Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 02020R0464-20211125

    Consolidated text: 2020 m. kovo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/464, kuriuo nustatomos tam tikros Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/848 taikymo taisyklės, susijusios su dokumentais, kurie turi būti pateikti siekiant, kad atgaline data būtų pripažinti perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiai, su ekologiškų produktų gamyba ir su informacija, kurią turi pateikti valstybės narės (Tekstas svarbus EEE)Tekstas svarbus EEE

    Access initial legal act
    (

    Legal status of the document In force

    )

    ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2020/464/2021-11-25

    02020R0464 — LT — 25.11.2021 — 003.001

    Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

    ►B

    KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2020/464

    2020 m. kovo 26 d.

    kuriuo nustatomos tam tikros Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/848 taikymo taisyklės, susijusios su dokumentais, kurie turi būti pateikti siekiant, kad atgaline data būtų pripažinti perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiai, su ekologiškų produktų gamyba ir su informacija, kurią turi pateikti valstybės narės

    (Tekstas svarbus EEE)

    (OL L 098 2020.3.31, p. 2)

    Iš dalies keičiamas:

     

     

    Oficialusis leidinys

      Nr.

    puslapis

    data

    ►M1

    KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2020/2042 2020 m. gruodžio 11 d.

      L 420

    9

    14.12.2020

     M2

    KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/1849 2021 m. spalio 21 d.

      L 374

    10

    22.10.2021

     M3

    KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/1921 2021 m. lapkričio 4 d.

      L 391

    41

    5.11.2021



    ▼B

    KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2020/464

    2020 m. kovo 26 d.

    kuriuo nustatomos tam tikros Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/848 taikymo taisyklės, susijusios su dokumentais, kurie turi būti pateikti siekiant, kad atgaline data būtų pripažinti perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiai, su ekologiškų produktų gamyba ir su informacija, kurią turi pateikti valstybės narės

    (Tekstas svarbus EEE)



    I SKYRIUS

    PERĖJIMAS PRIE EKOLOGINĖS GAMYBOS

    1 straipsnis

    Dokumentai, kurie turi būti pateikti siekiant ankstesnio laikotarpio pripažinimo atgaline data

    1.  
    Taikydamas Reglamento (ES) 2018/848 10 straipsnio 3 dalies a punktą, veiklos vykdytojas valstybės narės, kurioje vykdoma veikla ir kurioje to veiklos vykdytojo valdai taikoma kontrolės sistema, kompetentingoms institucijoms pateikia susijusių kompetentingų institucijų išduotus oficialius dokumentus, įrodančius, kad žemės sklypams, dėl kurių prašoma pripažinti ankstesnį laikotarpį atgaline data, buvo taikomos priemonės, apibrėžtos programoje, įgyvendintoje pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 ( 1 ), ir kad tuose žemės sklypuose nebuvo naudoti kiti nei ekologinėje gamyboje leidžiami naudoti produktai ar medžiagos.
    2.  

    Taikydamas Reglamento (ES) 2018/848 10 straipsnio 3 dalies b punktą, veiklos vykdytojas valstybės narės, kurioje vykdoma veikla ir kurioje to veiklos vykdytojo valdai taikoma kontrolės sistema, kompetentingoms institucijoms pateikia toliau nurodytus dokumentus, įrodančius, kad žemės sklypai buvo natūralios gamtinės zonos arba žemės ūkio paskirties žemės plotai ir juose bent trejus metus nebuvo naudoti ekologinėje gamyboje pagal Reglamentą (ES) 2018/848 draudžiami produktai ar medžiagos:

    a) 

    žemėlapius, kuriuose aiškiai nurodyti visi žemės sklypai, dėl kurių teikiamas prašymas dėl pripažinimo atgaline data, informacija apie bendrą tų žemės sklypų plotą ir, jei taikoma, apie vykdomos gamybos pobūdį ir apimtį, taip pat tų sklypų geografinės buvimo vietos koordinatės, jei jos turimos;

    b) 

    kontrolės institucijos arba kontrolės įstaigos atliktą išsamią rizikos analizę, atliktą siekiant įvertinti, ar žemės sklype, dėl kurio teikiamas prašymas dėl pripažinimo atgaline data, bent trejus metus nebuvo naudoti produktai ar medžiagos, kurių negalima naudoti ekologinėje gamyboje, visų pirma atsižvelgiant į bendro ploto, su kuriuo susijęs prašymas, dydį ir į agronominę praktiką, kuri tuo laikotarpiu buvo taikoma kiekviename žemės sklype, dėl kurio teikiamas prašymas;

    c) 

    akredituotųjų laboratorijų atliktų dirvožemio ir (arba) augalų mėginių, kuriuos kontrolės institucija arba kontrolės įstaiga paėmė iš kiekvieno žemės sklypo, kuris, remiantis b punkte nurodyta išsamia rizikos analize, buvo nurodytas kaip galintis būti užterštas, nes buvo apdorotas produktais ir medžiagomis, kurių neleidžiama naudoti ekologinėje gamyboje, laboratorinės analizės rezultatus;

    d) 

    kontrolės institucijos arba kontrolės įstaigos patikrinimo ataskaitą, parengtą atlikus veiklos vykdytojo fizinį patikrinimą siekiant patikrinti apie žemės sklypus, dėl kurių teikiamas prašymas dėl pripažinimo atgaline data, surinktos informacijos nuoseklumą;

    e) 

    kitus susijusius dokumentus, kuriuos kontrolės institucija arba kontrolės įstaiga mano esant būtinus prašymui dėl pripažinimo atgaline data įvertinti;

    f) 

    kontrolės institucijos arba kontrolės įstaigos baigiamąjį raštišką pareiškimą, kuriame būtų nurodyta, ar pripažinimas atgaline data, kad ankstesnis laikotarpis yra perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio dalis, yra pagrįstas, ir būtų nurodyta, nuo kada kiekvienas susijęs žemės sklypas laikomas ekologišku, taip pat būtų nurodytas bendras žemės sklypų, dėl kurių atgaline data pripažįstamas laikotarpis, plotas.



    II SKYRIUS

    GYVULIAI



    1 SKIRSNIS

    GALVIJAI, AVYS, OŽKOS IR ARKLINIŲ ŠEIMOS GYVŪNAI

    2 straipsnis

    Minimalus žindymo motinos pienu laikotarpis

    Reglamento (ES) 2018/848 II priedo II dalies 1.4.1 punkto g papunktyje nurodytas minimalus laikotarpis, per kurį žindukliai žindomi, pageidautina – motinos pienu, yra:

    a) 

    galvijams ir arklinių šeimos gyvūnams: 90 dienų po gimimo;

    b) 

    avims ir ožkoms: 45 dienos po gimimo.

    3 straipsnis

    Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias uždarų patalpų ir lauko aikštelių plotas

    Galvijų, avių, ožkų ir arklinių šeimų gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias jiems skirtas uždarų patalpų ir lauko aikštelių plotas yra toks, koks nustatytas I priedo I dalyje.

    4 straipsnis

    Mažiausio uždarų patalpų ploto charakteristikos ir techniniai reikalavimai

    Bent pusę I priedo I dalyje galvijams, avims, ožkoms ir arklinių šeimos gyvūnams nustatyto mažiausio uždarų patalpų ploto sudaro kieta danga, t. y. ne lentelės arba grotelės.



    2 SKIRSNIS

    ELNINIŲ ŠEIMOS GYVŪNAI

    5 straipsnis

    Minimalus žindymo motinos pienu laikotarpis

    Reglamento (ES) 2018/848 II priedo II dalies 1.4.1 punkto g papunktyje nurodytas minimalus laikotarpis, per kurį elninių šeimos žindukliai žindomi, pageidautina – motinos pienu, yra 90 dienų po gimimo.

    6 straipsnis

    Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias lauko aikštelių plotas

    Elninių šeimos gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias jiems skirtas lauko aikštelių plotas yra toks, koks nustatytas I priedo II dalyje.

    7 straipsnis

    Aptvertų teritorijų arba aptvarų charakteristikos ir reikalavimai

    1.  
    Elninių šeimos gyvūnai laikomi aptvertose teritorijose arba aptvaruose, kuriuose gali ganytis, kai tik leidžia sąlygos.
    2.  
    Aptvertos teritorijos arba aptvarai sukonstruojami taip, kad skirtingų rūšių elninių šeimos gyvūnus prireikus būtų galima atskirti.
    3.  
    Kiekvieną aptvertą teritoriją arba aptvarą galima padalyti į dvi dalis arba kiekvienas jų ribojasi su kita aptverta teritorija arba aptvaru, kad būtų galima paeiliui atlikti kiekvienos dalies, aptvertos teritorijos arba aptvaro priežiūrą.

    8 straipsnis

    Priedangų ir diendaržių augmenijos reikalavimai ir jų charakteristikos

    1.  
    Elninių šeimos gyvūnams įrengiamos priedangos, kuriomis užtikrinama vizualinė apsauga ir apsauga nuo nepalankių oro sąlygų, pageidautina – gamtinės pastogės, kaip antai užtikrinant, kad aptvertoje teritorijoje arba aptvare būtų medžių ir krūmų grupių, į tą aptvertą teritoriją ar aptvarą patektų miškų teritorijos dalis arba pamiškės; jeigu tokios apsaugos neįmanoma pakankamai užtikrinti visus metus, įrengiamos dirbtinės pastogės.
    2.  
    Elninių šeimos gyvūnams skirtos aptvertos teritorijos arba aptvarai aprūpinami tokiais įrenginiais arba apželdinami tokia augmenija, kad gyvūnai galėtų valyti ragų odą.
    3.  
    Elninių šeimos gyvūnų patelėms vėlyvuoju nėštumo etapu ir dvi savaites po atsivedimo sudaromos sąlygos patekti į augmenija apaugusius plotus, kur jos galėtų paslėpti savo jauniklius.
    4.  
    Aptvertas teritorijas arba aptvarus juosiančios tvoros sukonstruojamos taip, kad elninių šeimos gyvūnai negalėtų ištrūkti.



    3 SKIRSNIS

    KIAULĖS

    9 straipsnis

    Minimalus žindymo motinos pienu laikotarpis

    Reglamento (ES) 2018/848 II priedo II dalies 1.4.1 punkto g papunktyje nurodytas minimalus laikotarpis, per kurį paršeliai žindukliai žindomi, pageidautina – motinos pienu, yra 40 dienų po gimimo.

    10 straipsnis

    Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias uždarų patalpų ir lauko aikštelių plotas

    Kiaulių laikymo tankis ir mažiausias joms skirtas uždarų patalpų ir lauko aikštelių plotas yra toks, koks nustatytas I priedo III dalyje.

    11 straipsnis

    Mažiausio uždarų patalpų ir lauko aikštelių ploto charakteristikos ir techniniai reikalavimai

    Bent pusę I priedo III dalyje nustatyto mažiausio uždarų patalpų ir lauko aikštelių ploto sudaro kieta danga, t. y. ne lentelės arba grotelės.

    12 straipsnis

    Diendaržių augmenijos reikalavimai ir charakteristikos

    1.  
    Įrengiami kiaulėms patrauklūs diendaržiai. Kai įmanoma, jie visų pirma įrengiami laukuose, kuriuose yra medžių ar miško.
    2.  
    Diendaržiuose sudaromos lauko sąlygos, iš jų taip pat suteikiama galimybė patekti į pastoges ir pasirūpinama priemonėmis, kurios leidžia reguliuoti kiaulių kūno temperatūrą.



    4 SKIRSNIS

    NAMINIAI PAUKŠČIAI

    13 straipsnis

    Terminų apibrėžtys

    Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

    a) 

    penimi naminiai paukščiai – mėsai auginami naminiai paukščiai;

    b) 

    pulkas (kalbant apie paukštidės dalis) – kartu laikomų paukščių, nemaišomų su kitų rūšių naminiais paukščiais, būrys, kuriam skirtos atskiros uždaros patalpos ir lauko aikštelės;

    c) 

    gaidžiukas – mėsai auginamas vištų dedeklių linijos vyriškos lyties viščiukas;

    d) 

    pularda – mėsai auginama rūšies Gallus gallus vištaitė, papjaunama sulaukusi ne mažiau kaip 120 dienų.

    14 straipsnis

    Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias uždarų patalpų ir lauko aikštelių plotas

    Naminių paukščių laikymo tankis ir mažiausias jiems skirtas uždarų patalpų ir lauko aikštelių plotas yra toks, koks nustatytas I priedo IV dalyje.

    15 straipsnis

    Paukštidžių charakteristikos ir techniniai reikalavimai

    1.  

    Paukštidės įrengiamos taip, kad visi paukščiai galėtų lengvai patekti į diendaržius. Šiuo tikslu taikomos šios taisyklės:

    a) 

    paukštidės išorinėje sienoje įrengiamos įėjimo (išėjimo) landos, per kurias patenkama tiesiai į diendaržius;

    b) 

    kiekviena įėjimo (išėjimo) landa yra paukščiams tinkamo dydžio;

    c) 

    paukščiai landas gali pasiekti be jokių kliūčių;

    d) 

    bendras paukštidės išorinėje sienoje esančių landų ilgis 100 m2 mažiausio uždarų paukštidės patalpų ploto naudingo ploto yra ne mažesnis kaip 4 m;

    e) 

    jei landos yra aukščiau grindų lygio, įrengiama rampa.

    2.  

    Paukštidėms su stoginėmis šios taisyklės:

    a) 

    išorinėse sienose tarp uždarų paukštidės patalpų ir stoginės ir tarp stoginės ir diendaržio įrengiamos įėjimo (išėjimo) landos, per kurias galima lengvai patekti atitinkamai į stoginę arba į diendaržį;

    b) 

    bendras landų iš uždarų paukštidės patalpų į stoginę ilgis 100 m2 mažiausio uždarų paukštidės patalpų ploto naudingo ploto yra ne mažesnis kaip 2 m, o bendras landų iš stoginės į daržinę ilgis 100 m2 mažiausio uždarų paukštidės patalpų ploto naudingo ploto yra ne mažesnis kaip 4 m;

    c) 

    apskaičiuojant I priedo IV dalyje nustatytą gyvūnų laikymo tankį ir mažiausią uždarų patalpų ir lauko aikštelių plotą naudingas stoginės plotas neįtraukiamas. Tačiau lauke esanti naminiams paukščiams skirto pastato papildoma stogu dengta dalis, izoliuota taip, kad joje nebūtų lauko sąlygų, gali būti įtraukiama apskaičiuojant I priedo IV dalyje nustatytą gyvūnų laikymo tankį ir mažiausią uždarų patalpų plotą, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

    i) 

    ta pastato dalis visiškai prieinama visą parą;

    ii) 

    ji atitinka Reglamento (ES) 2018/848 II priedo II dalies 1.6.1 ir 1.6.3 punktuose nustatytus reikalavimus;

    iii) 

    ji įrengta laikantis šios dalies a ir b punktuose stoginių landoms nustatytų reikalavimų;

    d) 

    naudingas stoginės plotas į Reglamento (ES) 2018/848 II priedo II dalies 1.9.4.4 punkto m papunktyje nurodytą penimiems naminiams paukščiams skirtų paukštidžių bendrą naudingą plotą neįtraukiamas.

    3.  

    Paukštidėse, kurios padalytos į atskiras dalis, kad būtų įkurdinti keli pulkai:

    a) 

    dalys atskiriamos taip, kad nebūtų sąlyčio su kitais pulkais ir kad skirtingiems pulkams priklausantys paukščiai paukštidėje negalėtų susimaišyti;

    b) 

    taikomi šie didžiausi pulko, kurį galima laikyti vienoje paukštidės dalyje, dydžiai:

    i) 

    3 000 tėvinių rūšies Gallus gallus paukščių;

    ii) 

    10 000 vištaičių;

    iii) 

    4 800 penimų rūšies Gallus gallus naminių paukščių;

    iv) 

    2 500 kaplūnų (kastruotų gaidžių);

    v) 

    4 000 pulardų;

    vi) 

    2 500 kalakutų;

    vii) 

    2 500 žąsų;

    viii) 

    Pekino ančių: 3 200 gaigalų arba 4 000 ančių;

    ix) 

    muskusinių ančių: 3 200 gaigalų arba 4 000 ančių,

    x) 

    mulardinių ančių: 3 200 gaigalų arba 4 000 ančių;

    xi) 

    5 200 perlinių vištų;

    c) 

    penimiems naminiams paukščiams, išskyrus rūšies Gallus Gallus naminius paukščius, skirtos dalys atskiriamos tvirtomis pertvaromis; šiomis tvirtomis pertvaromis nuo grindų iki stogo fiziškai visiškai atskiriama kiekviena paukštidės dalis;

    d) 

    tėviniams rūšies Gallus gallus paukščiams, vištoms dedeklėms, vištaitėms, gaidžiukams ir penimiems rūšies Gallus gallus naminiams paukščiams skirtos dalys atskiriamos tvirtomis pertvaromis, pusiau uždaromis pertvaromis arba tinklais ar tinkleliais.

    4.  

    Paukštidėse gali būti naudojamos daugiaaukštės sistemos. Taikomos šios daugiaaukščių sistemų naudojimo taisyklės:

    a) 

    daugiaaukštės sistemos gali būti naudojamos tik tėviniams rūšies Gallus gallus paukščiams, vištoms dedeklėms, vištaitėms, auginamoms kiaušiniams dėti, ir vištaitėms, iš kurių auginami tėviniai paukščiai ir gaidžiukai, auginti;

    b) 

    daugiaaukštes sistemas sudaro ne daugiau kaip trys aukštai naudingo ploto, įskaitant pirmą (ant žemės esantį) aukštą;

    c) 

    viršutiniai aukštai įrengiami taip, kad ant apatiniuose aukštuose esančių paukščių nebyrėtų mėšlas; juose įrengiama veiksminga mėšlo šalinimo sistema;

    d) 

    visi aukštai įrengiami taip, kad paukščius būtų lengva patikrinti;

    e) 

    daugiaaukštės sistemos įrengiamos taip, kad visi paukščiai galėtų laisvai judėti ir lengvai patekti į skirtingus aukštus arba į tarpinius plotus;

    f) 

    daugiaaukštės sistemos įrengiamos taip, kad visi paukščiai galėtų vienodai lengvai patekti į diendaržius.

    5.  
    Paukštidėse įrengiamos laktos ir (arba) pakeltos tupyklos. Laktos ir (arba) pakeltos tupyklos paukščiams prieinamos nuo ankstyvo amžiaus; jų matmenys ar proporcijos atitinka I priedo IV dalyje nurodytą būrio ir paukščių dydį.
    6.  
    Naminiams paukščiams gali būti įrengiamos kilnojamosios paukštidės su sąlyga, kad per auginimo ciklą jos būtų reguliariai perkeliamos siekiant užtikrinti, kad paukščiams būtų prieinama pakankamai augmenijos, ir bent jau prieš kiekvieną naują naminių paukščių partiją. I priedo IV dalies 4–9 skirsniuose nustatytas naminių paukščių laikymo tankis gali būti padidintas daugiausia iki 30 kg gyvojo svorio viename kvadratiniame metre, jeigu kilnojamosios paukštidės grindų plotas neviršija 150 m2.

    16 straipsnis

    Diendaržių augmenijos reikalavimai ir charakteristikos

    1.  
    Įrengiami naminiams paukščiams patrauklūs diendaržiai, kurie yra visiškai prieinami visiems paukščiams.
    2.  
    Paukštidžių, kurios padalytos į atskiras dalis, kad būtų įkurdinti keli pulkai, kiekvienai daliai skirti diendaržiai atskiriami siekiant užtikrinti, kad nebūtų sąlyčio su kitais pulkais ir kad skirtingiems pulkams priklausantys paukščiai nesusimaišytų.
    3.  
    Didžiąją naminiams paukščiams skirtų diendaržių ploto dalį dengia įvairių rūšių augmenija.
    4.  
    Visoje diendaržių teritorijoje paukščiams įrengiama pakankamai priedangų arba pastogių, arba joje turi būti pakankamai krūmų arba medžių, kad paukščiai galėtų tolygiai naudotis visu diendaržiu.
    5.  
    Diendaržių augmenija reguliariai prižiūrima, siekiant mažinti galimą maistingųjų medžiagų perteklių.
    6.  
    Diendaržių ribos yra ne toliau kaip už 150 m nuo artimiausios įėjimo (išėjimo) į paukštidę landos. Tačiau atstumą iki artimiausios įėjimo (išėjimo) į pastatą landos leidžiama padidinti iki 350 m, jei visoje diendaržio teritorijoje tolygiai išdėstyta pakankamai nuo nepalankių oro sąlygų ir plėšrūnų saugančių pastogių (ne mažiau kaip po keturias pastoges viename hektare). Žąsims skirtame diendaržyje sudaromos sąlygos šiems paukščiams lesti žolę.



    5 SKIRSNIS

    TRIUŠIAI

    17 straipsnis

    Minimalus žindymo motinos pienu laikotarpis

    Reglamento (ES) 2018/848 II priedo II dalies 1.4.1 punkto g papunktyje nurodytas minimalus laikotarpis, per kurį triušiai žindukliai žindomi, pageidautina – motinos pienu, yra 42 dienos po gimimo.

    18 straipsnis

    Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias uždarų patalpų ir lauko aikštelių plotas

    Triušių laikymo tankis ir mažiausias jiems skirtas uždarų patalpų ir lauko aikštelių plotas yra toks, koks nustatyta I priedo V dalyje.

    19 straipsnis

    Kilnojamųjų arba stacionarių statinių charakteristikos ir techniniai reikalavimai

    1.  
    Ganymo sezonu triušiai laikomi ganyklose įrengtuose kilnojamuosiuose arba stacionariuose statiniuose, iš kurių galima patekti į ganyklą.
    2.  
    Ne ganymo sezonu triušiai gali būti laikomi stacionariuose statiniuose, iš kurių galima patekti į lauko aptvarą su augmenija, pageidautina – ganyklų.
    3.  
    Ganyklose įrengti kilnojamieji statiniai perkeliami kuo dažniau, kad būtų kuo daugiau naudojamos ganyklos, ir įrengiami taip, kad triušiai galėtų ganytis ant žemės.

    20 straipsnis

    Uždarų patalpų ir lauko aikštelių charakteristikos ir techniniai reikalavimai

    1.  

    Stacionarių ir kilnojamųjų statinių uždaros patalpos įrengiamos taip, kad:

    a) 

    būtų pakankamo aukščio, kad visi triušiai galėtų stovėti stačiomis ausimis;

    b) 

    patalpose būtų galima apgyvendinti skirtingas triušių grupes ir išsaugoti veislių grynumą prieš triušius pradedant penėti;

    c) 

    dėl konkrečių su gyvūnų gerove susijusių priežasčių nuo grupės ribotą laikotarpį būtų galima atskirti patinus ir nėščias bei reprodukcijai skirtas triušių pateles su sąlyga, kad atskirti triušiai galėtų palaikyti akių kontaktą su kitais triušiais;

    d) 

    patelė galėtų palikti lizdą ir grįžti į jį pažindyti jauniklių;

    e) 

    patalpose:

    i) 

    visų kategorijų triušiams įrengiama pakankamai pastogių, įskaitant tamsias slėptuves;

    ii) 

    visoms patelėms sudaroma galimybė patekti į lizdus bent vieną savaitę prieš numatomą atsivedimo dieną ir bent iki jauniklių žindymo laikotarpio pabaigos;

    iii) 

    sudaroma galimybė į lizdus patekti pakankamam skaičiui jauniklių, vienai žindamai patelei su jaunikliais parūpinant ne mažiau kaip vieną lizdą;

    iv) 

    parūpinama triušiams graužti tinkamų medžiagų.

    2.  

    Įrenginių su stacionariais statiniais lauko aikštelė įrengiama taip, kad:

    a) 

    joje būtų pakankamas skaičius paaukštintų platformų, kurios būtų vienodai išdėstytos per visą mažiausią jos plotą;

    b) 

    ji būtų aptverta pakankamai aukštomis ir giliai įkastomis tvoromis, kad iš aikštelės nebūtų galima ištrūkti per tas tvoras peršokus arba po jomis pasirausus;

    c) 

    jeigu dalis lauko aikštelės padengta betonine danga, iš tos dalies turėtų būti lengva patekti į lauko aptvarą su augmenija. Jeigu tokios galimybės nėra, betonine danga padengtos dalies plotas negali būti įtraukiamas apskaičiuojant mažiausią lauko aikštelės plotą;

    d) 

    lauko aikštelėje:

    i) 

    visų kategorijų triušiams įrengiama pakankamai pastogių, įskaitant tamsias slėptuves;

    ii) 

    parūpinama triušiams graužti tinkamų medžiagų.

    21 straipsnis

    Diendaržių augmenijos reikalavimai ir charakteristikos

    1.  
    Lauko aptvarų augmenija reguliariai prižiūrima taip, kad būtų patraukli triušiams.
    2.  
    Ganymo laikotarpiu vykdoma nuolatinė ganyklų rotacija ir tokia ganyklų priežiūra, kad triušių ganymas vyktų kuo optimaliau.



    III SKYRIUS

    AKVAKULTŪROS GYVŪNAI

    22 straipsnis

    Konkrečioms akvakultūros gyvūnų rūšims arba rūšių grupėms taikomos išsamios taisyklės

    Akvakultūros gyvūnus auginantys veiklos vykdytojai laikosi II priede nustatytų konkrečioms akvakultūros gyvūnų rūšims arba rūšių grupėms taikomų išsamių taisyklių, susijusių su akvakultūros gyvūnų laikymo tankiu ir konkrečiomis auginimo ir atskyrimo sistemų charakteristikomis.



    IV SKYRIUS

    PERDIRBTAS MAISTAS IR PAŠARAI

    23 straipsnis

    Leidžiami maisto produktų perdirbimo metodai

    1.  
    Ekologinėje gamyboje leidžiama naudoti tik tuos maisto produktų perdirbimo metodus, kurie atitinka Reglamento (ES) 2018/848 II skyriuje nustatytus principus, visų pirma 7 straipsnyje nustatytus ekologiškų maisto produktų perdirbimui taikomus atitinkamus konkrečius principus, to reglamento III skyriuje nustatytas atitinkamas taisykles ir to reglamento II priedo IV dalyje nustatytas išsamias gamybos taisykles.
    2.  

    Nepažeidžiant Reglamento (ES) 2018/848 II priedo VI dalies 3 punkto, taikyti gamybos naudojant jonitinę ir adsorbcinę dervą metodus leidžiama ruošiant šių produktų ekologiškas žaliavas:

    a) 

    produktų, nurodytų atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 609/2013 1 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, jeigu taikyti tuos metodus būtina siekiant atitikti tame reglamente ir pagal to reglamento 11 straipsnio 1 dalį priimtuose aktuose atitinkamiems produktams nustatytus reikalavimus, arba

    b) 

    pagal Direktyvą 2006/125/EB reglamentuojamų produktų, jeigu taikyti tuos metodus būtina siekiant atitikti tos direktyvos reikalavimus.

    3.  
    Kai valstybė narė mano, kad reikėtų įvertinti, ar konkretus metodas atitinka 1 dalyje nurodytus principus ir taisykles, arba kad į šį reglamentą reikėtų įtraukti tam tikras konkrečias to metodo naudojimo sąlygas, ji gali paprašyti Komisijos atlikti tokį įvertinimą. Tuo tikslu ji perduoda Komisijai ir kitoms valstybėms narėms dokumentus, kuriuose nurodomi tokios atitikties motyvai arba tos konkrečios sąlygos, ir užtikrina, kad tie dokumentai būtų viešai prieinami laikantis Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų dėl duomenų apsaugos.

    Komisija reguliariai skelbia visus pirmoje pastraipoje nurodytus prašymus.

    4.  
    Komisija atlieka 3 dalyje nurodytų dokumentų analizę. Jeigu atlikusi analizę Komisija prieina prie išvados, kad dokumentuose apibūdintas metodas atitinka 1 dalyje nurodytus principus ir taisykles, Komisija iš dalies pakeičia šį reglamentą, siekdama aiškiai suteikti leidimą naudoti dokumentuose nurodytą metodą arba į šį reglamentą įtraukti konkrečias jo naudojimo sąlygas.
    5.  
    Komisija peržiūri leidimus naudoti ekologiškų maisto produktų perdirbimo metodus, įskaitant jų apibūdinimą ir naudojimo sąlygas, vos tik gaunama naujų įrodymų arba kai jų pateikia valstybė narė.

    24 straipsnis

    Leidžiami pašarų perdirbimo metodai

    1.  
    Ekologinėje gamyboje leidžiama naudoti tik tuos pašarų perdirbimo metodus, kurie atitinka Reglamento (ES) 2018/848 II skyriuje nustatytus principus, visų pirma 8 straipsnyje nustatytus ekologiškų pašarų perdirbimui taikomus atitinkamus konkrečius principus, to reglamento III skyriuje nustatytas atitinkamas taisykles ir to reglamento II priedo V dalyje nustatytas išsamias gamybos taisykles ir kuriais nėra atkuriamos perdirbant ir saugant ekologiškus pašarus prarastos savybės, nėra ištaisomi aplaidumo perdirbant rezultatai arba kurie kitaip neklaidina dėl tikrojo šių produktų pobūdžio.
    2.  
    Kai valstybė narė mano, kad reikėtų įvertinti, ar konkretus metodas atitinka 1 dalyje nurodytus principus ir taisykles, arba kad į šį reglamentą reikėtų įtraukti tam tikras konkrečias to metodo naudojimo sąlygas, ji gali paprašyti Komisijos atlikti tokį įvertinimą. Tuo tikslu ji perduoda Komisijai ir kitoms valstybėms narėms dokumentus, kuriuose nurodomi tokios atitikties motyvai arba tos konkrečios sąlygos, ir užtikrina, kad tie dokumentai būtų viešai prieinami laikantis Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų dėl duomenų apsaugos.

    Komisija reguliariai skelbia visus pirmoje pastraipoje nurodytus prašymus.

    3.  
    Komisija atlieka 2 dalyje nurodytų dokumentų analizę. Jeigu atlikusi analizę Komisija prieina prie išvados, kad dokumentuose apibūdintas metodas atitinka 1 dalyje nurodytus principus ir taisykles, Komisija iš dalies pakeičia šį reglamentą, siekdama aiškiai suteikti leidimą naudoti dokumentuose nurodytą metodą arba į šį reglamentą įtraukti konkrečias jo naudojimo sąlygas.
    4.  
    Komisija peržiūri leidimus naudoti ekologiškų pašarų perdirbimo metodus, įskaitant jų apibūdinimą ir naudojimo sąlygas, vos tik gaunama naujų įrodymų arba kai jų pateikia valstybė narė.



    V SKYRIUS

    INFORMACIJA APIE GALIMYBĘ RINKOJE GAUTI EKOLOGIŠKOS IR PERĖJIMO PRIE EKOLOGINĖS GAMYBOS LAIKOTARPIO AUGALŲ DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS, EKOLOGIŠKAI AUGINAMŲ GYVŪNŲ IR EKOLOGINĖS AKVAKULTŪROS GYVŪNŲ JAUNIKLIŲ

    25 straipsnis

    Informacija, kurią turi pateikti valstybės narės

    1.  
    Valstybės narės teikia informaciją pagal Reglamento (ES) 2018/848 53 straipsnio 6 dalies a punktą naudodamosi reglamento 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta duomenų baze ir 26 straipsnio 2 dalyje bei, kai taikoma, 26 straipsnio 3 dalyse nurodytomis sistemomis, laikydamosi šio reglamento III priedo I dalyje nustatytų specifikacijų.
    2.  
    Valstybės narės teikia informaciją pagal Reglamento (ES) 2018/848 53 straipsnio 6 dalies b punktą, susijusią su nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, taikytomis remiantis to reglamento II priedo I dalies 1.8.5 punktu ir to priedo II dalies 1.3.4.3 ir 1.3.4.4 punktais, laikydamosi šio reglamento III priedo II dalyje nustatytų specifikacijų.
    3.  
    Atsakydamos į klausimyną, kurį valstybėms narėms kasmet pateikia Komisija, valstybės narės teikia informaciją pagal Reglamento (ES) 2018/848 53 straipsnio 6 dalies c punktą apie galimybę Sąjungos rinkoje gauti naminiams paukščiams ir kiaulėms skirtų ekologiškų baltyminių pašarų ir apie leidimus, suteiktus pagal to reglamento II priedo II dalies 1.9.3.1 punkto c papunktį ir 1.9.4.2 punkto c papunktį.
    4.  
    1, 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija teikiama Komisijos nustatytu formatu ir naudojantis Komisijos suteikta sistema. ►M1  Ta informacija kiekvienais metais pateikiama iki birželio 30 d., pirmą kartą ji turi būti pateikta iki 2023 m. birželio 30 d. už 2022 metus. ◄
    5.  
    Iš valstybių narių pagal Reglamento (ES) 2018/848 53 straipsnio 6 dalį gauta informacija, nurodyta 1 ir 2 dalyse, įtraukiama į to reglamento 26 straipsnio 1 dalyje nurodytą duomenų bazę ir į 26 straipsnio 2 dalyje nurodytas sistemas ir, jei tinka, į 26 straipsnio 3 dalyje nurodytas sistemas.



    VI SKYRIUS

    BAIGIAMOSIOS IR PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

    26 straipsnis

    Pereinamojo laikotarpio nuostatos

    1.  
    Nukrypstant nuo šio reglamento II skyriaus 3 skirsnio, valdos arba gamybos vienetai, kuriuose kiaulės laikomos patalpose, kurios buvo pastatytos, atnaujintos arba pradėtos naudoti iki šio reglamento taikymo pradžios dienos laikantis reglamentų (EB) Nr. 834/2007 ir (EB) Nr. 889/2008 ir kuriuose būtina atlikti išorės įrenginių kapitalinę rekonstrukciją siekiant laikytis šio reglamento 11 straipsnyje nustatyto reikalavimo, kad bent pusę lauko aikštelės ploto sudarytų kieta danga, tą straipsnį turi atitikti ►M1  ne vėliau kaip nuo 2030 m. sausio 1 d. ◄
    2.  
    Nukrypstant nuo šio reglamento II skyriaus 4 skirsnio, valdos arba gamybos vienetai, kuriuose paukštidės buvo pastatytos, atnaujintos arba pradėtos naudoti iki šio reglamento taikymo pradžios dienos laikantis reglamentų (EB) Nr. 834/2007 ir (EB) Nr. 889/2008 ir kuriuose būtina atlikti gyvūnams skirtų patalpų renovaciją, kad būtų laikomasi šio reglamento 15 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyto reikalavimo dėl landų iš uždarų patalpų į stoginę bendro ilgio, tą punktą turi atitikti ►M1  ne vėliau kaip nuo 2025 m. sausio 1 d. ◄
    3.  
    Nukrypstant nuo šio reglamento II skyriaus 4 skirsnio, valdos arba gamybos vienetai, kuriuose paukštidės su lauke esančia pastato dalimi buvo pastatytos, atnaujintos arba pradėtos naudoti iki šio reglamento taikymo pradžios dienos laikantis reglamentų (EB) Nr. 834/2007 ir (EB) Nr. 889/2008 ir kuriuose būtina iš esmės sumažinti viduje laikomų gyvūnų tankį arba renovuoti pastatus, kad būtų laikomasi šio reglamento I priedo IV dalyje nustatytų gyvūnų laikymo tankio ir mažiausių uždarų patalpų ploto apskaičiavimo reikalavimų, kartu laikantis 15 straipsnio 2 dalies c punkto, tas nuostatas turi atitikti ►M1  ne vėliau kaip nuo 2025 m. sausio 1 d. ◄
    4.  
    Nukrypstant nuo šio reglamento II skyriaus 4 skirsnio, valdos arba gamybos vienetai, kuriuose paukštidės buvo pastatytos, atnaujintos arba pradėtos naudoti iki šio reglamento taikymo pradžios dienos laikantis reglamentų (EB) Nr. 834/2007 ir (EB) Nr. 889/2008 ir kuriuose būtina atlikti gyvūnams skirtų patalpų renovaciją arba pakeisti įrangą, kad būtų laikomasi šio reglamento 15 straipsnio 3 dalies c punkte nustatytų tvirtos pertvaros reikalavimų arba šio reglamento 15 straipsnio 5 dalyje nustatyto laktų arba pakeltų tupyklų reikalavimo, tas nuostatas turi atitikti ►M1  ne vėliau kaip nuo 2025 m. sausio 1 d. ◄
    5.  
    Nukrypstant nuo šio reglamento II skyriaus 4 skirsnio, valdos arba gamybos vienetai, kuriuose daugiaaukštės paukštidės buvo pastatytos, atnaujintos arba pradėtos naudoti iki šio reglamento taikymo pradžios dienos laikantis reglamentų (EB) Nr. 834/2007 ir (EB) Nr. 889/2008 ir kuriuose būtina atlikti gyvūnams skirtų patalpų kapitalinį atnaujinimą arba pakeisti įrangą, kad būtų laikomasi atitinkamuose šio reglamento 15 straipsnio 4 dalies b ir c punktuose nustatytų didžiausio aukštų skaičiaus ir mėšlo šalinimo sistemos reikalavimų, tuos punktus turi atitikti ►M1  ne vėliau kaip nuo 2030 m. sausio 1 d. ◄
    6.  
    Nukrypstant nuo šio reglamento II skyriaus 4 skirsnio, valdos arba gamybos vienetai, kuriuose paukštidės su diendaržiais, kurių ribos yra toliau kaip už 150 m nuo artimiausios įėjimo (išėjimo) į paukštidę landos, buvo pastatytos, atnaujintos arba pradėtos naudoti iki šio reglamento taikymo pradžios dienos laikantis reglamentų (EB) Nr. 834/2007 ir (EB) Nr. 889/2008 ir kuriuose būtina atlikti didelių patalpų konstrukcijos pritaikymo darbų arba papildomai įsigyti žemės, kad būtų laikomasi šio reglamento 16 straipsnio 6 dalyje nustatyto didžiausio atstumo reikalavimo, tą nuostatą turi atitikti ►M1  ne vėliau kaip nuo 2030 m. sausio 1 d. ◄
    7.  
    Nukrypstant nuo šio reglamento I priedo IV dalies 2 skirsnio, valdos arba gamybos vienetai, kuriuose vištaitės auginamos paukštidėse, kurios buvo pastatytos, atnaujintos arba pradėtos naudoti iki šio reglamento taikymo pradžios dienos laikantis reglamentų (EB) Nr. 834/2007 ir (EB) Nr. 889/2008 ir kuriuose būtina atlikti didelių paukštidžių konstrukcijos pritaikymo darbų arba papildomai įsigyti žemės, kad būtų laikomasi šio reglamento I priedo IV dalies 2 skirsnyje nustatytų taisyklių, šio reglamento I priedo IV dalies 2 skirsnyje nustatytus vištaičių ir gaidžiukų laikymo tankio ir mažiausio jiems skirto ploto uždarose patalpose ir lauko aikštelėse reikalavimus turi atitikti ►M1  ne vėliau kaip nuo 2030 m. sausio 1 d. ◄

    27 straipsnis

    Įsigaliojimas ir taikymas

    Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    ▼M1

    Jis taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d.

    ▼B

    Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.



    I PRIEDAS

    TAISYKLĖS DĖL GYVŪNŲ LAIKYMO TANKIO IR MAŽIAUSIO GYVŪNAMS SKIRTO PLOTO UŽDAROSE PATALPOSE IR LAUKO AIKŠTELĖSE, KAIP NURODYTA II SKYRIUJE

    I dalis. Galvijų, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias jiems skirtas plotas uždarose patalpose ir lauko aikštelėse, kaip nurodyta 3 straipsnyje

    1.   Galvijai



     

    Uždara patalpa

    (grynasis gyvūnams skirtas plotas)

    Lauko aikštelė

    (judėjimo vietos, išskyrus ganyklas, plotas)

     

    Mažiausias gyvasis svoris (kg)

    m2 vienam gyvūnui

    m2 vienam gyvūnui

     

    Iki 100

    1,5

    1,1

    Iki 200

    2,5

    1,9

    Iki 350

    4,0

    3

    Daugiau kaip 350

    5, ne mažiau kaip 1 m2/100 kg

    3,7, ne mažiau kaip 0,75 m2/100 kg

    Pieninės karvės

     

    6

    4,5

    Veisliniai buliai

     

    10

    30

    2.   Avys ir ožkos



     

    Uždara patalpa

    (grynasis gyvūnams skirtas plotas)

    Lauko aikštelė

    (judėjimo vietos, išskyrus ganyklas, plotas)

     

    m2 vienam gyvūnui

    m2 vienam gyvūnui

    Avys

    1,5

    2,5

    Ėriukai

    0,35

    0,5

    Ožkos

    1,5

    2,5

    Ožiukai

    0,35

    0,5

    3.   Arklinių šeimos gyvūnai



     

    Uždara patalpa

    (grynasis gyvūnams skirtas plotas)

    Lauko aikštelė

    (judėjimo vietos, išskyrus ganyklas, plotas)

     

    Mažiausias gyvasis svoris (kg)

    m2 vienam gyvūnui [gardų dydis pagal arklių aukštį]

    m2 vienam gyvūnui

    Veisliniai ir penimi arklinių šeimos gyvūnai

    Iki 100

    1,5

    1,1

    Iki 200

    2,5

    1,9

    Iki 350

    4,0

    3

    Daugiau kaip 350

    5, ne mažiau kaip 1 m2/100 kg

    3,7, ne mažiau kaip 0,75 m2/100 kg

    II dalis. Elninių šeimos gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias jiems skirtas plotas lauko aikštelėse, kaip nurodyta 6 straipsnyje



    Elninių šeimos gyvūnų

    rūšis

    Mažiausias vienos aptvertos teritorijos ar aptvaro lauko aikštelės plotas

    Gyvūnų laikymo tankis: didžiausias suaugusių gyvūnų skaičius (*1) viename ha

    Dėmėtieji elniai

    Cervus nippon

    1 ha

    15

    Danieliai

    Dama dama

    1 ha

    15

    Taurieji elniai

    Cervus elaphus

    2 ha

    7

    Dovydo elniai

    Elaphurus davidianus

    2 ha

    7

    Daugiau nei viena elninių šeimos gyvūnų rūšis

    3 ha

    7, jei bandoje yra tauriųjų elnių ar Dovydo elnių;

    15, jei bandoje nėra nei tauriųjų elnių, nei Dovydo elnių
    (*1)   

    Du jaunesni kaip 18 mėnesių elninių šeimos gyvūnai skaičiuojami kaip vienas elninių šeimos gyvūnas.

    III dalis. Kiaulių laikymo tankis ir mažiausias joms skirtas plotas uždarose patalpose ir lauko aikštelėse, kaip nurodyta 10 straipsnyje



     

     

    Uždara patalpa (grynasis kiaulėms skirtas plotas – vidaus plotas, apimantis girdytuves, bet neapimantis lovių, kuriuose kiaulės negali gulėti)

    Lauko aikštelė

     

    Mažiausias gyvasis svoris (kg)

    m2 vienam gyvūnui

    m2 vienam gyvūnui

    Žindamos paršavedės su paršeliais iki nujunkymo

     

    7,5 kiekvienai paršavedei

    2,5

    Penimos kiaulės

    Nujunkyti paršeliai, auginamos kiaulės, kiaulaitės, auginami kuiliai

    Ne daugiau kaip 35 kg

    0,6

    0,4

    Daugiau kaip 35 kg, bet ne daugiau kaip 50 kg

    0,8

    0,6

    Daugiau kaip 50 kg, bet ne daugiau kaip 85 kg

    1,1

    0,8

    Daugiau kaip 85 kg, bet ne daugiau kaip 110 kg

    1,3

    1

    Daugiau kaip 110 kg

    1,5

    1,2

    Veislinės kiaulės

    Nujunkytos paršingos paršavedės

     

    2,5

    1,9

    Kuiliai

    (kiaulių veisliniai patinai)

     

    6

    10, jei gardai naudojami kergimui

    8

    IV dalis. Naminių paukščių laikymo tankis ir mažiausias jiems skirtas plotas uždarose patalpose ir lauko aikštelėse, kaip nurodyta 14 straipsnyje ir 15 straipsnio 2 dalies c punkte bei 6 dalyje, ir laktos arba pakeltos tupyklos, kaip nurodyta 15 straipsnio 5 dalyje

    1.   Tėviniai rūšies Gallus gallus paukščiai, skirti periniams kiaušiniams, iš kurių bus perimos vištos dedeklės, gauti ir tėviniai rūšies Gallus gallus paukščiai, skirti periniams kiaušiniams, iš kurių bus perimi penimi rūšies Gallus gallus paukščiai, gauti:



    Amžius

    ≥ 18 savaičių

    Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias plotas uždaroje patalpoje

    Didžiausias veislinių paukščių skaičius viename uždaros paukštidės patalpos naudingo ploto m2

    6

    Veisliniams paukščiams, iš kurių kiaušinių bus perimos vištos dedeklės, skirtos laktos

    Mažiausias laktos cm skaičius vienam paukščiui

    18

    Lizdai

    7 paukščių patelės viename lizde arba, jei lizdai bendri, – 120 cm2 vienai paukščių patelei

    Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias plotas lauko aikštelėje

    Mažiausias vienam paukščiui skirtas plotas (m2) lauko aikštelėje

    4

    2.   Vištaitės ir gaidžiukai:



    Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias plotas uždaroje patalpoje

    Gyvūnų laikymo tankis viename uždaros paukštidės patalpos naudingo ploto m2

    21 kg gyvojo svorio viename m2

    Laktos ir (arba) pakeltos tupyklos

    Bet koks laktų ir (arba) pakeltų tupyklų derinys,

    vienam paukščiui numatant ne mažiau kaip 10 cm laktos

    arba

    ne mažiau kaip 100 cm2 pakeltos tupyklos

    Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias plotas lauko aikštelėje

    Mažiausias vienam paukščiui skirtas plotas (m2) lauko aikštelėje

    1

    3.   Vištos dedeklės, įskaitant dvejopam tikslui – mėsai ir kiaušiniams – skirtų linijų vištas:



    Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias plotas uždaroje patalpoje

    Didžiausias paukščių skaičius viename uždaros paukštidės patalpos naudingo ploto m2

    6

    Laktos

    Mažiausias laktos cm skaičius vienam paukščiui

    18

    Lizdai

    7 vištos dedeklės viename lizde arba, jei lizdai bendri, – 120 cm2 vienai vištai dedeklei

    Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias plotas lauko aikštelėje

    Mažiausias vienam paukščiui skirtas plotas (m2) lauko aikštelėje

    4

    4.   Penimi rūšies Gallus gallus naminiai paukščiai:



    Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias plotas uždaroje patalpoje

    Gyvūnų laikymo tankis viename uždaros paukštidės patalpos naudingo ploto m2

    21 kg gyvojo svorio viename m2

    Laktos ir (arba) pakeltos tupyklos

    Bet koks laktų ir (arba) pakeltų tupyklų derinys,

    vienam paukščiui užtikrinant ne mažiau kaip 5 cm laktos

    arba ne mažiau kaip 25 cm2 pakeltos tupyklos

    Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias plotas stacionarios paukštidės lauko aikštelėje

    Mažiausias vienam paukščiui skirtas plotas (m2) lauko aikštelėje

    4

    Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias plotas kilnojamosios paukštidės lauko aikštelėje

    Mažiausias vienam paukščiui skirtas plotas (m2) lauko aikštelėje

    2,5

    5.   Penimi rūšies Gallus gallus naminiai paukščiai: kaplūnai (kastruoti gaidžiai) ir pulardos:



    Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias plotas uždaroje patalpoje

    Gyvūnų laikymo tankis viename uždaros paukštidės patalpos naudingo ploto m2

    21 kg gyvojo svorio viename m2

    Laktos ir (arba) pakeltos tupyklos

    Bet koks laktų ir (arba) pakeltų tupyklų derinys,

    vienam paukščiui užtikrinant ne mažiau kaip 5 cm laktos

    arba ne mažiau kaip 25 cm2 pakeltos tupyklos

    Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias plotas lauko aikštelėje

    Mažiausias vienam paukščiui skirtas plotas (m2) lauko aikštelėje

    4

    6.   Penimi naminiai paukščiai, išskyrus rūšies Gallus gallus naminius paukščius: rūšies Meleagris gallopavo kalakutai, tiekiami rinkai nepadalyti, skirti kepti arba supjaustyti į gabalus:



    Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias plotas uždaroje patalpoje

    Gyvūnų laikymo tankis viename uždaros paukštidės patalpos naudingo ploto m2

    21 kg gyvojo svorio viename m2

    Laktos ir (arba) pakeltos tupyklos

    Bet koks laktų ir (arba) pakeltų tupyklų derinys,

    vienam paukščiui numatant ne mažiau kaip 10 cm laktos

    arba ne mažiau kaip 100 cm2 pakeltos tupyklos

    Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias plotas lauko aikštelėje

    Mažiausias vienam paukščiui skirtas plotas (m2) lauko aikštelėje

    10

    7.   Penimi naminiai paukščiai, išskyrus rūšies Gallus gallus naminius paukščius: rūšies Anser anser domesticus žąsys:



    Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias plotas uždaroje patalpoje

    Gyvūnų laikymo tankis viename uždaros paukštidės patalpos naudingo ploto m2

    21 kg gyvojo svorio viename m2

    Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias plotas lauko aikštelėje

    Mažiausias vienam paukščiui skirtas plotas (m2) lauko aikštelėje

    15

    8.   Penimi naminiai paukščiai, išskyrus rūšies Gallus gallus naminius paukščius: porūšio Anas platyrhynchos domesticus Pekino antys, rūšies Cairina moschata muskusinės antys ir jų hibridai ir rūšių Cairina moschata × Anas platyrhynchos mulardinės antys:



    Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias plotas uždaroje patalpoje

    Gyvūnų laikymo tankis viename uždaros paukštidės patalpos naudingo ploto m2

    21 kg gyvojo svorio viename m2

    Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias plotas lauko aikštelėje

    Mažiausias vienam paukščiui skirtas plotas (m2) lauko aikštelėje

    4,5

    9.   Penimi naminiai paukščiai, išskyrus rūšies Gallus gallus naminius paukščius: porūšio Numida meleagris f. Domestica perlinės vištos:



    Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias plotas uždaroje patalpoje

    Gyvūnų laikymo tankis viename naudojamo uždaros paukštidės patalpos naudingo ploto m2

    21 kg gyvojo svorio viename m2

    Laktos ir (arba) pakeltos tupyklos

    Bet koks laktų ir (arba) pakeltų tupyklų derinys,

    vienam paukščiui užtikrinant ne mažiau kaip 5 cm laktos

    arba ne mažiau kaip 25 cm2 pakeltos tupyklos

    Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias plotas lauko aikštelėje

    Mažiausias vienam paukščiui skirtas plotas (m2) lauko aikštelėje

    4

    V dalis. Triušių laikymo tankis ir mažiausias jiems skirtas plotas uždarose patalpose ir lauko aikštelėse, kaip nurodyta 18 straipsnyje

    1.   Uždaroje patalpoje



     

    Uždara patalpa

    (grynasis vienam gyvūnui skirtas naudingas plotas, išskyrus platformas, m2 vienam gyvūnui) kaip poilsio vieta

    Stacionarūs statiniai

    Uždara patalpa

    (grynasis vienam gyvūnui skirtas naudingas plotas, išskyrus platformas, m2 vienam gyvūnui) kaip poilsio vieta

    Kilnojamieji statiniai

    Žindamos patelės su jaunikliais iki nujunkymo

    0,6 m2 vienai patelei su jaunikliais, jei patelės gyvasis svoris mažesnis nei 6 kg

    0,72 m2 vienai patelei su jaunikliais, jei patelės gyvasis svoris didesnis nei 6 kg

    0,6 m2 vienai patelei su jaunikliais, jei patelės gyvasis svoris mažesnis nei 6 kg

    0,72 m2 vienai patelei su jaunikliais, jei patelės gyvasis svoris didesnis nei 6 kg

    Nėščios ir reprodukcijai skirtos triušių patelės

    0,5 m2 vienai nėščiai ar reprodukcijai skirtai patelei, jei gyvasis svoris mažesnis nei 6 kg

    0,62 m2 vienai nėščiai ar reprodukcijai skirtai patelei, jei gyvasis svoris didesnis nei 6 kg

    0,5 m2 vienai nėščiai ar reprodukcijai skirtai patelei, jei gyvasis svoris mažesnis nei 6 kg

    0,62 m2 vienai nėščiai ar reprodukcijai skirtai patelei, jei gyvasis svoris didesnis nei 6 kg

    Penimi triušiai nuo nujunkymo iki skerdimo

    Pakaitiniai triušiai (nuo penėjimo pabaigos iki 6 mėnesių)

    0,2

    0,15

    Suaugę patinai

    0,6

    1, jei pas patiną įleidžiama patelė kergti

    0,6

    1, jei pas patiną įleidžiama patelė kergti

    2.   Lauko aikštelėje



     

    Lauko aikštelė (lauko aptvaras su augmenija, pageidautina ganyklų)

    (grynasis vienam gyvūnui skirtas naudingas plotas, išskyrus platformas, m2 vienam gyvūnui)

    Stacionarūs statiniai

    Lauko aikštelė

    (grynasis vienam gyvūnui skirtas naudingas plotas, išskyrus platformas, m2 vienam gyvūnui)

    Kilnojamieji statiniai

    Žindamos patelės su jaunikliais iki nujunkymo

    2,5 m2 vienai patelei su jaunikliais

    2,5 m2 vienai patelei su jaunikliais

    Nėščios/reprodukcijai skirtos patelės

    2,5

    2,5

    Penimi triušiai nuo nujunkymo iki skerdimo

    Pakaitiniai triušiai (nuo penėjimo pabaigos iki 6 mėnesių)

    0,5

    0,4

    Suaugę patinai

    2,5

    2,5



    II PRIEDAS

    22 STRAIPSNYJE NURODYTOS SU AKVAKULTŪROS GYVŪNŲ LAIKYMO TANKIU IR KONKREČIOMIS AUGINIMO IR ATSKYRIMO SISTEMŲ CHARAKTERISTIKOMIS SUSIJUSIOS IŠSAMIOS TAISYKLĖS

    I dalis. Gėlame vandenyje auginamos lašišažuvės

    Šlakiai (Salmo trutta) – vaivorykštiniai upėtakiai (Oncorhynchus mykiss) – amerikinės palijos (Salvelinus fontinalis) – atlantinės lašišos (Salmo salar) – arktinės palijos (Salvelinus alpinus) – europiniai kiršliai (Thymallus thymallus) – amerikiniai ežeriniai upėtakiai (Salvelinus namaycush) – dunojinės lašišos (Hucho hucho)



    Auginimo sistemos

    Ūkių auginimo sistemos turi būti aprūpinamos iš atvirų sistemų. Srovės greitis turi būti toks, kad deguonies koncentracija ištekliams skirtame vandenyje būtų ne mažesnė kaip 60 %, kad žuvys jaustųsi gerai ir būtų pašalinamos ūkių nuotekos.

    Didžiausias žuvų laikymo tankis

    Lašišažuvių rūšių, neišvardytų toliau, – 15 kg/m3

    Atlantinių lašišų – 20 kg/m3

    Šlakių ir vaivorykštinių upėtakių – 25 kg/m3

    Arktinių palijų – 25 kg/m3

    II dalis. Jūros vandenyje auginamos lašišažuvės

    Atlantinės lašišos (Salmo salar), šlakiai (Salmo trutta) – vaivorykštiniai upėtakiai (Oncorhynchus mykiss)



    Didžiausias žuvų laikymo tankis

    Tinkliniuose aptvaruose – 10 kg/m3

    III dalis. Atlantinės menkės (Gadus morhua) ir kitos menkinės žuvys (Gadidae), paprastieji vilkešeriai (Dicentrarchus labrax), auksaspalviai sparai (Sparus aurata), paprastieji sidabriniai kupriai (Argyrosomus regius), paprastieji otai (Psetta maxima [= Scopthalmus maximux]), paprastieji pagrai (Pagrus pagrus [= Sparus pagrus]), raudonieji kupriai (Sciaenops ocellatus) ir kiti jūriniai karosai (Sparidae), paprastosios triušiažuvės (Siganus spp.)



    Auginimo sistemos

    Atviruose vandenyse įrengtos atskyrimo sistemos (tinkliniai aptvarai/varžos), kuriose jūros srovė teka mažiausiu greičiu, kad žuvys jaustųsi kuo geriau, arba sausumoje įrengtos atviros sistemos.

    Didžiausias žuvų laikymo tankis

    Žuvų, išskyrus paprastuosius otus, – 15 kg/m3

    Paprastųjų otų – 25 kg/m2

    IV dalis. Potvynių užliejamuose plotuose ir pakrančių lagūnose suformuotuose tvenkiniuose auginami paprastieji vilkešeriai, auksaspalviai sparai, paprastieji sidabriniai kupriai, kefalinės (Liza, Mugil) ir unguriai (Anguilla spp.)



    Atskyrimo sistema

    Tradicinės druskos įdubos, pertvarkytos į akvakultūros gamybos vienetus, ir panašūs potvynių užliejamuose plotuose suformuoti tvenkiniai

    Auginimo sistemos

    Siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę, vanduo turi būti tinkamai atnaujinamas. Ne mažiau kaip 50 % užtvankų turi būti apaugusios augalais. Šlapynėse turi būti įrengti valymui skirti tvenkiniai.

    Didžiausias žuvų laikymo tankis

    4 kg/m3

    V dalis. Gėlame vandenyje auginami atlantiniai eršketai

    Susijusios rūšys – šeimos Acipenser rūšys



    Auginimo sistemos

    Vandens srautas kiekviename auginimo vienete turi būti pakankamas gyvūnų gerovei užtikrinti.

    Ištekantis vanduo turi būti tokios pat kokybės kaip įtekantis.

    Didžiausias žuvų laikymo tankis

    30 kg/m3

    VI dalis. Vidaus vandenyse auginamos žuvys

    Susijusios rūšys – karpinių šeimos (Cyprinidae) ir kitos polikultūros ūkiuose naudojamos susijusios rūšys, įskaitant ešerius, lydekas, vilkžuves, sykines žuvis ir atlantinius eršketus.

    Monokultūros ūkiuose auginami paprastieji europiniai ešeriai (Perca fluviatilis)



    Auginimo sistemos

    Žuvininkystės tvenkiniai, kurie turi būti periodiškai visiškai nusausinami, ir ežerai. Ežeruose turi būti vykdoma tik ekologinė gamyba, įskaitant augalų auginimą sausuose plotuose.

    Plotuose, kuriuose žuvys sugaunamos, turi būti įrengtas švaraus vandens įleidimo įtaisas; jis turi būti tokio dydžio, kad žuvys jaustųsi kuo geriau. Sugautos žuvys turi būti laikomos švariame vandenyje.

    Aplink vidaus vandens telkinius turi būti išlaikomi natūralios augmenijos plotai, kurie sudarytų buferinę zoną, skiriančią nuo greta esančių žemės plotų, kuriuose neūkininkaujama pagal ekologinės akvakultūros taisykles.

    Suaugusios žuvys polikultūros ūkiuose turi būti auginamos tik tinkamai laikantis šiose specifikacijose kitoms ežerų žuvims nustatytų kriterijų.

    Didžiausias žuvų laikymo tankis

    Bendras per metus viename hektare užauginamų žuvų kiekis (išaugintų žuvų kiekis, priklausantis nuo konkrečių gamybos sistemos charakteristikų) neturi viršyti 1 500 kg.

    Didžiausias vien tik ešerių laikymo tankis monokultūros ūkiuose

    20 kg/m3

    VII dalis. Šakotažiaunės krevetės ir gėlavandenės krevetės (Macrobrachium spp.)



    Auginimo sistemos

    Vieta – sterilūs molingi plotai, kad būtų kuo labiau sumažintas tvenkinio įrengimo poveikis aplinkai. Tvenkiniai turi būti įrengiami naudojant natūralų toje vietoje jau esantį molį.

    Didžiausias gyvūnų laikymo tankis

    Įveisimas – ne daugiau kaip 22 po lervos stadijos susiformavusios krevetės viename m2

    Didžiausia momentinė biomasė – 240 g/m2

    VIII dalis. Vėžiai

    Susijusi rūšis – Astacus astacus.



    Didžiausias gyvūnų laikymo tankis

    Mažų vėžių (< 20 mm) – 100 individų viename m2.

    Vidutinio dydžio vėžių (20–50 mm) – 30 individų viename m2.

    Suaugusių vėžių (> 50 mm) – 5 individai viename m2, jei yra įrengta tinkamų slėptuvių.

    IX dalis. Moliuskai ir dygiaodžiai



    Auginimo sistemos

    Ūdos, plaustai, dugno kultūra, tinkliniai maišai, varžos, padėklai, bučiai, moliuskų auginimo stulpai ir kitos atskyrimo sistemos. Auginant midijas ant plaustų, lynų skaičius neturi viršyti vieno lyno viename paviršiaus ploto kvadratiniame metre. Lyno ilgis neturi viršyti 20 metrų. Per auginimo ciklą lynai neturi būti retinami, bet lynus leidžiama suskirstyti nedidinant gyvūnų laikymo tankio.

    X dalis. Gėlavandenės atogrąžų žuvys: pienžuvės (Chanos chanos), tilapijos (Oreochromis spp.) ir pangasijai (Pangasius spp.)



    Auginimo sistemos

    Tvenkiniai ir tinklinės varžos

    Didžiausias gyvūnų laikymo tankis

    Pangasius – 10 kg/m3

    Oreochromis – 20 kg/m3



    III PRIEDAS

    VALSTYBIŲ NARIŲ TEIKTINA INFORMACIJA, KAIP NURODYTA 25 STRAIPSNYJE

    I dalis. Informacija, teiktina naudojantis Reglamento (ES) 2018/848 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta duomenų baze ir 26 straipsnio 2 dalyje bei, kai taikoma, 26 straipsnio 3 dalyje nurodytomis sistemomis

    1. 

    Reglamento (ES) 2018/848 26 straipsnio 1 dalyje nurodytoje duomenų bazėje arba naudojantis 26 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytomis sistemomis išsaugotą informaciją, susijusią su galimybe gauti kiekvienos konkrečios kategorijos ekologiškos ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamosios medžiagos, išskyrus sėjinukus, bet įskaitant sėklines bulves, sudaro:

    — 
    mokslinis ir bendrinis pavadinimai (bendrinis ir lotyniškas pavadinimai);
    — 
    veislės arba įvairiarūšės medžiagos pavadinimas;
    — 
    remiantis veiklos vykdytojų vertinimu galimas gauti perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio dauginamosios medžiagos kiekis (bendras vienetų skaičius arba sėklų svoris);
    — 
    remiantis veiklos vykdytojų vertinimu galimas gauti ekologiškos dauginamosios medžiagos kiekis (bendras vienetų skaičius arba sėklų svoris);
    — 
    veiklos vykdytojų, kurie pagal Reglamento (ES) 2018/848 26 straipsnio 2 dalį savanoriškai pateikė informaciją, skaičius.

    Šiame punkte „sėjinukas“ – iš sėklos, o ne iš auginio išaugęs jaunas augalas.

    2. 

    Naudojantis Reglamento (ES) 2018/848 26 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytomis sistemomis išsaugotą informaciją, susijusią su galimybe gauti kiekvienos rūšies ekologinės akvakultūros gyvūnų jauniklių, sudaro:

    — 
    rūšies ir genties bendrinis ir lotyniškas pavadinimai;
    — 
    veislės ir linijos pavadinimai, kai taikoma;
    — 
    nuoroda į parduoti skirtų ekologinės akvakultūros gyvūnų gyvenimo etapą (pvz., kiaušinėliai, mailius, jaunikliai);
    — 
    remiantis veiklos vykdytojų vertinimu galimas gauti kiekis;
    — 
    duomenys apie sveikatos būklę, atsižvelgiant į Tarybos direktyvą 2006/88/EB ( 2 );
    — 
    veiklos vykdytojų, kurie pagal Reglamento (ES) 2018/848 26 straipsnio 2 dalį savanoriškai pateikė informaciją, skaičius.
    3. 

    Naudojantis Reglamento (ES) 2018/848 26 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytomis sistemomis išsaugotą informaciją, susijusią su galimybe gauti kiekvienos rūšies ekologiškai auginamų gyvūnų, sudaro:

    — 
    rūšies ir genties bendrinis ir lotyniškas pavadinimai;
    — 
    veislės ir linijos pavadinimai;
    — 
    auginimo tikslai: mėsai, pienui, dvejopam tikslui arba veisimui;
    — 
    nuoroda į gyvenimo etapą: suaugę ar jauni gyvūnai (t. y. jaunesni kaip 6 mėn. galvijai, suaugę galvijai);
    — 
    remiantis veiklos vykdytojų vertinimu galimas gauti kiekis (bendras gyvūnų skaičius);
    — 
    duomenys apie sveikatos būklę, atsižvelgiant į horizontaliąsias gyvūnų sveikatos taisykles;
    — 
    veiklos vykdytojų, kurie pagal Reglamento (ES) 2018/848 26 straipsnio 2 dalį savanoriškai pateikė informaciją, skaičius.
    4. 

    Jei taikoma, Reglamento (ES) 2018/848 26 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją, susijusią su galimybe gauti ekologiniam tam tikrų rūšių gyvūnų auginimui pritaikytų veislių ir linijų, sudaro:

    — 
    rūšies ir genties bendrinis ir lotyniškas pavadinimai;
    — 
    veislės ir linijos pavadinimai;
    — 
    auginimo tikslai: mėsai, pienui, dvejopam tikslui arba veisimui;
    — 
    remiantis veiklos vykdytojų vertinimu galimas gauti kiekis (bendras gyvūnų skaičius);
    — 
    duomenys apie sveikatos būklę, atsižvelgiant į horizontaliąsias gyvūnų sveikatos taisykles;
    — 
    veiklos vykdytojų, kurie pagal Reglamento (ES) 2018/848 26 straipsnio 3 dalį savanoriškai pateikė informaciją, skaičius.
    5. 

    Jei taikoma, Reglamento (ES) 2018/848 26 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją, susijusią su galimybe gauti ekologiškai auginamų vištaičių, sudaro:

    — 
    rūšies ir genties bendrinis ir lotyniškas pavadinimai;
    — 
    veislės ir linijos pavadinimai;
    — 
    auginimo tikslai: mėsai, kiaušiniams, dvejopam tikslui arba veisimui;
    — 
    remiantis veiklos vykdytojų vertinimu galimas gauti kiekis (bendras gyvūnų skaičius);
    — 
    informacija apie auginimo sistemą (nurodyti, ar ji daugiaaukštė);
    — 
    duomenys apie sveikatos būklę, atsižvelgiant į horizontaliąsias gyvūnų sveikatos taisykles;
    — 
    veiklos vykdytojų, kurie pagal Reglamento (ES) 2018/848 26 straipsnio 3 dalį savanoriškai pateikė informaciją, skaičius.

    II dalis. Informacija, susijusi su nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, taikytomis pagal Reglamento (ES) 2018/848 II priedo I dalies 1.8.5 punktą ir to priedo II dalies 1.3.4.3 ir 1.3.4.4 punktus

    1. 

    Informaciją apie nukrypti leidžiančias nuostatas, taikytas pagal Reglamento (ES) 2018/848 II priedo I dalies 1.8.5 punktą, sudaro:

    — 
    mokslinis ir bendrinis pavadinimai (bendrinis ir lotyniškas pavadinimai);
    — 
    veislės pavadinimas;
    — 
    nukrypti leidžiančių nuostatų skaičius ir bendras svoris sėklų ar skaičius augalų, dėl kurių taikyta nukrypti leidžianti nuostata;
    — 
    nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo pagrindimas: moksliniai tikslai, tinkamos veislės nebuvimas, išsaugojimo tikslai ar kitos priežastys;
    — 
    jei nukrypti leidžiančios nuostatos taikytos kitais nei moksliniai tyrimai tikslais, kai tinkama, rūšių, dėl kurių nukrypti leidžianti nuostata netaikyta, nes galima gauti šių rūšių ekologiško atitikmens, sąrašas.
    2. 

    Informaciją apie nukrypti leidžiančias nuostatas, taikytas pagal Reglamento (ES) 2018/848 II priedo II dalies 1.3.4.3 ir 1.3.4.4 punktus dėl kiekvienos tradicinės rūšies gyvulių (galvijų, arklinių šeimos gyvūnų, avių, ožkų, kiaulių, elninių šeimos gyvūnų, triušių, naminių paukščių), sudaro:

    — 
    mokslinis ir bendrinis pavadinimai (rūšies ir genties bendrinis ir lotyniškas pavadinimai);
    — 
    veislės ir linijos pavadinimai;
    — 
    auginimo tikslai: mėsai, pienui, kiaušiniams, dvejopam tikslui arba veisimui;
    — 
    nukrypti leidžiančių nuostatų skaičius ir bendras gyvūnų, dėl kurių jos taikytos, skaičius;
    — 
    nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo pagrindimas: tinkamų gyvūnų trūkumas ar kitos priežastys.


    ( 1 ) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 347, 2013 12 20, p. 487).

    ( 2 ) 2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyva 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (OL L 328, 2006 11 24, p. 14).

    Top