This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02019R1009-20230316
Regulation (EU) 2019/1009 of the European Parliament and of the Council of 5 June 2019 laying down rules on the making available on the market of EU fertilising products and amending Regulations (EC) No 1069/2009 and (EC) No 1107/2009 and repealing Regulation (EC) No 2003/2003 (Text with EEA relevance)Text with EEA relevance
Consolidated text: 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1009, kuriuo nustatomos ES tręšiamųjų produktų tiekimo rinkai taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1069/2009 ir (EB) Nr. 1107/2009 bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 (Tekstas svarbus EEE)Tekstas svarbus EEE
2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1009, kuriuo nustatomos ES tręšiamųjų produktų tiekimo rinkai taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1069/2009 ir (EB) Nr. 1107/2009 bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 (Tekstas svarbus EEE)Tekstas svarbus EEE
02019R1009 — LT — 16.03.2023 — 003.002
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/1009 2019 m. birželio 5 d. kuriuo nustatomos ES tręšiamųjų produktų tiekimo rinkai taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1069/2009 ir (EB) Nr. 1107/2009 bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 (OL L 170 2019.6.25, p. 1) |
Iš dalies keičiamas:
|
|
Oficialusis leidinys |
||
Nr. |
puslapis |
data |
||
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2021/1768 2021 m. birželio 23 d. |
L 356 |
8 |
8.10.2021 |
|
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2021/2086 2021 m. liepos 5 d. |
L 427 |
120 |
30.11.2021 |
|
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2021/2087 2021 m. liepos 6 d. |
L 427 |
130 |
30.11.2021 |
|
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2021/2088 2021 m. liepos 7 d. |
L 427 |
140 |
30.11.2021 |
|
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2022/1171 2022 m. kovo 22 d. |
L 183 |
2 |
8.7.2022 |
|
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2022/1519 2022 m. gegužės 5 d. |
L 236 |
5 |
13.9.2022 |
|
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2023/409 2022 m. lapkričio 18 d. |
L 59 |
1 |
24.2.2023 |
Pataisytas:
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/1009
2019 m. birželio 5 d.
kuriuo nustatomos ES tręšiamųjų produktų tiekimo rinkai taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1069/2009 ir (EB) Nr. 1107/2009 bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2003/2003
(Tekstas svarbus EEE)
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Taikymo sritis
Šis reglamentas netaikomas:
šalutiniams gyvūniniams produktams arba jų gaminiams, kuriuos teikiant rinkai laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 reikalavimų;
augalų apsaugos produktams, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009.
Šis reglamentas nedaro poveikio šių teisės aktų taikymui:
Direktyvos 86/278/EEB;
Direktyvos 89/391/EEB;
Direktyvos 91/676/EEB;
Direktyvos 2000/60/EB;
Direktyvos 2001/18/EB;
Reglamento (EB) Nr. 852/2004;
Reglamento (EB) Nr. 882/2004;
Reglamento (EB) Nr. 1881/2006;
Reglamento (EB) Nr. 1907/2006;
Reglamento (EB) Nr. 834/2007;
Reglamento (EB) Nr. 1272/2008;
Reglamento (ES) Nr. 98/2013;
Reglamento (ES) Nr. 1143/2014;
Reglamento (ES) 2016/2031;
Direktyvos (ES) Nr. 2016/2284;
Reglamento (ES) Nr. 2017/625.
2 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1) |
tręšiamasis produktas : cheminė medžiaga, mišinys, mikroorganizmas arba bet kuri kita medžiaga, naudojama arba skirta naudoti ant augalų ar jų rizosferoje arba ant grybų ar jų mikosferoje, arba skirta rizosferai ar mikosferai sudaryti, viena ar sumaišyta su kita medžiaga, siekiant teikti augalams ar grybams maisto medžiagų arba pagerinti jų mitybos efektyvumą; |
2) |
ES tręšiamasis produktas : tręšiamasis produktas, kuris rinkai tiekiamas pažymėtas CE ženklu; |
3) |
cheminė medžiaga : cheminė medžiaga, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 3 straipsnio 1 punkte; |
4) |
mišinys : cheminis mišinys, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 3 straipsnio 2 punkte; |
5) |
mikroorganizmas : mikroorganizmas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 3 straipsnio 15 punkte; |
6) |
skystas pavidalas : suspensija arba tirpalas (suspensija - dvifazė dispersija, kurioje kietosios dalelės yra išsisklaidžiusios skystoje fazėje, o tirpalas - skystis, kuriame nėra kietųjų dalelių), arba gelis, įskaitant pastas; |
7) |
kietas pavidalas : forma, pasižyminti struktūriniu kietumu ir atsparumu formos ar tūrio pokyčiams, kai atomai yra tvirtai tarpusavyje surišti arba taisyklinga geometrine gardele (kristaliniai kūnai), arba netaisyklingai (amorfiniai kūnai); |
8) |
% masės : viso ES tręšiamojo produkto masės ta forma, kokia jis tiekiamas rinkai, procentinė dalis; |
9) |
tiekimas rinkai : ES tręšiamojo produkto, skirto platinti ar naudoti Sąjungos rinkoje, tiekimas vykdant komercinę veiklą už atlygį arba nemokamai; |
10) |
pateikimas rinkai : ES tręšiamojo produkto tiekimas Sąjungos rinkai pirmą kartą; |
11) |
gamintojas : fizinis arba juridinis asmuo, gaminantis ES tręšiamąjį produktą arba užsakantis sukurti arba pagaminti ES tręšiamąjį produktą ir parduodantis jį savo vardu arba su savo prekių ženklu; |
12) |
įgaliotasis atstovas : Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, gavęs gamintojo rašytinį įgaliojimą veikti jo vardu siekiant atlikti nurodytas užduotis; |
13) |
importuotojas : Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, pateikiantis Sąjungos rinkai ES tręšiamąjį produktą iš trečiosios valstybės; |
14) |
platintojas : tiekimo grandinėje veikiantis fizinis arba juridinis asmuo, kuris tiekia rinkai ES tręšiamąjį produktą ir nėra nei gamintojas, nei importuotojas; |
15) |
ekonominės veiklos vykdytojai : gamintojas, įgaliotasis atstovas, importuotojas ir platintojas; |
16) |
techninė specifikacija : dokumentas, kuriame nustatyti techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti ES tręšiamasis produktas, jo gamybos procesas arba jo ėminių ėmimo ir analizės metodai; |
17) |
darnusis standartas : darnusis standartas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 punkto c papunktyje; |
18) |
akreditavimas : akreditavimas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 10 punkte; |
19) |
nacionalinė akreditacijos įstaiga : nacionalinė akreditacijos įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 11 punkte; |
20) |
atitikties vertinimas : procesas, kurį atliekant nustatoma, ar įvykdyti šio reglamento reikalavimai, susiję su ES tręšiamuoju produktu; |
21) |
atitikties vertinimo įstaiga : įstaiga, vykdanti atitikties vertinimo veiklą, įskaitant bandymus, sertifikavimą ir tikrinimą; |
22) |
atšaukimas : priemonė, kuria siekiama, kad būtų grąžintas ES tręšiamasis produktas, jau pateiktas galutiniam naudotojui; |
23) |
pašalinimas : priemonė, kuria siekiama neleisti tiekimo grandinėje esančio ES tręšiamojo produkto tiekti rinkai; |
24) |
derinamieji Sąjungos teisės aktai : Sąjungos teisės aktai, kuriais suderinamos prekybos gaminiais sąlygos. |
25) |
CE ženklas : ženklas, kuriuo gamintojas nurodo, kad ES tręšiamasis produktas atitinka taikytinus reikalavimus, išdėstytus derinamuosiuose Sąjungos teisės aktuose, kuriuose numatytas ženklinimas šiuo ženklu. |
3 straipsnis
Laisvas judėjimas
4 straipsnis
Reikalavimai produktams
ES tręšiamasis produktas:
turi atitikti atitinkamos produktų funkcinės kategorijos reikalavimus, nustatytus I priede;
turi atitikti atitinkamos sudedamųjų medžiagų kategorijos ar kategorijų reikalavimus, nustatytus II priede, ir
turi būti paženklintas pagal III priede nustatytus ženklinimo reikalavimus.
5 straipsnis
Tiekimas rinkai
ES tręšiamieji produktai gali būti tiekiami rinkai tik tuo atveju, jei jie atitinka šį reglamentą.
II SKYRIUS
EKONOMINĖS VEIKLOS VYKDYTOJŲ PAREIGOS
6 straipsnis
Gamintojų pareigos
Jeigu atliekant tą atitikties vertinimo procedūrą nustatoma, kad ES tręšiamasis produktas atitinka šiame reglamente nustatytus taikytinus reikalavimus, gamintojai parengia ES atitikties deklaraciją ir pažymi jį CE ženklu.
Gavę prašymą, gamintojai pateikia kitiems ekonominės veiklos vykdytojams ES atitikties deklaracijos kopiją.
Kai tikslinga atsižvelgiant į ES tręšiamojo produkto eksploatacines savybes ar keliamą pavojų, gamintojai atlieka tokių rinkai tiekiamų ES tręšiamųjų produktų ėminių bandymus, nagrinėja ir, jei būtina, registruoja skundus, reikalavimų neatitinkančių ES tręšiamųjų produktų atvejus ir tokių ES tręšiamųjų produktų atšaukimo atvejus, taip pat informuoja platintojus apie tokią stebėseną.
7 straipsnis
Įgaliotasis atstovas
Įgaliotasis atstovas negali būti įgaliotas vykdyti 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų ir pareigos rengti 6 straipsnio 2 dalyje nurodytus techninius dokumentus.
Įgaliotasis atstovas atlieka gamintojo suteiktame įgaliojime nustatytas užduotis. Įgaliojimu įgaliotajam atstovui leidžiama atlikti bent šiuos veiksmus:
saugoti ES atitikties deklaraciją ir techninius dokumentus 5 metus po ES tręšiamojo produkto, dėl kurio tie dokumentai pateikti, pateikimo rinkai, kad nacionalinės rinkos priežiūros institucijos galėtų juos patikrinti;
jei kompetentinga nacionalinė institucija pateikia pagrįstą prašymą, pateikti tai institucijai visą informaciją ir dokumentus, būtinus ES tręšiamojo produkto atitikčiai įrodyti;
kompetentingų nacionalinių institucijų prašymu bendradarbiauti su jomis dėl visų veiksmų, kurių imamasi ES tręšiamųjų produktų, dėl kurių gautas įgaliotojo atstovo įgaliojimas, keliamam pavojui pašalinti.
8 straipsnis
Importuotojų pareigos
Jei importuotojas mano ar turi pagrindo manyti, kad ES tręšiamasis produktas neatitinka šio reglamento, importuotojas netiekia to ES tręšiamojo produkto rinkai, kol neužtikrinama jo atitiktis. Be to, jei ES tręšiamasis produktas kelia pavojų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, saugai arba aplinkai, importuotojas apie tai informuoja gamintoją ir rinkos priežiūros institucijas.
Gavę prašymą, importuotojai ES atitikties deklaracijos kopiją pateikia kitiems ekonominės veiklos vykdytojams.
9 straipsnis
Platintojų pareigos
Kai platintojas mano ar turi pagrindo manyti, kad ES tręšiamasis produktas neatitinka šio reglamento, platintojas netiekia ES tręšiamojo produkto rinkai, kol neužtikrinama jo atitiktis. Be to, jei ES tręšiamasis produktas kelia pavojų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, saugai arba aplinkai, platintojas apie tai informuoja gamintoją arba importuotoją ir rinkos priežiūros institucijas.
10 straipsnis
Atvejai, kai importuotojams ir platintojams tenka gamintojų pareigos
Šio reglamento tikslais importuotojas arba platintojas laikomas gamintoju ir jam tenka 6 straipsnyje nustatytos gamintojo pareigos, jei tas importuotojas arba platintojas ES tręšiamąjį produktą rinkai pateikia savo vardu ar naudodamas savo prekių ženklą arba taip pakeičia rinkai jau pateiktą ES tręšiamąjį produktą, kad gali būti daromas poveikis jo atitikčiai šiam reglamentui.
11 straipsnis
Pakavimas ir perpakavimas, kurį atlieka importuotojai ir platintojai
Jeigu importuotojas arba platintojas pakuoja arba perpakuoja ES tręšiamąjį produktą ir nėra laikomas gamintoju pagal 10 straipsnį, tas importuotojas arba platintojas turi:
užtikrinti, kad ant pakuotės būtų nurodytas jo pavadinimas, registruotas prekės pavadinimas arba registruotas prekių ženklas ir pašto adresas, pradedant žodžiais „pakuotojas“ arba „perpakuotojas“, ir
5 metus po to, kai ES tręšiamasis produktas buvo pradėtas tiekti rinkai, saugoti originalios informacijos, nurodytos 6 straipsnio 7 dalyje arba 8 straipsnio 4 dalyje, pavyzdį, kad rinkos priežiūros institucijos galėtų tą informaciją patikrinti.
12 straipsnis
Ekonominės veiklos vykdytojų identifikavimas
Rinkos priežiūros institucijų prašymu ekonominės veiklos vykdytojai joms praneša apie:
kiekvieną ekonominės veiklos vykdytoją, kuris jiems tiekė ES tręšiamąjį produktą;
kiekvieną ekonominės veiklos vykdytoją, kuriam jie tiekė ES tręšiamąjį produktą.
III SKYRIUS
ES TRĘŠIAMŲJŲ PRODUKTŲ ATITIKTIS
13 straipsnis
Atitikties prielaida
14 straipsnis
Bendrosios specifikacijos
Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos I, II arba III priede nustatytų reikalavimų arba 13 straipsnio 2 dalyje nurodytų bandymų bendrosios specifikacijos, jeigu:
darnieji standartai arba jų dalys, kurių nuorodos buvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, neapima tų reikalavimų arba bandymų;
Komisija nustato, kad nepagrįstai vėluojama priimti reikiamus darniuosius standartus, arba
Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 11 straipsnio 5 dalyje nurodytą procedūrą nusprendė palikti galioti su apribojimais arba išbraukti darniųjų standartų arba tam tikrų jų dalių, kurie apima tuos reikalavimus arba tuos bandymus, nuorodas.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 45 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
15 straipsnis
Atitikties vertinimo procedūros
16 straipsnis
ES atitikties deklaracija
17 straipsnis
Bendrieji žymėjimo CE ženklu principai
Žymėjimui CE ženklu taikomi bendrieji principai, nustatyti Reglamento (EB) Nr. 765/2008 30 straipsnyje.
18 straipsnis
Žymėjimo CE ženklu taisyklės ir sąlygos
Notifikuotosios įstaigos identifikacinį numerį pritvirtina pati notifikuotoji įstaiga arba jos nurodymu tai padaro gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas.
19 straipsnis
Nebelaikymo atliekomis statusas
Šiuo reglamentu nustatomi kriterijai, pagal kuriuos medžiaga, kuri laikoma atlieka, kaip apibrėžta Direktyvoje 2008/98/EB, gali būti nebelaikoma atlieka, jei ji yra reikalavimus atitinkančio ES tręšiamojo produkto sudėtyje. Tokiais atvejais naudojimo operacija pagal šį reglamentą atliekama iki to laiko, kai medžiaga nebelaikoma atlieka, o ta medžiaga laikoma atitinkančia tos direktyvos 6 straipsnyje nustatytas sąlygas ir todėl nebelaikoma atlieka nuo to momento, kai parengiama ES atitikties deklaracija.
IV SKYRIUS
NOTIFIKAVIMAS APIE ATITIKTIES VERTINIMO ĮSTAIGAS
20 straipsnis
Notifikavimas
Valstybės narės Komisijai ir kitoms valstybėms narėms notifikuoja įstaigas, įgaliotas pagal šį reglamentą atlikti trečiosios šalies atitikties vertinimo užduotis.
21 straipsnis
Notifikuojančiosios institucijos
22 straipsnis
Notifikuojančiosioms institucijoms taikomi reikalavimai
23 straipsnis
Notifikuojančiųjų institucijų pareiga informuoti
Valstybės narės informuoja Komisiją apie savo procedūras, taikomas vertinant bei notifikuojant atitikties vertinimo įstaigas ir atliekant notifikuotųjų įstaigų stebėseną, taip pat apie visus jų pakeitimus.
Komisija tą informaciją skelbia viešai.
24 straipsnis
Notifikuotosioms įstaigoms taikomi reikalavimai
Atitikties vertinimo įstaiga, jos aukščiausio lygio vadovai ir darbuotojai, atsakingi už atitikties vertinimo užduočių atlikimą, tiesiogiai nedalyvauja kuriant, gaminant, parduodant arba naudojant tręšiamuosius produktus, taip pat negali atstovauti šioje veikloje dalyvaujantiems subjektams. Jie nesiima jokios veiklos, kuri gali prieštarauti jų sprendimų priėmimo nepriklausomumui ar jų sąžiningumui, kiek tai susiję su atitikties vertinimo veikla, kuriai jos notifikuotos. Tai visų pirma taikoma konsultavimo paslaugoms.
Atitikties vertinimo įstaigos užtikrina, kad jų pavaldžiųjų įstaigų ar subrangovų veikla nedarytų poveikio jų atitikties vertinimo veiklos konfidencialumui, objektyvumui ar nešališkumui.
Visais atvejais ir dėl kiekvienos atitikties vertinimo procedūros, taip pat dėl kiekvienos ES tręšiamųjų produktų rūšies ar kategorijos, dėl kurių atitikties vertinimo įstaiga yra notifikuota, atitikties vertinimo įstaiga turi turėti reikalingų:
darbuotojų, turinčių techninių žinių ir pakankamos tinkamos patirties atitikties vertinimo užduotims atlikti;
procedūrų, pagal kurias atliekamas atitikties vertinimas, aprašymų, taip užtikrinant skaidrumą ir galimybę tas procedūras pakartoti. Ji turi taikyti tinkamą politiką ir procedūras, kuriomis būtų užtikrinamas užduočių, kurias ji atlieka kaip notifikuotoji įstaiga, ir kitos veiklos atskyrimas;
procedūrų, pagal kurias ji galėtų vykdyti savo veiklą tinkamai atsižvelgdama į įmonės dydį, jos veiklos sektorių, jos struktūrą, atitinkamos produktų technologijos sudėtingumo laipsnį ir į tai, ar gamybos procesas yra masinis, ar serijinis.
Atitikties vertinimo įstaiga turi turėti priemonių, būtinų su atitikties vertinimo veikla susijusioms techninėms ir administracinėms užduotims tinkamai atlikti, ir galimybę naudotis visa reikiama įranga ar infrastruktūra.
Už atitikties vertinimo užduočių atlikimą atsakingi darbuotojai turi:
turėti tinkamą techninį ir profesinį parengimą, apimantį visą atitikties vertinimo veiklą, dėl kurios atitikties vertinimo įstaiga yra notifikuota;
pakankamai gerai išmanyti jų atliekamų vertinimų reikalavimus ir turėti tinkamus įgaliojimus tiems vertinimams atlikti;
turėti reikiamų žinių apie I, II ir III prieduose nustatytus reikalavimus, 13 straipsnyje nurodytus taikytinus darniuosius standartus, 14 straipsnyje nurodytas bendrąsias specifikacijas ir atitinkamas Sąjungos derinamųjų teisės aktų ir nacionalinės teisės aktų nuostatas ir juos tinkamai išmanyti;
turėti gebėjimų rengti pažymėjimus, dokumentus ir ataskaitas, kuriais patvirtinamas vertinimo atlikimo faktas.
Atitikties vertinimo įstaigos aukščiausio lygio vadovų ir darbuotojų, atsakingų už atitikties vertinimo užduočių atlikimą, atlyginimas neturi priklausyti nuo atliktų vertinimų skaičiaus arba nuo jų rezultatų.
25 straipsnis
Notifikuotųjų įstaigų atitikties prielaida
Kai atitikties vertinimo įstaiga įrodo atitiktį kriterijams, nustatytiems atitinkamuose darniuosiuose standartuose arba jų dalyse, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, daroma prielaida, kad ji atitinka 24 straipsnyje nustatytus reikalavimus tiek, kiek taikytini darnieji standartai apima tuos reikalavimus.
26 straipsnis
Notifikuotųjų įstaigų pavaldžiosios įstaigos ir subranga
27 straipsnis
Notifikavimo paraiška
28 straipsnis
Notifikavimo tvarka
Tik tokia įstaiga pagal šį reglamentą laikoma notifikuotąja įstaiga.
29 straipsnis
Notifikuotųjų įstaigų identifikaciniai numeriai ir sąrašai
Komisija suteikia tik vieną identifikacinį numerį net ir tuo atveju, kai įstaiga yra notifikuota pagal kelis Sąjungos aktus.
Komisija užtikrina, kad tas sąrašas būtų nuolat atnaujinamas.
30 straipsnis
Notifikacijų pakeitimai
31 straipsnis
Notifikuotųjų įstaigų kompetencijos ginčijimas
Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 45 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.
32 straipsnis
Notifikuotųjų įstaigų su veikla susijusios pareigos
Vis dėlto jos veikia taip griežtai ir užtikrina tokį apsaugos lygį, kiek yra būtina ES tręšiamojo produkto atitikčiai šiam reglamentui užtikrinti.
33 straipsnis
Notifikuotųjų įstaigų sprendimų apskundimas
Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatyta skundų dėl notifikuotųjų įstaigų sprendimų teikimo tvarka.
34 straipsnis
Notifikuotųjų įstaigų pareiga informuoti
Notifikuotosios įstaigos informuoja notifikuojančiąją instituciją apie:
kiekvieną atsisakymą išduoti pažymėjimą ar priimti patvirtinimo sprendimą, pažymėjimo ar patvirtinimo sprendimo galiojimo apribojimą, laikiną sustabdymą ar panaikinimą;
visas aplinkybes, kai daromas poveikis notifikavimo apimčiai ar sąlygoms;
kiekvieną prašymą suteikti informacijos, kurį jos gavo iš rinkos priežiūros institucijų dėl atitikties vertinimo veiklos;
jei prašoma – atitikties vertinimo veiklą, vykdomą jų notifikavimo srityje, ir bet kokią kitą vykdomą veiklą, įskaitant tarpvalstybinę veiklą ir subrangą.
35 straipsnis
Keitimasis patirtimi
Komisija pasirūpina, kad būtų organizuojamas valstybių narių nacionalinių institucijų, atsakingų už notifikavimo politiką, keitimasis patirtimi.
36 straipsnis
Notifikuotųjų įstaigų veiklos koordinavimas
Komisija užtikrina deramas įstaigų, kurios yra notifikuotos pagal šį reglamentą, veiklos koordinavimas ir jų bendradarbiavimas būtų organizuojami ir tinkamai vyktų sektoriaus notifikuotųjų įstaigų grupėje.
Notifikuotosios įstaigos dalyvauja tos grupės veikloje tiesiogiai arba per paskirtuosius atstovus.
V SKYRIUS
SĄJUNGOS RINKOS PRIEŽIŪRA, Į SĄJUNGOS RINKĄ PATENKANČIŲ ES TRĘŠIAMŲJŲ PRODUKTŲ KONTROLĖ IR SĄJUNGOS APSAUGOS PROCEDŪRA
37 straipsnis
Sąjungos rinkos priežiūra ir į Sąjungos rinką patenkančių ES tręšiamųjų produktų kontrolė
ES tręšiamiesiems produktams taikomi Reglamento (EB) Nr. 765/2008 16–29 straipsniai.
38 straipsnis
Pavojų keliančių ES tręšiamųjų produktų atveju nacionaliniu lygmeniu taikoma procedūra
Jeigu atlikdamos pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą rinkos priežiūros institucijos nustato, kad ES tręšiamasis produktas neatitinka šiame reglamente nustatytų reikalavimų, jos nedelsdamos pareikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas per pagrįstą laikotarpį, kurį nustato rinkos priežiūros institucijos ir kuris atitinka pavojaus pobūdį, imtųsi visų tinkamų taisomųjų veiksmų, kad užtikrintų to ES tręšiamojo produkto atitiktį tiems reikalavimams, pašalintų ES tręšiamąjį produktą iš rinkos arba jį atšauktų.
Rinkos priežiūros institucijos apie tai atitinkamai informuoja atitinkamą notifikuotąją įstaigą.
Šios dalies antroje pastraipoje nurodytoms priemonėms taikomas Reglamento (EB) Nr. 765/2008 21 straipsnis.
Rinkos priežiūros institucijos apie tas priemones nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.
Pateikiant 4 dalies antroje pastraipoje nurodytą informaciją įtraukiami visi turimi duomenys, visų pirma reikalavimų neatitinkančiam ES tręšiamajam produktui identifikuoti būtini duomenys, to ES tręšiamojo produkto kilmė, įtariamos neatitikties pobūdis ir susijęs pavojus, taikomų nacionalinių priemonių pobūdis ir trukmė, taip pat atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo pateikti argumentai. Visų pirma rinkos priežiūros institucijos nurodo, ar neatitiktis sietina su viena iš šių priežasčių:
ES tręšiamasis produktas neatitinka I, II arba III priede nustatytų reikalavimų;
13 straipsnyje nurodyti darnieji standartai turi trūkumų;
14 straipsnyje nurodytos bendrosios specifikacijos turi trūkumų.
39 straipsnis
Sąjungos apsaugos procedūra
Jeigu nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, sprendimu visoms valstybėms narėms nurodoma imtis būtinų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad reikalavimų neatitinkantis ES tręšiamasis produktas būtų pašalintas iš jų rinkos, ir atitinkamai informuoti Komisiją.
Jeigu nacionalinė priemonė laikoma nepagrįsta, sprendimu atitinkamai valstybei narei nurodoma tą priemonę panaikinti.
Komisija sprendimą skiria visoms valstybėms narėms ir nedelsdama apie jį praneša joms ir atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui ar vykdytojams.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 45 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
40 straipsnis
Pavojų keliantys reikalavimus atitinkantys ES tręšiamieji produktai
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 45 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos apsauga, sauga arba aplinka, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 45 straipsnio 4 dalyje nurodytos procedūros.
41 straipsnis
Oficiali neatitiktis
Nedarant poveikio 38 straipsniui, jeigu valstybė narė padaro kurią nors iš toliau nurodytų išvadų dėl ES tręšiamojo produkto, ji reikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas pašalintų atitinkamą neatitiktį:
tręšiamasis produktas CE ženklu pažymėtas pažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 765/2008 30 straipsnį arba šio reglamento 18 straipsnį;
tręšiamasis produktas notifikuotosios įstaigos identifikaciniu numeriu pažymėtas pažeidžiant 18 straipsnį arba nepažymėtas, kaip to reikalaujama pagal 18 straipsnį;
ES atitikties deklaracija neparengta arba parengta netinkamai;
techninių dokumentų nėra arba yra ne visi techniniai dokumentai;
6 straipsnio 6 dalyje arba 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija nepateikta, yra neteisinga arba neišsami;
neįvykdytas bet kuris kitas 6 arba 8 straipsnyje numatytas administracinis reikalavimas.
Valstybių narių pareigomis šioje srityje nedaromas poveikis jų galimybei reglamentuoti tręšiamuosius produktus, kurie nėra ES tręšiamieji produktai.
VI SKYRIUS
DELEGUOTIEJI ĮGALIOJIMAI IR KOMITETO PROCEDŪRA
42 straipsnis
Priedų pakeitimai
Komisijai pagal 44 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies keičiamas I priedas, išskyrus kadmio ribines vertes ir produktų funkcinių kategorijų apibrėžtis arba kitus su šių kategorijų aprėptimi susijusius jų elementus, ir iš dalies keičiami II, III ir IV priedai, siekiant tuos priedus suderinti su technikos pažanga ir sudaryti palankesnes sąlygas į vidaus rinką patekti ir joje laisvai judėti ES tręšiamiesiems produktams:
kurių prekybos mastas vidaus rinkoje gali būti didelis ir
dėl kurių esama mokslinių įrodymų, kad jie:
nekelia pavojaus žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, saugai arba aplinkai ir
užtikrina agronominį veiksmingumą.
Priimdama deleguotuosius aktus, kuriais I priede nustatomos naujos teršalų ribinės vertės, Komisija atsižvelgia atitinkamai į Europos maisto saugos tarnybos, Europos cheminių medžiagų agentūros arba Komisijos Jungtinio tyrimų centro mokslines nuomones.
Jeigu Komisija priima deleguotuosius aktus, kuriais pridedamos arba peržiūrimos sudedamųjų medžiagų kategorijos siekiant įtraukti medžiagas, kurios gali būti laikomos panaudotomis atliekomis arba šalutiniais produktais Direktyvos 2008/98/EB prasme, tais deleguotaisiais aktais aiškiai nustatoma, kad tokios medžiagos nepriskiriamos šio reglamento II priedo 1 ir 11 sudedamųjų medžiagų kategorijoms.
Priimdama deleguotuosius aktus pagal šią dalį, Komisija pirmenybę teikia visų pirma šalutiniams gyvūniniams produktams, šalutiniams produktams Direktyvos 2008/98/EB prasme, ir panaudotoms atliekoms, ypač iš žemės ūkio sektoriaus ir žemės ūkio ir maisto pramonės, taip pat medžiagoms ir produktams, kurie jau yra teisėtai pateikti rinkai vienoje ar daugiau valstybių narių.
Komisija gali priimti deleguotuosius aktus pagal 1 dalį, kuriais iš dalies keičiamas II priedas, kad naujais mikroorganizmais arba mikroorganizmų padermėmis, arba papildomais apdorojimo metodais būtų papildyta tokių organizmų sudedamųjų medžiagų kategorija, tik patikrinusi, kurios papildomo mikroorganizmo padermės atitinka 1 dalies b punkte nustatytus kriterijus, atsižvelgdama į šiuos duomenis:
mikroorganizmo pavadinimą;
mikroorganizmo taksonominę klasifikaciją: gentį, rūšį, padermę ir įsigijimo metodą;
mokslinę literatūrą, kurioje pranešama apie mikroorganizmo saugią gamybą, išsaugojimą ir naudojimą;
taksonominį ryšį su mikroorganizmų rūšimis, atitinkantį Europos maisto saugos tarnybos nustatytus kvalifikuotos saugos prielaidos reikalavimus;
informaciją apie gamybos procesą, įskaitant, kai aktualu, tokius apdorojimo metodus kaip purškiamasis džiovinimas, pseudoverdančiojo sluoksnio džiovinimas, statiškasis džiovinimas, centrifugavimas, deaktyvavimas karščiu, filtravimas ir smulkinimas;
informaciją apie sudedamojoje medžiagoje esančių tarpinių medžiagų liekanų, toksinų ar mikrobų metabolitų tapatybę ir jų liekanų koncentraciją ir
paplitimą gamtoje, išgyvenimą ir judumą aplinkoje.
Komisija įvertina tokius šalutinių gyvūninių produktų gaminius, kiek tai susiję su atitinkamais aspektais, į kuriuos neatsižvelgta siekiant nustatyti galutinį gamybos grandinės tašką pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009. Jeigu atliekant tą vertinimą padaroma išvada, kad tenkinami šio straipsnio 1 dalies b punkte nustatyti kriterijai, Komisija priima deleguotuosius aktus pagal šio straipsnio 1 dalį siekdama nepagrįstai nedelsiant įtraukti tas medžiagas į šio reglamento II priedo II dalies sudedamųjų medžiagų 10 kategorijos lentelę, kai tik nustatomas toks galutinis taškas.
Tokiais kriterijais užtikrinama, kad:
polimeras galėtų fiziškai ir biologiškai susiskaidyti natūraliomis dirvožemio sąlygomis ir vandens aplinkoje visoje Sąjungoje taip, kad jis galiausiai suskiltų tik į anglies dioksidą, biomasę ir vandenį;
pasibaigus deklaruojamam ES tręšiamojo produkto funkcionalumo laikotarpiui, nurodytam ant etiketės, ne mažiau kaip 90 % polimero sudėtyje esančios organinės anglies per ne ilgesnį kaip 48 mėnesių laikotarpį virstų anglies dioksidu, palyginti su atliekant biologinio skaidymo bandymą taikomu atitinkamu standartu, ir
dėl polimerų naudojimo aplinkoje nesikauptų plastikai.
43 straipsnis
Atskiri deleguotieji aktai dėl atskirų sudedamųjų medžiagų kategorijų
Naudodamasi savo įgaliojimais priimti deleguotuosius aktus pagal 42 straipsnį, Komisija priima atskirą deleguotąjį aktą dėl kiekvienos II priede išdėstytos sudedamųjų medžiagų kategorijos. Tie deleguotieji aktai apima visus I, III ir IV priedų pakeitimus, kurie yra reikalingi iš dalies pakeitus II priedą.
44 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
45 straipsnis
Komiteto procedūra
VII SKYRIUS
PAKEITIMAI
46 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 pakeitimai
Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009 iš dalies keičiamas taip:
5 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:
Tie šalutinių gyvūninių produktų gaminiai gali vėliau būti tiekiami rinkai netaikant šiame reglamente numatytų apribojimų ir jiems pagal šį reglamentą nebetaikoma oficiali kontrolė.
Komisijai pagal 51a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas būtų papildomas nustatant galutinį gamybos grandinės tašką, po kurio šioje dalyje nurodytiems šalutinių gyvūninių produktų gaminiams nebetaikomi šio reglamento reikalavimai.
įterpiamas šis straipsnis:
„51a straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
47 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 pakeitimai
Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 iš dalies keičiamas taip:
2 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:
daryti įtaką augalų gyvybiniams procesams, pavyzdžiui, naudoti kaip augalų augimą veikiančias medžiagas, o ne kaip maisto medžiagas ar augalų biostimuliatorius;“;
3 straipsnis papildomas šiuo punktu:
„augalų biostimuliatorius“ – produktas, stimuliuojantis augalų mitybos procesus nepriklausomai nuo produkte esančio maisto medžiagų kiekio, kurio vienintelė paskirtis – pagerinti vieną ar daugiau iš šių augalo arba augalo rizosferos savybių:
maisto medžiagų įsisavinimo efektyvumą;
atsparumą abiotiniam stresui;
kokybines savybes;
izoliuotų maisto medžiagų prieinamumą dirvožemyje arba rizosferoje.“;
80 straipsnis papildomas šia dalimi:
VIII SKYRIUS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
48 straipsnis
Sankcijos
Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės nedelsdamos praneša apie tas taisykles ir tas priemones Komisijai ir nedelsdamos jai praneša apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.
49 straipsnis
Ataskaita
Ne vėliau kaip 2026 m. liepos 16 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento taikymo ir jo bendro poveikio siekiant jo tikslų, įskaitant poveikį mažosioms ir vidutinėms įmonėms, vertinimo ataskaitą. Toje ataskaitoje pateikiama:
tręšiamųjų produktų vidaus rinkos veikimo vertinimas, įskaitant atitikties vertinimo ir rinkos priežiūros veiksmingumą ir neprivalomo suderinimo poveikio ES tręšiamųjų produktų ir tręšiamųjų produktų, pateiktų rinkai pagal nacionalines taisykles, gamybai, jų užimamai rinkos daliai ir prekybos jais srautams analizę;
kadmio kiekio fosforo trąšose ribinių verčių peržiūra, siekiant įvertinti galimybes sumažinti tas ribines vertes iki mažesnio tinkamo lygio remiantis turimomis technologijomis ir moksliniais įrodymais, susijusiais su kadmio poveikiu ir kaupimusi aplinkoje, atsižvelgiant į aplinkos veiksnius, visų pirma dirvožemio ir klimato sąlygų, sveikatos veiksnių ir socioekonominių veiksnių, įskaitant tiekimo saugumo motyvus, kontekste;
apribojimų taikymo teršalų kiekiams, kaip nustatyta I priede, ir bet kokios naujos aktualios mokslinės informacijos apie teršalų toksiškumą ir kancerogeniškumą, kai ji gaunama, įskaitant tręšiamųjų produktų užterštumo uranu keliamą pavojų, vertinimas.
Ataskaitoje tinkamai atsižvelgiama į technologijų pažangą ir inovacijas, taip pat standartizacijos procesus, darančius poveikį tręšiamųjų produktų gamybai ir naudojimui. Jei tinkama, kartu su ataskaita pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
50 straipsnis
Biologinio skaidumo kriterijų peržiūra
Ne vėliau kaip 2024 m. liepos 16 d. Komisija atlieka peržiūrą siekdama įvertinti galimybę nustatyti mulčio plėvelių biologinio skaidumo kriterijus ir galimybę juos įtraukti į II priedo II dalies sudedamųjų medžiagų 9 kategoriją.
51 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 panaikinimas
Reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 panaikinamas nuo 2022 m. liepos 16 d.
Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.
52 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
Valstybės narės netrukdo tiekti rinkai produktus, kurie buvo pateikti į rinką pagal Reglamentą (EB) Nr. 2003/2003 kaip trąšos, kurioms suteiktas pavadinimas „EB trąšos“, anksčiau nei 2022 m. liepos 16 d. Tačiau tokiems produktams mutatis mutandis taikomas šio reglamento V skyrius.
53 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2022 m. liepos 16 d.
Tačiau:
4 straipsnio 3 dalis, 14, 42, 43, 44, 45, 46 ir 47 straipsniai taikomi nuo 2019 m. liepos 15 d., o
20–36 straipsniai taikomi nuo 2020 m. balandžio 16 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
I PRIEDAS
Produktų funkcinės kategorijos (PFK): ES tręšiamieji produktai
I DALIS
PFK PAVADINIMAI
1. Trąšos
A. Organinės trąšos
I. Biriosios organinės trąšos
II. Skystosios organinės trąšos
B. Organinės-mineralinės trąšos
I. Biriosios organinės-mineralinės trąšos
II. Skystosios organinės-mineralinės trąšos
C. Neorganinės trąšos
I. Neorganinės makroelementų trąšos
Biriosios neorganinės makroelementų trąšos
Paprastosios biriosios neorganinės makroelementų trąšos
Paprastosios biriosios neorganinės makroelementų amonio nitrato trąšos, kuriose yra daug azoto
Sudėtinės biriosios neorganinės makroelementų trąšos
Sudėtinės biriosios neorganinės makroelementų amonio nitrato trąšos, kuriose yra daug azoto
Skystosios neorganinės makroelementų trąšos
Paprastosios skystosios neorganinės makroelementų trąšos
Sudėtinės skystosios neorganinės makroelementų trąšos
II. Neorganinės mikroelementų trąšos
Paprastosios neorganinės mikroelementų trąšos
Sudėtinės neorganinės mikroelementų trąšos
2. Kalkinimo medžiagos
3. Dirvožemį gerinančios medžiagos
A. Organinės dirvožemį gerinančios medžiagos
B. Neorganinės dirvožemį gerinančios medžiagos
4. Auginimo terpės
5. Inhibitoriai
A. Nitrifikacijos inhibitoriai
B. Denitrifikacijos inhibitoriai
C. Ureazės inhibitoriai
6. Augalų biostimuliatoriai
A. Mikrobiniai augalų biostimuliatoriai
B. Nemikrobiniai augalų biostimuliatoriai
7. Tręšiamųjų produktų mišiniai
II DALIS
SU PFK SUSIJĘ REIKALAVIMAI
1. Šioje dalyje išdėstyti reikalavimai, susiję su PFK, kurioms dėl jų deklaruojamos funkcijos priskiriami ES tręšiamieji produktai.
2. Šiame priede konkrečiai PFK nustatyti reikalavimai taikomi visoms tos PFK pakategorėms priskiriamiems ES tręšiamiesiems produktams.
3. Tvirtinimas, kad ES tręšiamasis produktas atitinka šiame priede apibūdintą tam tikros PFK funkciją, turi būti pagrįstas produkto veikimo būdu, įvairių jo sudedamųjų dalių santykine koncentracija ar bet kuriuo kitu susijusiu parametru.
4. Jeigu dėl ES tręšiamojo produkto pobūdžio arba gamybos proceso tikrai ir neginčijamai aišku, kad produktas atitinka konkretų reikalavimą (pavyzdžiui, jame nėra konkretaus teršalo), vertinant atitiktį galima be patikrinimo (pavyzdžiui, bandymų) gamintojo atsakomybe daryti atitikties reikalavimams prielaidą.
5. Farmakologiškai aktyvių medžiagų liekanų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 470/2009 ( 1 ), gali būti ES tręšiamajame produkte tik tuo atveju, jei ta medžiaga:
5a. ES tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti veikliosios medžiagos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 2 straipsnio 2 dalyje, tik tuo atveju, jei ES tręšiamasis produktas neatlieka augalų apsaugos funkcijos, kaip apibrėžta to reglamento 2 straipsnio 1 dalyje.
6. Fosfonatų į ES tręšiamuosius produktus neturi būti dedama specialiai. Netyčia patekę fosfonatai neturi viršyti 0,5 % masės.
7. Šiame priede tam tikroms maisto medžiagoms taikomi reikalavimai išreiškiami oksiduotąja forma. Kai atitiktis vertinama remiantis esamos atitinkamos maisto medžiagos elementine forma, naudojami šie perskaičiavimo koeficientai:
fosforas (P) |
= |
fosforo pentoksidas (P2O5) × 0,436; |
kalis (K) |
= |
kalio oksidas (K2O) × 0,830; |
kalcis (Ca) |
= |
kalcio oksidas (CaO) × 0,715; |
magnis (Mg) |
= |
magnio oksidas (MgO) × 0,603; |
natris (Na) |
= |
natrio oksidas (Na2O) × 0,742; |
siera (S) |
= |
sieros trioksidas (SO3) × 0,400. |
8. Šiame priede reikalavimai išreiškiami atskaitos tašku naudojant organinę anglį (Corg). Kai atitiktis vertinama remiantis organine medžiaga, taikomas šis perskaičiavimo koeficientas:
Corg = organinė medžiaga × 0,56.
PFK 1. TRĄŠOS
Trąša – ES tręšiamasis produktas, kurio paskirtis – teikti maisto medžiagas augalams arba grybams.
PFK 1(A). ORGANINĖS TRĄŠOS
1. Organinių trąšų sudėtyje turi būti tik biologinės kilmės:
medžiagų.
Organinių trąšų sudėtyje gali būti durpių, leonardito ir lignito, tačiau negali būti jokių kitų iškastinių arba geologinėse formacijose esančių medžiagų.
2. Organinėse trąšose teršalai neturi viršyti šių ribinių verčių:
a) |
kadmis (Cd)– 1,5 mg/kg sausosios medžiagos, |
b) |
šešiavalentis chromas (Cr VI)– 2 mg/kg sausosios medžiagos, |
c) |
gyvsidabris (Hg)– 1 mg/kg sausosios medžiagos, |
d) |
nikelis (Ni)– 50 mg/kg sausosios medžiagos, |
e) |
švinas (Pb)– 120 mg/kg sausosios medžiagos ir |
f) |
neorganinis arsenas (As)– 40 mg/kg sausosios medžiagos. |
Organinėse trąšose neturi būti biureto (C2H5N3O2).
3. Vario (Cu) koncentracija organinėse trąšose neturi viršyti 300 mg/kg sausosios medžiagos, o cinko (Zn) koncentracija neturi viršyti 800 mg/kg sausosios medžiagos.
4. Patogenai organinėse trąšose neturi viršyti šioje lentelėje nurodytų ribų:
Tirtini mikroorganizmai |
Ėminių ėmimo planai |
Ribinė vertė |
||
n |
c |
m |
M |
|
Salmonelės (Salmonella spp.) |
5 |
0 |
0 |
25 g arba 25 ml: nėra |
Escherichia coli arba Enterococcaceae |
5 |
5 |
0 |
1 g arba 1 ml: 1 000 , |
kai:
n |
= |
tirtinų ėminių skaičius, |
c |
= |
ėminių, kuriuose koloniją sudarančiais vienetais (KSV) išreikštas bakterijų skaičius KSV yra nuo m iki M, skaičius; |
m |
= |
KSV išreikšto bakterijų skaičiaus, kuris laikomas patenkinamu, ribinė vertė; |
M |
= |
didžiausia KSV išreikšto bakterijų skaičiaus vertė. |
PFK 1(A)(I). BIRIOSIOS ORGANINĖS TRĄŠOS
1. Biriosios organinės trąšos turi būti kieto pavidalo.
2. Biriųjų organinių trąšų sudėtyje turi būti bent vienos iš toliau nurodytų deklaruojamų pagrindinių maisto medžiagų: azoto (N), fosforo pentoksido (P2O5) arba kalio oksido (K2O).
Jeigu biriųjų organinių trąšų sudėtyje yra tik viena deklaruojama pagrindinė maisto medžiaga, mažiausia tos maisto medžiagos koncentracija turi būti kaip nurodyta toliau:
suminio azoto (N) – 2,5 % masės;
suminio fosforo pentoksido (P2O5) – 2 % masės, arba
suminio kalio oksido (K2O) – 2 % masės.
Jeigu biriųjų organinių trąšų sudėtyje yra daugiau nei viena deklaruojama pagrindinė maisto medžiaga, mažiausia tų deklaruojamų maisto medžiagų koncentracija turi būti kaip nurodyta toliau:
suminio azoto (N) – 1 % masės;
suminio fosforo pentoksido (P2O5) – 1 % masės, arba
suminio kalio oksido (K2O) – 1 % masės.
Tų maisto medžiagų koncentracijų suma turi sudaryti bent 4 % masės.
3. Organinė anglis (Corg) biriosiose organinėse trąšose turi sudaryti ne mažiau kaip 15 % masės.
PFK 1(A)(II). SKYSTOSIOS ORGANINĖS TRĄŠOS
1. Skystosios organinės trąšos turi būti skysto pavidalo.
2. Skystųjų organinių trąšų sudėtyje turi būti bent vienos iš toliau nurodytų deklaruojamų pagrindinių maisto medžiagų: azoto (N), fosforo pentoksido (P2O5) arba kalio oksido (K2O).
Jeigu skystųjų organinių trąšų sudėtyje yra tik viena deklaruojama pagrindinė maisto medžiaga, mažiausia tos maisto medžiagos koncentracija turi būti kaip nurodyta toliau:
suminio azoto (N) – 2 % masės arba
suminio fosforo pentoksido (P2O5) – 1 % masės, arba
suminio kalio oksido (K2O) – 2 % masės.
Jeigu skystųjų organinių trąšų sudėtyje yra daugiau nei viena deklaruojama pagrindinė maisto medžiaga, mažiausia tų deklaruojamų maisto medžiagų koncentracija turi būti kaip nurodyta toliau:
suminio azoto (N) – 1 % masės;
suminio fosforo pentoksido (P2O5) – 1 % masės, arba
suminio kalio oksido (K2O) – 1 % masės.
Tų maisto medžiagų koncentracijų suma turi sudaryti bent 3 % masės.
3. Organinė anglis (Corg) skystosiose organinėse trąšose turi sudaryti ne mažiau kaip 5 % masės.
PFK 1(B). ORGANINĖS-MINERALINĖS TRĄŠOS
1. Organinės-mineralinės trąšos –
vienos ar daugiau kategorijoje PFK 1(C) nurodytų neorganinių trąšų ir
vienos ar daugiau medžiagų, kurių sudėtyje yra tik biologinės kilmės:
medžiagų.
Organinių-mineralinių trąšų sudėtyje gali būti durpių, leonardito ir lignito, tačiau negali būti jokių kitų iškastinių arba geologinėse formacijose esančių medžiagų.
2. Jei viena ar daugiau iš gamybos mišinio sudėtyje esančių neorganinių trąšų yra paprastosios arba sudėtinės biriosios neorganinės makroelementų amonio nitrato trąšos, kuriose yra daug azoto, nurodytos kategorijoje PFK 1(C)(I)(a)(i ii)(A), organinių mineralinių trąšų sudėtyje azoto (N) kiekis, apskaičiuotas pagal amonio nitrato (NH4NO3) kiekį, turi nesudaryti 16 % ar daugiau masės.
3. Organinėse mineralinėse trąšose teršalai neturi viršyti šių ribinių verčių:
kadmis (Cd) – |
i)
kai organinėse mineralinėse trąšose suminis fosforo (P) kiekis mažesnis nei 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės – 3 mg/kg sausosios medžiagos arba
ii)
kai organinėse mineralinėse trąšose suminis fosforo (P) kiekis ne mažesnis kaip 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės (fosforo trąšos) – 60 mg/kg fosforo pentoksido (P2O5), |
šešiavalentis chromas (Cr VI) – |
2 mg/kg sausosios medžiagos; |
gyvsidabris (Hg) – |
1 mg/kg sausosios medžiagos; |
nikelis (Ni) – |
50 mg/kg sausosios medžiagos; |
švinas (Pb) – |
120 mg/kg sausosios medžiagos; |
neorganinis arsenas (As) – |
40 mg/kg sausosios medžiagos ir |
biuretas (C2H5N3O2) – |
12 g/kg sausosios medžiagos. |
4. Vario (Cu) koncentracija organinėse mineralinėse trąšose neturi viršyti 600 mg/kg sausosios medžiagos, o cinko (Zn) koncentracija organinėse mineralinėse trąšose neturi viršyti 1 500 mg/kg sausosios medžiagos. Tačiau šios ribinės vertės netaikomos, kai vario (Cu) arba cinko (Zn) į organines mineralines trąšas įdėta specialiai siekiant kompensuoti dirvožemio mikroelementų trūkumą ir kai jis deklaruojamas pagal III priedą.
5. Patogenai organinėse-mineralinėse trąšose neturi viršyti šioje lentelėje nurodytų ribų:
Tirtini mikroorganizmai |
Ėminių ėmimo planai |
Ribinė vertė |
||
n |
c |
m |
M |
|
Salmonelės (Salmonella spp.) |
5 |
0 |
0 |
25 g arba 25 ml: nėra |
Escherichia coli arba Enterococcaceae |
5 |
5 |
0 |
1 g arba 1 ml: 1 000 , |
kai:
n |
= |
tirtinų ėminių skaičius, |
c |
= |
ėminių, kuriuose KSV išreikštas bakterijų skaičius yra nuo m iki M, skaičius; |
m |
= |
KSV išreikšto bakterijų skaičiaus, kuris laikomas patenkinamu, ribinė vertė; |
M |
= |
didžiausia KSV išreikšto bakterijų skaičiaus vertė. |
PFK 1(B)(I). BIRIOSIOS ORGANINĖS-MINERALINĖS TRĄŠOS
1. Biriosios organinės-mineralinės trąšos turi būti kieto pavidalo.
2. Biriųjų organinių-mineralinių trąšų sudėtyje turi būti bent vienos iš toliau nurodytų deklaruojamų pagrindinių maisto medžiagų: azoto (N), fosforo pentoksido (P2O5) arba kalio oksido (K2O).
Jeigu biriųjų organinių-mineralinių trąšų sudėtyje yra tik viena deklaruojama pagrindinė maisto medžiaga, mažiausia tos maisto medžiagos koncentracija turi būti kaip nurodyta toliau:
suminio azoto (N) – 2,5 % masės, iš kurių 1 % biriųjų organinių-mineralinių trąšų masės turi būti organinis azotas (Norg),
suminio fosforo pentoksido (P2O5) – 2 % masės, arba
suminio kalio oksido (K2O) – 2 % masės.
Jeigu biriųjų organinių-mineralinių trąšų sudėtyje yra daugiau nei viena deklaruojama pagrindinė maisto medžiaga, mažiausia tų deklaruojamų maisto medžiagų koncentracija turi būti kaip nurodyta toliau:
suminio azoto (N) – 2 % masės, iš kurių 0,5 % biriųjų organinių-mineralinių trąšų masės turi būti organinis azotas (Norg),
suminio fosforo pentoksido (P2O5) – 2 % masės, arba
suminio kalio oksido (K2O) – 2 % masės.
Tų maisto medžiagų koncentracijų suma turi sudaryti bent 8 % masės.
3. Organinė anglis (Corg) biriosiose organinėse-mineralinėse trąšose turi sudaryti ne mažiau kaip 7,5 % masės.
4. Kiekviename biriųjų organinių-mineralinių trąšų fiziniame vienete turi būti deklaruojamas organinės anglies (Corg) ir visų maisto medžiagų kiekis. Fizinis vienetas reiškia vieną iš produkto sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, granules ar peletes.
PFK 1(B)(II). SKYSTOSIOS ORGANINĖS-MINERALINĖS TRĄŠOS
1. Skystosios organinės-mineralinės trąšos turi būti skysto pavidalo.
2. Skystosiose organinėse-mineralinėse trąšose sudėtyje turi būti bent vienos iš toliau nurodytų deklaruojamų pagrindinių maisto medžiagų: azoto (N), fosforo pentoksido (P2O5) arba kalio oksido (K2O).
Jeigu skystųjų organinių-mineralinių trąšų sudėtyje yra tik viena deklaruojama pagrindinė maisto medžiaga, mažiausia tos maisto medžiagos koncentracija turi būti kaip nurodyta toliau:
suminio azoto (N) – 2 % masės, iš kurių 0,5 % skystųjų organinių-mineralinių trąšų masės turi būti organinis azotas (Norg),
suminio fosforo pentoksido (P2O5) – 2 % masės, arba
suminio kalio oksido (K2O) – 2 % masės.
Jeigu skystųjų organinių-mineralinių trąšų sudėtyje yra daugiau nei viena deklaruojama pagrindinė maisto medžiaga, mažiausia tų deklaruojamų maisto medžiagų koncentracija turi būti kaip nurodyta toliau:
suminio azoto (N) – 2 % masės, iš kurių 0,5 % skystųjų organinių-mineralinių trąšų masės turi būti organinis azotas (Norg),
suminio fosforo pentoksido (P2O5) – 2 % masės, arba
suminio kalio oksido (K2O) – 2 % masės.
Tų maisto medžiagų koncentracijų suma turi sudaryti bent 6 % masės.
3. Organinė anglis (Corg) skystosiose organinėse-mineralinėse trąšose turi sudaryti ne mažiau kaip 3 % masės.
PFK 1(C). NEORGANINĖS TRĄŠOS
1. Neorganinės trąšos – trąšos, kurių sudėtyje yra mineralų pavidalo maisto medžiagų arba kurios tokias medžiagas išskiria, išskyrus organines arba organines-mineralines trąšas.
2. Be toliau PFK 1(C)(I) arba PFK 1(C)(II) kategorijose nurodytų reikalavimų, neorganinės trąšos, kurių sudėtyje yra daugiau nei 1 % masės organinės anglies (Corg), kuri nėra organinė anglis (Corg) iš:
turi atitikti reikalavimą, kad patogenų koncentracija neorganinėse trąšose neviršytų šioje lentelėje nustatytų ribų:
Tirtini mikroorganizmai |
Ėminių ėmimo planai |
Ribinė vertė |
||
n |
c |
M |
M |
|
Salmonelės (Salmonella spp.) |
5 |
0 |
0 |
25 g arba 25 ml: nėra |
Escherichia coli arba Enterococcaceae |
5 |
5 |
0 |
1 g arba 1 ml: 1 000 , |
kai:
n |
= |
tirtinų ėminių skaičius, |
c |
= |
ėminių, kuriuose KSV išreikštas bakterijų skaičius yra nuo m iki M, skaičius; |
m |
= |
KSV išreikšto bakterijų skaičiaus, kuris laikomas patenkinamu, ribinė vertė; |
M |
= |
didžiausia KSV išreikšto bakterijų skaičiaus vertė. |
PFK 1(C)(I). NEORGANINĖS MAKROELEMENTŲ TRĄŠOS
1. Neorganinės makroelementų trąšos – trąšos, kurių paskirtis teikti augalams ar grybams vieną ar daugiau iš šių makroelementų:
pagrindinius makroelementus: azotą (N), fosforą (P) arba kalį (K),
antrinius makroelementus: kalcį (Ca), magnį (Mg), natrį (Na) arba sierą (S).
2. Neorganinėse makroelementų trąšose teršalai neturi viršyti šių ribinių verčių:
kadmis (Cd): |
i)
kai neorganinėse makroelementų trąšose suminis fosforo (P) kiekis mažesnis nei 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės – 3 mg/kg sausosios medžiagos arba,
ii)
kai neorganinėse makroelementų trąšose suminis fosforo (P) kiekis ne mažesnis kaip 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės (fosforo trąšos – 60 mg/kg fosforo pentoksido (P2O5), |
šešiavalentis chromas (Cr VI) – |
2 mg/kg sausosios medžiagos, |
gyvsidabris (Hg) – |
1 mg/kg sausųjų medžiagų, |
nikelis (Ni) – |
100 mg/kg sausosios medžiagos, |
švinas (Pb) – |
120 mg/kg sausosios medžiagos, |
arsenas (As) – |
40 mg/kg sausosios medžiagos, |
biuretas (C2H5N3O2) – |
12 g/kg sausosios medžiagos, |
perchloratas (ClO4-) – |
50 mg/kg sausosios medžiagos. |
3. Vario (Cu) koncentracija neorganinėse makroelementų trąšose neturi viršyti 600 mg/kg sausosios medžiagos, o cinko (Zn)koncentracija neorganinėse makroelementų trąšose neturi viršyti 1 500 mg/kg sausosios medžiagos. Tačiau šios ribinės vertės netaikomos, kai vario (Cu) arba cinko (Zn) į neorganines makroelementų trąšas įdėta specialiai siekiant kompensuoti dirvožemio mikroelementų trūkumą ir kai jis deklaruojamas pagal III priedą.
PFK 1(C)(I)(a). BIRIOSIOS NEORGANINĖS MAKROELEMENTŲ TRĄŠOS
Biriosios neorganinės makroelementų trąšos turi būti kieto pavidalo.
PFK 1(C)(I)(a)(i). PAPRASTOSIOS BIRIOSIOS NEORGANINĖS MAKROELEMENTŲ TRĄŠOS
1. Paprastosiose biriosiose neorganinėse makroelementų trąšose turi būti
tik vieno makroelemento (azoto (N), fosforo (P), kalio (K), kalcio (Ca), magnio (Mg), natrio (Na),sieros (S)) deklaruojamas kiekis arba
tik vieno pagrindinio makroelemento (azoto (N), fosforo (P), kalio (K)) ir vieno ar daugiau antrinių makroelementų (kalcio (Ca), magnio (Mg), natrio (Na), sieros (S)) deklaruojamas kiekis.
2. Jeigu paprastųjų biriųjų neorganinių makroelementų trąšų sudėtyje yra tik vienas deklaruojamas makroelementas (azotas (N), fosforas (P), kalis (K), kalcis (Ca), magnis (Mg), natris (Na) arba siera (S)), to jo sudėtyje esančio makroelemento mažiausia koncentracija turi būti:
suminio azoto (N) – 10 % masės,
suminio fosforo pentoksido (P2O5) – 12 % masės,
suminio kalio oksido (K2O) – 6 % masės,
suminio magnio oksido (MgO) – 5 % masės,
suminio kalcio oksido (CaO) – 9 % masės,
suminio sieros trioksido (SO3) – 10 % masės, arba
suminio natrio oksido (Na2O) – 1 % masės.
Tačiau suminio natrio oksido (Na2O) koncentracija neturi viršyti 40 % masės.
Jeigu paprastųjų biriųjų neorganinių makroelementų trąšų sudėtyje yra tik vienas deklaruojamas pagrindinis makroelementas (azotas (N), fosforas (P), kalis (K)) ir vienas ar daugiau deklaruojamų antrinių makroelementų (kalcis (Ca), magnis (Mg), natris (Na), siera (S)), jo sudėtyje turi būti:
tokia to pagrindinio makroelemento mažiausia koncentracija:
suminio azoto (N) – 3 % masės,
suminio fosforo pentoksido (P2O5) – 3 % masės, arba
suminio kalio oksido (K2O) – 3 % masės;
tokia to ar tų antrinio (-ių) makroelemento (-ų) mažiausia koncentracija:
suminio magnio oksido (MgO) – 1,5 % masės,
suminio kalcio oksido (CaO) – 1,5 % masės,
suminio sieros trioksido (SO3) – 1,5 % masės,
suminio natrio oksido (Na2O) – 1 % masės.
Tačiau suminio natrio oksido (Na2O) koncentracija neturi viršyti 40 % masės.
Visų deklaruojamų pagrindinių ir antrinių makrolementų koncentracijų suma turi sudaryti ne mažiau kaip 18 % masės.
PFK 1(C)(I)(a)(ii). SUDĖTINĖS BIRIOSIOS NEORGANINĖS MAKROELEMENTŲ TRĄŠOS
1. Sudėtinėse biriosiose neorganinėse makroelementų trąšose turi būti:
daugiau kaip vieno pirminio makrolemento (azoto (N), fosforo (P), kalio (K)) deklaruojamas kiekis arba
daugiau kaip vieno antrinio makroelemento (kalcio (Ca), magnio (Mg), natrio (Na), sieros (S)) ir jokio pirminio makrolemento (azoto (N), fosforo (P) arba kalio (K)) deklaruojamas kiekis.
2. Sudėtinių biriųjų neorganinių makroelementų trąšų sudėtyje turi būti daugiau nei vienos iš toliau nurodytų deklaruojamų makroelementų ši mažiausia koncentracija:
suminio azoto (N) – 3 % masės,
suminio fosforo pentoksido (P2O5) – 3 % masės,
suminio kalio oksido (K2O) – 3 % masės,
suminio magnio oksido (MgO) – 1,5 % masės,
suminio kalcio oksido (CaO) – 1,5 % masės,
suminio sieros trioksido (SO3) – 1,5 % masės, arba
suminio natrio oksido (Na2O) – 1 % masės.
Tačiau suminio natrio oksido (Na2O) koncentracija neturi viršyti 40 % masės.
Deklaruojamų makroelementų koncentracijų suma turi sudaryti ne mažiau kaip 18 % masės.
PFK 1(C)(I)(a)(i–ii)(A). PAPRASTOSIOS ARBA SUDĖTINĖS BIRIOSIOS NEORGANINĖS MAKROELEMENTŲ AMONIO NITRATO TRĄŠOS, KURIOSE YRA DAUG AZOTO
1. Paprastosios arba sudėtinės biriosios neorganinės makroelementų amonio nitrato trąšos, kuriose yra daug azoto, turi būti trąšos amonio nitrato (NH4NO3) pagrindu, kuriose azoto (N) kiekis, apskaičiuotas pagal amonio nitrato (NH4NO3) kiekį, sudaro ne mažiau kaip 28 % masės.
2. Visos kitos medžiagos, išskyrus amonio nitratą (NH4NO3), turi nereaguoti su amonio nitratu (NH4NO3).
3. Paprastosios arba sudėtinės biriosios neorganinės makroelementų amonio nitrato trąšos, kuriose yra daug azoto, galutiniam vartotojui pateikiamos tik supakuotos. Paketas turi būti uždarytas taip arba tokiu įtaisu, kad jį atidarius uždarymo priemonė, uždarymo plomba arba pats paketas būtų nepataisomai pažeistos. Galima naudoti vožtuvinius maišus.
4. Paprastųjų arba sudėtinių biriųjų neorganinių makroelementų amonio nitrato trąšų, kuriose yra daug azoto, alyvos išlaikymas po dviejų šiluminių ciklų, kaip aprašyta IV priedo II dalyje A1 modulio 4.1 punkte, neturi viršyti 4 % masės.
5. ES tręšiamojo produkto atsparumas detonacijai turi būti toks, kad
vienas arba daugiau laikančiųjų švino cilindrų būtų suspaudžiami mažiau kaip 5 %.
6. Degiųjų medžiagų, matuojamų anglies (C) kiekiu, masės procentinė dalis neturi viršyti
7. Paprastųjų arba sudėtinių biriųjų neorganinių makroelementų amonio nitrato trąšų, kuriose yra daug azoto, tirpalo (10 g tręšiamojo produkto ištirpinta 100 ml vandens) pH vertė turi būti ne mažesnė kaip 4,5.
8. Per sietą, kurio akučių dydis 1 mm, turi išbyrėti ne daugiau kaip 5 % masės, o per sietą, kurio akučių dydis 0,5 mm, – ne daugiau kaip 3 % masės.
9. Vario (Cu) kiekis turi būti ne didesnis kaip 10 mg/kg, o chloro (Cl) kiekis – ne didesnis kaip 200 mg/kg.
PFK 1(C)(I)(b). SKYSTOSIOS NEORGANINĖS MAKROELEMENTŲ TRĄŠOS
Skystosios neorganinės makroelementų trąšos turi būti skysto pavidalo.
PFK 1(C)(I)(b)(i). PAPRASTOSIOS SKYSTOSIOS NEORGANINĖS MAKROELEMENTŲ TRĄŠOS
1. Paprastosiose skystosiose neorganinėse makroelementų trąšose turi būti
tik vieno makroelemento (azoto (N), fosforo (P), kalio (K), (kalcio (Ca), magnio (Mg), natrio (Na,) sieros (S)) deklaruojamas kiekis arba
tik vieno pagrindinio makroelemento (azoto (N), fosforo (P), kalio (K)) ir vieno ar daugiau antrinių makroelementų (kalcio (Ca), magnio (Mg), natrio (Na,) sieros (S)) deklaruojamas kiekis.
2. Jeigu paprastųjų skystųjų neorganinių makroelementų trąšų sudėtyje yra tik vienas deklaruojamas makroelementas (azotas (N), fosforas (P), kalis (K), kalcis (Ca), magnis (Mg), natris (Na), siera (S)), to jo sudėtyje esančio makroelemento mažiausias kiekis turi būti
suminio azoto (N) – 5 % masės,
suminio fosforo pentoksido (P2O5) – 5 % masės,
suminio kalio oksido (K2O) – 3 % masės,
suminio magnio oksido (MgO) – 2 % masės,
suminio kalcio oksido (CaO) – 6 % masės,
suminio sieros trioksido (SO3) – 5 % masės, arba
suminio natrio oksido (Na2O) – 1 % masės.
Tačiau suminio natrio oksido (Na2O) koncentracija neturi viršyti 40 % masės.
Jeigu paprastųjų skystųjų neorganinių makroelementų trąšų sudėtyje yra tik vienas deklaruojamas pagrindinis makroelementas (azotas (N), fosforas (P), kalis (K)) ir vienas ar daugiau deklaruojamų antrinių makroelementų (kalcis (Ca), magnis (Mg), natris (Na), siera (S)), jo sudėtyje turi būti:
tokia to pagrindinio makroelemento mažiausia koncentracija:
suminio azoto (N) – 1,5 % masės,
suminio fosforo pentoksido (P2O5) – 1,5 % masės, arba
suminio kalio oksido (K2O) – 1,5 % masės ir
tokia to ar tų antrinio (-ių) makroelemento (-ų) mažiausia koncentracija:
suminio magnio oksido (MgO) – 0,75 % masės,
suminio kalcio oksido (CaO) – 0,75 % masės,
suminio sieros trioksido (SO3) – 0,75 % masės,
suminio natrio oksido (Na2O) – 0,5 % masės.
Tačiau suminio natrio oksido (Na2O) koncentracija neturi viršyti 20 % masės.
Visų deklaruojamų pagrindinių ir antrinių makrolementų koncentracijų suma turi sudaryti ne mažiau kaip 7 % masės.
PFK 1(C)(I)(b)(ii). SUDĖTINĖS SKYSTOSIOS NEORGANINĖS MAKROELEMENTŲ TRĄŠOS
1. Sudėtinėse skystosiose neorganinėse makroelementų trąšose turi būti:
daugiau kaip vieno pirminio makrolemento (azoto (N), fosforo (P), kalio (K)) deklaruojamas kiekis arba
daugiau kaip vieno antrinio makroelemento (kalcio (Ca), magnio (Mg), natrio (Na), sieros (S)) ir jokio pirminio makrolemento (azoto (N), fosforo (P), kalio (K)) deklaruojamas kiekis.
2. Sudėtinių skystųjų neorganinių makroelementų trąšų sudėtyje turi būti daugiau nei vienos iš toliau nurodytų deklaruojamų maisto medžiagų ši mažiausia koncentracija:
suminio azoto (N) – 1,5 % masės;
suminio fosforo pentoksido (P2O5) – 1,5 % masės;
suminio kalio oksido (K2O) – 1,5 % masės;
suminio magnio oksido (MgO) – 0,75 % masės;
suminio kalcio oksido (CaO) – 0,75 % masės;
suminio sieros trioksido (SO3) – 0,75 % masės, arba
suminio natrio oksido (Na2O) – 0,5 % masės.
Tačiau suminio natrio oksido (Na2O) koncentracija neturi viršyti 20 % masės.
Visų deklaruojamų maisto medžiagų koncentracijų suma turi sudaryti ne mažiau kaip 7 % masės.
PFK 1(C)(II). NEORGANINĖS MIKROELEMENTŲ TRĄŠOS
1. Neorganinės mikroelementų trąšos – neorganinės trąšos (išskyrus neorganines makroelementų trąšas), kurių paskirtis – teikti augalams ar grybams vieną ar daugiau iš šių mikroelementų: borą (B), kobaltą (Co), varį (Cu), geležį (Fe), manganą (Mn), molibdeną (Mo) arba cinką (Zn).
2. Neorganinės mikroelementų trąšos galutiniam vartotojui pateikiamos tik supakuotos.
3. Neorganinėse mikroelementų trąšose teršalai neturi viršyti šių ribinių verčių:
Teršalas |
Teršalų ribinės vertės, išreikštos mg, suminio mikroelementų kiekio, išreikšto kg, atžvilgiu (mg viename kg suminio mikroelementų, t. y. boro (B), kobalto (Co), vario (Cu), geležies (Fe), mangano (Mn), molibdeno (Mo) ir cinko (Zn), kiekio) |
Arsenas (As) |
1 000 |
Kadmis (Cd) |
200 |
Švinas (Pb) |
600 |
Gyvsidabris (Hg) |
100 |
Nikelis (Ni) |
2 000 |
PFK 1(C)(II)(a). PAPRASTOSIOS NEORGANINĖS MIKROELEMENTŲ TRĄŠOS
1. Paprastosiose neorganinėse mikroelementų trąšose turi būti ne daugiau kaip vieno mikroelemento deklaruojamas kiekis.
2. Paprastųjų neorganinių mikroelementų trąšos turi priklausyti vienai iš šioje lentelėje pateiktų tipologijų ir turi atitikti atitinkamus aprašymus ir mažiausios mikroelementų koncentracijos reikalavimus:
Tipologija |
Aprašymas |
Mažiausia mikroelementų koncentracija |
Mikroelementų druskų trąšos |
Chemiškai gautos paprastosios biriosios neorganinės mikroelementų trąšos, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra mineralinė jonizuota druska |
Mikroelementas turi sudaryti 10 % mikroelementų druskų trąšų masės |
Mikroelementų oksidų arba hidroksidų trąšos |
Chemiškai gautos paprastosios biriosios neorganinės mikroelementų trąšos, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra oksidas arba hidroksidas |
Mikroelementas turi sudaryti 10 % oksido ar hidroksido mikroelementų trąšų masės |
Trąšos mikroelementų pagrindu |
Paprastosios neorganinės mikroelementų trąšos, kuriose yra vieno mikroelemento druskų trąša kartu su viena arba daugiau kitų mikroelementų druskų trąšų ir (arba) vienas mikroelemento chelatas |
Mikroelementas turi sudaryti 5 % mikroelementų pagrindo trąšų masės |
Mikroelementų trąšų tirpalas |
Vandeninis įvairių pavidalų paprastųjų neorganinių mikroelementų trąšų tirpalas |
Vandenyje tirpus mikroelementas turi sudaryti 2 % mikroelementų tirpalo trąšų masės |
Suspensinės mikroelementų trąšos |
Paprastųjų neorganinių įvairių pavidalų mikroelementų trąšų suspensija |
Mikroelementas turi sudaryti 2 % mikroelementų suspensijos trąšų masės |
Chelatinės mikroelementų trąšos |
Vandenyje tirpios paprastosios neorganinės mikroelementų trąšos, kuriose deklaruojamas mikroelementas cheminiu būdu sujungtas su kompleksonu (-ais), atitinkančiu (-iais) II priedo II dalies SMK 1 kategorijos reikalavimus |
— Vandenyje tirpus mikroelementas turi sudaryti 5 % mikroelementų chelatintų trąšų masės ir — ne mažiau kaip 80 % vandenyje tirpaus mikroelemento turi būti chelatinta su kompleksonu, atitinkančiu II priedo II dalies SMK 1 kategorijos reikalavimus |
UVCB (1) mikroelementų chelatai |
Vandenyje tirpios paprastosios neorganinės mikroelementų trąšos, kuriose deklaruojamas mikroelementas cheminiu būdu sujungtas su kompleksonu (-ais), atitinkančiu (-iais) II priedo II dalies SMK 1 kategorijos reikalavimus |
— Vandenyje tirpi geležis turi sudaryti 5 % UVCB mikroelementų chelatų masės ir ne mažiau kaip 80 % vandenyje tirpaus mikroelemento turi būti chelatinta (chelatinta dalis) ir ne mažiau kaip 50 % vandenyje tirpaus mikroelemento turi būti chelatinta su specialiais kompleksonais, atitinkančiais II priedo II dalies SMK 1 kategorijos reikalavimus |
Kompleksinės mikroelementų trąšos |
Vandenyje tirpios paprastosios neorganinės mikroelementų trąšos, kuriose deklaruojamas mikroelementas cheminiu būdu sujungtas su kompleksodariu (-iais), atitinkančiu (-iais) II priedo II dalies SMK 1 kategorijos reikalavimus |
— Vandenyje tirpus mikroelementas turi sudaryti 5 % mikroelementų kompleksinių trąšų masės ir — ne mažiau kaip 80 % vandenyje tirpaus mikroelemento turi sudaryti kompleksinį junginį su kompleksodariu, atitinkančiu II priedo II dalies SMK 1 kategorijos reikalavimus |
(1)
UVBC: nežinomos ar kintamos sudėties medžiagos, sudėtingųjų reakcijų produktai arba biologinės medžiagos. |
PFK 1(C)(II)(b). SUDĖTINĖS NEORGANINĖS MIKROELEMENTŲ TRĄŠOS
1. Sudėtinėse neorganinėse mikroelementų trąšose turi būti daugiau nei vieno mikroelemento deklaruojamas kiekis.
2. Visų deklaruojamų mikroelementų koncentracijų suma sudėtinėse neorganinėse mikroelementų trąšose turi būti mažiausiai:
2 % masės skysto pavidalo trąšose;
5 % masės kieto pavidalo trąšose.
PFK 2. KALKINIMO MEDŽIAGOS
1. Kalkinimo medžiaga – ES tręšiamasis produktas, kurio paskirtis – reguliuoti dirvožemio rūgštingumą.
Kalkinimo medžiagos sudėtyje yra oksido, hidroksido, karbonato arba silikato pavidalo kalcio (Ca) arba magnio (Mg) maisto medžiagų.
2. Kalkinimo medžiagoje teršalai neturi viršyti šių ribinių verčių:
a) |
kadmis (Cd): 2 mg/kg sausųjų medžiagų, |
b) |
šešiavalentis chromas (Cr VI): 2 mg/kg sausosios medžiagos, |
c) |
gyvsidabris (Hg): 1 mg/kg sausųjų medžiagų, |
d) |
nikelis (Ni): 90 mg/kg sausosios medžiagos, |
e) |
švinas (Pb): 120 mg/kg sausosios medžiagos, |
f) |
arsenas (As): 40 mg/kg sausosios medžiagos. |
3. Vario (Cu) koncentracija kalkinimo medžiagoje neturi viršyti 300 mg/kg sausosios medžiagos, o cinko (Zn) koncentracija kalkinimo medžiagoje neturi viršyti 800 mg/kg sausosios medžiagos.
4. Turi būti laikomasi šių parametrų, nustatytų atsižvelgiant į kalkinimo medžiagos masę:
mažiausia neutralizavimo vertė – 15 (CaO ekvivalentas) arba 9 (HO- ekvivalentas),
mažiausias reaktyvumas – 10 % (vandenilio chlorido rūgšties bandymas) arba 50 % po 6 mėnesių (inkubacinis bandymas) ir
mažiausias dalelių dydis – ne mažiau kaip 70 % < 1 mm, išskyrus degtas kalkes, granuliuotas kalkinimo medžiagas ir kreidą (tai yra 70 % kalkinimo medžiagos dalelių pagal dydį turi praeiti pro 1 mm akučių sietą).
PFK 3. DIRVOŽEMĮ GERINANČIOS MEDŽIAGOS
Dirvožemį gerinanti medžiaga – ES tręšiamasis produktas, kurio paskirtis – palaikyti, pagerinti arba apsaugoti dirvožemio, į kurį jis įterpiamas, fizikines arba chemines savybes, struktūrą arba biologinį aktyvumą.
PFK 3(A). ORGANINĖS DIRVOŽEMĮ GERINANČIOS MEDŽIAGOS
1. Organinė dirvožemį gerinanti medžiaga turi būti sudaryta iš medžiagos, kurios 95 % yra tik biologinės kilmės.
Organinės dirvožemį gerinančios medžiagos sudėtyje gali būti durpių, leonardito ir lignito, tačiau negali būti jokių kitų iškastinių arba geologinėse formacijose esančių medžiagų.
2. Organinėje dirvožemį gerinančioje medžiagoje teršalai neturi viršyti šių ribinių verčių:
a) |
kadmis (Cd): 2 mg/kg sausųjų medžiagų, |
b) |
šešiavalentis chromas (Cr VI): 2 mg/kg sausosios medžiagos, |
c) |
gyvsidabris (Hg): 1 mg/kg sausosios medžiagos, |
d) |
nikelis (Ni): 50 mg/kg sausosios medžiagos, |
e) |
švinas (Pb): 120 mg/kg sausosios medžiagos ir |
f) |
neorganinis arsenas (As): 40 mg/kg sausosios medžiagos. |
3. Vario (Cu) koncentracija organinėje dirvožemį gerinančioje medžiagoje neturi viršyti 300 mg/kg sausosios medžiagos, o cinko (Zn) koncentracija organinėje dirvožemį gerinančioje medžiagoje neturi viršyti 800 mg/kg sausosios medžiagos.
4. Patogenai organinėse dirvožemį gerinančiose medžiagose neturi viršyti šioje lentelėje nustatytų ribų:
Tirtini mikroorganizmai |
Ėminių ėmimo planai |
Ribinė vertė |
||
n |
c |
m |
M |
|
Salmonelės (Salmonella spp.) |
5 |
0 |
0 |
25 g arba 25 ml: nėra |
Escherichia coli arba Enterococcaceae |
5 |
5 |
0 |
1 g arba 1 ml: 1 000 , |
kai:
n |
= |
tirtinų ėminių skaičius, |
c |
= |
ėminių, kuriuose KSV išreikštas bakterijų skaičius yra nuo m iki M, skaičius; |
m |
= |
KSV išreikšto bakterijų skaičiaus, kuris laikomas patenkinamu, ribinė vertė; |
M |
= |
didžiausia KSV išreikšto bakterijų skaičiaus vertė. |
5. Organinėje dirvožemį gerinančioje medžiagoje sausosios medžiagos masė turi sudaryti ne mažiau kaip 20 %.
6. Organinė anglis (Corg) organinėje dirvožemį gerinančioje medžiagoje turi sudaryti ne mažiau kaip 7,5 % masės.
PFK 3(B). NEORGANINĖS DIRVOŽEMĮ GERINANČIOS MEDŽIAGOS
1. Neorganinė dirvožemį gerinanti medžiaga – dirvožemio gerinimo medžiaga, kuri nėra organinė dirvožemio gerinimo medžiaga.
2. Neorganinėje dirvožemį gerinančioje medžiagoje teršalai neturi viršyti ribinių verčių:
a) |
kadmis (Cd): 1,5 mg/kg sausosios medžiagos, |
b) |
šešiavalentis chromas (Cr VI): 2 mg/kg sausosios medžiagos, |
c) |
gyvsidabris (Hg): 1 mg/kg sausosios medžiagos, |
d) |
nikelis (Ni): 100 mg/kg sausosios medžiagos, |
e) |
švinas (Pb): 120 mg/kg sausosios medžiagos, |
f) |
neorganinis arsenas (As): 40 mg/kg sausosios medžiagos. |
3. Vario (Cu) koncentracija neorganinėje dirvožemį gerinančioje medžiagoje neturi viršyti 300 mg/kg sausosios medžiagos, o cinko (Zn) koncentracija neorganinėje dirvožemį gerinančioje medžiagoje neturi viršyti 800 mg/kg sausosios medžiagos.
4. Patogenai neorganinėje dirvožemio gerinimo medžiagoje, kurios sudėtyje yra daugiau kaip 1 % masės organinės anglies (Corg), neturi viršyti šioje lentelėje nustatytų ribų:
Tirtini mikroorganizmai |
Ėminių ėmimo planai |
Ribinė vertė |
||
n |
c |
m |
M |
|
Salmonelės (Salmonella spp.) |
5 |
0 |
0 |
25 g arba 25 ml: nėra |
Escherichia coli arba Enterococcaceae |
5 |
5 |
0 |
1 g arba 1 ml: 1 000 |
čia:
n |
= |
tirtinų mėginių skaičius, |
c |
= |
ėminių, kuriuose KSV išreikštas bakterijų skaičius yra nuo m iki M, skaičius; |
m |
= |
KSV išreikšto bakterijų skaičiaus, kuris laikomas patenkinamu, ribinė vertė; |
M |
= |
didžiausia KSV išreikšto bakterijų skaičiaus vertė. |
PFK 4. AUGINIMO TERPĖS
1. Auginimo terpė – ES tręšiamasis produktas (išskyrus dirvožemį in situ), kurio paskirtis – jame auginti augalus ar grybus.
Šiame punkte prie augalų priskiriami dumbliai.
2. Auginimo terpėse teršalai neturi viršyti šių ribinių verčių:
kadmis (Cd) – |
1,5 mg/kg sausosios medžiagos, |
šešiavalentis chromas (Cr VI) – |
2 mg/kg sausosios medžiagos, |
gyvsidabris (Hg) – |
1 mg/kg sausosios medžiagos, |
nikelis (Ni) – |
50 mg/kg sausosios medžiagos, |
švinas (Pb) – |
120 mg/kg sausosios medžiagos ir |
neorganinis arsenas (As) – |
40 mg/kg sausosios medžiagos. |
2a. Nukrypstant nuo 2 punkto d papunkčio, nikelio (Ni) ribinė vertė auginimo terpėje, kurią sudaro vien mineralinės sudedamosios dalys ir kuri teikiama naudoti profesionalių sodininkų reikmėms, žaliesiems stogams ar žaliosioms sienoms, turi būti taikoma biologiškai įsisavinamam teršalo kiekiui.
3. Vario (Cu) koncentracija auginimo terpėse neturi viršyti 200 mg/kg sausosios medžiagos, o cinko (Zn) koncentracija auginimo terpėse neturi viršyti 500 mg/kg sausosios medžiagos.
4. Patogenai auginimo terpėse neturi viršyti šioje lentelėje nustatytų ribų:
Tirtini mikroorganizmai |
Ėminių ėmimo planai |
Ribinė vertė |
||
n |
c |
m |
M |
|
Salmonelės (Salmonella spp.) |
5 |
0 |
0 |
25 g arba 25 ml: nėra |
Escherichia coli arba Enterococcaceae |
5 |
5 |
0 |
1 g arba 1 ml: 1 000 , |
kai:
n |
= |
tirtinų ėminių skaičius, |
c |
= |
ėminių, kuriuose KSV išreikštas bakterijų skaičius yra nuo m iki M, skaičius; |
m |
= |
KSV išreikšto bakterijų skaičiaus, kuris laikomas patenkinamu, ribinė vertė; |
M |
= |
didžiausia KSV išreikšto bakterijų skaičiaus vertė. |
PFK 5. INHIBITORIAI
Inhibitorius – ES tręšiamasis produktas, kurio paskirtis – pavėlinant arba sustabdant specifinių mikroorganizmų arba fermentų grupių veikimą pagerinti augalui maisto medžiagas teikiančio produkto maisto medžiagų išskyrimo savybes.
PFK 5(A). NITRIFIKACIJOS INHIBITORIAI
1. Nitrifikacijos inhibitorius turi slopinti amoniakinio azoto (NH3-N) biologinę oksidaciją ir neleisti jam virsti nitrito azotu (NO2-), taip sulėtindamas nitrato azoto (NO3-) susidarymą.
2. Amoniakinio azoto (NH3-N) oksidacijos norma apskaičiuojama:
nustatant amoniakinio azoto (NH3-N) išnykimą arba
apskaičiuojant susidarančių nitrito azoto (NO2-) ir nitrato azoto (NO3-) sumą laiko atžvilgiu.
Palyginti su kontroliniu ėminiu, į kurį nitrifikacijos inhibitoriaus nebuvo įdėta, dirvožemio ėminyje, kuriame yra nitrifikacijos inhibitoriaus, turi būti 95 % patikimumo lygiu nustatytas amoniakinio azoto (NH3-N) oksidacijos normos sumažėjimas 20 %, remiantis analize, atlikta praėjus 14 dienų nuo panaudojimo.
PFK 5(B). DENITRIFIKACIJOS INHIBITORIAI
1. Denitrifikacijos inhibitoriai turi slopinti diazoto oksido (N2O) susidarymą sulėtindami arba blokuodami nitrato (NO3-) virtimą diazotu (N2), nedarant poveikio nitrifikacijos procesui, kaip apibūdinta PFK 5 (A) kategorijoje.
2. Palyginti su kontroliniu ėminiu, į kurį denitrifikacijos inhibitoriaus nebuvo įdėta, atliekant in vitro bandymą su denitrifikacijos inhibitoriumi turi būti 95 % patikimumo lygiu nustatytas diazoto oksido (N2O) išsiskyrimo normos sumažėjimas 20 %, remiantis analize, atlikta praėjus 14 dienų nuo panaudojimo.
PFK 5(C). UREAZĖS INHIBITORIAI
1. Ureazės inhibitorius turi slopinti ureazės fermento hidrolizinį poveikį karbamidui (CH4N2O); tuo pirmiausia siekiama sumažinti amoniako garavimą.
2. Palyginti su kontroliniu ėminiu, į kurį ureazės inhibitoriaus nebuvo įdėta, atliekant in vitro bandymą su ureazės inhibitoriumi turi būti 95 % patikimumo lygiu nustatytas karbamido (CH4N2O) hidrolizės normos sumažėjimas 20 %, remiantis analize, atlikta praėjus 14 dienų nuo panaudojimo.
PFK 6. AUGALŲ BIOSTIMULIATORIAI
1. Augalų biostimuliatorius – ES tręšiamasis produktas, kurio paskirtis yra stimuliuoti augalų mitybos procesus nepriklausomai nuo produkte esančio maisto medžiagų kiekio tik siekiant pagerinti vieną arba daugiau iš šių augalo ar augalo rizosferos savybių:
maisto medžiagų įsisavinimo efektyvumą;
atsparumą abiotiniam stresui arba
kokybines savybes;
izoliuotų maisto medžiagų prieinamumą dirvožemyje ar rizosferoje.
2. Augalų biostimuliatoriuje teršalai neturi viršyti šių ribinių verčių:
a) |
kadmis (Cd): 1,5 mg/kg sausosios medžiagos, |
b) |
šešiavalentis chromas (Cr VI): 2 mg/kg sausosios medžiagos, |
c) |
švinas (Pb): 120 mg/kg sausosios medžiagos, |
d) |
gyvsidabris (Hg): 1 mg/kg sausosios medžiagos, |
e) |
nikelis (Ni): 50 mg/kg sausosios medžiagos ir |
f) |
neorganinis arsenas (As): 40 mg/kg sausosios medžiagos. |
3. Vario (Cu) koncentracija augalų biostimuliatoriuje neturi viršyti 600 mg/kg sausosios medžiagos, o cinko (Zn) koncentracija augalų biostimuliatoriuje neturi viršyti 1 500 mg/kg sausosios medžiagos.
4. Augalų biostimuliatoriai turi turėti etiketėje konkretiems augalams deklaruojamą poveikį.
PFK 6(A). MIKROBINIAI AUGALŲ BIOSTIMULIATORIAI
1. Mikrobiniai augalų biostimuliatoriai turi būti sudaryti iš II priedo II dalies SMK 7 kategorijai priskirtų mikroorganizmų arba mikroorganizmų konsorciumo.
2. Patogenai mikrobiniuose augalų biostimuliatoriuose neturi viršyti šioje lentelėje nustatytų ribų:
Mikroorganizmai ir (arba) jų toksinai, metabolitai |
Ėminių ėmimo planai |
Ribinė vertė |
|
N |
c |
||
Salmonelės (Salmonella spp.) |
5 |
0 |
25 g arba 25 ml: nėra |
Escherichia coli |
5 |
0 |
1 g arba 1 ml: nėra |
Listeria monocytogenes |
5 |
0 |
25 g arba 25 ml: nėra |
Vibrio spp. |
5 |
0 |
25 g arba 25 ml: nėra |
Shigella spp. |
5 |
0 |
25 g arba 25 ml: nėra |
Staphylococcus aureus |
5 |
0 |
25 g arba 25 ml: nėra |
Enterococcaceae |
5 |
2 |
10 KSV/g |
Anaerobinių mikroorganizmų skaičius, jeigu mikrobinis augalų biostimuliatorius nėra aerobinė bakterija |
5 |
2 |
105 KSV/g arba ml |
Mielių ir pelėsių kiekis, jeigu mikrobinis augalų biostimuliatorius nėra grybelis |
5 |
2 |
1 000 KSV/g arba ml |
kai:
n |
= |
ėminį sudarančių vienetų skaičius, |
c |
= |
ėminių vienetų, kuriuose vertės viršija nustatytą ribą, skaičius. |
3. Jeigu mikrobinis augalų biostimuliatorius yra skysto pavidalo, augalų biostimuliatoriaus pH vertė turi būti optimali jo sudėtyje esantiems mikroorganizmams ir augalams.
PFK 6(B). NEMIKROBINIAI AUGALŲ BIOSTIMULIATORIAI
1. Nemikrobinis augalų biostimuliatorius – augalų biostimuliatorius, kuris nėra mikrobinis augalų biostimuliatorius.
2. Patogenai nemikrobiniuose augalų biostimuliatoriuose neturi viršyti šioje lentelėje nustatytų ribų:
Tirtini mikroorganizmai |
Ėminių ėmimo planai |
Ribinė vertė |
||
n |
c |
m |
M |
|
Salmonelės (Salmonella spp.) |
5 |
0 |
0 |
25 g arba 25 ml: nėra |
Escherichia coli arba Enterococcaceae |
5 |
5 |
0 |
1 g arba 1 ml: 1 000 , |
kai:
n |
= |
tirtinų ėminių skaičius, |
c |
= |
ėminių, kuriuose KSV išreikštas bakterijų skaičius yra nuo m iki M, skaičius; |
m |
= |
KSV išreikšto bakterijų skaičiaus, kuris laikomas patenkinamu, ribinė vertė; |
M |
= |
didžiausia KSV išreikšto bakterijų skaičiaus vertė. |
PFK 7. TRĘŠIAMŲJŲ PRODUKTŲ MIŠINIAI
1. Tręšiamųjų produktų mišinys – ES tręšiamasis produktas, sudarytas iš dviejų ar daugiau PFK 1–PFK 6 ES tręšiamųjų produktų, kurių atitiktis šio reglamento reikalavimams dėl kiekvieno sudedamojo ES tręšiamojo produkto mišinyje buvo įrodyta pagal atitikties vertinimo procedūrą, kuri taikoma tam sudedamajam ES tręšiamajam produktui.
2. Maišant turi nepakisti nė vieno sudedamojo ES tręšiamojo produkto savybės ir pagrįstai numatomomis tręšiamųjų produktų mišinio laikymo ar naudojimo sąlygomis turi būti nedaromas neigiamas poveikis žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, saugai arba aplinkai.
2a. Mišinyje esančio inhibitorinio junginio koncentracija turi atitikti tokį koncentracijų intervalą, kuriuo užtikrinamas šio priedo II dalies PFK 5 kategorijoje nurodytose sąlygose nustatytas sumažėjimas ir atitinkamai II priedo II dalies SMK 1 kategorijos 4 punkte nurodytose sąlygose nustatytas sumažėjimas mišinyje.
3. ►M6 Mišinio gamintojas įvertina, ar mišinys atitinka šios PFK kategorijos 1, 2 ir 2a punktuose išdėstytus reikalavimus, užtikrina mišinio atitiktį III priede nustatytiems ženklinimo reikalavimams ir prisiima atsakomybę pagal šio reglamento 16 straipsnio 4 dalį už mišinio atitiktį šio reglamento reikalavimams: ◄
parengdamas tręšiamųjų produktų mišinio ES atitikties deklaraciją pagal šio reglamento 6 straipsnio 2 dalį ir
saugodamas kiekvieno sudedamojo ES tręšiamojo produkto ES atitikties deklaraciją.
4. tręšiamųjų produktų mišinius rinkai tiekiantys ekonominės veiklos vykdytojai laikosi toliau nurodytų šio reglamento nuostatų tiek dėl kiekvieno sudedamojo ES tręšiamojo produkto, tiek dėl jų mišinio ES atitikties deklaracijos:
6 straipsnio 3 dalies (gamintojų pareiga saugoti ES atitikties deklaraciją);
7 straipsnio 2 dalies a punkto (įgaliotųjų atstovų pareiga saugoti ES atitikties deklaraciją);
8 straipsnio 8 dalies (importuotojų pareiga saugoti ES atitikties deklaracijos kopiją, kad rinkos priežiūros institucijos galėtų ją patikrinti).
II PRIEDAS
Sudedamųjų medžiagų kategorijos (SMK)
ES tręšiamieji produktai turi būti sudaryti tik iš sudedamųjų medžiagų, kurios atitinka vienos ar daugiau iš šiame priede nurodytų SMK reikalavimus.
Sudedamųjų medžiagų ir joms gaminti naudojamų žaliavų sudėtyje nė vienos iš cheminių medžiagų, kurių didžiausios ribinės vertės nurodytos I priede, kiekis neturi būti toks, kad ES tręšiamasis produktas nebeatitiktų tame priede nustatytų jam taikomų reikalavimų.
I DALIS
SMK PRISKYRIMAS
SMK 1. Cheminės medžiagos ir mišiniai iš grynųjų medžiagų
SMK 2. Augalai, augalų dalys arba augalų ekstraktai
SMK 3. Kompostas
SMK 4. Šviežių kultūrinių augalų degazuotasis substratas
SMK 5. Kitas degazuotasis substratas nei šviežių kultūrinių augalų degazuotasis substratas
SMK 6. Maisto pramonės šalutiniai produktai
SMK 7. Mikroorganizmai
SMK 8. Maisto medžiagų polimerai
SMK 9. Kiti polimerai nei maisto medžiagų polimerai
SMK 10. Antriniai produktai Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 prasme
SMK 11. Šalutiniai produktai Direktyvos 2008/98/EB prasme
SMK 12. Nusodintos fosfato druskos ir jų dariniai
SMK 13. Terminės oksidacijos medžiagos ir jų dariniai
SMK 14. Pirolizės ir dujinimo medžiagos
SMK 15. Atgautosios didelio grynumo medžiagos
II DALIS
REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU SMK
Šioje dalyje apibrėžiamos sudedamosios medžiagos, iš kurių (ir tik iš jų) turi būti sudaryti ES tręšiamieji produktai.
SMK 1. CHEMINĖS MEDŽIAGOS IR MIŠINIAI IŠ GRYNŲJŲ MEDŽIAGŲ
1. ES tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti cheminių medžiagų ir cheminių mišinių, išskyrus ( 4 ):
atliekas Direktyvos 2008/98/EB prasme;
chemines medžiagas arba mišinius, kurie vienoje arba daugiau valstybių narių nebelaikomi atliekomis remiantis nacionalinėmis priemonėmis, kuriomis Direktyvos 2008/98/EB 6 straipsnis perkeliamas į nacionalinę teisę;
chemines medžiagas, pagamintas iš pirmtakų, kurie vienoje arba daugiau valstybių narių nebelaikomi atliekomis remiantis nacionalinėmis priemonėmis, kuriomis Direktyvos 2008/98/EB 6 straipsnis perkeliamas į nacionalinę teisę, arba mišinius, kurių sudėtyje yra tokių cheminių medžiagų;
šalutinius produktus Direktyvos 2008/98/EB prasme;
šalutinius gyvūninius produktus arba jų gaminius, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1069/2009;
polimerus, išskyrus:
kompostą; ►M2 arba ◄
degazuotąjį raugą;
nusodintas fosfato druskas arba jų darinius, kurie panaudojami iš atliekų arba yra šalutiniai produktai, apibrėžti Direktyvoje 2008/98/EB;
terminės oksidacijos medžiagas arba jų darinius, kurie panaudojami iš atliekų arba yra šalutiniai produktai, apibrėžti Direktyvoje 2008/98/EB; ►M5 arba ◄
pirolizės ir dujinimo medžiagas, kurios panaudojamos iš atliekų arba yra šalutiniai produktai, apibrėžti Direktyvoje 2008/98/EB; ►M5 arba ◄
amonio druskas, sulfatines druskas, fosfato druskas, elementinę sierą, kalcio karbonatą arba kalcio oksidą, kurie atgaunami iš atliekų, apibrėžtų Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 1 punkte.
2. Visos cheminės medžiagos, kurių, atskirai arba mišinyje, yra ES tręšiamojo produkto sudėtyje, išskyrus polimerus, turi būti įregistruotos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 ( 5 ) pateikus dokumentų rinkinį, į kurį įtraukiama:
informacija, nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 VI, VII ir VIII prieduose,
cheminės saugos ataskaita pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 14 straipsnį, apimanti cheminės medžiagos kaip tręšiamojo produkto naudojimą,
išskyrus atvejus, kai aiškiai taikoma viena iš pareigos registruoti išimčių, numatytų Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 IV priede arba to reglamento V priedo 6, 7, 8, 9 arba 10 punktuose (tik magnezijai).
3. Jeigu cheminės medžiagos arba vienos iš mišinyje esančių cheminių medžiagų paskirtis yra pagerinti ilgalaikį mikroelementų prieinamumą augalams ES tręšiamajame produkte, ta cheminė medžiaga turi būti arba kompleksonas, arba kompleksodaris, ir turi būti taikomos šios taisyklės:
kompleksonas – organinė cheminė medžiaga, kurią sudaro molekulė, kuri:
iš dviejų ar daugiau vietų atiduoda elektronų poras centriniam pereinamosios grupės metalo (cinko (Zn), vario (Cu), geležies (Fe), mangano (Mn), magnio (Mg), kalcio (Ca) arba kobalto (Co)) katijonui ir
yra pakankamai didelė, kad galėtų sudaryti penkiagrandę arba šešiagrandę ciklinę struktūrą.
ES tręšiamasis produktas bent 3 dienas turi išlikti stabilus tirpale, kurio pH vertė atitinka deklaruojamą intervalą, kuriame užtikrinamas priimtinas stabilumas.
kompleksodaris – organinė cheminė medžiaga, kuri sudaro plokščią arba erdvinę struktūrą su vienu dvivalenčiu arba trivalenčiu pereinamosios grupės metalo (cinko (Zn), vario (Cu), geležies (Fe), mangano (Mn) arba kobalto (Co)) katijonu.
Vandens tirpale, kurio pH vertė yra 6 ir 7, ES tręšiamasis produktas turi išlikti stabilus ne trumpiau kaip 1 dieną.
4. Jeigu cheminės medžiagos arba vienos iš mišinyje esančių cheminių medžiagų paskirtis yra pagerinti ES tręšiamojo produkto maisto medžiagų išsiskyrimo savybes sulėtinant arba sustabdant konkrečių grupių mikroorganizmų arba fermentų veikimą, ta cheminė medžiaga turi būti nitrifikaciją, denitrifikaciją arba ureazę inhibuojantis inhibitorinis junginys, ir turi būti taikomos šios taisyklės:
nitrifikaciją inhibuojantis inhibitorinis junginys turi inhibuoti ES tręšiamajame produkte esančio amoniakinio azoto (NH3-N) biologinę oksidaciją į nitrito azotą (NO2 -), taip sulėtindamas nitrato azoto (NO3 -) susidarymą.
Amoniakinio azoto (NH3-N) oksidacijos norma apskaičiuojama:
nustatant amoniakinio azoto (NH3-N) išnykimą;
apskaičiuojant susidarančių nitrito azoto (NO2 -) ir nitrato azoto (NO3 -) sumą laiko atžvilgiu.
Palyginti su kontroliniu ėminiu, į kurį nitrifikaciją inhibuojančio inhibitorinio junginio nebuvo įdėta, dirvožemio ėminyje, kuriame yra nitrifikaciją inhibuojančio inhibitorinio junginio, esant 95 % pasikliovimo lygiui nustatomas 20 % amoniakinio azoto (NH3-N) oksidacijos normos sumažėjimas, remiantis analize, atlikta praėjus 14 dienų nuo panaudojimo.
Nitrifikaciją inhibuojančio inhibitorinio junginio koncentracija ES tręšiamajame produkte turi atitikti koncentracijų intervalą, kuriuo užtikrinamas toks sumažėjimas.
Ne mažiau kaip 50 % suminio azoto (N) kiekio ES tręšiamajame produkte turi sudaryti azoto (N) formos – amonis (NH4 +) ir karbamidas (CH4N2O);
denitrifikaciją inhibuojantis inhibitorinis junginys turi inhibuoti diazoto oksido (N2O) susidarymą ES tręšiamajame produkte sulėtindamas arba sustabdydamas nitrato (NO3 -) virtimą diazotu (N2), nedarydamas poveikio nitrifikacijos procesui, kaip apibūdinta PFK 5(A) kategorijoje.
Palyginti su kontroliniu ėminiu, į kurį denitrifikaciją inhibuojančio inhibitorinio junginio nebuvo įdėta, atliekant in vitro bandymą su denitrifikaciją inhibuojančiu inhibitoriniu junginiu, esant 95 % pasikliovimo lygiui nustatomas 20 % diazoto oksido (N2O) išsiskyrimo normos sumažėjimas, remiantis analize, atlikta praėjus 14 dienų nuo panaudojimo.
Denitrifikaciją inhibuojančio inhibitorinio junginio koncentracija ES tręšiamajame produkte turi atitikti koncentracijų intervalą, kuriuo užtikrinamas toks sumažėjimas.
ureazę inhibuojantis inhibitorinis junginys turi inhibuoti fermento ureazės hidrolizinį poveikį ES tręšiamajame produkte esančiam karbamidui (CH4N2O); tuo pirmiausia siekiama sumažinti amoniako garavimą.
Palyginti su kontroliniu ėminiu, į kurį ureazę inhibuojančio inhibitorinio junginio nebuvo įdėta, atliekant in vitro bandymą su ureazę inhibuojančiu inhibitoriniu junginiu, esant 95 % pasikliovimo lygiui nustatomas 20 % karbamido (CH 4 2) hidrolizės normos sumažėjimas, remiantis analize, atlikta praėjus 14 dienų nuo panaudojimo.
Ureazę inhibuojančio inhibitorinio junginio koncentracija ES tręšiamajame produkte turi atitikti koncentracijų intervalą, kuriuo užtikrinamas toks sumažėjimas.
Ne mažiau kaip 50 % suminio azoto (N) kiekio ES tręšiamajame produkte turi sudaryti azoto (N) forma karbamidas (CH4N2O).
SMK 2. AUGALAI, AUGALŲ DALYS ARBA AUGALŲ EKSTRAKTAI
ES tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti augalų, augalų dalių ar augalų ekstraktų, kurie nebuvo apdoroti jokiu kitu būdu, išskyrus pjaustymą, smulkinimą, malimą, sijojimą, filtravimą, centrifugavimą, spaudimą, džiovinimą, apdorojimą šalčiu, sublimacinį džiovinimą arba ekstrahavimą vandeniu, virškritinės būsenos CO2 ekstrahavimą arba pluoštinimą ne aukštesnėje nei 100 °C temperatūroje, nenaudojant jokių priedų, išskyrus vandenį.
Šio punkto tikslais prie augalų priskiriami grybai ir dumbliai, bet nepriskiriamos melsvabakterės (cyanobacteria).
SMK 3. KOMPOSTAS
1. ES tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti komposto, gaunamo aerobiniu būdu kompostuojant tik vieną ar daugiau iš šių žaliavų:
biologines atliekas, kaip apibrėžta Direktyvoje 2008/98/EB, gautas iš jų susidarymo vietoje atskirai surinktų biologinių atliekų;
▼M1 —————
gyvus arba negyvus organizmus ar jų dalis, neapdorotus arba apdorotus tik rankiniu, mechaniniu arba gravitaciniu būdu, tirpinant vandenyje, flotacijos būdu, ekstrahuojant vandeniu, distiliuojant vandens garais arba kaitinant vien tik tam, kad būtų pašalintas vanduo, arba kurie ekstrahuojami iš oro bet kokiu būdu, išskyrus:
medžiagas, gautas iš mišrių komunalinių atliekų,“;
nuotekų dumblą, pramoninį dumblą arba dugno gilinimo (valymo) dumblą ir
šalutinius gyvūninius produktus arba jų gaminius, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1069/2009.
kompostavimo priedus, kurie yra būtini siekiant pagerinti kompostavimo proceso veiksmingumą arba jo aplinkosauginį veiksmingumą, su sąlyga, kad:
priedas atitinka SMK 1 kategorijos 2 punkte nustatytą reikalavimą ir
visų priedų bendra koncentracija neviršija 5 % bendros žaliavų masės arba
1a. Neatsižvelgiant į 1 punktą, ES tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti komposto, gaunamo aerobiniu būdu kompostuojant 2 kategorijai ar 3 kategorijai priskiriamas medžiagas arba jų šalutinius produktus, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 32 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų ir 32 straipsnio 3 dalyje nustatytų priemonių, atskirai arba maišant su 1 punkte nurodytomis žaliavomis, jeigu:
galutinis gamybos grandinės taškas buvo nustatytas pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 5 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą ir
laikomasi 2 ir 3 punktuose nustatytų sąlygų.
2. Kompostuojama gamybos įmonėje:
kurioje 1 ir 1 a punktuose nurodytoms žaliavoms apdoroti skirtos gamybos linijos yra aiškiai atskirtos nuo gamybos linijų, skirtų kitoms nei 1 ir 1a punktuose nurodytoms žaliavoms apdoroti, ir
kurioje vengiama fizinio sąlyčio tarp žaliavų ir gaunamų medžiagų, įskaitant laikymo metu.
3. Aerobinis kompostavimas – daugiausia aerobinis, kontroliuojamas biologiškai skaidžių medžiagų skaidymas, kai dėl biologiškai išsiskiriančios šilumos gali susidaryti termofilinėms bakterijoms tinkama temperatūra. Visos kiekvienos partijos dalys turi būti arba reguliariai ir kruopščiai judinamos ir vartomos, arba turi būti atliekama jų priverstinė ventiliacija, kad būtų užtikrintos tinkamos medžiagos sanitarinės sąlygos ir jos homogeniškumas. Kompostavimo proceso metu visos kiekvienos partijos dalys turi būti vienoje iš toliau nurodytų situacijų temperatūros ir laiko atžvilgiu:
4. Komposte:
PAH16 ( 7 ) turi sudaryti ne daugiau kaip 6 mg/kg sausosios medžiagos,
didesnės nei 2 mm makroskopinės priemaišos, t. y. stiklas, metalas arba plastikas, turi sudaryti ne daugiau kaip 3 g/kg sausosios medžiagos, ir
b punkte nurodytų makroskopinių priemaišų bendras kiekis turi sudaryti ne daugiau kaip 5 g/kg sausosios medžiagos.
Nuo 2026 m. liepos 16 d. didesni kaip 2 mm plastikai, neviršijant b punkte nurodytos didžiausios ribinės vertės, turi sudaryti ne daugiau kaip 2,5 g/kg sausosios medžiagos. Ne vėliau kaip 2029 m. liepos 16 d. didesnės nei 2 mm plastikų ribinė vertė – 2,5 g/kg sausosios medžiagos – turi būti iš naujo įvertinta, siekiant atsižvelgti į pažangą, padarytą atskiro biologinių atliekų surinkimo srityje.
5. Kompostas turi atitikti bent vieną iš šių stabilumo kriterijų:
deguonies sugerties greitis:
savaiminio kaitimo veiksnys:
SMK 4. ŠVIEŽIŲ KULTŪRINIŲ AUGALŲ DEGAZUOTASIS RAUGAS
1. ES tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti degazuotojo raugo, gaunamo anaerobiniu būdu skaidant tik vieną ar daugiau iš šių žaliavų:
augalus arba augalų dalis, auginamus biodujų gamybos tikslais. Šiame punkte prie augalų priskiriami dumbliai, bet nepriskiriamos melsvabakterės (cyanobacteria);
bet kurias a papunktyje nurodytas medžiagas, kurios prieš tai buvo suskaidytos.
2. Anaerobinis skaidymas turi būti atliekamas gamybos įmonėje:
kurioje 1 punkte nurodytoms žaliavoms apdoroti skirtos gamybos linijos yra aiškiai atskirtos nuo gamybos linijų, skirtų kitoms nei nurodytosioms 1 punkte žaliavoms apdoroti, ir
kurioje vengiama fizinio sąlyčio tarp žaliavų ir gaunamų medžiagų, be kita ko, laikymo metu.
3. Anaerobinis skaidymas – daugiausia anaerobinis, kontroliuojamas biologiškai skaidžių medžiagų skaidymas, vykstantis esant mezofilinėms ar termofilinėms bakterijoms tinkamai temperatūrai. Visos kiekvienos partijos dalys turi būti reguliariai ir kruopščiai judinamos ir vartomos, kad būtų užtikrintos tinkamos medžiagos sanitarinės sąlygos ir jos homogeniškumas. Skaidymo proceso metu visos kiekvienos partijos dalys turi būti vienoje iš toliau nurodytų situacijų temperatūros ir laiko atžvilgiu:
termofilinis anaerobinis skaidymas 55 °C temperatūroje ne trumpiau kaip 24 val., o paskui – hidraulinis laikymas, kurio trukmė ne mažesnė kaip 20 dienų;
termofilinis anaerobinis skaidymas 55 °C temperatūroje, kai vienas iš apdorojimo proceso etapų yra pasterizavimas, kaip apibūdinta Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 ( 8 ) V priedo I skyriaus 1 skirsnio 1 punkte;
termofilinis anaerobinis skaidymas 55 °C temperatūroje, o paskui kompostavimas:
mezofilinis anaerobinis skaidymas 37–40 °C temperatūroje, kai vienas iš apdorojimo proceso etapų yra pasterizavimas, kaip apibūdinta Reglamento (ES) Nr. 142/2011 V priedo I skyriaus 1 skirsnio 1 punkte, arba
mezofilinis anaerobinis skaidymas 37–40 °C temperatūroje, o paskui kompostavimas:
3a. ES tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti kietosios arba skystosios frakcijos, gautos mechaniškai atskyrus 1–3 punktus atitinkantį degazuotąjį substratą.
3b. ES tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti 1–3 punktus atitinkančio degazuotojo substrato arba 3a punktą atitinkančios frakcijos, iš kurio (-ios) buvo pašalintas visas tirpus amonis ir (arba) fosfatas arba jo dalis, siekiant regeneruoti azotą ir (arba) fosforą, neketinant kitaip modifikuoti degazuotojo substrato arba frakcijos.
3c. ES tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti 1–3 punktus arba 3b punktą atitinkančio degazuotojo substrato, taip pat 3a punktą atitinkančios frakcijos, kuris (-i) buvo tik fiziškai apdorotas (-a), siekiant pašalinti vandenį, neketinant kitaip modifikuoti degazuotojo substrato ar frakcijos.
3d. Priedai, kurių reikia toliau apdorojant degazuotąjį substratą arba frakciją pagal 3a, 3b ir 3c punktus, gali būti naudojami, jeigu:
priedas atitinka SMK 1 kategorijos 2 punkte nustatytą reikalavimą;
kiekviename iš šių procesų reikalingų priedų koncentracija neviršija 5 % degazuotojo substrato arba frakcijos, kuris (-i) naudojamas (-a) kaip žaliava atitinkamame procese, masės.
4. ►M6 3a, 3b ir 3c punktuose nurodytas degazuotasis substratas arba frakcija turi atitikti bent vieną iš šių stabilumo kriterijų: ◄
deguonies sugerties greitis:
likutinis biodujų potencialas:
SMK 5. KITAS DEGAZUOTASIS RAUGAS NEI ŠVIEŽIŲ KULTŪRINIŲ AUGALŲ DEGAZUOTASIS RAUGAS
1. ES tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti degazuotojo raugo, gaunamo anaerobiniu būdu skaidant tik vieną ar daugiau iš šių žaliavų:
biologines atliekas, kaip apibrėžta Direktyvoje 2008/98/EB, gautas iš jų susidarymo vietoje atskirai surinktų biologinių atliekų;
▼M1 —————
gyvus arba negyvus organizmus ar jų dalis, neapdorotus arba apdorotus tik rankiniu, mechaniniu arba gravitaciniu būdu, tirpinant vandenyje, flotacijos būdu, ekstrahuojant vandeniu, distiliuojant vandens garais arba kaitinant vien tik tam, kad būtų pašalintas vanduo, arba kurie ekstrahuojami iš oro bet kokiu būdu, išskyrus:
medžiagas, gautas iš mišrių komunalinių atliekų,
nuotekų dumblą, pramoninį dumblą arba dugno gilinimo (valymo) dumblą ir
šalutinius gyvūninius produktus arba jų gaminius, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1069/2009.
1a. Neatsižvelgiant į 1 punktą, ES tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti degazuotojo substrato, gaunamo anaerobiniu būdu skaidant 2 kategorijai ar 3 kategorijai priskiriamas medžiagas arba jų šalutinius produktus, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 32 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų ir 32 straipsnio 3 dalyje nustatytų priemonių, atskirai arba maišant su 1 punkte nurodytomis žaliavomis, jeigu:
galutinis gamybos grandinės taškas buvo nustatytas pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 5 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą ir
laikomasi 2 ir 3 punktuose nustatytų sąlygų.
2. Anaerobinis skaidymas turi būti atliekamas gamybos įmonėje:
kurioje 1 ir 1 a punktuose nurodytoms žaliavoms apdoroti skirtos gamybos linijos yra aiškiai atskirtos nuo gamybos linijų, skirtų kitoms nei 1 ir 1a punktuose nurodytoms žaliavoms apdoroti, ir
kurioje vengiama fizinio sąlyčio tarp žaliavų ir gaunamų medžiagų, be kita ko, laikymo metu.
3. Anaerobinis skaidymas – daugiausia anaerobinis, kontroliuojamas biologiškai skaidžių medžiagų skaidymas, vykstantis esant mezofilinėms ar termofilinėms bakterijoms tinkamai temperatūrai. Visos kiekvienos partijos dalys turi būti reguliariai ir kruopščiai judinamos ir vartomos, kad būtų užtikrintos tinkamos medžiagos sanitarinės sąlygos ir jos homogeniškumas. Skaidymo proceso metu visos kiekvienos partijos dalys turi būti vienoje iš toliau nurodytų situacijų temperatūros ir laiko atžvilgiu:
termofilinis anaerobinis skaidymas 55 °C temperatūroje ne trumpiau kaip 24 val., o paskui – hidraulinis laikymas, kurio trukmė ne mažesnė kaip 20 dienų;
termofilinis anaerobinis skaidymas 55 °C temperatūroje, kai vienas iš apdorojimo proceso etapų yra pasterizavimas, kaip apibūdinta Reglamento (ES) Nr. 142/2011 V priedo I skyriaus 1 skirsnio 1 punkte;
termofilinis anaerobinis skaidymas 55 °C temperatūroje, o paskui kompostavimas:
mezofilinis anaerobinis skaidymas 37–40 °C temperatūroje, kai vienas iš apdorojimo proceso etapų yra pasterizavimas, kaip apibūdinta Reglamento (ES) Nr. 142/2011 V priedo I skyriaus 1 skirsnio 1 punkte, arba
mezofilinis anaerobinis skaidymas 37–40 °C temperatūroje, o paskui kompostavimas:
3a. ES tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti kietosios arba skystosios frakcijos, gautos mechaniškai atskyrus 1–3 punktus atitinkantį degazuotąjį substratą.
3b. ES tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti 1–3 punktus atitinkančio degazuotojo substrato arba 3a punktą atitinkančios frakcijos, iš kurio (-ios) buvo pašalintas visas tirpus amonis ir (arba) fosfatas arba jo dalis, siekiant regeneruoti azotą ir (arba) fosforą, neketinant kitaip modifikuoti degazuotojo substrato arba frakcijos.
3c. ES tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti 1–3 punktus arba 3b punktą atitinkančio degazuotojo substrato, taip pat 3a punktą atitinkančios frakcijos, kuris (-i) buvo tik fiziškai apdorotas (-a), siekiant pašalinti vandenį, neketinant kitaip modifikuoti degazuotojo substrato ar frakcijos.
3d. Priedai, kurių reikia toliau apdorojant degazuotąjį substratą arba frakciją pagal 3a, 3b ir 3c punktus, gali būti naudojami, jeigu:
priedas atitinka SMK 1 kategorijos 2 punkte nustatytą reikalavimą;
kiekviename iš šių procesų reikalingų priedų koncentracija neviršija 5 % degazuotojo substrato arba frakcijos, kuris (-i) naudojamas (-a) kaip žaliava atitinkamame procese, masės.
4. 3a, 3b ir 3c punktuose nurodytame degazuotajame substrate arba frakcijoje negali būti daugiau kaip 6 mg PAH16 ( 10 )/kg sausosios medžiagos.
5. ►M6 3a, 3b ir 3c punktuose nurodyto degazuotojo substrato arba frakcijos sudėtyje: ◄
didesnės nei 2 mm makroskopinės priemaišos, t. y. stiklas, metalas arba plastikas, turi sudaryti ne daugiau kaip 3 g/kg sausosios medžiagos, ir
a punkte nurodytų makroskopinių priemaišų suma turi sudaryti ne daugiau kaip 5 g/kg sausosios medžiagos.
Nuo 2026 m. liepos 16 d. didesni kaip 2 mm plastikai, neviršijant a punkte nurodytos didžiausios ribinės vertės, turi sudaryti ne daugiau kaip 2,5 g/kg sausosios medžiagos. Ne vėliau kaip 2029 m. liepos 16 d. didesnių nei 2 mm plastikų ribinė vertė – 2,5 g/kg sausosios medžiagos – turi būti iš naujo įvertinta, siekiant atsižvelgti į pažangą, padarytą atskiro biologinių atliekų surinkimo srityje.
6. ►M6 3a, 3b ir 3c punktuose nurodytas degazuotasis substratas arba frakcija turi atitikti bent vieną iš šių stabilumo kriterijų: ◄
deguonies sugerties greitis:
likutinis biodujų potencialas:
SMK 6. MAISTO PRAMONĖS ŠALUTINIAI PRODUKTAI
1. ES tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti sudedamosios medžiagos – vienos iš šių medžiagų:
maisto pramonės fabriko kalkių, t. y. maisto perdirbimo pramonės medžiagų, gaunamų saturuojant organines medžiagas, kai naudojamos tik degtos gamtinės kalkės;
melasos, t. y. klampaus šalutinio cukranendrių arba cukrinių runkelių rafinavimo ir perdirbimo į cukrų produkto;
žlaugtų, t. y. klampaus šalutinio produkto, gaunamo, kai melasa fermentuojama į etanolį, askorbo rūgštį ar kitus produktus;
grūdų žlaugtų, t. y. šalutinių produktų, gaunamų gaminant alkoholinius gėrimus;
augalų, augalų dalių arba augalų ekstraktų, kurie buvo apdoroti tik termiškai arba kurių atžvilgiu taikyti ne tik SMK 2 kategorijoje nurodyti apdorojimo metodai, bet ir terminis apdorojimas, arba
kalkių, gaunamų gaminant geriamąjį vandenį, t. y. liekanų, kurios išsiskiria gaminant geriamąjį vandenį iš gruntinio vandens arba paviršinio vandens ir kurias daugiausia sudaro kalcio karbonatas.
2. Visos cheminės medžiagos, kurių, atskirai arba mišinyje, yra ES tręšiamojo produkto sudėtyje, turi atitikti SMK 1 kategorijos 2 punkte nustatytą reikalavimą.
SMK 7. MIKROORGANIZMAI
PFK 6(A) kategorijai priskiriamo ES tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti mikroorganizmų, įskaitant negyvus arba tuščialąsčius mikroorganizmus ir nekenksmingus terpės, kurioje jie buvo auginami, likutinius elementus, kurie:
Azotobacter spp. |
Mycorrhizal fungi |
Rhizobium spp. |
Azospirillum spp. |
SMK 8. MAISTO MEDŽIAGŲ POLIMERAI
1. ES tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti polimerų, sudarytų tik iš monomerinių medžiagų, atitinkančių SMK 1 kategorijos 1 ir 2 punktuose nustatytus kriterijus, kai polimerizacijos paskirtis – kontroliuoti maisto medžiagų išsiskyrimą iš vienos ar daugiau monomerinių medžiagų.
2. Ne mažiau kaip 60 % polimerų turi būti tirpūs fosfato buferiniame tirpale, kurio pH vertė yra 7,5 100 °C temperatūroje.
3. Galutiniai skaidymo produktai turi būti tik amonis (NH3), vanduo ir anglies dioksidas (CO2).
4. Polimerų sudėtyje turi nebūti daugiau kaip 600 ppm laisvojo formaldehido.
SMK 9. KITI POLIMERAI NEI MAISTO MEDŽIAGŲ POLIMERAI
1. ES tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti kitų polimerų nei maisto medžiagų polimerai tik tais atvejais, kai polimero paskirtis:
kontroliuoti vandens įsiskverbimą į maisto medžiagų daleles, taigi ir maisto medžiagų išsiskyrimą (šiuo atveju polimeras bendrai vadinamas dangos medžiaga);
pagerinti ES tręšiamojo produkto savybę išsaugoti drėgmę ar drėkstamumą, arba
atlikti medžiagos rišiklio funkciją PFK 4 kategorijai priskiriamame ES tręšiamajame produkte.
2. Nuo 2026 m. liepos 16 d. 1 punkto a ir b papunkčiuose nurodyti polimerai turi atitikti 42 straipsnio 6 dalyje nurodytais deleguotaisiais aktais nustatytus biologinio skaidumo kriterijus. Jei tokie kriterijai nėra nustatyti, po tos dienos rinkai pateikiamų ES tręšiamųjų produktų sudėtyje tokių polimerų neturi būti.
3. 1 punkto a ir b papunkčiuose nurodytų polimerų atveju nei polimeras, nei jo skaidymo šalutiniai produktai pagrįstai numatomomis naudojimo ES tręšiamajame produkte sąlygomis turi nedaryti jokio bendro neigiamo poveikio gyvūnų ar augalų sveikatai arba aplinkai. Polimeras turi išlaikyti augalų augimo ūmaus toksiškumo bandymą, ūmaus toksiškumo sliekams bandymą ir nitrifikacijos slopinimo bandymą su dirvožemio mikroorganizmais taip, kaip nurodyta toliau:
atliekant augalų augimo ūmaus toksiškumo bandymą, bandomąja medžiaga veikiamame dirvožemyje auginamos bandomosios augalų rūšies daigumas ir augalų biomasė turi sudaryti daugiau kaip 90 % tos pačios augalų rūšies, auginamos atitinkamame kontroliniame dirvožemyje, kuris neveikiamas bandomąja medžiaga, daigumo ir augalų biomasės.
Rezultatai laikomi galiojančiais tik tuo atveju, jei kontroliniuose ėminiuose (t. y. kontroliniame dirvožemyje):
atliekant ūmaus toksiškumo sliekams bandymą nustatytas mirtingumas ir išlikusių gyvų sliekų biomasė dirvožemyje, veikiamame bandomąja medžiaga, turi skirtis ne daugiau kaip 10 %, palyginti su bandymu atitinkamame kontroliniame dirvožemyje, kuris neveikiamas bandomąja medžiaga. Rezultatai laikomi galiojančiais, jei:
atliekant nitrifikacijos slopinimo bandymą su dirvožemio mikroorganizmais, bandomąja medžiaga veikiamame dirvožemyje susidaręs nitritų kiekis turi būti didesnis nei 90 % nitritų kiekio, susidariusio atitinkamame kontroliniame dirvožemyje, kuris neveikiamas bandomąja medžiaga. Rezultatai laikomi galiojančiais, jei kartotinių kontrolinių ėminių (kontrolinis dirvožemis) ir bandinių rezultatų skirtumas yra mažesnis nei 20 %.
SMK 10. ANTRINIAI PRODUKTAI REGLAMENTO (EB) NR. 1069/2009 PRASME
ES tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti antrinių produktų, Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 prasme, kurie yra pasiekę galutinį gamybos grandinės tašką, kaip nustatyta pagal tą reglamentą, ir kurie yra išvardyti šioje lentelėje, taip pat atitinka joje nustatytus reikalavimus ( 11 ):
SMK 11. ŠALUTINIAI PRODUKTAI DIREKTYVOS 2008/98/EB PRASME
1. ES tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti šalutinių produktų Direktyvos 2008/98/EB prasme išskyrus ( 12 ):
šalutinius gyvūninius produktus arba jų gaminius, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1069/2009;
polimerus, išskyrus:
kompostą; ►M2 arba ◄
degazuotąjį raugą;
nusodintas fosfato druskas arba jų darinius, kurie panaudojami iš atliekų arba yra šalutiniai produktai, apibrėžti Direktyvoje 2008/98/EB;
terminės oksidacijos medžiagas arba jų darinius, kurie panaudojami iš atliekų arba yra šalutiniai produktai, apibrėžti Direktyvoje 2008/98/EB, ►M5 arba ◄
pirolizės ir dujinimo medžiagas, kurios panaudojamos iš atliekų arba yra šalutiniai produktai, apibrėžti Direktyvoje 2008/98/EB; ►M5 arba ◄
amonio druskas, sulfatines druskas, fosfato druskas, elementinę sierą, kalcio karbonatą arba kalcio oksidą, kurie atgaunami iš atliekų, apibrėžtų Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 1 punkte.
2. Šalutiniai produktai turi atitikti SMK 1 kategorijos 2 punkte nustatytą reikalavimą.
3. Nuo 2022 m. liepos 16 d. šalutiniai produktai turi atitikti 42 straipsnio 7 dalyje nurodytu deleguotuoju aktu nustatytus kriterijus. Po tos dienos rinkai pateiktų ES tręšiamojo produkto sudėtyje negali būti jokių 1 punkte nurodytų šalutinių produktų, neatitinkančių tokių kriterijų.
SMK 12. NUSODINTOS FOSFATO DRUSKOS IR JŲ DARINIAI
1. ES tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti nusodintų fosfato druskų, gaunamų nusodinimo būdu tik iš vienos ar kelių toliau išvardytų žaliavų:
nuotekų ir nuotekų dumblo iš komunalinių nuotekų valymo įrenginių, išskyrus šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009;
maisto, gėrimų, gyvūnų augintinių ėdalo, gyvūnų pašarų ar pieno gaminių perdirbimo nuotekų ir dumblo, išskyrus šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, nebent perdirbimo etapuose būta sąlyčio su biocidiniais produktais, apibrėžtais Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 528/2012 ( 13 ) 3 straipsnio 1 dalies a punkte, išskyrus tuos, kurie to reglamento V priede apibrėžti kaip 1 pagrindinės grupės 4-o produktų tipo produktai;
biologinių atliekų, apibrėžtų Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 4 punkte, gautų iš jų susidarymo vietoje atskirai surinktų biologinių atliekų, išskyrus šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009;
perdirbimo liekanų, apibrėžtų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB ( 14 ) 2 straipsnio t punkte, susidarančių gaminant bioetanolį ir biodyzeliną iš šio punkto b, c ir e papunkčiuose nurodytų medžiagų;
gyvų arba negyvų organizmų ar jų dalių, neapdorotų arba apdorotų tik rankiniu, mechaniniu arba gravitaciniu būdu, tirpinant vandenyje, flotacijos būdu, ekstrahuojant vandeniu, distiliuojant garais arba kaitinant vien tik tam, kad būtų pašalintas vanduo, arba ekstrahuotų iš oro bet kokiu būdu, išskyrus ( 15 ):
cheminių medžiagų ir mišinių, išskyrus (15) :
Be to, nusodintos fosfato druskos nusodinimo būdu gaunamos iš bet kurios a–f papunkčiuose nurodytos žaliavos arba jų derinio, apdorotų rankiniu, mechaniniu arba gravitaciniu būdu, kietosios ir skystosios frakcijų atskyrimo būdu naudojant biologiškai skaidžius polimerus, tirpinant vandenyje, flotacijos būdu, ekstrahuojant vandeniu, distiliuojant garais arba kaitinant vien tik tam, kad būtų pašalintas vanduo, atliekant terminę hidrolizę, anaerobiškai skaidant arba kompostuojant. Tokių procesų metu temperatūra neturi būti aukštesnė kaip 275 °C.
2. Nusodinimo procesas vyksta reaktoriuje kontroliuojamomis sąlygomis. Be to, galima naudoti tik tas žaliavas, kurios nėra užterštos kitais medžiagų srautais, arba žaliavas (išskyrus šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009), kurios netyčia buvo užterštos kitais medžiagų srautais per vienkartinį incidentą, dėl kurio jose atsirado tik egzogeninių junginių pėdsakų.
Gamykloje, kurioje atliekamas nusodinimas, po nusodinimo proceso, įskaitant laikymo metu, vengiama fizinio žaliavų ir pagaminamų medžiagų sąlyčio.
3. Nusodintų fosfato druskų sudėtis yra tokia:
fosforo pentoksidas (P2O5) turi sudaryti ne mažiau kaip 16 % sausosios medžiagos kiekio;
organinė anglis (Corg) turi sudaryti ne daugiau kaip 3 % sausosios medžiagos kiekio;
didesnės nei 2 mm makroskopinės priemaišos, t. y. organinės medžiagos, stiklas, akmenys, metalas arba plastikas, turi sudaryti ne daugiau kaip 3 g/kg sausosios medžiagos kiekio, ir
c papunktyje nurodytų makroskopinių priemaišų bendras kiekis turi sudaryti ne daugiau kaip 5 g/kg sausosios medžiagos kiekio.
4. ES tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti nusodintų fosfato druskų darinių, pagamintų taikant vieną ar kelis cheminės gamybos etapus, kuriuose nusodintos fosfato druskos reaguoja su 1 punkto f papunktyje nurodytomis medžiagomis, kurios yra sunaudojamos arba panaudojamos cheminio apdorojimo metu.
Darinių gamybos procesas vykdomas tikslingai siekiant pakeisti nusodintų fosfato druskų cheminę sudėtį.
5. Dariniams gaminti naudojamos nusodintos fosfato druskos turi atitikti 1, 2 ir 3 punktų reikalavimus.
6. Nepaisant 1 punkto, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 32 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir to reglamento 32 straipsnio 3 dalyje nurodytose priemonėse nustatytų sąlygų, ES tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti grynų arba su 1 punkte nurodytomis žaliavomis sumaišytų nusodintų fosfato druskų, nusodinimo būdu neriboto deguonies sąlygomis gautų iš 2 ar 3 kategorijos medžiagų arba jų šalutinių produktų, jei tenkinamos abi šios sąlygos:
pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 5 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą nustatytas galutinis gamybos grandinės taškas;
tenkinamos 2 ir 3 punktuose nustatytos sąlygos.
ES tręšiamojo produkto sudėtyje taip pat gali būti tokių nusodintų fosfato druskų darinių, gautų laikantis 4 punkte nustatytų sąlygų.
7. Gamykloje, kurioje atliekamas nusodinimas, 1, 4 ir 6 punktuose nurodytoms žaliavoms, kurias leidžiama naudoti nusodintų fosfato druskų ir jų darinių gamybai, apdoroti skirtos gamybos linijos yra aiškiai atskirtos nuo kitoms žaliavoms apdoroti skirtų gamybos linijų.
8. Kai produktų funkcinei kategorijai (PFK), kuriai priklauso ES tręšiamasis produktas, kurio sudėtyje yra nusodintų fosfato druskų, jų darinių ar abiejų šių medžiagų arba kuris iš jų sudarytas, I priede nenustatyta reikalavimų dėl Salmonella spp., Escherichia coli arba Enterococcaceae, šių patogenų kiekis neturi viršyti toliau pateiktoje lentelėje nustatytų ribinių verčių:
Tirtini mikroorganizmai |
Ėminių ėmimo planai |
Ribinė vertė |
||
n |
c |
m |
M |
|
Salmonelės (Salmonella spp.) |
5 |
0 |
0 |
25 g arba 25 ml: nėra |
Escherichia coli arba Enterococcaceae |
5 |
5 |
0 |
1 g arba 1 ml: 1 000 |
čia:
n |
= |
tirtinų ėminių skaičius; |
c |
= |
ėminių, kuriuose KSV išreikštas bakterijų skaičius yra nuo m iki M, skaičius; |
m |
= |
KSV išreikšto bakterijų skaičiaus, kuris laikomas patenkinamu, ribinė vertė; |
M |
= |
didžiausia KSV išreikšto bakterijų skaičiaus vertė. |
9. Patogenų kiekis ES tręšiamajame produkte, kurio sudėtyje yra nusodintų fosfato druskų, gautų iš 1 punkto a papunktyje nurodytų medžiagų, tokių nusodintų fosfato druskų darinių ar abiejų šių medžiagų arba kuris iš jų sudarytas, neturi viršyti toliau pateiktoje lentelėje nustatytų ribinių verčių:
Tirtini mikroorganizmai |
Ėminių ėmimo planai |
Ribinė vertė |
||
n |
c |
m |
M |
|
Clostridium perfringens |
5 |
5 |
0 |
1 g arba 1 ml: 100 KSV |
Askaridžių (Ascaris sp.) gyvybingi kiaušinėliai |
5 |
0 |
0 |
25 g arba 25 ml: nėra |
čia:
n |
= |
tirtinų ėminių skaičius; |
c |
= |
ėminių, kuriuose KSV išreikštas bakterijų skaičius yra nuo m iki M, skaičius; |
m |
= |
KSV išreikšto bakterijų skaičiaus, kuris laikomas patenkinamu, ribinė vertė; |
M |
= |
didžiausia KSV išreikšto bakterijų skaičiaus vertė. |
10. 8 ir 9 punktuose nustatyti reikalavimai, taip pat reikalavimai dėl Salmonella spp., Escherichia coli arba Enterococcaceae, nustatyti atitinkamoje ES tręšiamojo produkto, kurį sudaro tik nusodintos fosfato druskos ar jų dariniai arba abi šios medžiagos, PFK, netaikomi, jei toms nusodintoms fosfato druskoms arba visoms nusodinimo procese naudojamoms biogeninėms žaliavoms taikomas vienas iš šių procesų:
sterilizacija slėgiu kaitinant iki aukštesnės kaip 133 °C vidaus temperatūros bent 20 minučių esant ne mažesniam kaip 3 barų absoliučiam slėgiui, kai slėgis turi būti sudaromas pašalinant visą orą iš sterilizacijos kameros ir pakeičiant orą garais (sotieji garai);
apdorojimas pasterizatoriuje arba higienizatoriuje, kai bent valandai pasiekiama 70 °C temperatūra.
11. Nusodintose fosfato druskose, gautose iš 1 punkto a papunktyje nurodytų medžiagų, ir dariniuose, gautuose iš tokių nusodintų fosfato druskų, turi būti ne daugiau kaip 6 mg/kg PAH16 ( 16 ) sausosios medžiagos.
12. Aliuminio (Al) ir geležies (Fe) suminis kiekis nusodintose fosfato druskose arba jų dariniuose turi sudaryti ne daugiau kaip 10 % nusodintų fosfato druskų arba jų darinių sausosios medžiagos.
13. Nusodintos fosfato druskos arba jų dariniai turi atitikti SMK 1 kategorijos 2 punkte nustatytą reikalavimą.
14. Taikant 3, 11 ir 12 punktus, nusodintų fosfato druskų ir jų darinių sausoji medžiaga matuojama džiovinant vakuume 40 °C temperatūroje iki pastoviosios masės, kad nebūtų prarastas kristalizacinis vanduo.
SMK 13. TERMINĖS OKSIDACIJOS MEDŽIAGOS ARBA JŲ DARINIAI
1. ES tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti terminės oksidacijos medžiagų, termocheminės konversijos būdu neribotos deguonies sąlygomis gaunamų tik iš vienos ar kelių toliau išvardytų žaliavų:
gyvų arba negyvų organizmų ar jų dalių, neapdorotų arba apdorotų tik rankiniu, mechaniniu arba gravitaciniu būdu, tirpinant vandenyje, flotacijos būdu, ekstrahuojant vandeniu, distiliuojant vandens garais arba kaitinant vien tik tam, kad būtų pašalintas vanduo, arba ekstrahuotų iš oro bet kokiu būdu, išskyrus ( 17 ):
maisto perdirbimo pramonės augalinių atliekų ir pluoštinių augalinių atliekų, gaunamų gaminant pirminę popieriaus masę ir popierių iš popieriaus masės, jei jos chemiškai nemodifikuotos;
biologinių atliekų frakcijos, kuri susidaro vykdant vėlesnes perdirbti atskirai surinktų atliekų apdorojimo operacijas, kaip apibrėžta Direktyvoje 2008/98/EB, ir kurią deginant gaunamas geriausias aplinkosaugos požiūriu bendras rezultatas pagal tos direktyvos 4 straipsnį, išskyrus šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009;
medžiagų, gaunamų taikant kontroliuojamą mikrobinės ar termocheminės konversijos procesą, per kurį naudojamos tik a, b ir c papunkčiuose nurodytos žaliavos;
nuotekų dumblo iš komunalinių nuotekų valymo įrenginių, išskyrus šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009;
medžiagų, gaunamų nepriklausomai vykdant maisto perdirbimo, gyvūnų augintinių ėdalo, pašarų, pieno ir gėrimų gamybos pramonės nuotekų, kurioms netaikoma Tarybos direktyva 91/271/EEB ( 18 ), valymą, išskyrus šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009;
atliekų, apibrėžtų Direktyvoje 2008/98/EB, išskyrus (17) ;
pagalbinio kuro (gamtinių dujų, suskystintų dujų, gamtinių dujų kondensato, technologinių dujų ir jų komponentų, žalios naftos, anglies, kokso ir iš jų gautų medžiagų), kai jis naudojamas a–g papunkčiuose nurodytoms žaliavoms apdoroti;
cheminių medžiagų, naudojamų geležies ir plieno pramonės gamybos procesuose, arba
cheminių medžiagų ir mišinių, išskyrus (17) :
2. Nepaisant 1 punkto, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 32 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir to reglamento 32 straipsnio 3 dalyje nurodytose priemonėse nustatytų sąlygų, ES tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti grynų arba su 1 punkte nurodytomis žaliavomis sumaišytų terminės oksidacijos medžiagų, termocheminės konversijos būdu neriboto deguonies sąlygomis gautų iš 2 ar 3 kategorijos medžiagų arba jų šalutinių produktų, jei tenkinamos abi šios sąlygos:
pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 5 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą nustatytas galutinis gamybos grandinės taškas;
tenkinamos 3, 4 ir 5 punktuose nustatytos sąlygos.
3. Terminė oksidacija vyksta neriboto deguonies sąlygomis taip, kad termocheminės konversijos proceso metu išsiskyrusių dujų temperatūra po paskutiniojo degimo oro įpurškimo, kontroliuojamai ir tolygiai, netgi pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis, bent dvi sekundes būtų padidinta iki ne mažiau kaip 850 °C. Šios sąlygos taikomos visoms žaliavoms, išskyrus:
žaliavas, nurodytas 1 punkto a, b ir h papunkčiuose arba gaunamas taikant kontroliuojamos mikrobinės ar termocheminės konversijos procesą, per kurį naudojamos tik tos medžiagos, ir
2 punkte nurodytas žaliavas,
kurioms bent 0,2 sekundės taikoma ne mažesnė kaip 450 °C temperatūra.
4. Terminė oksidacija vyksta deginimo arba degimo kameroje. Kameroje galima apdoroti tik tas žaliavas, kurios nėra užterštos kitais medžiagų srautais, arba žaliavas (išskyrus šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009), kurios netyčia buvo užterštos kitais medžiagų srautais per vienkartinį incidentą, dėl kurio jose atsirado tik egzogeninių junginių pėdsakų.
Gamykloje, kurioje vykdoma terminė oksidacija, turi būti įvykdytos visos šios sąlygos:
1 ir 2 punktuose nurodytoms žaliavoms apdoroti skirtos gamybos linijos yra aiškiai atskirtos nuo kitoms žaliavoms apdoroti skirtų gamybos linijų;
žaliava oksiduojama taip, kad bendrasis organinės anglies (Corg) kiekis gautame šlake ir nuosėdiniuose pelenuose sudarytų mažiau kaip 3 % sausosios medžiagos;
po termocheminės konversijos, įskaitant laikymo metu, vengiama fizinio žaliavų ir pagaminamų medžiagų sąlyčio.
5. Terminės oksidacijos medžiagos yra pelenai arba šlakas ir jose turi būti ne daugiau kaip:
6 mg PAH16 ( 19 )/kg sausosios medžiagos;
6. ES tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti terminės oksidacijos medžiagų, pagal 3 ir 4 punktus termocheminės konversijos būdu pagamintų iš 1 ir 2 punktuose nurodytų žaliavų ir atitinkančių 5 punkto sąlygas, darinių.
Darinių gamybos procesas vykdomas tikslingai siekiant pakeisti terminės oksidacijos medžiagos cheminę sudėtį.
Darinių gamybos proceso pobūdis yra toks:
cheminė gamyba: dariniai gaminami taikant vieną ar kelis cheminės gamybos etapus, kuriuose terminės oksidacijos medžiagos reaguoja su 1 punkto j papunktyje nurodytomis žaliavomis, kurios yra sunaudojamos arba panaudojamos cheminio apdorojimo metu, o biologiškai neskaidūs polimerai nenaudojami;
termocheminė gamyba: dariniai gaminami taikant vieną ar kelis gamybos etapus, kuriuose terminės oksidacijos medžiagos termochemiškai reaguoja su 1 ir 2 punktuose nurodytais reagentais, kurie yra sunaudojami arba panaudojami cheminio apdorojimo metu.
Terminės oksidacijos medžiagos, turinčios vieną ar daugiau iš Direktyvos 2008/98/EB III priede nurodytų pavojingų savybių, negali būti maišomos ar reaguoti su atliekomis, cheminėmis ar kitomis medžiagomis siekiant sumažinti pavojingų medžiagų kiekį tiek, kad jis neviršytų tos direktyvos III priede nustatytų pavojingų savybių ribinių verčių. Taikydami masės balanso metodą, gamintojai, naudojantys pavojingų savybių turinčias terminės oksidacijos medžiagas, turi įrodyti, kad teršalai pašalinami arba jų kiekis sumažėja tiek, kad neviršytų Direktyvos 2008/98/EB III priede nustatytų ribinių verčių.
7. Teršalų kiekis ES tręšiamajame produkte, kurio sudėtyje yra terminės oksidacijos medžiagų ar jų darinių arba kuris iš jų sudarytas, neturi viršyti šių ribinių verčių:
suminio chromo (Cr): 400 mg/kg sausosios medžiagos, jei terminės oksidacijos medžiagos ar jų dariniai gauti iš 1 punkto e, g arba i papunkčiuose nurodytų žaliavų;
talio (Tl): 2 mg/kg sausosios medžiagos, jei terminės oksidacijos medžiagos ar jų dariniai gauti iš 1 punkto e, g, h arba i papunkčiuose nurodytų žaliavų.
Chloro (Cl-) kiekis turi būti ne didesnis kaip 30 mg/kg sausosios medžiagos. Tačiau ši ribinė vertė netaikoma ES tręšiamiesiems produktams, pagamintiems taikant gamybos procesą, kurio metu, siekiant pagaminti šarminių metalų druskų arba šarminių žemių metalų druskų, pridedama Cl- turinčio junginio ir jis deklaruojamas pagal III priedą.
Vanadžio (V) kiekis turi neviršyti 600 mg/kg sausosios medžiagos, jei terminės oksidacijos medžiagos ar jų dariniai gauti iš 1 punkto g arba i papunkčiuose nurodytų žaliavų.
8. Terminės oksidacijos medžiagos arba jų dariniai turi atitikti SMK 1 kategorijos 2 punkte nustatytą reikalavimą.
SMK 14. PIROLIZĖS IR DUJINIMO MEDŽIAGOS
1. ES tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti pirolizės ir dujinimo medžiagų, termocheminės konversijos būdu riboto deguonies sąlygomis gaunamų tik iš vienos ar kelių toliau išvardytų žaliavų:
gyvų arba negyvų organizmų ar jų dalių, neapdorotų arba apdorotų tik rankiniu, mechaniniu arba gravitaciniu būdu, tirpinant vandenyje, flotacijos būdu, ekstrahuojant vandeniu, distiliuojant garais arba kaitinant vien tik tam, kad būtų pašalintas vanduo, arba ekstrahuotų iš oro bet kokiu būdu, išskyrus ( 22 ):
maisto perdirbimo pramonės augalinių atliekų ir pluoštinių augalinių atliekų, gaunamų gaminant pirminę popieriaus masę ir popierių iš popieriaus masės, jei jos chemiškai nemodifikuotos;
perdirbimo liekanų, apibrėžtų Direktyvos 2009/28/EB 2 straipsnio t punkte, susidarančių gaminant bioetanolį ir biodyzeliną iš a, b ir d papunkčiuose nurodytų medžiagų;
biologinių atliekų, apibrėžtų Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 4 punkte, gautų iš jų susidarymo vietoje atskirai surinktų biologinių atliekų, išskyrus šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, arba
pirolizės arba dujinimo priedų, kurie yra būtini siekiant pagerinti pirolizės ar dujinimo proceso veiksmingumą arba jo aplinkosauginį veiksmingumą, jei tie priedai yra sunaudojami cheminio apdorojimo metu arba naudojami tokiam apdorojimui atlikti ir jei bendra visų priedų koncentracija neviršija 25 % šviežios visų žaliavų medžiagos, išskyrus (22) :
ES tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti pirolizės ar dujinimo medžiagų, termocheminės konversijos būdu riboto deguonies sąlygomis gaunamų iš bet kurios a–e papunkčiuose nurodytos žaliavos arba jų derinio, apdorotų rankiniu, mechaniniu arba gravitaciniu būdu, kietųjų ir skystųjų medžiagų frakcionavimo būdu naudojant biologiškai skaidžius polimerus, tirpinant vandenyje, flotacijos būdu, ekstrahuojant vandeniu, distiliuojant garais arba kaitinant vien tik tam, kad būtų pašalintas vanduo, kompostuojant arba anaerobiškai skaidant.
2. Termocheminės konversijos procesas vyksta riboto deguonies sąlygomis taip, kad temperatūra reaktoriuje bent dvi sekundes siektų bent 180 °C.
Pirolizės arba dujinimo reaktoriuje galima apdoroti tik tas žaliavas, kurios nėra užterštos kitais medžiagų srautais, arba žaliavas (išskyrus šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009), kurios netyčia buvo užterštos kitais medžiagų srautais per vienkartinį incidentą, dėl kurio jose atsirado tik egzogeninių junginių pėdsakų.
Gamykloje, kurioje atliekama pirolizė arba dujinimas, po termocheminio proceso, įskaitant laikymo metu, vengiama fizinio žaliavų ir pagaminamų medžiagų sąlyčio.
3. Pirolizės ir dujinimo medžiagų vandenilio (H) ir organinės anglies molinis santykis (H/Corg) turi būti mažesnis nei 0,7 – jam nustatyti atliekami medžiagų, kuriose organinės anglies (Corg) kiekis yra mažesnis nei 50 %, sausosios bepelenės frakcijos tyrimai. Jose turi būti ne daugiau kaip:
6 mg PAH16 ( 23 )/kg sausosios medžiagos;
▼M6 —————
4. Nepaisant 1 punkto, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 32 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir to reglamento 32 straipsnio 3 dalyje nurodytose priemonėse nustatytų sąlygų, ES tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti grynų arba su 1 punkte nurodytomis žaliavomis sumaišytų pirolizės arba dujinimo medžiagų, termocheminės konversijos būdu riboto deguonies sąlygomis gautų iš 2 ar 3 kategorijos medžiagų arba jų šalutinių produktų, jei tenkinamos abi šios sąlygos:
pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 5 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą nustatytas galutinis gamybos grandinės taškas;
tenkinamos 2 ir 3 punktuose nustatytos sąlygos.
5. Gamykloje, kurioje atliekama pirolizė arba dujinimas, 1 ir 4 punktuose nurodytoms žaliavoms apdoroti skirtos gamybos linijos yra aiškiai atskirtos nuo kitoms žaliavoms apdoroti skirtų gamybos linijų.
6. ES tręšiamajame produkte, kurio sudėtyje yra pirolizės ir dujinimo medžiagų arba kuris iš jų sudarytas:
chloro (Cl-) kiekis turi būti ne didesnis kaip 30 mg/kg sausosios medžiagos ir
jei panaudoti pirolizės ar dujinimo priedai sudaro daugiau kaip 5 % šviežios visų žaliavų medžiagos, talio (Tl) kiekis turi būti ne didesnis kaip 2 mg/kg sausosios medžiagos.
7. Pirolizės ir dujinimo medžiaga turi atitikti SKM 1 kategorijos 2 punkte nustatytą reikalavimą.
SMK 15. ATGAUTOSIOS DIDELIO GRYNUMO MEDŽIAGOS
1. ES tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti atgautosios didelio grynumo medžiagos – amonio druskos, sulfatinės druskos, fosfato druskos, elementinės sieros, kalcio karbonato ar kalcio oksido arba jų mišinių, kurios grynumas ne mažesnis kaip 95 % sausosios medžiagos kiekio medžiagoje.
2. Didelio grynumo medžiaga atgaunama iš atliekų, susidarančių:
vykstant gamybos procesui, kurio metu medžiagos ir mišiniai naudojami kaip žaliava, išskyrus šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009 ( 26 ), arba
vykstant dujų valymo arba išmetamųjų teršalų kontrolės procesui, kuriuo siekiama pašalinti maistines medžiagas iš išmetamųjų dujų, susidarančių iš vienos ar kelių iš šių žaliavų ir įrenginių:
cheminių medžiagų ir mišinių, išskyrus atliekas, apibrėžtų Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 1 punkte;
augalų ar augalų dalių;
biologinių atliekų, apibrėžtų Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 4 punkte, gautų iš jų susidarymo vietoje atskirai surinktų biologinių atliekų;
miesto ir buitinių nuotekų, apibrėžtų atitinkamai Direktyvos 91/271/EEB 2 straipsnio 1 ir 2 punktuose ( 27 );
dumblo, apibrėžto Direktyvos 86/278/EEB ( 28 ) 2 straipsnio a punkte, neturinčio Direktyvos 2008/98/EB III priede išvardytų pavojingų savybių;
atliekų, apibrėžtų Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 1 punkte, ir kuro, naudojamų bendro atliekų deginimo įrenginyje, apibrėžtame Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/75/ES ( 29 ), ir eksploatuojamame pagal tos direktyvos sąlygas, su sąlyga, kad šios žaliavos neturi Direktyvos 2008/98/EB III priede išvardytų pavojingų savybių;
2 arba 3 kategorijos medžiagų ar jų gaminių, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 32 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 32 straipsnio 3 dalyje nurodytose priemonėse nustatytų sąlygų, jeigu išmetamosios dujos gautos kompostavimo arba skaidymo proceso metu atitinkamai pagal šio reglamento II priedo SMK 3 ir 5 kategorijas;
mėšlo, apibrėžto Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 3 straipsnio 20 punkte, ar jo gaminių arba
gyvulių laikymo patalpų.
i–vi punktuose nurodytų žaliavų sudėtyje negali būti šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009.
3. Didelio grynumo medžiagoje organinės anglies (Corg) kiekis turi būti ne didesnis kaip 0,5 % sausosios medžiagos kiekio medžiagoje.
4. Didelio grynumo medžiagoje turi būti ne daugiau kaip:
6 mg/kg policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAH16) ( 30 ) sausosios medžiagos;
5. ES tręšiamojo produkto, kurio sudėtyje yra didelio grynumo medžiagų arba kuris iš jų sudarytas, sudėtyje turi būti ne daugiau kaip:
400 mg/kg suminio chromo (Cr) sausosios medžiagos ir
2 mg/kg talio (Tl) sausosios medžiagos.
6. Jeigu dėl didelio grynumo medžiagos pobūdžio ar atgavimo proceso arba ES tręšiamojo produkto gamybos proceso tikrai ir neginčijamai aišku, kad produktas atitinka konkretų reikalavimą, nurodytą 4 ir 5 punktuose (pavyzdžiui, jame nėra konkretaus teršalo), vertinant atitiktį galima be patikrinimo (pavyzdžiui, bandymų) gamintojo atsakomybe daryti atitikties reikalavimams prielaidą.
7. Kai produktų funkcinei kategorijai, kuriai priklauso ES tręšiamasis produktas, kurio sudėtyje yra 2 punkto b papunktyje nurodytų didelio grynumo medžiagų arba kuris iš jų sudarytas, I priede nenustatyta reikalavimų dėl Salmonella spp., Escherichia coli arba Enterococcaceae, šių patogenų kiekis ES tręšiamajame produkte neturi viršyti toliau pateiktoje lentelėje nustatytų ribinių verčių:
Tirtini mikroorganizmai |
Ėminių atrankos planai |
Ribinė vertė |
||
n |
c |
m |
M |
|
Salmonella spp. |
5 |
0 |
0 |
25 g arba 25 ml: nėra |
Escherichia coli arba Enterococcaceae |
5 |
5 |
0 |
1 g arba 1 ml: 1 000 |
Kai:
n |
= |
tirtinų ėminių skaičius; |
c |
= |
ėminių, kuriuose koloniją sudarančiais vienetais (KSV) išreikštas bakterijų skaičius KSV yra nuo m iki M, skaičius; |
m |
= |
KSV išreikšto bakterijų skaičiaus, kuris laikomas patenkinamu, ribinė vertė; |
M |
= |
didžiausia KSV išreikšto bakterijų skaičiaus vertė. |
8. ES tręšiamojo produkto, kurio sudėtyje yra 2 punkto b papunktyje nurodytų didelio grynumo medžiagų arba kuris iš jų sudarytas, atitiktis 7 punkto reikalavimams arba I priede nustatytiems Salmonella spp., Escherichia coli arba Enterococcaceae reikalavimams, taikomiems atitinkamai ES tręšiamojo produkto PFK, tikrinama atliekant bandymą pagal IV priedo II dalies D1 modulio (Gamybos proceso kokybės užtikrinimas) 5.1.3.1 punktą.
7 punkto reikalavimai ir I priede nustatyti reikalavimai dėl Salmonella spp., Escherichia coli arba Enterococcaceae, atitinkamai taikomi ES tręšiamojo produkto, sudaryto tik iš 2 punkto b papunktyje nurodytų didelio grynumo medžiagų, PFK, netaikomi, kai didelio grynumo medžiagoms arba visoms panaudotos biogeninėms žaliavoms buvo taikomas vienas iš šių procesų:
sterilizacija slėgiu kaitinant iki aukštesnės kaip 133 °C vidaus temperatūros bent 20 minučių esant ne mažesniam kaip 3 barų absoliučiam slėgiui, kai slėgis turi būti sudaromas pašalinant visą orą iš sterilizatoriaus kameros ir pakeičiant orą garais (sotieji garai);
apdorojimas pasterizatoriuje arba higienizatoriuje, kai bent valandai pasiekiama 70 °C temperatūra.
7 punkto reikalavimai ir I priede nustatyti reikalavimai dėl Salmonella spp., Escherichia coli arba Enterococcaceae, atitinkamai taikomi ES tręšiamojo produkto, sudaryto tik iš 2 punkto b papunktyje nurodytų didelio grynumo medžiagų, PFK, netaikomi, kai išmetamosios dujos gaunamos deginimo proceso metu, kaip apibrėžta Direktyvoje 2010/75/ES.
9. Didelio grynumo medžiagos, laikomos taip, kad nėra apsaugotos nuo kritulių ir tiesioginės saulės šviesos, gali būti dedamos į ES tręšiamąjį produktą tik tuo atveju, jei jos buvo pagamintos likus ne daugiau kaip 36 mėnesiams iki atitinkamo ES tręšiamojo produkto ES atitikties deklaracijos pasirašymo.
10. Didelio grynumo medžiaga turi atitikti SKM 1 kategorijos 2 punkte nustatytą reikalavimą.
III PRIEDAS
Ženklinimo reikalavimai
Šiame priede nustatyti ES tręšiamųjų produktų ženklinimo reikalavimai. Reikalavimai, nustatyti šio priedo II ir III dalyse konkrečiai PFK, kaip nurodyta I priede, taikomi visų tos PFK pakategorių ES tręšiamiesiems produktams.
I DALIS
BENDRIEJI ŽENKLINIMO REIKALAVIMAI
1. Pateikiama ši informacija:
1–6 PFK ES tręšiamųjų produktų atveju – deklaruojamą produkto funkciją atitinkančios PFK pavadinimas, kaip nurodyta I priedo I dalyje;
PFK 7 kategorijos ES tręšiamųjų produktų atveju – visų deklaruojamas sudedamųjų ES tręšiamųjų produktų funkcijas atitinkančių PFK pavadinimai, kaip nurodyta I priedo I dalyje;
ES tręšiamojo produkto kiekis, nurodytas masės arba tūrio vienetais;
naudojimo pagal paskirtį instrukcijos, įskaitant naudojimo normas, laiką bei dažnumą, ir tiksliniai augalai arba grybai;
rekomenduojamos laikymo sąlygos;
produktų, kurių sudėtyje yra II priedo II dalyje SMK 9 kategorijai priskiriamas polimeras, atveju – laikotarpis po naudojimo, kurio metu yra kontroliuojamas maisto medžiagų išsiskyrimas arba didinama savybė išsaugoti drėgmę (funkcionalumo laikotarpis); jis turi būti ne ilgesnis kaip laikotarpis tarp dviejų panaudojimų vadovaujantis d papunktyje nurodytomis naudojimo instrukcijomis;
visa reikiama informacija apie rekomenduojamas pavojaus žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, saugai arba aplinkai valdymo priemones ir
visų sudedamųjų dalių, kurios sudaro daugiau nei 5 % produkto svorio ar tūrio, arba skystų produktų atveju – sausosios masės, sąrašas, išvardijant jas mažėjančia tvarka ir nurodant atitinkamas SMK, kaip nurodyta šio reglamento II priedo I dalyje. Jeigu sudedamoji dalis yra cheminė medžiaga arba mišinys, ji turi būti identifikuota, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 18 straipsnyje. Natūraliai susidarančios medžiagos gali būti identifikuojamos pagal jų mineralų pavadinimus.
2. Jeigu ES tręšiamasis produktas pasižymi funkcijomis, apibūdintomis dviejose ar daugiau PFK, nustatytų I priede, tik tos funkcijos, kurių atžvilgiu atliktas ES tręšiamojo produkto atitikties vertinimas pagal šį reglamentą buvo teigiamas, gali būti deklaruojamos naudojant atitinkamus I priede nurodytus PFK pavadinimus.
3. Jei ES tręšiamojo produkto sudėtyje yra sudedamosios medžiagos, kuriai, pateikus ją į rinką kaip maistą ar pašarus, būtų taikomos didžiausios leidžiamosios liekanų koncentracijos ribinės vertės, nustatytos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 470/2009 arba Reglamentą (ES) Nr. 1831/2003 ( 33 ), didžiausia leidžiamoji liekanų koncentracija, nustatyta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 396/2005 ( 34 ) arba didžiausios ribinės vertės, nustatytos pagal Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 315/93 ( 35 ) ar Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/32/EB ( 36 ), ir toje sudedamojoje medžiagoje yra medžiagos, viršijančios (vienos iš) atitinkamą (-as) ribinę (-es) vertę (-es), turi būti nurodyta didžiausia tos medžiagos koncentracija ES tręšiamajame produkte kartu su įspėjimu, kad ES tręšiamasis produktas neturi būti naudojamas taip, kad kiltų pavojus viršyti tą ribinę vertę maiste ar pašaruose.
4. Jeigu ES tręšiamojo produkto sudėtyje yra produktų, gautų iš šalutinių gyvūninių produktų, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1069/2009, išskyrus mėšlą, etiketėje pateikiama tokia naudojimo instrukcija: „Ūkiniai gyvūnai negali būti šeriami (tiesiogiai arba ganyklose) žole, užauginta žemėje, kuri buvo tręšiama šiuo tręšiamuoju produktu, nebent žolė buvo nupjauta arba gyvūnai buvo ganomi pasibaigus ne mažiau kaip 21 dienos laukimo laikotarpiui.“
5. Jeigu ES tręšiamojo produkto sudėtyje yra ricino, etiketėje pateikiama ši instrukcija: „Pavojinga gyvūnams nurijus“.
6. Jeigu ES tręšiamojo produkto sudėtyje yra neperdirbtų ar perdirbtų kakavos lukštų, etiketėje pateikiama tokia instrukcija: „Toksiška šunims ir katėms“.
7. Jeigu ES tręšiamasis produktas yra auginimo terpė, kaip nurodyta I priedo II dalies PFK 4 2a punkte, arba jo sudėtyje yra polimeras, kuris produkte atlieka medžiagos rišiklio funkciją, kaip nurodyta II priedo II dalyje išdėstytos SMK 9 kategorijos 1 punkto c papunktyje, naudotojui pateikiamos instrukcijos nenaudoti to produkto sąlytyje su dirvožemiu ir bendradarbiaujant su gamintoju užtikrinti, kad baigus naudoti tokį produktą jis būtų patikimai pašalintas.
7a. Jei ES tręšiamojo produkto sudėtyje yra terminės oksidacijos medžiagų ir jų darinių, nurodytų II priedo II dalies SMK 13 kategorijoje, arba pirolizės ar dujinimo medžiagų, nurodytų to priedo II dalies SMK 14 kategorijoje, arba jis yra iš jų sudarytas, o mangano (Mn) kiekis jame viršija 3,5 % masės, mangano kiekis turi būti deklaruojamas.
7b. Jei ES tręšiamojo produkto sudėtyje yra II priedo II dalyje, SMK 15 kategorijoje nurodytų didelio grynumo medžiagų arba jis sudarytas iš jų ir:
kurio seleno (Se) kiekis yra didesnis kaip 10 mg/kg sausosios medžiagos, nurodomas seleno kiekis;
kuriame chlorido anijono (Cl-) kiekis yra didesnis kaip 30 g/kg sausosios medžiagos, nurodomas chlorido kiekis, išskyrus atvejus, kai ES tręšiamasis produktas gaminamas vykdant gamybos procesą, kurio metu naudojamos cheminės medžiagos ar mišiniai, kurių sudėtyje yra chlorido, siekiant gaminti šarminių metalų druskas ar šarmines žemės metalų druskas arba jų pridėti, ir informacija apie šias druskas pateikiama pagal III priedą.
Kai seleno arba chlorido kiekis nurodomas pagal a ir b punktus, jis turi būti aiškiai atskirtas nuo duomenų apie deklaruojamas maisto medžiagas ir gali būti išreikštas verčių intervalu.
Jeigu dėl didelio grynumo medžiagos pobūdžio ar naudojimo operacijos arba ES tręšiamojo produkto, kurio sudėtyje yra tokios medžiagos, gamybos proceso tikrai ir neginčijamai aišku, kad tokio ES tręšiamojo produkto sudėtyje seleno ar chlorido kiekis yra mažesnis už a ir b punktuose nurodytas ribines vertes, gamintojo atsakomybe etiketėje gali būti nepateikiama jokios informacijos apie šiuos parametrus neatlikus patikros (pvz., bandymų).
8. Kita informacija, kuri nėra reikalaujama pagal 1–6 punktus:
turi neklaidinti naudotojo, pavyzdžiui, kai produktui priskiriamos savybės, kuriomis jis nepasižymi, arba kai teigiama, kad produktas pasižymi unikaliomis savybėmis, nors tokiomis savybėmis pasižymi ir panašūs produktai;
turi būti susijusi su patikrinamais veiksniais;
turi būti be tokių teiginių kaip „tvarus“ arba „tausojantis aplinką“, nebent tokie teiginiai pagrįsti teisės aktais arba aiškiai nustatytomis gairėmis, standartais ar sistemomis, kuriuos ES tręšiamasis produktas atitinka, ir
turi būti be teiginių, išreikštų rašytiniais tvirtinimais arba vizualiniais atvaizdais, kad ES tręšiamasis produktas padeda išvengti augalų ligų ar jas gydo arba apsaugo augalus nuo kenksmingųjų organizmų.
9. Frazė „nedaug chlorido“ arba panaši frazė gali būti vartojama tik tuo atveju, jei chlorido (Cl-) kiekis yra mažesnis nei 30 g/kg sausosios medžiagos.
10. Tais atvejais, kai šiame priede nustatyti informacijos apie maisto medžiagų kiekį reikalavimai yra išreiškiami oksiduotąja forma, vietoj jos arba greta oksiduotosios formos informacija apie maisto medžiagos kiekį gali būti išreiškiama elementine forma naudojant šiuos perskaičiavimo koeficientus:
fosforas (P) = fosforo pentoksidas (P2O5) × 0,436;
kalis (K) = kalio oksidas (K2O) × 0,830;
kalcis (Ca) = kalcio oksidas (CaO) × 0,715;
magnis (Mg) = magnio oksidas (MgO) × 0,603;
natris (Na) = natrio oksidas (Na2O) × 0,742;
siera (S) = sieros trioksidas (SO3) × 0,400.
11. Tais atvejais, kai šiame priede nustatyti informacijos reikalavimai siejami su organine anglimi (Corg), teikiant informaciją vietoj organinės anglies (Corg) arba greta jos gali būti nurodoma organinė medžiaga naudojant šį perskaičiavimo koeficientą:
II DALIS
KONKREČIŲ PRODUKTŲ ŽENKLINIMO REIKALAVIMAI
PFK 1. TRĄŠOS
1. Maisto medžiagų kiekis gali būti deklaruojamas tik tada, jei ES tręšiamojo produkto sudėtyje jų įdėta ne mažiau kaip I priede atitinkamai PFK nurodytas mažiausias kiekis.
2. Jei azotas (N) arba fosforas (P) nėra deklaruojamos maisto medžiagos, azoto (N) arba fosforo pentoksido (P2O5) kiekis vis tiek nurodomas, jei jis viršija 0,5 % masės. Ši nuoroda pateikiama atskirai nuo duomenų apie deklaruojamas maisto medžiagas.
3. Trąšoms, kurių sudėtyje yra inhibitorinių junginių, kaip nurodyta II priedo II dalies SMK 1 kategorijoje, taikomos šios taisyklės:
etiketėje priklausomai nuo to, kas aktualu, įrašomi žodžiai „nitrifikacijos inhibitorius“, „denitrifikacijos inhibitorius“ arba „ureazės inhibitorius“;
nitrifikaciją inhibuojančio inhibitorinio junginio kiekis išreiškiamas suminio azoto (N), esančio produkto sudėtyje amonio azoto (NH4 +) ir karbamido azoto (CH4N2O) forma, masės procentine dalimi;
denitrifikaciją inhibuojančio inhibitorinio junginio kiekis išreiškiamas produkto sudėtyje esančio nitrato (NO3 -) masės procentine dalimi;
ureazę inhibuojančio inhibitorinio junginio kiekis išreiškiamas suminio azoto (N), esančio produkto sudėtyje karbamido azoto (CH4N2O) forma, masės procentine dalimi.
4. Terminą „mineralinės trąšos“ galima vartoti tik tuo atveju, jeigu trąšos priskiriamos PFK 1(C) kategorijai ir atitinka šias papildomas sąlygas:
mineralinių trąšų sudėtyje neturi būti daugiau kaip 1 % masės organinės anglies (Corg), kuri nėra organinė anglis iš
kompleksonų arba kompleksodarių, nurodytų II priedo II dalies SMK 1 kategorijos 3 punkte,
nitrifikaciją, denitrifikaciją arba ureazę inhibuojančių inhibitorinių junginių, nurodytų II priedo II dalies SMK 1 kategorijos 4 punkte,
dangos medžiagų, nurodytų II priedo II dalies SMK 9 kategorijos 1 punkto a papunktyje,
karbamido (CH4N2O), arba
kalcio cianamido (CaCN2);
jeigu fosforas (P) yra deklaruojama maisto medžiaga, deklaruojamą fosforo kiekio koncentraciją turi sudaryti tik fosfatinės formos fosforas, o mineralinės trąšos turi atitikti bent vieną iš šių tirpumo kriterijų:
tirpumas vandenyje: minimalus lygis – 40 % suminio forsforo (P) arba
tirpumas neutraliame amonio citrate: minimalus lygis – 75 % suminio forsforo (P), arba
tirpumas skruzdžių rūgštyje (tik minkštoji fosfatinė uoliena): minimalus lygis – 55 % suminio forsforo (P);
jeigu azotas (N) yra deklaruojama maisto medžiaga, deklaruojamą azoto kiekį turi sudaryti tik nitratinio azoto, amoniakinio azoto, karbamidinio azoto ir azoto iš metilenkarbamido, iš izobutilideno dikarbamido ir iš krotonilideno dikarbamido suma.
PFK 1(A). ORGANINĖS TRĄŠOS
Pateikiama ši informacija:
deklaruojamos pirminės maisto medžiagos azotas (N), fosforas (P) arba kalis (K), nurodant jų cheminius simbolius tokia eilės tvarka – N, P, K;
deklaruojamos pirminės maisto medžiagos kalcis (Ca), magnis (Mg), natris (Na) arba siera (S), nurodant jų cheminius simbolius tokia eilės tvarka – Ca, Mg, Na, S;
skaičiai, rodantys deklaruojamų maisto medžiagų – suminio azoto (N), suminio fosforo pentoksido (P2O5) pavidalu arba suminio kalio oksido (K2O) pavidalu – kiekį, po kurio skliaustuose pateikiami skaičiai, nurodantys suminį kalcio oksido (CaO), magnio oksido (MgO), natrio oksido (Na2O) arba sieros trioksido (SO3) kiekį;
toliau nurodytų deklaruojamų maisto medžiagų kiekis ir kiti parametrai, išreikšti % masės, toliau nurodyta tvarka:
azotas (N):
suminis fosforo pentoksidas (P2O5);
suminis kalio oksidas (K2O);
kalcio oksidas (CaO), magnio oksidas (MgO), natrio oksidas (Na2O) ir sieros trioksidas (SO3), išreikšti taip:
organinė anglis (Corg);
sausoji medžiaga;
organinės anglies ir suminio azoto santykis (Corg/N);
pagaminimo data;
jei taikytina, produkto fizinio vieneto forma, pavyzdžiui, milteliai arba peletės.
PFK 1(B). ORGANINĖS-MINERALINĖS TRĄŠOS
1. Pateikiama ši informacija:
deklaruojamos pirminės maisto medžiagos azotas (N), fosforas (P) arba kalis (K), nurodant jų cheminius simbolius tokia eilės tvarka – N, P, K;
kai taikytina, deklaruojamos antrinės maisto medžiagos kalcis (Ca), magnis (Mg), natris (Na) arba siera (S), nurodant jų cheminius simbolius tokia eilės tvarka – Ca, Mg, Na, S;
skaičiai, rodantys deklaruojamų maisto medžiagų – suminio azoto (N), suminio fosforo pentoksido (P2O5) pavidalu arba suminio kalio oksido (K2O) pavidalu – kiekį, po kurio skliaustuose pateikiami skaičiai, nurodantys suminį kalcio oksido (CaO), magnio oksido (MgO), natrio oksido (Na2O) arba sieros trioksido (SO3) kiekį;
toliau nurodytų deklaruojamų maisto medžiagų kiekis ir kiti parametrai, išreikšti % masės, toliau nurodyta tvarka:
azotas (N):
fosforo pentoksidas (P2O5):
kalio oksidas (K2O):
kalcio oksidas (CaO), magnio oksidas (MgO), natrio oksidas (Na2O) ir sieros trioksidas (SO3), išreikšti taip:
organinė anglis (Corg);
sausoji medžiaga;
jei yra karbamido (CH4N2O), informacija apie galimą poveikį oro kokybei, kai naudojant trąšas išsiskiria amoniakas, ir raginimas naudotojams taikyti tinkamas taisomąsias priemones.
2. Jei produkto sudėtyje yra vieno ar daugiau mikroelementų (boro (B), kobalto (Co), geležies (Fe), mangano (Mn) ir molibdeno (Mo) mažiausias kiekis, šioje lentelėje nurodytas kaip % masės, mikroelementai:
Mikroelementas |
Mikroelemento kiekis (% masės) |
||
Biriosios organinės-mineralinės trąšos |
Skystosios organinės-mineralinės trąšos |
||
Skirtas pasėliams arba pievoms |
Skirtas sodininkystei |
||
Boras (B) |
0,01 |
0,01 |
0,01 |
Kobaltas (Co) |
0,002 |
n. d. |
0,002 |
Geležis (Fe) |
0,5 |
0,02 |
0,02 |
Manganas (Mn) |
0,1 |
0,01 |
0,01 |
Molibdenas (Mo) |
0,001 |
0,001 |
0,001 |
3. Jei, specialiai neįdėjus, produkto sudėtyje yra vieno ar abiejų mikroelementų – vario (Cu) ir cinko (Zn) – mažiausias kiekis, šioje lentelėje nurodytas kaip % masės, jie gali būti deklaruojami:
Mikroelementas |
Mikroelemento kiekis (% masės) |
||
Biriosios organinės-mineralinės trąšos |
Skystosios organinės-mineralinės trąšos |
||
Skirtas pasėliams arba pievoms |
Skirtas sodininkystei |
||
Varis (Cu) |
0,01 |
0,002 |
0,002 |
Cinkas (Zn) |
0,01 |
0,002 |
0,002 |
4. Jei vario (Cu) arba cinko (Zn) į organines-mineralines trąšas įdėta specialiai, deklaruojamas suminis vario (Cu) arba cinko (Zn) kiekis.
5. 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodyti mikroelementai deklaruojami po informacijos apie makroelementus. Pateikiama ši informacija:
deklaruojamų mikroelementų pavadinimai ir cheminiai simboliai išdėstomi tokia eilės tvarka: boras (B), kobaltas (Co), varis (Cu), geležis (Fe), manganas (Mn), molibdenas (Mo) ir cinkas (Zn), o iš karto po jų pavadinimų pateikiami jų priešjonių pavadinimai, kai deklaruojamų mikroelementų įdėta specialiai;
suminis mikroelemento kiekis, išreikštas kaip % masės:
jeigu deklaruojami mikroelementai yra chelatinti su kompleksonu (-ais) arba sudaro kompleksinį junginį su kompleksodariu (-iais):
„chelatinta su [kompleksono (-ų) pavadinimas arba santrumpa]“/„kompleksinis junginys su [kompleksodario (-ių) pavadinimas arba santrumpa]/„chelatinta su [kompleksono (-ų) pavadinimas arba santrumpa]“ ir kompleksinis junginys su [kompleksodario (-ių) pavadinimas arba santrumpa]“;
jeigu deklaruojami mikroelementai yra chelatinti su kompleksonu (-ais), nurodomas pH intervalas, kuriame būtų užtikrintas priimtinas stabilumas;
▼M1 —————
jei mikroelementų įdėta specialiai, pateikiama tokia nuoroda: „Naudoti tik esant pripažintam poreikiui. Neviršyti naudojimo normos“.
6. Kai organinėse-mineralinėse trąšose esančio kadmio (Cd) kiekis yra lygus 20 mg/kg fosforo pentoksido (P2O5) arba yra mažesnis nei šis kiekis, gali būti papildomai užrašomas teiginys „Mažai kadmio (Cd)“ ar panašus teiginys arba gali būti pateikiamas atitinkamas vizualinis atvaizdas.
PFK 1(C). NEORGANINĖS TRĄŠOS
PFK 1(C)(I). NEORGANINĖS MAKROELEMENTŲ TRĄŠOS
1. Pateikiama ši informacija:
kai taikytina, deklaruojamos pirminės maisto medžiagos azotas (N), fosforas (P) arba kalis (K), nurodant jų cheminius simbolius tokia eilės tvarka – N, P, K;
kai taikytina, deklaruojamos antrinės maisto medžiagos kalcis (Ca), magnis (Mg), natris (Na) arba siera (S), nurodant jų cheminius simbolius tokia eilės tvarka – Ca, Mg, Na, S;
skaičiai, rodantys deklaruojamų maisto medžiagų – suminio azoto (N), suminio fosforo pentoksido (P2O5) pavidalu arba suminio kalio oksido (K2O) pavidalu – kiekį, po kurio skliaustuose pateikiami skaičiai, nurodantys suminį kalcio oksido (CaO), magnio oksido (MgO), natrio oksido (Na2O) arba sieros trioksido (SO3) kiekį;
toliau nurodytų deklaruojamų maisto medžiagų kiekis, išreikštas % masės, toliau nurodyta tvarka:
azotas (N):
fosforo pentoksidas (P2O5):
vandenyje tirpus kalio oksidas (K2O);
kalcio oksidas (CaO), magnio oksidas (MgO), natrio oksidas (Na2O) ir sieros trioksidas (SO3), išreikšti taip:
jei yra karbamido (CH4N2O), informacija apie galimą poveikį oro kokybei, kai naudojant trąšas išsiskiria amoniakas, ir raginimas naudotojams taikyti tinkamas taisomąsias priemones.
2. Kai neorganinėse makroelementų trąšose esančio kadmio (Cd) kiekis yra lygus 20 mg/kg fosforo pentoksido (P2O5) arba yra mažesnis nei šis kiekis, gali būti papildomai užrašomas teiginys „Mažai kadmio (Cd)“ ar panašus teiginys arba gali būti pateikiamas atitinkamas vizualinis atvaizdas.
PFK 1(C)(I)(a). BIRIOSIOS NEORGANINĖS MAKROELEMENTŲ TRĄŠOS
1. Biriosios neorganinės makroelementų trąšos gali būti paženklintos užrašu „kompleksinės“, tik tuo atveju, jeigu kiekvieno fizinio vieneto deklaruojamame kiekyje yra visų deklaruojamų maisto medžiagų.
2. Turi būti nurodyta biriųjų neorganinių makroelementų trąšų granuliometrinė sudėtis, išreikšta per nustatyto dydžio akučių sietą išbyrančio produkto masės procentine dalimi.
3. Turi būti nurodyta produkto fizinių vienetų forma, pažymint, kad tai yra viena iš toliau nurodytų formų arba dviejų ar daugiau formų derinys:
granulės;
peletės;
milteliai, jei ne mažiau kaip 90 % produkto masės gali išbyrėti per sietą, kurio akučių dydis 1 mm, arba
priliuotos granulės.
4. Jei tai dengtosios biriosios neorganinės makroelementų trąšos, turi būti nurodytas dangos medžiagos pavadinimas ir kiekviena dangos medžiaga padengtų trąšų procentinė dalis, o po jų turi būti nurodyta:
jei biriosios neorganinės makroelementų trąšos padengtos polimerais, pateikiamas toks užrašas: „Maisto medžiagų išsiskyrimo norma gali skirtis priklausomai nuo substrato temperatūros. Tręšimą gali reikėti pakoreguoti“, ir
jei biriosios neorganinės makroelementų trąšos padengtos siera (S) ir siera (S) / polimerais, pateikiamas toks užrašas: „Maisto medžiagų išsiskyrimo norma gali skirtis priklausomai nuo substrato temperatūros ir biologinio aktyvumo. Tręšimą gali reikėti pakoreguoti“.
5. Jei produkto sudėtyje yra vieno ar daugiau mikroelementų (boro (B), kobalto (Co), geležies (Fe), mangano (Mn) ir molibdeno (Mo)) mažiausias kiekis, nurodytas šioje lentelėje kaip % masės, mikroelementai:
Mikroelementas |
Mikroelemento kiekis (% masės) |
|
Skirtas pasėliams arba pievoms |
Skirtas sodininkystei |
|
Boras (B) |
0,01 |
0,01 |
Kobaltas (Co) |
0,002 |
n. d. |
Geležis (Fe) |
0,5 |
0,02 |
Manganas (Mn) |
0,1 |
0,01 |
Molibdenas (Mo) |
0,001 |
0,001 |
6. Jei, specialiai neįdėjus, produkto sudėtyje yra vieno ar abiejų mikroelementų – vario (Cu) ir cinko (Zn) – mažiausias kiekis, šioje lentelėje nurodytas kaip % masės, jie gali būti deklaruojami:
Mikroelementas |
Mikroelemento kiekis (% masės) |
|
Skirtas pasėliams arba pievoms |
Skirtas sodininkystei |
|
Varis (Cu) |
0,01 |
0,002 |
Cinkas (Zn) |
0,01 |
0,002 |
7. Jei vario (Cu) arba cinko (Zn) į biriąsias neorganines makroelementų trąšas įdėta specialiai, deklaruojamas suminis vario (Cu) arba cinko (Zn) kiekis.
8. 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti mikroelementai deklaruojami po informacijos apie makroelementus. Pateikiama ši informacija:
deklaruojamų mikroelementų pavadinimai ir cheminiai simboliai išdėstomi tokia eilės tvarka: boras (B), kobaltas (Co), varis (Cu), geležis (Fe), manganas (Mn), molibdenas (Mo) ir cinkas (Zn), o iš karto po jų pavadinimų pateikiami jų priešjonių pavadinimai, kai deklaruojamų mikroelementų įdėta specialiai;
suminis mikroelemento kiekis, išreikštas kaip % masės:
jeigu deklaruojami mikroelementai yra chelatinti su kompleksonu (-ais) arba sudaro kompleksinį junginį su kompleksodariu (-iais):
„chelatinta su [kompleksono (-ų) pavadinimas arba santrumpa]“/„kompleksinis junginys su [kompleksodario (-ių) pavadinimas arba santrumpa]/„chelatinta su [kompleksono (-ų) pavadinimas arba santrumpa]“ ir kompleksinis junginys su [kompleksodario (-ių) pavadinimas arba santrumpa]“;
jeigu deklaruojami mikroelementai yra chelatinti su kompleksonu (-ais), nurodomas pH intervalas, kuriame būtų užtikrintas priimtinas stabilumas;
▼M1 —————
jeigu mikroelementų įdėta specialiai, pateikiama tokia nuoroda: „Naudoti tik esant pripažintam poreikiui. Neviršyti naudojimo normos“.
PFK 1(C)(I)(b). SKYSTOSIOS NEORGANINĖS MAKROELEMENTŲ TRĄŠOS
1. Etiketėje nurodoma, ar skystosios neorganinės makroelementų trąšos yra suspensija, ar tirpalas.
2. Maisto medžiagų kiekis gali būti nurodomas kaip ES skystosios neorganinės makroelementų trąšos masės ar tūrio procentinė dalis.
3. Jei produkto sudėtyje yra vieno ar daugiau mikroelementų (boro (B), kobalto (Co), geležies (Fe), mangano (Mn) ir molibdeno (Mo)) mažiausias kiekis, nurodytas šioje lentelėje kaip % masės, mikroelementas (-ai)
Mikroelementas |
Mikroelemento kiekis (% masės) |
Boras (B) |
0,01 |
Kobaltas (Co) |
0,002 |
Geležis (Fe) |
0,02 |
Manganas (Mn) |
0,01 |
Molibdenas (Mo) |
0,001 |
4. Jei, specialiai neįdėjus, produkto sudėtyje yra vieno ar abiejų mikroelementų – vario (Cu) ir cinko (Zn) – ne mažiau kaip 0,002 % masės, jie gali būti deklaruoti.
5. Jei vario (Cu) arba cinko (Zn) į skystąsias neorganines makroelementų trąšas įdėta specialiai, deklaruojamas suminis vario (Cu) arba cinko (Zn) kiekis.
6. 3, 4 ir 5 punktuose nurodyti mikroelementai deklaruojami po informacijos apie makroelementus. Pateikiama ši informacija:
deklaruojamų mikroelementų pavadinimai ir cheminiai simboliai išdėstomi tokia eilės tvarka: boras (B), kobaltas (Co), varis (Cu), geležis (Fe), manganas (Mn), molibdenas (Mo) ir cinkas (Zn), o iš karto po jų pavadinimų pateikiami jų priešjonių pavadinimai, kai deklaruojamų mikroelementų įdėta specialiai;
suminis mikroelemento kiekis, išreikštas kaip % masės arba tūrio:
jeigu deklaruojami mikroelementai yra chelatinti su kompleksonu (-ais) arba sudaro kompleksinį junginį su kompleksodariu (-iais):
„chelatinta su [kompleksono (-ų) pavadinimas arba santrumpa]“/„kompleksinis junginys su [kompleksodario (-ių) pavadinimas arba santrumpa]/„chelatinta su [kompleksono (-ų) pavadinimas arba santrumpa]“ ir kompleksinis junginys su [kompleksodario (-ių) pavadinimas arba santrumpa]“;
jeigu deklaruojami mikroelementai yra chelatinti su kompleksonu (-ais), nurodomas pH intervalas, kuriame būtų užtikrintas priimtinas stabilumas;
▼M1 —————
jeigu mikroelementų įdėta specialiai, pateikiama tokia nuoroda: „Naudoti tik esant pripažintam poreikiui. Neviršyti naudojimo normos“.
PFK 1(C)(II). NEORGANINĖS MIKROELEMENTŲ TRĄŠOS
1. Deklaruojamų mikroelementų, esančių skystosiose neorganinėse makroelementų trąšose, pavadinimai ir cheminiai simboliai nurodomi tokia eilės tvarka: boras (B), kobaltas (Co), varis (Cu), geležis (Fe), manganas (Mn), molibdenas (Mo) ir cinkas (Zn), o iš karto po jų pavadinimų pateikiami jų priešjonių pavadinimai, kai deklaruojamų mikroelementų įdėta specialiai.
2. Jeigu deklaruojami mikroelementai yra chelatinti su kompleksonais, o kiekvienas kompleksonas (-ai) gali būti identifikuojamas (-i) ir kiekybiškai nustatomas (-i) ir sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus mikroelemento, arba deklaruojami mikroelementai sudaro kompleksinį junginį su kompleksodariu (-iais), po mikroelemento pavadinimo ir cheminio pavadinimo, jei taikoma, pateikiamos tokios nuorodos:
2a. Jeigu deklaruojami mikroelementai yra chelatinti su kompleksonu (-ais), turi būti nurodytas pH intervalas, kuriame būtų užtikrintas priimtinas stabilumas.
▼M1 —————
4. Pateikiamas toks teiginys: „Naudoti tik esant pripažintam poreikiui. Neviršyti naudojimo normos“.
PFK 1(C)(II)(a). PAPRASTOSIOS NEORGANINĖS MIKROELEMENTŲ TRĄŠOS
1. Etiketėje turi būti nurodytas atitinkamas tipas, kaip nurodyta I priedo II dalyje išdėstytos PFK 1(C)(II)(a) kategorijos lentelėje.
2. Suminis mikroelemento kiekis, išreikštas kaip % masės:
PFK 1(C)(II)(b). SUDĖTINĖS NEORGANINĖS MIKROELEMENTŲ TRĄŠOS
1. Mikroelementai gali būti deklaruojami tik tuo atveju, jei jų kiekis, išreikštas kaip % masės, trąšose yra kaip nurodyta šioje lentelėje:
Mikroelementas |
Mikroelemento kiekis (% masės) |
|
Nechelatinis, nesudarantis kompleksinio junginio |
Chelatinis arba sudarantis kompleksinį junginį |
|
Boras (B) |
0,2 |
n. d. |
Kobaltas (Co) |
0,02 |
0,02 |
Varis (Cu) |
0,5 |
0,1 |
Geležis (Fe) |
2 |
0,3 |
Manganas (Mn) |
0,5 |
0,1 |
Molibdenas (Mo) |
0,02 |
n. d. |
Cinkas (Zn) |
0,5 |
0,1 |
2. Jeigu sudėtinės neorganinės mikroelementų trąšos yra suspensija arba tirpalas, priklausomai nuo to, kas aktualu, etiketėje nurodoma „suspensija“ arba „tirpalas“.
3. Suminis mikroelemento kiekis, išreikštas kaip % masės:
PFK 2. KALKINIMO MEDŽIAGOS
Toliau išvardyti parametrai deklaruojami tokia eilės tvarka:
PFK 3. DIRVOŽEMĮ GERINANČIOS MEDŽIAGOS
1. Sausosios medžiagos kiekis, išreikštas kaip % masės, deklaruojamas.
2. Toliau išvardytos maisto medžiagos, išreikšti kaip % masės, deklaruojami, jei viršija 0,5 % masės: azotas (N), fosforo pentoksidas (P2O5) ir kalio oksidas (K2O).
PFK 3(A). ORGANINĖS DIRVOŽEMĮ GERINANČIOS MEDŽIAGOS
Deklaruojami šie parametrai:
PFK 4. AUGINIMO TERPĖS
Parametrai deklaruojami tokia eilės tvarka:
PFK 5. INHIBITORIAI
1. Visos sudedamosios dalys deklaruojamos pagal produkto svorį ar tūrį mažėjančia tvarka.
2. Inhibitorinio (-ių) junginio (-ių) kiekis nurodomas kaip masės arba tūrio procentinė dalis (%).
3. Šio priedo I dalies 1 punkto d papunktyje nurodytose naudojimo instrukcijose pateikiama informacija:
apie tai, su kokiais ES tręšiamaisiais produktais galima sumaišyti inhibitorių, visų pirma:
su I priedo II dalies PFK 5(A) kategorijoje nurodytu nitrifikacijos inhibitoriumi galima sumaišyti ES tręšiamąjį produktą, kuriame ne mažiau kaip 50 % suminio azoto (N) kiekio sudaro azoto (N) formos amonis (NH4 +) ir karbamidas (CH4N2O);
su I priedo II dalies PFK 5(C) kategorijoje nurodytu ureazės inhibitoriumi galima sumaišyti ES tręšiamąjį produktą, kuriame ne mažiau kaip 50 % suminio azoto (N) kiekio sudaro azoto (N) formos karbamidas (CH4N2O);
mažiausia ir didžiausia rekomenduojama inhibitorinio (-ių) junginio (-ių) koncentracija, kai jis (-ie) sumaišomas (-i) su trąšomis prieš jas naudojant:
I priedo II dalies PFK 5(A) kategorijoje nurodyto nitrifikacijos inhibitoriaus – suminio azoto (N), esančio produkto sudėtyje amonio azoto (NH4 +) ir karbamido azoto (CH4N2O) forma, masės procentine dalimi;
I priedo II dalies PFK 5(B) kategorijoje nurodyto denitrifikacijos inhibitoriaus – produkto sudėtyje esančio nitrato (NO3 -) masės procentine dalimi;
I priedo II dalies PFK 5(C) kategorijoje nurodyto ureazės inhibitoriaus – suminio azoto (N), esančio produkto sudėtyje karbamido azoto (CH4N2O) forma, masės procentine dalimi.
PFK 6. AUGALŲ BIOSTIMULIATORIAI
Pateikiama ši informacija:
fizinė forma;
pagaminimo ir galiojimo pabaigos data;
naudojimo metodas (-ai);
kiekvienam tiksliniam augalui deklaruotas poveikis ir
visos aktualios instrukcijos, susijusios su produkto veiksmingumu, įskaitant dirvožemio tvarkymo praktiką, cheminių trąšų naudojimą, nesuderinamumą su augalų apsaugos produktais, rekomenduojamą purkštukų dydį, purškimo slėgį ir kitas dulksnos dreifą mažinančias priemones.
PFK 6(A). MIKROBINIAI AUGALŲ BIOSTIMULIATORIAI
Nurodomi visi specialiai įdėti mikroorganizmai. Jei esama kelių mikroorganizmų padermių, nurodomos specialiai įdėtos padermės. Jų koncentracija išreiškiama aktyvių vienetų skaičiumi tūrio arba svorio vienete arba bet kuriuo kitu mikroorganizmui apibūdinti tinkamu būdu, pvz., koloniją sudarančiais vienetais grame (ksv/g).
Etiketėje turi būti toks sakinys: „Mikroorganizmai gali būti jautrinantys ir sukelti alerginę reakciją“.
PFK 7. TRĘŠIAMŲJŲ PRODUKTŲ MIŠINIAI
Visi ženklinimo reikalavimai, kurie yra taikomi visiems sudedamiesiems ES tręšiamiesiems produktams, taikomi ir tręšiamųjų produktų mišiniams; tie reikalavimai nurodomi atsižvelgiant į galutinį tręšiamojo produkto mišinį.
Jeigu tręšiamųjų produktų mišinyje yra vienas ar daugiau PFC 6 kategorijai priskiriamų augalų biostimuliatorių, kiekvieno augalų biostimuliatoriaus koncentracija mišinyje nurodoma g/kg arba g/l esant 20 °C.
Jei tręšiamųjų produktų mišinyje yra vieno ar daugiau prie PFK 5 priskiriamų inhibitorių, šio priedo II dalies PFK 5 kategorijos 3 punkte nurodyta naudojimo instrukcijos nepridedamos.
III DALIS
LEIDŽIAMŲJŲ NUOKRYPIŲ TAISYKLĖS
1. Deklaruojamas ES tręšiamojo produkto maisto medžiagų kiekis arba fizikinės ir cheminės savybės gali skirtis nuo jų faktinės vertės tik pagal šioje dalyje atitinkamai PFK nustatytas leidžiamųjų nuokrypių vertes. Leidžiamųjų nuokrypių vertės yra skirtos atsižvelgti į gamybos procese, platinimo grandinėje ir ėminių ėmimo bei analizės metu pasitaikančius nuokrypius.
2. Šioje dalyje nurodytų deklaruojamų parametrų leidžiamųjų nuokrypių vertės yra neigiamos ir teigiamos vertės.
3. Nukrypstant nuo 1 punkto, ES tręšiamojo produkto sudedamosios dalies, kurios mažiausias arba didžiausias kiekis yra nustatytas I arba II priede, faktinis kiekis niekada negali būti mažesnis už mažiausią kiekį arba viršyti didžiausio kiekio.
PFK 1. TRĄŠOS
Trąšoms, kurių sudėtyje yra nitrifikaciją, denitrifikaciją arba ureazę inhibuojančių inhibitorinių junginių, nurodytų II priedo II dalies SMK 1 kategorijoje, taikomos šios leidžiamųjų nuokrypų taisyklės:
Inhibitoriniai junginiai |
Inhibitorinių junginių deklaruojamo kiekio leidžiamosios nuokrypos |
Koncentracija mažesnė arba lygi 2 % |
± 20 % nuo deklaruojamos vertės |
Didesnė nei 2 % koncentracija |
± 0,3 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais |
PFK 1(A). ORGANINĖS TRĄŠOS
Deklaruojamos maisto medžiagos formos ir kiti deklaruojami parametrai |
Deklaruojamo maisto medžiagų kiekio ir kitų deklaruojamų parametrų leidžiamasis nuokrypis |
Organinė anglis (Corg) |
± 20 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 2,0 procentinių punktų, vertinant absoliučiais skaičiais |
Sausosios medžiagos kiekis |
± 5,0 procentiniai punktai, vertinant absoliučiais skaičiais |
Suminis azotas (N) |
± 50 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 1,0 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais |
Organinis azotas (Norg) |
± 50 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 1,0 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais |
Suminis fosforo pentoksidas (P2O5) |
± 50 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 1,0 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais |
Suminis kalio oksidas (K2O) |
± 50 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 1,0 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais |
Suminis ir vandenyje tirpus magnio oksidas (MgO), kalcio oksidas (CaO), sieros trioksidas (SO3) arba natrio oksidas (Na2O) |
± 25 % tų maisto medžiagų deklaruojamo kiekio iki ne daugiau kaip 1,5 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais |
Organinė anglis (Corg) / viso azotas (N) |
± 20 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 2,0 procentinių punktų, vertinant absoliučiais skaičiais |
Kiekis |
± 1,5 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės |
PFK 1(B). ORGANINĖS-MINERALINĖS TRĄŠOS
Deklaruojamos maisto medžiagos formos ir kiti deklaruojami parametrai |
Deklaruojamo makroelementų kiekio ir kitų deklaruojamų parametrų leidžiamieji nuokrypiai |
Organinė anglis (Corg) |
± 20 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 2,0 procentinių punktų, vertinant absoliučiais skaičiais |
Sausosios medžiagos kiekis |
± 5,0 procentiniai punktai, vertinant absoliučiais skaičiais |
Neorganinio azoto (N) deklaruojami pavidalai |
± 25 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 2,0 procentinių punktų, vertinant absoliučiais skaičiais |
Organinis azotas (Norg) |
± 50 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 1,0 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais |
Fosforo pentoksido (P2O5) deklaruojami pavidalai |
± 25 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 1,5 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais |
Kalio oksido (K2O) deklaruojami pavidalai |
± 25 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 1,5 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais |
Suminis ir vandenyje tirpus magnio oksidas (MgO), kalcio oksidas (CaO), sieros trioksidas (SO3) |
± 25 % tų maisto medžiagų deklaruojamo kiekio iki ne daugiau kaip 1,0 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais |
Suminis ir vandenyje tirpus natrio oksidas (Na2O) |
± 25 % deklaruojamo kiekio iki ne daugiau kaip 0,9 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais |
Kiekis |
± 1,5 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės |
Mikroelementai |
Mikroelementų pavidalų deklaruojamo kiekio leidžiamieji nuokrypiai |
Koncentracija mažesnė arba lygi 2 % |
± 20 % nuo deklaruojamos vertės |
Koncentracija didesnė nei 2 % ir mažesnė arba lygi 10 % |
± 20 % nuo deklaruojamos vertės ir iki maksimaliai 1,0 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais |
Koncentracija didesnė nei 10 % |
± 1,0 procentinis punktas, vertinant absoliučiais skaičiais |
PFK 1(C). NEORGANINĖS TRĄŠOS
Deklaruojamos maisto medžiagos pavidalai ir kiti deklaruojami parametrai |
Deklaruojamo makroelementų kiekio ir kitų deklaruojamų parametrų leidžiamieji nuokrypiai |
Azoto (N) deklaruojami pavidalai |
± 25 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 2 procentinių punktų, vertinant absoliučiais skaičiais |
Fosforo pentoksido (P2O5) deklaruojami pavidalai |
± 25 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 2 procentinių punktų, vertinant absoliučiais skaičiais |
Kalio oksido (K2O) deklaruojami pavidalai |
± 25 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 2 procentinių punktų, vertinant absoliučiais skaičiais |
Azoto (N), fosforo pentoksido (P2O5) arba kalio oksido (K2O) deklaruojami pavidalai dvinarėse trąšose |
± 1,5 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais |
Azoto (N), fosforo pentoksido (P2O5) arba kalio oksido (K2O) deklaruojami pavidalai trinarėse trąšose |
± 1,9 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais |
Suminis ir vandenyje tirpus magnio oksidas (MgO), kalcio oksidas (CaO), sieros trioksidas (SO3) |
–50 ir +100 % santykinis nuokrypis nuo tų maisto medžiagų deklaruojamo kiekio iki ne daugiau kaip – 2 ir +4 procentinių punktų, vertinant absoliučiais skaičiais |
Suminis ir vandenyje tirpus natrio oksidas (Na2O) |
– 25 % deklaruojamo kiekio iki ne daugiau kaip 0,9 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais + 50 % deklaruojamo kiekio iki ne daugiau kaip 1,8 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais |
Granuliometrinė sudėtis |
± 20 % santykinis nuokrypis nuo medžiagos, išbyrančios per tam tikrą sietą, deklaruojamos procentinės dalies |
Kiekis |
± 1 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės |
Mikroelementai |
Mikroelementų pavidalų deklaruojamo kiekio leidžiamieji nuokrypiai |
Koncentracija mažesnė arba lygi 2 % |
± 50 % nuo deklaruojamos vertės |
Koncentracija didesnė nei 2 % ir mažesnė arba lygi 10 % |
± 50 % nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 1,0 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais |
Koncentracija didesnė nei 10 % |
± 1,0 procentinis punktas, vertinant absoliučiais skaičiais |
Kiekis: ± 5 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės
PFK 2. KALKINIMO MEDŽIAGOS
Deklaruojamos maisto medžiagos formos ir kiti deklaruojami parametrai |
Deklaruojamų parametrų leidžiamieji nuokrypiai |
Neutralizavimo vertė |
± 3 |
Granuliometrija |
± 10 % santykinis nuokrypis nuo medžiagos, išbyrančios per tam tikrą sietą, deklaruojamos procentinės dalies |
Suminis kalcio oksidas (CaO) |
± 3,0 procentiniai punktai, vertinant absoliučiais skaičiais |
Suminis magnio oksidas (MgO) |
|
Koncentracija mažesnė nei 8 % |
± 1,0 procentinis punktas, vertinant absoliučiais skaičiais |
Koncentracija 8–16 % |
± 2,0 procentiniai punktai, vertinant absoliučiais skaičiais |
Koncentracija didesnė arba lygi 16 % |
± 3,0 procentiniai punktai, vertinant absoliučiais skaičiais |
Reaktyvumas (vandenilio chlorido rūgšties bandymas ir inkubacinis bandymas) |
± 5,0 procentiniai punktai, vertinant absoliučiais skaičiais |
Kiekis |
± 1 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės |
PFK 3. DIRVOŽEMĮ GERINANČIOS MEDŽIAGOS
Deklaruojamos maisto medžiagos pavidalai ir kiti deklaruojami parametrai |
Deklaruojamų parametrų leidžiamieji nuokrypiai |
pH vertė |
± 1,0 nuo deklaruojamos vertės |
Organinė anglis (Corg) |
± 10 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 3,0 procentinių punktų, vertinant absoliučiais skaičiais |
Organinis azotas (Norg) |
± 50 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 1,0 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais |
Suminis azotas (N) |
± 20 % santykinis nuokrypis iki ne daugiau kaip 1,0 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais |
Suminis fosforo pentoksidas (P2O5) |
± 20 % santykinis nuokrypis iki ne daugiau kaip 1,0 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais |
Suminis kalio oksidas (K2O) |
± 20 % santykinis nuokrypis iki ne daugiau kaip 1,0 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais |
Sausosios medžiagos kiekis |
± 10 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės |
Kiekis |
± 5 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės |
Elektrinis laidis |
± 75 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės |
PFK 4. AUGINIMO TERPĖS
Deklaruojamos maisto medžiagos pavidalai ir kiti deklaruojami parametrai |
Deklaruojamų parametrų leidžiamieji nuokrypiai |
Elektrinis laidis |
± 75 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės |
pH vertė |
± 1,0 nuo deklaruojamos vertės |
Kiekis pagal tūrį (litrais arba m3) |
± 5 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės |
Medžiagų, kurių dalelės didesnės nei 60 mm, kiekio (tūrio) nustatymas |
± 5 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės |
Iš anksto suformuotos auginimo terpės kiekio (tūrio) nustatymas |
± 5 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės |
Azotas (N), ekstrahuojamas naudojant CaCl2 / DTPA (kalcio chloridą / dietilentriaminpentaacto rūgštį; „CAT tirpi medžiaga“) |
± 75 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės |
Fosforo pentoksidas (P2O5), ekstrahuojamas naudojant CaCl2 / DTPA (kalcio chloridą / dietilentriaminpentaacto rūgštį; „CAT tirpi medžiaga“) |
± 75 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės |
Kalio oksidas (K2O), ekstrahuojamas naudojant CaCl2 / DTPA (kalcio chloridą / dietilentriaminpentaacto rūgštį; „CAT tirpi medžiaga“) |
± 75 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės |
PFK 5. INHIBITORIAI
Inhibitorinis junginys |
Inhibitorinių junginių deklaruojamo kiekio leidžiamieji nuokrypiai |
Koncentracija mažesnė arba lygi 2 % |
± 20 % nuo deklaruojamos vertės |
Koncentracija didesnė nei 2 % |
± 0,3 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais |
Kiekis: ± 5 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės
PFK 6: AUGALŲ BIOSTIMULIATORIAI
Augalų biostimuliatoriaus kiekis gali nukrypti ± 5 % nuo deklaruojamos vertės.
PFK 6(A). MIKROBINIAI AUGALŲ BIOSTIMULIATORIAI
Faktinė mikroorganizmų koncentracija nuo deklaruojamos (-ų) vertės (-čių) gali nukrypti ne daugiau kaip 15 %.
PFK 7. TRĘŠIAMŲJŲ PRODUKTŲ MIŠINIAI
Deklaruojami parametrai |
Deklaruojamų parametrų leidžiamieji nuokrypiai |
Kiekis |
leidžiamasis nuokrypis yra kiekvieno ES tręšiamojo produkto sudedamosios dalies santykinės dalies, padaugintos iš to tręšiamojo produkto PFK leidžiamojo nuokrypio, suma. Jeigu kiekvieno ES tręšiamojo produkto dalis tręšiamųjų produktų mišinyje negali būti nustatyta, taikomas PFK nuokrypis, kurio kiekio nuokrypio vertė yra griežčiausia. |
Jei tręšiamųjų produktų mišinyje yra vienas ar daugiau PFC 6 kategorijai priskiriamų augalų biostimuliatorių, kiekvieno augalų biostimuliatoriaus deklaruojamai koncentracijai taikomos tokios leidžiamųjų nuokrypių vertės:
Deklaruojama koncentracija, nurodoma g/kg arba g/l, esant 20 °C |
Leidžiamieji nuokrypiai |
Iki 25 |
± 15 % santykinis nuokrypis |
Nuo daugiau kaip 25 iki 100 |
± 10 % santykinis nuokrypis |
Nuo daugiau kaip 100 iki 250 |
± 6 % santykinis nuokrypis |
Nuo daugiau kaip 250 iki 500 |
± 5 % santykinis nuokrypis |
Daugiau kaip 500 |
± 25 g/kg arba ± 25 g/l |
IV PRIEDAS
Atitikties vertinimo procedūros
I DALIS
ATITIKTIES VERTINIMO PROCEDŪRŲ TAIKYMAS
Šioje dalyje pateikiamos nuostatos dėl atitikties vertinimo procedūros modulių, aprašytų šio priedo II dalyje, taikymo ES tręšiamiesiems produktams atsižvelgiant į II priede nurodytą jų SMK ir I priede nurodytą PFK.
1. GAMYBOS VIDAUS KONTROLĖS (A MODULIS) TAIKYMAS
1.1. A modulis gali būti taikomas ES tręšiamajam produktui, sudarytam vien tik iš šių vienos ar daugiau sudedamųjų medžiagų:
II priedo II dalies SMK 1 kategorijoje nurodytų cheminių medžiagų ar mišinių iš grynųjų medžiagų, išskyrus nitrifikaciją, denitrifikaciją arba ureazę inhibuojantį inhibitorinį junginį;
II priedo II dalies SMK 4 kategorijoje nurodytų šviežių kultūrinių augalų degazuotųjų substratų;
II priedo II dalies SMK 6 kategorijoje nurodytų maisto pramonės šalutinių produktų;
II priedo II dalies SMK 8 kategorijoje nurodytų maisto medžiagų polimerų;
II priedo II dalies SMK 11 kategorijoje nurodytų šalutinių produktų, kaip apibrėžta Direktyvoje 2008/98/EB.
1.2. A modulis gali būti taikomas ir tręšiamųjų produktų mišiniams, nurodytiems PFK 7 kategorijoje.
1.3. Nukrypstant nuo 1.1 ir 1.2 punktų, A modulis negali būti taikomas:
paprastosioms arba sudėtinėms biriosioms neorganinėms makroelementų amonio nitrato trąšoms, kuriose yra daug azoto, nurodytoms PFK 1(C)(I)(a)(i-ii)(A) kategorijoje, arba tręšiamųjų produktų mišiniams, nurodytiems PFK 7 kategorijoje, kurių sudėtyje 28 % ar daugiau masės sudaro azotas (N) iš ES tręšiamojo produkto, priskiriamo PFK 1(C)(I)(a)(i-ii)(A) kategorijai;
inhibitoriams, nurodytiems PFK 5(A)(I) kategorijoje, arba
augalų biostimuliatoriams, nurodytiems PFK 6 kategorijoje.
2. GAMYBOS VIDAUS KONTROLĖS IR PRIŽIŪRIMŲ PRODUKTŲ BANDYMŲ (A1 MODULIS) TAIKYMAS
A1 modulis taikomas paprastosioms arba sudėtinėms biriosioms neorganinėms makroelementų amonio nitrato trąšoms, kuriose yra daug azoto, nurodytoms PFK 1(C)(I)(a)(i-ii)(A) kategorijoje, ir tręšiamųjų produktų mišiniams, nurodytiems PFK 7 kategorijoje, kurių sudėtyje 28 % ar daugiau masės sudaro azotas (N) iš ES tręšiamojo produkto, priskiriamo PFK 1(C)(I)(a)(i-ii)(A) kategorijai.
3. ES TIPO TYRIMO (B MODULIS), VĖLIAU TAIKANT GAMYBOS VIDAUS KONTROLE PAGRĮSTĄ ATITIKTĮ TIPUI (C MODULIS), TAIKYMAS
3.1. B modulis, vėliau taikant C modulį, gali būti taikomas ES tręšiamajam produktui, sudarytam vien tik iš šių vienos ar daugiau sudedamųjų medžiagų:
nitrifikaciją, denitrifikaciją arba ureazę inhibuojančio inhibitorinio junginio, nurodyto II priedo II dalies SMK 1 kategorijoje,
augalų, augalų dalių arba augalų ekstraktų, nurodytų II priedo II dalies SMK 2 kategorijoje;
mikroorganizmų, nurodytų II priedo II dalies SMK 7 kategorijoje;
polimerų (išskyrus maisto medžiagų polimerus), nurodytų II priedo II dalies SMK 9 kategorijoje;
antrinių produktų Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 prasme, nurodytų II priedo II dalies SMK 10 kategorijoje;
medžiagų, priklausančių šios dalies 1 skirsnio 1 punkte nurodytoms SMK.
3.2. B modulis, vėliau taikant C modulį, taip pat būti taikomas tręšiamųjų produktų mišiniams, nurodytiems PFK 7 kategorijoje:
3.3. Nukrypstant nuo 3.1 ir 3.2 punktų, B modulis, vėliau taikant C modulį, negali būti taikomas paprastosioms arba sudėtinėms biriosioms neorganinėms makroelementų amonio nitrato trąšoms, kuriose yra daug azoto, nurodytoms PFK 1(C)(I)(a)(i-ii)(A) kategorijoje, arba tręšiamųjų produktų mišiniams, nurodytiems PFK 7 kategorijoje, kurių sudėtyje 28 % ar daugiau masės sudaro azotas (N) iš ES tręšiamojo produkto, priskiriamo PFK 1(C)(I)(a)(i-ii)(A) kategorijai.
4. GAMYBOS PROCESO KOKYBĖS UŽTIKRINIMO (D1 MODULIS) TAIKYMAS
4.1. D1 modulis gali būti taikomas visiems ES tręšiamiesiems produktams.
4.2. Nukrypstant nuo 4.1 punkto, D1 modulis negali būti taikomas paprastosioms arba sudėtinėms biriosioms neorganinėms makroelementų amonio nitrato trąšoms, kuriose yra daug azoto, nurodytoms PFK 1(C)(I)(a)(i-ii)(A) kategorijoje, arba tręšiamųjų produktų mišiniams, nurodytiems PFK 7 kategorijoje, kurių sudėtyje 28 % ar daugiau masės sudaro azotas (N) iš ES tręšiamojo produkto, priskiriamo PFK 1(C)(I)(a)(i-ii)(A) kategorijai.
II DALIS
ATITIKTIES VERTINIMO PROCEDŪRŲ APRAŠYMAS
A MODULIS. GAMYBOS VIDAUS KONTROLĖ
1. Modulio aprašymas
Gamybos vidaus kontrolė yra atitikties vertinimo procedūra, kurią taikydamas gamintojas įvykdo 2, 3 ir 4 punktuose nustatytas pareigas ir, prisiimdamas visą atsakomybę, užtikrina ir patvirtina, kad atitinkami ES tręšiamieji produktai atitinka jiems taikomus šio reglamento reikalavimus.
2. Techniniai dokumentai
2.1 Gamintojas parengia techninius dokumentus. Dokumentai turi būti parengti taip, kad jais remiantis būtų galima įvertinti ES tręšiamojo produkto atitiktį atitinkamiems reikalavimams, ir turi apimti tinkamą pavojaus (-ų) analizę ir įvertinimą.
2.2 Techniniuose dokumentuose nurodomi taikytini reikalavimai, be to, šie dokumentai, kiek aktualu tokiam vertinimui, apima ES tręšiamojo produkto kūrimą, gamybą ir naudojimo paskirtį. Kai taikytina, techniniuose dokumentuose pateikiami bent šie duomenys:
bendras ES tręšiamojo produkto aprašymas, deklaruojamą ES tręšiamojo produkto funkciją atitinkanti PFK ir naudojimo paskirties aprašymas;
naudotų sudedamųjų medžiagų sąrašas, SMK, kaip nurodyta II priede, kurioms jos priskiriamos, ir informacija apie jų kilmę ar gamybos procesą;
tręšiamųjų produktų mišinio sudedamųjų ES tręšiamųjų produktų ES atitikties deklaracijos;
brėžiniai, schemos, aprašymai ir paaiškinimai, reikalingi ES tręšiamojo produkto gamybos procesui suprasti;
6 straipsnio 7 dalyje nurodytų etiketės ar atitinkamo lydimojo dokumento, kurioje (-iame) pateikiama pagal III priedą reikalaujama informacija, arba jų abiejų pavyzdys;
13 straipsnyje nurodytų darniųjų standartų, 14 straipsnyje nurodytų bendrųjų specifikacijų ir (arba) kitų atitinkamų taikomų techninių specifikacijų sąrašas. Jeigu darnieji standartai arba bendrosios specifikacijos taikomi iš dalies, techniniuose dokumentuose nurodomos dalys, kurios buvo taikytos;
atliktų skaičiavimų ir atliktų tikrinimų rezultatai ir kt.
bandymų ataskaitos;
jeigu ES tręšiamojo produkto sudėtyje yra arba jis sudarytas iš šalutinių produktų, kaip apibrėžta Direktyvoje 2008/98/EB, – techniniai ir administraciniai įrodymai, kad tie šalutiniai produktai atitinka šio reglamento 42 straipsnio 7 dalyje nurodytu deleguotuoju aktu nustatytus kriterijus ir nacionalines priemones, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliamos Direktyvos 2008/98/EB 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, taip pat, kai taikytina, pagal tos direktyvos 5 straipsnio 2 dalį priimtus įgyvendinimo aktus arba pagal tos direktyvos 5 straipsnio 3 dalį patvirtintas nacionalines priemones;
jeigu ES tręšiamojo produkto sudėtyje yra suminio chromo (Cr), kurio kiekis viršija 200 mg/kg sausosios medžiagos, – informacija apie suminio chromo (Cr) didžiausią kiekį ir tikslų šaltinį.
3. Gamyba
Gamintojas imasi visų reikiamų priemonių, kad gamybos procesu ir jo stebėsena būtų užtikrinta pagamintų ES tręšiamųjų produktų atitiktis 2 punkte nurodytiems techniniams dokumentams ir jiems taikomiems šio reglamento reikalavimams.
4. Žymėjimas CE ženklu ir ES atitikties deklaracija
4.1. Gamintojas pažymi CE ženklu kiekvieną atskirą ES tręšiamojo produkto, kuris atitinka taikomus šio reglamento reikalavimus, pakuotę arba, jeigu ES tręšiamasis produktas tiekiamas be pakuotės, – pateikia jį to produkto lydimajame dokumente.
4.2. Gamintojas parengia rašytinę ES tręšiamojo produkto arba tipo ES atitikties deklaraciją ir saugo ją kartu su techniniais dokumentais 5 metus po ES tręšiamojo produkto pateikimo rinkai dienos, kad nacionalinės institucijos galėtų su ja susipažinti. ES atitikties deklaracijoje nurodomas ES tręšiamasis produktas arba tipas, kurio atžvilgiu ji buvo parengta.
4.3. ES atitikties deklaracijos kopija pateikiama atitinkamoms institucijoms jų prašymu.
5. Įgaliotasis atstovas
4 punkte išdėstytas gamintojo pareigas jo vardu ir atsakomybe gali vykdyti jo įgaliotasis atstovas su sąlyga, kad jos nurodytos įgaliojime.
A1 MODULIS. GAMYBOS VIDAUS KONTROLĖ IR PRIŽIŪRIMI PRODUKTŲ BANDYMAI
1. Modulio aprašymas
Gamybos vidaus kontrolė ir prižiūrimi produktų bandymai yra atitikties vertinimo procedūra, kurią taikydamas gamintojas vykdo 2, 3, 4 ir 5 punktuose nustatytas pareigas ir, prisiimdamas visą atsakomybę, užtikrina ir patvirtina, kad atitinkami ES tręšiamieji produktai atitinka jiems taikomus šio reglamento reikalavimus.
2. Techniniai dokumentai
2.1. Gamintojas parengia techninius dokumentus. Dokumentai turi būti parengti taip, kad jais remiantis būtų galima įvertinti ES tręšiamojo produkto atitiktį atitinkamiems reikalavimams, ir turi apimti tinkamą pavojaus (-ų) analizę ir įvertinimą.
2.2. Techniniuose dokumentuose nurodomi taikytini reikalavimai, be to, šie dokumentai, kiek aktualu tokiam vertinimui, apima ES tręšiamojo produkto kūrimą, gamybą ir numatomą naudojimą. Kai taikytina, techniniuose dokumentuose pateikiami bent šie duomenys:
bendras ES tręšiamojo produkto aprašymas, deklaruojamą ES tręšiamojo produkto funkciją atitinkanti PFK ir naudojimo paskirties aprašymas;
naudotų sudedamųjų medžiagų sąrašas, SMK, kaip nurodyta II priede, kurioms jos priskiriamos, ir informacija apie jų kilmę ar gamybos procesą;
tręšiamųjų produktų mišinio sudedamųjų ES tręšiamųjų produktų ES atitikties deklaracijos;
brėžiniai, schemos, aprašymai ir paaiškinimai, reikalingi ES tręšiamojo produkto gamybos procesui suprasti;
6 straipsnio 7 dalyje nurodytų etiketės ir (arba) atitinkamo lydimojo dokumento, kurioje (-iame) pateikiama pagal III priedą reikalaujama informacija, arba jų abiejų pavyzdys;
gamybos vietų, kuriose produktai ir jų pagrindinės sudedamosios dalys buvo pagaminti, ir tų vietų ūkio subjektų pavadinimai ir adresai;
13 straipsnyje nurodytų darniųjų standartų, 14 straipsnyje nurodytų bendrųjų specifikacijų ir (arba) kitų atitinkamų taikomų techninių specifikacijų sąrašas. Jeigu darnieji standartai arba bendrosios specifikacijos taikomi iš dalies, techniniuose dokumentuose nurodomos dalys, kurios buvo taikytos;
atliktų skaičiavimų ir atliktų tikrinimų rezultatai ir kt.
bandymų ataskaitos, įskaitant produktų alyvos išlaikymo ir atsparumo detonacijai tikrinimų, nurodytų 4 punkte, ataskaitas, ir
jeigu ES tręšiamojo produkto sudėtyje yra arba jis sudarytas iš šalutinių produktų, kaip apibrėžta Direktyvoje 2008/98/EB, – techniniai ir administraciniai įrodymai, kad tie šalutiniai produktai atitinka šio reglamento 42 straipsnio 7 dalyje nurodytais deleguotaisiais aktais nustatytus kriterijus ir nacionalines priemones, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliamos Direktyvos 2008/98/EB 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, taip pat, kai taikytina, pagal tos direktyvos 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus įgyvendinimo aktus arba pagal tos direktyvos 5 straipsnio 3 dalį patvirtintas nacionalines priemones.
3. Gamyba
Gamintojas imasi visų reikiamų priemonių, kad gamybos procesu ir jo stebėsena būtų užtikrinta pagamintų ES tręšiamųjų produktų atitiktis 2 punkte nurodytiems techniniams dokumentams ir jiems taikomiems šio reglamento reikalavimams.
4. Produktų alyvos išlaikymo ir atsparumo detonacijai tikrinimai
Su produkto reprezentatyviuoju ėminiu gamintojo vardu kas 3 mėnesius atliekami 4.1–4.4 papunkčiuose nurodyti terminiai ciklai ir bandymai, siekiant patikrinti ES tręšiamojo produkto atitiktį toliau nurodytiems reikalavimams:
I priede išdėstytos PFK 1(C)(I)(a)(i-ii)(A) kategorijos 4 punkte nurodytam alyvos išlaikymo reikalavimui ir
I priede išdėstytos PFK 1(C)(I)(a)(i-ii)(A) kategorijos 5 punkte nurodytam atsparumo detonacijai reikalavimui.
Terminiai ciklai ir bandymai atliekami gamintojo pasirinktos notifikuotosios įstaigos atsakomybe.
4.1. Šiluminiai ciklai prieš darant bandymą dėl atitikties alyvos išlaikymo reikalavimui, nurodytam I priede išdėstytos PFK 1(C)(I)(a)(i-ii)(A) kategorijos 4 punkte
4.1.1. Principas ir apibrėžtis
Kambario temperatūros ėminys kaitinamas uždarame tinkamame laboratoriniame inde iki 50 °C ir laikomas šioje temperatūroje dvi valandas (50 °C temperatūros tarpsnis). Tada ėminys atvėsinamas iki 25 °C ir laikomas šioje temperatūroje dvi valandas (25 °C temperatūros tarpsnis). Vienas po kito einančių 50 °C ir 25 °C temperatūros tarpsnių derinys sudaro vieną šiluminį ciklą. Po dviejų šiluminių ciklų bandinys laikomas 20 (± 3) °C temperatūroje, kad būtų nustatyta alyvos išlaikymo vertė.
4.1.2. Aparatūra
Naudojama tipinė laboratorinė aparatūra, visų pirma:
vandens vonios arba krosnelės su termostatu atitinkamai 25 ± 1 °C ir 50 ± 1 °C temperatūrai nustatyti;
150 ml tūrio tinkami laboratoriniai indai.
4.1.3. Procedūra
4.1.3.1. Kiekvienas 70 ± 5 g bandinys įdedamas į tinkamą laboratorinį indą, o šis po to uždaromas.
4.1.3.2. Pasiekus 50 °C temperatūrą ir išlaikius tokią temperatūrą dvi valandas, indo temperatūra pakeičiama į 25 °C vonioje arba krosnelėje ir atvirkščiai.
4.1.3.3. Jei naudojama vandens vonia, palaikoma kiekvienos vonios pastovi vandens temperatūra, o vanduo visą laiką greitai maišomas. Užtikrinama, kad vandens lygis būtų virš ėminio lygio. Kamščiui nuo kondensacijos apsaugoti uždedamas putintos gumos gaubtas.
4.2. Alyvos išlaikymo bandymas, nurodytas I priede išdėstytos PFK 1(C)(I)(a)(i-ii)(A) kategorijos 4 punkte
4.2.1. Aprašymas
ES tręšiamojo produkto alyvos išlaikymas yra ES tręšiamojo produkto išlaikomas alyvos kiekis, nustatomas apibrėžtomis veikimo sąlygomis ir išreikštas procentine masės dalimi.
Bandymas daromas su ES tręšiamojo produkto reprezentatyviuoju ėminiu. Prieš darant bandymą, visa ėminio masė turi būti du kartus veikiama šiluminiais ciklais pagal 4.1 papunktį.
Šis metodas taikomas tiek priliuotosioms, tiek granuliuotos