioji valstybė taiko arba grasina taikyti trečiosios valstybės priemonę, darančią poveikį prekybai ar investicijoms, siekdama sukliudyti atlikti tam tikrą Sąjungos ar jos valstybės narės veiksmą ar pasiekti, kad tam tikras veiksmas būtų nutrauktas, pakeistas arba patvirtintas, taip darydama poveikį teisėtam Sąjungos ar valstybės narės sprendimų suverenumui.
2.  

Nustatydamos, ar tenkinamos 1 dalies sąlygos, Komisija ir Taryba atsižvelgia į šiuos dalykus:

a) 

trečiosios valstybės priemonės intensyvumą, jos padarinių sunkumą, taikymo dažnį, trukmę, aprėptį ir mastą, įskaitant jos poveikį prekybos ar investicijų santykiams su Sąjunga, ir dėl jos Sąjungos arba valstybės narės patiriamą spaudimą;

b) 

ar trečioji valstybė nuosekliomis intervencijomis siekia, kad Sąjungai, valstybei narei arba trečiajai valstybei būtų sukliudyta imtis konkrečių veiksmų ar siekia, kad Sąjunga, valstybė narė ar kita trečioji valstybė atliktų konkrečius veiksmus;

c) 

kiek ta trečiosios valstybės priemone pažeidžiama Sąjungos ar valstybės narės suverenumo sritis;

d) 

ar trečioji valstybė veikia remdamasi teisėtais tarptautiniu mastu pripažintais motyvais;

e) 

ar trečioji valstybė, prieš nustatydama arba taikydama savo priemonę, rimtai ir sąžiningai bandė (ir kaip bandė) išspręsti atitinkamą klausimą tarptautiniu koordinavimu ar sprendimų priėmimu dvišalių santykių pagrindu arba tarptautiniame forume.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1) 

trečiosios valstybės priemonė – tai bet kuris pagal tarptautinę teisę trečiajai valstybei priskirtinas veiksmas arba neveikimas;

2) 

tam tikras veiksmas – bet kuris Sąjungos, valstybės narės arba trečiosios valstybės institucijos, įstaigos, organo ar agentūros teisinis ar kitas veiksmas, įskaitant pozicijos pareiškimą;

3) 

žala Sąjungai – dėl ekonominės prievartos daromas neigiamas poveikis, įskaitant ekonominę žalą Sąjungai arba valstybei narei, be kita ko, Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojams;

4) 

trečioji valstybė – bet kuri valstybė, atskira muitų teritorija ar kitas tarptautinės teisės subjektas, išskyrus Sąjungą ar valstybę narę.

4 straipsnis

Trečiųjų valstybių priemonių tyrimas

1.  
Komisija gali, savo iniciatyva arba gavusi tinkamai pagrįstą prašymą, ištirti bet kokią trečiosios valstybės priemonę siekdama nustatyti, ar ji atitinka 2 straipsnio 1 dalies sąlygas.
2.  
Kai Komisija tiria trečiosios valstybės priemonę, ji imasi veiksmų nedelsdama. Tyrimas paprastai trunka ne ilgiau kaip 4 mėnesius.

Komisija atlieka tyrimą remdamasi pagrįsta informacija, surinkta savo iniciatyva arba gauta iš bet kokio patikimo šaltinio, be kita ko, valstybės narės, Europos Parlamento, ekonominės veiklos vykdytojų ar profesinių sąjungų.

Komisija užtikrina konfidencialios informacijos apsaugą pagal 15 straipsnį, įskaitant, kai tai būtina, informaciją teikiančio asmens tapatybės apsaugą.

Komisija užtikrina, kad būtų viešai prieinama saugi priemonė, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas teikti informaciją Komisijai.

3.  
Komisija laiku informuoja valstybes nares apie tyrimų pradžią ir atitinkamus pokyčius, susijusius su vykdomais tyrimais.
4.  
Komisija prireikus siekia gauti informacijos apie trečiosios valstybės priemonių poveikį.

Komisija gali paprašyti valstybių narių pateikti tokią informaciją, o valstybės narės, gavusios tą prašymą, imasi skubių veiksmų.

Komisija gali, paskelbdama pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir prireikus kitomis tinkamomis viešos komunikacijos priemonėmis, pakviesti suinteresuotąsias šalis pateikti informaciją. Komisija nustato datą, iki kurios ta informacija turi būti pateikta, atsižvelgdama į 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą laikotarpį.

Jei Komisija paskelbia tokį pranešimą, ji praneša atitinkamai trečiajai valstybei, kad tyrimas pradėtas.

5 straipsnis

Išvados dėl trečiosios valstybės priemonės nustatymas

1.  
Jei atlikusi tyrimą pagal 4 straipsnį Komisija padaro išvadą, kad trečiosios valstybės priemonė atitinka 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, ji pateikia Tarybai pasiūlymą dėl įgyvendinimo akto, kuriuo nustatoma, kad trečiosios valstybės priemonė atitinka 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

Tame pasiūlyme Komisija paaiškina, kaip tos sąlygos tenkinamos.

Pasiūlyme nustatomas orientacinis laikotarpis, per kurį Komisija turi įvertinti, ar tenkinamos 8 straipsnio 1 dalies sąlygos. Tas laikotarpis negali viršyti 6 mėnesių, išskyrus atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias atvejo aplinkybes, būtinas ilgesnis laikotarpis, kuris yra tinkamai pagrįstas.

2.  
1 dalyje nurodytame pasiūlyme arba vėlesniame pasiūlyme dėl Tarybos įgyvendinimo akto Komisija prireikus pasiūlo, kad Taryba nustatytų, kad trečiosios valstybės būtų prašoma atitaisyti Sąjungai padarytą žalą.

Vertinimas, ar tinkama prašyti, kad trečioji valstybė atitaisytų Sąjungai padarytą žalą, grindžiamas visomis to atvejo aplinkybėmis. Tas vertinimas grindžiamas visų pirma padarytos žalos pobūdžiu ir dydžiu bei bendrąja pareiga pagal tarptautinę paprotinę teisę visiškai atitaisyti žalą, padarytą dėl tarptautinės teisės pažeidimo.

3.  
Prieš pateikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pasiūlymą, jei tai naudinga toje dalyje nurodyto nustatymo tikslais, Komisija, nedarant poveikio bet kokiam bendradarbiavimui su atitinkama trečiąja valstybe pagal 6 straipsnį, paprašo trečiosios valstybės per nustatytą laikotarpį pateikti savo pastabų. Toks laikotarpis turi būti pagrįstas ir dėl jo nepagrįstai nevėluojama pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pasiūlymą.
4.  
Prieš pateikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pasiūlymą, Komisija informuoja Europos Parlamentą apie tyrimo, atlikto pagal 4 straipsnį, išvadas.
5.  
Taryba kvalifikuota balsų dauguma priima 1 ir 2 dalyse nurodytus įgyvendinimo aktus.

Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali iš dalies keisti 1 ir 2 dalyse nurodytus pasiūlymus.

6.  
Šio straipsnio tikslais Taryba imasi veiksmų nedelsdama.

Taryba imasi veiksmų per 8 savaites nuo 1 ir 2 dalyse nurodytų pasiūlymų pateikimo dienos.

Nukrypstant nuo antros pastraipos, Taryba gali imtis veiksmų pasibaigus tam aštuonių savaičių laikotarpiui, jei ji informuoja Komisiją apie vėlavimą ir to vėlavimo priežastis.

Bendras laikotarpis, per kurį Taryba imasi veiksmų, paprastai neviršija iš viso 10 savaičių nuo 1 ir 2 dalyse nurodytų pasiūlymų pateikimo dienos.

Naudodamasi savo įgyvendinimo įgaliojimais, Taryba taiko 2 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatomos ekonominės prievartos buvimo sąlygos, ir šio straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nustatytus kriterijus, ir paaiškina, kaip tos sąlygos yra tenkinamos ir kriterijai taikomi.

7.  
Pagal šį straipsnį priimti įgyvendinimo aktai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
8.  
Europos Parlamentas informuojamas apie visus pagal šį straipsnį Komisijos arba Tarybos pasiūlytus ar priimtus įgyvendinimo aktus.
9.  
Kai Taryba priima 1 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą, Komisija atitinkamai informuoja tą trečiąją valstybę ir prašo, kad ta trečioji valstybė nedelsiant nutrauktų ekonominę prievartą.
10.  
Kai Taryba priima 2 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą, Komisija prašo trečiosios valstybės per pagrįstą laikotarpį atitaisyti Sąjungai padarytą žalą.

6 straipsnis

Dialogo užmezgimas su trečiąja valstybe

1.  
Priėmus įgyvendinimo aktą pagal 5 straipsnį, Komisija suteikia tinkamą galimybę konsultuotis su trečiąja valstybe siekiant nutraukti ekonominę prievartą ir, kai to prašoma pagal 5 straipsnio 10 dalį, atitaisyti Sąjungai padarytą žalą.

Jei trečioji valstybė gera valia pradeda konsultacijas su Sąjunga, Komisija tokiose konsultacijose dalyvauja nedelsdama.

Tokių konsultacijų metu Komisija su trečiąja valstybe gali išnagrinėti galimybes, įskaitant:

a) 

tiesiogines derybas;

b) 

atitinkamo klausimo pateikimą tarptautiniam sprendimui priimti;

c) 

trečiosios šalies teikiamą tarpininkavimą, taikinimą arba bona officia paslaugas siekiant padėti Sąjungai ir trečiajai valstybei dėti pastangas pagal šį straipsnį.

2.  
Nedarant poveikio 1 daliai, Komisija siekia, kad ekonominė prievarta būtų nutraukta ir kelia šį klausimą bet kuriame tinkamame tarptautiniame forume, prieš tai pasikonsultavusi su Taryba, kai taikytina pagal Sutartis.
3.  
Priėmus Sąjungos atsakomąsias priemones pagal 8 straipsnį, Komisija toliau yra pasirengusi pradėti konsultacijas su trečiąja valstybe, taip pat galimai sustabdyti bet kokių Sąjungos atsakomųjų priemonių taikymą pagal 12 straipsnio 2 dalį.

7 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

Komisija, kai taikytina, pasikonsultavusi su Taryba pagal Sutartis, pradeda konsultacijas arba bendradarbiauja su bet kuria kita trečiąja valstybe, paveikta tos pačios ar panašios ekonominės prievartos, arba su bet kuria kita suinteresuota trečiąja valstybe tam, kad ekonominė prievarta būtų nutraukta.

Kai tikslinga, tokios konsultacijos ir bendradarbiavimas gali apimti:

a) 

dalijimąsi svarbia informacija ir patirtimi siekiant užtikrinti nuoseklų atsaką tokios ekonominės prievartos atžvilgiu;

b) 

veiksmų koordinavimą atitinkamuose tarptautiniuose forumuose;

c) 

atsako į ekonominę prievartą koordinavimą.

Kai tikslinga, Komisija pakviečia valstybes nares dalyvauti tokiose konsultacijose ir bendradarbiavime.

Tokios konsultacijos ir bendradarbiavimas negali nepagrįstai užtęsti procedūros pagal šį reglamentą.

8 straipsnis

Sąjungos atsakomosios priemonės

1.  

Komisija įgyvendinimo aktu priima Sąjungos atsakomąsias priemones, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

veiksmais pagal 5 ir 6 straipsnius per pagrįstą laikotarpį nepasiekiama, kad būtų nutraukta ekonominė prievarta ir, kai to prašoma pagal 5 straipsnio 10 dalį, atitaisyta Sąjungai padaryta žala;

b) 

Sąjungos atsakomąsias priemones konkrečiu atveju būtina priimti siekiant apsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių interesus bei teises, atsižvelgiant į turimas galimybes;

c) 

Sąjungos atsakomųjų priemonių priėmimas atitinka Sąjungos interesą, kaip nustatyta pagal 9 straipsnį.

Jei ekonominė prievarta nutraukta, bet trečioji valstybė žalos Sąjungai visiškai neatitaisė, nepaisant to, kad iš jos to buvo pareikalauta, Komisija, vertindama, ar tenkinama šios dalies pirmos pastraipos b punkte nurodyta sąlyga, remiasi visomis konkretaus atvejo aplinkybėmis. Tas vertinimas grindžiamas visų pirma padarytos žalos pobūdžiu ir dydžiu bei bendrąja pareiga pagal paprotinę tarptautinę teisę visiškai atitaisyti žalą, padarytą dėl tarptautinės teisės pažeidimo.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.  
Komisija parenka tinkamas Sąjungos atsakomąsias priemones iš priemonių, kurios išdėstytos I priede. Ji nustato, kurios iš tų priemonių yra tinkamos, remdamasi parinkimo ir rengimo kriterijais, nustatytais 11 straipsnyje.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte Komisija nurodo priežastis, dėl kurių ji mano, kad toje dalyje nurodytos sąlygos yra tenkinamos ir kad Sąjungos atsakomosios priemonės yra tinkamos atsižvelgiant į 11 straipsnyje nurodytus kriterijus.

3.  

Sąjungos atsakomosios priemonės priimamos kaip:

a) 

visuotinio taikymo priemonės, arba

b) 

priemonės, taikomos tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie vykdo arba gali vykdyti veiklą, kuriai taikomas SESV 207 straipsnis, ir kurie yra susiję arba turi ryšių su trečiosios valstybės vyriausybe.

Pirmos pastraipos a punkte nurodytos Sąjungos atsakomosios priemonės gali būti parengtos taip, kad jos darytų poveikį konkretiems trečiosios valstybės sektoriams, regionams ar veiklos vykdytojams pagal II priede nustatytas kilmės ir nacionalinio subjektiškumo taisykles.

4.  
Jei trečiosios valstybės priemonė yra tarptautinės teisės pažeidimas, Sąjungos atsakomąsias priemones gali sudaryti priemonės, prilygstančios tarptautinių įsipareigojimų atitinkamai trečiajai valstybei nevykdymui.
5.  
Komisija užtikrina, kad Sąjungos atsakomųjų priemonių priėmimas būtų koordinuojamas su priemonėmis, kurias ji priima pagal kitus nei šis reglamentas Sąjungos teisės aktus, siekdama reaguoti į ekonominę prievartą konkrečiu atveju.
6.  
1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte numatoma atidėta taikymo pradžios data, kuri turi būti ne vėlesnė kaip 3 mėnesiai nuo jo priėmimo dienos, nebent, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtų numatyta vėlesnė taikymo data.

Komisija nustato tą datą atsižvelgdama į konkretaus atvejo aplinkybes, kad būtų galima pagal 7 dalį apie tai pranešti atitinkamai trečiajai valstybei ir ji galėtų nutraukti ekonominę prievartą ir, kai reikalaujama, atitaisyti Sąjungai padarytą žalą.

7.  

Priėmusi 1 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą, Komisija apie tai praneša trečiajai valstybei ir:

a) 

paragina trečiąją valstybę nedelsiant nutraukti ekonominę prievartą ir, kai tikslinga ir to reikalaujama, atitaisyti Sąjungai padarytą žalą;

b) 

pasiūlo derėtis dėl sprendimo su trečiąja valstybe, ir

c) 

praneša trečiajai valstybei, kad bus taikomos Sąjungos atsakomosios priemonės, nebent ekonominė prievarta bus nutraukta ir, kai taikoma ir kai to reikalaujama, trečioji valstybė atitaisys Sąjungai padarytą žalą.

8.  
Jei Komisija turi patikimos informacijos, kad ekonominė prievarta nutraukta arba kad trečioji valstybė ėmėsi konkrečių veiksmų ekonominei prievartai nutraukti ir, kai taikoma, atitaisė žalą Sąjungai iki atidėtos taikymo datos, nustatytos pagal 6 dalį, 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte numatomas tolesnis taikymo datos atidėjimas. Atidėjimas trunka tame įgyvendinimo akte nurodytą laikotarpį ir tiek, kad Komisija galėtų patikrinti, ar ekonominė prievarta faktiškai nutraukta.

Jei Komisija turi tokios patikimos informacijos, ji Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia pranešimą, kuriame nurodo, kad ji turi tokios informacijos, ir nurodo 1 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto taikymo pradžios datą, atidėtą pagal šios dalies pirmą pastraipą.

9.  
Jei trečioji valstybė nutraukia ekonominę prievartą ir, atitinkamu atveju, atitaiso Sąjungai padarytą žalą iki 1 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto taikymo pradžios dienos, Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo tas įgyvendinimo aktas panaikinamas.

Tas panaikinantis įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

10.  
Nepaisant 7, 8 ir 9 dalių, 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte gali būti nustatyta, kad Sąjungos atsakomosios priemonės taikomos ir Komisijai nepareikalavus iš atitinkamos trečiosios valstybės nutraukti ekonominę prievartą pagal 7 dalies a punktą arba, atitinkamu atveju, atitaisyti Sąjungai padarytą žalą, arba nepranešus atitinkamai trečiajai valstybei, kad pagal 7 dalies c punktą bus taikoma Sąjungos atsakomoji priemonė, kai tinkamai pagrįstais atvejais tai būtina siekiant išsaugoti Sąjungos arba valstybės narės teises ir interesus, visų pirma Sąjungos atsakomųjų priemonių veiksmingumą.
11.  
Nepaisant 6 ir 8 dalių, jei ekonominę prievartą sudaro grasinimas, kad bus taikoma trečiosios valstybės priemonė, daranti poveikį prekybai ar investicijoms pagal 2 straipsnio 1 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įgyvendinimo aktas taikomas nuo tos trečiosios valstybės priemonės taikymo pradžios dienos.

Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia pranešimą, kuriame nurodoma įgyvendinimo akto taikymo pradžios data, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje.

9 straipsnis

Sąjungos intereso nustatymas

Sąjungos interesas imtis Sąjungos atsakomųjų priemonių, jas sustabdyti, iš dalies pakeisti arba nutraukti nustatomas remiantis visa turima informacija ir įvertinant įvairius susijusius interesus, imant jų visumą. Tie interesai visų pirma apima Sąjungos ir jos valstybių narių gebėjimo priimti teisėtus suverenius sprendimus be ekonominės prievartos išsaugojimą ir visus kitus su konkrečiu atveju susijusius Sąjungos arba valstybių narių interesus, Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojų, įskaitant pradinės ir galutinės grandies pramonės šakas, interesus ir galutinių Sąjungos vartotojų, kuriems ekonominė prievarta arba Sąjungos atsakomosios priemonės daro poveikį arba gali daryti poveikį, interesus.

10 straipsnis

Sąjungos atsakomųjų priemonių taikymo tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims sąlygos

1.  

8 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punkto tikslais fizinis arba juridinis asmuo gali būti laikomas susijusiu arba turinčiu ryšių su trečiosios valstybės vyriausybe, jei:

a) 

vyriausybei nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 50 proc. tokio juridinio asmens akcinio kapitalo, ji tiesiogiai ar netiesiogiai naudojasi daugiau kaip 50 proc. balsavimo teisių tame juridiniame asmenyje arba turi įgaliojimus skirti daugumą jo direktorių arba kitaip teisiškai vadovauti jo veiksmams;

b) 

toks asmuo naudojasi išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis ar privilegijomis, kurias teisiškai arba faktiškai suteikė atitinkamos trečiosios valstybės vyriausybė, jei jis veikia sektoriuje, kuriame ta vyriausybė riboja tiekėjų ar pirkėjų skaičių iki vieno ar daugiau asmenų, arba jei ta vyriausybė tiesiogiai ar netiesiogiai leidžia vykdyti praktiką, kuria užkertamas kelias konkurencijai, ji ribojama arba iškraipoma, arba

c) 

toks asmuo faktiškai veikia atitinkamos trečiosios valstybės vyriausybės vardu arba jos nurodymu ar raginimu.

2.  

Jei Komisija turi priežastį manyti, kad fizinis ar juridinis asmuo atitinka 8 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punkte nustatytus kriterijus, ir svarsto galimybę priimti Sąjungos atsakomąsias priemones to asmens atžvilgiu, ji informuoja tą asmenį apie:

a) 

priežastis, dėl kurių Komisija mano, kad tas asmuo atitinka tuos kriterijus;

b) 

Sąjungos atsakomąsias priemones, kurias Komisija ketina priimti to asmens atžvilgiu;

c) 

galimybę tam asmeniui per pagrįstą laikotarpį pateikti pastabas dėl to, ar tas asmuo atitinka tuos kriterijus.

3.  
2 dalies tikslais Komisija paskelbia pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir, jei įmanoma, tiesiogiai apie tai praneša atitinkamam asmeniui.

Tame pranešime Komisija paskelbia, kad suteikia kitoms suinteresuotosioms šalims galimybę pateikti pastabas.

4.  
Šio straipsnio tikslais Komisija gali prašyti bet kokios, jos nuomone, aktualios informacijos, be kita ko, paprašyti tokios informacijos iš valstybių narių.
5.  
Nedarant poveikio 12 straipsniui, jei priėmus 8 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytas Sąjungos atsakomąsias priemones Komisijai pateikiama naujų esminių įrodymų, Komisija iš naujo įvertina, ar atitinkami asmenys tebeatitinka 8 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punkte nustatytus kriterijus, ir atitinkamai informuoja atitinkamus asmenis.

11 straipsnis

Sąjungos atsakomųjų priemonių parinkimo ir rengimo kriterijai

1.  
Sąjungos atsakomosios priemonės turi būti proporcingos ir neviršyti žalos Sąjungai lygio, atsižvelgiant į ekonominės prievartos padarinių sunkumą, jos ekonominį poveikį Sąjungai arba valstybei narei ir Sąjungos bei jos valstybių narių teisėms.
2.  

Komisija parenka ir parengia tinkamas Sąjungos atsakomąsias priemones, remdamasi turima informacija, be kita ko, surinkta pagal 13 straipsnį, ir atsižvelgdama į pagal 5 straipsnį priimtą sprendimą, 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, pagal 9 straipsnį nustatytą Sąjungos interesą, bet kokius atitinkamus veiksmus pagal Sąjungos bendrą užsienio ir saugumo politiką, taip pat į šiuos kriterijus:

a) 

Sąjungos atsakomųjų priemonių veiksmingumą siekiant, kad būtų nutraukta ekonominė prievarta ir, kai to reikalaujama, būtų atitaisyta Sąjungai padaryta žala;

b) 

neigiamo poveikio išvengimą arba mažinimą:

i) 

Sąjungos subjektams, kuriems daro poveikį Sąjungos atsakomosios priemonės, atsižvelgiant, be kita ko, į galimas alternatyvas tokiems subjektams, pavyzdžiui, alternatyvius prekių tiekimo ar paslaugų teikimo šaltinius;

ii) 

investavimo aplinkai Sąjungoje arba valstybėje narėje, įskaitant poveikį užimtumui ir regioninės plėtros politikai;

c) 

neigiamo poveikio ekonomikos augimo ir užimtumo skatinimui išvengimą arba kuo geresnį tokio poveikio sumažinimą, apsaugant intelektinės nuosavybės teises kaip priemonę inovacijoms ir žinių ekonomikai skatinti Sąjungoje arba valstybėje narėje;

d) 

galimybę palengvinti padėtį Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojams, kuriems daro poveikį ekonominė prievarta;

e) 

neigiamo Sąjungos atsakomųjų priemonių poveikio kitai Sąjungos politikai ar tikslams išvengimą arba sumažinimą;

f) 

neproporcingai didelės administracinės naštos ir išlaidų taikant Sąjungos atsakomąsias priemones išvengimą;

g) 

bet kokių atsakomųjų priemonių, kurių imasi kitos tą pačią ar panašią ekonominę prievartą patiriančios trečiosios valstybės, buvimą ir pobūdį, įskaitant, kai tikslinga, bet kokį koordinavimą pagal 7 straipsnį;

h) 

bet kokius aktualius tarptautinėje teisėje nustatytus kriterijus.

Parinkdama Sąjungos atsakomąsias priemones, Komisija pirmenybę teikia priemonėms, kuriomis veiksmingiausiai užtikrinama atitiktis pirmos pastraipos a ir b punktuose nustatytiems kriterijams.

3.  

Nedarant poveikio 2 daliai, parinkdama ir rengdama tinkamą atsakomąją priemonę, kuri daro poveikį procedūrai, pagal kurią valdžios institucija Sąjungoje suteikia leidimus, registraciją, licencijas ar kitas teises fiziniam ar juridiniam asmeniui jo komercinės veiklos tikslais, Komisija apsvarsto galimybę priimti Sąjungos atsakomąsias priemones tokia hierarchine tvarka:

a) 

priemonės, darančios poveikį procedūroms, pradėtoms įsigaliojus 8 straipsnio 1 dalyje nurodytam įgyvendinimo aktui;

b) 

jei šios dalies a punkte nurodytų priemonių nėra, priemonės, darančios poveikį procedūroms, kurios dar neužbaigtos įsigaliojus 8 straipsnio 1 dalyje nurodytam įgyvendinimo aktui.

Jei nė viena iš pirmoje pastraipoje nurodytų priemonių nėra galimos, Komisija išskirtinėmis aplinkybėmis gali apsvarstyti kitas atsakomąsias priemones, jei, atsižvelgiant į pagal 13 straipsnį surinktą informaciją ir nuomones, įrodyta, kad tos kitos priemonės užtikrintų veiksmingumą ir nedarytų neproporcingo poveikio pradinės grandies pramonės šakoms, galutinės grandies pramonės šakoms ar galutiniams vartotojams Sąjungoje arba nesudarytų neproporcingos naštos, susijusios su atitinkamų nacionalinių taisyklių administravimo procesu.

Parinkdama ir rengdama pirmoje pastraipoje nurodytą Sąjungos atsakomąją priemonę, Komisija atsižvelgia į suderinimo lygį ir teikia pirmenybę priemonėms, kurios daro poveikį procedūroms, taikomoms visoje Sąjungoje arba srityje, kurioje galioja išsami Sąjungos teisė.

Pirmoje pastraipoje nurodytos Sąjungos atsakomosios priemonės nedaro poveikio Sąjungos ir valstybių narių valdžios institucijų administraciniams sprendimams, pagrįstiems mokslinių įrodymų vertinimu.

4.  
Kai tai būtina tam, kad būtų pasiekti šio reglamento tikslai, Komisija gali priimti Sąjungos atsakomąsias priemones, kurios daro poveikį tiesioginių užsienio investicijų prieigai prie Sąjungos ar prekybos paslaugomis ir kurios taikomos paslaugoms, kurias Sąjungoje teikia Sąjungoje įsisteigę vienas ar daugiau juridinių asmenų, nuosavybės teise priklausančių atitinkamos trečiosios valstybės asmenims arba jų kontroliuojamų, arba tokių asmenų Sąjungoje daromoms tiesioginėms investicijoms.

Komisija gali priimti tokias Sąjungos atsakomąsias priemones tuo atveju, kai jų nepritaikius tokioms teikiamoms paslaugoms arba daromoms tiesioginėms investicijoms būtų neįmanoma veiksmingai pasiekti šio reglamento tikslo, ypač kai atitinkama trečioji valstybė arba asmuo gali išvengti tokių priemonių poveikio arba gali jas apeiti.

Vertindama, ar priimti tokias Sąjungos atsakomąsias priemones, Komisija kartu su 1 ir 2 dalyse nustatytais kriterijais atsižvelgia, be kita ko, į šiuos kriterijus:

a) 

prekybos paslaugomis ir investavimo tendencijas sektoriuje, kuriam būtų taikomos numatomos Sąjungos atsakomosios priemonės, ir riziką, kad atitinkama trečioji valstybė ar asmuo gali išvengti arba apeiti bet kokias Sąjungos atsakomąsias priemones, kai jos nėra taikomos Sąjungoje teikiamoms paslaugoms arba joje atliktoms tiesioginėms investicijoms;

b) 

galimą veiksmingą pirmoje pastraipoje nurodytų Sąjungos atsakomųjų priemonių indėlį siekiant, kad ekonominė prievarta būtų nutraukta ir žala Sąjungai būtų atitaisyta;

c) 

alternatyvių priemonių, kuriomis būtų galima pasiekti tikslą nutraukti ekonominę prievartą ir užtikrinti, kad žala Sąjungai būtų atitaisyta, ir kurios yra pagrįstai prieinamos ir mažiau ribojančios prekybą paslaugomis ar investavimą Sąjungoje, buvimą.

Sprendimas priimti tokias Sąjungos atsakomąsias priemones tinkamai pagrindžiamas 8 straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte, atsižvelgiant į šioje dalyje nustatytus kriterijus.

12 straipsnis

Sąjungos atsakomųjų priemonių keitimas, sustabdymas ir panaikinimas

1.  
Komisija nuolat vertina ekonominę prievartą, Sąjungos atsakomųjų priemonių veiksmingumą ir jų poveikį Sąjungos interesui.
2.  
Tais atvejais, kai trečioji valstybė sustabdo ekonominę prievartą, Komisija sustabdo atitinkamas Sąjungos atsakomąsias priemones tam laikotarpiui, kurį trunka trečiosios valstybės prievartos sustabdymas.

Jei trečioji valstybė ir Sąjunga arba atitinkama valstybė narė sudaro susitarimą, įskaitant susitarimą tos trečiosios valstybės pasiūlymo pagrindu, perduoti klausimą privalomam tarptautiniam trečiosios šalies sprendimui byloje priimti ir trečioji valstybė sustabdo savo ekonominės prievartos taikymą, Komisija sustabdo Sąjungos atsakomųjų priemonių taikymą laikotarpiui, kurį trunka sprendimo byloje priėmimo procesas.

Kai trečioji valstybė turi įgyvendinti sprendimą byloje arba susitarimą su trečiąja valstybe, Komisija sustabdo Sąjungos atsakomųjų priemonių taikymą, jei trečioji valstybė vykdo įgyvendinimo veiksmus pagal tą sprendimą byloje arba susitarimą.

Komisija sustabdo arba atnaujina Sąjungos atsakomųjų priemonių taikymą, kai tai būtina atsižvelgiant į Sąjungos interesą, nustatytą pagal 9 straipsnį, arba kai tai būtina siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tolesniam dalyvavimui pagal 6 straipsnio 3 dalį priėmus Sąjungos atsakomąsias priemones.

Komisija sustabdo arba atnaujina Sąjungos atsakomųjų priemonių taikymą priimdama įgyvendinimo aktus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.  
Kai būtina atlikti Sąjungos atsakomųjų priemonių pakeitimus, atsižvelgiant į 2 ir 11 straipsnius, arba kai yra tolesnių pokyčių, įskaitant trečiosios valstybės reakciją, Komisija, kai tikslinga, iš dalies pakeičia Sąjungos atsakomąsias priemones priimdama įgyvendinimo aktus.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.  

Komisija panaikina Sąjungos atsakomąsias priemones bet kuriomis iš šių aplinkybių:

a) 

kai ekonominė prievarta yra nutraukta ir, Tarybai pagal 5 straipsnio 10 dalį nusprendus reikalauti atlyginti Sąjungai padarytą žalą, žala Sąjungai buvo atitaisyta;

b) 

kai ekonominė prievarta yra nutraukta, tačiau trečioji valstybė žalos Sąjungai neatitaisė nepaisant to, kad Taryba pagal 5 straipsnio 10 dalį nusprendė reikalauti atlyginti Sąjungai padarytą žalą, išskyrus atvejus, kai tam, kad būtų pasiektas šio reglamento tikslas, atsižvelgiant į visas konkretaus atvejo aplinkybes, būtina toliau taikyti Sąjungos atsakomąsias priemones;

c) 

kai yra kitaip pasiektas abipusiškai priimtinas sprendimas;

d) 

kai privalomame sprendime, priimtame per tarptautinio trečiosios šalies sprendimo byloje priėmimo procesą dėl ekonominės prievartos klausimo, reikalaujama panaikinti Sąjungos atsakomąją priemonę;

e) 

kai yra tikslinga panaikinti Sąjungos atsakomąsias priemones, atsižvelgiant į Sąjungos interesą, nustatytą pagal 9 straipsnį.

Komisija Sąjungos atsakomąsias priemones panaikina priimdama įgyvendinimo aktus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5.  
Dėl tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pavyzdžiui, siekiant išvengti nepataisomos žalos Sąjungai ar valstybei narei arba toliau užtikrinti suderinamumą su Sąjungos įsipareigojimais pagal tarptautinę teisę dėl ekonominės prievartos sustabdymo arba nutraukimo, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kuriais sustabdomos arba iš dalies keičiamos Sąjungos atsakomosios priemonės.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros ir galioja ne ilgiau kaip 2 mėnesius.

13 straipsnis

Su Sąjungos atsakomosiomis priemonėmis susijęs informacijos rinkimas

1.  
Prieš priimant ar iš dalies keičiant Sąjungos atsakomąsias priemones Komisija privalo, o prieš sustabdant tokių priemonių taikymą ar prieš jas panaikinant Komisija gali prašyti informacijos ir sužinoti nuomones apie ekonominį poveikį Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojams, tuo tikslu paskelbdama pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir, kai tikslinga, kitomis tinkamomis viešos komunikacijos priemonėmis.

Pranešime nurodoma data, iki kurios Komisijai reikia pateikti informaciją ir nuomones.

Komisija gali pradėti rinkti informaciją ir nuomones, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, bet kuriuo metu, kai mano, kad tai yra tinkama.

2.  
1 dalies tikslais Komisija informuoja suinteresuotuosius subjektus ir konsultuojasi su jais, visų pirma su asociacijomis, kurios veikia Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojų vardu, ir profesinėmis sąjungomis, kurių nariai patirtų galimų Sąjungos atsakomųjų priemonių poveikį, taip pat su valstybių narių valdžios institucijomis, dalyvaujančiomis tuos sektorius, kurie gali būti paveikti tų priemonių, reglamentuojančių teisės aktų rengime arba įgyvendinime.
3.  

Komisija, nepagrįstai neužtęsdama Sąjungos atsakomųjų priemonių priėmimo, nustato galimus potencialių Sąjungos atsakomųjų priemonių variantus ir siekia gauti informacijos bei nuomones visų pirma apie:

a) 

tokių priemonių poveikį trečiosios valstybės subjektams ir jų konkurentams, verslo partneriams ar klientams Sąjungoje, taip pat naudotojams, galutiniams vartotojams arba darbuotojams Sąjungoje;

b) 

tokių priemonių sąveiką su atitinkamais valstybių narių teisės aktais;

c) 

administracinę naštą, kuri galėtų atsirasti dėl tokių priemonių.

4.  
Komisija kuo atidžiau atsižvelgia į pagal šį straipsnį surinktą informaciją ir nuomones.

Pateikdama įgyvendinimo akto projektą komitetui pagal 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą, Komisija pateikia numatomų priemonių ir jų galimo poveikio analizę.

Ta analizė apima išsamų poveikio tiek pradinės, tiek galutinės grandies pramonės šakoms ir galutiniams vartotojams Sąjungoje vertinimą ir, jei aktualu, joje nurodomas bet koks galimas neproporcingas poveikis.

5.  
Siekiant priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus pagal 12 straipsnio 5 dalį, Komisija siekia tikslingai gauti informacijos iš atitinkamų suinteresuotųjų subjektų ir sužinoti jų nuomones, nebent dėl privalomų skubos priežasčių išskirtinėmis aplinkybėmis neįmanoma surinkti tokios informacijos ir nuomonių arba tai nereikalinga dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, siekiant užtikrinti Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų laikymąsi.

14 straipsnis

Bendras kontaktinis punktas

1.  
Komisijoje numatomas vienas bendras kontaktinis punktas, susijęs su šio reglamento taikymu ir jo nuostatų koordinavimu su visais atitinkamais Sąjungos teisės aktais bei su informacijos rinkimu ir išlaidų bei duomenų analizių teikimu, kad būtų galima nustatyti ekonominės prievartos pobūdį.
2.  
Šio reglamento tikslais bendras kontaktinis punktas, visapusiškai laikydamasis konfidencialumo principo, veikia kaip pagrindinis kontaktinis punktas Sąjungos įmonėms ir privačiojo sektoriaus suinteresuotiesiems subjektams, kuriems daro poveikį ekonominė prievarta, be kita ko, kiek tai susiję su pagalba, teikiama toms įmonėms ir suinteresuotiesiems subjektams atsižvelgiant į taikomą ekonominę prievartą.

15 straipsnis

Konfidencialumas

1.  
Pagal šį reglamentą gauta informacija naudojama tik tuo tikslu, kuriuo ji buvo pateikta, ją buvo paprašyta pateikti ar ji gauta.
2.  
1 dalyje nurodytą informaciją teikiantis asmuo gali paprašyti tokią informaciją laikyti konfidencialia. Prie to prašymo pridedama nekonfidenciali ir prasminga atitinkamos informacijos santrauka arba pareiškimas su paaiškintomis priežastimis, dėl kurių atitinkamos informacijos santraukos pateikti negalima.
3.  
Europos Parlamentas, Taryba, Komisija, valstybės narės ar jų atitinkami pareigūnai neatskleidžia jokios pagal šį reglamentą gautos konfidencialaus pobūdžio informacijos be tokios informacijos pateikėjo duoto konkretaus leidimo.
4.  
2 ir 3 dalimis Komisijai nedraudžiama glaustai, bet prasmingai atskleisti bendro pobūdžio informacijos, jei į tokią atskleidžiamą informaciją nėra įtraukta informacija, iš kurios būtų galima nustatyti tos informacijos pateikėjo tapatybę.

Atskleidžiant tokią bendrą informaciją atsižvelgiama į atitinkamų šalių teisėtą interesą, kad jų konfidenciali informacija nebūtų atskleista.

5.  
Valstybės narės pareigūnai turi pareigą saugoti profesinę paslaptį, susijusią su bet kokia konfidencialia informacija, kurią jie sužinojo eidami tarnybines pareigas, susijusias su šiuo reglamentu.
6.  
Komisija suteikia saugią ir šifruotą sistemą, kuria remiamas tiesioginis bendradarbiavimas ir keitimasis informacija su valstybės narės pareigūnais.

16 straipsnis

Kilmės ir nacionalinio subjektiškumo taisyklės

1.  
Šio reglamento tikslais, prekės ar paslaugos kilmė arba paslaugų teikėjo, investicijos ar intelektinės nuosavybės teisių subjekto nacionalinis subjektiškumas nustatomi pagal II priedą.
2.  
Komisija įgaliojama pagal 17 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami II priedo 2 ir 3 punktai siekiant atsižvelgti į atitinkamus tarptautinių priemonių pokyčius ir patirtį, įgytą taikant šį reglamentą arba kitus Sąjungos aktus.

17 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  
Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2.  
16 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami 5 metų laikotarpiui nuo 2023 m. gruodžio 27 d. Likus ne mažiau kaip 9 mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
3.  
Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 16 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4.  
Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5.  
Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6.  
Pagal 16 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jei per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jei dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

18 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  
Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2.  
Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

3.  
Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

19 straipsnis

Ataskaitos ir peržiūra

1.  
Nedarant poveikio Reglamentui (ES) Nr. 182/2011, Komisija reguliariai ir laiku informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie atitinkamus šio reglamento taikymo pokyčius trečiosios valstybės priemonių nagrinėjimo etape, įskaitant jo pradžią, apie bendradarbiavimą su trečiąja valstybe ir tarptautinį bendradarbiavimą, taip pat laikotarpiu, kuriuo galioja Sąjungos atsakomosios priemonės.

Atsižvelgdami į gautą informaciją, Europos Parlamentas arba Taryba prireikus gali pasiūlyti Komisijai pasikeisti nuomonėmis.

Europos Parlamentas gali pareikšti savo nuomonę bet kokiomis tinkamomis priemonėmis.

2.  
Praėjus 6 mėnesiams po pagal 8 straipsnį priimtų Sąjungos atsakomųjų priemonių galiojimo pabaigos, Komisija jas įvertina atsižvelgdama į suinteresuotųjų subjektų pastabas ir Europos Parlamento ir Tarybos pateiktą informaciją, taip pat bet kokią kitą aktualią informaciją, ir pateikia vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

Vertinimo ataskaitoje išnagrinėjamas Sąjungos atsakomųjų priemonių veiksmingumas ir veikimas ir, kai tikslinga, padaromos išvados būsimų Sąjungos atsakomųjų priemonių tikslais bei dėl šio reglamento peržiūros pagal 3 dalį.

3.  
Komisija ne vėliau kaip per 3 metus nuo pirmojo įgyvendinimo akto priėmimo pagal 5 straipsnį dienos arba ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 27 d., atsižvelgiant į tai, kuri iš tų datų yra ankstesnė, o po to – kas 5 metus, peržiūri šį reglamentą ir jo įgyvendinimą bei pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Tos peržiūros tikslais Komisija ypač įdėmiai išnagrinėja visus klausimus, kurie galėtų kilti dėl šio reglamento santykio su kitomis galiojančiomis Sąjungos priemonėmis.

20 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.




I PRIEDAS

Sąjungos atsakomosios priemonės pagal 8 straipsnį

1. Naujų arba padidintų muitų nustatymas, įskaitant didžiausio palankumo režimo lygio muitų pakartotinį nustatymą arba didesnių nei didžiausio palankumo režimo lygio muitų nustatymą, arba prekių importo ar eksporto papildomų mokesčių įvedimas, kuris gali prilygti, kai tai būtina, taikytinų tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su tarifų nuolaidomis, nevykdymui.

2. Apribojimų, taikomų prekių importui ar eksportui, įskaitant, kai tikslinga, prekes, kurioms taikoma eksporto kontrolė (apribojimams įgyvendinti pasitelkiant kvotas, importo ar eksporto licencijas arba kitas priemones), arba taikomų mokėjimui už prekes, įvedimas arba padidinimas, kuris gali prilygti, kai tai būtina, taikytinų tarptautinių įsipareigojimų nevykdymui.

3. Prekybos prekėmis apribojimų, įgyvendinamų priemonėmis, taikomomis prekių vežimui tranzitu, arba vidaus priemonėmis, taikomomis prekėms, įvedimas, kuris gali prilygti, kai tai būtina, taikytinų tarptautinių įsipareigojimų nevykdymui.

4. Toliau nurodytos priemonės, kurios gali prilygti, kai tai būtina, taikytinų tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su teise dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose, nevykdymui:

a) 

atitinkamos trečiosios valstybės prekių, paslaugų arba prekių tiekėjų ar paslaugų teikėjų pašalinimas iš viešųjų pirkimų procedūrų arba pasiūlymų, kurių daugiau kaip 50 proc. bendros vertės sudaro atitinkamos trečiosios valstybės kilmės prekių ar paslaugų, pašalinimas, išskyrus atvejus, kai atsižvelgiant į išskirtines konkretaus atvejo aplinkybes būtina nustatyti mažesnę procentinę dalį, ir su sąlyga, kad likusiai prekių ar paslaugų procentinei daliai netaikomi Sąjungos įsipareigojimai pagal Pasaulio Prekybos Organizacijos (PPO) sutartį dėl viešųjų pirkimų arba kitą susitarimą dėl viešųjų pirkimų, Sąjungos sudarytą su kita trečiąja valstybe nei atitinkama trečioji valstybė, arba

b) 

balų koregavimo ( 1 ) taikymas atitinkamos trečiosios valstybės prekių arba paslaugų pasiūlymams arba atitinkamos trečiosios valstybės prekių tiekėjų ar paslaugų teikėjų pasiūlymams.

5. Poveikį prekybai paslaugomis darančių priemonių nustatymas, kuris gali prilygti, kai tai būtina, taikytinų tarptautinių įsipareigojimų nevykdymui.

6. Poveikį tiesioginių užsienio investicijų prieigai prie Sąjungos darančių priemonių nustatymas, kuris gali prilygti, kai tai būtina, taikytinų tarptautinių įsipareigojimų nevykdymui.

7. Intelektinės nuosavybės teisių apsaugos arba jų komercinio naudojimo apribojimų nustatymas teisių subjektams, kurie yra atitinkamos trečiosios valstybės nacionaliniai subjektai, kuris gali prilygti, kai tai būtina, taikytinų tarptautinių įsipareigojimų dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, nevykdymui.

8. Apribojimų nustatymas bankininkystei, draudimui, patekimui į Sąjungos kapitalo rinkas ir kitai finansinių paslaugų veiklai kuris gali prilygti, kai tai būtina, taikytinų tarptautinių įsipareigojimų dėl finansinių paslaugų nevykdymui.

9. Galimybės pateikti Sąjungos rinkai prekes, kurios patenka į Sąjungos cheminių medžiagų teisės aktų taikymo sritį, apribojimų įvedimas ar padidinimas, kuris gali prilygti, kai tai būtina, taikytinų tarptautinių įsipareigojimų nevykdymui.

10. Galimybės pateikti Sąjungos rinkai prekes, kurios patenka į Sąjungos sanitarijos ir fitosanitarijos teisės aktų taikymo sritį, apribojimų įvedimas ar padidinimas, kuris gali prilygti, kai tai būtina, taikytinų tarptautinių įsipareigojimų nevykdymui.




II PRIEDAS

Kilmės ir nacionalinio subjektiškumo taisyklės

1. Prekės kilmė nustatoma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013 ( 2 ).

2. Paslaugos, įskaitant viešųjų pirkimų srityje teikiamą paslaugą, kilmė nustatoma pagal ją teikiančio fizinio ar juridinio asmens nacionalinį subjektiškumą.

Paslaugos teikėjo nacionalinis subjektiškumas yra:

a) 

fizinio asmens atveju – valstybė, kurios pilietis yra tas asmuo arba kurioje tas asmuo turi teisę nuolat gyventi;

b) 

juridinio asmens atveju – vienas iš šių atvejų:

i) 

jei paslauga teikiama ne per Sąjungoje įsteigtą komercinį vienetą – valstybė, kurioje juridinis asmuo yra įsisteigęs arba kitaip organizuotas pagal tos valstybės įstatymus ir kurios teritorijoje tas juridinis asmuo vykdo didelę verslo veiklos dalį;

ii) 

jei paslauga teikiama per Sąjungoje įsteigtą komercinį vienetą:

a) 

jei juridinis asmuo vykdo didelę verslo veiklos dalį tos valstybės narės, kurioje tas juridinis asmuo yra įsisteigęs, teritorijoje taip, kad yra tiesioginis ir realus ryšys su tos valstybės narės ekonomika, – ta valstybė narė, kurioje jis įsisteigęs, arba jei Sąjungos atsakomosios priemonės taikomos tam asmeniui, – fizinio ar juridinio asmens ar asmenų, kuriems nuosavybės teise priklauso arba kurių yra kontroliuojamas tas juridinis asmuo Sąjungoje, nacionalinis subjektiškumas arba nuolatinė gyvenamoji vieta;

b) 

jei paslaugą teikiantis juridinis asmuo nevykdo didelės savo verslo veiklos dalies taip, kad būtų tiesioginis ir realus ryšys su valstybės narės, kurioje jis įsisteigęs, ekonomika, – fizinių ar juridinių asmenų, kuriems jis nuosavybės teise priklauso arba kurie jį kontroliuoja, kilmės vieta.

Juridinis asmuo laikomas nuosavybės teise priklausančiu tam tikros valstybės asmenims, jei tos valstybės asmenims priklauso daugiau kaip 50 proc. jo akcinio kapitalo, ir laikomas kontroliuojamu tam tikros valstybės asmenų, jei tokie asmenys turi galią skirti daugumą jo direktorių ar kitu būdu teisiškai vadovauti jo veiklai.

3. Investicijos nacionalinis subjektiškumas yra:

a) 

jei didelė su investicija susijusios verslo veiklos dalis vykdoma tos valstybės narės, kurioje ta investicija daroma, teritorijoje taip, kad yra tiesioginis ir realus ryšys su tos valstybės narės ekonomika, – valstybės narės, kurioje daroma ta investicija, nacionalinis subjektiškumas, arba, jei Sąjungos atsakomosios priemonės taikomos fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuriam investicijos Sąjungoje priklauso nuosavybės teise arba kuris jas kontroliuoja, – to fizinio arba juridinio asmens nacionalinis subjektiškumas arba nuolatinė gyvenamoji vieta;

b) 

jei didelė su investicija susijusios verslo veiklos dalis nevykdoma taip, kad būtų tiesioginis ir realus ryšys su valstybės narės, kurioje daroma ta investicija, ekonomika, – fizinio ar juridinio asmens, kuriam ji priklauso nuosavybės teise arba kuris ją kontroliuoja, nacionalinis subjektiškumas.

Investicija laikoma nuosavybės teise priklausančia tam tikros valstybės asmenims, jei tos valstybės asmenims priklauso daugiau kaip 50 proc. jos akcinio kapitalo, ir laikoma kontroliuojama tam tikros valstybės asmenų, jei tokie asmenys turi galią skirti daugumą jos direktorių ar kitu būdu teisiškai vadovauti jos veiklai.

4. Atsižvelgiant į su prekyba susijusius intelektinės nuosavybės teisių aspektus, termino „nacionaliniai subjektai“ samprata yra tokia pati, kaip vartojama PPO Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), 1 straipsnio 3 dalyje ir būsimuose jos pakeitimuose.

Dėl šio reglamento padaryti du pareiškimai, kuriuos galima rasti OL C, C/2023/1340, 2023 12 7, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2023/1340/oj ir OL C, C/2023/1341, 2023 12 7, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2023/1341/oj.



( 1 ) Balų koregavimas – perkančiųjų organizacijų ar subjektų, vykdančių viešųjų pirkimų procedūras, įpareigojimas, atsižvelgiant į tam tikras išimtis, tam tikra procentine dalimi santykinai sumažinti pasiūlymo balus, jam skirtus įvertinus pasiūlymą, remiantis atitinkamuose viešųjų pirkimų dokumentuose apibrėžtais sutarties skyrimo kriterijais. Tais atvejais, kai vienintelis sutarties skyrimo kriterijus yra kaina arba išlaidos, balų koregavimas reiškia santykinį pasiūlymo teikėjo pasiūlytos kainos padidinimą tam tikra procentine dalimi, siekiant įvertinti pasiūlymus.

( 2 )  2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

Top