Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 02014R0375-20140101

Consolidated text: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 375/2014 2014 m. balandžio 3 d. kuriuo įsteigiamas Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas (ES pagalbos savanorių iniciatyva)

Access initial legal act
(

Legal status of the document No longer in force

)

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2014/375/2014-01-01

2014R0375 — LT — 01.01.2014 — 000.002

Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 375/2014

2014 m. balandžio 3 d.

kuriuo įsteigiamas Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas (ES pagalbos savanorių iniciatyva)

(OL L 122 2014.4.24, p. 1)


pataisytas:

►C1

Klaidų ištaisymas, OL L 123, 19.5.2015, p.  122 (375/2014,)



▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 375/2014

2014 m. balandžio 3 d.

kuriuo įsteigiamas Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas (ES pagalbos savanorių iniciatyva)



EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 214 straipsnio 5 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros ( 1 ),

kadangi:

(1)

solidarumas yra viena iš pagrindinių Sąjungos vertybių, ir yra galimybių toliau plėtoti priemones, kuriomis išreiškiamas Sąjungos piliečių solidarumas su trečiųjų šalių žmonėmis, kurie yra pažeidžiami dėl žmogaus sukeltų krizių ar stichinių nelaimių arba nuo jų nukentėjo. Be to, visa Sąjunga yra didžiausia humanitarinės pagalbos teikėja pasaulyje, ji teikia beveik 50 % visos pasaulio humanitarinės pagalbos;

(2)

savanoriška veikla yra konkreti ir matoma solidarumo išraiška, kai asmenys gali skirti savo žinias, gebėjimus ir laiką kitiems žmonėms, nesiekdami piniginės naudos;

(3)

reikia toliau plėtoti solidarumą su krizių ir nelaimių aukomis trečiosiose šalyse, taip pat apskritai didinti Sąjungos piliečių informuotumą apie humanitarinę pagalbą ir savanorišką veiklą ir užtikrinti jų didesnį matomumą;

(4)

Sąjungos humanitarinės pagalbos vizija, įskaitant bendrą tikslą, principus, gerąją patirtį ir bendrą sistemą, siekiant teikti Sąjungos humanitarinę pagalbą, yra išdėstyta Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Europos Komisijos bendrame pareiškime „Europos konsensusas dėl humanitarinės pagalbos“ ( 2 ). Europos konsensuse dėl humanitarinės pagalbos pabrėžiama, kad Sąjunga tvirtai įsipareigojusi laikytis poreikiais grindžiamo požiūrio, taip pat remti ir skatinti pagrindinius humanitarinius humaniškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principus. Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusui (toliau — ES pagalbos savanorių iniciatyva) vykdant veiksmus turėtų būti vadovaujamasi Europos konsensusu dėl humanitarinės pagalbos;

(5)

Sąjungos humanitarinė pagalba teikiama tais atvejais, kai gali būti taikomos kitos priemonės, susijusios su vystomuoju bendradarbiavimu, krizių valdymu ir civiline sauga. Siekiant koordinuoti Sąjungos reagavimo į humanitarines krizes trečiosiose šalyse veiksmus, ES pagalbos savanorių iniciatyva turėtų būti įgyvendinama vadovaujantis suderinamumo ir papildomumo principais, ir turėtų būti vengiama sutapimo su atitinkama Sąjungos politika ir priemonėmis, ypač su Sąjungos humanitarinės pagalbos politika, vystomojo bendradarbiavimo politika ir Sąjungos civilinės saugos mechanizmo, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1313/2013/ES ( 3 ), Reagavimo į nelaimes koordinavimo centro, įsteigto tuo sprendimu, ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) bei ES delegacijų veikla;

(6)

ES pagalbos savanorių iniciatyva turėtų būti prisidedama prie veiksmų siekiant stiprinti Sąjungos gebėjimą teikti poreikiais grindžiamą humanitarinę pagalbą ir stiprinti pažeidžiamų ar nuo nelaimės nukentėjusių bendruomenių trečiosiose šalyse gebėjimus ir atsparumą. Be to, svarbu skatinti bendradarbiavimą su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis ir kitais humanitariniais partneriais bei vietos ir regioniniais subjektais. Siekiant remti centrinį ir bendrą koordinavimo vaidmenį, kurį atlieka Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (angl. UN-OCHA), tas bendradarbiavimas turėtų būti vykdomas atsižvelgiant į veiksmus, kurių ėmėsi Jungtinės Tautos;

(7)

per pastaruosius metus visame pasaulyje labai padaugėjo tiek stichinių, tiek žmogaus sukeltų humanitarinių krizių, jų mastas išaugo ir jos tapo sudėtingesnės, ir tikėtina, kad ši tendencija išliks, todėl humanitarinės pagalbos teikėjų vis labiau reikalaujama nedelsiant, veiksmingai, efektyviai ir suderintai reaguoti ir remti trečiųjų šalių vietos bendruomenes, kad jos būtų mažiau pažeidžiamos, ir didinti jų atsparumą nelaimėms;

(8)

savanoriai gali prisidėti stiprinant Sąjungos gebėjimą teikti poreikiais ir moraliniais principais grindžiamą humanitarinę pagalbą ir prisidėti prie humanitarinio sektoriaus veiksmingumo didinimo, kai yra tinkamai atrinkti, apmokyti ir parengti dislokavimui taip, kad būtų užtikrinta, jog jie turi reikiamų įgūdžių ir gebėjimų, kad kuo veiksmingiau padėtų žmonėms, kuriems reikia pagalbos, su sąlyga, kad jiems užtikrinta pakankama parama ir priežiūra toje vietoje, kur vykdoma savanoriška veikla;

(9)

Europoje ir visame pasaulyje yra savanoriškos veiklos programų, kuriomis daugiausia dėmesio skiriama dislokavimui trečiosiose šalyse. Tai dažnai nacionalinės programos, kurias vykdant daugiausia dėmesio skiriama vystymosi projektams arba išimtinai tik jiems. Todėl ES pagalbos savanorių iniciatyva turėtų būti suteikiama pridėtinės vertės, sudarant galimybes savanoriams bendrai prisidėti prie humanitarinės pagalbos operacijų ir taip sustiprinti aktyvų Europos pilietiškumą. ES pagalbos savanorių iniciatyva taip pat gali būti sukurta pridėtinė vertė skatinant organizacijų, dalyvaujančių įgyvendinant veiksmus pagal ES pagalbos savanorių iniciatyvą, tarpvalstybinį bendradarbiavimą, taip gerinant tarptautinius santykius, kuriant teigiamą Sąjungos įvaizdį pasaulyje ir skatinant susidomėjimą visos Europos humanitariniais projektais;

(10)

ES pagalbos savanorių iniciatyva turėtų būti ekonomiškai efektyvi, turėtų papildyti esamas nacionalines ir tarptautines savanorystės sistemas jų nedubliuodama, ir dėmesys turėtų būti skiriamas konkrečių poreikių tenkinimui ir spragų šalinimui humanitarinėje srityje;

(11)

kaip pabrėžiama 2010 m. lapkričio 23 d. Komisijos komunikate „Savanoriška veikla reiškiamas Europos piliečių solidarumas. Pirmieji svarstymai apie Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusą“, kiek tai susiję su dabartine humanitarinės savanoriškos veiklos būkle, yra trūkumų, kuriuos galima panaikinti įgyvendinant ES pagalbos savanorių iniciatyvą, tinkamu laiku tinkamoje vietoje dislokuojant reikiamos kompetencijos savanorius. Tai būtų galima pasiekti visų pirma humanitarinės pagalbos savanorių nustatymo ir atrankos Europos standartais bei procedūromis, bendrai sutartais humanitarinės pagalbos savanorių mokymo ir rengimo dislokavimui lyginamaisiais standartais, potencialių savanorių, kurie nustatomi pagal šios srities poreikius, duomenų baze ir galimybėmis savanoriams prisidėti prie humanitarinių operacijų ne tik dislokavimu, bet taip pat administracine parama ir savanoriška veikla internetu;

(12)

tinkamas savanorių mokymas, taip pat jų saugumas ir sauga turėtų ir toliau būti patys svarbiausi klausimai, kuriais nuolat būtų keičiamasi informacija, taip pat su valstybėmis narėmis. ES pagalbos savanoriai neturėtų būti dislokuojami operacijoms, kurios vykdomos per tarptautinius ir netarptautinius ginkluotus konfliktus, vykdyti;

(13)

Sąjunga vykdo savo poreikiais grindžiamas humanitarinės pagalbos operacijas, bendradarbiaudama su įgyvendinančiomis organizacijomis. Tos organizacijos turėtų atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant ES pagalbos savanorių iniciatyvą, kad būtų užtikrinta šios srities subjektų atsakomybė ir įgyvendinta kuo daugiau galimų veiksmų pagal tą iniciatyvą. Sąjunga turėtų patikėti tokioms organizacijoms ES pagalbos savanorių nustatymą, atranką, parengimą ir dislokavimą, taip pat priežiūrą atliekant misiją ir po jos pagal Komisijos nustatytus standartus ir procedūras. Kai tikslinga, Komisija turėtų galėti pasitelkti sėkmingai apmokytus ir dislokavimui parengtus savanorius pagalbinei veiklai vietos biuruose vykdyti;

(14)

2011 m. spalio 25 d. Komisijos komunikate „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ nustatyta, kad privačios bendrovės gali atlikti svarbų vaidmenį ir prisidėti prie Sąjungos humanitarinių operacijų, visų pirma per darbuotojų savanorišką veiklą;

(15)

ES pagalbos savanorių iniciatyva turėtų padėti įvairaus amžiaus europiečiams pademonstruoti aktyvų Europos pilietiškumą. Taigi, iniciatyva turėtų būti prisidedama prie savanoriškos veiklos skatinimo visoje Sąjungoje ir prie dalyvaujančių savanorių asmeninio tobulėjimo ir įvairių kultūrų supratimo, taip gerinant jų gebėjimus ir galimybes įsidarbinti pasaulio ekonomikos sąlygomis;

(16)

atsižvelgiant į Sąjungos lygių galimybių ir nediskriminavimo principus galima teigti, kad visų visuomenės sluoksnių ir amžiaus Sąjungos piliečiai ir ilgalaikiai Sąjungos gyventojai turėtų galėti dalyvauti kaip aktyvūs piliečiai. Atsižvelgiant į konkrečius uždavinius, susijusius su humanitarinėmis aplinkybėmis, ES pagalbos savanoriai turėtų būti bent 18 metų ir galėtų atspindėti didelę kompetencijos ir kartų įvairovę, be kita ko, tarp jų turėtų būti ekspertų ir kvalifikuotų pensininkų;

(17)

aiškus teisinis statusas yra būtina išankstinė savanorių dislokacijos šalyse už Sąjungos ribų sąlyga. Savanorių dislokacijos sąlygos turėtų būti apibrėžtos sutartyje, įskaitant savanorių apsaugos ir saugos standartus, siunčiančiųjų ir priimančiųjų organizacijų atsakomybę, draudimą, pragyvenimo, apgyvendinimo ir kitų susijusių išlaidų padengimą. Savanoriai dislokuojami trečiosiose šalyse, su sąlyga, kad esama atitinkamų saugos ir saugumo susitarimų;

(18)

jeigu taikytina, vykdant veiksmus pagal ES pagalbos savanorių iniciatyvą turėtų būti atsižvelgiama į rekomendacijas, pateiktas Europos savanoriškos veiklos politikos darbotvarkėje, ir Europos ir tarptautinės savanoriškos veiklos organizacijų bei Jungtinių Tautų savanorių programos veiksmus;

(19)

ES pagalbos savanorių iniciatyva turėtų būti remiami poreikiais grindžiami veiksmai, kuriais siekiama sustiprinti humanitarinės pagalbos priimančiųjų organizacijų trečiosiose šalyse gebėjimus, kad būtų padidintas pasirengimas humanitarinėms krizėms ir reagavimas į jas vietos lygiu ir užtikrintas veiksmingas ir tvarus ES pagalbos savanorių darbo poveikis vietoje vykdant nelaimių rizikos valdymą, pasirengimo ir reagavimo veiksmus, ugdomąjį vadovavimą, mokymą apie savanorių valdymą bei kitą atitinkamą veiklą;

(20)

jeigu taikytina, ES pagalbos savanorių iniciatyva turėtų būti siekiama prisidėti prie lyčių aspekto Sąjungos humanitarinės pagalbos politikoje stiprinimo ir skatinti tinkamą humanitarinį reagavimą į konkrečius įvairaus amžiaus moterų ir vyrų poreikius. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendradarbiavimui su moterų grupėmis ir tinklais, kad moterys būtų skatinamos dalyvauti ir imtis vadovaujančio vaidmens humanitarinės pagalbos srityje ir kad būtų pasinaudota jų gebėjimais ir patirtimi siekiant prisidėti prie atkūrimo, taikos kūrimo, nelaimių rizikos mažinimo ir nuo nelaimės nukentėjusių bendruomenių atsparumo didinimo veiksmų;

(21)

šiuo reglamentu visu finansinio laikotarpio metu nustatomas finansinis paketas, kuris yra svarbiausia orientacinė suma, kuria kasmetinės biudžeto procedūros metu vadovaujasi Europos Parlamentas ir Taryba, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto tvarkos, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo ( 4 ) 17 punkte;

(22)

Finansinės pagalbos skyrimas turėtų būti vykdomas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 ( 5 ). Dėl veiksmų pagal ES pagalbos savanorių iniciatyvą specifinio pobūdžio tikslinga numatyti, kad finansinė pagalba gali būti skiriama fiziniams asmenims ir pagal viešąją ar privatinę teisę veikiantiems juridiniams asmenims. Taip pat svarbu užtikrinti, kad būtų laikomasi to reglamento taisyklių, visų pirma jame nustatytų ekonomiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo principų;

(23)

įgyvendinimo gerinimas ir išlaidų kokybė turėtų būti pagrindiniai ES pagalbos savanorių iniciatyvos tikslų siekimo principai užtikrinant geriausią finansinių išteklių panaudojimą;

(24)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti proporcingomis priemonėmis saugomi per visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, kai tinka, sankcijas. Reikėtų imtis tinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią pažeidimams bei sukčiavimui ir imtis būtinų veiksmų prarastoms, neteisingai išmokėtoms arba netinkamai panaudotoms lėšoms susigrąžinti pagal Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 ( 6 ), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ( 7 ) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ( 8 );

(25)

trečiosios šalys, visų pirma stojančiosios šalys, šalys kandidatės, potencialios kandidatės, šalys partnerės pagal Europos kaimynystės politiką ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalys turėtų galėti dalyvauti bendradarbiavimo susitarimų pagrindu;

(26)

bendradarbiaujančių šalių dalyvaujantys savanoriai ir veiksmus pagal ES pagalbos savanorių iniciatyvą įgyvendinančios organizacijos taip pat turėtų laikytis Europos konsensuse dėl humanitarinės pagalbos nustatytų principų ir skatinti pagarbą jiems, pabrėždami humanitarinės erdvės apsaugą;

(27)

siekiant užtikrinti nuolatinę grįžtamąją informaciją ir pažangą, taip pat lankstesnį ir efektyvesnį aktų priėmimo procesą, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl nuostatų dėl ES pagalbos savanorių atrankos, valdymo ir dislokavimo standartų, veiklos rodiklių ir teminių prioritetų pakeitimo ir procentinių dydžių patikslinimo numatant finansinį paketą šiam reglamentui įgyvendinti. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(28)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 ( 9 ). Nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma tvirtinant ES pagalbos savanorių atrankos, valdymo ir dislokavimo procedūras, patvirtinimo mechanizmą, mokymo programą ir metinę ES pagalbos savanorių iniciatyvos darbo programą;

(29)

šiame reglamente atsižvelgiama į pagrindines teises ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

(30)

tvarkant asmens duomenis pagal šį reglamentą, neviršijama to, kas yra būtina ir proporcinga, siekiant užtikrinti sklandų ES pagalbos savanorių iniciatyvos vykdymą. Bet koks Komisijos vykdomas asmens duomenų tvarkymas bus reglamentuojamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 ( 10 ). Bet koks Sąjungoje teisėtai įsisteigusių veiksmus pagal ES pagalbos savanorių iniciatyvą įgyvendinančių organizacijų vykdomas asmens duomenų tvarkymas bus reglamentuojamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB ( 11 );

(31)

buvo pasikonsultuota su Europos duomenų apsaugos pareigūnu pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalį, ir jis pateikė nuomonę 2012 m. lapkričio 23 d. ( 12 );

(32)

tikslinga suderinti šio reglamento taikymo trukmę su Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 ( 13 ) taikymo trukme. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:



I SKYRIUS

ĮVADINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu įsteigiamas Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas (toliau — ES pagalbos savanorių iniciatyva) — sistema, kuria Europos savanoriai galėtų bendrai prisidėti siekdami remti ir papildyti humanitarinę pagalbą trečiosiose šalyse.

Šiuo reglamentu nustatomos ES pagalbos savanorių iniciatyvos veiklos taisyklės ir tvarka, taip pat finansinės pagalbos teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas:

1) ES pagalbos savanorių atrankai, mokymui ir dislokavimui siekiant remti ir papildyti humanitarinę pagalbą trečiosiose šalyse;

2) veiksmams, kuriais remiamas ir skatinamas ES pagalbos savanorių dislokavimas siekiant remti ir papildyti humanitarinę pagalbą trečiosiose šalyse ir kuriais rengiamasi šiam dislokavimui;

3) veiksmams Sąjungoje ir už jos ribų, kurių tikslas — stiprinti priimančių organizacijų gebėjimus humanitarinės pagalbos srityje trečiosiose šalyse.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a) savanoris — asmuo, kuris laisva valia ir nesiekdamas piniginės naudos pasirenka užsiimti veikla, kuri naudinga bendruomenei ir plačiajai visuomenei;

b) savanoris kandidatas — asmuo, atitinkantis reikalavimus pagal 11 straipsnio 3 dalį prašyti leidimo dalyvauti veiksmuose pagal ES pagalbos savanorių iniciatyvą;

c) ES pagalbos savanoris — savanoris kandidatas, atrinktas, apmokytas pagal konkrečius standartus, procedūras ir orientacinius kriterijus, įvertintas kaip tinkamas ir užregistruotas galimam dislokavimui siekiant remti ir papildyti humanitarinę pagalbą trečiosiose šalyse;

d) humanitarinė pagalba — veikla ir operacijos trečiosiose šalyse, skirtos skubiai pagalbai pagal poreikius suteikti, siekiant išsaugoti gyvybę, užkirsti kelią žmonių kančioms ir jas palengvinti ir išlaikyti žmogaus orumą žmogaus sukeltų krizių arba stichinių nelaimių atveju. Ji apima pagalbos, paramos ir apsaugos operacijas humanitarinių krizių atveju arba padarinius iš karto po jų, paramos priemones, siekiant užtikrinti galimybę šia pagalba naudotis žmonėms, kuriems jos reikia, ir palengvinti laisvą pagalbos judėjimą, taip pat veiksmus, kuriais siekiama stiprinti pasirengimą nelaimėms ir nelaimių rizikos mažinimą ir prisidėti stiprinant atsparumą ir gebėjimą įveikti krizes ir po jų atsigauti;

e) trečioji šalis — šalis už Sąjungos ribų, kur vyksta humanitarinės pagalbos veikla ir operacijos, nurodytos d punkte.

4 straipsnis

Tikslas

ES pagalbos savanorių iniciatyvos tikslas — prisidėti siekiant stiprinti Sąjungos gebėjimą teikti poreikiais grindžiamą humanitarinę pagalbą, kuria siekiama išsaugoti gyvybę, užkirsti kelią žmonių kančioms ir jas palengvinti, išlaikyti žmogaus orumą, stiprinti pažeidžiamų ar nuo nelaimės nukentėjusių bendruomenių trečiosiose šalyse gebėjimus ir atsparumą, ypač užtikrinant pasirengimą nelaimėms, mažinant nelaimių riziką ir didinant pagalbos, atkūrimo ir vystymosi susiejimą. To tikslo siekiama pasinaudojant bendro ES pagalbos savanorių indėlio, kuriuo atspindimos Sąjungos vertybės ir išreiškiamas solidarumas su žmonėmis, kuriems reikia pagalbos, taip pat pastebimai propaguojama Europos pilietiškumo idėja, pridėtine verte.

5 straipsnis

Bendrieji principai

1.  Veiksmai pagal ES pagalbos savanorių iniciatyvą vykdomi laikantis humanitarinės pagalbos principų — humaniškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo — ir Europos konsensuso dėl humanitarinės pagalbos.

2.  Veiksmai pagal ES pagalbos savanorių iniciatyvą atitinka vietos bendruomenių humanitarinius poreikius ir priimančiųjų organizacijų reikalavimus ir jais siekiama prisidėti didinant humanitarinės pagalbos sektoriaus veiksmingumą.

3.  Pirmenybė teikiama savanorių kandidatų ir ES pagalbos savanorių saugai ir saugumui.

4.  ES pagalbos savanorių iniciatyva skatinami poreikiais grindžiami bendri projektai ir dalyvaujančių savanorių iš įvairių šalių ir pagal tą iniciatyvą veiksmus įgyvendinančių organizacijų, nurodytų 10 straipsnyje, tarpvalstybinė partnerystė.

6 straipsnis

Sąjungos veiksmų suderinamumas ir papildomumas

1.  Įgyvendinant šį reglamentą užtikrinamas suderinamumas su kitomis Sąjungos išorės veiksmų priemonėmis ir sritimis ir kita atitinkama Sąjungos politika, ypač humanitarinės pagalbos politika, vystomojo bendradarbiavimo politika ir Sąjungos civilinės saugos mechanizmu, bei jų papildomumas, taip pat vengiama dubliavimosi ir sutapimo ir pripažįstama, kad humanitarinė pagalba reglamentuojama šio reglamento 5 straipsnio 1 dalyje nurodytais humanitarinės pagalbos principais. Ypatingas dėmesys skiriamas sklandžiam perėjimui tarp pagalbos, atkūrimo ir vystymosi užtikrinti.

2.  Komisija ir valstybės narės bendradarbiauja siekdamos efektyvumo ir veiksmingumo ir užtikrina atitinkamų nacionalinių savanoriškos veiklos sistemų ir veiksmų pagal ES pagalbos savanorių iniciatyvą nuoseklumą ir suderinamumą. Tie veiksmai vykdomi remiantis atitinkamais geros praktikos pavyzdžiais ir esamomis programomis, ir prireikus naudojantis sukurtais Europos tinklais.

3.  Sąjunga skatina bendradarbiauti su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis ir kitais humanitariniais partneriais ir vietos bei regioniniais subjektais įgyvendinant veiksmus pagal ES pagalbos savanorių iniciatyvą.

Siekiant skatinti suderintą tarptautinį atsaką į humanitarines krizes, pagal ES pagalbos savanorių iniciatyvą vykdomi veiksmai atitinka veiksmus, kurių imasi Jungtinės Tautos, kad būtų remiamas centrinis ir bendras JT OCHA koordinavimo vaidmuo.

7 straipsnis

Veiklos tikslai

1.  ES pagalbos savanorių iniciatyva siekiama šių veiklos tikslų:

a) Prisidėti siekiant didinti ir gerinti Sąjungos gebėjimą teikti humanitarinę pagalbą.

Pažanga siekiant šio veiklos tikslo vertinama remiantis tokiais rodikliais, kaip:

— dislokuotų arba pasirengusių dislokacijai ES pagalbos savanorių, turinčių reikiamą kvalifikaciją, skaičius ir ES pagalbos savanorių, kurie įgyvendino savo dislokavimo sutartis, skaičius,

— žmonių, kuriuos pasiekė humanitarinė pagalba įgyvendinant ES pagalbos savanorių iniciatyvą, skaičius ir pasiektas išlaidų vidurkis asmeniui,

— dislokuotų ES pagalbos savanorių, siunčiančiųjų bei priimančiųjų organizacijų lūkesčių, susijusių su ES pagalbos savanorių vietoje teikiama humanitarine pagalba, patenkinimo lygis.

b) Gerinti humanitarinės pagalbos savanorių įgūdžius, žinias ir kompetencijas bei jų įsipareigojimo nuostatas ir sąlygas.

Pažanga siekiant šio veiklos tikslo vertinama remiantis tokiais rodikliais, kaip:

— apmokytų savanorių kandidatų ir savanorių, kurie remiantis po mokymų atliktu vertinimu yra sėkmingai pasirengę, skaičius,

— patvirtintų siunčiančiųjų organizacijų, taikančių savanorių kandidatų ir ES pagalbos savanorių valdymo standartus bei procedūras, skaičius,

— apmokytų ir dislokuotų savanorių, siunčiančiųjų bei priimančiųjų organizacijų lūkesčių, susijusių su mokymo kokybe, savanorių žinių bei kompetencijos lygiu, savanorių kandidatų ir ES pagalbos savanorių valdymo standartų atitikimu bei procedūrų vykdymu ir tinkamumu, patenkinimo lygis.

c) Stiprinti priimančiųjų organizacijų gebėjimus ir skatinti savanorišką veiklą trečiosiose šalyse.

Pažanga siekiant šio veiklos tikslo vertinama remiantis tokiais rodikliais, kaip:

— gebėjimų stiprinimo veiksmų trečiosiose šalyse skaičius ir rūšis,

— trečiųjų šalių darbuotojų ir savanorių, dalyvaujančių gebėjimų stiprinimo veiksmuose, skaičius,

— priimančiųjų organizacijų darbuotojų ir trečiųjų šalių savanorių, dalyvaujančių gebėjimų stiprinimo veikloje, lūkesčių, susijusių su vykdomų veiksmų kokybe ir veiksmingumu, patenkinimo lygis.

d) Informuoti apie Sąjungos humanitarinės pagalbos principus, dėl kurių susitarta Europos konsensuse dėl humanitarinės pagalbos.

Pažanga siekiant šio veiklos tikslo vertinama remiantis tokiais rodikliais, kaip:

— informavimo, ryšių palaikymo ir informuotumo didinimo veiksmų skaičius, rūšis ir išlaidos.

e) Didinti savanoriškos veiklos valstybėse narėse suderinamumą ir nuoseklumą, siekiant pagerinti Sąjungos piliečių galimybes dalyvauti humanitarinės pagalbos veikloje ir operacijose.

Pažanga siekiant šio veiklos tikslo vertinama remiantis tokiais rodikliais, kaip:

— patvirtintų siunčiančiųjų organizacijų skaičius,

— techninės pagalbos, teikiamos siunčiančiosioms organizacijoms, veiksmų skaičius ir rūšis,

— savanorių kandidatų ir ES pagalbos savanorių valdymo standartų ir procedūrų sklaida ir perėmimas pagal kitas savanoriškos veiklos sistemas.

2.  1 dalies a–e punktuose nurodyti rodikliai prireikus taikomi stebint, vertinant ir peržiūrint veiklos rezultatus. Jie yra orientaciniai ir gali būti iš dalies keičiami deleguotaisiais aktais pagal 24 straipsnį, siekiant atsižvelgti į pažangos vertinimo patirtį.



II SKYRIUS

VEIKSMAI PAGAL ES PAGALBOS SAVANORIŲ INICIATYVĄ

8 straipsnis

Veiksmai pagal ES pagalbos savanorių iniciatyvą

ES pagalbos savanorių iniciatyva siekiama 4 ir 7 straipsniuose nurodytų tikslų šių rūšių veiksmais:

— kuriant ir palaikant standartus ir procedūras, susijusius su savanoriais kandidatais ir ES pagalbos savanoriais,

— kuriant ir prižiūrint patvirtinimo mechanizmą, skirtą siunčiančiosioms ir priimančiosioms organizacijoms,

— nustatant ir atrenkant savanorius kandidatus,

— nustatant mokymo programą ir remiant mokymo ir praktikos galimybes,

— sukuriant, prižiūrint ir atnaujinant ES pagalbos savanorių duomenų bazę,

— dislokuojant ES pagalbos savanorius siekiant remti ir papildyti humanitarinę pagalbą trečiosiose šalyse,

— stiprinant priimančiųjų organizacijų gebėjimus,

— įsteigiant ir valdant ES pagalbos savanorių iniciatyvos tinklą,

— palaikant ryšius ir didinant informuotumą,

— vykdant pagalbinę veiklą, kuri padeda užtikrinti ES pagalbos savanorių iniciatyvos atskaitomybę, skaidrumą ir veiksmingumą.

9 straipsnis

Su savanoriais kandidatais ir ES pagalbos savanoriais susiję standartai ir procedūros

1.  Remdamasi atitinkama esama praktika, Komisija nustato standartus ir procedūras, kurie apima būtinas sąlygas, susitarimus ir reikalavimus, kuriuos turi taikyti siunčiančiosios ir priimančiosios organizacijos nustatant, atrenkant, rengiant, valdant ir dislokuojant savanorius kandidatus ir ES pagalbos savanorius humanitarinės pagalbos operacijoms trečiosiose šalyse remti.

2.  Komisijai pagal 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi šie standartai:

— kompetencijos sistema, kuri taikoma siekiant nustatyti, atrinkti ir parengti savanorius kaip jaunesniuosius ar vyresniuosius specialistus,

— nuostatos, kuriomis užtikrinamos lygios galimybės ir nediskriminavimas per nustatymo ir atrankos procesą,

— nuostatos, kuriomis užtikrinama, kad siunčiančiosios ir priimančiosios organizacijos laikytųsi atitinkamos nacionalinės ir Sąjungos ir priimančiosios šalies teisės,

— siunčiančiųjų ir priimančiųjų organizacijų partnerystę reglamentuojantys standartai,

— ES pagalbos savanorių įgytų įgūdžių ir kompetencijos pripažinimo nuostatos pagal esamas atitinkamas Sąjungos iniciatyvas.

3.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma:

— procedūros, kurių reikia laikytis siekiant nustatyti ir atrinkti savanorius kandidatus ir suteikti jiems būtiną parengimą iki dislokavimo, įskaitant, jeigu reikia, praktikos galimybes,

— ES pagalbos savanorių dislokavimo ir valdymo trečiosiose šalyse nuostatos, įskaitant, be kita ko, priežiūrą vietoje, nuolatinę paramą suteikiant ugdomąjį vadovavimą, mokymą ir papildomą mokymą, reikiamas darbo sąlygas ir paramą po dislokavimo,

— savanorių draudimo ir gyvenimo sąlygų užtikrinimas, įskaitant pragyvenimo, apgyvendinimo, kelionės ir kitų atitinkamų išlaidų padengimą,

— procedūros, kurių reikia laikytis prieš, per dislokavimą ir po jo, kad būtų užtikrinta pareiga rūpintis ir tinkamos saugos ir saugumo priemonės, įskaitant medicininės evakuacijos protokolą bei saugumo planus, kurie apimtų evakuaciją iš trečiųjų šalių ekstremaliosios situacijos atveju, taip pat būtinos ryšių su nacionalinėmis valdžios institucijomis palaikymo procedūros,

— atskirų ES pagalbos savanorių veiklos stebėsenos ir vertinimo procedūros.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

10 straipsnis

Patvirtinimo mechanizmas siunčiančiosioms ir priimančiosioms organizacijoms

1.  Komisija sukuria patvirtinimo mechanizmą priimdama įgyvendinimo aktus, dalyvaujant, jeigu reikia, partneriams humanitarinės pagalbos srityje, užtikrindama, kad siunčiančiosios organizacijos laikytųsi 9 straipsnyje nurodytų standartų bei procedūrų, taip pat sukuriamas diferencijuotas patvirtinimo mechanizmas, skirtas priimančiosioms organizacijoms.

Komisija įgyvendinimo aktais, remdamasi esamais atitinkamais patvirtinimo mechanizmais ir procedūromis, nustato procedūrą, susijusią su patvirtinimo mechanizmų veikimu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.  Rengdama patvirtinimo mechanizmą, Komisija siekia sąveikos su Komisijos partnerystės priemonėmis humanitarinės pagalbos srityje ir esamais humanitariniais standartais, siekdama administracinio supaprastinimo. Patvirtinimo mechanizmas yra integracinis ir taikomas nediskriminuojant nė vienos standartus atitinkančios organizacijos.

3.  Siunčiančiosios organizacijos atitinka patvirtinimo reikalavimus, jeigu:

a) jos laikosi 9 straipsnyje nurodytų standartų ir procedūrų;

b) jos veikia humanitarinės pagalbos srityje, kaip apibrėžta 3 straipsnio d punkte, ir

c) priklauso bet kuriai iš šių kategorijų:

i) nevyriausybinėms, pelno nesiekiančioms organizacijoms, kurios įsteigtos pagal valstybės narės teisę ir kurių būstinė yra Sąjungoje;

ii) civilinio pobūdžio viešosios teisės subjektams, kuriuos reglamentuoja valstybės narės teisė;

iii) nevyriausybinėms, pelno nesiekiančioms organizacijoms, įsteigtoms 23 straipsnyje nurodytose šalyse pagal tame straipsnyje nustatytas sąlygas ir minimus susitarimus;

iv) viešosios teisės subjektams, įsteigtiems 23 straipsnyje nurodytose šalyse, pagal tame straipsnyje nustatytas sąlygas ir minimus susitarimus;

v) Tarptautinei nacionalinių Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijai.

4.  Trečiųjų šalių organizacijos laikomos atitinkančiomis priimančiųjų organizacijų reikalavimus, jeigu:

a) jos laikosi 9 straipsnyje nurodytų standartų ir procedūrų;

b) jos veikia humanitarinės pagalbos srityje, kaip nustatyta 3 straipsnio d punkte;

c) jos priklauso bet kuriai iš šių kategorijų:

i) nevyriausybinėms, pelno nesiekiančioms organizacijoms, veikiančioms arba įsteigtoms trečiojoje šalyje pagal toje šalyje galiojančius įstatymus;

ii) civilinio pobūdžio viešosios teisės subjektams, kuriuos reglamentuoja trečiosios šalies teisė;

iii) tarptautinėms agentūroms ir organizacijoms.

5.  Nedarant poveikio 3 ir 4 dalyse nurodytiems reikalavimams, siunčiančiosios ir priimančiosios organizacijos gali įgyvendinti veiksmus pagal ES pagalbos savanorių iniciatyvą kartu su privačiomis pelno siekiančiomis organizacijomis.

6.  Remiantis ankstesniu poreikių vertinimu dar nepatvirtintos siunčiančiosios organizacijos gali pasinaudoti technine pagalba, kuria siekiama stiprinti jų gebėjimą dalyvauti ES pagalbos savanorių iniciatyvoje ir užtikrinti atitiktį 9 straipsnyje nurodytiems standartams ir procedūroms.

Siekiančios patvirtinimo priimančiosios organizacijos taip pat gali pasinaudoti pirmoje pastraipoje nurodyta pagalba vykdydamos 15 straipsnyje nurodytus veiksmus.

7.  Komisija tinkamu laiku po patvirtinimo skelbia patvirtintų siunčiančiųjų ir priimančiųjų organizacijų sąrašą.

11 straipsnis

Savanorių kandidatų nustatymas ir atranka

1.  Remdamosi iš anksto siunčiančiųjų arba priimančiųjų organizacijų arba kitų susijusių subjektų įvertintais poreikiais trečiosiose šalyse, patvirtintos siunčiančiosios organizacijos nustato ir atrenka savanorius kandidatus mokymui.

2.  Savanorių kandidatų nustatymas ir atranka turi atitikti 9 straipsnyje nurodytus standartus ir procedūras ir juos vykdant turi būti laikomasi nediskriminavimo ir lygių galimybių principų.

3.  Toliau išvardinti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus asmenys gali teikti prašymą kaip savanoriai kandidatai:

a) Sąjungos piliečiai;

b) trečiųjų šalių piliečiai, kurie yra ilgalaikiai Sąjungos valstybės narės gyventojai; ir

c) piliečiai iš šalių, nurodytų 23 straipsnio 1 dalyje, laikantis tame straipsnyje nurodytų sąlygų.

12 straipsnis

Mokymo programa ir parama mokymui ir praktika

1.  Remiantis esamomis programomis ir procedūromis ir, jeigu reikia, dalyvaujant specializuotoms institucijoms, Komisija sukuria mokymo programą, pagal kurią savanoriai kandidatai ruošiami dislokavimui, kad remtų ir papildytų humanitarinę pagalbą.

2.  Savanoriai kandidatai, nustatyti ir atrinkti pagal 11 straipsnį, turi teisę dalyvauti mokymo programoje, kurią įgyvendina kvalifikuotos organizacijos. Individualų mokymo pobūdį ir turinį, reikalingus kiekvienam savanoriui kandidatui, nustato atitinkama patvirtinta siunčiančioji organizacija, konsultuodamasi su patvirtinta priimančiąja organizacija, remiantis poreikiais ir atsižvelgiant į savanorio kandidato ankstesnę patirtį ir į planuojamą dislokavimą.

3.  Gali būti reikalaujama, kad, dalyvaudami mokyme ir visų pirma rengdamiesi dislokavimui, savanoriai kandidatai atliktų praktiką patvirtintose siunčiančiosiose organizacijose, jei įmanoma, ne savo kilmės šalyje.

4.  Nedarant poveikio 3 daliai, savanoriai kandidatai, kurie nepasinaudojo praktikos galimybe, prireikus gali dalyvauti papildomame prie konkrečių poreikių ir tam tikrų dislokavimo aplinkybių pritaikytame pasirengime iki dislokavimo. Šis pasirengimas ir praktika turi atitikti 9 straipsnyje nurodytus pasirengimo standartus ir procedūras.

5.  Į mokymo programą turi būti įtrauktas savanorių kandidatų pasirengimo būti dislokuotiems siekiant remti ir papildyti humanitarinę pagalbą trečiosiose šalyse ir patenkinti vietos poreikius vertinimas. Tas vertinimas atliekamas bendradarbiaujant su siunčiančiosiomis organizacijomis.

6.  Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina mokymo programos sąlygas ir savanorių kandidatų pasirengimo būti dislokuotiems vertinimo tvarkos procedūrą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

13 straipsnis

ES pagalbos savanorių duomenų bazė

1.  Savanoriai kandidatai, kurie, remiantis 12 straipsnio 5 dalyje nurodytu vertinimu, yra sėkmingai pasirengę, laikomi ES pagalbos savanoriais ir atitinka dislokavimo reikalavimus. Jie įtraukiami į ES pagalbos savanorių duomenų bazę.

2.  Komisija sukuria, prižiūri ir atnaujina ES pagalbos savanorių duomenų bazę, įskaitant ES pagalbos savanorių galimybę ir tinkamumą būti dislokuotiems, ir reguliuoja prieigą prie jos ir naudojimąsi ja. Asmens duomenys, surinkti šioje duomenų bazėje arba jos tikslais, tvarkomi atitinkamais atvejais laikantis Direktyvos 95/46/EB ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001.

14 straipsnis

ES pagalbos savanorių dislokavimas trečiosiose šalyse

1.  Į duomenų bazę įtrauktus ES pagalbos savanorius humanitarinei pagalbai, kaip apibrėžta 3 straipsnio d punkte, remti ir papildyti gali dislokuoti:

a) patvirtintos siunčiančiosios organizacijos priimančiosioms organizacijoms trečiosiose šalyse arba

b) atitinkamais atvejais Komisija jos humanitarinės pagalbos biurams pagalbinei veiklai vykdyti.

2.  Vykdant dislokavimą tenkinami tikrieji poreikiai, kuriuos vietos lygmeniu nurodo priimančiosios organizacijos.

3.  Dislokuodamos, kaip nurodyta 1 dalies a punkte, patvirtintos siunčiančiosios organizacijos užtikrina, kad būtų laikomasi 9 straipsnyje nurodytų standartų ir procedūrų. ES pagalbos savanoriai nedislokuojami operacijoms, kurios vykdomos per tarptautinius ir netarptautinius ginkluotus konfliktus, vykdyti.

4.  Patvirtintos siunčiančiosios organizacijos, laikydamosi 23 straipsnio, informuoja atitinkamas valstybių narių ir kitų dalyvaujančių šalių nacionalines institucijas prieš tai, kai vienas iš jų piliečių dislokuojamas kaip ES pagalbos savanoris pagal 9 straipsnyje nurodytus standartus ir procedūras.

5.  Konkrečios ES pagalbos savanorių dislokavimo sąlygos ir jų vaidmuo, įskaitant teises ir prievoles, dislokavimo trukmę ir vietą ir ES pagalbos savanorio užduotis, nustatomi, glaudžiai konsultuojantis su priimančiosiomis organizacijomis, sutartyje, kurią sudaro siunčiančiosios organizacijos ir ES pagalbos savanoriai.

6.  Dislokuodama, kaip nurodyta 1 dalies b punkte, Komisija pasirašo su ES pagalbos savanoriais savanorio dislokavimo sutartį, nustatydama konkrečias dislokavimo nuostatas ir sąlygas. Savanorio dislokavimo sutartimis savanoriams nesuteikiamos teisės ir pareigos pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygas, nustatytus Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 ( 14 ).

7.  Kiekvienas ES pagalbos savanoris turi priimančiosios organizacijos jam paskirtą vadovą, kuris prižiūri ES pagalbos savanorį jo dislokavimo laikotarpiu ir teikia jam paramą.

15 straipsnis

Priimančiųjų organizacijų gebėjimų stiprinimas humanitarinės pagalbos srityje

Remdamasi ankstesniu trečiųjų šalių poreikių vertinimu, kurį atliko siunčiančiosios ir priimančiosios organizacijos arba kiti atitinkami subjektai, Komisija remia veiksmus, kuriais siekiama stiprinti priimančiųjų organizacijų gebėjimus humanitarinės pagalbos srityje, siekiant padidinti pasirengimą humanitarinėms krizėms ir galimybes reaguoti į jas ir užtikrinti veiksmingą ir tvarų ES pagalbos savanorių veiklos vietoje poveikį, įskaitant:

a) nelaimių rizikos valdymą, pasirengimą ir reagavimą, ugdomąjį vadovavimą, savanorių valdymo ir kitų svarbių sričių mokymą, skirtą priimančiųjų organizacijų darbuotojams ir savanoriams;

b) keitimąsi geriausia praktika, techninę pagalbą, porines programas ir personalo bei savanorių mainus, tinklų kūrimą ir kitus susijusius veiksmus.

16 straipsnis

ES pagalbos savanorių iniciatyvos tinklas

1.  Komisija įsteigia ir valdo ES pagalbos savanorių iniciatyvos tinklą, kurį sudaro:

a) savanoriai kandidatai ir ES pagalbos savanoriai, dalyvaujantys ar dalyvavę iniciatyvoje;

b) siunčiančiosios ir priimančiosios organizacijos;

c) valstybių narių ir Europos Parlamento atstovai.

2.  ES pagalbos savanorių iniciatyvos tinklas visų pirma:

a) sudaro palankesnes sąlygas sąveikai ir veikia kaip platforma, kuria naudojantis keičiamasi žiniomis, konsultuojamasi ir skleidžiama informacija, keičiamasi geros praktikos pavyzdžiais, taip pat ji naudojama 21 straipsnio 3 dalyje nurodyto poreikių vertinimo tikslais;

b) sudaro palankesnes sąlygas partnerystės stiprinimui ir bendrų dislokavimo projektų kūrimui, taip pat gebėjimų stiprinimo veiklai, kurioje dalyvauja siunčiančiosios organizacijos iš visos Sąjungos ir trečiųjų šalių priimančiosios organizacijos;

c) suteikia pagrindą, kuriuo remiantis gali būti plėtojami veiksmai pagal ES pagalbos savanorių iniciatyvą siekiant užtikrinti nuolatinį tobulinimą ir veiksmingą stebėseną bei vertinimą;

d) suteikia galimybių imtis savanoriškos veiklos internetu įgyvendinant su ES pagalbos savanorių iniciatyva susijusius projektus.

17 straipsnis

Komunikacija ir informuotumo didinimas

1.  Komisija remia visuomenės informavimo, komunikacijos ir informuotumo didinimo veiksmus, siekdama paremti matomą ES pagalbos savanorių iniciatyvą ir paskatinti savanorišką veiklą humanitarinės pagalbos srityje Sąjungoje ir jos valstybėse narėse, taip pat trečiosiose šalyse, kurioms naudingi veiksmai pagal tą iniciatyvą.

2.  Komisija rengia komunikacijos planą ES pagalbos savanorių iniciatyvos tikslų, veiksmų ir matomų rezultatų klausimu, kuriame apibrėžiama komunikacijos ir informacijos sklaidos veikla visuomenės, ypač būsimų potencialių savanorių kandidatų ir veiksmų pagal tą iniciatyvą naudos gavėjų atžvilgiu. Tą komunikacijos planą įgyvendina Komisija ir naudos gavėjai, visų pirma siunčiančiosios ir priimančiosios organizacijos, taip pat ES pagalbos savanoriai.



III SKYRIUS

PROGRAMAVIMAS IR LĖŠŲ SKYRIMAS

18 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys veiksmai

1.  8 straipsnyje nurodyti veiksmai atitinka finansinės pagalbos skyrimo reikalavimus, įskaitant ir jų įgyvendinimui reikiamas priemones, taip pat būtinas priemones, kuriomis siekiama stiprinti ES pagalbos savanorių iniciatyvos ir kitų susijusių sistemų koordinavimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis remiantis taikoma gera praktika.

2.  1 dalyje nurodyta finansinė pagalba taip pat gali apimti išlaidas, susijusias su pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiksmais, kurie būtini ES pagalbos savanorių iniciatyvai valdyti ir jos tikslams pasiekti.

3.  2 dalyje nurodytos išlaidos visų pirma gali būti susijusios su tyrimais, ekspertų susitikimais, informavimo ir komunikacijos veiksmais, nurodytais 17 straipsnyje, įskaitant kitų subjektų informavimą apie Sąjungos politikos prioritetus, tiek, kiek jie yra susiję su ES pagalbos savanorių iniciatyvos tikslais, gali apimti išlaidas, susijusias su IT tinklais, skirtais daugiausia informacijai tvarkyti ir keistis ja (įskaitant jų sąsają su dabartinėmis arba būsimomis sistemomis, kurių tikslas — skatinti sektorių keitimąsi duomenimis ir susijusia įranga), taip pat visas kitas techninės ir administracinės pagalbos išlaidas, kurias patyrė Komisija.

19 straipsnis

Finansinės naudos gavėjai

Finansinė pagalba pagal šį reglamentą gali būti skiriama fiziniams asmenims ir juridiniams asmenims, kurių veikla reglamentuojama privatinės arba viešosios teisės, kurie po to laikomi finansinės naudos gavėjais, kaip apibrėžta Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 966/2012.

20 straipsnis

Finansinis paketas

1.  Šiam reglamentui įgyvendinti 2014 m. sausio 1 d. — 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu skiriamas finansinis paketas yra 147 936 000 EUR galiojančiomis kainomis. Metinius asignavimus tvirtina Europos Parlamentas ir Taryba daugiametės finansinės programos ribose. Prireikus į biudžetą po 2020 m. galima įtraukti mokėjimų asignavimus panašioms išlaidoms padengti, kad būtų galima administruoti mokėjimus už veiksmus, nebaigtus 2020 m. gruodžio 31 d.

2.  1 dalyje nurodytas finansinis paketas 2014–2020 m. paskirstomas pagal priede nustatytus veiklos tikslus, teminius prioritetus ir procentines dalis.

3.  Komisijai pagal 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami prioritetai ir kiekvienas iš priede nurodytų dydžių pakoreguojamas daugiau kaip 10 ir ne daugiau kaip 20 procentinių punktų. Toks koregavimas atliekamas tik gavus Komisijos priede išdėstytų teminių prioritetų ir procentinių dalių persvarstymo, atsižvelgiant į 27 straipsnio 4 dalies b punkte nurodyto tarpinio vertinimo išvadas, rezultatus ir tokiu atveju deleguotasis aktas priimamas ne vėliau kaip 2018 m. birželio 30 d.

4.  Tais atvejais, kai esant būtinybei persvarstyti reagavimo į nelaimes veiksmams skirtus biudžeto išteklius, yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais kiekvienas iš priede nustatytų dydžių pakoreguojamas daugiau kaip 10 ir ne daugiau kaip 20 procentinių punktų, neviršijant turimų biudžeto asignavimų ir laikantis 25 straipsnyje numatytos tvarkos.

21 straipsnis

Finansinės intervencijos būdai ir įgyvendinimo tvarka

1.  Komisija įgyvendina Sąjungos finansinę pagalbą laikydamasi Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012.

2.  Finansinė pagalba pagal šį reglamentą gali būti teikiama bet kokia Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 numatyta forma.

3.  Siekdama įgyvendinti šį reglamentą, Komisija įgyvendinimo aktais priima ES pagalbos savanorių iniciatyvos metinę darbo programą. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 26 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Metinėje darbo programoje nurodomi siekiami tikslai, laukiami rezultatai, įgyvendinimo būdas ir visų susijusių išlaidų suma. Metinėje darbo programoje taip pat aprašomi finansuotini veiksmai, nurodoma kiekvienam veiksmui skirtų lėšų suma, prireikus atsižvelgiant į įvertintus poreikius, ir orientacinis įgyvendinimo tvarkaraštis. Kiek tai susiję su dotacijomis, metinėje darbo programoje nurodomi prioritetai, esminiai vertinimo kriterijai ir didžiausia bendro finansavimo norma. Metinėje darbo programoje taip pat nustatomas trečiųjų šalių dalyvavimas 23 straipsnyje nurodytomis sąlygomis.

22 straipsnis

Finansinių Sąjungos interesų apsauga

1.  Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad, vykdant pagal ES pagalbos savanorių iniciatyvą finansuojamus veiksmus, finansiniai Sąjungos interesai būtų saugomi taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kitokia neteisėta veika priemones, atliekant veiksmingas patikras ir, jei nustatoma pažeidimų, susigrąžinant nepagrįstai sumokėtas sumas ir prireikus skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas.

2.  Komisija arba jos atstovai ir Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, kurie yra gavę Sąjungos lėšų pagal ES pagalbos savanorių iniciatyvą, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

3.  Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) pagal Reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 nustatytas procedūras gali atlikti ekonominės veiklos vykdytojų, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusių su tokiu finansavimu, patikras vietoje ir inspektavimus, kad nustatytų, ar nebuvo sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veikos, kenkiančios finansiniams Sąjungos interesams, susijusiems su dotacijos susitarimu, dotacijos sprendimu ar sutartimi, finansuojamais pagal ES pagalbos savanorių iniciatyvą.

4.  Nedarant poveikio 1 ir 2 dalims, bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, dotacijų susitarimuose, dotacijų sprendimuose ir sutartyse, sudaromose įgyvendinant šį reglamentą, Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiama teisė atlikti tokį auditą, patikras vietoje ir inspektavimus, tinkamai laikantis visų atitinkamų procedūrinių garantijų.



IV SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS ŠALIMIS

23 straipsnis

Bendradarbiavimas su kitomis šalimis

1.  ES pagalbos savanorių iniciatyvoje gali dalyvauti:

a) stojančiųjų šalių, šalių kandidačių, potencialių kandidačių ir šalių partnerių pagal Europos kaimynystės politiką piliečiai ir siunčiančiosios organizacijos, vadovaujantis tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendraisiais principais ir bendrosiomis nuostatomis bei sąlygomis, nustatytais atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose ar panašiuose susitarimuose;

b) Europos laisvosios prekybos asociacijos šalių piliečiai ir siunčiančiosios organizacijos pagal EEE susitarime nustatytas sąlygas;

c) kitų Europos šalių piliečiai ir siunčiančiosios organizacijos, jeigu su šiomis šalimis sudaryti dvišaliai susitarimai.

2.  Dalyvaujantys savanoriai ir veiksmus pagal ES pagalbos savanorių iniciatyvą įgyvendinančios organizacijos iš bendradarbiaujančių šalių taip pat laikosi 4 straipsnyje išdėstytų bendrųjų principų.

3.  Bendradarbiavimas su dalyvaujančiomis šalimis, minimas 1 dalyje, atitinkamais atvejais grindžiamas papildomais dalyvaujančių šalių asignavimais, kurie suteikiami laikantis procedūrų, dėl kurių su tomis šalimis bus susitarta.



V SKYRIUS

ĮGALIOJIMŲ DELEGAVIMAS IR ĮGYVENDINIMO NUOSTATOS

24 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

▼C1

2.  7 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 2 dalyje ir 20 straipsnio 3 bei 4 dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami septynerių metų laikotarpiui nuo 2014 m. balandžio 25 d.

▼B

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti deleguotuosius įgaliojimus, nurodytus 7 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 2 dalyje ir 20 straipsnio 3 dalyje. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 7 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį ir 20 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

25 straipsnis

Skubos procedūra

1.  Išimtinėmis ir tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi, jei nepareiškiama 2 dalyje nurodytų prieštaravimų. Pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai apie deleguotąjį aktą nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2.  Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 24 straipsnio 5 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi pranešimą apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.

26 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/96 ( 15 ) 17 straipsnio 1 dalį. Tas komitetas — tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.



VI SKYRIUS

STEBĖSENA IR VERTINIMAS

27 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

1.  Finansuojami veiksmai pagal ES pagalbos savanorių iniciatyvą reguliariai stebimi, siekiant sekti jų įgyvendinimą, taip pat reguliariai atliekamas nepriklausomas išorės vertinimas, siekiant nustatyti jų efektyvumą, veiksmingumą ir poveikį, atsižvelgiant į ES pagalbos savanorių iniciatyvos tikslus. Stebėsena ir vertinimas apima 4 dalyje nurodytas ataskaitas ir kitą veiklą, susijusią su konkrečiais šio reglamento aspektais, kuri gali būti pradėta vykdyti bet kuriuo reglamento įgyvendinimo metu.

2.  Siunčiančiosios organizacijos, dislokuojančios ES pagalbos savanorius už Sąjungos ribų, yra atsakingos už jų veiklos stebėseną ir reguliariai teikia Komisijai stebėsenos ataskaitas, užtikrindamos visas su asmens duomenų apsauga susijusias atskirų savanorių teises.

3.  Vykdant vertinimą taikomi galiojantys vertinimo standartai, įskaitant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Paramos vystymuisi komiteto parengtus standartus, siekiant įvertinti ilgalaikį ES pagalbos savanorių iniciatyvos poveikį humanitarinei pagalbai. Vertinimo etapu Komisija užtikrina, kad būtų nuolat konsultuojamasi su visomis susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant savanorius, siunčiančiąsias bei priimančiąsias organizacijas, vietos gyventojus ir bendruomenes, kuriems teikiama pagalba, humanitarines organizacijas ir darbuotojus vietoje. Vertinimo rezultatai panaudojami rengiant programas ir skirstant išteklius.

4.  Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia:

a) metines ataskaitas, kuriose nagrinėjama įgyvendinant šį reglamentą padaryta pažanga, įskaitant rezultatus ir, kiek įmanoma, pagrindines išdavas;

b) ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. — tarpinę vertinimo ataskaitą apie gautus rezultatus ir kokybinius bei kiekybinius šio reglamento įgyvendinimo aspektus, įskaitant ES pagalbos savanorių iniciatyvos poveikį humanitariniame sektoriuje ir programos išlaidų efektyvumą, per pirmuosius trejus įgyvendinimo metus;

c) ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. — komunikatą dėl šio reglamento tolesnio įgyvendinimo, kuris būtų grindžiamas šios dalies b punkte nurodyta tarpine vertinimo ataskaita;

d) ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. — septynerių metų finansinio įgyvendinimo laikotarpio ex post vertinimo ataskaitą.

5.  Ne vėliau kaip 2019 m. rugsėjo 1 d. Komisija persvarsto šiame reglamente nustatytas priemones ir, jeigu reikia, parengusi šio straipsnio 4 dalies b punkte nurodytą tarpinę vertinimo ataskaitą, prie to persvarstymo prideda pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto šiam reglamentui iš dalies keisti.

6.  Komisija taip pat reguliariai informuoja EIVT apie ES pagalbos savanorių iniciatyvos veiklą pagal atitinkamus darbo susitarimus.



VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

28 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.



PRIEDAS

VEIKLOS TIKSLAI, TEMINIAI PRIORITETAI IR PROCENTINIAI DYDŽIAI NUMATANT FINANSINĮ PAKETĄ ŠIAM REGLAMENTUI ĮGYVENDINTI

1 teminis prioritetas

Dislokuoti ES pagalbos savanorius siekiant remti ir papildyti humanitarinę pagalbą.

Šis teminis prioritetas skirtas veiklos tikslui pagal 7 straipsnio 1 dalies a punktą „Prisidėti siekiant didinti ir gerinti Sąjungos gebėjimą teikti humanitarinę pagalbą“:

— atsparumo didinimas ir nelaimių rizikos valdymas pažeidžiamose, nestabiliose arba nuo nelaimės nukentėjusiose šalyse bei užmirštų krizių atvejais, įskaitant ES pagalbos savanorių vykdomą gebėjimų stiprinimą ir veiksmus tolesniais nelaimių valdymo ciklo etapais: nelaimių prevencija, pasirengimas joms, nelaimių rizikos mažinimas ir atsigavimas po stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių: 31 % +/- 10 procentinių punktų,

— parama, skiriama reagavimo į nelaimes operacijoms, įskaitant ES pagalbos savanorių vykdomą gebėjimų stiprinimą ir veiklą logistikos bei transporto, koordinavimo, projektų valdymo, finansų ir administravimo, komunikacijos ir propagavimo srityse: 10 % +/– 8 procentiniai punktai.

2 teminis prioritetas

ES pagalbos savanorių ir įgyvendinančių organizacijų gebėjimų stiprinimas: 55 % +/- 10 procentinių punktų;

Šis teminis prioritetas skirtas veiklos tikslui pagal 7 straipsnio 1 dalies b punktą „Humanitarinės pagalbos savanorių įgūdžių žinių ir kompetencijos bei jų įsipareigojimo nuostatų ir sąlygų gerinimas“, 7 straipsnio 1 dalies c punktą „Priimančiųjų organizacijų gebėjimų stiprinimas ir savanoriškos veiklos trečiosiose šalyse skatinimas“ ir 7 straipsnio 1 dalies e punktą „Savanoriškos veiklos valstybėse narėse suderinamumo ir nuoseklumo didinimas, siekiant pagerinti Sąjungos piliečių galimybes dalyvauti humanitarinės pagalbos veikloje ir operacijose“:

— savanorių kandidatų mokymas ir praktika,

— priimančiųjų organizacijų gebėjimų stiprinimas humanitarinės pagalbos srityje, įskaitant paramą gaunant patvirtinimą,

— siunčiančiųjų organizacijų patvirtinimas ir (arba) joms teikiama techninė pagalba.

3 teminis prioritetas

Paramos priemonės: 4 % +/- 2 procentiniai punktai.

Šis teminis prioritetas skirtas veiklos tikslui pagal 7 straipsnio 1 dalies d punktą (Komunikacija apie Sąjungos humanitarinės pagalbos principus, kaip susitarta Europos konsensuse dėl humanitarinės pagalbos).


( 1 ) 2014 m. vasario 25 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. kovo 18 d. Tarybos sprendimas.

( 2 ) OL C 25, 2008 1 30, p. 1.

( 3 ) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (OL L 347, 2013 12 20, p. 924).

( 4 ) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

( 5 ) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

( 6 ) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

( 7 ) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

( 8 ) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

( 9 ) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuonustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

( 10 ) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

( 11 ) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

( 12 ) OL C 100, 2013 4 6, p. 14.

( 13 ) 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).

( 14 ) 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, nustatantis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas bei Komisijos pareigūnams laikinai taikomas specialias priemones (OL L 56, 1968 3 4, p. 1).

( 15 ) 1996 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos (OL L 163, 1996 7 2, p. 1).

Top