Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 02016R2336-20161223

Consolidated text: 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/2336, kuriuo nustatomos specialios giliavandenių žuvų išteklių žvejybos šiaurės rytų Atlante sąlygos bei žvejybos šiaurės rytų Atlanto tarptautiniuose vandenyse nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2347/2002

Access initial legal act
(

Legal status of the document In force

)

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2016/2336/2016-12-23

02016R2336 — LT — 23.12.2016 — 000.002

Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2016/2336

2016 m. gruodžio 14 d.

kuriuo nustatomos specialios giliavandenių žuvų išteklių žvejybos šiaurės rytų Atlante sąlygos bei žvejybos šiaurės rytų Atlanto tarptautiniuose vandenyse nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2347/2002

(OL L 354 2016.12.23, p. 1)


Pataisytas:

►C1

Klaidų ištaisymas, OL L 039, 9.2.2023, p.  63 (2016/2336)



▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2016/2336

2016 m. gruodžio 14 d.

kuriuo nustatomos specialios giliavandenių žuvų išteklių žvejybos šiaurės rytų Atlante sąlygos bei žvejybos šiaurės rytų Atlanto tarptautiniuose vandenyse nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2347/2002



1 straipsnis

Tikslai

Šiuo reglamentu padedama siekti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje išvardytų tikslų, susijusių su giliavandenėmis žuvimis ir buveinėmis. Be to, juo siekiama:

a) 

gerinti mokslines žinias apie giliavandenes žuvis ir jų buveines;

b) 

užkirsti kelią tam, kad būtų daromas didelis neigiamas poveikis PJE vykdant gelminę žvejybą, ir užtikrinti ilgalaikį giliavandenių žuvų išteklių išsaugojimą;

c) 

užtikrinti, kad Sąjungos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti tausų giliavandenių žuvų išteklių valdymą, atitiktų Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtas rezoliucijas, visų pirma rezoliucijas 61/105 ir 64/72.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  

Šis reglamentas taikomas žvejybos veiklai arba numatomai žvejybos veiklai šiuose vandenyse:

a) 

Sąjungos žvejybos laivų ir trečiųjų šalių žvejybos laivų vykdomai veiklai – Šiaurės jūros, Šiaurės Vakarų vandenų ir Pietvakarių vandenų Sąjungos vandenyse, taip pat ICES IIa zonos Sąjungos vandenyse;

b) 

Sąjungos žvejybos laivų vykdomai veiklai – CECAF 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2 rajonų tarptautiniuose vandenyse.

2.  
Šio straipsnio 1 dalis nedaro poveikio 16 straipsnio 5 daliai.

3 straipsnis

Dalykas

1.  
Šis reglamentas taikomas rūšims, kurios pasitaiko giliuosiuose jūrų vandenyse ir kurioms yra būdingas šių biologinių veiksnių derinys: subrendimas palyginti sename amžiuje, lėtas augimas, ilga tikėtina gyvenimo trukmė, žemas natūralus mirtingumas, nutrūkstamas sėkmingų metų amžiaus klasių populiacijos pasipildymas ir nerštas, kuris nebūtinai vyksta kiekvienais metais (toliau – giliavandenės žuvys).
2.  
Šio reglamento taikymo tikslu giliavandenių žuvų rūšys ir pažeidžiamiausios tarp jų rūšys yra išvardytos I priede.

4 straipsnis

Terminų apibrėžtys

1.  
Šiame reglamente taikomos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 734/2008 ( 1 ) 2 straipsnyje numatytos terminų apibrėžtys.
2.  

Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

a)

ICES zonos – zonos, apibrėžtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 218/2009 ( 2 );

b)

CECAF rajonai – rajonai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 216/2009 ( 3 );

c)

NEAFC reguliuojamas rajonas – vandenys, kuriems taikoma Konvencija dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo žvejybai šiaurės rytų Atlante ir kurie yra už tos konvencijos susitariančiųjų šalių žvejybos jurisdikcijai priklausančių vandenų ribų;

d)

pažeidžiamiausios rūšys – giliavandenės žuvys, nurodytos I priede pateiktos lentelės trečiame stulpelyje „Pažeidžiamiausios (x)“;

e)

specializacija – tam tikrų rūšių žuvų specializuotos žvejybos tam tikrais įrankiais tam tikrame rajone veikla;

f)

gelminės žvejybos specializacija – giliavandenių žuvų žvejybos pagal 5 straipsnio 2 dalyje pateiktus nurodymus specializacija;

g)

žvejybos stebėsenos centras – vėliavos valstybės narės įsteigtas operacijų centras, kuriame įrengta kompiuterinė aparatinė ir programinė įranga, suteikianti galimybę automatiškai gauti, tvarkyti ir elektroniniu būdu perduoti duomenis;

h)

aptikimas – sužvejoti PJE indikatorinių rūšių kiekiai, viršijantys IV priede nurodytas ribas;

i)

netyčinis laimikis – atsitiktinai sužvejoti jūrų gyvūnai, kurie pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnį turi būti iškrauti ir įskaičiuoti į kvotas, nes jie arba nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, arba viršija kiekius, leidžiamus pagal laimikio sudėtį ir priegaudą reglamentuojančias taisykles;

j)

PJE indikatorinės rūšys – III priede nurodytos rūšys;

k)

esami gelminės žvejybos rajonai – 2 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto rajono dalis, kurioje anksčiau buvo vykdoma gelminė žvejyba ir kuri yra nustatoma pagal 7 straipsnį.

5 straipsnis

Žvejybos leidimai

1.  
Specializuotai giliavandenių žuvų žvejybos veiklai privalomas žvejybos leidimas (toliau – specializuotos žvejybos leidimas). Specializuotos žvejybos leidime nurodoma, kurių giliavandenių žuvų specializuotą žvejybą laivui yra leidžiama vykdyti.
2.  
Taikant 1 dalį, laikoma, kad žvejybos veiklą vykdantis žvejybos laivas vykdo specializuotą giliavandenių žuvų žvejybą, jeigu jo pranešimuose apie laimikį (laivo žurnale, iškrovimo deklaracijose, pardavimo pažymose ar panašiuose dokumentuose) atitinkamais kalendoriniais metais nurodyta, kad per vieną žvejybos reisą sužvejota bent 8 % giliavandenių žuvų.

Vis dėlto tai netaikoma žvejybos laivams, kurių atveju atitinkamais kalendoriniais metais iš viso užregistruojama mažiau kaip 10 tonų giliavandenių žuvų. Ši pastraipa nedaro poveikio 6 daliai.

3.  
Žvejybos laivų, kurie nevykdo specializuotos giliavandenių žuvų žvejybos, tačiau sužvejoja giliavandenes žuvis kaip priegaudą, vykdomai žvejybos veiklai privalomas žvejybos leidimas (toliau – priegaudos žvejybos leidimas). Priegaudos žvejybos leidime nurodoma, kurių rūšių giliavandenes žuvis laivas gali aptikti kaip priegaudą vykdydamas specializuotą kitų rūšių žuvų žvejybą.
4.  
Atitinkamai šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti dviejų tipų žvejybos leidimai yra aiškiai atskiriami vienas nuo kito Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 116 straipsnyje nurodytoje elektroninėje duomenų bazėje.
5.  
Žvejybos laivams, neturintiems jokio žvejybos leidimo pagal šį straipsnį, draudžiama per vieną žvejybos reisą sužvejoti daugiau kaip 100 kg giliavandenių žuvų. Tokių laivų sužvejotos giliavandenės žuvys, kurių kiekis viršija 100 kg, nėra laikomos laive, perkraunamos ar iškraunamos, išskyrus giliavandenių žuvų, kurių žvejybai taikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, netyčinį laimikį – toks laimikis iškraunamas ir įskaičiuojamas į kvotas.
6.  
Nėra laikoma, kad žvejybos laivas, turintis priegaudos žvejybos leidimą ir galintis naudotis giliavandenių žuvų priegaudos kvota, kuris ne daugiau kaip 15 % viršija šio straipsnio 2 dalyje nustatytą 10 tonų ribą, vykdo specializuotą giliavandenių žuvų žvejybą. Tokį laimikį jis iškrauna ir įskaičiuoja į kvotą. Giliavandenių žuvų, kurioms taikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, netyčinis laimikis iškraunamas ir įskaičiuojamas į kvotas.
7.  
Šis reglamentas mutatis mutandis taikomas žvejybos leidimų išdavimui trečiųjų šalių žvejybos laivams pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1006/2008 ( 4 ).

6 straipsnis

Pajėgumų valdymas

1.  

Bendri visų Sąjungos žvejybos laivų, kuriems tam tikra valstybė narė yra išdavusi specializuotos žvejybos leidimą, žvejybos pajėgumai, matuojami bendrąja talpa ir kilovatais, niekada negali viršyti toliau nurodytų tos valstybės narės laivų bendrų žvejybos pajėgumų 2009–2011 m. (imami tie metai, kuriais šis skaičius buvo didžiausias):

a) 

laivų, kurie bet kuriais iš trijų kalendorinių metų (2009–2011 m.) sužvejojo 10 tonų arba daugiau giliavandenių žuvų (imami tie metai, kuriais šis skaičius buvo didžiausias), ir

b) 

laivų, kurie yra užregistruoti bet kuriame iš tos valstybės narės atokiausių regionų, kaip apibrėžta SESV 349 straipsnyje, kuriame kiekvienas toks laivas bet kuriais iš trijų kalendorinių metų (2009–2011 m.) sužvejojo giliavandenių žuvų laimikį, sudarantį bent 10 % jų bendro kasmetinio laimikio (imami tie metai, kuriais šis skaičius buvo didžiausias).

2.  
Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto, jeigu anksčiau nei 2017 m. sausio 12 d. tam tikrai valstybei narei buvo paskirtos I priede išvardytų rūšių žuvų žvejybos galimybės, tačiau jos laivai bet kuriais iš ataskaitinių metų nesužvejojo 10 tonų arba daugiau giliavandenių žuvų, tokios valstybės narės bendri žvejybos pajėgumai niekada negali viršyti jos laivų bendrų žvejybos pajėgumų bet kuriais iš trejų pastarųjų metų, kuriais bent vienas iš jos laivų sužvejojo 10 tonų arba daugiau giliavandenių žuvų (imami tie metai, kuriais šis skaičius buvo didžiausias).

7 straipsnis

Esami gelminės žvejybos rajonai

1.  
Ne vėliau kaip 2017 m. liepos 13 d. valstybės narės, kurių laivams buvo suteiktas leidimas gelminei žvejybai pagal Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 3 straipsnio 1 dalį ir tiek, kiek jis yra susijęs su daugiau kaip 10 tonų kiekvienais kalendoriniais metais sužvejojančių laivų vykdoma žvejybos veikla, pateikdamos laivų stebėjimo sistemos (toliau – LSS) įrašus arba, jeigu LSS įrašų nėra, kitais būdais pateikdamos aktualią ir patikrinamą informaciją informuoja Komisiją apie tokių laivų vykdomos giliavandenių žuvų žvejybos veiklos vietas ataskaitiniais kalendoriniais metais – 2009–2011 m.
2.  
Remdamasi pagal 1 dalį pateikta informacija ir patikimiausia turima moksline bei technine informacija, Komisija ne vėliau kaip 2018 m. sausio 13 d. priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato esamus gelminės žvejybos rajonus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

8 straipsnis

Bendrieji paraiškų dėl žvejybos leidimų reikalavimai

1.  
Kartu su kiekviena paraiška dėl žvejybos leidimo pateikiamas išsamus rajono, kuriame žvejybos laivas ketina vykdyti žvejybos veiklą, žvejybos įrankių tipo, gylio, kuriame bus vykdoma veikla, numatomo žvejybos veiklos intensyvumo ir trukmės aprašymas, taip pat nurodomi atitinkamų giliavandenių žuvų rūšių pavadinimai.
2.  
Specializuotos žvejybos leidimai išduodami tik žvejybos veiklai esamuose gelminės žvejybos rajonuose.
3.  
Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalies ir kol bus nustatyti esami gelminės žvejybos rajonai pagal 7 straipsnį, specializuotos žvejybos leidimai gali būti išduodami, jeigu žvejybos laivas pateikė įrodymų, kad jis vykdė gelminės žvejybos specializacijos veiklą bent trejus metus prieš pateikiant paraišką dėl žvejybos leidimo. Toks žvejybos leidimas gali būti išduodamas tik tų vietų, kuriose buvo vykdoma tokia ankstesnė žvejybos veikla, atžvilgiu.
4.  
Žvejybos leidimai neišduodami žvejybai dugniniais tralais didesniame nei 800 metrų gylyje.
5.  
Nukrypstant nuo 2 dalies, valstybė narė gali pateikti prašymą vykdyti žvalgomąją žvejybą vietose, kurios yra už esamų gelminės žvejybos rajonų ribų. Kartu su tokiu prašymu pateikiamas poveikio vertinimas, atliktas laikantis 2008 m. FAO Tarptautinėse gairėse dėl gelminės žvejybos atviroje jūroje valdymo nustatytų standartų. Pateikdama tokį prašymą, valstybė narė nurodo numatomą žvalgomosios žvejybos trukmę ir numatomą dalyvaujančių laivų skaičių bei jų pajėgumus. Ji pasiūlo švelninimo priemonių, kuriomis būtų užkertamas kelias PJE aptikimui arba jos būtų veiksmingai apsaugotos.
6.  

Komisija, įvertinusi valstybių narių pateiktą informaciją ir remdamasi mokslinės patariamosios įstaigos rekomendacija, gali įgyvendinimo aktais suteikti patvirtinimą vykdyti prašomą žvalgomąją žvejybą. Patvirtinime Komisija gali visų pirma nustatyti:

a) 

žvalgomosios žvejybos rajoną;

b) 

didžiausią laivų skaičių ir didžiausius pajėgumus;

c) 

tokios žvejybos trukmę – ne ilgesnę kaip vieni metai (šį terminą galima vieną kartą pratęsti);

d) 

giliavandenių žuvų, kurias galima sužvejoti vykdant žvalgomąją žvejybą, bendro leidžiamo sužvejoti kiekio didžiausią procentinę dalį ir

e) 

švelninimo priemones, kurių turi būti laikomasi siekiant apsaugoti PJE.

7.  
Siekiant užtikrinti reprezentatyviųjų duomenų, kurie būtų tinkami giliavandenių žuvų išteklių ir PJE aptikimo vertinimui ir valdymui, surinkimą, visais pagal 6 dalį išduotais žvejybos leidimais reikalaujama, kad žvejybos leidimo galiojimo laikotarpio pirmaisiais 12 mėnesių atitinkamame laive būtų moksliniai stebėtojai arba būtų vykdoma nuotolinė elektroninė stebėsena.
8.  
Remdamasi atitinkamos valstybės narės pateiktu prašymu ir informacija, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatytas esamas gelminės žvejybos rajonas būtų patikslintas siekiant įtraukti žvejybos veiklos, vykdomos pagal žvejybos leidimą, išduotą laikantis šio straipsnio 5 ir 6 dalių, vietas.

9 straipsnis

Specialūs PJE apsaugos reikalavimai

1.  
Šis straipsnis taikomas žvejybos operacijoms dugniniais žvejybos įrankiais didesniame nei 400 metrų gylyje.
2.  
Jeigu, vykdant žvejybos operaciją, PJE indikatorinių rūšių, kaip apibrėžta III priede, kiekis, sužvejotas tos žvejybos operacijos metu, viršija IV priede nustatytas ribas, tai reiškia, kad buvo aptikta PJE. Žvejybos laivas nedelsdamas nutraukia žvejybą atitinkamame rajone. Operacijas jis atnaujina tik atplaukęs į kitą rajoną, esantį ne arčiau kaip penkios jūrmylės nuo rajono, kuriame aptikta pažeidžiama jūrų ekosistema.
3.  
Žvejybos laivas nedelsdamas praneša apie kiekvieną PJE aptikimą kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, o jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.
4.  
Siekdamos nustatyti, kur, kaip žinoma, yra PJE arba jų gali atsirasti, valstybės narės naudojasi patikimiausia turima moksline ir technine informacija, įskaitant biogeografinę informaciją ir 3 dalyje nurodytą informaciją. Be to, Komisija pateikia prašymą kompetentingai mokslinei patariamajai įstaigai kasmet atlikti rajonų, kuriuose, kaip žinoma, yra PJE arba jų gali atsirasti, vertinimą.

Tas vertinimas atliekamas laikantis 2008 m. FAO Tarptautinių gairių dėl gelminės žvejybos atviroje jūroje valdymo, jį atliekant taikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas žuvininkystės valdymo atsargumo principas ir jis paskelbiamas viešai.

5.  
Jeigu, remiantis 4 dalyje nurodyta procedūra, nustatomi rajonai, kuriuose, kaip žinoma, yra PJE arba jų gali atsirasti, valstybės narės ir kompetentinga mokslinė patariamoji įstaiga apie tai laiku informuoja Komisiją.
6.  
Ne vėliau kaip 2018 m. sausio 13 d. Komisija, remdamasi patikimiausia turima moksline ir technine informacija ir valstybių narių bei mokslinės patariamosios įstaigos atliktų vertinimų ir tyrimų rezultatais, priima įgyvendinimo aktus siekiant sudaryti rajonų, kuriuose, kaip žinoma, yra PJE arba jų gali atsirasti, sąrašą. Komisija, remdamasi Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto pateikta rekomendacija, kasmet peržiūri šį sąrašą ir prireikus iš dalies jį keičia, priimdama įgyvendinimo aktus. Komisija gali tam tikrą rajoną išbraukti iš sąrašo, jeigu, remdamasi poveikio vertinimo rezultatais ir pasikonsultavusi su kompetentinga moksline patariamąja įstaiga, nustato, kad yra pakankamai įrodymų, rodančių, jog PJE nėra, arba kad yra patvirtintos tinkamos išsaugojimo ir valdymo priemonės, kuriomis užtikrinama, kad būtų užkirstas kelias tam, kad būtų daromas didelis neigiamas poveikis PJE tame rajone. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
7.  
Komisija, remdamasi patikimiausia turima moksline informacija, gali peržiūrėti PJE indikatorines rūšis, ir jai suteikiami įgaliojimai iš dalies pakeisti III priede pateiktą sąrašą priimant deleguotuosius aktus pagal 17 straipsnį.
8.  
Naujus poveikio vertinimus reikalaujama atlikti tuo atveju, jeigu labai pakeičiami žvejybai dugniniais žvejybos įrankiais vykdyti naudojami būdai arba jeigu esama naujos mokslinės informacijos, rodančios, kad tam tikrame rajone yra PJE.
9.  
Žvejyba dugniniais žvejybos įrankiais draudžiama visuose rajonuose, kurie įtraukti į sąrašą pagal 6 dalį.

10 straipsnis

Konkrečių kontrolės nuostatų taikymas

Žuvininkystei ir žvejybos veiklai, kurioms taikomas šis reglamentas, taip pat taikomos Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7, 17, 42, 43 ir 45 straipsnių, 84 straipsnio 1 dalies a punkto, 95 straipsnio 3 dalies, 104 straipsnio 1 dalies, 105 straipsnio 3 dalies c punkto, 107 straipsnio 1 dalies, 108 straipsnio 1 dalies ir 115 straipsnio c punkto bei I priedo nuostatos, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip.

11 straipsnis

Paskirtieji uostai

1.  
Valstybės narės paskiria uostus, kuriuose turi būti iškraunama arba perkraunama daugiau nei 100 kg giliavandenių žuvų arba jų derinio. Valstybės narės ne vėliau kaip 2017 m. kovo 13 d. perduoda Komisijai tų paskirtųjų uostų sąrašą.
2.  
Vietose, kurios nėra valstybių narių pagal 1 dalį paskirtieji uostai, draudžiama iškrauti bet kokį bet kokio giliavandenių žuvų derinio kiekį, viršijantį 100 kg.

12 straipsnis

Išankstinis pranešimas

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnio, visų Sąjungos žvejybos laivų, iš kurių ketinama iškrauti 100 kg arba didesnį giliavandenių žuvų kiekį, kapitonai, neatsižvelgiant į laivo ilgį, savo vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai privalo pranešti apie tokį ketinimą likus ne mažiau kaip keturioms valandoms iki numatomo laivo atvykimo į uostą laiko. 12 metrų ar mažesnio ilgio laivo kapitonas arba bet kuris kitas asmuo, atsakingas už tokio laivo valdymą, pateikia pranešimą kompetentingoms institucijoms likus ne mažiau kaip vienai valandai iki numatomo laivo atvykimo į uostą laiko.

13 straipsnis

Laivo žurnalo įrašai žvejojant giliuosiuose vandenyse

1.  

Jei taikomas įpareigojimas vesti laivo žurnalą, Sąjungos žvejybos laivų, turinčių 5 straipsnio 1 arba 3 dalyje numatytą žvejybos leidimą ir vykdančių gelminės žvejybos specializacijos veiklą arba žvejojančių didesniame nei 400 metrų gylyje, kapitonai:

a) 

po kiekvieno žvejybos įrankio ištraukimo nubrėžia naują liniją popieriniame laivo žurnale arba

b) 

jei laivui taikoma elektroninio duomenų registravimo ir perdavimo sistema, duomenis registruoja atskirai po kiekvieno žvejybos įrankio ištraukimo.

2.  
Sąjungos žvejybos laivų kapitonai laivo žurnale taip pat registruoja visus I priede išvardytų rūšių giliavandenių žuvų kiekius, kurie yra sužvejoti, laikomi laive, perkraunami arba iškraunami pagal 5 straipsnio 5 dalį, ir visus III priede išvardytų PJE indikatorinių rūšių organizmų kiekius, kurie viršija IV priede nustatytas ribas, įskaitant rūšinę sudėtį ir svorį, ir pateikia tų kiekių ataskaitą kompetentingoms institucijoms.

14 straipsnis

Žvejybos leidimų panaikinimas

Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnio 4 daliai ir 92 straipsniui ir laikantis jo 90 straipsnio 1 dalies, šio reglamento 5 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti žvejybos leidimai panaikinami mažiausiai dviem mėnesiams bet kuriuo iš šių atvejų:

a) 

jei neįvykdomos žvejybos leidime nustatytos sąlygos dėl žvejybos įrankių naudojimo apribojimų, rajonų, kuriuose leidžiama vykdyti operacijas, arba tų rūšių žuvų, kurių atžvilgiu leidžiama specializuota žvejyba, laimikio apribojimų arba

b) 

jei į laivą nepaimamas mokslinis stebėtojas arba neleidžiama imti laimikio ėminių moksliniais tikslais, kaip nustatyta šio reglamento 16 straipsnyje.

15 straipsnis

Duomenų rinkimo ir perdavimo taisyklės

1.  
Nedarant poveikio specialiosioms šio reglamento nuostatoms, taikomas Reglamentas (EB) Nr. 199/2008.
2.  
Rinkdamos gelminės žvejybos specializacijos veiklos duomenis (laikydamosi bendrųjų duomenų rinkimo taisyklių ir duomenų tikslumo lygių, nustatytų atitinkamoje daugiametėje Sąjungos biologinių, techninių, aplinkos, socialinių ir ekonominių duomenų rinkimo programoje) valstybės narės laikosi specialių II priede nurodytų duomenų rinkimo ir perdavimo reikalavimų, taikomų gelminės žvejybos specializacijos veiklai.
3.  
Valstybės narės į visus žvejybos leidimus, išduodamus pagal 5 straipsnį, įtraukia būtinas sąlygas, kuriomis užtikrinama, kad atitinkamas laivas, bendradarbiaudamas su atitinkamu moksliniu institutu, dalyvautų kokioje nors duomenų rinkimo programoje, apimančioje žvejybos veiklą, kuriai yra išduoti leidimai.
4.  
Reikalaujama, kad laivo kapitonas arba bet kuris kitas už laivo valdymą atsakingas asmuo į laivą paimtų mokslinį stebėtoją, kurį jo laivui paskyrė valstybė narė, nebent tai neįmanoma dėl saugumo priežasčių. Laivo kapitonas palengvina mokslinio stebėtojo užduočių vykdymą.
5.  
Komisijos prašymu valstybė narė pateikia metines ataskaitas, kuriose pateikiami suvestiniai duomenys apie laivų, plaukiojančių su jos vėliava ir vykdančių gelminės žvejybos veiklą, skaičių, jų žvejybos rajoną, žvejybos įrankių tipą, dydį, kiekvieno tipo išduotų žvejybos leidimų skaičių, jų kilmės uostą, visas šių laivų turimas gelminės žvejybos galimybes ir bendrą šių žvejybos galimybių naudojimo procentinį dydį. Tos ataskaitos skelbiamos viešai.

16 straipsnis

Stebėjimas

1.  
Valstybės narės nustato stebėjimo programą, skirtą užtikrinti, kad būtų laiku renkami aktualūs ir tikslūs duomenys apie giliavandenių žuvų laimikį ir priegaudą, PJE aptikimus ir kita veiksmingam šio reglamento įgyvendinimui svarbi informacija. Laivams, kurie turi leidimą vykdyti specializuotą giliavandenių žuvų žvejybą ir naudoja dugninius tralus arba statomuosius dugninius žiauninius tinklaičius, taikomas bent 20 % stebėtojų reikalavimas, išskyrus laivus, kuriuose dėl saugumo priežasčių nėra tinkama priimti stebėtoją. Visiems kitiems laivams, turintiems leidimą žvejoti giliavandenes žuvis, taikomas bent 10 % stebėtojų reikalavimas, išskyrus laivus, kuriuose dėl saugumo priežasčių nėra tinkama priimti stebėtoją.
2.  
Jei valstybė narė paprašo šios valstybės veiklos vykdytojo priimti į laivą stebėtoją, to stebėtojo neatvykimas dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo veiklos vykdytojo, nėra kliūtis laivui palikti uostą.
3.  
Komisija siekia ne vėliau kaip 2018 m. sausio 1 d. gauti mokslinių rekomendacijų, grindžiamų pagal šį reglamentą surinktais duomenimis, dėl to, ar šio straipsnio 1 dalyje nustatytas stebėtojų reikalavimas yra pakankamas 1 straipsnyje nustatytiems tikslams pasiekti, visų pirma užkirsti kelią dideliam neigiamam poveikiui PJE, kai vykdoma gelminė žvejyba, ir ar šis reikalavimas turėtų būti pritaikytas remiantis atnaujinta ėminių ėmimo metodika. Komisija apie prašomų mokslinių rekomendacijų rezultatus nedelsdama informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.
4.  
Jei remdamasi 3 dalyje nurodytomis mokslinėmis rekomendacijomis Komisija mano, kad 1 dalyje nurodyti su stebėtojų reikalavimu susiję procentiniai dydžiai turėtų būti patikslinti, Komisija gali skubos tvarka pateikti pasiūlymą dėl šių procentinių dydžių peržiūros.
5.  
Nukrypstant nuo 2 straipsnio, šis straipsnis mutatis mutandis taikomas giliavandenių žuvų žvejybai, kurią NEAFC reguliuojamame rajone vykdo dugninius tralus arba statomuosius dugninius žiauninius tinklaičius naudojantys laivai.

17 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  
Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2.  
►C1  9 straipsnio 7 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2017 m. sausio 12 d. ◄ Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
3.  
►C1  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 9 straipsnio 7 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. ◄ Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4.  
Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5.  
Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6.  
►C1  Pagal 9 straipsnio 7 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. ◄ Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

18 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  
Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2.  
Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

19 straipsnis

Vertinimas

1.  
Ne vėliau kaip 2021 m. sausio 13 d. Komisija, remdamasi valstybių narių ataskaitomis ir mokslinėmis rekomendacijomis, kurių ji prašo šiuo tikslu, įvertina šiame reglamente nustatytų priemonių poveikį ir nustato, kiek buvo įgyvendinti 1 straipsnio a ir b punktuose nurodyti tikslai.
2.  

Atliekant vertinimą daugiausia dėmesio skiriama šių sričių tendencijoms:

a) 

visų rūšių žvejybos įrankių naudojimas vykdant specializuotą giliavandenių žuvų žvejybą įvertinamas ypatingą dėmesį skiriant poveikiui pažeidžiamiausioms rūšims ir PJE;

b) 

laivams, kurie perėjo prie mažesnį poveikį jūros dugnui turinčių žvejybos įrankių naudojimo, ir pažangai netyčinio laimikio prevencijos, mažinimo ir, kai įmanoma, panaikinimo srityje;

c) 

kiekvienos gelminės žvejybos specializacijos veiklą vykdančių laivų operacijų aprėpčiai;

d) 

duomenų, kuriuos valstybės narės teikia mokslinėms įstaigoms išteklių būklei įvertinti arba Komisijai, šiai paskelbus specialų kvietimą teikti duomenis, išsamumui ir patikimumui;

e) 

giliavandenių žuvų ištekliams, dėl kurių teikiamos rekomendacijos pagerėjo;

f) 

papildomųjų priemonių, kuriomis siekiama sustabdyti išmetimą į jūrą ir sumažinti pažeidžiamiausių rūšių laimikį, veiksmingumui;

g) 

pagal 8 straipsnį atliktų poveikio vertinimų kokybei;

h) 

Sąjungos laivų ir uostų, kuriems šio reglamento įgyvendinimas daro tiesioginį poveikį, skaičiui;

i) 

priemonių, kurios buvo nustatytos siekiant užtikrinti ilgalaikį giliavandenių žuvų išteklių tvarumą ir užkirsti kelią tų rūšių žuvų, kurių atžvilgiu nėra vykdoma specializuota žvejyba, priegaudai, ypač pažeidžiamiausių rūšių žuvų priegaudai, veiksmingumui;

j) 

mastui, kuriuo PJE buvo veiksmingai apsaugotos apribojant leidžiamą žvejybos veiklą, kad ji būtų vykdoma tik esamuose giliųjų vandenų žvejybos rajonuose, taikant pasitraukimo taisyklę ir (arba) kitas priemones;

k) 

800 metrų gylio apribojimo taikymui.

3.  
Remdamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytu vertinimu Komisija gali prireikus teikti pasiūlymus dėl šio reglamento dalinių pakeitimų. Visų pirma, jei tame vertinime nurodoma, kad žvejyba dugniniais žvejybos įrankiais neatitinka 1 straipsnyje nustatytų tikslų, Komisija gali pateikti pasiūlymą iš dalies pakeisti šį reglamentą, kuriuo būtų siekiama užtikrinti, kad specializuotos žvejybos leidimai, išduoti laivams, kurie naudoja dugninius tralus arba statomuosius dugninius žiauninius tinklaičius, nustotų galioti arba būtų atšaukti ir kad būtų taikomos visos būtinos priemonės, susijusios su dugniniais žvejybos įrankiais, įskaitant ilgąsias ūdas, siekiant užtikrinti pažeidžiamiausių rūšių ir PJE apsaugą.

20 straipsnis

Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  
Reglamentas (EB) Nr. 2347/2002 panaikinamas.
2.  
Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.
3.  
Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 3, 7 ir 9 straipsniai toliau taikomi Sąjungos žvejybos laivams, vykdantiems žvejybos veiklą NEAFC reguliuojamame rajone.
4.  
Pagal Reglamentą (EB) Nr. 2347/2002 išduoti specialūs žvejybos leidimai lieka galioti ne ilgiau kaip vienus metus po 2017 m. sausio 12 d.

21 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.



I PRIEDAS

Giliavandenių žuvų rūšys



Mokslinis pavadinimas

Bendrinis pavadinimas

Pažeidžiamiausios (x)

Centrophorus spp.

Trumpadyglis ryklys

 

Centroscyllium fabricii

Paprastasis juodasis šunryklis

x

Centroscymnus coelolepis

Portugalinis baltaakis dygliaryklis

x

Centroscymnus crepidater

Ilgašnipis baltaakis dygliaryklis

x

Dalatias licha

Šokoladinis dygliaryklis

x

Etmopterus princeps

Didysis juodasis dygliaryklis

x

Apristuris spp.

Islandinis juodasis katryklis

 

Chlamydoselachus anguineus

Gyvatryklis

 

Deania calcea

Paprastasis ilgasnukis dygliaryklis

 

Galeus melastomus

Juodažiotis pjūklauodegis katryklis

 

Galeus murinus

Islandinis pjūklauodegis katryklis

 

Hexanchus griseus

Pilkasis šešiažiaunis ryklys

x

Etmopterus spinax

Naktinis juodasis dygliaryklis

 

Oxynotus paradoxus

Tribriaunis ryklys

 

Scymnodon ringens

Aštriadantis velvetinis dygliaryklis

 

Somniosus microcephalus

Arktinis ryklys

 

Alepocephalidae

Švelniagalvinės

 

Alepocephalus Bairdii

Berdo švelniagalvė

 

Alepocephalus rostratus

Ilgasnukė švelniagalvė

 

Aphanopus carbo

Juodoji kalavija

 

Argentina silus

Atlantinė argetina

 

Beryx spp.

Paprastasis beriksas

 

Chaceon (Geryon) affinis

Gelminis penkiadantis krabas

 

Chimaera monstrosa

Europinė chimera

 

Hydrolagus mirabilis

Didžiaakė chimera

 

Rhinochimaera atlantica

Atlantinė peiliasnukė chimera

 

Coryphaenoides rupestris

Bukasnukis ilgauodegis grenadierius

 

Epigonus telescopus

Juodasis kardinolas

x

Helicolenus dactilopterus

Melsvažiotis ešerys

 

Hoplostethus atlanticus

Islandinis pjūklapilvis beriksas

x

Macrourus berglax

Šiaurinis grenadierus

 

Molva dypterigia

Melsvoji molva

 

Mora moro

Paprastoji gelminė menkė

 

Antimora rostrata

Melsvoji antimora

 

Pagellus bogaraveo

Raudonpelekis pagelas

 

Polyprion americanus

Amerikinė rudoji černa

 

Reinhardtius hippoglossoides

Juodasis paltusas

 

Cataetyx laticeps

 

 

Hoplosthetus mediterraneus

Viduržemio jūros pjūklapilvis beriksas

 

Macrouridae, išskyrus Coryphaenoides rupestris ir Macrourus berglax

Paprastieji grenadieriai išskyrus bukasnukius ilgauodegius grenadierius ir šiaurinius grenadierius

 

Nesiarchus nasutus

Juodoji gyvatinė skumbrė

 

Notocanthus chemnitzii

Bukasnukis dyglianugaris ungurys

 

Raja fyllae

Apvalioji raja

 

Raja hyperborea

Šiaurinė raja

 

Raja nidarosiensus

Norveginė raja

 

Trachyscorpia cristulata

Gelminė skorpena

 

Lepidopus caudatus

Uodeguotoji kalavija

 

Lycodes esmarkii

Didysis likodonas

 

Sebastes viviparus

Mažasis jūrinis ešerys

 



II PRIEDAS

Specialūs duomenų rinkimo ir perdavimo reikalavimai, nurodyti 15 straipsnio 2 dalyje

1. Valstybės narės užtikrina, kad duomenys, surinkti apie tiek Sąjungos, tiek tarptautinius vandenis apimantį rajoną, būtų smulkiau suskirstomi, kad jais būtų atskirai nurodoma informacija apie Sąjungos vandenis arba tarptautinius vandenis.

2. Jei gelminės žvejybos specializacijos veikla dubliuojasi su kitos specializacijos veikla tame pačiame rajone, duomenys apie gelminės žvejybos specializacijos veiklą renkami atskirai nuo tos kitos specializacijos veiklos duomenų.

3. Į jūrą išmetamų žuvų ėminiai imami kiekvienos gelminės žvejybos specializacijos atveju. Iškraunamų ir į jūrą išmetamų žuvų ėminių ėmimo strategija apima visas I priede išvardytas rūšis, taip pat jūros dugno ekosistemai priklausančias rūšis, pavyzdžiui, giliavandenius koralus, pintis ar kitus tai pačiai ekosistemai priklausančius organizmus.

4. Į laivą nusiųsto stebėtojo prašoma nustatyti ir dokumentuose užregistruoti bet kokių kietųjų koralų, minkštųjų koralų, pinčių arba kitų laivo žvejybos įrankiais ištrauktų tai pačiai ekosistemai priklausančių organizmų svorį.

5. Jei pagal taikomą daugiametį duomenų rinkimo planą reikalaujama rinkti žvejybos pastangų duomenis, susijusius su žvejybos tralais valandų skaičiumi ir pasyviosios žvejybos įrankių panardinimo laiku, valstybės narės renka ir yra pasirengusios kartu su tokiais žvejybos pastangų duomenimis pateikti šiuos papildomus duomenis:

a) 

žvejybos veiklos (kiekvieno žvejybos įrankio užmetimo) geografinę padėtį, nurodytą LSS duomenyse, kuriuos laivas perdavė žvejybos stebėjimo centrui;

b) 

žvejybos gylį, kuriame naudojami žvejybos įrankiai, jei laive duomenys registruojami į elektroninį laivo žurnalą. Laivo kapitonas apie žvejybos gylį praneša naudodamas standartinę pranešimo formą.



III PRIEDAS

PJE indikatorinės rūšys

Toliau pateikiamas PJE buveinių tipų sąrašas ir nurodomi tose buveinėse dažniausiai randami taksonai, kurie laikomi PJE indikatorinėmis rūšimis.



PJE buveinės tipas

Reprezentatyvieji taksonai

1.  Šaltavandenių koralų rifai

 

a.  Rifai Lophelia pertusa

Lophelia pertusa

b.  Rifai Solenosmilia variabilis

Solenosmilia variabilis

2.  Koralų sodai

 

a.  Kietojo dugno koralų sodai

 

i.  Kietojo dugno gorgoninių ir juodųjų koralų sodai

Anthothelidae

Chrysogorgiidae

Isididae, Keratoisidinae

Plexauridae

Acanthogorgiidae

Coralliidae

Paragorgiidae

Primnoidae

Schizopathidae

ii.  Kolonijiniai madreporiniai kanalai ant uolinių atodangų

Lophelia pertusa

Solenosmilia variabilis

iii.  Rifų nesudarančių madreporinių koralų sankaupos

Enallopsammia rostrata

Madrepora oculata

b.  Minkštojo dugno koralų sodai

 

i.  Minkštojo dugno gorgoninių ir juodųjų koralų sodai

Chrysogorgiidae

ii.  Taurinių koralų plotai

Caryophylliidae

iii.  Rausvųjų koralų plotai

Flabellidae

Nephtheidae

3.  Giliavandenių pinčių sankaupos

 

a.  Kitų pinčių sankaupos

Geodiidae

Ancorinidae

Pachastrellidae

b.  Kietojo dugno pinčių sodai

Axinellidae

Mycalidae

Polymastiidae

Tetillidae

c.  Stiklapinčių bendruomenės

Rossellidae

Pheronematidae

4.  Jūrų plunksnų plotai

Anthoptilidae

Pennatulidae

Funiculinidae

Halipteridae

Kophobelemnidae

Protoptilidae

Umbellulidae

Vigulariidae

5.  Ceriantharia rūšies plotai

Cerianthidae

6.  Iš dumblo ir smėlio išnirusi fauna

Bourgetcrinidae

Antedontidae

Hyocrinidae

Xenophyophora

Syringamminidae

7.  Samangyvių plotai

 



IV PRIEDAS

Galimų PJE indikatorinių rūšių aptikimas apibrėžiamas taip:

a) 

tralų ir kitų žvejybos įrankių, išskyrus ilgąsias ūdas, atveju: esama daugiau nei PJE indikatorinių rūšių sudarančių 30 kg gyvų koralų ir (arba) 400 kg gyvų pinčių ir

b) 

ilgųjų ūdų atveju: kai per vieną ištraukimą randama PJE indikatorinių rūšių ant 10 kablių 1 000  kablių segmente arba 1 200  m ilgosios ūdos dalyje, atsižvelgiant į tai, kuri dalis yra trumpesnė.


( 1 ) 2008 m. liepos 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 734/2008 dėl pažeidžiamų jūrų ekosistemų atviroje jūroje apsaugos nuo dugniniais žvejybos įrankiais daromo neigiamo poveikio (OL L 201, 2008 7 30, p. 8).

( 2 ) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 218/2009 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 70).

( 3 ) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2009 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus (OL L 87, 2009 3 31, p. 1).

( 4 ) 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93 ir (EB) Nr. 1627/94 bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 3317/94 (OL L 286, 2008 10 29, p. 33).

Top